1

VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

VĮ VALSTYBĖS ŽEMĖS FONDAS KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS

NERIES REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANAS

SPRENDINIAI

Vilnius, 2014

OBJEKTAS: Neries regioninis parkas

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

PLANAVIMO RŪŠIS IR LYGMUO:

Rajono lygmens specialusis planas

PLANAVIMO DOKUMENTAI:

Neries regioninio parko tvarkymo planas

TURINYS A. Tekstinė dalis. Aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai

B. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaita

C. Grafinė dalis: Neries regioninio parko tvarkymo planas M 1:10 000 – (2 lapai)

Plano rengėjas:

VĮ VALSTYBĖS ŽEMĖS FONDAS KRAŠTOTVARKOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO SKYRIUS Konstitucijos pr. 23 A korpusas, LT-08105 Vilnius; tel.8-(5)-261 88 56; tel./faksas 8-(5)-262 16 72

Užsakovas:

VALSTYBINĖ SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.8-(5)-272 32 84; faksas 8-(5)-272 25 72

PAREIGOS PAVARDĖ PARAŠAS SUTARTIS Nr. F4 - 2013-73, DATA 2013-04-30

Skyr. viršininkė Rita Palčiauskaitė

Grupės vadovė Aušra Kitovienė

Architektė Neringa Jarašūnienė

Inžinierė Birutė Mizarienė

SPRENDINIAI

Data 2014-03-05

3

TURINYS

Įvadas.................................................................................................................................... 4

A. TEKSTINĖ DALIS. AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI............ 5

I Bendrosios nuostatos …………………........................................................................................

II Teritorijos tvarkomasis zonavimas………………….................................................................. 5

III Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės…………………............................................................ 7

IV Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės …………………........................................... 8

V Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės…………………..................................... 9

VI Gyvenamųjų teritorijų ir infrastruktūros plėtros kryptys…………………................................ 10

B. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA …………………........................... 12

C. GRAFINĖ DALIS

D. PRIEDAI

1. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė…………………................................................ 17

4

ĮVADAS

Neries regioninis parkas (toliau NRP) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 “Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo” (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais pietų Lietuvos aukštumų dalies ir Dzūkų aukštumos dalies kraštovaizdžio kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“: išsaugoti ypač vertingą Neries vidurupio kilpų sistemą, Bražuolės žemupį, vertingas Neries slėnio miškų biocenozes, iš jų Dūkštų ąžuolyną; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų vieną seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų – archeologinių vertybių kompleksą, nusidriekusį palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės su Dūkštų bažnyčia ir kapinėmis, Panerių parku, Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Viršupio ir Rėvos piliakalniais, Karmazinų ir Popių pilkapiais; išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes; atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus; vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje; reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą; vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą.

Regioninio parko teritorija yra Vilniaus ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybės teritorijose.

Pirmoji Neries regioninio parko zonavimo schema buvo patvirtinta 1996m. balandžio 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.443 (Žin., 1996, Nr.34-842). Neries regioninio parko nuostatai patvirtinti LR Vyriausybės 1999m. balandžio 29d. nutarimu Nr.490.

2002 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1529 (Žin., 2002, Nr.96-4192) buvo patvirtintas pakoreguotas Neries regioninio parko ir jo zonų ribų planas. Neries regioninio parko tvarkymo planas patvirtintas LR aplinkos ministro 2005m. liepos 15 d. Įsakymu Nr. D1-368 (Žin., 2005, Nr. 92-3439).

2002 m. rugpjūčio 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 416 patvirtintas Neries regioninio parko apsaugos reglamentas, kurio nauja redakcija patvirtinta 2010 m. liepos 30 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-682 (Žin., 2010, Nr.93-4917).

Rengiant regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo planus vadovautasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr.63-1188; Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr.107-2391; Žin., 2004, Nr. 21-617; Žin., 2006, Nr.66-2429), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (1997, Nr.30-713; Žin., 1997, Nr.67-1676; Žin., 1997, Nr.96-2421; Žin., 2000, Nr.40-1114; Žin., 2001, Nr. 39-1346; Žin., 2002, Nr. 68-2775; Žin., 2002, Nr. 123-5552; Žin., 2004, Nr. 153-5571), Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais (Žin., 2004, Nr. 131-4704, 2010, Nr. 153-7827), Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1–585 (Žin., 2007, Nr. 117–4801), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) ir kitais teisės aktais.

5

A. TEKSTINĖ DALIS. AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI I. Bendrosios nuostatos

1. Neries regioninio parko tvarkymo plano (toliau - Tvarkymo planas) tikslai yra šie: 1.1. nustatyti teritorijos tvarkymo principus, suformuoti kraštovaizdžio tvarkymo zonas; 1.2. numatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentus; 1.3. nustatyti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones; 1.4. nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones; 1.5. numatyti pažintiniam turizmui reikalingą infrastruktūrą; 1.6. nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros vystymo kryptis; 1.7. išnagrinėti žemėnaudas nustatyti žemės paskirties ir žemės naudmenų kaitos tendencijas, jų keitimo apriboji mus. 2. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos

kriterijus, papildomai taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), nustatytas veiklos reglamentavimas.

II. Teritorijos tvarkomasis zonavimas

3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin. 2004, Nr. 131-4704; 2010, Nr. 153-7827) nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: � rezervatinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona; � gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona; 3.2. Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: � ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; � rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; � apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb), specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; 3.3. Žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: � ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo (ŽEk) ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos. � rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona; � apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos. 3.4. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 3.4.1. Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo

zonos: � kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

6

� rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona. � apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona. 3.4.2. Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –

subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRn) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

3.4.3. Pramoninės–komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

3.4.4. Komunikacinės – inžinerinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyviai technogenizuotos aplinkos (NTn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

3.5. Vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: � ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išskiriama

išsaugančio (VEk) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos. � rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus

rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos; � bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų

grupėje ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zonos.

7

III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės

4. Neries regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios: 4.1. išsaugoti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius; 4.2. užtikrinti Neries kilpų gamtinės ekosistemos stabilumo išsaugojimą, stiprinant

gamtinio karkaso ekologinį potencialą, mažinant antropogeninį poveikį ir didinant ekosistemų natūralumą;

4.3. išsaugoti biologinę įvairovę, gamtinius kompleksus ir objektus; 4.4. atkurti pažeistus gamtos objektus ir kompleksus; 4.5. nedidinti regioninio parko miškingumo, išsaugant kraštovaizdžio mozaikiškumą. 5. Didžioji regioninio parko dalis yra Lietuvos gamtinio karkaso – Neries slėnio

migracinio koridoriaus, regioninės reikšmės vidinio geoekologinio stabilizavimo arealų zonoje. Siekiant užtikrinti gamtinės ekosistemos stabilumą bei stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, būtina mažinti vietinę taršą, įrengiant nuotekų valymo įrenginius, skatinant rūšiuoti atliekas, ekologiškai ūkininkauti.

6. Siekiant išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę, būtina: 6.1. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir detalų Europos Bendrijos svarbos natūralių

buveinių, rūšių (įskaitant paukščius) radaviečių kartografavimą, buveinių apsaugai svarbių teritorijų būklės įvertinimą visame regioniniame parke;

6.2. vykdyti retų ir nykstančių rūšių būklės monitoringą; 6.2. remti veiklą, skatinančią bendrąjį kraštovaizdžio ekologinį stabilumą: skatinti

ekologinį ūkininkavimą, natūralių pievų palaikymą ir atkūrimą; 6.3. užtikrinti pievų ekosistemų ir retų augalų išsaugojimą; 6.4. ūkininkaujant regioninio parko miškuose rekomenduojama nenaudoti pesticidų,

palaikyti natūraliam miškui būdingą medynų rūšinę sudėtį atkuriant mišką, formuoti natūraliam miškui artimos rūšinės sudėties mišrius medynus, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui; želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžių rūšių sodinukus;

7. Siekiant atkurti ūkinės veiklos pažeistus ar sunaikintus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, numatoma:

7.1. atkurti išartas ar užželiančias mišku sauspieves ir tikrųjų mezofitų pievas bei užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

7.2. atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, baigus eksploatacijos darbus Verkšionių ir Paaliosės karjeruose.

7.3. stiprinti Čekonės, Saidės, Bražuolės, Dūkštos ir Aliosės hidrografinių kompleksų apsaugą;

8. Numatomos šios kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės: 8.1. sutvarkyti ir parengti lankymui gamtinio kraštovaizdžio kompleksus ir gamtinius

objektus bei jų aplinką; 8.2. nuolat prižiūrėti, papildyti ir atnaujinti informacinius ženklus prie lankomų gamtinio

kraštovaizdžio kompleksų bei objektų, vaizdingiausių kraštovaizdžio vietovių; 8.3. kraštovaizdžio formavimo kirtimais formuoti apžvelgiamas erdves Neries pakrantėse

ties lankomais objektais; 9. Natūralių buveinių palaikymui saugomos buveinių apsaugai svarbios teritorijos: 9.1. Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio slėnis (LTVIN 0007), ypač siekiant išlaikyti

teritorijoje randamas gyvūnų rūšis: niūraspalvį auksavabalį (Osmoderma eremita), Europinį plačiaausį (Barbastella barbastellus), Ovaliąją geldutę (Unio crassus), Pleištinę skėtę (Ophiogomphus cecilia), Purpurinį plokščiavabalį (Cucujus cinnaberinus) bei Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines: 6450 Aliuvines pieves, 6510 Šienaujames mezofitų pieves, 9020 Plačialapių ir mišrius miškus, 9180 Griovų ir šlaitų miškus ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

9.2. Bražuolės upės ir jos slėnis (LTTRA0009), ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamą Paprastajį kūjagalvį (Cottus gobio), ) bei Europos Bendrijos svarbos natūralias

8

buveines: 3260 Upių sraunumas su kurklių bendrijomis, 7220 šaltinius su besiformuojančiais tufais.

9.3. Sviliškių kaimo apylinkėse (LTVIN0023) išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 6510 Šienaujamos mezofitų pievas.

9.4. Panerių miške (LTELE0001) išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 9010 Vakarų taigą.

9.5. Grabijolų miške (LTELE0003) išsaugoti Bendrijos svarbos natūralias buveines: 9010 Vakarų taiga 9180 Griovių ir šlaitų miškai

9.6. Neries upė (LTVIN0009), ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas gyvūnų rūšis: Baltijos lašiša (Salmo salar), Kartuolė (Rhodeus sericeus), Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia), Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio), Pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia), Salatis (Aspius aspius), Ūdra, Upinė nėgė, (Lampetra fluviatilis) bei išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 3260 Upių sraunumas su kurklių bendrijomis.

9.7. Vepriškių ežerėliai (LTTRA0025) 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte Šakotoji ratainytė (Cladium mariscus). 9.8. Zabarijos kalvų pietinį šlaitą saugoti kaip Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 6210 stepinės pievos.

10. Siekiant išsaugoti vertingus gamtinius kompleksus ir objektus siūloma jiems suteikti apsaugos statusą, įtraukiant į gamtos paveldo objektų sąrašą:

10.1. Hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai: � Rastinėnų šaltinis (LKS94 564333, 60711114); � Rokiškių šaltinis, vadinamas Pirmųjų Raveliukų šaltiniu (LKS94 556082, 6080584); 10.2. Hidrografiniai gamtos paveldo objektai: � Saidės rėva; � Druskinės rėva. IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės 11. Neries regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios: 11.1. išsaugoti kultūros paveldo vertybes vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros

vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą, išsaugoti nepakitusius vertingus gamtinio kultūrinio kraštovaizdžio kompleksus;

11.2. išlaikyti ir puoselėti gyvenviečių (kaimų) erdvinę struktūrą, tradicinę architektūrą, ypač Šilėnų etnokultūriniame draustinyje ir Grabijolų kaime;

11.3. puoselėti Vilniaus krašto etnokultūros tradicijas, senuosius amatus ir verslus, saugoti vietovardžius ir vandenvardžius;

11.4. propaguoti baltiškosios istorijos archetipų ir tradicijų gaivinimą; 11.5. organizuoti pažeistų kultūros paveldo objektų tiriamuosius darbus bei jų tvarkymo

projektų parengimą. 12. Pagrindinės kultūros paveldo vertybių apsaugos priemonės yra šios: 12.1. teikti pasiūlymus dėl šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčių

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių bei objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, įtraukimo į kultūros vertybių registrą;

12.2. tęsti regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo būklės stebėjimą (monitoringą);

12.3. piliakalnių bei pilkapių (pagrindinių regioninio parko archeologinių vertybių) aplinkos pobūdį keisti, artinant prie to, kuris buvo jų intensyvaus naudojimo laikmečiu, t.y. atviras, supievintas (be miško želdinių).

12.4. tęsti kultūros paveldo objektų pritaikymą lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant kultūros paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;

9

13. Neries regioniniame parke šiuo metu į Kultūros vertybių registrą įrašyta 48 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai.

14. Neries regioniniame parke nekilnojamieji kultūros paveldo objektai saugomi (LR kultūros ministro 2005 m. balandžio mėn. 29 d. įsakymas Nr. ĮV – 190) šiais tikslais:

14.1. Moksliniam pažinimui – Grabijolų, Žemaitiškių (2567) ir Karmazinų (2568) senovės gyvenvietės.

14.2. Moksliniam bei viešajam pažinimui ir naudojimui - - Grabijolų pilkapynas (5658), Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės I, II, III pilkapynai (3520, 16453, 16454), Paaliosės, Padaliosios, Pamiškės I ir II pilkapiai (16455, 16456), Popų, Vingelių pilkapynas, vad.Kapčiais (3511), Sidaronių I ir II pilkapynai (5675, 16475), Grabijolų, Žemaitiškių I ir II pilkapynai (17216, 27133), Elniakampio, Velniakampio piliakalnis (5661), Karmazinų piliakalnis, vad. Viršupiu (5659), Karmazinų pilkapynas (5660), Naujosios Rėvos piliakalnis su gyvenviete (24176), Buivydų piliakalnis su gyvenviete (24174), Padūkštų pilkapynas (29648), Kryžkelio, Zabarijos pilkapis (3517), Grabijolų, Žemaitiškių pilkapis (17217), Stirnių piliakalnis (24147), Žemųjų Semeniukų I ir II pilkapiai, vad. Kapčiumi (3516, 24148).

14.3. Viešajam pažinimui ir naudojimui - Bradeliškių akmuo su ženklais (5656). 15. Regioniniame parke esančių kultūros paveldo objektų konkretūs paveldosaugos

reikalavimai, atgaivinimo, atkūrimo priemonės tvarkyba ir veikla juose, įvertinus jų vertingąsias savybes, įrašytas pase, bei saugomo objekto apsaugos tikslus, nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.

16. Archeologinio paveldo tvarkybos ir pritaikymo darbai bei žemės darbai kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir vietovėse planuojami ir vykdomi Paveldo tvarkybos reglamento PTR2.13.01:2011 ”Archeologinio paveldo tvarkyba” (Žin., 2011, Nr.109-5162) nustatytais atvejais ir tvarka atlikus privalomus archeologinius tyrimus.

17. Saugomų vietovių – kultūrinių draustinių apsauga, tvarkyba ir naudojimas nustatomi vadovaujantis kultūrinių draustinių nuostatais, apsaugos reglamentais bei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, kurie rengiami vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis ir reikalavimais, nustatytais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV – 261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973).

18. Architektūrinės parko vertybės tvarkomos konservavimo, restauravimo ir restauravimo – atkūrimo būdais, kurie nustatomi pagal patvirtintus reglamentus ir detalizuojami konkrečiuose projektuose. Statinių kompleksų apsaugai ypač svarbus tinkamas jų pritaikymas ir panaudojimas nūdienos poreikiams, nes tik tuo atveju galimos konkrečios investicijos ir pastatų bei teritorijos tvarkymas.

19. Vienas svarbiausių uždavinių vystant kultūros paveldo apsaugą – kultūrinę vertę atitinkančio apsaugos statuso suteikimas. Siūloma ištirti ir, nustačius vertingąsias savybes, siūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą šiuos objektus:

19.1. Mitologinius akmenis: Elka, Aliejininkas, Gaidelis, Tilvikas, Grabijolų Trys broliai, Grabijolų Užkeiktų vestuvių akmenys, Bobų akmuo, Valų Prakeiktų vestuvių akmenys, Akmuo su Marijos pėda, Dvylas, Bulius, Šventas, Povilėlis;

19.2. archeologinę ir istorinę vertę turinčią Padvarių vietovę, vadinama Koplyčios kalnu; 19.3. istorinę ir architektūrinę vertę turinčią Dūkštų Šv. Onos bažnyčią. V. Rekreacinio naudojimo plėtros kryptys ir priemonės

20. Rekreacinis naudojimas Regioniniame parke vystomas laikantis šių nuostatų: 20.1. poilsiavimas ir rekreacinė infrastruktūra sutelkiama rekreacinio funkcinio prioriteto

zonose, kitoje regioninio parko teritorijoje, tame tarpe ir draustiniuose vystoma pažintiniam turizmui reikalinga infrastruktūra;

10

20.2. rekreaciniai pastatai ir kompleksai gali būti statomi urbanizuojamos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonose;

20.3. automobilių stovėjimo aikštelės, atokvėpio vietos, poilsiavietės, apžvalgos aikštelės esant poreikiui gali būti įrengiamos prie pažintinio turizmo trasų ir takų bei lankomų objektų Tvarkymo plane nenumatytose vietose.

21. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios: 21.1. plėtoti pažintinį turizmą, sudarant sąlygas lankyti visus (taip pat ir esančius

privačiose valdose) vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei kompleksus, organizuoti jų tvarkymą (esant reikalui – atkūrimą) ir pritaikymą lankymui. Vystyti pažintinio turizmo sistemą, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas bei mokomuosius takus;

21.2. išsaugoti, atkurti ir gausinti regioninio parko rekreacinius išteklius, reguliuoti ir organizuoti jų naudojimą bei tvarkymą (rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad neblogėtų jų kokybė), prioritetą teikiant tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams;

21.3. vietos gyventojus skatinti puoselėti etnokultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną, imtis rekreacijos verslo, pvz., nuomoti patalpas, įrangą, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas Regioninio parko lankytojams;

21.3. vystyti vandens turizmą, įrengiant vandens turizmo trasą Nerimi iki Kernavės bei Dūkšta pavasarinio potvynio metu;

22. Pažintinis turizmas vystomas pritaikant lankymui gamtos ir kultūros paveldo vertybes; projektuojant ir įrengiant naujas, bei naudojant esamas pažintinio turizmo trasas, maršrutus, jais aprėpiant pačias įdomiausias ir vertingiausias regioninio parko vietas ir objektus, prižiūrint ir nuolat atnaujinant lauko informacinę sistemą;

23. Skirtingų galimybių ir interesų lankytojų poreikiams patenkinti įrengiami įvairaus pobūdžio (automobilių, dviračių, pėsčiųjų, vandens) ir ilgio turizmo maršrutai. Daugumai jų numatytos trumpinančiosios ir jungiančiosios žiedinės atkarpos, sudarančios galimybę pasirinkti įvairias dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo maršrutų kombinacijas.

24. Susisiekimui tarp Neries upės krantų numatytos perkėlų valtimis vietos ties Grabijolų, Verkšionių ir Pugainių kaimais bei pėsčiųjų tiltas ties Karmazinais.

25. siekiant Parko lankytojams sudaryti galimybę pažinti abu Dūkštos upelio krantus numatytas pėsčiųjų tiltas per Dūkštos upelį.

26. Siekiant vystyti bendrąjį poilsiavimą Neries regioniniame parke, numatyta: 26.1. plėtoti regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą (įrengti naujas ir tvarkyti esamas

poilsiavietes, stovyklavietes, atokvėpio vietas, regyklas); 26.2. inicijuoti poilsio infrastruktūros įrengimą rekreacinėje teritorijoje Verkšionių

miške; 26.3. buvusio poilsio komplekso (Aušveitos) Saidės kaime atnaujinimas ir rekreacinių

paslaugų plėtra jame; 26.4. Bradeliškių vandens malūno atstatymas bei pritaikymas rekreacijos reikmėms; 26.5. vietos gyventojus skatinimas puoselėti etnokultūrą, tradicinę kaimo gyvenseną,

imtis rekreacijos verslo, pvz., nuomoti patalpas, įrangą, teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas Regioninio parko lankytojams.

VI. Gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptys

27. Pagrindinės nuostatos, kuriomis remiamasi formuojant gyvenamųjų vietovių bei

infrastruktūros plėtros politiką Regioniniame parke, yra šios: 27.1. istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo

elementų vertės požymių, tradicinės architektūros formų ir mastelio išsaugojimas; 27.2. gyvenamųjų namų renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant patenkinti

Regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes;

11

27.3. užstatymo ribojimas gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingose Regioninio parko dalyse.

28. Regioninio parko gyvenviečių vertė, poveikis aplinkai bei plėtros perspektyvos yra labai nevienodos, todėl urbanistinė politika grindžiama gyvenviečių tvarkymo diferencijavimu pagal j� reglamento tip�:

28.1. Šilėnų, Grabijolų, Bradeliškių, Paaliosės kaimų, išsaugojusių kultūros paveldo požiūriu vertingą istoriškai susiklosčiusią gatvinę rėžinę struktūrą, tvarkymas grindžiamas konservaciniu prioritetu ir taikomas atnaujinamojo tvarkymo (GEr) reglamentas.

28.2. Gyvenam�j� vietovi� pl�tra ir esamo u�statymo sutankinimas numatytas Buivydų, Bielazariškių, Panerių ir Zabarijos kaimuose.

28.3. Esamo užstatymo sutankinimas galimas gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės ekstensyvaus rekreacinio tvarkymo (GRe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonose, laikantis saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų bei Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų.

28.4. Gyvenamieji namai gali būti statomi esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą.

29. Gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose, gyvenamosios paskirties žemių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, privačiose sodybose, laikantis statybos normų, draustinių nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra. Regioninio parko gyvenamosiose vietovėse skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus: skatinamas gyvenamųjų vietovių kelių, gatvių bei aikščių dangos gerinimas, prioritetas teikiamas inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai būdingą gyvenamųjų vietovių vaizdą bei susidariusį kraštovaizdžio pobūdį. Šie darbai vykdomi pagal atitinkamus specialiuosius, detaliuosius planus ir techninius projektus.

30. Regioninio parko draustiniuose, ekologinės apsaugos, ūkinėse ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonose esančios vienkieminės ir pavienės atstatytos buvusios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo reglamentą.

31. Neužstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, draudžiama gyvenamosios, gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatų statyba, gali būti įrengiami rekreaciniai ir apsauginiai įrenginiai – takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, pavėsinės ir kt.

32. Rekonstruojant esamus bei statant naujus statinius (taip pat ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius), įrengiant bei rekonstruojant inžinerinės ir rekreacinės infrastruktūros objektus, elektros perdavimo linijas, reklaminius bei informacinius skydus ir stendus, laikomasi Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų.:

33. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais

34. Regioniniame parke esantys krašto ir rajoniniai keliai tvarkomi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213), Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Žin., 2004, Nr. 25-771), ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, reikalavimus.

12

B. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO ATASKAITA 1. Įvadas Parengto teritorijų planavimo dokumento — Neries regioninio parko Tvarkymo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 13-4228; 2012 Nr.64-3240). Sprendinių poveikis buvo vertintas šiais aspektais:

���� poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai; ���� poveikis ekonominei aplinkai; ���� poveikis socialinei aplinkai; ���� poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui; ���� poveikis nekilnojamam kultūros paveldui; ���� poveikis krašto apsaugai ir kitoms sritims, susijusioms su nacionaliniu saugumu.

Sprendinių poveikio vertinimas yra svarbus siekiant užtikrinti darnų bei išliekamąjį Neries regioninio parko teritorijos vystymąsi.

Vertinami šie sprendiniai: � gamtos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenviečių infrastruktūros

plėtros krypčių ir apsaugos priemonių įtaka; � kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento poveikis;

2. Status quo situacijos vertinimas Neries regioninio parko tvarkymo planas patvirtintas LR aplinkos ministro 2005m. liepos

15 d. Įsakymu Nr. D1-368 (Žin., 2005, Nr. 92-3439). Per praėjusius 9 metus pasikeitė bei atsirado nauji poreikiai žemės ir rekreacinių išteklių naudojimui, išryškėjo urbanistinės plėtros tendencijos ir kryptys.

Rengiant Tvarkymo plano sprendinius, buvo įvertinti Regioniniame parke įvykę gamtiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Pasikeitimų neįvertinimas ir siūlomų sprendinių neįgyvendinimas darytų ženklų neigiamą poveikį aplinkai, Regioninio parko kraštovaizdžiui, kultūros paveldui taip pat biologinei įvairovei, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, visuomenei, materialiajam turtui ir šių veiksnių tarpusavio sąveikai. Tik optimizavus urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų santykį, reglamentavus veiklą Regioniniame parke, galima sutelkti pastangas turimų vertybių išsaugojimui ir puoselėjimui.

3. Sprendinių poveikio vertinimas

3.1. Poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai. Prognozuojama, kad įgyvendinus regioninio parko tvarkymo plano sprendinius bus

sudarytos sąlygos subalansuotai gamtinių ir urbanizuotų teritorijų plėtrai, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, o gamtos ir kultūros paveldas bus išsaugotas. Visų specialiojo plano rengimo etapų viešumas įgalina suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus ir pageidavimus plano organizatoriui jau ankstyvoje plano rengimo stadijoje. Tai padeda priimti teisingus sprendimus, išvengti galimo jų neigiamo poveikio aplinkai. Numatoma, kad teritorijos vystymo darna ir planuojama veikla patirs teigiamą ilgalaikį poveikį. Teigiamą poveikį patirs aplinkosaugos, rekreacijos, miškų, gamtos ir kultūros paveldo objektų priežiūros bei tvarkymo veiklos sritys. Neigiamas konkretus sprendinio įgyvendinimo poveikis ar pasekmė nenumatoma.

Įgyvendinus Tvarkymo plano sprendinius, tikimasi, kad Neries regioniniame parke bus pasiekti šie tikslai: numatyti teritorijos tvarkymo reglamentai, funkcinio prioriteto zonų apsaugos bei tvarkymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemonės, patikslintos teritorijų aplinkosaugos, rekreacijos, miškų ūkio vystymo kryptys bei priemonės, išnagrinėta žemėnauda, numatyta jos transformavimo galimybė ir sąlygos reikiamai infrastruktūrai pažintiniam turizmui organizuoti.

13

3.2. Poveikis ekonominei aplinkai. Regioninio parko įsteigimas jau nustatė saugomos teritorijos naudojimo ir apsaugos

režimą, draudžiantį keisti reljefą, įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus, tiesinti ir gilinti natūralias upių vagas, statyti užtvankas, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su regioninio parko paskirtimi. Šie draudimai maksimaliai apribojo ekonominę plėtrą. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas tik patikslina ir papildo nustatytus apribojimus, todėl poveikis ekonominei aplinkai išlieka nepakitęs. Supažindinus žemės savininkus su galimomis kompensacinėmis išmokomis už ūkinės veiklos apribojimus saugomoje teritorijoje, galima numatyti, kad plano sprendiniai turės teigiamą poveikį.

Didžiausią vertę ir socialinės-ekonominės plėtros perspektyvas lemia gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa Regioniniame parke, rekreacinis teritorijos potencialas, todėl apsaugotos ir pritaikytos lankymui gamtinės bei kultūrinės vertybės, lankytojus traukianti išpuoselėta Regioninio parko aplinka, teiks ekonominę naudą tiek pavieniams parko gyventojams bei privatiems verslams tiek valstybiniam sektoriui. Trumpalaikį neigiamą poveikį gali sukelti padidėjusios išlaidos, rengiant techninius projektus ar specialiuosius planus, reikalingus numatytų priemonių įgyvendinimui bei išlaidos, susijusios su projektuojamų takų rekreacinės turistinės infrastruktūros įrengimu bei priežiūra.

Numatyti sprendiniai skatins darnią Regioninio parko plėtrą, gerins gyventojų socialinę gerovę. Plečiant rekreacinių paslaugų sektoriaus infrastruktūrą bus sukurta naujų darbo vietų. Siūlomos priemonės padės išsaugoti kultūros paveldą, aplinkos sutvarkymas ir turizmo sektoriaus plėtra padidins į Regioninį parką atvykstančių turistų skaičių ir tuo pačiu iš turizmo paslaugų gaunamas pajamas.

3.3. Poveikis socialinei aplinkai Regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai didelės įtakos socialiniams procesams

nedarys. Galimi gamtosaugos ir gamtonaudos konfliktai galėtų kilti dėl veiklų apribojimo tam tikrais laikotarpiais, nustatytų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimuose. Teigiama ilgalaikė įtaka visuomenei numatoma švietėjiškos ir edukacinės veiklos požiūriu. Sąmoningi bendruomenės gyventojai bus įtraukiami į vertingų teritorijų tvarkymą ir apsaugą, vertingų teritorijų puoselėjimą. Įgyvendinus sprendinius, numatytus tvarkymo plane, atsiras daugiau galimybių lankytis ir poilsiauti regioniniame parke. Įrengti nauji takai ir rekreacinė infrastruktūra suteiks progą gyventojams užsiimti paslaugų verslu tuo pačiu padidins jų užimtumą. Sutvarkyta takų sistema leis pilniau vykdyti švietėjišką darbą supažindinant su Neries regioniniu parku, tinkamai eksponuoti kultūros ir gamtos paveldo vertybes. Sprendiniuose numatytas urbanizuotų teritorijų plėtros ribojimas ir reikalavimai pastatų rekonstrukcijai gali kelti savininkų nepasitenkinimą.

3.4. Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Gamtinė aplinka ir kraštovaizdis yra saugomi, kai ūkininkaujama atsižvelgiant į

gamtotvarkines bei palankias gamtai ūkininkavimo priemones, bendrus biologinės įvairovės poreikius. Sprendinių įgyvendinimas užtikrins regioniniame parke esančių saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių išlikimą, prisidės prie sistemingos šalies biologinės įvairovės apsaugos, užtikrins kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. Sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos oro, paviršinių ir požeminių vandenų, dirvožemio kokybei. Gamtinė rekreacinė aplinka nepakis, bet bus pilniau įsisavinta ir tvarkoma. Kraštovaizdžio estetinė kokybė pagerės, nes bus tvarkomos lankytinos vietos, takų tinklas, supanti aplinka.

3.5. Poveikis nekilnojamam kultūros paveldui. Kultūros paveldo objektų teritorijose taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šioje zonoje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą, ir užtikrinantys, kad kultūros paveldo objekto vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo poveikio.

Regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos atitinka paveldosauginius reikalavimus. Sprendiniuose numatyta išsaugoti nekilnojamąsias

14

kultūros paveldo vertybes kaip istorijos liudytojas ir meno kūrinius. Tvarkymo plano sprendinių įgyvendinimas kultūros vertybių apsaugai turės tik teigiamą ilgalaikį poveikį.

3.6. Poveikis krašto apsaugai ir kitoms sritims, susijusioms su nacionaliniu saugumu. Regioninio parko teritorijoje nėra objektų, susijusių su krašto apsauga ar nacionaliniu saugumu, todėl numatomi sprendiniai neturės jiems įtakos.

Sprendinių poveikio išvadinė santrauka pateikiama 1 lentelėje.

TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ

1 lentelė 1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius:

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas:

VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius

3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Neries regioninio parko tvarkymo planas

4. Sąsaja su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: � Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Žin.2002, Nr.110-4852); � Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. T3-32; � Elektrėnų savivaldybės bendrasis planas. Patvirtintas 2009m. balandžio 29 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-71. � Trakų rajono savivaldybės bendrasis planas. Patvirtintas 2009m. gegužės 28 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-183. � Teritorijai rengiami ir parengti detaliųjų ir specialiųjų planų sprendiniai. � Parengti ir rengiami gamtotvarkos planai.

5. Sąsaja su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais: Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, (Žin., 2003, Nr., 89-4029).

6. Status quo situacija: Didėja visuomenės poreikis rekreacinių išteklių naudojimui, neorganizuotas poilsiavimas gamtoje daro žalą gamtai, sukelia kraštovaizdžio degradaciją. Nesprendžiami gyvenamosios ir rekreacinės sistemos plėtros klausimai. Kasmet blogėtų saugomų gamtinių ir kultūrinių vertybių būklė

7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Tvarkymo planas optimizuos parko tvarkymo zonų ribas, nustatys teritorijos tvarkymo principus, suformuos kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Bus parengti teritorijų tvarkymo reglamentai, numatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonų priežiūros ir vystymo priemonės. Tvarkymo plane bus numatytos aplinkosaugos, rekreacijos, miškų ūkio vystymo kryptys bei priemonės.

8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas)

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis:

gamtos, kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenviečių infrastruktūros plėtros krypčių ir apsaugos priemonių įtaka

teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai

Tvarkymo plano sprendiniais nustačius plėtros kryptis bei konceptualiai svarbiausius reglamentus, sukurtos prielaidos išlaikyti darniosios plėtros visuotinai pripažintus principus, priemones ir būdus, kiek tai leidžia saugomos

nenumatomas

15

teritorijos planavimo dokumentas. Tvarkymo plano kompetencijos ribose formuluojami pagrindiniai reikalavimai statybinei veiklai skirtingose kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Prognozuojama, kad nekilnojamojo kultūros paveldo sprendinių įgyvendinimas pasižymės ilgalaikiu teigiamu poveikiu. Laikomasi reikalavimų, nustatytų kultūros paveldo objektų teritorijų apsaugos reglamentuose ir kituose apsaugos dokumentuose. Bus naudojamos visos priemonės, užtikrinančios kultūros paveldo objektų apsaugą nuo neigiamo poveikio. Užtikrinamas Regioninio parko lankytojų pasiskirstymas, subalansuotas rekreacinių išteklių naudojimas, nedarant žalos gamtinei aplinkai, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms;

ekonominei ir socialinei aplinkai Optimizuojamas parko teritorijos

naudojimas, gerinamos sąlygos rekreacinei veiklai ir pagrindinių gyvenviečių plėtrai. Sudaromos sąlygos plėstis daugumai perspektyviausių parko gyvenviečių.

nenumatomas

gamtinei aplinkai, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui

Užtikrinama gamtinio kraštovaizdžio stabilumo ir estetinių išteklių apsauga, gamtos vertybių apsauga, atkūrimas ir tinkamas tvarkymas. Užtikrinama nekilnojamų kultūros paveldo vertybių apsauga, tinkamas jų tvarkymas bei atkūrimas, bei naudojimas. Gyvenviečių ir rekreacinės infrastruktūros plėtra nukreipiama taip, kad darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžiui.

nenumatomas

poveikis krašto apsaugai ir kitoms sritims, susijusioms su nacionaliniu saugumu

Sprendiniai įtakos krašto apsaugai ir kitoms sritims, susijusiomis su nacionaliniu saugumu neturės.

nenumatomas

Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento poveikis teritorijos vystymo darnai ir

(ar) planuojamai veiklos sričiaiUžtikrinamas gamtinio kraštovaizdžio, biotos, gamtos ir kultūros paveldo apsauga bei gamtinės ekosistemos stabilumas.

nenumatomas

ekonominei ir socialinei aplinkai

Optimizuojamas Regioninio parko naudojimas, gerinamos sąlygos vietiniams gyventojams, sudaromos prielaidos rekreacinei veiklai.

nenumatomas

gamtinei aplinkai, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui

Pagerėja visos regioninio parko ekosistemos ir gamtos bei kultūros vertybių apsauga, tinkamas tvarkymas bei atkūrimas, palaikomos ir gaivinamos etnokultūrinės tradicijos, plėtojamas aplinkosauginius interesus geriausiai atitinkantis žemės naudojimas, palaikomas biologiniu požiūriu vertingų agrobiotopų (pievų) ekstensyvus

nenumatomas

16

naudojimas. poveikis krašto apsaugai ir

kitoms sritims, susijusioms su nacionaliniu saugumu

Sprendiniai įtakos krašto apsaugai ir kitoms sritims, susijusiomis su nacionaliniu saugumu neturės.

nenumatomas

Atliktas sprendinių poveikio vertinimas rodo, kad įgyvendinant Tvarkymo plano

sprendinius ir laikantis kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų reikalavimų, Regioninio parko vertybių išsaugojimas būtų užtikrintas.

Išvada. Sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei, socialinei aplinkai, biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio, gamtos išteklių, aplinkos kokybės aspektais Tvarkymo plane būtų teigiamas. Atlikta analizė parodė, kad planavimo sprendiniai neabejotinai pagerins gamtinės aplinkos ir paveldo būklę bei paskatins socialinę-ekonominę plėtrą Regioniniame parke. Galimos neigiamos pasekmės yra nežymios, jos susijusios su rekreacinės, žemės naudojimo ir gyvenamosios plėtros apribojimais kai kuriose vertingose teritorijose, kurie neišvengiami siekiant aplinkosauginių tikslų.

Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus architektė Neringa Jarašūnienė

17

1.Priedas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė

Kraštovaizdžio tvarkymo zonos užima labai nevienodą plotą. Didžiąją regioninio parko ploto dalį sudaro miškų ūkio paskirties žemės KTZ (77,76%). Kitą teritorijos dalį sudaro žemės: ūkio paskirties žemės KTZ (7,22 %), vandens ūkio paskirties žemės KTZ (4,07 %) ir kitos paskirties žemės KTZ (2,34 %) bei konservacinės paskirties žemės KTZ (1,17 %). Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinė pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė Eil. Nr.

Kraštovaizdžio tvarkymo zona Indeksas Plotas (ha)

%

I. KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖS KTZ 123,37 1,17

Rezervatiniai miškai

Reguliuojamos apsaugos KMr 35,83

Gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijos

Reguliuojamos apsaugos KOr 87,51

II. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KTZ 8 206,45 77,76

Ekosistemų apsaugos miškai ir pelkės

Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškai MEk 5893,50

Atkuriančio ūkininkavimo miškai MEr 24,10

Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo pelkės PEk 39,85

Rekreaciniai miškai

Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkai) MRe 192,60

Intensyvaus pritaikymo (poilsio parkai) MRi 27,22

Apsauginiai miškai ir pelkės

Bendrojo apsauginio ūkininkavimo MAb 1989,19

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo MAs 40,02

III. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS KTZ 1547,06 14,66

Ekosistemas saugančios agrarinės teritorijos

Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ŽEk 845,85

Atkuriančio ūkininkavimo ŽEr

Rekreacinės agrarinės teritorijos

Ekstensyvaus pritaikymo ŽRe 16,53

Apsauginės agrarinės teritorijos

Bendrojo apsauginio ūkininkavimo ŽAb 527,50

Specializuoto apsauginio ūkininkavimo ŽAs 157,18

IV. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖS KTZ 247,10 2,34

Gyvenamosios paskirties žemėje

Kultūros paveldo požiūriu vertingi miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys

Atnaujinamojo tvarkymo GEr 35,48

Rekreaciniai miestai, miesteliai kaimai ar jų dalys

Ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo GRe 3,29

Apsauginių teritorijų miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys

Sugriežtinto vizualinio reguliavimo GAi 145,80

18

Rekreacinės paskirties žemėje

Subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos NRn 16,63

Urbanizuotos aplinkos NRu 31,13

Pramoninės - komunalinės paskirties

Ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunalinių sklypų NFn 2,75

Komunikacinės – inžinerinės paskirties

Ekstensyviai technogenizuotos aplinkos komunikacinių sklypų NTn 12,02

V. VANDENS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ 430,02 4,07

Ekosistemas saugantys vandenys

Išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo VEk 367,80

Rekreaciniai vandenys

Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo VRe 8,57

Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys

Ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo VAe 53,65

Iš viso: 10 554,00 100