nr.2 (2007) virselis - vgtu.lt · yvenimas vgtu 6 gedimino universitetas 2007/2 priëmimo konkurse....

GEDIMINOUNIVERSITETAS

2007 Nr.2

Universiteto ávykiø mozaika

Kovo 29 dienà Gedimino klube Lietuvos statybos inþinieriø

sàjungos Vilniaus klubo nariams ir sveèiams buvo pristatytas

vadovëlis bûsimiems statybininkams „Statybos procesø techno-

logija”. Autoriai: prof. habil. dr. E.K.Zavadskas, A.Karabliko-

vas, P.Malinauskas, P.Mikšta, H.Nakas ir R.Sakalauskas.

Senato posëdyje pristatyta rektoriaus 2006 m. ataskaitaKyla naujieji VGTU rûmai

Nuo balandþio 20 d. VGTU Studentø atstovybë turi

naujà prezidentà: Justas Nugaras (kairëje) perduoda

postà Evaldui Kundrotui.

Balandþio 3 d. Gedimino klube vyko Ramunës Stukienës paskaita „1791 m. Konstitucija - pirmoji rašytinë konstitu-

cija”. Diskusija virto jos klausiusiø studentø ir dëstytojø diskusija, klausimø ir atsakymø dialogu. 1791 m. Konstitucija

buvo pirmoji rašytinë Konstitucija, kurioje, dar anksciau nei JAV ar Prancûzijoje, buvo pagrásti demokratiniai valstybës

ir savivaldybës pagrindai. Paþangiai màstantys bajorai, kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis, karaliaus Augustino

Poniatovskio remiami ir palaikomi 1791 05 03 priëmë Respublikos Konstitucijà, kuri turëjo pakeisti teisinius bendros

Respublikos valdymo pagrindus ir išvesti Lietuvà ir Lenkijà iš bejëgiškumo.

Paskaita sulaukë daugelio klausytojø dëmesio ir pamàstymø apie tuometinæ ir dabartinæ Lietuvos politinæ erdvæ bei

kontekstà.

Knygos þenklu vadinama pavienio asmens, ástaigos ar visuomeninësbibliotekos nuosavybës þymë knygoje. Knygos priklausymà gali rodyti ne tiktiesioginis nuosavybës árašas, áspaudas, ekslibris, bet ir donacinis þenklas,kuriuo paþymima, kas (o daþnai ir kam) knygà dovanojo. Knygos þenklaiatsirado norint apsaugoti knygas nuo vagysèiø, pagrobimø kaip labai vertingàir brangø turtà. Per ilgà laikà šiø þenklø formos ir vartojimo bûdai keitësi,taèiau noras ir reikalas þymëti valstybinës ir privaèios bibliotekos knygasnuosavybës þenklu išliko iki mûsø dienø (...). EKSLIBRIAI. 15a. pabaigojepasirodë pirmieji ekslibriai. 16-17 a. jie dar reti. 18-19a. – tai patipopuliariausia ir masiškiausia knygos þenklø rûšis, o 19 a. pabaigoje ir 20 a.pradþioje juos ima išstumti funkcionalesni knygos atspaudai. Ekslibris (lot.Ex libris — „iš knygø“) popieriaus lapelis su išspausdintu jame knygos savininkoasmenvardþiu, inicialais ar bibliotekos pavadinimu (su menišku piešiniu),áklijuojamas knygon daþniausiai viršelio vidinëje pusëje, kartais priešlapyje,tituliniame lape ir pan. (...) Ekslibriso išskirtinë savybë yra ne frazë „ex libris“,o tai, kad jis tiraþuojamas atskirais lapeliais ir vëliau áklijuojamas á knygas.

Iš knygos: V. Kisarauskas. Lietuvos knygos þenklai. Vilnius, 1984.

Mariaus LiugailosEx Libris parodabibliotekos Galerijoje A

1

REDAKCIJOS ADRESAS:Saulëtekio al. 11, 525 kab.10223 VilniusTEL.: (85) 2744936FAKSAI: 2700112, 2700114

EL. PAÐTAS: [email protected] [email protected]

L. e. p. redaktorius Arnoldas ÐneiderisRedaktorë Asta VerbickienëDauguma nuotraukø - Alekso JauniausVirðelyje - Editos Utarienës vitraþas

Spausdino UAB „Baltijos kopija“,Kareiviø 13B, 09109 Vilnius5 spaudos lankai

Tiraþas 250 egz.

Pasiraðyta spaudai 2007 04 27Uþsakymo nr. 3528Pardavimo kaina sutartinë

LEIDËJAS: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

GEDIMINOUNIVERS ITETAS

2007 NR. 2 2 2 2 2 (56)(56)(56)(56)(56)

ISSN 1392-5857

ÞURNALO

PUSLAPIUOSE:SENATE 2

Priëmimo komisijos veikla – stojanèiøjø gausos garantasDoc. dr. Romualdas KLIUKAS 4

Varëna, Merkinë prisiminë akademikàJulius NORKEVIÈIUS 7

Staþuotë uþsienio bibliotekoseLiana JAKUBOVIÈ, Vaida PLAUÐKAITË ir Vaida SOBECKYTË 10

BALTECH konferencija – diskusija apie ateitáProf. habil. dr. Algirdas Vaclovas VALIULIS 12

Artilerijos tæsinio paieðkosJulius NORKEVIÈIUS 15

„Know-how“Genovaitë SINICIENË 16

„Nurimæs vëjas leidþia iðtirpti augalø riboms...“Tomas KAÈERAUSKAS 18

Pergalë futbolo aikðtelëjeAlbertas TARULIS 18

Atsigræþus á profesoriaus publikacijasJulius NORKEVIÈIUS 20

Visus pasitinka su ðypsena...Vitalija NAKIENË 22

Keturiasdeðimt penkeri Raimundo Kirvaièio metaiProf. habil. dr. Roma RINKEVIÈIENË,prof. habil. dr. Romanas MARTAVIÈIUS 24

Prasmingas kolegos Petro jubiliejusDoc. dr. Vidmantas JOKÛBAITIS,doc. dr. Benediktas UÞPOLEVIÈIUS 27

Sveikiname JubiliatàDoc.dr. Vytautas BUÈINSKAS, doc. dr. Arûnas JAKÐTAS 28

Mûsø vedëja ðvenèia jubiliejøKolegos iš Uþsienio kalbø katedros 29

„Vingio“ koncertmeisteris ðvenèia garbingà jubiliejø„Vingio“ kolektyvas 30

VIII chorø festivalis „Dainuokim“Giedrë SVEIKAUSKAITË 32

Nepriklausomybës dienos minëjimo koncertas su „Gabija“Lina DIJOKAITË 33

Uþ laisvà vëjà greièiauLekt. Jonas PEÈIÛRA 34

Festivalyje piligrimø ir studentø miesteRasa KRIÐÈIÛNAITË 37

Kurti pasaulá ir save. VIII tarptautinis universitetø teatrø forumas 38

Gyvenimas VGTU

2GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

2007 04 03 posëdyje:

Pagerbti aukðtojo mokslo vadovëliø konkurso nu-galëtojai:

Pirmoji vieta – A. Smilgevièiaus vadovëliui „Auto-matikos mikromaðinos“.

Antroji vieta – A. V. Valiulio vadovëliui „Naujos me-dþiagos“.

Treèioji vieta – vadovëliø komplektui: P. Baradoko,R. Belevièiaus, A. Èiuèelio, E. Michneviè, L. Syro „Te-orinë mechanika. Statika“ ir „Teorinë mechanika. Ki-nematika“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mono-grafijø konkurso laimëtojai:

Pirmojo laipsnio diplomas A. Kaklauskui, E. K. Za-vadskui uþ monografijà „Internetinë sprendimø para-ma“.

Antrojo laipsnio diplomas V. Ginioèiui uþ monogra-fijà „Padëties ir poslinkiø matavimas“.

Treèiojo laipsnio diplomas A. Èyrui, A. Borkowski,R. Karkauskui uþ monografijà „Theory and Methodsof Optimization of Rigid-Plastic systems“.

Daktaro diplomai áteikti: Rolandui Oginskui, Dovi-lei Vojevodinai, Linui Juknevièiui, Donatui Lipinskui,Irmantui Trimoniui, Elenai Maèiulaitytei, Tomui Re-kaðiui, Tomui Ruzgui, Giedriui Ðiupðinskui, KæstuèiuiValanèiui, Jonui Jakaièiui, Tatjanai Grigorjevai, Sal-vinijai Kirvaitienei ir Virginijui Gerdviliui.

Patentas áteiktas: Vytautui Jonui Stauskiui „Statybi-nis garsà izoliuojantis mazgas“.

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO

UNIVERSITETAS32007/2

Patvirtinta:– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2006 m.

rektoriaus ataskaita.– Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2006 m.

pajamø ir iðlaidø sàmatos ávykdymo ataskaita ir Vil-niaus Gedimino technikos universiteto 2007 m. paja-mø ir iðlaidø sàmata.

– Vilniaus Gedimino technikos universiteto plëtrosplanas 2007-2013 m.

– Magistrantûros studijø programos: Informacinëselektroninës sistemos, Kompiuteriø inþinerija ir Veik-los procesø valdymo technologijos.

Pritarta:– Prof. habil. dr. R. Kirvaièio kandidatûrai Valstybi-

niam apdovanojimui. – Prof. habil. dr. R. Kirvaièio,prof. doc. dr. P. Vainiûno ir prof. habil. dr. R. Maèiulai-èio kandidatûroms á VGTU Termoizoliacijos institutodirektoriaus konkursø komisijà.

– Terminuotø darbo sutarèiø sudarymui su: M. Ma-riûnu, V. Vekteriu, P. Èyru, P. Vainiûnu, A. J. Naku, E.Purliu ir J. V. Astrausku.

Profesoriaus pedagoginiai vardai suteikti: Leonui Us-tinovièiui, Povilui Tamoðauskui ir Stanislovui Kalantai.

Docento pedagoginiai vardai suteikti: Graþinai Gri-galiûnaitei-Vonsevièienei, Vladislavui Kutut, Dariui Ba-èinskui, Jolantai Sereikaitei, Vincui Valavièiui, DainiuiMiðkiniui, Boleslovui Krikðtaponiui, Rasai Morkûnie-nei, Nikolaj Ðeðok, Igor Iljin, Girûtai Kazakevièiûtei-Januðkevièienei, Daliai Eidukienei ir Tomui Kaèeraus-kui.

Gyvenimas VGTU

4GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Priëmimo komisija – tryliktusveiklos metus skaièiuojantis uni-versiteto padalinys, „tarpinin-kaujantis“ papildant universite-to studentø gretas. Padalinys ge-rai paþástamas studentams, sto-jantiesiems, jø tëvams, èia dirbair lankosi daþnas universitetodarbuotojas. Priëmimo komisijo-je triûsia keturi nuolatiniai dar-buotojai ir gausus talkininkø bû-rys: dëstytojai, kurie kasmet su-kvieèiami á informacinæ-agitaci-næ grupæ; stojanèiøjø priëmimuiskiriami fakultetø atsakingiejisekretoriai; antro kurso studen-tai èia atlieka praktikà.

Ðiømetiniai stojantieji pasitin-kami nesenai suremontuotosepatalpose. Modernus šiuolaikinisinterjeras padeda Priëmimo ko-misi jos darbuotojams sukurtijaukià atmosferà, patraukti sto-janèiøjø simpatijas mûsø univer-sitetui.

Priëmimo komisijos darbusglaustai apibûdinti galima ðiaispunktais:

� priëmimo á pagrindiniø

studijø pirmà kursà taisykliø ren-gimas ir derinimas;

� informacinis-agitacinis dar-bas;

� atvirø durø dienø renginiøorganizavimas;

� bendradarbiavimas su Lie-tuvos miestø ir rajonø ðvietimoskyriais;

� stojanèiøjø á pagrindinesdienines, neakivaizdines ir vaka-rines studijas dokumentø priëmi-mo komisijø sudarymas, jø dar-bo organizavimas ir kontrolë;

� stojamøjø testø uþduoèiørengimo organizavimas ir vykdy-mo komisijø sudarymas, jø dar-bo kontrolë;

� darbas Lietuvos aukðtøjømokyklø bendrajam priëmimuiorganizuoti asociacijos Valdybo-je;

� stojanèiøjø bei pakviestø-jø studijuoti ávestø duomenø tik-rinimas;

� papildomø priëmimø á pa-grindines studijas organizavimasir vykdymas;

� priëmimo rezultatø api-

bendrinimas.Informaciná-agitaciná darbà

galima pavadinti esmine Priëmi-mo komisijos funkcija, kuri rei-kalauja daugiausia pastangø, lai-ko ir iðlaidø. Nuo ðio darbo re-zultatø nemaþa dalimi priklausomûsø universiteto reitingai gau-sioje Lietuvos aukðtøjø mokyk-lø pasiûloje. Informacijà visuo-menei stengiamës paskleisti ávai-riomis priemonëmis, viena ið jø– ávairûs informaciniai, reklami-niai spaudiniai. Kasmet yra pa-rengiamas ir išleidþiamas leidinysstojantiesiems á VGTU. Šis lei-dinys gan populiarus, nes 10-12klasiø moksleiviai èia randa vi-sus atsakymus á pagrindinius,jiems iðkylanèius klausimus: kon-kursinio balo sandara, abitûrosegzaminø lygio pasirinkimas, sto-jimo eiga, studijø programø pa-sirinkimas, ásidarbinimo per-spektyvos ir daugelá kitø. Leidi-nys leidþiamas jau ne vieneriusmetus, jo turinys kasmet tobuli-namas, tampa vis iðsamesnis, pa-trauklesnis skaitytojui, didelisdëmesys skiriamas apipavidalini-mui. Ði informacinë knyga plati-nama atvirø durø renginiø, stu-dijø mugiø ir parodø metu, ve-þama á susitikimus mokyklose, jàgalima ásigyti atvykus á Priëmimokomisijà. Be ðio leidinio paren-giama begalë kitø spaudiniø: re-klaminis aplankas, bukletai apiefakultetus, plakatai, pateikiamamedþiaga á bendrà Lietuvosaukðtøjø mokyklø asociaci josbendrajam priëmimui organizuo-ti (LAMA BPO) leidiná ir kt. Vi-sa svarbiausia informacija apiestojimo tvarkà, studijø progra-

Priëmimo komisijos veikla – stojanèiøjø gausos garantas

Doc. dr. Romualdas KLIUKAS

Priëmimo komisi jos atsakingasis sekretorius

Gyvenimas VGTU

GEDIMINO


mas, aktualûs skelbimai, stojimorezultatai, konkursiniai balai,kvieèiamøjø sàraðai talpinami In-terneto puslapyje www.vgtu.lt/priemimas.

Informacinis darbas Priëmi-mo komisijoje vyksta kiekvienàdienà – sulaukiame stojanèiøjø,jø tëvø telefono skambuèiø, at-sakome á uþduodamus klausimuselektroniniu paštu, konsultuoja-me atvykusius. Vis tik geriausirezultatai informuojant visuome-næ pasiekiami organizuojant at-virø durø dienas universitete, su-sitinkant su moksleiviais Lietu-vos rajonø mokyklose, studijømugëse, respublikinëse bei tarp-tautinëse parodose, priimantmoksleiviø delegacijas. Šiais me-tais nemaþai Lietuvos mokykløpasinaudojo Priëmimo komisijosInterneto svetainëje paskelbtupasiûlymu organizuoti susitiki-mus. Tiesiog elektroniniu paštusuderinimas laikas ir vieta, nu-siunèiami parengti Priëmimo ko-misijos skelbimai – ir renginysávyksta be jokiø organizaciniøsunkumø ir kliûèiø.

Priëmimo komisi ja kasmetorganizuoja 3–4 atvirø durø die-nø renginius. Jø metu Priëmimokomisijos darbuotojai iðsamiaipaaiðkina susirinkusiems, kaipreikia teisingai organizuoti savolaikà ir veiksmus dokumentø pri-ëmimo ir testø laikymo metu, kassvarbu renkantis brandos egza-minus, paaiðkina stojamojo kon-kurso esmæ. Renginiuose akty-viai dalyvauja universiteto ir fa-kultetø vadovai. Stojantieji, jøartimieji gali pabendrauti su fa-kultetø dëstytojais, suþinoti iðsa-miau apie studijas konkreèiamefakultete, ásigyti ávairiø informa-ciniø leidiniø, stebëti vaizdo me-dþiagà, stendus. Studentø atsto-vybës jaunimas smagiai paben-drauja su nedràsiais moksleiviais,sudomindami atvykusiuosius stu-dentiško gyvenimo veikla ir pra-

mogomis. Panašus renginys ke-letà metø organizuojamas Alytu-je, kur sukvieèiamas aplinkiniørajonø jaunimas.

Kasmet dalyvaujame LAMABPO organizuojamose respubli-kinëse studijø mugëse Ðiauliuo-se, Kaune, Klaipëdoje bei kasmetvykstanèioje ir ypaè gausiai lan-komoje parodoje „Studijos“ Vil-niuje LITEXPO parodø centre.

Priëmimo komisijos darbasorganizuojamas koja kojon þen-giant su šiuolaikiniø technologi-jø taikymu. Priëmimo kompiute-rizavimas stojantiesiems paleng-vina ir supaprastina dokumentøregistravimo procedûras bei re-zultatø suþinojimà. Pavyzdþiui,jau antrus metus á VGTU vaka-rines ir neakivaizdines studijasgalima ástoti „neiðeinant ið na-mø“. Visa dokumentø ir praðy-mø priëmimo eiga vyksta ir In-ternetu, tereikia ávesti reikalin-gus duomenis, pageidaujamasstudijø programas, atestato pa-þymius bei kitus iðsilavinimo ro-diklius. Pasibaigus praðymø stu-dijuoti priëmimui, Internete skel-biami kvieèiamøjø studijuoti sà-raðai. Belieka atsiøsti notaro pa-tvirtintà brandos atestatà, sumo-

këti studijø ámokà uþ pirmàjá se-mestrà ir kibti á mokslus. Tokiupat bûdu vyksta priëmimas sto-janèiøjø, turinèiø aukðtàjá neuni-versitetiná iðsilavinimà (baigusiøkolegijas). „Kolegininkus“ pri-iminëjame ketvirti metai, jø stu-di jø pasirinkimas išaugo nuodviejø iki keturiø studijø progra-mø. Populiarumas ðiø studijø aki-vaizdus, pavyzdþiui, konkursas2006 m. á Verslo vadybos neaki-vaizdiniø nuotoliniø studijø pro-gramà – 9,02, bendras konkur-sas á visas programas – 4,01.

Pasirinkti studijø programas,abejojantiems savo galimybëmis,padeda konkursinio balo skai-èiuoklë, sukurta Priëmimo komi-sijos uþsakymu. Stojantysis, áve-dæs numatomus ar jau turimuskonkursiniø dalykø paþymius, ga-li suskaièiuoti konkursiná balà ákiekvienà VGTU studijø progra-mà, já palyginti su praëjusiø me-tø konkursiniu balu. Ši skai-èiuoklë kasmet atnaujinama,aiškesnis tampa jos panaudoji-mas.

Internete registruojami norin-tys pavasará laikyti meninio iðsi-lavinimo ir profesinio tinkamu-mo testus, dalyvauti bendrojo

Gyvenimas VGTU

6GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

priëmimo konkurse.Tai, kad jau nuo

2000 metø VGTU – Lie-tuvos aukðtøjø mokykløasociaci jos bendrajampriëmimui organizuoti na-rys, padëjo stojantiesiemssutrumpinti kelià á mûsøuniversitetà, o Priëmimokomisijos darbuotojams –tobulinti savo darbo ágû-dþius, gilinti þinias apie ki-tø aukðtøjø mokyklø pri-ëmimo subtilybes bei stu-dijø ávairovæ, teisingai in-formuoti stojanèiuosius,vertinti mûsø universiteto

reitingus lyginant su kitomisaukðtosiomis mokyklomis. Dþiu-gu, kad VGTU reitingai stojan-èiøjø priëmimo srityje uþimanuolatines aukštas pozicijas, pa-vyzdþiui, 2006 m. pagal áteiktøpraðymø skaièiø buvome antri poKTU, tik VU nusileidome pagalpraðymø, kuriuose paminëtabent viena VGTU studijø progra-ma, skaièiø ir pagal praðymø skai-èiø, kuriuose pirmuoju pageida-vimu nurodytas mûsø universite-tas. Ðie pasiekimai ne tik dþiugi-

na, bet ir skatina tobulinti Pri-ëmimo komisijos darbà ieðkotinaujoviø vykdant reklaminæ kam-panijà, bei organizuojant doku-mentø tvarkymà. Kadangi stojan-tieji praðymus pateikia arèiausiaijø esanèiai aukðtajai mokyklai,mûsø universitetas, neturintis fi-lialø (fakultetø) kituose miestuo-se, priëmimo komisijos padali-nius ásteigë Alytuje ir Panevëþy-je.

Þinia, rinktis studijas VGTUlabiausiai skatina – universiteto

absolventø ásidarbinimo, karje-ros galimybës bei algos dydþio ro-dikliai. Ðimtaprocentinis VGTUabsolventø ásidarbinimas aktua-lesnis nei visiška universitetokompiuterizacija, galimybë stu-dijuoti anglø kalba ar iðvykti se-mestrui mokytis á uþsienio uni-versitetus. Ypaè ðoktelëjo staty-bos inþinerijos ir su statybos ver-slu susijusiø studijø programøpopuliarumas. Tai rodo, kad dau-guma stojanèiøjø vis daþniau su-vokia, kad ðalies paþangà ir josgerovæ pirmiausia uþtikrina tech-nologijos mokslø specialistai, o,rinkdamiesi minëtas studijø pro-gramas, jaunuoliai garantuoja sauateitá.

Priëmimo komisijos darbuo-tojai kvieèia atvykti stojanèiuo-sius ir visus besidominèius mûsøuniversitetu darbo dienomis irðeðtadieniais á jaukias 204 kabi-neto patalpas Saulëtekio rûmuo-se, centriniame korpuse. Èia pa-dësime rasti atsakymus renkan-tis profesijà, dalyvaujant priëmi-mo konkurse, pildant stojimopraðymus.

Asmenybës

GEDIMINO


Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto bendruomenë ger-bia ir saugo sostinës techniðko-sios aukðtosios mokyklos ákûrë-jo akademiko Aleksandro Èyroatmintá. Jo vardu pavadinta mo-derni, šiuolaikiška mokomàjatechnika aprûpinta viena Funda-mentiniø mokslø fakulteto srau-tinë auditorija. Jau bene pen-kmetis, kai paþangiausi á statybi-næ mechanikà ir apskritai á me-chanikà besigilinantys studentaigauna A. Èyro stipendijà. Uni-versiteto vadovø rûpesèiu iðleis-ta Juozo Straþnicko monografi-ja ,,Akademikas AleksandrasÈyras. Gyvenimo spalvos“.

Statybinës mechanikos kated-ra surengë konferencijà, skirtà

savo mokytojo idëjoms aptarti,kaip jos diegiamos kasdienosmokslinëje veikloje. Jos darbuo-tojai vienaip ar kitaip pamini il-gameèio vedëjo, daugelio dakta-rø vadovo gimtadiená. Tà dienàbei per Vëlines jie susirenka prie

savojo Mokytojokapo, uþdega þva-kutes, padeda gëliøar vainikà ir tylosminute dar kartàmintimis paben-drauja su gerbiamuvadovu.

Ðiemetinë kovopenkioliktoji – ypa-tingas akademiko

Aleksandro Èyro gimtadienis.Jam bûtø suëjæ aðtuoniasdeðimt.Todël siekta, kad jubiliejus bûtøpaþymimas savajame universite-te, bet sulauktø ir visuomenësdëmesio. Todël akademiko bro-lis, Darbo ir gaisrinës saugos ka-tedros profesorius Petras Èyrasgal prieð metus pasiûlë Merkinëskraðtotyros muziejaus, bibliote-kos, Vinco Krëvës gimnazijos va-

dovams pristatyti moks-leiviams, visuomenei Juo-zo Straþnicko knygà,,Akademikas Aleksan-dras Èyras. Gyvenimospalvos“. Neiðkart siûly-mas sulaukë entuziastingopritarimo. Bet pamaþu ási-bëgëjo, sulaukë rajonomero Vido Mikalauskopritarimo ir akademikoAleksandro Èyro jubilie-jaus paminëjimas gimtojo-je Merkinëje tapo visoVarënos kraðto dviejø die-nø svarbus renginys.

Saulëtà, bet dar gero-

Varëna, Merkinë prisiminë akademikàJulius NORKEVIÈIUS

Varënos bibliotekos darbuotojai parengë parodëlæ apie Aleksandrà Èyrà

Prof. E.K.Zavadskas ir J.Straþ-nickas (nuotr. deðinëje) konferenci-joje dalijosi prisiminimais apieA.Èyrà

Asmenybës

8GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

kai vësokà kovo 15-osios rytà ra-jono savivaldybës vieðojoje bib-liotekoje vyko nekasdienis suju-dimas. Bibliotekos direktorius E.K. Krupovièius, darbuotojai lau-kë Vilniaus ir Kauno mokslinin-kø, kitø sveèiø. Jie buvo kviesti ámokslinæ konferencijà „Asmeny-bë: vystymasis, formavimasis, ug-dymas”.

- Dþiaugiuosi, kad radote lai-ko atvykti á gimtinæ, – sakë rajo-no meras Vidas Mikalauskas,sveikindamas renginio dalyvius.- Su naujaisiais dzûkais, taip va-diname Dzûkijoje, mûsø kraðteásikûrusius menininkus, sistemin-gai susitinkame. Turime viltá, kadtaip vyks ir su mokslininkais, ki-lusiais ið Varënos kraðto. Mûsødidþiulis noras, kad jûsø þinios,patirtis bûtø perduota jaunimui,prisidëtø prie rajono ûkio plëto-tës.

Varëniðkiai jau prieš renginágalëjo nemaþai suþinoti apie krað-tieèius mokslininkus. Bibliote-kos darbuotojai parengë parodë-læ, kurioje kiekvienam bûsimamkonferencijos praneðëjui buvoáteiktas specialus aplankas, kuria-me - mokslininko biografi ja,svarbiausiø darbø sàraðas, išspaudos surinkti pasakojimaiapie jø veiklà, ávairûs dokumen-tai, kita istorinë medþiaga.

Bene gausiausia ekspozicija –vienam ið pirmøjø Varënoskrašto akademikui AleksandruiÈyrui, kuriam kovo 15-àjà bûtøsukakæ 80 metø. Konferencijosdalyvius su jo gyvenimo keliu su-paþindino Vilniaus Gediminotechnikos univesiteto pirmasisprorektorius prof. EdmundasKazimieras Zavadskas, þurnalis-tas, monografijos apie A. Èyrà„Akademikas Aleksandras Èy-ras. Gyvenimo spalvos” autoriusJuozas Straþnickas.

A.Èyras – habilituotas tech-nikos mokslø daktaras, akademi-kas, Lenkijos mokslø akademi-jos uþsienio narys, optimaliosiosstatybinës mechanikos Lietuvo-je pradininkas, techniškosiosaukštosios mokyklos Vilniuje ákû-rëjas ir ilgametis jos rektorius -gimë Merkinëje. Èia baigæsgimnazijà, studijavo Kauno vals-tybinio universiteto Statybos fa-kultete, kur jo pastangos buvoapvainikuotos statybos inþinie-riaus diplomu su pagyrimu. Ga-bus absolventas paliekamas aspi-rantûroje. 1954 m. apgynë tech-nikos mokslø kandidato (dabar- daktaro) disertacijà. Vëlesnë jomokslinë, pedagoginë ir administ-racinë veikla buvo susieta su Kau-no politechnikos (KPI) bei Vil-niaus inþinerinio statybos insti-

tutais (VISI), Statybinës mecha-nikos katedra.

Mokslininkui labai svarbu bu-vo tarptautinis pripaþinimas, sa-vosios aukštosios mokyklos kva-lifikuotø dëstytojø, mokslininkørengimas. Jis paraðë aðtuoniasmonografijas, ið jø trys iðleistosuþsienyje anglø kalba. Pirmojimonografija, parašyta daktaro(habilituoto daktaro) disertaci-jos pagrindu, yra naujos mokslošakos - matematinio modeliavi-mo programavimo taikymo kon-strukcijø optimizacijai - sëkmin-go sprendimo pavyzdys. Ben-drieji optimizacijos uþdaviniømatematiniai modeliai su-sisteminti kitose A. Èyro knygo-se. Jo dëka Lietuvos šios sritiesmokslininkø darbai buvo pripa-þinti Tarybø Sàjungoje, Anglijo-je, Italijoje, JAV, Lenkijoje, Vo-kietijoje ir kitur.

Uþ matematiniø optimizaci-jos metodø panaudojimà statybi-nëje mechanikoje prof. Èyras ap-dovanotas garsiàjà B. Galiorki-no premija. Jis du karus(1976,1993) Lietuvos valstybi-nës premijos laureatas, Veimaroaukštosios statybos ir architek-tûros mokyklos Garbës daktaras,ávairiø uþsienio ðaliø teorinës irtaikomosios mechanikos draugi-jø ir ðios srities þurnalø redkole-

gijø narys. A.Èyras apdova-notas LDK Gedimino ordinu,medaliu „Uþ nuopelnus Vil-niaus Gedimino technikos uni-versitetui”.

Nuo jaunumës A. Èyrà ly-dëjo meilë muzikai. Studijuo-damas jis vadovavo KPI popu-liariam vyrø kvartetui, pats kû-rë muzikà dainoms, globojoVISI meno kolektyvus.Studentams bet kuria progakartodavo, jog þiniø siekimas -viena graþiausiø þmogiðkøjøsavybiø. Dëstytojams visadaprimindavo, kad inteligentasnegali pamiršti teatro, naujøKonferencijos dalyviø ir sveèiø nuotrauka atminèiai

Asmenybës

GEDIMINO


parodø ir privalo nuolatos kaup-ti asmeninës mokslinës bei gro-þinës literatûros bibliotekà.

Konferenci joje ádomius,turiningus praneðimus skaitë aka-demikas B.Poškus, VGTU pro-fesoriai P. Èyras, R.Navickas,J.Jankauskas, Vilniaus universi-teto fizikos profesorius J.Grigas,KTU Fizikinës elektronikos ins-tituto prof. S.Tamulevièius,LþÛU doc. A. Ciûnys, Lietuvoshidrometeorologijos tarnybos

vyr. specialistas, nuolatinis Lie-tuvos atstovas Pasaulinëje mete-orologijos organizacijoje P.Kor-kutis, Èepkeliø valstybinio gam-tinio rezervato vyr. ekologë dr.O.Grigaitë, Dzûkijos nacionali-nio parko Gamtos paveldo sky-riaus vedëjas dr. M. Lapelë ir ki-

ti apie saugà ir sveikatà darbe,nanotechnologijø tendencijaselektronikoje, geriamà vandená irjo savybes, mikro ir nanotechno-logijø perspektyvas, Varënos eþe-rø bûklæ ir jø gerinimo galimy-bes, þemës ûkio ekonominiø re-formø rezultatus, rajono gamtosvertybes Europos Sàjungos kon-tekste.

Kità dienà Merkinës kraðto-tyros muziejaus direktorës A.Raugalaitës, V. Krëvës gimnazi-

jos direktorës R.Sakalauskienësrûpesèiu surengta turininga po-pietë akademiko gimtinëje. Ren-ginio dalyviai iðsamiai supaþin-dinti su gimnazijos veikla, mies-telio kraštotyros muziejumi,Dzûki jos nacionalinio parkoMerkinës informacinio centro

paveikslø ekspozicija. Jie aplan-kë kapines ir ant akademiko A.Èyro tëvø kapø uþdegë þvakutes,padëjo gëliø.

Popietëje gimnazistams, mies-telio visuomenei prisiminimaisapie akademikà A. Èyrà pasida-lijo jo sesuo Onutë, brolis Pet-ras, buvæs A.Èyro doktorantas,VGTU prorektorius doc. LiudasRimkus, kiti artimiau bendravæbei geriau paþinusieji ðá Varënoskraðto mokslininkà. Gimnazijos

direktorë Regina Sakalauskienëakademiko sûnui Vytautui áteikëliudijimà, kad Aleksandras Èy-ras po mirties iðrinktas projekto,,Dràsinkime ateitá“ Merkinës V.Krëvës gimnazijos Garbës gale-rijos nariu.

Rajono mero V.Mikalauskonuomone, jei akademikogimtinës bendruomenë ið-reikðtø pageidavimà,Aleksandro Èyro vardubûtø galima pavadinti Mer-kinës ir net Varënos gatvæ.Ðitam pritarë Merkinës se-niûnas Gintautas Tebëra.Vienas abiejø dienø rengi-niø puoselëtojø JuozasMiglinas sukûrë eilëraðtá„Aleksandrui Èyrui“, kurisišspausdintas konferencijoskvietime.

V. Krëvës gimnazijoje surengta popietë, skirta A.Èyrui, gimnazijos direktorë R.Sakalauskienë sveèiams plaèiaipapasakojo apie savo gimnazijà

Pagerbti A.Èyro tëvø kapai Merkinëje

Tarptautinis bendradarbiavimas

10GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto biblioteka kartu suMykolo Romerio universiteto,Vilniaus pedagoginio universite-to ir Klaipëdos universiteto bib-liotekomis dalyvavo Leonardo daVinèi mobilumo projekte „Skait-

meninë kompetencija ir informa-

cijos sklaida bibliotekose”. Pro-jektas finansavo staþuotes 14darbuotojø ið minëtø akademiniøbibliotekø. Pagrindiniai 9 savai-èiø trukmës staþuotës uþsienioakademinëse bibliotekose tikslaibuvo šie:

� susipaþinti su uþsienio ða-liø partneriø darbo su modernio-mis informacinëmis technologi-

jomis patirtimi, pritaikant jaselektroninës informacijos biblio-tekose organizavimui, sklaidaibei panaudojimui;

� ágyti praktiniø þiniø, pade-danèiø gerinti skaitytojø aptarna-vimo kokybæ, mokslinës elektro-ninës informacijos pateikimà var-totojams, ugdyti skaitytojø infor-maciná raðtingumà;

� padëti bibliotekø darbuo-tojams suvokti aktyvaus, pozity-vaus poþiûrio á vartotojà/skaity-tojà svarbà tuo formuojant tei-giamà profesiná ávaizdá bei geri-nant santykius su skaitytojais;

Trys Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto bibliotekosdarbuotojos staþavosi uþsienioakademinëse bibliotekose: VaidaSobeckytë – Helsinkio universi-teto ir Suomijos parlameno bib-liotekose (2006 m. spalio-gruo-dþio mën.), Vaida Plauðkaitë –Hamburgo – Harburgo technikosuniversiteto bibliotekoje (2007m. sausio-vasario mën.) ir LianaJakuboviè – Vroclavo universi-teto bibliotekoje. (2007 m. sau-sio-vasario mën.)

Visi staþuotës dalyviai gavoEuropos mobilumo sertifika-tus (Europass Mobility), kuriegalioja visose Europos Sàjungosðalyse.

VGTU darbuotojos dalyvavu-sios projekte mielai dalinosi áspû-dþiais:

VGTU bibliotekos kompiute-

riniø tinklø administratorë Vaida

Plauðkaitë: - Projekto „Skaitmeninë

kompetencija ir informacijos

sklaida bibliotekose“ partnerisVokietijoje, Hamburgo – Har-burgo technikos universiteto bib-lioteka, sudarë ne tik ádomià, tu-riningà ir naudingà staþuotësprogramà Helmuto Ðmidto uni-versiteto bibliotekoje, Hambur-go miesto ir universiteto biblio-tekoje, Ðverino miesto Meklen-burgo-Pomeranijos kraðto bib-liotekoje, Hamburgo – Harbur-go technikos ir kitose biblioteko-se, bet taip pat pasirûpino ir gau-sia kultûrine programa, leidusiapaþinti ðiaurës Vokietijà ir josþmones.

Labai dþiaugiuosi sudarytagalimybe paþinti ir kitø Vokieti-jos þemiø bibliotekas Bremene,Hanoveryje, Berlyne, kurios ið-siskyrë savo modernumu ir dy-dþiu ið kitø projekto metu lan-kytø bibliotekø.

Staþuotës metu stebëjomeskirtingø bibliotekø ir kitø insti-tucijø darbà, ágavome patirties irpasisëmëme naujø idëjø, kuriasgalime pritaikyti savo biblioteko-se kurdami skaitmeniniam am-þiui vis labiau pritaikytà biblio-tekos modelá.

Bibliografijos ir informacijos

skyriaus vyresn. bibliotekininkë

Liana Jakuboviè:

- Tai buvo pirmoji mano ke-lionë á Lenkijà. Sausio 2 d. atvy-kau á Lenkijos þemutinës Silezi-jos sostinæ – Vroclavà. Graþusmiestas suþavëjo savo senais is-toriniais pastatais, nuostabiaisparkais, nustebino tiltø gausumu.

Daugiausia laiko praleidauVroclavo universiteto Teisës fa-

Staþuotë uþsienio bibliotekoseLiana JAKUBOVIÈ, Vaida PLAUÐKAITË ir Vaida SOBECKYTËVGTU biblioteka

Vaida Plauðkaitë kartu su projektodalyve ið Mykolo Romerio universitetobibliotekos Loreta Maciulevièiûte

GEDIMINO



kulteto ir Vroclavo universitetopagrindinëje bibliotekose. Sta-þuotës metu buvau supaþindintasu visø skyriø darbu, aplankiaudaug ávairiø Vroclavo mokslo ins-titucijø bibliotekø, muziejø.

Didelá áspûdá paliko Colle-gium Polonicum biblioteka. Nau-jas ðiuolaikinis keturiø aukðtø pa-statas, kuriame atviri fondai, erd-vios skaityklos, kambariai indi-vidualiam darbui, poilsio zonos,parodø galerija ir tik septyni dar-buotojai.

Man tai buvo puiki galimybëplaèiau susipaþinti su kitø biblio-tekø patirtimi, ásisavinti naujus irpatobulinti turimus profesiniuságûdþius, pasisemti patirties at-renkant elektroninæ informacijà,patobulinti kalbos þinias, paþin-ti kitos ðalies kultûrà ir gyveni-mo ritmà. Ði staþuotë buvo nau-dinga ne tik profesiniu poþiûriu.Pati tapau dràsesnë, labiau pasi-

tikinti savimi.

Skaitytojø ap-

tarnavimo sky-

riaus vedëja Vai-

da Sobeckytë:- Labai dþiau-

giuosi staþuoteSuomijoje. Tekolankytis SuomijosNacional inëjebibliotekoje irdaugiau nei 20skirtingø Helsin-kio, Tampare irTurku miestoviešosiose irmokslinëse bib-liotekose bei Abouniversitete, ku-riame ruošiami

informacijos spe-cialistai. Lapkri-èio mënesá vykoHelsinkio knygømugë, kuriojetaip pat dalyva-vau. Minëti vizi-tai leido išsamiaisusipaþinti suSuomijos biblio-tekininkyste nuoinformacijos spe-cialistø ruoðimoiki diegiamø nau-joviø biblioteko-se, iškylanèiøproblemø ir jøsprendimo. Rei-kia, pastebëti,kad Lietuvos aka-deminës bibliote-kos kuria moder-nios bibliotekosmodelá: skaitme-nina dokumen-

tus, automatizuoja darbo proce-sus ir pan. Suomijos ðalies bib-liotekinio darbo patirtis ádomituo, kad visi procesai, kurie vyks-ta mûsø bibliotekose, ten jau ágy-vendinti ir pradëjo veikti ðiek tiekanksèiau. Manau, kad sëkmingakitø bibliotekø patirtis yra geraspavyzdys, tobulinant jau ádiegtasnaujoves mûsø bibliotekoje.

Staþuotës metu daugiausia lai-ko praleidau Helsinkio universi-teto Socialiniø mokslø bei Suo-mijos parlamento bibliotekose.Esu dëkinga visiems, su kuriaisteko bendrauti, uþ ðiltà priëmi-mà, uþ puikiai sudarytà staþuo-tës programà ir pastangas integ-ruoti á suomiðkà kultûrà, kad dumënesius jø ðalyje jausèiausi pui-kiai!

Liana Jakuboviè Collegium Polonicum (Slubice,Lenkija) bibliotekoje

Vaida Sobeckytë Helsinkio universiteto Aleksan-drijos mokymosi centre.

Ðioje specialioje këdëje kalbëdamas telefonu ne-trukdai ðalia besimokantiems


12GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

2007 m. kovo mën. 1-2 die-nomis Karaliðkajame technologi-jos institute (Stokholme) vykoBaltijos regiono techniðkøjø uni-versitetø konsorciumo BAL -TECH mokslinë konferencija„Naujas poþiûris á universitetøstruktûrà ir vadybà“. Praneðimusskaitë visø konsorciumo univer-sitetø atstovai. Be konsorciumonariø praneðimø, buvo svarbiøpraneðimø ið Europos universi-tetø asociacijos, Europos Komi-si jos Ðvietimo ir kultûros beiMokslo generaliniø direktoratø,skirtø Europos mokslo ir studi-jø perspektyvai, Europos tech-nologijos instituto kûrimui, 7-ajai bendrajai programai. Kon-ferencijai dëmesio skyrë ir Bal-tijos ðaliø ambasados. Estijosambasada Ðvedijoje konferenci-jos dalyviams surengë priëmimà.Jame dalyvavo ir Lietuvos amba-sadorius Ðvedijoje, buvæs Lietu-vos ðvietimo ir mokslo ministrasRemigijus Motuzas, kuriam Lie-tuvos aukštojo mokslo proble-mos yra gerai þinomos. Pokalbissu ambasadoriumi apie Lietuvosuniversitetø bendradarbiavimàsu Ðvedijos universitetais, moks-lines staþuotes, studijas, darbà irsocialinæ aplinkà Ðvedijoje buvotæsiamas Lietuvos ambasadoje.

Vykstant tokiai konferencijaisvarbu stebëti procesus, vykstan-èius pas regiono kaimynus ir ypaèkaimynus Skandinavijos ðalyse irlyginti su savo kraštu ar institu-cija. Ne vienoje publikacijoje arpranešime jau diskutuota, ar Lie-tuvos universitetai yra mokslouniversitetai ir ko reikëtø norint

jais tapti. Kaimynai irgi puoselë-ja panaðias idëjas. Su jais jau ga-lime palyginti ir save. Pirmiausia,kà galima pastebëti, tai, kadmokslo universitetuose yra kito-kia studijuojanèiøjø ávairiose pa-kopose studentø proporcija. Pa-vyzdþiui, Karaliðkasis technolo-gijos institutas (KTI) Stokholmekasmet iðleidþia 300 bakalaurø,1300 magistrø, 190 licencijuotøinþinieriø ir 225 mokslo dakta-rø. Bakalauriniø studijø ðiameuniversitete yra labai maþai. Ða-lies viduje kuriami strateginiaiaukðtøjø mokyklø aljansai (Ka-raliðkasis technologijos institutas– Èalmerso (Chalmers) univer-sitatas), kurie papildo vienas ki-to veiklà, suderinæ koncentruojaresursus proverþiø kryptimis. Dutreèdaliai mokslo biudþeto yra iðiðorës (projektai, verslo uþsaky-mai). Siekdamas iðlikti Europosir pasaulio moksliniø tyrimøavangarde, Karaliðkasis techno-logijos institutas labai sumaþinoinstitucijoje remiamø mokslo ty-rimø krypèiø skaièiø – vietojebuvusiø 200 liko tik 50. Nepate-kæ á instituci jos prioritetiniømokslo tyrimø krypèiø sàraðàmoksliniai tyrimai nenutraukia-mi, tik mokslininkams patiemstenka rûpintis finansiniais resur-sais ir tie resursai daþniausiai bû-na ne tokie gausûs. Vyksta po-kyèiai ir organizuojant mokomàjàveiklà. Institute prieð porà metøbuvo atsisakyta fakultetinës san-daros ir pereita prie autonomi-niø mokyklø koncepcijos. DabarKaraliðkajame technologijos ins-titute ið viso veikia 9 mokyklos.

Tokiems sprendimams daþnaireikia tvirtos politinës valios, neskiekvienai permainai daþniausiaiánirtingai priešinamasi.

Mokslo prioritetø iðskaidrini-mas ir atsirinkimas – ne vienin-telë universitetø problema. Ne-maþesnë problema – technologi-niø specialybiø populiarumo ma-þëjimas tarp jaunimo. Ûkiostruktûrose labai juntamas inþi-neriniø resursø stygius, siûlomosgerai apmokamos darbo vietos,taèiau ði agitacija yra nelabaiveiksminga. Šiandienà Švedijosaukštosiose mokyklose yra apie18000 valstybës remiamø vietøinþineriniø krypèiø studijoms,taèiau 2006 m. tokias studijaspasirinko tik 8000 þmoniø. Kaipir daugelyje kitø Europos ðaliørenkamasi lengvesnës socialiniømokslø, teisës ir kitos progra-mos, o specialybës, kurios lemiaðaliø technologinæ plëtrà yra ma-þai populiarios. Ðie procesai ke-lia daug problemø fakultetø ka-tedroms, kurioms dël studentøstygiaus kartais gresia net uþda-rymas. Maþëjant vidinei inþine-riniø studijø paklausai dairoma-si á iðoræ. Karaliðkasis technolo-gijos institutas nuo 2006 m. ru-dens siûlo 14 tarptautiniø studi-jø programø. Studijos uþsienie-èiams kol kas nemokamos. Ma-tyti kvieèiant nemokamoms stu-dijoms uþsienio studentus siekia-ma išlaikyti esamas akademinesstruktûras ir skleisti pasaulyjegarsà apie kokybiðkà Švedijosmokslà ir studijas.

Ðvedijos ir Suomijos univer-sitetai labai plaèiai bendradar-

BALTECH konferencija – diskusija apie ateitá

Prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas VALIULIS

Mechanikos fakulteto dekanas

GEDIMINO



biauja su pramone. Pavyzdþiui,konsorciumo narys Linèiopingo(Linköping) universitetas dauguþsakymø turi ið pramonës lyde-riø – Volvo, Siemens firmø na-notechnologijø, elektronikos,energetikos kryptyse. Ðiems tiks-lams ketveriø metø laikotarpiuiskirta 15,5 milijono eurø.

Integracijos procesai, matyt,yra neišvengiami. Jie vyksta dau-gelyje ðaliø. Didþiausia Suomijosinþinerinë aukðtoji mokykla –Helsinkio technologijos univer-sitetas (HUT) – jungiamas sudviem Helsinkio (ekonominio irinformaciniø technologijø profi-lio) aukðtosiomis mokyklomis.Aukðtøjø mokyklø jungimà lydididþiulë valstybës parama. Susi-jungusiø mokyklø bendrasis biu-dþetas bus padidintas net 2 kar-tus. Tokia parama rodo, kad vals-tybë mato bûsimà sujungtø mo-kyklø sinergetiná efektà ir jomsnegaili lëðø. HUT planuoja kiek-viename departamente pradëtipo vienà studijø programà angløkalba (VGTU taip daroma jau 14metø).

Rygos technikos universitetasdþiaugësi, kad ðalyje inþinerinësstudijos ávardijamos kaip priori-tetinës. Susitarus Ðvietimo ir Fi-nansø ministerijoms laboratori-nës árangos atnaujinimui skirta 2mili jonai eurø. Reikia pasi-dþiaugti, kad 2006 m. Rygoje vy-kusioje nanotechnologi jomsskirtoje tarptautinëje konferen-cijoje ið VGTU buvo perskaityti6 moksliniai praneðimai. Konfe-rencijos metu ið dalyviø buvoákurta darbo grupë, kuri ir toliaukoordinuos mokslininkø veiklàðioje ypaè paþangioje mokslokryptyje.

Universiteto bendruomeneigalbût neþinoma, kaip sudaro-mas BALTECH konsorciumobiudþetas ir kaip jis iðleidþiamas.BALTECH konsorciumo biu-dþetà sudaro konsorciumo nariø

narystës mokesèiai ir lëðos, gau-namos per projektus. Surinktoslëðos yra naudojamos studentørëmimui (stipendijos, vasarosstovyklos, studentø konferenci-jos, kiti renginiai) – 37 proc.,tiksliniø darbo grupiø veiklai –16 proc., konferencijø organiza-vimui – 5 proc., valdybos posë-dþiams – 2,5 proc., projektøkonsultavimui – 6 proc., konsor-ciumo vadybai ir palaikymui – 29proc., reklamai, Interneto pusla-piui – 2 proc. Ðiuo metu veikia 5tikslinës darbo grupës, kurios yrasudarytos ið konsorciumo nariøatstovø. Jø veiklai remti ið kon-sorciumo biudþeto 2007 m. skir-ta 11000 eurø. Jos nagrinëja ben-dradarbiavimo tam tikrose srity-se galimybes, ruoðia projektus 6ir 7 Bendrajai programai. Gaila,bet ne visos darbo grupës yra ak-tyvios. Harmoningo transportogrupë jungia 7 universitetø atsto-vus, Integruotos vadybos – 3 uni-versitetø atstovus. Eco-sistemødizaino grupë – 3 universitetø(KTI, KTU, RTU) atstovus. Sa-vo siûlymus dar ruoðia Švariosenergijos darbo grupë. Kitos dar-bo grupës veiklos beveik nevyk-do. VGTU atstovai darbo gru-pëms nevadovauja, taèiau,VGTU spaudoje ar kokiame norsrenginyje bûtø naudinga iðgirstiar suþinoti, kas kuriama ar pla-nuojama.

E-mokymo paslaugas (studi-jø programas, modulius, atskiruskursus) siûlo dauguma konsor-ciumo nariø. Ðios rûðies moky-mo paslaugø lyderiai yra Helsin-kio, Stokholmo, Kauno ir Vil-niaus techniðkieji universitetai.BALTECH tinklapyje galimarasti skelbimø, kas ir kokias siû-lo e-mokymo paslaugas. Deja,šiuo metu tinklapyje galima rastitik 6 siûlomus kursus. Keturiskursus siûlo Stokholmo Kara-liškasis technologijos institutas,du – Talino technologijos univer-

sitetas. VGTU, deja, tokiø pa-slaugø tinklapyje nesiûlo. Aukð-tosios mokyklos e-studijas galë-tø siûlyti ne pavieniui, o kartu,pasirašydamos atitinkamus dau-giašalius dokumentus, reglamen-tuojanèius uþsiraðymo moduliuitvarkà, gautø þiniø ávertinimopripaþinimà, finansinius klausi-mus. Ðá klausimà galëtø aptartivyksianti Lulea (Luleå) mieste2007 m. birþelio 18-19 d.BALTECH konsorciumo rekto-riø konferencija. Iki birþelio lai-ko yra nedaug ir kaþkuriai mo-kyklai reikëtø imtis ðios iniciaty-vos, gal net paruoðti tokiø doku-mentø projektus. Antra vertus,2007 m. rudená bus paþymimasHelsinkio technologijos univer-siteto jubiliejus. Planuojama su-rengti mokslinæ konferencijà e-mokymo problemø klausimais.Galbût ðioje konferencijoje ið-ryðkës BALTECH ir NORDEKbendradarbiavimo e-mokymegairës.

Svarbia BALTECH konsor-ciumo iniciatyva reikia laikytiBALTECH stipendijø skyrimàvisø pakopø studentams. 2007 m.numatyta skirti 10 stipendijø. Sti-pendijos yra nelabai didelës,kiekviena – maþdaug 750 eurø.VGTU kreipësi praðydama dviejøstipendijø: vienos – praktikaiLundo universitete, kitos – stu-dijoms Karališkajame technolo-gi jos institute Stokholme.Abiems prašymams pritarta.Diskusijà këlë samprata, ar sti-pendijos gali bûti tik individua-lios, ar skiriama pinigø suma ga-li bûti panaudota trumpalaikëmsgrupinëms studijø ar praktikosiðvykoms. Susitarta, kad ateityjekiekviena institucija, jai skirtà lë-ðø dalá, gali panaudoti taip, kaipjai atrodo efektyviau. AtrankaBALTECH stipendijoms vyksta2 kartus per metus, todël reikiasekti praðymø teikimo terminus.Balandþio mën. kviesta teikti pa-


14GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

raiškas 2007/08 m.m. rudens se-mestrui.

Studentai kas metai rengia sa-vo renginius. Juos finansiškai išdalies ar visiškai remia konsor-ciumas. Ðiais metais birþeliomën. Lulea technikos universite-te (vykstant BALTECH konsor-ciumo rektoriø konferencijai)vyks studentø konferencija, o va-sarà Vilniuje vyks BALTECHkonsorciumo universitetø stu-dentø sàjungø organizuojama va-saros stovykla.

BALTECH konsorciumuikol kas nesiseka teikiantprašymus ERASMUS Mundusprogramai. 2006 m. buvo teiktiprojektai dviem magistrantûrosstudijø programoms: Pramonësinþinerija ir vadyba bei Švari ga-myba. Abiems projektams eks-pertai Briuselyje pareiškë pasta-bø ir á jas atsiþvelgus planuoja-ma teikti šiuos projektus pakar-totinai. VGTU yra abiejø projek-tø sàraðe, turi visavertes studijasanglø kalba, todël priimti studi-

joms uþsienio valstybiø studen-tus nesudarytø sunkumø.

Konferencijoje nuskambëjopriekaiðtø ir Baltijos ðalims. Bal-tijos ðaliø nacionalinis produktaskasmet auga 7-10 proc., o moks-lo plëtrai skirta BVP dalis maþë-ja arba jeigu kurioje nors šalyjeir didëja, tai neproporcingai na-cionalinio produkto augimui.Esant tokiam poþiûriui Skandi-navijos ir Baltijos ðaliø universi-tetai moksle galës bendradar-biauti tik ribotai, nes visà laikàdidëjantys mokslinës bazës skir-tumai bus didþiausia kliûtis lygia-verèiam bendradarbiavimui. Tikstiprûs universitetai gali pri-traukti kitø ðaliø investicijas ámokslà. Kaip pavyzdys buvo pa-teiktas Karališkojo technologijosinstituto bendradarbiavimasmokslo ir studijø srityje su Kini-ja. Kinija šiam bendradarbiavi-mui su Karališkuoju technologi-jos institutu skyrë 100 milijonøeurø. Panaðûs bendradarbiavimoprojektai pradedami ir su Pakis-

tanu, Indija. Šiuose projektuoselabai svarbiu veiksniu yra koofi-nansavimas, kuris esamomisLietuvos universitetø sàlygomisyra beveik neámanomas. Moks-las ir studijos – tai didþiulis tarp-tautinis verslas. Taèiau, kaip irbet kokiame versle, kol esi smul-kus verslininkas, dideli pinigaipraplauks pro ðalá, nes juos pa-imti neuþtenka vien norø, - rei-kia turëti apyvartiniø lëðø, platømatymà ir inovatyvø màstymà,galø gale – dràsos ir ryþto. Mûsøveikla, pasiekimai ar klaidos iðtoliau matomos gal dar geriau ne-gu ið vidaus, todël kaimynø pa-stabas nuleisti negirdomis neva-lia.

Kur ves naujai uþmanyta Lie-tuvos aukðtojo mokslo reforma,ypaè maþëjant viduriniø mokyk-lø absolventø skaièiui, gausëjantsiûlymams studi juoti svetur,moksliniams tyrimams vis labiaukoncentruojantis Europiniuosekompetencijos centruose, toliausenstant akademiniam persona-

lui, nes maþëja norinèiøstudijuoti doktorantû-roje ir sieti savo ateitásu aukðtaja mokykla,turëtume matyti labaiaiðkiai. Ðià þiemà viena-me spaudos reportaþebuvo informacija apieÞemaiti jos ûkininkà,kuris þiemà galvijus lai-kë lauke ir jø neðërë.Pasipiktinusiems tokiubaisiu elgesiu kaimy-nams aiðkino, kad ban-do galvijø atsparumàatðiaurioms sàlygoms.Bûtø gerai, kad valsty-bë nebûtø tokiu „ûki-ninku“ ir netaikytø pa-naðiø priemoniø aukð-tojo mokslo instituci-joms, nes institucijosiðlaikæ gyvastá tokiomissàlygomis bus paliegæ irneproduktyvios.

Priëmime Estijos ambasadoje: (ið kairës) KTU Akademiniø ryðiø prorektorius Andrius Gu-zavièius, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas, KTU Aplinkos inþinerijos ins-tituto direktorius Jurgis Staniškis, VGTU Mechanikos fakulteto dekanas A.V.Valiulis.

Nuotrauka iš autoriaus albumo

Istorija ir mes

GEDIMINO


Nepamenu, kokiame leidinyjeperskaièiau teiginá, kad lietuviailabai maþai þino apie XVII a. sa-vo kraðto unikumà – KazimieràSemenavièiø. Ðios minties auto-rius ásitikinæs, kad ðitaip atsitikotodël, nes absoliuti lietuviø dau-guma nëra skaièiusi nei lotyniðkooriginalo, nei vertimø á vokieèiø,anglø ar lenkø kalbas K. Semena-vièiaus knygos „Didysis artilerijosmenas“. Bet þino, apie kà èia ra-ðoma ir didþiuojasi, kad ðiam gar-biam vyrui suteikiamas raketø pra-dininko krašte vardas.

Nedrásèiau sakyti, kad mûsøuniversitete visiðkai neþinomasknygos „Didysis artilerijos menas“autorius. Beveik deðimtmetis, kaipuikiai studijuojantys bûsimiejiaviacijos, mechanikos specialistaigauna jo vardinæ stipendijà. A.Gustaièio aviacijos instituto direk-toriaus prof. Jono Stankûno rû-pesèiu surengta mokslinë konfe-rencija Kazimiero Semenavièiaussolidaus gimtadienio proga. Pra-neðëjai, o jø buvo bent keliolika,iðsamiai aptarë ðio garbaus þmo-gaus biografijà, kasdienæ veiklà,daug dëmesio skyrë jo pagrindi-niam veikalui.

Nebent pamirðo paminëti K.Semenavièiaus humaniðkumà.Apie tai daug pasako ir paminë-tos knygos, kuri pirmiausia skirtakarybos reikalams, áþanga. Èia au-torius iðreiðkia palankumà meilësdeivei Venerai ir neslepia, kad jàlabiau vertina uþ Marsà. Ir ne iðkarto pradeda pasakoti apie arti-lerijà, raketas, pabûklus. Pirmiau-sia iðsako savo pasipiktinimà ne-tvarka, kuri tvyrojo to meto Eu-ropos matø sistemoje. Jo nuomo-ne, ði sumaiðtis iðnyktø susitarusdël vieno mato. K. Semanavièiussiûlë naudoti Romos svarà kaip la-bai senà svorio matavimo viene-

tà.Jau tai, kas paminëta rodo, kad

Kazimieras Semenavièius yra ádo-mi, sudëtinga XVII a. asmenybë.Jo darbø tyrëjai suskaièiavo, kadsavo pagrindiniame veikale paci-tavo beveik du ðimtus autoriø. Tairodo, koks jis buvo apsiskaitæs, ið-silavinæs. Taèiau apie paties rake-tos teorijos pagrindëjo moksluskol kas þinios ne tik striukos, betir nepakankamai tikslios.

Þinoma, kad Kazimieras Se-menavièius studijavo Vilniaus uni-versitete, bet tiksli data kol kasklaustukas. Archyviniai dokumen-tai patvirtina, kad diplomà jis ga-vo 1651 pavasará. O prieð metusAmsterdame iðspausdinta jo pa-raðytos knygos „Didysis artilerijosmenas“ I dalis. Tai, ko gero, atsi-liepë jo sveikatai. Tokia iðvada per-ðasi ið kai kuriø archyve saugomødokumentø. Ir pirmiausia ið to,kad, prieð áteikiant diplomà, K.Semenavièiø namuose aplankëVilniaus universiteto rektorius, kitioficialûs asmenys ir egzaminavone vieðai, bet privaèiai.

Daugiau ar maþiau besigili-nantieji á Kazimiero Semenavi-èiaus gyvenimà, tyrëjiðkà veiklà,mano, kad jis studijavo inþinerijàar taikomàjà matematikà Vilniausuniversitete. Taèiau iðlikæ to me-to studijø planai, programos pri-mena, kad tokiø specialiø studijønebuvo. Tai á kokià mokslø sritá irkur ðis garbus bûsimasis mokslinin-kas gilinosi? Vietoj tikslaus atsa-kymo á ðá klausimà, prasideda prie-laidø grandinë.

Kol kas tiksliai þinoma, kad Ka-zimieras Semanevièius 1646 m. bu-vo áraðytas á Lietuvos ir Lenkijosvalstybës artileristø sàraðus. Kad1648 m. kazokø sukilimo metu jisbuvo vyriausiojo artilerijos vadopavaduotojas. Vëliau antrà kartà

iðvyko á Olandijà. Pirmà kartà apie1645 m. gilino þinias paminëtojeðalyje. Kai kas teigia, kad Kazimie-ras Semenavièius 1649 m. karotarp olandø ir ispanø dalyvavo ka-riniuose veiksmuose, palaikyda-mas pirmuosius. Ðitaip leidþia sa-kyti, þinant, kad savo garsiàjà kny-gà dedikavo vienam ið to metoOlandijos valdovø.

Mokslo istorikas prof. Romu-aldas Šviedrys neatmeta prielai-dos, kad Kazimierui Semenavièiuiteko studijuoti tikroje inþinerijosmokykloje Olandijoje, kuri buvoákurta 1600 m. Tai, ko gero, buvopirmoji inþinerinë mokykla ne tikðioje ðalyje, bet ir visoje Europo-je. Èia buvo rengiami plaèiai pa-garsëjæ gynybiniø átvirtinimø sta-tytojai. Spëjama, kad maþdaugapie 1645 m. ðioje mokykloje ar-tilerijos, átvirtinimø statybos þiniasgalëjo kaupti Kazimieras Semena-vièius.

Paminëtà mokslo istorikà jaukuris laikas domina „Didþioji ar-tilerijos meno“ I dalyje iðspaus-dinti paties autoriaus áþangos þo-dis. Èia jis uþsimena, apie kà busraðoma knygos antrojoje dalyje,kurioje bus septyni skyriai. Knyga,kuri skirta gynybiniams átvirtini-mams, apimtimi turëjo bûti netdviem skyriais didesnë uþ pirmà-jà.

Ar tai tiktai kalbos, ar ið tikrø-jø Kazimieras Semenavièius para-ðë savo didþiojo veikalo tæsiná? Áðá klausimà ir bando atsakyti prof.Romualdas Ðviedrys. Ðtai kà jispasakojo „Mokslo Lietuvos“ re-daktoriui Gediminui Zemlickui:

„Paryþiuje gyvena vienas pran-cûzas, turintis kompiuterinæ pro-graminæ árangà, kuri jam leidþiapalyginti raðytiniø tekstø grama-tinæ struktûrinæ ir kitas subtilybes.Mëginsiu jam nuveþti maþdaug

Artilerijos tæsinio paieðkosJulius NORKEVIÈIUS

Ádomu þinoti

16GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

deðimt puslapiø vieno vokieèio at-likto Kazimiero Semanavièiausveikalo „Didysis artilerijos menas“(Artis magnate artilleriae, kitur –Artilleriae ars magna) I dalies ver-timo ið lotynø kalbos. Palyginsimesu tekstu, kuris, jei tikësime vo-kieèiø redaktoriumi, buvo paraðy-tas þiûrint á K. Semenavièiaus kny-gos brëþinius, gautus ið Amsterda-mo. Vokieèiø karininkas, apie ku-rá labai nedaug galima pasakyti, iðtø brëþiniø ir pamëgino raðyti teks-tà, spëdamas, kà Semenavièius taisbrëþiniais norëjo pasakyti. Jeigupasitvirtintø mûsø spëjimas, galë-tume sakyti, kad aptikome K. Se-menavièiaus „Didþiojo artilerijosmeno“ II dalá ar bent jos fragmen-tà. Ligi ðiol buvo manyta, kad IIdalis nebuvo iðspausdinta.

Vokieèiø leidëjas ir spaustuvi-ninkas, kuris iðleido K. Semena-vièiaus „Didþiojo artilerijos me-no“ I dalá, tikino, kad tik tà I dalálotyniðkai paraðytos knygos ir bu-vo gavæs, o II dalies gavo tik brë-þinius. Taigi iðeitø, kad autorius

bûtø vokieèiø karininkas, tos kny-gos II dalá ir paraðæs.“

Profesorius kelia ir kità versi-jà. Jis màsto, jeigu leidëjas gavoK. Semenavièiaus brëþinius, taiveikiausiai buvo gavæs ir tekstà. Jeimums pavyktø árodyti, kad K.Se-menavièiaus knygos vokiðko verti-mo I dalies stilistinë ir gramatinëstruktûra yra tokia pati, kaip ir mi-nëtos knygos II dalis, galëtumeteigti, jog vokieèiø karininkas kny-gos II dalá ne pats raðë pagal gau-tus K. Semenavièiaus brëþinius,bet jà vertë ið jo knygos II daliesrankraðèio. Visai galimas dalykas,kad vokietis leidëjas turëjoišspausdintà K. Semenavièiaus vei-kalo I dalá, paraðytà lotyniðkai, oII-àjà vertë jo papraðytas vokietiskarininkas ið turëto K. Semenavi-èiaus rankraðèio.

Mokslo istorikas puoselëja irdar vienà sumanymà. Jis norëtønuvykti á Didþiàjà Britanijà ir pa-matyti atrastàjá Kazimiero Seme-navièiaus rankraðtá. Mokslininkasþino, kad vienas XIX a. kolekci-

„Know-how“ yra ypatingas in-telektinës nuosavybës objektas,t.y. þinios saugomos paslaptyje,nepatentuojamos ir nëra teisinësapsaugos objektas, bet jos galibûti perduodamos ið kartos á kar-tà. Angliškas terminas „know-how“, kuris reiškia „þinau kaip“,pirmà kartà pavartotas 1916 m.viename ið JAV teismø. Kaip si-nonimai pateikiami ir kiti termi-nai, tai: „show-how“ (parodysiukaip), „know-why“ (þinau kodël)ir „trade-secret“ (komercinë pa-slaptis). „Know-how“ ir „trade-secret“ vartojamas konfidencia-

liai informacijai, kuri yra jos sa-vininko þinioje, apibûdinti. Ðiosinformacijos perdavimas sutar-ties pagrindu, ágauna „know-how“ statusà. Kol nepaduota pa-raiðka patentui gauti, þinios apiesukurtà iðradimà taip pat priskir-tinos „know-how“.

Ávairiø ðaliø teisiniuose aktuo-se ði sàvoka apibûdinama ávai-riais kriterijais. Specialias teisi-nes normas, reguliuojanèias„know-how“ perdavimà, turi An-glija, Argentina, Vengrija, Kana-da ir JAV. Ávairiø ðaliø teisinës„know-how“ normos šiek tiek

ninkas, anglas, pakankamai tur-tingas þmogus, beje, matematikasir, taip man atrodo, teisininkas,bent jau viename koledþe dëstëteisæ ir matematikà, uþ savo pini-gus surinko didþiulæ kolekcijà –apie 14 tûkst. moksliniø knygø,apie 100 rankraðèiø. Tarp jø yra irvienas K. Semenavièiaus rankrað-tis. Tai yra apie 70 puslapiø teks-tas, skirtas fortifikacijoms, ir visaigalimas dalykas, kad tai yra K. Se-menavièiaus knygos „Didysis arti-lerijos menas“ II dalies tekstas arbent jos dalis.

Kolekcininkas prof. Romual-das Ðviedrys þadëjo ádëmiau pa-tyrinëti rankraðtá ir duoti þinià.Kartu iðsakyti savo prielaidas, kasjam leidþia sakyti, kad minimasrankraðtis yra Kazimiero Semena-vièiaus. Ir patyrinëti, kaip tas ran-kraðtis XIX a. pateko á DidþiàjàBritanijà.

Þodþiu, tæsiasi ádomûs ieðko-jimai ir belieka laukti jø rezulta-tø.

skiriasi. Lietuvoje ðis ypatingasintelektinës nuosavybës objektasteisës aktais nesaugomas.

„Know-how“ yra konfidencia-liø þiniø sankaupa, kurioms ágytireikia laiko, patirties, ágûdþiø, lë-ðø ir kurios ámonei, rinkos sàly-gomis, leidþia efektyviai plëtotisavo komercinæ, finansinæ, admi-nistracinæ, gamybinæ bei kitàveiklà. Tokiø þiniø savininkaspats turi rûpintis, kad jos bûtøsaugomos ir viešai neprieinamos.„Know-how“ saugoma „sle-piant“, niekam neatskleidþiant,taèiau kartà atskleidus, negalima

„Know-how“Genovaitë SINICIENËVGTU biblioteka

��

Ádomu þinoti

GEDIMINO


drausti tomis þiniomis naudotis.Jeigu jos atskleidþiamos vos tikpradëjus jomis naudotis, tokiaisatvejais iðloðiamas tik laikas, kolkonkurentai imsis tokios paèiosveiklos ir kartais visai neslepia-mos, o net ir siûlomos – uþpa-tentuojant iðradimà, t.y. paskel-bus, kaip tai pasigaminti ar kaiptai atrodo. Tolimesnis patentuo-to gaminio naudojimas be paten-to savininko leidimo baudþiamaspagal ástatymà. Patento ir „know-how“ tikslas vienodas – neleistikonkurentams naudotis inovaci-jomis ir gauti ið to pelnà.

Kaip jau minëta, „know-how“yra paslaptis, kuri nëra visuoti-nai þinoma ir prieinama. Tai vi-suma nepatentuotos mokslinës,praktinës, gamybinës bei preky-binës informacijos, ágytos tyri-mais, patirtimi ir ágûdþiais. Svarbiir naudinga sutarties produktamsgaminti, apibrëþta, pakankamaiišsamiai aprašyta, tam, kad pa-tikrintø, ar ji atitinka „konkuruo-janèios ámonës“, kurios konku-ruoja susijusioje technologijos ir/ar produkto rinkoje, slaptumo (jituri turëti potencialià ekonomi-næ vertæ, susijusià su þiniø slap-tumu) ir svarbumo kriterijus.

„Know-how“ nëra aiðkiai ap-raðyta ástatymuose. Prie „know-how“ galima priskirti þinias apierinkà, gamybos, diagnostikos, gy-dymo ir operacijø atlikimo, veis-liø iðvedimo bûdus. Tai gali bûtispausdinta medþiaga, brëþiniai irvisos kitos nepatentuotos þinios,kurios neretai ávardijamos kaip„komercinë paslaptis“, „privatiinformacija“, skirtingai nei moks-liniø tyrimø rezultatas: „materia-li, moksliniais tyrimais gauta nuo-savybë“, kuri gali bûti platinamafiziðkai.

Literatûroje daþnai sutinka-mas terminas „komercinë paslap-tis“. Tai techniniø þiniø paslap-tis, taip pat ir kita informacija,pavyzdþiui, uþsakovø sàraðai, da-

lykiniai ryðiai ir t. t. Tokià, ne-apibrëþtam asmenø ratui neþino-mà informacijà, turinèià tikrà arpotencialià vertæ, jos turëtojasgali panaudoti versle. Komerci-jos (prekybos) dalykas turi liktipaslaptyje.

Kai kuriose firmose „komer-ciniø paslapèiø“ apsauga yra tieksvarbi, kad darbuotojo priëmimoá darbà metu reikalaujama pasi-þadëjimo neskleisti tarnybinës in-formacijos. Saugumo priemoniøkomercinei paslapèiai iðsaugotiimasi savininkas:

� pirmiausia tarnautojas su-paþindinamas su „komercinëspaslapties“ statusu;

� ribojama lankytojø prieiga;� išsaugoma paslaptis viduje

skaidant darbo procesà etapais,kuriuos atlieka skirtingø skyriødarbuotojai;

� slapti dokumentai saugo-mi seife;

� naudojami koduoti pavadi-nimai;

� ribojama prieiga prie kom-piuteryje esanèios informacijos irt.t.

Informacijai, turinèiai „ko-mercinæ paslaptá“, taikoma teisi-në apsauga, jei ji atitinka benttris sàlygas:

� akivaizdi jos nauda verslui;� priimtos tinkamos priemo-

nës jos iðsaugojimui paslaptyje;� informacija þinoma tik api-

brëþtam asmenø ratui.Viena ið pagrindiniø moksli-

niø techniniø pasiekimø komer-cializacijos sàlygø rinkos ekono-mikos sàlygomis - „know-how“išsaugojimas paslaptyje. Taèiau,kaip rodo praktika, „know-how“atskleidþiama publikaci josespausdinamuose þinybiniuoseþurnaluose, disertacijose, konfe-rencijø medþiagoje, seminaruo-se, netgi þiniasklaidoje. „Know-how“ nutekëjimo kanalu gali bû-ti ir reklaminë medþiaga, moks-liniø techniniø pasiekimø de-

monstravimas parodose ir mugë-se. Technikos specialistø derybømetu su uþsienio firmø atstovais,taip pat neretai prasisunkia ver-tinga informacija, kuri gali bûtiprilyginama „know-how“. Taippat, norint iðvengti „know-how“informacijos nepageidaujamossklaidos, didelio atsargumo rei-kia atliekant sutartinius darbus.„Know-how“ galima apsaugotitik atsargiu þiniø publikavimu,neatskleidþiant jø esmës, o par-davimo atveju, sutartyse numa-tant konfidencialias sàlygas irsankci jas á „know-how“. Ne-nuostabu, kad pramoninis špio-naþas brangiai kainuoja.

Bet kokiø moksliniø techniniøpasiekimø komercializavimaspaprastai visada siejamas su„know-how“ perdavimu. Bet jukniekas nepirks katino maiše.Kiekvienam pirkëjui su „know-how“ reikia susipaþinti ir ávertin-ti. Taigi tinkamai atskleisti„know-how“ yra menas.

Kaip potencialø pirkëjà supa-

þindinti su „know-how“? Poten-cialûs partneriai sudaro išanks-tinæ sutartá dël avanso apmokë-jimo pardavëjui uþ supaþindini-mà su „know-how“. Taip pat su-tartyje aptariamas tas atvejis, kaipirkëjui, susipaþinus su „know-how“, vis dëlto ðalys nesudaropirkimo – pardavimo sutarties.Tokiu atveju sutartyje numato-ma, jog potencialus pirkëjas, ne-turi teisës skelbti, skleisti, per-duoti ið pardavëjo gautø þiniø,duomenø tretiesiems asmenims,ar panaudoti jas pramonëje. Beto, jis netenka avanso, bet jei su-tartis pasirašoma, avansas áskai-tomas á bûsimus mokëjimus.

Platesnæ informacijà surasiteLietuvos technikos bibliotekosPatentinës informacijos centre(www.tb.lt/PIC/PIC.htm), pra-moninës nuosavybës literatûrosdepozitinëje bibliotekoje.

Menø gelmës

18GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Pastaruoju metu maþëjant fut-bolo aikðèiø skaièiui mieste, visdidesnio susidomëjimo sulaukiauþdarø patalpø futbolo varþybos.Kiekvienais metais VPU prieðnaujuosius metus rengia Kalëdi-

Artëjant pavasariui, gerëjant irgerinant Jûsø nuotaikas, pristatomeVilniaus Gedimino technikos uni-versiteto darbuotojø kûrybà.

Turbût daugeliui bus netikëta,kad „techniðkajame“ mûsø univer-sitete kuriamos ne tik matematinësformulës ar atliekami fizikiniai ban-dymai, bet ir randama laiko ir kito-kiai kûrybai, net tokiai, kaip poezi-jos raðymas.

Ðákart poezijos autorius TOMAS

KAÈERAUSKAS – filosofas, huma-nitariniø mokslø daktaras, Huma-nitarinio instituto Filosofijos ir po-litologijos katedros vedëjas - 1991m. Aplinkos inþinerijos fakultete ági-jo statybos inþinieriaus specialybæ(taigi poezijos autorius atstovauja irhumanitariniams, ir technið-kiesiems mokslams).

Tomas Kaèerauskas – universa-lus kûrëjas, iðleidæs monografijà „Fi-losofinë poetika“ ir net groþinës li-teratûros kûriná – romanà „Arka-da“.

Misionieriø ligoninë

1.

Ateis vël vakarasir Subaèiaus griuvësiuos

kalbës vaiduokliai apie mi-sijà,

verks vaikaspriëmimo skyriuj.

Miesto galva raudonuos,

seselei prašant:sulenkit kojas,

galit susiriest á kriauklæ,kuri oš vakaro garsais

nuo skausmo

kiaute raudonam.

2.Rugpjûtis stums saulæ

uþ miesto kalvø,þolë nuo vëjo palinks

it keliauninkaspo kuprinës naðta.

Uþkops juodaplaukë

misionieriaus kalvon,kur baroku kryþiuosis

du ávykiai:varpas ir valanda –

nes aimana jos balta

kaip jødviejø laiko kalva.

3.Du ratai veja vienas kità:

mënulis – saulæ, rûkas,kur susitinka jûra, smëlis –

vakaras, diena.

Atsikvëpti iðsiskyrus – dar dvi minu-tës –

ir vël sugráðimligos taku, kurisit pilkas praeities drabuþis.

Vaþiuosim Baltijos upe, ne –

Reino jûra,patvinstanèia kaip mûsø ateitis,

kurià matys ligonës maþos akys.

4.Nurimæs vëjas leidþia

iðtirpti augalø ribomsdvimetëj pievoj prie namø -

troðkimai Salomëjos vidury jos.

Vëlyvos gëlës atiduos spalvasá ðias rudas rudens rankas

po dviejø valandønelygu saulës þingsniø: vienas du...

Troðkimai tásta – ðeðëliu

nelyginant sena liga, neturintipradþios:

gëlës galva nulinkstaprieð metus, dvejus, ne, du tûkstan-

èius.

Pergalë futbolo aikðtelëjeTreneris Albertas TARULIS

��

ná turnyrà, kuriame dalyvaujamiesto aukðtøjø mokyklø ir Vil-niaus kolegijos komandos. 2005m. gruodþio mën. VGTU stu-dentai tapo ðio turnyro nugalë-tojais, o 2006 m. uþëmëme II-àjà

vietà, nepralaimëjæ në vieneriørungtyniø, bet surinkæ dviemtaškais maþiau (daugiau rungty-niø suþaidë lygiosiomis) á priekápraleidome tik VU studentus,bet aplenkëme visas likusias, tarp

„Nurimæs vëjas leidþiaiðtirpti augalø riboms...“

Tomas Kaèerauskas

Sportas

GEDIMINO


jø – ir kûno kultûros specialis-tus ruoðianèio – Vilniaus peda-goginio universiteto – komandà.

Taip pat rengiamos ir respub-likinës aukðtøjø mokyklø uþda-rø patalpø futbolo varþybos. Pas-kutinius dvejus metus vietoje var-þybø 5x5 sporto salëje, þaidimasvyko universalioje sporto salëje„Sportima“ 7x7. Šiø metø kovo25 d. ir balandþio 1 d. vykusiosepirmenybëse dalyvavo 13 aukð-tøjø mokyklø. Komandos buvoskirstomos á 3 pogrupius. Mûsøkomandai teko susitikti su VPU,VDA, VDU ir LÞÛU komando-mis. Vieninteles rungtynesVGTU komanda suþaidë lygio-siomis, po gana atsitiktinio ávar-èio, su VDU ekipa (1:1), kitoskomandos buvo nugalëtos (suVPU - 1:0, LÞÛU - 2:0, VDA -4:0). Po dvi trijø grupiø pajëgiau-sias komandas sudarë finaliná ðe-ðetukà. Pirmosios rungtynës suLKKA mûsø komandai buvo la-bai atkaklios – du kartus kamuo-lys lietë prieðininko, vienà kartàmûsø vartø virpstus. Mûsø stu-dentø þaidime nesijautë jokiosbaimës ar nepasitikëjimo þai-dþiant prieð bûsimø treneriø ko-mandà. Pasiekti du puikûs ávar-èiai ir pirma pergalë - 2:0. Ant-rosios labai permainingos rung-tynës su ÐU baigësi lygiosiomis2:2. Pasipylë ir traumos. Varþy-

bø negalëjo tæsti Transporto in-þinerijos fakulteto pirmojo kur-so TI-6/9 grupës studentas N.Strelec. Pasitempë èiurnà irTransporto inþinerijos fakultetotreèiojo kurso TV-4/2 grupës stu-dentas J. Gulbinas, taèiau potrumpos pertraukëlës, atðaldþiusir apriðus suþeistà kojà, ilgame-tis mûsø komandos þaidëjas gráþoá aikðtelæ ir skaudanèia koja ámu-ðë baudos ir laisvà smûgius. Tre-èios rungtynës su pajëgia VU ko-manda buvo þaidþiamos kaip antsparnø ir iðkovota pergalë 5:1.Paskutinës varþybos - su KTU.Buvæs vyresnis brolis (juk VGTUkaþkada buvo KPI filialas Vilniu-je) áveiktas 7:1. Uþskaièius atsi-neðtus ið pirmojo etapo auksiniustaðkus, áraðyta pergalë prieš VPU1:0 (ávartá tolimu smûgiu pelnëAplinkos inþinerijos fakultetoantrojo kurso GD-5/2 grupësstudentas I. Ðapola). Tapome ne-pavejami, nepriklausomai nuo ki-tø rezultatø. Penkiose rungtynë-se surinkta 13 taðkø. Puikus ávar-èiø skirtumas – 17-4. II vietà uþ-ëmë LKKA - 12 taðkø, III vietà– ÐU - 10 taðkø.

Þvelgiant á ðiuos rodiklius no-risi prisiminti ir kai kuriuos as-pektus. Studentai neiðsigandovëlaus treniruoèiø laiko – pradþia22:30 val. ir pabaiga 24:00 val.Prieð finalinius susitikimus trau-

mas patyrë: pirmas vartininkas -Transporto inþinerijos antrojokurso TLM-5 grupës magistran-tas A. Petraðka, patikimas gynë-jas - Statybos fakulteto antrojokurso S-5/2 studentas A.Rada-vièius, puolëjas - Verslo vadybosfakulteto antrojo kurso VV-05/5 grupës studentas A.Þemaitis.Dël skolø universitete komandàteko palikti puikiems þaidëjamstokiems, kaip P. Sakaliui, N. Lab-þenèiui. Uþ puikø þaidimà gali-ma pagirti po ligos atsigavusáTransporto inþinerijos fakultetoantrojo kurso TV-5/2 grupës stu-dentà M. Dambrauskà, Statybosfakulteto treèiojo kurso NTV-4/2 grupës studentà T.Þiaugrà,Transporto inþinerijos fakultetoantrojo kurso TIVm-5 grupësmagistrantà T.Dirþininkà, atsar-giná vartininkà – Verslo vadybosfakulteto antrojo kurso VV-05/3 grupës studentà R.Minenko irkt.

Norisi palinkëti, artëjant pa-vasario sesijai, studentams tokiouþsispyrimo, charakterio ir se-kanèiose varþybose bei sëkmin-gai laikyti egzaminus.

Rezultatyviausiu LSFL uþda-rø patalpø èempionato þaidëjueilini kartà tapo buvæs magistran-tas A. Romeiko.

Geriausiu komandos þaidëjupripaþintas I. Ðapola (GD-5/2).

Sutikti kelyje

20GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

- Kada publikavau pirmàjá sa-vo raðiná? – profesorius pakar-tojo klausimà ir susimàstë.

- Tikslinu: kada paraðëte. Galbesimokydamas vidurinëje, o galjûreivystës technikume kà norssiûlëte miesto ar rajono laikrað-èiui? – mestelëjau gelbëjimosi ra-tà paðnekovui.

- Neprisimenu.....- po ilgokospauzës prisipaþino paðnekovas.

Kaupusieji faktus literatûrineirodyklei nustatë, kad Pranas Bal-trënas jau septyniasdeðimt ant-raisiais paskelbë pirmàjá mokslostraipsná Dniepropetrovske. Jisbuvo parengtas pagal praneðimà,kurá perskaitë èia vykusioje kon-ferencijoje. Kità tais paèiais me-tais iðspausdino Maskva, tiksliauSàjunginë liaudies ûkio laimëji-mø paroda prospekte „Vibro-technika-5“. Ir tik po metø lie-tuviø kalba pasirodë þurnale„Mokslas ir technika“ jo su ko-legomis mokslo raðinys pamëgtatema – „ Dialektrinës neutraliosdulkës nehomogeniniame elek-trostatiniame lauke“. Uþbëgantá prieká privalu pastebëti, kad supaminëtu leidiniu profesorius ikiðiol aktyviai ir nuoðirdþiai ben-dradarbiauja.

Profesorius raðinius lietuviø,anglø, rusø kalbomis, kuriuoseapibendrinti moksliniø tyrimøkasdienos veiklos rezultatai, beLietuvos publikavo ir ávairiø ða-liø mokslo þurnaluose, konferen-ci jø praneðimø rinkiniuose. Ájuos gilinosi net ir labai tolimøkraðtø mokslininkai, aplinkos ap-sauga besidomintys skaitytojai.Ðtai neseniai mokslininkà pasie-kë Kaire (Egiptas) leidþiamasþurnalas „Arabic medicine“. Èia

iðspausdintas Prano Baltrëno kar-tu su doc. Valdu Ðpakausku irdoktorantu uþsienieèiu pareng-tas raðinys „Transporto tarðosemisi ja Jordani jos sostinëjeAmane“. Ðis straipsnis publikuo-tas angliðkai ir arabø hieroglifais.Tai kol kas vienintelis toks ádo-mus egzempliorius mokslininkogausioje moksliniø raðiniø kolek-cijoje.

Kiek jø? Mokslininkas neban-dë savo raðiniø skaièiuoti. Taèiaujo kasdienos darbo tyrëjai su-skaièiavo daugiau kaip du ðim-tus. Pirmaisiais, septyniasdeðimtantraisiais, jis paskelbë tik dumokslo straipsnius. Vëliau be-veik kasmet po penkis-aðtuonis.Bet bûta ir derlingesniø metø, kaimoksliniai straipsniai skaièiuoja-mi dviþenkliu skaièiumi.

Profesorius nevengia ir pub-licistikos. Noriai bendrauja ne tiksu savosios Alma Mater periodi-niø publicistiniø leidiniø þurna-lais, laikraðèiui pasiûlë ádomiønagrinëtinø temø, suteikia þiniøapie svarbesnius katedros, kole-gø ir savo darbus, sumanymus,organizuojamus dalykinius susi-tikimus, pokalbius, seminarus,konferencijas. Todël jo publika-cijos kraitelëje didesnës ar ma-þesnës apimties publikacijos su-skaièiuojamos ðimtais. Be to, uni-versiteto rektorius, kasmetëjeataskaitoje apþvelgdamas, kaipaktyviai mokslininkai dalyvaujaspaudoje, profesoriø siûlo sekti-nu pavyzdþiu, primenant, kadkiekviena katedra, kiekvienasdarbuotojas ið Prano Baltrënogali pasimokyti ne vien darbðtu-mo, o svarbiausia, kaip telkti ar-timiausius bendradarbius kryp-

tingam, rezultatyviam moksli-niam darbui, kaip rasti ir talkonkviesti rëmëjus, kaip ásitraukti áávairius tarptautinius projektus irsëkmingai jose dalyvauti, rezul-tatyviai bendrauti su þiniasklai-da.

Po ðiø bendresniø pastabøverta þvilgtelti á statistikà, kuriganëtinai iðkalbi. Bibliografinësrodyklës literatûros skyriuje pir-masis ir vienintelis publicistinisraðinys áregistruotas 1990 me-tais. Paskui bent jau kelis profe-sorius siûlë ávairiems leidiniams.Apie kà juose raðoma? Daugiau-sia apie katedros kasdienos dar-bus. Bet gana nemaþai yra ne tikinformacinio pobûdþio. Be galoðiltas, dosniai dalijantis gyveni-mo prie Mamos nuotrupas yrauniversiteto laikraðèio „Inþineri-ja“ skaitytojams skirtas PranoBaltrëno tremtinio pasakojimas„Atminties laiðkø fragmentai“.Koks puikus, prasmingas pava-dinimas!

Publicistikos kraitelëje yra ne-maþai raðiniø, kurie iðsako moks-lininko platesná poþiûrá á studi-jas, ðvietimo reikalus, visuome-ninio gyvenimo ávykius, aktuali-jas. Ásimintinos Prano Baltrënomintys apie abiturientø pasirin-kimo galimybes, studijø ekologinámokymà, ðvietimà, apie NATOir aplinkosaugà. Nepamirðtami irjo pasakojimai apie savo kolegasjø jubiliejiniø gimtadieniø bei ki-tomis progomis. Ne vienam vi-suomenæ jaudinanèiam klausi-mui jis, bûdamas universitetoProfesoriø klubo prezidentu,kvietë kolegas padiskutuoti ir pa-teikti apibendrintà nuomonæ.Respublikiniuose laikraðèiuose

Julius NORKEVIÈIUS

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

Atsigræþus á profesoriaus publikacijas

GEDIMINO


Sutikti kelyje

tokia nuomonë iðsakyta rašiniuo-se „Tautiniø bendrijø ástatymasne Lietuvos interesams“, „Armokslas gali bûti ne aukðtasis?“,„Kam kuriamas ástatymas“, „Ne-keisti, kas yra gero: ar bûtinakeisti egzistuojanèià mokslolaipsniø ir vardø sistemà?“ ir ki-tais klausimais.

Ne daug kas þino apie pras-mingà Prano Baltrëno sumany-mà, skatinantá kolegø bendradar-biavimo su spauda aktyvumà. Jisátikino Lietuvos mokslininkø sà-jungos „Technikos“ skyriaus val-dybà premijuoti labiausiai propa-guojanèiuosius mokslà. Tam nu-matytos net trys piniginës premi-jos. Viena – uþ mokslo straips-nius, kita – uþ moksliniø laimëji-mø pagarsinimà ir treèioji – jau-najam mokslininkui–doktoran-tui, magistrantui. Konkursas bu-vo populiarus ir mokslininkai ak-

tyviai jame dalyvavo. Bet dëlsàjungos skyriaus finansiniøsunkumø, kitø prieþasèiø ðisgraþus sumanymas pamaþununyko.

Pranas Baltrënas ir jo kated-ra faktiðkai atsakinga uþ moksloþurnalo „Aplinkos inþinerija“leidybà. Tai nelengvas ápareigo-jimas, reikalaujantis ir kruopðtu-mo, atsidavimo, ir atkaklumo. Šiodarbo vadovui paminëtø savybiøuþtenka. Ir þurnalas visada iðlei-dþiamas laiku, jame spausdinamiaplinkos inþinerijos mokslui ver-tingi straipsniai. Þurnale kasdie-nos tyrimø apibendrintas mintisnoriai spausdina ir ðio leidinio re-daktorius Pranas Baltrënas.

Aplinkos apsaugos tematikabesidomintis skaitytojas PranoBaltrëno raðinius skaito ne vienkà tik paminëtame þurnale. Jispats aktyviai bendradarbiauja su

spauda ir ðiai veiklai skatina ben-dradarbius, doktorantus, studen-tus.

Mokslininkas pomëgá neveng-ti publicistikos, graþiai bendrau-ti su þiniasklaida áskiepijo ir duk-rai Editai. Studijuodama pagrin-dinëse, magistrantûros studijose,bûdama Aplinkos inþinerijos fa-kulteto vadë, rengë nemaþai ádo-miø renginiø. Apie juos bei ki-tus sumanymus, fakulteto jauni-mo ðiokiadienius noriai pasako-jo universiteto periodinei spau-dai, kai kas patekdavo ir á res-publikinius laikraðèius. Tik bû-dama doktorantë maþiau turëjolaiko publicistikai, bet neignora-vo jos. Editos aktyvumas buvopastebëtas ir ávertintas. Per spau-dos atgavimo dienos paminëjimàjai buvo áteiktas Gedimino Oren-to þurnalistinis premijos laurea-to diplomas.

Balandþio 26-àjà profesoriui ha-bil. dr. Pranui Baltrënui, minint Pa-saulinës intelektinës nuosavybës die-nà, áteiktas Pasaulinës intelektinësnuosavybës organizaci jos (PINO)Aukso medalis ir sertifikatas. Oro va-lymo árenginiø kûrimas, jø diegimaspramonës ámonëse, kituose ûkio ob-jektuose yra pagrindinë profesoriausir jo vadovaujamos Aplinkos apsau-gos katedros ir analogiðko pavadini-mo instituto bei laboratorijos darbokrypèiø.

Pranas Baltrënas yra vienas iš orotaršos tyrimø pradininkø mûsø krað-te. Jis kartu su kolegomis ne tik at-lieka mokslinius tyrimus, bet ir ku-ria ávairius oro valymo árenginius, ki-tas oro uþterštumo maþinimo bei orogryninimo priemones.

Pirmàjá savo iðradimà – naujàárenginá dujoms valyti – Pranas Bal-trënas sukûrë dar bûdamas KPI as-pirantas 1975 m. Vëliau sukonstra-vo aerozoliø koncentraci jos ma-tuoklá, kuris taip pat buvo pripaþin-tas išradimu.

Ðiandien prof. Pranas Baltrënasyra 70 patentø ir iðradimø, ið kuriø13 áregistruoti atkûrus Lietuvos ne-priklausomybæ, autorius.

�

Prano Baltrëno rankose - Pasaulinës intelektinës nuosavybës organi-zacijos (PINO) sertifikatas

Kolegø jubiliejai

22GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Ar daug þmogui reikia? Tikduonos riekës,

Tik vandenio tyro, tik savo kertës.Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek

šilumos.Ir tai – tik todël, kad nejaustum

þiemos.Ar daug þmogui reikia? þolës po

medþiu.Þvaigþdelës vienos tarp daugybës

þvaigþdþiø.Tarp daugelio þemës vingiuotø

keliø –Vienintelio kelio. Nereikia keliø...

Kad þemæ mylëtum, nekeiktumdangaus,

Dar reikia – nors vieno – bièiuliobrangaus.

Ar daug þmogui reikia? Að galvàsuku...

Ir maþa, ir daug... Atsakytisunku...

Algimantas Baltakis

Visus einanèius pas mûsø rek-toriø sveèius ir bendradarbiuspasitinka ðviesi besiðypsanti jau-natviška moteris. Tai – mûsø rek-toriaus „deðinioji ranka“ ir visøjo reikalø patikëtinë Dalë Bula-ðienë. Net sunku patikëti, kad ðá-met ji ðvenèia toká rimtà jubilie-jø, bet tai tiesa.

Gimë mûsø Dalë 1957 m. ba-landþio 27 d. Ðiauliø rajono gra-þiame Kurðënø miestelyje darbi-ninkø ðeimoje. Ðeima buvo ne-maþa. Augo keturi vaikai. Dviseserys ir du dvynukai broliai.Dalë – antras vaikas šeimoje.Manau, Dalë ið tëveliø susirinkovisas geràsias savybes: ið tëvelio– begaliná darbðtumà ir sàþinin-gumà, ið mamos – didþiulæ vidi-næ inteligencijà, su kuria þmogusjau gimsta. Mokësi Dalë 2–ojeKurðënø vidurinëje mokykloje.Mokësi gerai, mëgo matematikàbei lietuviø kalbà ir literatûrà, gal

todël iki dabar Dalë labai mëgs-ta poezijà, daug jos skaito, mo-ka mintiniai. Labai mëgo èiuoþtipaèiûþomis, juolab, kad þiemosbuvo ðaltos (apie klimato atðili-mà tada niekas ir neþinojo), sli-dinëdavo slidëmis ir dar uþsiimi-nëjo sportu labai keistu pavadi-nimu „lapiø medþioklë“. Jau nuopenktos klasës vasaromis pradë-jo dirbti durpyne, melioracijoje.Ryte 15 km dviraèiu á darbà, ovakare dar ir darþà nuravëti rei-këjo. Gal darbas melioracijojeturëjo átakos pasirenkant bûsimàspecialybæ? 1975 m. Dalë ástojoá Vilniaus inþinerinio statybosinstituto Miestø statybos fakul-teto geodezijos specialybæ. Bu-vo ásiraðiusi á „Vingio“ ðokiø an-samblá. Kad ir labai mëgo ðoktiir gerai sekësi, bet ðoko neilgai,jau ketvirtame kurse iðtekëjo, ojau po metø gimë Faustina. Bai-gusi mokslus Dalë liko dirbtiMiestø statybos katedroje ir iki

ðiol jos gyvenimas susijæs sumûsø universitetu. 1990 me-tais ið katedros perëjo dirb-ti á rektoratà pas ðviesios at-minties rektoriø, profesoriøAleksandrà Èyrà.

Taip jau susiklostë gyve-nimas, kad Faustinà Dalëuþaugino, iðauklëjo ir ið-mokslino viena. Faustinasëkmingai baigë mûsø uni-versitetà, ástojo á doktoran-tûrà, sukûrë ðeimà ir augi-na du graþius Dalës anûkus.Turbût nebuvo lengva. Betir nelabai lengvas gyvenimasnepakeitë Dalës linksmo irgero bûdo. Ji graþiai mez-ga, daug ir noriai skaito, su-spëja aplankyti Operos irbaleto teatrà, nors labiaumëgsta dramos spektaklius,

moka ádomiai papasakoti apie taikà matë, girdëjo ar skaitë. Ádo-mu klausytis kai Dalë emocingaipasakoja kokias iðdaigas kreèiajos anûkai, augintinë katytë Pi-pa. Tiesa, visiðkai nemëgsta ga-minti valgio, bet kai reikia tai ga-mina taip skaniai, kad pirštusapsilaiþysi. Atostogauti stengia-si prie jûros, tiesa, daugiausiamûsø pajûryje, nors buvo ir prieJuodosios jûros, yra buvusiMaskvoje, Leningrade, lankësiVengrijoje. Þinoma buvo ne tasmetas ir ne tos galimybës. Todëldabar Dalë svajoja ir tikisi apva-þiuoti visà pasaulá, ko jai ir linki-me. Labai mëgsta grybauti mið-kuose ties Pabrade, tiesa, po tovalyti, tvarkyti ir ruošti grybus,þinoma – ne, bet valgyti labai ska-nu.

1997 m. ástojo ir 1999 m. bai-gë Aplinkos inþinerijos fakulte-te Civilinës inþinerijos magist-rantûros studijas ir ágijo magist-

Visus pasitinka su ðypsena...Vitali ja NAKIENË

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


ro diplomà. Noriai ir su didelemeile globoja atvykusius moky-tis savo sesers vaikus. Tiesiog ma-lonu matyti, kaip ji ne kaip teta,o kaip gera draugë daug bendrau-ja ne tik su sesers vaikais, bet irsu jø draugais. Tai bûdinga tikjaunos sielos þmogui.

Dirba Dalë jau su treèiuojumûsø universiteto rektoriumi.Visi jie buvo ir yra labai skirtin-gø charakteriø þmonës ir vado-vai, bet su visais, atrodo, ji ran-da bendrà kalbà.

Štai ko Dalei linki ir kà apiejà sako vadovai, bendradarbiai irdraugai:

Rektorius profesorius Romu-

aldas Ginevièius: „Labiausiaiþmoguje vertinu ðias savybes: sà-þiningumà, pareigingumà, protin-gà iniciatyvà, patikimumà, punk-tualumà, pasiaukojimà bendramreikalui, iðtikimybæ institucijai,kuri yra tavo antrieji namai, at-sakomybës jausmà. Vieniems la-biau pasireiðkia vienokios, ki-tiems – kitokios ðios gerosios sa-vybës. Retai, bet bûna ir tokiø dar-buotojø, kurie savyje ákûnija vi-sas. Prie tokiø priskirèiau Dalæ.Ne veltui mano pirmtakas profe-sorius E.K.Zavadskas, pas kuráji dirbo keliolika metø, patarë dëljos neabejoti. Šiandiena galiu pa-sakyti, kad neapsirikau.“

Buvæs ilgametis rektorius, da-

bar – pirmasis prorektorius pro-

fesorius Edmundas Kazimieras

Zavadskas: „Dalës vieta univer-sitete ypatinga vien dël to, kad ji-nai niekada negali bûti tuðèia, ji-nai visada turi bûti savo vietoje.Dalë ir yra savo vietoje. Nuo to,kaip rektoriaus reikalø tvarkyto-ja sutinka visus ateinanèius sve-èius, nuo jos pasisveikinimo irðypsenos priklauso pirminis mû-sø universiteto veidas. Nors ir ne-ilgai profesorius A.Èyras dirbo suDale, bet, manau, jo pasirinki-mas buvo puikus. Beje, profeso-

rius A.Èyras labai mokëjo pasi-rinkti darbuotojus, kurie mylëtøgimtàjà aukðtàjà mokyklà, bûtøjai iðtikimi – tai prorektoriai Al-fonsas Daniûnas ir Liudas Rim-kus, rektoriaus padëjëjas JuozasNagevièius, Mokslo direkcijos di-rektorius Valentinas Skarþauskasir dar daugelis kitø. O Dalë Bu-laðienë iðtikimai dirba savo dar-bo vietoje nepriklausomai nuobesikeièianèiø vadovø ir jø reika-lavimø, iðaugusiø profesiniø rei-kalavimø – juk átampa dirbantðioje vietoje niekada nemaþëja.

Mums dirbant tuos 12 metøkartu visada buvo abipusis su-pratimas. Neteko bartis, reikðtipastabø, buvo geri ir graþûs dar-bo santykiai, kurie iðliko ir ligiðiol. Að manau, kad ir daugelisþmoniø, bendraudami su Dalepatiria tà patá. Didelës jai sëkmësgyvenime!“

Doktorantûros ir

habilitacijos skyriaus

vyr. vadybininkë Al-

dona Bruzgelionie-

në: „Aèiû, kad esijaunatviðka ir þavi, gi-liai suvokianti ir ver-tinanti tikràsias gyve-nimo vertybes, kadkiekvienà rytà sutinkisu ðypsena ir geru þo-dþiu. Gerbiu tavomokëjimà sakyti tiesà,kokia ji bûtø, tavosantûrumà ir bendra-vimo dovanà. Pavy-dþiu tau ryþtingumo irsveiko uþsispyrimo.Þaviuosi tavo erudici-ja ir didþiule meile artimiesiems.Bûk laiminga, ðypsokis, tegul ne-pritrûksta jëgø, energijos, sveika-tos tavo idëjoms ir darbams...“

Miestø statybos katedros ve-

dëja, profesorë Marija Burins-

kienë: „Kai uþsuki á Rektoratàkaskart Jus pasitiks maloni ðyp-sena, dëmesingos ðiltos akys, ku-rios padës iðsakyti savo bëdas,

paklausti patarimo, suþinoti „uni-versiteto valdþios“ nuotaikas. Aðkalbu apie mûsø Dalæ, kuri visa-da buvo mûsø: ir tada, kai dirboMiestø statybos katedroje, kaimokësi magistrantûroje ar ðeimi-ninkauja Rektorato priimamaja-me. Visada pasitempusi, gerano-riðka, pasiþyminti vidine inteligen-cija - moteris, mama, moèiutë.Daug laimës, dþiaugsmo bei pa-garbos Tau linki buvæ bendradar-biai ið Miestø statybos katedros“.

Uþsienio ryðiø direkcijos di-

rektorë Asta Radzevièienë: „Kaiprieð deðimtmetá atëjau dirbti á uni-versitetà, Dalë buvo pirmoji, kuripasikvietë puodeliui kavos. Tur-bût nuo tos dienos uþsimezgë mû-sø ryðys. Ðiandien vertinu tai, kaipiðskirtinæ privilegijà: radau þmo-gø, kuris pasidalino tuo, kà þino-jo pati, atskleidë darbo mûsø di-

deliame kolektyve subtilybes, mo-kë paþinti þmones. Dalë yra ið tøretø þmoniø, kurios pagalba atei-na tada, kai jos labiausiai reikiair yra pilna ðilto draugiðkumo irtikro altruizmo. Aplinkinius jiskatina eiti á prieká ir niekada ne-taupo nei savo laiko, nei jëgø, kaiiðtiesia pagalbos rankà. Man as-meniðkai tai neákainojama verty-

Kolegø jubiliejai

24GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

bë. Neabejoju, kad þmoniø, ku-rie gali pasakyti tà patá, Dalës ap-linkoje yra ne vienas, ne du ir nedeðimt, o tikrai daugiau... Ji yratas þmogus, su kuriuo pasidalintitiek dþiaugsmais, tiek rûpesèiaisnori visi: nuo profesoriø rekto-riaus priimamajame iki studentø.Ir net kai ásisukam á darbus tiek,kad nelieka laiko jokiems asme-niðkumams, niekas nesikeièia:pasilabinimas rytà, ðiltas draugið-kas þvilgsnis, ðypsena, kurioje at-sispindi retas derinys – neátikëti-nai tvirtas charakteris ir jautru-mas.

Ypatingojo gimtadienio proganuoðirdþiai sveikinu Dalæ ir lin-kiu kad visas iðdalintas gerumasir dvasios stiprybë sugráþtu su kau-pu. Ðviesiø ir kupinø gyvenimodþiaugsmo dienø!“

Intelektinës nuosavybës ir

kokybës grupës vedëja Vaiva

Laukaitienë: „Alio! Rektora-tas!“- atsiliepia malonaus temb-ro ðiltas balsas, paskambinus áuniversitetà telefonu, pateikiamuvisuose oficialiuose raðtuose ir re-klaminiuose leidiniuose. Tai Da-lë. Mûsø universiteto balsas, ne-atskiriama universiteto gyvenimoir ávaizdþio dalis. Prieð septynio-

lika metø kukliai ëmusis rektora-to sekretorës pareigø, dabar yraprofesionali, labai kvalifikuotarektorato reikalø tvarkytoja. Tik-ras iðganymas skæstanèiai infor-macijos jûroje vadovybei ir pro-fesûrai, nesusigaudantiems uni-versiteto specifikoje praðalie-èiams, klaidþiojantiems pirma-kursiams ir aðarojanèioms ma-moms. Nuolat ið arti stebëdamaDalës darbà, jà lyginu su sudëtin-go kûrinio dirigente. Vienus pri-tildo ar visai nutildo, kitiems lei-dþia atlikti solo, pareguliuoja tem-pà ar garsumà, o dar kitus visaipaðalina nuo scenos. Esu maèiu-si jà tokiose sudëtingose ar keb-liose situacijose, tokioje átampo-je, kad belieka stebëtis, kaip ji ne-pameta galvos, viskà sudëlioja,surikiuoja, atsako, iðsiunèia, ið-neðioja, informuoja, nukreipia,surûðiuoja kalnus popieriø, ne-áleidþia (áleidþia) pas rektoriø, ðim-tus kartø ákyriems interesantamsaiðkina, kad rektoriaus nebus(bus, bet tik tada ir tada), priimasveèius, ruoðia kavà, plauna in-dus ir t.t., ir t.t. Ir dar ðypsosi, ið-klauso, pataria, paguodþia, pa-remia ir supranta iðtikus asmeni-nei bëdai ar uþpuolus negandoms.

��

Keturiasdešimt penkeri metai

– tai ne mûsø universiteto moks-

lo prorektoriaus profesoriaus ha-

bilituoto daktaro Raimundo Kir-

vaièio amþius. Tiek metø jis dësto

studentams elektronikos, mikro-

elektronikos, skaitmeniniø átaisø

teorijos, jø sandaros ir projekta-

vimo subtilybes. Nors pabendravus

su profesoriumi galima pagalvo-

ti, kad jam tikrai tik keturias-

dešimt penkeri. Tik profesoriaus

gyvenimo apraðymai parodo jo tik-

ràjá amþiø – ðiø metø balandþio

mënesá profesoriui Raimundui

Kirvaièiui sukako 65 metai.

Raimundas Kirvaitis gimë 1942

m. balandþio 23 d. Vilkaviðkio ra-

jone. Kirvaièiø ðeimoje be Rai-

mundo augo dar du sûnûs ir se-

suo.

Keturiasdeðimt penkeri Raimundo Kirvaièio metai

Prof. habil. dr. Roma RINKEVIÈIENËProf. habil. dr. Romanas MARTAVIÈIUSElektronikos fakultetas

Pasidþiaugia sëkme ir laimëji-mais. Gilus profesionalumas iðvienos pusës ir graþiausios þmo-giðkosios savybës susilydë á nuo-stabø deriná. Dþiaugiuosi turinti suDale gilø asmeniðkà ryðá, esu lai-minga, kad daug metø ji buvo ða-lia skausmo ir dþiaugsmo akimir-komis, pasiekiama ir prieinama,kai to labiausiai reikia. Dëkinga,kad buvau dosniai apdovanotaið ðio turtingo þmogiðkojo aruo-do.“

Kaþkada skaièiau, kad svar-biausia þmogaus gyvenime yra jošeima, sveikata ir darbas. Visa ki-ta, kaip turtas – automobilis, bûs-tas ar kita yra uþgyvenami ir ant-raeiliai. Daugiausia dëmesio þmo-gus turëtø skirti svarbiausiemsdalykams tada uþteks laiko ir ant-raeiliams. Svarbu gyvenime tei-singai nustatyti prioritetus, tadauþteks laiko viskam. Manau Da-lë teisingai nustatë savo gyveni-mo prioritetus – todël jai uþten-ka laiko ir puodeliui kavos su ge-rais draugais.

Visokeriopos Tau sëkmës,

miela Dale, ir didelës þmogið-

kos laimës ir šilumos!

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Visi moksleiviðki Raimun-do metai prabëgo Vilniuje.Èia jis 1959 m. baigë Salomë-jos Neries vidurinæ mokyklà.Toliau – studijos Kauno po-litechnikos institute. KPI bai-gë 1964 m. su pagyrimu ir ta-po diplomuotu radijo inþi-nieriumi. Studijø metu dir-bo instituto Matematikos ka-tedros laborantu, o 1963 m.jam dar nebaigus studijø bu-vo pasiûlyta dirbti KPI Ra-diotechnikos katedros asis-tentu. Todël po studijø bai-gimo toliau tæsë jam patiku-sá pedagogo darbà, tik dabar– naujai ákurtoje Kauno po-litechnikos instituto Vilniausfilialo Radi jo aparatûrostechnologijos katedroje. Ðikatedra tapo vienintele Rai-mundo Kirvaièio darboviete.Jo darbo katedroje metu keitësikatedros priklausomybë ir jos pa-vadinimas. Nuo 1969 iki 1987 metøkatedra, kurioje dirbo jubiliatas,buvo VISI padalinys, 1987–1990metais ji priklausë Kauno poli-technikos instituto Vilniaus fakul-tetui, o nuo 1990 metø – VGTU.Vilniaus technikos universitete1991 metais katedra buvo reorga-nizuota á Radioelektronikos irRadijo aparatûros katedras. Nuo1991 m. metø Raimundas Kirvai-tis dirba Radioelektronikos kated-roje. Nuo 2001 m. rugsëjo mën.iki 2002 m. rugsëjo mën. profeso-rius buvo Elektronikos fakultetodekanu. 2002 metais RaimundasKirvaitis Senato paskiriamas uni-versiteto mokslo prorektoriumi.Ðias pareigas eina iki ðiol. Eida-mas prorektoriaus pareigas Rai-mundas Kirvaitis neuþmirðta jammielø studentø – jis savo, tik da-bar jau besivadinanèioje Elektro-niniø sistemø, katedroje pagrin-diniø studijø studentams ir ma-gistrantams paskaitø metu aiðki-na skaitmeninius átaisus, jø auto-matizuotà projektavimà, vadovau-

ja doktorantams.Dirbdamas VISI, Raimundas

1966–1969 m. studijavo aspiran-tûroje, tapo technikos moksløkandidatu. 1971 m. Charkovo ka-ro akademijoje jubiliatas apgynëtechnikos mokslø kandidato (da-bar – daktaro) disertacijà apie sta-èiakampio skerspjûvio spiraliniøvëlinimo linijø savybes ir jø pro-jektavimà. Tai buvo viena ið pir-møjø Lietuvoje parengtø daktarodisertacijø teorinës radioelektro-nikos srityje. 1975 m. jam sutei-kiamas docento mokslinis vardas.1995 m. Raimundas Kirvaitis tam-pa habilituotu daktaru, o 1996 m.– profesoriumi. Habilitacijai jispateikia monografijà „Elektrodi-naminës vëlinimo linijos“.

Per darbo fakultete metus Rai-mundas Kirvaitis, bûdamas labaidarbðtus ir kûrybingas, nuveikë la-bai daug: pradëjo dëstyti iki tolmaþai þinomos mikroelektronikospagrindus, ákûrë ðio dalyko mo-dernià mokomàjà laboratorijà,pirmasis fakultete kartu su kole-ga Stanislovu Ðtaru paraðë vado-vëlá, pirmasis lietuviø kalba para-

ðë ir iðleido monografijà apieelektrodinamines vëlinimo li-nijas. Jo pastangomis fakul-tete prasidëjo magistantûrosstudijos ir jo iniciatyva buvosukurta elektronikos studijøprograma anglø kalba bei pra-dëtos studijos anglø kalba ir… Visiems profesoriaus Rai-mundo Kirvaièio darbams ið-vardinti prireiktø keliø jauèioodø. Todël toliau paminësi-me tik pagrindinius Raimun-do Kirvaièio darbus.

Profesoriaus RaimundoKirvaièio moksliniø tyrimøkryptis: spartûs informacijosapdorojimo átaisai ir kompiu-terinis jø projektavimas, elek-tronikos taikymas medicino-je. Jis yra 22 leidiniø studen-tams (paskaitø konspektø,metodiniø nurodymø kursi-

niø ir baigiamøjø darbø, praktikosir laboratoriniø darbø apraðymø),per 90 moksliniø straipsniø, dau-gelio mokslo leidiniø, iðradimøautorius. Mokslo darbo rezultatusapibendrino dviejose monografi-jose: „Elektrodinaminës vëlinimoir kreipimo sistemos“ (su S. Ðta-ru, Z. Vainoriu, 1986) ir „Elektro-dinaminës vëlinimo lini jos“(1994). 1999 m. profesorius pra-dëjo vystyti universitete naujàmokslo sritá – elektronikos taiky-mà medicinoje. Jam vadovaujant,jau apginta viena ir parengta an-tra daktaro disertacija, kelios dak-taro disertacijos rengiamos. Su-kurtà kompiuterinæ programà au-tomatiniam insulto srities nusta-tymui teigiamai ávertino Lietuvos,Latvijos ir Vokietijos medikai,kaip inovacija ji perduota infor-maciniø technologi jø ámoneiUAB „Alna“.

Uþ mokslinius darbus kuriant,tiriant ir taikant plaèiajuostes vë-linimo ir kreipimo sistemas kartusu prof. Z.Vainoriu ir S.Štaru1978 m. apdovanotas Lietuvosvalstybine premija; uþ darbø ciklà

Kolegø jubiliejai

26GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

„Plaèiajuosèiai elektroniniai átai-sai informacijos apdorojimo sis-temoms“ kartu su prof. Z. Vaino-riu, R. Martavièiumi ir kt. apdo-vanotas Lietuvos mokslo premija(1997).

Profesorius Raimundas Kirvai-tis ilgà laikà skaitë „Mikroelektro-nikos pagrindø“ ir „Mikroschemøkonstravimo bei gamybos“ dalykøpaskaitas. Ðiuo metu fakulteto pa-grindiniø studijø studentams lie-tuviø ir anglø kalbomis skaito „Lo-giniø schemø“ dalyko paskaitas, omagistrantams – „Schemø anali-zës ir sintezës“ paskaitas. Árengëvisø jo vedamø dalykø laboratori-jas. Laboratorijos visuomet bûda-vo aprûpintos modernia technikair gerai paruoðtomis metodinëmisbei vaizdinëmis priemonëmis. Ðiuometu studentai naudojasi naujo-mis jo árengtomis, ðiuolaikiðka apa-ratûra bei programine áranga ap-rûpintomis Loginiø schemø irAnaloginiø schemø laboratorijo-mis.

1999–2001 m. jis buvo EuroposSàjungos TEMPUS PHARE pro-gramos Jungtinio Europos projek-to „Elektronikos studijø moder-nizavimas Lietuvoje“ atsakingasvykdytojas. Vykdydamas tarptau-tiná projektà, susipaþino su elek-tronikos studijomis Danijos, Vo-kietijos ir Jungtinës Karalystës uni-versitetuose bei ádiegë moderniasstudijø programas VGTU Elek-tronikos fakultete.

Pedagogo patirtá RaimundasKirvaitis apibendrino keturiuosevadovëliuose universitetams:„Mikroelektronikos pagrindai“ (suS.Ðtaru, 1995), „Loginës schemos“(1999), „Elektroniniø schemø pro-jektavimas kompiuteriais“ (suA.Gursku, E.Lindbergu,J.Skardþiumi, 2001) ir „Analogi-në elektronika“ (su R.Martavièiu-mi, 2003). 2006 m. Ðvietimo irmokslo ministerija vadovëlá „Ana-loginë elektronika“ apdovanojokaip geriausià metø vadovëlá.

Jubiliato credo – aktyvi pozici-ja gyvenime. Raimundas Kirvaitis20 metø buvo Elektronikos fakul-teto studijø komiteto pirmininku.10 metø dirbo Elektronikos fakul-teto prodekanu. Tapæs universite-to mokslo prorektoriumi daug dë-mesio ir pastangø skiria moksloaplinkos gerinimui universitete,doktorantûrai, nuolat rûpinasibiudþeto lëðomis mokslinei áran-gai pirkti. Siekdamas, kad dësty-tojas galëtø intensyviau dirbtimoksliná darbà, inicijavo VGTUdëstytojø bei mokslo darbuotojømokslinio ir pedagoginio darboper kadencijà vertinimo ir jiemsskiriamo per kità kadencijà atly-ginimo nustatymo tvarkos paren-gimà ir ágyvendinimà; inicijavo in-formacinio Mokslo direkcijos la-pelio leidybà, kuriø jau pasirodëvirð ðimto; rûpinasi informaciniøleidiniø apie VGTU mokslininkøatliekamus mokslo darbus bei tei-kiamas mokslines paslaugas gau-sa ir kokybe (Research Activities,jos CD, knygelës ir lankstinukai),ÐMM Mokslo ir technologijø de-partamente rûpinasi doktorantøpriëmimo kvotø universitetui pa-didinimu. Skirstant doktorantûrosvietas katedroms itin didelá dëmesákreipia á katedrø moksliná poten-cialà, kiekvieno doktoranto ar eks-terno disertacijà bei santraukàperþiûri su jam bûdingu kruopštu-mu; ypaè atidus šalinant doktoran-tà, reikalauja išsamios ir aiškiosmotyvacijos.

Prorektorius Raimundas Kir-vaitis yra jau antrojo VGTU Se-nato narys, antrà kadencijà yra irVGTU Tarybos narys. VGTU Se-natas ðiais metais iðrinko prof. Rai-mundà Kirvaitá antrajai VGTUkonkursø ir atestacijos komisijospirmininko kadencijai.

Prof. Raimundas Kirvaitis ak-tyviai dalyvauja visuomeniniamegyvenime ir uþ universiteto ribø.Jis yra Rektoriø konferencijosmokslo komiteto narys, daþnai

rengia klausimus konferencijai,atstovauja universitetui þiniø eko-nomikos forume. Jis – iškilus Lie-tuvos pramonininkø konfederaci-jos mokslo ir inovacijø komitetonarys. Prof. Raimundà Kirvaitádaþnai kvieèia dirbti ÐMM, ÛM,Studijø kokybës vertinimo centrosudaromose komisijose, kvieèiadalyvauti ir pareikðti nuomonæLR Seimo ir Lietuvos visuomeni-niø organizacijø konferencijose.

Per daug bendro darbo metøpastebëtos jubiliato bûdo savybës:labai organizuotas, kruopštus,reiklus, niekais nekomplikuoja gy-venimo, stiprus lingvistas, po joredagavimo lietuviø ar anglø kal-bos specialistëms praktiðkai nërakà veikti, dþiaugsmingai sutinkaVGTU naujus pasiekimus, kukliainutyli savo indëlá, turi originaløhumoro jausmà.

Gerbiamasis kolega Raimun-dai, per 65 gyvenimo metus Jûsnuëjote áspûdingà mokslo keliànuo mokinuko, studento, laboran-to iki garbingo bei tituluoto habi-lituoto daktaro, profesoriaus,dviejø mokslo premijø laureatobei universiteto prorektoriaus. Ta-èiau didþiausià áspûdá kasdien da-ro Jûsø mokëjimas kryptingai irnesismulkinant dirbti – kertatetaip, kad skiedros lekia. Todël, ei-nant Jûsø plaèiai pramintu taku,lengva ir malonu bûti Jûsø studen-tais, doktorantais, bendradarbiais.Mus þavi Jûsø energija, subtilus ju-moras ir sugebëjimas visada bûtiávykiø sûkuryje.

Sveikindami Jus su garbin-

gu ðeðiasdeðimt penkeriø me-

tø jubiliejumi, linkime Jums

visuomet išlikti tokiu pat jau-

natvišku, þvaliu, darbingu, vi-

sø gerbiamu. Teneblësta Jûsø

kûrybiðkumas ir geranoriðku-

mas aplinkiniams.

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Visø gerbiamas kolega Statybosfakulteto Gelþbetoniniø ir mûri-niø konstrukcijø katedros docen-tas Petras Pukelis ðvenèia 75 me-tø jubiliejø ir jau daugiau kaip 50metø aktyviai dalyvauja kûrybinë-je ir pedagoginëje veikloje.

Nuoðirdþiai sveikindami mielàJubiliatà trumpam prisiminkimejo nueità prasmingà gyvenimo ke-lià.

Kolega Petras gimë 1932 m. ba-landþio 24 d. Tauragës valsèiausRekstukø kaime ûkininko ðeimo-je. Ðeimoje augo ðeði vaikai. Jambûnant 6 metø mirë tëvas. Bai-gæs kaimo pradinæ mokyklà,Petras 1943 m. pradëjo mokytisTauragës gimnazijoje (vëliau vi-durinëje mokykloje), kurià bai-gë 1951m. Tais paèiais metaisástojo á Kauno politechnikos ins-tituto Statybos fakultetà, kurá1956 m. baigë su pagyrimu irkaip perspektyvus, linkæs á moks-lus absolventas buvo paliktasdirbti ðio fakulteto Inþineriniøkonstrukcijø katedroje. Iki 1958m. be pedagoginës veiklos dir-bo inþinieriumi konstruktoriumiÞemës ûkio projektavimo insti-tute.

Kolega Petras buvo vienas iðpirmøjø statybiniø konstrukcijøaspirantø (doktorantø), kuriamvadovavo iðkilus Lietuvos inþinie-rius ir mokslininkas prof. A.Ro-zenbliumas. Savo moksliniamedarbe, kurio pagrindu apginta di-sertaci ja ir 1963 m. suteiktasmokslinis daktaro laipsnis, jis ty-rinëjo ið anksto átemptos armatû-ros átakà skersiniø jëgø veikiamøgelþbetoniniø elementø laikomà-jai galiai. Atliktais gana sudëtin-gais to meto moksliniais tyrimaisði átaka, iki tol neigta, buvo aki-vaizdþiai árodyta ir todël vëlesnë-

se gelþbetoniniø konstrukcijø pro-jektavimo normose á jà buvo atsi-þvelgta. Uþ ið anksto átemptø gelþ-betoniniø konstrukcijø tyrimuskolegai Petrui kartu su kitais ben-dradarbiais 1966 m. buvo paskirtarespublikinë premija. Tais paèiaismetais jam suteiktas mokslinis do-cento vardas. 1967-1968 m. jis sta-þavosi Londono universiteto Im-perinio koledþo Gelþbetoniniøkonstrukcijø katedroje, vëliau1970 m. gilino anglø kalbos þiniasvalstybiniame Kijevo universitete.

Ákûrus Vilniaus inþineriná sta-tybos institutà (VISI), kolega Pet-ras persikëlë á Vilniø ir pradëjodirbti VISI Gelþbetoniniø kon-strukcijø katedroje. 1981 – 1984m. buvo komandiruotas pedago-giniam darbui á Nigerijà. Ðioje ða-lyje jam teko dëstyti teorinæ me-chanikà, medþiagø atsparumà, sta-tybinæ mechanikà ir konstrukcijøprojektavimà pagal britø projek-tavimo normas. Kolegos pedago-ginis darbas buvo labai gerai áver-tintas. Gráþæs ið ilgalaikës koman-diruotës uþsienyje jis aktyviai ási-

jungë á katedros mokslinæ ir pe-dagoginæ veiklà. Ðiuo metu, jaunedirbdamas katedroje, nuolatglaudþiai bendradarbiauja su ka-tedros kolegomis ir aktyviai daly-vauja visose katedros veiklos sri-tyse.

Plati ir kûrybinga kolegos Pet-ro Pukelio pedagoginë veikla. Kar-tu su kolegomis jis yra paraðæs duvadovëlius, mokomøjø knygø kur-siniams projektams ir laboratori-niams darbams atlikti. Nuo patTarptautinio studijø centro ákûri-

mo pradþios jis anglø kalba skai-të statybiniø medþiagø, gelþbe-toniniø ir mûriniø konstrukcijø,plonasieniø erdviniø gelþbetoni-niø konstrukcijø, Europos nor-mø taikymo, automobiliø keliøstatiniø kursus, vadovavo diplo-miniams projektams, parengëtris anglø kalba mokomàsiasknygas.

Jubiliatas labai kruopðèiairuoðdavosi auditoriniams uþsië-mimams su studentais. Jo pa-skaitø ir pratybø turinys, dësty-mo metodika buvo gerai apgal-voti, stengiantis paprastai ir su-prantamai iðaiðkinti dëstomodalyko esmæ. Kolegos Petronuoðirdþiai pateikiamos studen-

tams þinios buvo jo erudicijos, pa-tirties ir naujausiø moksliniø pa-siekimø sintezë. Todël jis pelnëpagarbà ir tapo autoritetu tarpstudentø ir kolegø.

Plati kolegos Petro Pukeliomokslinë – inþinerinë veikla Lie-tuvoje, teikiant paslaugas ar atlie-kant autorinius uþsakomuosiuspraktinius darbus konstrukcijøprojektavimo, bûklës vertinimo irstiprinimo klausimais, ruoðiantstatybos techninius reglamentus,standartus, projektavimo normønacionalinius priedus Lietuvos sà-

Doc. dr. Vidmantas JOKÛBAITIS,Doc. dr. Benediktas UÞPOLEVIÈIUSGelþbetoniniø ir mûriniø konstrukci jø katedra

Prasmingas kolegos Petro jubiliejus

Kolegø jubiliejai

28GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

lygoms. Kolega vienas ir kartu sukitais yra atlikæs 100 moksliniø irinþineriniø darbø, ið kuriø apie 40yra paskelbti mokslinëse publika-cijose. Jis yra nuolatinis vykstan-èiø moksliniø konferencijø Lietu-voje dalyvis, yra dalyvavæs tarptau-tinëse mokslinëse konferencijoseuþsienyje.

Apie Jubiliato rimtà ir pilietið-kà poþiûrá á moksliná darbà gali-ma spræsti ið jo paskelbtø darbø.Rengiant pirmàsias nepriklauso-moje Lietuvoje valstybines gelþbe-toniniø ir mûriniø konstrukcijøprojektavimo normas jis savo ini-ciatyva atliko tuo metu galiojusiøprojektavimo normø (SNiP) ir Eu-ropos sàjungoje dar nebaigtø reng-ti projektavimo normø palygina-màjá tyrimà. Kolegos Petro atlik-ta ðiø normø analizë sudarë gerasprielaidas kuriant LR Statybostechninius reglamentus.

Baigiant ðià trumpà kolegosPetro biografijos ir veiklos apþval-gà lieka paminëti jo darnià ðeimà.Su þmona Benigna uþaugino duk-rà Edità ir sûnø Pauliø, kurie yrabaigæ aukðtuosius mokslus, toliausëkmingai dirba humanitariniømokslø srityje.

Katedros bendradarbiai Jubi-liatà vertina kaip puikø specialis-tà, dëstytojà ir nuoðirdø kolegà,kuris visada atvirai, argumentuo-tai pasako savo nuomonæ ir mokajà apginti. Tie, kurie daugiau ben-dradarbiauja su kolega Petru, galidaug pasakyti apie puikias jo þmo-niðkàsias savybes, pasimokyti iš jopakantumo, tolerancijos, pagar-bos kitam.

Gelþbetoniniø ir mûriniø

konstrukci jø katedra nuoðir-

dþiai sveikina mielà kolegà

Petrà Pukelá su prasmingu ir

graþiu Jubiliejumi ir linki ge-

ros sveikatos, prasmingos to-

lesnës veiklos kaip iki ðiol bei

visokeriopos sëkmës asmeni-

niame gyvenime.

Balandþio 29 d. Maðinø gamy-bos katedros docentas dr. Vytau-tas Pauþa ðventë garbingà savo ju-biliejø. Ðià dienà jis sutinka ap-suptas savo draugø ir kolegø, ver-tinanèiø jo nuveiktus darbus, ma-lonø ir ramø bûdà.

Jubiliatas gimë 1937 m. graþia-me Lietuvos kampelyje. BaigæsKrokialaukio vidurinæ mokyklà, jistarnavo sovietinëje Armijoje, osugráþæs ið jos savo gyvenimà su-siejo su mûsø Alma Mater. 1962m. jis pradëjo dirbti tuometinioKauno politechnikos instituto Vil-niaus filialo Stakliø laboratorijosvedëju ir tais paèiais metais pra-dëjo studijuoti šio filialo Mecha-ninës technologijos fakultete. Posëkmingø studijø 1967 m. jis ap-gynë diplominá darbà ir gavoinþinieriaus mechaniko diplomà.Iki 1977 m jis dirbo minëtos labo-ratorijos vedëju. Nuo 1977 jubi-liatas pasirinko pedagogo kelià irpradëjo dirbti tuometinëje Maði-nø gamybos technologijos kated-ros asistentu.

Jau dirbdamas laboratorijos ve-dëju, V. Pauþa pradëjo domëtimetalø pavirðiaus galutiniu apdo-rojimu. Jo mokslo tyrimai buvopateikti 1981 m. Èeliabinsko po-litechnikos institute apgintojetechnikos mokslø kandidato diser-tacijoje. Nuo tada dr. VytautasPauþa uþëmë docento pareigasMaðinø gamybos technologija ka-tedroje, 1986 m. jam suteiktas do-cento pedagoginis vardas.

Doc. Vytautas Pauþa aktyviaidirba pedagoginá ir moksliná dar-bà. Jis pasiþymëjo puikiais orga-nizaciniais gebëjimais, todël tapoautoritetu kolegoms ir studen-tams. Ilgà laikà docentas buvomûsø fakulteto profsàjungos pir-mininku.

1996 m. jis buvo paskirtas Me-

chanikos fakulteto prodekanu, ku-riuo iðbuvo iki 2006 m. Bûdamasðiame svarbiame poste visuometbuvo jautrus kolegø ir studentørûpesèiams, o ágimtas racionalu-mas visuomet padëdavo rasti pro-tingus ir greitus sprendimus.

Jubiliatas buvo nepakeièiamasorganizuojant Maðinø gamyboskatedros 40-meèio renginius. Jispadëjo organizuoti mûsø univer-siteto 50-meèio minëjimo rengi-nius.

Docentas gali dþiaugtis irdidþiuotis savo šeima: su þmonaEugenija jis uþaugino du ðauniussûnus, kurie, kaip ir jø tëvas, sëk-mingai baigë mûsø universitetà,sukûrë savo ðeimas ir seneliamspadovanojo vaikaièiø.

Gerbiamasis Vytautai,

graþaus Jûsø jubiliejaus pro-

ga Mašinø gamybos katedros

kolektyvas linki Jums visa ko

geriausio – stiprios sveikatos,

geros nuotaikos ir kûrybinës

ugnelës tæsiant mokslinius ty-

rimus ir ugdant jaunàjà inþi-

nieriø kartà.

Sveikiname JubiliatàDoc. dr. Vytautas BUÈINSKAS, doc. dr. Arûnas JAKÐTASMaðinø gamybos katedra

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


Gimë Laimutë KitkauskienëAnykðèiuose, augo Vabalninko ra-jone tëvo gimtinëje. Mokësi Gai-þiûnø pradinëje, vëliau – septyn-metëje mokykloje. Pradëjus jailankyti mokyklà, buvo suimtas të-vas. Tik po dvejø metø suþinota,kad ákalintas toli Ðiaurëje, Norils-ke. Ðeima slapstësi, iðvengë trem-ties. Po 1954 metø tëvas laiðkaispradëjo kviesti ðeimà atvykti gy-venti pas já, nes þinojo, kad darilgokai bus neleista gráþti á Lietu-và. Mama surizikavo. Nemokëda-ma rusø kalbos, nuskrido á Norils-kà, apsiþvalgë, gráþusi viskà iðpar-davë ar iðdovanojo. Pasiëmë 3 jau-nesniuosius vaikus (vyriausias liko,nes jau studijavo) ir iðvyko á No-rilskà. Tik ne karieta, kaip dekab-ristø þmonos, bet traukiniu. Ke-lionë truko 3 savaites: 2 – trauki-niu, viena – laivu ir dar diena trau-kiniu.

Taigi Laimutei teko gyventiamþinojo áðalo þemëje. Ji mokësiNorilsko 3-ojoje vidurinëje mo-kykloje, èia baigë 8-àjà klasæ. Gy-veno Medveþyj ruèej gyvenvietë-je, maþdaug 3 km ðiauriau Norils-ko. Á mokyklà vaikus veþdavo deng-ta maðina, o kai ásisiautëjo pûgos,apgyvendino bendrabutyje. Tekovaþinëti meðkø traukiamomis ro-gëmis, elniø kinkiniu, nusileisti áanglies ðachtà.

1956 m. tëvø praðymu vykstan-tys namo lietuviai parveþë Laimutæá Kaunà pas brolá studentà, gyve-nusá pas gimines. Kaune 1959 m.ji baigë 4-ajà vidurinæ mokyklà.Mokësi gerai, ypaè mëgo literatû-rà, matematikà, chemijà, braiþy-bà.

Tais paèiais metais stojo á Vil-niaus universiteto Filologijos fa-kultetà. Stojamuosius egzaminusiðlaikë labai gerai, labai tikëjo, kad

ástos. Klausiama þinojo, kà atsa-kyti: tëvai ir du broliai buvo Sibi-re, dirba pagal sutartá. 1964 m. bai-gë lietuviø kalbà ir literatûrà. Dir-bo Vilniaus vaikø darþelyje. 1968m. Vilniaus universitete baigusianglø kalbà ir literatûrà, pradëjodirbti VISI Kalbø katedroje, dës-të anglø kalbà. 1973 m. ástojo á VUstacionarinæ aspirantûrà, paraðë irapgynë (1979 m.) disertacijà „Lie-tuviðkø frazeologizmø struktûra,semantika ir stilistika (gretinant suangliškaisiais)“, vadovas prof. Juo-zas Pikèilingis).

1978 m. vël gráþo dirbti á VISI.Raðë straipsnius frazeologijos, uþ-sienio kalbø mokymo, terminijosklausimais, dëstë anglø kalbà sta-tybos ir architektûros specialybësstudentams.

Nuo 1991 iki 2001 metø docen-të dirbo Lietuvos muzikos akade-mijoje, o nuo 2002 m. yra VGTUUþsienio kalbø katedros vedëja,graþiai bendrauja su kitomis uni-versiteto katedromis. Kaip ji patisako, visada norëjo bûti mokyto-ja. Labiausiai vertina sàþiningumàir santûrumà, negali pakæsti veid-mainystës. Rûpinasi katedros at-

eitimi, stengiasi parinkti perspek-tyvius darbuotojus, skatinti kole-gas, rengti mokomàsias knygastoms specialybëms, kurioms trûks-ta. Jai rûpi ir auditorijø jaukumas,ir kompiuterinës laboratori josmodernizacija. Vedëjos nuomo-ne, svarbiausia yra harmonija – irdarbe, ir šeimoje, ir visuomenëje.

Studentams ji reikli, gerai „val-do“ auditorijà. Kolegas þavi jos to-lerancija, darbðtumas, santûrumasir elegancija. Turëdama nemaþàakademiná krûvá ir vadovaudamadideliam Uþsienio kalbø katedrosdëstytojø kolektyvui, randa laikomoksliniam darbui, rengia meto-dines priemones. Vaisingi jos irmokslo darbø rezultatai: monog-rafi jos „Kristi jono Donelaièiomemorialas Tolminkiemyje“(2002), ji yra „Aiðkinamojo anglø-lietuviø kalbø architektûros þody-no“ (2004), mokomosios knygos„English on Thermal Engineeringand Ventilation“ (2006) bendra-autorë ir mokomosios knygos„English for Civil Engineers PartI. Parts of the Building“ (2006) au-torë.

Vedëja aktyviai dalyvauja vi-suomeninëje veikloje. Ji yra Lie-tuvos katalikø mokslo akademijosir K. Donelaièio draugijos narë.Lietuvos katalikø mokslo akade-mijos siûlymu ji dalyvavo tarptau-tinëse konferencijose Zalcburge(Austrija), Braðove (Rumunija),Caden Abbijoje (Italija).

Ji yra išrinkta VGTU Humani-tarinio instituto mokslo tarybosnare, to paties instituto Atestaci-nës komisijos nare ir sekretore, lei-dinio „Santalka“ redaktoriø kole-gijos nare.

Laimingø, kûrybingø metø,

mieloji Vedëja ir kolege!

Mûsø vedëja ðvenèia jubiliejø

Kolegos iš Uþsienio kalbø katedros

Ásimynë á þolæ, nuskambëjo upeliais, ásibrido á pievà tas gyvenimo kelias...

Kolegø jubiliejai

30GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Maestro Robertas Stanèiaus-kas ðiais metais ðvenèia savo 60-ies metø jubiliejø. Šis þmogus ne-atsiejamas nuo viso vingieèiø ko-lektyvo. Vieni já vadina maestro,kiti koncertmeisteriu, ilgameèiaiansamblio nariai ðaukia tiesiogRobertu. Bet kad ir kaip vadin-tume ðá þmogø, prieð kiekvienàrepeticijà galima já pamatyti pa-linkusá virð pianino salës kampe.Metai ið metø kiekvieno pirma-dienio ir ketvirtadienio vakarà jisgroja ðokiø melodijas – naujas ardaug kartø girdëtas. Be jo akom-panavimo neásivaizduojamas kas-dienis darbas repeticijose. Ma-estro niekad neserga, nesimu-liuoja ir netingi. Ásijautæ ðokëjaijo beveik nepastebi, taèiau jis ste-bi visus, klauso vadovø nurody-mø, nustoja groti, vadovams su-pliaukðëjus rankomis ir vël pra-deda, jiems davus þenklà... Tokiata repeticijø rutina. Maestro vie-nu metu ir yra, ir nëra. Jis tokstylus, beveik nepastebimas, ta-èiau ðokiø salë pilna jo muzikosgarsø...

Šis þmogus visada iðlieka tokspats jaunatviðkas ir ðiltas, su vi-sais bendraujantis kaip lygus sulygiais, mëgstamas studentiðko-je draugijoje. Visi galëtume imtipavyzdá ið Roberto pasiðventimo,trykðtanèios energijos, mokëjimobendrauti, pastabumo, paprastu-mo. Jo juokeliai, anekdotai pra-linksmina kiekvienà. Robertasneoficialiai atsakingas ir uþ geràûpà repeticijø metu. Jo diktuo-jamu ritmu sukasi ðokëjø porosir smagiai liejasi prakaitas. O jukir maestro kartais uþsisvajoja...Tuomet bûna visko: maiðosi mu-zikos dalys, greiti ðokiai tampa

neáprastai lëti ir lyriðki, o brëþi-niai staiga sugriûva, nes ðokëjainebesusigaudo, kas toliau... Ar-ba yra buvæ atvejø, kai vadovasnet nepaþiûrëjæs paskelbia – „ma-estro, muzika!“, ðokëjai jau ke-lia kojas - o salëje tylu... Apsi-þiûrime – ogi maestro iðëjo „pe-rekûro“... Kiek já paþástame, jisvisuomet toks pats. Ramus, màs-laus þvilgsnio... Atrodo, kad šia-me þmoguje telpa visa „Vingio“istorija, bent jau ta, kurios daly-vis buvo jis pats. O maestro ma-tæs nemaþai. Jis – nepakeièiamasvisø „Vingio“ kelioniø ir stovyk-lø, koncertø ir koncertëliø, repe-ticijø ir vakarëliø liudininkas. Jis,kaip ir vadovas Rièardas Tamu-tis, stebi nuolatinæ kolektyvo kar-tø kaità, jo pakilimus ir nuosmu-kius, ásimena svarbiausius ávy-kius. Bendraudamas su ðiuo þmo-gumi kiekvienas vingietis akimir-kai tarsi prisilieèia prie „Vingio“praeities. Tokiø þmoniø dëka vie-nijami buvæ, esami bei bûsimi ko-lektyvo nariai ir ið kartos á kartàperduodamos nepakartojamostradicijos, kuriomis mes visi taipdidþiuojamës.

Štai keletas minèiø iš pokal-bio su maestro:

- Kokia jûsø atsiradimo „ Vin-

gyje“ istorija?

- Mano choreografë, su kuriaað dirbau pedagoginëje mokyk-loje, dirbo „Vingyje“ ir pakvietëmane á kolektyvà paakompanuo-ti. Ir taip að atëjau á „Vingá“maþdaug 1981-aisiais metais.Nuo to laiko að èia ir akompa-nuoju.

- Kà jûs baigæs?

- Aš baigiau Vilniaus pedago-giná institutà, muzikos specialy-

bæ. Esu muzikos mokytojas pa-gal specialybæ.

- Kokiu muzikos instrumentu

pradëjote groti? Pats pirmas, kurá

paëmëte á rankas.

- Pats pirmas, kuriuo pradë-jau, tai buvo toksai... (màsto), sa-kyèiau mechaninis instrumentas,kur suki rankenëlæ ir tir dir dirdir dir dir daro. Man tada buvopenkeri metai. Að labai norëjauturëti sesutæ ir sakiau mamai, kadnupirktø sesutæ, bet mama nesu-tiko ir sakë: „Geriau mes tau nu-pirksim muzikà“. Taip mane ap-gavo ir sesutës iki ðiol neturiu, omuzika iki ðiol neðioju ant savopeèiø.

- Koks jûsø mëgstamiausias

kûrinys arba mëgstamiausias ðo-

kis?

- Labai sunku pasakyti...Jaunystëje, kai að grodavau ves-tuvëse, mëgstamiausias bûdavotas, uþ kurá geriausiai mokëda-vo. Èia buvo seniai, nes að, kaipvestuviø muzikantas, esu pragro-jæs maþdaug dvideðimt metø irapvaþinëjæs visà Lietuvà nuoKlaipëdos kraðto ligi aukðtaièiø,ligi Ignalinos kraðto. Man šitasdarbas labai patiko, kol aš jau-èiau va toká... kûrybiná impulsà.Kai pajauèiau, kad iðsisëmiau, jisman nebepatiko ir meèiau.

- O koks mëgstamiausias kû-

rinys dabar, ðiuo metu?

- „Vingyje“? „Agotëlë“, aið-ku!

- Todël, kad padainuoti gali-

ma?

- Taip, ir padainuot galima. Ir„Agotëlë“ yra tas kûrinys, nuokurio að pradëjau akompanuot.Kai atëjau pirmà kartà á „Vingio“repetici jà, man buvo padëtos

„Vingio“ koncertmeisteris ðvenèia garbingà jubiliejø

„Vingio“ kolektyvas

Kolegø jubiliejai

GEDIMINO


„Agotëlës“ natos. Sako: „Pra-ðom, ðiandien ðità ðoká mes ir mo-kinsimës“. Ir man patiko, nes„Agotëlë“ labai toks liaudiðkas,labai geras kûrinys – ir muzikagraþi, ir nëra ávairiausiø tokiøámantrybiø, todël labai smagu jágroti ir, man atrodo, labai sma-gu ir šokti.

- Gal galit papasakoti koká ási-

mintinà nuotyká ar kelionæ?

- Galiu. Ðità tai tikrai atsime-nu labai gerai, nes tai dar buvotarybiniais metais, kada „Vingis“nelabai kur galëdavo iðvaþiuoti,ir staiga jam pasiûlë vykti á An-glijà ir Airijà atstovauti TSRSkultûros dienoms. O man tadaRièardas Tamutis pasakë: „Jei-gu nori vaþiuoti á Anglijà, iðmokgroti kontrabosine birbyne“. Taipaš per du mënesius iðmokau grotikontrabosine birbyne ir vaþiavauá Anglijà. Ir, aiðku, ta kelionë la-bai ásiminë, nes vaþiavo labai pro-fesionali mûsø grupë, ne vien vin-gieèiai, bet ir keletas kviestø pro-fesionaliø dainininkø.

Tai buvo nuostabi kelionë sulabai gerai dabar þinomu þurna-listu A. Èekuoliu, kuris labai ðau-niai mums vadovavo. Tai va ðitakelionë man labai ásiminë. Aið-ku, prisimenu kelionæ á Kanadà1990-aisiais metais, kai Lietuvajau buvo pasirašiusi Nepriklau-somybës Aktà, o mes dar su ta-rybiniais pasais kaþkaip prasmu-kom pro Maskvà ir iðvaþiavom áKanadà. Ir visos kitos kelionëssu „Vingiu“ buvo nuostabios, to-dël kad „Vingyje“ yra patys nuo-stabiausi þmonës, surinkti ið vi-sos Lietuvos.

- Tai gal prie to paties galëtu-

mët ir papasakoti, kà Jums reið-

kia „Vingis“?

- „Vingis“ – tai yra maþdaugpusë mano èia praleisto gyveni-mo. Að didelæ savo gyvenimo daládirbau kaip pedagogas, auklëjauir mokiau jaunàjà kartà - bûsimà-sias pradiniø klasiø mokytojas ir

darþeliø auklëtojas.Bet kai dar dirbauir ten, ir ten, tai„Vingis“ man buvopirmiausiai kaippavyzdys pedagogi-nio darbo su maest-ro Rièardu Tamu-èiu. Að iš jo išmo-kau daug gerø daly-kø..

- O blogø?

- Blogus aš patsatmeèiau, o geriman labai padëjopedagoginëj karje-roj. Kas man daryra „Vingis“? Na„Vingis“ yra jau-nystë, kuri padedaman nepasenti. Irdabar esu, man at-rodo, jaunas, sten-giuosi niekuoneišsiskirti iš jauni-mo. „Vingis“ tai yrajaunystë, o jaunystë tai yra þavu,ar ne? Nuostabu!

- Kokie jûsø santykiai su ka-

pela? Nes ðiaip visada bûnat at-

skirai, o susieinat tik per koncer-

tus.

- Santykiai su kapela ganëti-nai rimti ir apibrëþti darbo su-tartyje. Sutartyje yra paraðyta,kad Robertas Stanèiauskas,akompaniatorius, turi pagelbëtikapelai ávairiausiais bûdais gro-damas. Aš esu, kaip pristato ma-no maestro Antanas, lyg ir ka-pelos koncertmeisteris. Koncert-meisteris að tikrai nesu, bet mesbendradarbiaujam su kapela, nespirmiausia ten nëra gero akorde-onisto. Að seniai svajoju... Að la-bai norëèiau iðvaþiuot á gastro-les, sëdëti ir þiûrëti, kaip „Vin-gis“ koncertuoja, kritikuoti. Betsu kapela smagu ir pagroti yra,nes tada að pasijauèiu visai kito-kiame amplua.

- Koks bûtø jûsø palinkëjimas

„Vingiui“?

- „Vingis“ neseniai iðkovojo„Aukso paukðtæ“. Mes èia ko-pëm á jà, kopëm ir kopëm labaismarkiai. Bet dar neákopëm á„Kadagá“. Tai að palinkëèiau, kadmes visi bendrai dirbdami dar ir„Kadagá“ nusiskintume. Kada at-eina geras papildymas tiems, ku-rie jau lyg ir þada išeiti, tada ga-lima svajoti apie visokiausiasaukštumas. Ir ko dar linkiu „Vin-giui“, kad kiekvienais metais bû-tø labai ádomios ir geros kelio-nës. Per keliones „Vingis“ ne tiksusicementuoja, bet susiðriûbuo-ja (susigyvena) ir tampa labai ge-ru kolektyvu. Tai tokie linkëjimai„Vingiui“.

Na, o mes, maestro, Jums

norime savo ruoþtu palinkëti,

kad Jûsø meilë muzikai ir

liaudies menui niekada neblës-

tø ir kad Jûs ir toliau dþiugin-

tumët mus savo entuziazmu ir

šiltu þmogiškumu!

32GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

VIII chorø festivalis „Dai-nuokim“ sukvietë geriausius Lie-tuvos chorus á Vilniø, á Kultû-ros, pramogø ir sporto rûmus.Ðis kasmetis chorinës muzikosfestivalis, vykstantis vasario irkovo mënesiais, yra skirtas Lie-tuvos valstybës atkûrimo ir Lie-tuvos nepriklausomybës atkûri-mo dienoms paminëti.

Kovo 16 dienà ávyko treèiasisðio festivalio koncertas. Jame da-lyvavo dainorëliai ið Ðiauliø, Kau-no, Klaipëdos ir Vilniaus.

Koncertà pradëjo Ðiauliø uni-versiteto merginø choras „Litte-ra“ (vadovë Marija Þibûdienë).Merginos, akomponuojant smui-kui ir birbynei, atliko melodingàir ðiltà Jan Szopinsky kûriná„Missa Brevis“.

Antrieji á scenà ryþtingai uþ-lipo Karo akademijos vyrø cho-ras „Kariûnas“ (vadovas Vytau-tas Verseckas). Savo meilæ tëvy-nei jie apdainavo A. Raudonikio„Tëvynei paðaukus“ bei L.Aba-riaus „Ulonai“ dainomis. „Kariû-nui“ atliekant dainà apie berniu-kø svajones – lëktuvus, þiûrovaitaip pat neliko abejingi, puikiaivisiems þinomam kûriniui, ir kar-tu su choru dainavo T.Makaèino

dainà „Berniukai“. Pasirodymàbûsimieji kariškiai baigë prisipa-þinimu, jog myli ne tik tëvynæ, betir merginas. Akompanuojantelektrinei gitarai, linksmai nu-skambëjo „Sudiev, sudiev tau,graþuole mano“.

Po energingo „Kariûno“ pasi-rodymo á scenà uþlipo VilniausGedimino technikos universite-to miðrus choras „Gabija“ (va-dovë Rasa Viskantaitë). Pasiro-dþius scenoje gabijieèiams atro-dë, jog gaivus pavasarinis vëjasásiverþë á salæ. Meile dainai ðvy-tinèios jaunos akys, gëlës praþy-dusios chorisèiø suknelëse, þals-vi, kaip pavasario þolë choristømarðkiniai ir neblëstanèios ðyp-senos veiduose, – viskas kalbëjoapie pavasará bundantá ne tikgamtoje, bet ir ðirdyse! O kà jaukalbëti apie smagø ir margà „Ga-bijos“ atliekamà repertuarà! Tàvakarà choras atliko A. Anusaus-ko „Leisk man“, taip pat keliasdalis ið R. Martinkëno choriniociklo lietuviø liaudies dainø te-momis „Kà kalbëjai“. Chorasdainavo ne vien lietuviø autoriøkûrinius, taip pat atliko ir V. Pa-ranjoti „Dravidian Dithyramb“bei teatralizuotai pateikë J. Van

Hauen „Love and Marriage“.Jaunatviðkà pavasario vëjà

scenoje pakeitë jûros dvelksmas– Klaipëdos þvejø rûmø miðruschoras „Cantare“ (vadovas Ar-tûras Dambrauskas). Klaipëdie-èiai dainavo vien tik lietuviø au-toriø kûrinius: G. Svilainio „Anttëvelio dvaro“, A. Adomaièio„Pempel pempel“, A. Klovosdainø ciklà „Birþø kraðto mei-lës dainos“. Baigdami savo pasi-rodymà „Cantare“ atliko J. Ta-mulionio „Erzinimus“. Ðá kûrináatliko taip átaigiai ir linksmai, joggalima buvo patikëti, jog vadovoiðëjimas paliekant choristus er-zinti vieniems kitus visai nesuvai-dintas, o tikras!

Koncertà baigë choras ið Kau-no „Kamertonas“ (vadovas Kæs-tutis Jakeliûnas). „Kamertonas“atliko ðiuos kûrinius: M. Maþvy-do „Gyvenimà tas turës“; G. Svi-lainio „Laudate Dominum“.Choro atliekama „Capriciatta“nukëlë þiûrovus kaþkur á saulë-tàjà Italijà. O choro vadovas K.Jakelûnas nustebino þiûrovus at-likdamas solo partijas kûriniuo-se: E. Fabrez „Boleras Sevilla-nas“ ir R. Stonehill „Shut de do“.

Treèiasis chorø festivalio kon-certas „Dainuokim“ baigësi pa-dovanojæs þiûrovams puokðtægeros chorinës muzikos.

Bet dainorëliams vakaraskoncertu nesibaigë!

Po koncerto, kaip ir kiekvie-nais metais, vyko vakaronë skir-ta festivalio dalyviams. Tokie va-karëliai yra vienas bûtiniausiøchorinës muzikos festivalio„Dainuokim“ akcentø. Jø metuchoristai bei jø vadovai turi pui-kià progà pabendrauti, pasidalin-ti savo áspûdþiais, pasiekimais,susipaþinti ir þinoma kartu uþ-traukti visus vienijanèià dainà!

VIII chorø festivalis „Dainuokim“Giedrë SVEIKAUSKAITË

„Gabijos“ ðventës ir kasdienybë

GEDIMINO


Vos spëjom gatvëse sulauktiðiemet smarkiai vëluojanèio ðal-tuko ir sniego, o trumpiausiasþiemos ir kartu metø mënuo jautirpdo mûsø ðirdyse ledus, budi-na pavasario išsiilgusias širdis.Vasaris, vienø siejamas su mei-lës švente, o kitiems ugdantis pa-triotiðkumà, primindamas Lietu-vos nepriklausomybës dienà, ga-liausiai ðias dvi progas nejuèia su-lieja á vienà.

Taip ir gabijieèiai, supynæ tau-riausius jausmus, rinkosi Ðv. Va-lentino dienà á Vilniaus mokyto-jø namø Didþiàjà salæ koncer-tuoti Vasario 16-osios minëjime.Visi iðsiilgæ atsiverti klausyto-jams, atiduoti jiems dalelæ savæs,savo meilës. Juo labiau, kad irþiûrovø, norinèiø iðklausyti ir pa-sisemti jaunatviðko dþiugesio išpatriotiðkai nusiteikusiø gabijie-èiø, guþëte priguþëjo. Iðklausæsolisto Romualdo Veðiotos beirenginyje dalyvavusiø þymiø mû-sø ðalies politikø, tarp jø ir A.

Kubiliaus, klausytojai pasinërë álietuviðkumà puoselëjanèiø „Ga-bijos“ atliekamø dainø skambe-sá. Ákvëpti aktorës Graþinos Ur-bonaitës iðsakytø eiliø gabijieèiaijautë pareigà þiûrovams atskleistivisà dainø dvasingumà, primintijomis Lietuvos groþá ir taurumà.Ypaè visiems patriotiðkumà þa-dino Raimundo Martinkëno kû-

Nepriklausomybës dienos minëjimo koncertas su „Gabija“

Lina DIJOKAITËChoro „Gabi ja“ choristë

riniø liaudiðkais motyvais ciklas.Mums pritarë Kæstutis Didvalis– muðamieji, Gintaras Eidukai-tis – bosinë gitara ir ModestasBarkauskas – fortepijonas. Di-delës sëkmës susilaukë ir atski-ras R. Martinkëno kûrinys para-ðytas „Gabijai“. Nuskambëjusdainos þodþiams „Daug daug dai-neliø, mieloji sese...“ ne vienas

klausytojas su meile pritarë cho-ristams, o kai kam ir nostalgiškaaðara nubyrëjo. Visi nejuèia ga-lëjo pasijusti kilæ ið vienos dide-lës ðeimos – Lietuvos.

Po koncerto ðypsenomis iðly-dëjæ á gatves klausytojus ir patysgabijieèiai pasinërë á miesto dûz-gesá. Vieni iðskubëjo su artimiau-siais ðirdies draugais ðvæsti Va-lentino dienos, kiti, susibûræ ádarnø patriotiðkø jausmø paky-lëtà bûrelá, tà vakarà dar ilgai ne-siskyrë: dalinosi meile, dþiuginovieni kitus dainomis, ðildë ðypse-nomis.

Universiteto lengvaatleèiø istorijos puslapiai

34GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

TARPTAUTINIAI RYŠIAI

Septintajame deðimtmetyjemûsø lengvaatleèiai uþmezgëdraugiškus sportinius ryšius suVeimaro aukštàja statybos ir ar-chitektûros mokykla. Atsiradogalimybë keistis sportinëmis de-legacijomis.

1972 m. pavasará grupë mûsølengvaatleèiø – 8 vyrai ir 4 mer-ginos drauge su treneriais V. Ba-risu ir J. Genevièiumi vieðëjoVeimare. Varþybos vyko dvi die-

nas. Mûsø pasiuntiniai buvo pa-jëgesni ir varþybas nesunkiai lai-mëjome. Varþybos parodë, kadmes dirbame didesniais krûviais.Veimarieèiai pasiþadëjo siekti re-vanðo Vilniuje. 1973 m. vokieèiaiatvyko á Vilniø, sustiprinæ ko-mandà, taèiau prieð mûsø leng-vaatleèius laimëti neástengë.

Po ðiø pirmøjø lengvaatleèiøvarþybø tolesnë sportinë drau-gystë su vokieèiais kiek atslûgo,nes ëmë keistis vizitais kitø spor-to ðakø atstovai. Taèiau lengva-

atleèiai taip pat ruoðësi naujiemssusitikimams su vokieèiais. Paga-liau 1981 m. rudená vël atëjo mû-sø eilë vykti á Veimarà. Draugesu treneriais V. Barisu ir J. Pe-èiûra iðvykoje dalyvavo doc. V.Sakalys ir MTF prodekanas doc.R. Baltruðaitis (delegacijos vado-vas). Varþybø programà pasiûlëðeimininkai. Ðirdyje jautëme, kadgalime laimëti, nors mûsø „silpnavieta“ vël buvo merginø koman-da. Pirmosios rungtys iðryðkinomûsø vyrø pranaðumà. Veimaro

merginø komandoje buvo vienadalyvë ið VDR olimpinio centro,taèiau jos pasiektos pergalës ne-galëjo nulemti bendrakomandi-niø rezultatø. Mûsø komanda vëlðventë pergalæ, jø viltys laimëtigalutinai þlugo. Gal todël kitømetø pavasará (1982 m.) veima-rieèiø komanda á Vilniø atvykogana kuklios sudëties. Nutarëmekomandiniø rezultatø neskai-èiuoti. Po ðiø varþybø mûsøsportiniai ryðiai su vokieèiais

ëmë blësti ir galutinai nutrûko.Nuo 1988 m. ðios tradicinës

varþybos tituluojamos “Baltijostaurës” varþybomis. Ateityje áðias varþybas planuota kviesti irkitø Baltijos regiono valstybiøkomandas: Suomijos, Ðvedijos,Lenkijos, Danijos. Taèiau dël lë-ðø stokos ðiam sumanymui nebu-vo lemta išsipildyti.

“Baltijos taurës” varþybø nu-galëtojais ávairiais metais yra bu-væ R. Podolskis, A. Augulis, K.Radavièius, T. Jakutis, R. Stasai-tis, H. Gulbinovièius, V. Maèë-nas, G. Gaigalas, S. Matijoðka,S. Motuzas, R. Dudavièiûtë, J.Simuntis, J. Total, T. Savickas, L.Ðalkauskas, A. Jonuðkis, D. Du-dënas, D.Grinius, S. Stankevi-èiûtë, J. Strumskytë, I. Duibins-kij, V. Leðèiauskas, A. Barisas.

Prizininkais “Baltijos taurës”varþybose yra tapæ V. Jurgilas, A.Stanèius, O.Charieviè, Kàstytisir Kæstutis Gedminai, V. Kova-levskaja, V. Menkov, P. Jauga, M.Urbanavièius, V. Vinskutë, E.Jankieviè, M. Staleriûnas, E.Lenkevièius, V. Petrulieviè, E.Jakonytë, A. Skuodaitë, V. Kri-vièius, A. Riaukaitë, D. Lvov, T.Matijošius, M. Ambraziejus.

Be tarptautiniø susitikimøkasmet vyko draugiðkos lengva-atleèiø varþybos su Bresto inþi-nerinio statybos instituto sporti-ninkais. Mûsø studentai Brestesveèiavosi 4 kartus.

Nuo 1977 m. mûsø lengvaat-leèiai palaiko glaudþius sporti-nius ryðius su Talino politechni-kos instituto auklëtiniais. Ko-mandos per metus susitikdavo dukartus: namuose ir svetur. Estainuoðirdþiai sutikdavo mûsø ko-

Uþ laisvà vëjà greièiauLekt. Jonas PEÈIÛRAKûno kultûros katedros lektorius, lengvaatleèiø treneris

Pabaiga. Pradþia – Nr. 1(2007)

Lengvosios atletikos varþybos 1985 m.

GEDIMINO



mandà, varþybos vykdavo ðven-tiðkai, po jø - vakaronës. Ðias var-þybas studentai pamëgo ir su di-dþiuliu noru jose dalyvavo.

1981 m. lengvaatleèiai pirmàkartà pakviesti draugiðkoms var-þyboms á Klaipëdà. Tais metaisKPI Klaipëdos fakultetas á ðiasvarþybas taip pat pakvietë Rygos,Talino, Minsko ir Kauno poli-technikos instituto lengvaatle-èius. Komandos kovojo dël“Draugystës” taurës. Jos tapotradicinëmis ir vyksta iki ðiol.Kiekvienà pavasará ir rudená, kei-èiant varþybø vietà. Vëliau á ðiasvarþybas pakviesti ir Kaliningra-do universiteto bei Maskvos in-þinerinio statybos instituto leng-vaatleèiai. Á ðiuos miestus buvonuvykusi ir mûsø komanda. Tau-ræ daþniausiai iðkovodavo kau-nieèiai, taèiau pastaruoju metudaþniausiai laimi rygieèiai. Mû-sø lengvaatleèiai ðiø varþybø nu-galëtojais tapo 1996 m. Klaipë-doje ir 2001 m. Rygoje.

STARTAI NEPRIKLAUSO-MYBËS METAIS

Pirmaisiais Lietuvos nepri-klausomybës metais dël ekono-miniø sunkumø, kaip ir kitøsporto ðakø atstovø, lengvaatle-èiø aktyvumas sumaþëjo. Taèiaupalaipsniui padëtis pradëjo keis-tis. Universitete pagerëjo lengva-atleèiø rengimo sàlygos, atsirado

galimybë ásigyti geresnio inven-toriaus ir rezultatai vël pradëjokilti.

Universiteto lengvaatleèiaitris kartus (1996, 1997, 1998 m.)iðkovojo III vietà Lietuvos aukð-tøjø mokyklø studentø pirmeny-bëse. Nugalëtojais tapo ar prizi-nes vietas ávairiais metais yra ið-kovojæ nemaþas bûrelis „Inþine-rijos“ komandos nariø. Aukð-èiausius laimëjimus pasiekë ðuo-lininkë D. Leonavièiûtë, 1996 m.Lietuvos þiemos pirmenybëseuþëmusi III vietà ir bëgikas M.Staleriûnas, 1998 m. tapæs Lie-tuvos jaunimo þiemos pirmeny-biø nugalëtoju.

Aukðtøjø mokyklø studentøèempionatø prizininkais yra ta-pæ L.Manelytë, D.Merkevièiûtë,A.Lukaðovas, R.Karaðka, E.Jan-kieviè, V.Vinckutë, D.Leonavi-èiûtë, S.Vëjelis, M.Urbonavièius,Þ.Likða, D.Valickaitë, M.Iðorai-të, K.Gedminas, I.Juraitë,D.Ulevièiûtë, E.Lenkevièius,A.Juodvalkytë, V.Petrulieviè,J.Strumskytë, A.Þidelytë, L.Vai-tonytë, S.Stankevièiûtë, L.Ðal-kauskas, V.Krivièius, P.Jauga,P.Vyèas, M.Grigaliûnas, T.Mati-jošius, I.Riaukaitë, M.Paliukaitë,M.Stonys.

LENGVAATLEÈIØ STARTAISELL ÞAIDYNËSE

SELL þaidynës turi senà tra-

dicijà. Pirmosios ávyko 1923 m.Tartu mieste Suomijos, Estijos,Latvijos ir Lietuvos studentairungtyniavo lengvosios atletikos,teniso ir futbolo varþybose. Vë-liau ðios þaidynës pradëtas vadin-ti SELL (keturiø Baltijos ðaliøpavadinimø pirmosiomis raidë-mis). Paskutinës prieðkarioSELL þaidynës ávyko 1940 m. Pojø þaidynës ilgesniam kaip 50 m.laikotarpiui nutraukë sovietinëBaltijos ðaliø okupacija. 1997 m.balandþio 21 d. Suomijos, Esti-jos, Latvijos ir Lietuvos studen-tø sporto asociacijø vadovai Tar-tu mieste nutarë SELL þaidynessurengti Estijoje Tartu mieste.Jos dabar vykdomos kiekvienaismetais, vis kitoje Baltijos valsty-bëje.

Pirmosios þaidynës po nepri-klausomybës atkûrimo vyko Tar-tu mieste 1998 m.

1999 m. Kaune vykusioseSELL þaidynëse puikiai pasiro-dë mûsø studentas trenerio K.Ðapkos auklëtinis E. Lenkevi-èius, ðuolio á aukðtá rungtyje lai-mëjæs I vietà. Labai sëkmingaiSELL Tartu þaidynëse 2002 m.pasirodë mûsø bëgikas V. Petru-lieviè, laimëjæs 400 m rungtá. Èiapagirtinai startavo V.Krivièius,100 m bëgimo rungtyje uþëmæsIII vietà. Jis vël puikiai pasirodë2003 m. Kaune 100 m distanci-joje, pasiekæs asmeniná rekordàir uþëmæs II vietà.

2005 m. SELL þaidynëse Ry-goje mûsø auklëtiniai P.Ðavarei-ko ir D.Lvov su KTU bëgikaisestafetëje 4x400 m uþëmë III vie-tà.

VGTU ABSOLVENTAI –LENGVAATLEÈIAI,

ŠIUO METU DIRBANTYSUNIVERSITETE

Algirdas Šakalys1969 m. baigë KPI Vilniaus

filialo inþinieriaus-mechanikoLengvosios atletikos varþybos. Adas Bikus. 2005 m.


36GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

specialybæ. Aktyviai sportavo,buvo Lietuvos sportinio ëjimorinktinës narys. 1965 m. pirmàkartà tapo Lietuvos èempionu 20km. nuotolyje. Iš viso respubli-kos èempionu yra tapæs 20 kar-tø. 20-50 km nuotoliuose 14 kar-tø gerino Lietuvos rekordus. Al-girdas 1973 m. baigë VU pramo-nës ekonomikos aspirantûrà,1996 m. apsigynë technologijosmokslø daktaro disertaci jà.1991-2000 m. – Susisiekimo mi-nisterijos viceministras. 2002-2003 m. buvo prezidento V.Adamkaus konsultantu transpor-to politikos klausimais. Dabardirba VGTU Transporto institu-to direktoriaus pavaduotoju.

Henrikas Sivilevièius1972 m. baigë tuometinio

Miestø statybos fakulteto auto-mobiliø keliø specialybæ. Buvopasirinkæs sportinio ëjimo rung-tá. Dalyvavo aukðtøjø mokykløèempionatuose bei respublikinë-se varþybose. 5 km distancijojerungtyniavo Lietuvos taurës var-þybose ir uþëmë IV vietà. 1984m. Maskvoje apgynë kandidati-næ disertacijà, o 2003 m. VGTU– habilituoto daktaro disertaci-jà. 2005 m. suteiktas profeso-riaus vardas. Ðiuo metu yra Trans-porto technologiniø árenginiø ka-tedros profesorius.

Alvydas Pikûnas1972 m. baigë MTF automo-

biliø ir autoûkio specialybæ. Vi-dutiniø nuotoliø bëgikas, dalyva-vo aukðtøjø mokyklø studentøèempionate bei ávairiose krosovarþybose. Treniravosi pas trene-rá J.Genevièiø. Baigæs institutàliko dirbti katedroje. 1983 m.Maskvoje apgynë kandidatinæ di-sertacijà. 2001 m. apgynë habi-lituoto daktaro disertacijà. Ðiuometu dirba Automobiliø trans-porto katedros vedëju.

Natalija Lepkova1998 m. baigë SF magistratû-

ros studijas. 2003 m. apgynë di-

sertacijà technologijos moksløsrityje. Vidutiniø nuotoliø bëgi-kë. Dalyvavo aukðtøjø mokykløstudentø èempionatuose, „Balti-jos taurës“ lengvosios atletikosmaèuos. Statybos ekonomikos irnekilnojamo turto vadybos ka-tedros docentë.

Vilija Èyraitë-Remeikienë1987 m. baigë Statybos eko-

nomikos fakultetà. Besimokyda-ma aktyviai sportavo – buvo ðuo-lininkë á tolá, pasiekusi 5,31 m re-zultatà. Atstovavo universitetuirespublikinëse, aukðtøjø mokyk-lø Vilniaus m. ir „Baltijos tau-rës“ lengvosios atletikos varþy-bose. Ðiuo metu – VGTU eko-nomikos direkcijos direktorë.

Dovilë Merkevièiûtë2001 m. baigë SF magistratû-

rà. Aktyviai sportavo. Jos mëgia-ma rungtis – vidutiniai nuotoliaiir krosas. 400 m rungtyje – Lie-tuvos aukðtøjø mokyklø èempio-nato ir studentø kroso J.Pipynësir F.Karoblienës prizams laimëtiprizininkë. Dalyvavo daugelyjevarþybø gindama mûsø universi-teto garbæ. 2005 m. apgynë dak-taro disertacijà. Dabar – Staty-binës mechanikos katedros do-centas.

Jonas Lasinskas1973 m. baigë SE fakultetà.

Besimokydamas aktyviai bëgio-jo ilgesnius nuotolius. Treniravo-si pas trenerá K. Barkalajà. Da-bar – Automobiliø transportokatedros automobiliø eksploata-vimo laboratorijos vedëjas.

Juozas Merkevièius1993 m. baigë Statybos fakul-

tete inþinieriaus statybos techno-logijos specialybæ. 1995 m. bai-gë Verslo vadybos fakulteto in-þinerinës ekonomikos ir vadybosmagistratûrà. Per visà mokymo-si laikotarpá aktyviai bëgiojo, da-lyvaudavo aukðtøjø mokyklø, Vil-niaus miesto pirmenybëse, ávai-riose kroso varþybose, Naujame-tiniame bëgime „Verkiai – „Þal-

girio“ stadionas“. 2005 m. apgy-në socialiniø mokslø daktaro di-sertacijà ir yra Verslo technolo-gijø katedros docentas.

LENGVAATLEÈIAI ÐIAN-DIEN

Naujo semestro pradþià gra-þiai pasitiko universiteto lengva-atleèiai. Vilniuje vykusiame Lie-tuvos aukðtøjø mokyklø èempio-nate mûsø komanda pirmà kartàtapo prizininke, surinkusi 20957taðkus, átemptoje kovoje dël tre-èios vietos nugalëjo Ðiauliø uni-versiteto komandà (20937 tðk.)ir priartëjo prie daugelá metø ne-áveikiamø varþovø – LKKA irVU komandø atsiplëðusiu tik162 taðkais.

Trys mûsø lengvaatleèiai uþ-ëmë prizines vietas atskiroserungtyse. Tai ðiuo metu pajëgiau-sias universiteto bëgikas TomasMatijoðius (S-4/2 gr.), kuris bu-vo antras 3000 m bëgime, IngaRiaukaitë (PI-4/2) iðkovojo tre-èià vietà 400 m bëgime ir pirma-kursë Kotryna Kozlovskaja (A-06/3 gr.) triðuolio rungtyje taippat buvusi treèia.

Pagal surinktus taðkus sva-riausiai prie komandos prisidëjopirmakursë Eglë Kondrotaitë(VVu-06), kuri 60 m distancijo-je pasiekë asmeniná rekordà.Aukðtus rezultatus parodë Vai-das Daunaravièius (CI-5/2), Po-vilas Boguðevièius (ETv-5/2),Mantvydas Ambraziejus (TET-4/1), magistrantas Pi jus Vyèas(GDm-5). Aukðtas vietas uþëmëEdmundas Valantiejus (II-4/4),Evelina Makðeckaitë (SVA-5/2),Miglë Paliukaitë ir Pranas Pet-rauskas.

Šiose varþybose dalyvavo 28universiteto lengvaatleèiai, kurieatkakliai kovojo dël kiekvienocentimetro, dël kiekvienos se-kundës ir tai atsiliepë rezulta-tams.

Menø gelmës

GEDIMINO


Kovo 27 diena. Ispanijos pa-kraštys. Europos þemëlapio pa-baiga. Santiago de Compostela –piligrimø miestas. Festival intar-nacional de teatro universitario.

– Jûs manote, kad esate Ispa-nijoje, – ðypteli juodbruvas vai-kinukas. – Ne, èia Galicija.

Taigi Vilniaus Gedimino tech-nikos teatras studija „Palëpë“Galicijoje suvaidino spektaklá„Kostiumas“, galicijietiškai – “OTraxe“.

Festivalio rengëjai – Compa-nia de Teatro da USC – á festiva-lá pakvietë labai nedaug uþsienie-èiø: dvi trupes iš Brazilijos. Ak-torinio meistriškumo katedrosstudentai (Departamento de Ar-tes Cenicas da USP) parodë dutikrai puikius spektaklius „Holo-causto“ ir „Incubadora“, iðsiski-rianèius ypaè stipria aktorine mo-kykla ir pasirinktos medþiagosðiuolaikiðkumu.

Vokieèiø trupë „Event Pro-duction“ ið Konstanzos suvaidi-

no psichodeliðkàimprovizacijà Ham-leto tema.

Universitetø te-atrø festivalio ðei-mininkai parodëCarlo Goldoni„Trufaldino, servi-dor de dous amos“reþ. Roberto Salqu-ero ir dar kartà áro-dë, kad yra vienapajëgiausiø univer-siteto teatrø trupiøEuropoje. Teatrasiš Sevilijos – La Es-calera Teatro – su-vaidino spektaklá „Soliloquios“pagal Dario Fo ir Franca Rametekstus. Teatras Compania de te-atro da USC iš Lugo – F.G. Lor-cos „O Publico“. Teatras Aulade Teatro Universitaria de Ou-rense – „Unicornio“ pagal Fer-dinando Dacosta.

Spektakliai buvo rodomo Di-dþiajame Santiago de Compos-

Festivalyje piligrimø ir studentø miesteRasa KRIÐÈIÛNAITË

tela teatre „Teatro Principal“ irRoberto Vidal Bolano salëje. Èiatai bent dëmesys universitetø te-atrams! Visà savaitæ ðilta San-tiago publika plojo ir rëkë bravostudentiðko teatro trupëms jautryliktà kartà. Matyt, ne veltuiSantiago de Compostela vadina-mas ne tik piligrimø, bet ir stu-dentø miestu.

Menø gelmës

38GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

Universitetø teatrø asociaci-ja tæsia edukacinæ programà„Universitetas ir jaunimo kultû-ra“. Sëkmingai ágyvendinti sep-tyni tarptautiniai projektai, ku-riuose nagrinëtos ávairios kultû-ros paveldo problemos, daugia-tautës Vilniaus kultûros klausi-mai, Europos jaunimo skirtumaiir panaðumai, studentiðkai scenairaðanèiø autoriø fenomenas ir ki-tos temos.

Aštuntasis tarptautinis uni-versitetø teatrø forumas „Kurtipasaulá ir save“ ávyks Vilniuje2007 m. geguþës 7-12 d. Jo te-ma – jaunos asmenybës kultûri-nis ugdymas, pasitelkiant kitøtautø patirtá.

Universitetø teatrai visoke-riopai ugdo jaunimà, lavina jo su-gebëjimus, pleèia interesø ratà,suteikia tam tikrø þiniø ir ágû-dþiø, kurie padeda ne tik geriauásisavinti tiesioginiø studijø tei-kiamas þinias, bet ir turi teigia-mos átakos ateityje sëkmingiausiekti profesinës karjeros. Kur-dami teatro spektaklá, jaunieji

aktoriai ne tik kuria tam tikrà pa-saulio modelá. Tobulindamiesi,lavindamiesi, ugdydami savo as-menybæ jie kuria save. Todëlsvarbiausias ðio forumo tikslas iryra atskleisti teatro átakà jaunosasmenybës formavimuisi. Bus su-rengta tarptautinë diskusija „As-menybë universiteto teatre“.

Kita vertus, mûsø studentai irpatys gali padëti kitiems, jaunes-niems uþ save. Pastaruoju metulabai populiarios akcijos , kau-pianèios materialines vertybes të-vø globos netekusiems vaikams.Mes manome, kad galime sëk-mingai prisidëti prie vaikø namøauklëtiniø ugdymo, suteikdamijiems dvasinæ paramà.

Bus ágyvendinama tarptautinëkûrybinë akcija „Mes su jumis“,kuriai vadovaus VGTU teatroreþisierius Olegas Kesminas. Josmetu vaikø namø auklëtiniai iðLentvario, Trakø, Valkininkø glo-bos namø bei Paramos ir labda-ros fondo „Visos Lietuvos vai-kai“ bus supaþindinami su teat-ro meno pagrindais. Jiems bus

pravedami ávairûs uþsiëmimai,teatriniai þaidimai, lavinantysfantazijà, pasitikëjimà savimi, pa-dedantys iðreikðti savo dvasiná pa-saulá. Kûrybinius uþsiëmimus vai-kø globos namø auklëtiniamspraves teatro pedagogai, reþisie-riai Jane Avery (Italija), AndrejKureièik, Sergej Turban (Balta-rusija), Frederic Tessier (Pran-cûzija). Bus diskutuojama, daugir neformaliai bendraujama, ne-mokamai rodomi forumo dalyviøspektakliai.

Forumo metu taip pat vyks te-atrinës laboratorijos, jaunimoypaè mëgstami vakaro klubai,kuriø metu dalyviai galës prista-tyti savo grupiø veiklà, savo ða-liø kultûrà, pabendrauti, artimiaususipaþinti.

Forume dalyvaus jaunimo tru-pës ið Italijos, Prancûzijos, Slo-vënijos ir Lietuvos universitetø.

Rimantas VENCKUS

Projekto vadovas,

Universitetø teatrø asociaci jos

pirmininkas

Kurti pasaulá ir saveVIII tarptautinis universitetø teatrø forumas

Menø gelmës

GEDIMINO


PROGRAMA

GEGUÞËS 7 D.

15.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø g. 1

18.00 FORUMO ATIDARYMASDalyvauja VGTU akademinis choras GABIJA19.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS TRUPË MINIMUMA.Mackus CHAPEL B

VU teatro salë, Universiteto g. 3

GEGUÞËS 8 D.

12.00 JANE AVERY (Italija) kûrybinë laboratorijaVU teatro salë, Universiteto g. 3

18.00 ELSINOR TEATRO/TEATRO 26 FIRENCE (Italija)XXI AMÞIAUS ROMEO IR DþULJETAPagal Ðekspyrà

VU teatro salë, Universiteto g. 319.30 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS TRUPË MINIMUML.Andrejevas ARTIMO MEILË

VU teatro kamerinë salë MINIMUMUniversiteto g. 5

GEGUÞËS 9 D.

12.00 KLAIPËDOS UNIVERSITETO TEATRASLazdynø Pelëda BAJORO DUKRA

VU teatro salë, Universiteto g. 315.00 DRUGA SCENA PRVEGA ODRA (Slovënija)PASKUTINË PAMOKA

Teatras LËLË, Arkliø g. 518.00 VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRASANDRIAUS PULKAUNINKO TRUPË VELKAM:)

VU teatro salë, Universiteto g. 319.30 THEATRE 2000 (Prancûzija)Ch. Chilton O, DIEVE, KOKS GRAþUS YRA KARAS

Teatras Lëlë, Arkliø g. 5

Menø gelmës

40GEDIMINO

UNIVERSITETAS2007/2

GEGUÞËS 10 D.

15.00 VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO TEATRAS KIBIRASW. Gombrowicz IVONA, BURGUNDØ KUNIGAIKÐTYTË

VU teatro salë, Universiteto g. 318.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETOTEATRAS STUDIJA PALËPËI.Šeinius NEREGËTI SAPNAI

Trakø g. 1

GEGUÞËS 11 D.

13.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø 1

15.00 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO TEATRASA. Wesker VIRTUVË

VU teatro salë, Universiteto g. 319.00 KLAIPËDOS UNIVERSITETO TEATRASDRAMOS KLASËMoljeras TARIAMAS LIGONIS


GEGUÞËS 12 D.

10.00 KÛRYBINË AKCIJA VAIKØ NAMØ AUKLËTINIAMSVGTU, Trakø 1

12.00 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETOTEATRAS STUDIJA PALËPËSPEKTAKLIS NR.15

Trakø g. 115.00 Diskusija: ASMENYBË UNIVERSITETO TEATRE

VU teatro kamerinë salë Minimum, Universiteto g. 516.00 FORUMO UÞDARYMAS


Á Ë J I M A S Á SPEKTAKLIUS N E M O K A M A SInformacija tel. 8 612 66981, 8 652 76231

FORUMO RËMËJAI:

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASVILNIAUS UNIVERSITETASLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJASAULIAUS KAROSO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS

Forumo dienraštis:LIETUVOS ÞINIOS

nr.2 (2007) virselis - vgtu.lt · yvenimas vgtu 6 gedimino universitetas 2007/2 priëmimo konkurse....

Documents