LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO IR KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2019 M. GRUODŽIO 13 D. ISSN 1648-620XNr. 41 (2247)

Kauno klinikų nuotr.

PACIENTUI SËKMINGAI IMPLANTUOTA MIRUSIO DONORO KRAUJAGYSLË

Kauno klinikose pirmà kartà Lietuvoje sëkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija iš-gelbėjo pacientą nuo kojos amputacijos ir suteikė vilties kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant paties pa-ciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami.

Kaip pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir krauja-

gyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička, pacientui po sintetinio kraujagyslės protezo implantavimo prasidėjo infekcija – protezas išlindo

per odą ir vyrui atsivėrė lėtinė pūlinga žaizda. Tokių pacientų gydymas ligo-ninėje dažniausiai užtrunka iki pusės metų. Tačiau daugiadalykei gydytojų komandai kartu su Kauno klinikų Audi­nių banku teigiamų rezultatų pavyko pasiekti greičiau.

Kauno klinikų nuotr.

OPERACIJA IŠGELBĖJO PENKIAMETĖS GYVYBĘPirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudė-tingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis ir padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo – gydymas. Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) kepenų vartų venos (porto) sisteminis šuntas: įstatytas stentas, jog kraujas galėtų laisvai nutekėti iš vartų venos.

2 p.

JAUNIESIEMS – ÁKVEPIAMAS SENOVINIO LEDO ŽMOGAUS TYRIMO PAVYZDYS12­oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Bioateitis: gamtos ir gy-vybės mokslų perspektyvos“ prasidėjo įkvepiamu ir intriguojamu akordu. Jaunieji tyrėjai iš visos Lietuvos klausėsi autoritetingo vokiečių mokslininko prof. Peterio Malfertainerio (Peter Malfert-heiner) pranešimo apie 5,3 tūkst. metų senumo Alpių Ledo žmo-gaus Helicobacter pylori genomo tyrimus ir jų reikšmę europiečių demografinei istorijai.

Rasa Masiokaitė, LSMU viešųjų ryšių specialistė

Pasak konferencijos organizacinio komiteto nario akad. prof. Limo

Kupčinsko, kasmet, siekiant moty-vuoti jaunuosius tyrėjus, paskatinti juos aktyviai įsitraukti į mokslinę veiklą, į konferenciją pakviečiama žinomų, autoritetingų mokslininkų, kurių darbai galėtų įkvėpti jaunąją kartą, būti jai pavyzdys. Šiųmetė paskaita tam puikiai pasi-tarnavo: 1991 metais Alpių kalnuose ledyne netoli Italijos ir Austrijos sienos aptiktas mumifikavęsis 5,3 tūkst. metų senumo žmogaus, praminto Eciu (Oetzy) kūnas, sulau-kė išskirtinio viso pasaulio moksli-ninkų susidomėjimo.

3 p.

2 p.

Gruodžio 6 dieną Kauno rotušėje pagerbti geriausi Lietuvos vaisti-ninkai – rinkimų „Lietuvos metų vaistininkas“ nugalėtojai. Kaip ir pernai, renginį organizavo Kau-ne leidžiamo žurnalo „Farmacija ir laikas“ redakcija kartu su Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakultetu.

Šventinio renginio dalyvius palai-mino kardinolas JE Sigitas Tamke-

vičius.„Vaistininkas yra viena seniausių ir garbingiausių profesijų pasaulyje. Jis žmonių meilę ir pasitikėjimą pelno dėl noro padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui, – tardama svei-kinimo žodį susirinkusiems, pabrėžė LSMU MA Farmacijos fakulteto deka-nė profesorė Ramunė Morkūnienė. – Lietuvos vaistinėse dirba puikūs specialistai, turintys daug žinių, patirties ir noro padėti žmonėms“. Žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriau-

sioji redaktorė, Farmacijos fakulteto profesorė Loreta Kubilienė priminė, kodėl kilo idėja rengti tokį konkursą. „Šiandien labai daug kalbama apie sveikatos saugojimą, sveikos gyven-senos svarbą, o vaistininkas dau-geliu atvejų kaip tik ir yra pirmasis sunegalavusio asmens konsultan-tas – profesionalus vaistų patarėjas, pirminis ligų nustatymo ekspertas, tinkamo ir racionalaus vaistų vartoji-

mo užtikrinimo garantas, – kalbėjo ji. Šiemet konkurse didžiausias dėmesys buvo sutelktas į vaistininką – vaistų ekspertą. Į finalinį turą pateko 20 vais-tininkų. Tarptautinė ekspertų komisija vertino pretendentų tiek profesines kompetencijas, tiek asmenines, žmo-giškąsias savybes: atsižvelgta į spe-cialaus testo rezultatus, profesinį pa-rengtumą, patirtį, visuomeninę veiklą, psichologinius aspektus.

KAUNO ROTUŠĖJE PAGERBTI IR APDOVANOTI LIETUVOS METŲ VAISTININKAI

3 p.

INFORMACIJA2 avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

OPERACIJA IŠGELBĖJO PENKIAMETĖS GYVYBĘTai ne pirmoji penkerių metų mer-gaitės Orijanos operacija – į Kauno klinikas ji pateko mėnesio amžiaus. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja gastroenterologė doc. Rūta Kučinskienė prisimena, kai pirmą kartą susitiko su mažąją paciente. „Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta įgimta tulžies latakų atrezi-ja, – pasakoja gydytoja gastroentero-logė. – Kai nėra išsivysčiusių tulžies latakų, tulžis kaupiasi kepenyse ir organas tiesiog genda. Kepenyse vyksta negrįžtami procesai, atsiranda fibrozė ir cirozė, todėl ateityje būtina kepenų transplantacija.“Pasak doc. R. Kučinskienės, svarbu kuo ilgiau išlaikyti gyvybingas kepe-nis. Ligoninėje mergaitei buvo atlikta ne viena sudėtinga pagalbinė opera-cija, būtina jos gyvybei išsaugoti ir gyvenimo kokybei gerinti. Dėl besivystančios kepenų fibrozės ir didelio spaudimo kepenų veno-se, stemplėje ir skrandyje pradėjo plėstis venų tinklas. „Gastroskopijos metu pastebėta daug išsiplėtusių veninių mazgų stemplėje. Taip krau-jotaka ieško aplinkinių kelių, – teigia docentė. – Pirmoji pagalba buvo atlikti operaciją, kurios metu buvo užspaudžiami mazgai, iš kurių bėga kraujas. Ši procedūra buvo kartota mažiausiai dešimt kartų, nes vis atsi-rasdavo naujų veninių mazgų. Keletą kartų kraujavimas kėlė rimtą grėsmę pacientės gyvybei.“Tokios pagalbinės operacijos yra laikinos (nes kraujavimas atsinauji-na), todėl reikėjo rasti kitą gyvybę gelbstintį metodą. Tam, kad Orijana išgyventų iki kepenų transplantacijos ir jos gyvenimo kokybė pagerėtų, gy-dytojų komanda ryžosi atlikti sudė-tingą radiologijos procedūrą – kepenų vartų venos (porto) sisteminį šuntą, kuris pakeitė ligos eigą. „Dvi valandas trukusi operacija atliekama punktuojant kaklo veną, tuomet per kaklo venas, tuščiąją veną bei širdį, naudojant specialius kateterius ir ilgą adatą, patenkama į kepenų venas. Iš jų echoskopu surandama vartų vena, kuri išpunk-tuojama ir abi venos sujungiamos implantuojant specialų stentą“, – pa-aiškina procedūrą atlikęs Kauno kli-nikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis.Šios operacijos technika unikali –

1 p.Gruodžio 5 d. įvyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vardinių stipendijų skyrimo komisijos posėdis. Gauti 45 studentų prašymai (Medicinos fakulteto – 19, Visuomenės sveikatos fakulteto – 4, Farmacijos fakulteto – 4, Veterinarijos fakulteto – 14, Gyvūnų mokslų fakulteto – 4) vardinėms stipen-dijoms gauti.■ UAB „Gintarinė vaistinė“ vardinės stipendijos paskirtos Farmacijos fakulteto V kurso studentėms Monikai Tallat­Kelp-šaitei ir Silvijai Žiogaitei.■ AB „Vilkijos ūkis“ vardinės stipendijos skirtos Gyvūnų mokslų fakulteto III kurso studentei Grasildai Margytei ir Vete-rinarijos fakulteto III kurso studentei Donatai Vizbickienei.■ UAB „Magnum Veterinarija“ vardinės stipendijos paskirtos Gyvūnų mokslų fakulteto III kurso studentei Rugilei Virši-laitei ir Veterinarijos fakulteto V kurso studentei Simonai Dedurkevičiūtei.■ Veterinarijos farmacijos asociacijos vardinė stipendija skirta Veterinarijos fakulteto II kurso studentei Annamaria Lucia Nevmark.■ Vytenio Povilo Andriukaičio vardinės stipendijos skirtos Visuomenės sveikatos fakulteto II kurso studentui Dovydui Švėgždai ir Medicinos fakulteto VI kurso studentei Agnei Šmigelskytei.■ Prof. Juozo Kupčinsko vardinė stipendija paskirta Medicinos fakulteto VI kurso studentei Paulinai Šimaitytei.■ Juozo Oleko vardinė stipendija skirta Medicinos fakulteto VI kurso studentei Laurai Tvarijonavičiūtei.■ Lietuvos mokslo rėmimo dr. Juozo ir Birutės Skrinskų fondo vardinės stipendijos skirtos šiems Medicinos fakulteto studentams: Augustei Stalmokaitei (V kursas), Mantei Bružaitei (IV kursas), Martynui Bučniui (VI kursas), Bertai Miku-tavičiūtei (VI kursas), Bernadetai Irmantei Beržanskytei (IV kursas).

Prof. Kęstutis Petrikonis, Prorektorius studijoms, Vardinių stipendijų skyrimo komisijos pirmininkas

PASKIRTOS VARDINËS STIPENDIJOS LSMU STUDENTAMS

radikaliai gydomas kepenų vartų venos spaudimas, to kitais metodais negalima padaryti. „Kita alternatyva galėtų būti tik atviroji, ilgai trunkanti ir labai traumuojanti operacija, kai vartų venos sujungiamos su siste-mine kraujotaka. Tokios traumuojan-čios operacijos Europoje jau beveik neatliekamos, – aiškina gydytojas radiologas. – Po įstatyto šunto nerei-kalingas reanimacinis gydymas. Po narkozės atsigavęs žmogus gali keltis ir valgyti. Ši operacija yra viena iš sudėtingiausių radiologinių interven-cijų, tačiau tinkamai atliekama ji yra saugi, mažai traumuojanti ir nesuke-lianti komplikacijų.“ Suaugusiesiems šios operacijos jau buvo atliekamos ir anksčiau, tačiau vaikui atlikta pirmą kartą, nes tai sudėtinga procedūra, o įgimta tulžies latakų atrezijos patologija yra reta.Europoje procedūros atliekamos tik didžiausiuose centruose, o daugelyje šalių visai neatliekamos. Pasak dr. A. Pranculio, anksčiau Lie-tuvoje vaikams, kuriems dėl padidė-jusio vartų venos spaudimo įvykdavo komplikacijos, kraujavimas būdavo stabdomas tik endoskopiniu būdu – specialiais spaustukais užspaudžiamos kraujuojančios vietos. Naujoji proce-dūra leidžia užtikrinti ne vienkartinį būklės pagerėjimą ir saugiai laukti kepenų transplantacijos ateityje. Mergaitės mama Aušra prisimena laiką prieš operaciją, kai dukrą dėl kraujavimo ir pilvo skausmų reikėdavo skubiai vežti į ligoninę. „Orijana yra labai judrus vaikas, todėl jos aktyvumą tekdavo riboti ir stebėti. Blužnis buvo padidėjusi, todėl kildavo grėsmė, kad šio organo nesusitrenktų, nes prasidės vidinis kraujavimas ir galime tiesiog nebe-spėti nuvykti iki ligoninės, – pasakoja moteris. – Šiandien mergaitė jaučiasi tikrai geriau. Pilvelis iškart sumažėjo, nes sumažėjo pati blužnis. Ji nebesi-skundžia pilvo skausmais, todėl po operacijos į ligoninę atvykome pirmą kartą ir tik tam, kad pasitikrintume, ar viskas gerai.“„Esame be galo dėkingi Kauno klinikų gydytojams, kurie nuo pat kūdikystės gydo ir globoja. Ligoninė tapo tarsi antraisiais namais. Labai džiaugiamės, kad pagaliau yra tokia galimybė palengvinanti dukros gyve-nimą“, – sako Aušra.

Kauno klinikų inf.

JAUNIESIEMS – ÁKVEPIAMAS SENOVINIO LEDO ŽMOGAUS TYRIMO PAVYZDYS

1 p.Unikalus radinys, išsaugojęs struktū-rą, atskleidė daug istoriškai įdomių duomenų, tarp jų – ir tai, jog prieš tūkstančius metų žmogaus orga-nizme jau buvo daugybė bakterijų, tarp jų – ir infekcijas bei onkologines ligas sukelianti Helicobacter pylori. Prof. P. Malfertaineris tyrė, kokių bakterijų turėjo senovės žmonės, iš kur jie atkeliavo, kaip jie maitinosi, kokiomis ligomis sirgo. Miuncheno universiteto profesorius emeritas P. Malfertaineris – ilgame-tis Universiteto Gastroenterologijos klinikos bičiulis, Lietuvos mokslų akademijos garbės narys. Šiemet profesoriui suteiktas Europos gas-troenterologų draugijos apdovano-jimas už viso gyvenimo nuopelnus gastroenterologijai. Jo pranešimas apie Alpėse rasto Ledo žmogaus mikrobio tos pokyčius publikuotas viename daugiausia pasaulyje cituo-jamų mokslo žurnalų „Science”.

Susirinko jaunieji tyrėjai iš visos Lietuvos „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ – tradicinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus kartu su LMA Jaunąja aka-demija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu organizuojamas jaunųjų mokslininkų forumas. Konferencijos tikslas – apžvelgti ge-riausių jaunųjų mokslininkų darbus bio­ (nano­) technologijos, biochemi-jos, biomedicinos ir geomokslų san-dūroje, skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Renginys šiemet pirmą kartą sureng-tas mūsų Universitete. Jame daly-vavo žymūs Lietuvos mokslininkai, pranešimus skaitė Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologi-jos, Vytauto Didžiojo universitetų bei Gamtos tyrimų centro jaunieji moks-lininkai ir tyrėjai. „Šiandiena visada remiasi į praeitį, į istoriją. 2019­ieji mums ypatin-gi: prieš 100 metų buvo pradėtos medicinos studijos Kaune. Didelis tuomečių dėstytojų, studentų ryžtas ir tikslo siekimas sukūrė pagrindą, į kurį mes ir dabar remiamės“, – su-sirinkusius į konferenciją pasveikino

Prof. Peteris Malfertaineris. Prof. Juozas Kupčinskas.

LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, palinkėjusi jau-niesiems tyrėjams ne mažesnio ryžto ir pasišventimo mokslo tyrimuose. Jaunuosius Lietuvos mokslininkus pasveikino bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo direktorius Arvydas Lubys, Lietuvos mokslų akademijos veiklą apžvelgė LMA Biologijos, medicinos ir geo-mokslų skyriaus primininkas akad. Vaidutis Kučinskas.

Plenarinius pranešimus konferenci-joje skaitė LMA užsienio narys prof. Peteris Malfertaineris ir LMA Jauno-sios akademijos narys, LSMU MA MF Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas. „Žinome, kad mūsų organizme gy-vena daug bakterijų, bet tik dabar pradedame suvokti, kaip jos veikia mūsų organizmą. Kad bakterijos turi įtakos mūsų sveikatai – neabe-jojama. Tačiau kurios iš tūkstančių

bakterijų yra gerosios – dar negalime atsakyti. Jau taikoma žarnyno mi-krobiotos transplantacija, yra daug klinikinių tyrimų, kuriuose bando-mos ir kitos indikacijos. Ateityje įmanoma, kad žarnyno bakterijos bus genetiškai modifikuojamos, kad būtų naudingos sveikatai. Laukia daug tyrimų ir iššūkių“, – pabrėžė prof. J. Kupčinskas. Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose: Bendrosios biologijos (pir-

mininkavo akad. Vaidutis Kučinskas, akad. Jonas Remigijus Naujalis), Biotechnologijos ir biochemijos (pirmininkavo dr. Giedrius Gasiū-nas, prof. Juozas Kupčinskas, akad. Kęstutis Sasnauskas, akad. Vilmantė Borutaitė), Medicinos ir sveikatos mokslų (pirmininkavo akad. Limas Kupčinskas, akad. Zita Aušrelė Ku-činskienė, akad. Daiva Rastenytė, dr. Jurgita Skiecevičienė).Renginyje pristatytas 31 jaunojo mokslininko darbas. Įspūdingas šie-met buvo LSMU jaunųjų tyrėjų akty-vumas: Universiteto atstovai visose konferencijos sekcijose pristatė iš viso 13 – kone pusę mokslinių darbų. Geriausių pranešimų autoriai apdova-noti diplomais ir asmeniniais prizais.Konferencija pateikė žinių apie nau-jausius fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų rezultatus, padėjo stiprinti mokslo ir studijų institucijų bei verslo atstovų, besidominčių tyrimų rezultatais ir teikiančių paramą kon-ferencijai, ryšius.

A. Koroliovo nuotr.

INFORMACIJA 3avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

pasiekimų. Kauno klinikų Neurochi-rurgijos klinikos konferencijoje „Gama peilis radiochirurgijoje: dabartis ir perspektyvos“ klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas teigė, kad daugumai pacientų gama peilis – pas­kutinė galimybė gauti jiems reikalingą gydymą. „Dauguma gama peiliu operuotų pacientų turi galvos smegenų me-tastazių, kurių įprastos, atvirosios chirurginės operacijos metu operuoti negalime dėl didelės komplikacijų tikimybės arba padidėjusios mirties rizikos. Todėl džiaugiamės, kad jiems galime pasiūlyti unikalų gydymą, išvaduoti nuo ilgalaikių skausmų ir gydyti galvos smegenų navikus, nepažeisdami sveikų smegenų audi-nio“, – gama peilio privalumus vardi-jo prof. A. Tamašauskas.Šias operacijas Kauno klinikose at-liekantis gydytojas neurochirurgas dr. Andrius Radžiūnas pabrėžia, kad tokių pacientų kaip Loreta, kuriems jokie kiti gydymo metodai nepadeda, yra visoje Lietuvoje. „Atvirosios chirurginės operacijos gali sukelti ilgalaikes komplikacijas ir darbingus, jaunus žmones trumpam arba visiškai atitraukti nuo darbo ir kitos įprastinės veiklos. Gama peilis suteikia galimybę padėti bet kokio amžiaus pacientams, kuriems iki tol taikyti gydymo metodai nebuvo

ir po operacijos gali ataugti. Nors jie nepritarė, nusprendžiau nesioperuoti ir dar palaukti. Šiuo sprendimu džiau-giuosi iki šiol“, – pasakoja L. Andziu-lienė.Pasikonsultavusi su Kauno klinikų medikais, Loreta pirmą kartą išgirdo apie operaciją gama peiliu, o gydyto-jui neurochirurgui dr. Andriui Radžiū-nui papasakojus apie šios operacijos galimybes, moteris sakė pasijautusi tarsi būtų gavusi raktą į gyvenimą.Nuo operacijos praėjus šešiems mė-nesiams, šią savaitę, Loreta išgirdo pačią geriausią naujieną – auglys nebeauga. „Esu labai dėkinga visiems mane prižiūrėjusiems ir gydžiusiems medikams už profesionalumą, žmo-giškumą, suteiktą ramybę, kai jos labiausiai reikėjo. Šiuo metu gyvenu visiškai įprastą gyvenimą: aktyviai dirbu ten, kur jaučiuosi reikalinga, ir svarbiausia – gyvenu ir esu kartu su savo šeima.“Trečiadienį Kaune susirinko žinomi Europos mokslininkai aptarti pacientų operavimo gama peiliu naujausių

Moteris prisimena, kad medikų pasakyti žodžiai „jums gerybinis

galvos auglys“ buvo visiškai netikėta žinia. „Niekada nejaučiu šiai ligai bū-dingų simptomų, tačiau kiekvienais metais profilaktiškai tikrinausi sveika-tą. Vienos iš patikrų metu gydytojai nustebo, kad prolaktino – hormono, esančio posmegeninėje liaukoje (hi-pofizėje), – lygis yra padidėjęs. Tada pirmą kartą ir išgirdau apie meningio-mą. Gydytojai mane iš karto nurami-no, kad auglys galbūt neauga ir kol kas bus tik stebimas.“Tačiau po dvejų metų patikrai atvy-kusi moteris išgirdo, kad daugiau laukti nebereikėtų. „Esu dėstytoja, myliu savo darbą ir neįsivaizdavau, kad net nesulaukusi 50­ties nustočiau dirbti. Auglys išaugęs pačiame galvos viduryje, prie hipofizės, 2 mm nuo akies nervo ir apaugęs kraujagyslę. Išgirdusi, kad reikės chirurginės ope-racijos, išsigandau, kad po jos ne tik nebegalėsiu dirbti, bet ir dėl galimų rimtų komplikacijų ir mirties rizikos. Gydytojai įspėjo, kad šis auglys net

Kauno klinikų nuotr.

LORETA APIE GAMA PEILÁ: SUPRATAU, KAD GAVAU RAKTÀ Á GYVENIMÀVieninteliu Lietuvoje ir Baltijos šalyse gama peiliu per penkis mė-nesius atlikta 250 operacijų pacientams, kuriems įprasta chirurginė intervencija būtų padidinusi komplikacijų riziką, o kai kuriems iš jų tokia operacija buvo negalima dėl sudėtingos patologijos. Dėstytoja Loreta Andziulienė – viena pirmųjų pacienčių, kuriai sėkmingas gydymas gama peiliu suteikė antrą šansą gyventi.

veiksmingi. Vyriausias pacientas, kuriam atlikome operaciją gama peiliu, buvo 92, jauniausias – vos penkerių metų. Tikimės, kad Europoje pripažintų lektorių pateikti rezultatai padrąsins Lietuvos gydytojus siųsti pacientus gydymui gama peiliu, o mes galėsime padėti“.Surengtoje konferencijoje įgytomis žiniomis ir patirtimi pacientus, gy-domus gama peiliu, dalijosi Kauno klinikų specialistai ir gydytojai iš Prancūzijos, Vokietijos ir Čekijos.Profesorius Jean’as Regis’as, gama peiliu išoperavęs 20 000 pacientų, pristatė klausos nervo neurinomų gydymo galimybes. Svečias iš Vokie-

tijos prof. Bodo Lippitz’as papasakojo apie padarytą proveržį gama peilio ir imunoterapijos srityje, gydant galvos smegenų metastazes, o gydytojas neurochirurgas dr. Ladislav’as Nova-cek’as pasidalijo 10 metų sukaupta akies navikų gydymo gama peiliu patirtimi. Gama peiliu saugiai ir kur kas efekty-viau gydoma ne tik galvos smegenų navikai arba metastaziniai augliai, bet ir smegenų kraujagyslių malformaci-jos, arterioveninės fistulės, funkcinės ligos, pvz., epilepsija, Parkinsono liga, trišakio nervo neuralgija, medikamen-tais nekontroliuojamas skausmas.

Kauno klinikų inf.

KAUNO ROTUŠĖJE PAGERBTI IR APDOVANOTI LIETUVOS METŲ VAISTININKAI

Apdovanojimai ir staigmenosRinkimų „Lietuvos metų vaistinin-kas“ nugalėtojų – Sidabrinio, Auksi­nio ir Platininio medalių (kuriuos sukūrė dailininkas heraldikos specia­listas Dailės akademijos profesorius Rolandas Rimkūnas, o nukalė juvely-ras Audrius Gudišauskas) – laimėtojų apdovanojimo ceremonija vyko gruo-džio 6 dieną Kauno rotušėje. Trečiosios vietos buvo du laimėtojai, todėl komisija ilgai diskutavo, kuris iš jų vertesnis medalio. Nuspręsta ap-

1 p.

A. Koroliovo nuotr.

dovanoti abu vaistininkus. Sidabrinių medalių laimėtojai – telšiškis Kęstutis Beržinis ir kaunietė Irena Tamulienė. Auksiniu medaliu ir diplomu apdo-vanota tinklui „Eurovaistinė“ atsto-vaujanti vaistininkė Laura Gogienė. Titulas „Lietuvos metų vaistininkas“ kartu su Platininiu medaliu ir diplo-mu buvo skirtas Gintarinës vaistinës vaistininkui iš Šiaulių Tadui Laba-nauskui. Jis taip pat apdovanotas kelione į kitų metų rugsėjo mėnesį vyksiantį pasaulinį farmacininkų kongresą Sevilijoje (Ispanija).

Aukščiausio įvertinimo Tadas Laba-nauskas nusipelnė už puikiai atliktas specialaus testo užduotis, per pokalbį su vertinimo komisija metu jis užsire-komendavo kaip sumanus farmacijos specialistas, aukščiausio lygio far-macinių paslaugų teikėjas, gebantis greitai ir teisingai spręsti klinikines situacijas, tinkamai įvertinti paciento sveikatos problemos sunkumą ir kt. Tadas Labanauskas nuolat tobulinasi, gilina profesines žinias, o sukaupta informacija noriai dalijasi su vais-tinės kolektyvo, kuriam vadovauja,

kolegomis. Tado darbo stažas vais-tinėje – per 15 metų, jis taip pat yra dirbęs ir Valstybinėje vaistų kontro-lės tarnyboje. Iškilmingame renginyje buvo pagerb-tas garsus farmakologas, išradimų ir knygų autorius Antanas Juozas Gendrolis. Jam įteiktas medalis „Už nuopelnus Lietuvos vaistininkystei“.

Šventinis koncertasŠventinio renginio dalyviams kon-certavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Ieva Goleckytė (sopra-

nas) ir Andrius Apšega (baritonas), akomponavo pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Rūta Blaškytė. Renginį vedė charizmatiškoji aktorė Virginija Kochanskytė.Rinkimų „Lietuvos metų vaistinin-kas“ organizatoriai didžiuojasi, kad vaistininkų rinkimai tampa gražia kasmete tradicija. Jie tikisi, kad altruistinės profesijos atstovams parodyta pagarba paskatins dar labiau susitelkti nuoširdžiam ir labai atsakingam darbui.

Žurnalo „Farmacija ir laikas“ inf.

PACIENTUI SËKMINGAI IMPLANTUOTA MIRUSIO DONORO KRAUJAGYSLË„Dėl dešinės kojos aterosklerozi-nio arterijų užakimo prieš kelerius metus pacientui buvo implantuotas sintetinis kraujagyslės protezas. Jeigu protezas supūliuoja, tuomet reikia šalinti sintetinę kraujagyslę, dažniausiai koja amputuojama ties šlaunies lygiu, infekcija išplinta bigėje, o pacientas turi ilgai gydytis dėl sepsio ir pūlinių komplikacijų. Siekiant to išvengti, pirmą kartą Lie-tuvoje su plakančios širdies donoro vena buvo suformuota apeinamoji

1 p. jungtis kraujui pratekėti, – sudėtingą operacijos eigą prisimena doc. L. Ve-lička. – Pacientui buvo pašalintas infekuotas kraujagyslės protezas ir atliktas kojos arterijų šuntavi-mas, taip pat išorinė klubo arterija sujungta su priekine blauzdos ar-terija – tai leido išsaugoti paciento galūnę.“Martynas Laukaitis, gydytojas krauja-gyslių chirurgas, sako, kad sintetinių kraujagyslių infekcija – viena sun-kiausiai gydoma arterijų šuntavimo komplikacijų, sukelianti iki 30–40

procentų kojos amputacijų ir mirties riziką. „Po kojų amputacijų pacientams dažnai gresia sepsis, ilgalaikis gydy-mas antibiotikais, perrišimas, kelių mėnesių gydymas ligoninėje, taip pat visą laiką išlieka didelė mirties rizika, – vardija M. Laukaitis. – Ta-čiau ši techniškai sudėtinga opera-cija viso to leido išvengti. Pirmiau-sia vienu metu reikia steriliomis sąlygomis suformuoti naują kelią arteriniam kraujui tekėti, panaudo-jant donorinę kraujagyslę, o vėliau –

pašalinti supūliavusį kraujagyslinį protezą.“Kauno klinikų Audinių banko vadovė dr. Aurija Kalasauskienė teigia, kad – tai pirmos donorinės venos, paimtos iš donoro, apdorotos ir laikytos Audinių banke iki implantavimo recipientui.„Iš vakaro žinojome, kad reikės do-norinių kraujagyslių, todėl žmogiškai jaudinomės jau nuo pat ryto. Žino-jome, kada prasideda operacija, ir visa komanda, žiūrėdami į laikrodį, laukėme pabaigos. Kai operacinės

komanda pranešė, kad viskas praėjo sėkmingai, džiaugsmą nuslėpti buvo sunku. Supratome, kad reikiamą pagalbą, išvengiant sudėtingų kom-plikacijų, galime suteikti ir kitiems pacientams“, – sėkminga plakančios širdies donoro kraujagyslės implan-tacija ir Audinių banko indėliu džiau-giasi dr. A. Kalasauskienė.Audinių bankas apdoroja ir saugo audinius, tarp jų – ir kraujagysles, kai jų prireikia sudėtingoms operaci-joms atlikti.

Kauno klinikų inf.

INFORMACIJA4 avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

Gruodžio 5 dieną vyko Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarny-bos organizuota konferencija, skirta vyresniesiems slaugytojams, klinikų, skyrių vadovams ir kitiems sveikatos priežiūros specialis-tams. Šių metų konferencijos temą padiktavo Pasaulio sveikatos organizacija, kuri Florencijos Nightingal 200­ųjų gimimo metinių garbei 2020 metus paskelbė slaugytojų ir akušerių metais. Konfe-rencijos metu buvo aptarta slaugos specialistų iššūkiai, inovacijų vaidmuo ir ateities vizijos.

Kauno klinikų nuotr.

2020-IEJI – SLAUGYTOJŲ IR AKUŠERIŲ METAI

Konferencijos svečius pasveikino Kauno klinikų generalinis direkto-

rius prof. habil. dr. Renaldas Jurke-vičius: „Prieš 200 metų slauga buvo kitokia nei šiandien. Slaugytojai nėra vien tik gydytojų padėjėjai, jie tam-pa komandos nariais ir kartais net lyderiais, – sakė profesorius. – Įsisu-kus į pokyčių spiralę, visi pradeda norėti pokyčių, o jų bijoti nereikia. Pokyčiai vyksta tam, kad galėtume gyventi ir dirbti geriau.“Pasak ligoninės vadovo, kiekvieno komandos nario indėlis į darbą yra be galo svarbus. „Kauno klinikose gimė mažiausias naujagimis šalyje ir tai, kad jis išgyveno ir augo yra ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų sun-kus ir prasmingas darbas“, – teigė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.„Šios konferencijos šūkis – „Ateitis yra daug geresnė, bet su viena są-lyga – reikia keistis“, – sakė Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė, kuri pabrėžė, kad siekiant geriausių rezultatų reikalingi ne visada lengvi pokyčiai.Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pristatė pasaulines inicia-tyvas. „2020 metais slaugytojai ir akušeriai bus dėmesio centre ir tai puiki proga pasiekti tokių pokyčių, kurių norite jūs“, – pabrėžė I. Zur-lytė. Sveikatos priežiūros paslaugų

poreikis didėja. Slaugytojų ir akuše-rių vaidmuo yra labai reikšmingas, nes jie sudaro apie pusę sveikatos priežiūros darbuotojų. Slaugytojai lydi pacientą per visus gyvenimo tarpsnius nuo gimimo iki mirties, dirbdami šeimos klinikose, mokyk­lose, ligoninėse. Be jų, sveikatos priežiūra neįsivaizduojama. Pasak Pasaulio sveikatos organiza-cijos atstovybės Lietuvoje vadovės, Pasaulio sveikatos organizacija ren-gia pasaulinę ataskaitą apie slaugą ir tai yra pirmoji ataskaita, skirta slaugai. Duomenys atskleis, kokia padėtis ir kaip slaugytojai prisideda prie pasaulinių sveikatos tikslų įgy-vendinimo, atskleis turimus išteklius ir problemas. Vis daugiau surenkama slaugytojų indėlio į sveikatos priežiūrą įrodymų: taupo lėšas, gerina darbo kokybę, efektyvumą. Slaugytojai sutaupo gydytojų laiką, nes yra tokie pat geri konsultantai kaip ir gydytojai. Jie saugiai prižiūri lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Išplėstinė slaugos praktika per 5 metus įtei-sinta 14­oje šalių, jos atsiradimas pagerina sveikatos priežiūros priei-namumą, receptų išrašymą. Labai svarbu, kad slaugytojai patys kurtų ir taptų pokyčiu. Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos departamento specialistas

Artūras Šimkus pristatė vykdomus bei artimiausiu metu planuojamus įgyvendinti projektus. Tai metodinių dokumentų ir standartų rengimas, protokolai, savikontrolės lapai, proceso ir procedūrų aprašai, kvalifi-kacijos kėlimo proceso tobulinimas, ambulatorinës slaugos plëtra pagal Skandinavijos modelį, siekiant su-mažinti išvengiamų hospitalizacijų, steigti savarankiškai dirbančių slau-gytojų įstaigas su savarankiškomis slaugos paslaugomis, pvz., diabeto arba stomų priežiūra.Slaugytojų kompetencijų augimas, slaugytojų padėjėjų atnaujintas ir ilgesnis rengimas bei išplėstinės slaugos atsiradimas sudaro sąly-gas funkcijoms tarp šių sveikatos priežiūros specialistų persiskirstyti. Svarbus uždavinys tampa inovaty-vios slaugos plėtojimas, išmaniųjų įrenginių naudojimas profesinėje veikloje, elektroninės dokumenta-cijos atsiradimas. Visa tai sudaro kokybiškesnę sveikatos priežiūros paslaugą, informacijos prieinamumą

kitoje įstaigoje, klaidų išvengimą. Dirbtinio intelekto atėjimas nėra nepasiekiamas, tai labai realu ir to išvengti nepavyks. Reikia nepamiršti, kad svarbiausia – pacientas, todėl bendravimas su juo turi išlikti.Pasak Vlado Lašo, slaugytojai padaro ne tik tai, kas siejama su medicina, jie padaro daug kitų svarbių dalykų, kuriuos būtina įvertinti. „Susibūrę kartu žmonės gali dalytis savo įgyta patirtimi, o bendros iniciatyvos gali padėti rasti problemų sprendimus.“Konferencijoje LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ilona Šakienė kalbėjo apie psichologinį stresą slau-gytojo praktikoje. „Su psichologiniu stresu sveikatos priežiūros sektoriu-je susiduriame dažniausiai. Tyrimais nustatyta, kad gana daug procentų smurto patiriama iš kolegų. Jūs esa-te žmonės, kurie gali tai pakeisti. Viena šypsena ryte sukelia šypsenų grandinę, kuri užkuria 500 šypsenų grandinę visai dienai. Tai nieko ne-kainuoja.“Pranešimą „Senstančios visuome-

nės sveikatos poreikiai ir inovacijų galimybės“ skaitė LSMU MA Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Ma-cijauskienė. Vaikų ligų gydytoja dr. Lina Jankauskaitė skaitė pranešimą „Ateities idėja – slauga: pokyčių slaugoje link – pradėkime kelionę kartu“ ir pabrėžė, kad slaugytojų lyderystė yra svarbi ir gydytojams, ir pacientams.Konferencijos pabaigoje vyko disku-sija, kurią vedė Slaugos koordinavi-mo tarybos vyr. specialistė Vitalija Neverauskė. Joje dalyvavo LSMU MA Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros vedėja prof. Aurelija Bla-ževičienė, Kauno klinikų psichologė Žydrūnė Savickienė, monsinjoras dr. Artūras Jagelavičius bei Kauno klinikų slaugytojai, administratoriai ir akušeriai. Konferenciją užbaigė ir naujametinį palinkėjimą pasakė monsinjoras dr. A. Jagelavičius, kuris visiems rengi-nio dalyviams linkėjo sveikatos: „Jei jūsų nebus, kas mumis pasirūpins?“

Slaugos koordinavimo tarnybos inf.

Dr. Aušra Saudargienė, LSMU Neuromokslų institutas

Konferencija iš Vilniaus į Kauną persikėlė jau antrą kartą –

2017 m. gruodžio 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo organizuota IX tarptautinė Lietuvos neuromokslų asociacijos konferen-cija „Neuroįvairovė: nuo teorijos praktikos link“ („Neurodiversity: from theory to clinics“). Šiais me-tais konferenciją papildė du palydo-viniai renginiai: darbinis seminaras „g.tech smegenų ir kompiuterio

XI LIETUVOS NEUROMOKSLŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJA „ELGSENOS MEDICINA IR NEUROPLASTIŠKUMAS“Lapkričio 28–29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vytauto Didžiojo universitete vyko XI tarptautinė Lietuvos neuromokslų asociacijos konferencija „Elgsenos medicina ir neuroplastiškumas“ („Behavioral Medicine and Neuroplasticity“).

sąsaja valdymui, įvertinimui ir rea-bilitacijai“ („g.tec‘s Brain­Computer Interface Workshop for Control, Assessment and Rehabilitation“) ir virtualiosios realybės demonstracija „Virtualiosios realybės kelionė po žmogaus smegenis“ („Virtual Reali-ty Tour into the Human Brain“).Pirmąją konferencijos sesiją „Kogni-tyviniai neuromokslai ir elgsenos medicina“ atidarė prof. Sarah Corrie (Centrinis Londono Kognityvinės elgesio terapijos mokymo centras, Londono Midlsekso universitetas, Jungtinė Karalystė), kuri papasa-

kojo apie teigiamą kognityvinės elgesio terapijos poveikį smegenų veiklai. Dr. Jurga Misiūnienė (Vytau-to Didžiojo universitetas) pateikė išemine širdies liga sergančių vidu-tinio amžiaus ir vyresnių pacientų intelekto struktūros analizę. Dr. Julius Burkauskas (Lietuvos sveika-tos mokslų universitetas) kalbėjo apie širdies ir kraujagyslių ligomis ir streso ligomis sergančių pacientų pažinimo (sin. kognityvinių) funk-cijų sutrikimus. Dr. Gabija Jarašiū-naitė­Fedosejeva (Vytauto Didžiojo universitetas) pristatė mokslinius

tyrimus, įrodančius biologiniu grįž-tamuoju ryšiu paremtos relaksacijos efektyvumą mažinant studentų stresą.Antrojoje Neuroplastiškumo ir neurotechnologijų sesijoje prof. Premysl’is Jiruska (Čarlzo univer-sitetas, Praha, Čekija) pristatė in vivo, in vitro ir pacientų tyrimus apie epilepsijos priepuolių atsira-dimo mechanizmus. Prof. Pawel’as Herman’as (Karališkasis technologi-jų institutas, Stokholmas, Švedija) pateikė kompiuterinius darbinės atminties modelius, paaiškinan-

čius įsimenamos informacijos kiekį remdamasis smegenų žievės neuroninių tinklų teorija ir elgesio eksperimentais su beždžionėmis. Dr. Jova na Bjekic (Belgrado univer-sitetas, Belgradas, Serbija) kalbėjo apie transkranijinës tiesioginës srovės stimuliacijos poveikį asocia­tyviajai atminčiai sustiprinti. Dr. Margarita Černych (Lietuvos sporto universitetas) pristatė pirties sukel-to šiluminio streso poveikio sme-genų budrumui ir pažinimo (sin. kognityvinėms) funkcijoms tyrimus.

6 p.

Geriausių stendinių pranešimų autoriai su konferencijos organizatoriais ir pranešėjais: prof. Saulius Šatkauskas, Mehrdad’as Naderi, dr. Silvija Jankevičiūtė, Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentas prof. Osvaldas Rukšėnas, Kristina Šveistytė, Livija Šarauskytė, stendinių pranešimų vertinimo komisijos pirmininkas prof. Premysl’is Jiruska.

Woosang’as Cho (dešinėje) diskutuoja su seminaro dalyviais apie smegenų ir kompiuterio sąsajos prietaisų naudojamus smegenų signalų analizės metodus.

INFORMACIJA 5avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

Algirdas Keblas.Lina Jaruševičienė.Raimondas Kuodis.

Tautvydas Bulvičius, LSMU Viešųjų ryšių specialistas

Apie tai gruodžio 4 dieną 4­ojo-je nacionalinėje visuomenės

sveikatos konferencijoje, organi-zuotoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA) Visuomenės sveikatos fakulteto, kalbėjo sveikatos ir kitų sričių specialistai. Konferencija tapo vienu didžiausių kasmetinių LSMU renginių. Pagrindinė šių metų ren-ginio tema – „Visuomenės sveikata gerovės valstybei“. Universiteto rektorius prof. Remigi-jus Žaliūnas mano, kad Visuomenės sveikatos fakultetas turi visas gali-mybes keisti esamą situaciją ir vi-suomenės gyvensenos įgūdžius pra-dėti formuoti nuo vaikystės – LSMU turi gimnaziją, netrukus duris atvers ir bendras Universiteto ir Kauno klinikų projektas – vaikų darželis ir pradinė mokykla. „Jums sudaromos puikiausios sąlygos. Esu gydytojas kardiologas, matau, kaip į mediciną diegiamos naujos technologijos, ji personalizuojama, didėja sąnaudos. Net ir pačios turtingiausios šalys sprendžia šią didėjančių sąnaudų problemą, todėl visuomenės sveika-ta yra labai svarbi“, – konferencijoje kalbėjo rektorius. Renginio dalyvius sveikinusi svei-katos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė džiaugėsi, kad šiais metais daug dėmesio skiriama ge-rovės valstybės idėjai, ir pabrėžė, kad sveikata yra visapusiška fizinė, psichinė ir socialinė gerovė. Vicemi-nistrė prisiminė studijų metus, nes ji ir pati baigė studijas Visuomenės sveikatos fakultete. „Labiausiai įstri-go studijos apie pokyčių valdymą. Tada pirmą kartą išgirdome, kad pokyčiai nenukrenta iš dangaus – jie gali būti kuriami ir valdomi. Turėkite drąsos ir stiprybės nebijoti pokyčių, kurkite ir valdykite juos“, – linkėjo L. Jaruševičienė.

Gerovės valstybė – kas tai?Į šį klausimą konferencijoje ban-dė atsakyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir ir politikos mokslų instituto profesorius Raimon-das Kuodis. Jo teigimu, šiuolaikinės valstybės ir jų veikimo principai atspindi gerovės valstybės sampra-tą. Tačiau vienoms valstybėms ją įgyvendinti sekasi geriau, kitoms sunkiau. „Didžioji gerovės valstybės dalis esate jūs patys. <…> Gerovės valstybė techniškai yra būdas efek-tyviai, su nedideliais kaštais spręsti pagrindines gyvenimo rizikas, susiju-sias su darbu, pajamų nestabilumu. Reikia visuotinai įperkamo sveikatos draudimo. Turime spręsti nedarbo, neįgalumo, netgi ir vaikų turėjimo rizikas – šiandien yra pasikeitęs kaš-tų ir naudos santykis vaikų turėjimo atžvilgiu“, – kalbėjo prof. R. Kuodis ir pabrėžė, kad svarbu nepamiršti pensijų, gyvybės draudimo, būsto klausimų. Pasak profesoriaus, kalbant apie ge-rovės valstybę Lietuva atsilieka nuo Europos socialinės apsaugos, švieti-

KONFERENCIJOJE APTARTAS SVEIKATOS SPECIALISTŲ INDĖLIS KURIANT GEROVĖS VALSTYBĘNaujausiais duomenimis, mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų sveikata gera. Siekiant gyventi sveikai, gyvensenos įgūdžius reikėtų formuoti dar vaikystėje. Tai pasiekti padėtų visuomenėje dažnai minima gerovės valstybės idėja – būdas efektyviai, su ne-didelėmis sąnaudomis spręsti pagrindines gyvenimo rizikas, susi-jusias su darbu, pajamų nestabilumu, taip pat sveikatos apsauga.

A. Koroliovo nuotr.

mo, sveikatos apsaugos standartų. „Ne taip jau sunku suvokti, kas yra darni, stabili visuomenė, galinti ju-dėti į priekį. Mes turime nusistatyti sistemą, kaip galėtume judėti į bū-tinus pokyčius. Kitaip darnios siste-mos nepastatysime“, – konstatavo profesorius.

Vaikų sveikata – svarbi investicijaValstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriau-sioji patarėja Vilma Maslauskienė konferencijoje pabrėžė, kad itin svarbu stiprinti vaikų sveikatą ir formuoti jų įpročius – taip pati visuo-menė taps sveikesnė. Jos teigimu, neramumų kelia naujausia Europos Komisijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi-zacijos apžvalga – tik 44 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad jų sveikatos būklė yra gera. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad šalyje dėmesys sveikai mitybai didėja, tačiau jo trūksta formuojant darbo ir poilsio režimo įpročius, o vaikų kasdienis fizinis ak-tyvumas nėra užtikrinamas. Pasak. V. Maslauskienės, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams per dieną ne mažiau nei 60 minučių būti aktyviems, tačiau audito rezul-tatai rodo, kad ikimokyklinio arba bendrojo ugdymo įstaigos tam skiria labai mažai dėmesio. „Mažas tėvų, įtėvių ir globėjų įsi-traukimas į mokyklų organizuojamus

renginius. Ne visose ugdymo įstaigo-se visuomenės sveikatos specialistai gali įsitraukti į bent vieną sveikatos stiprinimo renginį per metus, nes 6 procentai įstaigų tokių darbuotojų visai neturi, o 85 procentai dirba ne visu etatu. Pedagogams turėtų būti parengta daugiau kvalifikacijos kėlimo programų sveikatos stipri-nimo tema – šiuo metu jos sudaro 0,7 procento visų programų“, – teigė V. Maslauskienė.

Dėmesys Maltos ordino veiklaiKokia yra Maltos ordino atsiradimo istorija? Kuo šiomis dienomis užsii-ma ordinas? Apie tai konferencijoje kalbėjo Maltos ordino pagalbos tar-nybos prezidentas Bronius Einars’as. Pasak jo, šiandien ordinas veikia net 120­tyje šalių ir daugiausia dėmesio skiria sveikatos apsaugai. „Todėl visame pasaulyje didžiausiose, taip pat skurdžiausiose šalyse steigiamos ligoninės, medicinos centrai, vykdo-mos sveikatos, profilaktikos progra-mos“, – kalbėjo prezidentas. Jo teigimu, senyvo amžiaus žmonės ir senëjanti visuomenë taip pat yra Maltos ordino dėmesio centre, daug dirbama ir su neįgaliaisiais, vaikais. „Pastaruoju metu Maltos ordinas labai aktyviai dalyvauja pabėgėlių integracijos procese. Per pabėgėlių problematiką puikiai at-skleidžiamos Maltos ordino veiklos. Maltiečiai yra vienas pagrindinių or-ganizatorių visose pabėgėlių gelbėji-

mo operacijose“, – teigė B. Einars. Pradėjęs veiklą Lietuvoje Maltos ordinas neturėjo aiškios strategijos, pagrindiniai jo nariai buvo medikai ir mokytojai. Šiandien ordinas vie-nija daugybę jaunų žmonių, veikia 42­ose Lietuvos vietovėse ir globoja daugiau nei 2600 senolių. 4­oji nacionalinė visuomenės sveika-tos konferencija – jau tradicija tapęs vienas didžiausių Universiteto ren-ginių, kasmet suburiantis Lietuvos ir pasaulio sveikatos, ekonomikos, politikos specialistus, taip pat kitų sričių ekspertus. Šiais metais konfe-rencija žymi svarbų įvykį – Visuome-nės fakultetas skaičiuoja 25­uosius savo veiklos metus, todėl renginyje fakulteto dekanė prof. Ramunė Ka-lėdienė kalbėjo apie fakulteto raidą, jo indėlį gerinant gyventojų sveikatą.

Konferencija subūrė daugybę fakul-tetui svarbių asmenų – buvusius ir esamus dėstytojus, studentus, joje dalyvavo ir fakulteto krikštatėviu laikomas LSMU tarybos pirmininkas prof. Vilius Jonas Grabauskas. Lietuvos visuomenës sveikatos aso-ciacija konferencijoje įteikė ir Metų visuomenės sveikatos apdovanoji-mą. Jis atiteko Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos rizikos veiks-nių vertinimo skyriaus vedėjo pava-duotojui Algirdui Keblui. Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profeso-rius Mindaugas Stankūnas, kuris su komanda suorganizavo jau ketvirtą nacionalinę visuomenės sveikatos konferenciją, pažadėjo, kad kitais metais sulauksime ir jubiliejinės, penktosios, konferencijos.

INFORMACIJA6 avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

Gruodžio 6 d., penktadienį, Kauno klinikose paminėta Tarptautinė savanorių diena. Buvę ir esami savanoriai dalijosi mintimis apie savanoriavimo svarbą ir pabrėžė, kad žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.

XI LIETUVOS NEUROMOKSLŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJA „ELGSENOS MEDICINA IR NEUROPLASTIŠKUMAS“

Virtualiosios realybės programos „Virtualiosios realybės kelionė po žmogaus smegenis“ (Virtual Tour into the Human Brain) kūrėjai Kalpana Kare, dr. Corrado Cali ir Daniya Boges.

Prof. Milena Korastenskaja pasakoja apie smegenų ir kompiuterio sąsajos prietaisų panaudojimą medicinoje.

Konferencijos dalyviai išbando virtualiosios realybės programos „Virtualiosios realybės kelionė po žmogaus smegenis“ demonstraciją.

Palydovinis darbinis seminaras „g.tech smegenų ir kompiuterio sąsaja valdymui, įvertinimui ir rea-bilitacijai“ buvo skirtas susipažinti ir darbiniams įgūdžiams įgyti panaudo-jant neurotechnologinius smegenų ir kompiuterio sąsajos prietaisus. Sme-genų ir kompiuterio sąsajos prietai-sai leidžia įrašyti žmogaus smegenų signalus ir juos paversti tiesioginë-mis komandomis, galinčiomis valdyti kompiuterį ir išorinius įrenginius – tokiu būdu atkuriamos, papildomos, sustiprinamos prarastos kūno funk-cijos. Paskaitas apie adaptyviuosius, biologiniu grįžtamuoju ryšiu parem-tus neurotechnologinius algoritmus, invazyvias ir neinvazyvias smegenų ir kompiuterio sąsajos sistemas, tai-komas paciento sąmonės sutrikimo sunkumui nustatyti, bendravimui su neįgaliu pacientu, neuroprotezams valdyti, neuroreabilitacijai po sme-genų insulto ir traumų, skaitė prof. Milena Korastenskaja (Neuromokslų institutas, AdventHealth Orlando, Florida, JAV) ir Woosang’as Cho (g.tec medical engineering, Austrija). Seminaro dalyviai išbandė elektro-encefalogramos signalais paremtus smegenų ir kompiuterio sąsajos prietaisus dilbio raumenims stimu-liuoti ir rašyti mintimis kompiuterio ekrane parenkant simbolius.

4 p.

Antrasis palydovinis renginys, vir-tualiosios realybės demonstracija „Virtualiosios realybės kelionė po žmogaus smegenis“ leido persikelti į žmogaus smegenis, paklaidžioti po neuronų tinklų platybes, ste-bėti neuronų soma, dendritiniais medžiais sklindančius elektrinius signalus, neurotransmiterių sukelia-mą sinapsių aktyvavimą, astrocitų sinapsëms tiekiamo glikogeno vir-

Virtualiosios realybės programos „Virtualiosios realybės kelionė po žmogaus smegenis“ demonstracijos akimirka – neuronų sinapsės aktyvumo vizualizacija.

Woosang’as Cho ruošia seminaro dalyvį eksperimentui – rašymui mintimis panaudojant smegenų ir kompiuterio sąsajos įrangą.

Autorės ir organizatorių nuotr.

timą pieno rūgštimi, kuri aprūpina sinapses augimui, t. y. mokymuisi, būtina energija. Virtualiosios realy-bės demonstraciją pristatė jos kūrė-jai dr. Corrado Cali, Daniya J. Boges ir Kalpana Kare (Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijos universite-tas, Thuvalis, Saudo Arabija). Moks-lininkai panaudojo savo mokslinių tyrimų apie neuronų ir astrocitų sąveiką rezultatus ir Mėlynųjų sme-

genų projekto (Blue Brain Project) (Ženeva, Šveicarija) kompiuterinius smegenų žievės tinklų modelius.Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 140 mokslininkų, gydytojų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, ir studentų iš Indijos, Korėjos ir kt. šalių, buvo pristatyti 39 stendiniai pranešimai. Geriausių stendinių pranešimų ap-dovanojimus laimėjo dr. Silvija Jan-

kevičiūtė (LSMU Neuromokslų insti-tutas), Livija Šarauskytė (VU Gyvybės mokslų centras), Kristina Šveistytė (Notingemo universitetas, Jungtinė Karalystė), Mehrdad Naderi (Latvijos universitetas).Konferenciją ir palydovinius rengi-nius organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Di-džiojo universitetas ir Lietuvos neu-romokslų asociacija.

Kauno klinikų nuotr.

SAVANORYSTĖ – TAI ABIPUSĖ BENDRYSTĖ TARP SAVANORIO IR PAGALBĄ GAUNANČIOJO

Slaugos koordinavimo tarnybos vado-vė dr. Vilma Raškelienė, dėkodama

kiekvienam savanoriui, įteikė padėkos raštus ir dovanas už kilnų darbą pa-cientų labui. „Ačiū jums visiems. Jūsų prasminga pagalba yra be galo svarbi ligoninei. Džiaugiamės, kad aktyviai besidominčiųjų šia veikla ligoninėje vis daugėja.“Viena iš Kauno klinikų savanorių – Dalė Kverevičiūtė, onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos EIVENA valdybos narė, kuri pavasarį subūrė draugijos moteris ir pusę metų drauge savanoriavo ligoninėje. „Kauno klinikose pradėjau savano-riauti pajutusi ir pamačiusi būtinybę. Dažnai lankausi čia ir neretai susidu-riu su informacijos stoka. Dažnai pati nerasdavau reikalingų skyrių, todėl pamaniau, kad ir kitiems žmonėms

galbūt taip būna, todėl nusprendžiau padėti. Savanoriavau informaciniame poste ir lydėjau pacientus iki konkre-čios jų ieškomos vietos.“„Man labai patiko judėjimas ir veiksmas, besikeičiantys žmonės ir situacijos, vis kiti palydėjimo taškai. Anksčiau man tuneliai buvo labai klaidūs, tačiau dabar aš orien-tuojuosi juose ir lydžiu kitus žmo-nes“, – sako Dalė, kuri pabrėžė, kad ir kitiems žmonėms rekomenduotų savanoriauti Kauno klinikose. Moteris pasakoja, kad visada norėjo savanoriauti, tačiau darbai ir buitis neleido. „Susirgus onkologine liga atsirado didelis noras save realizuo-ti. Man savanorystė – tai abipusė bendrystė tarp savanorio ir pagalbą gaunančiojo. Nepakartojamas jaus-mas, kai gali padėti. Padėdamas kitam, padedi pats sau“, – mintimis dalijasi savanorė. Aktyvi moteris savanoriauja ir Kauno hospiso na-muose, asociacijoje POLA. Prie arbatos puodelio savanoriavimo patirtimi besidalijantieji kalbėjo apie

kilnų šios veiklos tikslą – pagalbą kitam, prasmingumą ir savanorio asmenybės augimą ir tobulėjimą.Kauno klinikose savanorystės progra-ma pradėjo veikti 2015 m. pavasarį. Šios veiklos metu savanoriai turi unikalią galimybę įgauti specifinių žinių, suteikti pagalbą kitiems ir daly-tis gerumu bei teigiamomis emocijo-mis. Prieš pradėdamas savanoriauti, būsimasis savanoris turi išklausyti įvadinius kursus. Kursuose daug dė-mesio skiriama psichologiniam pa-rengtumui, darbo etikai, pretendentai supažindinami su įstaigos vidaus taisyklėmis, informacijos konfidencia­lumo įsipareigojimais, darbų saugos pagrindais, higienos normomis.Kauno klinikų savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas, nuoširdus, užjaučiantis, norintis padėti kitiems žmogus. Vienkartinės savanoriškos veiklos savanoriu gali tapti asmuo, vyresnis kaip 14 m., ilgalaikės ar trumpalaikės savanoriškos veiklos savanoriu – vyresnis kaip 16 m.

Kauno klinikų inf.

INFORMACIJA 7avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

Gruodžio 8 dieną, sekmadienį, vyko kasmetinis LSMU darbuotojų vaikų kalėdinis renginys.

Šiais metais vaikus džiugino Raganiukės teatro interak-tyvusis spektaklis „Trys paršiukai pasitinka Kalėdas“.

Į spektaklį buvo įtraukti ir vaidino patys vaikučiai. Vaikų laukė Kalėdų senelio dirbtuvės, kur vaikai kartu su tėve-liais galėjo kūrybingai dekoruoti imbierinius sausainius. Kaip ir kiekvienais metais, tęsėme tradiciją ir kvietėme vaikus pakabinti ant eglutės savo pagamintus kalėdinius žaisliukus ir dalyvauti gražiausio kalėdinio žaisliuko kon-kurse. Šiais metas vaikai su tėveliais pagamino rekordiškai didelį skaičių žaisliukų, kurie bus pakabinti LSMU centri-niuose rūmuose ant pagrindinės eglės. Darbuotojai galės balsuoti už jiems labiausiai patinkantį žaisliuką iki sausio 8 dienos, tada ir apdovanosime nugalėtoją.

Kultūros centro inf.

LSMU DARBUOTOJŲ VAIKŲ KALĖDOS

A. Koroliovo nuotr.

V MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA„FIZINIAI PRATIMAI SVEIKATINIMUI IR REABILITACIJAI“Lapkričio 28 d. įvyko jau penktoji mokslinė praktinė konferencija „Fiziniai pratimai sveikatinimui ir reabilitacijai“, kurioje dalyvavo daugiau nei 150 sporto medicinos, kineziterapijos, ergoterapijos, reabilitacijos specialistų, mokslininkų ir studentų. Kaip ir kasmet, konferenciją organizavo LSMU MA Slaugos fakulteto Sporto medi-cinos klinika ir Lietuvos sporto medicinos federacija.

Konferencijos dalyvius sveikinusi Slaugos fakulteto dekanė prof. dr.

Jūratė Macijauskienė pasidžiaugė, kad ši konferencija jau tampa gražia tradicija ir palinkėjo ją tęsti ir kitais metais. Sporto medicinos klinikos do-centė ir Lietuvos sporto medicinos fe-deracijos viceprezidentė doc. dr. Alma Kajënienë pristatë naujai parengtas Europos prevencinės kardiologijos draugijos rekomendacijas dėl paci-entų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, sportavimo. Jose atsisakoma paternalistinio požiūrio ir gerbiama paciento autonomija, o sprendimą dėl dalyvavimo sportinėje veikloje rekomenduojama priimti atsižvelgiant į: simptomus, staigios mirties riziką, ligos eigą, paciento amžių, pasirinkto fizinio krūvio po-būdį ir intensyvumą. Labai didelis dė-mesys skiriamas laisvalaikio fiziniam aktyvumui, nes jis mažina kitų ligų riziką širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Konferen-cijos dalyviai susidomėję klausėsi lektorės dr. Brigitos Zachovajevienės skaitomo pranešimo apie dubens asimetrijas ir tarpraumeninius konf-liktus. Gydytojas Dalius Barkauskas kalbėjo apie funkcinių ir struktūrinių sutrikimų vertinimo ypatumus, tinka-mo sutrikimo diagnozavimo ir tyrimo svarbą. Aptarė skausmą sukeliančius veiksnius: „Šiuolaikinis žmogus pagal statistiką sėdi ilgiau negu miega. Sta-tistiškai mes sėdime 9,5 val. per parą, o miegame mažiau kaip 6 valandas. Ir tai yra ne visai teisinga“. Aptarė padėtį, situacijas, pažeidžiančias stuburą, bei tam tikrų fizinių pratimų

saugumą. Kalbėjo apie radiologinių tyrimų svarbą bei daromas klaidas juos atliekant. Pateikė, kaip reikėtų metodiškai tinkamai ir profesiona-liai įvertinti kūno statiką atliekant rentgeno nuotraukas. Doc. dr. Renata Žumbakytė­Šermukšnienė pateikë šių dienų aktualijas apie optimalią sportininkų mitybą. Sporto medici-nos gydytoja teigė, kad net 20 proc. dažniau valgymo sutrikimai nustatomi sportuojantiems asmenims, nei ne-sportuojantiems. Dažnai atletai gauna per mažai kilokalorijų, todėl gauna per mažai energijos. Dėl šių priežasčių sportininkai nepasiekia norimų rezul-tatų, atsiranda nuovargis, silpnumas. Sporto medicinos rezidentė Miglė Baranauskaitė supažindino su nau-jausiomis fizinio aktyvumo rekomen-dacijomis. Remiantis naujausiomis gairėmis, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio riziką, fizinis aktyvumas turi būti bent jau 5 kartus didesnis nei rekomenduojamas. Taip pat pranešėja pabrėžė, kad vaikams iki 15 metų nerekomenduojama anks-tyva sporto specializacija, o asme-nims, sergantiems cukriniu diabetu bei nėščiosioms, fizinio aktyvumo rekomendacijos niekuo nesiskiria nuo bendrosios populiacijos. Pasak sporto medicinos rezidento Karolio Stonio, maisto papildai turi mažai įtakos sportininko organizmui, tačiau juos pasaulyje vartoja daugiau nei 87 proc. populiacijos, dažniausiai jie vartojami netinkamai ir per dideliais kiekiais. Tik 4 proc. sportininkų papildų klausimais konsultuojasi su gydytojais. Sporto medicinos gydytoja Diana Baubinienė

pristatė pranešimą apie translyčių sportininkų privalumus ir jų nepalan-kias aplinkybes. Iškėlė klausimą „ar gali translyčiai sportininkai varžytis lygiaverčiai ir prasmingai?“Po pietų konferencijos dalyviai susi-rinko į trumpųjų mokslo pranešimų sesiją, kurioje temų įvairovė neleido nuobodžiauti, o klausytojų klausimai

V. Poškaičio nuotr.

pranešėjus paskatino įdomiai dis-kusijai. Prizas už geriausią trumpąjį mokslo pranešimą šiemet buvo įteiktas LSMU antrosios pakopos studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ magistrantui Neilui Zagorskiui, pristačiusiam darbą „Manualinės terapijos ir raumenų elektrostimuliacijos poveikis fiziškai

aktyvių asmenų viršutinės nuga-ros dalies miofascijiniam raumenų skausmui“.Organizatoriai dėkoja visiems ren-ginio dalyviams. Didelis dalyvių susidomėjimas suteikia įkvėpimo jau kurti planus ir ateinančių metų konferencijai.

Sporto medicinos klinikos inf.

INFORMACIJA8 avevita/2019 m. gruodžio 13 d., Nr. 41

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba,LSMU Leidybos namai A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/kiti-padaliniai-ir-organizacijos/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktoriusRedakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasVita RIŠKEVIČIENĖ, Veterinarijos fakulteto dekanėRolandas STANKEVIČIUS, Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 ŠiauliaiEl. paštas: info@titnagas.ltTiražas – 800 egz.Leidinys skirtas LSMU ir Kauno klinikų darbuotojams, studentams

LSMU Leidybos namų Laikraščių leidybos skyrius:Irena BUBNYTĖ, redaktorė Aida JAKIMAVIČIENĖ, redaktorėNijolė DRAGŪNIENĖ, korektorėJelena BABACHINA, maketuotoja

Ingrida ULOZIENĖ, Mokslo centro vadovėTomas LAPINSKAS, Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos viešųjų ryšių specialistai: Rasa MASIOKAITĖ, Tautvydas BULVIČIUS, tel. 8 37 327243, vt. 5131Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos specialistės:Eglė AUDICKAITĖ, Karolina VAIKŠNORAITĖ

REDAKCIJA: RËMËJAS:

LSMU Akademinis choras „Neris“ visą miesto bend ruomenę ir svečius kviečia į savo tradicinį kalėdinį koncertą! Kviečiame gražiausią metų šventę pasi­tikti su muzika, jaukų advento vakarą praleisti su daina draugų ir artimųjų apsuptyje. Šių metų koncerte išgirsite viso pasaulio kompozitorių kūrinius net šešiomis kalbomis. Koncertas vyks gruodžio 19 d. 18 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, Rotušės a. 8. Įėjimas nemokamas.Prieš koncertą 17 val. kviečiame dalyvauti šv. Mišiose.

LSMU Akademinio choro „Neris“ inf.

Kartu mes galime padovanoti gyvenimą!

Kraujo centras maloniai kviečia Jus tapti neatlygintinais kraujo donorais ir

padėti tiems, kurie laukia Jūsų pagalbos.

Darbo laikas:I, III, V – 8–18 val. II, IV – 9–19 val.

VI – 9–14 val.

Informacija teikiama:

kraujo.centras@kaunoklinikos.lt

Adresas: Eivenių g. 2, Kaunas

8 37 787372, 8 37 326500

Nuoširdþiai uþjaučiame vyresniàjà slaugytojà-slaugos administratorę

Romà Barvainienędėl mylimo Tėvelio mirties.

Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos

bei Operacinės skyrių kolektyvai

Netekus Tėvelio, uþjaučiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus

vyresniàjà slaugytojà-slaugos administratorę Romà Barvainienę. Telydi paguoda ir dvasios stiprybė…

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės

vyresniosios slaugytojos-slaugos administratorės

Gruodžio 17 d. 9.30 val. LSMU MA Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aistė Jekabsone Farmacijos fakulteto 126 auditorijoje skaitys viešąjį pranešimą „Fiziologiniai ir patologiniai ląstelių kultūrų modeliai bioaktyvių junginių paieškos tyrimams“. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Gruodžio 19 d. 12.30 val. LSMU MA MF Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos lektorė dr. Alina Kuzminienė Kauno klinikų Didžiojoje auditorijoje (Eivenių g. 2, Kaunas) skaitys viešąjį pranešimą „Didžiausi iššūkiai diagnozuojant ir gydant klausos sutrikimus vaikų amžiuje“. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Viešasis pranešimas!

■ Vyresniojo slaugytojo-slaugos administratoriaus 1,0 et. Akių ligų klinikos Suaugusių akių ligų stacionaro skyriuje (nuo 1303,4 Eur už 1,0 et. darbo krūvį, neatskaičius mokesčių);■ Vyresniojo slaugytojo-slaugos administratoriaus 1,0 et. Skubiosios medicinos klinikos Skubios pagalbos skyriuje (nuo 1520,64 Eur už 1,0 et. darbo krūvį, neatskaičius mokesčių).

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: slaugos studijų baigimo diplomas, bendrosios praktikos slaugytojo licencija, ne mažesnis kaip 3 metų medicininio darbo stažas. Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), veiklos planą pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai iki 2020­01­03. Išsami informacija teikiama tel. 8 37 326237, Eivenių g. 2, Kaunas.

Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS 5 METŲ KADENCIJAI:

PADËKA

Nuoširdžiai dėkoju Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovui prof. Ryčiui Rimdeikai, dr. Dainiui Razuke­vičiui ir dr. Simonui Grybauskui už man atliktą ilgai planuotą, didelę operaciją. Visada būsiu dėkinga gydytojams už

profesionalumą, rūpestingumą bei visam skyriaus personalui – už malonų bendravimą ir priežiūrą.Alina Urbonaitė

Gyd. Sauliui Bradulskiui ir gyd. chirurgui Audriui Paršeliūnui PADËKA už man sugrąžintą gyvenimą ir nuoširdų gydymą. Dėkoju, kad esate neabejingi svetimų skausmui.

Liudmila Arcimavičienė

Nuoširdžiai dėkoju Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus gydytojams dr. Giedrei Gelžinienei, doc. Vaidui Mati­jošaičiui, gydytojoms rezidentėms Julijai Čiauškaitei ir Gretai Veličkaitei, skyriaus slaugytojams už profesionalumą,

nuoširdumą ir atsakingumą. Staiga susirgus, buvau ištirta, paskirtas gydymas, suteiktos konsultacijos. Man buvo laiku suteikta profesionali pagalba ir dabar jaučiuosi gerai. Neurologijos klinikos darbuotojams linkiu sėkmės Jų atsakingame darbe, asmeninės laimės ir Dievo palaimos.

Pagarbiai, Ona Šulcienė