VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

SOCIALINĖS EKONOMIKOS IR VADYBOS KATEDRA

VITALIJA ŽILINSKYTĖ

NUOLATINĖS STUDIJOS, ĮSTAIGŲ VADYBA

2 KURSAS, ĮVF 11

TEMA

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS

VEIKLOS ORGANIZAVIMO YPATYBĖS

Kursinis darbas

TIKRINO: Lekt. Viktorija Podgaiskytė

VERTINIMAS:___________________

Vilnius, 2012

Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3

I. Teorinė dalis.................................................................................................................................4

1. Organizavimo funkcijos ir samprata........................................................................................4

2. Organizavimo veiklos priemonės............................................................................................4

3. Organizacinė valdymo sandara................................................................................................5

II. Praktinė dalis...............................................................................................................................6

1. Vilniaus rajono savivaldybės charakteristika...............................................................................6

1.1 Savivalda................................................................................................................................6

1.2 Seniūnijos..............................................................................................................................7

1.3 Savivaldybės teritorija ir gyventojai......................................................................................7

2. Vilniaus rajono savivaldybės investicijos, ekonomika ir verslas...............................................11

2.1 Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos..................................................................11

2.2 Smulkus ir vidutinis verslas.................................................................................................13

3. Viešoji infrastruktūra.................................................................................................................14

3.1 Viešieji darbai......................................................................................................................14

3.2 Socialinio būsto fondas........................................................................................................15

3.3 Aplinkos apsauga.................................................................................................................16

4. Žmogiškieji ištekliai..................................................................................................................17

4.1 Švietimas..............................................................................................................................17

4.2 SSGG analizė.......................................................................................................................21

III. Projektinė dalis........................................................................................................................23

1. Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje..............................................................................................23

2. Problemos sprendimas...............................................................................................................24

Išvados...........................................................................................................................................25

Literatūros sąrašas.........................................................................................................................26

Priedai............................................................................................................................................27

2

Įvadas

Viešasis sektorius – visuma institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sektorius teikia viešąsias gėrybes dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios yra prieinamos kiekvienam.

Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per Savivaldybės tarybą.

Vilniaus rajonas yra vienas iš didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Jo apylinkių unikalumą lemia nuostabus kampeliai ir vaizdingi kraštovaizdžiai. Rajonas yra įsikūręs pietrytinėje Lietuvos dalyje ir yra suskirstytas į 23 seniūnijas.

Vilniaus rajone, be žemės ūkio, plėtojama medienos ir baldų, statybinių konstrukcijų, lengvoji ir maisto pramonė, paslaugų sfera. Netoliese Vilniaus kuriasi vis daugiau naujų įmonių, logistikos centrų, tai sąlygoje strateginė rajono padėtis.

Vilniaus rajono savivaldybė užsiima labai skirtinga veikla norint patenkinti gyventojų poreikius. Viena iš esminių problemų, su kuriomis susiduria savivaldybė, tai finansinių išteklių ir socialinių darbuotojų trukūmas. Dėl šios priežasties daugiausiai dėmesio ir skirsiu viešajai infrastruktūrai. Vilniaus rajono savivaldybė siekia išvystyti viešąją ir verslo kaimo infrastruktūra, siekia naujų investicijų ir užsiima dar įvairesne veikla, apie kurią aptarsiu savo kursiniame darbe.

Darbo tikslas - išsiaiškinti kokia yra pagrindinė Vilniaus rajono savivaldybės veikla ir jos ypatybės.

Darbo uždaviniai šiam tikslui pasiekti yra tokie:

1. Susipažinti su Savivaldybės veikla ir struktūra;2. Susipažinti su Savivaldybės atliekamomis funkcijomis;3. Išnagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės viešąsias paslaugas ir SSGG analizę;4. Išnagrinėti žmogiškuosius išteklius.

3

I. Teorinė dalis

1. Organizavimo funkcijos ir samprata

Organizavimas – tai plano įgyvendinimo organizacinės sistemos (žmonių dalyvaujančių plano realizavime pareigų, darbų ir tarpusavio ryšių) sudarymas, t.y toks darbo, valdžios ir išteklių paskirtymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiemas pasiekti organizacijos tikslus.

Organizavimo veikla pagrindinis vadovų tikslas yra parodyti, kad jų organizacija gali gyvuoti ilgai, dėl ko yra sukuriami nekintami rėmai, kuriuose galėtų kartu dirbti ir siekti organizacijos tikslų visi jos nariai. Organizavimas yra siejamas su organizacine valdymo struktūra, ypač kai siekiama įgyvendinti ilgalaikius, strateginius planus. Organizacinė struktūra yra formuojama nuolatinių organizacijos valdymo tikslų įgyvendinimui bei procesų valdymui, o organizavimo funkcija užtikrina kiekvieno konkretaus plano organizacines priemones.

Organizavimo veiklos turinys susideda iš tokių elemetų kaip:

1) Darbo pasidalijimo (optimalaus darbo visumos suskirstymo į atskiras dalis ir konkrečių atlikėjų nustatymo);

2) Struktūrinių grandžių formavimo (darbuotojų ir padalinių sudėties ir ryšių tarp jų nustatymo);

3) Hierarchijos sukūrimo (tam tikro skaičiaus valdymo lygių sukūrimo);4) Koordinavimo (vykdytojų veiksmų, jei jie neatitinka plane numatytos eigos,

koregavimo).

2. Organizavimo veiklos priemonės

Pagrindinės organizavimo veiklos priemonės:

Veiksmų numatytų plane, detalizavimas, konkretinimas, reglamentavimas (darbų projektavimas, įvertinant darbo pakeitimą, praplėtimą, parturtinimą, ergonomiškumą);

Darbų grupavimas pagal: funkcijas, procesus, produktą, vartotojus, geografinį išsidėstymą (filialai), laiką (pamainas);

Darbuotojų pareigų tikslus apibūdinimas, supažindinimas su pareigomis ir operacijomis; Darbuotojų tarpusavio ryšių ir pavaldumo nustatymas (valdymo normų, t.y. vadovui

tiesiogiai atsiskaitančių darbuotojų skaičiaus bei valdymo linijos t.y. komandų grandinės, matomos bet kurios organizacijos organizacinėje valdymo struktūroje OVS nustatymas);

4

Vadovų, vadovaujančių plano įgyvendinimui, pareigų paskirstymas (formalios valdžios suteikimas pavaldiniui tam tikrai veiklai atlikti, kuri neįtraukta į pareigybines instrukcijas);

Plano realizavimo kontrolės sistemos (tvarkos, metodų, proceso) parengimas, naudojant pagrindinius valdymo mechanizmus – hierarchiją, taisykles, procedūras.

3. Organizacinė valdymo sandara

Valdymo sandara turi įakos įmonės veiklai, nes ji gali skatinti įmonės plėtrą arba ją stabdyti. Imonei svarbu yra turėti tokią sandarą, kuri leistu įgyvendinti tam tiką veiklos strategiją.

Organizacinė valdymo sandara – tai pareigų, teisių ir atsakomybės paskirstymo forma tarp tarpusavyje susijusių funkcinių vienetų, atliekančių konkrečius valdymo veiksmus. Svarbiausias veiksnys yra darbo pasidilijimas, kuris daug nulemia įmonės atžvilgiu. Darbo pasidalijimas sąlygoja darbo našumą, paprastesni darbai yra lengviau ir greičiau atliekami.

Organizacijos struktūra - logiškas vadybos lygių ir grandžių, jų tarpusavio ryšių (pavaldumo ir bendravimo), vadovo kontrolės sferos ribų pavaizdavimas grafiškai suprantama forma.

Taip pat įmonės organizacinę sandarą gali nulemti tokie veiksniai kaip:

Veiklos pobūdis; Gamybos ar paslaugų teikimo pobūdis; Atliekamos funkcijos ir sprendžiamų uždavinių skaičius; Gamybos ar paslaugų teikimo technologija; Darbo pasidalijimo ir specializacijos lygis; Vadybos organizacinis lygis.

Organizuojant įmonės struktūrą yra labai svarbu sudaryti atitinkamus organizacinius elementus, tokius kaip: darbo vieta, grupė, skyrius. Taip pat svarbu yra suteikti įgaliojimus vadovauti ir nustatyti tam tikrus komunikacinius ryšius.1

1 www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/12_tema.doc

5

II. Praktinė dalis

1. Vilniaus rajono savivaldybės charakteristika

1.1 Savivalda

Vilniaus rajono savivaldybė – tai administracinis teritorinis vienietas, viena didžiausių savivaldybių Lietuvos pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija. Savivaldybė supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras, bet Vilnius turi savo atskiros savivaldybės statusą, todėl į Vilniaus rajono teritorija neįeina.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija – yra biudžetinė įstaiga, įsteigta 1995 m., atliekanti viešojo administravimo funkcijas. Administracija turi juridinio asmens statusą – turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su savivaldybės herbu.

Taryba – tai atstovaujamojo savivaldos institucija, atsakinga už svivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje.

6

1 pav.

1.2 Seniūnijos

Seniūnija yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos filialas, kuris veika tam tikroje teritorijos dalyje. Seniūnija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais Vyriausybės įstatymais.

Seniūnijos veikla finansuojama yra iš savivaldybės biudžeto, tap pat sesniūnija turi savo sąskaita banke.

Pagrindinė seniūnijos veikla:

Užtikrina LR įstatymų, mero potvarkių įgyvendinimą seniūnijos teritorijoje; Įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia tam tikrus

siūlymus; Tvarko namų ūkio knygas kaimo vietovėje; Teikia duomenis apie mokyklinio amžiaus vaikus apskaitai; Kontroliuoja sanitarijos, higienos, aplinkos apsaugos reikalavimus; Informuoja apie ES paramos gavimą; Padeda organizuoti rinkimus ir referendumus;

7

Dalyvauja kurdamas informacinės visuomenės plėtros programas; Organizuoja ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas; Prižiūri,kad butų saugomas nekilnojamas turtas priklausantis savivaldybei; Organizuoja priskirtas būsto paslaugas.

Seniūnijos gyventojų siūlymai, pareiškimai bei skundai yra nagrinėjami visuomenės informuojama Savivaldybės administracijos nuostatuose nustatyta tvarka. Taip pat seniūnijos veiklą kontroliuoja savivaldybės Taryba, meras, administracijos direktorius, tai matome iš 1 pav. Schemos.

1.3 Savivaldybės teritorija ir gyventojai

Vilniaus rajono teritorija šiauriniame pakraštyje ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, iš šiaurės – vakarų pusės rajono kaimynai – Širvintų rajonas. Rytuose rajonas ribojasi su Baltarusija. Didesnę jo teritorijos dalį užima Aukštaičių ir Medininkų aukštumos.

2 pav. Vilniaus rajono administracinis pasiskirstymas

8

Vilniaus rajono plotas užima 3,26 % Lietuvos bei 21,88 % Vilniaus apskrities teritorijos ploto. Rajone yra 23 seniūnijos – 22 kaimo bei 1 miesto seniūnija (Nemenčinės miesto seniūnija). Vienintelis miestas – Nemenčinė, kuriame 2010 m. pradžioje gyveno net 5878 gyventojai. Rajone yra net 1167 kaimai ir 4 miesteliai, kurių dauguma priklauso Nemenčinės seniūnijai ir Paberžės seniūnijai. Rajono plotas užima 212 915 ha, iš jų: 6 667 ha – užstatyta teritorija, 98 236 ha – žemės ūkio naudmenų plotas, 80 803 ha – miškai, 5 136 ha – vandens telkiniai, 5 367 ha – keliai, 16 854 ha – kitos paskirties žemė. Sprendžiant iš rajono ploto užimtumo, matoma jog dauguma šio rajono gyventojų užsiima žemės ūkio veikla.

Vilniaus rajonas yra labai išskirtinis savo tautų gausuma. Didžiąją dalį rajono šiuo metu sudaro lenkai (61,3 %), o lietuvių yra truputį mažiau negu ketvirtadalis. Jų gyvena net 22,4 %, rusų 8,4 %, baltarusių 4,4 %, o ukrainiečių, totorių,žydų ir kitų tautybių gyventojų dalis sudaro apie 3,5 % Vilniaus rajono (3 pav.). Iš viso rajone yra 99,9 tūkst. gyventojų.

3 pav. Vilniaus rajono gyventojų skaičiaus kaita 2006 – 2011 m. pradžioje ( 2011 m. – išankstiniai duomenys)

9

61%22%

8%

4% 4%

LenkaiLietuviaiRusaiBaltarusiaiUkrainiečiai, totoriai, žydai ir kiti

4 pav. Vilniaus rajono gyventojų sudėtis pagal tautybę

Pagal statistikos departamento duomenis, gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes kito labai nevienodai – vaikų ir paauglių (0 – 15 metų amžiaus) skaičius sumažėjo iki 3,81 %, darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 7,23 %, o pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 5,22 %.

5 pav. Vilniaus rajono gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes 2006 – 2010m.

Priešingai negu Lietuvoje vyraujančiai tendencijai Vilniaus rajono gyventojų skaičius labai sparčiai auga. Viena iš pagrindinių priežasčių – dauguma gyventojų iš Vilniaus miesto keliasi gyventi į rajonui priklausančias gyvenvietes. Daugiausia asmenų į rajoną atvyko 2008 m. (2847 gyv.), o išvyko – 2009 m. (2045 gyv.)

Lentelė 1

Natūralus gyventojų prieaugis ir migracija (vidinė ir tarptautinė) Vilniaus rajone 2006 – 2009 m.

10

11

2. Vilniaus rajono savivaldybės investicijos, ekonomika ir verslas

2.1 Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos

Investicijos – tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Investicijų dydis daugiausiai priklauso ne nuo savivaldybės paramos, o verslo pastangų. Taip pat siekdama didinti materialias investicijas ir sudaryti prielaidas verslui vystyti Vilniaus rajone, savivaldybė taiko šias priemones:

Fizinės infrastruktūros pagerinimas ir sukūrimas; Mokesčių ir rinkliavų mažinimas, mokestinių lengvatų suteikimas; Efektyvių rajono įvaizdžio gerinimo priemonių, skirtų pritraukti investuotojų,

parengimas ir įgyvendinimas; Finansinės paramos teikimas: Stiprinti teritorijos planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus.

Vilniaus rajono savivaldybė daug dėmesio skiria investicijų pritraukimui į rajoną. Labiausiai džiugina tai, kad atsiranda vis daugiau norinčių plėtoti savo verslą, steigti naujų vietų kūrimą bei vystyti infrastruktūrą. Savivaldybė nuosekliai investuoja į rajoną. Siekdama gauti ES lėšų. 2007-2013 Vilniaus rajono savivaldybė parengė net 77 projektus už 68 mln. Lt. Šiuo metu yra įgyvendinami net 48 projektai. Vilniaus rajone materialinės investicijos 2009 m. siekė net 466.985 tūkst. Lt.

Lentelė 2

Materialinių investicijų kitimas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje 2006 -2009 m. ( tūkst. Lt)

2011 m. Vilniaus rajono savivaldybė sugebėjo įgyvendinti tokius projektus kaip:

12

1) Pagal priemonę „Teritorijų planavimas“;2) Pagal priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“;3) Pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ (buvo

renovuoti ir modernizuoti Vilniaus rajono vaikų darželiai);4) Pagal priemonę „Elektroninė demokratija: regionai”;5) Pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse

sudarymas“;6) Pagal priemonę „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių

(ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“;7) Pagal priemonę „Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos

tobulinimas“;8) Pagal priemonę „Viešojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas”;9) Pagal priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra”;10) Pagal priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“;11) Pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“;12) Pagal priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas”;13) Pagal Vilniaus rajono vietos veiklos grupės strategiją;14) Pagal „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau siekia įgyvendinti savo projektus, su atėinančiais metais yra planuojama jų įvykdyti dar daugiau.

Tiesioginės užsienio investicijos tai yra vienas iš ekonominio augimo pagrindų. Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2009 m. sudarė net 33.695,9 mln. Lt. Daugiausia investicijų tenka Vilniaus miesto savivaldybei, bet užtat Vilniaus apskritis lenkia kitas TUI (Tiesioginės užsienio investicijos) tenkančiomis ne tik vienam asmeniui, tačiau ir bendra suma.

Lentelė 3

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje (mln. Lt)

13

2.2 Smulkus ir vidutinis verslas

Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje 2011 m. pradžioje veikė virš 30 tūkst. ūkio subjektų, o tai sudarė 35,51% visų šalyje veikiančių ūkio subjektų. Didžioji jų dalis buvo Vilniaus savivaldybėje, bet antroje vietoje yra Vilniaus rajono savivaldybė. 2011 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius labai išaugo.

Lentelė 4

Veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje, 2006 -2011 m. pradžioje

Nagrinėjant Vilniaus rajone veikainčius ūkio subjektus pagal darbuotojų skaičių, kaip ir visoje Lietuvoje , apie 60 % jų turi tik iki 4 darbuotojų. Mikroįmonės Vilniaus rajone sudaro apie 80%. Tokia mikroįmonių koncentracija parodo, jog rajone vyrauja itin smulkūs ūkio subjektai, kurie savo dydžio deka greičiau reaguoja į rinkos pokyčius ir prie jų prisitaiko, bet dažnai yra pažeidžiami didesnių konkurentų.

Pagal ekonominės veiklos rūšis, 2011 m. Vilniaus rajone daugiausia registruota didmenine ir mažmenine prekyba. Daug gyventojų užsiiminėjama nekilnojamu turtu, nuoma ir kitokia verslo veikla.

Lentelė 5

Registruotų ūkio subjektų skaičius 2011 m. pradžioje pagal ekonomines veiklas

Ekonominės veiklos rūšisSkaičiu

sIš viso 3.180Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 68Kasyba ir karjerų eksploatavimas 6Apdirbamoji gamyba 320Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas 18

14

Statyba 226Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 748Transportas ir saugojimas 225Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 83Informacija ir ryšiai 38Finansinė ir draudimo veikla 15Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 379Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla 163Kita aptarnavimo veikla 341Nenurodyta 549

3. Viešoji infrastruktūra

3.1 Viešieji darbai

Viešieji darbai – tai viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių. Tai visuomenės atlikti naudingi darbai. Pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybes bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ir ekonominius sunkumus turintiems žmonėms, siekiant užsidirbti pragyvenimui skirtas lėšas.

Vilniaus rajono savivaldybė labai daug dėmesio skiria verslumui skatinti, kas turi daug įtakos bedarbių skaičiui Vilniaus rajone. Viešųjų darbų programai 2012 m. skirta yra net 1 mln. 537 tūkst. Lt finansavimas. Programą vykdo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos, numatoma yra įdarbinti 650 bedarbių, kuriems bus sudarytos sąlygos turėti laikiną užimtumą, užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir padidinti savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

Lentelė 6

Viešųjų darbų programa 2008 - 2012 metais

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Įdarbinta asmenų 643 537 645 648 Planuojama įdarbinti 650

Valstybės biudžeto lėšos savivaldybės darbo rinkos politikai rengti

1 518 503 673 800 796 100 608 500 650 800

15

2012 m. viešųjų darbų sąraše buvo numatyta tokia veikla:

Teritorijos tvarkymo darbai (šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, autobusų stotelių priežiūra, gėlynų priežiūra);

Mokyklų, lopšelių – darželių, ligoninių, kultūrinių, buitinių ir kitų objektų kvalifikacijos nereikalaujantys pagalbiniai statybos ir remonto darbai;

Miško tvarkymo darbai; Istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę

objektų tvarkymo pagalbiniai darbai; Lankomosios priežiūros socialiniai darbai; Archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbiniai darbai; Pagalbiniai maisto paruošimo darbai socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse,

įstaigose bei organizacijose; Buitinio aptarnavimo pagalbiniai darbai dienos centruose, senjorų pensionuose, vaikų

namuose.

Kaip žinoma viena iš pagrindinių problemų Vilniaus rajone yra finansinių išteklių ir socialinių darbuotojų trukūmas. Labiausiai trūksta tokių paslaugų kaip:

1. Socialinės globos paslaugų namuose;2. Dienos socialinės globos paslaugų senyvo amžiaus, neįgaliems asmenims bei

socialinės rizikos asmenims (šeimoms).

Suteikti šias paslaugas yra labai svarbu todėl, Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino Socialinių paslaugų planą, kuriame buvo numatytos 6 prioritetinės kryptys: nestacionarių socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams plėtra, socialinių paslaugų vienišiems senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia plėtra, nestacionarių socialinių paslaugų modernizavimas ir praplėtimas, būsto (aplinkos) neįgaliesiems pritaikymas, neįgaliųjų asmenų aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis, transporto paslaugų neįgaliesiems organizavimas.

Norint įgyvendinti šį planą turi būti skiriama daugiau finansinių lėšų, kurios leistu pagelbėti situaciją esančia šiuo metu.

3.2 Socialinio būsto fondas

Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybėje yra numatoma 490 gyvenamųjų patalpų, iš kurių 51 butas priklauso socialiniam būsto fondui. 2011 m. Savivaldybė būsto fondui plėtoti panaudojo 485 tūkst. Lt, už kuriuos įsigijo 4 butus, kurie buvo skirti pagal daugiavaikių šeimų bei našlaičių sąrašus.

16

Vilniaus r. savivaldybės taryba 2011 m. pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą leido net 17 rajono gyventojų pirkti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Ko deka buvo sudaryta net 14 pirkimo - pardavimo sutarčių, už kuriuos gauta 99 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo panaudotos gyvenamosioms patalpoms remontuoti.

2011 m. Savivaldybėje buvo įregistruoti 92 rajono gyventojų prašymai įrašyti į sąrašus socialiniam būstui gauti. Šiuo metu sąrašuose socialinio būsto laukia 585 Vilniaus rajono gyventojų (šeimos):

Lentelė 7

Sąrašo Nr. ir pavadinimas Įrašytų asmenų (šeimų) skaičius

1.  Jaunų šeimų 189

2.  Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų 60

3.  Našlaičių ir likusių be tėvų globos asmenų 47

4. Neįgaliųjų asmenų (šeimų) 81

5. Bendrasis 203

6. Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę būsto sąlygoms pagerinti

5

Iš viso 585

3.3 Aplinkos apsauga

Atliekų tvarkymo įstatyme yra nustatyta, kad už komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą atsakingos yra savivaldybės. Vilniaus rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymų, užsiima vietinę rinkliava.

Vietinės rinkliavos dydis yra nustatomas pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto plotą. Tai yra privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje. 2011 m. Vilniaus rajono savivaldybėje tik 66% gyvemtojų savo atliekas iki šiol tvarkė sąžiningai ir teisingai. Gyventojai už mokamą rinkliavą naudojasi regionine komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Jie yra aprūpinami konteineriais bei turi galimybes naudotis atliekoms rūšiuoti skirtomis konteinerinėmis aikštelėmis.

Taip pat yra labai daug demėsio skirta antrinių žaliavų surinkimui, kurių deka buvo suformuoti žemės sklypai, kuriuose pasinaudojant Europos Sąjungos paramos lėšomis bus įrengtos didelio gabarito ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės.

17

2011 metais gyventojai aktyviai dalyvavo kasmetinėje akcijoje DAROM. Šios akcijos metu nemokamai regioniniame atliekų sąvartyne buvo pašalinta 75 t komunalinių atliekų ir 19,8t padangų atliekų. Toks savivaldybės siekimas padeti savo šaliai ir gyventojų atsidavimas skatina didelius pokyčius švaresnėje ateityje.

Lentelė 8

Atliekų tvarkymo rodikliai Vilniaus rajone, 2007-2009 m.

4. Žmogiškieji ištekliai

4.1 Švietimas

Švietimas – tai yra procesas, kurio metu švietimo bei kitose įstaigose yra formaliai arba neformaliai perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai. Vilniaus rajono savivaldybė labai atidžiai stebi savo rajono švietimo eiga ir labai rūpinasi, kad vaikai būtų aprūpinami atitinkamų išsilavinimų. Savivaldybė labai daug dėmesio skiria mokyklom ir gimanzijom.

2011 m. švietimo poreikiams tenkinti Savivaldybės bendrojo ugdymo tinklas apėme net 46 bendrojo ugdymo mokyklas. Iš jų buvo: 6 gimnazijos, 20 vidurinių mokyklų, 11 pagrindinių mokyklų, 3 pradinės mokyklos ir 6 mokyklos – darželiai. Taip pat apėme ir 24 neformaliojo ugdymo įstaigas, iš kurių buvo: 20 įkimokyklinio ugdymo įstaigos, 20 ugdymo įstaigų, 2 muzikos mokyklos, 1 meno mokykla ir 1 sporto mokykla.

Lentelė 9

Mokinių pasiskirstymas mokyklose pagal mokomąją kalbą

Mokamoji kalba

2010-2011 m. m. 2011-2012 m. m.

mokyklų skaičius

mokinių

skaičius%

mokyklų

skaičius

mokinių

skaičius%

18

Lenkų 37 5 096 56,5 37 4 986 56,8

Lietuvių 18 3 595 40,0 18 3 501 39,9

Rusų   5    317   3,5   5    287   3,3

Iš viso: 9 008 8 774

Lentelė 10

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose, lopšeliuose-darželiuose, mokyklose-darželiuose) pagal ugdomąją kalbą vaikų pasiskirstymas

Ugdomoji kalba

2010-2011 m.m. 2011-2012 m.m.

įstaigų skaičius vaikų skaičius %įstaigų skaičius

vaikų skaičius %

Lenkų 22 684 47,2 23 785 46,7

Lietuvių 21 733 50,5 21 871 51,8

Rusų   1   34 2,3   1   26 1,5

Iš viso: 1 451 1 682

2011 – 2012 m. mokinių skaičius Vilniaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo iki 2,6% , tačiau vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose išaugo net iki 13,8 %. Vilniaus rajone taip pat yra labai didelis specialųjų poreikių mokinių skaičius. Pastaraisiais metais labai kito mokinių skaičius ir tai lėmė, kad savivaldybė skirtu daugiau demėsio šiai sričiai.

Lentelė 11

Mokinių skaičiaus kaita 2010-2016 metais

Metai

Priešmok.

1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl.10 kl.

11 kl.

12 kl.

Iš viso

2010 359 680 678 698 722 681 687 750 780 742 776 674 781 8 649

2011 515 666 668 671 693 678 681 690 740 752 732 633 655 8 259

2012 417 515 666 668 671 693 678 681 690 740 752 732 633 8 119

19

2013 510 417 515 666 668 671 693 678 681 690 740 752 732 7 903

2014 465 510 417 515 666 668 671 693 678 681 690 740 752 7 681

2015 272 465 510 417 515 666 668 671 693 678 681 690 740 7 394

2016 272 465 510 417 515 666 668 671 693 678 681 690 6 926

Yra numatoma, kad ateinančiais metais mokinių skaičius dar labiau sumažės, o tai lemę dideli vaikų neišsilavinimą ir žemesnį žmonių gyvenančių savivaldybėje išsilavinimą.

2011 m. veikė net 70 Vilniaus rajono savivaldybės pavaldumo švietimo įstaigų: 20 ikimokyklinio ugdymo, 46 bendrojo ugdymo mokyklos ir 4 neformaliojo ugdymo įstaigos.

Per paskutiniuosius 6 metus du darželiai buvo pertvarkyti į mokyklas-darželius, 11 pradinių mokyklų reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius, 9 pagrindinės mokyklos reorganizuotos į pradinio ir pagrindinio ugdymo skyrius, 2 vidurinių mokyklų akredituotos vidurinio ugdymo programos tapo gimnazijomis.

Pagrindininiai ir esami švietimo būklės privalumai Vilniaus rajone:

Pakankamas yra mokyklų kiekis;

Mokyklos tenkina gyventojų poreikius pagal mokymo kalbas – lietuvių, rusų ir

lenkų;

Mokyklos tenkina gyventojų poreikį įgyti kokybišką išsilavinimą arčiausiai

savo gyvenamosios vietos;

Pakankamas neformalaus švietimo įstaigų tinklas;

Atnaujinta dalis mokyklų panaudojant valstybės investicijų programos, ES

paramos, Lenkijos Respublikos draugijos „Wspolnota Polska“ ir savivaldybės

lėšas;

Mokytojams, netekusiems darbo, pagal galimybes, yra siūlomos kitos darbo

vietos;

Mokykloms talkina Pedagoginė psichologinė tarnyba, teikianti mokiniams

pedagoginę ir psichologinę pagalbą;

Mokytojams sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją;

Įgyvendinama mokyklų tobulinimo programa plius. Bibliotekų aprūpinimas

modernia įranga ir baldais, mokytojų darbo vietų aprūpinimas šiuolaikinėmis

20

technologijomis, technologijų, gamtos ir menų mokymo kabinetų aprūpinimuas

mokymo priemonėmis bei įranga (skirta šiem aprūpinimam apie 2 mln. Lt);

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės

2010-2013 metų strateginis veiklos planas. Šio plano 3.2 priede „Vilniaus

rajono savivaldybės švietimo kokybės ir prieinamumo didinimo programa“

numatytos ir siekiamos įgyvendinti svarbiausios vystymo kryptys, leidžiančios

užtikrinti sklandų ugdymo procesą Vilniaus rajono savivaldybės ugdymo

įstaigose.

Kaip ir kiekviena įstaiga turi ir tam tikrų trūkumų:

Neoptimalus mokyklų, įgyvendinančiųjų formaliojo švietimo programas, tinklas dėl greta esančių skirtingo pavaldumo švietimo įstaigų;

Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus vidurkio klasėse, negu nustatytas yra Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, dėl greta esančių skirtingo pavaldumo švietimo įstaigų bei dėl greta esančių švietimo įstaigų su skirtingomis mokomosiomis kalbomis, reikalinga maksimaliai perskirstyti mokinio krepšelio lėšas pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Dėl šių rajono trūkumų yra numanomi tokie pavojai kaip: sumažės vidutinis vaikų

skaičius klasėje, didės konkurencija tarp skirtingo pavaldumo mokyklų tarp mokinių. Šių pavojų

išvengimui Vilniaus rajono savivaldybė planuoja sudaryti tokias sąlygas, kurios garantuotu

kokybišką švietimą bei veiksmingą išteklių paskirstymą.

Pagrindiniai šio tiklo prioritetai yra tokie:

Sudaryti tinkamas sąlygas tiems, kurie nori mokintis gimtąja kalba arčiau savo namų;

Sudaryti geresnes sąlygas mokymosi kokybei užtikrinti, reorganizuojant ir pertvarkant jų

vidaus struktūrą;

Pertvarkomų mokyklų mokytojams ir darbuotojams suteikti įsidarbinimo sąlygas;

Atskirų mokyklų pertvarkymas racionaliai panaudojus švietimui skirtas lėšas.

Atsižvelgus į šiuos prioritetus, galima manyti, kad savivaldybė yra rimtai pasiruošusi pagerinti mokymosi įstaigų padėti ir pasistengti suteikti pačias geriausias galimybes besimokantiems.

Švietimo skyrius planuoja daug organizuojamų veiklų Vilniaus rajono savivaldybės deka. Organizuojama švietimo veikla parodo, kad yra domimasi vaikais. Kelios pastangos gali jiems padėti tolimesnėje ateityje. Vilniaus rajono mokiniai ir jaunimas aktyviau įsitraukia į

21

visuomeninės veiklą. 2011 m. Lietuvos mokinių parlamento rinkimuose dalyvavo net 30 mokinių iš visų Vilniaus rajono teritorijoje esančių ugdymo įstaigų.

4.2 SSGG analizė

SSGG analizė – tai bendro pobūdžio analizės technika, tinkama taikyti tiek pirminiams sprendimams priimti, tiek strateginiams planams parengti.

Atliekant Vilniaus rajono savivaldybės SSGG analizę, buvo išskirtos 8 pagrindinės sritys:

a) Smulkus ir vidutinis verslas;b) Turizmas;c) Žemės ūkis ir kaimo plėtra;d) Prekyba ir paslaugos;e) Švietimas;f) Užimtumas ir darbo rinkos priemonės;g) Kultūra, paveldo apsauga.

Šiose srityse pasireiškia šios pagrindinės silpnybės, stiprybės, gresmės ir galimybės, į kurias yra labai svarbu atsižvelgti vykdant organizavimo veikla.

STIPRYBĖS

Artima rinka; Gerai išvystyta infrastruktūra; Siekama sudaryti lygias sąlygas mokslui; Rajone vyksta daug renginių ir švenčių, kuriu deka formuojasi patrauklus krašto įvaizdis.

GALIMYBĖS Daug projektų finansuojama ES; Aktyvus rajono įvaizdžio formavimas; Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų rėmimas; Turistų tinklo plėtra.

GRĖSMĖS Jaunimo migracija į kitas miesto šalis; Investicinis lėšų stygius įmonėse; Pavojus isigytį kokybišką išssilavinimą; Mažėjantis vaikų gimstamumas; Galimas nedarbingumas.

22

SILPNYBĖS

Didelė konkurencija su Vilniaus įmonėmis; Nepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema; Nebaigtas optimizuoti švietimo įstaigų tinklas; Aukštas nedarbo lygis; Nepakankamai greitai kuriasi kaimo bendruomenės.

23

III. Projektinė dalis

1. Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje

Lietuvos ekonomikos augimas ir įvairios Lietuvoje įgyvendintos iniciatyvos gerinant verslo aplinką, skatinant darbo vietų steigimą bei didinant darbo jėgos ekonominį aktyvumą sudarė palankias sąlygas augti užimtumui ir mažėti nedarbui. Tačiau ilgalaikis nedarbas bei jaunimo (15–24 m.) nedarbas vis dar tebėra rimta problema.

Per pastaruosius keletą metų nedaug didėjo užimtumas paslaugų sektoriuje bei sumažėjo užimtųjų skaičius žemės ūkyje, tačiau pagal šiuos rodiklius Lietuvos užimtumo struktūra dar gerokai skiriasi nuo daugelio labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Tebėra gana dideli regioniniai gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygio, darbo rinkos bei socialinių paslaugų prieinamumo skirtumai. Teritorinis (šalies viduje) darbo jėgos mobilumas Lietuvoje yra tradiciškai nedidelis, nors situacija šioje srityje pamažu keičiasi.

Didelė dalis gyventojų yra ekonomiškai neaktyvūs, tebėra gana didelis nepanaudotos neįgaliųjų, socialinės rizikos asmenų darbo jėgos rezervas. Tuo tarpu daugelio šių asmenų motyvacija dirbti yra gana silpna, didelis skurdo lygis ir socialinė atskirtis. Ryšio su darbo rinka neužtikrina ir veikianti psichologinės, socialinės bei techninės pagalbos sistema.

Lietuvoje yra gana didelis nepanaudotos neįgaliųjų, socialinės rizikos asmenų darbo jėgos rezervas, nes šių asmenų užimtumo bei ekonominio aktyvumo lygis yra gana žemas. Siekiant įtraukti šiuos asmenis į darbo rinką, būtina spręsti ne tik jau egzistuojančias problemas. Reikia atsižvelgti ir į prevencijos galimybes, įvertinti įvairių institucijų įgyvendinamas priemones bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimus.

Socialinės atskirties prevencija ar socialinė integracija pirmiausia reiškia įsidarbinimo galimybių stiprinimą. Tačiau socialinę atskirtį sukelia ne tik asmeninių išteklių ar sugebėjimų stoka, bet ir vietinės bendruomenės ištekliai bei jų prieinamumas socialinės rizikos šeimoms. Nepakankamai išplėtotos socialinės paslaugos gali lemti probleminių šeimų gausėjimą, o tai reikštų ir nedalyvaujančių darbo rinkoje bei gyvenančių iš socialinės paramos asmenų skaičiaus augimą.

Specialiosios paslaugos apima visumą paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kuriam (-iai) nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų ugdyti ar kompensuoti gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas – teikiant kompleksinę pagalbą, grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus rūpintis savimi ir integruotis į

24

visuomenę, darbo rinką ar tenkinti asmens gyvybinius poreikius. Specialiosios socialinės paslaugos dar yra skirstomos į:

socialinę priežiūrą (pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba);

socialinę globą (dienos socialinė globa; trumpalaikė socialinė globa; ilgalaikė socialinė globa).2

2. Problemos sprendimas

Vilniaus rajone yra finansinių išteklių ir socialinių darbuotojų trukūmas. Labiausiai trūksta tokių paslaugų kaip:

1. Socialinės globos paslaugų namuose;2. Dienos socialinės globos paslaugų senyvo amžiaus, neįgaliems asmenims bei

socialinės rizikos asmenims (šeimoms).

Mano siūlymai, kurie galėtų pagerinti esamų paslaugų padėtį:

Tikslesnis turto valdymas ir disponavimas; Finansinių išteklių taupymas, socialinėms paslaugoms; Daugiau lėšų skirti socialinės globos namams; Daugiau žmonių skirti socialinei globai, vietoje kitų viešųjų darbų atlikimo; Investuoti lėšas tik į tas sritis kur yra didžiausias lėšų trūkumas; Svarbu yra proporcingai paskirstiti lėšas; Skatinti smulkų verslą, kad sumažinti nedarbo lygį.

2 www.esparama.lt/es.../2012_12_06_ZVIP.PDF

25

Išvados

Vilniaus rajono savivaldybė yra įsikūrusi ekonomiškai palankioje vietoje. Tai lemia savivaldybės geografinė padėtis, matierialinės bei tiesioginės užienio investicjos, smulkus ir vidutinis verslas.

Vilniaus rajono organizacinė veikla yra labai subalansuota ir pritaikyta taip, kad visus siekius būtų įmanoma įgyvendinti. Išanalizavus ir įvertinus savivaldybės veiklos struktūra ir funkcijas, galima teigti, kad pagrindiniai savivaldybės prioritetai yra auganti ekonomika, produktyvumas, aukštas švietimo lygis, sveika ir kokybiška gyvenimo aplinka.

Vilniaus rajono savivaldybė užsiima ne vien tik organizacinė veikla pačioje savivaldybėje, bet taip ir už savivaldybės ribų. Organizuojami yra renginiai padedantys rajono gyventojams ir jų vaikams, sudaro palankias sąlygas gyventojams gėrinant jų poreikius, atsižvelgus į pasiūlymus.

Atliekant šį kursinį darbą išanalizavau pagrindines organizacinės veiklos ypatybes Vilniaus rajono savivaldybėje. Viena iš svarbiausių savivaldybės veiklų yra viešoji infrastruktūra.

26

Literatūros sąrašas

1. 2009m. apžvalga, „Viešasis administravimas Lietuvoje“ (elektroninė knyga);2. 2009m. J.Bivainis, Ž. Tunčikienė: „Viešojo sektoriaus institucijų strateginis

planavimas“;3. Aušra Bledienė. Vadovo darbo organizavimo problemos. Lietuvos žemės ūkio

universitetas.4. http://www.stat.gov.lt/uploads/Vilniaus_apskritis.pdf;5. http://www.veidas.lt/tag/nedarbas6. http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=1005;7. http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=3562 (Švietimo aktualijos);8. http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=3764 (nuostatai);9. http://www.vrsa.lt/;10. http://www.vrsa.lt/go.php/lit/2012-12-21-Vilniaus-rajono-savivaldybes-tarybos-

posedzio-darbotvarke-/701;11. http://www.vrsa.lt/go.php/lit/Irinkti-Vilniaus-rajono-atstovai-Lietuvos-mokiniu-

parlamente/718;12. Vilniaus rajono savivaldybės 2008-2015 m. strateginis plėtros planas (elektroninė

knyga);13. www.esparama.lt/es.../2012_12_06_ZVIP.PDF14. www.stat.gov.lt/(Statistikos departamentas prie LRV).

27

Priedai1 priedas

Vilniaus rajono savivaldybės taryba

28

2 priedas

SSGG analizė

29

30

31