turinys - lietuvos respublikos ryšių reguliavimo tarnybaold.rrt.lt/download/19301/tarnybos studija...

Studija: Plačiajuosčio ryšio žemėlapio įdiegimo Lietuvoje poreikis ir galimybės

Turinys 1. Poreikio studijai kilmė, teisės aktų apžvalga, įgyvendinusios šalys, pasiekta nauda......................... 2

1.1. Poreikio studijai kilmė. ................................................................................................................ 2

1.2. Teisės aktų apžvalga .................................................................................................................... 2

1.3. ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas Lietuvoje .............................................................. 5

1.4. Plačiajuosčio ryšio žemėlapiai - viena iš ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo priemonių 7

1.5. ES šalys įgyvendinusios plačiajuosčio ryšio ar infrastruktūros žemėlapius. Lietuvos rezultatų

plačiajuosčio ryšio paslaugų srityje suvestinė. .......................................................................................... 8

1.6. Plačiajuosčio ryšio rodiklių apibendrinimas ............................................................................... 25

1.7. Apibendrinimas ......................................................................................................................... 33

2. Šalių, įgyvendinusių plačiajuosčio ryšio žemėlapius, žemėlapių pavyzdžiai .................................. 36

2.1. Vokietijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis .................................................................................... 36

2.2. JAV plačiajuosčio ryšio žemėlapis ............................................................................................. 36

2.3. Jungtinės Karalystės plačiajuosčio ryšio žemėlapis .................................................................... 37

2.4. Lenkijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ...................................................................................... 39

2.5. Ispanijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ...................................................................................... 40

2.6. Danijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ........................................................................................ 41

2.7. Airijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ......................................................................................... 42

2.8. Švedijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ...................................................................................... 43

......................................................................................................................................................... 45

2.9. Suomijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ..................................................................................... 46

2.10. Portugalijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis ............................................................................... 48

2.11. Šalių išlaidos, patirtos projektų įgyvendinimui ......................................................................... 50

2.12. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio teigiami aspektai ....................................................................... 51

3. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio projekto įgyvendinimo Lietuvoje etapai bei priemonės. ................. 53

3.1. Duomenų bazės sudarymas ir perkėlimas į GIS platformą. ......................................................... 53

3.2. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio duomenų bazėje talpinamos informacijos pasiekiamumas

vartotojams ............................................................................................................................................ 54

3.3. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio duomenų bazėje talpinamos informacijos pasiekiamumas RRT... 54

3.4. Sistemos atnaujinimas. .............................................................................................................. 55

3.5. Veiksmai, kurie bus vykdomi artimiausiu metu įgyvendinant projektą ....................................... 55

4. Projekto įgyvendinimo SSGG (SWOT) analizė ............................................................................ 55

Literatūra ......................................................................................................................................... 56

PRIEDAI ......................................................................................................................................... 58

2

1. Poreikio studijai kilmė, teisės aktų apžvalga, įgyvendinusios šalys, pasiekta nauda.

1.1. Poreikio studijai kilmė.

Pagrindiniu projekto tikslu įvardijamas Lietuvos, kaip Europos sąjungos (ES) narės siekis įgyvendinti

ES Skaitmeninę darbotvarkę (SD) (angl. Digital Agenda, (DA)) 2013-2020 metams, kurioje Europos

Komisija (EK) patvirtino septynis naujus skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės prioritetus.

Skaitmeninė ekonomika auga septynis kartus sparčiau, negu kitos ekonomikos sritys, tačiau šį potencialą

stabdo fragmentiška Europos politikos sistema.

2012 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos spaudos pranešimuose buvo paviešintas EK pirmininko

pavaduotojos Neelie Kroes pranešimas spaudai, kuriame Neelie Kroes dėstė: „2013 m. bus patys

aktyviausi skaitmeninės darbotvarkės (SD) įgyvendinimo metai. Svarbiausi mano prioritetai – padidinti

investicijas į plačiajuostį ryšį ir kuo geriau panaudoti skaitmeninio sektoriaus indėlį Europos

atsigavimui.“

Pranešime taip pat buvo skelbta, kad visiškai įgyvendinus atnaujintą SD, per artimiausius aštuonerius

metus Europos BVP padidėtų 5 proc., t.y., 1500 EUR kiekvienam žmogui, nes būtų didinamos

investicijos į Informacines ryšių technologijas (IRT), gerinami darbuotojų elektroniniai įgūdžiai,

sudaromos galimybės diegti inovacijas viešajame sektoriuje ir pertvarkomos struktūrinės interneto

ekonomikos sąlygos. Jei nebus imtasi Europos masto veiksmų, esama pavojaus, kad iki 2015 m.

skaitmeniniame sektoriuje gali būti neužpildyta milijonas darbo vietų, o kuriant infrastruktūrą gali būti

sukurta 1,2 mln. darbo vietų. Ilguoju laikotarpiu naujų darbo vietų padaugėtų iki 3,8 mln.1

IRT sektoriuje tiesiogiai sukuriama 5 proc. Europos BVP, jo rinkos vertė – 660 mlrd. EUR per metus,

tačiau indėlis į bendrą produktyvumo augimą daug didesnis (tiesioginis IRT sektoriaus indėlis – 20 proc.,

IRT investicijų – 30 proc.). Tai lemia sektoriui būdinga dinamika ir inovacijos, taip pat tai, kad sektorius

labai prisideda prie pokyčių kituose sektoriuose. Be to, juntamas didelis socialinis IRT poveikis –

pavyzdžiui, gyvenimo būdas pakito dėl to, kad Europoje kasdien internetu naudojasi daugiau kaip 250

mln. žmonių, o mobiliuosius telefonus turi beveik visi europiečiai.

Vienas iš pagrindinių naujai nustatytų prioritetų yra:

,,1. Sukurti naują stabilią plačiajuosčio ryšio reguliavimo aplinką

Reikia daugiau privačiojo sektoriaus investicijų į didelės spartos fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio

ryšio tinklus. Todėl svarbiausias 2013 m. Komisijos skaitmeninis prioritetas – užbaigti kurti naują stabilią

plačiajuosčio ryšio reguliavimo aplinką. 2013 m. dešimties veiksmų rinkinį sudarys geresnės

nediskriminacinės tinklo prieigos ir naujos didmeninės prieigos prie plačiajuosčio ryšio tinklų sąnaudų

apskaičiavimo metodikos rekomendacijos, tinklo neutralumo užtikrinimas, universaliosios paslaugos ir

plačiajuosčio ryšio plėtros civilinės inžinerijos darbų sąnaudų mažinimo mechanizmai. Tai bus

grindžiama Valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gairėmis ir siūlomomis Europos infrastruktūros

tinklų priemonės paskolomis.<...>“2

1.2. Teisės aktų apžvalga

Kaip jau buvo minėta, pagrindinis studijos tikslas ir teisės aktas, - 2010 m. pristatyta ES SD3. SD

tikslas – parengti veiksmų planą, kad būtų kuo geriau išnaudotos IRT teikiamos socialinės ir ekonominės

1http://ec.europa.eu/digital-agenda/news-redirect/9309

2http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1389_lt.htm

3http://eurlex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lang=en&ihmlang=en&lng1=en,lt&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,

mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=516052:cs

http://ec.europa.eu/digital-agenda/news-redirect/9309

http://eurlex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lang=en&ihmlang=en&lng1=en,lt&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=516052:cs


3

galimybės, visų pirma internetas, kaip labai svarbi ekonominės ir socialinės veiklos priemonė, kuria

naudojantis galima tvarkyti reikalus, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti mintis. Sėkmingas šios

darbotvarkės įgyvendinimas padės skatinti inovacijas ir ekonominį augimą, taip pat didinti piliečių ir

įmonių gerovę. Todėl platesnis skaitmeninių technologijų diegimas ir veiksmingesnis jų naudojimas

padės spręsti svarbiausius Europos uždavinius ir užtikrinti geresnę europiečių gyvenimo kokybę, pvz.,

geresnę sveikatos apsaugą, saugesnius ir efektyvesnius transporto sprendimus, švaresnę aplinką, naujas

medijų galimybes ir geresnę galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis ir kultūros turiniu.

Pagal SD pateiktą informaciją, 30 proc. europiečių niekada nesinaudojo internetu; Europoje sparčiųjų

šviesolaidinių tinklų skverbtis yra tik 1 proc., tuo tarpu Japonijoje 12 proc., o Pietų Korėjoje – 15 proc.;

Europos Sąjungoje IRT moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriama tik 40 proc. JAV skiriamų lėšų.

Internetas yra geriausias techninės sąveikos teikiamų galimybių pavyzdys. Jis grindžiamas atvira

struktūra, todėl milijardai žmonių visame pasaulyje gali naudotis sąveikiais prietaisais ir taikomosiomis

programomis. Tačiau norint pasinaudoti visomis IRT teikiamomis galimybėmis, būtina toliau gerinti

prietaisų, taikomųjų programų, duomenų saugyklų, paslaugų ir tinklų sąveiką. Kad ekonomika sparčiai

augtų, būtų kuriamos darbo vietos ir gerovė, o piliečiai galėtų naudotis norimu turiniu ir paslaugomis,

būtinas itin spartus internetas.

Europoje priimti arba artimiausiu metu planuojami priimti teisės aktai šiose srityse:

a) Sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga;

b) Plačiajuosčio ryšio aprėpties užtikrinimas;

c) Naujos kartos prieigos tinklai;

d) Atviras ir neutralus internetas.

a) Sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga

Europai būtina plačiai prieinama ir už konkurencingą kainą teikiama sparčiojo ir itin spartaus

interneto prieiga. 2020 m. Europos strategijoje4 pabrėžiama, kad, siekiant ES didinti socialinę įtrauktį ir

konkurencingumą, svarbu diegti plačiajuostį ryšį. Toje strategijoje dar kartą nurodytas tikslas – iki 2013

m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu; be to, ja siekiama

užtikrinti, kad iki 2020 m.:

i) visi europiečiai turėtų galimybę naudotis gerokai spartesniu – didesnės kaip 30 Mbps spartos

– internetu ir kad

ii) 50 proc. ar daugiau Europos namų ūkių užsisakytų spartesnio kaip 100 Mbps interneto ryšio

paslaugą.

Šiems tikslams pasiekti reikia įgyvendinti du lygiagrečius tikslus: užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys

(fiksuotasis ir belaidis) būtų prieinamas visiems, o interneto sparta būtų palaipsniui didinama iki 30 Mbps

ir daugiau, taip pat greta skatinti, kad didelėje ES teritorijos dalyje ilgainiui būtų įdiegti ir pradėti naudoti

naujos kartos prieigos tinklai, kuriuose būtų galima užtikrinti itin spartų – daugiau kaip 100 Mbps –

interneto ryšį.

b) Plačiajuosčio ryšio aprėpties užtikrinimas

Siekdama, kad viešasis sektorius imtųsi tinkamų veiksmų, EK 2010 m. priėmė komunikatą5, kuriame

išdėstyta bendra sistema, kaip turėtų būti formuojama ES ir nacionalinė politika, kad būtų pasiekti 2020

m. Europos strategijos tikslai. Tokia politika turėtų būti užtikrinamas tinkamas planavimas ir

koordinavimas, sumažinama administracinė našta ir taip pirmiausiai sumažinamos plačiajuosčio ryšio

diegimo visoje ES teritorijoje sąnaudos. Pavyzdžiui, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad

vykdant viešuosius ir privačius civilinės inžinerijos darbus būtų sistemingai numatoma kurti

plačiajuosčius tinklus ir tiesti kabelius pastatų viduje, suteikiamos panaudos teisės ir nurodoma pasyvioji

infrastruktūra, kurią galima naudoti kabeliams tiesti.

Belaidis (antžeminis ir palydovinis) plačiajuostis ryšys gali būti itin svarbus siekiant užtikrinti, kad

ryšio paslaugomis būtų galima naudotis visur, įskaitant atokias ir kaimo vietoves. Šiuo metu pagrindinė

belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų plėtojimo problema susijusi su galimybe naudotis radijo dažnių

spektru. Radijo dažnių spektras naudojamas neveiksmingai, todėl judriojo ryšio interneto vartotojai jau

4 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM (2010) 2020.

5 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF

4

patiria nepatogumų dėl perkrautų tinklų. Dėl to ne tik kyla vartotojų nepasitenkinimas, bet ir stabdomas

inovacijų diegimas naujų technologijų rinkose – veikla, kurios metinė vertė yra 250 mlrd. EUR6.

Perspektyvia Europos dažnių spektro politika turėtų būti ne tik derinami transliavimo klausimai, bet ir

siekiant skatinti veiksmingą dažnių spektro valdymą suteikiamas įgaliojimas tam tikrus skaitmeninio

dividendo dažnius iki nustatytos datos naudoti belaidžiam plačiajuosčiui ryšiui teikti, užtikrinamas

didesnis lankstumas (taip pat suteikiant dažnių spektro prekybos teisę), taip pat palaikoma konkurencija ir

inovacijų diegimas7.

c) Naujos kartos prieigos tinklai

Šiuo metu Europoje interneto prieiga daugiausia grindžiama pirmos kartos plačiajuosčiu ryšiu, t. y.

jungimuisi prie interneto naudojami esami telefono ryšio varinių laidų arba televizijos kabelių tinklai.

Šioje srityje Europa vis dar atsilieka nuo kai kurių kitų šalių. Svarbus rodiklis yra šviesolaidinių ryšio

linijų iki galutinio paslaugų gavėjo skverbtis – Europoje ji labai nedidelė ir gerokai mažesnė už tokią

skverbtį kai kuriose pirmaujančiose Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalyse.

Siekdama paskatinti naujos kartos prieigos diegimą ir paraginti rinkos dalyvius investuoti į atvirus ir

konkurencingus tinklus, Komisija priims naujos kartos prieigos rekomendaciją, grindžiamą šiais

principais:

i) nustatant sąnaudomis pagrįstas prieigos kainas turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į

investavimo riziką;

ii) nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) turėtų turėti galimybę kiekvienu atveju taikyti

tinkamiausias su prieiga susijusias taisomąsias priemones ir leisti alternatyviems operatoriams

laikytis pagrįsto investavimo grafiko, kartu atsižvelgdamos į konkurencijos lygį kiekvienoje

konkrečioje vietovėje;

iii) turėtų būti skatinama naudotis bendro investavimo ir rizikos pasidalijimo mechanizmais.

d) Atviras ir neutralus internetas

Komisija patvirtino ir atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos naujos teisės aktų nuostatos8 dėl interneto

atvirumo ir neutralumo, kuriomis ginamos vartotojų teisės internete gauti informacijos ir ją skleisti ir

užtikrinamas srautų valdymo skaidrumas9. Vykdydama bendresnius įsipareigojimus metų pabaigoje

pateikti ataskaitą.

2011 m. liepos 6 d. paskelbta Europos Parlamento rezoliucija dėl plačiajuosčio ryšio Europoje

„Investavimas į skaitmeninių technologijų skatinamą augimą“ 10

. Rezoliucijoje daugiausiai akcentuojami

skaitmeninės darbotvarkės tikslai ir uždaviniai kurių reikia imtis, norint pasiekti šių tikslų. Į skaitmeninę

darbotvarkę įeina: Inovacijų sąjunga, Radijo dažnių spektro politikos programa, ES ir nacionalinės

finansavimo programos, kuriomis siekiama sukurti tarpusavyje susijusią sistemą, skirtą veiksmingam

tolesniam tinklų vystymui, prieigai prie jų ir jų naudojimui, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamas

antžeminis fiksuotasis ir judrusis ar palydovinis ryšys. Taip pat rezoliucijoje išreikšta nuomonė, kad

plačiajuosčio ryšio sąvoka nuolat keičiasi, kadangi auga platformų skaičius ir klientų bazė ir naudojimo

variantai išaugo eksponentiškai. Pažymėta, kad plačiajuostis ryšys – tai daugiau nei tiesiog prieiga prie

interneto, jis neapsiriboja tiesiogine žmonių sąveika, kadangi labai greitai plinta įrenginių sąveika ir

taikymai (išmanieji įrenginiai, technologijos, kurios veikia plačiajuosčio ryšio pagalba). Parlamentas

pabrėžia būtinybę geriausiai pasinaudoti visomis turimomis technologijomis, įskaitant judriojo ir

palydovinio ryšio, siekiant ekonomiškai veiksmingiausiu būdu užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį

kaimo vietovėse, kalnuotuose regionuose ir salose, nesudarant bereikalingos naštos vartotojams, valstybių

narių regionams ar pramonei, pritaria visoms priemonėms, skirtoms civilinės inžinerijos išlaidoms

mažinti, ir pabrėžia poreikį vystyti naujoviškas paslaugas, kuriomis būtų skatinamas diegimas. Taip pat

ragina Komisiją pagal reguliavimo sistemą taikyti daugiau investicijų skatinimo priemonių ir skatinti

6Plg. Sąlygos ir galimybės diegti antrinę radijo dažnių spektro prekybą Europos bendrijoje , Europos Komisija, 2004

m 7 http://ec.europa.eu/lietuva/ziniasklaidai/28102009_ekonomika_lt.htm

8 http://europa.eu/rapid/press-release_IP-10-1142_en.htm?locale=en

9Direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 8 straipsnio 4

dalies g punktas; Universaliųjų paslaugų direktyvos 20 straipsnio 1 dalies b punktas ir 21 straipsnio 3 dalies c ir d

punktai. 10

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2011-0322+0+DOC+XML+V0//LT

5

pasinaudoti infrastruktūros projektų sąveika. Atkreipia dėmesį į konkurencingų rinkų svarbą siekiant

užtikrinti plačiajuostį ryšį už prieinamą kainą ir pabrėžia, jog valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo

institucijos turi sparčiai įgyvendinti peržiūrėtą ES telekomunikacijos teisės aktų sistemą bei

rekomendacijas dėl naujos kartos prieigos. Ragina sukurti palankų teisinį pagrindą investicijoms į naujos

kartos prieigą ir didelės spartos (judriojo ir palydovinio ryšio) belaidį tinklą, kuris, inter alia11

, užtikrintų

teisinį aiškumą, skatintų investicijas, konkurenciją ir technologijų neutralumą, kad rinka galėtų pasirinkti

technologijas, ragina valstybes nares užtikrinti nediskriminuojančią prieigą prie inžinerinių darbų ir

palengvinti prieigą prie kanalų, žymiai sumažinant investicijų slenkstį, ragina Komisiją kartu su

valstybėmis narėmis parengti vietovių, kuriose šis tinklas nepakankamai išvystytas arba jo visai nėra,

sąrašą. Ragina valstybes nares numatyti, kokių priemonių gali būti imtasi siekiant palengvinti sąlygas

naujiems operatoriams patekti į rinką, kad būtų skatinama konkurencinga aplinka.

Atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą parengti gaires dėl įkainių ir nediskriminavimo – pagrindinių ES

sistemos principų ir ragina Komisiją skatinti sparčiųjų ir itin sparčių tinklų konkurenciją ir užtikrinti

visiems operatoriams sąžiningą prieigą prie infrastruktūros siekiant garantuoti vartotojams didelį paslaugų

pasirinkimą, sąžiningus prieigos prie tinklų įkainius ir prieinamas kainas ir ragina skatinti veiksmingas

investicijas ir greitą perėjimą prie sparčiųjų ir itin sparčių tinklų. Pabrėžia skirtumą tarp teorinio tinklo

greičio ir realių vartotojų galimybių, nes vartotojų galimybės taip pat priklauso nuo tinklavietės pajėgumo

ir apkrovos bei kt. ragina, kad reklamuojamas plačiajuosčio ryšio greitis atitiktų vidutinį duomenų

išsiuntimo ir atsiuntimo greitį, kurio vartotojas gali realiai tikėtis, taip pat užtikrinti visapusišką vartotojų

informaciją apie siūlomas paslaugas siekiant garantuoti naujosios technologijos privalumų skaidrumą,

skatinti palyginamumą ir didinti konkurenciją; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją

(BEREC) užtikrinti, kad siekiant skaidrumo bus sąžiningai reklamuojamas standartinės spartos

plačiajuostis interneto ryšys, kuriuo vartotojai jau naudojasi, ir kad reklamoje bus pabrėžiami naujosios

technologijos privalumai įkeliant duomenis į internetą ir juos parsisiunčiant, taip pat ragina nacionalinės

reguliavimo institucijas imtis priemonių prieš teikėjus, kurie nesilaiko Europos elektroninių ryšių

reguliuotojų institucijos rekomendacijų. Taip pat ragina Komisiją kasmet teikti Parlamentui ataskaitą apie

plačiajuosčio ryšio pasiūlą ir ES vartotojams realiai prieinamą asortimentą, taip pat apie pažangą

įgyvendinant elektroninio ryšio sistemą ir rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos.

BEREC 2012-02-23 išleido metodines gaires12

, kurios numato plačiajuosčio ryšio plėtra ES narėms.

Gairėse numatyta, kad siekiant SD uždavinių formulavimo, kuriuos sprendžiant būtų skatinama

plačiajuosčio ryšio plėtra, kaip veiksminga priemonė įtraukiamas detalus plačiajuosčio ryšio žemėlapių ir

duomenų rinkimas bei analizė.

1.3. ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvoje SD įgyvendinimas ir monitoringas atliekamas remiantis Lietuvos informacinės visuomenės

plėtros (IVP) 2011–2019 metų programa13

, kurioje numatyta:

,,Programos strateginis tikslas – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos

aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85

procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu. Informacinė visuomenė turi būti plėtojama

vadovaujantis šiais prioritetais:

„<...>

<...>5.1. Lietuvos gyventojų gebėjimų naudotis IRT tobulinimas (toliau – 1 prioritetas);

5.2. elektroninio turinio ir paslaugų plėtra, jų naudojimo skatinimas (toliau – 2 prioritetas);

5.3. IRT infrastruktūros plėtra (toliau – 3 prioritetas).<...>

<...>uždaviniai 3 prioriteto 1 tikslui pasiekti:

11

Inter alia – Be kita ko 12

http://berec.europa.eu/resources/file/doc/2012/bor12-13_bb_promotion.pdf 13

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394457&p_query=&p_tr2=2


6

9.2.1. užtikrinti plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą vietovėse, kuriose šios

infrastruktūros plėtros ir paslaugų teikimo negali užtikrinti rinka;

9.2.2. atnaujinti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą bibliotekose;

9.2.3. skatinti konkurenciją plačiajuosčio elektroninio ryšio rinkoje, didinti rinkos

reguliavimo efektyvumą, siekti, kad iki 2020 metų visi Lietuvos gyventojai galėtų naudotis

spartesniu negu 30 Mbps interneto ryšiu.“

LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šioje programoje atsakinga už 3 prioriteto – IRT infrastruktūros

plėtra (1 Lentelė) pateikto prioriteto dalies įgyvendinimą.

1 Lentelė. RRT atsakomybė už plėtros programos dalies įgyvendinimą.

Eil.

Nr.

Strategini

s tikslas ir

prioritetai

Tikslas Uždavinys Vertinimo

kriterijus

Rodikli

s 2010

metais

Rodikli

s 2015

metais

Rodik

lis

2019

metai

s

Už

kriterijau

s

įgyvendi

nimą

atsakinga

institucij

a

4.

3

prioriteto

– IRT

infrastru

ktūros

plėtra –

vertinim

o

kriterijai

4.1.

Užtikrinti

geografiškai

tolygią

plačiajuosči

ų

elektroninių

ryšių tinklų

infrastruktūr

os plėtrą

visoje šalies

teritorijoje

ir skatinti

elektroninių

ryšių

paslaugų

naudojimą

4.1.3. Skatinti

konkurenciją

plačiajuosčio

elektroninio

ryšio rinkoje,

didinti rinkos

reguliavimo

efektyvumą,

siekti, kad iki

2020 metų visi

Lietuvos

gyventojai

galėtų naudotis

spartesniu

negu 30 Mbps

interneto ryšiu

gyventojai,

kurie

naudojasi

30 Mbps ir

spartesniu

interneto

ryšiu (visų

šalies

gyventojų

procentais)

26 70 100 Ryšių

reguliav

imo

tarnyba,

Susisiek

imo

minister

ija

Lietuvos IVP 2011-2019 m. programoje yra numatyta, kad iki 2020 m. visi Lietuvos gyventojai

galėtu naudotis spartesniu negu 30 Mbps interneto ryšiu. 1 Lentelėje pateikti šio tikslo įgyvendinimo

etapai, o RRT, kartu su LR Susisiekimo ministerija yra atsakinga už šio prioriteto įgyvendinimą.

Siekdama ES SD numatytų tikslų bei atsižvelgdama į metodines gaires bei sėkmingai plačiajuosčio

ryšio plėtros priemones įgyvendinusių šalių pavyzdžius plačiajuosčio ryšio srityje (įgyvendinant ES SD

tikslus) RRT numatė uždavinius, kurią įgyvendinant siekiama inventorizuoti esamą situaciją plačiajuosčio

ryšio aprėptyje, esamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros išdėstymą bei paskatinti operatorius didinti

greito plačiajuosčio ryšio aprėptį Lietuvoje, kad 2020 metais būtų pasiekti ES SD tikslai ir kiekvienas

gyventojas turėtų galimybę naudotis 30 Mbps spartos internetu.

Remiantis RRT numatytais uždaviniais, SD tikslams pasiekti numatyta įgyvendinti šiuos projektus:

1. Lietuvos infrastruktūros žemėlapis „E. infrastruktūra“;

2. Lietuvos plačiajuosčio ryšio žemėlapis (angl. Broadband map).

3. Atitinkamų teisės aktų rengimas ar redakcija.

7

1. Lietuvos infrastruktūros žemėlapis– bendras RRT ir Lietuvos savivaldybių projektas. Projekto

tikslas - ūkio subjektams, kurie projektuoja, teikia ir (arba) planuoja pradėti teikti elektroninių ryšių

tinklus ir (arba) paslaugas, suteikiama prieiga prie savivaldybių administruojamų infrastruktūros erdvinių

duomenų sistemų, patalpintų internetiniame tinklapyje14

. Šiose sistemose kaupiama informacija apie

inžinerines komunikacijas (ryšių kabelių kanalus) ir ji nuolat papildoma naujais duomenimis apie

pastatytas ir suprojektuotas komunikacijas. Šiuo metu projektas vykdomas bendradarbiaujant su Vilniaus,

Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis (vykdomi projekto pristatymo, derybiniai darbai).

2. Lietuvos plačiajuosčio ryšio žemėlapis (angl. Broadband map) – tai projektas, kurį RRT siekia

įgyvendinti kartu su plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjais.

Tuo tikslu būtų atliekamas šalies plačiajuosčio ryšio kartografavimas – šalies mažmeninio

plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėpties, apimančios skirtingą greitaveiką, nustatymas.

Žemėlapis turėtų būti sukurtas remiantis duomenų bazės pagrindu, kurios duomenis sudaro:

plačiajuosčio ryšio aprėptis Lietuvos geografinėje erdvėje. Žemėlapio pagalba galima būtų

priartinti duomenis iki miesto, miestelio, gyvenvietės, pašto kodo, gatvės, ar netgi adreso lygio ir

vartotojui būtų suteikta galimybė gauti informacija apie paslaugų teikėjų, teikiančių plačiajuosčio ryšio

paslaugas atitinkamoje teritorijoje sąrašą;

techninių specifikacijų apibūdinimas. Ši informacija turėtų apimti plačiajuosčiu ryšiu galima

suteikti greitaveiką, atitinkamą tinklo technologijų apibūdinimą ir kt. plačiajuosčio ryšio tinklo

parametrus;

kainos – kokioje geografinėje teritorijoje: gatvė, kaimelis, pašto kodas arba tikslus adresas,

kokiais plačiajuosčio ryšio specifikacijos parametrais, plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjas gali suteikti

galimybę galutiniams paslaugų gavėjui užsisakyti plačiajuosčio ryšio paslaugas.

Numatyta, kad atitinkamus duomenis plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai turėtų pateikti bei

periodiškai juos atnaujinti, duomenis įvedant į duomenų bazę, kuri veiks internetinio tinklapio pagrindu.

Šį tinklapį administruotų RRT ar kita įstaiga, RRT užsakymu.

3. Atitinkamų teisės aktų rengimas ar redakcija.

Remiantis EK ruošiamais teisės aktų projektais, manoma, kad plačiajuostis ryšys, numatant

atitinkamą greitaveiką, gali būti įtrauktas į Universaliųjų paslaugų sąrašą, ko pasekmėje kiekvienas

Lietuvos gyventojas turėtų turėti galimybę prisijungti prie atitinkamą greitaveiką suteikiančio

plačiajuosčio ryšio tinklo. Šiuo metu RRT direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1V-889

patvirtintų Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių15

4.1.2. punkte numatyta, kad Universaliąsias

paslaugas įpareigotas teikti teikėjas yra įpareigotas, kad kiekvienam gyventojui būtų užtikrinta

veiksminga interneto prieiga, atsižvelgiant į daugumos abonentų naudojamas technologijas ir

technologines galimybes, bei ne mažesnę nei 144 kilobito per sekundę duomenų siuntimo ir priėmimo

spartą.

1.4. Plačiajuosčio ryšio žemėlapiai - viena iš ES skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo

priemonių

Kaip jau buvo minėta, BB žemėlapis būtų viena iš efektyviausių SD įgyvendinimo priemonių

Lietuvoje. Kai kurios ES šalys jau anksčiau pačios ėmėsi BB žemėlapių, kaip priemonių įgyvendinti

strategijas bei siekdamos, kad būtų aktyviai įgyvendinamas plačiajuosčio ryšio aprėpties gerinimas,

interneto vartojimo skatinimas bei kuo efektyvesnis jau turimos infrastruktūros panaudojimas.

Turimais duomenis Vokietija, Belgija, Olandija, Portugalija, Lenkija, Švedija, Jungtinė Karalystė,

Ispanija, Airija, Danija, Suomija turi įdiegusios plačiajuosčio ryšio ar plačiajuosčiam ryšiui naudojamų

tinklų žemėlapius. Artimiausiu metu, atsižvelgdama į sėkmingus minėtų valstybių pavyzdžius ir siekdama

gerinti rezultatus plačiajuosčio ryšio srityje prie šių šalių ketina prisijungti ir Lietuva.

14

http://www.e-infrastruktura.lt/lt/titulinis.html 15

http://www.rrt.lt/lt/teisine-informacija/rrt-teises-aktu-paieska/653/p0.html

8

2 Lentelė. ES šalys įdiegusios BB žemėlapius.

Šalis Vokiet

ija

Belgi

ja

Oland

ija

Portuga

lija

Lenk

ija

Šved

ija

Jungtinė

Karalystė

Ispan

ija

Airi

ja

Dani

ja

Suomij

a

Pradėjo įgyvendinti

žemėlapį 2009 1995 2008 2007 2011 2010 2011 -

200

8 - 2009

1.5. ES šalys įgyvendinusios plačiajuosčio ryšio ar infrastruktūros žemėlapius. Lietuvos

rezultatų plačiajuosčio ryšio paslaugų srityje suvestinė.

Dauguma ES šalių yra patvirtinusios plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo strategiją. Į šią strategiją įeina

tikslų numatymas, uždaviniai, kuriuos sprendžiant bus siekiama tikslo bei numatomos konkrečios

priemonės, užtikrinančios šių tikslų įgyvendinimą. EK 2012 kovo 30 d. paskelbė dokumentą, kuriame

pateikiami šių priemonių pavyzdžiai bei nurodomos šalys, kuriuos ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant

plačiajuosčio ryšio plėtros šalyje (1 priedas). Pateiktoje lentelėje galima įsitikinti, kad dauguma ES šalių

turi ar artimiausiu metu ketina įgyvendinti bazinius BB žemėlapius arba infrastruktūros žemėlapius,

kurie turėtu užtikrinti SD tikslų įgyvendinimą ir efektyviau naudoti turimus infrastruktūros išteklius tam

kad efektyviau skatinti konkurenciją bei vartotojų apsaugą bei moderniųjų technologijų įsisavinimą.

Šioje Plačiajuosčio ryšio studijos dalyje pateikti duomenys leis artimiau susipažinti su atitinkamus

žemėlapius įgyvendinusiomis šalimis ir susipažinti su šių šalių pasiekimais plačiajuosčio ryšio plėtros

srityje.

Kadangi nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kitomis ES šalimis (16 pav.), turi nemažai

galimybių pasiekti greitą internetą, tačiau remiantis 3 Lentelėje pateiktais statistiniais duomenimis

akivaizdu, kad vis dar maža Lietuvos gyventojų dalis suskubo pasinaudoti teikiamais plačiajuosčio ryšio

privalumais. Statistiniai duomenys parodo kaip pasiriktos ES šalys įgyvendinusios 2015 m. numatytus

skaitmeninės darbotvarkės tikslus, iš pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos gyventojai, lyginant su kai

kuriomis ES šalimis, dar mažai naudojasi interneto teikiamais privalumais, tokiais kaip el. prekyba šalyje,

el. prekyba tarp kitų šalių, esame šiek tiek atsiliekantys ir kitose srityse susijusiose su interneto

naudojimusi, kad pasiektume ES SD 2015 m. tikslų, pateiktų 3 lentelėje.

3 Lentelė. ES SD 2015 m. numatytų tikslų įgyvendinimas16

Pasiekta 2015 m. tikslo %

20 proc.

gyventojų

perka

internetu iš

užsienio

šalių

50 proc.

gyventojų

perka

internetu

75 proc.

gyventojų

nuolat

naudojasi

internetu

15 proc.

gyventojų

niekada

nesinaudojo

internetu

50 proc.

gyventojų

naudojasi e-

valdžios

priemonėmis

60 proc.

Turinčių

nedideles

pajamas

gyventojų

naudojasi

internetu

Lietuva 27 32 81 79 60 69

Vokietija 43 127 102 99 100 104

Belgija 118 87 104 101 95 109

Olandija 189 90 88 83 75 86

Portugalija 35 36 68 70 73 62

Lenkija 11 59 77 79 55 66

Švedija 82 141 121 112 147 138

Jungtinė

Karalystė 52 142 108 104 79 105

Ispanija 44 55 82 83 78 75

16

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/progress-country

9

Airija 111 86 95 93 88 95

Danija 140 140 117 109 162 134

Suomija 138 123 114 107 136 125

Žemiau pateiktoje diagramoje (1 pav.) pateiktas Lietuvos ir ES šalių, kurios įgyvendinusios vieną iš

plačiajuosčio ryšio plėtros priemonių – plačiajuosčio ryšio infrastruktūros kartografavimą (plačiajuosčio

ryšio žemėlapius) palyginimas pagal vieno iš SD darbotvarkės tarpinių tikslų, t.y. pasiekti kad iki 2015 m.

50 proc. šalies gyventojų naudotųsi pirkimo internetu galimybe. Pateikti duomenis rodo, kad atitinkamoje

srityje pirmaujančios šalys yra Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija, Vokietija, Suomija. Šios šalys šį tikslą

jau yra įvykdžiusios. Netoli tikslo įgyvendinimo yra Olandija, Belgija, Airija. Lietuva pasirinktų šalių

kontekste kol kas gali parodyti ne pačius geriausius rezultatus atitinkamoje srityje. 2012 m. sausio mėn.

duomenimis, Lietuva buvo pasiekusi 32 proc., tikslo, kad iki 2015 m. 50 proc. šalies gyventojų pirktu

internetu, šiek tiek daugiau šio tikslo įgyvendinusi Portugalija – 36 proc., Lenkija – 59 proc.

1 pav. Pasirinktų ES šalių palyginimas pagal 2012 m. sausio mėn. pasiektą 2015 metų tikslą, kad 50 proc.

gyventojų pirktu internetu (%)

Tikslą – pasiekti, kad iki 2015 m. 75 proc. šalies gyventojų reguliariai naudotusi internetu, šį tikslą jau

įgyvendinusios šalys – Švedija, Danija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Vokietija (2 pav.). Lietuva

šių šalių kontekste nėra pirmaujanti, tačiau nėra ir smarkiai atsiliekanti, 2012 m. sausio mėn. Lietuva

pasiekė 81 proc. šio tikslo, Olandija – 88 proc., Lenkija 77 proc., Portugalija 68 proc.

142 141 140 127 123

90 87 86

59 55

36 32

0

20

40

60

80

100

120

140

160

10

2 pav. Pasirinktų ES šalių palyginimas pagal 2012 m. sausio mėn. pasiektą 2015 metų tikslą, kad 75

proc. gyventojų būtų nuolatiniai interneto vartotojai (%)

Pasiekti tikslą, kad iki 2015 m. liktų 15 proc. gyventojų, kurie dar nėra naudojęsi internetu jau

įgyvendino Švedija, Danija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Belgija, šį slenkstį jau mina Vokietija (3 pav.).

Lenkija ir Lietuva šį tikslą 2012 m. sausio mėn. buvo įgyvendinusios vienodai, t.y. pasiekusios 79 proc.,

šias šalis kiek lenkia Olandija – 83 proc., tačiau šalių kontekste kiek atsilieka Portugalija, įgyvendinusi 70

proc., 2015 m. numatyto tikslo.

3 pav. Pasirinktų ES šalių palyginimas pagal 2012 m. sausio mėn. pasiektą 2015 metų tinkslą, kad liktų

tik 15 proc. gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu (%)

Dėl tikslo pasiekti, kad 60 proc. gyventojų turinčių nedideles pajamas internetu – Švedija, Danija,

Suomija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Vokietija šį tikslą jau įgyvendino, Lietuva vis dar išlieka prie šalių,

kurios šio tikslo dar siekia (4 pav.).

121 117 114 108 104 102

95 88

82 81 77 68

0

20

40

60

80

100

120

140

112 109 107 104 101 99 93

83 83 79 79 70

0

20

40

60

80

100

120

11

4 pav. Pasirinktų ES šalių palyginimas pagal 2012 m. sausio mėn. pasiektą 2015 metų tinkslą, kad 60

proc. gyventojų turinčių nedideles pajamas naudotųsi internetu (%)

Pagal 3 Lentelėje pateiktus duomenis Lietuvą palyginome su šalimis, kurios sėkmingai

įgyvendinusios infrastruktūros ar plačiajuosčio ryšio žemėlapius. Dauguma jų yra pirmaujančios pagal

pateiktų tikslų įgyvendinimą iki 2015 m. Toliau studijoje pateikiama detalesnė analizė, kurioje galima

sužinoti apie minėtų šalių pažangą ir progresą plėtojant plačiajuosčio ryšio naujoves. Taip susipažinti su

plačiajuosčio ryšio tinklų techniniais parametrais bei jų statistiniais duomenimis. Taip pat pateiktos

priemonės, kurių šalys ėmėsi plėtodamas plačiajuosčio ryšio aprėptį.

Vokietija

2009 m. Bundesnetzagentur, Vokietijos Federaline tinklų agentūra, pristatė Infrastruktūros atlaso

programą17

, kad žemėlapyje atvaizduoti egzistuojančią infrastruktūrą, kuri galėtų būti naudojama NGA

(New Generatio Access) technologijos tinklų diegimui bei plačiajuosčio ryšio pasiekiamumą šalies

teritorijoje. Šiuos duomenis sudaro:

Laidinė telekomunikacijų infrastruktūra (optiniai kabeliai, įskaitant pagrindinius tinklus ir paskutinės

mylios tinklus, mazgus tokius kaip pagrindiniai tiekimo rėmai ir dėžės (cabinets), tuščius

telekomunikacijų kanalus).

Bevielė telekomunikacijų infrastruktūra. Kita telekomunikacijų infrastruktūra (komunaliniai tinklai

tokie kaip elektra, dujos, vanduo, kanalizacijos, antenos, bažnyčių bokštai).

Transporto tinklai. Infrastruktūros atlaso tikslas yra sumažinti infrastruktūros darbų sąnaudas ir NGA

diegimo laiką išnaudojant jau esančia infrastruktūrą.

Plačiajuosčio ryšio pasiekiamumas, techninės specifikacijos, paslaugos teikėjas.

Infrastruktūros atlasas buvo įgyvendintas 3 etapais:

1 etapas: 2009 gruodžio mėn. tik Bundesnetzagentur turėjo prieigą prie duomenų bazės kaip

tarpininkas veikiantis tarp duomenų bazės ir interesantų, kurie reikalavo duomenų ir turėjo kreiptis į šią

agentūrą. Informaciją teikė PDF formatu interneto svetainėje.

2 etapas: 2011 spalio mėn. Infrastruktūros atlasas buvo perkeltas į sistemą, kurioje autorizuoti

vartotojai galėjo patys naudotis žemėlapiais 1:30000 mąsteliu. Konfidencialios informacijos jie pasiekti

negalėjo ir prieiga prie tikros duomenų bazės buvo rezervuota agentūros.

3 etapas: šis etapas pasiektas 2012 m. įsibėgėjus ir susidarė iš WEB aplikacijos, kuri leido naudotis

internetu (online). Agentūra neturėjo legalios bazės už tai rinkti mokesčių.

Visa informacija pagrinde surinkta iš infrastruktūros savininkų, o ne iš apklausos duomenų. Ateityje

numatoma, kad infrastruktūros savininkai bus įpareigoti teikti informaciją apie turimą infrastruktūra per

17

http://www.zukunft-breitband.de/DE/breitbandatlas.html

138 134 125

109 105 104 95

86 75 69 66 62

0

20

40

60

80

100

120

140

160

12

internetinę aplikaciją. Kadangi susiduriama su situacija, kai vieni suinteresuoti dalintis informacija, o kiti

piktavališkai nenori teikti informacijos neskaidriais tikslais.18

Atsižvelgiant į tikslus, kuriuos Vokietija įgyvendino siekiant 2020 m. ES skaitmeninės darbotvarkės,

tai 2015 m. Vokietijai kaip ir kitoms ES narėms yra numatyti tarpiniai 2020 SD tikslai (3 Lentelė). Iš

pateiktų duomenų galima prieiti išvadą, kad daugumą jų Vokietija jau yra pasiekus. Tačiau lenkiame

Vokietiją siekdami, kad 25 proc. gyventojų naudotųsi elektroninėmis dokumentų teikimo valdžios

institucijoms priemonėmis, Vokietija pasiekusi 62 proc. šio rodiklio įgyvendinimo, Lietuva – 97 proc.

2012 m. sausio mėn. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptis buvo 33,3 proc. žmonių

populiacijos, šis rodiklis pagerėjo 1,4 proc. punkto per metus ir yra 5,6 proc. punkto daugiau nei ES

vidurkis, kuris yra 27,7 proc. Todėl abu šie rodikliai, tiek skvarbos lygis, tiek skvarbos didėjimo skaičius

yra didesni nei ES vidurkis.

5 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Vokietijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

19

Vokietija turi 10,4 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2

Mbps plačiajuosčio ryšio greitaveika, 49 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps greitaveika,

30,7 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 10 iki 30 Mbps greitaveika, 9,3 proc. visų plačiajuosčio ryšio tinklų

gali suteikti nuo (įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps greitaveika ir 0,7 proc. tinklų galinčių suteikti 100

Mbps ir didesne greitaveika (5 pav.). Fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką

aprėptis Vokietijoje 2011 m. duomenimis buvo 88 proc. šalies gyventojų20

.

Mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptis yra 35 proc., ir 9,1 proc. punkto per metus, bet tai yra 8,1 proc.

punkto mažiau nei ES skverbimosi vidurkis.

18

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/support-preparation-impact-assessment-accompany-eu-initiative-reducing-costs-high-speed 19

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/graphs 20

http://scoreboard.lod2.eu/index.php?scenario=1&indicators%5B%5D=bb_speed2+TOTAL_FBB+%25_lines&year=2011&countries%5B%5D=AT&countries%5B%5D=BE&countries%5B%5D=BG&countries%5B%5D=HR&countries%5B%5D=CY&countries%5B%5D=CZ&countries%5B%5D=DK&countries%5B%5D=EE&countries%5B%5D=EU27&countries%5B%5D=FI&countries%5B%5D=FR&countries%5B%5D=DE&countries%5B%5D=EL&countries%5B%5D=HU&countries%5B%5D=IS&countries%5B%5D=IE&countries%5B%5D=IT&countries%5B%5D=LV&countries%5B%5D=LT&countries%5B%5D=LU&countries%5B%5D=MT&countries%5B%5D=NL&countries%5B%5D=NO&countries%5B%5D=PL&countries%5B%5D=PT&countries%5B%5D=RO&countries%5B%5D=SK&countries%5B%5D=SI&countries%5B%5D=ES&countries%5B%5D=SE&countries%5B%5D=TR&countries%5B%5D=UK#chart

13

Belgija

Belgija pirmaujanti šalis greito plačiajuosčio interneto padengimo srityje, ir 2011 m. buvo antra pagal

didžiausią interneto skvarbą Europoje, po Olandų. Manoma, kad tokios skverbties paslaptis 1995 m.

Belgijoje, Flanders regione įgyvendintas Geografinės Informacinės Sistemos (GIS) dekretas, pagal kurį

įgyvendinta geografinė žmogiškųjų faktorių ir aplinkos duomenų bazė. AGIV – Agentscahp voor

Geografische Informatie Vlaanderen (AGIV) – agentūra, kuri atsakinga už šį projektą. 2009 m. GIS

teisiniai rėmai buvo atnaujinti su Spatial Data Infrastructure (SDI) programa, kad būtų pasiekti Europos

Komisijos INSPIRE direktyvoje numatyti reikalavimai. Projektas buvo vykdomas trim etapais:

1) kabelių ir kanalų duomenų bazė Kabelen-en Leiding Informatie Portal (KLIP). Ši duomenų bazė

buvo įkurta po didelės nelaimės (sprogimo), kuri įvyko vykdant kasimo darbus 2009 m., po šio įvykio

įvestas privalomas duomenų apie infrastruktūrą registravimas. Kompanijoms, kurios vengė registruoti

duomenis buvo skiriama bauda nuo 50 iki 100 000 Eurų.

2) 2004 m. atskirai nuo ankstesnių projektų, buvo sukurta Large-scale Reference Database (GRB),

kuri žemėlapyje atvaizdavo požeminius kabelius, vamzdžius, žemės paviršiaus duomenis (kelius, namų

numerius) visame Flamandų regione. Šis projektas buvo daugiau koncetruotas pasyvios infrastruktūros

atvaizdavime nei kad laisvų tinklų atvaizdavimui, finansuotas Flamandų regiono valdžios. Duomenų bazė

interaktyvi ir prieinama daugumai paslaugų bei vartotojų.21

3) Ateityje planuojama sujungti GRB ir KLIP duomenų bazes ir sukurti pilną infrastruktūros atlasą,

kuris atitiktų Europos Komisijos INSPIRE direktyvą22

.

6 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Belgijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

23

Atsižvelgiant į tikslus, kuriuos Belgija įgyvendino siekiant 2020 m. ES skaitmeninės darbotvarkės, tai

2015 m. yra numatyti tarpiniai tikslai ir daugumą jų Belgija jau beveik įgyvendino (3 Lentelė.). Be to ši

šalis akivaizdžiai yra tarp pirmaujančiųjų įgyvendinant minėtus tikslus.

2012 m. liepos mėn. fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptis buvo 32,4 proc. šalies gyventojų, šis rodiklis

padidėjo 1,2 proc. per metus. Aprėpties rodiklis Belgijoje yra 4,7 proc. punkto didesnis nei ES vidurkis,

kuris yra 27,7 proc. Belgija viršija ES aprėpties vidurkį, tačiau augimas yra artimas ES ir yra 1,2 proc.

21

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/support-preparation-impact-assessment-accompany-eu-initiative-reducing-costs-high-speed 22

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:108:0001:0014:LT:PDF 23

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/graphs

14

Belgija turi 1,1 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2

Mbps plačiajuosčio ryšio greitaveika, 24,4 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps

greitaveika, 20,9 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 10 iki 30 Mbps greitaveika, 43,4 proc. visų plačiajuosčio

ryšio tinklų gali suteikti nuo (įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps greitaveika ir 10,3 proc. tinklų galinčių

suteikti 100 Mbps ir didesnę greitaveiką (6 pav.). Fiksuoto plačiajuosčio ryšio palaikančio 2 Mbps ir

didesnę greitaveiką aprėptis 2011 metų duomenimis buvo 98,7 proc. šalies gyventojų.

Mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptis yra 19,1 proc. šalies gyventojų. Šis rodiklis padidėjo 9 proc.

punkto per pastaruosius metus, bet yra 24,1 proc. punkto žemiau ES vidurkio lygio ir atsilieka nuo

daugelio ES šalių vidurkio šioje srityje.

Olandija

Olandija įdiegusi kadastrų registrą24

kuris kaupia duomenis apie tinklus ir infrastruktūrą Olandijoje,

naudojant KLIC portalą. Ne tik toks žemėlapis, bet ir duomenų bazė suteikia informaciją apie vietą kur

randasi aktyvi tinklų infrastruktūra. Bet kokia organizacija siekianti atlikti kasimo darbus pagal įstatymą

yra priversta patikrinti kurie operatoriai yra aktyvus tam tikroje teritorijoje. Įstatymas ir sistema sukurta

tam tikslui, kad išvengti incidentų susijusių su kasimo darbais. Ši sistema ateinančiais metais bus

patobulinta, kad atitikti Europos Komisijos INSPIRE direktyvos reikalavimus.

7 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Olandijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

25

Atsižvelgiant į 2015 m. tarpinius tikslus, siekiant 2020 m. ES skaitmeninės darbotvarkės, Olandija

juda sėkminga linkme ir jau yra netoli kai kurių jų įgyvendinimo, kiek atsiliekama tik gyventojų

naudojimosi E-valdžios priemonėmis rodikliu (3 Lentelė).

2012 m. sausio mėn. duomenimis, fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptis Olandijoje buvo 40,6 proc.

šalies gyventojų ir didėjo 1,8 proc. punkto per pastaruosius metus. Plačiajuosčio ryšio aprėpties rodiklis

yra 13 proc. punkto didesnis nei ES vidurkis, kuris yra 27,7 proc. Olandija yra šalis su didžiausiu

24

http://www.kadaster.nl/web/Zakelijk/Kaarten.htm https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.kadaster.nl%2Fweb%2Ffile%3Fuuid%3Db3469340-4c5a-4fc1-97b1-7b24320c13e2%26owner%3D23cbe925-35ce-4a72-ac8c-a33a0c19ae1e%26contentid%3D3220&ei=S5osUbzhKOmB4ASC0IDoDA&usg=AFQjCNHqHmVBJuuI3LpvdtCsj5QsddOqLA&sig2=UbQmfVTcvHdddsQLkuriSw&bvm=bv.42965579,d.Yms 25


http://www.kadaster.nl/web/Zakelijk/Kaarten.htm

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.kadaster.nl%2Fweb%2Ffile%3Fuuid%3Db3469340-4c5a-4fc1-97b1-7b24320c13e2%26owner%3D23cbe925-35ce-4a72-ac8c-a33a0c19ae1e%26contentid%3D3220&ei=S5osUbzhKOmB4ASC0IDoDA&usg=AFQjCNHqHmVBJuuI3LpvdtCsj5QsddOqLA&sig2=UbQmfVTcvHdddsQLkuriSw&bvm=bv.42965579,d.Yms




15

aprėpties lygiu Europoje, tuo pačiu metu 0,6 proc. punkto turi didesnį aprėpties augimą nei ES

plačiajuosčio ryšio skverbties vidurkis (ES vidurkis 1,2 proc. punkto).

Olandija turi 2,2 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2

Mbps plačiajuosčio ryšio greitaveika, 32 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps greitaveika,



Mbps ir didesne greitaveika (7 pav.). Fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką

aprėptis 2011 m. Olandijoje buvo 96,3 proc. šalies gyventojų.

Mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptis visų tipų prietaisams yra 49,2 proc. ir didėjo 11,2 proc. punkto

per metus, o t.y. 6,1 proc. punkto daugiau nei ES aprėpties didėjimo vidurkis.

Portugalija

2007 m. Portugalijos nenacionalinė elektroninių telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucija

Autoridade Nacional de Comunicações (ANACOM) įgyvendino plačiajuosčio ryšio žemėlapį, tam, kad

būtų identifikuotos ir vizualiai atvaizduotos teritorijos, kuriose yra galimybė prisijungti prie DSLAM (A

digital subscriber line access multiplexer) – t.y. prieiga prie multipleksorių, skirtų skaitmeninei abonento

linijai.

2009 m. ANACOM nusprendė įgyvendinti Centralizuotą Informacinę Sistemą26

(CIS), t.y. centrinį

infrastruktūros atlasą, kuris reikalingas tam, kad sumažinti elektroninių ryšių komunikacijų įrangos

diegimo kaštus. Teikti ir reguliariai atnaujinti informaciją yra privaloma visoms organizacijoms, kurios

valdo arba kuriom priklauso infrastruktūra ir kurią galima naudoti elektroninių ryšių tinklams (įskaitant

kelius, geležinkelius, vandens ir dujotiekių infrastruktūrą). Šis reikalavimas taikomas vietinėms valdžios

institucijoms, valstybinėms kompanijoms, įmonėms teikiančioms komunalines paslaugas, elektroninių

ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms, ir kitoms įmonėms administruojančioms, ar teikiančioms turimos

vietos savo tinkluose nuomą.

8 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Portugalijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

27

Atsižvelgiant į tikslus, kuriuos Portugalija įgyvendino siekiant 2020 m. ES skaitmeninės

darbotvarkės, tai 2015 m. yra numatyti tarpiniai tikslai (3 Lentelė). Iš pateiktų duomenų, galime prieiti

26

http://www.anacom.pt/render.jsp?contentId=1002333 27


16

išvados, kad Portugalija yra panašiame lygyje įgyvendinant atitinkamus tikslus kaip ir Lietuva, ypatingai

įgyvendinant šiuos rodiklius: iki 2015 m. pasiekti, kad 50 proc. gyventojų pirktu internetu (Lietuva

įgyvendinusi - 32 proc., Portugalija - 36 proc.), pasiekti, kad iki 2015 m. būtų likę tik 15 proc. gyventojų

niekada nesinaudojo internetu (Lietuva įgyvendinusi -79 proc., Portugalija -70 proc.), iki 2015 m. 60

proc. turinčių nedideles pajamas gyventojų naudotųsi internetu (Lietuva įgyvendinusi - 69 proc.,

Portugalija - 62 proc.).

Portugalija turi 1,5 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2




suteikti 100 Mbps ir didesne greitaveika (8 pav.). Fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę

greitaveiką aprėptis 2011 m. Portugalijoje buvo 98,1 proc. šalies gyventojų.

Mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptis yra 27,5 proc., o t.y. 15,6 proc. punkto žemiau ES šalių

aprėpties lygio vidurkio.

Lenkija

Istoriškai plačiajuosčio ryšio padengimas Lenkijoje buvo vienas žemiausių tarp ES narių. DSL ir

kabelinis padengimas taip pat istoriškai buvo vienas mažiausių Europoje (išskyrus Graikiją ir Italiją,

kurios apskritai neturi kabelinių paslaugų operatoriaus), 2011 m. pabaigoje aprėptis buvo 37 proc.

gyventojų. FTTH ir FTTC/VDSL tinklai padengė atitinkamai 3 proc. ir 5 proc. namų ūkių. Visumoje

plačiajuosčio ryšio skverbtis Lenkijoje buvo antra mažiausių Europoje, 2011 m. pabaigoje 36 proc.

apytiksliai trečdalis šio skaičiaus buvo kabelinė jungtis, likusi dalis DSL jungtys, ir tik 3,5 proc.

susijungusių tinklų pasiekė 30 Mbit/s ar didesnį plačiajuosčio ryšio greitį 2012 m. pradžioje. Tačiau

Lenkija siekdama labiau plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, įgyvendino infrastruktūros žemėlapį.28

Lenkijos elektroninių ryšių reguliavimo institucija - UKE (Office of Electronic Communications)

išleido telekomunikacijų infrastruktūros žemėlapį, kuris yra labai naudingas siekiant įgyvendinti

plačiajuosčio ryšio skvarbą Lenkijoje. Žemėlapis yra telekomunikacijų infrastruktūros inventorizavimo

priemonė, kurią sudarė UKE.

Telekomunikacijų infrastruktūros žemėlapis paruoštas UKE ir Nacionalinio telekomunikacijų instituto

kaip tikimasi turėtų atnešti naudos tiek telekomunikacijų kompanijoms, tiek vietinės valdžios

institucijoms. Žemėlapis be galo naudingas planuojant investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros

plėtrą. Įrankis buvo sukurtas kaip priemonė atlikti telekomunikacijų infrastruktūros auditą, vadovaujant

UKE (Lenkijos Nacionaliniam reguliuotojui elektroninių ryšių srityje) 2012 metais. Kiekvienas siekiantis

investuoti į elektroninių ryšių infrastruktūrą šiandien gali gauti didžiąją dalį informacijos apie jau esančia

telekomunikacijų infrastruktūrą. Paprasčiausiai aplankant Plačiajuosčio ryšio Lenkijoje portalą, kad gauti

prieigą prie informacijos apie išsidėsčiusius optinius kabelius, kabelius ir radijo ryšio tinklus, taip pat

magistrales, paskirstymus ir prisijungimo mazgus.

Naudingas žemėlapio pranašumas yra tai, kad jis leidžia rasti informacijos kartu apie

telekomunikacijų infrastruktūros padengimą (komercinė informacija) ir viešai visuomenei prieinamus

telekomunikacijų tinklus kartu (prisijungimo prie plačiajuosčio ryšio galimybes).

Svarbu tai, kad duomenys, kurie yra įvesti išlaiko anonimiškumą ir apsaugo operatoriaus

infrastruktūros identifikavimą, kas užtikrina verslo ir vietinės valdžios privatumą.

Egzistuojančios telekomunikacijų infrastruktūros žemėlapis ir viešieji telekomunikacijų tinklai

ženkliai turėtų palengvinti investicijų planavimą interneto paslaugų teikėjams ir vietinės valdžios

institucijoms. Tai taip pat turėtų būti, naudingas įrankis Administravimo ir skaitmeninimo ministerijai, ir

regioninės plėtros ministerijai, kuri kordinuoja ES plačiajuosčio ryšio infrastruktūros skatinimo projektų

įgyvendinimą Lenkijoje. Informacija taip pat bus naudojama Agrokultūros ir kaimo vietovių plėtros

ministerijai, kuri planuoja plačiajuosčio ryšio padengimą gyvenvietėse, kurių gyventojų skaičius neviršija

28http://www.polskaszerokopasmowa.pl/mapy/infrastruktura-telekomunikacyjna-na-terenie-rp-2012.html

http://www.polskaszerokopasmowa.pl/mapy/infrastruktura-telekomunikacyjna-na-terenie-rp-2012.html

17

5000 gyventojų ir turi paskyrusi 59 milijonus eurų šiam tikslui (projektą apibendrino UKE prezidentė

Magdalena Gaj).29

Telekomunikacijų infrastruktūros žemėlapis buvo įgyvendintas dalies ES finansuoto informacijos

sistemos apie Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra (SIIS) projekto ir Plačiajuosčio ryšio Lenkijoje portalo

projekto lėšomis.

9 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Lenkijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

30

Atsižvelgiant į tikslus, kuriuos Lenkija įgyvendino siekiant 2020 m. ES skaitmeninės darbotvarkės, tai

2015 m. yra numatyti tarpiniai tikslai (7 Lentelė). Remiantis turimais rezultatais, galima teigti, kad

Lenkija vis dar kur kas atsilieka siekiant šių tikslų įgyvendinimo daugumos ES šalių kontekste. Šalies

rezultatai artimiausi Lietuvos, Portugalijos ir Ispanijos rezultatams (3 Lentelė).

2012 m. sausio mėn. duomenimis Lenkijoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptis buvo 17,3 proc.

šalies gyventojų, ir per metus padidėjo 1,3 proc. punkto, tačiau yra 10,3 proc. punkto žemiau ES vidurkio,

kuris yra 27,7 proc. Nepaisant šio fakto Lenkija vis dar priklauso šalių grupei su mažiausiu skverbimosi

lygiu ES, 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką

aprėptis Lenkijoje buvo 73,8 proc. šalies gyventojų.

Lenkija turi 22,1 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2



ryšio tinklų gali suteikti nuo (įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps greitaveika ir 1 proc. tinklų galinčių

suteikti 100 Mbps ir didesne greitaveika (9 pav.).

Švedija

Švedijoje yra sukurti trys atskiri žemėlapio pagrindo projektai:

Pirmasis – periodinė plačiajuosčio ryšio apklausa Švedijoje, kuri atvaizduoja kokia paslauga yra

prieinama kiekvieniems namams. Duomenis teikia plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai.

Antrasis – įgyvendintas atsižvelgiant vokiečių Infrastructuratlas ir skirtas pateikti žemėlapį, kuris

parodo tiek egzistuojančią infrastruktūrą tiek planuojamą tinklų diegimą, taip skatinant infrastruktūros

dalinimąsi ir pritraukti rinkos dalyvius diegti tinklus naujose teritorijose.

29Straipsnis iš 2012-10-15 ES naujienų:

30


18

Trečiasis – egzistuoja kasimo signalizavimo sistema Ledningskollen, kuri skirta mažinti esamos

infrastruktūros gadinimo atvejus atliekant kasimo darbus. Žemėlapis padalintas į 1 km ruožus ir teikia

informaciją tiems kas ketina atlikti kasimo darbus, nurodant kurie infrastruktūros savininkai yra aktyvus

ir kurioje teritorijoje.

10 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Švedijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

31

2012 m. sausio mėn. fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbtis buvo 32,6 proc. gyventojų populiacijai, 0,2

proc. punkto per metus ir t.y. 4,9 proc. punkto virš ES vidurkio, kuris yra 27,7 proc. Nepaisant to, kad

Švedija pasiektais rezultatais yra gerokai virš ES skverbties lygio, Švedija yra šalis su mažiausiu

skverbties augimo dydžiu tarp ES šalių. 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2

Mbps ir didesnę greitaveiką aprėptis Švedijoje buvo 93,7 proc. šalies gyventojų.

Švedija turi 4,4 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2 Mbps

plačiajuosčio ryšio greitaveika, 37,3 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps greitaveika, 38,2

proc. teikiančių nuo (įskaitant) 10 iki 30 Mbps greitaveika, 2,5 proc. visų plačiajuosčio ryšio tinklų gali

suteikti nuo (įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps greitaveika ir 17,6 proc. tinklų galinčių suteikti 100 Mbps

ir didesne greitaveika (10 pav.).

Mobilaus plačiajuosčio ryšio skverbtis yra 97,5 proc., t.y. didžiausia ES. Šis skverbties lygis padidėjo

22 proc. punkto per metus ir yra 54,4 proc. punkto virš ES vidurkio šioje srityje.

Jungtinė Karalystė

2010 metais Jungtinės Karalystės elektroninių telekomunikacijų reguliavimo institucija OFCOM (

Independent regulator and competition authority for the UK communications industries) įgyvendino

plačiajuosčio ryšio žemėlapio Jungtinėje Karalystėje žemėlapio projektą32

, kuris parodo aktualią

informaciją susijusią su plačiajuosčio ryšio aprėptimi, greitaveika ir paslaugų prieinamumu. Žemėlapis

sukurtas Jungtinės Karalystės elektroninių ryšių reguliuotojo OFCOM, naudojant duomenis, kuriuos teikė

elektroninių komunikacijų teikėjai. Žemėlapį ir duomenų bazę kūrė OFCOM darbuotojai, todėl didžioji

išlaidų dalis, kurią sudarė šis projektas – buvo darbuotojų atlyginimai. Duomenų bazė buvo sukurta MS

Excel pagrindu, todėl didelių investicijų į programinę įrangą nereikalavo. Informaciją duomenų bazei,

31

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/graphs 32 http://maps.ofcom.org.uk/broadband/

http://maps.ofcom.org.uk/broadband/

19

teikė patys plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai. Kad surinkti informacija OFCOM pasinaudojo

įstatyminėmis teisėmis, kurios suteikiamos šalies nacionaliniam elektroninių ryšių reguliuotojui, kad

galėtų gauti informaciją iš ūkio subjektų veikiančių šalyje ir teikiančių elektroninių ryšių paslaugas.

Duomenis buvo surinkti 6 didžiausių plačiajuosčio ryšio teikėjų pagalba, kurie užima 90 proc.

plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkos Jungtinėje Karalystėje. Šis žemėlapis yra dalis einamųjų OFCOM

darbų – t.y. teikti informaciją apie plačiajuostį ryšį Jungtinėje Karalystėje.

11 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Jungtinėje Karalystėje pagal greičius 2012-07

duomenimis33

Atsižvelgiant į 2015 m. yra numatytus tarpinius ES SD tikslus 2020 m., tai dauguma jų jau yra

sėkmingai įgyvendinta arba greit bus įgyvendinta, tačiau siekiant tikslo, kad 20 proc. šalies gyventojų

pirktu internetu iš užsienio šalių, Jungtinės Karalystės šiek tiek atsilieka, palyginti su kitų tikslų

įgyvendinimu (7 Lentelė).

2012 m. sausio mėn. duomenimis, fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėpties lygis buvo 31,7 proc. visų

gyventojų populiacijai, šis lygis per metus padidėjo tik 0,1 proc. punkto, bet vis tiek išliko 4 proc. punkto

virš ES vidurkio, kuris atitinkamu laikotarpiu yra 27,7 proc. 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio

ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką aprėptis Jungtinėje Karalystėje buvo 100 proc. šalies

gyventojų.

Jungtinė Karalystė turi 0,00 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144

Kbps iki 2 Mbps plačiajuosčio ryšio greitaveika, 29,8 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps



suteikti 100 Mbps ir didesne greitaveika (x pav.). Mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptis yra 63,9 proc.,

gyventojų, šis lygis padidėjo 27,5 proc. punkto per metus, ir tai yra 20,8 proc. punkto daugiau nei ES

vidurkis.

Ispanija

Situacija plačiajuosčio ryšio tinklų diegime yra kritinė, ryšium su ekonomine krize ir neapibrėžtumu

paklausoje, kuri veda operatorius koncentruotis tik vietovėse kur numatoma didesnė investicijų grąža ir

tai sumažina investavimo galimybes kitose srityse, tačiau investavimas į naujųjų technologijų tinklus

tęsiasi. Šalies operatorius Telefonica tęsia investicijas į optinius tinklus pasirinktose teritorijose ir per

33


20

pastaruosius metus kabelinių tinklų operatoriai pagerino savo tinklus DOCSIS 3.0 technologija ir iki 2011

m. pabaigos 94 proc. visų optinių– koaksialinių (HFC) tinklų galėjo užtikrinti prisijungimą prie didelės

greitaveikos. Ispanijos vyriausybė pastaraisiais metais įgyvendino ambicingą nacionalinę plačiajuosčio

ryšio strategiją (Plan Avanza), kurios tikslas buvo užtikrinti plačiajuosčio ryšio pasiekiamumą kaimo ir

nutolusiose teritorijose, kuri turėjo būti įgyvendinta 2012 m. pabaigoje.

Tačiau DSL technologija pasižymi kaip populiariausia plačiajuosčio ryšio technologija Ispanijoje,

kadangi šia technologija yra patemta 79 proc. plačiajuosčio ryšio rinkos, 18 proc. rinkos užima kabelinio

modemo tinklais paremta plačiajuosčio ryšio technologija ir 2 proc. šios rinkos buvo aprūpinta kitomis

technologijomis. 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką

aprėptis Ispanijoje buvo 95,6 proc. šalies gyventojų.

2012 m. liepos mėn. duomenimis 3,5 proc. Ispanijos fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkos galėjo

pasiūlyti plačiajuosti ryšį palaikantį duomenų perdavimo greitaveiką nuo 144 Kbps iki 2 Mbps, 38,3

proc. nuo 2 Mbps iki 10 Mbps, 49,9 proc. (41,8 proc.) 10 Mbps iki 30 Mbps, 7,8 proc. rinkos – nuo 30

Mbps iki 100 Mbps ir 0,5 proc. fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų galėjo palaikyti daugiau nei 100 Mbps

greitaveiką (12 pav.).

12 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Ispanijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

34

Airija

Fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo plėtimasis Airijoje šiek tiek lėtėjo ir išliko 24,3 proc. žemiau ES

bendro vidurkio. Atsižvelgiant į rinkos pasidalinimą tarp operatorių, didžiausią rinkos dalį užėmė

operatorius Eircom, kuris išlaikė poziciją ir užėmė 44,6 proc. rinkos (ES vidurkis, kai vienas operatorius

užima tam tikrą rinkos dalį – 43 proc.). DSL išlaiko pagrindinės plačiajuosčio ryšio tinklo technologijos

pozicijas, kurią teikia didžiausias šalies plačiajuosčio ryšio teikėjas Eircom. Airija sėkmingai išlaiko

judraus plačiajuosčio ryšio diegimo tempą, jis siekia 60 proc. visų varotojų, kur palyginus su 2012 sausio

mėn. EU vidurkiu yra 43,1 proc.

Tam, kad paskatinti naujųjų technologijų plačiajuosčio ryšio vystymąsi Komunikacijų ir energetikos

ministerija įformino Naujomis technologijomis paremto plačiajuosčio ryšio uždavinius (Next Generation

Broadband Taskforce) 2011 liepos mėn. Airija 2010 m. įgyvendino Nacionalinę plačiajuosčio ryšio

strategiją ir 2011 m. sukūrė Kaimo vietovių plačiajuosčio ryšio schemą (žemėlapį). Teikiant tokius

34


21

žemėlapius kiekvienais metais buvo tikimasi pasiekti EK SD tikslų iki 2013 m. suteikti galimybę visiems

gyventojams turėti prieigą prie plačiajuosčio ryšio.

13 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Airijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

Airija turi 9,1 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2 Mbps

plačiajuosčio ryšio greitaveika, 61 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps greitaveika, 10,3

proc. teikiančių nuo (įskaitant) 10 iki 30 Mbps greitaveika, 18,9 proc. visų plačiajuosčio ryšio tinklų gali

suteikti nuo (įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps greitaveika ir 0,7 proc. tinklų galinčių suteikti 100 Mbps ir

didesne greitaveika (13 pav.). 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir

didesnę greitaveiką aprėptis Airijoje buvo 88,6 proc. šalies gyventojų.

2007 m. Airijos Komunikacijų, Energijos ir Natūraliųjų išteklių departamentas (Department of

Communications, Energy and Natural Resources), priėmė nacionalinę Airijos plačiajuosčio ryšio

strategiją (National Broadband scheme). Šios strategijos tikslas – teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas

vietovėse, kuriose tuo metu plačiajuostis ryšys nebuvo pasiekiamas ir užtikrinti, kad kiekvienas pagrįstas

reikalavimas suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio nuošaliose vietovėse būtų patenkintas. Strategijos

esmė atspindėjo Airijos valdžios politikos siekius, kad kiekvienas nepriklausomai kurioje geografinėje

vietovėje – kaimo ar miesto, gyvenantis gyventojas turėtų prieigą prie greito plačiajuosčio ryšio už

prieinamą kainą. Pristatant strategiją, Airijos valdžia laikėsi nuomonės, kad bus teritorijų, kuriose suteikti

galimybę naudotis plačiajuosčiu ryšiu gali būti ekonomiškai nenaudinga, todėl siekiant identifikuoti

tokias geografines vietoves . Tokiose vietovėse Airijos valdžia įsipareigotų padengti dalį kaštų susijusių

su plačiajuosčio ryšio suteikimu.

Pagrindinė šio projekto teikiamos naudos vertinimo priemonė – atvaizdavimas. Plačiajuostis ryšys

buvo apibrėžtas kaip ryšys gebantis palaikyti bent 1 Mbps duomenų parsisiuntimo ir 128 Kbps duomenų

išsiuntimo galimybę. Strateginio įgyvendinimo pagrindinis uždavinys – paskirti plačiajuosčio ryšio

teikėją 5 metams, kuris užtikrintu plačiajuosčio ryšio prieinamumą kiek įmanoma greičiau, laikantis

technologijos neutralumo principo bei įgyvendinant mechanizmą, kaip padengti paskirto operatoriaus

išlaidas tose teritorijose, kur operatoriui teikti paslaugas būtų nenaudinga. Kad būtų aiški plačiajuosčio

ryšio padengimo situacija, Airijos Komunikacijų, Energijos ir Natūraliųjų išteklių departamentas

įpareigojo šalyje paslaugas teikiančius plačiajuosčio ryšio operatorius pateikti informaciją apie kiekvieno

22

operatoriaus plačiajuosčio ryšio padengtas ir artimiausiu metu numatomas padengti teritorijas ir vėliau

informacija buvo perkelta į žemėlapio formą.

Strategijos tiksluose taip pat buvo numatyta, kad siekiant, jog visoje šalyje būtų prieinamas greitas

plačiajuostis ryšys už prieinamą kainą, taip pat numatyta, kad šalyje visur prieinamas plačiajuostis ryšys

turėtų palaikyti 70 Mbps duomenų perdavimo greitaveiką, mažiausias numatytas pasiekiamas

plačiajuosčio ryšio greitis turėtų būti 40 Mbps, ir 30 Mbps turėtų būti prieinama retai apgyvendintose

(kaimo) vietovėse. Numatytas tarpinis strategijos tikslas – sudaryti sąlygas , kad 50 proc. visų šalies

gyventojų būtų prineinamas 70 Mbps duomenų persiuntimo greitaveikos plačiajuostis ryšys, o 100 Mbps

greitaveikos plačiajuostis ryšys turėtu būti prieinamas daugumai.

Vienas pirmųjų šios strategijos įgyvendinimo etapų yra numatytas jau esančios ir artimiausiu metu

planuojamos infrastruktūros kartografavimas. Šio etapo įgyvendinimas parodys esamą situaciją.

Numatoma panaudoti ES šalies gelbėjimo (EU State Aid) priemonę atliekant kartografavimo darbus. Šiai

priemonei numatoma sukurti specialią darbo grupę, kuriai turėtų pirmininkauti Airijos Komunikacijų,

Energijos ir Natūraliųjų išteklių departamentas. Darbo grupė priėmė atitinkamas rekomendacijas:

1) atlikti plačiajuosčio ryšio aprėpties kartografavimo darbus (esamus ir numatomos aprėpties ir kt.

parametrų);

2) vyriausybė turėtų prisidėti prie 15 proc. ar 30 proc. gyventojų, kurie neturi prieigos prie plačiajuosčio

ryšio, aprūpinimu prieiga, kurią suteiktų komerciniai investuotojai;

3) vyriausybė taip pat turėtų nuspręsti koks plačiajuostis ryšys turėtų būti prieinamas gyventojams,

nepatenkantiems yra tankiai apgyvendintas teritorijas, laikantis ekonomiškumo ir kitų protingumo

principų. Numatyta, kad plačiajuostis ryšys būtų tiekiamas toks, kuris patenkintu tam tikru laikotarpiu

reikalingus poreikius.

Taigi 2015 m. numatyti tarpiniai strateginiai tikslai: 70-100 Mbps plačiajuosčio ryšio greitavieka būtų

prieinama pusei šalies gyventojų; bent jau 40 Mbps ar daugiau prieinama 20 proc. šalies gyventojų; 30

Mbps greitaveikos plačiajuostis ryšys turėtu būti prieinamas visiems namams ir verslo vienetams šalyje,

nesvarbu kaip tankiai jie apgyvendinti ar sunkiai pasiekiami.

2008 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta 5 metų sutartis su konkursą laimėjusiu plačiajuosčio ryšio

teikėju „3“ (Three). Remiantis sutartimi paslaugų teikėjas „3“ įpareigotas suteikti plačiajuosčio ryšio

paslaugas visiems, esantiems schemos (žemėlapio dalies) aprėptyje, „3“ taip pat buvo įpareigotas suteikti

didmeninę prieigą prie tinklo to pageidaujantiems operatoriams. Per 22 mėnesių terminą, visa šalis buvo

padengta plačiajuosčiu ryšiu Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio schemoje (žemėlapio dalyje).

Danija

Plačiajuosčio ryšio rinkoje Danija yra viena pirmaujančiu ES šalių, kurios daugiausiai plėtė

plačiajuosčio ryšio tinklus. 2012 m. sausio mėn. duomenimis 60 proc. rinkos dalies valdė operatorius

TDC, kuris lyginant su 2011 m. sausio mėn. duomenimis valdė 62,3 proc. plačiajuosčio ryšio tinklų

rinkos.

2011 m. pabaigoje Danija smarkiai judėjo į priekį siekiant ES SD tikslų ir užtikrinant bazinį

plačiajuosčio ryšio prieinamumą visiems gyventojams (2 Mbps) iki 2013 m. 2010 m. liepos mėn. buvo

priimta plačiajuosčio ryšio strategija ir buvo vykdoma naujos vyriausybės, kuri buvo išrinkta 2011 m.

Šios strategijos tikslas – pasiekti, kad plačiajuosčio ryšio aprėptis būtų 100 Mbps visiems namų ūkiams ir

verslo vienetams iki 2020 m. Rinkos dalyviai suaktyvino pastangas iki 2020 m. pasiekti aprėptį

užtikrinančią 100 Mbps greitaveikos plačiajuostį ryšį namų ūkiams ir verslo vienetams. Tai aktualu ir

judriajam plačiajuosčiui ryšiui, kurio skverbtis taip pat viena didžiausių Europoje. 2011 m. duomenimis

fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką aprėptis Danijoje buvo 97 proc. šalies

gyventojų.

23

14 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Danijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

Danija turi 2,8 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2 Mbps

plačiajuosčio ryšio greitaveika, 25,8 proc. teikiančių nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps greitaveika,



Mbps ir didesne greitaveika (14 pav.).

Suomija

Plačiajuosčio ryšio rinka yra pastaruoju metu labiausiai besivystanti ir inovatyviausia Suomijoje. Nors

rinkoje buvo nemažai pokyčių ir smarkiai plėtėsi judriojo plačiajuosčio ryšio rinka, tačiau tai beveik

neįtakojo fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkos ir pirktų paslaugų kiekis pasiskirstė beveik po lygiai.

Fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbtis didėjo 29,9 proc. ir tai buvo šiek tiek daugiau ES šalių

skverbties vidurkio, kuris buvo 27,7 proc., kai tuo tarpu mobilaus plačiajuosčio ryšio skverbtis pasiekė

52,8 proc. (didžiausias rodiklis tarp ES šalių, kuris viršija ES šalių vidurkį net 8,1 proc.). Didžiausias

plačiajuosčio ryšio naudojimo padidėjimas užfiksuotas tarp mobiliųjų telefonų vartotojų, jis siekė 87,3

proc. ir reikšmingai yra didesnis už ES šalių vidurkį, kuris buvo 43,1 proc.

DSL technologija išlieka pirmaujanti ir didžiausią rinkos dalį užimanti technologija, t.y. 70 proc. visos

fiksuotos plačiajuosčio ryšio tinklų rinkos. Kadangi operatoriai tęsia investicijas į naujos kartos tinklus,

naujomis technologijomis paremti plačiajuosčio ryšio tinklai užima 25 proc. visų fiksuoto plačiajuosčio

ryšio tinklų. Plačiajuosčio ryšio greitaveika yra didėjanti Suomijoje, galinti suteikti 40 Mbps, 100 Mbps,

200 Mbps ar net 1 Gbps pasiūlą remiantis pažangiomis technologijomis, labiausiai didžiuosiuose

miestuose. Kaip bebūtų plačiajuostis ryšys su greitaveikos intervalu nuo 2 Mbps iki 10 Mbps yra

paklausiausias Suomijoje ir yra naudojamas 46,2 proc. visų paslaugų vartotojų.

Suomiai vykdo Nacionalinį plačiajuosčio ryšio projektą, kad suteikti plačiajuosčio ryšio prieigą kuo

efektyviau. 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę greitaveiką

aprėptis Suomijoje buvo 87,6 proc. šalies gyventojų.

24

15 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Suomijoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

Suomija turi 10,6 proc. fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų teikiančių nuo (įskaitant) 144 Kbps iki 2




suteikti 100 Mbps ir didesne greitaveika (15 pav.).

Lietuva

16 pav. Fiksuoto ryšio tinklų pasiskirstymas Lietuvoje pagal greičius 2012-07 duomenimis

2012 m. sausio mėn. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio skvarba apėmė apie 22,6 proc.

gyventojų populiacijos, padidėjo 2 proc. punkto per paskutinius metus, bet vis tiek liko 5,1 proc. punkto

25

žemiau ES vidurkio, kuris yra 27,7 proc. Neskaitant fakto, kad Lietuva yra žemiau ES vidurkio

skverbties lygyje, tai trečia šalis ES pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėpties didėjimą.

Lietuva turi 9,3 proc. nuo visų plačiajuosčio ryšio tinklų palaikančių 144 Kbps ir didesnę

plačiajuosčio ryšio greitaveiką, 35,7 proc. palaikančių nuo 2 Mbps iki 10 Mbps, 9,9 proc. palaikančių

nuo 10 Mbps iki 30 Mbps, 35,1 proc. plačiajuosčio ryšio tinklų, kurie palaiko greitaveiką nuo 30 Mbps

iki 100 Mbps ir 9,9 proc. šių tinklų, palaikančių 100 Mbps ir didesnę duomenų perdavimo plačiajuosčiu

ryšiu greitaveiką. 2011 m. duomenimis fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio 2 Mbps ir didesnę

greitaveiką aprėptis Lietuvoje buvo 89,3 proc. šalies gyventojų

Mobilaus plačiajuosčio ryšio skverbtis yra 29,6 proc., 19,5 proc. padidėjimas per paskutinius metus,

bet vis tiek esame 13,5 proc. pukto žemiau ES aprėpties mobiliu plačiajuosčiu ryšiu lygio.

1.6. Plačiajuosčio ryšio rodiklių apibendrinimas

Palyginus ES šalių įgyvendinusių plačiajuosčio ryšio žemėlapio projektus statistinius duomenis, kurie

apibūdina plačiajuosčio ryšio parametrus tapo aišku, kad fiksuoto plačiajuosčio ryšio turinčio galimybę

palaikyti bent jau 2 Mbps ir didesnę greitaveiką tinklus pirmauja Jungtinė Karalystė (aprėptis 100 proc.),

Belgija (aprėptis 98,7 proc.), Portugalija (aprėptis 98,1 proc.), o šioje srityje iš pasirinktų šalių labiausiai

atsilieka Lenkija (aprėptis 73,8 proc.) ir Suomija (aprėptis 87,6 proc.).

17 pav. Fiksuoto plačiajuosčio ryšio, kurio greitaveika 2 Mbps ir daugiau aprėptis pagal gyventojus 2011

m. (proc.)

Palyginus ES šalių įgyvendinusių plačiajuosčio ryšio žemėlapio projektus fiksuoto plačiajuosčio ryšio

tinklo, kuris palaiko duomenų perdavimo 30 Mbps ir didesnę duomenų perdavimo greitaveiką (18 pav.),

akivaizdu, kad šioje srityje smarkiai pirmauja Lietuva (aprėptis 40 proc.), nuo Lietuvos kiek atsilieka

Belgija (aprėptis 30 proc.), Olandija ( aprėptis 21,4 proc.), Švedija (aprėptis 18,4 proc.), Danija (aprėptis

14,6 proc.), o labiausiai atsilieka Lenkija (aprėptis 3,5 proc.), Airija (aprėptis 4,7 proc.), Jungtinė

Karalystė (aprėptis 5,5 proc.). Palyginus 17 pav. ir 18 pav. pateiktus duomenis, galima prieiti išvados, kad

kai kurios šalys, kuriose labai didelė plačiajuosčio ryšio palaikančio 2 Mbps ir didesnę duomenų

perdavimo greitaveiką aprėptis, tiek daug neinvestuoja į naujos kartos tinklais paremtą fiksuotą

plačiajuostį ryšį.

100,0% 98,7% 98,1% 97,0% 96,3% 95,6% 93,7% 89,3% 88,6% 88,0% 87,6%

73,8%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

26

18 pav. Fiksuoto plačiajuosčio ryšio, kurio greitaveika 30 Mbps ir daugiau aprėptis pagal gyventojus

2011 m. (proc.) 35

Atkreiptinas dėmesys, kad tyrime nagrinėtos ES šalys, kurių gyventojai daugiausiai naudojasi

plačiajuosčio ryšio privalumais: Švedija, Danija, Suomija, Jungtinė Karalystė, Vokietija (remiantis 1 – 4

pav. duomenimis) negali pasigirti tokiais gerais greito plačiajuosčio ryšio statistiniais duomenimis kaip

kad Lietuva, kadangi istoriškai susiklostė, jog didžiausia fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra vyko

dar tuomet, kai technologijos nebuvo tiek smarkiai pažengusios. Tai apima tris pagrindines fiksuoto ryšio

NGA (pažangiųjų technologijų pasiekimo) technologijas: VDSL, Docsis 3 Cable ir FTTP. Visos trys turi

galimybę pasiekti duomenų persiuntimo greitį siekiantį 30 Mbps ar daugiau. Naujos kartos technologijų

tinklų diagrama (16 pav.) parodo kaip toli Europa yra pažengusi, siekiant įgyvendinti Skaitmeninės

darbotvarkės tikslus ir pasiekti 30 Mbps plačiajuosti ryšį visiems gyventojams iki 2020 metų. Žemiau (4

Lentelė) pateikti duomenys apie fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūrą pagal greitaveikos

parametrus.

4 Lentelė. Fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūra pagal greitaveiką

Fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo

greitis

nuo

(įskaitant)

144 Kbps

iki 2

Mbps

nuo

(įskaitant)

2 Mbps iki

10 Mbps

nuo

(įskaitant)

10 Mbps

iki 30

Mbps

nuo

(įskaitant)

30 Mbps

iki 100

Mbps

nuo

(įskaitant)

100 Mbps

ir daugiau

Vokietija 10,40% 49,00% 30,70% 9,30% 0,70%

Belgija 1,10% 24,40% 20,90% 43,40% 10,30%

Olandija 2,20% 32,00% 38,90% 24,10% 2,80%

Portugalija 1,50% 16,10% 65,60% 12,10% 4,70%

Lenkija 22,10% 47,30% 23,80% 5,90% 1,00%

Švedija 4,40% 37,30% 38,20% 2,50% 17,60%

Jungtinė Karalystė 29,80% 60,80% 9,00% 0,40%

35


40,0

30,0

21,4

18,4

14,6 13,6

9,2 8,2 6,4 5,5 4,7

3,5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

%


27

Ispanija 3,50% 38,30% 49,90% 7,80% 0,50%

Airija 9,10% 61,00% 10,30% 18,90% 0,70%

Danija 2,80% 25,80% 58,90% 11,80% 0,80%

Suomija 10,60% 39,30% 38,10% 4,60% 7,50%

Lietuva 9,30% 35,70% 9,90% 35,10% 9,90%

Palyginus nagrinėjamų ES šalių fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo dalį, kurio greitaveika siekia nuo

(įskaitant) 144 Kbps iki 2 Mbps su visa fiksuoto plačiajuosčio ryšio struktūra, tai galima teigti, kad tokios

greitaveikos tinklo dalis Lenkijoje užima ganėtinai reikšmingą dalį – 22,1 proc. viso fiksuoto

plačiajuosčio tinklo dalies. Kiek mažiau ir panašią tinklo dalį tokios greitaveikos tinklas sudaro Suomijoje

(10,6 proc.), Vokietijoje (10,4 proc.), Lietuvoje (9,3 proc.), Airijoje (9,1 proc.). Pažymėtina, kad

Jungtinėje Karalystėje fiksuoto plačiajuosčio tinklo, kuris palaiko greitaveiką nuo (įskaitant) 144 Kbps iki

2 Mbps nėra (19 pav.).

19 pav. Šalių palyginimas pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų sk. procentais turinčių greitaveiką nuo

(įskaitant) 144 Kbps iki 2 Mbps

Palyginus nagrinėjamų ES šalių fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo dalį, kurio greitaveika siekia nuo

(įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps iš pateiktų duomenų (20 pav.) galime prieiti išvados, kad faktiškai

didžiausia tokia fiksuoto tinklo dalis yra Airijoje (61 proc.), beveik pusę tokio fiksuoto plačiajuosčio

tinklo dalis yra Vokietijoje (49 proc.), Lenkijoje (47,3 proc.). Suomijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Lietuvoje,

Olandijoje šio tinklo dalis yra panaši ir svyruoja nuo 39,3 proc. iki 32,0 proc.

22,1%

10,6% 10,4% 9,3% 9,1%

4,4% 3,5% 2,8% 2,2% 1,5% 1,1% 0,0%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

61,0%

49,0% 47,3%

39,3% 38,3% 37,3% 35,7% 32,0% 29,8%

25,8% 24,4%

16,1%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

28

20 pav. Šalių palyginimas pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų sk. procentais turinčių greitaveiką

nuo (įskaitant) 2 Mbps iki 10 Mbps

Reikšmingą dalį plačiajuosčio ryšio tinklo sudaro tinklo dalis, palaikanti plačiajuosčio ryšio

greitaveiką nuo 10 Mbps iki 30 Mbps tokiose šalyse kaip Portugalija (65,6 proc.), Jungtinė Karalystė

(60,8 proc.), Danija (58,9 proc.), Ispanija (49,9 proc.). Olandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje tokio

tinklo dalis užima panašią viso tinklo dalį ir svyruoja nuo 38,9 proc. iki 30,7 proc. (21 pav.)

21 pav. Šalių palyginimas pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų sk. procentais turinčių greitaveiką

nuo (įskaitant) 10 Mbps iki 30 Mbps

Palyginus plačiajuosčio ryšio tinklą, kuris palaiko duomenų perdavimo greitaveiką nuo 30 Mbps iki

100 Mbps, tai tokio tinklo dalis didžiausią dalį viso plačiajuosčio tinklo užima Belgijoje (43,4 proc.) ir

Lietuvoje (35,1 proc.), kiek mažiau Olandijoje (24,1 proc.), Airijoje (18,9 proc.). Iš nagrinėjamų šalių

mažiausiai Lenkijoje (5,9 proc.), Suomijoje (4,6 proc.), Švedijoje (2,5 proc.) (22 pav.).


(įskaitant) 30 Mbps iki 100 Mbps

Atsižvelgiant į labai greitą fiksuoto plačiajuosčio ryšio duomenų perdavimo greitaveiką palaikantį

tinklą t.y. 100 Mbps ir daugiau, tokio tinklo dalis didžiausią viso tinklo dalį užima Švedijoje (17,6 proc.),

65,6% 60,8% 58,9%

49,9%

38,9% 38,2% 38,1%

30,7%

23,8% 20,9%

10,3% 9,9%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

43,4%

35,1%

24,1%

18,9%

12,1% 11,8% 9,3% 9,0% 7,8% 5,9% 4,6%

2,5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

29

kiek mažiau Belgijoje (10,3 proc.), Lietuvoje (9,9 proc.), Suomijoje (7,5 proc.). Iš nagrinėjamų šalių,

mažiausią tokio fiksuoto plačiajuosčio ryšio dalį turi Lenkija, Danija, Vokietija, Airija, Ispanija, Jungtinė

Karalystė, atitinkamai nuo 1,0 proc. iki 0,4 proc.


(įskaitant) 100 Mbps

Žemiau, 24 pav. pateikti duomenys pagal gyventojus, kurie niekada nesinaudojo internetu. Iš pateiktų

duomenų galima susidaryti išvadą, kad tarp tokių šalių pirmauja Portugalija (40,5 proc.), Lietuva (33,1

proc.), Lenkija (32,7 proc.), Ispanija (29,2 proc.). Pažymėtina, kad nors Lietuva ženkliai pirmauja greito

plačiajuosčio ryšio skverbties srityje, tačiau trečdalis šalies gyventojų vis dar nėra naudojęsi net ir

lėčiausią duomenų perdavimą palaikančiu internetu. Šiuo atveju geriausius rodiklius gali parodyti

Suomija, Danija, Olandija, Švedija, tokių gyventojų skaičius šiose šalyse yra 8,9 – 4,6 proc. (24 pav.)

24 pav. Procentinė gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu išraiška pagal šalis.

Lyginant pagal naujų rinkos dalyvių apimtį plačiajuosčio ryšio tinklų struktūroje, 25 pav. pateikti

duomenys parodo, kad didžiausią dalį fiksuoto plačiajuosčio rinkos nauji dalyviai sudaro Švedijoje,

Olandijoje, Airijoje, Belgijoje – atitinkamai nuo 62,6 iki 55,3 proc. Lietuvoje 49,3 proc., pažymėtina, kad

Suomijoje naujų rinkos dalyvių nėra, nors turimais duomenimis yra net 31 fiksuoto plačiajuosčio ryšio

operatoriai, kurie yra pasiskirstę geografinėje teritorijoje. Tačiau tai nėra stebėtina, kadangi Švedijoje

fiksuotas plačiajuostis ryšys nėra toks populiarus, kaip kad judrusis, kurio skverbtis paskutiniais metais

17,6%

10,3% 9,9%

7,5%

4,7%

2,8% 1,0% 0,8% 0,7% 0,7% 0,5% 0,4%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

14%

16%

18%

20%

40,5%

33,1% 32,7% 29,2%

21,2%

15,8% 14,1%

11,2% 8,9% 7,2% 7,0%

4,6%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

30

padidėjo net 54,4 proc. Tačiau pažymėtina, kad didesnė konkurencija fiksuoto plačiajuosčio ryšio srityje,

skatina didesnes investijas, kaip pavyzdys galėtų būti tokios šalys kaip Švedija, Olandija, Belgija kur

didesnės fiksuoto ryšio rinkos dalies priklausymas naujiems rinkos dalyviams rezultate parodo ir didesnės

šio tinklo dalies galimybes suteikti duomenų perdavimą 30 Mbps ir didesne duomenų perdavimo

greitaveika (22 ir 23 pav.).

25 pav. Fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų dalis priklausanti naujiems rinkos dalyviams (2011 m.)

Palyginus reguliarių interneto vartotojų skaičių, 26 pav. pateikti duomenis parodo, kad Lietuva yra

tarp tų valstybių, kur tokių gyventojų skaičius, kurie reguliariai naudojasi internetu yra tarp šalių, kurių

šis rodiklis yra mažiausias Europoje. Kaip teigiamą pavyzdį vėlgi galime parinkti Švediją, Olandiją,

Jungtinę Karalystę, Belgiją, Vokietiją, kurios yra tarp pirmaujančių šalių pagal šį rodiklį.

26 pav. Gyventojų dalis procentais, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai (2011 m)

Atlikus tyrimą, kurio metu naudojant statistinius duomenis, matematiniais koreliacinės analizės

metodais buvo ieškoma kas galėjo turėti daugiausiai įtakos gyventojų, kurie reguliariai naudojasi

internetu didėjimas 2009 – 2011 m. Tyrimui buvo pasirinkti 3 rodikliai:

62,6%

55,9% 55,4% 55,3% 54,9% 51,7% 50,9% 49,3%

40,2%

0,0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Švedija Olandija Airija Belgija Vokietija Ispanija Portugalija Lietuva Danija Suomija

90,5% 89,5% 87,5% 85,6% 80,8% 78,2% 76,5%

71,4%

61,8% 61,1% 57,9% 51,2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

31

1) vidutinių šalies gyventojų pajamų (bruto) vidurkis per metus (2009 – 2011 m.). Duomenis nurodo

tyrimui pasirinktų šalių vidutines gyventojų pajamas atskaičius mokesčius 2009 – 2011 m. laikotarpiu.

Šie duomenis buvo surinkti pasitelkiant EUROSTAT statistinių duomenų bazę36

.

2) fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo galinčio palaikyti didelę duomenų perdavimo greitaveiką (10

Mbps ir daugiau) pokyčiai (2009 – 2011 m.). Šie duomenys nurodo kaip 2009 – 2011 m. laikotarpiu

keitėsi fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūrą, kiek padidėjo tinklo dalis, kuri palaiko 10 Mbps ir

didesnę duomenų perdavimo greitaveiką.

3) fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo dalies, kuri priklauso naujiems rinkos dalyviams pokyčiai (2009

– 2011 m.). Šie duomenis parodo kaip keičiasi plačiajuosčio ryšio tinklo dalis (2009 – 2011 m.), kurią

valdo nauji rinkos dalyviai.

Apskaičiavimus atitinkamų rodiklių priklausomybės koeficientus (2 Priedas), galime prieiti išvados,

kad gyventojų, kurie reguliariai naudotųsi internetu skaičiaus pokyčiams 2009 – 2011 m. daugiausiai

įtakos iš trijų pasirinktų rodiklių turėjo fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo galinčio aprūpinti kiek didesne

greitaveika (10 Mbps ir daugiau) pokytis atitinkamu laikotarpiu. Visų šalių šio rodiklio priklausomybės

koeficiento vidurkis buvo 98 proc. Antras daugiausiai įtakos turėjęs rodiklis yra vidutinių šalies

gyventojų pajamų (bruto) vidurkis. Visų šalių šio rodiklio priklausomybės koeficiento vidurkis buvo 93

proc. Mažiausiai įtakos tyrime turėjo fiksuoto plačiauosčio ryšio tinklo dalies, kuri priklauso naujiems

rinkos dalyviams rodiklio pokytis tyrimo laikotarpius, jis buvo 41 proc. Šio rodiklio reikšmės buvo

mažiausios, kadangi šalyse, tokiose kaip Lietuva, Jungtinė Karalystė, Belgija naujų rinkos dalyvių

valdančių plačiajuosčio ryšio tinklus skaičius mažėjo.

Vertinant fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo galinčio aprūpinti 10 Mbps ir daugiau statistinius

pokyčius, tai šie pokyčiai reikšmingiausi buvo Olandijoje, Švedijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Airijoje ir

Suomijoje rodiklio reikšmingumas siekė 100 – 99,5 proc. (27 pav.).

27 pav. Gyventojų naudojimosi internetu priklausomybė nuo fiks. plačiajuosčio ryšio tinklo (10 Mbps ir

daugiau) struktūros kitimo

Kalbant plačiajuosčio ryšio kainas, žemiau (28 pav.) pateiktos plačiajuosčio ryšio palaikančio nuo 12

iki 30 Mbps vidutinės mažmeninės kainos įvertintos (konvertuotos) Eurais, pagal perkamosios galios

paritetus (PGP angl. – Purchasing power parities (PPPs)37

. Įvertinus tyrimui pasirinktų šalių

36

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do 37

PGP yra apskaičiuojami remiantis Individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriumi, kad galima būtų lengviau įvertinti vartojimo įpročių skirtumus kiekvienoje valstybėje ir paslaugos prieinamumą. Šią konvertavimo priemonę naudoja EUROSTAT, TVF, EBPO, Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos. Tačiau laikui bėgant PGP statistikos duomenų naudojimas smarkiai išaugo. Šiuo metu yra daug naudotojų: vyriausybinės agentūros, universitetai, mokslinių tyrimų institutai, valstybinės ir privačios įmonės. Bankai naudojasi PGP duomenimis ekonominėms analizėms atlikti ir valiutų keitimo kursams sekti, o privatūs asmenys ir jų darbdaviai — atlyginimui vykstant iš vienos šalies į kitą apskaičiuoti. PGP duomenys gali būti naudojami ir nacionalinėse kolektyvinėse derybose dėl darbo užmokesčio. Plačiau - http://eur-lex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lng1=lt,lt&lang=&lng2=cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,nl,pl,pt,sk,sl,sv,&val=438184:cs

100,0% 100,0% 99,9% 99,7% 99,5% 99,5%

98,1% 97,3%

96,9% 96,6%

94,9% 94,0%

90%

91%

92%

93%

94%

95%

96%

97%

98%

99%

100%

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do

32

plačiajuosčio ryšio paslaugos kainas iš 28 pav. pateiktų duomenų, darytina išvada, kad Lietuvoje

plačiajuosčio ryšio, galinčio suteikti duomenų perdavimo greitaveiką nuo 12 Mbps iki 30 Mbps yra

pigiausia ir siekia 12,3 EUR PPP, kiek didesnė kaina Švedijoje – 17,9 EUR PPP (31 proc. didesnė nei

Lietuvoje), Vokietijoje – 19,9 EUR PPP (38 proc. didesnė nei Lietuvoje), Danijoje – 23,1 EUR PPP (47

proc. didesnė nei Lietuvoje), Olandijoje – 24,9 EUR PPP (51 proc. didesnė nei Lietuvoje). Didžiausiomis

kainomis tarp tyrime dalyvaujančių šalių galėtų „pasigirti“ tokios šalys kaip Airija – čia atitinkamos

paslaugos kaina 36,9 EUR PPP (67 proc. didesnė nei Lietuvoje), Ispanija – 49,3 EUR PPP (75 proc.

didesnė nei Lietuvoje), Portugalija – 56,7 EUR PPP (78 proc. didesnė nei Lietuvoje).

28 pav. plačiajuosčio ryšio turinčio duomenų perdavimo greitaveiką nuo 12 iki 30 Mbps paslaugos kaina

eurais (2012 m.)38

Atsižvelgiant į gyventojų naudojimąsi internetu, 29 pav. pateikti tyrime dalyvaujančių šalių statistiniai

duomenys apie tyrimui pasirinktų šalių gyventojų dalį išreikštą procentais, kurie yra nuolatiniai interneto

vartotojai ir kaip šie statistiniai duomenys kito 2009 – 2011 m. laikotarpiu. Remiantis pateiktais

duomenimis daugiausiai nuolatinių interneto vartotojų turi Švedija (91 proc. visų gyventojų), Olandija (90

proc. visų gyventojų), Danija (88 proc. visų gyventojų), Suomija (86 proc. visų gyventojų). Mažiausiai –

Ispanija (62 proc. visų gyventojų), Lietuva (61 proc. visų gyventojų), Lenkija (58 proc. visų gyventojų),

Portugalija (51 proc. visų gyventojų). Remiantis pateiktais duomenimis didžiausias nuolatinių interneto

vartotojų augimas buvo Airijoje, 2009 – 2011 m. laikotarpiu gyventojų, kurie reguliariai naudojasi

internetu padidėjo 12 proc., Portugalijoje 9 proc., Ispanijoje ir Belgijoje po 8 proc., Suomijoje 7 proc.,

Lietuvoje ir Lenkijoje po 6 proc. Per paskutinius tyrime nagrinėjamus metus gyventojų, kurie reguliariai

naudojasi internetu skaičius labiausiai padidėjo Airijoje (8 proc.), Belgijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje po

4 proc.

38 https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-

agenda/files/COCOM%20Broadband%20July%202012%20final_0.pdf

12,3 17,9 19,9

23,1 24,9 28,1 28,1

30,4

36,9

49,3

56,7

0

10

20

30

40

50

60

https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/COCOM%20Broadband%20July%202012%20final_0.pdf

https://ec.europa.eu/digital-agenda/sites/digital-agenda/files/COCOM%20Broadband%20July%202012%20final_0.pdf

33

29 pav. Gyventojų, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai skaičius procentais

39

1.7. Apibendrinimas

Aptarti įgyvendinusių šalių pavyzdžiai: Vokietija, Belgija, Olandija, Danija, Airija, Jungtinė

Karalystė, Lenkija, Suomija, Švedija, Portugalija, Ispanija.

Tyrimo metu buvo atlikta plačiajuosčio ryšio plėtros planus įgyvendinančių šalių statistinių duomenų

analizė ir jų palyginimas su Lietuvos atitinkamais statistiniais duomenimis. Kaip efektyvi ir EK

rekomenduojama priemonė pripažintas Plačiajuosčio ryšio aprėpties, tinklų, ar panašios infrastruktūros,

galinčios palengvinti plačiajuosčio ryšio prieinamumą galutiniams šios paslaugos gavėjui kartografavimas

(atvaizdavimas žemėlapyje). Analizės metu buvo tiriami sekantys duomenys ir pateikiami tyrimo

rezultatai:

1. Dauguma šalių plačiajuosčio ryšio žemėlapių ėmėsi siekdamos įgyvendinti EK skaitmeninėje

darbotvarkėje numatyto tikslo, kad iki 2013 m. visų ES šalių gyventojams būtų suteikiama galimybė

prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo. Šalys, kurios pirmosios ėmėsi plačiajuosčio ryšio ar panašių

žemėlapių projektų buvo: Belgija (2005 m.), Portugalija (2007 m.), Airija ir Olandija (2008 m.), Vokietija

ir Suomija (2009 m.), Švedija (2010 m.), Jungtinė Karalystė (2011 m.).

2. Siekiant tarpinių 2020 m. EK SD tikslų, kurių terminas yra 2015 m.:

pasiekti tikslo, kad 50 proc. gyventojų pirktu internetu, siekiant šio tikslo pirmaujančios šalys yra

Jungtinė Karalystė (pasiekta 142 proc. tikslo), Švedija (pasiekta 141 proc. tikslo), Danija (pasiekta 140

proc. tikslo), Vokietija (pasiekta 127 proc. tikslo), Suomija (pasiekta 123 proc. tikslo);

pasiekti, kad 75 proc. šalies gyventojų būtų nuolatiniai interneto vartotojai iš tyrimui pasirinktų

šalių pirmauja Švedija (pasiekta 121 proc. tikslo), Danija (pasiekta 117 proc. tikslo), Suomija (pasiekta

114 proc. tikslo), Jungtinė Karalystė (pasiekta 108 proc. tikslo), Belgija (pasiekta 104 proc. tikslo),

Vokietija (pasiekta 102 proc. tikslo).

pasiekti, kad 60 proc. turinčių nedideles pajamas gyventojų naudotųsi internetu iš tyrimui

pasirinktų šalių siekiant šio tikslo pirmauja Švedija (pasiekta 138 proc. tikslo), Danija (pasiekta 134 proc.

39


91% 90% 88% 86% 81%

78% 77% 71%

62% 61% 58%

51%

88% 88% 86%

83% 80%

75% 75%

63% 58% 58%

55%

47% 86% 86% 82% 79% 76% 70% 71%

60% 54% 55% 52%

42%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2011 2010 2009

34

tikslo), Suomija (pasiekta 125 proc. tikslo), Belgija (pasiekta 109 proc. tikslo), Jungtinė Karalystė

(pasiekta 105 proc. tikslo), Vokietija (pasiekta 104 proc. tikslo).

3. Atliktas plačiajuosčio ryšio aprėpties, palaikančias atitinkamas specifikacijas tyrimas pagal šalių

gyventojus procentais.

2 Mbps ir daugiau fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptimi pirmauja Jungtinė Karalystė (aprėptis

sieka 100 proc. gyventojų, Belgija (aprėptis siekia 98,7 proc. gyventojų), Portugalija (aprėptis siekia 98,1

proc. gyventojų), Danija (aprėptis siekia 97 proc. gyventojų), Olandija (aprėptis siekia 96,3 proc.

gyventojų), Ispanija (aprėptis siekia 95,6 proc. gyventojų).

30 Mbps ir daugiau fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėptimi pirmauja Lietuva (aprėptis siekia 40

proc. šalies gyventojų), Belgija (aprėptis siekia 30 proc. šalies gyventojų), Olandija (aprėptis siekia 21,4

proc. šalies gyventojų), Švedija (aprėptis siekia 18,4 proc. šalies gyventojų).

4. Atliktas fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų pasiskirstymo pagal greitaveikos parametrus tyrimas

pasirinktose šalyse.

144 Kbps – 2 Mbps greitaveiką palaikančio tinklo dalis visoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio

tinklo struktūroje. Didžiausią tokio tinklo dalį turi Lenkija (22,1 proc.), Suomija (10,6 proc.), Vokietija

(10,4 proc.), Lietuva (9,3 proc.), Airija (9,1 proc.).

2 Mbps – 10 Mbps greitaveiką palaikančio tinklo dalis visoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo

struktūroje. Didžiausią tokio tinklo dalį turi Airija (61 proc.), Vokietija (49 proc.), Lenkija (47,3 proc.),

Suomija (39,3 proc.), Ispanija (38,3 proc.), Švedija (37,3 proc.), Lietuva (35,7 proc.).

10 Mbps – 30 Mbps greitaveiką palaikančio tinklo dalis visoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio

tinklo struktūroje. Didžiausią tokio tinklo dalį turi Portugalija (65,6 proc.), Jungtinė Karalystė (60,8

proc.), Danija (58,9 proc.), Ispanija (49,9 proc.), Olandija (38,9 proc.), Švedija (38,2 proc.), Suomija

(38,1 proc.), Vokietija (30,7 proc.).

30 Mbps – 100 Mbps greitaveiką palaikančio tinklo dalis visoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio

tinklo struktūroje. Didžiausią tokio tinklo dalį turi Belgija (43,4 proc.), Lietuva (35,1 proc.), Olandija

(24,1 proc.), Airija (18,9 proc.), Portugalija (12,1 proc.), Danija (11,8 proc.)

100 Mbps ir daugiau greitaveiką palaikančio tinklo dalis visoje fiksuoto plačiajuosčio ryšio

tinklo struktūroje. Didžiausią tokio tinklo dalį turi Švedija (17,6 proc.), Belgija (10,3 proc.), Lietuva (9,9

proc.).

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus didžiausia fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros dalis

daugumoje šalių sudaryta iš 2 Mbps – 10 Mbps, 10 Mbps – 30 Mbps greitaveiką palaikančio tinklo. 2

Mbps – 10 Mbps greitaveiką palaikantis tinklas didžiąją dalį fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūros

sudaro Airijoje (61 proc.), Vokietijoje (49 proc.), Lenkijoje (47,3 proc.), Suomijoje (39,3 proc.). 10 Mbps

– 30 Mbps greitaveiką palakantis tinklas didžiąją dalį fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūros sudaro

Portugalijoje (65,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (60,8 proc.), Danijoje (58,9 proc.), Ispanijoje (49,9

proc.), Olandijoje (38,9 proc.), Švedija (38,2 proc.), Suomija (38,1 proc.).

Lietuvoje didžiausią dalį sudaro 2 Mbps – 10 Mbps (35,7 proc.) ir 30 Mbps – 100 Mbps (35,1 proc.)

palaikančio plačiajuosčio ryšio tinklas.

5. Atliktas fiksuotų plačiajuosčio ryšio tinklų kiekio priklausančių naujiems rinkos dalyviams

tyrimas. Didžiausia dalis fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklų naujiems rinkos dalyviams priklauso

Švedijoje (62,6 proc.), Olandijoje (55,9 proc.), Airijoje (55,4 proc.), Belgijoje (55,3 proc.), Vokietijoje

(54,9 proc.).

6. Gyventojų, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai statistinių duomenų palyginimas tarp tyrimui

pasirinktų šalių. Didžiausia gyventojų dalis, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai yra Švedijoje (90,5

proc.), Olandijoje (89,5 proc.), Danijoje (87,5 proc.), Suomijoje (85,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (80,8

proc.), Belgijoje (78 proc.), Vokietijoje (77 proc.), Airijoje (71 proc.).

7. Atliktas tyrimas, kurio metu buvo ieškoma nuo ko labiausiai priklauso nuolatinių interneto

vartotojų augimas pasirinktose šalyse. Tyrimui buvo pasirinkti 3 rodikliai:

35

1) vidutinių šalies gyventojų pajamų (bruto) vidurkis per metus (2009 – 2011 m.). Duomenis nurodo

tyrimui pasirinktų šalių vidutines gyventojų pajamas atskaičius mokesčius 2009 – 2011 m. laikotarpiu.

Šie duomenis buvo surinkti pasitelkiant EUROSTAT statistinių duomenų bazę .

2) fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo galinčio palaikyti didelę duomenų perdavimo greitaveiką (10

Mbps ir daugiau) pokyčiai (2009 – 2011 m.). Šie duomenys nurodo kaip 2009 – 2011 m. laikotarpiu

keitėsi fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo struktūrą, kiek padidėjo tinklo dalis, kuri palaiko 10 Mbps ir

didesnę duomenų perdavimo greitaveiką.

3) fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo dalies, kuri priklauso naujiems rinkos dalyviams pokyčiai (2009

– 2011 m.). Šie duomenis parodo kaip keičiasi plačiajuosčio ryšio tinklo dalis (2009 – 2011 m.), kurią

valdo nauji rinkos dalyviai.

Gauti rezultatai atskleidė, kad didžiausią įtaką interneto vartotojų skaičiui iš pasirinktų rodiklių,

tyrime dalyvavusiose šalyse turėjo fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklo galinčio palaikyti didelę duomenų

perdavimo greitaveiką (10 Mbps ir daugiau) pokyčiai (2009 – 2011 m.), kiek mažiau vidutinių šalies

gyventojų pajamų (bruto) vidurkio per metus pokytis (2009 – 2011 m.).

8. Plačiajuosčio ryšio paslaugos kainų apžvalga. Nuo 12 Mbps iki 30 Mbps greitaveiką suteikiančio

plačiajuosčio ryšio pavienės paslaugos kaina tarp tyrimui pasirinktų šalių yra Lietuvoje – 12,3 EUR

PPP, kiek didesnė kaina Švedijoje – 17,9 EUR PPP (31 proc. didesnė nei Lietuvoje), Vokietijoje – 19,9

EUR PPP (38 proc. didesnė nei Lietuvoje), Danijoje – 23,1 EUR PPP (47 proc. didesnė nei Lietuvoje),

Olandijoje – 24,9 EUR PPP (51 proc. didesnė nei Lietuvoje). Didžiausiomis kainomis tarp tyrime

dalyvaujančių šalių galėtų „pasigirti“ tokios šalys kaip Airija – čia atitinkamos paslaugos kaina 36,9 EUR

PPP (67 proc. didesnė nei Lietuvoje), Ispanija – 49,3 EUR PPP (75 proc. didesnė nei Lietuvoje),

Portugalija – 56,7 EUR PPP (78 proc. didesnė nei Lietuvoje).

Pažymėtina, kad Švedija ir Vokietija yra šalys, kurios pasižymi geriausiai įgyvendinančios EK SD

tikslą, pasiekti, kad 60 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų reguliariai naudotųsi internetu.

9. Atlikta nuolatinių interneto vartotojų skaičiaus statistinių duomenų apžvalga pasirinktose šalyse.

Didžiausią gyventojų dalį, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai turi Švedija (91 proc. visų

gyventojų), Olandija (90 proc. visų gyventojų), Danija (88 proc. visų gyventojų), Suomija (86 proc.

visų gyventojų). Mažiausiai – Ispanija (62 proc. visų gyventojų), Lietuva (61 proc. visų gyventojų),

Lenkija (58 proc. visų gyventojų), Portugalija (51 proc. visų gyventojų). Remiantis pateiktais

duomenimis didžiausias nuolatinių interneto vartotojų augimas buvo Airijoje, 2009 – 2011 m. laikotarpiu

gyventojų, kurie reguliariai naudojasi internetu padidėjo 12 proc., Portugalijoje 9 proc., Ispanijoje ir

Belgijoje po 8 proc., Suomijoje 7 proc., Lietuvoje ir Lenkijoje po 6 proc. Per paskutinius tyrime

nagrinėjamus metus gyventojų, kurie reguliariai naudojasi internetu skaičius labiausiai padidėjo Airijoje

(8 proc.), Belgijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje po 4 proc.

Remiantis tyrimo rezultatais galime prieiti išvados, kad Lietuva turėtų labiau skatinti turimos

palčiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros pasiekiamumą ir siūlomų plačiajuosčio ryšio techninių

parametrų viešininimą, suteikiant daugiau informacijos vartotojams, kadangi turime pakankamai išvystytą

greito interneto aprėptį, tačiau vartotojams šiuo metu nėra prieinamos duomenų bazės, kur jie galėtų

susipažinti su plačiajusočio ryšio (interento) paslaugų teikėjų sąrašu ir kitais paslaugos duomenimis kad

būtų skatinamas domėjimasis ir šalies gyventojai labiau naudotųsi interneto teikiamais privalumais.

Gyventojų, kurie yra nuolatiniai interneto vartotojai skaičius pasižymi augimo tendencija, tačiau

kiekvienoje šalyje augimas išlaiko skirtingus mastus. Didžiausią gyventojų, kurie nuolat naudojasi

internetu augimo tempą 2009 – 2011 m. laikotarpiu išlaikė Airija (padidėjimas 12 proc.), Portugalija

(padidėjimas 9 proc.), Belgija ir Ispanija (padidėjimas 8 proc.), Suomija (padidėjimas 7 proc.), Lenkija ir

Lietuva (padidėjimas 6 proc.), Danija ir Vokietija (padidėjimas 5 proc.), Švedija ir Jungtinė Karalystė

(padidėjimas 4 proc.), Olandija (padidėjimas 3 proc.). Nors Lietuva ir nėra tarp pirmaujančiųjų pagal

nuolatinių interneto vartotojų augimą, tačiau siekdami išlaikyti vartojimo augimo tempus turime

galutiniams paslaugų gavėjams suteikti daugiau informatyvumo, kad paslaugos būtų dar lengviau

prieinamos. Tuo pačiu taip bus skatinama konkurenciją, kuri lemia optimaliausias paslaugų kainas ir

sąlygas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad interneto vartotojų skaičiaus augimui didelę įtaką turi paslaugos

pasiūla ir gyventojų pajamų dydis. Todėl siekiant pasiūla padidinti ir paskatinti plačiajuosčio ryšio

36

paslaugų teikėjus paslaugos kainą padaryti patrauklesnę galutiniam paslaugų gavėjui, tikslinga visus šiuos

duomenis surinkti į vieną ir viešai prieinamą duomenų bazę.

2. Šalių, įgyvendinusių Plačiajuosčio ryšio žemėlapius, žemėlapių pavyzdžiai

2.1. Vokietijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Vokietijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis (30 pav.) turi funkcionalumą suteikiantį vizualiai matyti

šalies teritoriją, kuri suskirstyta pagal regionus (apskritis) ir turi plačiajuosčio ryšio aprėptį, kur

plačiajuostis ryšys atitinka tam tikrus parametrus. Naudojantis žemėlapiu yra suteikiama galimybė

pasirinkti filtrą, pagal kurį žemėlapyje būtų pažymimos teritorijos, atitinkamai pagal plačiajuosčio ryšio

greitaveiką, technologiją, plačiajuosčio ryšio aprėptį (regioną). Žemėlapis suteikia galimybę priartinti

vaizdą 1: 20 000 masteliu. Žemėlapio internetiniame tinklapyje taip pat galima rasti duomenų bazę, kuri

suteikia galimybę atlikti detalią paiešką pasirenkant geografinę vietą: regioną, pašto kodą, miestą,

apskritį, sritį ir ieškoti plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų atitinkamoje teritorijoje. Atlikus paiešką, tarp

paieškos rezultatų pateikiami paslaugų teikėjai, kurių bendras kiekis duomenų bazėje – 257 bei

pateikiamos plačiajuosčio ryšio technologijos, kuriomis paslaugų teikėjai gali suteikti paslaugas.

Žemėlapyje pateikiamos nuorodos į paslaugų teikėjų internetinius tinklalapius, kuriuose galima rasti

daugiau informacijos, susijusios su paslaugų papildoma informacija, tokia kaip plačiajuosčio ryšio

greitaveika, kainomis.

30 Pav. Vokietijos BB žemėlapis40

2.2. JAV plačiajuosčio ryšio žemėlapis

JAV plačiajuosčio ryšio žemėlapis 31 pav. suteikia galimybę pasirinkti tam tikrą žemėlapio tipą:

žemėlapį, kuris pateikia duomenis pagal didžiausią paslaugų teikėjo skelbiamą plačiajuosčio ryšio

greitį (galima pasirinkti tam tikrą filtrą pvz. daugiau nei 3 Mbps, daugiau nei 10 Mbps ir pan.);

40

http://www.zukunft-breitband.de/DE/Breitbandatlas/breitband-vor-ort.html

37

žemėlapį pagal prieinamą plačiajuosčio ryšio technologiją ( pvz. DSL, FTTX ar belaides

technologijas);

žemėlapį, kuris atvaizduoja plačiajuosčio ryšio teikėjus, kurie teikia paslaugas tam tikroje

teritorijoje arba jų neteikia;

žemėlapį pagal teritorijas, kuriose nurodomas tam tikras plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjas, jo

teikiamas didžiausias plačiajuosčio ryšio greitį, kurį skelbia teikėjas, technologija;

žemėlapis, kuriame atvaizduojamas plačiajuosčio ryšio greitis, demografinė statistika (gyventojų

tankį, amžių, pajamas, išsilavinimą);

žemėlapis, kuriama atvaizduojamas faktinis plačiajuosčio ryšio teikėjų teikiamas plačiajuosčio

ryšio greitis ir greitis, kuris buvo apskaičiuotas atlikus plačiajuosčio ryšio greičiontestą (speed test);

Taip pat tinklalapis pateikia nemažai duomenų, tam tikrų ataskaitų, susijusių su duomenų apie

plačiajuostį ryšį analize. Pateikiama priemonių, kurių pagalba galima gauti apibendrintos informacijos

apie plačiajuosčio ryšio teikėjų teikiamas paslaugas kiekvienoje valstijoje ar mieste, duomenų apie

Universaliųjų paslaugų fondą, informaciją apie atitinkamus paslaugų teikėjus pagal tam tikrą

plačiajuosčio ryšio greitį ir kt.

31 Pav. JAV plačiajuosčio ryšio žemėlapis

41

2.3. Jungtinės Karalystės BB žemėlapis

Jungtinės Karalystės BB žemėlapis (32 pav.) – šis žemėlapis pateikia informaciją apie plačiajuosčio

ryšio aprėptį, greičius ir pasiekiamumą pagal atitinkamas technologijas atitinkamame geografiniame

vienete. Taip pat pateikiami duomenis apie vidutinį perduotų duomenų kiekį per mėnesį atitinkamoje

geografiniame vietovėje. Tinklapyje pateikta nemažai duomenų apie plačiajuostį ryšį, ataskaitų,

palyginimų. Žemėlapis sukurtas Jungtinės Karalystės elektroninių ryšių reguliuotojo OFCOM .

41

http://www.broadbandmap.gov/technology

38

32 Pav. Juntinė Karalystės plačiajuosčio ryšio žemėlapis.42

Jungtinės Karalystės plačiajuosčio ryšio žemėlapio internetiniame tinklapyje pateikta duomenų bazė,

kuri yra periodiškai atnaujinama (kasmet). Duomenų bazė pateikta MS Excel skaičiuoklės pagrindu,

ištrauka iš duomenų bazės pateikta 33 pav. Duomenų bazėje pateikti duomenys apie plačiajuosčio ryšio

pasiekiamumą pagal kiekvieną pašto kodą. Pateikiamas pašto kodas, po pašto kodo eina pirmas

raktažodis, kuris turi atitinkamas reikšmes: No premises - nėra pavienių namų ūkių ar mažų įmonių, bet

gali būti didelių verslo vienetų; No data – nėra duomenų apie plačiajuosčio ryšio prieinamumą pagal

atitinkamą pašto kodą ( operatorius nepateikė, arba plačiajuostis ryšys nėra prieinamas); Insufficient

Premises – mažiau nei trys pavieniai namų ūkiai ar mažos įmonės, nurodytu pašto kodu, siekiant

anonimiškumo duomenys apie plačiajuosti ryšį nenurodyti; Insufficient Data - mažiausiai trys galimybės

prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo, siekiant išsaugoti anonimiškumą, duomenys nepatiekti; OK-

reiškia, kad mažiausiai trys pavieniai namų ūkiai ar mažos įmonės ir yra duomenų mažiausiai apie tris

plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjus pagal atitinkamą pašto kodą; Y – parodo yra viena ar daugiau

jungčių su modemu suteikiančiu mažiau nei 2,2 Mbps greitaveiką (FTTX ir DSL klientams) arba 2,0

Mbps kabeliniu internetu besinaudojantiems klientams. N – parodo, kad nėra prieinamo tinklo, kuris

veiktų mažesne nei 2 Mbps greitaveika. Sekantis raktažodis nurodo ar pagal atitinkamą pašto kodą, yra

pasiekiamas didesnis arba lygus 30 Mbps plačiajuosčio ryšio greitis. Paskutinis raktažodis nurodo ar

pagal atininkamą pašto kodą yra galimybė pasiekti super greitą plačiajuosti tinklą (Y- yra, N- nėra).

Pateikiama ar pagal atitinkama pašto kodą yra plačiajuosčio ryšio linijų, kurios teikia mažesnę nei 2 Mbps

42


39

greitaveiką, Y- reiškia, kad yra, N- reiškia, kad tokių linijų nėra. Nurodomas vidutinis plačiajuosčio ryšio

greitis Mbps, nurodoma dažniausiai pasikartojanti vidurinė statistinė reikšmė (mediana) parodanti

plačiajuosčio ryšio greiti, pagal atitinkamą pašto kodą. Nurodomas maksimalus plačiajuosčio ryšio

greitis. Paskutinė reikšmė nurodo super greito plačiajuosčio ryšio prieinamumą, Y- prieinamas, N –

neprieinamas.

33 pav. Jungtinės Karalystės plačiajuosčio ryšio duomenų bazė.

2.4. Lenkijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Lenkijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis (34 pav.) suteikia galimybę vartotojui duomenis filtruoti pagal

tinklų pasiskirstymą technologijomis bei aprėptį. Tinklapis funkcionaliai skirtas tiek plačiajuosčio ryšio

operatoriams tiek galutiniams paslaugų gavėjams. Tinklapyje galima rasti aktualios informacijos

susijusios su telekomunikacijų įranga, telekomunikacijų įrangos taškais, prieigos taškais, radijo stočių

buvimo vietomis, optiniais kabeliais, plačiajuosčio interneto prieiga. Taip pat tinklapyje nemažai

aktualios informacijos ir naujienų plačiajuosčio ryšio srityje ir apie šalies pažangą šioje srityje. Tinklapyje

veikia paieška, kurios pagalba galima surasti tam tikroje apskrityje esančia infrastruktūrą bei

plačiajuosčiu ryšiu padengtas teritorijas.

40

34 Pav. Lenkijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis 43

2.5. Ispanijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Ispanijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis, sudaro galimybę duomenis filtruoti pagal plačiajuosčio ryšio

tiekėją, technologiją, greitaveiką, visoje Ispanijos teritorijoje ar smulkesnėje geografinėje vietovėje

(mieste, pagal atitinkamą pašto kodą). Internetiniame tinklalapyje pateikiama nemažai duomenų analizės

įrankių, galima patikrinti interneto greitį, pasitikrinti IP adresą, pasitikrinti geografinę vietovę pagal IP

adresą, nurodo tikslą atitinkamų tinklų, mobilaus telefono ryšio stiebų vietą. Plačiajuosčio ryšio

tinklalapis, tai kaip erdvė, kurioje gali registruotis vartotojai ir dalintis naudinga informacija.

35 Pav. Ispanijos BB žemėlapis44

43


41

2.6. Danijos BB žemėlapis

Danai plačiajuosti ryšį apibrėžia kaip ne mažesnį nei 2 Mbps greitaveiką turintį ryšį. Danai sukūrę

informacinį tinklalapį apie plačiajuostį ryšį. Tinklapyje daug informacijos apie plačiajuosčio ryšio

pasiūlą. Tinklapyje pateikiamas plačiajuosčio ryšio žemėlapis, turintis paieškos filtrą (36 pav.).

36 pav. Danų operatoriaus plačiajuosčio ryšio žemėlapis45

Internetiniame tinklalapyje duomenis pateikę 16 plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų. Puslapis

daugiausiai skirtas kainų palyginimui. Tinklapyje įgalinti filtrai pagal kuriuos vartotojas gali pasirinkti

jam tinkamas paslaugas: fiksuotą plačiajuostį ryšį, judrųjį plačiajuosti ryšį, atitinkamai pasirinkti ar reikia

plačiajuosčio ryšio veikiančio tik su tam tikrą įrangą (modemas, maršrutizatorius), ar tiesiog tik su SIM

kortele. Pasirinkus vieną iš siūlomų filtravimo būtų pateikiamas plačiajuosčio ryšio teikėjų sąrašas su

galimais plačiajuosčio ryšio greičio variantais pateikiamos kainos bei nuorodos į teikėjo internetinį

tinklapį. Dauguma jų turi interaktyvų žemėlapį, kur galima įvedus adresą pasitikrinti ar paslauga

prieinama norimu adresu. Šis tinklalapis - www.bredbaandsmatch.dk veikia komerciniu pagrindu.

Finansavimas pagrįstas tuo, kad klientai pirkdami paslaugas internetu, nuspaudę nuorodą, per kurią

vykdoma pirkimo procedūra, tam tikra kainos dalimis finansuoja tinklalapio įkūrėjus (sąlyginė marža,

išreikšta procentine kainos dalimi už reklamos paslaugas, gaunama iš plačiajuosčio ryšio paslaugų

teikėjų). Tinklapyje taip pat galima rasti aktualios informacijos turistams, keliaujantiems Danijoje, čia

pateikiami būdai, kaip galima gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, kokiose vietose galima įsigyti

išankstinio apmokėjimo būdų siūlomas paslaugas.

44

http://bandaancha.eu/analisis/mapa 45

http://www.oister.dk/mobilt-bredband/dakning/

http://www.bredbaandsmatch.dk/

42

,

37 pav. Danų plačiajuosčio ryšio žemėlapio duomenų bazė46

2.7. Airijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Plačiajuosčio ryšio žemėlapis Airijoje buvo įgyvendintas Airijos Komunikacijų, Energijos ir

Natūraliųjų išteklių departamentas (Department of Communications, Energy and Natural Resources).

Žemėlapis buvo kaip įrankis įgyvendinti Airijos vyriausybės priimtą strategiją, kad iki 2015 m.

kiekvienam Airijos gyventojui būtų pasiekiamas bent 30 Mbps greitaveiką suteikiantis plačiajuostis ryšys.

Žemėlapis buvo įgyvendintas remiantis operatorių pateiktais duomenimis, kuriuose operatoriai turėjo

nurodyti kokią sritį ir kokiais plačiajuosčio ryšio parametrais plačiajuosčiu ryšiu jie aprūpina šalies

teritoriją ir kur artimiausiu metu planuoja tiesti tinklus. Sukūrus tokį žemėlapį, buvo identifikuotos

vietovės, kuriose prisijungti prie plačiajuosčio ryšio gyventojai neturi galimybės, ir buvo pradėtas tokių

vietovių gelbėjimo planas. Airijos plačiajuosčio ryšio žemėlapio pavyzdys pavaizduotas 38 pav.

46

http://www.bredbaandsmatch.dk/

43

38 pav. Airijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis47

2.8. Švedijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Švedijos Pašto ir Telekomunikacijų Agentūra (Post and Telecom Agency – PTS) įgyvendino

informacinio tinklapio projektą, kuriame galima rasti informacijos apie prieigą prie plačiajuosčio ryšio,

kur galima rasti didele greitaveika pasižymintį plačiajuosti ryšį, ar yra didelių skirtumų plačiajuosčio

ryšio pasiekiamumui skirtingose Švedijos vietovėse? Ar kai kurios savivaldybės yra aprūpintos geresne

įranga, kuri teikia privalumų paslaugoms teikiamoms plačiajuosčiu ryšiu.

47

http://www.dcenr.gov.ie/NR/rdonlyres/874C27CE-8D77-47AF-9136-9139204766CF/0/ED_IrelandLowRes.pdf

44

38 pav. Švedijos plačiajuosčio ryšio statistikos portalas.

PTS Plačiajuosčio ryšio tyrimas yra atliekamas remiantis duomenimis, kuriuos teikia tinklų

savininkai ir paslaugų teikėjai, kurie yra užsiregistravę paslaugų teikėjų registre. Tyrimas yra

informatyvus, kadangi atsakymus pateikia 90 proc. respondentų. PTS buvo paskirta Švedijos vyriausybės,

kaip institucija, kuri atsakinga už šios apklausos atlikimą. Plačiajuostis ryšys, PTS apibūdinamas kaip

prisijungimo prie interneto galimybė per prieigos technologijas, kurios suteikia duomenų parsisiuntimo

greitį bent jau ne mažesnį nei 1 Mbps.

Plačiajuosčio ryšio tyrimo rezultatai taip pat parodo apskritis ir savivaldybes, kuriose nėra

galimybės prisijungti prie plačiajuosčio ryšio. Taip pat galima rasti informacijos apie kiekvieną iš

savivaldybių ar apskričių ir atlikti palyginimus. Tyrimas taip pat apima technologijas, kuriomis gali būti

pasiūlyta prieiga prie plačiajuosčio ryšio. Pateikti skirtumai tarp fiksuoto plačiajuosčio ryšio (varinės

linijos, optinės linijos) ir judriųjų technologijų (mobilaus plačiajuosčio ryšio). Pateikti duomenys gali būti

perkeliami į MS Excel forma, kad suinteresuoti asmenys galėtu atlikti individualias analizes48

. Duomenys

taip pat pateikti žemėlapyje49

, tačiau tik švedų kalba.

48

http://www.statistik.pts.se/broadband/index.html 49

http://bredbandskartan.pts.se/

45

39 pav. Švedijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis.

Švedų plačiajuosčio ryšio žemėlapis (39 pav.) suteikia informacijos apie atitinkamoje apskrityje

pasiekiamo plačiajuosčio ryšio technines specifikacijas pagal atitinkamas technologijas. Taip pat

suteikiama galimybė sužinoti informacijos apie tam tikroje teritorijoje esančių tinklų savininkus, t.y.

sužinoti kokie operatoriai gali teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Žemėlapyje taip pat galima rasti informacijos apie teritorijas, kuriose nėra galimybės prisijungti prie

plačiajuosčio ryšio (kaip minėta, Švedijoje plačiajuostis ryšys apibūdinamas kaip ryšys, kuris suteikia

galimybę siųstis duomenis ne mažesniu kaip 1 Mbps duomenų perdavimo greičiu). Tokių teritorijų

gyventojams ar įmonėms suteikta galimybė registruotis į specialius sąrašus (registruotis galima tik tuo

atveju, jei vieta, kurią norima registruoti į tokį sąrašą nėra laikina gyvenamoji vieta pvz. vasarnamis). PTS

dalyvaujant Švedijos vyriausybei skelbia konkursą, kurio laimėtojas pasirašo sutartį ir privalo suteikti

prieigą prie plačiajuosčio ryšio, tokios prieigos neturintiems ir į sąrašą įsirašiusiems vartotojams. Šiuo

metu „Net4Mobility“ yra paskirtas plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjas, kuris privalo aprūpinti LTE

plačiajuosčio ryšio technologija į sąrašą įsirašiusius vartotojus. Projektas yra finansuojamas iš kaimo

plėtros programos fondų, kuriuos tvirtina Švedijos vyriausybė.

46

2.9. Suomijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Suomijoje plačiajuosčio ryšio paslauga yra įtraukta į universaliųjų paslaugų sąrašą kaip dalis

universaliųjų paslaugų. Transporto ir komunikacijų ministerija Suomijoje plačiajuosti ryšį apibrėžia kaip

ryšį, kuris suteikia duomenų parsisiuntimo greitį plačiajuosčiu ryšiu ne mažesnį kaip 1 Mbps. Suomijos

elektroninių ryšių reguliavimo institucija FICORA (Finnish Communications Regulatory Authority)

paskyrusi 26 telekomunikacijų operatorius, kaip universaliųjų paslaugų teikėjus, kurie teikia prieigos prie

plačiajuosčio ryšio paslaugas. Šie paslaugų teikėjai yra paskiriami, ir yra atsakingi už tam tikros

teritorijos aprūpinimą plačiajuosčiu ryšiu, nesvarbu kokia technologija tai būtų užtikrinama, ar judriuoju

ar fiksuotu ryšiu. Plačiajuosčio ryšio teikėjas nustatydamas kainą už prisijungimą prie plačiajuosčio ryšio

tinklo turėtų vadovautis protingumo kriterijumi. Kaina gali skirtis, priklausomai nuo teritorijos, kurioje

teikiamos paslaugos, dėl technologijų ir kitų kainodarą įtakojančių veiksnių. Universaliųjų plačiajuosčio

ryšio paslaugų teikėjas gali atsisakyti suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio galutiniams paslaugų

gavėjams tik tuo atveju, jei yra įvykdyti visi įstatymuose numatyti reikalavimai. Duomenys apie

universaliųjų plačiajuosčio ryšio teikėjų teritorijas yra pavaizduoti plačiajuosčio ryšio žemėlapyje (40

pav.)

40 pav. Suomių plačiajuosčio ryšio žemėlapis50

50

https://www.viestintavirasto.fi/en/index/internet/laajakaista.html

47

Žemėlapyje galima surasti informacijos kokioje teritorijoje tam tikras paslaugų teikėjas teikia

paslaugas. Visi šie duomenys yra patalpinti FICORA internetiniame tinklapyje. Šiame tinklapyje taip pat

veikia paieškos mechanizmas, kuriuo naudojantis galima pagal tam tikrą apskrities ar savivaldybės

pavadinimą surasti universalaus plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėją.

41 pav. Suomių plačiajuosčio ryšio žemėlapyje veikianti paieška.

Suradus paslaugų teikėją, kuris teikia paslaugas reikiamoje teritorijoje reikia su juo susisiekti ir

pasiteirauti dėl teikiamų paslaugų sąlygų ir kainos. Tuo atveju, jei nepavyksta prieiti susitarimo su

atitinkamu paslaugų teikėju, tuomet siūloma kreiptis į FICORA.

Tinklapyje taip galima rasti ir palyginti plačiajuosčio ryšio teikėjų atitinkamoje teritorijoje siūlomo

plačiajuosčio ryšio paslaugų kainas. Taip pat veikai paieška, kuri padeda surasti paslaugų teikėją/us

atitinkamoje teritorijoje. Pateikiamo plačiajuosčio ryšio planai, nurodomos kainos bei pateikiama

papildomos informacijos. Fiksuoto ryšio ir judriojo ryšio paslaugų teikėjų paieška vykdoma atskirai.

Tinklapyje supažindinama į ką reikia atkreipti dėmesį sudarant sutartis su plačiajuosčio ryšio paslaugų

teikėjais.

48

42 pav. Suomijos plačiajuosčio ryšio žemėlapio tinklapio funkcija palyginti paslaugų teikėjų pasiūlymus

2.10. Portugalijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis

Portugalijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis buvo sukurtas siekiant identifikuoti sritis, kuriose nėra

galimybės prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo 2007 m. Identifikavimo buvo imtasi siekiant

inventorizuoti esamą situaciją plačiajuosčio ryšio tinklų sektoriuje, kadangi remiantis EK SD tikslais iki

2013 m. visoje ES teritorijoje visiems gyventojams turi būti užtikrinama galimybė prisijungti prie

plačiajuosčio ryšio tinklo.

Žemėlapyje atvaizduojami centriniai prieigos prie plačiajuosčio ryšio tinklo taškai bei pažymimos

teritorijos pagal gyventojų tankumą. Žemėlapis daugiau skirtas ANACOM nei , kad plačiajuosčio ryšio

paslaugos vartotojams (42 pav.).

49

42 pav. Portugalijos plačiajuosčio ryšio žemėlapis51

ANACOM tinklapyje šalie plačiajuosčio ryšio žemėlapio, vartotojams suteikiama galimybė

susipažinti su plačiajuosčio ryšio teikėjais, nurodyti jų rekvizitai bei nuorodos į internetinius tinklapius

(43 pav.).

51

http://www.anacom.pt/render.jsp?categoryId=178422&themeMenu=1#horizontalMenuArea

50

43 pav. Portugalijos plačiajuosčio ryšio žemėlapio funkcija palyginti paslaugų teikėjus52

2.11. Šalių išlaidos, patirtos projektų įgyvendinimui

Belgams Flamandų regiono duomenų bazė (dabar žinoma kaip GRB) kainavo beveik 80 milijonų

Eurų (paskaičiuota per 12 metų). KLIP (regional Cable and Pipeline Information Portal) duomenų bazė

atskirai kainavo 500 000 Eurų, ir kiekvienais metais papildomai gauna 250 000 Eurų finansavimą.

Lenkų žemės paviršiaus žemėlapio sudarymas (GBDOT) kainuoja 75 milijonus Eurų.

Vokietijoje Infrastruktūros ataso išlaidos daugiausiai sudarė personalo išlaidos, tačiau išleista 1 mln

Eurų (neįskaitant personalo ir kai kurių IT išlaidų). 2012 metais vidutiniškai dirbo 6,6 žmonės, paskirti

projektui. Kai projekto pradžioje 2009 m. dirbo vidutiniškai 2,2 žmonės.

Portugalijoje (įgyvendintojas ANACOM) projektas kainavo 2 mln. Eurų. Operatoriai duomenis

galėjo įkelti patys į sistemą internete, ir brangios apklausos nebuvo reikalingos.

Švedijoje yra kelios atskiros žemėlapio pagrindo duomenų bazės. Pirmoji, kuri numato plačiajuosčio

ryšio prieinamumą kiekvienuose namuose kainuoja 60 000 Eurų metams, kad palaikyti ir 300 valandų

personalo darbo užduotims atlikti, tokioms kaip kokybės patikrinimas.

Sekantis projektas, kuris parodo ir egzistuojančia ir planuojamus infrastruktūros darbus naujose

vietovėse: 75 000 Eurų išleista programos kūrėjams, per vienus metus, kad sukurti reikalingą IT

platformą.

Galiausiai kasimų signalizavimo sistema kainavo 1,8 mln Eurų sukurimui, nuo 2007 iki 2010 metų ir

600 000 – 800 000 Eur per metus palaikymui.

Olandijoje KLIC duomenų bazė vietiniam registrų centrui įsigyti kainavo 76 000 Eurų. Kasėjas

aptikęs naujų tinklų, gali atnaujinti duomenų bazę.

Jungtinėje Karalystėje BB žemėlapis su duomenu baze buvo įgyvendintas OFCOM darbuotojų,

todėl kainavo tik žmogiškųjų išteklių panaudojimas projektui.

5 Lentelė. Žemėlapio projekto/ų įgyvendinimo išlaidos53

ES šalis Įgyvendinimo išlaidos mln. EUR Palaikymo išlaidos per metus mln.

52

http://www.anacom.pt/render.jsp?categoryId=340576 53

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/support-preparation-impact-assessment-accompany-eu-initiative-reducing-costs-high-speed

51

EUR

Nacionaliniam

reguliuotojui Operatoriui

Nacionaliniam

reguliuotojui Operatoriui

Belgija

77 mln (0,5

KLIP) Nežinoma

apie 7 (0,25

KLIP) nežinoma

Vokietija 1 Mažos nežinoma mažos

Olandija 0,076 Mažos nežinoma nežinoma

Portugalija 2 Mažos nežinoma nežinoma

Lenkija 75 Nežinoma nežinoma nežinoma

Švedija 0,075 - 1,8 Nežinoma 0,006-0,08 nežinoma

Jungtinė

Karalystė

Išlaidos

žmogiškiesiems

darbo iškeliams

Nežinoma

Išlaidos

žmogiškiesiems

darbo ištekliams

nežinoma

Apskaičiuota (Analysis Mason duomenimis13

), kad UK šalies vietinis tinklų inspektavimas iki dėžių

(Cabinets) kainuotų 7,9 mln EUR, tai ypač pakeltų išlaidų sumą iki 495 mln EUR, jei į tai įeitų likusi

tinklų dalis, nuo dėžių (cabinets) iki konkrečių namų.

Rodiklių palyginimas tarp ES įskaitant kai kurias EEE (Europos ekonominė erdvė) priklausančias

šalis.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuva yra pirmaujanti siekiant ES skaitmeninės darbotvarkės tikslų – pasiekti

30 Mbps ir didesnį greitį, tikslinga imtis veiksmų, norint padėti skatinti interneto paslaugų teikėjus ir

galutinius paslaugų gavėjus prisijungti, naudotis esama infrastruktūros.

2.12. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio teigiami aspektai

1. Atsižvelgiant į žemėlapius įgyvendinusių šalių patirtį, galima teigti, kad Plačiajuosčio ryšio

žemėlapis – tikslinga priemonė Lietuvai imantis veiksmų, kad įgyvendinti ES SD numatytus tikslus.

Būtina imtis veiksmų, kad gerinti rodiklius Lietuvoje, bei parodyti kitoms ES šalims ir EK, kad imamasi

atitinkamų priemonių, kad gerinti situaciją Lietuvoje, kadangi kaip jau minėta anksčiau, plačiajuostis

ryšys – tai galimybė siekti pažangumo, kelti šalies ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas.

2. Galutiniai paslaugų gavėjai (gyventojai) galės pasiekti informaciją apie teikiamas paslaugas ir jų

kainas juos dominančioje teritorijoje ir stebėti situaciją kituose regionuose. Tai pagelbėtų priimti

tinkamiausius/efektyviausius (geriausias už mažiausią kainą) paslaugų įsigijimo sprendimus.

3. Operatoriams sudaroma galimybė viešinti informaciją apie siūlomas paslaugas, taip pat tai gali

padėti siekiant išnaudoti dar neišnaudotas rinkos galimybes (atitinkamose šalies geografinėse vietovėse,

kur dar nėra tiekiamas plačiajuostis ryšys arba yra maža konkurencija plačiajuosčio ryšio paslaugų

srityje), reklamuotis, konkuruoti su kitais operatoriais.

4. EK priėmus atitinkamus teisės aktus (kurie šiuo metu aktyviai svarstomi), numatančius greito

plačiajuosčio ryšio įtraukimą į Universaliųjų paslaugų sąrašą, įgyvendinus plačiajuosčio ryšio žemėlapį,

būtų lengviau identifikuoti geografines vietoves, kuriose rinkos dalyviams (plačiajuosčio ryšio paslaugų

teikėjams) yra ekonomiškai nenaudinga teikti paslaugas (kur technologijų diegimas reikalauja didesnių

investicijų ir abejojama dėl jų atsipirkimo), kurios atitinkamai naudojamos universaliųjų paslaugų

nuostoliams apskaičiuoti ir padengti. Tokioms teritorijoms būtų numatomos atskiros finansavimo

galimybės.

5. Numatoma, kad Lietuvai kaip ir visai Europai tobulėjant plačiajuosčio ryšio srityje, padidės ir

Lietuvos gyventojų naudojimasis internetu, o tai numato visuomenės pažangą, naujų galimybių atsiradimą

elektroninių ryšių sektoriuje, ekonominių rodiklių gerėjimą, naujų darbo vietų atsiradimą.

6. Žemėlapio įrankio vertė operatoriams gali būti padidinta, kai informacija pateikta plačiajuosčio

ryšio žemėlapyje galėtų būti kombinuota su informacija pateikta E-infrastruktūros žemėlapiu (Vilniuje

52

toks žemėlapis jau pradėjo veikti54

). Kadangi EK INSPIRE direktyva55

numato, kad kiekviena ES narė,

naudojant el. kartografavimo priemones turi atvaizduoti šalyje esamą infrastruktūrą (vamzdynus, tinklus,

kanalizacijos vamzdžius ir t.t.), šalys įgyvendinusios atitinkamus Plačiajuosčio ryšio ir Infrastruktūros

žemėlapius, ketina šiuos įrankius sujungti vėlesnėse žemėlapių projekto stadijose. Todėl sekantis

Plačiajuosčio ryšio žemėlapio įgyvendinimo etapas po šio projekto, galėtų būti šių dviejų projektų

apjungimas į vieną. Siekiant, kad tai technologiškai būtų įmanoma, būtina technologinį suderinamumą

numatyti projektavimo eigoje.

7. Priemonė, kurios pagalba Lietuva EK kasmet teiktų aktualią informaciją apie plačiajuosčio ryšio

plėtrą ir aprėptį Lietuvoje, kuri vėliau būtų apibendrinta ir panaudota EK kasmetinės pažangos ataskaitos

rengimui, kas padėtų siekiant įvertinti kokioje geografinėje teritorijoje, kokiomis techninėmis

specifikacijomis ir kokia greitaveika gyventojai gali pasiekti plačiajuostį ryšį, t.y. taip galima atlikti ES

SD monitoringą ir tam tikru laikotarpiu tiksliai įvertinti koks yra plačiajuosčio ryšio

padengiamumas/pasiekiamumas, naudoti duomenis tam tikroms analizėms, kad toliau būtų gerinami

rezultatai šiuo klausimu. Tokia praktika plačiai akcentuojama daugumos ES narių, tą numato ir EK56

, kur

teigiama, kad nacionalinis plačiajuosčio ryšio kartografavimas (nationwide broadband mapping) yra

pagrindinė priemonė, kuri naudinga ne tik galutiniams paslaugų gavėjams, bet ir kaip standartinis

plačiajuosčio ryšio aprėpties ir skverbties stebėjimo būdas bei pagrindas teisės aktams ruošti. Platesnė

stebėsenos sąvoka apima išsamų pasirinktų priemonių veiksmingumo ir tinkamumo įvertinimą ir gairių

rinkinio rengimą tolesniam plačiajuosčio ryšio pasiekiamumo lygiui šalyje tobulinti.

Kelios ES šalių valdžios institucijos nusprendė tokią stebėseną įtraukti į prioritetų sąrašą ir tai vykdyti

nuolat. Vokietijos tikslas yra nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir metinė strategijos peržiūra, kuri

yra atliekama viešos konsultacijos pagalba, įtraukiant nuodugnų vertinimo ir priemonių koregavimo

procesą. Vokietija ir Vengrija taip pat neseniai pristatė žemėlapių funkcionalumą, kuris leistų vartotojams

nuodugniai priartėti prie net mažų teritorijų ( gatvių iki kelių šimtų metrų ilgio lygio). Ispanija prašo

OECD (Organisation for Economic Co-operation and Development) vesti tarpusavio peržiūrą Plan

Avaza57

– šalies strategija informacinės visuomenės pažangai. Airija, Suomija, Švedija įgyvendinusios

plačiajuosčio ryšio žemėlapius ėmėsi kaimo ir sunkiai pasiekiamų teritorijų, kuriose vis dar nėra

galimybės prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo teritorijų gelbėjimo.

54

http://e-infrastruktura.lt/ 55

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:108:0001:0014:LT:PDF 56

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Finformation_society%2Fnewsroom%2Fcf%2Fdocument.cfm%3Faction%3Ddisplay%26doc_id%3D914&ei=j4QmUabEK-f44QSFs4H4Dw&usg=AFQjCNFpgedLNPb3ds0oJGF5R6F7BXW_Pg&sig2=MffSr7kBPXKGewm-EtHtRQ 57

http://www.oecd.org/mena/governance/45675734.pdf

http://e-infrastruktura.lt/

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:108:0001:0014:LT:PDF

53

3. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio projekto įgyvendinimo Lietuvoje etapai bei priemonės.

Siekiant, kad šalies gyventojai būtų tinkamai informuoti apie plačiajuosčio ryšio pasiekiamumą ir

apie teikiamų paslaugų parametrus, o operatoriams būtų sudarytos galimybės pateikti informaciją apie

teikiamas paslaugas, siūloma imtis priemonių, kurios padėtų abiems šalims (vartotojui ir paslaugų

teikėjui) patenkinti vienas kito poreikius atitinkamoje duomenų bazėje. Tokiu būdų operatoriai, nurodytu

kokiu adresu, kokiomis techninėmis sąlygomis, kokios kokybės ir kokia kaina paslaugas gali pasiūlyti, o

galutiniai paslaugų gavėjai, galėtų naudotis šia informacija siekdami patenkinti savo lūkesčius ir

pasirinkti atitinkamas paslaugas jiems palankiausiomis sąlygomis.

Kad įgyvendinti plačiajuosčio ryšio žemėlapį Lietuvoje, pagrindinė problema, su kuria susiduriama,

yra interaktyvios duomenų bazės sukūrimas. Tai turėtų būti įgyvendinama plačiajuosčio ryšio paslaugų

teikėjų pagalba ir gali užtrukti didžiąją projekto įgyvendinimo laikotarpio dalį. Turint sukurtą ir

suformuotą duomenų bazę, ši turėtų būti perkelta į interaktyvaus žemėlapio platformą, kad vartotojams

būtų geriau ir prieinamiau pateiktas duomenų bazės turinys. Vartotojams – operatoriams, galutiniams

paslaugų gavėjams ir kt. suinteresuotiesiems asmenims turėtų būti sukurta informatyvi ir lengvai

suprantama (angl. user friendly) vartotojų zona, prie kurios prisijungus, asmenys galėtų naudotis

plačiajuosčio ryšio žemėlapio teikiama informacija. O RRT turėtų atskirą prisijungimą kaip

administratorius, kuriam būtų prieinama daugiau duomenų. Toliau, sekančiuose skyriuose pateikta

smulkesnė informacija, kuri susijusi su atitinkamomis plačiajuosčio ryšio žemėlapio projekto

įgyvendinimo dalimis.

3.1. Duomenų bazės sudarymas ir perkėlimas į GIS platformą.

Plačiajuosčio ryšio žemėlapio projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

(RRT) projekto vykdymui numato samdyti rangovą, kuris būtų atsakingas už didžiąją dalį techninių

darbų atliekant pagrindinius projekto įgyvendinimo etapus, tarp jų ir duomenų bazės sukūrimą.

Planuojama, kad duomenų teikėjams – operatoriams, kurie teikia plačiajuosčio ryšio paslaugas

atitinkamomis technologijomis: DSL, VDSL, FTTX, WiMAX, Kabelinio modemo (standartinio kabelio),

DOCSIS 3, HSPA (UMTS), LTE, palydoviniu ryšių ir kt., bus siunčiami klausimynai (anketos) į kuriuos

atsakydami operatoriai turės nurodyti atitinkamus duomenis apie teikiamas plačiajuosčio ryšio paslaugas.

Klausimyną turėtų sudarytu šie duomenys:

1. Operatoriaus pavadinimas.

2. Adresų sąrašas, kuriame operatoriai turės nurodyti, kokioje geografinėje teritorijoje operatoriaus

teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos yra prieinamos galutiniams paslaugų gavėjams (pilnas sąrašas

pagal apskritis, rajonus, miestus, miestelius, gatves, valsčius, kaimelius, nurodant pašto kodą58

, kuriam

priklauso atitinkama teritorija).

3. Nurodyti greitaveiką, kurią gali suteikti operatorius teikiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms,

kurios prieinamos 2 punkte nurodytoje geografinėje teritorijoje.

4. Kokiomis technologijomis (DSL, VDSL, FTTX, WiMAX, Kabelinio modemo (standartinio

kabelio), DOCSIS 3, HSPA, LTE, palydoviniu ryšių ar kt.) naudodamasis operatorius teikia plačiajuosčio

ryšio paslaugas, prieinamas galutiniams paslaugų gavėjams atitinkamoje geografinėje teritorijoje.

5. Nurodyti kainą už kurią šią paslaugą gali įsigyti galutiniai paslaugų gavėjai, ją paskirstant pagal

aukščiau nurodytus parametrus (2, 3, 4 p.).

58

Tikslus duomenų pateikimas, įtraukiant pašto kodus, palengvintu duomenų filtravimo galimybę

54

Operatoriai siekiantys RRT pateikti duomenis, kurie bus naudojami plačiajuosčio ryšio žemėlapio

duomenų bazei sukurti bei atnaujinti, juos privalės teikti elektronine forma, kurią bus galima rasti

plačiajuosčio ryšio žemėlapio internetiniame tinklapyje.

Galimi keli informacijos pateikimo variantai, dėl kurių bus konsultuojamasi su operatoriais viešosios

konsultacijos metu:

1) operatoriai galėtų teikti informaciją interaktyviai, turint prisijungimą prie duomenų bazės;

2) teikti duomenis RRT per apsaugotą prieigą (https://e.rrt.lt) arba paskirtam duomenų bazės

administratoriui (organizacijai vykdančiai projekto rengimo darbus), kuriam būtų patikėta ši funkcija.

Šalių, kurios jau anksčiau ėmėsi el. žemėlapio diegimo (Švedija, Belgija, Olandija) praktika rodo, kad

teikti duomenis interaktyviai yra kur kas paprasčiau, nes kiekvienas paslaugų teikėjas gali greičiau

atnaujinti duomenis, be to taip akivaizdžiai yra sumažinama administracinė našta projekto koordinatoriui,

šiuo atveju RRT.

Po pirmojo projekto etapo, t.y. duomenų bazės sudarymo, numatomas sekanti etapą – duomenų bazės

perkėlimas į geografinės informacinės sistemos (GIS) platformą. Duomenų bazė, kurios duomenis

perkelsime į GIS platformą, bus vizualiai atvaizduojama žemėlapio pagalba ir tokiu būdu turėtų

palengvinti vartotojams atlikti aktualios informacijos paiešką ar pasirinktų duomenų analizę. Numatyta,

kad plačiajuosčio ryšio žemėlapio naudotojas turės galimybę atsirinkti tam tikrus duomenis

(naudodamasis duomenų filtru), kurie būtų atvaizduojami plačiajuosčio ryšio žemėlapyje, pvz. atlikti

duomenų filtravimą pagal technologiją, kurią palaikant prisijungiama prie plačiajuosčio ryšio tinklo

(fiksuoto plačiajuosčio ryšio tinklą ar judriojo plačiajuosčio ryšio tinklą), paslaugų teikėją, aprėpties

teritoriją, techninius parametrus įskaitant galimą suteikti greitaveiką, paslaugos kainą.

3.2. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio duomenų bazėje talpinamos informacijos pasiekiamumas

vartotojams

Vartotojas prisijungęs prie plačiajuosčio ryšio žemėlapio internetinio tinklapio gali pasirinkti dvi

galimybes: 1) ieškoti reikiamos teritorijos padengimo plačiajuosčiu ryšiu žemėlapyje; 2) ieškoti reikiamos

teritorijos padengimo naudojantis paieškos laukeliu, kuriame reikėtų įvesti adresą ar pašto kodą59

.

Abiem atvejais suradus atitinkamą geografinę teritoriją (gatvę, ar pašto kodą) vartotojui pateikiama

sekanti informacija:

1) Operatoriaus teikiančio plačiajuosčio ryšio paslaugą pavadinimas;

2) Kokią technologiją naudodamas operatorius teikia paslaugą (fiksuotu plačiajuosčio ryšio tinklu ar

judriuoju plačiajuosčio ryšio tinklu);

3) Techninės plačiajuosčio ryšio tinklo specifikacijos. Nurodoma tikslesnė plačiajuosčio ryšio tinklo

specifikacija ir greitaveika, kuri gali būti suteikiama vartotojui pagal atitinkamą technologiją;

4) Paslaugos kaina per mėnesį, diversifikuota pagal atitinkamą plačiajuosčio ryšio tinklo specifikaciją;

5) Nuoroda į plačiajuosčio ryšio teikėjo tinklapį arba nurodomi paslaugos teikėjo kontaktiniai

duomenys, kuriais galima būtų susisiekti su asmeniu, atsakingu už paslaugos pardavimą, kuris taip pat

galėtų suteikti daugiau informacijos apie dominančią paslaugą.

3.3. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio duomenų bazėje talpinamos informacijos pasiekiamumas RRT

Be 2.2. dalyje nurodytų duomenų RRT galėtų disponuoti duomenimis su operatorių numatytais diegti

plačiajuosčio ryšio tinklais (pvz. 6 mėn. laikotarpiu).

59

Paieška pagal pašto kodą dažniausiai vykdoma kaimo vietovėse.

https://e.rrt.lt/

55

3.4. Sistemos atnaujinimas.

Sistemos duomenys turėtų būti atnaujinami operatoriams periodiškai (kas ketvirtį, kas puse metų ar

kasmet, priklausomai kaip tai būtų apibrėžiama teisės aktuose) teikiant duomenis elektroninėje formoje

arba įkeliant juos į plačiajuosčio ryšio žemėlapio internetinį tinklapį.

3.5. Veiksmai, kurie bus vykdomi artimiausiu metu įgyvendinant projektą

3.5.1. Susitikimas su operatoriais, projekto pristatymas.

3.5.2. Reikalavimų projekto rangovui nustatymas, konkursas projekto rangovui paskirti.

3.5.3. Projekto įgyvendinimas.

3.5.4. Plačiajuosčio ryšio žemėlapio pristatymas.

3.5.5. Mokymai.

4. Projekto įgyvendinimo SSGG (SWOT) analizė

Šioje dalyje numatomos projekto stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.

I. Stiprybės

1. Konkurencijos skatinimas plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkoje.

2. Vartotojų informatyvumas.

3. Plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros tikslinis nukreipimas.

4. Projekto nauda kitoms institucijoms (Pvz. IVPK, savivaldybėms, bibliotekoms ir kt.).

II. Silpnybės

1. Nepakankamas paslaugos teikėjų suinteresuotumas teikti duomenis.

2. Duomenų atnaujinimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į sektoriaus tendencingą plėtrą.

III. Galimybės

1. Būtų sukurta priemonė, kuria naudojantis būtų atliekamas plačiajuosčio ryšio pasiekiamumo auditas.

2. El. verslo plėtojimas.

3. Konkurencijos skatinimas plačiajuosčio ryšio sektoriuje.

4. Vidaus ir užsienio investicijos į plačiajuosčio ryšio sektorių.

5. Projekto įgyvendinimo etape pasinaudoti kitų institucijų įdirbiu analogiškuose projektuos (IVPK

projektais, E-infrastruktūros projektu).

IV. Grėsmės

1. Mažas suinteresuotų šalių (tikslinės auditorijos) suinteresuotumas projekto rezultatais.

2. Remiantis žemėlapiu ir duomenimis didžiąja dalimis atspindimi istoriniai faktai (nėra garantijos, kad

didžioji dalis operatoriai tinklų infrastruktūra nurodys retrospektyviai t.y. su planuojamomis

investicijomis) .

56

Literatūra

1. http://ec.europa.eu/digital-agenda/news-redirect/9309

2. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1389_lt.htm

3. http://eurlex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lang=en&ihmlang=en&lng1=en,lt&lng2=bg,cs,da,d

e,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=516052:cs

4. Plg. Sąlygos ir galimybės diegti antrinę radijo dažnių spektro prekybą Europos bendrijoje ,

Europos Komisija, 2004 m

5. Direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos

8 straipsnio 4 dalies g punktas; Universaliųjų paslaugų direktyvos 20 straipsnio 1 dalies b punktas

ir 21 straipsnio 3 dalies c ir d punktai.

6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394457&p_query=&p_tr2=2

7. http://www.e-infrastruktura.lt/lt/titulinis.html

8. http://www.rrt.lt/lt/teisine-informacija/rrt-teises-aktu-paieska/653/p0.html

9. https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/progress-country

10. http://www.zukunft-breitband.de/DE/breitbandatlas.html

11. https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/support-preparation-impact-assessment-accompany-

eu-initiative-reducing-costs-high-speed




14. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:108:0001:0014:LT:PDF


16. http://www.kadaster.nl/web/Zakelijk/Kaarten.htm


18. http://www.anacom.pt/render.jsp?contentId=1002333


20. http://www.polskaszerokopasmowa.pl/mapy/infrastruktura-telekomunikacyjna-na-terenie-rp-

2012.html

21. Straipsnis iš 2012-10-15 ES naujienų






26. https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/graphs

27. http://www.oecd.org/internet/broadbandandtelecom/oecdbroadbandportal.htm

28. http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/dae/itemdetail.cfm?item_id=8907

29. https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=

http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Finformation_society%2Fnewsroom%2Fcf%2Fdocument.cfm

%3Faction%3Ddisplay%26doc_id%3D914&ei=j4QmUabEK-

f44QSFs4H4Dw&usg=AFQjCNFpgedLNPb3ds0oJGF5R6F7BXW_Pg&sig2=MffSr7kBPXKGe

wm-EtHtRQ

30. http://www.oecd.org/mena/governance/45675734.pdf

31. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:108:0001:0014:LT:PDF

32. http://berec.europa.eu/resources/file/doc/2012/bor12-13_bb_promotion.pdf

33. Vokiečių žemėlapis:

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=

http://ec.europa.eu/digital-agenda/news-redirect/9309

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-12-1389_lt.htm




http://www.e-infrastruktura.lt/lt/titulinis.html

http://www.rrt.lt/lt/teisine-informacija/rrt-teises-aktu-paieska/653/p0.html


http://www.zukunft-breitband.de/DE/breitbandatlas.html








http://www.kadaster.nl/web/Zakelijk/Kaarten.htm


http://www.anacom.pt/render.jsp?contentId=1002333










http://www.oecd.org/internet/broadbandandtelecom/oecdbroadbandportal.htm

http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/dae/itemdetail.cfm?item_id=8907

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Finformation_society%2Fnewsroom%2Fcf%2Fdocument.cfm%3Faction%3Ddisplay%26doc_id%3D914&ei=j4QmUabEK-f44QSFs4H4Dw&usg=AFQjCNFpgedLNPb3ds0oJGF5R6F7BXW_Pg&sig2=MffSr7kBPXKGewm-EtHtRQ





http://www.oecd.org/mena/governance/45675734.pdf


http://berec.europa.eu/resources/file/doc/2012/bor12-13_bb_promotion.pdf

https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCoQFjAA&url=http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Finformation_society%2Fnewsroom%2Fcf%2Fdocument.cfm%3Faction%3Ddisplay%26doc_id%3D775&ei=viIhUeaRPKPV4gTVwYD4Dg&usg=AFQjCNHNj860c-vUQNQCAltq4DR7qGCISw&sig2=HzXOUFdtvUpwJKIbmKM2Ow&bvm=bv.42553238,d.bGE

57

http%3A%2F%2Fec.europa.eu%2Finformation_society%2Fnewsroom%2Fcf%2Fdocument.cfm

%3Faction%3Ddisplay%26doc_id%3D775&ei=viIhUeaRPKPV4gTVwYD4Dg&usg=AFQjCNH

Nj860c-

vUQNQCAltq4DR7qGCISw&sig2=HzXOUFdtvUpwJKIbmKM2Ow&bvm=bv.42553238,d.bGE

34. Jungtinės Karalystės žemėlapis:


35. Lenkijos žemėlapis:


http://www.mapa.uke.gov.pl

36. Norvegijos žemėlapis:

http://www.nederlandbreedbandland.nl/page/Breedbandkaart

37. Graikijos žemėlapis:

http://mapsrv1.terra.gr/eettutilities/mapnew.aspx

38. Ispanijos žemėlapis

http://bandaancha.eu/analisis/mapa







http://www.mapa.uke.gov.pl/

http://www.nederlandbreedbandland.nl/page/Breedbandkaart

http://mapsrv1.terra.gr/eettutilities/mapnew.aspx

http://bandaancha.eu/analisis/mapa

58

PRIEDAI

A mapping tool designed to display the availability of retail broadband connections at one or more given speeds meeting the following criteria: (1) it

covers the entire national territory (2) its output is publicly

59

accessible (3) all relevant technologies are included (4) the tool is in the implementation phase / definitive decision for its development has been made.

60

60

http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=7948

61

Lentelė. Gyventojų naudojimosi internetu priklausomybės nuo pajamų tyrimas

naudojasi internetu Bruto atlyginimas Correl

2009 2010 2011 2009 2010 2011

Švedija 0,86 0,88 0,91 17058,46 19303,58 20788,24 0,991

Olandija 0,86 0,88 0,90 22206,00 22607,50 22951,78 0,994

Danija 0,82 0,86 0,88 24646,87 25248,95 25692,58 0,994

Suomija 0,79 0,83 0,86 19222,00 19991,13 20722,50 0,998

Jungtinė

Karalystė 0,76 0,80 0,81 18739,20 19990,32 19752,75 0,899

Belgija 0,70 0,75 0,78 20499,14 20749,25 21369,84 0,957

Vokietija 0,71 0,75 0,77 20550,00 21200,00 21927,67 0,977

Airija 0,60 0,63 0,71 15901,00 16154,00 16420,75 0,982

Ispanija 0,54 0,58 0,62 12082,08 12392,94 12611,30 1,000

Lietuva 0,55 0,58 0,61 3447,29 3383,49 3474,57 0,404

Lenkija 0,52 0,55 0,58 4029,72 4521,12 4678,56 0,952

Portugalija 0,42 0,47 0,51 8564,50 8675,98 8794,25 0,999

Vidurkis =0,929

Lentelė. Gyventojų naudojimosi internetu priklausomybės nuo fiks. plačiajuosčio ryšio tinklo struktūros

tyrimas

naudojasi internetu 10 Mbps ir daugiau tinklo Correl

2009 2010 2011 2009 2010 2011

Švedija 0,86 0,88 0,91 43,1% 47,6% 52,4% 1,000

Olandija 0,86 0,88 0,90 57,0% 60,5% 1,000

Danija 0,82 0,86 0,88 35,0% 47,6% 67,4% 0,949

Suomija 0,79 0,83 0,86 16,0% 32,8% 41,4% 0,995

Jungtinė

Karalystė 0,76 0,80 0,81 25,3% 44,8% 72,3% 0,940

Belgija 0,70 0,75 0,78 41,0% 57,4% 69,2% 0,999

Vokietija 0,71 0,75 0,77 24,8% 30,5% 31,2% 0,973

Airija 0,60 0,63 0,71 8,9% 13,4% 28,6% 0,995

Ispanija 0,54 0,58 0,62 19,4% 33,5% 53,8% 0,981

Lietuva 0,55 0,58 0,61 25,6% 41,9% 51,7% 0,966

Lenkija 0,52 0,55 0,58 4,3% 12,3% 23,8% 0,997

Portugalija 0,42 0,47 0,51 60,5% 73,1% 77,5% 0,969

Vidurkis =0,980

Lentelė. Gyventojų naudojimosi internetu priklausomybė nuo fiks. plačiajuosčio ryšio tinklo, kurį valdo

nauji rinkos dalyviai

naudojasi internetu nauji rinkos dalyviai Correl

2009 2010 2011 2009 2010 2011

Švedija 0,86 0,88 0,91 61,9% 62,7% 62,6% 0,820

Olandija 0,86 0,88 0,90 54,1% 57,6% 55,9% 0,636

Danija 0,82 0,86 0,88 36,8% 38,7% 40,2% 0,991

Suomija 0,79 0,83 0,86 0,0% 0,0% 0,0% 0

62

Jungtinė

Karalystė 0,76 0,80 0,81 72,5% 71,9% -1,000

Belgija 0,70 0,75 0,78 51,3% 53,5% 55,3% 1,000

Vokietija 0,71 0,75 0,77 53,8% 54,3% 54,9% 0,983

Airija 0,60 0,63 0,71 48,6% 50,9% 55,4% 1,000

Ispanija 0,54 0,58 0,62 45,2% 47,6% 51,7% 0,972

Lietuva 0,55 0,58 0,61 50,8% 49,6% 49,3% -0,911

Lenkija 0,52 0,55 0,58 59,8% 67,4% 1,000

Portugalija 0,42 0,47 0,51 56,2% 53,9% 50,9% -0,997

Vidurkis =0,409

turinys - lietuvos respublikos ryšių reguliavimo tarnybaold.rrt.lt/download/19301/tarnybos studija...

Documents