rËmËJai:

LSMU IR LSMU LIGONINĖS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2012 M. GRUODŽIO 7 D. ISSN 1648-620XNr. 41 (1948)

Paskutinį lapkričio penktadienį į Lietuvos sveikatos mokslųuniversitetą atvyko Irano ambasados antrasis sekretorius p. Gholam hosseinas Ebrahimi. Svečią priėmė LSMU prorektorius studijoms prof. Renaldas Jurkevičius, Tarptautinių ryšių ir studijų centro akademinių mainų skyriaus vedėjas dr. Alvidas Šarlauskas ir tarptautinių programų koordinatorė Rūta Antanaitienė.

sVeÈio iš irano Vizitas

Lina Pankratjevaitė

Susitikimo metu aptartos bendra-darbiavimo galimybės tarp LSMU

ir Irano medicinos universitetų, LSMU studijų pripažinimo Irane klausimai. Irano ambasados pirma-sis sekretorius Gholamhosseinas Ebrahimi sakė, kad jų šalyje labai daug moksleivių nori tęsti studi-jas aukštosiose mokyklose. Tačiau Irano universitetai nėra pajėgūs priimti tiek daug studentų, todėl jiems tenka išvykti į JAV, Kanadą, Vokietiją. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas taip pat būtų labai pa-trauklus šiems jaunuoliams, tačiau Irane mažai žinoma apie Lietuvą, jos universitetus. „Būtų puiku, jei į

Iraną atvyktų atstovas iš Lietuvos ir papasakotų apie savo šalį, univer-sitetą“, – sakė svečias. Vyras užsi-minė, kad bendradarbiavimas tarp šių dviejų šalių būtų svarbus ir dėl istorinių priežasčių.“Irano ambasados pirmajam sekreto-riui Gholamhosseinui Ebrahimi pa-teikta informacija apie LSMU mokslo bazes Kaune, apie Universiteto fakultetus. Pažymėta, kad Universi-tete studijuoja jaunuoliai iš Izraelio, Ispanijos, Švedijos, Libano, Indijos, Pietų Korėjos ir keletas studentų iš Irano.Susitikimo pabaigoje abi šalys apsikeitė simbolinėmis dovanėlė-mis, nusifotografavo bendrai nuot-raukai.

sVeikatą 2020 metams kuriame šiandienLapkričio 29–30 d. Vilniuje vyko metinė Sveikatos forumo konfe-rencija „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“. Renginyje da-lyvavo daugiau kaip 500 dalyvių. Savo patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais dalijosi užsienio svečiai iš Belgijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Šveicarijos, Kanados ir kitų šalių. Pranešimus pristatė ir nemažas būrys Lietuvos specialistų.

Sveikatos forumo Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas.

Doc. Liudvika Starkienė

„Nuoširdžiai džiaugiamės, kad pavy-ko suburti didelį pranešėjų, garbių svečių ir dalyvių būrį“, – sakė Svei-katos forumo Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas. „Pagrindinės mūsų konferencijos viešnios – Pasaulio sveikatos organi-zacijos (PSO) Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab, Latvijos sveikatos apsaugos ministrė p. In-grîda Circene ir Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų genera-linio direktorato vyriausioji patarėja p. Isabel de la Mata“.Pasak organizatorių, visi pranešėjai yra savo sričių lyderiai. Pavyzdžiui, prof. Egonas Jonssonas iš Sveikatos ekonomikos instituto Kanadoje yra laikomas vienu iš sveikatos techno-logijų vertinimo pradininkų pasau-lyje. Kanados Albertos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Sylvie Stachenko yra lė-tinių neinfekcinių ligų ekspertė ir nuolatinė aukščiausio lygio sveikatos renginių pranešėja. Savo patirtimi taip pat dalijosi onkologinių ligų „grandai“ – Karolinskos instituto Vėžio centro direktorius prof. Ulrikas Ringborgas ir prof. Guy Storme’as iš

Briuselio universitetinės ligoninės. Pranešimą skaitė ir prof. Friedrichas Koehleris iš garsiosios Berlyno Chari-te universitetinės ligoninės, kuri yra viena iš naujausių diagnostikos ir gydymo technologijų lyderė. Konferencijoje buvo nagrinėjamos keturios pagrindinės temos. Sesi-joje „Lietuvos ir Europos sveikata 2020 m.“ buvo apžvelgti svarbiausi Europos Sąjungos ir PSO sveikatos politikos dokumentai ir pateiktos pažangiausios politikos idėjos. Buvo pristatyti naujosios Lietuvos svei-

katos programos iki 2020 m. tikslai, uždaviniai, galimybės ir iššūkiai bei šios programos vertinimas. Ekspertų diskusijos metu buvo diskutuojama apie veiksnius, būtinus sėkmingam šios programos įgyvendinimui.Sesijoje „Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) ir sveikas senėjimas“ buvo pristatyti PSO Europos regiono LNL prevencijos ir kontrolės strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo principai, pa-teikti gerosios LNL valdymo praktikos pavyzdžiai iš kitų šalių ir apžvelgta Lietuvos patirtis šioje srityje. 3 p.

Gholam hosseinas Ebrahimi, Rūta Antanaitienė, dr. Alvidas Šarlauskas. Autorės nuotr.

informacija2 avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

Pritarta studentų Priėmimo taisyklėmsLietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoratas, išklausęs Priėmimo komi-sijos atsakingosios sekretorės doc. Marijos Stankevičienės pateiktą informa-ciją, nutarė pritarti LSMU 2013 m. studentų priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisąsias studijas taisyklėms ir teikti jas tvirtinti Senate.Išklausęs Priėmimo komisijos atsakingosios sekretorės doc. Marijos Stan-kevičienės pateiktą informaciją, rektoratas nutarė pritarti LSMU Priėmimo komisijos nuostatams.Rektoratas, išklausęs Apgyvendinimo paslaugų tarnybos vadovo Vytauto Kaučiko pateiktą informaciją, nutarė patvirtinti nuo 2012 m. gruodžio 3 d. nuomos mokestį už Medicinos akademijos bendrabučius LSMU ir kitų aukš-tųjų mokyklų studentams bei mokesčių už Veterinarijos akademijos bendra-bučių Nr. 4 (Sąjungos aikštė 5a), Nr. 5 (Radvilų Dvaro g. 33), Nr. 6 (Lampėdžių g. 17), Nr. 7 (Lampėdžių g. 15) dydžius. Rektoratas nutarė nustatyti mokesčių už bendrabutį taikymo ir skaičiavimo tvarką. 10 proc. nuo šiame nutarime nurodyto nuomos mokesčio nutarta skirti bendrabučių renovacijai.

AVE VITA inf.

rektorato Posėdyje. 2012 m. gruodžio 3 d.

Prof. Gediminas Kiudelis, LSMU MA Gastroenterologijos klinika

Uždegiminėmis žarnyno ligomis – opiniu kolitu ir Krono liga – serga

daugiau kaip 2,5 milijonai žmonių visame pasaulyje. Šios autoimuninės žarnyno ligos priklauso kompleksinių ligų grupei, kurias sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Šios ligos dar vadinamos „civilizaci-jos“ ligomis, nes jomis daug dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse. LSMU MA Gastroenterologijos klinikoje nuo 2006 m. vykdomas Lietuvos uždegi-minių žarnyno ligų genetikos projek-tas. Buvo atlikti išsamūs 650 sergan-čių šiomis ligomis bei 1000 sveikų kontrolinių asmenų iš visos Lietuvos klinikiniai ir genetiniai tyrimai. Dėl šių tyrimų 2009 m. LSMU MA Gastro-enterologijos klinika buvo pakviesta į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsor-ciumą, ir bendri tyrimų duomenys ką tik paskelbti šių metų lapkričio mėn. žurnale „Nature“ (žurnalo svo-rio koeficientas 36,3). Tai vienas iš trijų („Nature“, „Science“ ir „Cell“) labiausių vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje. Kartu su kolegomis iš Jeilio, Oksfordo, Kylio, Masačusetso ir kitų universitetų iš 15 valstybių, straipsnio autoriai yra LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Limas Kupčinskas ir LSMU MA Virškinimo sistemos tyrimo insti-tuto klinikinės ir molekulinės gastro-

lsmu gastroenterologai – straiPsnio Prestižiniame „nature“ žurnale bendraautoriai

Prof. Limas Kupčinskas ir dr. Jurgita Skiecevičienė. R. Ramonaitės nuotr.

enterologijos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevicienė. Šio tyrimo metu buvo surasta dau-giau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų atsiradi-mu. Vadinasi, šiuo metu jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidėjusia uždegiminių

žarnyno ligų atsiradimo rizika. Dalis šių genetinių pokyčių būdingi ne tik sergantiems opiniu kolitu ir Krono liga žmonėms, bet ir kitomis autoi-muninėmis ligomis – žvyneline, an-koliziniu spondioartritu. Svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo nustatytas naujas mokslinis fak-tas – atrasta, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis

susijęs su panašiais genų pokyčiais (vieno nukleotido polimorfizmais), kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis – raup-sais ir tuberkulioze. Raupsai – tai viduramžiais siautusi nepagydoma liga, kuri subjaurodavo žmogų, o sergantys buvo izoliuojami leprozo-riumuose. Atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogeniškas bakterijas ir sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju – sutrikusį imuninį atsaką į žarnyno mikroflorą (mikrobiotą). Galima taip pat daryti prielaidą, kad išnykus (raupsai) ar mažėjant (tuberkuliozė) žmogaus aplinkoje infekcinių sukėlėjų, kai kurių žmonių imuninė sistema gali „persiorientuoti“ ir pradėti „atakuo-ti“ savus audinius. Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio univer-siteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių, pastarieji neturėjo

net 63 normalių bakterijų rūšių, ku-rių randama lietuvių žarnyne. Žmo-gaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Daugelis su-augusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą. Jos įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo daug mažesni nei dabartiniai, grindžiami ES taisyklėmis. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ir JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos. Šie rezultatai paremia „higienos hipotezę“: per visą ci-vilizaciją labai pagerėjo higiena ir sanitarija. Tad nykstant infekcinėms ligoms, imuninė žmogaus sistema, kuri per evoliuciją buvo „pripra-tinta“ prie nuolatinės stimuliacijos aplinkos bakteriniais antigenais, šiai stimuliacijai sumažėjus, gali pradėti „atakuoti“ savus audinius ir sukelti autoimunines uždegimines ligas.

Lapkričio 8–10 dienomis Prancūzijoje, Nicoje, vyko 2-oji tarptau-tinė neurologijos / epidemiologijos konferencija (International conference on Neurology/epidemiology (ICNE)).

ĮsPūdžiai iš konferencijos

Doc. Jūratė Samėnienė, LSMU MA Reabilitacijos klinika

Konferencijoje dalyvavo per 300 dalyvių iš 81 pasaulio šalies. Buvo

pristatyti pranešimai epidemiologi-jos, neurologinių ligų profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos klausimais. Žymūs pasaulio epidemiologai, pvz., P. S. Spenceris, W. Rocca iš JAV, pristatė įdomius pranešimus apie daugiametį – 50 metų – trukusį Ročesterio neurologijos epidemiolo-gijos projektą. TK. Banerjee iš Indijos pažymėjo, kad keturis penktadalius insultu sergančių žmonių pasaulyje sudaro asmenys iš besivystančių šalių. M. O’Donnel iš Airijos, atlikęs tyrimą INTERSTROKE, atkreipė dė-mesį, kad nustatant riziką susirgti insultu, vertinant rizikos veiksnius labai svarbu vertinti ne tik KMI, bet liemens ir klubų apimties santykį. Didelis dėmesys konferencijoje buvo skirtas žmonių, ištiktų insulto, naujiems diagnostikos metodams, medikamentiniam gydymui ir reabi-litacijai. Kartu su doc. Lina Varžaityte pristatėme stendinį pranešimą apie

žmonių, sergančių insultu, reabilita-ciją. Mūsų pateikti duomenys kon-ferencijos dalyviams buvo įdomūs. Analizavome ne tik pažinimo (kogni-tyvinių) funkcijų ir psichomotorinės reakcijos pokyčius reabilitacijos metu, bet ir vertinome ištiktų insul-to žmonių aktyvumo ir dalyvumo sutrikimus taikant „Tarptautinę funk-cionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją“.

Doc. Jūratė Samėnienė.

hipertenziją kalbėjo dr. J. Barysaitė. Praktinėmis pastabomis apie cukri-nio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarką pasidalijo prof. A. Norkus. Akromega-lijos diagnostiką ir stebėseną pateikė gyd. R. Knispelis, pranešimą apie „Neuroendokrinių navikų diagnostiką ir sekimą“ pristatė doc. A. Ivanaus-kas. Doc. E. Kalinauskienė pasidalijo širdies auskultacijos naujienomis. Prof. L. Jonaitis pateikė GERL dia-gnostikos ir gydymo aktualijas.Buvo aptarta alerginė astma vidaus ligų praktikoje (doc. P. Leišytė), skausmas sergant gretutinėmis li-gomis (doc. A. Ščiupokas), anemijų diferencinė diagnostika ir gydymas (gyd. L. Levickienė).Renginio pabaigoje vyko diskusijos ir dalijimasis patirtimi. Dalyviams įteik-ti 8 val. universitetiniai kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.LSMU MA Vidaus ligų klinikos va-dovas prof. A. Naudžiūnas pažymi didžiulį susidomėjimą konferencija. Vidaus ligų specialybė buvo laikoma beišnykstančia. Tačiau taip neatsiti-ko. Darbdaviai pageidauja platesnės specializacijos gydytojų. Specialybė atgimsta ir populiarėja, daug rezi-dentų, konferencijos sulaukia didžiu-lio gydytojų skaičiaus.

Vidaus ligų gydymo naujoVėsPaskutinį lapkričio penktadienį „Europa Royale Kaunas“ vyko Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) Vidaus ligų klinikos organizuota konferencija „2012 m. vidaus ligų gydymo metodikos ir naujovės“. Renginys skirtas visų specia-lybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams.

Lina Pankratjevaitė

Gausiai susirinkę konferencijos da-lyviai išgirdo naudingų ir įdomių

pranešimų kardiologijos tematika. Dvigubą antitrombocitinį gydymą, esant prieširdžių virpėjimui, pristatė

prof. A. Naudžiūnas. Širdies ir krauja-gyslių ligų individualizuotą vertinimą klinikinėje praktikoje pateikė dr. R. Kubilius. Didesnių ARB dozių naudą gydant arterinę hipertenziją ir širdies disfunkciją nagrinėjo doc. A. Kavo-liūnienė, apie komplikuotą arterinę

Pranešėja doc. P. Leišytė. Autorės nuotr.

informacija 3avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

4 p.

sVeikatą 2020 metams kuriame šiandienEkspertų diskusijoje buvo kalbama apie sveikatos priežiūros specialis-tų, pacientų, visuomenės sveikatos biurų ir nevyriausybinių organizacijų indėlį į LNL profilaktiką ir valdymą.Sesijoje „Sveikatos technologijų vertinimo svarba sveikatos politi-koje“ svarbiausias dėmesys buvo skiriamas sveikatos technologijų vertinimo tikslams ir pagrindiniams principams, apžvelgiama geroji tarptautinė praktika, pabrėžiama šių technologijų vertinimo nauda, saugant pacientus ir siekiant svei-katos technologijų pasiekiamumo bei sveikatos sektoriaus efektyvumo didėjimo. Ekspertų diskusijoje buvo pristatyti sėkmingi įrodymais pagrįs-tos medicinos ir visuomenės sveika-tos tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdžiai, aptariami pacientų poreikiai ir kalbama apie sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje ir kitose ES šalyse.Sesijoje „Racionalus naujų sveika-tos technologijų diegimas“ klausy-

tojai buvo supažindinti su pagrindi-nėmis naujų sveikatos technologijų diegimo gairėmis bendrojoje moks-linių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“. Buvo pristatytas šių technologijų diegimo pavyzdys iš Vokietijos ir mokslinių tyrimų ir imlaus žinioms verslo potencialo

sutelkimo pavyzdžiai – Santaros ir Santakos slėniai. Ekspertų diskusi-joje pagrindinis dėmesys buvo ski-riamas naujų sveikatos technologijų planavimo klausimams.Forumo metu vyko ir nevyriausybinių organizacijų darbų paroda. Pacien-tų organizacijos atlieka didžiulį ir

dažnai tylų darbą. Todėl svarbu, kad visuomenė daugiau sužinotų apie jų veiklą, džiaugsmus ir rūpesčius. Jų atstovai ne tik pristatė savo darbus, bet ir pasakojo apie savo veiklą, dalijosi patirtimi.Renginio organizatoriams padėjo Lie-tuvos medicinos studentų asociaci-

jos (LiMSA) ir Visuomenės sveikatos studentų draugijos savanoriai.Visi konferencijos „Sveikatą 2020 me-tams kuriame šiandien“ pranešimai paskelbti Sveikatos forumo tinklala-pyje (http://sveikatosforumas.org/konferencija).

Džiuljeta Kulvietienė

Projektas vykdomas 2011–2013 m. Projektą remia trijų šalių – Lietu-

vos, Latvijos ir Taivano – nacionali-niai mokslo fondai. Projekto tyrėjų grupei Lietuvoje vadovauja LSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas, Latvijoje – LU Biologijos instituto dr. Tatjana Sjakste, Taivane – Nacionalinio Cheng Kung universiteto

astmos rizikos Veiksnių tyrimas latVijoje, lietuVoje ir taiVaneLSMU MA Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorė Brigita Šitkauskienė ir LSMU MA Laboratorinės medicinos klinikos dokto-rantė Živilė Žemeckienė viešėjo Taivane ir dalyvavo seminaruose, apskritojo stalo diskusijose, universitetų paskaitose ir kt. rengi-niuose, rengtose ir organizuotose bendrai vykdomo tarptautinio projekto „Proteosominių genų alelių kaip bronchų astmos rizikos veiksnių tyrimas Latvijos, Lietuvos ir Taivano populiacijose“.

Medicinos kolegijos Alergologijos ir klinikinės imunologijos padalinio prof. Jiu-Yao Wangas.Taivano renginiuose dalyvavo moks-lininkų grupių atstovai iš visų šalių partnerių. Prof. B. Šitkauskienė skai-tė paskaitas „Astmos fenotipų cha-rakteristika“. Doktorantė Ž. Žemec-kienė pateikė pradinius sergančių astma žmonių PSMA6 geno polimor-fizmo Lietuvos tyrimo duomenis.Grįžusi po prasmingos ir įdomios

kelionės apie projektą pasakojo prof. B. Šitkauskienė.„Atliktų tyrimų apžvalga ir ataskai-tiniai projekto susirinkimai kasmet vyksta vis kitoje šalyje. Pernai vyko Latvijoje, šiemet – Taivane, kitais metais – jau vyks Lietuvoje, planuo-jama – rudens pradžioje. Tai bus baigiamasis projekto posėdis, – sakė prof. B. Šitkauskienė. – Projekto tiks-las – išsiaiškinti proteosominių genų alelių – kaip galimų astmos rizikos veiksnių – sąsajas su šia liga. Tyri-mas atliekamas tarp Baltijos šalių ir Taivano populiacijos, nes procentais susirgimų astma daugėja panašiai ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Taivane. Tačiau esame skirtingi regionai ir veikia skirtingi geografiniai, aplinkos, mitybos tradicijų ir kt. veiksniai. Tad atliekami palyginamieji populiaci-niai šios ligos tyrimai. Astmą, kaip ir daugelį ligų, lemia mūsų genai, paveldimas polinkis ja sirgti. Norime palyginti ir todėl ieškome dėsningų ypatumų, lemiančių didėjantį susirgi-mų šia liga skaičių.“„Astma – lėtinė kvėpavimo takų liga, sukelianti dusulį ar kosulį ir padidė-jusį bronchų reaktyvumą. Šiandien šia liga serga 300 milijonų planetos gyventojų. Per pastaruosius 25 m. sergamumas padidėjo 2 kartus – pa-sakojo prof. B. Šitkauskienė. – Todėl viena iš prioritetinių nūdienos moks-lo krypčių – išsamūs astmos patoge-nezinių mechanizmų tyrimai, kurie padėtų sukurti veiksmingesnius ligos ankstyvosios diagnostikos ir profilak-tikos bei gydymo būdus.“„Proteosomos yra fermentų komp-leksai, kurie turi didelę įtaką balty-mų, kontroliuojančių transkripcijos dažnį, ląstelės ciklą ir apoptozę, degradacijai. Todėl proteosomos yra svarbios ligų patogenezei. Pasaulyje pastebimos vis didesnės proteosomų genų polimorfizmo ir žmogaus ligų

sąsajos. Pastaruoju metu daugėja tyrimų, vertinančių proteosomų reikšmę astmos patogenezei ir jas koduojančių genų sąsajas su šia liga“, – sakė prof. B. Šitkauskienė.Dvi dienas vykusiame simpoziume Nacionaliniame Cheng Kung univer-sitete Taivane prof. B. Šitkauskienė skaitė paskaitas medikams, moksli-ninkams, biologams ir kitiems, susi-domėjusiems šia aktualia problema. Ž. Žemeckienė pateikė atlikto tyrimo rezultatus.Su vienos dienos vizitu delegacija lankėsi sostinėje Taipėjuje. „Akade-mia Sinika“ vyko pristatomieji susiti-kimai, kuriuose Taivano mokslininkai ir medikai pristatė bei aptarė atlik-tus ir dar atliekamus tyrimus, žvelgė į ateitį spręsdami galimų mainų programų temas.Dvi dienas truko vizitas Hualiane (Hua-Lian). Tzu-Chi universitete Bio-medicinos institute prof. B. Šitkaus-kienė skaitė paskaitas studentams medikams ir biologams bei kitai susidomėjusiai akademinei bendruo-menei.„Puikios laboratorijos, pastatai pritaikyti mokslui. Iš karto matyti – valstybė ir vyriausybė remia mokslo plėtrą bei rūpinasi jaunosios kartos išsilavinimu, – prof. B. Šitkauskienės įspūdis. Žmonės labai darbštūs. Tai-

vano teritorija – kaip pusė Lietuvos, o gyvena 22 milijonai. Labai švaru, tvarkinga, nėra jokio chaoso nei mokslo srityse, nei gyvenimo kasdie-nybėje. Tai tikrai maloniai nustebino. Regiono ypatybė – išnaudoti visa, ką tik galima. Gamtos – mažai, nes apgyvendinta labai tankiai, o tai lemia toksinius aplinkos veiksnius, užterštumas yra nemažas (didmies-čio savybė), žemė – kultivuojama, užsodinti ryžiai ir kiti pasėliai. Mies-te tarp namų – gėlės, medžiai – visa, kas gyva – puoselėjama ir prižiūrima, bet atvirų laukų, mūsų akims įprastų horizontų – nepamatysi.“„Taivano vyriausybė labai remia mokslo plėtrą, tai atsispindi ir dok-torantų, ir studentų mainų progra-mose, – pastebėjo prof. B. Šitkaus-kienė. – Galbūt tai mažos, patyrusios okupaciją šalies sindromas. Gali būti, kad todėl jie mus ir supranta, ir stengiasi rasti bendrų sąlyčio taš-kų, bendrauti bei bendradarbiauti. Nustebau, kad Baltijos šalis žino ne tik išsilavinę, mus priimti pasiruošę asmenys, bet ir neplanuotai užkal-binę. Kai nustebusi paklausdavau, iš kur žino Lietuvą, tam tikrus istorinius niuansus, Baltijos regioną ir tris jo šalis, atsakydavo: mokykloje mokė-mės istorijos, geografijos, žinome, kur esate, kad buvote okupuoti.“

1 p.

Prof. V. Grabauskas, Z. Jakab, A. Klišonis, prof. R. Žaliūnas. Prof. J. Pundzius, prof. V. Grabauskas. A. Vasiliausko nuotraukos

Prof. Brigita Šitkauskienė.

informacija4 avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

astmos rizikos Veiksnių tyrimas latVijoje, lietuVoje ir taiVaneTaivanas apie 50 m. patyrė Japonijos okupaciją. Kinija vis dar laiko Tai-vaną savo sudedamąja dalimi. O jie didžiuojasi, kad daugiau nei 20 šalių Taivaną pripažįsta kaip nepriklauso-mą šalį.Paskaitos vyko anglų kalba. Prof. B. Šitkauskienė sako, kad ši kalba Taivane nėra itin puikiai įvaldyta – trukdo įgimti tarties niuansai, bet bendrauti net ir mokslo tikslais – jų žinių užtenka. Anglų kalbos mokėji-mas irgi yra apgalvotos valstybinės švietimo sistemos kelių dešimtmečių rezultatas. Nemažai užsieniečių iš Europos ir JAV vyksta į Taivaną stu-dijuoti kinų kalbos. Daug vyresnio amžiaus žmonių puikiai kalba japo-niškai, nes mokyklas lankė tuomet, kai šalis priklausė Japonijai. Daugu-ma gyventojų šneka bendrine kinų

kalba (vadinamąja mandarinų kalba) arba jos Taivano dialektu. Buvo lai-kai, kai taivaniečių kalba buvo drau-džiama, bet dabar jos neprivalomai moko mokyklose, ji greitai plinta, taip bendrinė taivaniečių kalba gali tapti oficialia Taivano kalba.Priešingai nei Kinijoje, demokratinia-me Taivane tikėjimas niekada ne-buvo slopinamas. Greita šalies eko-nominė ir mokslo plėtra neištrynė žmonių noro lankytis šventyklose, medituoti, aukoti, prašyti pagalbos iš aukščiau. Prof. B. Šitkauskienė nu-stebo pastebėjusi, kad net studentai medikai prieš egzaminą, įskaitą ar prieš kitą atsakingą momentą savo rašytinius pageidavimus aukštes-nėms jėgoms palieka tam skirtose vietose – stende studentų miestelio šventykloje.Oficialiai teigiama, kad dauguma

3 p.

gyventojų išpažįsta budizmą, bet šis skaičius veikiau atspindi šiam tikėji-mui priklausančių šventyklų gausą. Net ir nesistengiant pamatyti, Taiva-ne į akis krinta šventyklų gausa ir įvairovė. Atskirti, kuriai religijai kurie maldos namai priklauso – nelengva, nes budistų, daoistų, šintoistų ir

konfucianistų maldos namai turi la-bai panašių bruožų. Ne tik šventyk lų gausa bei tankiu, bet ir puošnumu Taivanas galėtų drąsiai rungtis su Rytų ir Pietryčių Azijos šalimis. Tradicinei šventyklų architektūrai ypatingo žavesio suteikia pasakiškas reljefinių lipinių, tam tikrų figūrų

(ypač – liūtų), ryškių spalvų puošy-ba. Prof. B. Šitkauskienė iš Taivano kolegų dovanų gavo paveikslėlį, saugantį namus nuo piktų dvasių.Dėkodami už įdomų pasakojimą, „Ave vita“ skaitytojų vardu linkime, kad profesorei jis neštų visokeriopą sėkmę.

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Res-publikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių kon-vencijos ir jos Fakultatyvaus proto-kolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruo-džio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konven-cijos tikslas – skatinti ir garantuoti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygia-teisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir sava-rankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavi-nimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministe-rijos duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 264 632 neįgalūs asmenys, gaunantys netekto darbingumo pen-sijas ar išmokas. Didžiąją dalį – 57,6 proc. – neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumas. Sunkiausią negalią

Paminint gruodžio 3 d. – Pasaulinę neĮgaliųjų dienąturinčių asmenų – 12,6 proc. Asme-nų, kuriems nustatytas 45–55 proc. išlikęs darbingumas – 24,0 proc. 2011 metais šalyje gyveno 15522 vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis. Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje ati-tinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis – pasaulyje žmonės, turin-tys negalią, sudaro apie 10 procentų visų gyventojų. Lietuvos valstybinis studijų fondas rengia ir įgyvendina projektą pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėt ros veiksmų programos 2 prio-riteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Specialiųjų poreikių turintiems studentams studijų pri-einamumo užtikrinimas“. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Mūsų Univer-sitetas kartu su kitomis 36 aukšto-siomis mokyklomis dalyvauja šiame projekte. LSMU 2010/2011 mokslo metais tikslinės išmokos iš projekto lėšų skirtos 23 neįgaliems studen-tams, atitinkamai: Medicinos fak. – 5, Odontologijos fak. – 1, Farmacijos fak. – 2, Slaugos fak. – 4, Visuomenės sveikatos fak. – 1 bei Veterinarijos akademijos – 10 studentų. 2011/2012

m. m. tikslinės išmokos skirtos 22 studentams, atitinkamai: Medicinos fak. – 6, Odontologijos fak. – 1, Far-macijos fak. – 2, Slaugos fak. – 5, Visuomenės sveikatos fak. – 2 bei Veterinarijos akademijos – 6 studen-tams. Studentų, turinčių negalią, Lietuvos universitetuose nėra daug, palyginus su mokiniais, kurie turi specialiuosius poreikius ir mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse. Šiuos duomenis pateikė Lietuvos edukologi-jos universiteto doc. Alvyra Galkienė pranešime švietimo pagalbos speci-alistų mokymuose „Lygių galimybių principo samprata, bendravimo he-terogeniškoje grupėje psichologiniai ir etiniai pagrindai“. Mokymuose dalyvavo ir LSMU neįgaliųjų studentų reikalų koordinatorės doc. J. Samėnie-nė ir R. Žemaitienė. Per mokymus lektorė iš Mykolo Rio-merio universiteto dr. Ingrida Gab-rialavičiūtė teigė – kalbėdami apie kito žmogaus ypatumus, turėtume laikytis principų: tikslingumo, infor-macijos selektyvumo, atvirumo ir teisingumo, orientavimosi į rezultatą ir susitarimą. Priminė klausytojams

socialinių poreikių hierarchiją pagal Maslowo koncepciją tai: meilės ir emocinių ryšių – kam nors priklau-syti; savigarbos ir pagarbos – būti kitų žmonių vertinamam, pripažin-tam ir gerbiamam; saviraiškos – at-skleisti savo gabumus ir gebėjimus. Lektorė nurodė neįgaliojo psicholo-ginio diskomforto šaltinius. Nepriei-nama aplinka, techninių priemonių stoka. Riboto aktyvumo, atskirties patyrimas – asmuo jaučiasi nepagei-daujamas ten, kur laiką leidžia kiti žmonės. Būtinybė prašyti pagalbos, būti dėkingam – priklausomybė (gali būti sunkiau vyrams). Nuverti-nančios nuostatos. Asmuo, turintis negalią, neprisideda prie visuome-nės gerovės kūrimo, o yra išteklių naudotojas, našta. Neįgalus asmuo neturi galimybių siekti aukštų lai-mėjimų. Grožio ir jaunystės kultas (ypač sunku neįgalioms moterims). Nuostatų, stereotipų nulemtos socia-linės sąveikos. Aplinkinių atsargu-mas, įtampa, vengimas, padidėjusi globa. Sunkumai valdant asmeninę informaciją. Nematomos negalios apgaulingumas (atrodai ne toks, koks iš tikrųjų esi). Pratybų metu

mokymo dalyviai įdomiai analizavo patirtį asmenų, turinčių negalią, nes organizatoriai vieniems dalyviams užrišo akis, kitiems užkimšo ausis ar subintavo rankas. Apibendrinant mokymus „Lygių galimybių principo samprata, bendravimo heterogeniš-koje grupėje psichologiniai ir etiniai pagrindai“ buvo nurodytos gairės, kaip bendrauti su turinčiu negalią žmogumi. Vykdant projektą „Specialiųjų porei-kių turintiems studentams studijų prieinamumo užtikrinimas“ numatyta Universitete pagerinti studijavimo galimybes studentams, turintiems regos ir klausos bei judėjimo negalią. Planuojama jau šiais metais įsigyti aparatą, padedantį studentams, turin-tiems klausos negalią. 2013 m. numa-tyta bibliotekoje pastatyti kompiuterį su programine įranga, analizuojančia informaciją ekrane ir perduodančią ją kalbos sintezatoriui, kuris paverčia tekstą garsu, bei įsigyti elektroninių vaizdo didinimo priemonių. Tai padės studentams, turintiems regos negalią, studijuoti LSMU.

Parengė LSMU neįgaliųjų studentų reikalų koordinatorė Reabilitacijos

klinikos doc. Jūratė Samėnienė

Džiuljeta Kulvietienė

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta jau dvidešimt penktoji paroda. Šį kartą su spalvo-tais sapnais atsimerkus į medikų, pacienčių ir klinikos svečių širdis pasibeldė dailininkė, knygų iliustra-torė, ikonografė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Giedra Purlytė.Dailininkė gimė Kaune, mokėsi Kauno keturmetėje dailės mokykloje, Ste-po Žuko dailės technikume, Kauno dailės akademijoje. Nuo 1994 m.

dalyvauja parodose, jau surengė 22 personalines parodas, Lietuvoje ir už-sienyje dalyvavo grupinėse parodose. Dailininkės darbų įsigijo privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. 2004 m. G. Purlytės darbais gėrėjosi Melburnas (Australija), 2006 m. – To-kijo (Japonija) ir Sankt Peterburgas (Rusija), 2008 m. – Čikaga (JAV). Jau parengta, bet dar oficialiai neatidary-ta G. Purlytės paroda Briuselyje.Atidarant parodą Akušerijos ir gine-kologijos klinikoje kalbėjo dailininkas Gintaras Tadauskas ir klinikos va-

dovė prof. Rūta Nadišauskienė, kuri džiaugėsi, kad tokiu tamsiu, rudeniš-ku, skatinančiu mus susikaupti metu į kliniką ateina spalvos.„Pažiūrėjai į šiuos paveikslus ir diena jau gražesnė tapo, – sakė klinikos va-dovė prof. R. Nadišauskienė. – Tikiuosi, kad ir naktį per koridorių skubančiai slaugytojai, ir pamąstyti bei pasivaikš-čioti iš palatos išėjusiai pacientei šios spalvos suteiks ir jėgų, ir energijos, prišauks gerų, šviesių minčių.“Numatoma, kad paroda veiks iki Šv. Valentino dienos.

„Pažiūrėjai, ir diena – gražesnė“

K. Šimatonio nuotr.

Asmeninės nuotraukos

Giedra Purlytė.

informacija 5avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

Aistė Urbonaitė, LSMU SA

Gruodžio 3-oji – Tarptautinė neįga-liųjų diena. 1983 m. visuomenė

buvo pradėta aktyviai supažindinti su neįgalių žmonių problemomis. Imta kovoti už tai, kad turintiesiems negalią žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės. Po beveik dešim-ties metų, 1992-aisiais, Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) paskelbė gruodžio 3-iąją tarptautine neįgalių žmonių diena. Minėdami šią dieną klausiame: ar neįgalus žmogus tikrai neturi galimybių gyventi visaverčio gyvenimo?Gyvendami dvidešimt pirmajame amžiuje laikome save gana laisvais,

liberaliais žmonėmis, kurie kuria ir keičia taisykles, daro išimtis, priima netradicinius sprendimus. Šiomis ar panašiomis nuostatomis vadovaujasi daugelis, bet kalbai pakrypus apie neįgaliuosius, mūsų liberalumas ir šiuolaikiškumas staiga dingsta. Nesą-moningai į žmones, turinčius negalią, žiūrime gailesčio kupinomis akimis – jie neturi visaverčio gyvenimo, yra pasmerkti sėdėti namie ir kentėti. Neįgalusis galėtų mokytis universite-te? Sakote, neįmanoma? O kas, jei šį mitą paneigtume? Pristatome Jums KMU absolventės Živilės istoriją.Živilė nuo pat mažens turėjo sutrikusį regėjimą, bėgant metams visiškai jį prarado. Laimei, netektas regėjimas

neatėmė Živilės noro gyventi taip, kaip gyvena visi. Pirmiausia ji stu-dijavo vokiečių kalbą, vėliau ėmėsi studijų tuometinėje Vilniaus medici-nos mokykloje. Sėkmingai ją baigusi (žinių norėjo dar daugiau), įstojo į Kauno medicinos universitetą (da-bar – LSMU) studijuoti ergoterapijos.Visas disciplinas Živilė studijavo kartu su savo kurso draugais. Tie-sa, labai padėjo ir anksčiau baigtų mokslų metu įgytos žinios. Moteris pasakojo, kad buvo dalykų, kurių negalėjo daryti taip, kaip kiti. Tačiau tai niekuomet nebuvo problema – atsiskaitymus Živilė rašydavo Brailio raštu arba tiesiog atsiskaitydavo žodiniu būdu, konspektuojant pas-

kaitas nepamainomas dalykas buvo diktofonas. „Tai, ką mano kurso draugai žiūrėdavo akimis, aš žiūrė-davau rankomis. Niekuomet nebuvo, kad pacientas išsigąstų ar neleistų jo paliesti“, – sakė Živilė. Tiesa, ne viską pats gali pakeisti – ir studijų metu, ir dabar Živilė pasigenda visuomenėje labiau paplitusio Brailio rašto. Vienas svarbiausių dalykų studi-juojant, nesvarbu, ar studentas turi negalią, ar ne – tai jo paties užsispyrimas ir iniciatyvumas, kurio Živilei niekuomet netrūko. Pasak moters, ji niekuomet nestovėdavo kampe, nesislėpdavo už draugų nugarų, atvirkščiai, eidavo priekin, klausdavo, bandydavo. Živilei rūpes-čių nekėlė ir kai kurių dėstytojų ar bendrakursių neigiamas požiūris – „Juk niekuomet visiems neįtiksi. Gali puikiai matyti abejomis akimis, bet

turėti, kažkieno nuomone, negražią nosį – ir jau bus negerai“. Baigusi ergoterapijos studijas, mote-ris dirbo labai patikusį masažuotojos darbą, o šiuo metu augina dvi žavias dukrytes. Paklausus, ko palinkėtų dabartiniams studentams, tiems, kurie turi negalią ir dvejoja, ar galės mokytis universitete, sakė: „Svar-biausia yra paties žmogaus požiūris. Pats, kiekvienas, turėkite nuomonę apie save, ja, ir tik ja, vadovaukitės“. Živilė taip pat labai dėkojo už pagal-bą tuometinio KMU Slaugos fakulteto dekanui prof. Arvydui Šeškevičiui bei reabilitologui prof. Aleksandrui Kriščiūnui. Neįgaliųjų integracija į visuomenę vis dar vyksta. Tokių istorijų, kaip Živilės, rodančių neįgaliųjų norą bei pastangas – ne viena. Tad pasisten-kime ir mes.

neĮgalieji ir uniVersitetas

Doc. Eimantas Peičius

Bioetikos klausimais pastaruoju metu vis daugiau domisi ne tik

sveikatos priežiūros specialistai, mokslininkai, bet ir studentai. Šiais metais įkurtas naujas LSMU studen-tų mokslinės draugijos Bioetikos būrelis. Tai bene pirmasis tarpdiscip-lininio pobūdžio studentų būrelis. Jis nėra tiesiogiai susijęs su konkrečia specialybine praktika, bet galėtų būti įdomus visų LSMU fakultetų studentams. Dar birželio mėnesį įvyko steigiamasis Bioetikos būrelio susirinkimas, kuriame būrelio pir-mininke išrinkta VI kurso medicinos studentė Dalia Biliauskaitė, o moks-liniu vadovu – doc. dr. Eimantas Peičius iš Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros. Lapkričio 7 dienos popietę šių iniciatorių pastangomis buvo suorganizuotas pirmasis būre-lio renginys – praktikinis seminaras

smd bioetikos būrelis Pradeda saVo Veiklą

„Bioetikos reikalavimai studentų moksliniams darbams“. Į seminarą susirinko daugiau kaip 40 studentų, pranešimą skaityti buvo pakviesta LSMU Bioetikos centro vadovė profe-sorė Zita Liubarskienė. Profesorė ap-žvelgė mokslinių medicinos tyrimų ištakas, papasakojo apie klinikinių bei neklinikinių tyrimų etikos princi-pus ir svarbiausia – buvo aptarti stu-dentų moksliniams darbams taikomi bioetikos reikalavimai bei atitinka-mų dokumentų parengimas teikiant prašymus Bioetikos centrui. Medici-nos ir Odontologijos fakultetų stu-dentams buvo aktualu išgirsti, kodėl būtina ir kaip parengti informuoto sutikimo formas tiriamiesiems, kaip nepažeisti tiriamųjų interesų bei laikytis svarbiausių bioetikos nor-mų, atliekant net ir nesudėtingus studentiškus mokslinius darbus. Taip pat buvo paaiškinta, kada reikia ar nereikia LSMU Bioetikos centro

pritarimo tyrimams vykdyti, kaip tinkamai parengti reikiamus doku-mentus ir panašiai. Susitikimo metu profesorė Z. Liubarskienė atsakė į klausimus – ar reikia bioetikos lei-dimų dirbant su ištrauktais pacien-tų dantimis, ar etiška skambinti pacientams į namus ir daugelį kitų

praktinių klausimų, kuriuos plačiau analizuoti nuspręsta kituose SMD būrelio susitikimuose ir renginiuose. Aktyvių Bioetikos būrelio narių siū-lymu buvo nuspręsta kito susitikimo metu aptarti bendravimo su sun-kiomis ligomis sergančių pacientų paliatyviąja priežiūra ir jos etiniais

aspektais temą. Tiksli seminaro data bus paskelbta SMD internetiniame puslapyje. Kartu Bioetikos būrelis kviečia visus studentus ir akademi-nės bendruomenės atstovus disku-tuoti, kelti klausimus ir aptarti iški-lusias akademinio gyvenimo etines problemas kartu.

Autoriaus nuotr.

Lapkričio 29 d., eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos

mirė Girkalnio parapijos rezidentas kunigas Jonas Babonas.Baigęs vidurinę mokyklą Jonas buvo pasiryžęs stoti į kunigų seminariją, tačiau nebuvo priimtas. Tuomet ga-liojo taisyklė, kad į seminariją buvo leidžiama stoti tik atlikus karinę tarnybą ar esant nuo jos atleistam. Dėl silpnos sveikatos jo į kariuome-nę neėmė. 1958 m. J. Babonas buvo priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų semi-nariją, kurią baigė 1963 metais ir tų pačių metų balandžio 10 d. vyskupo Petro Maželio buvo įšventintas ku-nigu.Pirmoji kunigo Jono Babono kunigiš-kosios tarnystės vieta buvo Kauno šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapija, į kurią jis buvo paskirtas vikaro parei-goms. Komunistinei valdžiai apkalti-nus bendravimu su jaunimu, veikla tarp jo, ekskursijų organizavimu,

Pro memoria

kunigas jonas babonas (1936–2012)buvo pareikalauta jį iš tos parapijos iškelti.1968 m. kunigas J. Babonas buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno šv. Juozapo (Vilijampolės) parapiją. Ir šioje vietoje neįtiko ateistinei val-džiai, buvo apkaltintas antitarybine veikla, būtent – bendravimu su jau-nimu, vienuoliais, dalyvavimu kuni-gų Juozo Zdebskio ir Prospero Bubnio teismuose, parašų rinkimu po pro-testo laiškais. Vėl buvo pareikalauta jį iškelti iš Kauno. 1971 m. pradžioje atsidūrė Šiauliuose, kur buvo paskir-tas Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Povi-lo katedros vikaru, kartu – aptarnauti ir Aukštelkės parapiją.Kunigas Jonas vėliau minėjo, kad darbo dirva Šiauliuose buvo nė kiek ne mažesnė negu Kaune. Ne ma-žesnė buvo ir sovietinio saugumo „globa“.1975 m. pavasarį kunigas Jonas Babonas skiriamas į Pociūnėlių pa-rapiją (buvo parašytas ir paskyrimo

raštas), mėginta skirti Pakapės, Pa-jieslio, Šimkaičių parapijų administ-ratoriumi, tačiau rajonų valdžia nesutiko jo priimti. Pagaliau kunigas komandiruotas į Polekėlės parapiją ir 1975 m. rugpjūčio mėn. paskirtas tos parapijos administratoriumi. Kunigas Jonas laikė savo pareiga atstatyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą sudegu-sią bažnyčią ir, nors rajono valdžia trukdė, tai padarė.1983 m. pradžioje buvo paskirtas Kavarsko parapijos administrato-riumi. 1990 m. perkeltas į Kauną švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapiją klebonu. Po dvejų metų paskirtas Kauno kunigų seminarijos nuodėm-klausiu, išrinktas Kauno arkivyskupi-jos Kunigų tarybos nariu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos konsultoriumi. Šalia tų pareigų, nuo 1994 m. kovo 8 d. ėjo Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus pareigas, dėstė tikybą mokyklose.1995 m. kunigas Jonas Babonas pa-

skirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir Vytauto Di-džiojo universiteto Teologijos fakulte-to bei Kauno kunigų seminarijos dės-tytoju. Seminarijos prefekto pareigas jis ėjo vienus metus.1996 m. kunigas Jonas Babonas buvo paskirtas dar ir Kauno arkivyskupijos ekonomu, kuriuo išbuvo iki 1998 m. Tuo laiku jis vėl ėjo Kauno kunigų seminarijos nuodėmklausio parei-gas. 1999 m. balandžio mėn. buvo atleistas iš Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus pareigų ir pa-skirtas Kauno arkikatedros bazilikos altaristu. 2000 m. pradžioje gavo dar vieną paskyrimą – Kauno medicinos universiteto klinikų kapeliono. Šias pareigas kunigas Jonas Babonas pasi-aukojamai ėjo daugiau kaip septyne-rius metus, kol, silpnėjant sveikatai, pasiprašė atleidžiamas. Dirbdamas Arkikatedroje pasižymėjo kaip uolus nuodėmklausys, visuomet pasirengęs patarnauti žmonėms.2010 m. viduryje pats pasiprašė atleidžiamas iš pareigų Kauno arki-katedroje ir pareiškė pageidavimą

išvykti į gimtąją Girkalnio parapiją. Savo prašyme jis rašė: „Kadangi esu nepilnai darbingas ir noriu po mirties būti palaidotas Girkalnio parapijos kapinėse, todėl noriu šios žemės kelionę užbaigti Girkalnio parapijo-je.“ Arkivyskupas šį kunigo prašymą patenkino. Nuo 2010 m. kunigas Jonas Babonas gyveno Girkalnyje ir, kiek tik įstengdamas, padėjo vietos klebonui sielovadoje.Visi, kurie pažinojo kunigą Joną Baboną, galėtų paliudyti, kad jis buvo rūpestingas ir uolus kunigas, kartais gal kiek griežtokas, tačiau kartu labai šilto ir giedro būdo, pirmiausia galvojo, kaip būtų ga-lima patarnauti artimui. Savo tes-tamente jis rašo: „Visų nuoširdžiai prašau man atleisti mano klaidas ir nesmerkti, nes ir aš Dievo buvau pašauktas iš žmonių tarpo. Būsiu dėkingas, jei kas kada nors prisimins mane savo maldose.“Kunigas Jonas Babonas palaidotas Girkalnio bažnyčios šventoriuje.Parengta pagal Kauno arkivyskupijos

kurijos informaciją

informacija6 avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

Džiuljeta Kulvietienė

Su šia mintimi buvo kreiptasi į LSMU rektorių prof. Remigijų Žaliūną, jis idėjai pritarė ir pasiūlė kreiptis į Universiteto bendruomenę.Po publikuoto skelbimo, artėjant pa-skirtai susirinkimo valandai, dar nebu-vo aišku, kiek žmonių susidomėjo šia idėja, kiek ir kas ateis, ar apskritai kas ateis?.. Laikrodžiui parodžius susirinki-mo pradžią skelbiančią septynioliktąją valandą, besišypsantys iniciatoriai pa-sitiko sunkiai randančius konferencijų salę, bet keliauti pasiryžusius asme-nis. Susidomėjo ir studentai, ir garbius mokslinius vardus turintys dėstytojai. Viena studentė dėkojo idėjos autoriui bei organizatoriui ir sakė, kad jau nuo pirmojo kurso dairėsi, galvojo apie tokį klubą. Ir štai – trečiajame kurse pagaliau sulaukė savo svajonės išsi-pildymo.Susirinkimo metu buvo papasakota apie pačią idėją ir planus, priminta, kad kiekviename žygyje medikas –

idėja materializuojasi: steigiasi naujas klubasDar pavasarį bendraminčių grupė informavo „Ave vita“ skaityto-jus turintys idėją: Lietuvos sveikatos mokslų universitetui reika-lingas keliautojų klubas, kuris jungtų keliaujančius žmones.

aukso vertės žmogus. Ir tai nėra vien garbė, tai – didelė atsakomybė. Susitikimo metu buvo pateikti eks-pedicijų medicinos principai, kuriais bus grindžiama žygeivių klubo veik-la. Ekspedicijų medicininės dalies planavimas, pasirengimas ir organi-zavimas, medicinos pagalbos teiki-mas, atsiradus kai kurioms aplinkos sąlygoms, žygio metu bus vienas iš pagrindinių šio klubo prioritetų. Tokių žinių ir įgūdžių tikimasi įgyti reguliariai lankant klubo užsiėmi-mus, dalyvaujant žygiuose Lietuvoje bei užsienio šalyse.Susirinkime dalyvavo ir apie ke-liones papasakojo, nuotraukas ir filmuotą medžiagą demonstravo bei pakomentavo Lietuvos šviesuolis, keliautojas, orientacininkas, vadova-vęs apie 30 didžiausio sudėtingumo kelionių – Algimantas Jucevičius.Visus, susirinkime nebuvusius, bet norinčius spėti į jau pajudėjusį trauki-nį, dr. Edvinas Šneideris prašo kreiptis el. paštu schedwin@gmail.com

Jovita Anikinaitė, LSMU absolventė

Brazilijoje praleidau šešias savai-tes. Teko pažinti ir mokytis su-

prasti tikrai kitokią tos šalies kultūrą ir gyvenseną. Buvau tikrų tikriausioje vienos savaitės misijoje. Brazilija – didelių kontrastų šalis. Šalis, kurioje yra 26 skirtingos „ša-lys“, regionai, turintys skirtingą savo istoriją, kultūrą. Skiriasi ir žmonių bendravimo būdas. Misijos kelionę organizavo „Asas de Socorro“ („Išgelbėjimo sparnai“) organizacija, kuri veikia nuo 1955 metų. Labai dažnai ši organizaci-ja naudoja specialius lėktuvėlius. Organizacija vadinasi „Išgelbėjimo sparnai“, nes ji teikia pagalbą ir vyk-do programas higienos, sveikatos ir švietimo srityse. Nešant Evangelijos žinią, stengiamasi kovoti su dideliu kūdikių mirštamumu, tropinėmis ligomis, žemu vaikų ir suaugusiųjų išsilavinimo lygiu, nedarbu, prostitu-cija ir daugeliu kitų problemų. Nereikia turėti aukštojo išsilavinimo ar įsivaizduoti, kad jei nesi gydyto-jas, pastorius, psichologas ar dar kas nors, negali vykti į misijas. Misijoje visuomet atsiras niša, kurią reiks užpildyti, kiekvienas atras SAVO mi-siją, tereikia tik plačiai atverti savo fizines ir širdies akis. Mūsų komandoje buvo 32 savanoriai: 2 odontologai, 2 gydytojai, 4 slaugy-tojos, 2 studentės (viena studijuo-janti odontologiją, kita – mediciną), 2 pastoriai, 2 virėjos ir kt. Dauguma šių žmonių priklausė vienai Amazonės regiono baptistų bendruomenei, kuri vykdo evangelizacinį projektą „Pro-jeto Amar“ („Meilės projektas“), kita nemaža grupė žmonių buvo iš Rio de Žaneiro baptistų bažnyčios. Kai kelio-nės pradžioje pradėjome dalytis savo lūkesčiais ir mintimis, supratome – vis dėlto esame ne vieni, o komanda, pasiruošusi dirbti vienam tikslui. Visos misijos kelionės metu stebė-jausi, kokie sveiki yra Amazonės džiunglių gyventojai. Tikėjausi sunkių ligų, užkrėstų žaizdų, infekcijų, o pagrindiniai jų skundai buvo galvos, gerklės ir nugaros skausmas (dėl sunkaus fizinio darbo). Tik paprastai apžiūrėjus – nieko rimto negali įtarti. Galbūt atlikę išsamesnius instrumen-tinius tyrimus, būtume galėję patvir-tinti arba paneigti daugiau diagnozių. Tačiau tokia jau gydytojų misionierių dalia – tenka naudotis paprastomis priemonėmis: stetoskopais, arterinio kraujospūdžio matuokliais, termo-met rais, savo rankomis, akimis ir galva. Pacientų beveik neįmanoma nusiųsti į didesnes klinikas atlikti ultragarso, kompiuterinės tomografi-jos ar magnetinio rezonanso tyrimų. Nematėme žmonių, kenčiančių nuo arterinės hipertenzijos, cukrinio di-abeto ar kitų lėtinių ligų. Amazonės žmonės iš tiesų gyvena sveikai: daug juda, sveikai maitinasi: valgo daug šviežių žuvų ar sumedžiotų aligatorių mėsą, o džiunglių vaisių įvairovę sunku net nusakyti. Ačiū Dievui, kad jie tai turi! Tos dienos darbą baigėme pamokslu,

braziliškos PamokosBrazilija, Amazonės džiunglės – nuostabiai Dievo sukurta gamta, kurioje gyvenantiems žmonėms reikia nešti žinią apie Jo meilę. Bet apie viską nuo pradžių.

malda ir šlovinimu su bendruomenės gyventojais. Na o vėliau kai kurie iš mūsų buvo pakviesti užeiti pas vie-tos gyventojus į svečius. Buvo įdomu pamatyti, kaip tie žmonės gyvena. Tiesą sakant, labai nustebino tai, ką pamatėme: jie turi šaldytuvus, televizorius, gerus baldus ir pan. Jų bendruomenėje yra medicinos punk-tas, mokykla ir net parduotuvėlė. Vėliau sužinojome, kad taip yra ne visur, gyvenimas labai priklauso nuo bendruomenės, kurioje gyveni. Paskutinėje bendruomenėje, į kurią nuvykome net neplanavę (laivo ka-pitonas pasakė, kad plaukiant giliau į džiungles, rasime bendruomenių, kurioms tikrai reikia mūsų pagalbos), pamatėme visiškai kitokį vaizdą. Ben-druomenė vadinosi „Nova Esperanca“ („Nauja viltis“). Ir išties naujos vilties jiems labai reikėjo ir tebereikia. Tai buvo primityvi, labai primityviai gy-venančių žmonių bendruomenė: kai kurie namai – mažos lūšnelės su šiau-diniais stogais, vos keli baldai. Žmo-nės neturi jokio išsilavinimo, kalba ir supranta labai primityviai. Apsidairius aplinkui – lyg ir jokios vilties, jokio vietinio „verslo“. Nėra ir mokyklos ar mokytojo vaikams, nieko… Vienintelė tos bendruomenės vaikų ateitis – už-augti ir daugintis… Ir taip iš kartos į kartą. Tų žmonių paprastumas ste-bino. Kas nedaug turi, tam nedaug ir reikia. Tai ypač matėsi bendraujant su vaikais: iš visų atvežtų dovanėlių jie rinkosi mažiausias ir paprasčiausias, dalijosi vieni su kitais tuo, ką turi ir gauna, nepavydėjo, nesimušė, nesi-pyko. Ką tik iš šaldytuvo laive išimtas šaltas vanduo ar sultys jiems buvo lyg stebuklas ir nepaprasta atgaiva – tie vaikai nežino, ką reiškia atsigaivinti šalto gėrimo gurkšneliu tropiniame džiunglių karštyje. Kiekvieną kartą, kai tik mes kiek pasitraukdavome (mes valgėme ir ilsėjomis laive), jie atbėgdavo mūsų ieškoti, tarsi būtume jų džiaugsmas ir viltis. Turbūt tokie ir buvome – teikėme jiems džiaugs-mą, bendraudami su jais, žaisdami, bandydami atsakyti į pagrindinius jų poreikius bei skelbdami žinią apie tikrąją VILTĮ. Jiems reikėjo ne tik mūsų medicinos pagalbos, dovanų, drabu-žių, kitų daiktų ar tiesiog mūsų buvi-mo. Savo darbą pradėjome aiškindami paprastas higienos taisykles – reikia praustis, plauti rankas, tualeto rei-kalus atlikti šiek tiek toliau nuo tos vietos kur miegi – bet taip pat kalbė-jome, kad Dievas juos myli. Išvykome namo tikėdamiesi – mums pavyko bent šiek tiek jiems tai parodyti ir perteikti šią žinią. Visi supratome, kad į šią vietą dar reikia sugrįžti. Trumpa-laikė misija padėjo pamatyti, kokie dideli yra jų poreikiai ir koks didelis iššūkis mums bandyti į juos atsakyti. Norint tai padaryti, reikia pasiryžti ten vykti ir gyventi ilgesnį laiką. Plaukiant Amazonės upe, lankant skirtingas bendruomenes ir stebint jų gyvenimą, kyla klausimas, kaip tie žmonės gali gyventi taip atskirti nuo civilizuoto, greitai besivystančio ir nuolatos judančio pasaulio? Tačiau pati valdžia skatina žmones ten pasi-

likti ir skiria išmokas, pašalpas, pa-deda kurti žemės ūkio, žuvininkystės ar medžio apdirbimo verslus. Jauni žmonės dirba savo bendruomenėse, gauna atlygį už savo darbą, ir tai neleidžia jiems atsidurti didmiesčio gatvėje, be išsilavinimo ir be darbo. Žmonėms, kurie išvyksta į didesnius miestus, tikėdamiesi susirasti geresnį darbą, būna labai sunku. Juk bend-ruomenių mokyklos dažniausiai yra ne tokio aukšto lygio ir neparengia taip, kad jie galėtų stoti į universite-tus, o be išsilavinimo susirasti gerą darbą sudėtinga. Dažnai tokių jaunų žmonių gyvenimas pasibaigia did-miesčių lūšnynuose, įnikus į narko-tikus ar nusikalstamą veiklą. Kartais būna ir išimčių. Mūsų komandoje buvo žmonių, kurie gimė ir užaugo tokiose bendruomenėse, o dabar, įgiję išsilavinimą, turi gerą darbą ir tarnauja tų bendruomenių žmonėms.Visos kelionės po Braziliją ir pa-čios misijos metu supratau, kad iš tikrųjų gyventi kitokioje kultūroje ir dalyvauti misijoje NĖRA LENGVA. Anksčiau, žiūrėdama nuotraukas ir skaitydama pasakojimus apie kitų misionierių gyvenimą, misijas sieda-vau su egzotika. Nevykau į šią misiją tam, kad parsivežčiau daug egzotiš-kų nuotraukų. Ten būnant nelabai ir norėjosi žaisti su fotoaparatu. Be to, nuoširdžiai dirbant ir būnant su tais žmonėmis tokiam užsiėmimui nebelieka ir laiko. Vykau ten, nes norėjau išbandyti save ir suprasti, ar galiu dalyvauti tokiose misijose. Tiesą sakant, nežinau, ar jau turiu atsakymą į šį klausimą. Tik supratau, kad išvykus į misiją tos egzotikos labai nedaug lieka. Žinoma, tenka atsisakyti patogių gyvenimo ir darbo sąlygų. Vieniems žmonėms tai gali būti sunkiau, kitiems lengviau. Svar-biausia, ką aš supratau, kad reikia būti lanksčiam ir mokytis prisitaikyti prie kitokios kultūros ir žmonių, būti pasirengusiam priimti tai, kas nepatinka, ir žinoti, kad viduje pati-riama frustracija yra neišvengiama, o asmeninės silpnybės naujoje, nepa-žįstamoje aplinkoje lengvai ir greitai atsiskleidžia. Suvokiau, kad skirtin-gos kultūros nėra blogos ar geros. Silpnybės – normalus iššūkis mums patiems. Ir tik visa tai supratus įma-noma pradėti mokytis prisitaikyti, o prisitaikius – stengtis visa širdimi tarnauti ten esantiems žmonėms.

Amazonės vaikai su jiems atvežtomis dovanėlėmis. Autorės nuotr.

Autorės nuotr.

informacija 7avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijaA. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasTel. 407433, 327217, viet. tel. 1527, 1417.Faksas 407433. El. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktorius

Redakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasAntanas SEdErEVIČIUS, LSMU prorektorius veterinarijaidaiva ZAgUrSKIENė, Kauno klinikų direktorė slaugaiIngrida ULoZIENė, Mokslo centro vadovė

Spausdino UAB „Arx Baltica“,Veiverių g. 142B, KaunasEl. paštas: kaunas@arxbaltica.ltTiražas – 1000 egz.

Leidinys skirtas LSMU ir LSMU ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Laima ZAKArAITė, vyriausioji redaktorėviet. tel.: 1464, mob. tel. (8 652) 90747

Irena BUBNyTė, redaktorė Nijolė drAgŪNIENė, operatorėAida jAKIMAVIČIENė, korektorėjelena BABAchINA, maketuotoja

Kęstutis LEVIšAUSKAS, Kauno klinikų direktorius motinos ir vaiko sveikatos priežiūraiVytenis SIMENAS, Studentų atstovybės prezidentas

Korespondentai (viet. tel. 1417):Loreta gIEdrAITIENėdžiuljeta KULVIETIENėEglė SVITojŪTė

Jolanta Jonikienė

Prieš renginį visus pasveikino ir svečią pristatė VA muziejaus ve-

dėja Lina Baršauskienė.Susitikimas prasidėjo ir nustebino keliautojo paprastumas, nuoširdu-mas ir tai, jog jis nebijo iš savęs pasijuokti. Pradėjęs pasakojimą apie savo šaknis, jis rado sąsajų su Vete-rinarijos akademija, prisiminęs, kad joje studijavo jo senelis. Galbūt tai ir galėjo paskatinti ar jau genuose už-programuoti begalinę meilę žirgams. Paminėjo, kad anksčiau nieko bendro su kelionėmis žirgais jis neturėjo, o ir specialybė buvo pakankamai prie-šinga tam. V. Digaitis buvęs lakūnas. Drąsiai kalbėjo ir apie savo baimes, abejones, pasirengimą bei nuogąs-tavimus, lankiusius jį prieš žygį. Ne-sistengdamas išpopuliarėti ir vis dar abejodamas savo jėgomis žygeivis tik prajojęs keletą šalių pranešė apie savo kelionę Pasaulinei ilgų distanci-jų raitelių („The Long Riders“) gildijai

ir iškart tapo jų interneto svetainės favoritu. Raitelio nuotraukos puikavo-si pagrindiniame puslapyje. Keliautojas papasakojo, kaip per penkis mėnesius įveikė beveik 6 tūkstančius kilometrų. Keliavo per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją… Beje, nuo Sankt Peterburgo V. Digaitis jojo… sugipsuota koja, tačiau net ir tai neužgesino jo ryžto tęsti kelionę.Skirtingų šalių žmonės buvo svetingi, raitelis sakėsi ne kartą pajutęs vie-nybę su žeme, akmenimis ar visa jį supančia aplinka. Kelionėje dažnai suvokdavo, jog niekas gyvenime šiaip sau nevyksta ir gerus žmones nuo-lat globoja kažkas iš aukščiau. Visą susitikimo VA laiką dideliame ekrane buvo galima stebėti besikeičiančius vaizdus – sustabdytus nuotraukose. Kaip Vaidotas minėjo, didžiąją jo kelionės dalį įamžino naujieji jo sve-čiose šalyse sutikti draugai, o vėliau jas persiuntė. Norėdamas sustiprinti kelionės dvasią V. Digaitis parodė

filmuotą medžiagą bei atsakė į visus jam pateiktus klausimus.Vaidotas dalijosi savo patyrimu: „Stengdavausi vakare pasiekti kokį nors miestą ar kaimą, kad galėčiau susirasti nakvynę, nes leidžiantis sau-lei kiekviena minutė brangi.“ Svetingi buvo ir ūkininkai, ir inteligentai. „Suo-mijos šiaurėje nebebuvo ką valgyti, nes nebebuvo miestų, bet jodamas pamačiau namą su skelbimu, kad čia parduodami kiaušiniai. Šioje sodyboje

gyvenantis vokietis man padovanojo maisto. Ypač vaišingi žmonės buvo Vokietijoje: jei jų paprašei vandens, jie pasiūlys arbatos, kavos, atneš ir didelį tortą. Vyresnio amžiaus žmones iš pagarbos nukeldavo kepurę, kai jiems pasakydavau, kad ketinu žirgais apkeliauti Baltijos jūrą.“Vaidotui Švedijoje žmonės padovanojo varpelį, apsaugantį nuo meškų, Suo-mijoje viena moteris padovanojo odi-nę apyrankę ir apsiaustą nuo uodų.“

V. Digaitis dar kartą norėjo atkreipti dėmesį į unikalios lietuviškos karo žirgų veislės – žemaitukų, išsaugoji-mą ateities kartoms. Lietuvių tauta nuo seniausių laikų turėjo savo žirgų veislę (Europoje žinomą nuo VI–VII a.), kuri vidu-ramžiais išgarsino lietuvių kovas su kryžiuočiais visame pasaulyje. Apie ypatingus lietuvio ir žirgo ryšius, Lietuvoje išvystytą žirgininkystę mena ne tik literatūriniai, istoriniai, bet ir archeologiniai šaltiniai – žirgų kapai bei jų gausumas. Žemaitukai – išt vermingi, ilgaamžiai, nereiklūs pašarui, grakščių judesių, paklusnūs gyvuliai. Jais galima joti, naudoti že-mės ūkio darbams, jie puikiai traukia vežimą. Senovėje tai buvo nepamai-nomas lietuvio karo žirgas. Ateityje, pagausėjus populiacijai, žemaitukai turėtų būti viena populiariausių veis-lių eksportui. Žemaitukai yra įtraukti į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalo-gą, ši veislė yra Lietuvos paveldas.Pasaulinei bioįvairovei žemaitukai reikšmingi tiek istorine, kultūrine, tiek selekcine, ekologine ir ekono-mine prasmėmis. Žemaitukai – viena seniausių veislių Europoje, davusi pradžią trims arklių veislėms: trakė-nams, Lietuvos sunkiesiems ir stam-biesiems žemaitukams. Šiuo metu Lietuvoje žemaitukų yra tik apie 500.

žemaitis, žirgais aPkeliaVęs baltijos jūrąLapkričio 21 d. LSMU Veterinarijos akademijoje viešėjo keliautojas iš Žemaitijos Vaidotas Digaitis. Gražus ir šiltas Lietuvai pagražinti draugijos narių surengtas susitikimas užtruko iki vėlumos.

Agnė Ruminaitė, LSMU SMD Patologinės anatomijos būrelis

Ši šauni idėja – surengti mokslei-viams profilaktikos dieną Patologinės anatomijos klinikoje – kilo Jėzuitų gimnazijos pedagogams ir LSMU MA Patologinės anatomijos klinikos gy-dytojai patologei Jurgai Makštienei. Jos iniciatyvą palaikė ir prie šio ren-ginio organizavimo prisidėjo ir klini-kos vadovė prof. habil. dr. Dalia Pan-gonytė bei prof. Romualdas Gailys.Ankstyvą rudens rytą į klinikos au-ditoriją sugužėjo pirmasis srautas gimnazistų. Auditorijoje juos pasitiko ne tik organizatoriai, bet ir ant stalo išrikiuoti alkoholio, narkotikų ir rūky-mo pažeisti vidaus organai. Po įžan-ginio gyd. J. Makštienės žodžio prasi-dėjo Patologinės anatomijos būrelio

narių pranešimai. Pirmasis – apie rūkymo sukeltą patologiją. Mokslei-viams buvo rodomi galimi ilgalaikio rūkymo sukelti padariniai, kokios organų sistemos pažeidžiamos. Taip pat buvo kalbama ir apie pačių rūka-lų sukeliamus neigiamus poveikius organizmui ir jo fiziologijai. Antras pranešimas – apie narkotikų žalą mūsų organizmui. Jėzuitų gim-nazistai išgirdo, koks yra narkotikų poveikis žmogaus psichikai. Taip pat buvo rodomos nuotraukos, kaip žmones paliečia narkotinių medžiagų vartojimas ir jų sukeliamos komp-likacijos. Paskutinis pranešimas apie alkoholio žalą buvo įdomus ne tik parodytomis pažeistų organų makroskopijos nuotraukomis, bet ir papasakotomis realiomis istori-jomis. Jos tik dar kartą įrodė – al-

Profilaktikos diena lsmu ma Patologinės anatomijos klinikoje kartu su jėzuitų gimnazijos moksleiViais

Autorės nuotr.

Lapkričio 15 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete Pa-tologinės anatomijos klinikoje susirinko gausus būrys Jėzuitų gimnazijos moksleivių, norinčių daugiau sužinoti apie alkoholio, narkotikų ir rūkymo žalą mūsų organizmui. Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokai turėjo puikią progą iš arti pamatyti nurodytų žalin-gų įpročių pažeistus vidaus organus. Moksleiviams pranešimus parengė LSMU SMD Patologinės anatomijos būrelio narės Agnė Ruminaitė, Ugnė Vasiliauskaitė ir Kristina Zenkevičiūtė.

koholio vartojimas kelia grėsmę ne tik pačiam vartojančiajam, bet ir jo artimiesiems bei visai visuome-nei. Pirmajam moksleivių srautui profilaktikos diena buvo užbaigta klausant prof. R. Gailio apie šių trijų priklausomybių pakeistus žmonių vi-daus organus ir, deja, jų gyvenimus.Vėliau į kliniką atvyko antrasis srau-tas Jėzuitų gimnazijos vienuoliktokų.

Jiems buvo skaitomi trys studentų pranešimai apie alkoholio, rūkymo ir narkotikų žalą, vyko diskusija tarp moksleivių, studentų, gydytojų ir profesorių. Buvo rodomi makrosko-piniai patologiški vidaus organai. Klinikos vadovė prof. D. Pangonytė užbaigė smagią ir įdomią diskusiją.Profilaktikos diena buvo naudinga tiek gimnazistams, tiek organiza-

toriams. Moksleiviai gavo vertingų žinių, savo srities specialistai atsakė į jiems kilusius klausimus. Organizato-riai patenkinti nuveiktu geru darbu.Mes visada turime pasirinkimą. Jeigu nenorėsime, mūsų niekas neprivers vartoti alkoholio, narkotikų ar rūkyti. Gyvenime reikia atsirinkti, kas yra teigiama, o kas neigiama. Mes patys kuriame savo gyvenimo laimę.

Vaidotas Digaitis.

informacija8 avevita/2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 41

Gruodžio 10 d. 9 val. LSMU MA MF Akių ligų klinikos lektorė dr. Vilma Jūratė Balčiūnienė Akių ligų klinikos P. Avižonio auditorijoje skaitys viešąją pas-kaitą „Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastys, prevencija ir gydymas“.

Paskaita!

■ Gydytojo urologo (0,5 + 2 × 0,25 + 2 × 0,8 et.) ir administratoriaus (0,35 et.) Urologijos klinikoje.

Vyresniojo slaugytojo-slaugos administratoriaus 1,0 et. darbo krūviu:■ Urologijos klinikos urologijos skyriuje;■ Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerijos ginekologijos skyriaus operacinėje.

Kvalifikaciniai reikalavimai vyresniajam slaugytojui-slaugos administrato-riui – slaugos studijų baigimo diplomas, bendrosios praktikos slaugytojo licencija ir ne mažesnis kaip 3 metų medicininio darbo stažas.Papildomas reikalavimas vyresniajam slaugytojui-slaugos administratoriui, pretenduojančiam dirbti akušerijos ginekologijos skyriaus operacinėje, – operacinės slaugytojo kvalifikacija.

Prašymą, gyvenimo aprašymą, turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirti-nančių dokumentų kopijas, rekomendacijas pateikti Kauno klinikų Perso-nalo skyriui per 10 dienų nuo paskelbimo datos.

Prof. Juozas Pundzius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS: LSMU Leidybos namai pagamino naujų leidinių su Universiteto atributika:

■ Darbo kalendorius, 2013 m., kuriame yra visų padalinių (MA, VA, Klinikų) telefonai – 27,55 Lt

■ Trijų dalių sieninis (pakabinamas) kalendorius – 15,50 Lt

■ Pastatomas stalo kalendorius – 7,00 Lt

■ Rašiklis su logotipu – 1,78 Lt

Universiteto padalinių vadovus kviečiame įsigyti, – tai puikus suvenyras, kalėdinė dovana kolektyvo

nariams, svečiams ir, žinoma, sau.

Nauji leidiniai su LSMU atributika!

Kreiptis į LSMU Leidybos namų vadybininkę Jeleną Byčienę. Tel. Nr. 8 37 407433, viet. 1527.

Nuoširdžiai dėkingas man dariusiam operaciją ir toliau mane gydančiam gydytojui Giedriui Arlauskui už nuoširdų jo stropumą ir atsidavimą savo dar-bui. Linkiu jam didelės sėkmės darbe. Tai gydytojas iš didžiosios raidės. Esu dėkingas visai operaciją dariusiai komandai ir gydytojų kolektyvui.

Alvydas Kazakevičius

Nuoširdžiai dėkoju LSMU MA Neurochirurgijos klinikos vadovui prof. habil. dr. Arimantui Tamašauskui, dr. Arvydui Danilevičiui ir visam slaugytojų ko-lektyvui už kvalifikuotą medicinos pagalbą, nuoširdumą, dėmesingumą ir supratimą.Nuoširdus AČIÛ. Profesinės sėkmės Jums, neišsenkančios energijos.Su pagarba

pacientė Irena Chachlova

Padėka

apėmė visą miestą – Kauno miesto savivaldybėje vyko TSD forumas (jo metu paskelbta apie studentų suteikiamą Kaunui vardą „Studmies-tis“), Kauno universitetų ir kolegijų studentų eisena Senamiesčiu ir Laisvės alėja, taip pat orientavimosi varžybos, kuriose galėjo dalyvauti visi panorėję studentai, ir, žinoma, vakarinė dalis, vykusi jau istorija tapusioje Kauno sporto halėje.Kauno miesto savivaldybėje vykusia-me forume „Kauno miesto studentų savivaldų veiklą mieste bei miestui“ kalbėjo LSMU Studentų atstovybės prezidentas Vytenis Simenas, sulau-kęs daugybės aplodismentų. Žinoma, studentiškoje eisenoje taip pat ple-vėsavo mūsų Universiteto vėliavos, o orientavimosi varžybų metu LSMU punktą buvo galima surasti pasi-slėpusį didingojo Soboro pašonėje. Ten laukė LSMU SA nariai, parengę užduočių, susijusių su medicinos mokslais.Stebint miestą buvo malonu matyti šimtus studentų, kurių veidus puošė šypsena. Studentai atrodė vieningi ir laimingi. Tad ir vakare susirinkę į Kauno sporto halę visi šventė iš širdies. Vakaro atmosferą kaitino grupės – AC/DC Project, G&G Sindi-katas, Happy Endless ir kt., džiugino nuostabūs prizai, skirti orientavimosi varžybų dalyviams. Iki paryčių užsitęsusi šventė nepa-liko abejingų. Tikimės, kad ir kitais metais visų Universitetų ir kolegijų savivaldos bei patys studentai dar aktyviau dalyvaus organizuodami ir minėdami TSD šventę. Ši diena turėtų būti ypatinga visiems tikriems studentams.

Paminėjome tarPtautinęstudentų dienąAdelė Pačinskaitė, LSMU SA Info

Yra diena, kai visi studentai susivie-nija dideliam bendram tikslui – pa-minėti Tarptautinę studentų dieną. Šie metai turėjo vienintelę išim-tį – tradiciškai Tarptautinė studentų diena minima lapkričio 17-ąją, bet dėl artėjančio savaitgalio ir patogu-mo žmonėms šventę nuspręsta or-

ganizuoti dieną prieš, t. y. lapkričio 16-ąją. Tądien Kauno universitetų ir kolegijų studentai telkėsi į vieną būrį bandydami įrodyti, kad Kaunas yra pats šauniausias „Studmiestis“.Žinoma, mūsų universitetas nuo kitų neatsiliko ir taip pat aktyviai daly-vavo organizuojant ir džiaugiantis švente.Nuo pat ryto prasidėjusi programa