nauja - ignitis gamyba...3 ataskaita 2002 metù „lietuvos energija” - bendrové, garantuojanti...
TRANSCRIPT
Akciné bendrové
2002 metùataskaita
LIETUVOS ENERGIJA
1
ataskaita2002 metù
Rodikliai
Generalinio direktoriaus praneöimas
Valdyba
Vadovybé
Veikla
2002 m. ìvykiai
AB „Lietuvos energija” vieta ir reikömé
Lietuvos ekonomikoje
Perdavimo tinklo operatorius
Perdavimo tinklo plétra
Elektros rinka
Elektros prekyba
Elektros prekybos schema
Informacinés technologijos ir telekomunikacijos
Personalas
Bendradarbiavimas
Aplinkosauga
Finansinés veiklos apûvalga
Finansiné ataskaita
Turinys
2
4
6
8
9
10
12
15
17
23
25
30
31
34
35
36
39
41
Veiklos apûvalga
Finansiné apûvalga
2
Veiklos rodikliai, mln. Lt2002 2001** 2001*
Veiklos pajamos 1098 n.d. 1664
Veiklos sànaudos 987 n.d. 1472
Veiklos pelnas 111 n.d. 192
Grynasis pelnas 89 n.d. 181
Turtas 1231 1172 2771
Akcinis kapitalas 690 730 1807
Ilgalaikés finansinés paskolos 47 150 303
Trumpalaikés finansinés paskolos 157 147 253
Santykiniai rodikliai
Turto gràûa, % 7,3 n.d. 6,5
Nuosavybés gràûa, % 11,9 n.d. 9,8
Paskolù ir akcinio kapitalo santykis, % 29,6 40,7 30,7
Pelnas vienai akcijai, Lt 0,13 n.d. 0,10
* AB „Lietuvos energija” 2001 m. duomenys iki bendrovés reorganizavimo** AB „Lietuvos energija” 2001 m. duomenys pagal skiriamàjì balansà po
bendrovés reorganizavimo. 2001 metù bendrovés pajamos, pelnas nebuvo paskirstyti naujai ìsteigtoms bendrovéms, todél öie duomenys
néra lyginami su atitinkamais 2002 metù duomenimis.
Kreditù reitingas
Standard&Poor’s
Paskolù gràûinimo galimybé BB+ (stable)
Akcinio kapitalo struktúra
Rodikliai
Lietuvos valstybé - 85,7%
Uûsienio kapitalas - 10,9%
Kiti privatús akcininkai - 3,4%
3
ataskaita2002 metù
„Lietuvos energija” - bendrové,garantuojanti öalies aprúpinimà elektra.
Siekdama atviros ir konkurencinés elektros rinkos,
ji sékmingai derina klientù bei akcininkù interesus
ir poreikius.
Bendrovés tikslas – patikimas elektros
perdavimas, veiksmingas Lietuvos elektriniù darbo
koordinavimas, bendradarbiavimas su kitù öaliù
energetikos sistemomis.
Menas valdyti energijà
Elektra – patraukliausia energija – visuomenés
gyvenimo kokybés ir úkio paûangos variklis.
„Lietuvos energija” – patikima elektrosenergetikos sistemos dirigenté, progresoskatintoja ir ekologijos puoselétoja.
4
Generalinio direktoriaus praneöimas
AB „Lietuvos energija” ir visam öalies elektros
úkiui 2002-ieji buvo ypatingi metai – dirbome iö esmés
pasikeitusioje aplinkoje, grìstoje liberalios rinkos principais. Pirmieji
AB „Lietuvos energija” veiklos metai po reorganizavimo buvo ryûtingù
sprendimù ir atsakingù darbù metai, kurie lémé puikius rezultatus ir partneriù
ìvertinimà. Tai, jog músù sutelktos pastangos pasiteisino, ìrodo ir uûdirbtas 89 mln. litù
pelnas. Didûiuojamés savo indéliu ì pertvarkas, vykstanæias visos öalies úkyje.
Nuo 2002-ùjù pradûios AB „Lietuvos energija” tèsé veiklà kaip perdavimo tinklo operatoré – vykdé
perdavimo tinklo savininko, dispeæerinio valdymo bei rinkos operatoriaus funkcijas. Tai pirmieji metai, kai
elektra buvo prekiaujama elektros rinkos sàlygomis. Esame ìsitikinè, kad AB „Lietuvos energija” sékmé labai
priklauso ir nuo músù darbo partneriù, akcininkù pasitikéjimo, o teikiamù paslaugù kokybé, patikimumas ir
operatyvus darbas - geriausias pamatas jì pelnyti.
Öiais metais ìvykdéme gausybè uûsibréûtù uûdaviniù. Vienu svarbiausiù laiméjimù laikome visus lúkesæius
pranokusì rekordinì elektros eksportà. Öiais metais uûsienio rinkose pavyko realizuoti 6,8 TWh elektros, kartu
uûtikrinant itin veiksmingà visos energetikos sistemos darbà. Öìmet veikéme ir naujoje eksporto rinkoje –
elektrà pradéjome tiekti ì Lenkijà. Kruopöæiai parengtomis elektros eksporto sutartimis uûtikrinome visiökà
öalies elektros gamybos potencialo panaudojimà dar artimiausiems dvejiems metams.
Praéjusiais metais pelnéme ne tik verslo partneriù, bet ir finansiniù institucijù pasitikéjimà – metù pradûioje,
perûiúréjus AB „Lietuvos energija” reitingo perspektyvà, ji iö neigiamos BB+(negative) buvo pakeista
ì stabilià BB+(stable).
Praéjusiais metais pokyæiai elektros úkyje skatino vykdyti pakeitimus ir bendrovés viduje. Dabartiné
AB „Lietuvos energija” struktúra atitinka naujas perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas ir tikslus. Pokyæiai
elektros rinkoje, naujù technologijù diegimas leido ne tik tobulinti bendrovés valdymà, bet ir gausinti joje
dirbanæiù specialistù ûinias ir ìgúdûius, kelti jù kvalifikacijà. Keldami valdymo uûdavinius, kúréme pasitikéjimo ir
geranoriökumo atmosferà.
Atlikdami pagrindinè savo uûduotì – uûtikrinti patikimà ir veiksmingà energetikos sistemos darbà, daug
démesio skyréme öios sistemos atnaujinimui bei plétrai. Nemaûas pelnas ir pigús skolinimosi kaötai
leido visiökai ìgyvendinti numatytà energetikos objektù rekonstravimo programà. Uûtikrindami
vienà iö sàlygù elektros rinkai veikti, plétojome ryöiù ir informacijos perdavimo sistemà.
Pernai öioje srityje nuveikta nemaûa darbù, priimta svarbiù sprendimù –
pasiraöytos paslaugù teikimo sutartys su Baltijos öaliù energetikos
kompanijomis dél öviesolaidiniù tinklù sujungimo, tarptautiniù
duomenù perdavimo paslaugù teikimo.
5
ataskaita2002 metù
Tai sukúré
konkurencines sàlygas
Baltijos öaliù duomenù perdavimo rinkoje,
tarp jù sujungimams su Skandinavijos
valstybémis. Öviesolaidiniù tinklù sujungimas
priartins Vakarù Europos rinkas, leis pasiúlyti Baltijos
valstybiù bendrovéms ìvairesniù telekomunikacijù
paslaugù patraukliomis sàlygomis.
Nemaûai démesio skyréme aplinkos apsaugai – daugelyje objektù atlikome aplinkosaugos audità, ypatingà
démesì skirdami 330 kV transformatoriù pastoæiù ir Kauno hidroelektrinés búklei ìvertinti. Diegéme
prevencines taröà ir gruntinio vandens naudojimà maûinanæias priemones.
Siekiant vieno iö Europos Sàjungos energetikos politikos tikslù - didinti ekonominì konkurencingumà, kuriant
Europos Sàjungos elektros energijos vidaus rinkas, músù strateginis tikslas buvo ir lieka Lietuvos energetikos
sistemos integracija ì Vakarù ir Centrinés Europos elektros rinkas ir regioninio bendradarbiavimo plétojimas,
kad per artimiausius penkerius metus bútù sukurta bendra Baltijos valstybiù elektros rinka. AB „Lietuvos energija”
bus pagrindiné dalyvé, statant galingà jungtì su Lenkijos energetikos sistema, tai sudarys galimybè integruotis ì
Vakarù Europos elektros rinkà ir padidinti Lietuvos energetikos sistemos patikimumà, leis turéti tiesioginì ryöì su
bendra Vakarù Europos sistema, neatsijungiant nuo Rytù kaimynù ir neprarandant galimybiù sistemingai pirkti
paslaugas iö Rytù.
Dràsiai teigiame, kad nauji valdymo sprendimai ir didelés investicijos ì naujausias technologijas, infrastruktúros
atnaujinimà ir plétrà padeda AB „Lietuvos energija” sparæiai prisitaikyti prie rinkos pokyæiù ir tapti paûangia
energetikos ìmone. Suvokdami, kad pasikeitusiai bendrovei svarbu uûmegzti ir palaikyti geranoriökus
tarpusavio santykius su visuomene, norédami pelnyti jos pasitikéjimà, supratimà ir pritarimà, siekiame
tapti aktyviais ir socialiai atsakingais jos gyvenimo dalyviais.
Ir ateityje numatome tobulinti valdymà, aktyviai sprèsti aplinkosaugos klausimus, diegti
modernias priemones. Sieksime auköæiausiù patikimumo ir saugumo standartù,
sudarysime palankias sàlygas öalies ekonomikai augti, kad AB „Lietuvos energija”
galétù tapti konkurencinga atviros tarptautinés elektros rinkos dalyve.
Rymantas Juozaitis
Generalinis direktorius
6
Valdyba
Jurgis VilemasAB „Lietuvos energija” valdybos
pirmininkas, profesorius, habilituotasdaktaras, Lietuvos energetikos instituto
direktorius
Rymantas JuozaitisAB „Lietuvos energija”generalinis direktorius
Evaldas BivilisÚkio ministro pataréjas
7
ataskaita2002 metù
Heinz-Peter SchierenbeckE.ON Energie AG atstovas
Algimantas ZarembaÚkio ministerijos Energetikos
departamento direktorius
Vida DzermeikienéÚkio ministerijos Energetikos
departamento Elektros ir öilumosskyriaus vedéja
Pijus RalysPataréjas ekspertas, Lietuvospramonininkù konfederacijosEnergetikos komisijos pirmininkopavaduotojas
8
Rymantas JuozaitisGeneralinis direktorius
Vadovybé
Rimantas ÖukysFinansù direktorius
Vladas PaökeviæiusEnergetikos sistemos direktorius
Petras Povilas ÖkiudasTinklo direktorius
Algimantas NemiraBendrùjù reikalù direktorius
Nerilé NaprienéPersonalo direktoré
Sigitas BaranauskasVyriausiasis finansininkas
9
ataskaita2002 metù
PERDAVIMO TINKLO OPERATORIUS
• Tinklo eksploatacija, planavimas bei plétra
• Elektros sistemos operatoriaus funkcija
RINKOS OPERATORIUS
• Elektros prekybos organizavimas
ELEKTROS GAMYBA
• Kruonio hidroakumuliaciné elektriné
• Kauno hidroelektriné
INFORMACINIÙ TECHNOLOGIJÙIR TELEKOMUNIKACIJÙ PASLAUGOS
AB „Lietuvos energija” veikla
10
SausisAB „Lietuvos energija” pradéjo veikti kaip perdavimo tinklo
ir rinkos operatorius.
Pasiraöytos sutartys su naujomis po reorganizacijos veikianæiomis
energetikos ìmonémis dél elektros tiekimo ir perdavimo paslaugos teikimo.
VasarisAB „Lietuvos energija” generaliniu direktoriumi paskirtas Rymantas Juozaitis.
KovasAB „Lietuvos energija” pasiraöé ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimà su Rusijos kompanija
„Inter RAO JES” dél elektros eksporto ì Rusijos Kaliningrado sritì ir Baltarusijà.
Susitarime taip pat numatyta galimybé eksportuoti elektrà ì Lenkijà ir Ukrainà.
BalandisPradéjo veikti didmeniné elektros rinka.
AB „Lietuvos energija” penkiù dukteriniù ìmoniù (UAB „Elektros tinklù statyba”, UAB „Öiauliù
energetikos statyba”, UAB „Kruonio HAE statyba”, UAB Elektros vieöbutis, UAB Petraöiúnù GAG) akcijos
perduotos Valstybés turto fondui. Perduoto turto dalimi sumaûintas bendrovés ìstatinis kapitalas.
GeguûéReitingù agentúra „Standard & Poor’s” pakeité AB „Lietuvos energija” reitingo
perspektyvà iö neigiamos ì stabilià.
BirûelisÌregistruota UAB „Skaipas”, kuri, perémusi AB „Lietuvos energija” filialo „Vilniaus diskas” turtà,
tapo bendrovés dukterine ìmone.
Filialas iöregistruotas 2002 m. spalio 24 d.
LiepaÌsigaliojo LR energetikos ìstatymo nauja redakcija.
Pasiraöyta ilgalaiké eksporto sutartis (iki 2004 m. pabaigos)
su Estijos kompanija „Narva Elektrivork”.
2002 m. ìvykiai
11
ataskaita2002 metù
RugséjisSékmingai baigtas AB „Lietuvos energija” ir Elkraft System PHARE
programos finansuojamas Dvyniù projektas „AB „Lietuvos energija” restruktúrizacija”.
SpalisLietuvos Respublikos Vyriausybé patvirtino nacionalinè energetikos strategijà.
Pradétas Danijos uûsienio reikalù ministerijos finansuojamas projektas „AB „Lietuvos energija”,
kaip perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos operatoriaus, plétra po restruktúrizacijos”.
LapkritisPriimtas LR Seimo nutarimas dél LR teritorijos bendrojo plano, kuriame numatoma plétoti Baltijos ûiedo
projektà, pastatyti galingà jungtì su Lenkija, kurti bendrà elektros rinkà su Baltijos ir öiaurés Europos öalimis.
Ìregistruota nauja AB „Lietuvos energija” ìstatù redakcija.
Sujungti AB „Lietuvos energija” ir „Lattelekom” SIA öviesolaidiniai tinklai, pasiraöytos paslaugù
teikimo sutartys.
GruodisPasiektas paskutinio deöimtmeæio elektros eksporto ménesio rekordas – gruodûio ménesì eksportuota
net 1,1 TWh elektros.
12
AB „Lietuvos energija” uûima svarbià vietà Lietuvos energetikos sektoriuje.
Öalies ekonomikoje bendrovés vieta apibúdinama darbo vietù sukúrimu ir darbuotojù skaiæiumi, mokesæiù
mokéjimu ir darbo uûmokesæio lygiu, investicijomis. Vidaus ir uûsienio makroekonominiai procesai turi
tiesioginè ìtakà bendrovés finansinei búklei.
Pastaraisiais metais öalies ekonomika augo greitéjanæiais tempais. 2002 metais bendro
vidaus produkto augimas, pasiekès 6,7 proc., viröijo ekonomikos plétros lúkesæius.
Úkio augimà skatino spartus eksportas bei atsigaunanti vidaus paklausa. 2002 m.
prekiù ir paslaugù eksportas iöaugo 10,6 procento. Didesnì BVP augimà
nulémé ir sparæios investicijos.
AB „Lietuvos energija” vieta ir reikömé Lietuvos ekonomikoje
13
ataskaita2002 metù
Prognozuojama, kad BVP augimo tempai ir toliau
didés dél Lietuvos verslo sugebéjimo konkuruoti vidaus ir iöorés rinkose.
Ekonomikos sektoriai, tiekiantys eksportuojamà produkcijà bei teikiantys paslaugas, ir
toliau bus ekonominio augimo pagrindas: augs pramoné, plétosis kitos verslo veiklos, ypaæ
programinés ìrangos kúrimas, transportas ir sandéliavimas, didmeniné prekyba bei remontas.
Teigiamà impulsà ekonomikos augimui bei plétrai suteiks stojimas ì Europos Sàjungà. Europos
Sàjungos struktúriniai fondai bei kita finansiné parama didins BVP augimo tempus.
2002 m. iöaugo öalies vartotojù perkamoji galia, kuri skatino sparæià paslaugù sektoriaus veiklà. Statybù,
vieöbuæiù ir restoranù, vidaus prekybos, finansinio tarpininkavimo ir kiti sektoriai ûenkliai padidino öalies
BVP.
Palyginti su 2001 metais, öalies ìmoniù vidutiné turto gràûa iöaugo 2 kartus ir sudaré 3,93 proc. Didûiausià turto
gràûà pasieké naftos gavybos, informaciniù technologijù bei telekomunikacijù veiklos ìmonés.
2002 metais AB „Lietuvos energija” pelningumas viröijo öalies vidutinì lygì – turto gràûa sudaré 7,3 proc. Didelì
bendrovés pelningumà daugiausiai lémé 1,6 karto iöaugès elektros eksportas.
2002 metais nedarbo lygis öalyje sumaûéjo nuo 12,9 proc. metù pradûioje iki 10,9 proc. metù pabaigoje. Sparæiais
tempais maûéjantis nedarbo lygis ir padidéjès uûimtùjù skaiæius rodo, kad ìmonés didina gamybos apimtì bei
iönaudoja turimus darbo jégos iöteklius. Öiuo metu ypaæ didéja kvalifikuoto darbo paklausa. AB „Lietuvos
energija” taip pat susidúré su rimta konkurencija darbo rinkoje, nors vidutinis darbo uûmokestis viröijo öalies
vidurkì.
Spartéjanæios investicijos bei maûos palúkanù normos, eksporto plétra, stojimas ì Europos Sàjungà rodo, jog
lúkesæiai dél úkio plétros pildosi. Tam pagrindà suteikia spartus produktyvumo augimas, geresnis gamybiniù
pajégumù panaudojimas, uûimtùjù skaiæiaus didéjimas bei 3 procentù BVP neviröijantis bendro öalies
biudûeto deficitas.
Kylant öalies ekonomikai, sparæiai didéja ir elektros suvartojimas, kuris leidûia AB „Lietuvos energija”
gauti didesnes pajamas. Todél, atsiûvelgus ì ekonomikos augimo prognozes, galima teigti, kad
aukötosios ìtampos tinklais perduotas elektros kiekis artimiausiais metais gali didéti ne
maûiau kaip 2-3 proc. kasmet.
Ateityje elektros perdavimo veikla taps svarbiausia bendrovés funkcija,
o perdavimo tarifas privalés uûtikrinti reikiamà pajamù lygì.
Veiklos apûvalga
15
ataskaita2002 metù
Perdavimo tinklo operatorius
AB „Lietuvos energija”, kaip perdavimo tinklo operatorius,
vykdo öias funkcijas:
• perdavimo tinklo savininko
• elektros sistemos operatoriaus
Elektros perdavimo tinklas – tai 330 ir 110 kV elektros linijos ir pastotés. Jis yra gerai
iöplétotas ir integruotas ì kaimyniniù öaliù elektros perdavimo sistemas. Jo pralaidumas
tenkina vidaus poreikì. Perdavimo tinklas sujungtas keturiomis 330 kV elektros linijomis su
Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis.
Be to, dar trys 110 kV elektros linijos eina ì Latvijà, penkios ì Baltarusijà ir trys ì Kaliningrado sritì.
Elektros sistemà sudaro elektros gamybos ir perdavimo ìrenginiù visuma, skirta vartotojus aprúpinti
elektra. Elektriniù ir elektros tinklù darbo koordinavimo, sistemos paslaugas, bútinas patikimam ir
stabiliam energetikos sistemos funkcionavimui, vykdo Dispeæerinis centras. Jis atlieka elektros sistemos
operatoriaus funkcijas. Öios funkcijos, numatytos Europos Sàjungos elektros direktyvomis, Lietuvos
energetikos ìstatymu priskirtos AB „Lietuvos energija” – perdavimo tinklo operatoriui.
Perdavimo tinklo savininkas rúpinasi, kad Lietuvos elektros perdavimo tinklas visada patikimai ir
efektyviai galétù perduoti elektrà iö Lietuvos elektriniù ir kaimyniniù öaliù elektros perdavimo tinklù ì
Lietuvos skirstomuosius tinklus ir kaimyniniù öaliù elektros perdavimo tinklus. Bendrové, vykdydama
Europos Sàjungos Elektros direktyvos reikalavimus, priûiúri ir pleæia savo perdavimo tinklà taip, kad jis
neribotù elektros perdavimo nei dabar, nei ateityje, ir kad juo be suvarûymo galétù naudotis visi to
pageidaujantieji.
Elektros sistemos operatorius nuolat uûtikrina elektros paklausà tenkinantì elektros tiekimà.
Todél AB „Lietuvos energija” Dispeæerinis centras nuolat koordinuoja Lietuvos elektriniù ir
perdavimo tinklo darbà bei kooperuojasi su kitù öaliù energetikos sistemù dispeæeriais,
kad Lietuvos elektrinés ir kaimyninés energetikos sistemos tiektù tiek elektros ì
perdavimo tinklà, kiek reikia Lietuvos vartotojams, o Lietuvos energetikos
sistema dirbtù stabiliai. Elektros sistemose dél ìvairiù prieûasæiù gali ìvykti
sutrikimù, todél bendrové uûtikrina pakankamà galios ir energijos
rezervà, bútinà sumaûinti elektros tiekimo nutraukimo
pasekmes vartotojams.
16
Viena svarbiausiù elektros sistemos
operatoriaus funkcijù yra elektros gamybos ir
vartojimo balanso plano sudarymas ir nuolatinis jo uûtikrinimas.
Kai elektrinéms, veikianæioms bazine galia, trúksta energijos, Kruonio HAE
agregatai veikia generatoriaus reûimu ir padengia galios ir energijos deficità, o kai
sistemoje yra bazine galia veikianæiù elektriniù energijos perteklius, HAE agregatai
veikia siurblio reûimu ir sunaudoja energijos pertekliù bei sukaupia vandens atsargas
viröutiniame baseine. Atsargos panaudojamos papildomai energijai gaminti deficito atveju.
Toks elektros kaupimas yra naudingas, nes energijos pertekliaus metu elektra yra gerokai
pigesné nei jos deficito metu.
Tam paæiam tikslui yra panaudojama ir Kauno HE. Todél bútina nuolat koordinuoti Kauno HE ir Kruonio
HAE darbà, apribojant vandens lygio svyravimà Kauno mariose aplinkosaugos tikslais. Kadangi Kauno HE
galia yra nedidelé, tvenkinio vandens rezervuaro panaudojimas ir Nemuno vandens resursai labai riboti,
jos gaminama energija tik iö dalies padengia elektros technologines sànaudas perdavimo tinkle.
Elektros rinkos sàlygomis didéja elektros sistemos operatoriaus vaidmuo.
AB „Lietuvos energija” priklauso perdavimo tinklas, o elektrinés ir skirstomieji tinklai, kaip elektros rinkos
dalyviai, yra nepriklausomos ir savarankiökos bendrovés, taæiau jos dalyvauja bendrame energetikos
sistemos technologiniame procese. Elektros rinkos sàlygù palaikymui reikalingos lanksæios papildomos
paslaugos, iö kuriù svarbiausia yra visù rúöiù galios ir energijos rezervavimas.
Nuolatiniam balanso uûtikrinimui elektros sistemos dispeæeriui nepakanka jo ûinioje esanæiù Kauno HE ir
Kruonio HAE, bet bútina ûinoti ir maksimaliai iönaudoti kitù Lietuvos elektriniù potencialà bei nuolat
naudotis kaimyniniù energetikos sistemù pagalba.
Patikimam energetikos sistemos darbui uûtikrinti reikia dirbti Baltijos öaliù, Rusijos ir Baltarusijos
elektros sistemù ûiede. Tik kartu dirbant galima uûtikrinti reikalingà galios rezervà dideliems
Ignalinos AE agregatams. Tam bútina derinti visù penkiù perdavimo sistemù operatoriù darbà.
Tokio darbo koordinavimui yra ìkurtas bendras Baltijos energetikos sistemù dispeæerinis
centras „Baltija” – bendra AB „Lietuvos energija”, „Latvenergo” ir „Eesti Energia” ìmoné.
DC „Baltija” padeda AB „Lietuvos energija” Dispeæeriniam centrui koordinuoti
Lietuvos energetikos sistemos darbà su kitù ûiede veikianæiù energetikos
sistemù darbu, uûtikrinant reikiamà galios rezervà, galios ir
energijos balansà, sistemos darbo patikimumà.
17
ataskaita2002 metù
Dél dideliù ir nepritaikytù daûnio
reguliavimui agregatù tiek Lietuvos elektrinése,
tiek Baltijos energetikos sistemoje Lietuvos energetikos sistema
negali uûtikrinti reikiamos daûnio reguliavimo kokybés. Todél daûnì
Jungtinéje energetikos sistemoje reguliuoja Rusijos elektrinés. Öi aplinkybé neleidûia
susijungti Baltijos energetikos sistemoms sinchroniökam darbui nei atskirai, nei kartu su
Vakarù Europos energetikos sistemù susivienijimu UCTE ar su Skandinavijos öaliù - NORDEL.
Asinchroniniam susijungimui taip pat neuûtenka pastatyti elektros linijas ir keitiklius tarp sistemù,
todél bútina modernizuoti elektrines, jù reguliavimo sistemas.
Energetikos sistemos objektai yra iösidéstè dideléje teritorijoje, taæiau jie dalyvauja bendrame
technologiniame procese ir valdomi iö vieno Dispeæerinio centro. Sistemos dispeæeris turi ûinoti
energetikos sistemos objektù parametrus, perduoti valdymo komandas ir kontroliuoti jù vykdymà.
AB „Lietuvos energija” turi iöplétotà ryöiù ir informacijos perdavimo sistemà, kuri ryöiams naudoja aukötojo
daûnio informacijos perdavimà elektros linijù laidais, bei optinius kabelius, sumontuotus elektros perdavimo
linijù apsauginiuose laiduose. Öviesolaidiniai kabeliai leidûia nebrangiai padidinti jù pralaidumà, todél yra
galimybé informacijos perdavimo sistemà panaudoti ne tik technologinés informacijos perdavimui,
bet ir komerciniù paslaugù teikimui.
Perdavimo tinklo plétra
Siekis integruotis ì Europos elektros rinkà reikalauja plésti ir keisti Lietuvos elektros tinklo struktúrà.
2002 m. „IPA Energy Consulting” konsorciumas su „SwedPower” ir „SEK Advisory Services”, finansuojamas
Europos Rekonstrukcijos ir Plétros banko, parengé ikiprojektinè studijà Lietuvos ir Lenkijos tinklù
sujungimui ìgyvendinti. Ataskaitoje rekomenduojama Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus sujungti
1000 MW 400 kV elektros ryöiu su nuolatinés srovés konvertoriumi. Statyba turétù búti baigta 2008 m.
Öiù tinklù sujungimui reikia sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos tinklus bei modernizuoti Baltijos öaliù
elektrines. Tam studijoje rekomenduojama Europos Sàjungai skirti finansinè projekto paramà,
nes sujungimas yra europinés svarbos, sudarantis galimybè iöplésti Europos elektros
rinkà. Öi jungtis ne tik uûtikrintù Lietuvos energetikos sistemos integracijà ì Vakarù
Europos rinkà, bet ir padidintù elektros tiekimo patikimumà.
Bendradarbiaujant su Baltijos valstybémis, numatyta parengti perdavimo
sistemos plétros strategijà, pritaikytà integracijai ì Vakarù Europos
ir Skandinavijos öaliù tinklus.
18
AB „Lietuvos energija”, siekdama uûtikrinti patikimà elektros úkio darbà,
2002 metais investavo 120 mln. Lt.
Investicinés léöos panaudotos:
• Perdavimo tinklo pastoæiù rekonstrukcijai ir statybai,
tarp jù ir reaktyviosios galios valdymo priemoniù ìdiegimui
• Perdavimo tinklo linijù rekonstrukcijai ir statybai
• Elektriniù modernizavimui, rekonstrukcijai ir statybai
• Elektros apskaitù diegimui
• Ryöiù ir valdymo sistemù modernizavimui ir diegimui
• Informaciniù technologijù sistemù modernizavimui ir diegimui
• Gamybiniù ir kitù pastatù bei statiniù rekonstrukcijai ir statybai
• Nemontuotinù ìrenginiù ìsigijimui
0 10 20 30 40 50 60 70
Kita
Gamybiniù pastatù rekonstravimas
Ryöiù ir dispeæerinio valdymo sistemos
Informacinés technologijos
Elektros apskaitù diegimas
Hidroelektrinés
Perdavimo tinklas
2002 m. AB „Lietuvos energija” investicijos, mln. Lt
19
ataskaita2002 metù
Investicijos ì perdavimo tinklà
2002 metais pradéta naujù 110 kV transformatoriù
pastoæiù (TP) statyba:
• Jakù
• Aukötrakiù
Naujai statoma 110 kV Jakù pastoté skirta Klaipédos laisvosios ekonominés zonos (LEZ)
elektros vartotojù aprúpinimui elektra. Jau 2003 metais bus pradéta tiekti elektrà pirmiesiems
Klaipédos laisvosios ekonominés zonos vartotojams. Planuojama apkrova sudarys 7,6 MW. Iö viso
planuojama Klaipédos LEZ apkrova – apie 10-15 MW.
2002 metais pasiraöyta sutartis dél Aukötrakiù pastotés ìrenginiù tiekimo ir baigiama derinti sutartis su
UAB „Öiauliù vandenys” dél dalinio finansavimo. Aukötrakiù pastoté reikalinga elektros tiekimui Öiauliù
miesto biologinio valymo ìrenginiams.
Studijà dél öios pastotés reikalingumo atliko energetikos kompanija „SwedPower”. 55% pastotés statybos
finansuoja Övedijos Vyriausybé, likusius 45%, vadovaujantis Úkio ministerijos patvirtinta Naujùjù vartotojù elektros
ìrenginiù prie tinklù prijungimo tvarka, per pusè apmoka AB „Lietuvos energija” ir UAB „Öiauliù vandenys”.
2002 metais rekonstruotos öios transformatoriù pastotés:
• „Öilo”
• Kelmés
• Tauragés
• Övenæionéliù
• Valkininkù
• Tauragnù
• Vieköniù
• Dumpiù
• pastatyti öunto reaktoriai Klaipédos TP
Investicijos ì ryöiù ir valdymo sistemù plétrà
Didelé investicijù dalis skiriama ryöiù ir valdymo sistemù bei kompiuterizavimo plétotei ir tobulinimui.
Pagal ilgalaikius Informaciniù technologijù ir telekomunikacijù centro planus atliekama öviesolaidinio
magistralinio ryöio ûiedo statyba, kuri leis patikimai perduoti dideles informacijos apimtis (kas bus ypaæ
aktualu formuojantis naujoms elektros rinkos sàlygoms) bei teikti paslaugas kitiems duomenù perdavimu
suinteresuotiems úkio subjektams. Investicijos ì ryöiù ir valdymo sistemas leis toliau tobulinti
Dispeæerinio centro darbà, uûtikrinti patikimà ir efektyvù perdavimo tinklo valdymo automatizavimà.
2002 metù pagrindiniai projektai
• Öviesolaidinio ryöio linija Panevéûys-Ignalinos AE
• Öviesolaidinio ryöio linija Ignalinos AE-Vilnius
20
Investicijos ì elektros apskaitù diegimà
Dar viena svarbi sritis – komerciniù apskaitù ant naujos ribos tarp
perdavimo ir skirstomojo elektros tinklo diegimas, modernizavimas ir automatizavimas.
Vadovaujantis Elektros energetikos ìstatymu bei Prekybos elektros energija taisykliù reikalavimais,
AB „Lietuvos energija”, kaip perdavimo tinklo operatorius, privalo organizuoti ir priûiúréti visas elektros
rinkos dalyviù komercines elektros apskaitas.
Siekiant uûtikrinti tikslù atsiskaitymà uû elektrà ir paslaugas, visiems elektros rinkos dalyviams turi
búti ìrengtos LR standartus atitinkanæios elektros apskaitos. Komerciné apskaita turi búti ìrengta 228 pastotése.
Apskaitos ìrengiamos laikantis tam tikrù prioritetù: pirmiausia ìrengiama komerciné apskaita didûiausià apkrovà
turinæiose transformatoriù pastotése bei rekonstruojamose pastotése.
2002 metais komerciné apskaita buvo ìrengta 31 pastotéje.
Investicijos ì gamybiniù pastatù rekonstravimà
Investicijos gamybiniù ir kitù pastatù bei statiniù rekonstravimui – tai reorganizacijos metu atsiradusi bútinybé
rekonstruoti dispeæerinius centrus, gamybinius ir administracinius statinius pritaikyti pasikeitusiù darbo sàlygù
reikalavimams.
2002 m. pradéta Kauno skyriaus gamybinés bazés rekonstrukcija, Alytaus pastotés gamybiniù patalpù
rekonstrukcija, Vilniaus skyriaus gamybinés bazés rekonstrukcija.
2002 m. buvo:
• rekonstruotas Klaipédos skyriaus administracinis pastatas
• rekonstruotas Öiauliù skyriaus gamybinis pastatas
• rekonstruoti Jurbarko TP valdymo pulto ir dirbtuviù pastatai
• sumontuoti valymo ìrenginiai Jurbarko TP
• ìrengta technologinio transporto aikötelé TP „Centriné” teritorijoje
• ìrengta sandéliavimo aikötelé Klaipédos TP
• ìrengta vaizdo stebéjimo ir apsaugos signalizacija septyniose
330 kV pastotése
21
ataskaita2002 metù
Lietuvos 330/110 kVelektros perdavimo tinklas
Öiluminé elektriné
Hidroelektriné
Atominé elektriné
Hidroakumuliaciné elektriné
330 kV transformatoriù pastoté
110 kV transformatoriù pastoté
330 kV linija
110 kV linija
400 kV perspektyviné linija
Latvija
Baltarusija
Lenkija
Rusija
22
23
ataskaita2002 metù
Elektros rinka
Nuo 2002 m. sausio ménesio po AB „Lietuvos energija”
restruktúrizacijos buvo ìsteigtos naujos akcinés bendrovés:
- AB „Rytù skirstomieji tinklai” vykdo visuomeninio tiekéjo ir
skirstomùjù tinklù operatoriaus funkcijas
- AB „Vakarù skirstomieji tinklai” vykdo visuomeninio tiekéjo ir skirstomùjù
tinklù operatoriaus funkcijas
- AB Lietuvos elektriné uûsiima elektros gamyba
- AB Maûeikiù elektriné uûsiima elektros gamyba ir vykdo nepriklausomo tiekéjo funkcijas
Po reorganizavimo AB „Lietuvos energija” 2002 m. vykdé perdavimo tinklo ir rinkos operatoriaus
bei nepriklausomo tiekéjo funkcijas.
Elektros prekybos Lietuvos elektros rinkoje pagrindas yra dviöalés sutartys, sudaromos
tarp rinkos dalyviù.
Kiekvienas rinkos dalyvis yra registruojamas rinkos operatoriaus specialioje duomenù bazéje ir jam
suteikiama teisé naudotis informacija, susijusia su jo veikla. Rinkos dalyviai, ìvykdè ìpareigojimus teikti
vieöuosius interesus atitinkanæias paslaugas, turi teisè prekiauti elektra pagal dviöales sutartis arba
aukcione.
Lietuvos elektros rinkos dalyviai
Elektros gamintojai – juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys elektros gamybos ìrenginius ir
leidimus elektros gamybai.
Nepriklausomi tiekéjai – tiekimo licencijas turintys juridiniai ar fiziniai asmenys. Nepriklausomo
tiekéjo veikla apima elektros tiekimà laisvojo vartotojo statusà turintiems juridiniams asmenims
sutartine kaina.
Visuomeniniai tiekéjai – skirstomùjù tinklù ìmonés ir kai kurie vartotojai,
turintys skirstomuosius tinklus ir tiekimo licencijas.
Visuomeninio tiekéjo veikla apima elektros tiekimà galutiniams vartotojams arba
laisviesiems vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo tiekéjo, Valstybinés
kainù ir energetikos kontrolés komisijos paskelbta kaina.
24
Skirstomojo tinklo operatoriaus veikla apima
vidutinés ir ûemosios ìtampos skirstomùjù tinklù eksploatacijà,
uûtikrinanæià patikimà elektros perdavimà nuo perdavimo tinklo iki galutiniù
vartotojù, ir nuo gamintojù, prijungtù prie skirstomojo tinklo, iki galutiniù vartotojù.
Laisvieji vartotojai – vartotojai, turintys teisè pasirinkti tiekéjà.
Perdavimo tinklo operatorius - - - - - AB „Lietuvos energija”
Rinkos operatoriaus funkcijas atlieka AB „Lietuvos energija”:
- Vyriausybés nustatytù vieöuosius interesus
atitinkanæiù paslaugù supirkimà ir realizacijà
- rinkos administravimà
- prekybos apimæiù ir kainù skaiæiavimà bei su tuo
susijusios informacijos pateikimà rinkos dalyviams
Per 2002 m. AB „Lietuvos energija”, vykdydama rinkos operatoriaus funkcijas,
uûregistravo öiuos veikianæius rinkos dalyvius:
Elektros gamintojai: Visuomeniniai tiekéjai:
VÌ Ignalinos atominé elektriné AB „Rytù skirstomieji tinklai”
AB Lietuvos elektriné AB „Vakarù skirstomieji tinklai”
AB „Vilniaus energija”
AB „Kauno energija” Nepriklausomi tiekéjai:
AB „Klaipédos energija” AB „Lietuvos energija”
AB Maûeikiù elektriné AB Maûeikiù elektriné
AB „Lifosa”
AB „Lietuvos energija”, vykdydama nepriklausomo tiekéjo funkcijas, tieké elektrà öioms laisvùjù
vartotojù statusà turinæioms ir savo ìranga prijungtoms prie perdavimo tinklo ìmonéms:
• AB „Maûeikiù nafta”
• AB „Maûeikiù nafta” Birûù filialas
• AB „Ekranas”
• AB „Achema”
• AB „Lifosa”
• AB „Akmenés cementas”
• AB „Dirbtinis pluoötas”
25
ataskaita2002 metù
2002 m. pirmàjì ketvirtì AB „Lietuvos energija” prekiavo elektra
kaip „vienintelis supirkéjas”: pirko elektrà iö visù gamintojù ir jà pardavinéjo
visiems tiekéjams, o kaip nepriklausomas tiekéjas - laisviesiems vartotojams.
Skirtingai nuo ankstesniùjù metù, kai elektros pardavimo kainos buvo nustatomos
Valstybinés kainù ir energetikos kontrolés komisijos, 2002 metù I ketvirtì elektros pardavimo
kaina buvo skaiæiuojama kaip visù gamintojù kainù svertinis vidurkis, t.y. kaina kito kiekvienà ménesì.
Nuo 2002 m. balandûio 1 d. visuomeniniams ir nepriklausomiems tiekéjams buvo suteikta teisé didesnè
dalì elektros pirkti tiesiogiai iö gamintojù. Likusià dalì elektros tiekéjai pirko iö AB „Lietuvos energija”.
2002 metais elektros rinkoje su tiekéjais prekiauta trijù rúöiù elektra:
Kontraktine elektra - perkama ir parduodama pagal tiesiogines dviöales sutartis, pasiraöomas tarp
gamintojù ir tiekéjù.
Vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù (VIAP) elektra - rinkos operatoriaus superkama iö elektriniù,
kuriù gamyba ìtraukta ì vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù sàraöà, ir parduodama visiems tiekéjams.
Öios elektros apimtis (kvotas) gamintojams nustato Úkio ministerija, o kainas – Valstybiné kainù ir
energetikos komisija. Dalì öios elektros superka visuomeniniai tiekéjai iö gamintojù, prijungtù prie
atitinkamo regiono skirstomùjù tinklù.
Papildoma elektra - rinkos operatoriaus superkama ir parduodama tiekéjams bei perdavimo tinklo
operatoriui, jeigu kontraktinés elektros bei vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù elektros nepakanka.
Papildoma elektra parduodama per rinkos operatoriaus organizuojamà gamintojù aukcionà.
Prekyboje su tiekéjais elektros apimtis nustatoma uû kalendorinì ménesì, o prekyboje
su gamintojais – uû valandà.
Lietuvos elektros rinkos dalyviai ne visada gali tiksliai iö anksto nustatyti elektros
gamybos apimtì, atitinkanæià vartojimo paklausà. Todél AB „Lietuvos energija”,
kaip elektros sistemos operatorius, sudaro sutartis su rinkos dalyviais dél
reguliavimo energijos. Öià energijà perka ar parduoda AB „Lietuvos
energija”. Rinkos dalyviai privalo besàlygiökai vykdyti elektros
sistemos operatoriaus Dispeæerinio centro nurodymus dél
suplanuotos gamybos bei elektros vartojimo
apimties ir sàlygù pakeitimo.
Elektros prekyba
26
Kiekvienà rytà Dispeæerinis centras
pateikia rinkos operatoriui ataskaità apie visus reguliavimo
nurodymus, duotus rinkos dalyviams per praéjusià prekybos dienà.
Atsiûvelgiant ì tai, kad su gamintojais vykdoma valandiné elektros prekyba, o gamintojù
gamybos reûimà kontroliuoja AB „Lietuvos energija” Dispeæerinis centras, su gamintojais
papildomai prekiaujama dar dviejù rúöiù elektra:
Reguliavimo elektra - - - - - tai gamintojù pagaminama arba nepagaminama elektra vykdant Dispeæerinio
centro reûimù pakeitimo nurodymus.
Balansavimo elektra - gamintojù nesankcionuotai pagaminama arba nepagaminama elektra nukrypstant
nuo iö anksto nustatyto gamybos reûimo.
2002 m. AB „Lietuvos energija” vardu parduodamos elektros kainos vieöuosius interesus atitinkanæiù
paslaugù elektrai (VIAP elektros) ir papildomai elektrai buvo formuojamos kaip gamintojù kainù svertinis
vidurkis. Öios kainos kito kiekvienà ménesì pagal faktinè superkamos elektros apimtì ir gamintojù kainas.
Visuomeniniams ir nepriklausomiems tiekéjams superkamos elektros bendra savikaina priklauso nuo
kiekvienos elektros rúöies kainos ir jos dalies bendrame perkamos elektros kiekyje.
0
200000
400000
600000
800000
1000000
Kruonio HAEPerdavimo tinklo operatoriaus technologinés sànaudosNepriklausomas tiekéjas AB Maûeikiù elektrinéNepriklausomas tiekéjas AB "Lietuvos energija"AB "Vakarù skirstomieji tinklai"AB "Rytù skirstomieji tinklai"
121110987654321
2002 m. elektros poreikio pasiskirstymas tarprinkos dalyviù, MWh
Elektros rúöys, %
Papildoma elektraKontraktiné elektraVIAP elektra
0
20
40
60
80
100
121110987654321
27
ataskaita2002 metù
2002 metù pabaigoje dalyvaujant AB „Lietuvos energija” specialistams buvo pakeisti öie norminiai teisés aktai:
• Prekybos elektros energija taisyklés
• Ìpareigojimù teikti vieöuosius interesus atitinkanæias paslaugas davimo taisyklés
• Balansavimo elektros energijos kainos reguliavimo tvarka
Dél teisés aktù pakeitimù nuo 2003 metù pradûios prekyba elektra organizuojama ateities kontraktù
sudarymo principu. AB „Lietuvos energija”, kaip perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas vykdanti
ìmoné, ìpareigota realizuoti vieöuosius interesus atitinkanæiù paslaugù elektrà, o kaip rinkos
operatoriaus funkcijas vykdanti ìmoné – organizuoja papildomos elektros pirkimo
aukcionà bei vykdo prekybos rezultatù skaiæiavimus.
0
20
40
60
80
100
Papildoma elektraKontraktiné elektraVIAP elektra
1211109876543210
5
10
15
20
25
30
35
Papildoma elektraVIAP elektra
121110987654321
2002 m. rinkos operatoriaus parduodamoselektros kaina, ct/kWh
Elektros rúöiù kainù ìtaka bendrojesavikainoje, %
28
Elektros eksportas
2002 m. AB „Lietuvos energija” eksportavo 6,8 TWh elektros:
Latvijai parduota 1,0 TWh elektros, Estijai – 0,1 TWh, Baltarusijai – 3,1 TWh,
Rusijos Federacijos Kaliningrado sriæiai – 2,3 TWh ir Lenkijai – 0,3 TWh.
Palyginus su 2001 m. bei 2000 m., AB „Lietuvos energija” elektros eksportas iöaugo
atitinkamai 1,6 ir 4,6 karto – per 2001 m. buvo eksportuota 4,2 TWh, 2000 m. – tik 1,8 TWh.
2002-aisiais pirmà kartà per nepriklausomybés laikotarpì visa energetikos sistema dirbo
itin efektyviai, buvo iönaudotos visos öalies eksportuotinos elektros gamybos galimybés.
AB „Lietuvos energija” tapo iöties lanksæia elektros eksportuotoja, ne tik jos tiekéja.
Pasiraöytos ilgalaikés bendradarbiavimo sutartys su Rusijos bendrovés RAO „JES Rossii” dukterine ìmone
„Inter RAO JES” bei Estijos bendrove „Narva Elektrivork”, kuriù déka Ignalinos atominei elektrinei uûtikrintas
stabilus visos jos pagaminamos elektros eksportas iki 2004 metù pabaigos.
„Inter RAO JES” pats stambiausias AB „Lietuvos energija” eksporto partneris. Per praéjusius metus öiai
kompanijai parduota 5,7 TWh elektros - beveik 84% Lietuvos elektros eksporto.
2002 m. AB „Lietuvos energija” pasiraöé sutartì ir pradéjo veikti dar vienoje eksporto
rinkoje – elektrà imta tiekti ì Lenkijos Respublikà.
0
1
2
3
4
5
6
7
8
20022001200019990
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
EstijaLenkijaLatvijaRusijaBaltarusija
2002 m. elektros eksportas pagal öalis, TWhElektros eksportas, TWh
29
ataskaita2002 metù
Elektros gamyba
2002 metais Lietuvoje buvo pagaminta 17,5 TWh elektros.
Palyginti su 2001 metais, elektros gamyba Lietuvoje padidéjo 19%.
2002 metais AB „Lietuvos energija” priklausanæiose Kauno hidroelelektrinéje ir
Kruonio hidroakumuliacinéje elektrinéje pagaminta 0,7 TWh, t. y. 4 % visos elektros,
pagamintos Lietuvoje.
2002 m. Kruonio HAE gamyba, MWh 2002 m. elektros poreikis Kruonio HAE, MWh
2002 m. Kauno HE gamyba, MWh
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
Eksporto poreikisLietuvos poreikis
121110987654321
1211109876543210
10000
20000
30000
40000
50000
60000
Elektra, skirta pardavimui aukcioneElektra, skirta technologiniù sànaudù kompensacijai
1211109876543210
20000
40000
60000
80000
100000
30
Elektros prekybos schema
VIAPelektra
VIAPelektra
ELEKTROS GAMINTOJAI
RINKOS OPERATORIAI
TIEKÉJAI
VARTOTOJAI
Kontraktinéelektra
Papildomaelektra
Balansavimoelektra
Reguliavimoelektra
Papildomaelektra
31
ataskaita2002 metù
2002 metais buvo sékmingai pleæiamas Informaciniù technologijù ir
telekomunikacijù (ITT) paslaugù spektras bei didinamos teikiamù ITT paslaugù apimtys.
Pagrindiniai öiù paslaugù vartotojai yra bendrovés padaliniai ir energetikos bendrovés:
AB „Rytù skirstomieji tinklai”, AB „Vakarù skirstomieji tinklai” bei elektrinés.
Informaciniù technologijù ir telekomunikacijù plétrai bendrovéje skiriamas nemaûas démesys. 2002 m. buvo
tobulinamos anksæiau sukurtos bei kuriamos ir diegiamos naujos taikomosios sistemos, stengiantis patenkinti
auganæius vartotojù poreikius. Toliau buvo pleæiamas telekomunikacijù tinklas. Visù ITT veiklos sriæiù
modernizavimas leido sumaûinti elektros perdavimo iölaidas bei teikti auköæiausios kokybés telekomunikacines
paslaugas ir kitiems (ne tik energetikos sektoriaus) vartotojams.
Informacinés sistemos
2002 metais sukurta informacinés sistemos administravimo programa, kurià ìdiegus kiekviena taikomoji sistema
(TS) tampa bendrosios informacinés sistemos dalimi, susieta su verslo valdymo ir apskaitos sistema SCALA.
Taip pat ìgyvendinta verslo valdymo ir apskaitos sistemos SCALA integracija su TS „Darbo uûmokesæio apskaita”.
Siekiant uûtikrinti vienodà materialiniù vertybiù kodavimà, kuriama apskaitos sistemos SCALA integracija su
TS „Materialiniù vertybiù klasifikatorius”.
Kuriamos „Automatizuota elektros energijos apskaitos sistema” ir „Elektros energijos informaciné sistema”,
apimanæios automatizuotà elektros skaitikliù rodmenù nuskaitymà ir patalpinimà ì duomenù bazè, duomenù
patikrà, balansù skaiæiavimà.
Sukurta TS „Komerciniù kontraktù registravimo sistema”, viena iö „Sistemos operatoriaus duomenù centro”
komponenæiù. Parengta sistema, teikianti reikalingus duomenis rinkos ir perdavimo tinklo operatoriams iö
„Elektros energijos informacinés sistemos” ir dispeæerinio valdymo sistemos.
Sukurti ir ìdiegti poilsio namù „Litorina” ir „Dubingiai” tinklapiai.
Geografiniù informaciniù sistemù (GIS) grupé per 2002 metus parengé perdavimo tinklo
Vilniaus, Klaipédos, Öiauliù bei Utenos skyriù 110 kV oro linijù geografinius
duomenis turto registracijai, toliau kaupé ir tikslino perdavimo tinklo
energetikos objektù geografiniù duomenù bazè.
Informacinés technologijos irtelekomunikacijos
32
Telekomunikacijù tinklas
Plétojant magistralinì öviesolaidinio ryöio ûiedinì tinklà, apimantì
didûiuosius Lietuvos miestus, 2002 metais sumontuotos linijos Panevéûio – IAE
ruoûuose. Ìgyvendintas öviesolaidinio ryöio linijomis susijungimas su Latvija Öiauliù –
Jelgavos ruoûe. Pasirengta susijungti su Lenkija Lazdijù – Suvalkù ruoûe ir Kaliningrado
sritimi Pagégiù – Sovetsko ruoûe.
Pleæiant bendros Baltijos öaliù telekomunikaciniù paslaugù rinkos koncepcijà, pasiraöyta sutartis
su „Latvenergo” (Latvija) ir „Televorgu” (Estija) dél tarptautinio tranzito per tris Baltijos öalis,
tarpusavio duomenù mainù ir bendro paslaugù pardavimo treæiùjù öaliù vartotojams. Pasinaudojant
visù trijù Baltijos valstybiù infrastruktúra, pasirengta teikti duomenù perdavimo paslaugas
Skandinavijos öalims (Suomijai ir Övedijai).
Telekomunikacijù tinklo paslaugos
Öiuo metu naudojamos didelés spartos öviesolaidinio ryöio skaitmeninés ryöiù linijos suteikia galimybè teikti
paslaugas ne tik AB „Lietuvos energija” ir skirstomùjù tinklù bendrovéms, bet ir parduoti dalì perteklinio
sistemù pajégumo paslaugù treæiùjù öaliù vartotojams – mobiliojo ryöio operatoriams, interneto paslaugù
teikéjams (ISP), telekomunikacijù operatoriams ir IT sprendimù integratoriams, akademiniams ryöiù tinklams ir
kompanijoms, teikianæioms kabelinés televizijos paslaugas.
2002 metais ir toliau buvo pleæiamas vidutinés spartos skaitmeniniù srautù tinklas, ìrengta pokalbiù apskaitos
sistema, tobulinamas vartotojù aptarnavimas bei tinklo prieûiúra.
2003 m. planuojamas öviesolaidinio ûiedo uûdarymas IAE – Vilniaus ruoûe bei optinés ûiedo atöakos ì Alytù
statyba. Taip pat bus ìrengtas ûiedinis G-Ethernet sujungimas tarp didûiausiù Lietuvos miestù.
33
ataskaita2002 metù
Öviesolaidinis duomenù perdavimo tinklas
VILNIUS
KLAIPÉDA
TELÖIAIÖIAULIAI
PANEVÉÛYS
KAUNAS
Plungé
Öventoji
Öiluté
Sovetsk
Kaliningrad
Broniuvo Pl
Ogrodniki Pl
TAURAGÉ
Jurbarkas
Öeduva
Kuröénai
UTENAAnyköæiai
Jelgava
Daugavpils
Ignalina
Visaginas
ALYTUS
Lazdijai
Övenæionys
Neris
Kauno HE
Kruonis
Kretinga
10 km
70 km
40 km
67 km
28 km
29 km
64 km16 km
160 km
68 km
104 km
43 km
47 km
27 km51 km48 km
40 km34 km
45 km
38 km28km
8 km
80 km
330
330
330
330
330
2003
2004
20052003
2003
2003
2003
2003
AB „Lietuvos energija"
TransTeleKom
TEL-ENERGO SA
RAO „JES Rossii"
Latvija
Baltarusija
Lenkija
Rusija
34
AB „Lietuvos energija” – organizacija,
galinti ir norinti tobuléti, plétotis, keistis. Siekiant didesnio bendrovés veiklos
efektyvumo, nuolat tobulinamas personalo valdymas, skatinamas bendradarbiavimas.
Bendrovéje kuriamos darbo sàlygos ir klimatas, kur kiekvienas darbuotojas galétù tobulinti savo sugebéjimus,
jausti pasitenkinimà darbu ir pasiekti veiksmingù rezultatù. Vyraujanæiù vertybiù pagrindu formuojama organizacijos
kultúra, skatinama motyvacija, maûinama darbuotojù kaita, telkiamas dinamiökas kolektyvas.
AB „Lietuvos energija” personalas - centrinés buveinés, perdavimo tinklo skyriù, Kruonio HAE ir Kauno HE darbuotojai.
AB „Lietuvos energija”, gerindama darbo organizavimà bei didindama efektyvumà, per 2002 metus sumaûino
darbuotojù skaiæiù nuo 1265 iki 1160 ir pradéjo perdavimo tinklo skyriù restruktúrizacijà.
2002 m. nuolatinis darbuotojù tobulinimas ir mokymas leido operatyviai reaguoti ì bútinybè diegti naujas
technologijas bei pokyæius elektros rinkoje.
Personalo mokymas vyko trimis kryptimis: privalomi mokymai (atestacijos, ìvairiems leidimams gauti ir pan.),
profesinés kvalifikacijos kélimas (mokymai pagal pareigybes, susijè su ìstatymù pasikeitimais ir pan.) ir
asmeninés veiklos tobulinimas (projektù valdymas, vadovavimo ìgúdûiù gerinimas ir kt.).
Personalas
Profesinis - 49%
Vidurinis - 9%
Aukötesnysis - 14%
Aukötasis - 28%
Kruonio HAE - 23%
Kauno HE - 4%
Centriné buveiné - 32%
Perdavimo tinklo skyriai - 41%
20-29 metai - 11,2%
30-39 metai - 24,8%
40-49 metai - 32,4%
50-59 metai - 22,4%
60 ir vyresni - 9,3%
Personalopasiskirstymas
Personaloiösilavinimas
Personalo sudétispagal amûiù
35
ataskaita2002 metù
Bendradarbiavimas
2002 m. AB „Lietuvos energija”
aktyviai dalyvavo tarptautiniù organizacijù veikloje
ir formavo savo pozicijas siekdama palaikyti glaudûius ryöius
su elektros rinkos partneriais.
Aktyviausiai AB „Lietuvos energija” specialistai dalyvavo EURELECTRIC,
BALTREL bei Nacionalinés elektros energetikos asociacijos veikloje. Perdavusi
atstovavimà EURELECTRIC Nacionalinei elektros energetikos asociacijai, bendrové
savo interesù srityje tès veiklà EURELECTRIC komitetuose, darbo grupése.
Siekdama ìsigilinti ì elektros gamintojù ir vartotojù poreikius bei uûtikrinti perdavimo tinklo
veiksmingumà ir patikimumà, bendrové dalyvavo kitù öalies organizacijù veikloje nepaûeisdama
rinkos dalyviù interesù.
Bendrovés specialistai dalyvauja CIGRE (Dideliù energetikos sistemù tarybos) ir WEC (Pasaulio
energetikos taryba) veikloje, bendrové taip pat siekia dalyvauti ETSO (Europos perdavimo tinklo
operatoriù asociacija) ir UCTE (Elektros perdavimo koordinavimo sàjunga).
2002 metais AB „Lietuvos energija” tèsé bendradarbiavimà su Danijos energetikos kompanija
„Elkraft
System”, vykdydama PHARE programos finansuojamà Dvyniù projektà „AB „Lietuvos energija”
restruktúrizacija”. Rugséjo ménesì öis projektas buvo baigtas ir PHARE programa numaté
toliau finansuoti AB „Lietuvos energija” ir „Elkraft System” bendradarbiavimà 2003 metais.
Kad öis darbas nenutrúktù, Danijos Vyriausybé skyré léöù pereinamajam projektui
„AB „Lietuvos energija”, kaip perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos operatoriaus,
plétra po restruktúrizacijos”.
Bendradarbiavimas su gimininga Europos Sàjungos energetikos bendrove naudingas
perimant kolegù patirtì tiek restruktúrizuojant bendrovè, tiek pereinant prie
liberalizuotos elektros rinkos. Ìvykè bendroviù vadovybiù susitikimai,
specialistù vizitai duoda abipusè naudà, kuri bus neìkainojama
Lietuvai tapus Europos Sàjungos nare.
36
Aplinkosauga
Aplinkosauga – tai priemoniù ir
veiksmù ekologinei pusiausvyrai iösaugoti visuma.
Nuo aplinkos búklés, kraötovaizdûio stabilumo ir biologinés ìvairovés
priklauso ûmoniù sveikata ir gerové, valstybés ekonominé ir socialiné paûanga.
Aplinkosaugai daug démesio skiriama visame pasaulyje, ieökoma búdù ir priemoniù,
kaip apsaugoti ir iösaugoti vandenì, orà, dirvoûemì.
AB „Lietuvos energija”, vykdydama savo veiklà, rúpinasi supanæia aplinka.
2002 metais ypatingas démesys buvo skirtas 330 kV transformatoriù pastotéms. Daugelyje objektù buvo
atliktas aplinkosaugos auditas. Iönagrinétos vandens ir nuotekù schemos, ìrenginiù su alyva ir kitomis
pavojingomis medûiagomis búklé, inventorizuotos atliekos. Medûiaga buvo panaudota rengiant paraiökas
gamtos iötekliù naudojimo leidimams gauti.
Pastotése buitiniams ir techniniams tikslams vartojamas gruntinis vanduo, kurio kiekis ûeméje yra ribotas.
2002 m. bendrové iöleido nurodymà, reglamentuojantì sunaudojamo vandens kontrolè, kad bútù parengtos,
ìvertintos ir efektyviai kontroliuojamos gruntinio vandens sunaudojimà maûinanæios priemonés.
37
ataskaita2002 metù
2002 m. Jurbarko pastotéje sumontuoti
lietaus valymo ìrenginiai, Alytaus pastotéje parengtas lietaus
valymo ìrenginiù projektas. Ìrenginiai bus pastatyti 2003 metais.
Kruonio hidroakumuliacinéje elektrinéje ir Kauno hidroelektrinéje taip pat skiriama
daug démesio aplinkosaugai.
2002 m. aplinkosaugos darbams hidroelektrinése iöleista 2,33 mln. Lt, iö jù Kruonio HAE 1,6 mln. Lt,
Kauno HE – 0,73 mln. Lt.
Baigiant Kruonio HAE statybà, atliekama ûemés rekultivacija ir sutvarkoma teritorija, likviduojama buvusi
statybos bazé, uûdarytas 10 ha smélio karjeras ir jo ûemiù plotas rekultivuotas.
Pavasario potvynio metu Kauno HE aukötutiniame baseine susikaupia neömenys, keliantys pavojù saugiam
turbinù darbui. Sprendûiant öià problemà atliktas tiriamasis darbas ir parengtas neömenù surinkimo
projektas, kuriame iönagrinéti keli jù surinkimo ir paöalinimo variantai.
Finansiné apûvalga
39
ataskaita2002 metù
Finansinés veiklos apûvalga
Pajamos ir pelnas
Vykdant LR elektros ìstatymo nuostatas,
bendrovés veikla po reorganizavimo buvo suskirstyta ì
penkis atskirus segmentus – kiekvienai iö öiù veiklù
sudarytos pelno (nuostolio) ataskaitos.
Vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus ir elektros sistemos
operatoriaus funkcijas, ìmoné 2002 metais per aukötos ìtampos
elektros tinklus öalies poreikiams perdavé 8 TWh elektros. Didelì
perduotos elektros kiekì lémé antrus metus iö eilés daugelyje úkio
sriæiù didéjès energijos suvartojimas.
Vykdydama rinkos operatoriaus funkcijas, bendrové pirko iö
gamintojù ir pardavé tiekéjams elektrà, ìtrauktà ì vieöuosius
interesus atitinkanæias paslaugas, papildomà elektrà bei teiké rinkos
administravimo paslaugas rinkos dalyviams.
Vykdydama nepriklausomo tiekéjo funkcijas, AB „Lietuvos energija”
öalies laisviesiems vartotojams ir skirstomùjù tinklù bendrovéms
pardavé 4,9 TWh elektros.
Bendrové eksportavo 6,8 TWh. Buvo eksportuojama ne tik ì
tradiciökai susiklosæiusias rinkas – Baltarusijà, Rusijà, Baltijos
valstybes, bet ir ì Lenkijà. Palyginti su 2001 m., elektros eksportas
iöaugo net 1,6 karto.
Kauno HE ir Kruonio HAE veiké kaip sudétinés elektros
perdavimo sistemos dalys, todél öiù elektriniù pagaminta
elektra daugiausiai buvo naudojama bendrovés technologinéms
bei gamybos ir suvartojimo balansavimo reikméms.
Veiklos pajamos visuose segmentuose sieké
1098 mln. Lt, didûioji dalis pajamù - 72% -
buvo gauta uû elektros bei
paslaugù
Elektros pardavimas vidaus rinkoje - 43,2%
Elektros eksportas - 28%
Elektros perdavimas - 26,6%
Kitos pagrindinés veiklos pajamos - 2,2%
Elektros, rezervù ir tranzito paslaugù pirkimas - 81%
Nusidévéjimas ir amortizacija - 6%
Atlyginimù sànaudos - 4%
Remontai ir medûiagos techninei prieûiúrai - 3%
Mokesæiai - 2%
Kitos pagrindinés veiklos sànaudos - 4%
Pagrindinés veiklospajamù struktúra 2002 m.
Pagrindinés veiklossànaudù struktúra 2002 m.
40
pardavimà Lietuvoje, 28%
pajamù gauta uû elektros pardavimà
uûsienio öalims.
Veiklos sànaudos sudaré 987 mln. Lt, didûiausioji
dalis sànaudù – tai iö gamintojù pirktos elektros ir
galios rezervavimo paslaugù sànaudos – 81%.
Per 2002 metus buvo uûdirbta 111 mln. Lt veiklos pelno,
grynasis pelnas sudaré 89 mln. Lt (skaiæiuojant pagal
Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus).
Didûioji dalis pelno gauta nepriklausomo tiekéjo ir perdavimo
tinklo operatoriaus veikloje – eksportuojant elektrà bei teikiant
elektros perdavimo paslaugà.
2002 metais turto gràûa sieké 7,3%.
Vienai akcijai teko 0,13 Lt grynojo pelno, 2001 metais – 0,10 Lt.
Turtas ir ìsipareigojimai
Viso bendrovés turto verté 2002 metù pabaigoje sieké 1231 mln.
Lt, ilgalaikis turtas sudaré 74%, trumpalaikis – 26%. Ilgalaikis
materialusis turtas per metus iöaugo 10% - daugiausiai dél
investicinés programos vykdymo.
AB „Lietuvos energija” paskolù perfinansavimui bei investicinés
programos vykdymui naudojo skolintas léöas.
2002 metais skolinimosi poreikis buvo palyginti nedidelis –
pasiskolinta 100 mln. Lt, o kredito institucijoms gràûinta
184 mln. Lt paskolù. Ìsiskolinimas bankams per metus
sumaûéjo daugiau kaip treædaliu - 93 mln. Lt.
Pradelsto ìsiskolinimo biudûetui ir tiekéjams
bendrové neturéjo.
Ìsipareigojimai, mln. Lt
0
100
200
300
400
500
2002 12 312002 06 302002 01 01
Ilgalaikés ir trumpalaikés paskolos, mln. Lt
Ìsipareigojimù ir kapitalo santykis, %
Paskolù ir kapitalo santykis, %
0
10
20
30
40
50
60
70
80
20022001200019991998199719961995
0
10
20
30
40
50
20022001200019991998199719961995
0
50
100
150
200
250
300
2002 12 312002 06 302002 01 01
41
AB „Lietuvos energija” 2002 metù finansinés ataskaitos
42
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IÖVADA
AB „Lietuvos energija” akcininkams:
1. Mes atlikome AB „Lietuvos energija” (toliau „Ìmoné”) 2002 m. gruodûio 31 d. balanso ir su juosusijusiù tada pasibaigusiù metù pelno (nuostolio), akcininkù nuosavybés bei pinigù srautùataskaitù audità. Uû öias finansines ataskaitas atsako Ìmonés vadovybé. Músù pareiga –pareiköti nuomonè apie öias finansines ataskaitas, remiantis atliktu auditu.
2. Finansiniù ataskaitù audità uû metus, pasibaigusius 2001 m. gruodûio 31 d., atliko kiti auditoriai,kurie 2002 m. kovo 12 d. pareiöké sàlyginè nuomonè apie tas finansines ataskaitas dél ûemiaupaminétù dalykù:
a. Ìmonés ilgalaikio turto, kuris buvo sukurtas ar ìsigytas iki 1996 metù, ìsigijimo vertébuvo pakoreguota Lietuvos Respublikos Vyriausybés nustatytais ir patvirtintaisindeksais tam, kad bútù atsverta hiperinfliacijos ìtaka. Kitù auditoriù nuomone, tieindeksai nebuvo pakankamai tikslús, kaip ir nebuvo kitù patikimù kainù indeksù, kuriaisremiantis bútù galima koreguoti Ìmonés ilgalaikio turto vertè. Kadangi Ìmonés ilgalaikisturtas buvo ìvertintas kita nei ìsigijimo savikaina ar tikràja verte, kiti auditoriainepareiöké nuomonés, ar 2001 m. gruodûio 31 d. Ìmonés ilgalaikis turtas yra pateiktaspagal Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus.
b. Siekiant sklandûiai ir laiku ìvykdyti Ìmonés reorganizacijà, nuo 2001 m. gruodûio 7 d.buvo sustabdytas Ìmonés ilgalaikio turto judéjimas. Dél öios prieûasties, 2001 m.gruodûio 31 d. balanso „Iöankstiniù apmokéjimù ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudù”bei „Atsargù” straipsniuose buvo apskaitytas 39 614 túkst. Lt vertés ilgalaikis turtas.Kitù auditoriù nuomone, öis turtas turéjo búti apskaitytas „Ilgalaikio turto” straipsnyje.
3. Mes atlikome audità pagal Tarptautinius audito standartus. Öie standartai reikalauja, kadauditas bútù planuojamas ir vykdomas taip, kad bútù surinkta pakankamai ìrodymù, kurieauditorius ìtikintù, jog finansinése ataskaitose néra jokiù reikömingù netikslumù. Atliekantaudità pasirinktinai tikrinami dokumentai, ìrodantys finansinése ataskaitose pateiktù sumùbei priedù prie finansiniù ataskaitù teisingumà. Auditas taip pat ìvertina taikytus apskaitosprincipus, svarbius Ìmonés vadovybés sprendimus ir bendràjà finansinè atskaitomybè.Manome, kad atliktas auditas yra pakankamas pagrindas nuomonei pareiköti.
43
4. Músù nuomone, auköæiau paminétos finansinés ataskaitos visais reikömingais atûvilgiaispagal Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus teisingai atspindi Ìmonés 2002gruodûio 31 d. finansinè padétì bei tada pasibaigusiù metù rezultatà ir pinigù srautus.
5. Nesàlygodami savo nuomonés, mes atkreipiame démesì ì finansiniù ataskaitù 3 pastabà,kur detaliau atskleista 2002 metù pradûioje ìvykusi Ìmonés reorganizacija, po kurios buvoatskirti skirstomieji tinklai ir kelios elektrinés. Dél öios reorganizacijos, 2001 metù skaiæiai,pateikti pelno (nuostolio) bei pinigù srautù ataskaitose, néra palyginami su atitinkamais2002 metù skaiæiais.
Deloitte & ToucheVilnius, Lietuva2003 m. kovo 19 d.
44
BALANSAI2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
2001*2002 (pro forma) 2001*
LTL’000 LTL’000 LTL’000
TURTASTrumpalaikis:Grynieji pinigai ir jù ekvivalentai 23 849 6 681 38 649Investicijos 47 121 84 199 84 199Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiùlaikotarpiù sànaudos 1 756 18 696 28 950Gautinos sumos grynàja verte 238 974 160 095 294 548Atsargos 11 599 33 158 150 693Trumpalaikis turtas iö viso 323 299 302 829 597 039
Ilgalaikis:Ilgalaikis turtas 902 185 820 387 2 169 400Nematerialus turtas 1 927 2 030 3 572Investicijos 2 971 - -Po vieneriù metù gautinos sumos 678 45 943 698Ilgalaikis turtas iö viso 907 761 868 360 2 173 670TURTAS IÖ VISO 1 231 060 1 171 189 2 770 709
ÌSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKÙ NUOSAVYBÉTrumpalaikiai:Finansinés skolos 157 259 146 819 252 590Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos 219 983 118 308 261 342Trumpalaikiai ìsipareigojimai iö viso 377 242 265 127 513 932
Ilgalaikiai:Finansinés skolos 46 891 150 439 303 276Atidéjimai 9 157 - -Atidétù mokesæiù ìsipareigojimas 36 045 27 518 86 651Ateinanæiù laikotarpiù pajamos 12 662 12 777 23 565Ilgalaikiai ìsipareigojimai iö viso 104 755 190 734 413 492ÌSIPAREIGOJIMAI IÖ VISO 481 997 455 861 927 424
AKCININKÙ NUOSAVYBÉAkcinis kapitalas 689 515 729 954 1 807 077Ìstatymo numatyti rezervai 24 201 24 201 59 913Kiti rezervai (23 903) (36 001) 5 950Sukauptas pelnas (nuostolis) 59 250 (2 826) (29 655)AKCININKÙ NUOSAVYBÉ IÖ VISO 749 063 715 328 1 843 285
ÌÌÌÌÌSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKÙ NUOSAVYBÉ IÖ VISO 1 231 060 1 171 189 2 770 709
* - 2001 m. gruodûio 31 d. balansai atspindi Ìmonés balansus prieö ir po Ìmonés reorganizavimo.
45
PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
2002 2001LTL’000 LTL’000
Pardavimai 1 098 405 1 664 055
Veiklos sànaudos (987 410) (1 472 109)
Veiklos pelnas 110 995 191 946
Investicijù pelnas 173 -Palúkanù pajamos 6 772 10 805Palúkanù sànaudos (14 930) (45 949)(Neigiama) teigiama valiutù kursù pokyæio ìtaka grynàja verte (2 001) 13 426
Pelnas prieö apmokestinimà 101 009 170 228
Pelno mokesæio (sànaudos) nauda (11 586) 10 901
GRYNASIS PELNAS 89 423 181 129
Pelno dalis vienai akcijai (LTL) 0,13 0,10
46
PINIGÙ SRAUTÙ ATASKAITOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
PINIGÙ SRAUTAI IÖ PAGRINDINÉS ÌMONÉS VEIKLOS 2002 2001LTL’000 LTL’000
Grynasis pelnas prieö apmokestinimà 101 009 170 228Koregavimai grynojo pelno prieö apmokestinimà ir grynùjù pinigù,gautù pagrindinéje veikloje, suderinimui:
Nusidévéjimas 57 590 188 323Amortizacija 2 848 4 140Palúkanù pajamos (6 772) (10 805)Dividendù pajamos (173) -Palúkanù sànaudos 14 930 45 949Neigiama (teigiama) valiutù kursù pokyæio ìtaka, grynàja verte 2 001 (13 426)Nuostolis (pelnas) pardavus ilgalaikì turtà 210 (139)Nematerialaus turto nuraöymo sànaudos 85 1 245Nuostolis dél ilgalaikio turto vertés sumaûéjimo (10 933) 768Atidéjimai 9 444 544Subsidijù pajamos (115) (236)
170 124 386 591
Pasikeitimai trumpalaikiame turte ir ìsipareigojimuose:Gautinos sumos (53 243) (24 977)Iöankstiniai apmokéjimai ir ateinanæiù laikotarpiù sànaudos 16 609 (17 606)Atsargos 21 890 (51 516)Mokétinos sumos ir sukauptos sànaudos 105 506 (108 441)
Pinigù srautai iö pagrindinés veiklos 260 886 184 051
Sumokétas pelno mokestis -Sumokétos palúkanos (15 022) (45 949)Grynieji pinigai gauti pagrindinéje veikloje 245 864 138 102
47
PINIGÙ SRAUTÙ ATASKAITOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
PINIGÙ SRAUTAI IÖ INVESTICINÉS VEIKLOS
Ilgalaikio turto ìsigijimai (136 695) (317 113)Ìplaukos pardavus ilgalaikì turtà 5 084 54 631Nematerialaus turto ìsigijimai (2 830) (6 277)Gautos palúkanos 6 772 10 805Ìplaukos iö po vieneriù metù gautinù sumù 20 -Gauti dividendai 173 -Investicijù ìsigijimas (2 140) -Grynieji pinigai panaudoti investicinéje veikloje (129 616) (257 954)
PINIGÙ SRAUTAI IÖ FINANSINÉS VEIKLOS
Gautos paskolos 100 366 403 492Gràûintos paskolos (184 348) (313 783)Sumokéti dividendai (15 098) -Grynieji pinigai (panaudoti) gauti finansinéje veikloje (99 080) 89 709
Grynùjù pinigù padidéjimas (sumaûéjimas) iö viso 17 168 (30 143)GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PRADÛIOJE 6 681 68 792Grynieji pinigai perduoti reorganizacijos metu - (31 968)GRYNIEJI PINIGAI IR JÙ EKVIVALENTAI METÙ PABAIGOJE 23 849 6 681
48
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
1. BENDRA INFORMACIJA
AB „Lietuvos energija” (toliau „Ìmoné”) yra ribotos civilinés atsakomybés ìmoné ìmoniù registre ìregistruota 1995 m.gruodûio 4 d. Ìmoné tapo buvusios Gamybos energetikos ir elektrifikavimo valdybos, ìkurtos 1940 m., o 1991 m. kovo27 d. po Lietuvos Respublikos nepriklausomybés atkúrimo reorganizuotos ì Lietuvos valstybinè energetikos sistemà,teisiù peréméja. 85,7% akcinio kapitalo priklauso valstybei, 10,9% – E.ON Energie, likusi dalis - ìvairiems privatiemsakcininkams. Ìmonés akcijomis prekiaujama Lietuvos nacionalinéje vertybiniù popieriù birûoje.
Ìmonés adresas yra Ûvejù g. 14, Vilnius. Iki 2002 m. sausio 1 d. Ìmoné veiké kaip vertikaliai integruota elektros energijosgeneravimu, perdavimu ir paskirstymu uûsiimanti ìmoné, kurios veikla apémé visà Lietuvos teritorijà. Ìmonés elektrosenergijos segmentas apémé 2 öilumines elektrines, vienà hidroelektrinè, vienà hidroakumuliacinè elektrinè, 7regioninius elektros energijos paskirstymo tinklus, 2 pagalbines paslaugas teikianæius filialus ir centrinì Ìmonésbiurà. Po Ìmonés reorganizacijos, ìvykusios 2002 m. sausio 1 d., kurios metu buvo atskirti elektros energijospaskirstymo tinklai ir öiluminés elektrinés ir ìsteigti kaip atskiros, juridinì statusà turinæios ìmonés, Ìmonés veikiakaip perdavimo tinklo operatorius, perdavimo tinklo dispeæerinis operatorius, nepriklausomas tiekéjas, elektrosenergijos rinkos operatorius ir perdavimo energijos gamintojas.
Ìmonés veiklà reglamentuoja 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos ìstatymas Nr. VIII-1881(papildytas 2001 m. birûelio 26 d., Nr. IX-408). Ìstatymas ìsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d. Elektros energijos perdavimo,rinkos operatoriaus ir kitù pagrindiniù Ìmonés teikiamù paslaugù, iöskyrus nepriklausomo tiekéjo ir elektros energijoseksporto, kainas reguliuoja Valstybiné kainù ir energetikos kontrolés komisija.
2002 m. Ìmonéje vidutiniökai dirbo 1,268 darbuotojai (2001 m. – 8,654 darbuotojai).
2. SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI
Pateiktos finansinés ataskaitos parengtos remiantis visais apskaitos standartais ir paaiökinimais, patvirtintaisTarptautiniù apskaitos standartù tarybos (TAST), ir kurie yra apibréûiami kaip Tarptautiniai finansinés atskaitomybésstandartai (TFAS). Öie standartai ir jù paaiökinimai anksæiau buvo apibréûiami kaip Tarptautiniai apskaitos standartai(TAS). Finansinés ataskaitos yra pateiktos nacionaline Lietuvos valiuta – Litais (LTL).
Pateiktos finansinés ataskaitos parengtos remiantis ìsigijimo vertés principu, modifikuotu dél tam tikro ilgalaikioturto indeksavimo. Toliau apibúdinti svarbiausi apskaitos principai.
Palyginamieji skaiæiai2001 m. gruodûio 31 d. balansas buvo pakeistas, siekiant atspindéti skirstomùjù tinklù ir öiluminiù elektriniù atskyrimà.Öie filialai buvo atskirti 2002 m. sausio 1 d., taæiau siekiant pagerinti metiniù skaiæiù palyginamumà, 2001 m. gruodûio31 d. balansas buvo pakeistas ir yra pateiktas ìvertinus auköæiau minétù filialù atskyrimà.
Sudaryti atskiras Lietuvos energijos (be skirstomùjù tinklù ir öiluminiù elektriniù) pelno (nuostolio) bei pinigù srautùataskaitas uû metus, pasibaigusius 2001 m. gruodûio 31 d., yra techniökai sudétinga, tai reikalautù dideliù papildomùkaötù, todél yra nepraktiöka. Dél öios prieûasties pelno (nuostolio) bei pinigù srautù ataskaitos uû metus, pasibaigusius2002 m. gruodûio 31 d., yra nepalyginamos su pelno (nuostolio) bei pinigù srautù ataskaitomis uû metus, pasibaigusius2001 m. gruodûio 31 d.
49
Ilgalaikis materialus ir nematerialus turtasIlgalaikis materialus ir nematerialus turtas yra apskaitomas kai kurio ilgalaikio turto indeksavimo suma koreguotaìsigijimo verte, atémus sukauptà nusidévéjimà. Nusidévéjimas, ìskaitant ir nuomojamo turto pagerinimo darbùamortizacijà, yra skaiæiuojamas naudojant tiesioginì nusidévéjimo metodà per visà ilgalaikio turto naudingo tarnavimolaikotarpì.
Nusidévéjimas yra apskaiæiuojamas lygiomis dalimis kiekvienà ménesì per visà naudojimo laikà, iöskyrus öio turtoìvedimo ì eksploatacijà pirmà ménesì, naudojant ûemiau nurodytus ìvertintus turto naudingo tarnavimo laikotarpius:
Pastatai 10 – 50 metùStatiniai ir maöinos 5 – 25 metaiTransporto priemonés 5 – 6 metaiKiti ìrengimai ir kitas ilgalaikis turtas 2– 10 metùNematerialus turtas 1 – 4 metai
Vidutiniai ilgalaikio materialaus turto nusidévéjimo laikotarpiai pagal funkcinè turto paskirtì yra:
Transformatorinés stotys 30 metùElektros energijos perdavimo linijos 35 metaiTransformatoriai 25 metaiRelinés apsaugos ir automatikos ìrengimai 15 metùTechnologinio ir dispeæerinio valdymo ìrengimai 5 metai
Gautas pelnas ar patirtas nuostolis iö ilgalaikio materialaus turto pardavimo yra atvaizduojamas tù metù pelno(nuostolio) ataskaitoje.
Turto vertés sumaûéjimasKiekvienà finansiniù ataskaitù dienà Ìmoné perûiúri likutinè ilgalaikio ir nematerialaus turto vertè, kad nustatytù, aryra kokiù nors poûymiù, kad öio turto verté sumaûéjo. Jei tokiù poûymiù yra, Ìmoné perskaiæiuoja öio turto realiàvertè tam, kad bútù galima ìvertinti vertés sumaûéjimà (jei toks yra). Kai neìmanoma paskaiæiuoti turto realios vertés,Ìmoné paskaiæiuoja pajamas generuojanæios turto grupés, kuriai öis turtas priklauso, realià vertè.
Jei turto (ar pajamas generuojanæios turto grupés) paskaiæiuota reali verté yra maûesné nei öio turto likutiné verté,likutiné turto verté búna sumaûinama iki realios öio turto (ar pajamas generuojanæios turto grupés) vertés. Nuostolisdél vertés sumaûéjimo pripaûìstamas iö karto, nebent öis turtas anksæiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostolis délvertés sumaûéjimo yra apskaitomas kaip perkainavimo rezervo sumaûéjimas.
Jei po nuostolio dél vertés sumaûéjimo pripaûinimo turto verté padidéja, tai likutiné turto (pajamas generuojanæiosturto grupés) verté padidinama iki naujai paskaiæiuotos turto realios vertés, bet taip, kad padidéjimas neviröytù likutinésöio turto (pajamas generuojanæios turto grupés) vertés, jei nuostolis dél vertés sumaûéjimo ankstesniais metaisnebútù buvès pripaûintas. Turto vertés padidéjimas pripaûìstamas pajamomis iö karto, nebent öis turtas anksæiaubuvo perkainotas. Tuo atveju, vertés padidéjimas yra apskaitomas kaip perkainavimo rezervo padidéjimas.
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
50
AtsargosAtsargos, kurias sudaro daugiausia atsarginés dalys, yra pateiktos maûesne savikainos ar grynàja realizacine verte.Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodà. Vertinant grynàjà realizacinè vertè yra atsiûvelgiama ì atsargù gedimà,senéjimà ir kitus faktorius.
Dotacijos ir subsidijos, susijusios su turtususijusios su turtususijusios su turtususijusios su turtususijusios su turtuSubsidijos, skirtos ilgalaikiam turtui ìsigyti ir gautos nepiniginés subsidijos, yra apskaitomos gauto turto tikràja verteir pripaûìstamos pajamomis per atitinkamo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpì.
Finansiniai instrumentaiFinansinis turtas ir finansiniai ìsipareigojimai pripaûìstami Ìmonés balanse, kai Ìmoné ìgyja teisè ar pareigà pagalpasiraöytà finansiniù instrumentù sutartì.
Grynieji pinigai ir jù ekvivalentaiGrynuosius pinigus ir jù ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko sàskaitose bei terminuoti indéliai, kuriù mokéjimolaikotarpis yra trumpesnis nei 3 ménesiai.
Prekybos gautinos sumosPrekybos gautinos sumos yra apskaitomos nominalia verte, atémus atidéjimus abejotinoms gautinoms sumoms.
InvesticijosInvesticijos pripaûìstamos sandorio dienà ir pradûioje apskaitomos ìsigijimo verte.
Laikomos pardavimui investicijos ì nuosavybés vertybinius popierius véliau yra perkainuojamos tikràjà verte.Nekotiruojami nuosavybés vertybiniai popieriai apskaitomi ìsigijimo verte, atémus vertés sumaûéjimà. Pelnas irnuostolis iö turimù pardavimui nuosavybés vertybiniù popieriù ìtraukiamas ì ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio)ataskaità.
Bankù paskolosBankù paskolos ir overdraftai apskaitomi nominalia verte.
Prekybos mokétinos sumosPrekybos mokétinos sumos yra apskaitomos nominalia verte.
Iövestiniai finansiniai instrumentaiIövestiniai finansiniai instrumentai, tame tarpe uûsienio valiutù keitimo sutartys, iöankstiniai valiutù keitimo sandoriaibei kiti iövestiniai finansiniai instrumentai pradûioje yra balanse pripaûìstami ìsigijimo verte (ìtraukiant ir operacijùiölaidas), o véliau yra perkainuojami tikràja verte. Tikroji verté yra nustatoma remiantis, atitinkamai, kotiruojamomisrinkos kainomis, diskontuotù pinigù srautù modeliais ar opcionù kainù modeliais. Iövestiniai instrumentai yrapripaûìstami turtu, kai jù tikroji verté yra teigiama, ir ìsipareigojimu, kai jù tikroji verté yra neigiama.
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
51
Tikrosios finansiniù instrumentù vertés pasikeitimas yra pripaûìstamas kaip pelnas (nuostolis) iö investicijù.
Pajamù ir su jomis susijusiù sànaudù pripaûinimasPajamos yra pripaûìstamos kaupimo principu, kai jos yra uûdirbamos.
Palúkanù pajamos apskaitomos kaupimo principu atsiûvelgiant ì skolos likutì ir taikomà palúkanù normà.
Dividendù pajamos pripaûìstamos tada, kai akcininkai ìgauna teisè gauti dividendus.
Sànaudos yra priskiriamos tam tikroms pajamoms, kurias uûdirbant jos buvo patirtos.
Iöperkamoji nuomaNuoma yra pripaûìstama iöperkamàja, kai pagal nuomos sàlygas perduodama iö esmés visa rizika ir nauda, susijusisu turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai ì iöperkamosios nuomos sàvokà neìeinanti nuoma.
Nuomos mokéjimai pagal veiklos nuomos sutartis yra pripaûìstami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje tiesioginiumetodu per nuomos laikotarpì.
Uûsienio valiutaDidûiàjà dalì operacijù Ìmoné vykdo nacionaline valiuta. Operacijos uûsienio valiuta yra konvertuojamos ì litus oficialiu,tà dienà Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir ìsipareigojimai yrakonvertuojami ì litus balanso sudarymo dienos valiutos kursu. 2002 m. ir 2001 m. gruodûio 31 d. balansù sudarymuibuvo naudoti öie valiutù kursai:
2002 20011 USD = 3,3114 LTL 1 USD = 4,0000 LTL1 EUR = 3,4528 LTL 1 EUR = 3,5272 LTL
Keitimo kurso skirtumai dél operacijù uûsienio valiutomis apmokéjimo ìtraukiami ì pelno (nuostolio) ataskaità tuometu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sànaudos dél valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginì turtà arìsipareigojimus ì litus, apskaiæiuojamos pagal balanso sudarymo dienos valiutos kursà ir ìtraukiamos ì metinè pelno(nuostolio) ataskaità.
Skolinimosi kaötaiSkolinimosi kaötai, tiesiogiai susijè su turto ìsigijimu, statyba ar turto, kuriam pagaminti ar jì paruoöti naudojimui arpardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruoöimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prieöio turto ìsigijimo vertés tol, kol öis turtas parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palúkanù pajamos, susijusios sulaikinu skolintù léöù investavimu iki jos bus panaudotos turto ìsigijimui, yra atimamos iö turto ìsigijimo vertés.
Visi kiti skolinimosi kaötai pripaûìstami pelno (nuostolio) ataskaitoje kaupimo principu.
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
52
MokesæiaiEinamùjù metù pelno mokesæio sànaudos yra paskaiæiuotos nuo metù pelno, pakoreguoto tam tikromis pelno mokesæionemaûinanæiomis/nedidinanæiomis sànaudomis/pajamomis. Pelno mokesæio sànaudos paskaiæiuotos naudojant pelnomokesæio normà, galiojusià balanso sudarymo dienà.
Atidétas pelno mokestis apskaitomas ìsipareigojimù metodu. Atidétù mokesæiù turtas ir ìsipareigojimai yra pripaûìstamibúsimù mokesæiù tikslais, paûymint skirtumus tarp turimo turto ir ìsipareigojimù apskaitinés vertés finansinéseataskaitose ir jù atitinkamos mokestinés bazés. Atidétù mokesæiù turtas ir ìsipareigojimai yra ìvertinami naudojantgaliojanæià mokesæio normà, kuri taikoma metù, kuriais öiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokéti,apmokestinamajam pelnui apskaiæiuoti. Atidétù mokesæiù ìsipareigojimai yra pripaûìstami visiems laikiniemsskirtumams, kurie véliau didins mokestinì pelnà, o atidétù mokesæiù turtas pripaûìstamas tik ta dalimi, kuri tikétinaiateityje sumaûins mokestinì pelnà.
Atidétù mokesæiù sànaudos ar pajamos apskaitomos pelno (nuostolio) ataskaitoje, iöskyrus kai jos susijusios sustraipsniais, apskaitomais akcininkù nuosavybéje, kuomet atidéti mokesæiai taip pat apskaitomi akcininkù nuosavybéje.
Pelnas (nuostolis) vienai akcijaiVidutinis svertinis akcijù skaiæius, reikalingas skaiæiuojant (nuostolì) pelnà vienai akcijai per 2002 m. ir 2001 m., buvoatitinkamai 689 959 ir 1 831 184 túkst. Lt. Ìmoné nesudaré jokiù pelnà vienai akcijai maûinanæiù pasirinktiniù sandoriùper 2002 m. ir 2001 m. bei jù neturéjo 2002 m. ir 2001 m. gruodûio 31 d.
Kredito rizikaÌmonés kredito rizika pagrinde susijusi su prekybos gautinomis sumomis. Balanse gautinos sumos yra pateiktosatémus atidéjimus abejotinoms gautinoms sumoms, kuriuos ìvertina Ìmonés vadovybé, remdamasi ankstesne patirtimiir dabartine ekonomine aplinka.
Kredito rizika susijusi su léöomis ir iövestiniais finansiniais instrumentais yra ribota, nes Ìmoné atlieka operacijas subankais, turinæiais aukötus uûsienio reitingavimo agentúrù suteiktus kredito reitingus.
Ìmoné neturi reikömingos kredito rizikos koncentracijos, nes kredito rizika pasiskirsæiusi tarp daugelio pirkéjù.
Finansiniù instrumentù tikroji vertéTikroji verté atspindi finansiniù instrumentù vertè, uû kurià turtas gali búti realizuotas ar ìsipareigojimai gali bútipadengti.
ÌvertinimaiFinansiniù ataskaitù pagal Tarptautinius finansinés atskaitomybés standartus paruoöimas reikalauja tam tikrùìvertinimù ir prielaidù, kurios daro ìtakà finansinése ataskaitose pateiktoms sumoms ir finansiniù ataskaitù pastaboms.Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo pateiktù ìvertinimù.
PerklasifikavimasKai kurios 2001 metù sumos buvo perklasifikuotos, kad atitiktù 2002 metù pateikimà.
FINANSINIÙ ATASKAITÙ PASTABOSUÛ METUS, PASIBAIGUSIUS 2002 M. IR 2001 M. GRUODÛIO 31 D.
AB “Lietuvos energija”
Ûvejù g. 14, LT-2600 Vilnius
Tel. (8 5) 278 20 82
Faks. (8 5) 212 67 36
El. paötas [email protected]
www.lietuvosenergija.lt