palanga - pajuriozurnalas.lt · palanga 2016 1 premjerui algirdui butkevičiui patinka j....

Palanga 2016 1

Premjerui Algirdui Butkevičiui patinka J. Basanavičiaus gatvė

Palanga2016

Laikraščio

2016 metų vasaros priedas

12–15 p.

6–10 p.

20–22 p.

Jonas Gelbėtojas

26 story bLurbs in EngLish! FLick through and gEt a good sEnsE oF PaLanga!

Kaip Vaidas Šimaitis Šventąją žadina

EN

Palanga 2016 Palanga 2016 32

Laik raš tis

ISSN 1648-1844Va sa ros prie das „Pa lan ga 2016“ Lei dė jas: UAB „Pa lan gos til tas“Re dak to rius ir di rek to riusLi nas Je ge le vi čiusre dak to rius@pa lan gos til tas.ltTel. 8460 40004, 8 620 53440Žur na lis tėsKot ry na Re ka šiū tė, Eg lė Pa lu bins kai tėKo rek to rė: Ra sa Ged vi lai tėDi zai ne rės: Re da Se re pi nie nė, Vil ma Gu dei kai tėBu hal te rė: Rai mon da Da ni le vi čie nėIn for ma ci ja, re kla maTel. (8 460) 40 004, 8 620 53 440re dak ci ja@pa lan gos til tas.lt re dak to rius@pa lan gos til tas.ltRe dak ci jos ad re sas: Vy tau to g. 85A,Pa lan ga, www.pa lan gos til tas.ltFa ce bo ok pa sky rawww.fa ce bo ok.com/Pa lan gos-mies to-laik raš tis-Pa lan gos-til tasUž re kla mos tu ri nį ir jos kal bą re dak ci jane at sa ko.Vir še lio nuo trau ka: Dia nos Ka lu gi nosSpaus di no: laik raš tį „Pa lan gos til tas“ –UAB „Va ka rų spaus tu vė“, žur na lą „Pa lan ga 2016“ – UAB „Dru ka“Ti ra žas: 2 000 („Pa lan gos til tas“) ir 4 000(„Pa lan ga 2016“), 2016 lie pa

Ne bum bė ki te ir ne niurz gė ki te! Pa lan ga – jė gaArčiausiaiBaltijos jūrosesantis laikraštis„Palangostiltas“

šiandienpristatosavovasarospriedą,žurnalą„Palanga2016“,kuris,patikinu,tapskasmetiniu,nesleidybinėsveiklosdiversifikacijaatverianaujasgalimybes.Tradiciniuvasarospriedugeriaupasieksimeirkitątikslą–plačiauirgeriauvisussupažindinsimesuPalangairjosžmonėmisbeibičiuliais.KadangiPalangayra tarptautinis kurortas–permetusPa

langostarptautiniameorouosteveikląvykdančiųaviakompanijųskaičiusišaugodaugiaukaipdukartus:2015metaisįPalangąskraidė4orolinijos,dabarjųyra9–žurnalepateikiamevisų26straipsniųsantrumpasanglųkalba.JeigurytojPalangosorouoste,miestovežėjos„Vlasava“autobuse,kuria

menorsPalangos,Vilniaus,KaunoarKlaipėdosviešbutyjearkavinėje–betkurkitur,kurbusišplatintasžurnalas,išvysiuužsienietįsklaidantįžurnaląirperžvelgiantįjas,būsiulaimingas.Aš–užįvairovę,oturistai–josgarantas.Norsmes,kaikurielietuviai,linkępabumbėti,kadkainosPalangojeiroras

neretainuvilia,ireurinėskainoskartaisverčiačiastvertisužgalvos,bet–ei,arnetiesa?–mažaiperdėsiusakydamas,kadvasarąvisikeliaivedaįPalangą.Opoatostogųčianevienassubrandinasvajonę–gyventikadanorsPalangoje.Dėlpaprastospriežasties:čia–jūra,čia–gausuvešliosžalumos,čia–ra

mybė,šalia–KlaipėdairtarptautinisPalangosorouostas.Svarbiausia Palanga, siūlo pakankamai įvairovės, net daugiau nei anks

čiau:papietautigalimairprašmatniaibeiekonomiškaivoskeliųšimtųmetrųatstumu,galimarinktispramogomsne tik tradiciniuskultūrosklubus,bet irpatirtipuikiąakustikąnaujojePalangoskoncertųsalėje.KadPalanga–puikivietaatostogautiirgyventi,rodopajūrioregionoekono

minėanalizė,kuriągaliteperžvelgtižurnalo„Palanga2016“34–35puslapiuose.Nenuostabu,kadPalangossavivaldybėpernaibuvovienaišpenkiųkitųšalies

savivaldybių,kuratvykusiųjųgyventičiaskaičiusbuvodidesnisneipalikusiųjų.Dėltonevertastebėtis,kad„Palanga2016“herojai–irAlgirdasButkevi

čius,irVirginijaKochanskytė,irEduardasKaniavabeikitimyliPalangą,ojosgyventojaidžiaugiasigyvenimočiaprivalumais.JeigudarneatradotePalangos,yraviltis,kadperskaičiusžurnaląirjūsų

keliaipasukslinkPalangos.Ikipasimatymojoje!

LinasJegelevičius„Palangostiltas“redaktorius

Why do es Pa lan garock?Palangos tiltas, theclosestLithuaniannew

spapertotheBalticSea,introducesitssummeredition today,magazinePalanga2016. Iwanttoassurereadersthatitwillbecomeannual,asthe diversification of publishing activity opensupquitenewopportunities.Besides, themagazine,wereckon,willhit

ourotherultimatetarget—getallbetteracquainted with the largest Lithuanian resort

that,alongwithNeringa,aretheonlylocalresortsattheBalticSea.AsPalangahasbecomeaninternationalresortwiththenumberofair

carriersrisingmorethandoubleoverthelastyear—from4lastyearto9 in2016— IamexpectingallEnglishspeakerswhohappen topickupthemagazinesomewhere,notonly toflickthroughthepagesinsearchofbeautifulpeople(alloftheheroesaresuch!),butalsotocarefullyreadtheshortcolorfullyhighlightedEnglishblurbsundereachstoryinLithuanian.Thereare26ofthemintotalandtheywillhelpyoutogetabetterunderstandingofPalanga.AsthegoodoldEnglishadagepurportsthatvarietyisthespiceoflife,you

mayalreadybegettingreadyforthePalangaexperienceinsomeway!Forus,thedwellersofPalanga,internationalcrowdshavebeenourprima

rybusinessforaslongaswe’vebeenhere.AlthoughsomeofusLithuanians,Iadmit,tendtogrumblesometimesabout

theweatherhere—thesoakingsummerdownpoursandthescorchingsunafterwards,youknow—we,nevertheless,tendtopackupandheadtoPalanga,becauseit…rocks!Whateveryouraffinityis,youwillfindabigvarietyofactivitieshere,aswell

asawiderangeofprices.Ifyoudon’tfeellikepartakinginthenightlifeinLithuanian(Palanga)style,

youmayenjoyabikeridealongtheseaside,waftingthearomaofthepines’resin,astrollinthelushBotanicParkoronthepowderybeach,oronthebustlingBasanaviciuspromenade.IfyouarenotonthewaytoPalangayet,youmayendupbeinghere

somedaysoon,soletmebidyoufarewellverycasually:“Bye!SeeyouinPalanga.”

LinasJegeleviciusEdi tor-in-chief

mailto:[email protected]



http://www.palangostiltas.lt

http://www.facebook.com/Palangos-miesto-laikra<0161>tis-Palangos-tiltas

http://www.facebook.com/Palangos-miesto-laikra<0161>tis-Palangos-tiltas


Alternatyva Jūsų bankui

EN

Li nas JEGELEVIČIUS

Įsi bė gė jęs re or ga ni za ci jos trau ki nys sėk min gai rie da į tiks lą – stip rias vie tos kre di to įstai gas

– Ko kia yra Pa lan gos kre di to unijosvasara?Kokiųpaslaugųpaklau sa iš au go?

– Kaip ir anks tes nės va sa ros, taip ir ši va sa ra uni jai yra dar bin ga. Džiau gia mės au gan čiu pa sko lų ir indė lių port fe liu. Taip pat pa ste bė jo me, kad iš au go va liu tos kei ti mo pa slaugos po rei kis. Ne nuos ta bu, juk va sa ra.–Lietuvoscentrinisbankaspas

taraisiais metais atidžiau prižiūrikredito unijų veiklą. Ar išlaikotejųprievaizdųegzaminus?Ogaltospriežiūrosdabarmažiau?

– Lie tu vos ban kas pas ta rai siais me tais dau giau ski ria dė me sio ne tik uni jų sek to riui, bet ir vi soms ki toms fi nan sų įstai goms. Lie tu vos ban ko prie žiū rą ver ti na me at sa kin gai, to dėl uni ja, teik da ma pa slau gas, sie kia laiky tis vi sų tei sės ak tų ir vi di nių reg lamen tų rei ka la vi mų. ►

Kad Lie tu vos eko no mi ka yra svei ka ir au gi na rau me nis, liu di ja ir Pa lan ga. Jog jos, o ir vi so pa jū rio gy ven to jai drą sė–ja, ima si nau jų ver slo pro jek–tų, o Pa lan go je mie lai įsi gy ja būs tą, ypač ant ri nį, tvir ti na ne tik Pa lan gos sta tis tai, ne kil no–ja mo jo tur to eks per tai, bet ir vie ti nės fi nan sų ins ti tu ci–jos, Pa lan gos kre di to uni jos, val dy bos pir mi nin kė San dra GAR Jo Ny Tė. „Džiau gia mės au gan čiu pa sko lų ir in dė lių port fe liu. Ge ro kai su ak ty vė jus vie tos ne kil no ja mo jo tur to rin kai, iki šių me tų rug pjū čio 31 die nos Pa lan gos kre di to uni ja vyk do spe cia lią ak ci ją var to ji mo ir ne kil no ja mo jo tur to (būs to) įsi gi ji mo pa sko–loms“, – sa ko S. Gar jo ny tė. Ji at sa kė į žur na lo „Pa lan ga 2016“ klau si mus.

Palangos kredito unijos valdybos pirmininkė Sandra Garjonytė.

KREDITo UNIJoS DAUGELyJE LIETUVoS REGIoNų JAU TAPo STRATEGINėmIS PARTNERėmIS

fINANSUoJANT SmULKųJį VERSLą. TIKIUoSI, KAD įTEISINUS STRUKTūRINę KREDITo UNIJų REfoRmą, SUSTIPRėJUSIoS UNIJoS SUDARyS

RImTą ALTERNATyVą BANKAmS fINANSUoJANT SmULKAUS BEI VIDUTINIo VERSLo PRoJEKTUS.

◄ –ArbaigtasPalangoskreditounijos valdymo organų – stebėtojųtarybos,vidausauditotarnybosfor ma vi mas?

– Šių me tų pa va sa ris, tiks liau ko vo 21oji, Pa lan gos kre di to uni jai bu vo reikš min ga die na. Mi nė tą die ną vy ko mū sų uni jos ei li nis pa kar to ti nis vi suoti nis na rių su si rin ki mas, ku rio me tu be ki tų uni jai svar bių klau si mų spren dimo, taip pat bu vo ren ka mi ir nau ji valdy mo or ga nai, nes anks tes nių val dy mo or ga nų na rių ka den ci jos lai ko tar pis, ku ris nu ma ty tas uni jos įsta tuo se, baigė si. Mi nė to su si rin ki mo me tu bu vo iš rink ti nau ji val dy mo or ga nų na riai, ku rie ir ei na jiems pa ves tas pa rei gas.–KalbamaapiePalangoskredi

tounijosjungimąsisuPajūriokreditounija ir„Mėmeliotaupomąjakasa“. Tai neabejotinai sustiprintųkreditounijasvisamepajūryje.Kiek procesas pažengęs?Ko iš jotikėtisPalangoskreditounijai?

– Re or ga ni za ci jos pro ce so pri va lumai yra stra te gi nis vi sos kre di to uni jų sis te mos tiks las Lie tu vo je, nes tai padės stip rin ti kre di to uni jų ka pi ta lą, opti mi zuo ti kaš tus ir ge rin ti fi nan si nių

pa slau gų ko ky bę, to kių pat pri va lu mų ti ki si ir mi nė tų uni jų jun gi nys. Re orga ni za ci jos pro ce sas šią die ną jau yra per ko pęs į an trą pu sę ir įsi bė gė jęs re orga ni za ci jos trau ki nys sėk min gai rie da į ga lu ti nę sto te lę. Šis pro ce sas mū sų unijai yra tik rai nau din gas tiek pa slau gų ko ky bės, tiek fi nan si ne pras me.

– Ko kie Pa lan gos kre di to uni jos veiklosrezultataijusypačdžiugina?

– Džiu gi na tai, kad po tru pu tį di dėja pa sko lų port fe lis ir ne ma žė ja in dėliai. Taip pat džiu gi na ir tai, kad kiek įma no ma esa mo mis są ly go mis yra val do ma ri zi ka, trum pė ja sko li nin kų są ra šas. Vis la biau at gau na me na rių pa si ti kė ji mą, ku rie vėl pa si ti ki uni ja ir nau do ja si vi so mis uni jos tei kia mo mis pa slau go mis bei re ko men duo ja sa vo pa žįs ta miems ir kai my nams.– Kaip vykstanti kredito unijų

reforma padidins finansinių paslaugų prieinamumą regionuose,sustiprins finansų sistemos stabilumą ir leis išplėsti skolinimo gali my bes smul kiam ir vi du ti niam verslui, žemėsūkioverslui,Lietuvos gy ven to jams?

– Uni jų kon so li da ci ja ir jun gi ma

sis – ne iš ven gia ma bū ti ny bė. Pa vienės uni jos, su si vie ni ju sios į cen tri nes kre di to uni jas, tu rės su kur ti pa ti ki mą mo ku mo už tik ri ni mo sis te mą, ku rios pa gal ba bus už kirs tas ke lias uni jų ban kro tams, ap sau go ti kre di to uni jų na riai ir su tau py ti mo kes čių mo kė tojų pi ni gai. Kon so li da vus kre di to unijas taip pat bū tų ku ria ma mas to ekono mi ja, o kon so li duo tas tva rus ka pita las leis tų kur kas pla čiau kre di tuo ti smul kų ir vi du ti nį ver slą, že mės ūkį.

Nors kre di to uni jos dau ge ly je Lietu vos re gio nų jau ta po stra te gi nė mis part ne rė mis fi nan suo jant smul kų jį ver slą. Ti kiuo si, kad įtei si nus struktū ri nę kre di to uni jų re for mą, su stiprė ju sios uni jos su da rys rim tą al ter naty vą ban kams fi nan suo jant smul kaus bei vi du ti nio ver slo pro jek tus.– Ar unijų reformą įteisinan

tiems teisės aktų projektams pritarianetikdidžiojikreditorinkosdalyvių dalis, bet ir Vyriausybė,Lietuvos bankas,Tarptautinis valiutosfondas?Kodėltaisvarbu?

– Struk tū ri nę uni jų re for mą įtei sinan tiems tei sės ak tų pro jek tams prita ria ne tik di džio ji rin kos da ly vių da lis, bet ir Fi nan sų mi nis te ri ja, Lietu vos ban kas, Tarp tau ti nis va liu tos fon das, Lie tu vos smul kaus ir vi du tinio ver slo ta ry ba, Že mės ūkio rū mai, Lie tu vos ko o pe ra ty vų kon fe de ra ci ja, Lie tu vos ko o pe ra ty vų są jun ga.

Tai ro do, kad kre di to uni jų part ne riai, rin kos re gu lia to rius ir di džio ji kre di to uni jų rin kos da lis pri ta ria lau kia miems kre di to uni jų po ky čiams ir ma no, kad jie bū ti ni, rei ka lin gi šiam sek to riui.–Argalimatikėtis,kadreforma

bus baig ta ar ti miau siu me tu?– Pri ėmus Sei mo na riams vi sus

tei sės ak tus, re for ma šiais me tais turė tų tik pra si dė ti. Re for mos pa bai ga nu si ma to tik po ke lių me tų. – Ar verta skolintis Palangos

kre di to uni jo je?

– Taip, ži no ma. Pa si nau do da ma pro ga no riu in for muo ti, kad iki 2016 me tų rug pjū čio 31 die nos Pa lan gos kre di to uni jo je vyks ta ak ci ja var toji mo ir ne kil no ja mo jo tur to (būs to) įsi gi ji mo pa sko loms. Tai ko mos mažes nės pa lū ka nų nor mos nei įpras tai. Dėl de ta les nės in for ma ci jos pra šo me kreip tis į Pa lan gos kre di to uni ją.– O ar Palangos kredito unija

yra tinkamavieta laikytipinigus?Armokatepalūkanasužindėlius?Kokiosjos,palygintisubankų?

– Pa lan gos kre di to uni ja yra at nauji nu si in dė lių pri ėmi mą, ir šiuo me tu na riui ap si spren dus pa dė ti in dė lį nacio na li ne va liu ta 12 mė ne sių ter mi nui, mo ka mos 1,00 pro cen to me ti nės pa lūka nos. Jei na rys nu spren džia pra tęs ti ter mi nuo to in dė lio su tar tį 12 mė nesių ter mi nui, me ti nė pa lū ka nų nor ma di di na ma dar 0,20 pro cen tų, taip pat uni ja siū lo me ti nių pa lū ka nų prie dą, jei in dė lio su ma vir ši ja 14 481 eu ro. Dėl smul kes nės in for ma ci jos kviečia me at vyk ti į uni ją, kur Jums darbuo to jai su teiks iš sa mią in for ma ci ją. Tai gi, ma nau, kad pa ly gin ti su ki to mis fi nan sų įstai go mis, esa me ne ma žiau pa trauk lūs sa vo na riams.–Kokiasfinansines tendencijas

kaipPalangosKUvaldybospirmininkėpastebitePalangoje?Arkurortožmonėsyrapasiturintys?

– Žmo nės drą sė ja, ima si nau jų ver slo pro jek tų. O ar ku ror to žmo nės pa si tu rin tys, tai vie na reikš miš kai atsa ky ti ne ga liu. –ArPKUtikisipelningaibaigti

šiuos me tus?– Šiuo me tu dar anks ti kal bė ti, nes

la bai daug pri klau sys nuo to, kaip ir kada už baig si me re or ga ni za ci jos pro ce są.–O kokia jūsų, PKU valdybos

pirmininkės,vasara?– Ma nau, kad ma no va sa ra bus pa

kan ka mai dar bin ga, nes vyks tan tis reor ga ni za ci jos pro ce sas ne ža da su sto ti. ■

REoRGANIzAcIJoS PRocESo PRIVALUmAI yRA STRATEGINIS VISoS KREDITo UNIJų SISTEmoS TIKSLAS LIETUVoJE, NES TAI

PADėS STIPRINTI KREDITo UNIJų KAPITALą, oPTImIzUoTI KAšTUS IR GERINTI fINANSINIų

PASLAUGų KoKyBę, ToKIų PAT PRIVALUmų TIKISI IR mINėTų UNIJų JUNGINyS.

REoRGANIzAcIJoS PRocESAS šIą DIENą JAU yRA PERKoPęS į ANTRą PUSę IR įSIBėGėJęS REoRGANIzAcIJoS TRAUKINyS SėKmINGAI

RIEDA į GALUTINę SToTELę.

Exchange your currency at Palanga kredito unija (Palanga credit union)If you are fed up with large banks but are still considering a loan for your business, then local credit unions, small and moderate-scale financial institutions strewn out throughout the country are the right place to walk in. Palanga kredito unija (Palanga credit Union), PKU, is one of many such credit institutions on the Baltic coast and has been enjoying a steady rise of its loan portfolio over the last couple of years. “The local economy, no doubt, is healthy and robust, as more and more Palanga residents venture to start their own business and therefore knock at our door for a loan,” says Sandra Garjonyte, the chairman of the Board of PKU. Reacting to the bullish coastal real estate market, Palanga kredito unija has introduced season special offers for real estate acquisition and consumption loans. “As always, the summer is very busy for us, especially as we exchange currency,” she says. Although the country’s central Bank, the watchdog, has toughened the surveillance of all financial institutions in the country, Garjonyte claims the enhanced attention has only helped, not hurt, PKU. “To better withstand the large banks, local credit unions have been merging and our Union is not an exception — we have been undergoing reorganization before merging with memelio taupomaja kasa. When the process is over, the new credit unit will be a major financial player on the coast beyond conventional banking,” Garjonyte says.


Paplūdimio baikerių festivalis šventojoje

Po fes ti va lio ape ti tas iš au goKol bai ke riai jiems pa ti kė to je cen

tri nė je mies te lio aikš tė je da li jo si naujau sio mis bai ke rių pa sau lio nau jie nomis, gurkš no jo alų ar kin ka vo klau sy

„Mo cas“ pa dėjo ne pa lūž ti, kai bu vo žiau riai sun ku, da bar aš – ant spar nų, kad Šventosios baikerių festivalis išaugtų iki tarptautinio“

da mie si ant sce nos gi ta rą „pjau nan čio“ il gap lau kio ro ke rio, šim tai Šven to sios sve čių, at vi lio ti bai ke rių ren gi nio, praei da mi jų „įtvir ti ni mus“, smal siai dėbčio jo į odi nes kel nes ir lie me nes su lindu sius ne įpras tus Šven to sios sve čius, drą siau sie ji, pa kė lę juos tą „Stop“, po

za vo prie „Har ley Da vid son“ ir ki tų nema ty tų mo to cik lų, o, pa ten ki nę smalsu mą, plū do į Ko pų gat vę – pa grin di nė mies te lio gat vė dar nie ka da iki šiol birže lį ne bu vo to kia sau sa kim ša.

„La bai ge rai, šian dien mies te lio gy ve ni mas ver da, – ran kas try nė vie

no res to ra no Ko pų gat vė je, pa grin dinė je mies te lio ar te ri jo je, sa vi nin kas Gin tau tas Re ka šius. – Kad tik daugiau to kių šven čių bū tų“.

Kad jų ne bus, abe jo ti ne ten ka dėl pa pras tos prie žas ties: „mo co“ pa vilio tas V. Ši mai tis nu si tei kęs Šven tosios pa plū di mio bai ke rių fes ti va lį išau gin ti iki tarp tau ti nio ly gio.

„Šiais me tais bu vo 700 da ly vių, ki tais me tais jų čia bus ge ro kai daugiau“, – sa ko „Sau lės klu bo“ stei gėjas ir pre zi den tas. ►

◄ Vy riau sias į Šven to sios bai ke rių fes ti va lį at vy kęs bai ke ris bu vo 75erių Pet ras iš Tel šių „Chi me ros MC“ klu bo. V. Ši mai tis jau sva jo ja, kad Šven to sios var das bū tų links niuo ja mas kaip vie na iš di džiau sių Eu ro pos pa plū di mio baike rių fes ti va lių vie ta. „Di džiau si to kie fes ti va liai pri trau kia iki 15 tūkst. ar net dau giau da ly vių, – pa ste bi jis. – Pa vyzdžiui, San Tro pe ze su si ren ka apie 15 tūkst. mo to cik lų. Aust ri jo je toks bai kerių fes ti va lis yra ne mo ka mas, jį re mia mies tas, Har lio at sto vy bė“.

Kad Vai das sieks su ma ny mų iš pildy mo, nie kas, kas jį pa žįs ta, ne abe joja nė aki mir kai.

Dar ne se niai bai ke ris V. Ši mai tis bu vo „Eli jos“ apar ta men tų kom plekso Šven to jo je vys ty to jas, vie nas iš di džiau sių pa jū rio ver sli nin kų ir, kalba ma, tur tin gas žmo gus...

Ver sli nin ko su ma ny mus su grio vė pro ku ro raiKad Šven to sios bai ke rių fes ti va lis

iš au gin tų rau me nis grei tai, im pul sas duo tas: bai ke rių pa mėg tos pa sky ros so cia li niuo se tin kluo se šur mu liuo ja – kas ta Šven to ji ir kur ji yra? – grįžę na mo į Vo kie ti ją, Šve di ją, Lat vi ją, Ai ri ją, Es ti ją, Ru si ją, Suo mi ją ar kitur bai ke riai įspū džiais iš Šven to sios da li jo si su sa vo bi čiu liais, o ver slu sis Vai das fes ti va liui už si tik ri no ir Pa langos mies to sa vi val dy bės pa ra mą, kuri jo va do vau ja mam „Sau lės klu bui“ pen ke rius me tus skirs po 10 tūkst. eu rų tarp tau ti niam bai ke rių fes ti va liui Šven to jo je or ga ni zuo ti ir „įsi ūbuo ti“.

„Esu la bai dė kin gas me rui Ša rūnui Vait kui, kad jis pa lai ko fes ti valį, ta po ren gi nio glo bė ju. Jis įžvel gė to kio fes ti va lio pri va lu mus“, – gal vą len kia V. Ši mai tis.

Va di na si, Šven to ji, ne re tai už gožta iš čius ty tos Pa lan gos kai my nys tės, tu ri pro gą pa virs ti svar biu taš ku tarptau ti nių ren gi nių že mė la py je.

Jei gu ne tei sė sau gos mės ma lė, į kurią sep ty ne rius me tus bu vo pa kliu vęs „Eli jos“ ir vieš bu čio „Kur šių kai mas“ vys ty to jas V. Ši mai tis, Šven to ji šiandien, ma tyt, bū tų vi sai ki to kia – su sutvar ky ta in fra struk tū ra, sta bi liu tu ris tų srau tu ir ge ro mis per spek ty vo mis.

Bet 2000ųjų pra džio je pra dė to dešim čių mi li jo nų eu rų ver tės „Eli jos“ pro jek to V. Ši mai čiui ne bu vo lem ta įgy ven din ti – nors ben dra ja me Pa langos mies to pla ne ri bo ji mų dėl sta to mų

apar ta men tų aukš tin gu mo ir ne bu vo nu ma ty ta, pro ku ro rai pra ri jo blo ga pro jek tui lin kin čių val di nin kų jau ką.

Gin da mi vie šą jį in te re są ėmė reika lau ti, kad jau pa sta ty tų de vy naukščių apar ta men tų pas ku ti niai ke tu ri aukš tai bū tų... nu griau ti.

Tik be veik po sep ty ne rių me tų byli nė ji mo si V. Ši mai čiui pa vy ko įrody ti, kad pro ku ra tū ros rei ka la vi mai bu vo ne tei sė ti.

Per nai, rug sė jo 19ąją Lie tu vos vy riau sia sis ad mi nist ra ci nis teismas (LVAT) pa li ko ga lio ti Klai pė dos apy gar dos ad mi nist ra ci nio teis mo (KAAT) spren di mą – at mes ti Klaipė dos pro ku ro rų, gi nan čių vie šą jį in te re są, rei ka la vi mus, tarp jų – kad de vy nių aukš tų „Eli jos“ pa sta tai bū tų nu griau ti iki pen kių aukš tų.

Teis mas pa žy mė jo, kad V. Ši

mai čio „Eli jai“ de ta lu sis pla nas bei tech ni nės są ly gos ir sta ty bų lei di mas bu vo pa tvir tin ti ir iš duo ti tei sė tai – ne pa žei džiant tuo me tu ga lio ju sio Te ri to ri jų pla na vi mo įsta ty mo bei kitų tei sės ak tų.

Ar rei ka lau ti vals ty bės at ly gin ti ža lą?Bet ką reiš kė ver slui me tai iš me tų

vars to mos teis mų du rys, aiš kin ti nerei kia.

Iš ne ga lin čio kre di to ri nių įsi pa reigo ji mų dėl teis mų spren di mų vyk dyti ver sli nin ko „Eli ją“ ban kai at ėmė, o sko las už kro vė ant jo pe čių.

„Aki vaiz du, kad bu vo žmo nių, ku rie ne no rė jo ma ty ti nei kom plek so „Eli ja“, nei vieš bu čio „Kur šių kai mas“, o tik ply ną lau ką Šven to sios pa kraš ty je“, – V. Ši mai tis liūd nai šyp te li. ►

Ne par klup dy tas Vai das Ši mai tis:


Pa lan gos ver sli nin kas, mies to Ta ry bos na rys, mo to cik li nin kų klu bo „Sau lės klu bas“ stei gė jas Vai das ŠI MAI TIS per pa plū di mio bai ke rių fes ti va lį šven to jo je bir že lio vi du ry je jau tė si kaip žu–vis van de ny je: spau dė le te nas čia iš vi sos Lie tu vos ir tu zi no už sie nio ša lių su lė ku siems plie ni nių žir gų šei mi nin kams, žval gė si į ki tus „mo cus“, bet, tei sy bės dė lei, dau gu mos akys bū tent kry po į jo pa ties ryš kios oran ži nės spal vos Vai do „mus tan gą“.

VAI Dą šI mAI Tį Iš NE VIL TIES NAU JAm Gy VE NI mUI PRI Kė Lė... „HAR LEy DA VID SoN“ mo To cIK LAS, „mA No mo cAS“, KAIP Jį mEI LIAI VA DI NA PA šNE Ko VAS. „AT VI RAI SA KAU, KoL Vy Ko TEIS mAI DėL „ELI JoS“, BE mA No šEI moS IR AR TI mIAU SIų DRAU Gų, Bū TENT mA No „mo cAS“ BU Vo mA No DI DžIAU SIAS VAIS TAS, – SA Kė JIS. – KI TAIP Bū Tų mAN

„NU VA žIA VęS“ STo GAS. Už VAI Ro Sė DžIU NUo 2008-ųJų. JUo KAU JU, KAD JEI GU Bū čIAU „mo cą“ NU SI PIR KęS KE LE Tą mE Tų ANKS čIAU,

„ELI JoS“ NIE KA DA NE Bū čIAU PA STA TęS“.

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.


◄ Keis ti da ly kai dėl „Eli jos“ prasi dė jo dar 2007ai siais me tais, kai į Pa lan gą at vy ko Lie tu vos ar chi tek tų są jun gos at sto vai. Tai dėl jų ini cia tyvos bu vo nai ki na mi jau pri im ti vie šojo te ri to ri jų pla na vi mo do ku men tai, stab do mas pro jek tų plė to ji mas.

Kai 2011 me tais prie Pa lan gos vai ro sto jo ener gin gas me ras Ša rūnas Vait kus, jam pa vy ko iš ju din ti ne tik pro ku ro rų „už šal dy tas“ sta ty bas dėl ta ria mų įsta ty mų ne ati ti ki mų Palan go je, bet ir pri si dė ti, kad ir „Elijos“ klau si mas pa siek tų Vy riau sy bės aukš čiau sių val di nin kų au sis.

Jau prie Al gir do But ke vi čiaus vado vau ja mos Vy riau sy bės bu vo su dary ta dar bo gru pė, ku ri siū lė teis minius gin čus spręs ti tai kos su tar ti mi.

„Bet mes tu rė jo me at si sa ky ti visų rei ka la vi mų į pa tir tų nuos to lių dėl

vals ty bi nių ins ti tu ci jų pri im tų sprendi mų at ly gi ni mą. Pa pras tai kal bant, iš ei na taip: pir miau sia ta ve sie kia sužlug dy ti, pas kui siū lo tai ką, bet šiukš tu ne pra šyk at ly gin ti pa da ry tų nuos to lių. Keis ta“, – trūk te li pe čius V. Ši mai tis.

Jis dar ne at si sa kė min ties rei kalau ti, kad pa tir tus ver slo nuos to lius – o juos jis ver ti na apie 30 mi li jo nų eu rų – at ly gin tų vals ty bė.

„Ma no skai čia vi mais, į Pa lan gą ir Šven tą ją bu vau in ves ta vęs apie 50 mi li jo nų eu rų. Tai – la bai di de li pini gai. Be veik trys Pa lan gos me ti niai biu dže tai, – pa ste bi V. Ši mai tis. – Inves ti ci jos ga lė jo bū ti kur kas di desnės, jei ne to kios ap lin ky bės“.

Ge ras idė jas nu gvel bė ki ti384 apar ta men tus tu rin čiam „Eli

jos“ kom plek sui ap tar nau ti ver sli nin

kas įstei gė at ski rą ko mu na li nes pa slaugas tei kian čią ben dro vę UAB „Pa langos ūkis“, nes ji, ver sli nin kas pa skaičia vo, pa sta tus ad mi nist ruo ja pi giau ne gu UAB „Pa lan gos ko mu na li nis ūkis“ ar UAB „Pa lan gos bu tų ūkis“.

Jei gu ne teis mų ka ru se lės, kai navu sios di de lius pi ni gus ir su gaiš tą lai ką, šian dien Šven to jo je jau te liūškuo tų ir van dens par kas – se na V. Šimai čio sva jo nė.

Bet jis iš dy go Pa lan gos pa šo nė je, Ži bi nin kuo se.

„Iš ties ma tau daug pa si sa vin tų min čių ir idė jų. Ma tyt, ki taip ir bū ti ne ga li, nes tiek „Eli jos” kom plekso van dens par ką, tiek pa slau gų ir pra mo gų cen trą Ži bi nin kuo se, prie HBHašo, su pro jek ta vo tas pats archi tek tas. Na tū ra lu, kai ge ra ver slo idė ja nė ra įgy ven di na ma vie no je vie to je, ji yra įkū ni ja ma ki to je. Netgi vi sai ša lia kaip šiuo at ve ju“, –

šyp te li Vai das, Šventosios patriotas.Jam plė to jant Šven tą ją, mies

te lis kei tė si kaip ant mie lių: ne lygias, duo bė tas gat ves iš va žiuo jant iš mies te lio, link „Eli jos“, pa kei tė nau ja as fal to dan ga. „Aš sa vo lė šomis su tvar kiau virš dvie jų ki lo met rų gat vės at kar pą“, – pa ste bė jo V. Šimai tis, ku ris yra Pa lan gos mies to savi val dy bės ta ry bos na rys.

Kai „Eli jos“ ir jos vys ty to jo vardą links nia vo vi sa ša lies ži niask lai da, šian dien pa šne ko vas pri si pa žįs ta bijo jęs ne tiek dėl sa vęs, kiek dėl sa vo ar ti mų jų.

„Pri si pa žin siu, bu vo me tas, kai la biau bi jo jau dėl sa vo šei mos. Būda vo iš ei na vai kas į mo kyk lą, o tau ra my bės ne duo da min tis: „Ar par eis vai kas na mo?..“ Ži no te, kas kar tais nu tin ka, kai yra „įsuk ti“ ne ma ži pini gai...“, – su užuo mi na pa ste bi pašne ko vas. ►

◄ Ki tų su šyp se na dėl ver slo mastų kar tais va din tas „Šven to sios ca ru“, pra ban gų „Mer ce des“ pa kei tęs dar praš mat ne siu„Le xus“, o atos to gų šeimą į Do mi ni kos Res pub li ką Ka ri buose ga lė jęs nu vež ti V. Ši mai tis – ne paslap tis – ne vie ną er zi no tur tin go žmogaus gy ve ni mo bū du, bet ver sli nin kas pa vy duo liams nuo lat at kirs da vo: „Aš nors ne slė piau, ką tu riu. Kai ku rie poli ti kai da ro vis ką, kad nuo vi suo me nės nu ty lė tų, ko kį tur tą jie yra su kau pę“.

Pa ty lė jęs jis pri du ria: „Man tur to dėl tur to nie ka da ne rei kė jo. Ką aš turė jau, in ves ta vau į Šven tą ją. Tik ne vi siems tai pa ti ko“.

Dė kin gas „mo cui“, kad ne pa lū žoKi tas, spei čia mas į kam pą ne iš

spren žia mų ver slo bė dų, gal būt bū tų pa mi šęs ar už me tęs vir vę ant sau sos ša kos Šven to sios miš ke, bet Vai das šian dien di džiuo ja si, kad pro tas jo nie ka da ne ap lei dęs. „Svar biau sia gyve ni me kar tais yra at si lai ky ti, iš bū ti, iš tver ti, ap si lai žy ti žaiz das ir ei ti pirmyn“, – įsi ti ki nęs jis.

Pra ra dęs „Eli ją“, kad, kaip jis sako, „ne nu obo džiau tų“ ir bū tų koks nors už si ė mi mas, veš lio je aug meni jo je skęs tan čio je Ošu pio gat vė je jis ati da rė ka vi nę „Kur šis“. Prie jos įė ji mo akį pa trau kia ryš kūs gė lynų krū mai, ka vi nu kėlau ko te ra sa – jau ki, ku rios tam saus me džio sta lai ir suo lai bei ba ras, ap glėb ti iš vi sų pu sių veš lios aug me ni jos, de ra prie to kios ap lin kos.

„Ka vi nu kė – už si ė mi mas žmo nai, o ir vai kai, ku rie čia va sa rą anks čiau dir bo, mo kė si jo je ver slo – pra ti no si, kaip už dirb ti pi ni gus“, – pa ste bė jo V. Ši mai tis.

Jei gu už ei si te į ją šian dien, bū ti nai pa ste bė si te ir bai ke rių sim bo lių jo je.

Bet V. Ši mai tį iš ne vil ties nau jam gy ve ni mui pri kė lė... „Har ley Da vidson“ mo ti cik las, „ma no mo cas“, kaip jį mei liai va di na pa šne ko vas. „At vi rai sa kau, kol vy ko teis mai dėl „Eli jos“, be ma no šei mos ir ar ti miau sių drau gų, bū tent ma no „mo cas“ bu vo ma no didžiau sias vais tas, – sa kė V. Ši mai tis. – Ki taip bū tų man „nu va žia vęs“ sto gas. Už vai ro sė džiu nuo 2008ųjų. Juokau ju, kad jei gu bū čiau „mo cą“ nu sipir kęs ke le tą me tų anks čiau, „Eli jos“ nie ka da ne bū čiau pa sta tęs“.

Jau po pir mų pa si va ži nė ji mų moto cik lu ver sli nin kaspo li ti kas pa ju to jo psi cho te ra pi nę nau dą. „Nu li pus nuo „mo co“ ne lie ka jo kios įtam pos, jo kių nei gia mų min čių. Vi sa me kū ne – tik leng vu mas ir ma lo nu mas“, – pasa ko jo šven to jiš kis.

Jau nys tė je jis va ži nė jo so vie ti niu mo to cik lu „Minsk“, vė liau, jau ta pęs ver sli nin ku, per sė do ant „Har ley David son“.

Po mė gis ta po ver sluKol vy ko „Eli jos“ teis mai, ži no

mam pa jū rio vy rui šo vė į gal vą atida ry ti ce chą Šven to jo je – at vež tus iš už jū rio mo to cik lus ja me pri kel ti nauja jam gy ve ni mui. „Ma no to kį su many mą la bai pa lai kė ir sū nus, ir pusbro lis, ir ke le tas su „mo cais“ drau gų. Juo lab, kad jau bu vo me už mez gę ry šį su mo to cik lų klu bu „Chi me ra“ Klaipė do je“, – pa sa ko jo V. Ši mai tis.

Vy ras kuk liai sa ko, kad pra džio je iš to kio ver slo jis to li gra žu ne ga vęs dide lio už dar bio, tik pri si dur da vęs prie „Pa lan gos ūkio“ di rek to riaus al gos.

Sa vo įsteig tą mo to cik li nin kų klu bą Šven to jo je V. Ši mai tis pa va di no „Sau

lės klu bu“. Jis jun gia šven to jiš kius ir pa lan giš kius mo to cik li nin kus. „Esu ir klu bo pre zi den tas, ir ke lio nių or ga niza to rius, o va ka re mie lai pa si krapš tau prie mo to cik lo pats. Ma nau, kad kiekvie nas va do vas tu ri ži no ti vis ką nuo A iki Z apie sa vo įmo nę. Jei gu bū čiau tik bal ta ran kis, tai nu va žia vus ke lis tūks tan čius ki lo met rų ir mo to cik lui su ge dus, ne ži nia, ką da ry čiau, jei neži no čiau kiek vie nos de ta lės pa skir ties ir vie tos“, – sa ko V. Ši mai tis.

Anot jo, pra džio je jis džiaug davę sis per me tus par duo da mas tris ar pen kis „mo cus“, o per nai jis jų parda vė ne vie ną de šim tį. „At pluk dome iš Ame ri kos, per da ro me – ne bet kaip, o la bai są ži nin gai, kar tais „mocui“ per rink ti ga li me su gaiš ti mė nesių mė ne sius, o ta da par duo da me. Mū sų Harley dirbtuvių vardą var dą jau ži no ir Vo kie ti jo je, ir Skan di na vi

JEI GU NE TEI Sė SAU GoS mėS mA Lė, į KU RIą SEP Ty NE RIUS mE TUS BU Vo PA KLIU VęS „ELI JoS“

IR VIEš BU čIo „KUR šIų KAI mAS“ VyS Ty To JAS V. šI mAI TIS, šVEN To JI šIAN DIEN, mA TyT, Bū Tų

VI SAI KI To KIA – SU SU TVAR Ky TA IN fRA STRUK Tū–RA, STA BI LIU TU RIS Tų SRAU TU IR GE Ro mIS

PER SPEK Ty Vo mIS.

jo je“, – tvir ti no šven to jiš kis.Kaip ne nu pirk ti ka tės mai še, kai

ver sli nin kas mo to cik lą iš si ren ka kokia me nors Ame ri kos spe cia li zuota me mo to cik lų pus la py je, net jo ne pa čiu pi nė jęs? „Ži no ma, vi sa da yra ri zi ka, kad ga li ap si gau ti. Prieš su mo kė da mas, sten giuo si kuo daugiau su ži no ti apie pir ki nį. Ne slėp siu, kar tais nuo vie no mo to cik lo ga liu uždirb ti vos apie ke lis šim tus eu rų, ir tik nuo ge riau sių pir ki nių in ves ti ci nė grą ža yra di des nė“, – ne slė pė vy ras.

Vi sa gal va pa si nė ręs į bai ke rio gyve ni mą V. Ši mai tis dar ne lai do ja vilčių ka da nors vėl grįž ti į di dį jį ver slą. „La bai ge ra yra per mąs ty ti sa vo gyve ni mą ir, nors lai ki nai, pa nir ti į ki tą veik lą. Tu riu ne ma žai idė jų, – sa ko V. Ši mai tis. – Ži nau, kad šian dien no riu va ži nė tis sa vo „mo cu“.

Jis ne abe jo ja, kad vie ną dien ir Šven to jo je įvyks mil ži niš kas baike rių fes ti va lis. To kie, ko kie vyks ta Aust ri jo je ar ki tur Va ka rų Eu ro po je. „Pri reiks tam pen ke rių ar še še rių metų tam, bet aš jį padarysiu“, –įsi ti kinęs V. Ši mai tis.

Kai Pa lan gos mies to val džios vy rai net ir karš tą rug pjū čio die ną ne iš len da iš kos tiu mų, jis įsi sprau džia į bai ke rio odi nes kel nes, už si vel ka bai ke rio marški nė lius ir už si me ta net odi nę li me nę – nors lau ke ter mo met ro stul pe lis ro do virš 25 laips nių – ir ap žer gia sa vo „plieni nį drau gą“ – „Har ley Da vid son“. „Toks pa si va ži nė ji mas – ge riau sias bū das pra si blaš ky ti, su dė lio ti min tis ir pasigaudyti nau jų vė jui švil piant“, – pa ste bi jis.

Vie na to kia min tis jau su kir bė jo: juk Skan di na vi jos pu sė je itin di de lių bai ke rių ren gi nių ne vyks ta.

„Kai šie met Bar se lo no je vy ko Har lio ra lis, dau giau siai su si do mė ju sių bu vo iš Skan di na vi jos pu sės: es tai, suo miai, šve dai, nor ve gai. Bet va žiuo ti jiems į Bar se lo ną – to li. Da ry siu vis ką, kad jie ar ti miau siais me tais pa suk tų į mū sų Šven tą ją“, – at sklei dė vy ras. ■

Vaido Šimaičio kavinę „Kuršis“ puošia baikerių simboliai.

Vaidas Šimaitis – Šventosios Harlio dirbtuvių, kuriose naujam

gyvenimui prikeliami baikerių motociklai, savininkas.

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

Visa galva pasinėręs į baikerio gyvenimą V. Šimaitis dar nelaidoja vil čių kada nors vėl grįžti į didįjį verslą.

ENVaidas Simaitis: “Sventoji will see soonmajor biker rallies!”In mid-June, the picturesque settlement of Sventoji, which is 15 kilometers away from Palanga, was ripped apart with the thundering roaring of powerful motorbikes saddled by leather pants and vests-sporting men, who swarmed the place from all over. “There were 700 participants in the first-ever Sventoji beach biker festival, but I see the number rising exponentially,” says Vaidas Simaitis, the organizer of the festival. “Some other such rallies, like in Austria, for example, attract crowds of over 10,000 people. This is what we are striving for here,” Simaitis says confidently. He is also a councilman of the council of Palanga municipality and a well-known local businessman, who once supervised a multimillion real estate business. But his new passion is his Harley Davidson bike which he loves to ride. “Some cool ideas always come to my mind when I am on the bike,” Vaidas confesses. The man has taken his affinity a lot further, founding Harlio Dirbtuves (http://harliodirbtuves.lt/en/), a workshop specializing in reviving motorbikes brought over here from overseas. And the new business has been a hit with many Western bikers rushing to order Vaidas Simaitis’ bikes!

Palanga 2016 Palanga 2016 1110 Palanga 2016

Vanagupės g. 31, Palanga, tel. +370 460 41199, [email protected], www.vanagupe.lt

POILSIS „VANAGUPĖJE“

KITAIP

Nuostabi gamta ir jūros ošimas maloniai pasitinka kiekvieną, kuris atvyksta į Palangą.Jei vertinate ir ramybę, tuomet pats geriausias pasirinkimas maloniam poilsiui - atokiau nuo miesto šurmulio įsikūręs 5 žvaigždučių viešbutis „Vanagupė“!

„Vanagupė“ siūlo apgyvendinimo paslaugas 98 patogiuose kambariuose bei apartamentuose. Visame viešbutyje veikia nemokamas bevielio interneto ryšys. Į kambario kainą įskaičiuotas ir puikus pusryčių bufetas, vieta automobiliui viešbučio aikštelėje, naudojimasis sveikatingumo centro paslaugomis nuo 9 val. ryto iki 9 val. vakaro.

Išskirtinis viešbučio SPA centras – nuostabi ramybės ir poilsio oazė, kur pasislėpsite nuo rūpesčių, įtampos bei patirsite nepakartojamų įspūdžių. Čia jūsų laukia baseinų ir pirčių kompleksas: plaukimo baseinas, mineralinio vandens masažinių srovių baseinas, sūkurinė vonia, kaitri sauna, aromaterapinė bei turkiška pirtis. „Vanagupės“ SPA centre siūloma daugiau nei 100 įvairiausių procedūrų: klasikiniai bei rytietiški masažai, SPA ritualai, veido bei kūno, grožio procedūros, Hamamas, įvairios vonios. Kiekvienam svečiui tinkamiausias procedūras padės pasirinkti ir jas atliks profesionalūs meistrai.

Vasarą „Vanagupė“ kviečia mėgautis ir 18 m ilgio atviro šildomo lauko baseino teikiamais malonumais. Šalia baseino veikia modernaus dizaino šampano baras, kuriame galima užsisakyti įvairių užkandžių, kokteilių, leidžiant dieną po atviru dangumi, mėgaujantis vandens bei saulės malonumais ar ilsintis graikiško stiliaus pavėsinės atokaitoje. Greta esantis visai negilus masažinis baseinas – tikras džiaugsmas mažiesiems viešbučio svečiams. Beje, vasarą vaikučius dienos stovyklėlėse užima profesionalios auklės. Čia jie žaidžia, piešia ir turiningai leidžia laisvalaikį.

Svečiai visada laukiami viešbučio restorane, siūlančiame europietiškos virtuvės patiekalus. Atviroje viešbučio terasoje šiltuoju metų sezonu svečių laukia patiekalai, gaminami ant lauke esančios kepsninės grotelių.Terasą supantis dekoratyvinis baseinas - tikra atgaiva karštą vasaros dieną ar vakarą, mėgaujantis patiekalais, šviežiomis sultimis, taure vyno, klausantis gyvos muzikos ar tiesiog žiūrint į žvaigždes...

Nepakartojamų įspūdžių, malonaus poilsio ir puikios nuotaikos Jums linki „Vanagupė“. Iki greito susitikimo!


Gelbėtojų telefonas – 1509

Gel bė ji mas Pa lan gos pa plū di my je kei čia si ne at pa žįs ta mai: prieš de šimt me tų gel bė to jai bėg te ris no jo pa gal pra ne ši mą į įvy kio vie tą, vė liau į ją sku bė jo van dens mo to cik lais ir vi su rei giais, o šiais me tais į pa plū di mį iš oro žval gys aky los dvie jų dro nų, ki taip ta riant, be pi lo čių or lai vių akys. Kai Jo nas PI RoŽ NI KAS, Pa lan gos gel bė to jų va das – be je, šie met šven čian tis de šim ties me tų ju bi–lie jų ku ror to gel bė to jų va do vaid me ny je – jau ru de nį, su grį žęs į 80 hek ta rų ūkį Ra sei nių ra jo ne, va ka rais pri sė da prie in ter ne to, jo pa ieš kos ve da ten pat – link mo der niau sių, la biau siai pa žen gu sių skęs tan čių jų gel bė ji mo bū dų. „Tu rė tu mė me pa pil do mus 30 tūkst. eu rų, įsi gy čiau dro ną, ga lin tį per ke lias se kun des nu lėk ti iki ne lai–mės vie tos ir su čiup ti bei iš trauk ti iš van dens skęs tan tį jį, net jau pa–ni ru sį po van de niu. To kia tech ni ka jau vei kia Aust ra li jo je. Siek si me, kad ka da nors ji pa siek tų ir Pa lan gą“, – sa kė J. Pi rož ni kas.


Li nas JEGELEVIČIUSJau de šimt me tų Pa lan gos gel bė to jams di ri guo ja Jo nas Pi rož ni kas.

J. Pi rož ni kas pri si pa žįs ta mėgs tąs „pa pro vo kuo ti“ kan di da tus,

įsi ti kin ti, kaip jie mąs to, kam tei kia pir me ny bę.

Jo nas Gel bė to jasNe pa kei čia mų žmo nių nė ra,bet ar tik rai?..Kai per nai bai gė si VšĮ „Pa lan gos

van dens mo to cik lų spor to klu bo“, kuriam va do vau ja J. Pi rož ni kas, su tar tis su Pa lan gos mies to sa vi val dy be gel bė ji mo pa plū di my je pa slau gai teik ti ir bu vo paskelb tas nau jas kon kur sas, sa vi val dy bė su lau kė tik vie no da ly vio pa reiš ki mo: to pa ties J. Pi rož ni ko klu bo.

„Ka žin, ar bu vo ga li ma ti kė tis, kad bus dau giau no rin čių jų ja me var žy tis su Jo nu. Jo pa tir tis ir įdir bis – mil ži niš ki“, – sa kė šių ei lu čių au to riui vie nas mies to Ta ry bos na rys. Kad Jo nas – taip pa prastai jį va di na ne tik bi čiu liai, bet ir Palan gos va sa ro to jai, jau at pa žįs tan tys iš šmė ža vi mų ži niask lai do je – ke lia pa garbią bai mę ki tiems – iš kal bin gas fak tas. Pa si ti kė ji mas ir pa gar ba at ėjo au ko jant ra my bę, svei ka tą ir, ži no ma, va sa ras.

„Ne pa kei čia mų žmo nių nė ra, – šyp te li J. Pi rož ni kas. – Dar bas iš ties sun kus, at sa kin gas, tad, ne slėp siu, bu vo min čių ne be da ly vau ti kon kur se. Juo la biau, kad šio je sri ty je dir bau jau de vy ne rius me tus. Bet ap svars čius visas ga li my bes, vis dėl to dar trims metams ry žau si. Jū ra ma ne trau kia kaip nar ko ti kas. Vi sa da ji ma ne vi lio jo“.

Per de šimt va sa rų Pa lan gos pa plūdi my je jis kaip pen kis sa vo pirš tus dabar pa žįs ta ne tik Bal ti ją, bet ir, kaip įžval giau sias psi cho lo gas, žmo nes.

„Oho, ko kių jų tik ne bū na. Kiek bū na me la gin gų iš kvie ti mų (gel bė tojų te le fo no nu me ris yra 1509, jis buvo įves tas Jo no pa stan go mis – aut.), ko tik ne ten ka iš girs ti čia“, – šyp te li J. Pi rož ni kas.

Bet pra ėju siais me tais ant akius pakė lė ir jis, gel bė to jų ve te ra nas. „Pa siro dė per pa tį die nos karš ty me tį po li cijos eki pa žas. „Su lau kė me skam bu čio, kad jūs ne blai vus va ži nė ja te po pa plūdi mį. Ar pū si te į al ko tes te rį?“ – paklau sė pa rei gū nai. Iš ver čiau akis – aš esu blai vi nin kas jau daug me tų. Ži noma, pa pū čiau. Iš len da kaž ko kia mo teris: „Ma to te, gir tas?“ Al ko tes te ris rodė nu lį, pa rei gū nai at si pra šė ma nęs“, – pri si mi nė J. Pi rož ni kas. Vė liau jis iš si aiš ki no, kad me la gin gas skam butis bu vo sal dus po il siau to jos kerš tas: prieš po rą die nų Jo nas bu vo nu bau dęs jos ne blai vią gi mi nai tę...

O kur vi si ta ria mai aukš ti, bet pliaže pli ki, pa rei gū nai ir val di nin kai, ku rie, draus mi na mi J. Pi rož ni ko ar jo vy rų, gra si no Jo ną at leis ti, pasodinti

ar net iš Lie tu vos iš gui ti?„Vi siems sa kau to kiais at ve jais:

bū ki te, kuo no ri te, bet prieš Lie tu vos Res pub li kos įsta ty mus ir Pa lan gos mies to Ta ry bos pa tvir tin tas mies to šva ros ir tvar kos tai syk les man vi si esa te ly gūs“, – sa ko Jo nas.

Ki tiems, ku rie įro di nė ja esą gelbė to jų va do drau gai, J. Pi rož ni kas at ker ta: „Koks tu man esi drau gas, jei gu ne ger bi įsta ty mų ir ma no įsipa rei go ji mų? Ke lių to kių drau gų nuo sta bai, esu juos įda vęs po li ci jos pa rei gū nams ir dar pa pra šiau jų, kad juos kuo griež čiau nu baus tų“.

Ra šy to jo plunks nos ver tosis to ri josKad kil tų kuo ma žiau kon flik tų

ir tei si nių gin čų, J. Pi rož ni kas įdie gė nau jo vę: vi siems gel bė to jams iš da li no mi ni fil ma vi mo ka me ras, ku rios už fiksuo ja vi sus susidūrimus pa plū di my je.

„Jos pa da rė ma žus ste buk lus. Bet di džiau si chu li ga nai nu sto jo mus siųs ti to li to li“, – šyp te li pa šne ko vas.

Žur na lis tų klau sia mas, kaip įveikia nuo la ti nį dar bo pa ly do vą – stre są, Jo nas tu ri at sa ky mą pa ruoš tu ką: „Nege riu ir ne rū kau, ir neįsitempiu, kad ir koks stre sas be bū tų“.

Lai mei, kad ir J. Pi rož ni ko darb davys, Pa lan gos mies to sa vi val dy bė, nesi karš čiuo ja, kai dėl ku rio nors įvy kio

ku ror to pa plū di my je, į Pa lan gą sminga vi si fo to ob jek ty vai ir ka me ros. „Me ras Ša rū nas Vait kus man va sa rą pa skam bi na be veik kiek vie ną die ną. Jis skau džiai iš gy ve na kiek vie ną įvykį, su lau kian tį ži niask lai dos dė me sio, pa plū di my je. Lai mei, tra giš kų ne laimių iš ven gia me pas ku ti niais me tais, nors Pa lan gos pa plū di my je kiek vie ną va sa rą, ma no skai čia vi mu, su gu la po vi są Lie tu vą – iki tri jų mi li jo nų žmonių“, – pa ste bė jo J. Pi rož ni kas.

Kai ku rias is to ri jas jis pri si me na kaip anek do tus, ki tas – su šird gė la ar šyp se na. „Pa vyz džiui, per nai, iš be si mau džiusio pa do riai at ro dan čio vy ru ko va gi šiai – o gal pokš tau to jai? – nu gvel bė vi sus daiktus. Vy ras skės čio jo ran ko mis: „Pli ką pa li ko, kad jį kur vel niai...“ Nu si vil kau sa vo marš ki nius, jam iš tie siau, iš ki šenės iš trau kiau 20 eu rų, pa ė mė. Pa sa ko ju ne tam, kad pa si ro dy čiau ge ra da ris, o kad vi si su pras tų, kiek įvai riau sių ne tikė čiau sių įvy kių ir si tu a ci jų ty ko pa plūdi my je“, – pa brė žė J. Pi rož ni kas.

Be je, nuo ga lius, su si ra dęs J. Pi rožni ko te le fo ną, jam pa skam bi no po tri jų die nų: „Kaip ga lė čiau grą žin ti pi ni gus?“

Per nai, vos pra si dė jus va sa rai, nuo Pa lan gos til to ry te nu šo ko jau na mergi na. J. Pi rož ni kas at lė kė prie jau kitų gel bė to jų iš trauk tos sa vi žu dės dar prieš pa si ro dant grei ta jai. „To kiu atve ju kal bė ti ne ver ta. ►

Žiū ro nai – ne at ski ria mas J. Pi rož ni ko pa ly do vas.

... jei net esi greičiausias, to gali nepakakti norint tapti Jono Pirožniko komandos nariu.

Jū ra siau čia, bet drą suo lių, pa si ry žu sių

įveik ti jū rą, yra.


ANKS čIAU, KAI PI NI GI NėS BAU DoS BU Vo JUo–KIN GAI mA žoS, KAI KU RIE žA LIū KAI TIE SIoG

KVA To DA Vo į VEI Dą: „BAUS KI TE, TIK NE TRUK Dy–KI TE...“ – PA SA Ko Jo Jo NAS. – BAU DžIA mE NE PA–KLUS NIUo SIUS NE DėL To, KAD mUmS TAI TEIK–Tų mA Lo NU mą, BET KAD VA SA Ro To JAI AT GAL

NA mo GRįž Tų SU VI SAIS šEI moS NA RIAIS.

◄ Lie piau ją šil tai ap gob ti, o pats kar to jau: „Vis kas bus ge rai“. Ki tądien ma ne mer gi na su ma ma ap lan kė Gel bė ji mo sto ty je. Mes il gai šne kėjo mės. Ji man pri si pa ži no, kad ji neiš tvė rė smur tau jan čio drau go pa ty čių ir gąs di ni mų, to dėl nu spren dė ge riau nu si žu dy ti ne gu ken tė ti. To kiam vyrui tu ri bū ti prikirptauodega: aš paskam bi nau į struk tū ras, in for ma vau ty rė jus apie vi sas ap lin ky bes ir pir šau min tį, kad smur tau to jui bū tų ke lia ma bau džia mo ji by la dėl pri ve di mo prie sa vi žu dy bės“, – pri si mi nė ki tą is to ri ją.

Per de šimt me tų J. Pi rož ni kui iš Bal ti jos mir ti nų gniauž tų te ko išgrieb ti ne vie ną ku ror to sve čią. „Tokių yra šim tų šim tai, o gal tūks tančiai, ku riuos pa vy ko mums, gel bėto jams, pri kel ti nau jam gy ve ni mui“, – sa ko J. Pi rož ni kas.

Bet kai ku rios mir tys iki šiol neiš dy la iš Pa lan gos gel bė to jų va do at min ties. Kaip ne pil na me tės ne įgalios mer gai tės, iš trauk tos iš Bal ti jos be ne prieš sep ty ne rius ar aš tuo ne rius me tus. „Ma ne ap stul bi no jos tė vo reak ci ja – be jaus mė, šal ta, ta ry tum jis bū tų sa vo duk rai ir mi ru siai prie kaišta vęs: „Ko lin dai į jū ra, tu vėp la?“ Ka dan gi mer gi nos mir ties ap lin ky bės ne bu vo la bai aiš kios, o nuo jau ta kuždė jo, kad au kos mir tis ga lė jo bū ti ir smur ti nė, sa vo būgš ta vi mais pa si dali nau ir su tei sė sau gos pa rei gū nais...“ – lū pą pri kan do pa šne ko vas.

Pa lan ga ro do di des nį dė me sį po il siau to jų sau gu muiŠie met lai mė jęs kon kur są, J. Pi

rož ni kas su sa vo pro fe sio na liai pareng tų gel bė to jų ko man da Pa lan gos po il siau to jų sau gu mu rū pin sis dar tris se zo nus – iki 2018 me tų rug sė jo.

Sa vi val dy bės pa gei da vi mu, gel bėji mo pa slau ga šį se zo ną bus tei kia ma tri mis va lan do mis il giau. Ne nuo 10 iki 18 va lan dos, kaip anks čiau, o nuo 9 iki 20 va lan dos.

„Bet ir anks čiau mes dir bo me gero kai il ges nes va lan das nei bu vo numa ty ta. Prak tiš kai gel bė to jai pos tus pa lik da vo apie 20 va lan dą. Kas lan kosi va sa rą pa plū di my je, ži no, kad ja me žmo nių „knibž da“ ge ro kai ir po aš tun

tos va lan dos va ka ro. Ti kiuo si, kad dabar šie da ly kai bus ka da nors pa ga liau su re gu liuo ti“, – sa kė pa šne ko vas.

Nau ji pos tai at si ra do tarp Gu bo jos ir mo te rų plia žo, ant ras – Šven to jo je, prie Prei los, tre čias – prie „Žu vėdros“, tai yra tarp Mė ly nos vė lia vos ir til to. Se zo no pi ko me tu dir ba apie 60 gel bė to jų, dau gu ma jų – stu den tai.

J. Pi rož ni ko veik la jau se niai aprė pia ne tik pa plū di mį ir Pa lan gos Gel bė ji mo sto tį. Il gus me tus be viltiš kai skės čio jęs ran ko mis, kad daug su draus min tų po il siau to jų nu mo ja į gel bė to jų įspė ji mus ran ka, jis ini ci javo ad mi nist ra ci nių tei sės pa žei di mų ko dek so pa kei ti mus, ku rie da bar numa to bau dą nuo 14 iki 57 eu rų.

„Anks čiau, kai pi ni gi nės bau dos bu vo juo kin gai ma žos, kai ku rie ža liūkai tie siog kva to da vo į vei dą: „Bauski te, tik ne truk dy ki te...“ – pa sa ko jo Jo nas. – Bau džia me ne pa klus niuo sius ne dėl to, kad mums tai teik tų ma lonu mą, bet kad va sa ro to jai at gal na mo grįž tų su vi sais šei mos na riais“.

Vis tik J. Pi rož ni kas pa ste bi, kad Pa lan gos va sa ro to jai per de šim tį metų ta po bran des ni ir, ben drai kal bant, dė me sin ges ni gel bė to jams.

„Ne slėp siu: pa si kei tė smarkiai per de šimt me tų ir pa ti gel bė ji mo pa slauga. Ži no ma, ir gel bė to jai. Ne bus man ob jek ty vu gir ti sa vo žmo nių, bet gelbė to jai ta po pro fe sio na les ni. Jų at rankai ski riu itin di de lį dė me sį“, – pa brėžė J. Pi rož ni kas.

Jis pri si pa žįs ta mėgs tąs pats „papro vo kuo ti“ kan di da tus, įsi ti kin ti, kaip jie mąs to, kam tei kia pir me nybę. „Esu net su re ži sa vęs me la gin gą sken di mo at ve jį prie Pa lan gos til to. La bai įdo mu pa si žiū rė ti, kaip to kiu at ve ju re a guo ja gel bė to jai, – šyp te li pa šne ko vas. – Pa vyz džiui, ki tu at veju, daž nai tei rau juo si, jei gu aud ringo je jū ro je iš gel bė jęs žmo gų, gel bėto jas pa ten ka, pa vyz džiui, į prie til to po lių esan čius stip rius sū ku rius, ar gel bė to jas to kiu at ve ju tu ri tei sę „prisi deng ti“ nu ken tė ju siuo ju ar žūt būt iš gel bė ti nu ken tė ju sį jį. Ma no at sa kymas su tam pa su gel bė to jų ele men toriaus aiš ki ni mu: gel bė to jas pir miausia tu ri sau go ti sa ve, tai yra tu ri tei sę „pri si deng ti“ nu ken tė ju siuo ju“.

Pa va sa rį įvy ku sio je gel bė to jų atran ko je da ly va vo 38 kan di da tai, atrink ta bu vo 20. Vė liau prie šių pri sijun gė ki ti. „Pa vyz džiui, grei čiau siai dis tan ci ją nu plau kęs ir nu bė gęs kandi da tas, la bai at le tiš kas vai ki nas, ne

pra ėjo ma no su da ry to psi cho lo gi nio tes to, jam trū ko ben dra vi mo įgū džių. Bū tu mė te ma tęs, koks jis bu vo nuste bęs, kai jam man da giai pa ro džiau du ris“, – įbe dė žvilgs nį J. Pi rož ni kas.

Sva jo nė se – itin mo der ni irga lin ga skrai dyk lėKad po il siau to jai pa jū ry je bū tų sau

gūs, di džiu lis dė me sys ski ria mas ne tik gel bė to jų pro fe sio na lu mui, įgū džiams, bet ir tech ni kai. „Šiais me tais įsi gi jome 2 nau jus vi su rei gius, tad da bar jų iš vi so tu ri me 7. Taip pat tu ri me 4 ke turra čius mo to cik lus bei 6 van dens mo tocik lus“, – var di jo J. Pi rož ni kas.

Nau jo vių ku ror to gel bė to jai tu ri ir dau giau – be si ren giant ar tė jan čiam mau dy nių se zo nui įsi gy ta ke le tas itin mo der nių be pi lo čių skrai dyk lių. „Jos skrai dy da mos ne tik fil muos – pa sinau do da mi skrai dyk lė se įmon tuo tais gar sia kal biais, tu rė si me ga li my bę per spė ti ne draus min gus po il siau tojus, esant bū ti ny bei – liep ti grįž ti į kran tą“, – tei gė gel bė to jų va do vas.

To kia nau jo vė ge ro kai pa leng vins dar bą gel bė to jams. „Mums ne be reikės kas kart plauk ti van dens mo tocik lu prie per to li nuo kran to nu plauku sio po il siau to jo, kad ga lė tu me jį įspė ti. ►

Koks gel bė to jas – be tin ka mo fi zi nio pa si ren gi mo?..

◄ Pa si tel kę skrai dyk lės ga li mybes ga lė si me su tau py ti ne tik de ga lų, bet ir lai ko, ku ris gel bė to jams ne re tai bū na la bai bran gus – nau ja sis įren ginys yra tiks lus, su ma nus, grei tas ir pa ti ki mas“, – sa kė J. Pi rož ni kas.

Jo sva jo nės sie kia dar to liau: įsi gy ti itin mo der nų, itin ga lin gą dro ną, ku ris ne lai mė lį iš van dens ga lin gais čiup tuvais iš grieb tų. „To kie jau yra nau do jami Aust ra li jo je, pa vyz džiui“, – sa kė J. Pi rož ni kas. Kai bai gia si va sa ros se zonas ir jis grįž ta į ūkį Ra sei nių ra jo ne, jo vie nas mėgs ta miau sių už si ė mi mų yra nar šy ti in ter ne tą ir do mė tis skęs tančių jų gel bė ji mo nau jo vė mis. „La bai no rė čiau ir aš to kį Pa lan gos gel bė ji mo sto čiai įsi gy ti, – tvir ti no J. Pi rož ni kas. – Nė vie nas, net grei čiau sias sprin te ris ne bė ga grei čiau už ke tur ra tį, nė vienas plau ki kas, net Olim pi nis čem pionas ne ap lenks van dens mo to cik lų, bet vi sos tech ni kos ab so liu tus čem pio nas yra dro nas – jis ga li grei čiau siai pasiek ti ne lai mės vie tą“.

Anot jo, ge ras bė gi kas til tą į jū rą pa sie kia per še šias mi nu tes, van dens mo to cik las – per dvi, o dro nas – per 40 se kun džių.

Tu ri mas skrai dyk les val dy ti nė ra pa pras ta – pa sak J. Pi rož ni ko, tam reikia itin ašt raus lo gi nio mąs ty mo. „Orga ni za vo me mo ko muo sius kur sus, kvie tė mės pa ty ru sius spe cia lis tus, kurie su gel bė to jais pa si da li no nau jau sia in for ma ci ja, kaip val dy ti to kią tech niką“, – at sklei dė pa šne ko vas.

Jo nas sie kia, kad nau ją ją be pi lo tę tech ni ką val dy tų ir tu rin tie ji ju dė ji mo ne ga lią. „Jei gu žmo gus ne ga li vaikščio ti, ta čiau tu ri ge rą gal vą, lo gi nį mąs ty mą ir žai biš ką re ak ci ją, ne matau jo kių pro ble mų. Ko dėl toks žmogus ne ga lė tų gel bė ji mo pos te val dy ti skrai dyk lės?“ – sa kė J. Pi rož ni kas.

Per de šimt me tų Pa lan gos gel bė jimo sto ty je jis ma tė šim tus gel bė to jų, ir kiek vie nas jų – at ski ra is to ri ja.

Prieš ke lio li ka me tų Jo no pa žįsta mas pri pra šė jo iš mė gin ti sa vo sūnų kaip gel bė to ją, pa ti žu sį jau nuo lį. „Bu vo var go su juo pra džio je, ne

GREI čIAU SIAI DIS TAN cI Ją NU PLAU KęS IR NU Bė–GęS KAN DI DA TAS, LA BAI AT LE TIš KAS VAI KI NAS, šIE mET NE PRA ėJo mA No SU DA Ry To PSI cHo–

Lo GI NIo TES To, JAm TRū Ko BEN DRA VI mo įGū–DžIų. Bū TU mė TE mA TęS, KoKS JIS BU Vo NU STE–

BęS, KAI JAm mAN DA GIAI PA Ro DžIAU DU RIS.

mE RAS šA Rū NAS VAIT KUS mAN VA SA Rą PA SKAm–BI NA BE VEIK KIEK VIE Ną DIE Ną. JIS SKAU DžIAI

Iš Gy VE NA KIEK VIE Ną įVy Kį, SU LAU KIAN Tį žI NIASK–LAI DoS Dė mE SIo, PA PLū DI my JE. LAI mEI, TRA GIš–Kų NE LAI mIų Iš VEN GIA mE PAS KU TI NIAIS mE TAIS, NoRS PA LAN GoS PA PLū DI my JE KIEK VIE Ną VA SA–Rą, mA No SKAI čIA VI mU, SU GU LA Po BE VEIK VI Są

LIE TU Vą – IKI TRI Jų mI LI Jo Nų žmo NIų.

slėp siu. Bu vo tik ras maminukas, lepū nė lis. Bet per si lau žė. Po se zo no jo tė vas man lanks tė si: „Jo nai, tu stebuk lą pa da rei su mū sų sū nu mi. Jis pa si kei tė ne at pa žįs ta mai: iš mo ko rūpin tis sa vi mi ir ne niurz ga dau giau“, – pri si mi nė J. Pi rož ni kas. Tai – tik vie na iš šim tų gel bė to jų vy riš ku mo mo kyk los Pa lan go je pa vyz džių.

Kiek vie na die na – iš skir ti nėBet, anot J. Pi rož ni ko, kiek vie

na die na pa plū di my je – iš skir ti nė, o tiks las tas pats: iš gel bė ti gy vy bę.

Įvy kus ne lai mei, kaip ir kas met, gel bė to jai bus vi są pa rą pa sie kia mi trum puo ju te le fo nu 1509. O kad poil siau to jai ga lė tų kuo tiks liau nu ro dy ti ne lai mės vie tą, pa jū ry je įreng ti stul pai yra su nu me ruo ti, tad su si sie kus su gelbė to jais, te rei kės nu ro dy ti ar ti miau sio stul po nu me rį, ir šie tiks liai ži nos, į ku rią pa plū di mio vie tą sku bė ti.

Kas jau ne pir mus me tus at va žiuoja il sė tis į Pa lan gą, di džiau sio ša lies ku ror to pa plū di my je jau čia si sau gūs – ži no, kad Pa lan gos gel bė to jams diri guo ja Jo nas Pi rož ni kas. Ar ba tie siog Jo nas, kaip jį jau čia dau gu ma va di na.

Ar už teks tė viš ko įspė ji mo?

PA SI Ro Dė PER PA Tį DIE NoS KARš Ty mE Tį Po LI cI JoS EKI PA žAS. „SU LAU Kė mE SKAm BU čIo, KAD JūS NE BLAI VUS VA žI Nė JA TE Po PA PLū DI mį. AR Pū SI TE į AL Ko TES TE Rį?“ – PA KLAU Sė PA REI–Gū NAI. Iš VER čIAU AKIS – Aš ESU BLAI VI NIN KAS JAU DAUG mE Tų. žI No mA, PA Pū čIAU. Iš LEN DA KAž Ko KIA mo TE RIS: „mA To TE, GIR TAS?“ AL Ko–

TES TE RIS Ro Dė NU Lį, PA REI Gū NAI AT SI PRA šė mA NęS“, – PRI SI mI Nė J. PI Rož NI KAS. Vė LIAU JIS

Iš SI AIš KI No, KAD mE LA GIN GAS SKAm BU TIS BU Vo SAL DUS Po IL SIAU To JoS KERš TAS: PRIEš Po Rą DIE Nų Jo NAS BU Vo NU BAU DęS JoS NE–

BLAI VIą GI mI NAI Tę...

Pa lan ga’s le gen da ry li fe gu ard chief Jo nas Pi roz ni kasPa lan ga has a le gen da ry li fe gu ard chief: Jo nas Pi roz ni kas. He’s got 10 years’ ex pe rien ce ob ser ving the 23-ki lo me ter stretch of the tre a che-rous Bal tic Sea and the san dy be ach un der his belt, whe re each sum-mer around 3 mil lion sun bat hers lay. The li fe gu ard ser vi ce un der his con trol has ma de, tech ni cal ly, a hu ge le ap for ward and is a hou se hold na me for ma ny Lit hu a nians’ dre ams of so met hing ex tra or di na ry he re. “I want Pa lan ga Be ach to be so me day equip ped li ke the in ter na tio nal ly known best US or Aust ra lian be aches with po wer ful dro nes ab le to in-de pen dent ly spot an in ci dent in wa ter and snatch out a vic tim from it. This is a re a li ty al re a dy,” sa ys Pi roz ni kas. To reign in the so me ti mes un-ru ly be ach crowds, he has suc ce e ded in get ting a set of stric ter ad mi-nist ra ti ve pe nal ties for inap prop ria te be ha vio ur on the be ach enac ted. “I am a far mer off-se a son and a ve ry pe a ce ful man ove rall. But I fe el the pres su re of the enor mous du ty to ke ep eve ry o ne sa fe on the be ach, whe re ver one co mes,” he ex plains. The Pa lan ga li fe gu ards’ re cord for the past coup le of years has be en cle an, with no drow nings re cor ded, hen ce the hu ge res pon si bi li ty moun ting Pa lan ga’s fi nest li fe gu ards and their boss to go on with their bril liant ly exe cu ted mis sion at sea.

EN


„Vi si ku ni gai tu ri sa vo nuo dėm klau sį, aš taip pat tu riu sa vą jį.“

„Ne bi jo ki te, aš gi – jū sų kle bo nas!“Nuotr. iš m. s Vens kaus fa ce bo ok pa sky ros

◄ Mū sų pa ra pi jos sve čiai yra iš Lie tu vos ir įvai rių pa sau lio ša lių. Mus gau siai lan ko lat viai, len kai ir ru sai. No rė čiau pri min ti, jog va sa ros me tu at vy kę po il siau to jai vi są in forma ci ją apie mū sų pa ra pi ją, ka da kas vyks, ga li ras ti in ter ne te www.pa langos pa ra pi ja.lt–Įkokiuseksponatusbažnyčios

lankytojams, miesto svečiams patartumėteatkreiptidėmesį?

– Tu riu to kią min tį mū sų baž nyčio je pa da ry ti lanks ti nu kągi dą. Neži nau, ar šią idė ją spė siu įgy ven din ti šiais me tais, bet la bai to no rė čiau… Tai bū tų lanks ti nu kas įvai rio mis kalbo mis – įei ni pro du ris ir po baž nyčią ta ve ve da mal da, ap ra šy mai bei pa aiš ki ni mai. To kią idė ją pa ma čiau šiais me tais vie šė da mas Ita li jo je. Tai man pa li ko di de lį įspū dį. Kalbant apie eks po na tus, bū ti na pa minė ti Ma ri jos al to rių, Jė zaus šir dies al to rių, šo ni nius al to rius, Ken čian čio Kris taus skulp tū rą. Tai la bai ver tin ga ir au ten tiš ka skulp tū ra, at ke lia vu si pas mus dar iš se no sios baž ny čios. Be abe jo nės, pa grin di nis ir ver tingiau sias da ly kas yra tas ste buk linga sis Mer ge lės Ma ri jos pa veiks las, ku riam va sa ros me tu yra ski ria mas vi sas dė me sys, vyks ta net sak ra li nės mu zi kos fes ti va lis apie Ma ri ją.

Džiau gia mės vi sais eks po na tais savo baž ny čio je, ku ri grei tai mi nės 110 me tų su kak tį. –Nepaslaptis,jogvasara–ma

lonumų,vilionių irgeiduliųmetasnevienam.Kaipjiemsatsispirti?

– Ži no te, Pa lan ga yra mies tas, kur tu ga li ras ti vis ką. Ma nau, kad la bai svar bu, jog pa si bai gus va sa rai, na mo grįž tum pail sė jęs, ki toks, su ki to kiu žvilgs niu į sa ve ir sa vo kas die ny bę.

Jei gu žmo gus at va žiuo ja į Pa lan gą su tiks lu kaž ko ieš ko ti, jis bū ti nai tai suras. Vi si čia ga li su ras ti tai, ko rei kia, ar ko ieš ko. Ma no ma ny mu, ne rei kės nie kam at si spir ti, kai ži no si, ko tau iš ties rei kia. Nie kam ne rei kia at sispir ti, kai ži nai, kaip no ri atos to gau ti.

La bai svar bus da ly kas yra atos togau ti taip, kaip mes iš tik rų jų no ri me, o ne taip, kaip ki ti sa ko, kad yra ge rai atos to gau ti.

Pa ti kė ki te ma ni mi, pa si bai gus va saros se zo nui aš su tin ku dau gy bę žmonių, ku rie iš va žiuo ja dar la biau pa vargę, dar tuš tes ni ne gu at va žia vo. Žmonės bū na pa si me tę, jie ku ria įvai riausias is to ri jas – la bai gra žias, kad apie lai ką, pra leis tą Pa lan go je, bū tų ga li ma pa sa ko ti tik kaip apie la bai ge rą da ly ką, nors pa tys, kaip sa kiau, dar tuš tes ni.

Žmo nės dir ba vie nuo li ka mė ne sių, kad už dirb tų pi ni gus, o at va žia vę per mė ne sį jie iš lei džia vi sus sa vo pi nigė lius. Jie grįž ta pa var gę, be pi ni gų, pil ni ne tik rų da ly kų, ku riuos ap si mesti nai rei kia kaž kam pri sta ty ti – vėl gi – kaip ge rą lai ką. Gai la tų žmo nių…

Tie sa, pa ste biu, jog atos to ga vi mo bū das Pa lan go je pa ma žu kin ta. Pa tys atos to gau to jai ban do su de rin ti sa vo bran gų lai ką sie lai, kraš to pa ži ni mui ir links my bėms. Aš vi sa da tvir tai sakau, jei tu ži nai, ko tau rei kia, tai niekam at si spir ti tik rai ne rei kės. –Esateirnuodėmklausys.Išpa

žintis supa mistika, paslaptys.Arišpažinčių turinys labai pasikeitėperpastaruosiusdvidešimtmetų?

– Kaip pa si kei tė per pas ta ruo sius dvide šimt me tų, aš ne ži nau, nes iš pa žin čių klau sau si ge ro kai trum piau. Bet per dvyli ka me tų – tiek aš jau esu ku ni gas, aš pa ste biu, kad iš pa žin čių tu ri nys kei čia si. Da bar la bai aiš kus yra jau nų žmo nių gebė ji mas pa žvelg ti į sa vo gy ve ni mą.

DžIAUGS mIN GAS, LA BAI GRA žUS IR ES mI NIS Iš PA žIN TIES DA Ly KAS yRA TAI, KAD žmo NėmS

KU NI GAS SU TEI KIA GA LI my Bę PA žIū Rė TI į SA Vo Gy VE NI mą TAR SI Iš šo No. KAD AT ėJę PAS

KU NI Gą, PRA Dė Tų ANA LI zUo TI SA Vo šIR Dį. TAI yRA LA BAI SVAR BU.

Vy res ni žmo nės, ku rie pui kiai me na so viet me tį, per iš pa žin tį pa pras tai pa sako ke le tą kon kre čių da ly kų – tė vų neklau siau, su pa vy dė jau, pa vyz džiui…

Jau ni žmo nės at ei na iš pa žin ties daž nai su fi lo so fi niais, me ta fi zi niais da ly kais ir ver ti ni mais. Jo se aiš kiai jau čia si žmo gaus ge bė ji mas pa žiū rėti į sa vo vi dų, į gy ve ni mą, į da ly kus, ku rie de da si jau no žmo gaus šir dy je… Dirb da mas drau ge pa ra pi jo je su jau nimu, aš ban dau iš aiš kin ti, kad iš pa žintis yra tas sak ra men ti nis įvy kis, ka da mes pa žiū rė ję į sa vo gy ve ni mą, kas jame de da si, ir su pra tę ne ge rus da ly kus bei ga vę at lei di mą, jų ne kar to tu mė me.

Kar tais aš jau čiu pa gun dą bū ti psicho lo gu. Kar tais jau čiu, kad žmo nės, at ėję pas ma ne iš pa žin ties, no rė tų, kad aš nuo lan kiai pri si im čiau tą vaidme nį. Kar tais to kie žmo nės nu si mena, kad ku ni gas jų ne kon sul tuo ja ar ne ga li iš spręs ti ar ti mų jų san ty kių.

Džiaugs min gas, la bai gra žus ir esmi nis iš pa žin ties da ly kas yra tai, kad žmo nėms ku ni gas su tei kia ga li my bę pa žiū rė ti į sa vo gy ve ni mą tar si iš šono. Kad at ėję pas ku ni gą, pra dė tų anali zuo ti sa vo šir dį. Tai yra la bai svar bu. –ArJūspatsatliekatekamnors

išpažintį?– Ži no ma! Vi si ku ni gai tu ri sa vo

nuo dėm klau sį, aš taip pat tu riu sa vą jį. Jie nė ra ir nie ka da ne bus bi čiu liai, labai svar bu, kaip jis ge ba ta ve su pras ti. Iš pa žin tis yra ta si tu a ci ja, ka da tu Dievui tik rai vi siš kai at ve ri sa vo šir dį ir po to gau ni tą sak ra men ti nį iš ri ši mą.

–Ar galima Jus vasarą išvystiPalangospliaže?Arkuniguitainepridera?

– Ku ni gui ga li ma, bet aš tie siog ten ne inu. Iš vis aš la bai ma žai nu ei nu prie jū ros. Aš net ne ži nau ko dėl... Kaip čia vis kas man taip gau na si, bet ma no laikas la bai grei tai pra bė ga… Net ne galė čiau da bar pa sa ky ti, ka da pas ku ti nį kar tą ma čiau jū rą. Gal tai bu vo ru duo, kuo met aš bu vau nu ė jęs ant til to?..

No riu, jog žmo nės ma ne ma ty tų kaip ku ni gą, o jei ir va žiuo čiau kur prie jū ros – pa si de gin ti, ar ne? – tai vyk čiau kur nors ato kiau. Bet aš tiesiog to ne da rau. –Palangojeesatejaušeštimetai.

KokievakarųvėjaiJusčiaatpūtė?– Pa ra pi joms mus pa ski ria vys

ku pas. Bai gęs se mi na ri ją, pen ke rius me tus mo kiau si Ita li jo je ir dir bau kuror ti nė je pa ra pi jo je kaip ku ni gas. Kai par va žia vau į Lie tu vą, prieš tai bu vusiam gar bin gam ir ge ram Pa lan gos kle bo nui bai gė si ka den ci ja, tad ma ne čia ir pa sky rė. Ne ži nau, kur ma ne paskirs po šios ka den ci jos, gal jau kur ki tur, ne į ku ror tą… – Kas nulėmė Jūsų gyvenimo

keliopasirinkimą?Aršeimaatlikoryškųvaidmenį?

– Kai bu vau ma žas, ma no šei mos drau gai tu rė jo duk rą ir vi sa da klaus da vo ma nęs, ar aš bū siu jų žen tas. Po pir mos ko mu ni jos man jau vis kas bu vo aiš ku ir aš vi siems sa kiau, jog bū siu ku ni gas. Baž ny čią mes lan kė me, bu vo me papras ta, tra di ci nė lie tu vių šei ma. ►

šal ta ir kū re na si na mai. Tas šal tis ir tas smal kių kva pas – tik ra fan tas ti ka! Atro do, kad ne tik užuo di, bet ir jau ti tą jau ku mą. Man la biau siai tai ir pa tin ka. –Obažnyčiaivasarayraatosto

gųmetas?– Pa lan gos pa ra pi jai – ne. Va sa ros

me tu mes tar tum įjun gia me aukš tesnę pa va rą ir pra de da me gy ven ti vi sai ki tu dva si nių atos to gų rit mu tiems

tu ris tams, ku rie atos to gau ja. Ki to se pa ra pi jo se šil tuo ju se zo no me tu būna ra miau, tik ne pas mus. Pa lan go je ati da rius va sa ros se zo ną, kar tu ati daro me ir pa ra pi jos se zo ną, pra de da me gy ven ti ku ror ti niu rit mu. Ga liu pa saky ti, jog baž ny ti nis gy ve ni mas kuror ti nia me mies te iš ties ski ria si. Mes pa tys va sa rą atos to gų ne tu ri me, kiekvie ną die ną mus lan ko tu ris tai, o kur dar be ga lė ki tų įvai riau sių veik lų…–Kokiežmonėsvasarąpraveria

Palangos bažnyčios duris? Ar taidau giau siai tu ris tai?

– Va sa rą mus ap lan ko dau gy bė įvairiau sio mis kal bo mis kal ban čių, skirtin gus ti kė ji mus iš pa žįs tan čių žmo nių. Žmo nės baž ny čią lan ko kaip kul tū rinį ob jek tą, o mū sų tiks las, jog iš jo išei tų kaip iš sak ra lios ir šven tos, Dievo ir žmo gaus su si ti ki mo vie tos. ►

Ki toks Pa lan gos kle bo nas Ma rius: „Ma no pa gun da – pra lėk ti su spor ti ne ma ši na“

Kotryna REKAŠIŪTė

Jau nas, ža vus, pro tin gas, spor tiš kas, gei džia mas, cha riz ma tiš kas ir ne pa gal me tus iš min tin gas. To kį pa ties Die vo duo tą žmo giš kų ap do va no ji mų rin ki nį tu ri Pa lan gos šven čiau sios mer ge lės ma ri jos ėmi mo į Dan gų baž ny čios kle bo nas ir ku ni gas Ma rius VENS KUS. ma rių – dau gu ma žmo–nių jį va di na taip pa pras tai – Pa lan go je ži no vi si ir jį ger bia net di džiau si be die viai. šeš tus me tus mies to pa ra pi jo je Die vui ir žmo nėms tar nau jan tis m. Vens kus – my li miau sių jų ku ror to žmo nių pul ke, o di džiau sias ša lies ku ror tas ne be įsi vaiz duo ja sa vo ren gi nių ir vie šo jo gy ve ni mo be šio jau–no, ti kė ji mo švie są sklei džian čio dva si nin ko. ma rius kal bė jo si su „Pa lan ga 2016“ žur na lis te apie va sa rą baž ny čio je, žmo giš kas aist ras, nuo dė mes ir gei du lius, ne ti kė tus kle bo no po mė gius bei žmo giš kus ke lius ir klyst ke lius.

„Jau čiuo si ne pa pras tai lai min gas ga lė da mas da ly vau ti žmo nių gy ve ni me – nuo krikš to iki pa guo dos žo džio.“

–Pakalbėkimeapievasarą.KokiosjosbūdavoJūsųvaikystėje?

– Va sa ras vai kys tė je leis da vau namuo se Plun gė je. Aš tu rė jau vy res nę se se rį, ku ri, rei ka lui esant, ga lė da vo ma ne pri žiū rė ti, bet jos pa gal bos prireik da vo re tai. Dau giau siai lai ko aš pra leis da vau su tė ve liu ma ši no je. Mano tė ve lis bu vo tie kė jas – au to trans

por to įmo nė je bu vo to kia spe cia ly bė, tai jis tu rė da vo va ži nė tis, par vež ti maši nų de ta les. Tad ga li ma sa ky ti, jog aš prak tiš kai už au gau jo ma ši no je. –Arvasara–Jūsųmėgstamiau

siasmetųlaikas?– Ži no te, la biau siai man pa tin ka

žie ma, bet gra ži, tik ra žie ma… Labiau siai ji man sie ja si su tuo kva pu, ku rį ga li ma užuos ti, ka da yra la bai

Pa lan gos Šven čiau sios Mer ge lės Ma ri jos ėmi mo į

Dan gų baž ny čia.

Tikiu, vadinasi, gyvenu

http://www.palangosparapija.lt

http://www.palangosparapija.lt


„Man la bai svar bu bū ti ben druo me nės da li mi.“

◄ Ma no pa si rin ki mą nu lė mė pa šauki mas ir įvai riau si gy ve ni mo įvy kiai. Aš esu la bai lai min gas ten, kur esu. Man pa tin ka rū pin tis baž ny čia, man ne tas pats, kaip jo je el gia si žmo nės, kaip aš pats jo je el giuo si. Tai yra šven ta, Die vo ir žmo gaus su si ti ki mo vie ta.

Aš jau čiuo si ne pa pras tai lai min gas ga lė da mas da ly vau ti žmo nių gy ve nime – nuo krikš to iki pa guo dos žo džio, kuo met rei kia pa ly dė ti į pas ku ti nę gy veni mo ke lio nę. Jau čiuo si lai min gas ga lėda mas ju dė ti ir pa dė ti žmo nėms, kad galiu mels tis už žmo nes, už sa vo pa ra pi ją. Džiu gu, kad mal do je ga liu pri si min ti ir į už sie nį iš vy ku sius, emig ra vu sius, ku rie yra pri vers ti tą pa da ry ti, kad šei mos išgy ven tų. Man tie siog pa tin ka da ly vau ti žmo nių gy ve ni mo įvy kiuo se. Tai ką aš da rau, man tei kia lai mę.–KokiayraįprastaJūsųdiena,

kaipjiprasideda?– Ma no die na pra si de da kiek vie

ną die ną sep tin tą va lan dą ry to. Ta da vyks ta pa si ruo ši mas die nai, vė liau bū na ry ti nės mi šios. Po mi šių – susi rin ki mas su ku ni gais, die nos dar bų ap ta ri mas. Apie de šim tą va lan dą prasi de da su si ti ki mai su žmo nė mis, tele fo no skam bu čiai, elek tro ni nio pašto laiš kai. Vė liau apie pir mą va lan dą mums bū na pie tūs, žmo nėms pie tų per trau ka pra si de da nuo dvy lik tos valan dos, tad lais vu lai ku jie ga li už suk ti į baž ny čią, to dėl mes pie tau ja me vėliau – apie pir mą va lan dą. Po pie tų pasi mel džia me, po kai čio va lan dė lė – tai kaip ri tu a las, to dėl tą va lan dą nuo antros iki tre čios va lan dos man pri skambin ti yra la bai sun ku. Ta da vėl rei ka lai – ir taip iki va ka ri nių mi šių. Po mi šių daž niau siai bū na ku ni gų su si ti ki mas su pa ra pi jos gru pė mis. Ta da ko kią de vin tą va lan dą jau jun gia me lais vą pa va rą – nors man tai be veik nie ka da ne pa vyks ta. Ma no tiks las – bent dešim tą va lan dą jau ei ti link mie ga mo jo ir iki vie nuo lik tos ar kny gą pa skai ty ti, ar fil mą pa žiū rė ti. Vie nuo lik tą va lan dą tu ri bū ti ge si na mos švie sos, ta čiau ne vi sa da pa vyks ta – yra dar bų, ku riuos pri va lu pa da ry ti.–Arkunigaituriatostogas?– Taip, pa gal baž ny ti nės tei sės nu

ma ty mą, ku ni gai tu ri be veik mė ne sį lai ko atos to gų. Taip pat ku ni gai per sa vai tę tu ri tu rė ti vie ną lais vą die ną. Lei džiant iš si rink ti ku ni gams po laisvą die ną, man li ko tik penk ta die nis. Ta die na ski ria ma tam, kad ga lė tum su si tvar ky ti kaž ko kius as me ni nius rei ka lus, ap lan ky ti ar ti muo sius. Tai tą die ną sten giuo si ne at si liep ti į skambu čius, bet ne vi sa da pa vyks ta…–Kaipįsivaizduojatesavotobu

las atos to gas?– To bu los ma no atos to gos vyks ta

vi są lai ką kiek vie nais me tais ir jos yra dvie jų sa vai čių. La bai to bu los atos togas bū tų kaž ko kia me vie nuo ly ne ar vieš bu ty je su pus ry čiais, pie tu mis, vaka rie ne ir kny ga, ku rių aš ne spė ju per

skai ty ti per me tus. Prie vi so to dar ir vi siš ka ra my bė, jo kio ben dra vi mo. Tai bū tų atos to gos sau, sa vo lai kui. – Kokia tolimiausia aplankyta

Jūsų šalis, kas paliko didžiausiąįspūdį?

– Ame ri ka, ten lan kiau si dvi savai tes. Bu vau Va šing to ne, Flo ri do je, Niu jor ke. Ko ge ro, ta ke lio nė man labiau siai įsi mi nė. Tai ne bu vo pir mo ji ma no ke lio nė, anks čiau bu vau ke liavęs po Eu ro pą.

Vieš na gės me tu ma ne ap lan kė vie na min tis – vi sa da būk dė kin gas už tai, kas vyks ta da bar, už vi sus daly kus, ku rie vyks ta ta vo gy ve ni me.

Man tai la bai įsi mi nė, to dėl aš sten giuo si vi sus ke lio nių įspū džius go džiai pa si im ti, nes pri imu tai kaip ga li my bę ir do va ną man ke liau ti.

Kiek vie nais me tais ke liau ju ma ši na į Ita li ją, pats vai ruo ju. Rei kia gy ven ti čia ir da bar, bran gin ti kiek vie ną mi nutę ge rą ja to žo džio pras me. Rei kia išgy ven ti vi siš kai tą aki mir ką, ku ri tau yra duo ta. Net jei kal ba me apie po ilsiau to jus, rei kia ger ti į sa ve aki mir kas, pa ma ty ti jū rą anks ti ry te, ma žė jan tį ir pil nė jan tį pa plū di mį, įvai rias kas die nes si tu a ci jas. Žmo nės yra ža vūs su sa vo nai vu mu, ge ru mu, ir zlu mu, yra daug sma gių da ly kų kas die ny bė je!–Arturitekokiųpomėgiųargy

vūnų?– Aš tu riu šu nį, ma žą jork šy rą. Iš

tik rų jų tai aš jį va di nu do ber ma nu, nes ma no sva jo nė yra au gin ti šį šu nį, tačiau to, gy ve nant Pa lan go je, sau leisti ne ga liu. Pa ra pi jos du rys yra vi sa da pra vi ros, jie yra la bai sar gūs šu nys, dėl žmo nių sau gu mo aš ne ga liu au gin ti do ber ma no. Ma no jork šy ras sa vo charak te riu yra la bai drau giš kas, kiek vie ną pa ma tęs spur da iš džiaugs mo!

Kal bant apie po mė gius, ne tu riu jo kių mėgs ta mų veik lų.

–Ogaldartiesiogjųneatradote?– Gal ir ne at ra dau… No rė čiau pa

mė gin ti žve jo ti. Kaž ka da vai kys tėje su tė ve liu žve jo jau, gal bū da mas ko kių 89 me tų. Ži nau, kas man patik tų! Tu riu di de lę pa gun dą grei čiui – no rė čiau ka da pa ban dy ti pra lėk ti su spor ti ne ma ši na – ne da ly vau ti var žybo se, bet tik pa mė gin ti. Tai bū tų tik pa ban dy mas, ži no ji mas, jog nie kas ne stab dys ir ne baus už grei tį. Ži no te, kai ma tau tas 1000 ki lo met rų lenk tynes Pa lan go je, jau čiuo si fan tas tiš kai.–Arturitesavogyvenimocredo,

kuriuovadovaujatės?– Aš tu riu jų daug. Dar bo kam

ba ry je kiek vie nais me tais ant sie nos ka bo įvai riau si po sa kiai bei ci ta tos. Jų yra la bai daug, tad kaž ko kį vie ną iš skir ti bū tų la bai sun ku...–Kiek kalbųmokate ir su ku

riageriausiaipavykstapasibelstiįžmoniųširdis?

– Že mai čių. Kiek be si steng čiau kal

bė ti lie tu viš kai, man vi si sa ko – kaip tu gra žiai kal bi že mai tiš kai! Lais vai ga liu ben drau ti ru siš kai, ita liš kai ir že mai tiškai. An gliš kai gal būt šiek tiek trūks ta ben dra vi mo įgū džių, nors ga liu lais vai klau sy tis ir su pras ti, ra šy ti ir skai ty ti, aka de mi nia me lyg me ny je ga liu nau doti an gliš ką li te ra tū rą. Tai ta kal ba, ku rią no rė čiau to bu lin ti, ta čiau tam trūks ta dar šiek tiek prak ti kos ir įgū džių. – Išvardinkite penkias mėgsta

miau sias Pa lan gos vie tas?– Mū sų baž ny čia, Pa lan gos til tas,

Pa lan gos lur das, Gin ta ro mu zie jus ir Bo ta ni kos par kas. –Nairpabaigai,Jūsųpalinkėji

massavoparapijiečiamsirkurortosvečiams?

– Pa lin kė čiau, kad vi si siek tų, žino tų, at ras tų ir tu rė tų tai, ko iš tik rų jų no ri. Tai ap ima vis ką – tiek dva si nius, tiek ma te ria li nius da ly kus. Ži no te, svar biau sia yra su vok ti ir ži no ti, kas aš esu, ko dėl esu ir kam esu. ■

ENPalanga parish priest Marius: “My desire is to race away in a sports car.”He is young, charming, smart, well-built, sexy and charismatic as well as extremely sagacious, as if having uploaded into his brain all the troves of ecclesiastical wisdom from the last seven millenniums. Such is marius Venskus, the catholic minister of Palanga’s The Assumption of the Virgin mary into Heaven church. marius, who has been shepherding the faithful here for six years now, says that every summer the church is very hot. “It is a time when we have to switch to a higher gear and tend to the multiple tourists who come to Palanga for holidays. So summer is all about hard work for us,” grins Venskus. The church offers a guide in many languages, which will take the visitor to the miraculous painting of St. mary, St. mary’s Altar, the Altar of Jesus’ Heart and the sculpture of a suffering Jesus christ. “The latter is very valuable and authentic,” says the priest. Despite being a busy bee of God, he cherishes a few earthly dreams: try his luck as an angler and race away someday in a powerful sports car…


Vyriausybė

Al gir das BUT KE VI ČIUS – taip, taip, Vy riau sy bės mi nist–ras pir mi nin kas! – atos to gų, kaip ir vi si sun kiai triū sian tys žmo nės, lau kia, ir jos, ži no ma, bus vėl Pa lan go je. Prem je ras su žmo na Janina ne si slėps ko kio je nors pra ban gio je ato–kio je vi lo je, aky lai sau go mo je ap sau gos dar buo to jų ir vis ką ma tan čios ka me rų akies, o iš eis pa si žmo nė ti su tau ta į J. Ba sa na vi čiaus gat vę. Žiop lių mi nios ga ran tuo tos! Net bai–su pa gal vo ti: ims ir koks nors Vy riau sy be (Lie tu va? Va sa ra? Sa vi mi?) ne pa ten kin tas tau tie–tis pa leis į įžy my bę mė sai nį. „žmo nių dė me sys ma nęs ne var gi na, o ben dra vi mas ne er zi na. Be to, mū sų žmo nės tik rai ne įky rūs ir man da gūs. Atos to gau da mas Pa lan go–je daž nai pa si kal bu su vi sai ne pa žįs ta mais žmo nė mis, už–kal bi nan čiais gat vė je, pa jū ry–je, ka vi nė je“, – A. But ke vi čius pri si pa ži no „Pa lan ga 2016“.

–KodėlšiandienketuriųasmenųšeimaiatostogautiTurkijojesavaitęyratriskartpigiauneimūsųPa lan go je?

– Taip, iš ties po il sis Tur ki jo je, deja, yra kur kas pi ges nis, ne gu Lietu vo je, bet tam ma tau ob jek ty vių prie žas čių. Lie tu vo je atos to gų sezo nas yra la bai trum pas, o sau lė tas oras net gi va sa rą yra kaip lo te ri ja. Dau ge lis žmo nių po il sį ren ka si tuo se už sie nio ku ror tuo se, kur ga ran tuo tai bus sau lė ta. Kaip ži nia, kuo di des nis po il siau to jų skai čius, tuo ma žes nės pa slau gų ir pre kių kai nos. Dėl il go atos to gų se zo no ir pa lan kaus kli mato Tur ki jo je ob jek tų eks plo a ta vi mo iš lai dos yra ne pa ly gi na mai ma žes nės nei Lie tu vo je, o in ves ti ci jų at si perka mu mo lai kas yra la bai grei tas. Dėl kli ma ti nių są ly gų mes ne tu ri me šviežių vai sių ir dar žo vių įvai ro vės iš ti


Al gir das But ke vi čius: „Pa lan go je pa si kal bu su vi saisma ne už kal bi nan čiais“

sus me tus, tad jie pas mus yra kur kas bran ges ni. Be to, Tur ki jo je dar bo jė ga yra la bai pi gi, ypač pa slau gų sfe ro je. Tai gi, su Tur ki ja esa me tik rai ne vie nodo se kon ku ren ci nė se są ly go se.–Kodėl jūsmėgstate poilsiauti

Pa lan go je?– Ga li ma sa ky ti, kad bent sa vai tė

atos to gų Pa lan go je va sa rą jau daug me tų yra mū sų šei mos tra di ci ja. My

li me Pa lan gą, at va žiuo da vo me čia su ma žais sa vo vai kais, da bar jau at va žiuo ja me su anū kė mis. Mums vi siems čia sma gu, vi si ga li me ras ti no ri mos veik los. Ge ra ati trū kus nuo dar bų ir sos ti nės šur mu lio pa si vaikščio ti ra miais pu šy no ta kais, pa si važi nė ti dvi ra čiais. Pa si vaikš čio ja me ir šur mu liuo jan čia J. Ba sa na vi čiaus gat ve, Pa lan gos til tu. Tu ri me sa vo

mėgs ta mas ka vi nu kes, kur pa sė di me su šei ma, su si tin ka me su drau gais. Sma gu kas met su grįž ti į tas pa čias vie tas, ma ty ti, kaip mies tas kei čia si, gra žė ja. Ne įsi vaiz duo ja me va sa ros be Pa lan gos.–Arneerzinatai,kadPalangoje

negaliteturėtiprivatumo–žmonėsbadoįjuspirštais?►

◄ – Tik rai ne. Žmo nių dė me sys ma nęs ne var gi na, o ben dra vi mas neer zi na. Po li ti kas tu ri tie sio giai bendrau ti, kal bė tis su žmo nė mis. Be to, mū sų žmo nės tik rai ne įky rūs ir manda gūs. Atos to gau da mas Pa lan go je daž nai pa si kal bu su vi sai ne pa žįs tamais žmo nė mis, už kal bi nan čiais gatvė je, pa jū ry je, ka vi nė je. –KoPalangaidartrūksta?– Vi suo met rei kia ge ro oro ir be

si šyp san čių tu ris tų. (Juo kia si). Vie tos po rei kius ge riau iš ma no sa vi val dybės va do vai. Mū sų pa rei ga iš klau sy ti ir, kiek ga li ma, pri si dė ti prie pro jek tų įgy ven di ni mo, jei tie pro jek tai duo da eko no mi nę grą žą. Tik va do vai pri valo pa tys im tis ini cia ty vos ir ne sė dė ti su dė ję ran kų.–ArvasarąVyriausybėirpremje

rasdirba?Kokiumetųlaikupriimamisvarbiausivalstybėssprendimai?

– Ir va sa rą, ir žie mą, ne pri klau somai nuo se zo no, Vy riau sy bė dir ba. Atos to gau ju pa pras tai po rą sa vai čių – tuo me tu ne vyks ta Vy riau sy bės posė džiai, bet ir aš pats, ir Vy riau sy bė vis tiek pri va lo ste bė ti įvy kius, o prirei kus, da ry ti sku bius spren di mus, rea guo ti į si tu a ci ją. Ne mo ku at si ri bo ti, net ir ofi cia lių atos to gų me tu. Dar bas, pir miau sia, man reiš kia at sa ko mybę. Ži no ma, svar bes nius spren di mus pri im ti sten gia mės dar po sė džiau jant Sei mui, kad mū sų pa siū ly tus pro jektus grei čiau ap svars ty tų par la men to na riai ir pa siek tų ga lu ti nę sta di ją.–Ogalkaiptikvasarą,kaivisi

atostogaujairmažaiyraįaudrinamipolitikos,geriausiaibūtųpriimtinepopuliariussprendimus?

– Di džio ji da lis tei sės ak tų vis tiek ke liau ja į Sei mą ir pri va lo bū ti ap svarsty ti ten. Tad kol Sei mo na riai atos togau ja, ne ga li bū ti pri im ti jo kie įsta ty mų pro jek tai – nei pa siū ly ti Vy riau sy bės, nei pa čių Sei mo na rių, nei ne po pu lia

rūs, nei vi sų lau kia mi ir po pu lia rūs.– Kokius Vyriausybės sprendi

musperbeveikketveriusdarbometusjūsvadintumėtenepopuliariais?Dėlkuriųjųjumsmaudėširdį?

– Kaip vie ną iš ne po pu lia rių, bet la bai rei ka lin gų spren di mų ga liu įvardin ti li go ni nių tin klo op ti mi za vi mo pro ce są. Bū ti na per tvar ky ti li go nines, ku rio se lo vų nau do ji mo ro dik lis san ty ki nai la bai že mas – ma žiau kaip 250 die nų per me tus. Iš pir mo žvilgsnio at ro dy tų gal ir nie ko bai saus, lovos sto vė jo tuš čios, val gy ti ne pra šė. Ta čiau li go ni nės pa ty rė mil ži niš kus nuos to lius – už „tuš čius lo va die nius“ li go nių ka sos pi ni gų ne mo ka. Nors li go nių ne bu vo, bet per so na las dir bo, už ko mu na li nes ir vi so kias ki to kias pa slau gas li go ni nių ad mi nist ra ci joms taip pat te ko mo kė ti – žie mą šil dy mo ne iš jung si, net jei gu ir nė ra nė vieno li go nio. Pa si ro do, kad li go ni nės pa ti ria nuos to lius, jei gu jų gy dy mo lo vos nė ra už im tos bent 80 pro centų die nų. O to kioms li go ni nėms suskai čiuo ti už tek tų ir ran kos pirš tų. Tuo tar pu ne ope ruo jan tys chi rur gai pra ran da sa vo kva li fi ka ci ją. Žmo nės bi jo nau jo vių ar ba ne vi sai su pran ta, kam to rei kia. Li go ni nėms siū lo ma pri si jung ti prie ap skri ties li go ni nių ar su si jung ti su ki to se sa vi val dy bė se vei kian čio mis li go ni nė mis. –KokiuspenkisdidžiausiusVy

riausybėsdarbusišskirtumėte?– Gal pra dė siu nuo dar bų, ku rie tie

sio giai tei gia mai vei kė Lie tu vos gyven to jų gy ve ni mą – pir miau sia MMA di di ni mas, dėl ku rio di dė jo ir vi du ti nis ša lies at ly gi ni mas. Di di no me al gas mo ky to jams, po li ci jos pa rei gū nams, kul tū ros ir me no dar buo to jams. Gy dyto jams ir slau gy to jams al gos pa di dė jo nuo šių me tų lie pos 1 die nos. Pa didi no me ne ap mo kes ti na mą jį pa ja mų (NPD) dy dį nuo 166 eu rų iki 200 eu rų.

Dvi gu bai – iki 120 eu rų – pa di din tas pa pil do mas NPD už kiek vie ną vai ką.

Vy riau sy bės ir vals ty bės val do mų įmo nių dė ka pa vy ko reikš min gai su ma žin ti elek tros ir du jų kai nas. Vals ty bi nei kai nų ko mi si jai pa tvir tinus nuo lie pos 1 die nos nau ją du jų kai ną, du jos gy ven to jams bus pigiau sios nuo 2007 me tų, ne pai sant to, kad nuo to lai ko PVM pa di dė jo 3 pro cen ti niais punk tais. 2012 me tų an trą pus me tį, val dant kon ser va toriams ir li be ra lams, du jos bu vo pasie ku sios di džiau sią kai ną. Per mū sų val dy mo me tus du jos lie pą jau bus at pi gu sios 43 pro cen tais.

2014 me tais už bai gė me sta ty ti SGD ter mi na lą. 2016 me tais „Lietu vos du jų tie ki mas“ du jas pra dė jo pirk ti pa lan kes nė mis są ly go mis nei siū lė „Gaz prom“. Tai lei do dar su mažin ti kai ną tiek ver slo var to to jams, tiek gy ven to jams. Du jos Lie tu vo je pi go daug spar čiau ne gu ki to se Eu ropos ša ly se. Ma žė jant du jų kai nai, pigo ir cen tra li zuo tai tie kia ma ši lu ma. Šil dy mas Lie tu vo je nuo 2012 me tų at pi go 27 pro cen tais. Šil dy mo kai na taip pat ma žė jo dėl di des nio bio ku ro nau do ji mo, ku rį ska ti na vals ty bė.

Reikš min gas mū sų dar bo re zul tatas – eu ro įve di mas, dėl ku rio gy vento jai ir ver slas vien per pir mus me tus su tau pė apie 40 mln. eu rų.

Kaip jau mi nė jau, pa sta ty ti energe ti nę ne pri klau so my bę už tik ri nantys stra te gi niai pro jek tai, SGD termi na las, o taip pat elek tros til tai su Len ki ja ir Šve di ja. Ir, ne ga li me pamirš ti, di de lio pro jek tų pa ke to – socia li nio mo de lio, ku rį pa ren gė Vyriau sy bė. Ma no gal va, svars ty mas Sei me už si tę sė, nes ar tė jant rin kimams dau gė ja po pu liz mo. Žmo gus tu ri ži no ti, kad so cia li nis mo de lis la bai rei ka lin gas Lie tu vai, kiekvie nam gy ven to jui, nes leis mums tap ti kon ku ren cin ges niems, pa dės su kur ti dau giau dar bo vie tų.

– Ko nepavyko padaryti? Kasdėltokaltas?

– Per ket ve rius me tus pa vy ko pareng ti Aukš to jo moks lo įsta ty mo projek tą, ta čiau Sei me jis stri go ir bu vo at mes tas. Ma nau, kad par la men ta rai ne bu vo įsi gi li nę, kuo šis pro jek tas yra reikš min gas. Bet aš ti kiu, kad dar spė si me si tu a ci ją pa keis ti ir pro jek tas bus pri im tas.–Daugeiliniųžmonių,irpolitolo

gųapiejūsųvadovaujamąVyriausybękasdienybėjeatsiliepiataip:„Niekoypatingonepadarė,betirreikalųbeigyvenimonegadino“.Artaijumsskambakaipkomplimentas?

– Ei li niai žmo nės kal ba taip, kaip jiems su for muo ja nuo mo nę tie pa tys jū sų mi ni mi po li to lo gai. Man iš tie sų ne sma gu gir dė ti, kad iš var din ti darbai, ku rių pa vy ko pa siek ti, nė ra ver tina mi kai ku rių Vy riau sy bei prie šiš kų po li to lo gų ar ba opo zi ci jos. Bet Lietu va yra de mok ra tiš ka ša lis, kiek vienas tu ri tei sę į nuo mo nę. Aš ma nau, kad gy ven to jai, ku rių pa ja mos pa didė jo, o są skai tos bent ma ža da li mi su ma žė jo, ver ti na tei gia mai.–Kaskaltas,kadLietuvoje,pa

lyginti suLatvija,oką jaubekalbėti apieEstiją,yramažiausiavidutinė alga ir pensija?Ar broliailatviaigeriauužmustvarkosi?

– At sa kant į šį klau si mą, bū ti na su grįž ti į pra ei tį, kai 2008ųjų gruodį kon ser va to rių ir li be ra lų bal sais, prie ku rių pri si dė jo ir tuo me ti niai „vals tie čiai“, bu vo at šauk tas pen si jų di di ni mas. Tuo met į 2009uo sius – kai pen si jos bu vo nu kar py tos. Mū sų pra di nis taš kas, nuo ku rio tu rė jo me di din ti pen si jas bu vo ne pa ly gi namai že mas, nes nei lat viai, nei es tai ne nu ė jo gy ven to jų pa ja mų ma ži nimo ke liu. Kai Kon sti tu ci nis teis mas pri pa ži no, kad ir pen si jos, ir al gos bu vo su ma žin tos, pa žei džiant ša lies Kon sti tu ci ją, mū sų Vy riau sy bei te ko suk ti gal vą, iš ko jas kom pen suo ti. ►

Pa lan ga – įvai rių su si ti ki mų vie ta. Prem je ras Al gir das But ke vi čius su jau bu vu sia Lat vi jos prem je re Laim do ta Strau ju ma ir Es ti jos prem je ru Ta vi Roi vu.

Gy VE NI mUI GE Rė JANT, Ky LANT EKo No mI KAI, NUo TAI KoS TU Rė Tų KEIS TIS. NUo Po LI TI Kų

Po EL GIų PRI KLAU So IR PA SI TI Kė JI mAS VAL DžIA. PER šVEN TES SA Ko mE: VALS Ty Bė – TAI JūS, žmo NėS. TAD Ko DėL NE PA SI TI KI mE

VIE NI KI TAIS? KIEK VIE NAS GA LI mE PRI SI Dė TI PRIE PA SI TI Kė JI mo VALS Ty BE AU GI NI mo – SA Vo GE RAIS DAR BAIS, GE RAIS SPREN DI mAIS, o

mū Sų, Po LI TI Kų, DAR BAS – Už TIK RIN TI šA Ly JE EKo No mI Nį IR Po LI TI Nį SAU GU mą.

GA LI mA SA Ky TI, KAD BENT SA VAI Tė AToS To Gų PA LAN Go JE VA SA Rą JAU DAUG

mE Tų yRA mū Sų šEI moS TRA DI cI JA. my LI mE PA LAN Gą, AT VA žIUo DA Vo mE čIA SU mA žAIS SA Vo VAI KAIS, DA BAR JAU AT VA žIUo JA mE SU

ANū Kė mIS... PA SI VAIKš čIo JA mE IR šUR mU LIUo JAN čIA J. BA SA NA VI čIAUS GAT VE, PA LAN GoS TIL TU. TU RI mE SA Vo mėGS TA mAS

KA VI NU KES, KUR PA Sė DI mE SU šEI mA, SU SI TIN KA mE SU DRAU GAIS. NE įSI VAIz DUo JA mE

VA SA RoS BE PA LAN GoS.


◄ –KodėljūsųVyriausybeinepavyko gerokai pakelti vidutinioatlyginimoirpensijų?

– Su ra do me lė šų pen si joms kompen suo ti, ne pai sant to, kad vals ty bei te ko su si dur ti su iš orės nei gia mu povei kiu – dėl Ru si jos em bar go lie tuviš koms pre kėms. Ir vėl biu dže tas nu ken tė jo. Bet ne nu lei do me ran kų. Su sku bo me per sio rien tuo ti į ki tų ša lių rin kas. Su stip ri no me ko vą su še šė liu, tad biu dže tas ga vo dau giau pa ja mų. Ga lė jo me bent šiek tiek pa di din ti pensi jas. O dėl MMA pa di di ni mo ki lo ir vi du ti nis dar bo už mo kes tis. To kios kryp ties ke ti na me lai ky tis ir at ei ty je.– Pagal Pasaulio laimės indek

są,Lietuva 2016metaisužėmė60vietą, mus vėl aplenkė ir Latvija,irEstija,norspagaltąpatįindeksąLietuva2008metaisbuvoaukščiau.Kodėl vis dar esame pakanka mai ne lai min gi?

– Prie to pri si de da ir mū sų men tali te tas, ir mū sų po li ti kai, ir ži niask laida. Rei kia su pras ti, kad vi suo me nės nuo mo nę for muo ja la bai daug fakto rių. Ben drai for muo ja me nuo tai ką. Ži no ma, pri pa žin ti bū ti na, kad skurdo ša ly je dar daug, tu ri me su si koncen truo ti į skur do, so cia li nės at skirties ma ži ni mą. Ma nau, su nau ju darbo ko dek su, kai kur sis dau giau ge rai ap mo ka mų dar bo vie tų, su nau jo mis pen si jų sis te mos pa tai so mis, kai pensi jos bus di di na mos, ky lant ša lies eko no mi kai, si tu a ci ja ir nuo tai kos po tru pu tį ge rės.–PavažinėjuspoLietuvą,susida

ro įspūdis, kad labai daug žmoniųnetikisavovalstybe,okąjaukalbėtiapiepolitikus.Arjumstainebaisu?

– Iš es mės tai su si ję su tuo, apie ką ir kal bė jau. Gy ve ni mui ge rė jant, ky lant eko no mi kai, nuo tai kos tu rė tų keis tis. Nuo po li ti kų po el gių pri klauso ir pa si ti kė ji mas val džia. Per šventes sa ko me: vals ty bė – tai jūs, žmonės. Tad ko dėl ne pa si ti ki me vie ni kitais? Kiek vie nas ga li me pri si dė ti prie

pa si ti kė ji mo vals ty be au gi ni mo – savo ge rais dar bais, ge rais spren di mais, o mū sų, po li ti kų, dar bas – už tik rin ti ša ly je eko no mi nį ir po li ti nį sau gu mą. –Ką jūs asmeniškai pasakytu

mėte žmogui, kuris yra nusivylęsvals ty be?

– Pa si ti kė ji mą ga li ma už si au gin ti, nie kad ne vė lu. Ir tą tu ri me da ry ti visi kar tu.–Jūspatsnuolattrykštateopti

mizmu.Iškurjūsjosemiatės?– Ne ga liu skleis ti vi suo me nei blo

gos nuo tai kos, ne ga ty vo – jo ir taip daug. Su op ti miz mu leng viau dirb ti, siek ti tiks lų.– Kiek, jūsų akimis žvelgiant,

žmogui Lietuvoje reikia pinigų,kadjisgalėtųpasijustilaimingu?

– Tur būt kiek vie nam at ro do skirtin gai. Ži no ma, rei kia pri pa žin ti, kad mi ni ma li al ga ar mi ni ma li pen si ja ša ly je nė ra ta su ma, ku ri leis tų oriai gy ven ti, ne su kant gal vos, ką ga li sau leis ti, o ko ne. No rė tų si, kad eko nomi ka aug tų ir ga lė tu me di din ti ne tik ma žiau sias pa ja mas, bet ir šei moms, au gi nan čioms vai kus, taip rei ka lin gą ne ap mo kes ti na mą jį pa ja mų dy dį. Nori me pa ska tin ti ša ly je gims ta mu mą.–DėlkurioPalangosinfrastruk

tūrinioprojekto–Koncertųsalės,aplinkkelioarkito–jumsdaugiausiaiskambinoPalangosmerasŠarūnasVaitkus?

– Skam bi na me rai dėl pa čių įvairiau sių pro jek tų, ku rie rei ka lin gi vie tos gy ven to jams. Ir kon ser va to rių, ir li bera lų, ir so cial de mok ra tų me rai – ne išski riant jų pa gal po li ti nę jė gą – pri va lo rū pin tis sa vo sa vi val dy bės žmo nių gyve ni mu, sta to mais ob jek tais. Vy riau sybė tik rai daug pri si dė jo prie Pa lan go je iš dy gu sių ob jek tų. Sten gė mės, kiek leido vals ty bės fi nan sai, ir dėl Kon cer tų sa lės, ir dėl ap link ke lio.

– Palangairbenedardešimtisšaliessavivaldybiųekonomistųvadinamos „žvaigždėmis savivaldybėmis“,kurios maudosi valstybės dėmesyje,

Al gir das But ke vi čius su žmo na Janina – daž ni sve čiai Pa lan go je.

bet geros kelios dešimtys savivaldybių neoficialiai vadinamos „beviltiškomis“dėlsavolabairibotųinvesticiniųgalimybių,susidariusiųdėlgeografinėspadėties.Arvalstybėturėtųvisomsjomsskirtivienodądėmesįarįvertinti vystymosi netolygumus irnevienodasperspektyvas?

– Aš pats as me niš kai su ren giau be ne 10 eko no mi kos fo ru mų re gionuo se, ma žes niuo se mies tuo se, ku rių ge og ra fi nė pa dė tis ne pa ti ge riau sia, o ir eko no mi nių pa ta ri mų trū ko. At vykda vo me su eks per tais, at lik to mis anali zė mis, ko rei kia re gio nui, ko trūksta. Dis ku si jos virs da vo ir kon kre čiais pa siū ly mais, ir gul da vo į tei sės ak tus. To kiu bū du bu vo ap lan ky tos to kios savi val dy bės kaip Anykš čių, Ma žei kių, Laz di jų, Šal či nin kų ir ki tos. Ta čiau rei kia su pras ti, kad Vy riau sy bė ne gali dirb ti už vie tos sa vi val dos va do vus, kai kur tik rai stin ga ne tik idė jų, no ro,

NE GA LIU SKLEIS TI VI SUo mE NEI BLo GoS NUo TAI KoS, NE GA Ty Vo – Jo IR TAIP DAUG. SU oP TI mIz mU LENG VIAU DIRB TI, SIEK TI TIKS Lų.

bet ir kon kre čių veiks mų, ren giant projek tus. Ne vie no das pa čių sa vi val dy bių ak ty vu mas ir ini cia ty vu mas.

Šiuo klau si mu svar bus vaid muo atiten ka sa vi val dy bių plėt ros ta ry boms. Jos tu ri pri im ti spren di mus dėl ga li mų in ves ti ci jų. Kaip vie nas iš pri im ti nų varian tų, kaip dirb ti efek ty viau, pa traukliau in ves tuo to jams – jung tis su kaimy ni nė mis sa vi val dy bė mis dėl ben drų pro jek tų, kad jie eko no miš kai ap si mokė tų. To dėl ver slas la bai svei ki no nese niai Vy riau sy bės pri im tą Re gio ni nės plėt ros įsta ty mo pro jek tą, ku rio tiks las – pa di din ti na cio na li nės re gio ni nės poli ti kos įgy ven di ni mo efek ty vu mą, nesu ku riant per tek li nės ad mi nist ra ci nės naš tos ir pa pil do mų są nau dų, įtrau kiant į ta ry bas ir ver slo at sto vus.–Jeigušiandiennebūtumėtepo

litikoje,kurbūtumėte...– Ma nau, kad al ter na ty va po li ti kai

bū tų ver slas ar ba moks li nis dar bas. ■

Ado m

o m

ic ke

vi či

aus

nuot

r.

Lithuanian Prime Minister Algirdas Butkevicius chooses Palanga for holidaysLithuanian Pm Algirdas Butkevicius is counting the last days till the long-awaited — and deserved! — holidays and they, as most of the time, will take the head of the Lithuanian government to Palanga Resort. Don’t expect the gregarious and outgoing leader fencing himself up here in a posh reclusive hotel to stay far away from the resort’s buzz. “To tell the truth, the attention that I get while on holidays in Palanga never riles me. In fact, I enjoy sauntering on Jonas Basanavicius promenade and I am always willing to strike up a chat with anybody who comes up to me,” the Pm says. With so many Lithuanians being so crabby — justifiably or not — over the politics, prices and even the summer, mr. Butkevicius is an incarnation of positive attitude. “It’s always easier to go after your goals and work if you are optimistic,” the Pm is convinced.

EN

Apuostyti?..

Paragauti?..

Įkąsti?..

Urgzti?

Paglostyti?..

Pakelti galinę leteną?..

Kviesti mamą?

Ką gi daryti?..

Atrask Klaipėdos zoologijos

sodą ir Palangą su laikraščiu

„Palangos tiltas“!www.palangostiltas.lt

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.


Politika

– Jūsųšiųmetųvasara,įsibėgėjant Seimo rinkimų kampanijai,kaipniekadakaršta.Arjūspasiekiate Palangos ir Kretingos rinkėjusvasarą,kaidaugumaper jąbandoužsidirbtižiemai?

– Kiek vie nas Pa lan gos ir Kretin gos gy ven to jas yra žmo gus, o ne rin kė jas. Ne skirs tau ben dra vi mo nei me tų lai kais, nei rin ki mi niais ar ki tokiais se zo nais.

– Kaip jūs paprastai leidžiatevasaras? Ar atostogaujate Lietuvoje? Kur toliausiai esate atostogavęs? Kokios jūsų idealios atosto gos?

– Atos to gau ju tik Lie tu vo je. Tai Lie tu vos pa jū ris, so dy ba ne to li Aukštad va rio, kur lei džia me atos to gų laiką su žmo na. Per atos to gas taip pat su si tin ku su įvai riais žmo nė mis. Visiš kai pa bėg ti nuo dar bų ne pa vyks ta ir to ne da rau: daž nai su lau kiu prašy mų pa dė ti. Į juos vi suo met žiū riu jaut riai ir no riai tai da rau.

– Ar Palanga yra ideali vietaatos to goms?

– Pa lan ga – pui ki. Ypač tiems, kurie no ri ak ty ves nio, jud res nio po il sio. Čia yra pui ki ge og ra fi nė vie ta ir gamta. Ide a las yra tai, ko sie kia me – jis nu ro do kryp tį veik lai. To dėl vi sus

kvie čiu šį ide a lą kur ti.– Pa lan giš kius ir kre tin giš kius jau

spėjote nustebinti pavydėtina energija ir sveikata. Patarkite visiems,kaip perlipus 70, jaustis puikiai ir„tempti“ darbų vežimą labiau tinkantįgerokaijaunesniamvyrui?

– Reiš kia ve ži mas tin ka la biau vyres niam, o ne jau nes niam (juo kia si). Rei kia tu rė ti vi di nį nu si tei ki mą, norą, už si spy ri mą. O pa ta ri mas vie nas – no rė ki te ir sten ki tės da ry ti ge rą, dary ti tai nuo šir džiai ir nuo la tos.

– Priminkite, prašau, kiek šiuometuturiteįvairiųtiesioginiųirvisuomeniniųįsipareigojimų...

– Tu riu tik vie ną įsi pa rei go ji mą, ku ris yra ir tie sio gi nis, ir vi suo me ninis – dirb ti Lie tu vos žmo nėms.

– Arjūsųparaturi24valandas?Patarkite, kaip tinkamai paskirstytilaikąirpasirinktiprioritetus...

– No rė čiau, kad bū tų bent porą va lan dų il ges nė. O už duo da mas klau si mą, Jūs prak tiš kai į jį ir at sa kėte – pir miau sia da ry ki te tai, ką svarbiau sia pa da ry ti pir mą, an trą, tre čią va lan dą ir t.t. Iš si dė lio ki te ką rei kia pa da ry ti čia ir da bar, o ką pas kui.

– Žinau, kad miegate vos 45valandasperparą.Irtaipvisągyvenimą. Bet kuris gydytojas jus

bartų,kadneleidžiatepailsėtismegenimsirvisamorganizmui.Kaipkompensuojatemiegotrūkumą?

– Bū da mas gy dy to jas, ži nau, kad rei kia klau sy ti gy dy to jų re ko men da cijų ir taip da rau. Kai dar bot var kė leidžia, ir va ka ro lai kas rei ka lau ja lai kytis eti ke to bei ne truk dy ti ko le gų darbo rei ka lais, lei džiu sau pa skai ty ti ir anks čiau at si gul ti. Bet ke liuo si anks ti.

– PersveikatingumorenginįPalangoje pavasarį, bėgimo trasojeaplenkėtenevienąperpusjaunesnįžinomąvyrą.Didžiuojatės?

– Džiau giuo si, kad tu riu ge rą sveika tą. O di džiuo juo si, jei sa vo dar bais pa da rau žmo nėms ge ra.

– Kalbantrimtai,esate,bekitųpareigų,irLietuvoskurortologųasociacijosTarybospirmininkas.KuoypatingiLietuvoskurortai?OPalanga?

– Džiau giuo si, kad ku ror tai la bai stip riai at si gau na. Ku ror tų ypa tin gumas tas, kad kiek vie nas jų la bai sa vitas. Kiek vie nas jų tu ri pa siū ly ti la bai sa vi to žmo nėms. Pa lan gos iš skir ti numas tas, kad ji ša lia jū ros, vie no iš trijų did mies čių – Klai pė dos, ku ris taip pat yra pa grin di nis Lie tu vos uos tas, yra tarp tau ti nis oro uos tas ir yra ne toli Lat vi jos sie nos, tu ri pui kią is to ri ją. Iš nau do ki me šiuos pri va lu mus, kurda mi Pa lan gos at ei tį.

– KaipkandidatasįSeimą,nelabai,matyt,galitesauleistipakritikuotikasvykstaPalangoje.Vistikkas, jūsų nuomone, taisytina čia?Ypač, kadkaipkurortas,Palangataptųžinomanetikregione,betirvisojeEuropoje?

– Kri ti kuo ti ne mėgs tu. Mėgs tu dary ti. Ypač per rin ki mus la bai ryš ki ten den ci ja – kri ti kuo ti vis ką ir vieniems ki tus. Ta čiau tai yra leng viausia. Kvie čiu dirb ti. Ži no mu mą su kursi me skleis da mi ži nią apie Pa lan gą – taip pri trauk si me čia ap si lan ky ti žmo nes, o ge rin da mi pa slau gų ko kybę ir jas teik da mi čia at vyks tan tiems – pa da ry si me juos mū sų ku ror to amba sa do riais.

– Žinau, kad jūs savo rankaspridėjote ne prie vieno Palangossanatorijos irgydymoįstaigosatidarymo dar tais laikais, apie kuriuos šiandien dažnai linkstamanutylėti...

– Tai ne nu ty lė ki te (juo kia si). Tikrai taip – Pa lan ga man ge rai pa žįs tama la bai se niai. Ta čiau da bar kal bame ne apie pra ei tį, o apie at ei tį.

– Kai vaikštinėjate vasarą Palangos pajūriu ir pasižvalgote į jįnugulusius tautiečius, kokių didžiausiųmūsųpopuliacijossveikatosbėdųpastebite?

– Pir miau sia kiek vie na me žmo gu je pa ste biu jo gro žį. Diag nos ti ką da ro me pro fe sio na liais me di ci nos me to dais.

– Ar teko kada nors jums suteikti pagalbą Palangoje ne gydytojokabinete,otiesiogpliaže?

– Te ko ir pa jū ry je, ir ne tik... – Sovietmečiu darbo kolekty

vuose ir mokslo įstaigose buvoprivalomarytinėmankštabeibuvobūtinamokėti suteiktipirmąjąmedicininę pagalbą. Ar tai buvoblogasdalykas?Galreikėtųpriejųgrįžtivėl?►

◄ – Kvie ti mas bu vo tap ti są monin gais Lie tu vos pi lie čiais, ku rie rūpi na si sa vo svei ka ta, o vals ty bė jiems pa de da, kai žmo gui bū ti na pro fe sio nali pre ven ci ja ir pa gal ba. Bet ku ri ma sinė prie var ta pro ble mų ne iš spren džia. Iš spren džia žmo nių są mo nin gu mas.

– Artikite,kadsėkmingaisusiklosčius rinkimams, vėl socialdemokratų suformuota vyriausybėgalisparčiaupakeltiLietuvosžmoniųgyvenimolygį?Kaiptobussiekia ma?

– Ti kiu, tam dir bu, ir pa si ren gęs dirb ti at ei ty je.

– Jūsvadinamasvienurealiau

KRI TI KUo TI NE mėGS TU. mėGS TU DA Ry TI. yPAč PER RIN KI mUS LA BAI Ryš KI TEN DEN cI JA – KRI TI–KUo TI VIS Ką IR VIE NIEmS KI TUS. TA čIAU TAI yRA LENG VIAU SIA. KVIE čIU DIRB TI. žI No mU mą SU–

KUR SI mE SKLEIS DA mI žI NIą APIE PA LAN Gą.

2016 me tų Sei mo rin ki mų po li ti nė re kla ma. Bus ap mo kė ta iš An ta no Vin kaus po li ti nės kam pa ni jos są skai tos. Užs. Nr. 5

An ta nas Vin kus: „Ma no pa šau ki mas – pa dė ti žmo gui. Kur be bū čiau ir ką be veik čiau“


Dau ge lio ke liai va sa rą ve da į Pa lan gą, ir am ba sa do rius, ži no mas ša lies gy dy to jas, prem je ro Al gir do But ke vi čiaus pa ta rė jas svei ka–tos klau si mais An ta nas VIN KUS – ne iš im tis. „Kai vaikš ti nė ju po Pa–lan gą, kai da ly vau ju dau gy bė je su si ti ki mų su pa lan giš kiais, pui kiai pri si me nu, o ki ti ir pri me na, prie ku rių svei ka tos ob jek tų at si ra di–mo ku ror te man te ko vie naip ar ki taip pri si dė ti“, – sa ko A. Vin kus. Kai ki ti kan di da tai Pa lan gos-Kre tin gos rin ki mų apy gar do je ne ria si iš kai lio įro di nė da mi sa vo sai tus su Pa lan ga ir mei lę jai, am ba sa do–rius trum pai pa ste bi: „Pa lan ga man ge rai pa žįs ta ma la bai se niai. Ta čiau kal bė ki me ne apie pra ei tį, o apie at ei tį“. A. Vin kus at sa kė į žur na lo „Pa lan ga 2016“ klau si mus.

An ta nas Vin kus – am ba sa do rius, ži no mas ša lies gy dy to jas, prem je ro Al gir do But ke vi čiaus pa ta rė jas svei ka tos klau si mais.

EN

– Kokius savo ilgos medicininės praktikosmomentusišskirtumėte?

– Ti kiu, kad ma no pa šau ki mas – pa dė ti žmo gui. To dėl rin kau si spe cia ly bę tarp dva si nin ko ir gy dyto jo. Ta pęs me di ku, ne skirs ty da mas žmo nių į svarbes nius ar ma žiau svar bius, li gos iš tik tam steng davau si pa dė ti ne tau so da mas sa vo jė gų ir lai ko.

Vi są gy ve ni mą pri si me nu pir muo sius sa vo ligo nius Klai pė dos Rau do no jo kry žiaus li go ni nė je (da bar Res pub li ki nė Klai pė dos li go ni nė) ir Ni do je. Ma čiau kaip tų žmo nių aky se til po vis kas – su sirū pi ni mas, skaus mas ir vil tis. Tos dar bo vie tės buvo ma no me di ci nos pra džia moks liai, įskie pi ję man pa rei gą ir jaus mą „nie ka da ne pra eik pro skaus mą“.

Pa ju tau, kad di de lė me di ko at sa ko my bė, be miegės nak tys, nuo la ti nė įtam pa ir stre sas ver ti di de lio ir kil naus tiks lo gelbs tint žmo gaus gy vy bę.

– KokiuspagrindiniusšiossocialdemokratųVyriausybėsdarbus išskirtumėte sveikatosapsaugossis te mo je?

– Pa mi nė siu kai ku riuos iš jų: didėjosveikatossistemaiskiriamoslėšos–2012 m. PSDF biu dže tas su da rė 1,155 mlrd. eu rų, o 2016 m. – 1,438 mlrd. eurų, t.y. pa di dė jo 24 proc. (2016 m. pa ly gin ti su 2015 m. iš au go 56,1 mln. eu rų); nuo 2009 me tų pra si dė jus eko no mi nei kri zei, svei ka tos pa slau gos bu vo ap moka mos su ma žin to mis kai no mis. To pa se ko je di džio ji da lis svei ka tos prie žiū ros įstai gų ta po nuos to lin gomis. So cial de mok ra tų val dy mo lai ko tar piu mi nė tos kai nos pa laips niui bu vo at sta to mos, o 2016 me tais pirmą kartą po 7 metus trukusio sumažinimobuvovisiškaiatstatytos.Li go ni nės ir ki tos gy dy mo įstai gos bai gia iš bris ti iš nuos to lių; pas ku ti nį kar tą me di kų at ly gi ni mai bu vo di di na mi 2008 m., kas kėlė di de lį su si rū pi ni mą, ta čiau kri zės pa sek mės lei do tik pas ta ruo ju me tu ženg ti pir mą jį žings nį at ly gini mų di di ni mo link. 2016metaispradėtasdarboužmokesčio didinimo etapas, ski riant šiam tiks lui 30 mln. eu rų ir sie kiant pa di din ti gy dy to jų at ly gi ni

siųkandidatųlaimėtiSeimorinkimus PalangosKretingos rinkimųapygardoje. Ar galite pasidalintimintimis, ką nuveiksite Seime didžiausiošalieskurortoPalangosirjoskaimynėsKretingoslabui?

– Vi si kan di da tai – re a lūs. Nu spręs rin kė jas. Ką tik rai ga liu už tik rin ti – bū siu iš ti ki mas ir pa ti ki mas tar nauda mas vi siems.

– Arneatsitikstaip,kadjūs,itindažnas pajūrio svečias rinkimųkampanijosmetu,čiaretaiužsuksite,jeilaimėsitevietąSeime?

– Vi są gy ve ni mą čia lan kiau si, ir to liau lan ky siuos.

mus 100 eu rų, slau gy to jų – 50 eu rų. Esa me įsi ti ki nę, kad svei ka tos sis te mo je dir ban čių jų at ly gi ni mai bus nuo sek liai di di na mi ir to liau; patvirtintasKetvirtosveikatossistemosplėtrosirligoniniųtinklokonsolidavimoetapoplanas, ap iman tis tam tik rų li goni nių ir sky rių per tvar ką, 30 ge riar tri jos sky rių įsteigi mą ir slau gos lo vų plėt rą (nuo 2 iki 3 lo vų tūkst. gy ven to jų). Šio pla no įgy ven di ni mas leis op ti mi zuo ti svei ka tos prie žiū ros pa slau gų ap im tis ir struk tū rą, racio na liau nau do ti svei ka tos sis te mos iš tek lius, val dy ti pa cien tų srau tų pa si skirs ty mą bei kon so li duo ti sveika tos prie žiū ros įstai gų tin klą. RemiamePrezidentūrosiniciatyvąįstatymolygmenyjepadėtispręstipacientųeiliųpasgydytojusmažinimoproblemą; įgyvendinama Integruotos sveikatos priežiūrosstrategija neurologijos ir kardiologijos srityse.Prieš dve jus me tus įkū rus kardiologijosklasterį, pasi kei tė šir dies chi rur gi jos pa gal ba. Su trum pė jo šių paslau gų, tei kia mų ūmių ko ro na ri nių sin dro mų at ve jais tei ki mo lai kas, su ma žė jo pa cien tų, gy do mų nuo miokar do in fark to mirš ta mu mas. Dau gu ma pa cien tų į inter ven ci nės kar dio lo gi jos cen trus per ve ža mi trum piau ne gu per 120 mi nu čių. Išplėstašeimosgydytojokompetencija,su tei kiant tei sę jam skir ti ir ver tin ti dau giau la bo ra to ri nių ty ri mų. To dėl šei mos gy dy to jui teks rečiau siųs ti pa cien tą pas gy dy to ją spe cia lis tą tik tam, kad bū tų at lik tas vie nas ar ki tas ty ri mas. Pri ėmus Slau gos prak ti kos ir aku še ri jos prak ti kos įsta ty mo pa kei ti mus, ben dro sios praktikosslaugytojamssuteiktosteisėsišrašytireceptusir me di ci nos pa gal bos prie mo nes bei da ly vau ti pro fi lak ti niuo se tik ri ni muo se. Tai leis gy vento jams grei čiau gau ti svei ka tos prie žiū ros pa slau gas, o gy dy to jai ga lės dau giau lai ko skir ti pa cien tų gy dy mui; imtasi priemonių siekiant mažinti vaistų kainas,nu sta ty ti griež tes ni rei ka la vi mai į Kom pen suo ja mų vais ti nių pre pa ra tų kai ny ną įra šo miems (ge ne ri niams) vais tams, de ry bų su vais tų ga min to jais re zul ta te kai ku rių vais tų kai nos su ma žin tos 11–13 proc. Didelisdė

mesys skiriamas psichikos sveikatos problemomsspręsti, įgyvendinantPsi chi kos svei ka tos stra te gi jos įgy ven di ni mo ir sa vi žu dy bių pre ven ci jos veiks mų planą 2014–2016 me tams. Nuo 2015 m. sa vo veik lą pradė jo vyk dy ti Sa vi žu dy bių pre ven ci jos biu ras, įsteig ti 5 re gio ni niai di fe ren ci juo tos kom plek si nės psi chiat ri nės pa gal bos vai kui ir šei mai cen trai. Daugiau dėmesio skiriama ligų prevencijai.

Sie kiant už tik rin ti ko ky biš ką ir anks ty vą on ko lo gi nių li gų diag nos ti ką ir iš veng ti di džiau sios pro ble mos – pa vė luo tos on ko lo gi nių li gų diag nos ti kos, to liau bu vo vyk do mos 6 pre ven ci nės pro gra mos, iš ku rių 4 skirtos on ko lo gi nių li gų anks ty va jai diag nos ti kai (gim dos kak le lio, krū ties, prie ši nės liau kos, sto ro sios žar nos pro gra mos). Nuo 2014 m. lie pos 1 d. Sto ro sios žar nos vė žio anks ty vo sios diag nos ti kos fi nan sa vi mo pro grama bu vo pra dė ta vyk dy ti vi so je Lie tu vo je. Nuo2016metųįsteigtasValstybinisvisuome

nėssveikatosstiprinimofondas,skir tas svei ka tos iš sau go ji mo ir stip ri ni mo pre ven ci niams pro jektams, so cia li nei re kla mai ir ty ri mams rem ti. 2016 m. fon dui Vy riau sy bė sky rė 1,3 mln. eu rų (0,5 proc. įplau kų iš al ko ho lio ak ci zo). Re mia mų veiklų kryp tys – al ko ho lio var to ji mo pre ven ci ja, psi chikos svei ka ta ir sa vi žu dy bių pre ven ci ja, svei kos gyven se nos for ma vi mas. Su da ry tos ga li my bės da lyvau ti ne vy riau sy bi nėms or ga ni za ci joms, pi lie ti nei vi suo me nei ir ben druo me nėms. Ir tai nėra baigtinis visų atliktų darbų medicinos srityje sąrašas.

Tačiau, net ir įgyvendinus visus šiuos planus, sustoti vietoje nereikėtų nei šiai, nei būsimoms vyriausybėms, nes sveikata – mūsų visų brangiausias turtas. Tobulesni vaistai ir gydymo būdai išsivysčiusiose šalyse kuriami kasdien, todėl privalome padaryti viską, kad visos naujovės sveikatos apsaugos srityje būtų prieinamos ir Lietuvoje. ■

An ta nas Vin kus: Lit hu a nia’s re now ned doc tor,am bas sa dor and ex tra or di nai re He is not a na ti ve of Pa lan ga, but when he ta kes a stroll down a stre et he re, ma ny pas sers nod to him gre e ting or ap pro ach to thank him for me di cal de a lings in the past. “I can not cer tain ly re mem bers all the fa ces of pe op le I ha ve tre a ted as a doc tor, but I de fi ni te ly re call my con tri-bu tion in the ca pa ci ty of He alth mi nis ter, or in anot her de ci sion-ma king stint, de ve lo ping the re sort’s he alth and wel lbeing in fra struc tu re,” sa ys An ta nas Vin kus, Lit hu a nia’s well-known doc tor. He has al so ser ved du ring 2002 and 2011 as Lit hu a nia’s ex tra or di na ry and ple ni po ten-tia ry am bas sa dor to Es to nia, Lat via and Rus sia. At 74, the exu be rant, gre ga rio us and li fe-lo ving man vies with ot her can di da tes for a se at in the Lit hu a nian Par lia ment in the elec to ral di strict of Pa lan ga and Kre tin ga. Re gard less of the out co me, mr. Vin kus has pled ged his eter nal com mit ment to Pa lan ga and all the pe op le around him. “my vo ca tion is to ser ve ot hers,” he sa ys hum bly.


Pa lan gos, di džiau sio ša–lies ku ror to, me ras ša rū nas VAIT KUS va sa rą var giai at si–pūs – teks aky lai ste bė ti, kad Pa lan ga pa tei sin tų tarp tau–ti nio ku ror to var dą. Bet „Pa–lan gai 2016“ jis pri si pa ži no, kad steng sis ku rį nors gra žų sa vait ga lį su šei ma prie jū ros pa si le pin ti. „Pa pa ra cių ne bi–jau“, – kva to jo po nas ša rū nas. Jo vai kys tės va sa ros bū da vo itin dar bin gos. „Su lau kus 12 me tų, te ko dirb ti prie žai di mų au to ma tų, kar tu su ki tais ben–dra am žiais va ly ti pa plū di mį, rink ti šiukš les, tvar ky ti ki tas vie šą sias vie tas. mes, pa lan giš–kiai, pa ly gin ti su ki tų mies tų vai kais, tu rė jo me vie ną di de lį pri va lu mą – ga li my bę už si–dirb ti. Pri si me nu, kad per mė–ne sį už dirb da vau 25 rub lius ar net šiek tiek per 30“, – pri si–mi nė 40-me tis š. Vait kus.

–Mere, sulaukėme vasaros.Arjūsjospaprastailaukiate?ArjikitokiašįmetPalangoje?

– Va sa ra – mū sų in ten sy vu sis laiko tar pis, kuo met į Pa lan gą su plūs ta šim tai tūks tan čių po il siau to jų. Vi sų pa lan giš kių tiks las – kad ku ror tas sėk min gai gy vuo tų, daug ren gi nių ir vyks mo sve čiams siū ly tų ne tik vasa rą, bet ir vi sus me tus. To kryp tin

Ačiū už pasitikėjimą

gai sie kia me, ir šian dien jau ste bi me šių pa stan gų re zul ta tus: pa ana li za vus ap gy ven di ni mo sek to riaus sta tis tiką ir nak vy nių skai čių bei pa ly gi nus šie me ti nius duo me nis su ana lo gišku pra ėju sių me tų lai ko tar piu ma tyti, jog sve čių šie met tu ri me ge ro kai dau giau. Pa vyz džiui, vien ba lan dį vieš bu čiuo se ir po il sio na muo se šiemet su teik ta 8 tūkst. nak vy nių daugiau nei per nai tuo pa čiu lai ko tar piu. Tai džiu gi na.–Kastainulėmė?– Tai nu lė mė in fra struk tū ros plėt ra

mies te – nau jo ji Kon cer tų sa lė, svečius jau pri iman tis mo der nus kempin gas, ki ti ob jek tai, taip pat – nau ji skry džiai iš Pa lan gos oro uos to. Šių po ky čių le mia mas tu ris tų srau tų augi mas pa tvir ti na, kad Pa lan ga ei na tei sin gu ke liu.–Argaliteprisiminti,kokiosbū

davojūsųvasarosvaikystėjeirmokyk li niais me tais?

– Ka dan gi esu gi męs ir au gęs Palan go je, ma no vai kys tės va sa ros, iki kol su lau kiau aš tuo nių ar de vy ne rių me tų, bū da vo ste bint, kaip ma no mama ir tė ve lis itin daug triūs da vo va sarą. Kai man be ne su ka ko 12 me tų, aš, kaip ir dau gu ma ma no ben dra am žių, jau pra dė jau dar buo tis va sa rą. Te ko dirb ti prie žai di mų au to ma tų, kar tu su ki tais ben dra am žiais va ly ti pa plūdi mį, rink ti šiukš les, tvar ky ti ki tas vie šą sias vie tas. Mes, pa lan giš kiai, pa ly gin ti su ki tų mies tų vai kais, turė jo me vie ną di de lį pri va lu mą – ga limy bę už si dirb ti.

Pri si me nu, kad per mė ne sį už dirbda vau 25 rub lius ar net šiek tiek per

30. Man kaip vai kui ta da tai bu vo dide li pi ni gai.–Kampinigusišleisdavote?– Įvai riems da ly kams. Pri si me nu,

kad tau piau ir su tau piau džin sams (juo kia si) ir net di džiau siai sva jo nei – R90 gar so ko lo nė lėms. Ma ne džiugi no, kad ne rei kia kau ly ti pi ni gų iš tė vų, be to, tie va sa ros dar be liai bu vo la bai ge ros ver slu mo pa mo kos – kai pra de di dirb ti la bai jau nas, ki taip verti ni dar bą ir sa ve. –Basakojispaauglys,perdegi

nantį pliažo smėlį nešantis sunkųkonteinerį su čeburekais iralumi,sutikite, ne pats geriausiasPalan

gos paplūdimio įvaizdis. Juolab,kad nemaža dalis tokių paaugliųnėra tinkamai darbdavių įforminami, jiems dažnai nėra sumokamauždarbą.Galmiestotarnybosšiąvasarągriežčiaukontroliuostokiąprekybąpaplūdimyje?

– To kių pa žei di mų (tu riu ome nyje ne le ga lią pre ky bą pa plū di my je, taip pat – ir če bu re kais) pas ta rai siais me tais nė ra tiek daug, kiek jų bu vo prieš, tar ki me, de šimt me tų. Ir Maisto ir ve te ri na ri jos tar ny ba, ir gel bė tojai, ir po li ci jos pa rei gū nai de da daug pa stan gų, kad jų vi sai ne lik tų. ►

Li nas JEGELEVIČIUS ◄ – Akivaizdu, kad Palangasparčiaiplėtojasavoinfrastruktūrą ir dėl to sulaukė daug pagyrų.Bet ar jūsų turimi miesto ekonominiairodikliaibyloja,kadPalangayramiestas,kuriame,palygintisukitomissavivaldybėmis,galimadaugiauuždirbtiirkuriojepragyve ni mo ly gis yra aukš tes nis?

– Džiu gu, kad Pa lan gos eko no miniai ro dik liai nuo lat ge rė ja. Pa lan ga yra vie na iš ly de rių tarp ku ror ti nių mies tų pa gal po il sio na mų, SPA, sana to ri jų, taip pat ne kil no ja mo tur to plėt rą. Pri va tus ver slas no riai in vestuo ja į Pa lan gą, nes mū sų ku ror tas yra pa trauk lus in ves ti ci joms.

Džiu gi na bai gia mi bu vu sių purvo gy dyk lų (Vy tau to g. 170) pa sta tų grio vi mo dar bai – dau giau nei 6 ha plo te ki tą met pra si dės mo der naus sa na to ri nio kom plek so, ku ria me bus tei kia mos ap gy ven di ni mo, gy dy mo mi ne ra li niu van de niu ir pur vu paslau gos, sta ty bos. Tai yra di džiau sia per 20me tį in ves ti ci ja į sa na to ri nio gy dy mo in fra struk tū rą ku ror te – planuo ja ma apie 50 mln. eu rų in ves ti cija. Sa na to ri jo je ke ti na ma eks plo a tuoti 4 mi ne ra li nio van dens grę ži nius ir gy do mą jį pur vą iš Pryš man čių karje ro, ku ris yra už dau giau nei 7 km nuo sa na to ri jos ir iš si ski ria uni ka lia che mi ne su dė ti mi.

Mies te pra dė ta ir nau jo mo der naus „Al kos“ vieš bu čio kor pu so sta ty ba. Di zai no ir ar chi tek tū ri niai spren di mai bus pri tai ky ti prie ša lia esan čios Koncer tų sa lės ar chi tek tū ri nių spren di nių.

S. Dau kan to gat vė je ne at pa žįsta mai pa si keis bu vu sių vals ty bi nių

po il sio na mų „Gar nys“ pa sta tas – po re konst ruk ci jos bus pa keis tas tiek pasta to fa sa das, tiek ir vi dus.

Pa si ra šius tri ša lę ben dra dar bia vi mo su tar tį dėl „Mar riott“ vieš bu čio su dide liu SPA cen tru sta ty bos tarp Pa lan gos mies to sa vi val dy bės, ne kil no ja mo jo turto sa vi nin kų UAB „Vas tint“ ir kom plekso ope ra to riaus SPA Vil nius, ne tru kus bu vu sio je „Jū ra tės“ ba sei no te ri to ri jo je pra si dės tarp tau ti nio tin klo vieš bu čio sta ty bos dar bai. 20 mi li jo nų eu rų ver tės vieš bu tis iš kils 2018 me tais.– Miestas ruošiasi pagrindinės

miestoarterijosVytautogatvėsvieną pusę atiduoti dviratininkams.Kodėlsubrendotokssprendimas?

Pa lan gos mies to me ras Ša rū nas Vait kus.

PA Ly GI NUS J. BA SA NA VI čIAUS GAT Vė JE įSI Kū RU–SIų KA VI NIų KAI NAS SU, TAR KI mE, VEI KIAN čIų

SoS TI NėS cEN TRE, GA LIU PA SA Ky TI, JoG PA Jū–Ry JE JoS TIK RAI yRA mA žES NėS. BE JE, Iš mAž–DAUG šIm To VA SA Rą PA LAN Go JE VEI KIAN čIų VIE šo Jo mAI TI NI mo įSTAI Gų TIK NE DI DE Lė Jų DA LIS DIR BA J. BA SA NA VI čIAUS GAT Vė JE. NE–mI Nė SIU PA VA DI NI mų, BET NE mA žo JE DA Ly JE

KU RoR To KA VI NIų DIE NoS PIE TUS GA LI mA Už SI–SA Ky TI Už TRIS AR KE TU RIS EU RUS.

Ša rū nas Vait kus: „Va ži nė ti ried len te pra dė jau vie nas iš pir mų jų Pa lan go je.“ Gal ką nors pa vai šin ti ar bū zu?

Bū si mas Pa lan gos me ras va sa rą už dirb tus pi ni gus iš lei do džin sams ir gar so ko lo nė lėms

Me ras Ša rū nas Vait kus: „Pa lan ga įdė jo daug pa stan gų, kad at si ras tų tie sio gi niai skry džiai į Lon do ną.“

– Pa lan ga yra ku ror tas, žmo nės čia at vyks ta pail sė ti, pa tai sy ti svei ka tą ar tu ri nin gai pra leis ti atos to gas ar lais valai kį, tad nuo lat ieš ko me spren di mų, kad mies tas tap tų kuo eko lo giš kes nis. Prieš me tus bu vo įgy ven din tas Pa langos ap link ke lio sta ty bos pro jek tas – kol ne bu vo ap link ke lio, vien per tris va sa ros mė ne sius apie 75 tūkst. au tomo bi lių Pa lan gą pra va žiuo da vo tranzi tu. Tai daug ką pa sa ko.

Su ma žin ti au to mo bi lių eis mą mies to cen tre ir ska tin ti žmo nes važi nė ti dvi ra čiais, rie du čiais ir ki to mis eko lo giš ko mis prie mo nė mis – taip pat ku ror tui rei ka lin gas spren di mas. Į Pa lan gos plėt rą tu ri me žvelg ti stra

te giš kai – at ei ty je au to mo bi lių mies te tu rė tų bū ti dar ma žiau, ku ror tas bus orien tuo tas į eko lo giš ką trans por tą, tai gi – ir dvi ra čius. –Kaipjūsdažnaisėdateantdvi

račio?– Kai tik tu riu to kią ga li my bę.

Daž niau siai ji pa si tai ko sa vait ga liais – ta da ant dvi ra čių sė da me vi sa šeima. Vie na bė da – to kiai pra mo gai turi me ne daug lai ko. –Mere,žinau,kadjūsnebijote

irantriedučiųužlipti...– Ne tik už li pu, bet ir rie du! (Juo kia

si). Ypač daug ried len te esu va ži nė jęs jau nys tė je, tuo met bu vau iš mo kęs ne vie ną triu ką (šyp so si). Ne se niai, pra ėjus dau ge liui me tų, bu vau už li pęs ant naujos kar tos ried len tės. Jaus mas ge ras, bet pa si ti kė ji mo tu rė jau dau giau jau nys tė je. (Juo kia si). Rei kia tre ni ruo tis!–Žinau,kadpraėjusiąkadenciją

kiekvienąrytąkeldavotėsanksčiau,kad prieš darbą pasivažinėtumėtepomiestą – savoakimis įsitikintumėte,kokiedarbaivyksta,armiestasšvarus.Artaidaroteikišiol?

– Nie kas ne pa si kei tė ir šio je ka denci jo je. Pa si tai ko, kad ir kas ry ti nius gamy bi nius pa si ta ri mus Sa vi val dy bė je pra šau reng ti be ma nęs – aš tuo tar pu su ko mu na li nio ūkio ar ki tų tar ny bų va do vais ap va žiuo ja me mies tą, at kreipia me dė me sį į pa ste bė tas ne ge ro ves bei iš ki lu sius klau si mus spren džia me vie to je. Džiau giuo si, kad ir ma no pava duo to jas (Ri man tas An ta nas Mi kalkė nas, – aut.) tą pa tį da ro.–Ar tai, kad naujojiKoncertų

salė iki šiol neturi koncesininko,nepabloginsjosvadybosreikalų?

– Tik rai ne pa blo gins, ka dan gi net ir be kon ce si nin ko (jam iš rink ti vyks ta kon kur sas, – aut.) sa lė dir ba efek ty viai. Be itin di de lių fi nan si nių in ves ti ci jų į re kla mą jau da bar ži no me, kad šią vasa rą Kon cer tų sa lė je vy ko ar vyks apie 20 ren gi nių, ir tai at neš per 160 tūkst. eu rų pa ja mų. Pa mi nė ti na, va sa rą šio je sa lė je kon cer tuo sian ti Lai ma Vai ku lė, šve dų gru pė „Boney M“., me tų pa baigo je – Mask vos ba le to tru pė.

Vie šo jo je erd vė je ne re tai pa si girsta abe jo nių dėl Sa vi val dy bės iš kel tų ne va ne adek va čių są ly gų bū si mam kon ce si nin kui, ta čiau mū sų po zi ci ja, ku ri ati tin ka vie šą jį in te re są, ne si keis – Kon cer tų sa lės ope ra to riui ne moka mai ne ati duo si me.

Kol nė ra kon ce si nin ko, ren gi niais rū pi na si Sa vi val dy bės ad mi nist ra cijos Kul tū ros sky rius.–KaikuriemiestoTarybosna

riai įsitikinę, kad Palanga turėtųdaugiau investuoti į paplūdimioinfrastruktūrą: įrengti jame apšvietimą, vandentiekį. Kokia jūsųnuomonėdėlto?

– Su tin ku, kad to bu lė ti yra kur – sa vo ket ve rių me tų dar bų pro gra mo je esa me nu ma tę pa plū di mius su skirsty ti į ke le tą zo nų. ►


KAL BANT APIE TA RIA mą TU A LE Tų STo KoS PRo–BLE mą PA LAN GoS PA PLū DI my JE, mA NAU, KAD JI – DIRB TI Nė. šIAN DIEN PA LAN GoS IR šVEN To–SIoS PA PLū DI mIUo SE VEI KIA 21 TU A LE TAS. No–Rė čIAU PA KLAUS TI DI DžIų Jų LIE TU VoS mIES Tų, KU RIUo SE NUo LAT Gy VE NA šIm TAI TūKS TAN–

čIų žmo NIų, Gy VEN To Jų: KIEK yRA VIE šų Jų TU A LE Tų KE LIų DE šIm čIų KI Lo mET Rų RUo žE

Jų mIES TE? TIK RAI NE TIEK. mA No žI NIo mIS, VI–SA mE VIL NIAUS mIES TE Jų yRA DU, KLAI Pė Do JE

IR KAU NE – Po VIE Ną.

◄ Vie ną jų ma to me skir tą šeimoms – su sū py nė mis, vai kų pra mogoms skir tais ki tais įren gi niais. Ki ta bū tų skir ta ak ty viam po il siui – sportui. Dar vie ną pa plū di mio zo ną esame nu ma tę skir ti ne įga lių jų žmo nių spe cia liems po rei kiams.

Kal bant apie ta ria mą tu a le tų stokos pro ble mą Pa lan gos pa plū di my je, ma nau, kad ji – dirb ti nė. Šian dien Palan gos ir Šven to sios pa plū di miuo se vei kia 21 tu a le tas. No rė čiau pa klausti di džių jų Lie tu vos mies tų, ku riuose nuo lat gy ve na šim tai tūks tan čių žmo nių, gy ven to jų: kiek yra vie šų jų tu a le tų ke lių de šim čių ki lo met rų ruože jų mies te? Tik rai ne tiek. Ma no žinio mis, vi sa me Vil niaus mies te jų yra du, Klai pė do je ir Kau ne – po vie ną.

Kal bant apie du šus pa plū di myje, ver ta pri si min ti, jog re no vuo jant Gel bė ji mo sto tį, čia bu vo įreng ti 24 du šai, ta čiau per vi są va sa rą jais pernai pa si nau do jo vos aš tuo ni žmo nės. Aki vaiz du – du šų po rei kio nė ra.–Arrasitelaikošiąvasarąpatssu

šeimaapsilankytiPalangospaplūdimyjebeipasimėgautisauleirjūra?

– Ra siu tam lai ko ku rį nors sa vaitga lį. Bū ti nai. Ma no vai kai mėgs ta jū rą.– Palanga sulaukia kritikos dėl

kainųJ.Basanavičiausgatvėjeesančiosekavinėseirrestoranuose.Arjūsųakimisjosyrapernelygdidelės?

– Pa ly gi nus J. Ba sa na vi čiaus gatvė je įsi kū ru sių ka vi nių kai nas su, tarki me, vei kian čių sos ti nės cen tre, ga liu pa sa ky ti, jog pa jū ry je jos tik rai yra mažes nės. Be je, iš maž daug šim to va sa rą Pa lan go je vei kian čių vie šo jo mai ti nimo įstai gų tik ne di de lė jų da lis dir ba J. Ba sa na vi čiaus gat vė je. Ne mi nė siu pava di ni mų, bet ne ma žo je da ly je ku ror to ka vi nių die nos pie tus ga li ma už si sa ky ti už tris ar ke tu ris eu rus. Tad svar biau sia – pa si rin ki mo ga li my bė.–PastaruojumetunutiloPalan

Už štur va lo – Ša rū nas Vait kus.

goskritikai,lyginantysPalangąsuDruskininkais.Kąjumstaisako?

– Ma nau, tai tik dar kar tą įro do, kad plė to da ma mies to in fra struk tū rą Pa lan ga ei na tei sin ga lin kme. Nekart esu pa brė žęs Lie tu vos ku ror tų

aso cia ci jo je (Š. Vait kus yra jos prezi den tas – aut.), jog tarp dvie jų ša lies ku ror tų ne ga li bū ti jo kios kon ku renci jos. Lie tu va yra per ma ža vals tybė, kad itin var žy tu mė mės. Pa lan gos pri va lu mas – ge og ra fi nė pa dė tis, t. y.

Bal ti jos jū ra. Tai su ku ria mū sų spe cifi ką, o ki ti ku ror tai tu ri sa vo spe ci fiką. Vi sų ku ror tų tiks las yra ben dras – pri vi lio ti kuo dau giau tu ris tų, ir tai yra ne tik at ski rų mies tų, bet ir vi sos vals ty bės svar bi už duo tis. ■

ENPalanga Mayor: “All are welcome toLithuania’s largest resort!”Behind the remarkable leap in rapid developing infrastructure of Palanga Resort and turning it into an international holiday destination reachable with direct WizzAir and Ryanair flights stands the mayor of the resort, Sarunas Vaitkus, an exuberant visionary and a patriot of the town. for the native of Palanga, summers have always been a time for pleasing the crowds. And back in childhood, they earned the future mayor some cash. “When I turned 12, I started servicing local game machines, cleaning up the beach and other public places. I’d earn around 25 rubles per month then. I remember I spent my hard-earned money for a pair of Western-style jeans once,” the mayor chuckled, remembering Soviet times. He rejoices now at the fact that Palanga has been steadily seeing increasing flows of visitors lately. The line between high season and off-season is getting fuzzier,” says the mayor.

www.palanga.lt

Atrask Palangą šiandien ir kitokią...dvasingą... ĮkvEPiančią... MyLinčią... tyLią... ŽaLią... Žydrą... Žadinančią... čiurLEnančią ir trykštančią... gobiaMą raMybės... gErbiančią jūsų PrivatuMą... tEikiančią EnErgijos... Mistišką... PasLaPtingą...MEnančią istoriją... gaLvojančią aPiE atEitĮ... sParčiai bEsikEičiančią...PuosELėjančią tradicinEs vErtybEs...vakariEtišką... drąsią... Žavią... visų...


◄ Saulius: – Mies tas pra na šes nis už ki tus tuo, jog čia yra su kur ta kaip dide lio mies to in fra struk tū ra. Ne se zo no me tu čia yra la bai ra mu, ta čiau mies tas ne lie ka už mirš tas: yra di de li pre ky bos cen trai, ge ras su si sie ki mas, trans por tas, pa slau gų sek to rius – vis kas ko rei kia! La bai pa to gus yra su si sie ki mas su Klaipė da, ten taip pat yra vi so kios veik los. La bai džiau gia mės dėl Pa lan gos oro uos to – Er nes tos ma ma daug skrai do, tad da bar leng viau ir pa to giau ga li at važiuo ti ir ap si lan ky ti pas mus. Ernesta: – Aš vi sa da no rė jau gy

ven ti ne mies te, o kaž ko kia me ma žesnia me vie ne te. Man gy ve ni mas Pa lango je la bai pa trauk lus – čia yra vis ko, nie kur ne rei kia va žiuo ti, vis ką ga li ma ras ti. Pa lan ga nė ra di de lė, ją ga li ma pės čio mis apei ti pa si vaikš tant. Saulius: – Gy ve na me ra mia me ra

jo ne, tad, ma nau, jog bus ra mu, kai visi čia su va žiuos, o kai no rė sis mums triukš mo, vi sa da ra si me kur nu ei ti!–OkokiePalangostrūkumai?Ernesta:– Jei rei kia ba te lių, ten ka

va žiuo ti į Klai pė dą! Juo kiuo si, jog tai – tik mo te riš ki rei ka lai, bet jie – svarbūs (juo kia si)…Saulius: – Vi sos Lie tu vos pro ble ma

– eu ro įta ka. Gal Pa lan gos ver sli nin kai no ri už dirb ti mi li jo ną per vie ną va sa rą, kad kai nos čia to kios aukš tos? Alaus bo ka las kai nuo ja tris eu rus. Kai pa skaičiuo ji, tai imi gal vo ti, kad gal ge riau tada nie kur nei ti, o pa sė dė ti na mie...–Kaipprasidedakiekvienajūsų

die na?Ernesta: – Ji nie ka da ne si bai gia pas

mus! Au gi nant ma žy les, die na ki to kia ir bū ti ne ga li. Kai bu vo ma žes nės, jos tik pa val gy da vo, pa verk da vo ir mie goda vo, o da bar dvy nu kės pra de da da rytis la bai įdo mios – pra de da ben drau ti. Pa ste biu, jog mū sų Smil tė yra ak ty

ves nė. Sa kiau, jog kaž ka da mums tikrai teks kvies ti gais ri nę, kad ją iš kel tų iš me džio, ji to kia ber niu kiš ka la biau. Spė ju, jog drau ge su Sau liu mi jie abu kie me žais ne tru kus fut bo lą, o Sau lė – mū sų damutė. Jei kas nors ne pa tin ka, ji tuoj pat tą pa ro do, ji la bai mergaitiška. – Jūsų atžalų vardai – Saulė ir

Smiltė – labai artimimūsų smiltimisapgaubtampajūriuibei saulėtaiPalangai.Kodėlišrinkotetokiusvar dus?Ernesta: – Smil tė yra vy res nė vie na

mi nu te už sa vo se sę. Iš pra džių bu vom nu ta rę, jog vie na mer gai tė tik rai bus Sau lė, nes tė tis Sau lius. Pas kui la bai ilgai del sėm, gal vo jom, iki gim dy mo buvo li ku sios vos ne mi nu tės, o var do dar ne tu rė jo me! Tuo me tu pas mus at va žiavo pa vie šė ti drau gas iš Vil niaus, jis iškart ėmė si ini cia ty vos – iš var dy nų skaitė var dus, o mes rin ko mės! Gra žiau siai mums skam bė jo Sau lė ir Smil tė. Na tūra liai taip ga vo si, jog vi si su si de ri no me su ta Pa lan ga – Sau lius, Sau lė, Smil tė, da bar tik aš „ne į te mą“ (juo kia si)! –Auginti dvynukus – nelengva

užduotis.Kaipsusitvarkote?Ernesta: – Iš tik rų jų, tai mes la bai

ge rai su si tvar ko me, ir po vie ną. Ga liu pa gir ti sa vo vy rą, jog be jo kio rū pes čio ir vi siš kai ra mia šir di mi jam pa lie ku vai kus – jis su si tvar ko pui kiai! Ži noma, kai bū na me dvie se yra leng viau. Tu ri me auk lę, ta čiau šiuo me tu ji yra iš vy ku si. La bai lau kiu jos grį ži mo, bus ga li ma šiek tiek leng viau at si kvėp ti. –Kokos yra jūsųmėgstamiau

sios vie tos Pa lan go je? Saulius: – Til tas į jū rą – vie na

reikš miš kai. Ne to lie se til to tu ri me mėgs ta mą ka vi nu kę, tad ten vi suo met už su ka me. Dar net ne bu vo me ve dę, gy ve no me abu Šiau liuo se, jau ta da at va žiuo da vo me į tą ka vi nę prie til

to ra miai pa sė dė ti, pa si džiaug ti jū ra. Tie sa, la bai pa tin ka nau ja sis mu zi kinis fon ta nas, par kas – ten pui ki vie ta pa si vaikš čio ti su šu niu ku, ta čiau dabar mums iki ten gan to lo ka nu kak ti... Ernesta:– O man la bai pa tin ka J.

Ba sa na vi čiaus gat vė! Ji to kia ryš ki, gra ži, gro jan ti mu zi ka, gat vės mu zikan tai… Ne su pran tu, iš kur ta kri tika tai gat vei, ten nė ra ką kri ti kuo ti. Ži no te, mes tu ri me vie ną di de lę ir mėgs ta mą vie tą – Pa lan gą!–Arturitelaikosavomėgstamai

veik lai?Saulius: – Ma žai, la bai ma žai...

Dau giau siai vi sos jos yra su si ju sios su spor tu – krep ši nis, fut bo las, žve jy ba… Ernesta: – Jam pa tin ka ak ty vus

lais va lai kis – ir va ži nė ji ma sis dvi račiais, tin kli nio žai di mas, sta lo te nisas. Ma no mė gia mos veik los vi siš kai ki to kios – pa gu lė ti, pa skai ty ti, pa side gin ti. Taip pat la bai mėgs tu šok ti!–ArPalanga–šeimųkurortas?Ernesta:– Va sa ros me tu – tik rai ne.

Čia vis kas la biau kon cen truo ta į jau

ni mą – nak ti niai klu bai, links my bės ir pa na šiai. Yra tik vie na ki ta ka vi nė, kur ga li ma nu ei ti su vai kais. Tu rint dvy nukus ir va žiuo jant su dvi gu bu ve ži mu ku, sun ku ras ti mums vie tą ka vi nė je… –Arsavoirdukryčiųateitįsie

ja te su Pa lan ga? Ernesta:– Ma nau, kad taip. Gy ve ni

me iš mo ko me nie ko ne pla nuo ti į prie kį, nes pats gy ve ni mas mums vis ką pa kore guo ja. Saulius: – Kai gal vo jo me, kur per

si kel ti gy ven ti, Pa lan ga pa si ro dė pa togiau sias ir pri im ti niau sias ku ror tas. ■

o tokios mūsų mažylės buvo 2016-ųjų žiemą...

Esame atvažiavę iš Šiaulių – abu esame šiauliečiai.

Kol gyvename pajūryje, atostogų

vasarą dar neteko turėti. Keletą dienų

joms skiriame pavasarį ar rudenį.

Palanga myli šeimas, o šeimos –Palangą

–Iškuresatekilę,kągyvenimevei kia te?Saulius: – Esa me at va žia vę iš Šiau

lių, abu esa me šiau lie čiai. Gy ve no me daug kur – yra te kę gy ven ti ir už sie nyje, ir Vil niu je, Šiau liuo se, Klai pė doje… Šia me kraš te gy ve na me jau ketvir ti me tai. Prieš tai gy ve no me Klaipė do je, o Pa lan go je esa me nau ja ku riai – gy ve na me nuo rug sė jo mė ne sio, tai net me tų dar nė ra… Ži nia, jog tu rė sime dvy nu kus, pa ko re ga vo vi sus mū sų pla nus, su pra to me, jog rei kia ap si sto ti sės liau ir nu ta rė me įsi kur ti Pa lan go je. Esa me ne ma ža šei my na – mes, dvynu kės ir mū sų šuo! –Suprantu,jogdabardidysisjū

sųdarbas–mergaičiųauginimas...Saulius: – Šį dar bą dir ba me drau

ge, da li na mės. Žmo na Šiau liuo se dar buo ja si sa vait ga liais, o aš dir bu Klai pė do je. Taip su si klos tė ap linky bės, jog per si kraus ty mui į pa jū rį įta kos tu rė jo ir ma no dar bo vie tės pasiū ly mas man čia už im ti aukš tes nes va do vau jan čias pa rei gas. Pa si ta rę su žmo na, pa si ry žo me kel tis čia.Ernesta: – Dir bu ir Šiau liuo se, ir

Pa lan go je – da rau per ma nen ti nius

Kot ry na REKAŠIŪTė

Ku ror to nau ja ku riai Er nes ta ir Sau lius bei jų dvy nu kės Sau lė ir Smil tė

ma kia žus. Kuo met tu riu klien čių, su si de ri na me su Sau liu mi ar ma no ma ma, kad aš ga lė čiau iš ei ti į dar bą. Tai gi, esu vie na ko ja dar Šiau liuo se, ki ta – čia. Juo kau da ma sa kau, jog esu kaip ta srai gė ke liau nin kė su savo srai giu kė mis ant kup ros…–Kąjumsreiškiavasara?Ernesta: – Man va sa rą – tik ras dar

bų įkarš tis. Gro žio sri ty je taip yra – nori tu to ar ne no ri, bet pats di džiau sias dar by me tis vi sa da bū na va sa rą ir prieš šven tes. Net ne ži nau, ką reiš kia va sa ros me tu nie ko ne veik ti! Daug me tų nė ra bu vę, jog aš va sa rą skir čiau po il siui. Tokių kaip atos to gų aš ne įsi vaiz duo ju, su vy ru šiuo klau si mu ne re tai pa šne ka me – jam sun kiai su pran ta ma, ko dėl vi sus sa vait ga lius aš dir bu. Bet jam at sa kau: „Sau liau, toks gy ve ni mas!“Saulius:– Kol gy ve na me pa jū ry je,

atos to gų va sa rą dar ne te ko tu rė ti. Ke letą die nų joms ski ria me pa va sa rį ar rude nį. Mū sų va sa ros čia yra dar bin gos, nors su pa čia Pa lan ga ir ku ror tu mū sų dar bai ne la bai su si ję. Šie met jū ro je dar ne si mau dė me, se zo no ne ati da rė me, bijau, jog tas se zo nas taip ir pra bėgs, o mes jū ro je net ne bū sim iš si mau dę!

–Arnorsnukeliaujatepriejūros?Ernesta:– Aš – kiek vie ną die ną.

Iš tre čio aukš to nu si ne šu sa vo dvynu kes su lop šiais ir vi sa da tuo pa čiu marš ru tu – per J. Ba sa na vi čiaus gatvę, per Mei lės alė ją – ke liau ja me visos. To kiais ra tais vaikš ti nė ja me beveik kiek vie ną die ną prie jū ros. Saulius: – Jei sa vait ga lį „pa lei

džiu“ Er nes tą ir lie ku vie nas su vaikais, tai taip pat na mie ne sė džiu, važiuo ja me link til to, žval go mės, kas ką žve jo ja… Tarp kit ko, pats kar tais iš trūks tu pa žve jo ti! Vie nas iš pliu sų, jog čia daug ką ga li ma žve jo ti, jūs turi te ir grundalus, pas mus Šiau liuo se

to kios žu vies tik riau siai nie kas nė ra ma tęs! –Aresateatostogavęužsienyje?

Kokįpoilsįmėgstate?Ernesta: – Sa vo atos to goms, kol

ne tu rė jo me duk ry čių, la biau rink davo mės vie tos eže rus. Ži no ma, pa keliau da vo me šiek tiek – An gli ja, Tur kija… Sau lius la biau mėgs ta ak ty vų poil sį, aš la biau ra maus po il sio mė gė ja. Saulius: – Sten gia mės ras ti vi dur

kį, jog bū tų ga li ma atos to gau ti ir taip, ir taip. Man rei kia veik los, o žmo na mėgs ta pa gu lė ti.–Arjauspėjotepastebėtigyve

nimoPalangojepranašumus?►

Er nes tą ir Sau lių NE MA NIUS pel ny tai bū tų ga li ma va din ti Lie tu vos ke liau nin kais. Pa kla jo ję po įvai rias ša lies sa vi val dy bes, jau na šei ma su dvy nu kė mis duk ry tė mis Sau le ir Smil te at si dū rė Pa lan go je ir kol kas yra pa ten kin ti: čia – svei kas oras, ge ras su–si sie ki mas su Klai pė da ir pa sau liu, o ir žmo nės – ge ri. „Pa lan ga 2016“ kal bė jo si su jau na šei ma ap link krykš tau jant ma žy lėms.

o tokie mes: mama Ernesta, tėtis Saulius ir mes, sraigiukės – dvynukės Saulė ir Smiltė.

JEI SAVAITGALį „PALEIDžIU“ ERNESTą IR LIEKU VIENAS SU VAIKAIS, TAI TAIP PAT

NAmIE NESėDžIU, VAžIUoJAmE LINK TILTo, žVALGomėS, KAS Ką žVEJoJA… TARP KITKo,

PATS KARTAIS IšTRūKSTU PAžVEJoTI! VIENAS Iš PLIUSų, JoG čIA DAUG Ką GALImA žVEJoTI, JūS

TURITE IR GRUNDALUS, PAS mUS šIAULIUoSE ToKIoS žUVIES TIKRIAUSIAI NIEKAS NėRA mATęS!

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

ENThe Nemaniai family enjoys Palanga lifeThe Nemaniai have hopped around between a number of different towns before discovering Palanga. As the family of four has already cozied up here, Ernesta and Saulius, the parents, speak highly of their new home: “The weather is great; the sea is nearby; the transportation with the city of Klaipeda, a major hub, is superb; and the local people are friendly. We could not perhaps think of better conditions to raise our twin daughters, Saule and Smilte,” the happy mom and dad smile.Although being a full-time mother, Ernesta has not abandoned her beautician’s job and goes back and forth to Siauliai, the couple’s native town, nearly every week for work. The father, meanwhile, is the one who brings home the fattest bacon from his well-paid job in Klaipeda.“Summer is nearly half over, but it holds us in full swing,” chuckles Ernesta. Her always-busy spouse dreams of grabbing a fishing rod and plunging the hook and the sinker from the Palanga Bridge into the sea. “There are some weird fish out there,” he says knowledgably.


Be pinigų – negerai

– Kaipjums,palygintisukitaisšalies regionais, atrodo Klaipėdosapskritis?

– Ga liu at sa ky ti vie na reikš miš kai: Klai pė dos ap skri tis – kles tin tis cen tras ir pra gy ve ni mo ko ky be nu to lę re gio nai.

Bet gre ta, kaip sa kau, re gio no žvaigž džių – Klai pė dos, Pa lan gos ir Ne rin gos – vi siš kai nu blanks ta Skuodas, Ši lu tė ir Kre tin ga. Cen trope ri feri jos ato trū kis di dė ja, tad di džiau sias iš šū kis ap skri ty je iš lie ka ne to ly gi regio no eko no mi nė plėt ra. Ne pai sant eko no mi nių sun ku mų, kai ku rio se savi val dy bė se ke lios ap skri ties te ri to ri jos yra vie nos pa trauk liau sių vie tų ša ly je gy ven to jams įsi kur ti, ro do mū sų Finan sų ins ti tu to šeš tą kar tą at lik ta ly gina mo ji Lie tu vos sa vi val dy bių ana li zė.

– Matyt, su Klaipėda net iržvaigždės savivaldybės, tarp jų irPalanga,negalikonkuruoti...

– Eko no mi nės, kul tū ri nės bei socia li nės veik los kon cen tra ci ja, neabe jo ti nai, di džiau sia yra Klai pė dos mies te. Dėl ak ty vaus so cia li nio ir eko no mi nio gy ve ni mo, vie nin te lio ne už šą lan čio uos to Bal ti jos jū ro je ir tarp tau ti nio oro uos to gre ta Pa lan goje šis mies tas daug daž niau ly gi namas su sos ti ne nei ant ra sis di džiausias ša lies mies tas Kau nas. Vie nas iš ar gu men tų, stip riai nu sve rian čių svars tyk les į Klai pė dos pu sę, yra vi du ti nio dar bo už mo kes čio dy dis, ku ris ben dro je rei tin gų len te lė je rikiuo ja si ant ro je vie to je iš kart po Vilniaus mies to.

Gre ta eko no mi nio re gio no cen tro glau džia si Klai pė dos ra jo nas su nemen ka že mės skly pų pa siū la, ja me įsi kū ru si ir da lis Klai pė dos lais vosios eko no mi nės zo nos. Ša lia ir kuror ti nė Pa lan gos mies to sa vi val dy bė – ša lies gy ven to jų trau kos cen tras šil tuo ju me tų lai ku ir vis ak ty viau

eks plo a tuo ja mas tarp tau ti nis Pa langos oro uos tas, ku ris ku ria pri dė tinę ver tę Klai pė dos gy ven to jams ir ver slo ry šiams. Ir, ži no ma, Lie tu vos pa si di džia vi mas – Ne rin ga, ku ri yra nu to lu si ne tik ge og ra fiš kai, bet ir dau ge liu sta tis ti nių ro dik lių. Tie sa, pas ta rai siais su dė tin ga pa si kliau ti ir dėl ma žo vie tos gy ven to jų skai čiaus, ir dėl glau džių tur ti nių bei eko no minių in te re sų su ki tų Lie tu vos sa vi valdy bių gy ven to jais.

– Kokios yra pajūrio regionoeksportoapimtys?

– Klai pė dos ap skri ties lie tu viš kos kil mės eks por to ap im tys pas ta rą jį pen kme tį lenk ty nia vo su Vil niaus apskri ties ro dik liais, ta čiau per nai nu silei do sos ti nės re gio nui ir už ėmė ketvir tą vie tą ša ly je po Tel šių (3,27 mili jar do eu rų), Kau no (2,94 mi li jar do) ir Vil niaus (2,37 mi li jar do) ap skri čių.

Kau no ir Vil niaus ap skri ty se per me tus šis ro dik lis iš au go, o Klai pėdo je šiek tiek smu ko: nuo 2,15 mi lijar do eu rų 2014 me tais iki 2,07 mili jar do eu rų 2015 me tais. Vis dėl to, Klai pė dos ap skri ties svar bą lie tu viškos kil mės eks por to rin ko je ro do tai, kad penk to je vie to je esan čią Pa nevė žio ap skri tį, iš ku rios eks por tuo jama už 0,92 mi li jar do, len kia dau giau nei dvi gu bai.

– Kokiosyradidžiausiospajūrioregiono įmonės eksportuotojos?Žinomos,neskaitantKlaipėdosjūrosuostoirjameįsikūrusiųjūriniųkompanijų.

– Tarp tri jų di džiau sių eks por to gru pių Klai pė dos ap skri ty je net dvi yra iš skir ti nės Lie tu vo je. Pir miau sia, tai „Plas ti kas ir jo ga mi niai“. „In vestuok Lie tu vo je“ duo me ni mis, Klaipė dos ap skri tis yra di džiau sia PET pro duk ci jos tie kė ja Eu ro po je. To liau ri kiuo ja si bal dai, pa ta ly nė ir su si ju

si pro duk ci ja („Klai pė dos bal dai“, „Gin ta ro bal dai“, „Ši lu tės bal dai“, Va ka rų me die nos gru pė, „Ger ma nika“) bei ta ba kas ir jo ga mi niai („Philip Mor ris Lie tu va“ ga myk la).

– OkokieatlyginimaiirpensijosKlaipėdosapskrityje?

– 624 eu rai – toks vi du ti nis at ly gini mas yra Klai pė do je, ku ris sa vo dydžiu at si lie ka tik nuo Vil niaus miesto, kur vi du ti nis at ly gi ni mas yra 655 eu rai. Be veik to kį pa tį at ly gi ni mą kaip Klai pė do je dar gau na Jo na vos r. gy ven to jai ir tik šiek tiek ma žiau Visa gi no (615 eu rų).

Nors vi du ti nis Skuo do ir Kre tingos dar bo už mo kes tis ne sie kia ša lies vi dur kio (585 eu rai) ir nuo jo at si lieka dau giau nei 100 eu rų, op ti mis tiškai nu tei kia tai, kad ne pai sant ma žos ūkio sub jek tų kon cen tra ci jos, ša lies sa vi val dy bių kon teks te iš pas ku ti nio šeš to jo de šim tu ko abi sa vi val dy bės pa ly pė jo į penk tą jį de šim tu ką.

Tuo tar pu Pa lan go je, kur vi du ti nis dar bo už mo kes tis (469 eu rai) yra vienas ma žiau sių ap skri ty je, ir Ne rin go je vie tos gy ven to jai daž niau nei ki to se

sa vi val dy bė se gy ve na iš se zo ni nių paja mų ar ba pa ja mų pa gal vie ną iš sa varan kiš ko dar bo for mų, o tai su ma ži na ben drą dar bo už mo kes čio vi dur kį.

Be to, Pa lan gos vi suo me nė yra vie na bran džiau sių ša ly je (me dia ninis am žius sie kia 46 me tus, kai ša lies ro dik lis yra 42 me tai), tad ir dar bingo am žiaus gy ven to jų kon cen tra ci ja čia ma žes nė. Vie tos sen jo rų vi du ti nė pen si ja (258 eu rai), šiek tiek vir šyda ma ša lies vi dur kį (255 eu rai), yra 11ta pa gal dy dį ša ly je, o Ne rin go je vi du ti nė pen si ja yra di džiau sia Lie tuvo je – 300 eu rų, ša lies vi dur kį vir šijan ti net 45 eu rais. Klai pė dos mieste taip pat mo ka ma vie na di džiau sių vi du ti nių pen si jų (5 vie ta pa gal dy dį ša ly je) – 273 eu rai.

– Kodėl Palanga yra patraukligy ven ti?

– Aki vaiz du, kad dėl gam tos teikia mų pri va lu mų svei ka tai, ma žes nių at stu mų nei did mies čiuo se, svei ka tos prie žiū ros ir svei ka ti ni mo si pa slau gų pa siū los Pa lan ga yra pa trauk li vie ta gy ven ti ypač vy res nio am žiaus žmonėms iš vi sos Lie tu vos. ►


Ap skri ties sa vi val dy bės skur dės ir žvaigž dės – Pa lan ga

žai ža ruo ja ryš kiai

Kaip Lie tu vos pa jū rio re gio nas at ro do prieš ki tus ša lies re gio nus? o kuo iš si ski ria Pa lan gos mies to sa vi val dy bė? Ar ne pri klau so mų ana li ti kų duo me nys pa tvir ti na Pa lan gos val džios žo džius, kad di džiau sio ša lies ku ror to eko no mi niai ro dik liai ge rė ja ir daž nai yra ge res ni ne gu ap lin ki nių sa vi val dy bių, net ša lies mas te liu? ob jek ty viai į Pa lan gos eko no mi nius ir so–cia li nius pa sie ki mus žur na las „Pa lan ga 2016“ pa pra–šė pa žvelg ti „Swed bank“ fi nan sų ins ti tu to va do vės ode tos BLo ŽIE NėS.

◄ Pa ste bė ti na, kad tai bū din ga ir ki toms ku ror to sta tu są tu rin čioms savi val dy bėms, iš sky rus Ne rin gą: Druski nin kai, Birš to nas ir Pa lan ga pa ten ka tarp bran džiau sią vi suo me nę tu rin čių mies tų. Be to, ku ror ti nė se sa vi val dybė se vie tos sen jo rai tu ri bū dų, kaip pa pil dy ti sa vo pa ja mas – pen si nin kų, tu rin čių ver slo liu di ji mus, da lis nuo vi sų vie tos pen si nin kų Lie tu vo je didžiau sia bū tent Ne rin gos ir Pa lan gos sa vi val dy bė se, ati tin ka mai 35 ir 13 100ui pen si nio am žiaus gy ven to jų.

Vis dėl to nuo ap skri ties cen tro nuto lu sio se sa vi val dy bė se – Ši lu tės ir Skuo do ra jo nuo se – kaip ir at ly gi nimai, pen si jos taip pat yra vie nos mažiau sių ap skri ty je. Vi du ti nė pen si ja Skuo do ra jo ne (220 eu rų) yra tre čias ma žiau sias dy dis ša ly je, ma žiau gauna tik Ši la lės ra jo no ir Pa gė gių sa vival dy bių gy ven to jai (ati tin ka mai 213 eu rų ir 210 eu rų).

– Kaip vargingesnės apskritiessavivaldybės pasinaudoja KlaipėdosirPalangosprivalumais?

– Iš ties, nuo struk tū ri nio ne dar bo gelbs ti ap skri ties cen tras Klai pė da ir ku ror tai – Pa lan ga ir Ne rin ga.

Net 4 ap skri ties sa vi val dy bės paten ka į ma žiau sią ne dar bą tu rin čių jų sa vi val dy bių de šim tu ką ša ly je.

Kre tin go je, ku ri pa si žy mi vie nu ma žiau sių vi du ti niu dar bo už mo kesčiu (465 eu rai) ne tik ap skri ty je, bet ir ša ly je, o vei kian čių ūkio sub jek tų kon cen tra ci ja dvi gu bai ma žes nė nei Klai pė dos mies te, ne dar bas – mažiau sias ap skri ty je. Be to, jis yra daugiau nei dvi gu bai ma žes nis už Skuodo ir Ši lu tės ra jo nų ne dar bą.

Ti kė ti na, kad ne ma ža vie tos gyven to jų da lis dir ba ne to lie se esan čiame Klai pė dos mies te. Spren džiant iš pa ly gin ti ne ma žo sa va ran kiš kai dirban čių jų skai čiaus, da lis gy ven to jų nau do ja si se zo ni nio ver slo pri va lumais Pa lan go je.

Ta čiau to liau nuo ap skri ties ekono mi nio epi cen tro įsi kū ru sio se Skuo do ir Ši lu tės ra jo nų sa vi val dybė se, ne pai sant ma žė ji mo ten den ci jų, ne dar bas iš lie ka dvi žen klis – ati tinka mai 12,1 ir 12,5 pro cen to.

Skuo do ra jo no si tu a ci ją iš da lies lemia ir ap sun ki na ma ža ūkio sub jek tų kon cen tra ci ja. Ši lu tė je jų kon cen traci ja ar ti mes nė Kre tin gai nei Skuo dui,

ta čiau dar bo rin kai to ne pa kan ka, o tai ska ti na da ry ti iš va dą apie di de lį struktū ri nį ne dar bą, kai dar bo jė gos pa siū la ne ati tin ka pa klau sos. Tai pa aiš kin tų ir di des nį dir ban čių jų vi du ti nį at ly gi nimą, nei, pa vyz džiui, Kre tin go je.

– Okurios savivaldybėsgyventojaiyralabiausiaiprasiskolinę?

– Na tū ra lu, kad jū ri nė je ir la biausiai į va ka rus nu to lu sio je Ne rin go je ko mu na li nės pa slau gos ke le rius metus yra bran giau sios Lie tu vo je. Vis dėl to ga lu ti nę kai ną var to to jui stip riai su ma ži na sa vi val dy bės sub si di jos.

Pa ly gin ti ki tas že my ni nė je da ly je iš si dės čiu sias sa vi val dy bes, Pa lango je su mi nis vi sų pa slau gų kai nų ro dik lis yra di džiau sias: nors šal tas van duo vie nas pi ges nių ša ly je, ta čiau šil dy mo kai na si tu a ci ją per sve ria gyven to jų ne nau dai.

Tuo tar pu fi nan siš kai su dė tin giau be si ver čian tiems ši lu tiš kiams pa lan kūs ko mu na li nių pa slau gų ta ri fai lei džia turė ti dau giau lais vų lė šų ki tiems po reikiams, o štai Skuo do gy ven to jams šios pa slau gos – vie nos bran ges nių ša ly je, ir tai įtemp tą vie tos gy ven to jų fi nan sinę si tu a ci ją dar la biau ap sun ki na.

Klai pė dos mies to ir ra jo no sa vival dy bės pa gal ko mu na li nių pa slaugų kai nas pa ten ka į pir mą jį ša lies savi val dy bių pen kio lik tu ką, kur jos yra ma žiau sios.

Ne pai sant iš šū kių, Skuo do, Ši lu tės ir Kre tin gos sa vi val dy bė se pra del susių mo kė ji mus as me nų da lis, ten kanti 1000iui gy ven to jų, yra ma žiau sia ap skri ty je, o Skuo das pa ten ka ir tarp ma žiau sių ša ly je ro dik lių. Tai lei džia da ry ti iš va dą, kad vie tos gy ven to jai išmo ko pri si tai ky ti prie sa vo ga li my bių.

Tuo tar pu ke lin tus me tus iš ei lės Pa lan gos ir Klai pė dos sa vi val dy bės pa ten ka tarp gau siau siai įsi sko li nusių jų. Klai pė do je at si kar to ja did miesčiams bū din gas dės nin gu mas, čia dau giau gy ven to jų, pri si ė mu sių fi nansi nių įsi pa rei go ji mų būs tų įsi gy ti, auto mo bi liui ar ki tiems so cia li niams atri bu tams (te le fo nui, kom piu te riui), o štai ku ror ti nė je sa vi val dy bė je pra delsti mo kė ji mai su si da ro daž niau siai ki tų sa vi val dy bių gy ven to jams įsi gy jant po an trą ne kil no ja mo jo tur to ob jek tą.

– Kaipsituacijąapskritiessavivaldybėseatspindigyventojųskaičiausdinamika?

– Tarp 5 ša lies sa vi val dy bių, kurio se gy ven to jų skai čius per me tus iš au go, yra net trys iš Klai pė dos apskri ties: Pa lan gos, Ne rin gos ir Klaipė dos ra jo no, o Klai pė dos mies tas li ko ant lū žio ri bos ir pa te ko tarp 10 te ri to ri jų, ku rio se gy ven to jų skai čius su ma žė jo ma žiau siai.

Tarp tau ti nių emig ran tų srau tai inten sy viau si bu vo uos ta mies ty je, Šilu tė je ir Pa lan go je. Ši lu tė je, ti kė ti na, pa grin di nė prie žas tis – vie tos dar bo rin kos iš šū kiai. Pa lan gos at ve ju dides nę emig ra ci ją ga li ma bū tų paaiš kin ti di de liu anks čiau iš vy ku sių gi mi nai čių skai čiu mi, nes Pa lan go je ir Klai pė do je emig ra ci ja kas met yra vie na ak ty viau sių ša ly je. Be to, Palan go je dėl bu vu sios di de lės svei kati ni mo si cen trų kon cen tra ci jos gau su me di ci ni nį iš si la vi ni mą tu rin čių specia lis tų, ku rie yra pa klau sūs už sie nio dar bo rin ko se. Klai pė dos ra jo nas, Ne rin ga ir Kre tin gos ra jo nas pa te ko į pir mą sa vi val dy bių są ra šo pu sę, kur tarp tau ti nės emig ra ci jos tem pai mažes ni nei li ku sio je są ra šo da ly je.

– O kokį poveikį pajūrio savi

PA LAN GoS DI DES Nę NEI KI TUR AP SKRI Ty JE EmIG RA cI Ją GA LI mA Bū Tų PA AIš KIN TI DI DE LIU ANKS čIAU Iš Vy KU SIų GI mI NAI čIų SKAI čIU mI, NES PA LAN Go JE IR KLAI Pė Do JE EmIG RA cI JA

KAS mET yRA VIE NA AK Ty VIAU SIų šA Ly JE. BE To, PA LAN Go JE DėL BU VU SIoS DI DE LėS SVEI KA TI NI–mo SI cEN TRų KoN cEN TRA cI JoS GAU SU mE DI cI–NI Nį Iš SI LA VI NI mą TU RIN čIų SPE cIA LIS Tų, KU–RIE yRA PA KLAU SūS Už SIE NIo DAR Bo RIN Ko SE.

valdybėmsturiemigracija?– Tarp tau ti nių imig ran tų ar ba

grįž tan čių emig ran tų di na mi ka at sikar to ja to se pa čio se te ri to ri jo se, kaip ir emig ran tų – srau tai in ten sy viau si bu vo Klai pė do je, Pa lan go je, Ši lu tė je. Tai, kad ne pai sant ak ty vios tarp tauti nės emig ra ci jos ir ma žes nės imigra ci jos gy ven to jų skai čius Klai pė dos mies te bei Pa lan go je ki to ne žy miai, by lo ja apie tai, jog tai itin pa trauk lios te ri to ri jos gy ven ti pa tiems ša lies gyven to jams (vi di nė mig ra ci ja).

Ne nuos ta bu, kad ša lia re gio no žvaigž džių nu blanks ta ki tos ap skri ties sa vi val dy bės. Skuo das – vie na brandžiau sių gy ven to jų am žiu mi sa vi valdy bių ir be ne la biau siai nu to lu si nuo ša lies sos ti nės. Ši lu tė, ku rio je di džiausia vi suo me nės da lis gy ve na kai mo vie to vė se, ir Kre tin ga, tu rin ti ne di de lę eko no mi nio po ten cia lo kon cen tra ci ją sa vo te ri to ri jo je, ta čiau taip glau džiai įsi kū ru si gre ta Klai pė dos, kad dau giau vie tos gy ven to jų, ti kė ti na, dir ba uos tamies ty je nei vie tos sa vi val do je. To dėl di džiau sias ap skri ties iš šū kis yra to lygi re gio no plėt ra. ■

AKI VAIz DU, KAD DėL GAm ToS TEI KIA mų PRI VA LU mų SVEI KA TAI, mA žES NIų AT STU mų NEI DID mIES čIUo SE, SVEI KA ToS PRIE žIū RoS IR SVEI KA TI NI mo SI PA SLAU Gų

PA SIū LoS PA LAN GA yRA PA TRAUK LI VIE TA Gy VEN TI yPAč Vy RES NIo Am žIAUS žmo NėmS Iš VI SoS LIE TU VoS.

„Swed bank“ Fi nan sų ins ti tu to va do vė ode ta Blo žie nė: „Pa lan gos mies to sa vi val dy bė – ša lies gy ven to jų trau kos cen tras šil tuo ju me tų lai ku ir vis ak ty viau eks plo a tuo ja mas tarp tau ti nis Pa lan gos oro uos tas ku ria pri dė ti nę ver tę Klai pė dos gy ven to jams ir ver slo ry šiams.“

Pa lan ga Mu ni ci pa li ty shi nes as star among ot hersBac kward ness in de ve lop ment has ne ver be en an is sue for Lit hu a nia’s Klai pe da coun ty, which Pa lan ga mu ni ci pa li ty is part of. “In dai ly talk, we, eco no mists, tend to call the coun try’s mu ni ci pa li ties beg gars and stars. Pa lan ga is de fi ni te ly the lat ter, shi ning brigh tly among the ot hers. And Klai pe da coun ty is a thri ving cen ter with high stan dards of li ving. In fact, in ma ny eco no mic as pects, the coun ty is on par with Vil nius, the ca pi tal,” sa ys ode ta Blo zie ne, di rec tor of Ins ti tu te of fi nan ce at Swed bank. Be cau-se of the ac ti ve so cial and eco no mic li fe that the coun ty is known for and be cau se of its pro xi mi ty to Pa lan ga In ter na tio nal Air port, which offers a do zen dai ly flights in sum mer, the re gion bo asts one of the hig hest sa-la ries in Lit hu a nia, lu ring in work for ce from all over. In sum mer, Pa lan ga pro vi des tem po ra ry jobs for around 2,000 job se e kers, most ly in the ser-vi ce sec tor. Due to this sta tus do not get up set upon se eing at a Pa lan-ga café the sha king hands of a young wait ress and he ar her stam me ring when as king about the me nu. The ser ver will de fi ni te ly re de em her inex-pe rien ce with her charm and the hum ble de si re to ple a se you…

EN


Bičiuliai

Ir at si tik taip gy ve ni me, kad bro liai Da nas ir Gin tau tas PA LUc KAI – pir ma sis yra Pa lan gos mies to sa vi val dy bės Ta ry bos na rys ir vie tos so cial–de mok ra tų sky riaus pir mi–nin kas, o ant ra sis – Vil niaus mies to vi ce me ras – gy ve ni me daž niau siai at si du ria skir tin go–se val ty se. „Net kai pro gai pa si–tai kius, iš le kia me kur nors su drau gais pa žve jo ti, pa pras tai į vie ną val tį ne sė da me“, – juo kė–si Da nas Pa luc kas. Iš Pa ne vė–žio ki lę bro liai drau ge ei na tik vie nu ke liu – po li ti kos.

Net vai kys tė je Da nas ir Gin tau tas ėjo į skir tin gas mo kyk las. Vė liau abu lai ki nai ra ga vo emig ran to duo nos skirtin go se ša ly se ir gy ve ni mui pa si rin ko skir tin gus Lie tu vos mies tus. Ta čiau į


Bro liai Da nas ir Gin tau tas Pa luc kai: skir tin go se val ty se, iš sky rus vie ną – po li ti kos

Socialdemokratų sąskrydyje birželį Šventojoje partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius mielai bendravo su Danu ir Gintautu Paluckais.

Two brothers Danas and Gintautas: always in separate boats except one — that of politicsSome siblings can be starkly different. And the Paluckai, Danas and Gintautas, are a good example of contrasts. “It just happens in our life that we tend to end up being in different boats, even on a fishing trip. I catch bigger fish when Gintautas is out of my boat,” laughs Danas. But it is the politics that has both brothers in the same boat for the long haul. “As many young Lithuanians, I’ve spent my fair share of life in emigration. I’ve spent a couple of years in London, where I studied English and toiled as a helper at a construction site. At work, like many others, I experienced a lot of mistreatment and humiliation. I don’t regret the time at all, but when I came back to Lithuania, I did not hesitate for a second to summon up my spunk to tackle social injustice — the Social Democratic Party seemed to be a right place to be for that,” says Gintautas Paluckas, the deputy mayor of Vilnius municipality and a rising star in the party. The paths have taken his brother Danas to the resort of Palanga, where he heads several companies and serves as a councilman. Although in the opposition, he is patiently pushing his social justice-oriented agenda forward and is convinced that, sooner or later, the hard work will pay off. The summer will be really hot for the brothers: as the election of Lithuanian Parliament (Seimas) is nearing, they will be vying with the other candidates to get crowds on their side.

EN

PASIRENKANT PoLITINę PARTIJą, ABEJoNIų BRoLIAmS PALUcKAmS NEKILę. „SocIALINėS

NETEISyBėS įSPūDIS, KURį PATyRIAU ANGLIJoJE, BUVo STIPRUS, o mANo SUVoKImAS BUVo IR yRA DABAR, KAD TIK SocIALDEmoKRATAI GERIAUSIAI

TVARKoSI SU SocIALINėmIS PRoBLEmomIS. ToDėL IR mANo APSISPRENDImAS SToTI į

SocIALDEmoKRATų PARTIJą BUVo LoGIšKAS“, – SAKo GINTAUTAS PALUcKAS. „PASEKIAU BRoLIo

PėDomIS. mANo SPRENDImą NULėmė TIKėJImAS, KAD BūTENT šI PARTIJA GERIAUSIAI įGyVENDINA

SocIALINIo TEISINGUmo IDėJAS“, – ANTRINA DANAS PALUcKAS.

gim ti nę sten gia si grįž ti kar tu. „Bū tinai sten gia mės tė ve lius pa svei kin ti su gim ta die niais – jie juos šven čia kar tu, nes jų gim ta die nius ski ria vos sa vai tė. Esa me la bai dė kin gi jiems, kad mums įskie pi jo pa gar bą žmo gui, sie kį pa dėti ki tiems ir bū ti ny bę gy ve ni me siek ti tiks lų“, – sa ko Gin tau tas.

Bro lių ke liai iš si sky rė pa aug ly tėje: po gim na zi jos bai gi mo Gin tau tas į Vil niaus uni ver si te tą iš vy ko stu di juo ti ma te ma ti kos, o pus an trų me tų jau nesnis bro lis Da nas emig ran to duo nos nu ta rė pa ra gau ti Is pa ni jo je. Vė liau tar na vo Lie tu vos ka riuo me nė je, o tada at si kė lė į Pa lan gą ir čia bai gė Seną ją gim na zi ją. „Bu vau jau nas ir norė jau iš šū kių. Man at ro dė, kad jų čia, pa jū ry je, bus už tek ti nai. Gal vo jant apie šei mą, Pa lan ga jai taip pat at ro dė ide a li vie ta“, – pa ste bi ke lių sta ty bos įmo nių Pa lan go je va do vas Da nas.

Ski ria daug dė me sio sa viš vie taiPo tri jų kur sų ma te ma ti kos fa kul

te te, G. Pa luc kas, pa si ė męs aka de minių atos to gų, pa trau kė lai mės ieš ko ti į Lon do ną. Grį žęs bai gė in for ma ti kos moks lus, o vė liau eko no mi kos ži nių sė mė si Tarp tau ti nio ver slo mo kyk loje, o tei sės – VU Tei sės fa kul te te. Net ir da bar, tu rė da mas itin ma žai lai ko dėl svar bių pa rei gų Vil niaus mies to sa vi val dy bė je ir įsi pa rei go ji mų šeimai, jis daug lai ko ski ria sa viš vie tai – nuo to li niu bū du ne se niai bai gė tero riz mo pre ven ci jos kur sus, ku riuos dės tė vi sa me pa sau ly je ži no mi šios sri ties spe cia lis tai. „Lai mei, ma no tie sio gi nia me dar be to kių ži nių ne reikia, bet as me ny bei la vin ti, sa viš vie tai toks kur sas bu vo la bai nau din gas“, – tei gia Vil niaus vi ce me ras.

To bu lė ji mui lai ko ne gai li ir bro lis Da nas: bai gęs Klai pė dos uni ver site te eko no mi ką, da bar jis stu di juo ja Na cio na li nį sau gu mą. „Šios die nos per spek ty vo je to kia te ma – la bai įdomi, ir, žvel giant į at ei tį, na cio na li nio sau gu mo svar ba tik di dės, – įsi ti ki nęs D. Pa luc kas. – Kad su Gin tau tu stu di

juo ja me gan pa na šias sri tis, tik su tapi mas. Ne sa me dėl to su si ta rę“.

Vil niaus sa vi val dy bė je ku ruo ja že miš kus klau si mus„Te ro riz mas, jo pa vo jus, de ja, ta po

vi sos Eu ro pos ak tu a li ja. Po li ti kai priva lo su vok ti, ko kius pa vo jus jis ke lia ir kaip re a guo ti to kiam žai bui tren kus“, – įsi ter pia Gin tau tas. Jam Vil niaus sa vival dy bė je ten ka ku ruo ti la bai že miš kus dar bus, su si ju sius su sos ti nės so cia liniais rei ka lais, svei ka tos po li ti ka ir viešo sios tvar kos klau si mais. „Šios sri tys Vil niu je – itin pla čios ir su dė tin gos“, – pa ste bi G. Pa luc kas.

Tarp ki tų Vil niaus Ta ry bos dar bų, lai mė ji mu jis va di na ir ge bė ji mą sutvar ky ti so cia li nės pi ni gi nės pa ra mos sky ri mo tvar ką. „Anks čiau gais ro ar ki tos ne lai mės at ve ju bu vo ski ria ma vien kar ti nė iš mo ka iki 300 eu rų. Dabar mes to kias iš mo kas pa di di no me pen kis kart“, – sa ko G. Pa luc kas.

Tre čiu, „svar biu pa sie ki mu“, jis vadi na sos ti nės vai kų na mų per tvar ką. ►

◄ „Ma nau, kad Vil nius ga lė tų būti pa vyz džiu ki toms sa vi val dy bėms šio je sri ty je“, – džiau gia si Gin tau tas.

Bū ti opo zi ci jo je sun kiau,bet ne be vil tiš kaJo bro liui Da nui Pa lan go je yra

sun kiau – bū nant sa vi val dy bės Ta rybos opo zi ci jo je, idė joms pra si skin ti ke lią keb liau. „Ne pai sant to, ma no idė jos dėl eko lo giš kų pro jek tų – kad ku ror te bū tų plė to ja mas eko lo gi nis trans por tas, at nau jin tas mies to apšvie ti mas, nau do jant at si nau ji nančius ener ge ti kos šal ti nius, iš lė to ju da į prie kį. Ti kiu, kad su ma ny mus pavyks įgy ven din ti. Kaip ir vai kų žaidi mų aikš te lių idė ją“, – sa ko Da nas.

Vil niaus mies to sa vi val dy bės Tary bo je so cial de mok ra tai tu ri ke tu ris man da tus, Pa lan gos mies to Ta ry bo je – du. „Bet mū sų frak ci jai se ka si tikrai ne blo gai. Dėl to, kad esa me ra ciona lūs, pa ty rę ir dir ba me sis te min gai. Tą pri pa žįs ta ir mū sų ko le gos Ta rybo je, ir opo nen tai, ir mes tuo di džiuoja mės“, – pa brė žia Gin tau tas.

LSDP – prie per mai nų slenks čioTa čiau žvelg da mas į par ti jos at ei tį,

vie nas ky lan čių So cial de mok ra tų parti jos jau no sios kar tos ly de rių įsi ti ki nęs, kad vie na po pu lia riau sių ša lies par tijų „ne iš ven gia mai“ yra ša lia per mai nų slenks čio. „Su ti ki me, kad kar tais da barti nis mū sų įvaiz dis žmo nėms, ypač jaunes niems, nė ra pri im ti nas. Jau no sios social de mok ra tų kar tos tiks las – iš gry nin ti so cial de mok ra ti nes idė jas, tap ti at vi resniems ir at ski ra ty ti se no jo įvaiz džio naštos“, – pa brė žia G. Pa luc kas.

LSDP dau gia man da tės apy gar dos rin ki mų są ra šas nuo 2012 me tų Sei mo rin ki mų pa si kei tė, ir Gin tau tas vi lia si, kad iš „at jau nė ju sio“ par ti jos są ra šo į Sei mą pa teks dau giau jau nų ben dražy gių. G. Pa luc kas par ti jos rin ki mų sąra še yra 41as, Da nas Pa luc kas – 106. „Ti kiuo si, kad ma ne su bro liu rin kė jai pa ste bės ir „kils tels“. Man pa tin ka liaudiš kas pa sa ky mas, kad auk sas ir pe lenuo se ži ba“, – juo kia si Gin tau tas.

Pa si ren kant par ti ją, abe jo nių ne bu voDa ly vau ti po li ti ko je abu bro liai

nu spren dė la bai anks ti. „Kai grį žau iš Lon do no“, – pri si me na Gin tau tas. Jam link te li ir Da nas: „Pa na šiu me tu ir aš nu spren džiau, kad no riu bū ti poli ti ku, nes ji pa de da re a li zuo ti idė jas“.

Pa si ren kant po li ti nę par ti ją, abe jonių bro liams ne ki lę. „So cia li nės ne teisy bės įspū dis, ku rį pa ty riau An gli jo je, bu vo stip rus, o ma no su vo ki mas bu vo ir yra da bar, kad tik so cial de mok ra tai ge riau siai tvar ko si su so cia li nė mis proble mo mis. To dėl ir ma no ap si spren dimas sto ti į So cial de mok ra tų par ti ją buvo lo giš kas“, – sa ko G. Pa luc kas.

„Pa se kiau bro lio pė do mis. Ma no spren di mą nu lė mė ti kė ji mas, kad bū

tent ši par ti ja ge riau siai įgy ven di na so cia li nio tei sin gu mo idė jas“, – antri na D. Pa luc kas.

Tiks las – ma žin ti at skir tį irskur dąJų įsi ti ki ni mu, So cial de mok ra tų par

ti jos, kaip pa grin di nės kai rio sios po li tinės jė gos, tiks las tu ri bū ti ma žin ti so ciali nę at skir tį ir skur dą. „Cen tro kai rės koa li ci jai val dant ket ve rius me tus, že miau ofi cia lios san ty ki nio skur do ri bos gy venan čių as me nų skai čius iš au go 2 procen tais. Tai siun čia ži nią, kad pa da ro me ne pa kan ka mai ar ba ap skri tai da ro me ne taip, – svars to Gin tau tas. – Vi siš kai nepri im ti na, kad ša ly je net 31 pro cen tas gy ven to jų gy ve na že miau san ty ki nio skur do ri bos, t.y. vie nam šei mos na riui ten ka ma žiau nei 250 eu rų pa ja mų. O kiek as me nų gy ve na že miau vi siš ko skur do ri bos, t.y. pa ja mos ne vir ši ja 102 eu rų? Vien Vil niu je to kių žmo nių yra virš 17 tūkst. Tai yra bai sūs skai čiai“.

Ša lies po li ti nes par ti jas kre čiant skan da lams, Pa luc kai krem ta si, kad ma žė ja žmo nių pa si ti kė ji mas ša lies po li ti ne sis te ma, bet ra gi no žmo nes ne nu mo ti ran ka į bū si mus Sei mo rinki mus. „Ne bal suo si te jūs, bal suos kiti, ir ki tus ket ve rius me tus Lie tu vai ga li di ri guo ti jė gos, su ku rio mis jums nie ka da ne bu vo pa ke liui. At ei ki me ir bal suo ki me vi si“, – kvie čia Pa luc kai.

Vi sus kan di da tus į Sei mą G. Paluc kas siū lo „pa sver ti“ pa pras tai – pa pra šant jų at sa ky ti į tris ker ti nius klau si mus – emig ra ci jos, švie ti mo ir so cia li nės po li ti kos. „Jei gu toks kandi da tas ste na, me ke na, ne ga li su regzti min čių, kaip ga li ma ti kė tis, kad jis ar ji ką nors Sei me nu veiks ki tais klau si mais?“ – re to riš kai klau sia jis. Anot jo, emig ra ci ja yra di džiau sia – „fun da men ta li“ Lie tu vos pro ble ma, skau džiai pa lie čian ti kiek vie ną valsty bės sri tį, ben druo me nes ir šei mas.

„Vaiz džiai kal bant, kai Lie tu vo je ga li už vi du ti nę al gą nu si pirk ti 100 žino miau sia dar žo ve ta pu sių ka la fio rų, o Di džio je Bri ta ni jo je už vi du ti nį atly gi ni mą – 1000, nie kas to kios eko nomi nės emig ra ci jos ne su stab dys, ten ka pri pa žin ti“, – ap gai les tau ja Gin tau tas. Jo įsi ti ki ni mu, tik kryp tin ga ša lies eko no mi nė po li ti ka, pi lie čių pa si ti kėji mo vals ty be au gi ni mas ir tin ka ma švie ti mo sis te ma il ges nė je per spek tyvo je ga li su stab dy ti emig ra ci ją.

Es mi nis da ly kas – per tvar ky ta švie ti mo sis te ma„Bū ti na su tvar ky ti švie ti mo tin klą,

kad ir kaip skau du bū tų. Di de lė pra banga ma žai kai mo mo kyk lai skir ti tiek pat mo ki nio krep še lio lė šų, kiek jų gau na de šim tis kar tų dau giau mo ki nių tu rin ti mies to mo kyk la“, – pa brė žia Vil niaus vi ce me ras. An tra, anot jo, bū ti na su tvarky ti mo ky to jų dar bo už mo kes čio sis temą. „Kal bant apie aukš tą jį moks lą, nė ra pa sau ly je ki tos to kios ša lies kaip Lie tu

va, ku ri tu rė tų 47 aukš tą sias mo kyk las. Ab sur das! To kia aukš to jo moks lo komer cia li za ci ja žu do Lie tu vą. Ne bi jau to kio žo džio“, – sa ko G. Pa luc kas.

So cial de mok ra tas įsi ti ki nęs, kad de rė tų per žiū rė ti ir dar bo už mo kes čio ap mo kes ti ni mą. „Jis pas mus yra apmo kes ti na mas ne pro por cin gai daug. Žmo gus dir ban tis pa gal dar bo su tar tį su mo ka 39 pro cen tus mo kes čių nuo al gos, tuo tar pu žmo gus, gau nan tis paja mas pa lū ka nų už in dė lius for ma ar iš ne kil no ja mo jo tur to nuo mos, mo ka tik 15 pro cen tų“, – tvir ti na po li ti kas.

Siek tų per žiū rė ti ver slokon tro lės me cha niz mąD. Pa luc kas Sei me siek tų per žiū

rė ti smul kio jo ir vi du ti nio jo ver slo

kon tro lės me cha niz mą. „Ne nor ma lu, kad 82 ins ti tu ci jos jį tik ri na, pa kak tų ir 20 to kių ins ti tu ci jų“, – sa ko jis.

Nors jau ne tru kus vi dur va sa ris, abu bro liai ka žin ar tu rės lai ko pa si le pinti sau le ar iš ky loms į gam tą. „Nie ko ne pa da ry si – rin ki mi nių me tų va sara. Siek si me su si tik ti su kuo dau giau žmo nių. Nuo jų pa si rin ki mo spa lį priklau sys, ko kia bus Lie tu va ir kiek vieno mū sų gy ve ni mas at ei nan čius ketve rius me tus“, – pa brė žia Gin tau tas.

Da nas vi lia si, kad gal būt su bro liu ir drau gais pa vyks va sa rą iš spruk ti žve jy bai. „Bet su bro liu mes pa prastai ne sė da me į tą pa čią val tį. Net neži nau ko dėl. Man ge riau kim ba, kai da li juo si val ti mi su drau gais, o ne Gin tau tu“, – kva to ja Da nas. ■

2016 me tų Sei mo rin ki mų po li ti nė re kla ma. Bus ap mo kė ta iš Socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 6


Sveikata – svarbiausia

Pa tek ti į „Pa lan gos gin ta rą“ – papras ta: te rei kia, ga vus gy dy to jo re abi li to lo go siun ti mą, už si re gist ruo ti in ter ne ti nė je sve tai nė je www.ser gu.lt ar ba per jos nuo ro dą „Pa lan gos gin ta ro“ sve tai nė je www.pa lan gosgin ta ras.lt. Ži no ti na, kad į sa na to ri ją nuo bir že lio 1 die nos iki rug sė jo 31 die nos ga li ma at vyk ti tik iš anks to rezer va vus jo je vie tą.

Kaip ir iki šiol, tiems, ku riems nepa ran ki elek tro ni nė re gist ra ci ja, ga

Li nas JEGELEVIČIUSEg lė PALUBINSKAITė

Ant „Pa lan gos gin ta ro“, vie nin te lės ša ly je vai kų sa na to ri jos, pie ve lės čirš kė jo tri me tė Vik to ri-ja ir be veik dvie jų Do vy das, o mer gy tės ma my tė klai pė die tė San dra ir ber niu ko ma ma Al vy da iš Gargž dų da li jo si min ti mis apie jų pir mą jį ap si lan ky mą „Pa lan gos gin ta re“. „Sma gu čia. mie las per so na las, ko ky biš kos pa slau gos, Vik to ri ja jau ge riau jau čia si“, – žur na lui „Pa lan ga 2016“ sa kė San dra, ku ri su vy res ni ą ja duk ra čia gy dė si prieš sep ty ne rius me tus. „Sa na to ri ja ge ro kai pa žen gė į prie kį, tai aki vaiz du. Ir re mon tas pa da ry tas vi sur, ir pro ce dū rų žy miai dau giau, ir ma sa žų ko ky bė man pa si ro dė ge res nė“, – ne sto ko jo kom pli men tų „Pa lan gos gin ta rui“ klai pė die tė. Jai pri ta ria-mai gal va link sė jo gargž diš kė ma ma. „Kiek man te ko kal bė tis su ma mo mis, ku rios su vai ku čiais gy dė si Drus ki nin kuo se, ten vis kas pras čiau. Net gy ve na po du, o Pa lan go je su sū nu mi kam ba ry je esa me dvie se“, – sa kė Al vy da.

Ma my tės su ma ža isiais li go niu kais: „Gy dė mės ir ki tur, bet „Pa lan gos

gin ta re“ – ge riau sia“

li ma už si re gist ruo ti pa skam bi nus į „Pa lan gos gin ta rą“ te le fo nu 40 102, o nuo bir že lio mė ne sio 1 die nos ir tele fo nu 41 236.

Kad vai kų sa na to ri ja ku ror te popu lia ri, ne ste bi na: įsi kū ręs be veik pu šų pa unks mė je, kaip ir vi sa Pa langa, vi lio ja sa vo ma giš ka gam ta, ran ka pa sie kia ma Bal ti jos jū ra, o svar biausia, sa na to ri jo je tei kia mo mis pa slaugo mis: jų daug, jos siū lo mos nau jos ir vi sos yra ko ky biš kos.

„Per nai sa na to ri jo je pir mą kart įdie gė me du la bai rei ka lin gus kompiu te ri zuo tus prie tai sus: vir tu liai ki ne zi te ra pi jai pra dė jo me nau do ti kom piu te ri zuo tą sis te mą „Ki ne tic“ – prie tai są, su ge ban tį skait me ni niu būdu nu skai ty ti pa cien to ju de sį ir pa teikian tį op ti ma liau sius ju de sio va riantus bei re ko men da ci jas“, – pa sa ko jo K. Spei čys.

O, anot jo, ge ra da riai iš Lie tu vos sana to ri jai per nai pa do va no jo kom piu te ri

zuo tą kvė pa vi mo tre ni ruok lį. „Jo vei kimo prin ci pas pa grįs tas žai di mo for ma, to dėl prie tai są ypač pa mė go ma žiau si pa cien tai“, – pa ste bė jo gy dy to jas.

Po ki ne zi te ra pi jos pro ce dū rų, po ku rių, pa ste bi pa šne ko vas, pa vargsta ma kaip po di de lio fi zi nio krū vio, vai kai sku ba pa si stip rin ti į val gyk lą.

„Pa lan gos gin ta ras“ kiek vie nais me tais sten gia si pa to bu lin ti sa vo meniu. Jau me tus lai ko ga li ma rink tis iš dve jų pa tie ka lų, o, įsi klau sius į die tolo gų re ko men da ci jas, pie tums ga li ma pa pil do mai pa si rink ti dar žo vių por ci ją.

„Už pa pil do mą kai ną ga li me tiekti ir la bai in di vi du a li zuo tą me niu, net res to ra no ly gio mais tą“, – pa brė žė K. Spei čys.

Ša ly je vei kia sep ty nios vai kų re abi li ta ci jos ir sa na to ri nio gy dy mo paslau gas tei kian čios įstai gos, bet „Palan gos gin ta ras“ – di džiau sia ir vienin te lė, esan ti gin ta ri nia me pa jū ry je ir tei kian ti pa slau gas tik vai kams. ►

◄ Jau nuo pra ėju sių me tų pa vasa rio „Pa lan gos gin ta ras“ ku ror to vai kams tei kia fi zi nės me di ci nos ir re a bi li ta ci jos gy dy to jo ant ri nio ly gio kon sul ta ci jas. Joms vai kai re gist ruoja mi te le fo nu 41 246 iš anks to ir tokios kon sul ta ci jos tei kia mos kiek vieną die ną. „Kon sul ta ci jos ne mo ka mos – pa kan ka tu rė ti šei mos gy dy to jo siun ti mą“, – pa brė žė di rek to rius.

Li go niu kais rū pi na si gau si pa langiš kių me di kų ko man da: ki ne zi te rapeu tai, er go te ra peu tai, me di ci ni niai psi cho lo gai, lo go pe das, fi zio te ra pi jos slau gy to jos, ma sa žuo to jai.

Sa na to ri jos pe diat rė re a bi li to lo gė Lai ma Balt miš kie nė, ku ruo jan ti vaikus su pul mo no lo gi niais su sir gi mais, tei gia, kad be ne 60–70 pro cen tų vai kų at vyks ta tu rin tys kvė pa vi mo ta kų susir gi mų. Tai įvai rūs šio ti po su sir gi mai – ast mos, įsi se nė ję bron chi tai, lė ti nės kvė pa vi mo or ga nų li gos ir pan. „Vi sada pa cien tams ak cen tuo ja me kli ma to te ra pi ją, ku ri tik rai vei kia. Jo do priso tin tas oras, sau lė ir mau dy nės jū roje iš ties pa de da“, – tei gia spe cia lis tė. Nors dau giau siai pa cien tų sa na to ri jo je su lau kia ma va sa rą, ta čiau no rin tiems kvė puo ti jo do pri so tin tu oru, la biausiai pa tar ti na at vyk ti ru de nį. „Tuo metų lai ku ore bū na di džiau sia jo do koncen tra ci ja“, – pa brė žė gy dy to ja.

Sa na to ri jo je taip pat at lie ka mos kvė pa vi mo mankš tos, krū ti nės ląstos ma sa žai, mag ne ti nės te ra pi jos, o vie na įdo miau sių ir su lau kian ti di džiau sio su si do mė ji mo – ha lo tera pi ja, ar ba gy dy mas drus kų kamba riuo se. „Tai mū sų sa na to ri jos pasi di džia vi mas, vi sa da su lau kian tis pa cien tų su si do mė ji mo. Pa cien tas 30 mi nu čių pra lei džia drus kų kamba ry je, ku ria me sau sas, smul kia disper si nis drus kos ae ro zo lis pa ten ka į kvė pa vi mo ta kus ir vei kia an ti bak teriš kai“, – pa sa ko jo L. Balt miš kie nė. Be je, pa cien tai se an so me tu tik rai ne nu obo džiau ja, jie žiū ri fil mus.

Į sa na to ri ją at vyks ta vai kai ne tik turin tys fi zi nių su tri ki mų, bet ir psi chi kos

ar el ge sio, o daž niau siai vi sa tai bū na kar tu. To kiais at ve jais įstai go je pa siruo šę pa dė ti net trys spe cia lis tai, ku rie dir ba ir su vai kais, ir su jų tė ve liais.

Psi cho lo gė So na ta Viz gau die nė tei gia, kad stig ma, jog į psi cho lo gą kreip tis – gė da, ma žė ja: „Pa tys pacien tai pra šo dau giau kon sul ta ci jų, krei pia si tė ve liai, ku rių vai kai tu ri elge sio ar emo ci jų su tri ki mų, tad be sigy dan tys pra šo kon sul ta ci jų, kaip su to kiu vai ku tin ka mai ben drau ti“.

Pa sak psi cho lo gės, su vai ku psi cholo gas ga li dirb ti jau nuo vie ne rių me tų: su da ro mos at ski ros am žiaus gru pės. Nuo vie ne rių iki pen ke rių me tų konsul ta ci jos vyks ta kar tu su tė ve liais, nes to kio am žiaus vai kams jie da ro didžiau sią įta ką. Su ma ža isiais, kaip pasa ko jo psi cho lo gė, kon sul ta ci jos vyksta žai di mo, me no te ra pi jos for ma. Vyres nie ji vai kai jau daž niau siai 30 min. trun kan čio je kon sul ta ci jo je lan ko si vie ni. „Vis daž niau krei pia si pa aug liai, ir jų san ty kis su psi cho lo gu ge rė ja, jie vis la biau su pran ta to kių kon sul ta ci jų reikš mę“, – tei gė psi cho lo gė.

Sa na to ri jo je dir ba ir er go te ra peutai, pas ku riuos, kaip tei gia pa tys spe cia lis tai, lan ko si vai kai, tu rin tys su dė tin giau sių su tri ki mų: daž niau siai tai pa cien tai, ser gan tys ce reb ri niu para ly žiu mi, tu rin tys Dau no ar Au tiz mo sin dro mus bei ki tus ge ne ti nius su tri kimus, po su dė tin gų trau mų ir pa na šiai.

Anot sa na to ri jos er go te ra peu tės In gos Mi la šiū tės, pa cien tų gy dy mas ir pra ras tų įgū džių la vi ni mas vyks ta per kas die nę veik lą: „Kar tu mo komės ele men ta raus sa va ran kiš ku mo – kaip lai ky ti šaukš tą, už si riš ti ba tus, už si seg ti sa gą, at pa žin ti įvai rias formas, spal vas ir pan.“

Čia gy do mi pa cien tai nuo vie ne rių iki aš tuo nio li kos me tų. Už si ė mi mas vyks ta 30 mi nu čių, tad er go te ra peu tas tu ri bū ti la bai kū ry biš kas ir ino va ty vus, nes vai kams, ypač ma žes niems, la bai grei tai vis kas pa bos ta. Pa sak spe cia listės, er go te ra peu tas pa cien tui tu ri pa dė ti tiek, kad jis ga lė tų vis ką at lik ti pats.

Sa na to ri jo je be dau gy bės gy domų jų pro ce dū rų ga li ma or ga niz mą stip rin ti ir vi sai nau jais bū dais – deguo nies kok tei liais, ku riuos mo derniu apa ra tu pla ka Fi zi nės me di cini nės re a bi li ta ci jos slau gy to ja Vi da Ba ro nie nė: „Tu ri me ke lių rū šių – erškė tuo gių, čiob re lių, pan ko lių ir li nų sė me nų kok tei lių, ku riuos de guo nies pa gal ba pla ka me kar tu su bal ty mu“.

Slau gy to ja pa sa ko jo, kad šie koktei liai pa de da tu rin tiems virš ki ni mo su tri ki mų, ku rie yra su gle bę nuo vita mi nų sto kos. „Šie kok te liai tin ka be iš im čių vi siems. Ir kuo iš plak tą ger sime grei čiau, tuo or ga niz mas pa si sa vins dau giau vi ta mi nų kar tu su de guo ni mi. Kok tei liai jau se niai pa mėg ti mū sų pacien tų, ku rie ne re tai pra šo net su plak ti pa kar to ti nai“, – pa tvir ti no spe cia lis tė.

Sa na to ri jo je nuo bir že lio pra džios gy do si aš tuon me tis Mar ty nas su mama Eg le, ku rie po sun kios ava ri jos at vy ko iš Šiau lių.

„Bū si me čia il gai, gy dy mui nu maty tas il gas lai ko tar pas, ta čiau mums tai tik į nau dą. Jau da bar jau čia mės daug tvir čiau“, – pa sa ko jo ne lai mę iš gy ve nu sio ber niu ko ma ma.

Aš tuon me tis bu vo au to mo bi lio partrenk tas tie siog pės čių jų per ėjo je. „Avari jos me tu sū nui bu vo smar kiai su krėstos sme ge nys, lū žo šlau ni kau lis, tad laukia il gas gy dy mas“, – pa sa ko jo ma ma.

Pa sak mo ters, jos sū nus jau po de šim ties die nų „Pa lan gos gin ta re“ jau tė si daug ge riau. „Su stip rė jo vi sas rau me ny nas, emo ci nė būk lė pa si keitė kar di na liai, tad po vi so gy dy mo kur so ti ki mės į na mus grįž ti vi siš kai pa svei kę“, – džiau gė si ma ma.

Mar ty nui at lie ka ma virš de šim ties skir tin gų pro ce dū rų – lim fod re na žas, er go te ra pi ja, mag ne ti nė te ra pi ja, įvai rūs ma sa žai, šil dy mas Biop tro no lem pa, teikia mos psi cho lo go kon sul ta ci jos.

„Pa kar to siu, pas mus pa kliū ti – ne sun ku: te rei kia gau ti šei mos gydy to jo siun ti mą ir Te ri to ri nių li go nių ka sų pa tvir ti ni mą apie ap mo kė ji mą, ir jūs ga li te ruoš tis ke lio nei į Pa lan gą. Sa na to ri jo je vi sus ap žiū ri gy dy to jas re a bi li to lo gas, ku ris pa ski ria rei kiamą gy dy mą“, – pa sa ko jo K. Spei čys.

Ke lių di rek ci jos lė šo mis prie sana to ri jos ne se niai bu vo įreng ta nemo ka ma 30 vie tų au to mo bi lių sau goji mo aikš te lė. ■

Kęstutis Speičys – „Palangos gintaro“ direktorius.

Trimetės Viktorijos mama Sandra ir beveik dviejų sulaukusio Dovydo mama Alvyda nešykštėjo komplimentų „Palangos gintarui“.

Pa lan gos gin ta ras gi ves ho pe for lit tle pa tientsAlt hough the re are ot her chil dren’s re ha bi li ta tion sa na to riums in the coun-try, no ne is a 10-mi nu te walk from the Bal tic Sea li ke Pa lan gos gin ta ras. The fa ci li ty ca ters both to Lit hu a nian and fo reign chil dren, but the ma jo-ri ty, un ders tan dab ly, are young Lit hu a nians, who are tre a ted and re ha bi li-ta ted from ma ny con ge ni tal, ac qui red and trau ma-cau sed il lnes ses. Si tu a-ted in the sha dows of rol ling pi ne tre es and offe ring vast and scru pu lous ly trim med lawns all around, Pa lan gos gin ta ras throug hout ma ny years has earned a spot less re pu ta tion. This is not sur pri sing, as all the lo ving and pro fes sio nal re hab doc tors, nur ses and ot her staff do wha te ver they can to ma ke the chil dren fe el he alt hier and see off the angst from their pa rents’ fa ces. “In de ed, my daugh ter Vik to ria star ted fe e ling bet ter he re so on af ter the re cei ving the tre at ments,” said the girl’s mom Vik to ri ja. Al vy da, anot her mom, no ted that in ot her si mi lar fa ci li ties she had to sha re her ro om with ot her fa mi lies. “Not at Pa lan gos gin ta ras, whe re I, li ke ma ny ot her pa rents he re, find its ser vi ces, ame ni ties and fo od bet ter than el sew he re,” Al vy da, anot her mot her, un der li ned. Tho se wil ling to ma ke a re ser va tion can vi sit the sa na to rium’s web pa ge www.pa lan gos gin ta ras.lt or ma ke it through www.ser gu.lt.

EN

http://www.palangosgintaras.lt

http://www.sergu.lt


Jūsų sveikata Palangoje rūpinamės!

– Klaipėdos jūrininkų ligoninėžinoma dėl savo itin kvalifikuotopersonalo ir modernios medicininės įrangos. Turbūt pacientų nesto ko ja te?

– Mū sų li go ni nė – vie na svar biausių gy dy mo įstai gų ša ly je ir, ne abe joti nai, vie nas mo der niau sių me di ci nos


Tūks tan čiai Pa lan gos po il siau to jų – pa ti ki mo se me di kų ran ko se

Su ne ga la vus šir džiai, per kai tus, o gal per ša lus vai kui ar pa–čiam, pri rei kus ki tos me di ci nos pa gal bos atos to gau jant di džiau–sia me ša lies ku ror te, Klai pė dos Jū ri nin kų li go ni nės Pa lan gos de par ta men to me di kų ko man da yra pa si ren gu si 24 va lan das per pa rą pa gel bė ti. Li go ni nės di rek to rius Jo nas Są Ly GA, ku ris yra ir Klai pė dos uni ver si te to pro fe so rius, bio me di ci nos moks–lų dak ta ras, mie lai su ti ko at sa ky ti į dau ge liui po il siau to jų rū pi mus klau si mus.

cen trų Va ka rų Lie tu vo je. Per me tus Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės sta ciona ruo se gy do si vi du ti niš kai 19 tūkst. pa cien tų, su tei kia me apie 120 tūkst. am bu la to ri nių kon sul ta ci jų. Li goniais čia rū pi na si 180 gy dy to jų, tarp ku rių 11 moks lo dak ta rų, ne pri ekaištin gą slau gą už tik ri na 500 slau gy to jų.

700 lo vų sta cio na re di džiau sias dė me sys ski ria mas šir dies ir krau ja

gys lių li goms, ku rias su si tel kę gydo Kar dio chi rur gi jos, Kar dio lo gi jos, Šir dies arit mi jų, An gio chi rur gi jos ir ki tų sky rių gy dy to jai. Mū sų įstai go je įsteig ti ūmi nio mio kar do in fark to bei ūmi nio in sul to diag nos ti kos ir gy dymo cen trai. Jū ri nin kų li go ni nė vienin te lė Va ka rų Lie tu vo je tei kia pagal bą ser gan tie siems krau jo li go mis.

Pa cien tų pri pa ži ni mu ga li di džiuotis ir Nef ro lo gi jos ir dia li zių, Neu rolo gi jos, Gi ne ko lo gi jos ir en dos kopi nės gi ne ko lo gi jos, Diag nos ti kos, Ab do mi na li nės chi rur gi jos, Fi zi nės me di ci nos ir re a bi li ta ci jos, Ra dio logi jos ir ki ti sky riai.

Va ka rų Lie tu vo je tik Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nė je at lie ka mos širdies ope ra ci jos. Be to čia at lie ka mos pa pras tos ir su dė tin gos he mo dia li zės,

he mo fil tra ci jos, hy per ba ri nės ok si gena ci jos pro ce dū ros. Pil vo chi rur gai ir gi ne ko lo gai vi są pa rą at lie ka la pa rosko pi nes ope ra ci jas. Kas met įstai go je ope ruo ja ma be veik 7000 pa cien tų, at lie ka ma per 600 šir dies ope ra ci jų.

Li gų diag nos ti kai ir gy dy mui įstaigo je pla čiai tai ko mi an giog ra fi jos, kom piu te ri nės to mog ra fi jos, bran duoli nio mag ne ti nio re zo nan so ty ri mai, čia vei kia mo der nios kli ni ki nių ir funkci nių ty ri mų la bo ra to ri jos.

Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nė tu ri savo pa da li nius Pa lan go je bei Švėkš no je.

Di džiau sia me ša lies ku ror te tokios ga lin gos įran gos ne sa me su tel kę. Mums svar bu, kad kiek vie nas pa cientas Pa lan go je gau tų pir mą ją kva li fi kuotą pa gal bą. Iš ti kus rim tes nei bė dai, jis ga be na mas į Klai pė dą. ►

◄ –Kaipvasaraisustiprinatesavoskyrių Pa lan go je?

– Jau esa me įpra tę pri si tai ky ti prie Pa lan gos se zo niš ku mo. Va sa rą, plūste lint mi nioms sve čių ir po il siau to jų ne tik iš Lie tu vos, bet ir už sie nio, mes ge ro kai su stip ri na me sa vo pa jė gas.

Pa lan go je ke tu riems se zo no mėne siams dirb ti pri ima me kva li fi kuotų gy dy to jų pe diat rų, kad iš ti są pa rą už tik rin tu me pir mą ją am bu la to ri nę pa gal bą vai kams. Va sa rai Pa lan goje pa pil do mai įdar bi na me chi rur gų, slau gy to jų, iš vi so – apie 20 me di kų.

Įpras tai Pa lan gos de par ta men te orien tuo ja mės į sta cio na ri nes mo dernios slau gos ir pa lai ko mo jo gy dy mo pa slau gas, am bu la to ri nes kon sul ta ci jas.–ArPalangosdepartamenteyra

pakankamaimedicinosįrangos?– Pa gal po rei kį, tik rai taip. Ne se

niai įsi gi jo me mo der nų skait me ni nį ra dio lo gi jos apa ra tą, vi siš kai at nau jino me fi zio te ra pi jos įran gą. Pa lan gos gy ven to jai ir sve čiai, tu rin tys šir dies bė dų, ga li bū ti ra mes ni ži no da mi, kad šir dies ir vi daus or ga nų ul tra gar so tyri mus nau ju mo der niu apa ra tu at lie ka di džiu lę pa tir tį diag no zuo jant ir gydant šir dies li gas tu rin tis gy dy to jas.

Svar biau sia, kad be si krei pian tys pacien tai ži no tų, jog Pa lan gos de par tamen te ne tei kia ma spe cia li zuo ta stacio na ri nė me di ci nos pa gal ba.

Kaip ir mi nė jau, su dė tin ges nė medi ci nos pa gal ba yra tei kia ma Klaipė dos jū ri nin kų li go ni nė je. Mū sų spe cia lis tai Pa lan gos de par ta men te ži no, kad esant di des nei svei ka tos pro ble mai, pa cien tas ne del siant tu ri bū ti ve ža mas į uos ta mies čio gy dy mo įstai gas. Į ku rią kon kre čiai, pri klauso nuo li gos pro fi lio, nes pa vyz džiui mū sų li go ni nė je nė ra gy dy to jų trauma to lo gų, neu ro chi rur gų.

– Ko kie svei ka tos su tri ki mai dažniausiai ištinkapalangiškius irkurortosvečiusvasarą?

– Va sa rą ka muo ja įvai raus po būdžio virš ki na mo jo trak to ne ga la vi

mai, pa ti ria mos trau mos, nu de gi mai. Ta čiau daž niau siai pa si reiš kia šir dies ir krau ja gys lių li gos. Kaip tai syk lė, to kio po bū džio su tri ki mų pa cien tai pa ti ria dau giau ne gu de rė tų lai ko pralei dę sau lė je. Sau lė ir ne tin ka mas poil sis, ypač pa var to jus al ko ho lio, iš provo kuo ja įvai rių svei ka tos su tri ki mų: pa ky la krau jos pū dis, iš si vys to prie šinfark ti nės bū se nos, mio kar do in fark tai ar in sul tai. To kiems pa cien tams esame pa si ren gę kva li fi kuo tai pa dė ti. –Kasžinotinaapie infarktąar

insultąirkaipjūsųligoninėsmedikaigalipadėti?

– Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nėje, vie nin te lė je Va ka rų Lie tu vo je, vei kia ūmaus mio kar do in fark to ir ūmaus insul to diag nos ti kos bei gy dy mo cen trai. Tik svar bu kuo sku biau juos pa siek ti.

Mes, me di kai, to kiais at ve jais, kal bame apie auk si nes va lan das: nuo in fark to ar in sul to simp to mų at si ra di mo pra džios pa cien tas per tris va lan das pri va lo at sidur ti mū sų li go ni nė je, kur kva li fi kuo ti spe cia lis tai su teiks pa gal bą.

Svar bu kuo sku biau at kur ti kraujo ta ką pa žeis to je šir dies ar sme ge nų krau ja gys lė je. Gy do me šiuo lai kiškiau siais me to dais: tirp do me trombus, ga li me juos pa ša lin ti me cha niniu bū du iš sme ge nų krau ja gys lių, an giog ra fo kon tro lė je ple čia me ir sten tuo ja me už si kim šu sias šir dies krau ja gys les.

Žen klų, sig na li zuo jan čių apie insul tą ar in fark tą, yra ne ma žai. Pagrin di niai ūmaus in fark to po žy miai – ne rit min gas ar daž nes nis šir dies pla ki mas, mau di mas kai rė je krū tinės ląs tos pu sė je, plin tan tis į pe tį ar ran ką. Apie in sul tą ga li ma įtar ti ūmai nu tir pus, nu sil pus vie nai ran kai ar kojai, ar ba pu sei kū no, ūmai nu svi rus lū pų kam pui, su tri kus kal bai, at si radus stip riam ūmiam gal vos svai gi mui, dve ji ni mui si aky se, stip riam, ne ti kė tai už klu pu siam gal vos skaus mui.

Jei pa si reiš kė kaž ku rie iš šių simpto mų, bū ti na ne del siant skam bin ti

grei ta jai me di ci nos pa gal bai. Me di cinos ga li my bės lei džia pa cien tams padė ti, ta čiau rei kia kreip tis lai ku. Jei gu pa cien tas at vyks ta per vė lai, de ja, ne vi sa da ga li me pa dė ti.–SkubiąmedicinospagalbąPa

langojeteikiaKlaipėdosgreitosiosmedicinospagalbosstotis.Neseniaijiįsigijomodernųautomobilį.Matytapietaiirgiderėtųžinotimūsųskai ty to jams?

– Džiau gia mės, kad ko le gos tu ri ge riau sias prie mo nes, bū ti nas teik ti pa gal bą pa lan giš kiams ir sve čiams. Tai itin svar bu, kai me di ci ni nė pagal ba tu ri bū ti su teik ta itin grei tai ir itin kva li fi kuo ta, kai pa cien tus rei kia per vež ti iš Pa lan gos į uos ta mies čio gy dy mo įstai gas.

Su Klai pė dos grei to sios pa gal bos sto ties ad mi nist ra ci ja esa me ap ta rę, kaip su teik ti mak si ma liai ko ky biš ką ir sa va lai kę pa gal bą. To dėl pa cien tai, įta rus rim tes nę svei ka tos pro ble mą, ve ža mi tie siai į spe cia li zuo tus cen

trus, esan čius Klai pė do je, o ne į Palan gos de par ta men tą. Taip tau po mas lai kas, ku ris ga li bū ti itin svar bus pacien to svei ka tai ir gy vy bei.–Kiekpadaugėjagreitosiospa

galbos iškvietimų Palangoje sezono me tu?

– Grei to ji pa gal ba – at ski ra tar nyba. Ta čiau ži nau, kad pi ko die no mis va sa rą Pa lan go je ji kvie čia ma 80–90 kar tų per pa rą, maž daug tiek pa cien tų krei pia si ir į mū sų de par ta men to gydy to jus.– Kada jus, gydytojau, galima

dažniausiai pamatyti Palangoje?Kąjūsjojemėgstateveikti?

– Pa lan go je la biau siai mėgs tu foto gra fuo ti. Ypač jū rą. To dėl čia dažniau siai at vyks tu ne se zo no me tu, kai jū ra ir pa plū di mys yra ra mes ni. Po mė gis fo to gra fuo ti jū rą jau tu ri ir re zul ta tą – esu iš lei dęs nuo trau kų foto al bu mą „Jū ra ne po zuo ja“. Kai kurios al bu me įma žin tos aki mir kos – iš Pa lan gos pa jū rio. ■

EN

Klaipėdos jūrininkų ligoninėsdirektorius dr. Jonas Sąlyga.

ESAmE įPRATę PRISITAIKyTI PRIE PALANGoS SEzoNIšKUmo. VASARą,

PLūSTELINT mINIomS SVEčIų IR PoILSIAUToJų NE TIK Iš LIETUVoS,

BET IRUžSIENIo, mES GERoKAI SUSTIPRINAmE SAVo PAJėGAS.

Palanga doctors are ready to take care of youIf your heartbeat is so frantic after sunbathing that it seems to you your heart could rip a hole in your chest, do not hesitate to seek medical assistance at a local hospital. It, officially, is known as Palanga Department of Klaipeda Jurininkai Hospital, a major medical facility in Lithuania. “As in summer the numbers of Palanga visitors rise, we hire extra medical staff, including doctors to tend the army of people in the resort,” says Jonas Salyga, Jurininkai Hospital’s director. If a medical emergency occurs, do call 112 to get an ambulance immediately. If the illness appears to be more serious than you previously thought, you will be rushed to Jurininkai Hospital, which employs 180 qualified doctors and 500 nurses. The state-of-the-art medical center treats a range of medical aberrations, but the cardiovascular department is particularly well-known for its ramped up capacities.


Lyderystė

Pa lan ga – pir mo ji ša ly jenu si kra tan ti „Li tes ko“ de ry bų ke liuDar vi sai ne se niai at ro dė, kad Pa

lan gai, pir ma jai ša ly je su si ruo šu siai de ry bų ke liu iš si va duo ti iš „Li tes ko“, ku ri yra pran cū zų ka pi ta lo įmo nės „Dal kia“ da lis, be teis mų ir šal tų radia to rių to pa da ry ti ne pa vyks.

Li kus iki su tar ties tarp „Li tes ko“ ir Pa lan gos mies to sa vi val dy bės pabai gos ma žiau nei dviem me tams, abi pu sės dar svai dė si žai bais. Ži ba lo į ug nį pils tė ir mies to Ta ry bos sprendi mas ne pra tęs ti su tar ties su Vil niaus pri va ti nin ku po 2016ųjų bir že lio 15osios, kuo met bai gė si dar 2000ųjų pra džio je pa si ra šy ta su tar tis.

Ne pa vy dė ti ną pa dė tį blo gi no ir tai, kad nė vie nas mies to įmo nės „Palan gos ši lu mos tin klai“ di rek to rius įmo nė je ne už si bū da vo.

„Ma ža pa slap tis: ši sa vi val dy bės įmo nė per dau ge lį me tų ma tė įvairaus plau ko di rek to rių. Kai ku riems jų ši kė dė bu vo užuo vė ja po ak ty vios po li ti kos, ki ti į ją sė do ne be po li tikos“, – šian dien at vi rai sa ko UAB „Pa lan gos ši lu mos tin klai“ ste bė to jų ta ry bos na rys Dai nius Žel vys.

Bet tuo met 2015ųjų va sa rą prie įmo nės vai ro sto jo klai pė die tis Ar tū ras Maž ri mas, bai gęs tei sės, edu ko lo gi jos ir ma gist ran tū ros stu di jas, iki tol dir bęs Klai pė dos Jū ri nin kų li go ni nės Psi chiatri jos de par ta men to Švėkš no je va do vu.

Sa ko te, chm, o kaip su pa tir ti mi to kiai spe ci fi nei sri čiai?

Ja – dar bi ne ir gy ve ni miš ka – A. Maž ri mas ga li pa si gir ti di de le.

1986 me tais spro gus Čer no by lio ato mi nei elek tri nei, jis jau po ke lių va lan dų vaikš ti nė jo prie jos.

„Aš, dar nė 21 me tų ne tu rin tis jaunuo lis, klus niai vyk džiau ka ri nin kų nu ro dy mus – ki to pa si rin ki mo tuomet ne bu vo. Kaip ti kin tis žmo gus ga liu pa sa ky ti: ačiū Die vui, šian dien esu svei kas ir gy vas, nors ne ma ža dalis ki tų čer no by lie čių šian dien jau yra ki tur“, – trum pam nuo A. Maž ri mo vei do dings ta šyp se na.

Kaip lik vi duo jant ava ri jos pa da rinius Čer no by ly je, taip ir pe ri mant turtą iš „Li tes ko“, pa tir ties jis ne tu rė jo...

„Va do vau jan tį dar bą dir bu jau 25 me tus, tad va dy bo je ir ad mi nist ra vime tik rai ne si jau čiau nau jo kas iki pasiū ly mo dirb ti Pa lan go je“, – sa ko A. Maž ri mas.

cha rak te ris – že mai tiš kasPer mū sų dau giau kaip va lan dą tru

ku sį pa šne ke sį – jau Pa lan gai pa si ra šius su tar tį su „Li tes ko“ dėl mies to ši lu mos tin klų nuo mos ne pra tę si mo! – ►

◄ mąs čiau, kas be tvir to že maitiš ko cha rak te rio, ti kė ji mo, su ge bėji mo stra te giš kai nu ma ty ti ke lis ėjimus į prie kį ir „juo do“ dar bo sly pi už A. Maž ri mo va do va vi mo įvai rioms įmo nėms sėk mės.

„Man svar biau sia – at sa kin gu mas. Di de lius at sa ko my bės rei ka la vi mus ke liu ir sau, ir taip pat ki tiems. Vi sa da taip. Net mo kyk lo je ma ne ne tiek slėgda vo gau tas vie nas ar ki tas dve je tas ar tė vų pa ba ri mas už tai, kiek pa ti ap linky bė, kad ei nu į mo kyk lą ne iš mo kęs pa mo kos. O į mo kyk lą te ko ei ti bet ko kiu oru sep ty nis ki lo met rus. Ne bijo jau, ma tyt, dėl to ma no mėgs ta miausias vai kys tės he ro jus bu vo Maug lis“, – šyp te lė jo pa šne ko vas.

A. Maž ri mas gi mė Tel šių ra jo ne, Jau šai čių kai me. Vai kys tė pra bė go taip pat Tel šių ra jo ne Slė dų kai me gra žia me vien kie my je prie Sruo jos upės, kur jo se ne lis An ta nas tu rė jo van dens ma lūną. Tad Ar tū ras ne si dro vi sa ve va din ti tik ru že mai čiu, kaip jis sa ko, „nuo prigim ties“, ir vis pri si me na sa vo am ži natil sio se ne lio An ta no pa ta ri mą: „Ar tūrė li, kai už au gęs rink sie si dar bą, žiūrėk, kad jis ne bū tų su si jęs su po li ti ka“.

To kiam įspė ji mui bū ta pa grin do. Se ne lis An ta nas su šei ma ir Ar tū ro ma ma Da nu te, tik ket ve rių su lau kusia ma žy le, šal tą 1949 me tų ry tą buvo il giems me tams iš trem ti į Si bi rą...

Iš ug dy tą kai mo vai ki no cha rak te rį vė liau grū di no ir ka ri nė pa tir tis: 1985 me tais bai gęs mo kyk lą Klai pė do je, Ar

tū ras įsto jo į aukš tą ją ka ro mo kyk lą Ukrai no je, Su mo je, bet ka ri nin ku ne ta po.

„Sa va ei gės ar ti le ri jos aukš to ji ka ro va dų mo kyk la bu vo vie nin te lė to kia vi so je tuo me ti nė je Ta ry bų Są jun go je, bet po pir mo kur so grį žęs atos to gų, nu spren dė ne be tęs ti stu di jų ir bu vo nu kreip tas tęs ti pri va lo mą ją ka ro tarny bą. Nu ga lė jo pa trio tiš ku mo jausmai, nors ka ro mo kyk los va do vy bė ma nęs la bai pra šė grįž ti tęs ti stu di jų“, – pri si mi nė pa šne ko vas.

Ki lo kar je ros laip taisBai gus pri va lo mą ją ka ro tar ny bą

tuo me ti nė je ta ry bi nė je ka riuo me nėje jau nuo lio ke lias tuo met pa su ko į vi daus rei ka lų sis te mą, ku rio je jis pra lei do 17 me tų dirb da mas įvai riose pa rei go se. A. Maž ri mo or ga ni zaci niai ta len tai at si sklei dė ne tik jo je, bet ir 2001ųjų pa bai go je, kai jis pradė jo dirb ti Klai pė dos vals ty bi nio jūros uos to di rek ci jo je ju ris tu.

Jau po pus me čio, t. y. 2002 me tų bir že lio mė ne sio pa bai go je, jam, jau Lie tu vos sau gios lai vy bos ad mi nistra ci jos ben dro jo sky riaus va do vui, bu vo pa ves ta iš vie nos įstai gos perkel ti dirb ti į ki tą įstai gą 70 dar buo tojų. Tam bu vo duo ta vos 2 die nos.

„Bu vo di de lis iš šū kis ir at sa ko mybė, bet su si tvar kiau“, – pri si mi nė pašne ko vas.

Dar vie nas iš skir ti nis A. Maž ri mo bruo žas – jo re to ri ka. Kai „Pa lan gos ši lu mos tin klų va do vas“ kal ba, jo ki ti

klau so. Kaip tei si nin kas, jis itin taupus ir reik lus žo džiui – ir tą pa ju to visą ši lu mos tin klų pe rė mi mo epo pė ją nu švie tę Pa lan gos žur na lis tai.

Bet A. Maž ri mo gy ve ni miš ką fi loso fi ją, ko ge ro, ge riau siai at sklei džia jo pa ties su kurp tos, iš min ti mi trykštan čios fra zės, ku rio mis jis ryš kiai su žė rė da vo ir per de ry bas su „Li tesko“ at sto vais, ir po kal biuo se su „Palan gos ši lu mos tin klų“ ko lek ty vu ar sa vi val dy bės va do vais.

„Dau ge lis pro ble mų gy ve ni me išsi spręs tų sa vai me, jei gu šne kė tu mė me vie ni su ki tais, o ne vie ni apie ki tus... Ti kiu, kad gy ve na me tei si nė je, o ne teis mi nė je vals ty bė je“, – A. Maž ri mas kar to jo vos ta pęs įmo nės di rek to riu mi.

Kaip ir dar vie ną, su rauk ta kak ta, neabe jo ti nai skir tą mies to va do vams, jei gu šie su ma ny tų nau ja jam di rek to riui nu rodi nė ti kaip tvar ky tis: „Mū sų įmo nė nė ra te le vi zi jos lai da, ku rio je tran sliuo ja mas „pa gei da vi mų kon cer tas“.

Kai jis, žon gli ruo da mas tiks liais tei si niais ter mi nais, į po kal bį stai ga švys te lė da vo ku rią nors to kią ar pana šią la kią fra zę, su lai ky ti šyp se ną bū da vo sun ku.

Pa lan gos va do vams A. Maž ri mą „Pa lan gos ši lu mos tin klų“ di rek toriaus pa rei goms re ko men da vo Sei mo na rys Pra nas Žei mys.

„P. Žei mys ta da mums pa sa kė: „A. Maž ri mas yra tas žmo gus, ku ris ga li sėk min gai su tvar ky ti Pa lan gos ši lu mos ūkio rei ka lus“. Mes apie jį ne bu vo me gir dė ję, bet Sei mo na rio žo džiais ti kėjo me“, – pri si mi nė D. Žel vys.

Ne bi jo iš ei ti iš kom for tozo nosA. Maž ri mas sa ko, kad pa lik ti

Švėkš nos psi chiat ri jos de par ta men to va do vo pa rei gas ir bris ti į vi sai naujus van de nis jam ne bu vo bau gu.

„Kaip sa kau, pa lik ti kom for to zo ną man nie ka da ne bu vo bai su. Gal būt esu vie nas iš tų žmo nių, ku riems rei kia iššū kių ir ku ris jų ne bi jo, – svars tė A. Maž ri mas. – Be to, gy ve ni me mėgs tu svei ką ri zi ką. Blo gai, kai jos – daug“.

Po po kal bio su Pa lan gos mies to

Stra te gasPa lan gos mies to sa vi val dy bėsval do mos įmo nės „Pa lan gos ši lu mos tin klai“ di rek to rius Ar tū ras Maž ri mas.

1986 mE TAIS SPRo GUS čER No By LIo ATo mI NEI ELEK TRI NEI, JIS JAU Po KE LIų

VA LAN Dų VAIKš TI Nė Jo PRIE JoS: „Aš, DAR Nė 21 mE Tų NE TU RIN TIS JAU NUo LIS, KLUS NIAI

VyK DžIAU KA RI NIN Kų NU Ro Dy mUS – KI To PA SI–RIN KI mo TUo mET NE BU Vo. KAIP TI KIN TIS žmo–

GUS GA LIU PA SA Ky TI: AčIū DIE VUI, šIAN DIEN ESU SVEI KAS IR Gy VAS, NoRS

NE mA žA DA LIS KI Tų čER No By LIE čIų šIAN DIEN JAU yRA KI TUR.

AR Tū RAS NE SI DRo VI SA VE VA DIN TI TIK RU žE mAI čIU, KAIP JIS SA Ko, „NUo PRI GIm TIES“

IR VIS PRI SI mE NA SA Vo Am žI NA TIL SIo SE NE LIo AN TA No PA TA RI mą: „AR Tū Rė LI,

KAI Už AU GęS RINK SIE SI DAR Bą, žIū RėK, KAD JIS NE Bū Tų SU SI JęS SU Po LI TI KA.“ To KIAm

įSPė JI mUI Bū TA PA GRIN Do...

va do vais su ti kęs tap ti „Pa lan gos ši lumos tin klų“ di rek to riu mi, A. Maž rimas dar kar tą iš ana li za vo jam pa ti kėtas už duo tis, dar kar tą pa svė rė sa vo pa tir tį ir ... pra dė jo dė lio ti ėji mus.

„Nuo pat pir mų die nų nau jo se pa reigo se aš pra dė jau kal bė tis su „Li tes ko“ va do vais“, – pri si mi nė A. Maž ri mas.

Įta ru mo ir ne pa si ti kė ji mo ko mu ni kaci jo je bu vo, bet A. Maž ri mui le dus pralauž ti pa vy ko – vėl gi, iš nau do jant sa vo gy ve ni miš ką pa tir tį ir ne kar to jant „Lites ko“ va dus er zi nu sių Pa lan gos mies to po li ti nių lo zun gų ši lu mos ūkio te ma.

„Siū liau vi siems – ir „Li tes ko“ vadams – ne tu rė ti iš anks ti nių nuo sta tų ir ne gal vo ti, kad bū ti nai at si ras tar pu sa vio gin čų ar kad jie per si kels į teis mus, o prie šin gai, pir šau min tį, kad vi sas proce sas vyks la bai sklan džiai. Ži no ma, tik tuo at ve ju, jei gu kal bė si mės vie ni su ki tais ir va do vau si mės tei se, – prisi mi nė A. Maž ri mas. – Ge rai, kad ieško da mi op ti ma liau sių spren di mų miestie čių la bui, ne už si i mi nė jo me „ra ga nų me džiok le“, ieš ko da mi, kas ko ir ka da ne pa da rė, o kal bė jo mės – daug kal bėjo mės vie ni su ki tais. Kal tų ieš ko ji mas ne spren džia pro ble mų, o tik jas gi li na“.

Nuo nau jų kom piu te ri nių pro gramų įsi gi ji mo ir esan čios tech ni kos per da vi mo, iki nau jų ku ro tie ki mo su tar čių pa si ra šy mo bei ko kius darbi nius rū bus vil kės dar buo to jai po bir že lio 1osios, pa si bai gus su tar čiai, ir klau si mų apie ko lek ty vi nę su tar tį – toks pla tus klau si mų ra tas žy mė jo A. Maž ri mo dar bot var kę iki ši lu mos ūkio pe rė mi mo į mies to ran kas.

Pa žvilg čio ti ne bu vo į kąPa žvilg čio ti į ki tus, ko kius spren

di mus pri im ti ir kaip ras ti iš ei tį iš keb lių pa dė čių, ne bu vo ga li my bių – Pa lan ga pir mo ji ša ly je de ry bų ke liu sie kė iš si lais vin ti nuo ši lu mos mo nopo li nin ko „Li tes ko“.

O ši lu mos ga my bos ir su ja su si jusių pro ce sų spe ci fi ka yra pai ni: ją suda ro ir pla na vi mas, ir eko no mi niai bei tech ni niai pa ra met rai ir skai čia vi mai, vie šų jų pir ki mų vyk dy mai, nau jos inves ti ci jos, in ži ne ri niai da ly kai. ►

Nau jau sias anek do tas Pa–lan go je – toks: „žvelg da mas, ko kie su jauk ti rei ka lai že mė je, Die vas pe šio ja barz dą ir su ka gal vą, ką da ry ti – ką siųs ti į že mę rei ka lų tvar ky ti. Vie nas iš an ge lų ne drą siai kumš te li Aukš čiau si ą jį: „Siųs ki te Ar tū rą MAŽ RI Mą iš Pa lan gos“. Kas pa žįs ta sa vi val dy bės val do mos įmo nės „Pa lan gos ši lu mos tin klai“ di rek to rių A. maž ri mą ir nors šiek tiek su vo kia, ko–kią ti ta niš ką mi si ją jam te ko at lik ti per itin trum pą lai ką iš ši lu mos mo no po li nin ko, UAB „Li tes ko“, pe ri mant į sa vo ran kas jam prieš 16 me tų iš–nuo mo tą mies to ši lu mos ūkį, su tiks, kad anek do tas nė ra lauž tas iš pirš to.

„Vadovaujantį darbą dirbu jau 25 metus, tad vadyboje ir administravime tikrai nesijaučiau naujokas iki pasiūlymo dirbti Palangoje,“ – sako A. Mažrimas.

Linas JEGELEVIČIUS


◄ Be veik vi si šių sri čių spe cia listai dir ba di de lė se ši lu mos įmo nė se, kaip „Li tes ko“ Vil niu je.

O kur dar Gor di jaus maz gas il game čia me Pa lan gos ir „Li tes ko“ gin če dėl pas ta ro sios in ves ti ci jų į ku ror to ši lu mos tin klus už skai ty mo. Gin či jamą su mą – 3,6 mi li jo no li tų – ko gero, ži no net Pa lan gos mo kyk li nu kai.

„Mums daug ką te ko iš ana li zuo ti la bai grei tai – mo ky tis ir pa si kliau ti sa vo stip ria in tui ci ja ir gy ve ni miš ka pa tir ti mi“, – pri si pa ži no A. Maž ri mas.

Jis su sa vi val dy bės va do vais, ypač Pa lan gos mies to vi ce me ru Ri man tu An ta nu Mi kal kė nu, ku ris yra ir UAB „Pa lan gos ši lu mos tin klai“ ste bė to jų ta ry bos pir mi nin kas, pra lei do ne vieną die ną, kar tu dė lio da mi skai čius, ko kį biu dže tą įmo nei teks, pa vyzdžiui, nu ma ty ti, kad bū tų už tik rin tas tur to pe rė mi mas ir koks bus po rei kis pa pil do mų dar buo to jų al goms, kokios bus jų dar bo są ly gos, ana li zuoda mi ku ro pir ki mo bir žo se ypa ty bes ir ga liau siai spręs da mi opiau sią klausi mą – kaip vis ką su sty guo ti, kad mies to gy ven to jai mo kė tų kuo mažes nę kai ną už šil dy mą bei van de nį.

„Pri dė jęs ran ką prie šir dies sa kau: ačiū Pa lan gos mies to me rui Ša rū nui Vait kui ir vi ce me rui Ri man tui Mi kalkė nui, kad jie pa si ti kė jo ma ni mi. Rodė rū pes tį iš ky lan čioms pro ble moms, bet nie ka da ne ro dė įky raus, per dė to dė me sio. Man bū tų bu vę la bai sun ku ar gal būt ne įma no ma dirb ti, jei gu tai bū tų at si ti kę“, – sa ko A. Maž ri mas.

Nors iš ug dy tas stip rus sa vi re gu liaci nis me cha niz mas jam pa dė jo įveik ti nuo la ti nį pa ly do vą Pa lan go je – stre są: „Pa si bai gus dar bo die nai, už ver da mas įmo nės du ris, sten giuo si vi siš kai at si ribo ti nuo jos rei ka lų li ku siai die nos daliai, ir man tai pa pras tai pa vyks ta“. Jis vis tik pri si pa žįs ta, kad bū ta ir nu bu di mų dar iki gai džiui pra gys tant. „Bet ne ga lima leis ti įky rioms min ti mis už val dy ti. Pa glos ty da vau snau džian čio sū naus ar duk ry tės gal vy tę, pa dė ko da vau žmo nai Gra ži nai už vis ką, ką tu riu gy ve ni me, min ti mis pa si kal bė da vau su Aukš čiausiu pro tu – pa dė ko da vau, kad jis vi sa da bu vo ša lia iki šiol ir pa si da ry da vo lengviau“, – šyp so jo si A. Maž ri mas.

Ši lu mos kai na Pa lan go jetu ri ma žė tiIki šiol ši lu mos kai na Pa lan go je bu

vo vie na di džiau sių ša ly je, bet mies tui pe rė mus ši lu mos ūkį į sa vo ran kas, tiki ma si, kad kai na ne iš ven gia mai ma žės.

Įžval giam A. Maž ri mui pa vy ko mies to va do vus įti kin ti, kad nu trauk ti su tar tį su bio ku ro ka ti li nės sta ty to ja UAB „Ir dai va“ bu vo pas ku bė ta, nors ben dro vė ir ne te sė jo vi sų sa vo įsi parei go ji mų. „Nau jo jo ran go vo pa ieškos bū tų kai na vu sios daug bran gaus lai ko, ku rio švais ty ti bu vo tie siog neva lia“, – įsi ti ki nęs A. Maž ri mas.

Nau jas Pa lan gos bio ku ro ka ti las

sa vo ga lia yra pa na šus į se ną jį, 6 mega va tų ka ti lą, ta čiau bus ge ro kai moder nes nis ir efek ty ves nis, ar ti miausio mis sa vai tė mis bus iš ban dy tas. Pra si dė jus nau ja jam šil dy mo se zo nui, jis mies tui tieks „liū to“ da lį ši lu mos – apie 80 pro cen tų mies to po rei kių.

Skai čiuo jant sunk ve ži miais, žiemą ap šil dy ti Pa lan gą rei kia šiek tiek dau giau kaip dvie jų sunk ve ži mių bio ku ro per pa rą – tai yra apie 170180 ku bi nių met rų, ar ba 5560 to nų.

Į „Pa lan gos ši lu mos tin klus“ perėjo ab so liu ti dau gu ma UAB „Li tesko“ fi lia lo „Pa lan gos ši lu ma“ darbuo to jų. Tik pen ke tas dar buo to jų, tarp jų ke le tas aukš tes nio sios grandies va do vų, nu spren dė pa suk ti kitu ke liu. Juos pa vy ko pa keis ti ki tais aukš tos kva li fi ka ci jos spe cia lis tais.

Nors ši lu mos tin klų dar buo to jams drau gys tės ran ką su sku bo iš ties ti Lietu vos ši lu mos ir elek tros ener ge ti kos dar buo to jų pro fe si nė są jun ga, A. Mažri mas ir jos va do vams už bė go už no sių.

„Jo kių prof są jun gų ne rei kia, kai dar buo to jus ir jų tei ses ger bia pats darb da vys. Kaip įmo nės va do vas mėgs tu sa ky ti: dar bo san ty kius su kiek vie nu dar buo to ju rei kia nu sta tyti taip, kad ne rei kė tų jų vė liau kam nors gin ti ar ne kil tų teis mi nių gin čų“, – po kal by je pa brė žė „Pa lan gos ši lumos tin klų“ di rek to rius.

Pri im da ma dirb ti bu vu sius „Lites ko“ dar buo to jus UAB „Pa lan gos ši lu mos tin klai“ jiems ne tai kė Dar bo ko dek se nu ma ty to ap ri bo ji mo su teikti kas me ti nes atos to gas tik po 6 mėne sių – jiems dar bo sta žas bus skaičiuo ja mas kaip ne per trau kia mas, o ko lek ty vi nė dar bo su tar tis ga lios iki 2020 me tų ba lan džio 17 die nos.

Dar bot var kė liks įtemp taDar anks čiau A. Maž ri mas rak tą

ra do ir į ši lu mos įmo nes kon tro liuojan čių ins ti tu ci jų – Vals ty bi nės energe ti kos ins pek ci jos ir Vals ty bi nės kai nų ir ener ge ti kos kon tro lės ko misi jos – va do vų du ris.

„Kiek tik ne bu vo su jais su si ra šinė ji mo ir pa šne ke sių te le fo nu, – pri simi nė A. Maž ri mas. – Kai vi si ne re tai mėgs ta pa keiks no ti ar pa si skųs ti dėl kon tro liuo jan čių ins ti tu ci jų, kad ne pavyks ta su jo mis ras ti ben dros kal bos, tai mes ga lė jo me bū ti dia lo go ir su sikal bė ji mo pa vyz džiu. Abu šių ins ti tuci jų va do vai la bai nuo šir džiai do mėjo si vi su pro ce su, nors ne re tai pri si pažin da vo, kad mes, pa lan giš kiai, ei name iki šiol vi siš kai ne pra min tu ke liu ir for muo ja me ki tiems prak ti ką“.

Svar biau sia, vi si opo nen tų įspė ji mai ir bau gi ni mai, kad be „Li tes ko“ Pa langa ir jos gy ven to jai bus pa smerk ti šalčiams žie mą, pa si ro dė vi sai ne pa grįs ti.

„Mies to sa vi val dy bė kryp tin gai

sie kė per im ti ši lu mos ūkį į sa vo rankas. Tam Ta ry bo je bu vo pri im tas ne vie nas spren di mas. A. Maž ri mo pasky ri mas įmo nės di rek to riu mi ne abejo ti nai bu vo tei sin gas spren di mas. Jis – pa vyz dys, ką ga li va do vas, net ir la bai pro ble mi nė je įmo nė je“, – sa kė me ras Š. Vait kus.

Net ir „Pa lan gos ši lu mos tin klams“ pe rė mus mies to ši lu mos ūkį sa vo globon, A. Maž ri mo dar bot var kė ne taps ma žiau įtemp ta. Ne tru kus teks iš bandy ti nau ją ją bio ku ro ka ti li nę, o va sa rai ri tan tis į ant rą ją pu sę, min tys suk sis apie nau ją jį šil dy mo se zo ną. Is to ri nį Pa lan gai – ši lu mą ir karš tą van de nį tieks sa va įmo nė, ne pri va ti nin kas.

„Siek si me, kad ši lu mos kai na Palan go je ma žė tų. Aš ži nau bū dų, kaip tai ga li ma pa siek ti“, – trum pai kak tą su rau kia A. Maž ri mas.

Sun ku juo ne ti kė ti: ku ror to ši lumos ūkis – pa ti ki mo se ran ko se. ■

„Daugelis problemų gyvenime išsispręstų savaime, jeigu šnekėtumėme vieni su kitais, o ne vieni apie kitus... Tikiu,

kad gyvename teisinėje, o ne teisminėje valstybėje. ..“ – A. Mažrimas kartojo vos tapęs įmonės direktoriumi.

God in Heaven: “Send Arturas Mazrimas from Palanga to get things fixed on Earth!”The masterful ability to untangle the most intricately intertwined matters of Palanga’s heating sector has earned Arturas mazrimas, the director of the municipality-controlled heating company “Palangos silumos tinklai”, a hilarious anecdote in the town. Here it is: “Looking down from the skies at the issue-ridden planet Earth, God is uneasily plucking his beard, unable to decide who he could entrust to fix things going awry on the planet. Then one of the senior Angels nudges the creator: ‘Send Arturas mazrimas from Palanga to take care of things. He will manage it!’” one and a half years ago, when mazrimas took over the reins of the municipal company, he was facing an enormous task: took over the heating sector and all assets from a private monopolist, which was threatening to derail the takeover efforts and bog down Palanga in lengthy litigation and uncertainty. furthermore, he had less than a year and a half to do it before the contract between Palanga and the heat supplier expired in mid-June this year. But mazrimas’ approach and strategy has made wonders. “The bottom line is we have to speak to one another if we want to get things done. Not about what we do wrong or what kind of people we are,” he summed up his philosophy that has led to the smooth takeover of the town’s heating sector.

EN


Gerieji miesto šeimininkai

Ener gin gai į pa si ta ri mų sa lę įlė kęs K. Skie rus iš kart pa si grie bė grambuo lių te mą „Aš pats pra su kau ra tą pro pa plū di mį, nu ro dy tas gat ves, pavaikš čio jau, pa si žval giau. Ne ra dau nie ko pa na šaus, kas straips ny je išdės ty ta“, – sa kė di rek to rius.

Kai su sė da vi si pa da li nių va do vai – o jų įmo nė je net še ši – jis iš kart iš dės to svar biau sių sa vai tės dar bų ba rus. „Šios sa vai tės dar bot var kė je svar biau sia – Šven to ji. Sa vait ga lį, nuo ket vir ta die nio iki šeš ta die nio, jo je vyks bai ke rių festi va lis, penk ta die nį jo je ren gi nį or gani zuo ja so cial de mok ra tai – ir jų va dai čia bus, tad jai – ypa tin gas dė me sys“, – pa brė žė K. Skie rus.

Jis čia pat Ste po nui Še pu čiui, sa vo pa va duo to jui, at sa kin gam už įmo nės pa da li nį Šven to jo je, duo da nu ro dymus pa si rū pin ti šiukš lių kon tei neriais šven tės me tu.

„Bai ke riai – lais vės žmo nės. Supran ta te, ką tu riu ome ny je? Jei gu tau, Ste pai, rei kės ko kios nors pa gal bos, sa kyk. Kal bė jau ir su Vai du Ši mai čiu (bai ke rių fes ti va lio Šven to jo je orga ni za to rius – aut.), jis pa dės jums, kiek ga lės“, – sa ko K. Skie rus.

Dar vie na te ma – tu a le tai.„Žmo nių Šven to jo je bus daug. Jau

da viau nu ro dy mą, kad jos cen tri nė je aikš tė je pa sta ty tų kon tei ne ri nį tu a le tą, – link te li „Pa lan gos ko mu na li nis ūkio“ di rek to rius. – O penk ta die nį Šven to jo je, „Ener ge ti ke“, są skry dį su rengs so cial

de mok ra tai. Rim tai pa dir bė ki me vi si. Dar pa tiks lin siu, ko jie ten pa gei dau ja, bet šiukš lių kon tei ne rius – ir gel to nuosius taip pat, jau da bar ga li te ruoš tis ten pa sta ty ti. Bet jie su bai ke riais „ne susi mai šys“ – abi gru pes at skirs upė“.

Anot di rek to riaus, abe jų ren gi nių me tu Šven to jo je bus už da ry tas eismas. „Eis mo sche mą aš tau, Ste pai, duo siu vė liau. Pats ma tai: šią sa vai tę vi sas „smū gis“ ten ka tau“, – jis kreipė si į S. Še pu tį.

„Di rek to riau, jau da bar ma tau, kur man Šven to jo je rei kės pa gal bos: aš vie nas žo lės ten, aikš tė je, ne iš pjausiu. Dar ir už tur gaus rei kia žo lę nupjau ti“, – pa ste bi S. Še pu tis.

„Ne už mirš ki me, kad dar ki tą savait ga lį – ir Jo ni nės, tai tų pjo vi mo

dar bų tik pri si dės. Aš tau, Ste pai, padė siu žo lę pjau nant Šven to jo je“, – jį nu ra mi na ko mu na li nio ūkio va dy binin kė mies to ap žel di ni mui ir žel di nių prie žiū rai Gra ži na Ku le še vi čie nė.

Po dar bų Šven to jo je ap ta ri mo dėme sys nu kry po į Pa lan gą. „Čia vi sada yra pil na vi so kiau sių dar bų“, –paste bi K. Skie rus.

Ka dan gi ko mu na li nis su la kė sa vival dy bės pri ta ri mo pa baig ti link jū ros til to ve dan čio ta ko tie si mo dar bus bei per da žy ti til tą, to dėl įmo nės sa vai tės dar bų smai ga ly – bū tent šie dar bai.

„Sa vi val dy bė pa gei dau ja, kad jau penk ta die nį til to pri ei gos tu ri būti ati da ry tos pės tie siems, tad rei kia pas ku bė ti su tais dar bais, – įspė ja K. Skie rus. – Pra dė ki te juos ryt me tį kuo anks čiau“.

„Taip, di rek to riau, su pran tu. Suolus nuo til to lai ki nai iš ve ža me ki tur, kad nie kam ne kil tų min čių jų kur nors nu temp ti. O da žy mas tu ri vyk ti spar čiai – orai prog no zuo ja mi ge ri“, – va do vui at sa ko įmo nės vy riau sia sis va dy bi nin kas Alek sas Mi nei kis, kuriam pri skir ti mies to in fra struk tū ros ge ri ni mo dar bų ba rai. ►


Viena kurorto tvarkdario – „Palangos komunalinio ūkio“ – vasaros diena: dėmesio centre – baikeriai, socdemai, tiltas ir...grambuoliai

◄ Trum pą pau zę nu trau kia di rekto riaus krei pi ma sis į G. Ku le še vi čienę: „Gra ži na, pra si de da gy vat vo rių se zo nas. Pa ti su pran ti, ką tai reiš kia... Ge di mi no gat vė je rei kia nu pjau ti žoles. O Šven to jo je, apie ket vir ta die nį, prie baž ny čios iš kel ti tą miškelį“.

„Ma ty siu, kaip dar bai ei sis, bet galė siu vis ką pa da ry ti ir anks čiau, jau tre čia die nį“, – sa ko va dy bi nin kė. ►

„Rei kės pa kul ti vuo ti ir plia žus šią sa vai tę, – pra šo K. Skie rus. – O tu, Re dai (jis krei pia si į Re dą Sku di kį, ku riam de le guo tos mies to ran ki nio va ly mo or ga ni za vi mo ir prie žiū ros funk ci jos), pa si rū pink žo lė mis Jūra tės gat vė je, ties gim na zi ja, ge rai? Ma čiau, kad jau tragedija ten“.

„O tu, Gin tai, pa gel bė si, kur tavęs ki ti pa pa šys už lo pant „sky les“, – K. Skie rus link te li į Gin tau tą Macke vi čių, ku ris ku ror to ko mu na li nio

įmo nė je at sa kin gas už at lie kų iš veži mą mies te.

Trum pu tę pau zę nu trau kia po nia Gra ži na: „Ka rių ka pi nė se po va landos, ma no mo te ri mis ten ap si su kus, bus žo lės. Bū tų ge rai, kad jas iš vež tų. Juo lab, kad bir že lio 14ąją Ge du lo die nos ren gi niai ša lia nu ma ty ti“.

„Pa da ry si me“, – iš ta ria K. Skie rus, bet pri me na: „Šią sa vai tę Pa lan go je svar biau sia – til tas, til tas ir dar kar tą til tas. Ir Šven to ji, Šven to ji ir Šven to ji“.

„Man ga li pa pil do mai pri reik ti gel to nų jų kon tei ne riu kų at lie koms“, – už si me na S. Še pu tis.

„Re dai, ar ra si?“ – K. Skie rus linkte li į R. Sku di kį.

„Jei gu rei kia, ra si me“, – at sa ko jis.„Ar kas nors tu ri man klau si mų?“

– tei rau ja si di rek to rius.Ty la. „No riu trum pai pa ko men tuo ti dėl

straips nio apie tuos va ba lus, – krei pia si į vi sus K. Skie rus. – Ei li nė kliauza, ir tiek. Bet džiu gu, kad tas por ta las pa galiau „at ra do“ mū sų tu a le tus – kad juo se nei Pa lan go je, nei Šven to jo je nė ra jokių nereikalingų kva pų. To kie tu a le tai tu ri bū ti vi są va sa rą“.

Link te lė jęs S. Še pu tis pa ste bi, kad pa gy rų dėl itin šva raus tu a le to Švento jo je, prie „Ri mi“, jis su lau kęs iš bū re lio dvi ra ti nin kų. „Jie ma ne sa kė, kad to kio vie šo jo šva raus tu a le to dar gy ve ni me nė ra ma tę“, – da li jo si paste bė ji mais pa va duo to jas.

„Ge ra tai gir dė ti, – šyp te lė jo direk to rius. – Bet yra dar apie ką čia mums pa kal bė ti“.

K. Skie rus pa si da li no su vi sais iš Pa lan gos me ro Ša rū no Vait kaus gau to elek tro ni nio laiš ko tu ri niu: „Laiš ką gavau va ka re, prieš pu sę de šimt. Kaž kokia šiau lie tė, ku ri dir ba Šiau lių te le vi

Gintautas Mackevičius. Redas Skudikis.

Stepas Šeputis.

zi jo je pa ra šė me rui, kad jai bu vo, gir di, ne ma lo nu vaikš čio ti po Pa lan gą, ypač S. Da riaus ir S. Gi rė no bei ki to mis gatvė mis, ku rios ve da link jū ros. Sa vai tę čia atos to ga vu si skun džia si, kad jai, gir di, ne bu vo kur ko jų sta ty ti – vien sutraiš ky ti pa smir dę va ba lai vi sur...“

„Pro vo ka ci ja kaž ko kia, ir tiek“, – ne iš lai ko S. Še pu čio ner vai.

„Ne są mo nė. Nie ko pa na šaus ne matė me“, – su kle ga ir ki ti va dy bi nin kai.

„Me rui iš kart at ra šiau, kad tos biolo gi nės lie ka nos bus nu va ly tos mi nėto se gat vė se, bet pri dū riau, kad ne pati kė siu tuo, ką ten jam ta mo te ris para šė, kol pats ne įsi ti kin siu, – sa kė K. Skie rus. – Pats pra va žia vau laiš ke išvar din tas vie tas nu ro dy tos die nos ry te ir ne ma čiau nie ko pa na šaus. Grambuo liai ne ga lė jo per ke lias va lan das su skris ti. Skau du, bet tu ri me dirb ti, kaip mo ka me – ge rai“. ►

Tradicinis rytmečio komunalinio ūkio vadų pasitarimas prasidėjo...

Konstantinas Skierus – UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius

Vos po šeš tos va lan dos pir ma die nio ry to mies to įmo nės UAB „Pa lan gos ko mu na li nis ūkis“ kie me jau šur mu lia vo bū re lis ryš kio mis gel to no mis ko mu na li nin kų lie me nė mis vil kin čių pus am žių vy rų. įtem piu au sis: po kal bių te mos – žu dy nės or lan de, Eu ro pos fut–bo lo čem pio na tas ir... orai. Bū tent orai ga li pa ko re guo ti 127 ku ror to ko mu na li nio įmo nės dar buo to jų va sa ros dar bot var kę. Bet įmo nės va dy bi nin kų sa vai tės dar bų pla na vi mas ben dro vės di rek to riaus Kon stan ti ną SKIE RAUS kabinete pra si dė jo ne nuo jų, o apie... gram buo lius, apie kuriuos rašė žinių portalas savaitgalį.


žmo NėS, KU RIE PA LAN Go JE TU RI įSI GI Ję BūS Tą, AT VA žIA Vę VA SA Rą SA VAI TEI AR

PA NA šIAI, yRA ITIN REIK LūS. BET AT SA Ky TI į VI SUS PA KLAU SI mUS mAN DA GIAI IR

DA Ly KIš KAI – mA No DAR BAS“, – SA Ko „PA LAN GoS Ko mU NA LI NIo ūKIo“ DIS PE čE Rė LAU RA. KU RoR To Ko mU NA LI NIS KIEK VIE Ną

VA SA RoS DIE Ną SU LAU KIA IKI 100-150 įVAI RIAU–SIų SKAm BU čIų.

◄ Šiek tiek po sep ty nių ry to „Pa langos ko mu na li nio ūkio“ di rek to rius K. Skie rus su si ti ko su už dau gia bu čių re nova ci ją mies te at sa kin gais dar buo to jais.

Ban kams ant ra jam Pa lan gos daugia bu čių na mų at nau ji ni mo (mo derni za vi mo) eta pui sky rus fi nan sa vi mą, Pa lan go je re no va ci ja vyks ta spar čiau.

Dau gia bu čių at nau ji ni mas Pa lan go je vyks ta spar čiau

„Pa lan gos ko mu na li nio ūkio“ daugia bu čių re no va ci jos pro gra mos mieste įgy ven di ni mo ad mi nist ra to rė Kristi na Viš čiū nie nė di rek to rių K. Skie rų in for ma vo, kaip mies te vyks ta dau giabu čių na mų gy ven to jų bal sa vi mas dėl dau gia bu čių mo der ni za vi mo in ves tici nių pla nų pa tvir ti ni mo.

„Ne pai sant trik džių, žmo nes vi lio ja re no va ci jos ga li my bės, nes re no vuotuo se na muo se šil dy mo kaš tai, skaičiuo jant vie nam kvad ra ti niam met rui, ku ror te su ma žė jo nuo trisdešimt iki net septyniasdešimt pro cen tų“, – sa kė K. Skie rus.

Anot K. Viš čiū nie nės, ant ra ja me

eta pe bu vo su lauk ta 36 ku ror to dau giabu čių gy ven to jų pra šy mų re no va ci jai.

Nors va sa rą į ku ror tą at vyks ta tūks tan čiai sve čių, re no va ci jos dar bų jie ne pri stab dė.

„Jo kių ap ri bo ji mų nė ra, tik rei kalau ja me, kad ran go vai uo liai tvar ky tų ap lin ką“, – sa kė K. Viš čiū nie nė. ►

Raimondas Gricius.Petras Mickus.

Koks netikėtumas! Pasveikino

su antaninėmis!

Aleksas Mineikis.,

◄ „Ži no ma, taip pat rei ka lau jame, kad ne pra dė tų dar bų itin anksti ry te, kad ne su kel tų ne pa to gu mų mies to gy ven to jams ir sve čiams. Pavyz džiui, pa vy ko pa siek ti, kad dar bai bū tų pra de da mi ne anks čiau 9 va landą, kol va sa ra“, – pri dū rė K. Skie rus. Ant ro jo re no va ci jos eta po dar bai Palan go je vyks ta sklan džiau ir dėl ki tos prie žas ties – ant ra jam eta pui at rink ti ge res nės būk lės dau gia bu čiai.

„Ko mu na li nis da ry si ąs vis ką, kad reno va ci jos liū to dar bų da lis bū tų pa baigta iki šių me tų pa bai gos. Dėl pa pras tos prie žas ties: vals ty bės pa ra ma gy ven tojams re no va ci jai nu ma ty ta tik iki šių metų pa bai gos. Vi si gy ven to jai, ku rie jau da ly vau ja ant ra ja me re no va ci jos eta pe, gaus vals ty bės 35 proc. ga ran tuo tą pa ramą už ener gi ją tau pan čias prie mo nes iki 2017 m. gruo džio 31 die nos“, – žur na listui pa ste bė jo K. Viš čiū nie nė.

LINK TE Lė JęS S. šE PU TIS PA STE BI, KAD PA Gy Rų DėL ITIN šVA RAUS TU A LE To šVEN To Jo JE, PRIE

„RI mI“, JIS SU LAU KęS Iš Bū RE LIo DVI RA TI NIN Kų. „JIE mAN SA Kė, KAD To KIo VIE šo Jo šVA RAUS

TU A LE To DAR Gy VE NI mE Nė RA mA Tę“, – DA LI Jo SI PA STE Bė JI mAIS PA VA DUo To JAS.

„GE RA TAI GIR Dė TI“, – šyP TE Lė Jo DI REK To RIUS

K. Skie rus link te lė jo: „As me niškai šne kuo si vie to je su sta ty bi ninkais, kad re no va ci ja bū tų kiek įma noma dau giau baig ta šiais me tais. Taip bus vi siems ge riau ir pi giau“.

Po su si ti ki mo su žmo nė mis, atsa kin gais už re no va ci ją mies te, K. Skie rus iš sku bė jo į ko mu na li nio kiemą pa ben drau ti su į dar bus be si ruošian čiais dar bi nin kais.

Kaž ku riam jis plekš te lė jo per pe tį, su kaž kuo „su skal dė“ pokš tą, pri sijun gė prie G. Ku le še vi čie nės svei kini mų, pa svei kin da mas sa vo ko mandos na rius su An ta ni nė mis...

Tik aky liau si pa ste bė jo, kad vie ną vy rio ką, gan van giai, pa ly gin ti su energin gai nu si tei ku siais ben dra dar biais, „Pa lan gos ko mu na li nio ūkio“ di rek torius kumš te lė jęs pa si ve dė į ša lį.

Apie ką šne ku čia vo si di rek to rius, vė liau at sklei dė vy riau sio ji (ne amžiu mi, o pa rei go mis!) mies to gra žinto ja G. Ku le še vi čie nė: „Tu ri rim tų bė dų tas vy rio kas: žmo na ser ga vėžiu, jo ner vai ne iš lai ko, at ei na į darbą iš gė ręs. Bet Kon stan ti nas (Skie rus – aut.) – la bai ge ras žmo gus, ne at leidžia jo, o kal ba si, ra mi na, net ruo šia si su dak ta rais as me niš kai kal bė tis, kad psi cho lo gi nių bė dų tu rin čiam vy rui pa dė tų... Toks jau Kon stan ti nas. Tikra lai mė, kad jis vėl į įmo nę su grį žo“.

Kad K. Skie rus grį žo į „Pa lan gos ko mu na li nį ūkį“, džiau gė si ir ki ti vady bi nin kai bei ei li niai dar bi nin kai. „La bai žmo giš kas jis. Kiek vie nam ras tin ka mą žo dį, spren di mą pri ims ge riau sią, nes nie kas ge rai taip ne žino Pa lan gos kaip jis“, – gir dė jau. ►

LINK TE Lė JęS S. šE PU TIS PA STE BI, KAD PA Gy Rų DėL ITIN šVA RAUS TU A LE To šVEN To Jo JE, PRIE

„RI mI“, JIS SU LAU KęS Iš Bū RE LIo DVI RA TI NIN Kų. „JIE mAN SA Kė, KAD To KIo VIE šo Jo šVA RAUS

TU A LE To DAR Gy VE NI mE Nė RA mA Tę“, – DA LI Jo SI PA STE Bė JI mAIS PA VA DUo To JAS.

„GE RA TAI GIR Dė TI“, – šyP TE Lė Jo DI REK To RIUS

„Palangos komunalinio ūkio“ daugiabučių renovacijos programos mieste įgyvendinimo

administratorė Kristina Viščiūnienė (dešinėje).

Direktoriaus pavaduotojas S. Šeputis jau išvažiuoja į Šventąją.

Direktorius K. Skierus ne tik pabars, bet ir padės.

Dar pora minučių pašnekesio ir – į darbus.

Pasitarimas su už daugiabučių renovaciją atsakingais komunalinio darbuotojais.


◄ Pir ma ja me UAB „Pa lan gos komu na li nis ūkis“ aukš te – ben dro vės in for ma ci jos cen tras. Ku ror to ko muna li nis kiek vie ną va sa ros die ną su laukia iki 100–150 įvai riau sių skam bučių. Į juos at sa ko Lau ra Balasanova.

„Žmo nės, ku rie Pa lan go je tu ri įsigi ję būs tą, at va žia vę va sa rą sa vai tei ar pa na šiai, yra itin reik lūs. Bet at saky ti į vi sus pa klau si mus man da giai ir da ly kiš kai – ma no dar bas“, – sa ko ji.

Įpras ta bė da, kad lai ki ni Pa lan gos gy ven to jai kar tais ne itin rū šiuo ja atlie kas. „Pri krau na į mai še lius įvairaus tu ri nio, o kai jų ko mu na li nin kai ne pa ima, pyks ta ir skam bi na mums“, – at sklei dė dar buo to ja.

„Skun dų, daž niau siai ne pa grįs tų, ypač pa dau gė ja esant pil nam mė nu liui.

Tai jau se niai pa ste bė jo me“, – ti ki no už šiukš lių iš ve ži mą įmo nė je at sa kin gas va dy bi nin kas Gin tau tas Mac ke vi čius.

„Tik ra tie sa. At ėjus pil na čiai, plūs te li ir me la gin gi pra ne ši mai – apie vis ką“, – įsi ti ki nu si ir Eu ge ni ja Pilibaitienė, ku ri ko mu na li nio įmonė je yra at sa kin ga ir už sta tis ti ką. – Nu va žiuo ji į vie tą ir ne ran di nei iš mes tos so fos, ku ri, ti kint skam binu siuo ju, riog so ne pa im ta ke lias savai tes, nei kit ko. Da lis žmo nių – pikty biš ki, ten ka su tuo su si tai ky ti“.

G. Mac ke vi čius pri ta ria mai link si gal vą. „O kai ku rie žmo nės – gan nege ra no riš ki, – pa ste bi jis. – Pra va žiavus šiukš lia dė žei, ap si su ki ir ste bie si: ant gat vės pūp so nau ji mai še liai“.

Bet vis tik Gin tau tas ne to kius žmo nes va di na di džiau siais miesto ter šė jais. „Di džiau sia mū sų bė da – ki rai. Jų – daug, jie – vi sur, ter šia sto gus, tam po at lie kas. Ne su si dū rus su jais, net sun ku įsi vaiz duo ti, ko kio mas te lio bė dų jie pa da ro, – pa ste bėjo jis, ku ris dar bo die ną pra de da nuo pu sės še šių. – Ma no ko man dos vy rai dar bus va sa rą pra de da dar anks čiau – pa plū di mius va lo iš kart po pen kių“.

Per va sa ros die ną iš Pa lan gos iš veža ma apie 40–60 to nų įvai rių at lie kų.

„Pi kas pa sie kia lie pos mė ne sį. Per nai lie pos mė ne sį iš ve žė me 1629 to nas įvai rių at lie kų, nors bir že lį pernai iš ve žė me vos 1100 to nų“, – pokal bį pa pil dė Eu ge ni ja.

Apie pil na tį, ki rus ir ko mu na li nio ūkio ve te ra nus

„PA DA Ry SI mE“, – Iš TA RIA K. SKIE RUS, BET PRI mE NA: „šIą SA VAI Tę PA LAN Go JE SVAR BIAU SIA – TIL TAS, TIL TAS IR DAR KAR Tą TIL TAS. IR šVEN To JI, šVEN To JI IR šVEN To JI.

„PA GAL Iš VE žA mų AT LIE Kų To NA žą PA LAN GA, NE ABE Jo JU, VA SA Rą PA KLIū VA TARP DAU GIAU–SIAI AT LIE Kų SU REN KAN čIų SA VI VAL Dy BIų VI–

SoS šA LIES mAS TU“, – PA STE BI G. mAc KE VI čIUS.

Anot jos, spa lį ir lap kri tį ku ror te iš ga be na ma ma žiau siai at lie kų – apie 600 to nų per mė ne sį.

„Pa gal iš ve ža mų at lie kų to na žą Pa lan ga, ne abe jo ju, va sa rą pa kliū va tarp dau giau siai at lie kų su ren kan čių sa vi val dy bių vi sos ša lies mas tu“, – pa ste bi G. Mac ke vi čius.

Vi si trum pam ka vos puo de liui į pir mą jį aukš tą su gu žė ję ko mu na li nio dar buo to jai, kal bi na mi žur na lo „Palan ga 2016“ žur na lis to, pa lan giš kius va di no „ypa tin gais žmo nė mis“.

Ypa tin gas dė me sys va sa rą – at lie kų iš ve ži mui iš J. Ba sa na vi čiaus gat vės. Ir

ne tik – pro me na dos plo vi mui taip pat.„Kam pa skir ta dar buo tis jo je, dar

buo ja si la bai pre ci ziš kai“, – pa ste bi G. Mac ke vi čius, su ku riuo jau esa me pa ke liui link mies to pro me na dos.

Jis pa sa ko jo, kad Pa lan gos mies te, ku rį ku ror to ko mu na li nin kai da li ja į pie ti nę ir šiau ri nę pu ses, yra iš dė lio ta 2 tūks tan čiai sta čia kam pio gre ta sie nio for mos gel to nos spal vos kon tei ne riu kų ant ri nėms at lie koms su rink ti. „To kius 0,24 ku bi nio met ro tal pos kon tei ne riukus gau na tik ku ror to nuo sa vų na mų gy ven to jai ant ri nėms at lie koms – plasti ki nei ir po pie riaus ta rai su mes ti. ►

◄ Du kart per mė ne sį jų tu ri nį ištuš ti na už da ro sios ak ci nės ben dro vės „Vir gi ni jus ir Ko“, su ku ria UAB „Pa lan gos ko mu na li nis ūkis“ tu ri sutar tį, dar buo to jai, ku rie dir ba tik rai la bai ge rai. Ben drą ją pras me, pa langiš kiai no riai rū šiuo ja šiukš les“, – pa ste bi G. Mac ke vi čius.

Jau J. Ba sa na vi čiaus gat vė je Gintau tas, dar pro ma ši nos lan gą, ro dė į šiukš lia dė žes čia tuš ti nan čius vy rus. „Vi si – la bai ge rai dir ba. Ne pa slap tis: al gos – ne di de lės, dar bas – sun kus, bet dar buo to jų kai ta gat vių šva ri ni mo ko man do je, kaip ir vi so je ko mu na linio ūkio įmo nė je, ma ža, – pa ste bė jo Gin tau tas, apie kiek vie ną čia pat papa sa ko da mas trum pu tę is to ri ją. – Va, mū sų Ka zi mie ras, vie nas di džiau sių ko mu na li nio ve te ra nų (va dy bi nin kas ro dė į J. Ba sa na vi čiaus gat vę spe cialia ma ši na plau nan tį pus am žį vy rą)“.

Kaip to kio žmo gaus ne pa šne kin si?„Ko mu na li nia me ūky je dar buo

juo si nuo 1970 me tų. Ne pra tęs gy veni me laks ty ti, taip pat ir dar bus keisti“, – sa kė žur na lui „Pa lan ga 2016“ Ka zi mie ras Bor niaus kis.

Ir vėl G. Mac ke vi čius ro do į dar tuš čio je mies to pro me na do je be si sukio jan čius ko mu na li nio vy rus. „Va, ma to te, at va žiuo ja šiukš lia ve žė. Ji pa dės čia jau dir ban čioms ma ši noms grei čiau šiukš les iš vež ti. Man net ne rei kia nu ro di nė ti vy rams, ką da ryti. Dau gu ma jų – se ni „vil kai“, dir ba įmo nė je daug me tų ir la bai ge rai ži no, kam ir ka da rei kia pa gal bos, kur rei kia pas ku bė ti“, – pa sa ko jo va dy bi nin kas.

Ke liems ko mu na li nio vy rams skės čio jant ran ko mis, ten ka ir Gintau tui liuok te lė ti iš ma ši nos. „Daž na

bė da, kad kai ku rie ka vi nių sa vi ninkai at lie kų kon tei ne rius už sta to sa vo ma ši no mis, kad mes ne ga lė tu mė me jų pa im ti. Kai ku rie taip da ro, ne paslap tis, spe cia liai. To kia si tu a ci ja prie kai ku rių ka vi nių kar to ja si nuo la tos“, – pa brė žė G. Mac ke vi čius.

Ki ta bė da – sta ty bi nis lau žas su me tamas į ben dro jo nau do ji mo at lie kų kontei ne rius. „Mū sų vy rai gaiš ta lai ką tokiais at ve jais – pri va lo to kį tu ri nį iš im ti iš kon tei ne rių“, – pa ste bė jo pa šne ko vas.

Pa lin kiu ger bia mam Gin tau tui ge

ros die nos ir iš si ski ria me, kad su spėčiau pa ma ty ti, kaip sa vo ko man dai pir ma die nio ryt me tį di ri guo ja G. Ku

le še vi čie nė, ko mu na li nio ūkio va dybi nin kė mies to ap žel di ni mui ir žel dinių prie žiū rai. ►

Komunalininkai palinko prie vadybininkės Gražinos

Kuleševičienės: „o ką rašo apie Palangos komunalinį

internete?“

Nuotaika gera!

Kazimieras Borniauskis „Palangos komunaliniame ūkyje“ dirba nuo 1970 metų.

Direktorius K. Skierus ir ponia Eugenija Pilibaitienė nepasidalija, kam daryti kavą...

Laura Balasanova

laiminga – rytas geras!

Ką daryti? Kavinės darbuotojo automobilis užblokavo atliekų konteinerį.


◄ Pa ben dra vu si, kaip G. Ku le ševi čie nė va di na, su „sa vo žmo nė mis“, ji il giau už tru ko pa si kal bė ti su „Palan gos ko mu na li nio ūkio“ tie kė ju – gė lių au gin to ju iš Šal či nin kų ra jo no.

„Jis – že mai tis, tai va žiuo da mas į tė viš kę ir pas mus už su ko. La bai gerai dir ba žmo gus, są ži nin gas, o gė lytės jo – la bai gra žios“, – gy rė tie kė ją po nia Gra ži na.

Jau sė dant į jos ma ši ną, gir džiu, kaip ji pa val di niams da li na pas kuti nius die nos nu ro dy mus: „Bū ti nai pa lais ty ki te ir gė les prie ge ne ro lo J. Že mai čio pa min klo, ka rių ka pi nė se, taip pat me ri jos kie mą“.

„Sa vo“ mo te rims G. Ku le še vi čie nė jau anks čiau bu vo nu ro džiu si ra vėti Bo ta ni kos par ką, taip pat ža li ą sias erd ves Ma lū no ir Vy tau to gat vė se.

„O mū sų lais ty tu vas ir gi „su kiosis“ prie gė ly nų ir ža lių jų ve jų – laistys, nes že mė jau sau sa“, – sa kė vady bi nin kė.

Vyk dant di rek to riaus nu ro dy mą, jos min tys kry po ir į Šven tą ją: „Ten prieš ren gi nius rei kės žo lę nu pjau ti. Šven to jo je žo lę pjau na trak to rius, viena mašinėlė ir trimerispas kui ei na“.

Šven to jo je va sa rą dar buo ja si ke turi ko mu na li nin kai, o vi so je Gra ži nos mies to gra žin to jų ko man do je se zo no me tu – 20 žmo nių.

„Man taip pat pri klau so pri žiū rė ti Pa lan gos ir Šven to sios ka pi nes“, – pri dū rė va dy bi nin kė.

Apie 50 rū šių įvai riau sių gė lių ir žel di nių, ar ba apie 200 tūks tan čių gėlių – tiek šiais me tais UAB „Pa lan gos

Gra ži na, ku ri gau do idė jas in ter ne te ir daug fan ta zuo ja

ko mu na li nis ūkis“ mo te rys su smai gė į že mę įvai riau sio se ku ror to vie to se. Pa lan gą pa puo šė ne tik tra di ci niai „del fi nai“, „lai ve lis“, įva žiuo jant į mies tą, bet ir „ger vės“ nau jo jo je au

to bu sų sto ty je bei „ežiu kai“ S. Dariaus ir S. Gi rė no gat vė je. Be je, jo je „ežiu kus“, įgu du sia ran ka su dė lio tus dar pa va sa rį, jau pa kei tė „bo ru žės“.

„Vis pasigaunu idė jų in ter ne te,

fan ta zuo ju“, – sa kė ener gin ga mo te ris.Kai ku rias idė jas ji at si ve žė iš Lat

vi jos Vent spi lio. „Del fi nu kų“ ir „laive lių“ gė lių kon struk ci jų idė jas „pasi sko li no“ iš Vo kie ti jos. ►

Gėlių apsuptyje ir telefonu gera kalbėtis...

Netrukus link tilto į jūrą pakvies visiškai naujas takas.

„Palangos komunalinio ūkio“ vadybininkė miesto apželdinimui ir želdinių priežiūrai Gražina Kuleševičienė: „Labai nemėgstu fotografuotis!“.


UAB „Pa lan gos ko mu na li nis ūkis“ VA SA Rą DIR BA 127 DAR BUo To JAI.Pa lan gos gat ves ir pa plū di mius VA SA Rą VA Lo 22 VA Ly-To JAI.Šiukš les Pa lan go je VA SA Rą SU REN KA 4 šIUKš LIA VE žėS, 12 šIUKš LIų SU RIN Kė Jų.Už stam bia ga ba ri čių AT LIE Kų SU RIN KI mą mIES TE AT SA-KIN GI 3 žmo NėS.Per vi du ti nę va sa ros die ną Iš PA LAN GoS Iš VE žA mA APIE 40–60 To Nų įVAI RIų AT LIE Kų. PI KAS PA SIE KIA LIE Pą – PER NAI LIE PoS mė NE Sį Iš mIES To Iš VEž ToS 1629 To NoS įVAI RIų AT-LIE Kų, NoRS BIR žE Lį – VoS 1100 To Nų. SPA Lį IR LAP KRI Tį KU-RoR TE Iš GA BE NA mA mA žIAU SIAI AT LIE Kų – APIE 600 To Nų PER mė NE Sį.Pa lan gos pa plū di my je įRENG TA 80 PER SI REN GI mo KA BI-Nų, šVEN To Jo JE – 36, PA STA Ty TA BE VEIK 250 SUo Lų, PA PLū-DI mIUo SE, Jų PRI EI Go SE IR Ko Po SE – mAž DAUG 600 AT LIE Kų KoN TEI NE RIų.Re no vuo tuo se Pa lan gos dau gia bu čiuo se NA mUo SE šIL-Dy mo KAš TAI, SKAI čIUo JANT VIE NAm KVAD RA TI NIAm mET RUI, SU mA žė Jo NUo 30 IKI NET 70 PRo cEN Tų.Ku ror to ko mu na li nia me ūKy JE KIEK VIE Ną DIE Ną VA SA Rą SU LAU KIA mA IKI 100-150 SKAm BU čIų.Ka zi mie ras Bor niaus kis, VIE NAS „PA LAN GoS Ko mU NA LI-NIo ūKIo“ VE TE RA Nų, įmo Nė JE DIR BA NUo 1970 mE Tų.Pa lan go je au ga apie 50 rū šių įVAI RIAU SIų Gė LIų IR žEL-DI NIų, į žE mę šIAm SE zo NUI BU Vo SU SmEIG TA APIE 200 TūKS-TAN čIų Gė LIų. „Pa lan gos ko mu na li nio ūkio“ VA Dy BI NIN KAI PA LAN GoS TVAR Ky BoS REI KA LAIS VA SA Rą PER mė NE Sį NU VA žIUo JA APIE 1500–2000 KI Lo mET Rų.

AR ŽINAI

ENDub bed Lit hu a nia’s sum mer ca pi tal, Pa lan ga, eve ry sum mer, bends over bac kwards in im pec cab ly hand ling the town to ple a se the ar my of va ca tio ners who des cend upon the coun try’s lar gest re sort, whe re the po pu la tion ri ses 30-fold throug hout the year: from 16,000 re-si dents in win ter to a half-mil lion pe op le du ring the hot test sum mer day. Alt hough all the re sort’s pub lic ser vi ce pro vi ders do their best co ping with the sur ge, the sco pe of the work that Pa lan gos ko mu na li nis ukis, the mu ni ci pa li ty-con trol led com pa ny of com mu nal ser vi ces, do es is im me a su rab ly hig her, which is a re sult of the wi de spec trum of its func tions. In sum mer, at the com pa ny’s co re is the re sort’s pro per main te nan ce and es pe cial ly ha ving the stre ets — J. Ba sa na vi cius pro me na de, the Bo ta ni cal Park, mei les Al ley and, most im por tant ly, the 23-ki lo me ter strip of be ach — spot less, so that ho li da y ma kers ke ep co ming back not on ly in sum mer but throug hout the year. one man of the mu ni ci pal com pa ny de ser ves spe cial pra ise — me et Kon stan ti nas Skie rus, di rec tor of Pa lan gos ko mu na li nis ukis, who herds the com-pa ny’s 120 em plo y e es in sum mer with ex cep tio nal pro fes sio na lism, de vo tion and lo ve. To il lust ra te the sco pe of work the com pa ny do es du ring sum mer, the amount of lit ter col lec ted in the town sky roc kets from 600 tons per month in No vem ber to 1600-1800 tons in Ju ly.

„NE PAI SANT TRIK DžIų, žmo NES VI LIo JA RE No VA cI JoS GA LI my BėS, NES RE No VUo TUo–SE NA mUo SE šIL Dy mo KAš TAI, SKAI čIUo JANT

VIE NAm KVAD RA TI NIAm mET RUI, KU RoR TE SU mA žė Jo NUo 30 IKI NET 70 PRo cEN Tų“, –

SA Kė K. SKIE RUS.

◄ Ji, vi sų ste buk lų kū rė ja, drauge su ko mu na li nio mo te ri mis mies tą prieš se zo ną pa puo šė pa ler go ni jo mis, naš lai tė mis, ne už mirš tuo lė mis, ichondri jo mis, sal vi jo mis, be go ni jo mis, dra ko no mis, ci ne ra ri jo mis, mag no li

jo mis ir ki to mis gė lė mis. „Tik ro žių gė ly nų nė ra.

Kaž ka da jų bu vo, bet va gi šiai juos iš re tin da vo. Be to, ro žės – per brangios gė lės ko mu na li nio biu dže tui“, – sa kė ji. ►

◄ Anot jos, mies to gra ži ni mui – gė ly nams ir ve joms, jų so di ni mui ir prie žiū rai – ski ria ma apie 10 procen tų ko mu na li nio biu dže to. „Gė lių so di ni mui su gaiš ta me pa pras tai apie mė ne sį“, – sa kė G. Ku le še vi čie nė.

Kū ry bin ga mo te ris Pa lan gos grožiu rū pi na si jau be veik 45 me tus. Per mė ne sį ji po mies tą jo tvar ky bos rei ka lais nu va žiuo ja apie 1500 ki lomet rų. „Kar tais per die ną nu va žiuo

ju net 100 ki lo met rų vien Pa lan goje“, – pa ste bi ji.

O jū ros ko mu na li nio vy rus jau rado me da žan čius til tą. „Už truk si me apie dvi ar tris die nas. Pri klau so nuo orų“, – sa kė Vid man tas, vie nas iš 120 „Pa lan gos ko mu na li nio ūkio“ darbuo to jų, ku rie tą ryt, kaip ir kiek vie ną ki tą die ną, iš si bars tę po vi są Pa lan gą, triū sė, kad di džiau sias ša lies ku ror tas džiu gin tų kiek vie ną. ■

„TIK Ro žIų Gė Ly Nų Nė RA. KAž KA DA Jų BU Vo, BET VA GI šIAI JUoS Iš RE TIN DA Vo. BE To, Ro žėS

– PER BRAN GIoS Gė LėS Ko mU NA LI NIo BIU DžE–TUI“, – SA Ko VA Dy BI NIN Kė G. KU LE šE VI čIE Nė.

Traktorius – Meilės alėjoje.

Netrukus J. Basnavičiaus gatvė švytės kaip veidrodis.

Tilto dažymo darbai jau prasidėjo.


Anot jo, van dens grę ži niai pa sie kia gi lu mi nius že mės sluoks nius, taip vadi na mą jį kvar te ro ge o lo gi nį sluoks nį, o jis ply ti apie 180–220 met rų gel mė je.

Į klau si mą, ar toks van duo nė ra sū rus dėl Bal ti jos jū ros kai my nystės, ku ror to van de nų va do vas at sa ko šyp te lė da mas: „Prak tiš kai ne. Tie siogi nio są ly čio su jū ros drus kin gu vande niu nė ra. Nuo sū raus van dens pa tiki mai sau go van de niui lai džių mo lingų da ri nių 6070 met rų sto rio klo das. Ap skri tai kal bant, svei ka tos la bai ne pa ga din si te ir to kio van dens – dar ne va ly to – gurkš te lė ję, nors, ži no ma, ja me yra ne ma ža kon cen tra ci ja ge ležies ir, kas bū din ga Lie tu vos va ka riniam re gio nui, dau giau fluo ri dų“.

Iš grę ži nių iš pum puo tas van duo pa ten ka į ge ria mo jo van duo ruo šyklą, kur nu ge le ži ni mo įren gi niuo se pa ša li na ma ge le žis, o at virkš ti nės os mo zės fil truo se iš va lo mas fluo ras.

Ne se zo no me tu „Pa lan gos vande nys“ Pa lan gos mies tui ir Šven ta jai pa tie kia 2 5003 000 ku bi nius met rus van dens, o va sa rą, pa vyz džiui, lie pą, kai siur bliai su ka si vi su pa jė gu mu, iš gau na mo van dens kie kis į vir šų šau na ke tu ris kar tus ar net dau giau.

Ne rei kia nė sa ky ti, kad vi si vandens grę ži niai yra aky lai sau go mi. Be je, gi lu mi niai van dens siur bliai yra su au gu sio žmo gaus dy džio t. y. 2–2,5 met ro ir 250 mi li met rų dia met ro.

„Tie kiant van de nį, la bai svar bu turė ti rei kia mos tal pos van dens re zervus. Jie pas mus di de li, tal pi na apie 15 tūkst. ku bi nių met rų – ga li me dvi gu bai ar tri gu bai dau giau van dens

Iš žemės gelmės ir krano

Ge ra ge rą van de nį Pa lan go je ger ti

pa tiek ti nuo da bar ti nių mak si ma lių kie kių“, – pa ste bė jo V. Ber žans kis.

Pa gal tai, kiek UAB „Pa lan gos vande nys“ va sa rą tie kia van dens per pa rą – apie 10 tūkst. ku bi nių met rų – Pa lan ga pa tek tų tarp de šim ties di džiau sių ša lies sa vi val dy bių van dens tie kė jų.

Pra ėju siais me tais „Pa lan gos vande nys“ iš ga vo ir par da vė 1 mi li jo ną ir 80 tūks tan čių ku bi nių met rų van dens.

„Pa gal par duo to van dens kiekį van dens įmo nės yra skirs to mos į

pen kias ka te go ri jas – mes pa kliū vame į tre čią. Jo je ne ra si te nė vie nos ki tos Pa lan gos dy džio sa vi val dy bės, – pa ste bi V. Ber žans kis. – O pa gal va sa ros se zo no van dens tie ki mo kiekius mes pa kliū tu me į ant rą ją ka te gori ją, iš kart po di džių jų mies tų“.

Įmo nės va do vai ne gir di, kaip vanduo čiur le na mies to var to to jams, bet van dens ke lias kaip ant del no – di rekto riaus, jo pa va duo to jo ir dis pe če ri nės spe cia lis tų kom piu te rių ek ra nuo se.

„Juo se ma to me ab so liu čiai vis ką: kiek van dens iš pum puo ja ma iš kiekvie no grę ži nio, ko kie yra jo su var to jimo kie kiai kiek vie ną va lan dą, sa vai tę, mė ne sį ar me tais, koks van dens slė gis tin kluo se, ku rie siur bliai ei na muo ju mo men tu dir ba, – į po kal bį įsi ter pia „Pa lan gos van de nys“ di rek to riaus pava duo to jas An ta nas Žu tau tas.

– Ma žiau siai van dens pa lan giš kiai su var to ja gi lią žie mą – iki 4050 ku binių met rų per va lan dą nak tį. ►

◄ O va sa rą pi ko me tu, apie 10 valan dą ry te, kai ke lia si po il siau to jai ir ei na mau dy tis, per va lan dą su var to jamo van dens kie kis šok te li iki 600 kubi nių met rų“.

Iš kau nie čių ko le gų jis yra gir dė jęs, kad Kau ne van dens dau giau siai suvar to ja ma po... „Žal gi rio“ rung ty nių.

Kai al go rit miš kai trūk čio jan ti vandens tie ki mo krei vė stai ga šau na aukštyn, nie ko ge ro ne ža da – sig na li zuo ja apie ava ri ją van den tie kio tin kluo se.

„Daž nai at si tin ka taip, kad mes, o ne gy ven to jai pa ste bi ava ri ją. Tik žmo nės ma to pliau pian tį van de nį, o mes – anoma li jas krei vė je“, – sa ko V. Ber žans kis.

Van dens tie ki mo pro ce są 24 valan das per pa rą ste bi dis pe če ris. Skirtin gai ne gu įmo nės va do vams, jam pri va lu iš kart ste bė ti tri jų kom piu terių ek ra nus. Be to, dis pe če rių kompiu te riai pa siun čia aliar mą, kai vandens tie ki mo krei vė nu kryps ta nuo įpras tos ro do mos ek ra ne.

Pa lan go je iš vi so yra šiek tiek daugiau kaip 12 tūks tan čių van dens varto to jų – ir bui ti nių, ir ko mer ci nių.

„Di džiau si van dens var to to jai, be ši lu mos tin klų įmo nės, yra UAB „Palan gos ko mu na li nis ūkis“, UAB „Balti jos de li ka te sai“, po il sio na mai, sa nato ri jos ir SPA“, – sa ko A. Žu tau tas.

Pa lan gos gy ven to jams ir sve čiams gurkš no jant mies to van de nį, re tas įsi vaiz duo ja, ko kia yra iš že mės gelmių at ke lia vu sio van dens kai na.

„Ne pa mirš ki me, kad ga lin gi siurbliai su nau do ja daug elek tros ener gijos, pa kel da mi di de lius van dens kiekius iš že mės gel mių. An tra, be persto jo dir ba van dens va ly mo įren gi niai. Tre čia, nuo la tos dir ba ir siur bli nės. O kur dar nuo te kų va ly mo kaš tai? Žodžiu, tai la bai ne pi gi pa slau ga, – sa ko di rek to rius V. Ber žans kis. – Apie trečda lį „Pa lan gos van de nų“ są nau dų suda ro iš lai dos elek tros ener gi jai“.

Anot A. Žu tau to, vi sa me mies te yra 20 van dens per pum pa vi mo siur bli nių.

Van duo Pa lan go je yra vie nas iš piges nių, pa ly gin ti su ki to mis sa vi val dybė mis (ne skai tant di džių jų ša lies miestų – Vil niaus, Kau no ir Klai pė dos).

Van dens nuo te kų va ly mo cik las sudė tin guo se ir ne se niai at nau jin tuo se va ly mo įren gi niuo se bai gia si ... Bal tijos jū ro je. Maž daug du ki lo met rus nuo kran to, apie 10 met rų gy ly je. Ži no ma, į jū rą iš te ka šva rus, „ati dir bęs“ van duo.

„Dar nuo 1993 me tų Bal ti jos jū ros kran te ky šo vamz dis, pa sta ty tas kartu su Pa lan gos m. me cha ni niais va ly

Van duo Pa lan go je JUS PA SIE KIA mAž DAUG Iš 130–220 mET Rų GEL mėS.Ne se zo no me tu PA LAN GoS mIES TUI IR šVEN TA JAI PER PA Rą PA TIE KIA mA APIE 2 500-3 000 KU BI NIų mET Rų VAN DENS, o VA-SA Rą – APIE 10 000 KU BI NIų mET Rų IR DAU GIAU.„Pa lan gos van de nų“ VAN DENS TIE KI mo mAK SI mA LūS VAN DENS TIE KI mo PA Jė GU mAI yRA APIE 20 000-30 000 KU BI-NIų mET Rų VAN DENS PER PA Rą.2015 me tais „PA LAN GoS VAN DE NyS“ PAR DA Vė 1 mI LI Jo Ną IR 80 TūKS TAN čIų KU BI NIų mET Rų VAN DENS.Pa gal par duo to VAN DENS KIE Kį šA LIES VAN DENS įmo NėS yRA SKIRS To moS į PEN KIAS GRU PES – PA LAN GA PA KLIū VA į TRE čI ą Ją.Ma žiau siai van dens TIE KIA mA žIE mą – IKI 40-50 KU BI NIų mET Rų PER VA LAN Dą NAK TIES mE TU.Dau giau siai van dens SU VAR To JA mA VA SA Rą, LIE Pą, APIE 10 VA LAN Dą Ry TE – APIE 600 KU BI NIUS mET Rų PER VA LAN Dą.Van dens tie ki mą 24 VA LAN DAS PER PA Rą STE BI DIS PE čE RIAI.Pa lan go je yra 20 BUI TI NIų NUo TE Kų PER PUm PA VI mo SIUR-BLI NIų.Iš va ly tos ka na li za ci jos NUo TE KoS Iš TE KA BAL TI JoS Jū Ro-JE, mAž DAUG DU KI Lo mET RUS NUo KRAN To, APIE 10 mET Rų Gy Ly JE.„Pa lan gos van de nys“ PER mE TUS į mIES To VAN DENT VAR-Ką IN VES TUo JA APIE 650 TūKST. EU Rų.2007–2013 me tais, KAI EU Ro PoS Są JUN GA Rė mė VAN-DENT VAR KoS PRo JEK TUS NET IKI 80 PRo cEN Tų, „PA LAN GoS VAN DE NyS“ IN VES TA Vo 45 mI LI Jo NUS LI Tų (APIE 13 mI LI Jo Nų EU Rų) mIES To VAN DENS TIE KI mo IR NUo TE Kų TIN KLAmS mo-DER NI zUo TI BEI PLėS TI.

AR ŽINAImo įren gi niais. Ant ras vamz dis bu vo at ves tas iš Ma žei kių naf tos per dir bimo ga myk los ir pa klo tas jū ros dug nu. Anks čiau Pa lan go je iš va ly tos nuo tekos bu vo iš lei džia mos tie siog ant jū ros kran to Bū tin gė je. Vė liau im ta nau do tis tik ma žei kiš kių at ves tu ka na li za ci jos vamz džiu“, – at sklei dė A. Žu tau tas.

Į jū rą yra kas dien iš lei džia ma šiek tiek dau giau van dens ne gu jo pa tie kiama vi siems var to to jams. „Skir tin gas kie kis dėl to, kad į bui ti nių nuo te kų sis te mą pa kliū na ir kri tu lių bei grunti nis van duo“, – pa aiš ki no di rek to rius.

„Pa lan gos van de nys“ per me tus į mies to van dent var ką in ves tuo ja apie 650 tūkst. eu rų. Kai 2007–2013 me tais Eu ro pos Są jun ga rė mė van dent var kos pro jek tus net iki 80 pro cen tų, įmo nė inves ta vo šiek tiek virš 45 mi li jo nų li tų (apie 13 mi li jo nų eu rų) van dens tie kimo ir nuo te kų tin klams mo der ni zuo ti.

Van dens ko ky bę nu le mia che mi nių ir bio lo gi nio už ter ši mo kie kis van de ny.

„Van de ny je yra be veik vi sa Mende le je vo ele men tų len te lė, po pu liariai šne kant, – šyp te li „Pa lan gos vande nų“ va do vai. – Bio lo gi nių ter ša lų mū sų van de ny je nė ra, o che mi nių ele men tų kie kis van de ny je, tie kiama me var to to jams, ne vir ši ja leis ti nų nor mų. Pa lan gos van duo – la bai geras. Jo ko ky bę tik ri na me kiek vie ną die ną. Tad at vy kę į Pa lan gą ger ki te van de nį iš čiau po į va lias“. ■

Vandens tiekimo procesą 24 valandas per parą stebi dispečeris.

„Palangoje vandenį pumpuojame iš trijų vandenviečių. Viena jų – Šventojoje, su keturiais gręžiniais, antra – Austėjos g. su 11 gręžinių ir trečia – Žiogupio g. su 5 gręžiniais“, – sako UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis.

„Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis ir direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas prie atvirkštinės osmozės filtrų, kuriuose išvalomas fluoras.

Jei gu teks ka da nors pa–si rink ti, ką Pa lan go je ger ti, stum ki te šo nan tau re les bei bu te lius ir liuok te lė ki te prie ar ti miau sio van dens čiau po – van duo di džiau sia me ša lies ku ror te yra itin ge ros ko ky–bės, jį ger ti sau gu ir, svar biau–sia, jis la bai ma žai kai nuo ja. Aiš ku, re tas ka da nors su si–mąs tė apie van dens ke lią iki vir tu vės ar vo nios. „Pa lan go je van de nį pum puo ja me iš tri jų van den vie čių. Vie na jų – šven–to jo je, su ke tu riais grę ži niais, an tra – Aus tė jos g. su 11 grę–ži nių ir tre čia – žio gu pio g. su 5 grę ži niais“, – pa sa ko ji mą pra dė jo UAB „Pa lan gos van–de nys“ di rek to rius Vir gi li jus BER ŽANS KIS.


ENSip the drink and run up to the nearest faucet for waterWith all the bars and restaurants in Palanga enticing to stop by and order a hot shot, a cocktail churned up in the Lithuanian style, or a fruit-enriched smoothie, the best remedy to quench the thirst is certainly water. After the carousing is over, don’t just make another round to the bar asking the waiter on your wobbly feet for a bottle of water to sober up a bit. Ask the charming cocktail waitress to bring you a mug of tap water instead. It is free

and the piped water in Palanga boasts superb quality, a result of the strenuous work that the town’s water company Palangos Vandenys does maintaining a proper local water supply network. Interestingly, potable water reaches the faucet of your hotel from the town’s three water pumping stations beneath which, at the depth of 180-200 meters, powerful pumps are installed. Some naïve Palanga holidaymakers often wonder goofily: “How come that the tap water does not get mixed up with the salty water of the Baltic Sea nearby?” Virgilijus Berzankis, director of the company, grins upon hearing the question: “The waters are separated by 60 meters’ impenetrable layer of clay formations.” Water in Palanga is in big demand in summer as the consumption skyrockets at least six-fold in summer.


◄ TICe ga li ma už si sa ky ti viešbu tį Pa lan go je. Pri va čia me sek to riu je taip pat. Ka dan gi tu ri me tie sio gi nes su tar tis su dau gu ma vieš bu čių ope rato rių, pas mus nak vy nė kai nuos mažiau. Be je, mū sų cen tro tin kla pis yra su jung tas su po pu lia ria vieš bu čių rezer va ci jos sis te ma www.bo o king.com ir www.tri pad vi sor.com. Jo se mes gali me ma ty ti ir at si lie pi mus apie Pa langą bei mū sų cen trą.

– Ko kio mis ki to mis kal bo mis be lietuvių galite svečiams suteikti informaciją?

– Ga li me vi si ben drau ti su sve čiais ru siš kai, an gliš kai, taip pat ir vo kiš kai.–Ojeiguužeinapasjusitalasar

ki nas?– Su si šne ka me su vi sais, net gi su

kurč ne by liais.–Koksbuvonetikėčiausiaspra

šymasarpageidavimas,kurįišgirdoteTurizmoinformacijoscentre?

– Bū na, kad už ėję žmo nės pas mus tei rau ja si apie sa vo pro tė vius. Ži no ma, mū sų dar bas su ar chy vi ne me džia ga nie kaip ne su si jęs, bet sten gia mės ir to kiems in te re san tams pa gal sa vo jėgas pa dė ti. Tu ri me pas sa ve 1937 me tų Pa lan gos gy ven to jų re gist rą. Jei gu tuo me tu ku ror te gy ve no gi mi nės ir val dė čia ko kį nors tur tą, ti kė ti na, kad jie yra ja me, to dėl ir mes in te re san tus, ieš kančius sa vo gi mi nių, ga li me nu džiu gin ti nau din ga in for ma ci ja.–Ar TIC teiks ir mobilias pa

slaugasšiąvasarą?– Tu ri me du fi lia lus: Bi ru tės par

ke, Sar go na me ly je ir Šven to jo je, Kul tū ros cen tre. Abu ten jau vei kia ne vie ne rius me tus. Du in fo ter mina lus, vei kian čius iš ti sus me tus visą pa rą, pa sta tė me nau jo je au to bu sų sto ty je ir Pa lan gos oro uos te.

Dau ge lis jau pa ste bė jo, kad mes vi siš kai at nau ji no me sa vo in ter ne to sve tai nę. Vi siems siū ly tu mė me at sisiųs ti mū sų cen tro mo bi lią ap li ka ci ją mo bi lia jam te le fo nui. Ži no ma, ak tyviai iš nau do ja me so cia li nius tin klus: Fa ce bo ok, Ins tag ram, Pin rest. –ArPalangosTICturiatstovybių

užsienyje?– Tu ri me sa vo at sto vą Mins ke –

ke lio nių agen tū rą „Vok rug Sve ta“, ir Ka li ning ra de – „Nok tiur nas“, taip pat Pe ter bur ge, Ta li ne, Ry go je.–Kurpatartumėteapiejusieško

ti dau giau in for ma ci jos?– Mū sų pa sky ra Fa ce bo ok yra „Vi

sit Pa lan ga“, to kia ji yra ir Ins tag ram, o mū sų tin kla pis yra www.pa lan ga tic.lt. Ga li ma mums ir pa skam bin ti te le fo nu (8 460) 48 811. Va sa rą dir ba me kiekvie ną die ną: nuo pir ma die nio iki penkta die nio nuo 9 iki 19 val. O šeš ta die nį ir sek ma die nį – nuo 10 iki 16 val.–Kądarpabrėžtumėte?– Kvie čia me vi sus ben dra dar biau ti

su Pa lan gos tu riz mo in for ma ci jos centru: pa teik ti in for ma ci ją apie sa ve, o jai pa si kei tus, pra šo me apie tai ir mus in for muo ti. Esa me at vi ri vi siems – infor ma ci ja į mū sų in ter ne ti nę sve tai nę yra tal pi na ma ne mo ka mai. Ga li me pasiū ly ti ir mo ka mos re kla mos – ba ne rius tin kla py je, taip pat mū sų lei džia muo se lei di niuo se ar že mė la piuo se. ■

„TRA DI cIš KAI LAN Ko mIAU SIoS VIE ToS KIEK VIE NAIS mE TAIS – ToS PA čIoS: BI RU TėS

PAR KAS, GIN TA Ro mU zIE JUS, J. BA SA NA VI čIAUS GAT Vė IR Jū RoS TIL TAS. TARP NAU Jų Jų

LAN Ko mų oB JEK Tų – KoN cER Tų SA Lė, mU zI KI NIS foN TA NAS, NAU Jo JI SPoR To SA Lė.“

Visi keliai veda į Palangos TIc.

Šiai vasarai daug dėmesio TIc kolektyvas skyrė informacijos apie centrą sklaidai.

–SukokiomisnaujovėmisTIClankytojuspasitikotešįvasarossezoną?

– Vi siš kai nau jų pa slau gų šį va saros se zo ną ne siū lo me. Dau giau pastan gų de da me jau ir per nai siū ly tai pa slau gai – ne mo ka mai eks kur si jai po Pa lan gą. Ją ve da me lie tu vių ir rusų kal bo mis, apie mies tą ir jos įžymy bes ga lė si me pa pa sa ko ti ir an gliškai. To kios eks kur si jos vyks ta kar tą per sa vai tę. Pir mą ją to kią eks kur si ją su ren gė me po Jo ni nių. Eks kur si ja po Pa lan gą yra ne mo ka ma, bet į ją rei kia už si re gist ruo ti tel. (8 460) 48 811.

Kaip ir iki šiol, ak ty viai siū lo me eks kur si jas po pa jū rį – Ne ri ją (Ni dą), Kur šių ne ri ją, į Klai pė dos del fi na riumą ir Di no zau rų par ką, Ne mu no deltą. Į pas ta rą ją ne tik nu ve ža me, bet ir siū lo me po ją su lai ve liu pa plau kio ti, vie tos žve jų su gau tą žu vį pa ra gau ti. Ga li me Pa lan gos po il siau to jams pasiū ly ti nu vyk ti ir pas kai my nus latvius – į Lie po ją pa si gė rė ti me di nių var go nų kon cer tu. Ži no ma, to kios iš vy kos kai nuo ja. Pa vyz džiui, su augu siam žmo gui eks kur si ja į Klai pėdos del fi na riu mą ir Di no zau rų par ką kai nuo ja 45 eu rai. Į Ne rin gą – 30 eurų, eks kur si ja į Že mai ti jos lan ko mas vie tas – 28 eu rai, į Ne mu no del tą – 45 eu rai, Lie po ją – 40 eu rų. Vai kams iki 12 me tų, pen si nin kams ir ne įgalie siems, pa tei kus pa žy mė ji mą, taiko mos nuo lai dos. To kios eks kur si jas trun ka be veik vi są die ną.

Šiai va sa rai daug dė me sio sky rė me in for ma ci jos apie mū sų cen trą sklai dai – esa me še šio mis kal bo mis (lie tu vių, ru sų, an glų, vo kie čių, lat vių ir len kų) iš

„Su si šne ka me ir su ja po nais, ir su kurč ne by liais – vi sais“

lei dę lei di nį „My liu Pa lan gą“. Ja me gali ma ras ti nau jau sią in for ma ci ją, ką šiemet siū lo Pa lan ga. Jau pa ke liui yra mūsų nau ji že mė la piai. Jie bus itin de ta lūs, su lanks to mi – kiek vie nas ga lės at ras ti juo se tai, kas įdo mu ir rei ka lin ga.

– Ko kias ku ror to vie tas Pa lan gos svečiaidažniausiaiaplanko?Kuriosgalbūtnėradaritinpopuliarios,betjūspatariateaplankyti?

– Tra di ciš kai lan ko miau sios vie tos kiek vie nais me tais – tos pa čios: Bi rutės par kas, Gin ta ro mu zie jus, J. Ba

sa na vi čiaus gat vė ir Jū ros til tas. Tarp nau jų jų lan ko mų ob jek tų – Kon cer tų sa lė, Mu zi ki nis fon ta nas, nau jo ji Spor to sa lė. Į kai ku riuos ren gi nius šiuo se objek tuo se bi lie tai bus mo ka mi, bet da lis ren gi nių bus ne mo ka mi, tad ti kiu, kad mies to sve čiai mie lai pa si nau dos to kia ga li my be.

Pa lan go je la bai po pu lia rūs dvi račių ta kai. Ga li ma at si vež ti į ku ror tą sa vo dvi ra čius, ga li ma ir vie to je iš sinuo mo ti. Ir la bai įvai rius – ir dvi račius, ir tri ra čius, ir ke tur ra čius.

–ArPalangosTICgalimaįsigytibilietusįrenginiusKoncertųsalėjeiruniversaliojeSportosalėje?

– Kol kas to kios pa slau gos ne siū lome. Bi lie tai į Kon cer tų sa lė je vyks tančius ren gi nius par duo da mi per in ter netą ar Kon cer tų sa lės ka so se.

Mes cen tre par duo da me bi lie tus kelio nei ka ta ma ra nu iš Klai pė dos į Ni dą. Pa ke liui jis su sto ja Juod kran tė je. Pas mus bi lie tų la bai po pu lia riai pra mo gai ga li ma įsi gy ti su nuo lai da. ►

Jei gu vi si ke liai va sa rą ve da į Pa lan gą, tai jie daž niau siai ve da ir pro Pa lan gos tu riz mo in for ma ci jos cen trą (TIc), į ku rį kas dien plūs te li ku ror-to sve čių vir ti nės. Pa slau gių TIc dar buo to jų įvai rias pal viai lan ky to jai tei rau ja si vis ko: net pra šo su ras ti tar pu ka riu Pa-lan go je ta ria mai gy ve nu sius gi mi nai čius. „Sten gia mės pa-gal sa vo jė gas pa dė ti vi siems“, – sa kė lai ki nai ei nan ti TIc di rek to rės pa rei gas Egi di ja SMI LIN GIE Nė.

Svečiuojamės Palangoje

Palangos turizmo informacijos centro laikinoji direktorėEgidija Smilingienė.


ENSwing by Palanga’s Tourism and Information center for your trip adviceIf all roads in summer lead to Palanga, then they definitely crisscross at Palanga’s Tourism and Information center, where Egidija, mindaugas, Alma and Jonas will shower you with lots of information on the activities in Palanga and its vicinities. “We are trying to help all visitors with a smile on our faces,” says Egidija Smilingiene, the interim director of the center. And, well, some the queries the staff hears here can be rather off-kilter. “Some foreigners insistently ask us to find their distant relatives who lived here in the interwar period,” says Egidija. The center invites all to sign up for a free Palanga excursion by calling +370 460 48811, also enroll in paid excursions to Nerija (Nida) on the picturesque curonian Spit, Klaipeda Dolphinarium or Dinosaur Park. Excursions to the River Nemunas delta are also available. Ticket discounts apply for children, retirees and disabled persons. “Among Palanga’s most visited sightseeing spots are the Botanical Park, Amber museum, J. Basanavicius Promenade, the singing musical fountain and the Sea Bridge,” she says. If you speak mandarin or Japanese and are worried about the communication, the staff will calm you down: “We know a little bit of virtually any language and when we lack words, gestures, mimics and smiles work wonders,” claim the center employees, the busy summer bees.


–KokiabuvoJūsųjaunystė?Arva sa ras leis da vo te Pa lan go je?

– Ma ma atos to gau da ma vi suomet ma ne kar tu pa si im da vo į Pa langą. Vė liau, stu di jų me tais, su kur so drau gais at vyk da vo me į Pa lan gą rude nį, kuo met jū ra dar bū da vo šil ta, o Pa lan ga iš tuš tė ju si ir vis kas, re gis, pri klau sy da vo mums… Nuo tų laikų man Pa lan ga sie ja si su mau dynė mis aud rin go je jū ro je, kla jo nė mis po nak ti nį par ką ir bū ti nai sau lės paly dė ji mu ant til to. Kuo met pa su kau ak to rys tės ke liu, prie Pa lan gos ma ne pri ri šo po ezi jos va ka rai Bi ru tės kal no pa pė dė je. Ne pa mirš ta mas pa lai mingas bu vi mas to je erd vė je… Žie mos Pa lan ga man sie jo si su bib lio te ka ir nuo sta biu Pa lan gos žmo gu mi – Audra Lu kaus ky te. Džiaug da vo mės, kai ji po pa si ro dy mo pa sa ky da vo: „Kai tu rė si te nau ją pro gra mą, bū ti nai praneš ki te“. Tai reikš da vo pa ža dą, kad ir vėl tu rė si me su si ti ki mo su dva si niu Pa lan gos eli tu ma lo nę. A. Lu kausky tė bu vo tų ren gi nių sie la… Me ninin kui yra svar bi kū ry bos erd vė – ji at ve ria ta ve ki tiems, bet tuo pa čiu ir at ve ria ta ve. O da bar jau ke lin tą va sarą di džiu lį kū ry bos džiaugs mą pa ti riu „Ra my bės“ klu bo sce no je, kur ren kasi ypa tin gai sub ti li pub li ka. Štai ir šią va sa rą su ko le gė mis čia pa si ro dy si me su spek tak liu ,,24 va lan dos iš mo ters gy ve ni mo“ (pa gal S. Cvei go no ve les).–Aktoriausprofesijareikalauja

daug jėgų, pastangų ir ištvermės.Ar niekada nesigailėjote pasirinkusišįgyvenimokelią?

– Ne, ne si gai lė jau. Gy ve nau Kauno prie mies ty je, to li nuo me no. Ir man ak to rys tė bu vo tar si ne ap čiuopia ma sva jo nė. Bet mo ky to jai ak tyviai ma ne įtrau kė į mo kyk los ren ginius, tad gan anks ti su pra tau, ko kiu ke liu no rė čiau ei ti. Die vas iš tie sų bu vo man ma lo nus ir siun tė daug pui kių mo ky to jų, ku rie ge ra no riš kai krei pė ma ne sva jo nės link. –Gal jūsų atmintyje yra išlikę

pirmųjų pasirodymų Palangojeįspūdžiai?

Kuriu, vadinasi, gyvenu


„Įmes ki me pi ni gė lį į jū rą ir su kal bė ki me mal de lę: „No riu vėl su grįž ti į Pa lan gą...“

– Pir mie ji ma no pa si ro dy mai buvo Bi ru tės kal no pa pė dė je. Ten tra diciš kai Lie tu vos fil har mo ni ja va sa romis reng da vo li te ra tū ri nius va ka rus, ku riuos žiū ro vai la bai mė go. Dauge lis net ir atos to gas de rin da vo prie tų va ka rų. Di di ma lo nė bu vo ne tik artistauti, bet ir klau sy tis ki tų. Ta sak ra li erd vė at ver da vo vi sų šir dis ypa tin gam žo džio iš ta ri mui, klau symui, gi liam pa si nė ri mui į li te ra tū rą. Jau di nan čiai va ka ro ji mo at mos fe rai skleis tis pa dė da vo paukš čių čiul besys, me džių šna rė ji mas, jū ros ošimas, be si lei džian čios sau lės žais mė ant žmo nių vei dų…

Lai mė jaus ti, kad ati džiai ta vęs klau so. Atos to gau jan tis žmo gus tik ir ga li sau leis ti pra ban gą nie kur nesku bė ti ir vi sa esa tim pa si ner ti į sielos iš gy ve ni mus – bū ti čia ir da bar, per smelk tam gro žio il ge sio, mąs tant apie grei tai bė gan tį lai ką, gy ve ni mo tra pu mą. Vė liau su dau gy be pro gramų te ko pa tir ti artistavimo džiaugsmą Gin ta ro mu zie jaus ži di nio me nėje ar te ra so je. O kur dar vi sų ak to rių la bai lau kia mos gast ro lės Pa lan gos mo kyk los sce no je. At va žiuo da vau su Šiau lių dra mos te at ru, vė liau su Kauno dra mos te at ru.

Bū ta dau gy bės sma gių aki mir kų – die nas leis da vo me prie jū ros, va ka rais vai din da vo me, po to bi čiu liau da vomės su dai li nin kais, mu zi kan tais. ►

◄ Dis ku si jos apie me ną iki pa ryčių, daž nai ir ko po se, tad, sau lei tekant, ner da vo me į jū rą, o jau ta da eida vo me mie go ti. Ste buk lin gas lai kas!–Ar teko scenoje patirti kokių

linksmųnutikimų?– Ko tik ne bū ta… Vie nas gra žus

pri si mi ni mas. Ma ne vi sa da trau kė dai lė. Ne at si tik ti nai, ko ge ro, ir mano vy ras yra dai li nin kas. Nuo stu dijų lai kų bi čiu lia vau si su dai li nin kais. Gra ži drau gys tė sie jo su Gin ta re Uo gin tai te, ku ri tu rė jo stu di ją sa vo tė vų (dai li nin kų Bro nės ir Bro niaus Uo gin tų) na muo se. Kaip tik gastro lia vo me su Šiau lių dra mos te at ru. Spek tak ly je ,,Mei lė po guo bo mis” (J. O’Nilo pje sė) vai di nau sa vo my li mą Abės vaid me nį. Gin ta rė vi sus draugus su agi ta vo at ei ti pa si žiū rė ti. Spektak lis vi siems pa ti ko, o ma ni mi buvo su ža vė ti, tad su tar ti nai nu spren dė ta py ti ma no por tre tą. Pa sky rė me tam vi są die ną. Fan tas tiš ka die na – dis kuta vo me, šė lio jo me, aš skai čiau po eziją, o jie ma ne ta pė, pie šė. Pa me nu, kad bu vo tik rai gra žių dar bų pa da ryta. Bet aš ne iš drį sau pa pra šy ti, kad jie man tuos pa veiks lus pa do va no tų. Kai po ke lių me tų Gin ta rės pa pra šiau, ji pa sa kė, kad jos ta py tas ma no por tretas pa ti kęs vie nam pran cū zui ir ji jam par da vu si. Ką gi, por tre to ne tu riu, bet tu riu ką pri si min ti.–Kokia publika renkasi į jūsų

pasirodymus?– Te at rą my lin ti ir te at ru be si do

min ti. Į te at rą daž niau siai ei na tie, ku rie no ri pra smin gai pra leis ti va karą, ti ki, jog te at re pa tirs ge rų emo ci jų, pa si sems ener gi jos, iš min ties, vil ties. Pa lan gos pub li ka pui ki – juk atos togos su tei kia ga li my bę at si pa lai duo ti, mė gau tis va ka ru, pa si ner ti į te at rinius iš gy ve ni mus pil nu mo je…–Kadapradėjotekurtisavoka

merinesprogramas?– Stu di jų me tais li te ra tū ri nėms

pro gra moms po stū mį, ko ge ro, ga vau iš sce nos kal bos dės ty to jos Ste fos No se vi čiū tės. Ji kur da vo po eti nius spek tak lius. Tuo me tu tai bu vo be galo po pu lia ru. Tik riau siai ne bu vo nė vie no re ži sie riaus, ku ris ne bū tų šiam žan rui ati da vęs duok lės. Po eti nė je erd vė je sklei dė si ir ei liuo tos Jus ti no Mar cin ke vi čiaus dra mos. Nors Šiaulių dra mos te at re tu rė jau daug vaidme nų, bet kaž kas tur būt lik da vo neiš sa ky ta sce nos erd vė je. Ta da drau ge su pui kiu džia zo pia nis tu, pui kiu impro vi za to riu mi Sau liu mi Šiau čiu liu ir su kū riau sa vo pir mą li te ra tū ri nęmu zi ki nę pro gra mą ,,At min tie kar ti, būk sal di” pa gal Bi ru tės Bal tru šai tytės ei les. Pra dė jo kvies tis bib lio te kos, kul tū ros cen trai. Daug pa ke lia vo me po Lie tu vą. Taip ir užsisukau ka meri nė je te at ro raiš kos erd vė je. –Kokiopoeto,muzikoarrašy

tojokūrybaJumsimponuoja?– Bū tų sun ko ka iš skir ti kaž ku rį vie

ną. Vi sus bu vau įsi my lė ju si. Ypač mane su krė tu si yra Si gi to Ge dos po ezi ja. Su jo kū ry ba ir šian dien ke liau ju. Ir ne tik su jo… Hen ri kas Ra daus kas, Henri kas Na gys, Mi ka lo jus Kon stan ti nas Čiur lio nis, Ie va Si mo nai ty tė, Ed vardas Gry gas, Vin cas Ku dir ka, My ko las Kle o pas Ogins kis, Čes lo vas Mi lošas… Vi sus bū tų sun ku ir iš var din ti.–Gyvenatepajūryje,Klaipėdo

je.Ką jums reiškiaBaltijos jūra?Arji jums–kūrybosar įkvėpimošal ti nis?

– Aud rin ga jū ra man su tei kia energi jos. Tas to lis, ža di nan tis be ga li nį il ge sį, ma nau, di de lei da liai žmo nių – at gai va sie lai ir įkvė pi mo šal ti nis. – Kokios vasaros būna akto

riams? Ar tai atsipalaidavimo irramybėsmetas,arpriešingai–didžiausiasdarbymetis?

– Dar bo už ten ka. Bet ne be rei kia ei ti į pa skai tas (V. Ko chans ky tė yra Klai pė dos uni ver si te to do cen tė – aut.). Ren gi niai ne kas dien. Ga li ma iš si miego ti ir pa si mė gau ti bu vi mu na muo se. Man tai ma lo naus po il sio aki mir kos, nes daug ten ka ke liau ti. Bet ke lio nės ir gi tei kia džiaugs mą gė rė tis įvai riais gam tos kai tos niu an sais, ben drys te su dau gy be įdo mių žmo nių.–KaipJūsatsipalaiduojate?Ar

turitesavomėgstamųritualų?– Man svar biau sia yra ge rai iš si

mie go ti. Jei ne rei kia sku bė ti nors vie ną die ną, tai aš vi siš kai at sta tau ener gi ją.– Esate įvairių kamerinių pro

gramų kūrėja. Kokiai temai šiaismetaisskyrėtedėmesį?

– Šiais me tais nau ją te mą pa dik tavo Plun gės mu zie jaus di rek to rius. Jis pa pra šė su kur ti pro gra mą Tarp tau ti nei mu zie jų nak čiai „Mi ka lo jus Kon stanti nas Čiur lio nis Plun gė je“. Aš pa pildžiau „Mei lės švie so je“.

Dar bas bu vo įdo mus – su ži no jau daug nau jo apie Plun gę, nuo tai kin gų Čiur lio nio vai kys tės pa ty ri mų, jaudi nan čių mei lės So fi jai iš gy ve ni mų. Džiau giuo si, kad drau ge su dai ni nin ku Liu du Mi ka laus ku bei pia nis te Vir gi nija Un gu rai ty te tu rė jo me pro gą su kur ti įdo mią pro gra mą. – Esate UNICEF geros valios

ambasadorėLietuvoje.Kaip Jūsų

gy ve ni me at si ra do ši kil ni mi si ja?– Šias pa rei gas man pa siū lė UNICEF

Lie tu vos na cio na li nio ko mi te to vyk domo ji di rek to rė Jo vi ta Ma jaus kai tė. Tai – ir įpa rei go ji mas skleis ti ži nią apie šią pra smin gą, pa sau liui rei ka lin gą veiklą Lie tu vo je, ir vi suo me nės pi lie ti ni mo pro ce sas – jei no ri me bū ti Eu ro pos ir pa sau lio žmo nė mis, tu ri me pri si im ti ir pa rei gą drau ge spręs ti pro ble mas. Su UNICEF Lie tu vos na cio na li niu ko mite tu ke liau ju į mi si jas. Tai, ką pa ma tau skur džiau sio se pa sau lio vals ty bė se, ne tik su kre čia, bet ir do va no ja supra ti mą, jog mes gy ve na me ro ju je ir skųs tis ne tu ri me dėl ko. Ži no ma, sąvo kai „ge riau gy ven ti“ ri bų nė ra ir tai ska ti na gra žin ti sa vo gy ve ni mą, ta čiau tai ga li ma da ry ti su džiaugs mu, ne siskun džiant, ne vir kau jant, kaip mes blo gai gy ve na me.–Jūsų vyras – garsusLietuvos

skulptorius Arūnas Sakalauskas.Ar dviem meniškoms sieloms nebūnasunku?

– Kaip tik joms dviem ge riau! Mes vie nas ki tą su pran ta me ir pa pildo me. Gy ve na me me nu ir abiems tai tei kia daug džiaugs mo. –Papasakokiteapiesaveirbuitį,

galturitekokiųpomėgiųaraistrų?– Tu riu aist rą dar bui. Mėgs tu bi

čiu liau tis, ke liau ti, o jei dar šiuos du da ly kus pa vyks ta su de rin ti – ide a lu! Mėgs tu skai ty ti kny gas. Pa tin ka gražiai gy ven ti, gra žin ti sa vo na mus ir ap lin ką. La bai my liu gė les, pa tin ka, kai jų yra pil ni na mai, tad su pro fe sija man tik rai pa si se kė! –Esatežavimoteris.Kieklaiko

skiriate savo išvaizdos puoselėjimui, ar mėgstate grožio procedūras,saulėsvonias?

– Kal bant apie gro žį, tu riu pa saky ti, jog iš ori nis gro žis yra ne at sie jamas nuo vi di nio.

Svar biau sia yra ta vo vi dus – geru mas, eru di ci ja, in te li gen tiš ku mas, in te lek tu a lu mas, kul tū rin gu mas, išsi auk lė ji mas. Ta vo iš orė at spin di tavo vi dų. Kaip ir mi nė jau, man la bai svar bu yra iš si mie go ti. Sau lės va sa rą no ri si, ta čiau ne pik tnau džiau ju. ►

Te at ro, te le vi zi jos, ki no ir po ezi jos ak to rė, Te at ro są jun gos ir me no kū rė jų aso cia ci jos na rė, Klai pė dos uni ver si te to Hu ma ni–ta ri nių moks lų fa kul te to (LfR – lie tu vių fi lo lo gi ja ir re ži sū ra) sce–nos kal bos dės ty to ja, UNIcEf Ge ros va lios am ba sa do rė, lie tu–viš ko jo žo džio puo se lė to ja ir sklei dė ja. Tai – tik ke le tas ak to rės Vir gi ni jos Ko chans ky tės veik lų ir ta len tų. Bet ži no ma sce nos meist rė yra ir di de lė Pa lan gos my lė to ja. Tad šis in ter viu – apie V. Ko chans ky tės mei lę Pa lan gai.

Vir gi ni ja Ko chans ky tė – te at ro, te le vi zi jos, ki no ir po ezi jos ak to rė, Klai pė dos uni ver si te to Hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te to sce nos kal bos

dės ty to ja, UNIcEF Ge ros va lios am ba sa do rė.

TAI, Ką PA mA TAU SKUR–DžIAU SIo SE PA SAU LIo VALS Ty Bė SE, NE TIK SU KRE čIA, BET IR Do–VA No JA SU PRA TI mą, JoG mES Gy VE NA mE Ro JU JE IR SKųS TIS NE–TU RI mE DėL Ko...

STU DI Jų mE TAIS SU KUR So DRAU GAIS AT VyK DA–Vo mE į PA LAN Gą RU DE Nį, KUo mET Jū RA DAR

Bū DA Vo šIL TA, o PA LAN GA Iš TUš Tė JU SI IR VIS KAS, RE GIS, PRI KLAU Sy DA Vo mUmS… NUo Tų LAI Kų

mAN PA LAN GA SIE JA SI SU mAU Dy Nė mIS AUD RIN–Go JE Jū Ro JE, KLA Jo Nė mIS Po NAK TI Nį PAR Ką IR

Bū TI NAI SAU LėS PA Ly Dė JI mU ANT TIL To.

V. Kochanskytė: „Audringajūra man suteikia energijos.“


◄ Tu riu sau są odą, tad nau do ju įvai rius drė ki na mus kre mus, vei do kau kes. Kar tais ap si lan kau pas kosme to lo gę. Gra ži nant sa vo iš orę, la bai svar bu iš lai ky ti sai ką. Kai per daug nu tols ta ma nuo na tū ra lu mo, kai akis ba do per dė to gra ži ni mo si re zul ta tai, ta da jau ir ne be gra žu pa si da ro.–Arturitekokiųmoteriškųsil

pnybių?– Aus ka rams, apy ran kėms tai jau

tik rai, taip pat leng viems, bal tiems rū bams va sa rą, bet vis gi di džiau sia sil pny bė – kve pa lai! Jais ga liu net ap si pil ti ir vis tiek ne bus per daug! Jei gu kas ma ne dopinguoja ir to nizuo ja prieš iš ei nant į sce ną, tai tik rai kve pa lai…–TobulavasarapagalVirginiją

Kochanskytę?– Gė lių, me džių žy dė ji mas, kve pė

ji mas, ke lio nės, įdo mūs žmo nės, geros emo ci jos, tei gia mos min tys. Ir dar – be įdo maus kū ry bi nio dar bo jau nei va sa ros, nei žie mos ne įsi vaiz duo ju… – Spektakliai pareikalauja ne

mažainervinės įtampos.Kaipkovo ja te su stre su?

– Pri va lu pa tei sin ti žiū ro vo lū kesčius, ku riuos jis puo se lė ja at ei da mas į su si ti ki mą su ta vi mi. Įtam pa, iš ties, yra di de lė. Iki pas ku ti nės mi nu tės tu dir bi tam, kad te sė tum pa ža dą, ku rį duo di, pa kvies da mas žiū ro vą į ren ginį. Tu ne ga li ap vil ti, tai la bai di džiu lė at sa ko my bė. Ta čiau, jei vi sa tai pavyks ta iš pil dy ti – džiaugs mas di džiulis! Aš esu lai min ga, kad gy ve ni me da rau tai, kas man pa tin ka. Ma no pro fe si ja tei kia man daug džiaugs mo.– Kodėl tiek daug energijos ir

jėgųatiduodatesavoprofesijai?– Aš ne įsi vaiz duo ju kaip bū tų ga

li ma ki taip. Kuo dau giau ati duo di, tuo dau giau su grįž ta.–Aresatesveikosmitybosšali

ninkė?– Tik rai taip. Abu su vy ru sten gia

mės var to ti kuo dau giau eko lo giš ko mais to, gy ven ti svei kiau. Daug valgo me vai sių, dar žo vių. Ry tais ge riu van de nį su cit ri na. At ro do, jog jis ne tik at gai vi na, bet ir iš va lo or ga niz mą, su tei kia ener gi jos. –JūsųpalinkėjimasPalangai?– Lin kiu, kad Pa lan ga ir to liau

gra žė tų, bet, kad nau jo vės ne už gož tų tų vi sų gro žy bių, ku rios per šimt mečius yra su kur tos gam tos ir žmo gaus. Lin kiu nau jų idė jų, ku rios ne tik kuo dau giau po il siau to jų pri kvies tų į Palan gą, bet ir nuo la ti niam gy ve ni mui čia pa vi lio tų.

La bai lin kė čiau Pa lan gai di de lio van dens at rak cio nų par ko! Lin kiu vi siems at vyks tan tiems pa tir ti čia dau gy bę ge rų emo ci jų ir kad ne kartą šir dys iš tar tų: ,,Su stok, aki mir ka ža vin ga!“ Kad bū ti nai sku bė tų ant til to įmes ti pi ni gė lį į jū rą su už bū rimo mal de le, ku ri pa dė tų vėl su grįž ti į Pa lan gą. ■

ENchuck a coin into the sea and say a little prayer: “I want to come back to Palanga...”A prominent theatre and cinema actress, stage language teacher at Klaipeda University, UNIcEf’s Good Will ambassador and a big-time cherisher of the Lithuanian language and culture are among a few descriptions for Virginija Kochanskyte, who, among these occupations, is a big lover of Palanga. “Back in the day, my mom would always take me for holidays to Palanga. Later, studies would take me here along with peers. We’d come here before high season or right after it. And when I became an actress, my path meandered to the foothills of Birute mountain, where I’d read poetry. And in winter, I’d read it at the Palanga Library along with a wonderful person in Palanga, Audra Lukauskyte,” Kochanskyte reminisces. for the last few years, the muse has taken her to the culture club Ramybe, which attracts an extremely subtle audience. Being a Klaipedian, the vivid artist can-not underestimate the colossal advantage of living at sea. “It, especially a stormy one, charges me with energy. The offing stokes memories and refreshes the soul and serves as a source of inspiration,” Kochanskyte says. for those bidding goodbye to Palanga, she has a piece of advice: “chuck a coin from your pocket into the sea and, among all the other wishes, do say a short prayer: ‘I want to come back here…’”

V. Kochanskytė: „Jaučiu silpnybę auskarams, apyrankėms tai jau tikrai, taip pat lengviems, baltiems rūbams vasarą, bet visgi didžiausia silpnybė – kvepalai!“

KULTŪRoS cENTRo „RAMyBė“ VASARoS RENGINIŲ REPERTUARAS

www.klubasramybe.lt, tel.: 8 648 46 042, el. p. [email protected]


KAR TU SU SA Vo mo KI NIU DEI VIU (NoR VI LU) TU Rė Jo mE KoN cER Tą KLAI Pė Do JE. TAIP NU TI–Ko, JoG Aš PA DAI NA VAU IR Iš ėJAU PAIL Sė TI. JIS LI Ko PIL NU Tė Lė JE ScE No JE IR GIR DžIU SA Ko:

„Aš JUmS PA PA SA Ko SIU APIE SA Vo PRo fE So RIų ANEK Do Tą”. Aš KLAU SAU SI įTEm PęS AU SIS IR

GIR DžIU: „EGIP TAS. AR cHE o Lo GAI AT LIE KA SA-Vo DAR BUS, KA SI Nė JA IR AT KA SA SAR Ko fA Gą.

ATI DA Ro, o JA mE GU LI TU TAN cHA mo NAS. STAI GA JIS PA KE LIA GAL Vą IR KLAU SIA: „AR KA–

NIA VA DAR DAI NUo JA?..

◄ Da ly va vau nuo an tro veiks mo ir kiek pri si me nu, vis kas pra ėjo la bai šau niai. Tai čia toks vie nas ne di de lis links mas ma no epi zo das. Kaž ko dėl kai ver ti na mas dai ni nin ko dar bas, visuo met no ri ma, kad tai bū tų su sie ta su ge ra nuo tai ka. Jei pa žvelg tu me į dai na vi mo pri gim tį, ko dėl žmo gus dai nuo ja – jis tą at lie ka ne tik kai jam links ma, bet ir kai liūd na. Aš ma nau, jog ne dai nuo jan čio žmo gaus nė ra. Jei gu ne dai nuo ja ma bal su, tai dainuo ja ma min ti mis. Ge rai ka da linksma, bet bū na ir ne la bai…–Aržinomumasbeišlovėpade

dakasdieninėsesituacijose?– Ži no ma tas ži no mu mas jau čia

mas, ypač bū nant Pa lan go je. Esu šio mies te lio gy ven to jas, tai dau ge lį pažįs tu aš ir dau ge lis pa žįs ta ma ne. Ir pro fe si ja to kia, kur tau ant kak tos para šy ta, kas tu toks esi. Be abe jo nės, bū na sma gu, kai žmo nės pa si svei kina su ta vi mi, su ge rais pa lin kė ji mais pa si la bi na ar pa lin ki ge ros die nos. Tai yra pro fe si ja, tai ne ma no pri valu mas. Sce no je bū ni tu vie nas, o ta vo au di to ri ja bū na šim ti nė, tūks tan ti nė, o gal net ir de šim tūks tan ti nė.– Papasakokite, kur gimėte ir

kokiekeliaiJusatvedėįPalangą?– Sa ky čiau, jog vis kas yra su sie ta

su Pa lan ga. Aš esu gi męs Klai pė do je. Man te ko bū ti vie nos ka den ci jos Lietu vos Sei mo na riu. Pas kui ne sėk mingai ba lo ti ra vau si Pa jū rio apy gar do je – tai bu vo Pa lan ga, da lis Klai pė dos ir Ne rin gos mies tas. Man tek da vo daž nai lan ky tis pas tė vus Pa lan go je. Čia kon cer tuo da vau, bū da vo me tas, kuo met rin ki mi nės kam pa ni jos metu pra leis da vau net iš ti sas sa vai tes – su si ti ki mai su žmo nė mis ir vi sa ki ta, ta me tar pe ry šiai su Klai pė da, su uni ver si te tu. Na, ir dirb da mas Vilniu je, Na cio na li nia me ope ros ir bale to te at re bei Mu zi kos aka de mi jo je, aš su lau kiau pa siū ly mo dirb ti Klaipė dos uni ver si te te. Aš ir ma no žmona. Pa svars tęs pa siū ly mą pri ėmiau. Pra džio je taip ir va ži nė da vau – pu sę sa vai tės pra leis da vau Vil niu je, pu sę sa vai tės Klai pė do je, bet ga liau siai aš pa var gau taip gy ven ti. Tai gi, mano at si dū ri mas Pa lan go je su sie tas ne tik su tuo, jog čia gy ve no ma no tė vai, bet ir ma no veik la. Da bar jau esu tikras pa lan giš kis!–Arpakankamaiankstisupra

tote, jog gyvenimokelią siesite sumuzika?

– Oi, ne! Aš kaip tik il gai ne supra tau. Nie kuo met ne gal vo jau tap ti dai ni nin ku, ma no no ras bu vo tap ti chi rur gu, me di ku. Mo kiau si la bai vidu ti niš kai. Tuo me tu įsto ti į Kau no me di ci nos uni ver si te tą bū da vo la bai sun ku, la bai di de li kon kur sai.

Su gal vo jau pla ną, jog sto siu į Kau no ve te ri na ri jos aka de mi ją, o po pir mo kur so be sto ja mų jų eg za mi nų leng vai per ei siu į me di ci ną. Taip at

si ti ko, kad ta Ve te ri na ri jos aka de mi ja gar sė jo la bai pui kiu pro fe sio na laus ly gio vy rų cho ru. Ten ma ne pa kvie tė dai nuo ti. At si tik ti nu mo ar ma no laimin gos žvaigž dės dė ka, ma ne iš gir do mū sų dai nius Kip ras Pet raus kas, kuris man pa siū lė sto ti į Mu zi kos akade mi ją. Ma to te, taip tar si sa vai me susi dė lio jo, esu toks, koks da bar esu ir sa vęs ki to je pro fe si jo je net ne ma tau. – Papasakokite apie tamsiąją

scenospusę–arištiespoblizgučiųšleifuslepiasibegalinėkonkurencija,pavydas?

– Kur, jū sų ma ny mu, kon ku renci jos nė ra? Aš ma nau, kad jos gausu vi sur, net ir žur na lis ti ko je jos yra pa kan ka mai, kaip ir vi so se sri ty se. Tai yra ge rai, ji pri va lo bū ti. Svei ka kon ku ren ci ja yra ge ras va rik lis, ku ris pri ver čia ta ve ne nu rim ti pro fe si jo je.

Man il gą lai ką te ko bū ti Vil niaus mu zi kos aka de mi jos Dai na vi mo kated ros ve dė ju. Vie no po kal bio me tu su ži no mu dai ni nin ku Vla di mi ru Prud niko vu dis ku ta vo me, kiek iš tuo me tu 72 be si ruo šian čių tap ti dai ni nin kais, iš ties taps tik rais dai ni nin kais? Jis pa sa kė, jog, ko ge ro, taps tik ko kie 7, o aš sakiau, kad 8. Vė liau, jau po kiek lai ko, pa sa ko jau apie tą mū sų po kal bį rek toriui, ta čiau jo vei de ne ma čiau jo kios nuo sta bos, nes jei iš tų, ku rie sto ja į me di ci ną bū tų 10 pro cen tų pui kių medi kų, iš žur na lis ti kos bū tų 10 pro cen tų ge rų žur na lis tų, tas pats eko no mi ko je, va dy bo je, tei sė je, tai mes vaikš čio tu me la bai aukš tai iš kė lę gal vas.

Kon ku ren ci ja pri va lo bū ti. Aš manau, jog kiek vie nas žmo gus pri va lo my lė ti sa ve, bū ti na tai da ry ti. Nema nau, jog tai yra blo gas bruo žas. Egoiz mas yra blo gai, o sa ve my lė ti rei kia, taip pat ir sa vo pro fe si ją, ir savo dar bą, ir džiaug tis re zul ta tu, ku ris yra pa sie kia mas. –Arnepasitaiko trumpų liūde

sioakimirkų,kaipagalvojate,kaddarneviskas išdainuota,o laikas,kaip tas mūsų Palangos kurortosmėlis,greitaislystatarppirštų?

– Pa ste biu, jog sce nos žmo nės – dai ni nin kai, ak to riai, ku rie yra su laukę bran daus am žiaus, mėgs ta žiū rė ti į sa vo jau nys tės nuo trau kas, klau sy tis įra šų. Ne su me luo siu, ta čiau aš pats nie ka da ne žiū riu sa vo lai dų ir neklau sau sa vų įra šų. Man svar biau sia yra tai, ką aš da rau da bar. Džiau giuosi kiek vie na die na, o kad kaž kas buvo – la bai ge rai, lie ka pri si mi ni mas. Tiek me tų esu sce no je, o kiek ten vis ko bū ta! Jei pra dė čiau nar plio ti, ko ten bu vo dau giau – ar ge ro, ar blogo… Vis ko bu vo, bet ge ro – dau giau.– Ar yra dalykų, kurių Jums

trūkstaikivisiškoslaimės?– Lai mės są vo ka – toks da ly kas…

Aš ne lai kau sa vęs ne lai min gu žmogu mi. Vien dėl to, kad aš ga liu sa ve reikš ti sa vo pro fe si jo je, tai, ma nau, yra la bai daug.

– Ar pastebite skirtumų tarpanųiršiųlaikųpublikos?

– Be abe jo. Jie – aki vaiz dūs. Dabar yra la bai daug ko mer ci jos, ir ne tik ma no pro fe si jo je. Te at ro spek takliai, ben dra vi mas, pro duk ci jos termi nas… Man tai yra ne tiek to li ma, kiek ne pri im ti na. Jei gu žvelg tum, kas bu vo prieš 30 me tų, tai dar bo bu vo tiek daug, jog no rė da vo si pail sė ti, dabar la bai daž nas sce nos žmo gus ieško dar bo, lau kia ka da jis bus pa kviestas, ar bus rei ka lin gas.–Jūsųklausytojai–intelektualaus

muzikosskoniogerbėjai.Aryraamžiausgrupės,ypačmėgstančiosJūsųkoncertus?Arjaunimasšiais laikaisneitindomisiklasikinemuzika?

– Aš gal vo ju, kad ma no klau sy to jas yra dau giau vy res nio am žiaus žmogus. Su sa vo mo ki niu Dei viu bu vo me pa ruo šę mu zi ki nę pro gra mą, tu rė davo me la bai daug kon cer tų. Jo at ei da vo klau sy ti jau ni mas, o ma nęs at ei da vo pa klau sy ti vy res nio am žiaus žmo nės.

Sau sio mė ne sį lan kiau si Jung ti nė

se Vals ti jo se, ten te ko kon cer tuo ti lietu vai čiams. Aiš ku, jog į kon cer tus atėjo vy res nio am žiaus žmo nės, ku rie su ma ni mi kar tu au go, mo kė si. Tai vi siš kai su pran ta ma ir nie ko nuo stabaus čia nė ra. –Pabaigai,kopalinkėtumėtePa

langaibeimūsųkurortosvečiams?– Iš tik rų jų Pa lan ga – ste buk lin gas

mies tas, su ge ban tis su trauk ti be ga les žmo nių. Žiū rė ki te, net sa vait ga liais ir net ne ak ty viuo ju se zo no me tu čia pil na žmo nių. Žmo nės ja džiau gia si. Su pran ta te, Pa lan ga vis tiek yra kažkoks sa vo įtai ga iš skir ti nis mies tas. Aš la bai ža viuo si da bar ti ne Pa lan gos val džia, ma tau kaip jie my li Pa lan gą. Pa žiū rė ki te, koks iš puo se lė tas mū sų Bi ru tės par kas! Pa lan ga yra ste buklin ga vie ta. Ži no ma, kar tais pa galvo ju, kad gal čia yra šiek tiek per daug trans por to, bet tai tik men kos de ta lės. Ki ti mies tai taip pat tu ri tas pa čias pro ble mas. Pa lan ga – vie nas gra žus, pui kus ste buk las ir gy ven ti, ir bū ti, ir il sė tis! ■

Palangos įžymybės

Pra bu dęs Egip to fa ra o nas Tu tan cha mo nas:„Ar Edu ar das Ka nia va dar dai nuo ja?“

Edu ar das KA NIA VA – žmo gus, su ge ban tis iki šiol į kon cer tų sa les pri vi lio ti tūks–tan ti nes sa vo di džio ta len to ger bė jų mi nias. Ne nuos ta bu: po nuo sta biu mu zi kos ma est–ro ta len tu sly pi ne pa pras tai iš min tin go žmo gaus sie la. žings niuo jan čio Pa lan gos gat vė mis jo ne pa ste bė ti tie–siog ne įma no ma. Tvir tai pra–ei da mas gat ve jis at krei pia ne vie no pra ei vio dė me sį. Ne dėl to, kad įžy my bė, o dėl to, kad at sklei džia sie los gel mę ir tvir tu mą spin du liuo jan–čio mis aki mis ir net ei se na. ma est ro E. Ka nia va ma lo niai su ti ko pa si da lin ti su žur na lo „Pa lan ga 2016“ skai ty to jais sa vo min ti mis, pri si mi ni mais ir pa mąs ty mais. Di džio jo sce nos ta len to 79-ojo – ne–jau gi?! – gim ta die nio iš va ka–rė se, ži no ma, šne kė jo mės ir apie Pa lan gą.


– Esate labai užimtas žmogus,daug laiko praleidžiate keliaudamas.KąJums,maestro,reiškiavasara?Kokiosdažniausiaijosbūna–kupinosprisiminimų,koncertų,ogaltai–atostogųmetas?

– Pa lan go je yra ge ra gy ven ti. Viena ko ja esu Vil niu je, ki ta čia, Pa lango je. Daug dir bu Klai pė do je, Me nų aka de mi jo je, taip pat plu šu ir Muzi ki nia me te at re. Me nų aka de mi joje tu riu šau nią ir stip rią dai na vi mo kla sę.

Ži no te, jei gu kal bant apie da bartį, tai man va sa ros da bar la biau yra atos to gų me tas, bet ir tai tik iš dalies. Ypač anks čiau va sa ros man būda vo ke lio nių me tas, kon cer tai mane nu ves da vo ir į ku ror tus, ži no ma, ir Pa lan gą. Pa lan go je dai nuo da vau nuo lat, kiek vie ną va sa rą ir net ne po vie ną kar tą – Kur hau ze, bu vu sio je Va sa ros est ra do je. Da bar tų kon cer tų šiek tiek ma žiau, nors Klai pė dos muzi ki nia me te at re pra si de da „Mu zi kinis rug pjū tis”, o šiais me tais, ma nau, jog da lis tų spek tak lių bus pa ro dy ta ir Pa lan gos kon cer tų sa lė je. Ka dan gi aš esu ir te at ro dai na vi mo pe da go gas, tai veik los man – per akis.

Pa lan go je ma no marš ru tai šiek tiek ski ria si nuo čia at vyks tan čių po il siau

to jų. Gy ve nu, kaip pats sa kau, se no jo je Pa lan go je, tad su ku ne link J. Ba sa navi čiaus gat vės, o dau giau į par ko pu sę.–PrakalbusapieJūsųkūrybąir

dainas,arjosedaugvasarostemųirmotyvų,ogalkaiptikdaugumajųpasakojaapierudenį?

– Ne ga lė čiau pa sa ky ti, kad aš labai daug dai nuo čiau apie va sa rą. Viena iš ma no po pu lia rių dai nų, ku rią yra pa ra šęs kom po zi to rius Ben ja minas Gor buls kis bu vo ,,Pa lan ga“.

Ma no gy ve ni me la bai svar bią vietą už ima Kur hau zas, ku ria me, be je, vi sai ne se niai įvy ko ma no kon cer tas ,,Pa lan giš kiai Pa lan gai”. Ne kar tą jau esu sa kęs, jog su Kur hau zu yra su sieta net, sa ky čiau, vi sa ma no ar tis ti nė vai kys tė. Ten ruoš ta la bai daug koncer tų, to dėl Kur hau zas man tie siog yra ne tik nuo sta bi sa lė, nuo sta bi erdvė, bet ir sen ti men tų bei pri si mi ni mų vie ta. Be je, Kur hau zą pa me nu net iš ma no tė ve lių pa sa ko ji mų!

Džiau giuo si ir il gai lauk ta nau ją ja Kon cer tų sa le. Tik kar tais tru pu tį su bai me pa gal vo ju, jog ji ne tap tų antrą ja Jūr ma la, kur pa si žiū rė jus vie ną ar ki tą lai dą, pa ma tai ko kio ly gio at li kė jai to je Jūr ma lo je kon cer tuoda vo. Vis gi ma nau, jog pro fe si niai „fil triu kai“ tu rė tų bū ti. Be abe jo nės,

ne pa pras tai di de li ma no sen ti men tai ten ka ir bu vu siai Va sa ros est ra dai.–Aršiandienesatepatenkintas

viskuo,kąturiteirkąJumspavykopasiekti?

– Me tų aš jau tu riu pa kan ka mai, tad su muo ti bū tų la bai sun ku… Esu pa sie kęs tiek, kiek pa sie kęs. Aš paten kin tas tuo, jog ga liu pa sa ky ti, kad man trūks ta lai ko, o tai yra la bai gerai. Pa kvie čia kon cer tuo ti, pri si me na ma no pa var dę, o kur dar pe da go gi nė veik la! Mu zi kai sky riau la bai daug sa vo gy ve ni mo me tų. 60 me tų skir ta vien tik ma no pro fe si nei veik lai. Manau, kad vi sus ma no dar bo re zul ta tus ge riau siai ga li įver tin ti klau sy to jai.–Pakalbėkimeapiesmagiusda

lykus.ArscenojeJumsyranutikękokiųlinksmųnutikimų,kuriozų?

– Kar tu su sa vo mo ki niu Dei viu (Nor vi lu) tu rė jo me kon cer tą Klai pėdo je. Taip nu ti ko, jog aš pa dai na vau ir iš ėjau pail sė ti. Jis li ko pil nu tė lė je sceno je ir gir džiu sa ko: „Aš jums pa pa sako siu apie sa vo pro fe so rių anek do tą”. Aš klau sau si įtem pęs au sis ir gir džiu: „Egip tas. Ar che o lo gai at lie ka sa vo dar bus, ka si nė ja ir at ka sa sar ko fa gą. Ati da ro, o ja me gu li Tu tan cha mo nas. Stai ga jis pa ke lia gal vą ir klau sia: „Ar Ka nia va dar dai nuo ja?..“

Va, taip au di to ri jai Dei vis pa pa sako jo apie sa vo pro fe so rių. Ta da nuspren džiau, kad aš jam sko lin gas nelik siu. Tuo me tu jis bu vo ne pa pras tai po pu lia rus, jo bu vo vi sur pil na. Iš ėjau į sce ną ir sa kau: „Da bar aš jums papa sa ko siu is to ri ją apie sa vo mo ki nį. „At si ver čiu laik raš tį – straips nis apie Dei vį, pa žiū riu žur na lą – pir ma me pus la py je Dei vio nuo trau ka, įsi jungiu te le vi zi ją – Dei vis, ra di jas – ir vėl Dei vis. Šian dien nu si pir kau kon servų – tos dė žu tės ne ati da ri nė siu”. Tai bu vo toks links mas ir ne pik tas ma no kerš tas (juo kia si).

(Pau zė) Aš bu vau, pla či ą ja prasme kal bant, at li kė jas ant ra tų. Nema žai ke liau ta au to mo bi liais, daug skrai dy ta lėk tu vais, ap lan ky ta be ga lė vals ty bių, dai nuo ta dau ge ly je sce nų. Ne nuos ta bu, jog tų links mų si tu a ci jų bū ta įvai riau sių.

Pri si me nu vie ną sa vo ke lio nę į Tbi li sį, kur tu rė jau dai nuo ti sa vo mėgia mą Fi ga ro vaid me nį Ro si nio opero je „Se vi li jos kir pė jas”. Bu vo lai ko skir tu mas ir pa me nu, kad la bai skubė jau. Ma ne vi si sku bi no – ad mi nistra to rius, ren gė jai, o aš už tik rin tas, jog lai ko dar tu riu pa kan ka mai. Tik pa gal vo ki te, į spek tak lį aš pa vė la vau vi są pir mą jį veiks mą! ►

Eduardas Kaniava: „Mano gyvenime labai svarbią vietą užima Kurhauzas.“

ENMaestro Eduardas Kaniava enjoys life in PalangaAt nearly 80, Eduardas Kaniava, a legendary Lithuanian singer, who has found a cozy retreat in Palanga, can still pack the biggest concert halls with lovers of his extraordinary talent. “The crowds have changed a lot over the recent couple dozen years, but my most devoted fans keep coming to my concerts,” says Kaniava. many Lithuanians of venerable age croon the catchy words of one of his most favorite songs, “Palanga”: “my beauty, my love, Palanga…” you may not bump into the celebrity on the bustling and hustling Basanavicius promenade when in Palanga, but your path may cross with his in the resort’s luscious Botanical Park, where the singer saunters reminiscing the old good days… “It feels good to live in Palanga, although the job still keeps my one foot in Vilnius and the other in Klaipeda. In the latter I teach future singers and perform in the musical Theatre,” the maestro says. The singer’s imprint on Lithuanian culture is immense and anecdotal. Here’s one you may have heard: “Archeologists unearth and uncover the sarcophagus of Egyptian king Tutankhamen. The royal opens the lids and springs up: ‘Is Kaniava still singing?..’”


◄ Ma nau, taip ir tu rė tų bū ti. Kuomet vai kai su au ga, ga li tu rė ti sa vo asme ni nį lais va lai kį, o da bar, kol ma ži vai kai, tas lais va lai kis toks. Iš vie nos pu sės la bai ge rai – už ta ve yra vis kas nu spręs ta, vis ką ap gal vo ja vai kas. Aš juo kau ju kar tais sa ky da ma, jog mes, tė vai, pla nuo ja me, o mū sų ma ža mečiai vai kai juo kia si, nes jie yra tie, kurie vis ką per pla nuo ja. –Kaip įprastai prasideda Jūsų

die na?– Dar bo die ną at va žiuo ju į se niū

ni ją, su si tin ku su ko mu na li nio ūkio va dy bi nin ku, ap ta ria me die nos darbus, su si pla nuo ja me vis ką, su lau kiame ne ma žai gy ven to jų, ku rie at ei na pa si kon sul tuo ti. Kaip ži nia, Šven tojo je Na cio na li nė že mės tar ny ba yra pa tei ku si ne ma žai įspė ja mų jų raš te lių gy ven to jams dėl už im tos vals ty binės že mės, tad jie at ei na kon sul tuo tis. Kiek vie na die na yra to kia skir tin ga, jog jei pla nuo ji ra mią die ną, kuo met ga lė si at sa ky ti vi sus raš tus, tai dažniau siai vis kas pa si su ka ki tu kam pu. – Jūsų darbe nestinga konku

rencijos, matyt, ir intrigų. Kaippailsiteposunkiosdarbodienos?

– Ge riau sias po il sis yra na muo se – mais to ga mi ni mas ir pa si vaikš čioji mas pu šy ne prie jū ros. Tai ver ti nu la biau siai.

Ma no gim ta ja me mies te, kur esu gi mu si ir au gu si, ra my bės rei kė tų ieš

ko ti kaž kur iš va žia vus į už mies tį. – Kaip paprastai atostogauja

te?Armėgstateužsieniokurortus,ar smagiausiai pailsite namuose,Pa lan go je?

– Se niai ne atos to ga vau… Kažkaip va sa rą va žiuo ti il sė tis kaž kur, kai Lie tu vo je yra ge ras oras, man yra ne pri im ti na, o žie mos me tu per pasta ruo sius tre jus me tus ne la bai te ko kur va žiuo ti, už te ko Lie tu vos ku rortų, nes su ma žu vai ku ne si no ri ap sisun kin ti po il sio. Ren ka mės Lie tu vą.– Kokie šiandien turistai? Ar

atostogautojai tampa kultūringesni?Arpatspoilsiautojųatostogavimobūdaskinta?

– Jei kal bė tu me apie jau ni mą, tai jis da bar yra la bai iš lais vė jęs, va karie tiš kas, ri bos pas juos la bai to li… La biau siai at krei piu dė me sį į jau nimą, jie mū sų at ei tis, tai tas ten den cijas ir pa ste biu.–KuoJusžaviŠventosiosseniū

nėspareigos?– Tai iš šū kis man pa čiai. Esu ak

ty vi, no rė jo si veik los. Se niū no pa reigos tik rai nė ra leng vos ir jei gu kas gal vo ja, kad čia la bai vis kas pa prasta, klys ta. Jei nie ko ne da rai, gal ta da ir leng va, bet jei no ri kaž ką tam mieste liui pa da ry ti, tai tik rai yra ką veikti. Pa si kar to siu, dar bo spe ci fi ka yra to kia, jog kar tais pri rei kia la bai daug vi so kių ži nių – vis kuo rei kia do mė tis,

skai ty ti. Ži no te, vis kas pri klau so nuo po žiū rio. Kiek vie no dar bas yra sunkus, ta čiau vis kas pri klau so nuo to, kaip tu žiū ri į dar bą. Se niū nės dar bas yra iš šū kis man pa čiai, tai ma no, kaip spe cia lis tės, lū kes čių pa tei si ni mas. Dir bu, no rė da ma re zul ta tų.

–KoksbūtųVeronikosSkeberdytės palinkėjimas vasaros pasiilgusiemsŠventosiossvečiams?

– Ge ros sau lės ir kuo ge res nių įspūdžių! Lai kiek vie nas at va žia vi mas į Palan gą ir Šven tą ją pa lie ka kuo ge res nių įspū džių, lai kiek vie nas pail si. ■

Veronika Skeberdytė: „Šven toji yra kaip gam tos kam pe lis, oazė. Jei Pa lan ga yra pra ban gi ir su di de liais vieš bu čiais, tai Šven to ji – bū tent tokia.“

–Ar vasara Jums atostogų, arįtemptodarbolaikas?

– Vi siems pa lan giš kiams, vi sai sa vival dy bei va sa ra yra pats di džiau sias darby me tis, ku ris pra si de da dar pa va sa rį. Da bar ypač ma žai lai ko ten ka pra leis ti ka bi ne te, nes kiek vie ną die ną va ži nė ji po te ri to ri jas. Šven to jo je yra vyk do ma daug dar bų: tvar ko mi ša li gat viai, Al kos kal nas… Ži no te, se niū no dar bas yra labai įvai ria pu siš kas. Tai nė ra kaž ko kios vie nos sri ties spe cia li za ci ja – pa vyzdžiui, sta ty bos ar kul tū ros, tai yra taip visa pu siš ka ir rei kia taip grei tai per sio rientuo ti. Bū tų sun ku įvar din ti ką da rei prieš sa vai tę, nes vis kas tiek ski ria si ir kei čia si per die ną – ūkio, sta ty bos rei ka lai… –Papasakokite apie savo vasa

rą.Galjauturitekokiųplanų?– (Šyp so si) Vie nin te lis mū sų pla

nas šią va sa rą – šei mos pa gau sė ji mas. To dėl vis kas la bai aiš ku – ra my bė, po il sis. Ži no ma, la bai rū pi kaip praeis se zo nas, kad tik ne bū tų kaž ko kių ne lai min gų at si ti ki mų, kad vi si ver slinin kai ga lė tų kuo dau giau už si dirb ti, kad vi siems bū tų ge ras oras, nes vi si to lau kia me. Tiek gy ven to jai dėl miesto šva ros, tiek vie tos ver sli nin kai...– Iš kur esate kilusi? Kaip su

siklostė, kad gyvenimo keliai JusatvedėįramųkurortinįŠventosiosmiestelį?

– Aš esu vil nie tė, Vil niu je gi miau ir au gau. As me ni nis gy ve ni mas taip su si klos tė, kad at si dū riau pa jū ry je ir la bai tuo džiau giuo si. Ma nęs nė kiek ne glu mi na ta ra my bė žie mos me tu. Gi mus ir au gus Vil niu je, re gis, turė čiau pa si ilg ti to šur mu lio, bet yra di de lė pra ban ga gy ven ti to kia me mies te kaip Pa lan ga, su to kia pui kia in fra struk tū ra ir to kia ra my be. Jei pasi ilgs ti šur mu lio, Vil nius nė ra nu to lęs be ga le ki lo met rų – tik trys va lan dos ir tu jau esi šur mu ly je!–KokiajūsųŠventosiosvizija?– Di džiau sia vi zi ja ir sva jo nė – at

sta ty tas Šven to sios uos tas. Ne nuo Pa lan gos tai pri klau so. Tai vals tybi nis ob jek tas. At si ra dus uos tui, užsi kur tų ir Šven to sios, ir Pa lan gos gy ve ni mas ki tu rit mu. Uos to at si radi mas bū tų di de lė pra ban ga pa čiai vals ty bei. Ti ki mės, kad vy riau sy bės at sto vai su pras, jog toks ob jek tas reika lin gas ne tik Pa lan gai, bet ir vi sai vals ty bei. –KobeuostotrūkstaŠventajai,

kadįjąatvyktųdardaugiaupoilsiautojų?

– Di džiau sia trau ka – ge ras oras. Mes gy ve na me to kio je gam ti nė je zono je, kur va sa ra, ge riau siu at ve ju, tęsia si tris mė ne sius. Jei gu čia at si ras tų dau giau pra mo gų, ku rios bū tų siū lomos šal tuo ju me tų lai ku, ži no ma, tuomet bū tų dau giau po il siau to jų bei lan

ky to jų. Šal tuo ju me tų lai ku pa čiai Palan gai trūks ta lan ky to jų, ką jau kal bė ti apie Šven tą ją. Ma ny čiau, kad Šven toji yra kaip gam tos kam pe lis, oazė. Jei Pa lan ga yra pra ban gi ir su di de liais vieš bu čiais, tai Šven to ji – bū tent tokia. Pa lan ga ga li pa siū ly ti pra ban gų po il sį, o Šven to ji – eko no mi nį ir gamtos ap sup ty je. Pa lan ga, tu rė da ma du cen trus, ga li pa siū ly ti ge ro kai dau giau po il sio bū dų nei ki ti ku ror tai. – Kas jums yra sunkiausia se

niūnėsdarbe?– Sun kiau sia tai, kad kar tais trūks

ta pa lai ky mo iš ak ty vio sios Šven tosios ben druo me nės. Ką be da ry tų savi val dy bė ar se niū ni ja, vis kas yra kriti kuo ja ma. Kiek vie nam gy ven to jui ne įtik si, kiek vie nas tu ri sa vus po reikius, sa vas vi zi jas, skir tin gai įsi vaizduo ja, kaip tu rė tų at ro dy ti mies te lis.

Daug kri ti kos ir pa reiš ki mų su laukia Šven to sios cen tri nės aikš tės projek ta vi mo stu di ja. Šven to sios bendruo me nė ak ty viai reiš kia ne pa siten ki ni mą, jog pro jek tuo ja ma bū tent to kia, o ne ki to kia aikš tė, kad su jais

yra ne si ta ria ma, nors pro jek tuo to jai yra at vi ri ir ži no mi.

Mes tik rai at si žvel gia me į pa stabas, jas vi sas esa me per da vę projek tuo to jams. Jei gu gi lin tu mė mės į kiek vie no pa siū ly mus, tai ta aikš tė tik rai nie ka da ne at si ras tų. Pa prasčiau siai pro jek tuo to jai ne spės su projek tuo ti per ati tin ka mą lai ką. Tam yra nu sta ty ti ati tin ka mi ter mi nai – iki rudens aikš tė jau tu ri bū ti su pro jek tuota, o ją dar rei kia ir įreng ti, tam vėl fi nan sa vi mas ir ter mi nai.

Ben druo me nės na riai ir gi ga lė jo da ly vau ti kon kur se, ta čiau nie kas ne pa tei kė jo kio pa siū ly mo, nors viskas bu vo skel bia ma vie šai.

Kar tais man ky la klau si mas – ar rei ka lin ga to kia aikš tė ben druo menei, jei vis kas yra taip kri ti kuo ja ma?–Kaipmėgstate leisti laisvalai

kį,arturitekokiųpomėgių?– Ži no te, tu rint ma ža me tį vai ką, vi

sas lais va lai kis yra jam ati duo da mas. Kol kas apie sa vo as me ni nį lais va laikį gal vo ti nė ra ka da, nes vi sas lais vas lai kas – šei mai. ►

Vil nie tė, ku ri va do vau ja Šven ta jai

mei lės at ves ta į pa jū rį, Pa lan gą, vil nie tė Ve ro ni ka SKE BER Dy Tė per ma žiau nei de šimt me tų pa da rė ne įti kė ti ną kar je rą – gel ton ka–sei mė ly na kei mer gi nai iš sos ti nės Pa lan gos val džia per nai pa ti kė jo vai ruo ti šven to sios se niū ni jos vai rą. „Kiek vie nas dar bas yra sun–kus, ta čiau vis kas pri klau so nuo po žiū rio. Esu už si spy ru si, reik li sau ir ki tiems, vi sa da sie kiu re zul ta tų“, – sa ko V. Ske ber dy tė. Bet ar ti miau sius me tus Ve ro ni ka il sė sis, nes lau kia sun kiau sias pa–sau ly je dar bas – ma mos...

šventoji – šventa žemė

GE RIAU SIAS Po IL SIS yRA NA mUo SE – mAIS To GA mI NI mAS IR PA SI VAIKš čIo JI mAS

PU šy NE PRIE Jū RoS. TAI VER TI NU LA BIAU SIAI, o To KIoS IDI LI JoS šVEN To Jo JE – APS čIAI

DAUG. VIL NIU JE, mA No GIm TA JA mE mIES TE, RA my BėS REI Kė Tų IEš Ko TI Už mIES Ty JE.

Veronika Skeberdytė – Šventosios seniūnė.◄


Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

ENHelmswoman of Šventoji, the picturesque mellow settlement off PalangaDriven to šventoji by her love for her hubby, Veronika Skeberdyte, the elder, i. e. the municipality’s appointed official to run šventoji, is resili-ent in turning things around in the settlement, quite sleepy until now. “The success is hinged on approach. I deem myself hard-working, de-termined and goal-oriented, so it has to pan out at the end of the day, with help from the local community, of course,” she says. you can barely spot the blue-eyed plait-sporting head of šventoji in her office during hot summer days as she is always out supervising the ongoing clea-ning and maintenance work. “In the office, I have to wade into waters little known to me, like cons-truction, but I don’t find it daunting as I believe that a person in my position has to be well adapting and eager to learn new things,” says Veronika. The location’s main sightseeing places include monkeys’ Bridge and certainly Alka mountain, a site of ancient pagans. The rites of sun worshipping take place on it annually and, even if you belong to another congregation, you will definitely be astounded by the beauty opening up from the top of the mountain. In Veronika’s vision, šven-toji Port comes first. “When it will get restored someday — the time depends not on Palanga, which we are part of, but on the state — the rhythm of life would change beyond recognition here,” Skeberdyte is convinced. for now, the place remains a haven for those seeking priva-cy and unspoiled authenticity.


Pa lan gos El ge sio me di ci nos ins ti tu to psi cho lo gas, jau nes ny sis moks lo dar buo to jas Ju liusBur kaus kas.

AToS To Gų PA SI RIN KI mo foR mA yRA IN DI VI DU–A LUS DA Ly KAS. SVAR BU NE TIEK, Ką DA RAI, o KAIP DA RAI IR į Ką KREI PI Dė mE Sį. JEI žmo GUI

Iš TIK Rų Jų PA TIN KA KNy GoS SKAI Ty mAS, Lė TAS Ry TAS SU KA VA, TIE SIoG PAUKš čIų čIUL Bė JI mo

KLAU Sy mA SIS – PUI KI AToS To Gų foR mA.

◄ Stre so me tu pa dau gė ja už de gimi nių pro ce sų, jie pri si de da prie širdies li gų vys ty mo si. Tai mes ste bi me ne tik ty ri muo se, tai ga li ma pa ste bė ti ir iš kli ni ki nės prak ti kos at ve jų. Ne re tai pa klau sus žmo gaus, ar su si du ria te su kas die ni niais stre sais, daž nas jų at saky mas bū na, jog pa ti ria nuo la ti nį stresą ar įtam pą. Pra kal bus apie atos to gas, la bai daž nai žmo nės sa ko ne atos to ga vę de šimt me tų… Tai gi, ba lan sas tarp darbo ir po il sio yra itin svar bus. Julius: – Trum pa lai kiai atos to gų

efek tai bū tų stre so su ma žė ji mas, darbin gu mo pa di dė ji mas ar ba net ke lio dep re si jos vys ty mui si už kir ti mas. Tai trum pa lai kiai efek tai, ta čiau jie duoda tei gia mą il ga lai kę nau dą. –Geraspoilsis–geranuotaika.

Argalimadėtilygybėsženklą?Julius: – Ne vi sai. Žmo gaus pro

tas vei kia la bai įdo miai. Jei gu žmo gus vi sas sa vo atos to gas min ti mis bū na ne ten, kur jis iš tik rų jų tuo me tu yra, pa vyz džiui, su drau gais, prie jū ros ar eže ro, tai yra – da bar ty je, o ima gal vo ti apie at ei ty je lau kian čius dar bus ar praei ties įvy kius, tuo met jis ne at si pa laiduo ja ir nuo tai ka ne bū ti nai bū na ge ra.

Taip pat yra ty ri mų, ku rie ro do, kad ne pa čios atos to gos, o jų pla navi mas ga li la bai tei gia mai veik ti mūsų nuo tai ką. Vis kas pri klau so nuo to, kur yra mū sų min tys – ten yra ir mūsų nuo tai ka. Ge ros atos to gos ir ge ra nuo tai ka bū na ta da, kai su si tel kia me ties tuo, ką mes vei kia me.Alicja:– Pa pil dant Ju lių, Har var

do moks li nin kai at li ko la bai sma gų „kla jo jan čio pro to“ (angl. „wan dering mind“) ty ri mą. 2250 sa va no rių da ly vių pe ri odiš kai tei kė in for ma ci ją apie tai, ką vei kia, ar yra į tai su kaupę dė me sį ir kaip jau čia si. Ty ri mas at sklei dė, jog vi du ti nis da ly vis 47 proc. lai ko gal vo jo ne apie tai, ką tuo me tu da rė, o da ly vių sa vi jau tą bu vo leng viau nu spė ti ne pa gal veik lą, kuria už si ė mė, o pa gal tai, kur bu vo jų dė me sys – ge riau siai žmo nės jau tė si tuo met, kai gal vo da vo apie da bar ty je vyks tan čius įvy kius, o tai reiš kia, jog jų dė me sys bū da vo su telk tas į „čia ir da bar“. Tai gi, gal vo ji mas apie at eitį ar pra ei tį ne pa de da jaus tis ge riau. Ge ros atos to gos yra ta da, kai tu esi čia ir da bar, to je aki mir ko je. –Ar Palanga dėl jūros, vešlios

augmenijosyraidealivietasveikatingumopropagavimuiirsveikataitai sy ti?Julius: – Psi cho lo gas Mat hew

Whi te įro dė, kad žmo gaus pro tą geriau siai vei kia dvi spal vos – ža lia ir mė ly na. Tad ma nau, jog jū ra ir ža luma yra pui kus de ri nys, dėl ko ver ta atos to gau ti Pa lan go je. Taip pat yra moks li nin kų, ku rie tei gia, kad jū ros van duo tu ri sa vy bių su ma ži nan čių stre są, o jū ri nis oras lei džia pa di din ti kon cen tra ci ją, su telk ti min tis. Net jūros van de ny je esan ti drus ka ga li pri

si dė ti prie trip ta mi no, se ra to ni no ir me la to ni no tin ka mo ly gio pa lai ky mo sme ge ny se ir su ma žin ti dep re si jos tiki my bę. Tad jei kas met pra lei džia me da lį lai ko ten, kur ža lia ir mė ly na – prie jū ros, ge ri na me sa vo sa vi jau tą ir di di na me psi chi nį at spa ru mą stre sui. –Kaipjūrosošimasveikiažmogų?Julius: – Bu vo da ry tas ty ri mas,

ku rio me tu pa aiš kė jo, jog jū ros ošimas re zo nuo ja su žmo gaus sme ge nų ban go mis. Pa na šūs daž niai vei kia rami nan čiai, at pa lai duo jan čiai, tai gi, jū ros oši mas tik rai ne tik ma lo nus, bet ir nau din gas. – Skubančioje nūdienos visuo

menėjebeneaktualiausiuklausimuišlieka streso įveikimas.Kokie yrapatikrintistresoįveikimobūdai?Julius: – Stre są la biau siai ke lia ne

tai, ką vei kia me ir kas mums nu tinka, o tai, ką apie tai gal vo ja me. Jei gu min ti mis esa me da bar ty je, gal vo ja me apie tai, kas vyks ta šiuo me tu, di de lio

stre so ne pa ti ria me. Ne ma lo nūs jausmai daž niau siai ky la tuo met, kai imame mąs ty ti apie da ly kus, ku rie ga li bū ti at ei ty je ar ba bu vo pra ei ty je. Jei esa me iš tų, ku rie vis gal vo ja, kaip čia bus, kur bus ir dėl ko bus, min timis daž niau bū na me at ei ty je nei dabar ty je, to dėl jau čia me ne ri mą. Kai gal vo ja me, kas bu vo, kaip bu vo, kas ką pa sa kė, kaip pa sa kė, gy ve na me pra ei ti mi ir ga li me jaus ti liū de sį ar ba pyk tį, kad bu vo ne taip, kaip no rė jome. Jei gu su si tel kia me į da bar tį, šią aki mir ką, ga li me keis ti tai, kas mums ne pa tin ka ar ba tie siog su tuo su si taiky ti. Ne ri mas ir stre sas at si ran da tik tuo met, kai mū sų min tys daž niau suka si apie pra ei tį ar ba at ei tį.–Aryraatostogųstresas?Julius:– Yra, ir tai at si ran da nuo

daž no gal vo ji mo, kaip vis ką to bu lai su si pla nuo ti, pa ma ty ti, pa tir ti. Taip pat atos to gų stre sas ga li bū ti dėl tų dar bų, ku rie lau kia grį žus, ar ba jei

ne su tam pa part ne rių pla nai dėl veiklos atos to gų me tu. Vie nas iš atos togi nio stre so su ma ži ni mo bū dų bū tų pri pa ži ni mas, jog stre sas ky la, kad taip ga li bū ti, kad kaž kas ga li ne atitik ti mū sų no rų, sva jo nių ar lū kes čių. Jei gu aiš kiai iš sa ky si me sa vo lū kesčius atos to gų at žvil giu tiek sau, tiek ap lin ki niams, ti kė ti na, kad su tuo susi ju sio stre so bus ma žiau. Tie siog reikė tų pri si tai ky ti prie esa mos re a ly bės ir bū ti ge ra no riš kam sau ir ki tiems gal vo jant apie atos to gas. Alicja: – Ne ga li ma bū tų pa neig

ti ir ap lin kos stre so riaus. Pa vyz džiui, oro mes nie kuo met ne su pla nuo si me. Atos to gi nį stre są su ma žin tų al ter naty vios veik los su si pla na vi mas, pa vyzdžiui, ką veik si me, jei gu lis, bei požiū ris, kad nė ra blo go oro, o tik blo ga ap ran ga ir ne tin ka mas nu si tei ki mas. Julius: – Atos to gų me tu žmo nės

įsi vaiz duo ja, jog jei, pa vyz džiui, visus de vy nis mė ne sius lai kė si die tos, tai atos to gų me tu ga li sau leis ti daug. Iš tik rų jų, moks li nių ty ri mų duo me ni mis, tie žmo nės, ku rie atos to gų me tu pa meta sa vo svei kus įpro čius, tai po atos togų jie jau čia si pras čiau nei tie, ku rie ban do iš lai ky ti sa vo fi zi nio ak ty vu mo ar val gy mo re ži mą. Taip vyks ta to dėl, kad pas ta rie ji jau čia ma žiau kal tės. Visa tai ga li kel ti stre są. Įpro čiai yra re komen duo ti ni net ir atos to gų me tu. – Ne paslaptis, jog yra daug

žmonių, kurie po atostogų grįžtanetik,kadnepailsėję,tačiauirišvargę.Kodėltaipnutinka?Alicja:– Tai le mia pa ki tę ar pa si

kei tę įpro čiai, ne iš si pil dę lū kes čiai, mi nė ta sis ner vi ni ma sis dėl to, ko norė jau, bet ne ga vau. ►


Psi cho lo gai: kas met atos to gau ki te, kur ža lia ir mė ly na – tap si te at spa res ni stre sui

Alic jos Juš kie nės nuo trau kos au to rė In gri da Eit man tė.

Pa lan gos El ge sio me di ci nosins ti tu to psi cho lo gė, jau nes nio ji

moks lo dar buo to ja Alic ja Juš kie nė.

Kaip atostogauti?

Kaip daž nai rei kia atos to–gau ti? Ko dėl kai ku rie žmo nės po atos to gų jau čia si pa var gę? Ar tie sa, kad kai ku rie mū sų ne mo ka me atos to gau ti? Ir kaip ne pa tir ti po atos to gi nio stre so? Ir kaip vei kia mū sų kū ną ir psi chi ką atos to gos Pa lan go je su sa vo jū ra ir sau–le? To pa klau sė me Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Pa lan gos El ge sio me di ci nos ins ti tu to psi cho lo gės, jau nes–nio sios moks lo dar buo to jos Alic jos JUŠ KIE NėS bei jos ko le gos, kli ni ki nio psi cho lo go ir jau nes nio jo moks lo dar buo–to jo Ju liaus BUR KAUS Ko. – Vasara – atostogų metas. Po

darbųrutinosdaugelisatostogųlaukia tartum savotiško išganymo.Argeriausiaiatostogautivasarą?Kaipdažnaižmoguireikalingaspoilsis?Julius: – Ne tei sin ga bū tų iš skir ti

vie ną lai ką, ka da žmo gui rei kė tų atosto gau ti. Svar bu yra kaip žmo gus pralei džia atos to gas ir ką jų me tu vei kia. Va do vau jan tis Bri ta ni jos moks li nin kų duo me ni mis, jei gu dar bas yra in ten syvus ir jei žmo gus dir ba dau giau ne gu aš tuo nias va lan das per die ną, tai reikė tų atos to gau ti bent tris die nas kas du mė ne sius. Tai pa dė tų su ma žin ti dar bi nį stre są, ku rį pa ti ria žmo gus. Vie no stan dar to nė ra, vi si žmo nės jaučia si skir tin gai – vie ni pa ti ria dau giau įtam pos, ki ti – ma žiau, o bū tent dėl tos su si kau pu sios įtam pos mes ir ima me atos to gas. La bai svar bu pa ste bė ti ženklus, ka da įtam pa di dė ja ir im tis priemo nių jai su ma žin ti.–Aratostogųnaudayra trum

palaikė?Julius: – Ne, ga li ma bū tų sa ky ti,

kad ta nau da yra net il ga lai kė. Jeigu žmo gus atos to gau ja re gu lia riai, jis ga li su ma žin ti ri zi ką su sirg ti širdies li go mis. Va do vau jan tis įvai riausių ty ri mų duo me ni mis, bū tų ga li ma teig ti, jog tie, ku rie atos to gau ja kasmet, ser ga ma žiau. Stre sas pir miausia pa vei kia šir dį.Alicja:– Stre sas be abe jo nės vei

kia mū sų imu ni nę ir en dok ri ni nę siste mą. ►


STRE Są LA BIAU SIAI KE LIA NE TAI, Ką VEI KIA mE IR KAS mUmS NU TIN KA, o TAI, Ką APIE TAI GAL–

Vo JA mE. JEI GU mIN TI mIS ESA mE DA BAR Ty JE, GAL Vo JA mE APIE TAI, KAS VyKS TA šIUo mE TU, DI DE LIo STRE So NE PA TI RIA mE. NE mA Lo NūS

JAUS mAI DAž NIAU SIAI Ky LA TUo mET, KAI ImA–mE mąS Ty TI APIE DA Ly KUS, KU RIE GA LI Bū TI

AT EI Ty JE AR BA BU Vo PRA EI Ty JE.

◄ Julius: – Po atos to gų žmo gus grįž ta į tą pa čią dar bo ru ti ną. Re komen duo ti na iš anks to su si pla nuo ti ką veik si grį žęs. La bai svar bu pa lik ti savo šva rią ir tvar kin gą dar bo vie tą, tai la bai ak tu a lu tiems, ku rie dir ba biu re. Ta da į sa vo dar bo vie tą grįž ti ma lonu, ne pai sant to, ko kios bu vo ta vo atos to gos. – Ką galėtumėte patarti tiems,

kurie patiria poatostoginį stresą,kaiptobūtųgalimaišvengti?Julius:– Su si pla na vi mas iš anks to ir

pa si ruo ši mas tam po atos to gi niam stresui prieš atos to gas yra ge ras da ly kas. Taip pat da li ni ma sis įspū džiais, pri si mini mais, nuo trau kų ro dy mas ko le goms – sa vo tiš kas įė ji mas į dar bo ru ti ną. Tuomet leng viau vėl so cia li zuo tis. Alicja: – Po atos to gi nį stre są ke

lia su vo kia mas kon tras tas – bu vo daug lais vo lai ko, ga li my bė pla nuotis die ną kaip no ri, o da bar su grį žus į dar bą at si ran da struk tū ra, pa rei gos. Tai gi, svar bu į dar bi nį lai ką įneš ti ir pa si džiau gi mo lai ko. Šiuo lai ki nė visuo me nė ski ria per ma žai dė me sio pa si džiaug ti tais da ly kais, ku rie iš tik rų jų džiu gi na, yra sėk min gi. Reikia iš mok ti pa si džiaug ti ma žais daly kais, kad ir pa pras čiau siai dar bi nės už duo ties eta po at li ki mu. –Kalbantapiežmoniųužimtu

mą,argalimasakyti,jogdarboholikui atostogos yra kančia?O galpriešingai–josbūtinositoras?Alicja: – In ten sy vus ir il ga lai kis

dar bas taip pat ke lia stre są, fi zi nį ir psi cho lo gi nį nuo var gį. Me di ci nos lite ra tū ro je nė ra to kio api brė ži mo, jog dar bo ho liz mas yra pri klau so my bė, li ga. Nau jes nė je psi cho lo gi nė je li tera tū ro je jau yra nu ro do ma, jog dar boho liz mas tu ri pa na šias sa vy bes į priklau so my bę. Tai reiš kia, jog žmo gus dar bo ho li kas su vo kia sa vo ver tę per dar bą, o kai jis ne tu ri ką dirb ti, pa tiria di džiu lį stre są. To kie žmo nės dažniau siai atos to gų ne si ren ka, tie siog ap lin ka juos pri ver čia tai pa da ry ti. Tik ram dar bo ho li kui la bai svar bu yra įpras min ti sa vo po il si nę veik lą – tuomet tai ne bus kan čia. Julius:– Ty ri mų duo me ni mis, dau

gė ja at ve jų, kuo met žmo nės atos to gų me tu su ser ga. Dau gė ja dar bo ho liz mo, žmo gus dir ba, o at ėjus lai kui atos togoms, or ga niz mas at si pa lai duo ja, tar si iš jun gia sa vo gy ny bos rė ži mą, ku ris bu vo rei ka lin gas dar bams at lik ti ir suser ga. Po pu lia ci jo je yra apie tris procen tus žmo nių, ku rie iš ėję atos to gų iš kart su ser ga. –Užimtumas,įvairiosveiklospra

ėjuskuriamlaikuipradedavarginti.Ar tai pajutus reikėtų keisti pačiasveiklas,pavargusnuovienos,susirastikitą,artaisignalas,jogorganizmuireikalingaspoilsis?Alicja: – Pa vargs ta me tuo met, kai

pra ran da me in te re są. Jei gu žmo gus pa vargs ta nuo kaž ko kios veik los, va

di na si, jam tai su tei kia ma žes nę prasmę ar ba veik lą ver ti na nei gia mai, kyla stre sas. La bai svar bu, psi cho lo gų kal ba ta riant, pa si im ti išmintiespauzęir sa vęs pa klaus ti: ką aš šiuo me tu da rau, kaip dėl to jau čiuo si, ar no riu tai da ry ti to liau, o jei ne – ką ir ko dėl no rė čiau da ry ti. At sa kius sau į šiuos klau si mus, leng viau pa si rink ti ir įsisą mo nin ti veik lą. Svar bu tin ka mas pa si rin ki mas to, kas pa tin ka. –Poilsiaujantsvečiosešalysesusi

duriamasulabaidaugneįprastųdalykų. Vienas tokių – aklimatizacija.Ar jidarodidelę įtaką žmogausorganizmui?Arpersiorientavimasprielaikoirklimatokaitossąlygųsunkusdalykasžmogausorganizmui?Alicja:– Pa sau li nė svei ka tos or ga

ni za ci ja nu ro do, kad žmo nės pri si tai ko prie lai ko juos tų pa si kei ti mų per vie ną ar dvi pa ras. Pri si tai ky mui pa ta ria ma ruoš tis. Prie lai ko juos tų ga li ma pri sitai ky ti ste bint sa vo mie go ir po il sio reži mą prieš iš vyks tant, ven giant ke lionės me tu ir prieš ke lio nę sun kaus maisto bei al ko ho lio. Prie kli ma to juos tų mū sų or ga niz mas pri si tai ko sun kiau. Svar bu ne per kais ti, ne per šal ti, pa siruoš ti tin ka mą ap ran gą, ne per ver tin ti sa vo ga li my bių. Ži no ma, jog prie kultū ri nių skir tu mų taip pat ten ka ak li mati zuo tis, pri si de rin ti prie jų. Pa tar čiau žvelg ti į nau ją ša lį ty rė jų aki mis. Julius:– Tu rė tų iš lik ti vie no das re

ži mas – ką da rai čia, da ry ti ir ten. Tai ypač ak tu a lu spor tuo jan tiems, ku riems į sve čią ša lį ar į ku ror tą re ko men duo tina pa si im ti bė gi mo ba te lius ar spor ti nę ap ran gą. Svar bu pa lai ky ti svei kus įpročius, kad vė liau ne jaus tum kal tės. – Atostogas kiekvienas įsivaiz

duojaindividualiai.Arbuvimąnamuose,gulėjimąantsofosirniekoneveikimą taippatgalimavadintiatostogomis,arvisgireikėtųrinktiskitokiąveikląiružimtumą?Alicja: – Atos to gų pa si rin ki mo for

ma yra in di vi du a lus da ly kas. Svar bu ne tiek, ką da rai, o kaip da rai ir į ką krei pi dė me sį. Jei žmo gui iš tik rų jų

pa tin ka kny gos skai ty mas, lė tas ry tas su ka va, tie siog paukš čių čiul bė ji mo klau sy ma sis – pui ki atos to gų for ma. Pa si rink tas nie ko ne vei ki mas taip pat sa vo tiš kai yra kaž ko vei ki mas. –Artinkamaspoilsiopasirinki

mas labai priklauso nuo žmogaustemperamento?Alicja: – Žmo gaus pa si rin ki mas

yra la bai in di vi du a lus. Tai ga li priklau sy ti ir nuo tem pe ra men to, ir nuo as me ny bės bruo žų, nuo anks tes nės pa tir ties. Kal bant apie tem pe ra mentą, moks li nin kai juos skirs to la bai įvai riai. Skirs ty mų yra ne ma žai. Jei kal bė tu me pa pras tai tik apie in traver tus ir eks tra ver tus, tai jie bus lin kę pa si rink ti skir tin gą veik lą. In tra vertas bus lin kęs rink tis veik lą at lie kamą vie nu mo je, tuo tar pu eks tra ver tas mė gau sis ak ty ves ne, so cia li ne veik la. –Kaippailsėtinegalvojantapie

darbus,kaipatgautienergijąirpasisemtijėgųnaujiemsdarbams?Julius: – Ma nau, kad prieš atos to

gas rei kia mo ky tis prak ti kuo ti bu vi mą čia ir da bar. Jei šią tech ni ką ge rai įval

dy si, tuo met ir atos to gos pra eis ge rai. Ge riau sias pail sė ji mas yra tuo met, kai mes esa me da bar ty je ir ge ra no riš kai žvel gia me į tai, ką šiuo me tu vei kia me. Alicja: – Ge riau sias po il sis ta da, kai

dė me sys čia ir da bar bei mė ga vi ma sis tuo, ką mes da ro me. Tas kom po nen tas yra itin svar bus. Vie nam pa si vaikš čioji mas yra mė ga vi ma sis, ki tam – koncer tas, tre čiam – so do prie žiū ra. –Tobulų atostogų receptas pa

galJuliųirAlicją?Julius: – Man ide a lios atos to gos

bū tų, kai da lį lai ko leis čiau mieste, kuo met ga li ma nu ei ti į ki ną ar į kon cer tą, ta čiau su ga li my be nu ei ti ir prie jū ros, su de rin ti sa vo sme ge nų ban gas ir re lak suo ti. Alicja:– Ma no ide a lios atos to gos

bū tų li pant į kal nus, va žiuo jant dvi račiu, vaikš tant pa jū riu, skai tant kny gą, su si pa žįs tant su nau jais žmo nė mis, ben drau jant su drau gais ir at ran dant kaž ką nau ją. –Okokiayralaimėsreceptopa

slaptis?Kurjislypi?Julius: – Mū sų pro tas vei kia pa gal

for mu lę da lin da mas taip, kaip yra, iš to, kaip tu ri bū ti. Jei gu ati tin ka skaitik lis ir var dik lis – žmo gus jau čia si lai min gas. Jei gu vie nas iš jų ne ati tinka, ta da žmo gus – ne lai min gas. Jei gu no ri bū ti lai min gas, ma žink taip, kaip tu ri bū ti. Kuo ma žes ni lū kes čiai, kuo ma žiau no ri me, tuo mes esa me lai minges ni žmo nės. Kuo la biau ga li me priim ti re a ly bę, ko kia ji yra iš tik rų jų, tuo lai min ges ni mes esa me. Ga li me rink tis mo ky tis bū ti kiek vie no je die no je.– Ko palinkėtumėte poilsiauto

jams? – Lin kė tu me pa ban dy ti į dau ge lį

da ly kų pa žvelg ti smal siai, ge ra no riškai ir pri iman čiai. Tuo met ir lie tin ga die na mums su teiks ga li my bę su prasti, o kaip kve pia smė lis po lie taus. Lin ki me bū ti čia ir da bar, smal siems ir ge ra no riš kiems! ■

ENHow to get the best from your holidays?If you are about to start your holidays anywhere in the world, inclu-ding Palanga, you may look crisp as bacon at the end of the escape, but you may not feel rested after all. Getting the best of a getaway requires knowledge and some common sense, say Alicija Juskiene and Julius Burkauskas, the psychologists of Palanga’s Behavioral me-dicine Institute at the Lithuanian Health Science University. “Indeed, some people feel tired rather than rested after the holidays are over. moreover, many of the holidaymakers tend to feel a post-holiday stress. But the navy blue Baltic Sea, the azure skies, the vast greenery and the pine resin-redolent air can do wonders if you know how to relax and get the best from the holidays. “Psychologist mathew White has proved that two colours, green and blue, affect the mind best. Therefore, Palanga makes a perfect holiday destination,” claims Julius Burkauskas. Juskiene adds that the saline sea water can boost trypta-mine, serotonin and melatonin levels in the brain and decrease the possibility of depression. “There’s other research that proves that the sea murmuring resonates with the frequency of our brain waves, hen-ce the feeling of relief at sea,” explains Julius.


◄ 2010 me tais su Pa lan gos krepši nio ko man da ta po me Lie tu vos na cio na li nės krep ši nio ly gos čempio nais, o šiais me tais iš ko vo jo me bron zos me da lius. Tai to kios ne di delės, bet ne už mirš ta mos tų pa sie ki mų aki mir kos. –Kokia kalba beldžiatės į jau

nuoliųširdis,juklabaisvarburastiirgerąemocinįryšį?

– Tie vai kai, ku rie lan ko sa vo no ru, yra la bai mo ty vuo ti, tad la bai bels ti į jų šir dis ne rei kia – jie pra šosi pa tys, skam bi na, tei rau ja si ar bū tų ga li ma dirb ti pa pil do mai per va sa rą. Jų mo ty vuo ti ne rei kia. Tai yra la bai di de lis skir tu mas tarp mo kyk los vaikų, ku riuos rei kia tie siog stum ti ir tų vai kų, ku rie pa tys to no ri. Vai kai mato pa vyz džius, jiems tai yra svar bu. – Vaikai nemėgsta šiais laikais

prakaituotimokyklosstadione...– La bai liūd na. Pa lan go je si tu a ci ja

dar kiek ge res nė, pa ly gin ti su ki tais mies te liais. Mo ty va ci jos nė ra. Bet atsi tin ka ma lo nių da ly kų.

Kai ku rie vai kai, ku rie prieš maždaug aš tuo ne rius me tus pas ma ne mo kė si, ne lan kė pa mo kų, iš si su kinė da vo, da bar laks to ant dvi ra čių, bė gio ja „Lab ry čio“ ta ku ar kil no ja svar me nis! Kar tais ne ga liu pa ti kė ti, jog tai tas pats žmo gus.– Kokios trys savybės būtinos

sportininkui?– No ras lai mė ti ir pa siek ti aukš tu

mų, už si spy ri mas ir, aiš ku, ta len tas. Be abe jo, rei kia daug pra kai to iš lie ti.–Tobulų atostogų receptas pa

galArvydąDočkų?– Pen kis kar tus per sa vai tę ne pa

mirš ti spor to! Ma žiau siai pen kis kartus. Ži no ma, pri va lu svei kai gy ven ti, svei kai mai tin tis ir spor tuo ti. Toks bū tų to bu las lai kas. –Kaipmaitinatės,ardidelįdė

mesįskiriatemaistui?– Ne, ne pa si ryž tu… Ži no ma, sten

giuo si, ieš kau svei kes nių pro duk tų. Ma no am žiu je to jau rei ka lau ja sveika ta. Sten giuo si mai tin tis na muo se, kiek įma no ma, pats ga mi nu. Sten gia

mės rink tis svei kes nius pro duk tus. Sun ku bū tų ne val gy ti mė sos, bul vių, tik riau siai nu mir čiau! Ža viuo si tais, ku rie su ge ba be vi so to gy ven ti, neži nau kaip jiems tai pa vyks ta. Džiaugiuo si, kad mū sų svei kuo lis Dai nius Ke pe nis su ge ba iš mo ky ti žmo nes – aš ne tu riu tiek va lios. –O eketėBaltijoje žiemą jums

ne sve ti ma?– Ne, į eke tę, pri si pa žin siu, ne ne

riu. Bet aš daug bė gio ju žie mą. Va, ir da bar, po mū sų po kal bio, ei siu persi reng ti ir bėg siu į „Lab ry čio“ tra są. Taip be veik kiek vie ną die ną – po ketu ris ki lo met rus. Tu riu iš pra kai tuo ti – ta da ir jau čiuo si ge riau. Pen kis kar tus sa vai tė je – jau dau ge lį me tų taip bėgio ju, ne vi sa da iš ei na, bet sten giuo si.–ArPalanga–puikivietasvei

ka tai tai sy ti?– Ži no ma. Pas mus yra la bai šva

rus oras, ša lia jū ra, pa jū ris, tu ri me pui kią spor to ba zę, fut bo lo aikš tę, o ką jau kal bė ti apie nau ją ją spor to areną. Anks čiau tu rė jo me tik gam tą, dabar tu ri me dar ir pui kią spor ti nę ba zę.– Kaip prasideda įprasta jūsų

die na? – Ke liuo si anks ti, ta da pa val gau

ir per žiū riu laik raš čius. Mėgs tu popie ri nius laik raš čius, juos skai tau val gy da mas pus ry čius. Tuo met ei nu į dar bą, pa mo kos, Spor to cen tro treni ruo tės, vy rų tre ni ruo tės, ve džiau mies to pir me ny bes, ta da dar pri side da var žy bos, na, bū na ir taip, jog na mo grįž tu tik apie de šim tą va lan dą, tad ir mie go ti ei nu ga na vė lai…–Ką patartumėte jauniesiems

sportininkams, žengiantiems pirmuosiussavožingsniusšlovėslink?

– Yra to kių, ku rie at ėję no ri la bai grei tų re zul ta tų, ta čiau vis kam rei kia la bai di de lės kan try bės ir dar bo. Be dar bo ne pa siek si nie ko. Kar tais tas, ku ris yra la bai darbš tus, ta čiau mažiau ta len tin gas, pa sie kia dau giau nei ta len tu ap do va no tas spor ti ninkas. Sa vo gy ve ni me ma čiau dau gy bę spor ti nin kų – bū ti nas už si spy ri mas ir be pro tiš kas dar bas… ■

BET AT SI TIN KA IR NE TI Kė TAI mA Lo NIų DA Ly Kų. KAI KU RIE VAI KAI, KU RIE PRIEš

mAž DAUG Aš TUo NE RIUS mE TUS PAS mA NE mo Kė SI, NE LAN Kė PA mo Kų, Iš SI SU KI Nė DA Vo, DA–BAR LAKS To ANT DVI RA čIų, Bė GIo JA „LAB Ry čIo“

TA KU AR KIL No JA SVAR mE NIS! KAR TAIS NE GA LIU PA TI Kė TI, JoG TAI TAS PATS žmo GUS.

VA, IR DA BAR, Po mū Sų Po KAL BIo, EI SIU PER SI RENG TI IR BėG SIU į „LAB Ry čIo“ TRA Są. TAIP BE VEIK KIEK VIE Ną DIE Ną – Po KE TU RIS KI Lo mET–RUS. TU RIU Iš PRA KAI TUo TI – TA DA IR JAU čIUo SI GE RIAU. PEN KIS KAR TUS SA VAI Tė JE – JAU DAU–

GE Lį mE Tų TAIP Bė GIo JU, NE VI SA DA Iš EI NA, BET STEN GIUo SI.

Arvydas Dočkus, krepšinio klubo „Palanga“ fizinio parengimo treneris, kartu su klubo treneriu Virginijumi Sirvydžiu 2015–2016 metų NKL sezone.

Sportuoju, vadinasi, gyvenu

Kuk lus šne kė da mas apie sa vo lai mė ji mus, ta čiau už kietė jęs spor to fa na ti kas – to kiais žo džiais bū tų ga li ma api bū–din ti dau ge liui ku ror to spor to en tu zias tų pui kiai pa žįs ta mą Ar vy dą DoČ KŲ. Jis – ir krep–ši nio klu bo „Pa lan ga“ fi zi nio pa ren gi mo tre ne ris, fi zi nio la vi ni mo mo ky to jas ir po li ti kas – mies to sa vi val dy bės Ta ry bos na rys, taip pat Re nal do Sei bu–čio pir ma sis mo ky to jas. o gy–ve ni me – kuk lus, są ži nin gas, šil tas žmo gus. „Pa lan ga 2016“ kal bė jo si su ne tru kus 65-me tį švę sian čiu spor to aist ruo liu.

– Ką Jums reiškia vasara?Artaiatostogųmetas,ogalpatsdarby me tis?

– Iki šiol tų atos to gų tie siog ne būda vo. Šią va sa rą pla nuo ju atos to gas, ta čiau ne ži nau kaip iš eis. Krep ši ninkai pra šo ma no tre ni ruo čių, bet aš jau tik riau siai at si sa ky siu – no ri si šiek tiek pa tir ti ir va sa ros. Prieš na cio na linės rink ti nės sto vyk lą, prieš ke lio nę į olim pi nes žai dy nes Bra zi li jo je dar teks pa dir bė ti su R. Sei bu čiu. Su juo kar tu dir ba me jau še šio li ka me tų, ir va sa rą.

Iš Ru mu ni jos yra grį žęs žy mus bad min to ni nin kas. Jis jau daug me tų pas ma ne va sa rą spor tuo ja, ne at si saky siu ir jam pa dė ti. Vi sos ma no vasa ros iki šiol, ga li ma sa ky ti, bū da vo par duo tos. –Kaiptaipsusiklostė,joggyve

nime Arvydas Dočkus gyvenimoneįsivaizduojabesporto?

– Bai giau da bar ti nę Pa lan gos se nąją gim na zi ją. Mo ky da ma sis mo kyk lo je aš daug spor ta vau – bu vau leng va at letis, ran ki nin kas, krep ši nin kas, fut bo linin kas, do mė jau si orien ta ci niu spor tu, vi sur, kur tik rei kė da vo, da ly vau da vau, va žiuo da vau ir at sto vau da vau Pa langai. Bu vau tais lai kais daug kar ti nis įvai rių spor to ša kų čem pio nas.

Spor tas tais lai kais bu vo po pu lia rus, ne taip kaip da bar – jau ni mą rei kia versti, o ta da mes pa tys verž da vo mės…

Mo kyk lo je man se kė si kū no kultū ra ir is to ri ja, tad no rė jau uni ver site te stu di juo ti is to ri ją, ar ba pe da gogi nia me ins ti tu te. Pa si rin kau is to ri ją, ta čiau prieš pat sto ja muo sius eg za minus ma no vy res nis drau gas spor ti ninkas, ku ris tuo met jau mo kė si pe dago gi nia me ins ti tu te, pa pro ti no ma ne, jog rink čiau si dvi spe cia ly bes – tais


Užkietėjęs spor to fa na ti kas

lai kais bu vu sią is to ri ją ir pe da go gi ką. Tai bu vo ben dra spe cia ly bė, ku rios rei kė jo mo ky tis pen ke rius me tus. Žino jau, jog var go bus, ta čiau ne pa būgau ir sto jau. Ga vau tais lai kais vi sus pen ke tus. Leng vai įsto jau ir po penke rių me tų jau tu rė jau dvi spe cia lybes. Di plo me taip ir pa ra šy ta – is tori jos ir kū no kul tū ros spe cia ly bė. Kai bai giau, Klai pė dos ra jo ne esan čio je Dre ver no je dir bau ir is to ri jos mo kyto ju, ir kū no kul tū ros. Vė liau ma ne pa kvie tė Klai pė dos olim pi nio re zervo spe cia li zuo ta leng vo sios at le ti kos mo kyk la. Iš au gi nau ne ma žai Lie tuvos čem pio nų – jau nu čių, jau nių.

Pas kui ga vau pa siū ly mų tap ti Klai

pė dos ra jo no mo kyk los di rek to riu mi, ta čiau no rint juo tap ti, rei kė jo sto ti į TSKP – ko mu nis tų par ti ją. Pas mus šei mo je to kių ne bu vo, ma ma man pa sa kė, jog šei mo je par ti nių ne buvo ir ti kiuo si ne bus, tad 1983 me tais nu vy kęs pas pir mą jį par ti jos sek re torių, at si sa kiau šių pa rei gų. Dar dve jus me tus mo kiau to je Olim pi nio re zer vo mo kyk lo je Klai pė do je ir 1985 me tais ma ne pa kvie tė į šeš tą vi du ri nę, tad iki 1990 m. mo kiau ten. Vė liau Pa lan goje pa sta tė „Bal ti jos“ mo kyk lą, di rekto rė ma ne pa si kvie tė ir taip iki šiol jau dvi de šimt šeš tus me tus mo kau šio je mo kyk lo je. Jau 41 me tai kaip mo kau jau nuo sius spor ti nin kus.

– Kokie jūsų žymiausi auklėtiniai?

– Žy miau sias – R. Sei bu tis. Jis – 2005 me tų pa sau lio čem pio nas tarp jau ni mo Ar gen ti no je, bu vo pri pa žintas ge riau siu čem pio na to žai dė ju, su Lie tu vos rink ti ne du kar tus lai mė jo si dab rą, vie ną kar tą – bron zą, o šiais me tais ta po Lie tu vos čem pio nu. Taip pat 2008 me tais Eu ro pos čem pione ta po Gin ta rė Ma žio ny tė, Eri kas Ku bi lius žai dė Lie tu vos rink ti nė je, Min dau gas Re mi nas ir dau ge lis kitų… Su „Bal ti jos“ mo kyk los krep šinio ko man da 2003 me tais lai mė jo me Lie tu vos tarp mo kyk li nį čem pio na tą, ta po me čem pio nais. ►

Arvydas Dočkus: „Iki šiol tų atostogų tiesiog nebūdavo. Šią vasarą planuoju atostogas, tačiau nežinau kaip išeis.“

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

ENAvid sports fan, outdoorsman with a well-rounded personalityIf there were a competition to pick up the most fit and healthy sexage-narian in Palanga, 64-year-old Arvydas Dockus, councilman, physical training coach at basketball club Palanga and a teacher of physical training at one of the resort’s school, would definitely be among the top contenders. Sports and healthy lifestyle have long been the mo-dest man’s passion and way of life, permeating all the activities he is involved with. At nearly 65, he is still a very busy bee with the stints, but is determined to get some rest this summer. “for the first time in many years,” he grins. “In summer, I usually help aspiring young basketballers to get better prepared for the new season. But this summer, perhaps, I will pass on the requests. Not because I am running out of gas, but common sense tells me to devote more time for myself and my fami-ly,” Dockus says. Well, it seems, however, he will make an exception for Renaldas Seibutis, his most talented athlete, an olympian and the je-wel of the crown. “I’ve been taking care of his physical condition for 16 years now, so Renaldas certainly can count on me this summer, too,”


mūsų bendruomenė

–KąJumsreiškiavasara?– Man va sa ra, kaip ir vi siems, sie

ja si su atos to go mis, ta čiau aš to kių tie sio gi nių atos to gų kaip ir ne tu riu. Vi suo me ni nė veik la ne lei džia at si palai duo ti tiek, kiek aš no rė čiau. Aš labai mėgs tu skai ty ti kny gas, tad lais vą lai ką sten giuo si iš nau do ti tu ri nin gai. Šiuo me tu skai tau Jur gos Iva naus kaitės kny gą „Mie gan čių dru ge lių tvir tovė“. Esu iš tų žmo nių, ku riems skai tymas – rim tas da ly kas ir jei tik pri sė du skai ty ti, tai pa ny ru vi sa į kny gą…–Kasyra,,Palangossantarvė“?– Mū sų ben druo me nė jau skai

čiuo ja šeš tus veik los me tus. Bendruo me nė pri va lo gin ti vi sų pa langiš kių in te re sus. ,,Pa lan gos san tar vė” ne skirs to pa lan giš kių į gru pes: „Aha, tu esi įsto jęs į „Pa lan gos san tar vę“, o tu ne, va di na si, tau ne pa gel bė si me...“

Net at va žia vu sie ji ne re tai kreipia si į mus dėl pa gal bos. Daž niau si nu si skun di mai – dėl bu tų ūkio, įvairiau si ko mu na li niai rei ka lai, va sa ros me tu ak tu a lus triukš mas, eis mas.

Spren di mus vi sa da ga li ma ras ti, svar biau sia – jų ieš ko ti.

Šiais lai kais iš ties vi si žmo nės yra la bai už im ti. Pa lan go je yra gau sy bė įvai riau sių or ga ni za ci jų, aso cia ci jų, gi nan čių įvai rius in te re sus, tad į vie ną or ga ni za ci ją vi sus su kvies ti yra tie siog ne įma no ma. Mū sų tiks las yra vi siems pa dė ti – ir vi sai ne svar bu, kas krei pia si.

La bai džiau gia mės, jog mū sų bendruo me nė įsi jun gė į la bai gra žų ren ginį ,,Pa lan gos die nos“.

Šios šven tės su ma ny to jas ir ini cia


Pa lan giš kiams Dai nos EI MA NA VI ČIE NėS pri sta ti–nė ti net ne rei kia – vi si ją ži no, pa žįs ta, ar ba bent yra apie ją gir dė ję. Vi sa da be si šyp san ti, su en tu ziaz mu spren džian ti ku ror to gy ven to jų bė das, ne pa pras tai at sa kin ga ir pa–rei gin ga – to kia yra ben druo–me nės ,,Pa lan gos san tar vė“ pir mi nin kė D. Ei ma na vi čie nė. Jos po mė gių spek tras – nuo spor to už si ė mi mų iki kla si ki–nės mu zi kos ar tau to dai lės. Apie to kius žmo nes ne re tai sa ko ma – žmo gus or kest ras! „Pa lan ga 2016“ kal bė jo si su D. Ei ma na vi čie ne.

to rius yra Vi ta lius Lit vai tis. Tai – la bai pui kus ren gi nys. Pa siū ly mas yra šį rengi nį pri sta ty ti net Vil niu je. Tą pa siū lė mū sų la bai ger bia mas me ras Ša rū nas Vait kus. Džiu gu, jog vis ką pra de da me reng ti iš anks to, ap gal vo tai. Įsi jun giu ir pa de du vi sur, kur tik ga liu. Nie ka da nemėgs tu nu vil ti žmo nių ir vi so mis iš galė mis sten giuo si pa tei sin ti jų lū kes čius. –Kuodargyvenimeužsiimate?– Va sa rą dvi ra tis man yra vis kas.

Au to mo bi lis man rei ka lin gas tik tiek, kiek rei kia nu va žiuo ti nuo vienos vie tos į ki tą, ta čiau va sa rą ma no pa grin di nė trans por to prie mo nė yra dvi ra tis. Be jo aš ne ga liu gy ven ti. Turiu sa vą kom pa ni ją, dvi ra čiais pra deda me va ži nė ti jau anks ty vą pa va sa rį, bai gia me – vė ly vą ru de nį.

Ne to lie se yra ne pa pras tai gra žus Pla zės eže ras. Ten tar si ste buk lin ga vie ta – paukš čių mig ra ci ja, ger vių klege sys, po ra vi ma sis… Gra žes nio gam

bai sma gu va žiuo ti prie jū ros auš tant ry tui ar lei džian tis sau lei – tai ne papras ti vaiz dai, uni ka lūs, nie kur daugiau jų ne iš vy si, juos sten giuo si perteik ti mū sų ben druo me nės vie no je iš so cia li nių pa sky rų. ►

Ne nu stygs tan ti Pa lan gos Dai na: „Kai ki ti mie ga, aš pra de du sa vo dar bus“

BE SKAI Ty mo, VA žI Nė JI mo SI DVI RA čIU, SPoR TA VI mo IR mė GA VI mo SI GAm TA, LA BAI mėGS TU fo To GRA fI Ją. mAN LA BAI SmA GU

VA žIUo TI PRIE Jū RoS AUš TANT Ry TUI AR LEI–DžIAN TIS SAU LEI – TAI NE PA PRAS TI VAIz DAI,

UNI KA LūS, NIE KUR DAU GIAU Jų NE Iš Vy SI, JUoS STEN GIUo SI PER TEIK TI mū Sų BEN DRUo mE NėS

VIE No JE Iš So cIA LI NIų PA SKy Rų.

Visada besišypsanti, su entuziazmu sprendžianti kurorto gyventojų bėdas, nepaprastai atsakinga ir pareiginga – tokia yra bendruomenės ,,Palangos santarvė” pirmininkė Daina Eimanavičienė.

tos vaiz do ne ga li nė bū ti! Gai la tik to, jog draus ti nio te ri to ri jo je yra nu ma tyta gy ve na mų jų na mų sta ty ba...

Be skai ty mo, va ži nė ji mo si dvi račiu, spor ta vi mo ir mė ga vi mo si gamta, la bai mėgs tu fo to gra fi ją. Man la

Ado

Send

raus

ko n

uotr

.

◄ Taip pat pa tin ka mu zi ka, o ypač – kla si ki nė. Sten giuo si da ly vau ti visuo se kla si ki nės mu zi kos ren gi niuo se. –Vasara–atostogųmetas.Kaip

savąsiasleidžiateJūs?– Aš vi sa da sa kau vi siems ir sa

ky siu – vis tiek iš na mų rei kia iš važiuo ti tam, kad bent kaž kiek pa si justų atos to gos. Ki taip tu jų ir ne pa jau si. Kiek vie nais me tais mes va žiuo ja me prie eže rų, nors ir la bai trum pai – ar sa vait ga liui, ar net sa vai tei, vis tiek la bai džiu gu. Lie tu vą rei kia pa žinti ir pa ma ty ti. Ren ka mės ar ti miau esan čius eže rus, ta čiau jei tu ri me lai ko, va žiuo ja me ir to liau. Taip pat kar tą per me tus mėgs tu iš va žiuo ti į už sie nį, nors ir trum pam. Rei kia ati trūk ti, pa ma ty ti ir ži no ti, kas vyks ta pa sau ly je. Ne re tai juk par si vež tą ge rą ją pa tir tį ar pa tir tus įspū džius ga li ma pri tai ky ti ir čia. –Arvisągyvenimąbuvotetokia

veik li ir ener gin ga?– Vi sa da bu vau ak ty vi, net mo

kyk los lai kais. Man vi są lai ką vis kas bu vo įdo mu – krep ši nis, tin kli nis, įvai riau si mies to ren gi niai. Tais laikais mes vi si tar si tu rė jo me pa rei gą, jog pri va lu da ly vau ti, o ne at ei ti tiesiog ne ga li. Sa vo vai kams taip pat sten giuo si tą per teik ti, jie tu ri ma tyti ge rą ir gra žų pa vyz dį. Ži no ma, dėl vi sų tų vi suo me ni nių įsi pa rei go ji mų ir pa rei gų kar tais šiek tiek nu ken čia šei ma. At si pra šau ma no my li mų jų dėl to! (Juo kia si).–Esateirtautodailininkė?..– Pa grin di nis ma no dar bas yra kū

ry ba. Esu tau to dai li nin kė, ma no kū riniai yra iš li no, ne ma žai ne riu, de ri nu vi sur gin ta rą. Man la bai pa tin ka natū ra lūs kom po nen tai – li nas, med vilnė, gin ta ras ir jų dar na tar pu sa vy je. Sten giuo si su de rin ti dar bą ir po mė gį. Kar tais ma nęs tei rau ja si, kaip aš viską spė ju? Ži no ma, ten ka ir nak ti mis pa sė dė ti. At va žia vus už sa ko vui aš ne ga liu ne at lik ti ir ne pa da ry ti sa vo dar bų. Dau gu ma uni ka lių dar bų iške liau ja į už sie nio ša lis – Vo kie ti ją, Šve di ją… Ne ga liu pa da ry ti bet kaip – tai kū ry bi nis dar bas, ku ris rei ka lauja ati du mo ir su si kau pi mo. Kai ki ti mie ga, aš pra de du sa vo dar bus. – Ar palangiškiai bendruome

niškiiraktyvūs?– Vie tos gy ven to jai – la bai ak ty vūs,

bet, kaip ir aš, skun džia si ne tu rin tys lai ko. (Juo kia si). Da bar toks laik me tis, kuo met vi siems la bai trūks ta lai ko. Man la bai pa tin ka, jog prie mū sų ben druome nės jun gia si vis dau giau jau nų žmonių. Taip ir tu ri bū ti, žmo nės at ei na su sa vo nuo mo ne, ži no da mi, ko jie no ri. –Kokiomisbūdosavybėmis la

biausiaižavitės?– Pir miau sia – at sa ko my bė. An

tra – pa rei gin gu mas. Tre čia, man labai pa tin ka žmo nės, ku rie ži no, ko jie no ri, tai stip rūs žmo nės vi so mis sa vo sa vy bė mis – cha rak te riu ir bruo žais.

Žmo gus tu ri bū ti tvir tas sa vi mi,

Aš VI SA DA SA KAU VI SIEmS IR SA Ky SIU –VIS TIEK Iš NA mų REI KIA Iš VA žIUo TI TAm,

KAD BENT KAž KIEK PA SI JUS Tų AToS To GoS. KI TAIP TU Jų IR NE PA JAU SI. KIEK VIE NAIS mE TAIS

mES VA žIUo JA mE PRIE EžE Rų, NoRS IR LA BAI TRUm PAI – AR SA VAIT GA LIUI, AR NET SA VAI TEI,

VIS TIEK LA BAI DžIU GU. LIE TU Vą REI KIA PA žIN TI IR PA mA Ty TI.

ži nan tis, ko jis at ėjo ir ko jis no ri. Šios sa vy bės ma ne ža vi.–Okasjusliūdina?– Kai žmo gus ne tu ri pa rei gos

jaus mo, tai ma ne tie siog iš mu ša iš pu siau svy ros. La bai ne ge ras bruo žas, kuo met žmo gus sa ve iš ke lia aukš čiau už vi sus ki tus. Taip pat ne mėgs tu nepa gar bos ki tam. Pa ste biu, jog yra labai daug žmo nių, ku rie yra abe jin gi ki to ne lai mei.–Arpropaguojatesveikągyven

seną?– Sten giuo si spor tuo ti, o kas lie čia

mais tą, tai, ma nau, vis kas tu ri bū ti su sai ku. Dvi ra tis – pui kus spor tas, ne

rei kia net jo kių spor to sa lių! Nie ko nė ra ge riau nei spor tas gry na me ore, tuo la biau, jog Pa lan go je tu ri me puikius tre ni ruok lius. Są ly gos spor tuo ti čia su da ry tos pui kios – gry nas oras, tre ni ruok liai, bė gio ji mas, spor to festi va lis, jo gos už si ė mi mai…– Kaip atsigaunate po sunkios

dar bo die nos? – Ži no te, yra la bai svar bu mo kė ti

val dy ti sa vo emo ci jas. Pir miau sia juk rei kia mo kė ti gerb ti sa ve, ta da gerbsi me ir ki tą. Tai la bai svar bu – mo kė ti su si val dy ti, tai at ei na per lai ką. Esu iš tų žmo nių, ku rie sten gia si veng ti kon flik ti nių si tu a ci jų. Sa vo in te resus gin ti rei kia mo kė ti, ta čiau emo cijų val dy mas yra ne pa pras tai svar bu, juk kon flik tas įsi plieks ti ga li la bai grei tai. Val dy ti pa dė tį rei kia taip pat ge bė ti, tai stip raus žmo gaus bruo žas. –KokiayrajūsųPalangosvizi

ja?KopalinkėtumėtePalangai?– Be abe jo nės, kles tė ti bei gra žė

ti! Pa lai kau idė ją, jog Pa lan ga tu rė tų bū ti šei mų ku ror tas, o va sa ros me tu tu rė tų at si ras ti dau giau svei ka ti nimo ren gi nių prie jū ros, tuo met bū tų vi si seg men tai pa ten kin ti. No rė tųsi ma ty ti Pa lan gą dar šva res nę, jog au to mo bi lių cen tre bū tų dar ma žiau. Anks čiau tiek trans por to ne bū da vo, o at vy kę po il siau to jai ma ši nas pa likda vo už mies ty je. Mes pa tys tu ri me steng tis iš sau go ti ty rą ir šva rų mū sų ku ror to orą, juk vi si no ri me atos togau ti šva rio je bei gra žio je ap lin ko je. Taip pat vi si tu ri me steng tis iš sau go ti kuo dau giau ža lių plo tų. Žel di nių turė tų bū ti dar dau giau! ■D

iano

s Ka

lugi

nos

nuot

r.

„Pagrindinis mano darbas yra kūryba. Esu tautodailininkė, mano kūriniai yra iš lino, nemažai neriu, derinu visur gintarą.“

ENLife loving Daina: community leader, artisan, biker and photographerThere are throngs of exuberant people in Palanga, but few are so full of beans as Daina Eimanaviciene, the chairman of the local community “Palangos santarve.” Juggling societal duties with a passion for artisanship (she is a renowned artisan, combining linen and amber in her embroidery and other works), she can be spotted at nearly every public event or gathering. “As long as you breathe, you cannot stop living to the fullest. you have to enjoy every single day and think what you can give to others,” the community leader sums up her philosophy. for leisure, Eimanaviciene loves to jump onto her bike and get into the bike lane, wafting the soothing pine tree aroma at the seaside. She is also an avid reader. “Reading is a serious matter to me. When I hold a book in my hands, all my family knows I am all into it and I should be left alone for an hour,” the vivacious personality smirks. Besides, she loves photography, so if you take a stroll on the beach at sunrise or dawn, don’t get surprised upon seeing a pretty woman wandering alone on the beach. Daina might be lurking for another great shot, revealing the beauty of Palanga!


◄ Pas ma ne nė ra ofi cia lu mo, sten giuo si su vi sais su ras ti ben drą kal bą, su vai kais su mu ša me ran komis, pa juo kau ja me. Ne inu iš pas kos ir ne ste biu pik tu žvilgs niu, kad tik prie ko ne pri si lies tų ar ko ne iš tep tų. Tai toks tas mū sų mu zie jus… – Jūsų muziejaus lankytojai –

dažniausiai vietiniai gyventojai aratvykępoilsiautojai?

– Jums rei kė tų ra šy ti at ski rą straips nį, kad žmo nės ne bi jo tų už eiti... Žiū riu, sto vi už dvie jų šim tų metrų žmo nių gru pe lė ir klau sia, kur čia tas mu zie jus, ki ti pa lan giš kiai apie to kį net ne gir dė ję, ne ma tę ir ne silan kę. Bū na taip, kad vi dur die nį ei nu gat ve, dar aš ne dir bu, ma tau žmo nės ei na gat ve ir žval go si. Aš juos se ku, se ku ir pa klau siu – ar tik ne mu ziejaus ieš kot? Sa kau: „Aš jau ma tau, kad po vi są te ri to ri ją blaš ko tės.“

Nė ra man skir tu mo, ar de vin tą ry to, ar de šim tą va lan dą va ka ro ma no te lefo nas su čirš kia. Jei gu žmo gus skam bina, pa sa kau luk tel ti pen kias mi nu tes, at ei nu ir vi sa da to kį lan ky to ją, net pa tį vė ly viau sią, įlei džiu. Vė liau sius lan kyto jus tu rė jau de šim tą va lan dą va ka ro.

Mu zie jus – ma no na muo se, man nė ra skir tu mo, ko kiu lai ku ma ne aplan ko. Jei dir bu, pa de du vis ką į šo ną ir ei nu ben drau ti su žmo nė mis. Aš džiau giuo si žmo nė mis, sa vo lan ky tojais, ver ti nu pa tį ben dra vi mą. Ati trūki mas nuo dar bų yra di de lis dis komfor tas sme ge nims, ta čiau jis kom pensuo ja si, kai pa ben drau ji su žmo gum, tai at pa lai duo ja, at ne ša kaž ko kio geru mo. Tai yra es mių es mė. – Kas jums yra pati kūryba?

Tikriausiaiteiginys,jogkurti–taigyventi,Jumstikrainesvetimas?

– Kū ry ba – ma no gy ve ni mas. Tai – ma no va rik lis. Vi sa kū ry ba yra pa remta di de liu dar bu. Pa ste biu, jog žmo nės no riai ta po, dau ge liui iš jų te rei kia palai ky mo, pa ska ti ni mo ir pa stū mė ji mo. Vi si ga li pieš ti ir ta py ti. Daug žmo nių esu pri ver tęs pa da ry ti pa ro das, net jei žmo gus ne tu ri nie ko, pir ma yra bendra vi mas, nu krei pi mas, pa ti pra džia. Ne svar bu, ką žmo gus bai gęs, ta py ti ga li vi si. Kai esi ne pro fe sio na las, tau lei džiama vis kas. Tai pri mi ty viz mas, la bai gražu, ta čiau vie na smul kme na – žmo gus tu ri bū ti nuo šir dus. Kar tais žmo gų rei kia pa stū mė ti, iš ties ti ran ką. Ro dos, žiū ri į žmo gų ir ma tai, kiek jis yra im lus, kiek jis to no ri. Su si rin ku siems į pa ro dą vi sada sa kau, kad au to rius tu ri ma žai kal bėti, už jį tu ri šne kė ti jo dar bai.

Pra ėju siais me tais tu rė jau di de lių pro ble mų su stu bu ru, ta čiau tik grįžau iš li go ni nės ir pa ruo šiau pa ro dą. Da viau žo dį, kad pri sta ty siu pa ro dą, at sa ky ti ne ga lė jau, esu žo džio žmogus. Sė dė ti ne ga lė jau, kas dien dirbau sa vo dar bą, o dar ir ra šiau. Vis ką pa da riau per vie ną mė ne sį. Tai bu vo gry nai sa vęs pa tik ri ni mas. Min ties vys ty mas tu rė jo bū ti, kad ne si kar to

čiau ir ne pra dė čiau pai šy ti tų į vie ną pu sę pa kry pu sių pu še lių…–Veiklosturiteapsčiai,arlieka

laiko...pavalgyti?– (Šyp so si) Aš dar ir žmo ną jau ną

tu riu. Mes ga li me pa da ry ti dau giau nei pa tys įsi vaiz duo ja me. Aš tiek esu su gal vo jęs vis ko, kad ne spė siu pada ry ti. Fi ziš kai ne įma no ma – gen da akys, svei ka ta pra stė ja. Sep ty nio li ka me tų dir bau mo kyk lo je, tiek pat laiko ne ži no jau, ką reiš kia atos to gos. Tik baig da vo si pa mo kos, aš lįs da vau į dirb tu ves ir ta piau, iki to kio ly gio, kad man iš ran kų iš kris da vo tep tu kai.–Esatedarboholikas.Atostogos

kaipirnereikalingos?– Da bar jau jų rei kia, pats or ga niz

mas ir svei ka ta to rei ka lau ja, bet tokios atos to gos – pri vers ti nės.–Kągyvenimelabiausiaimėgs

tate veikti? Turite kokių nors išskirtiniųpomėgių?

– Ne pa ti kė si te, bet mėgs tu kiauši nius ma ri nuo ti. Kiek vie nom Vely kom ma ri nuo ju kiau ši nius. Šiais me tais ant sta lo pa dė jau net lup tus spal vo tus kiau ši nius. Tai bu vo man pa čiam la bai įdo mu. Bal ty mas gel tonas, mė ly nas, bal tas… –Sunkuirįsivaizduoti…Iškur

pasjustiekišmonės?– Tai yra idė jų bran di ni mas. Kas

yra iš ra dė jas? Jis yra ne mok ša, ku ris ne ži no, kad to iš ras ti ne ga li ma, o jis pa ima ir iš ran da. Taip, kad nie ka da ne ga li ma sa ky ti „ne“. –Kokiosjumsbūnavasaros,artai

jūsųmėgstamiausiasmetųlaikas?– Man nė ra blo go oro, yra tik su ir

zu si nuo tai ka, nors man nuo tai ką suga din ti la bai sun ku.–Kaip į jūsų kūrybą žiūri šei

ma?Visiįjungtiįjūsųveiklą?– Sū nus – ma no tech ni nis dar buo

to jas. Nė ra taip, kad pa sa ky čiau: čia – ma no dar bas, čia – jų dar bas. Net kai bu vau iš va žia vęs, ma no žmo na sa va ran kiš kai su ren gė pa ro dą. Buvau da vęs žo dį, kad bus pa ro da sezo no ati da ry mui. Aš ne sė džiu, pats bai siau sias da ly kas dai li nin kui tu rė tų bū ti pa si da vi mas pi ni gams, ma sėms. Ta pau tai, ką aš jau čiu ir ne skai čiuoju, kiek gau siu už sa vo dar bus. Yra li ki mas, kiek bus skir ta, taip ir bus.

–Koksyradidžiausiasjūsųpasiekimas?Ar turitedarbą,kuriuolabaididžiuojatės?

– Taip. Tai tas, ku ris dar sto vi prieky je, ku ris dar lau kia. Tie, ku rie jau gi mė – jau vis kas. Kaip iš skir si my limiau sią vai ką? Nė ra to kių, vi si my li mi. –Kaipprasidedaįprastajūsųdie

na,kuometnereikianiekurskubėti?– At si kė lęs aš ei nu an trų pus ry čių

– skai ty ti laik raš čių. Kai per skai tau, ta da ei nu dirb ti. Tai man yra po rei kis, man to rei kia. –ArPalanga–kūrybosuostas?

ArpalangiškiaiyraaktyvūsPalangoskultūriniogyvenimoveikėjai?

– Jei gu žiū rė tu me iš tik ro pa langiš kio po zi ci jos, pa ste biu, kad yra ma žai vie ni jan čių žmo nių, ku rie burtų kaž ką ir pri trauk tų. Pra si de da skaičia vi mas, drau gai, lyg ir pa vy das. Nė ra už de gi mo… Aš ne kar tą esu mi nė jęs ir pik ti nuo si, jog nė ra idė jų ban ko. Nie kas to ne da ro. Ga li ma būtų su kvies ti in te lek tu a lus, žur na listus, me ni nin kus, pa kal bė ti apie idėjas, kaip ga lė tų at ro dy ti Pa lan ga. Tas idė jas val džiai rei kė tų fik suo ti, ra šy ti. Kiek bū tų ga li ma vis ko pa da ry ti!?–Koks būtų jūsųmeniškasme

nininkopalinkėjimasvasariškaiPalan gai?

– Kad nie ka da nuo lū pų ne nu kristų šyp se na, to lin kiu vi siems – svečiams ir pa lan giš kiams! ■

Kuriu, vadinasi, gyvenu

– Kaip jaunasis Vytautas tapo,neįsižeiskite, tokiuganekscentrišku,išskirtinaiįdomiumenininku?

– (Šyp te li) Tas Vy tau tu kas ki to kio tiks lo ir ne tu rė jo. Ži no ma, bū ta ir visų tų vai kiš kų žai di mų bū ti vai ruo toju ar ko kiu ka rei viu. Bet nuo ma žų die nų aš tvir tai ži no jau, kad bū siu tik dai li nin kas. Net kai bėg da vau iš pamo kų, bėg da vau tam, kad ga lė čiau iš anks to nu ma ty to je vie to je pieš ti.

Pa me nu, kaip tė tis iš ply ti nės parneš da vo mo lio, tėkš da vo na muo se, o aš ką nors lip dy da vau. Vi sa da ma ne su po me nų, ama ti nin kys tės pa sau lis, nors mū sų šei mo je di de lių in te lek tua lų ne bu vo.

Ma no tė vai bu vo pa pras ti dar binin kai. Ma ma bu vo la bai tur tin ga dva siš kai. Ji vis ką jaus da vo... Vaikys tė je ma no gal vo je bu vo tik pie šimas, pie ši mas ir pie ši mas. Ne se niai kal bė jo me su bro liu, pri si mi nė me mū sų pir mą ją ben drą pa ro dą. Mums bu vo apie dvy li ka me tų. Dir bo me die ną nak tį pa veiks lus. Ma mai iš ėjus į mies tą, ant vir vių su ka bin da vo me juos vi sus. Tai bu vo pa ro da. Sa vam

pa sau ly aš gy ve nau vi są lai ką. Kaip sa ko ma: dvie se tarp vie nat vės – ar ba aš ir vie nat vė.– Esate išprotėjęs menininkas

gerąja šio žodžioprasme.Sakykite, iš kur semiatės idėjų, kas yrapagrindinisjūsųįkvėpimošaltinis?

– Ži no te, kaip su tuo iš pro tė ji mu. Aš daž nai juo kiuo si, jog šei mo je mes ke tu ri bro liai – trys pro tin gi ir vie nas dai li nin kas, o dar jei ir po etas – tai vis kas, žu vęs rei ka las.

Vi sus, klau sian čius įvar din ti sa vo mū zą, nu liū din siu. Tik ro ji mū za yra dar bas. Juo das, juo das, juo das darbas, ku rį ga li pri ly gin ti sta ty bi nin ko ar su ša ke dir ban čio ūki nin ko veik lai. Ta vi sa iliu zi ja, jog už si me tei be re tę, už si dė jai rau do ną ša li ką ir jau esi daili nin kas, ble fas. Aš daž nai už duo du klau si mą, ka da dai li nin kas atos to gauja? Nie ka da. Sme ge nys dir ba vi są laiką, ste bė ji mas, pa są mo nė je yra be ga lė min čių, lau ki, kol pri bręs ta ir ati dė ti ne ga li ma. Rei kia im ti ir da ry ti. –Jūsųnutrūktgalviškosidėjos–

iš anksto apgalvoti sprendimai arspontaniškaigimusios?

– Ne, spon ta niš ku mo nė ra jo kio. Tu riu są siu vi nį, kur idė jų yra bent pen kiems ar net de šim čiai me tų į priekį. Vis kas ten už fik suo ta, man už tenka tik at si vers ti ir aš jau ži nau, kas ten yra – ke li štri chai, ke li sa ki niai ir man vis kas aiš ku, ta čiau ne ga liu da ry ti to dar bo, kol jis nė ra ga lu ti nai su brendęs, kol aš jo ne ma tau. Kai dir bu, apie dar bą ne gal vo ju, jau gal vo je ir ma no pa są mo nė je ki ti dar bai ar ba jų tęs ti numas. For suo ti ne ga li ma. – Kaip jums kilo idėja įsteigti

Šunųmuziejų?– Tai ne idė ja. Gy ve ni mas pri ver

tė, nes mū sų bu te bu vo pil na šu nų, tik ne lo jan čių.

Bū da vo, grįž tu na mo, pa si žiū riu į žmo ną, į ant že mės su krau tas dė žes, o ji man sa ko – nie ko ne sa kyk, ten mūsų šu nys. Mes su žmo na il gai apie tokią idė ją, kaip sa kau, šne kė jo me ty loj. Min tis il gai pa są mo nė je kir bė jo. Nety čia laik raš ty je per skai čiau apie ga limy bę gau ti sub si di jas, ki taip ta riant, su si kur ti sau dar bo vie tą. Na, nuo to vis kas ir pra si dė jo. Dar bo bir žos duotus pi ni gė lius – vi sus juos in ves ta vo

me į sa vo Šu nų mu zie jų. Taip jis ir gi mė – su vals ty bės ir mū sų bi čiu lių, ku rie re mon ta vo, pa gal ba.

Ma no bi čiu liai iš re mon ta vo ne tik pa tį mu zie jų, o ir vi sas dirb tu ves per ma no gi mi mo die ną. Jie man pa sa kė, jog vi sus pi ni gė lius man do va no ja, ki taip ta riant, do va no ja vi są sko lą. Net aša rą man iš spau dė...

To kia me Šu nų mu zie ju je aš gy ve nu ir tuo džiau giuo si. Kar tais at ei ni į muzie jų trum pam, o ta ve, žiū rėk, jau ap lanko lan ky to jai. Ta me ir sly pi vi sas gražu mas. Sten giuo si su sa vo lan ky to jais ben drau ti be tar piš kai, itin bi čiu liš kai. Net iš ei nant jie man ran ką pa spau džia, ki ti net iš ei ti ne be no ri. Aš su žmo nė mis ben drau ju. Lan ky to jai įsi vaiz duo ja, jog at eis į mu zie jų ir vis kas čia ofi cia lu, jie lan ky to jai, aš jiems sa kau – pa lau kit, pir ma pa žiū rė kit į ma ne, su si pa žin ki me, ta da aš jums pa sa ko siu ir tik ta da jūs galė si te ei ti ir džiaug tis tais kū ri niais.

Mes taip įpra tę ben drau ti – per humo rą, juo kus, la bai be tar piš kai... Aš sten giuo si žmo nėms duo ti ge ru mą ir pa pras tu mą, ku ris mums nie ko nekai nuo ja. ►

Tiek šu nų, šu niu kų, šu ny čių ir šu nė kų to kio je ne di de lė je erd vė je ne ra si te 10 tūks tan–čių ki lo met rų spin du liu – iki pat Vla di vos to ko. Pa lan giš kio me ni nin ko Vy tau to KU So šu nų mu zie ju je jie – mi nia–tiū ri niai, ke ra mi ki niai, žal va ri–niai, gla zū ri niai, gla mū ri niai ir pa pras ti kaip de šimt eu ro cen tų, į lan ky to ją spok so iš vi sų pu sių. Am, am, am – svei–ki at vy kę į šu nų vieš pa ti ją! V. Ku so kū ry bos ko lek ci ja – mar–ga kaip pa sau lis: nuo tūks–tan ti nės su ve ny ri nių šu nų ko lek ci jos iki amą at iman čių dai li nin ko dar bų, mi nia tiū rų, ta py tų pa veiks lų, iki jo pa ties kur tos po ezi jos, ne įti kė ti nais rai ži niais pa da bin tų kiau ši nių ir mi nia tiū ri nės ant pirš to ga-lo tel pan čios kny gu tės. Apie kū ry bą, nuo šir dų ry šį ir ben–dra vi mą su žmo nė mis, aist rą me nui bei ta len tą „Pa lan ga 2016“ kal bė jo si su V. Ku su.

Kor try na REKAŠIŪTė

Gy ve ni mas su tūks tan čiais šu nų ir šu ny čių

Vytautas Kusas: „Visus, klausiančius įvardinti savo mūzą, nuliūdinsiu. Tikroji mūza yra darbas.“

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

ENA canine rye and the offbeat shepherd can you imagine seeing a couple thousand of puppies, dogs and hounds in a single place? Some of them are yapping, others are drooling or walloping and all of them are over the moon at the sight of their master, Vytautas Kusas, the founder and owner of Palanga’s Dog museum. Don’t be intimidated by the army of canines: regardless of the pose they are striking on the shelves they just cannot lunge towards you and rip a hole in your pants for a single reason — they all are made of china, brass and glass. “Welcome to the canine rye,” says mr. Vytautas, who tends to his collection with enormous passion and zest. The word on the quaint museum and its quirky owner has long been out way beyond the Palanga — and Lithuanian — borders, with hundreds of visitors knocking at the door of the ordinary Palanga apartment-turned-museum from all over. Some of them dare to swing by to sightseeing even late at night, but that is ok with mr. Kusas. “my latest visitors came in after 10 pm some time ago,” he remembers.

Nė RA mAN SKIR TU mo, AR DE VIN Tą Ry To, AR DE–šIm Tą VA LAN Dą VA KA Ro mA No TE LE fo NAS SU–čIRš KIA... JEI GU žmo GUS SKAm BI NA, PA SA KAU LUK TEL TI PEN KIAS mI NU TES, AT EI NU IR VI SA DA To Kį LAN Ky To Ją, NET PA Tį Vė Ly VIAU SIą, įLEI–

DžIU. Vė LIAU SIUS LAN Ky To JUS TU Rė JAU DE šIm–Tą VA LAN Dą VA KA Ro.


Už dviračius!

Pa lan gos Vy tau to gat vės at–kar pa nuo san kry žos su Drus–ki nin kų gat ve iki S. Da riaus ir S. Gi rė no gat vės ne tru kus ga li virs ti į vien pu sį eis mą pie tų kryp ti mi – to kį UAB „Kel pro–jek tas“ pa reng tą pro jek tą svars to Pa lan gos mies to sa vi–val dy bė ir pa siū ly mus iš sa ko mies to vi suo me nė.

Dvi ra ti nin kai ga lės va ži nė ti sau giaiSie kiant iš spręs ti dvi ra čių eis mo

or ga ni za vi mo Vy tau to gat vė je klausi mus, bu vo pa reng ti ke li ga li mi eis mo or ga ni za vi mo va rian tai, nu matan tys ga li my bę Vy tau to gat vė je saugiai va žiuo ti dvi ra ti nin kams.

„Pa teik ti pa siū ly mai bu vo iš samiai iš nag ri nė ti Eis mo sau gu mo komi si jo je, o at rink tas va rian tas – ir Savi val dy bės ta ry bos ko mi te tuo se. Apsi sto ta ties siū ly mu vien pu sį eis mą Vy tau to gat vė je or ga ni zuo ti at kar poje nuo san kry žos su Drus ki nin kų g. iki S. Da riaus ir S. Gi rė no gat vės“, – sa ko Pa lan gos mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Ūkio ir tur to sky riaus ve dė jas Kos tas Ja ku baus kas.

Pa gal siū lo mą va rian tą, mi nė to je Vy tau to gat vės at kar po je (at stu mas – 2,1 ki lo met ro) vien pu sis eis mas bū tų

or ga ni zuo ja mas pie tų kryp ti mi. Ryti nė je Vy tau to g. pu sė je nu ma to ma įreng ti dvie jų kryp čių dvi ra čių ta ką, nuo va žiuo ja mo sios da lies jis bū tų at skir tas eis mo juos tų ri bo tu vais.

Pla nuo ja mas vie nos dvi ra ti ninkams skir tos juos tos plo tis – 1,5 metro, va žiuo ja mo sios da lies – 3,3 metro. Va ka ri nė je Vy tau to gat vės pu sė je iš il gai va žiuo ja mo sios da lies siū lo ma įreng ti 2 met rų plo čio au to mo bi lių sto vė ji mo juos tą.

Vie ša sis in te re sasK. Ja ku baus kas pri pa žįs ta – svars

tant pla nuo ja mus eis mo or ga ni za vimo po ky čius, pa kan ka mai su dė tin ga su de rin ti vi sų gy ven to jų gru pių – pės čių jų, dvi ra ti nin kų ir au to mo bi linin kų – in te re sus.

„Vi si su pran ta me, kad ati da vus vie ną Vy tau to gat vės da lį dvi ra ti ninkams, au to mo bi lių srau tai pa si skirsty tų ki to se mies to gat vė se, pir miausia – Ga nyk lų ir Ply tų gat vė se. Ga li bū ti, kad ne vi siems tai pa tiks“, – paste bė jo sa vi val dy bės at sto vas.

Ta čiau, kaip pa brė žė pa šne ko vas, svars tant nu ma to mus po ky čius, la bai svar bu ir mies to vie ša sis in te re sas.

„Pa lan ga yra ku ror tas, tad čia daug dė me sio ski ria ma svei ka tin gumui ir eko lo gi jos idė joms pro pa guoti. Mies to tiks las yra kuo la biau suma žin ti trans por to srau tus ir kie kius ku ror te, ypač cen tri nė je Pa lan gos daly je, ir dvi ra tis daž nai tam yra pui ki

al ter na ty va, – kal bė jo Ūkio ir tur to skyriaus ve dė jas. – Lauk si me vi suo me nės ver ti ni mo. Jei jis bus tei gia mas, im simės ki to pro jek to įgy ven di ni mo eta po – Vy tau to gat vės at kar pos pri tai ky mo dvi ra ti nin kams dar bų. Jei gu vis kas klos ty sis, kaip yra nu ma ty ta, Ta ry bai sky rus fi nan sa vi mą, gat vės per tvar kymo mi nė to je at kar po je dar bus pla nuotu me pra dė ti jau ki tais me tais“.

Pri va lu mų – dau giauKlai pė dos ap skri ties vy riau sio jo

po li ci jos ko mi sa ria to Pa lan gos mies to po li ci jos ko mi sa ria to Vie šo sios po lici jos sky riaus vir ši nin kas Gin tau tas Po ce vi čius tei gia, kad mies to po li ci ja re mia vien pu sio eis mo Vy tau to gat vėje idė ją. „Tam tik rų ne pa to gu mų vairuo to jai, ma tyt, pa tirs, ta čiau tai bus

Linas JEGELEVIČIUS

Vie na pa grin di nių mies to eis mo ar te ri jų pa virs į vien pu sio eis mo gat vę

lai ki na. O štai pri va lu mų mums, kaip ku ror ti niam mies tui, eis mo or ga ni zavi mo Vy tau to gat vė je po ky čiai at neš tų kur kas dau giau“, – įsi ti ki nęs Vie šosios po li ci jos sky riaus vir ši nin kas.

G. Po ce vi čius at krei pė dė me sį, jog įgy ven di nus siū lo mą eis mo orga ni za vi mo sche mą, ne si keis jau dabar esan tis vien pu sis eis mas Ban gų ir Žve jų gat vė se.

„Tai – pa to gu mas gy ven to jams. Svar bu ir tai, kad au to mo bi lių stovė ji mas mies to cen tre iš liks to je pačio je Vy tau to gat vės pu sė je, ku rio je lei džia mas ir da bar. Tad ku ror to svečiai ar pre ky bi nin kai, pa si sta tę au tomo bi lį, kaip ir iki šiol, jū ros pu sė je, ei da mi į J. Ba sa na vi čiaus gat vę ar paplū di mį ne tu rės kirs ti jud rios Vy tau to gat vės“, – pa brė žė G. Po ce vi čius.

ENone-way traffic in Vytautas StreetPalanga’s leisure and sports public infrastructure is about to get a big boost with advancing plans to assign a lane of the now-busy Vytautas Street for bi-kers. Although the project, if implemented, may trigger some traffic conges-tion in the adjacent streets, the resort’s authorities have resolved to make Pa-langa cleaner and more ecologically transport-oriented. “In my vision, I see a limited presence of vehicles in the town. As all Europe is moving to sustainable ‘green’ forms of transportation, the bike serves the purpose well,” says Sarunas Vaitkus, the mayor of Palanga. The draft scheme for the street’s one-way traffic has been welcomed by locals on the whole, although some senior citizens expressed their uneasiness about the intention. The resort’s police have also endorsed the plan, warning, however, that drivers might deal with temporary inconveniences as a result.


„Iššūkių gyvenime – per akis, bet negali jiems atsispirti“


Arūnas VAITULIoNIS – verslininkas, Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančios Palangos reprezentacinės krepšinio komandos „Palanga“ direktorius ir savininkas. o namuose – mylintis vyras ir tėvas. Save vadina žmogumi su devyniais amatais, bet tikina, kad naujų iššūkių, nors jų 50-mečio vyro gyvenime – per akis, nebijantis ir drąsiai juos pasitinkantis. Apie juos, vasaros karštį, atostogas, darbą ir naujas veiklas „Palanga 2016” kalbėjomės Arūno jau antraisiais namais tapusioje Palangoje.

–KąJumsreiškiavasara?Kokiabusši,koišjostikitės?

– Man va sa ra – mėgs ta miau sias me tų lai kas. Juk sma gu, kai šil ta. Nerei kia iš čia nie kur va žiuo ti po il siau ti – čia šil ta, jū ra, daug links mų žmo nių, tik rai la bai sma gu! Tie sa, šią va sa rą dirb siu. Ti kiuo si, jog bus ge ra bei šil ta. Ap skri tai kal bant, ma no vi sos va sa ros bū na pa kan ka mai dar bin gos, ma žai kada to lais vo lai ko bū na…–Spėju,kadištrečiąvietąNKL

čempionate užėmusios „Palangos“komandosposezonomažaikasbeliko...Arpalaikotevasarąryšiussukrepšininkais?Kiekišjųpasižadėjoirkitąmetatstovauti„Palangai“?

– Ži no ma, ry šius ma žiau ar daugiau pa lai ko me, kal ba mės. Ma nau, kad tai ga li bū ti tryske tu ri žmo nės, o gal ir pen ki iš 2015–2016 me tų koman dos, ku riuos, ti kiuo si, iš vy si me Pa lan go je ir ki tą se zo ną. At vi rai pasa ky siu, de ry bos ir pla nai jau vyks ta ir ma nau, jog ar ti miau siu me tu net gi

bus ga li ma jau ir dau giau tuo klau simu pa sa ky ti.–Papasakokitetrumpaiapiesa

ve,prašau.Arvisajūsųveiklasusijusisusportu?

– Vis kas daug maž su si ję su spor tu. At sto vau ju ke lioms va ka rų spor ti nės ap ran gos ir in ven to riaus kom pa ni joms. Tu ri me in ter ne ti nę spor ti nės ap ran gos par duo tu vę, ben drau ja me su įvai rio mis spor to ko man do mis. Ma no gal va vi sada bu vo „pra muš ta“ spor tu. Jau nys tė je žai džiau ran ki nį. Su krep ši niu anks čiau nie ko ben dro ne tu rė jau, ta čiau gy veni mas pil nas staig me nų. At va žia vus į Pa lan gą te ko su si dur ti su iš šū kiais, kuriuos mie lai pri ėmiau. Ga liu pa sa ky ti, jog čia, prie jū ros, vi sai sma gu!–KasJumsyrasunkiausiaJūsų,

kaip„Palanga“direktoriaus,darbe?– Chm, rei kė tų pa gal vo ti… Pla

tes ni ą ją pras me, vis kas sto vint prie ko man dos vai ro yra sun ku, ta čiau drau ge vis kas ir la bai ma lo nu. Ypač,

kai iš vys ti dar bo re zul ta tą, kai kažkas pa si se ka ar įvyks ta, ma tai kaip vi si džiau gia si per ga lė mis, kaip ko mandą pa lai ko mies tas – sma gu. Ži no ma, tik riau siai pa si ro dy siu toks pat kaip ir vi si ki ti sa ky da mas, jog šia me dar be sun kiau sia da lis spor to klu bo di rek toriaus ar sa vi nin ko gy ve ni me yra rė mėjų pa ieš kos. Be abe jo nės, pa kan ka mai su dė tin ga yra ir pa čios ko man dos komplek ta ci ja. Juk rei kia su de rin ti kiek vieno žai dė jo cha rak te rius, to dėl ban dau pri si kal bin ti, jog ka pi to nas jau tre čius me tus bū tų tas pats. Tai la bai pa ty ręs žai dė jas – kal bu apie Po vi lą Ša ki nį, kuris vi są tą ko man dą ir „ce men tuo ja“, o tai yra la bai svar bu. Bet rė mė jų pa ieškos – tik rai sun kiau sias dar bas. –Kodėlnusprendėteįsigyti„Pa

langos“krepšinioklubą?– Ži no te, esu iš tų žmo nių, ku rie

kar tais už si no ri iš šū kių. Tai taip ir atsi ti ko. Su šei ma ir vai kais gy ve no me sau ra miai Vil niu je, tu rė jo me na mą, vis kas ge rai, tik gy venk ir džiau kis, bet at ėjo to kia ga li my bė ir iš tem piau vi są sa vo šei mą į Pa lan gą. Kol kas vis kas vyks ta ge ra lin kme. Žmo na dėl to dar ne si skun dė.–Lietuva–krepšiniošalis,oar

patsmėgstate žaisti krepšinį?Galturitekitųmėgstamųsportošakų?

– Taip, kar tais pa žai džiu krep ši nį, ne su kaž koks la bai ge rai žai džiantis krep ši nin kas, bet mes mė gė jiš kai su si ren ka me Pa lan go je ir drau giš kai pa žai džia me.

Ži no te, pa sa ky siu taip: ar tin kli nis, ar ran ki nis, ar fut bo las – vi si mo kame žais ti mė gė jiš kai, mė gau ja mės pa čiu žai di mu.–Kokiayratobulavasarosdie

napagalArūnąVaitulionį?– To bu la va sa ros die na yra ta, kuo

met ne rei kia apie nie ką gal vo ti, ra miai su šei ma pra leis ti lai ką pa plū di my je, džiaug tis jū ra, va sa ra ir sau le. Tai – tik ros atos to gos ir ne rei kia ieš ko ti nei Tur ki jos, nei Is pa ni jos ar dar kaž ko, o džiaug tis ir jaus tis ra miai, sau giai ir šiltai. Bū tent taip at ro do to bu los atos to gos. –KamšiandienJumslabiausiai

stin ga lai ko?– La biau siai tai stin ga pa ties lai

ko. At ro do ir tos die nos il gė ja, bet to lai ko kaž kaip vis ma žė ja… Da bar bai gė si krep ši nio se zo nas, pra si dė jo ki ta veik la. Su šei ma pla nuo ja me atida ry ti ka vi nę, esa me, kaip sa kau, ant jos slenks čio jau. Va sa rą vyks Re naldo Sei bu čio krep ši nio sto vyk la. O po jos, jau rug pjū tį, tu rė tų pir mą ją stovyk lą su reng ti „Pa lan ga“.

Ją da bar rei kia „su rink ti“... Taip tas lai ko ra tas ir su ka si. Lai kas yra labai tiks liai su dė lio tas, bet jo vis tiek ma žo ka…–Arsušeimapirmenybęteikiat

ramiampoilsiuipriejūrosaraktyviai veik lai?

– Ka dan gi au gi na me ma žus vaikus, tai ra miai pail sė ti prie jū ros šiuo me tu yra ga na su dė tin ga, rei kia nuola tos ste bė ti, kur jie laks to. ►

Arūnas Vai tu lio nis – Pa lan gos rep re zen ta ci nės krep ši nio ko man dos „Pa lan ga“ di rek to rius ir sa vi nin kas.

Tė viš ka klu bo sa vi nin ko pa dė ka.

◄ Šiaip tai mėgs ta me pa si va ži nėti dvi ra čiais. Pa lan ga tam tu ri pui kias są ly gas – ge ri dvi ra čių ta kai. Net jei yra šal tes nis oras, dvi ra tis – pui ki susi sie ki mo prie mo nė. Kaip aš sa kau, gy ve nant Pa lan go je ir ne va ži nė jant į Klai pė dą – ma ši nos iš vis ne rei kia. Čia vis ką ga li apei ti pės čio mis – nie kur ne vė luo da mas ir vi sur su spė da mas.

–Atostogaudamasmieliau renkatėsLietuvosaružsieniokurortus?

– Pra ėju sie ji me tai bu vo ma no pirmie ji me tai Pa lan go je. Po to trum pam su šei ma iš lė kė me į Grai ki ją at si pūs ti. Vy ko me į Ko so sa lą. Šie met tam ne užten ka lai ko ir vi są va sa rą tik rai pra leisi me Pa lan go je, nie kur ne si ruo šia me vyk ti. Ne bent rug sė jo mė ne sį, sub ju rus orams, gal būt kaž kur ke liau si me, nors iki tol dar daug lai ko… Bū nant Pa lango je ten ka su de rin ti ir dar bą, ir po il sį prie jū ros, su si ti ki mus su drau gais, gimi nai čiais, no ri si vi siems skir ti lai ko ir vis ką su spė ti. –Galturitemėgstamąkrepšinin

kąarkitossportošakosatstovą,kurioveiklabeirezultataisžavitės?

– Ži no ma. Tik riau siai kaip ir dauge liui ki tų, man ryš kiau sia mū sų spor to žvaigž dė yra Ar vy das Sa bonis. Tai – žmo gus ir spor ti nin kas iš di džio sios rai dės. Jei kal bė tu me apie už sie nio spor to at sto vus, tai anks čiau la bai do mė jau si For mu le1, įspū dį

da rė Mi cha e lis Šu ma che ris, iš krepši nin kų – Maik las Džor da nas. Lie tuvo je yra pa kan ka mai ryš kių spor tinin kų, sa ky ki me, dis ko me ti kas Virgi li jus Alek na, bet ma no vi si lau rai – A. Sa bo niui, ku ris yra ne pa pras tai nu si pel nęs Lie tu vai.–KasgyvenimeJumsteikiadi

džiausiądžiaugsmą?– Be abe jo nės – šei ma. Nė ra nie ko

ge riau, kuo met grį žus na mo ran di ta vęs lau kian čius ir pa si il gu sius vai ku čius. Tai yra sun kiai pa ma tuo ja mas džiaugs mas, ka dan gi tai yra di de lė ver ty bė. Kuo met vai kai už au ga, to ne be lie ka. Ga liu pa saky ti, jog tai ir yra tik ro ji lai mė.–Aryraveiklųarsričių,kuriose

darnorėtumėteišmėgintisavojėgas?– Na kol kas tų iš šū kių man už ten ka,

ta čiau nie ka da ne ga liu nie kam sa ky ti „ne“, nes daž niau siai bū na, jog kaž kas tar tum ko ją pa ki ša ir nu tin ka taip, kaip tu vi sai ne gal vo jai. Ly giai taip pat nuti ko su at va žia vi mu į Pa lan gą, tad aš gal vo ju, jog pa gy ven sim ir pa ma ty sim. Sun ku pa sa kyt, gal po me tų ar net po pus me čio at si ras dar nau jų veik lų, kurio se teks iš mė gin ti sa vas jė gas?–Gyvenate irVilniuje, irPalan

goje, tai du pakankamai skirtingimiestai.Ar pastebite kažkokių ryškesniųskirtumųarpanašumųtarpVilniausirPalangosgyventojų?

– Iš prin ci po, tai skir tu mas yra la

bai di de lis. Pir mas da ly kas – ku ror te nė ra jo kių kamš čių, tad tą lai ką, ku rį pa pras tai Vil niu je pra lei džiu sė dė damas ma ši no je ir žiū rė da mas per langą į pa sta tus, čia pa nau do ju sa vo dienot var kei su si tvar ky ti.

An tra – ski ria si ir pa tys žmo nės. Vil niu je vi si vi sur sku ba ir nie kur nespė ja, Pa lan ga – ra mus mies te lis. Man bu vo la bai keis ta, kai at va žia vau, o čia vi si vie nas ki tą pa žįs ta. Sa ky kim, net jei sė dė da mas kom pa ni jo je pra de di kal bė ti apie kaž ko kį žmo gų, tai kaž kas iš ša lia esan čių tik rai jį pa žįs ta, vi sa da bus bent vie nas, ku ris jį pa žįs ta ir ga li pa ko men tuo ti dos jė – ką vei kia, ka da kur ei na, kur va žiuo ja. Ne ži nau, man pa lan giš kiai la bai ski ria si, sun ku įvardin ti kuo, bet tik rai ski ria si. Man gal sun kiau, nes dau giau siai aš ben drau ju iš spor ti nės pu sės, ta čiau skir tu mas tarp žmo nių iš ties yra. Ne ga lė čiau pa sa kyti, jog vie ni yra ge res ni, o ki ti blo ges ni. Ma žas skir tu mas dar ir tas, kad pa langiš kiai va sa rą smar kiai dir ba, o žie mos me tu žie mo ja, Vil niu je to nė ra – čia visi dir ba, sku ba ir le kia.–Kokios yra jūsų trysmėgsta

miausios vietos, kurias visada aplankoteatvykęsįPalangą?

– Ko ge ro, ne bū na taip, kad ne nu eičiau prie jū ros. Jei gu ge ras oras vi sa da ei na me į par ką pa si vaikš čio ti. Na, ir einant vi sa da pra su ka me pro mies to įžymi ą ją J. Ba sa na vi čiaus gat vę, ta čiau tai nė ra ta vie ta, ku rią bū ti nai ap lan ky čiau.– Ko palinkėtumėte jauniesiems

sportininkams dar tik žengiantiemspirmuosiusžingsniussavošlovėslink?

PALANGA TAm TURI PUIKIAS SąLyGAS – GERI DVIRAčIų TAKAI. NET JEI yRA šALTESNIS oRAS, DVIRATIS – PUIKI SUSISIEKImo PRIEmoNė. KAIP

Aš SAKAU, GyVENANT PALANGoJE IR NEVAžINė-JANT į KLAIPėDą – mAšINoS IšVIS NEREIKIA. čIA VISKą GALI APEITI PėSčIomIS – NIEKUR NEVėLU-

oDAmAS IR VISUR SUSPėDAmAS.

– Ži no te, vi sa da sa kau taip: gyve ni mas yra taip su dė lio tas, jog niekuo met nė ra taip, kad vi si pra dė ję spor tuo ti tam pa pui kiais spor ti ninkais, bet aš la bai lin kiu, kad jie vi si to siek tų. Iš tų de šim ties ar šim to galbūt tik vie nas taps gar siu spor ti nin ku, bet ki ti ga lė tų tap ti ge rais žmo nė mis, rink tų si svei ką gy ve ni mo bū dą, tiesiog nie ka da ne rei kia nu leis ti ran kų. Jei ne pa si se kė spor te, pa si seks gal būt kom piu te rių sri ty je, ne pa si seks ten, pa si seks ki tur. Aš gal vo ju, jog vi sa da rei kia ei ti tik iki ga lo ir ta da pa si seks. Ne rei kia nie kuo met pa si duo ti ar nuka bin ti no sies, vi si nie kuo met ne bū na ge ri. Spor ti nin kai tie siog ei na ir sportuo ja, o ta spor ti nin ko dva sia au ga ir ug do si, for muo ja si cha rak te ris, vi sa da ei ni nu ga lė ti ir sie ki ge riau sio. Ta ve stu mia ta jė ga į prie kį, no ri nu ga lė ti ir vi sa da kvė puo ji per ga lės kva pu, tai tas spor tas ir ug do to kį ge rą da ly ką, kad ne va lia pra lai mė ti, nes rei kia nu ga lėti. Ap link tu ri me be ga lę pa vyz džių – kas ne ta po ge ru spor ti nin ku, ta po ge ru ver sli nin ku, ar ki tos veik los at sto vu.– Ir pabaigai, koks būtų Jūsų

gy ve ni mo mo to?– Man vi sa da la bai pa tin ka są ži nin

gi žmo nės. Tas pa sa ky mas, jog ne va lia kas ti duo bės ki tam, nes ga li įkris ti pats, ar ba ne da ryk to, ko ne no rė tum, kad tau da ry tų – jie to kie ryš kiau si. Ma nau, jog vi suo met rei kė tų steng tis elg tis taip, kaip no rė tum, kad su ta vim elg tų si. Jeigu dau gu ma žmo nių šian dien taip elgtų si, iš nyk tų daug me lo ir ki tų ne ge rų da ly kų, nes vis kas at si su ka.

2015–2016 m. Na cio na li nės krep ši nio ly gos (NKL) se zo ne „Pa lan ga“ iš ko vo jo bron zos me da lius.„Įmes ti ne lei siu!“.

Nuo

tr. i

š kl

ubo

„Pal

anga

“ fac

eboo

k pa

skyr

os

Palangos krepšinis

ENBehind bright basketball club’s performance stands fidgety manWell, basketball is Lithuania’s second religion and one of the game’s most obsessed men is Arunas Vaitulionis. He had enjoyed a well-to-do businessman’s life in Vilnius, but with Palanga’s premiere basketball team struggling, he packed up and moved to the resort to salvage the team. In just two years at the helm of the basketball club Palanga, he has managed to turn things around miraculously, with the club clinching a spot among the second-tier Lithuanian National Basketball League (NKL)’s best four teams for the second consecutive season. “Holding the reins of the club is hell of a lot of work, but I cannot live without challenges,” confesses Arunas. In his youth he was fond of handball and was known for the hard hand he had, but his love for the game of basketball came a lot later and has consumed him.


www.palangostiltas.lt

Mūsų laikraštis – arčiausiai jūros Lietuvoje!

Skaityk Palangos laikraštį

Nežvelk į pasaulį guanako akimis...Nespoksok įkyriai.Neatrajok.Nežiaumok.Nesiseilėk.Nesispjaudyk.Neraugėk.Nebliauk.Negadink oro.Neapkerpėk.Nemiegok ant šiaudų.Esi vertas daugiau...Daryk ką nors gyvenime!Domėkis gyvenimu!Aplankyk Klaipėdos zoologijos sodą!Pasidžiauk Palanga!

Dia

nos

Kalu

gino

s nu

otr.

Antose, beveik jau jūrą pasiekėme...

cepelinai – pigiau grybo.

Esu gražiausia alaus pardavėja Lietuvoje.

Gera gerą alų gerti...

Duonelė – dar šilta.

Kada paskutinį kartą matėmės...


Vasaros sezono atidarymo akimirkos

Ach, koks malonumas...

Ar tėčiai uždarbiauja

Norvegijoje...

Visa šeimyna – dviračių juostoje.Smagu pasivaikščioti...

Pamačius jūrą, ir numirti galima.

Berkite pinigėlius, nenaudėliai...

Saugau tvarką Palangoje... Auga būsimųjų švenčių dalyviai...

Išalkusi tauta, pirmyn...

Pajosime ant Kastyčio ir Jūratės pečių.

Ar įpilti visas ligas gydančios arbatos...

Sezonui sumažinsime kepinių kainas...



Brangusis, ir aš tave myliu

Gal skanios mėsytės galiu pasiūlyti..

Kiekvienas pirkėjas – brangus...

Nerijui Stasiuliui Palangos atidarymo šventė patinka.

Netrukdykite, prašau...

Nieko nepirksiu, bet už šypseną –

ačiū...

Japonijoje – gerai, bet Palangoje – dar geriau...

Džiaugiuosi gyvenimu, kol galiu...

Į šventę – dviračiais.

Kur geriausiai įsigyti Palangoje būstą, patars Jūratė...

Mugė kvietė iki pat įėjimo į bažnyčią


PALANGoS MIESTo SAVIVALDyBėS RENGINIAI

Liepa

Liepos 9 d. 20 val.Tarptautinio M. K. Čiurlionio festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja Petras Geniušas (fortepijonas).Bilietai parduodami www.bilietai.lt

Kurhauzo salė, Grafų Tiškevičių al. 1, Palanga

Liepos 12 d. 20 val.

Ekstremalus klasikos pilūpsnis Koncerte dalyvauja Martynas Levickis (akordeonas), styginių kvartetas SinChronic:Simas Tankevičius (smuikas), Rakelė Chijenaitė(smuikas), Mintautas Kriščiūnas (altas), Ignė Pikalavičiūtė (violončelė).Bilietai parduodami www. bilietai.lt


Liepos 14 d. 20 val. Grupės „MaNNazz“ gyvo garso koncertasKultūrinė pieva, „I love Palanga“, Vytauto g. 39A, Palanga

Liepos 15–17 d. Renginio metu bus organizuojamas atvirasLietuvos barbekiu kepėjų čempionatas, kurio metu bus siekiamas rekordas. Jūratės ir Kastyčio skveras


Tradiciškai kartą per metus sugrižtanti į Palangą operos žvaigždė Nomeda Kazlaus (sopranas) šiais metais paruošė naują, ypatingai šiltą ir vasarišką programą „Vasaros džiaugsmai“, pripildytą romantinių jausmų ir emocijų! Solistei akompanuoja Linas Dužinskas (pianistas)


Liepos 17 d. 20 val. Koncertuoja „Blue & Yellow“. Atlikėjai: vokalinis ansamblis „Prosvit“, Rima Tamo (smuikas) ir Viktorija Smailytė (arfa)



„A-Studio“ – tai Rusijoje veikiantis pop muzikos projektas, kurį sudaro kazachų muzikantai Vladimir Mikloshich, Baigali Serkebayev, Baglan Sadvakasov ir lyderis Batyrkhan Shukenov. Veiklą jie pradėjo 1982 m.

Palangos koncertų salė, Vytauto g. 43, Palanga

Rugpjūtis

Rugpjūčio 7 d.

VšĮ „Klasikinio baleto fondas rugpjūčio mėnesį organizuoja didingą ir unikalų renginį „Vasaros baleto festivalis“. Festivalio uždarymo baleto žvaigdžių koncertas įvyks Palangoje.Baleto meistrai atliks epizodus iš baleto klasikos kūrinių.


Rugpjūčio 10 d. 20 val. Aleksander Palei (fortepijonas) – pasaulio koncertų sales savo unikalia grojimo technika ir ugninga charizma užburiantis atlikėjas


Rugpjūčio 12 d. Laima Vaikulė – populiari Latvijos dainininkė, rengianti nuostabaus grožio šou koncertus.


Rugpjūčio 13 d.

Lietuvos muzikos grandas Gytis Paškevičius scenoje pasirodys su grupėmis „Crazy Crow” ir A‘Capella. Jo puikios dainos per visus dainininko muzikavimo metus išlaikė savo stilių, nepasiduodamos jokiems trumpalaikiams madingiems muzikos vėjams. Koncertinėje programoje skambės žymiausios atlikėjo dainos.

Kultūrinė pieva, „I love Palanga“, Vytauto g. 39A, Palanga

Rugpjūčio 19 d. 20 val. Grupės „The pink Elephant“ (Latvija) gyvo garso koncertasKultūrinė pieva, „I love Palanga“, Vytauto g. 39A, Palanga

Rugpjūčio 20 d. 20 val. Grupės „Such a Trip“ gyvo garso koncertasKultūrinė pieva, „I love Palanga“, Vytauto g. 39A, Palanga

Rugpjūčio 25 d. 22 val.Prancūzų institutas Lietuvoje pristato prancūziško kino ciklą „Palanga – mon amour „Asilo oda“(1970 m. romatinins miuziklas))

Kultūrinė pieva, „I love Palanga“, Vytauto g. 39A, Palanga


Nupiešiu gražesnę nei esate.

Ach, jūs vaikai, smaližiai..

Vaikai, skubėkite...

Jūra mus svaigina.

o kam šaržą...

http://www.bilietai.lt/

Palanga 2016 9190 Palanga 2016


◄ Ke ti na me va sa rą ke lei viams į Vil nių ir van dens at si gai vin ti pa siūly ti. Juo lab, kad tu ri me vei kian čius šal dy tu vus. To li mo jo su si sie ki mo auto bu suo se iki bir že lio 1 die nos įdiegsi me ir Wi fi. Juo se ke lei viams mie lai pa da lin tu mė me ir laik raš tį „Pa lan gos til tas“ ar žur na lą „Pa lan ga 2016“.– Pavasarį į Vilnių „Vlasava“

jaupalydėjo7apynaujuspatogius,ekologijos standartusatitinkančiusautobusus.Darvienasmalonusatsinaujinimas.

– At nau ji nant au to bu sų par ką didie siems ve žė jams, ne ga lė jo me ir mes lik ti nuo ša ly je. Ypač se zo no metu, kuo met Kau no ir Vil niaus to li mųjų rei sų ve žė jai į Pa lan gą nu krei pia dau giau rei sų. Su apy nau jais au to busais sa vo par ke ir mes tap si me la biau kon ku ren cin gi. Dau gu ma įsi gy tų auto bu sų ne tu ri nė de šim ties me tų – tokius, pa ly gin ti dar nau jus au to bu sus, ke lei viams per vež ti ga li pa siū ly ti tik di džiau sios did mies čių ben dro vės. Didžio ji dau gu ma įsi gy tų au to bu sų tu ri 50 sė di mų jų vie tų. Da lis jų ne tik veš ke lei vius į Kau ną ar Vil nių, bet, pa langiš kių pa to gu mui, juo se bus ga li ma pato giai pa siek ti Va ka rų Eu ro pą ir pa jū rio už sa ko mo sioms tu ris ti nėms gru pėms. Tai – svar bi seg men to da lis, ku riai skiria me di de lį dė me sį. Bet ka dan gi Euro pa ke lia itin di de lius rei ka la vi mus eko lo gi niams ke lei vių trans por to reika la vi mams, su se nai siais au to bu sais net ne la bai tu rė tu mė me tei sės įva žiuo ti į, pa vyz džiui, Stok hol mą ar Lon do ną, Ber ly ną. Nau jie ji „Vla sa vos“ au to busai tu ri net gi aukš tes nį stan dar tą – Euro5. Jų eko lo gi nį tin ka mu mą, ku ris paskai čiuo ja mas įver ti nus an glies diok sido iš me ti mą į orą, žy mi ža lios spal vos ser ti fi ka tas. Va di na si, esa me drau giš ki ap lin kai. Per kant bi lie tą į Kau ną ar Vilnių pir myn ir at gal tai ko me net 70 procen tų nuo lai dą.–Kurgalimaįsigytibilietų,no

rintvažiuoti„Vlasava“autobusuįVilniųarįPalangą?

DėL To, KAD Gy VE NI mAS EI NA į PRIE Kį, o VIE šA SIS TRANS PoR TAS EU Ro PoS Są JUN Go JE ŽA lė jA –

TAm PA LA BIAU EKo Lo GIš KAS. NE SI No RI IR mUmS AT SI LIK TI. PRIE šIN GAI, JEI GU PA VyKS VI SUS SU mA–Ny mUS įGy VEN DIN TI, PA LAN GA TAPS PIR mo JI SA–VI VAL Dy Bė šA Ly JE, KUR VIE ToS SU SI SIE KI mUI SKIR–TAS VIE šA SIS TRANS PoR TAS BUS TIK mo DER NUS,

EKo Lo GIš KAS. VI SAS! No RIU, KAD, TA PRAS mE, PA LAN GA Bū Tų KAIP BER Ly NAS AR LoN Do NAS.

ESA mE KU RoR TAS IR TU RI mE GAL Vo TI KI TAIP.

– Ži no ma, au to bu sų ka so se, taip pat „Vla sa vos“ in ter ne ti nia me pusla py je www.vla sa va.lt ir www.au tobu su bi lie tai.lt Nors ke lei vių srau tai Pa lan go je ne žy miai ma žė ja, o įmo nė

bi lie tų kai nų sten gia si ne di din ti, „Vlasa va“ per nai dir bo pel nin gai. Vie ti nio su si sie ki mo ke lei viai te su da ro vos 20 pro cen tų nuo vi so per ve ža mų ke lei vių srau to, to dėl ten ka nuo lat gal vo ti, kaip

vers tis. Pa ste bi mai pa dau gė jo už sa komų jų rei sų. Tai džiu gi na. „Vla sa vos“ au to bu sai už sa ko mai siais rei sais yra ne kar tą pa sie kę ir Skan di na vi ją, ir Pran cū zi ją, ir net to li mą ją Ita li ją. ■

Tokie „Isuzu“ miesto autobusai artimiausiu metu pasieks Palangą.

„Vlasava“ autobusas užsuko į Kauną.

Į „Vlasava“ autubusą nusidriekė eilutė.

–Sauliau,kąveikėteStambule?– Stam bu le vie šė jau ja po niš kų

„Isu zu“ au to mo bi lių ga myk lą tu rinčių tur kų kvie ti mu. Ma ne do mi no jų su ren ka mi „Isu zu“ au to bu sai. Jie – itin eko lo giš ki, ati tin kan tys Eu ro5 eko lo gi jos stan dar tą, jų di zai nas labai pa trauk lus, o tech ni nės kva li fi kaci jos – la bai ge ros. Už ten ka pa sa ky ti, kad va rik liai – an gliš ki, ap švie ti mas – LED‘inis, o vi du je – te le vi zo riai. Jie pri tai ky ti ne įga lie siems. Abu – že mag rin džiai, bus leng va vy res nio am žiaus žmo nėms už lip ti. Pa lan gai už sa kiau du to kius au to bu sus, va dina muo sius „ci ty bu sus“. Džiau giuo si jais. Va ži nės po Pa lan gą ir į Šven tą ją ar į Klai pė da. Ti kiuo si, kad jie mus pa sieks vi dur va sa rį, tad vi si ku rorto sve čiai spės pa tir ti jų pri va lu mus. Pa skai čia vau, kad „Vla sa vai“ rei kia še šių to kių au to bu sų. Bet pir miau sia no riu pa si žiū rė ti, kaip šie pir mi du „dirbs“ Pa lan go je.–Betirdabartiniaijūsųautobu

sai – ne blogiausi.Kodėl toks poreikisatnaujintiautobusųparką?

– Dėl to, kad gy ve ni mas ei na į prie kį, o vie ša sis trans por tas Eu ro pos Są jun go je žalėja– tam pa la biau ekolo giš kas. Ne si no ri ir mums at si lik ti. Prie šin gai, jei gu pa vyks vi sus su many mus įgy ven din ti, Pa lan ga taps pirmo ji sa vi val dy bė ša ly je, kur vie tos susi sie ki mui skir tas vie ša sis trans por tas

Kaip pasiekti Palangą?

Ve žė ja „Vla sa va“ pir mo ji ša ly je į Pa lan gą par vai ruoselek tri nį au to bu są.


Ža lė jan ti ir mo der nė jan ti Pa lan ga sie kia bū ti pio nie re ša ly je dar vie no je sri ty je – vie ša ja me trans por te. mies to trans por to įmo nė „Vla sa va“ iš Stam bu lo, kai skai to te šį straips nį, jau gal būt par vai ruo ja tur kų su rink tus ja po niš kus „Isu zu“ au to bu sus, o iš Len ki jos ke ti na ma įsi gy ti pir mą jį ša ly je elek tri nį au to bu są, ku–ris, jei vis kas pa vyks, ku ror to gat vė mis rie dės jau ar ti miau siais me tais. Pa va sa rį „Vla sa va“ ge ro kai at nau ji no sa vo au to bu sų, skir–tų to li ma jam su si sie ki mui – ke lio nėms į Vil nių, par ką. įmo nės di rek to rius Sau lius ČEP KAUS KAS, ne se niai grį žęs iš Tur ki jos, Stam bu lo, mie lai at sa kė į „Pa lan ga 2016“ klau si mus.

bus tik mo der nus, eko lo giš kas. Vi sas! No riu, kad, ta pras me, Pa lan ga bū tų kaip Ber ly nas ar Lon do nas. Esa me ku ror tas ir tu ri me gal vo ti ki taip.

To kiu par ko at nau ji ni mu sie kiu pri si dė ti prie mies to vi zi jos – kad kuo dau giau žmo nių at si sa ky tų sa vo trans por to ir ku ror te va ži nė tų dvi račiais ar ba vie šuo ju trans por tu.

Bet siek da mas tiks lų, be sa vi valdy bės pa gal bos ne iš si ver siu. Pa vyzdžiui, kad au to bu sų sto te lė se at si rastų „bė gan čios“ in for ma ci nės ei lu tės. To kios jau ke lis me tus vei kia Klai pėdo je. Apie tai jau šne kė jau si su vi ceme ru Ri man tu Mi kal kė nu. Jis la bai ge ra no riš kai at si lie pė apie tai.

Mums ku ror te rei kė tų žvelg ti toliau – siek ti, kad po Pa lan gą va ži nė tų ne de ga lais, o elek tra va ro mi mies to au to bu sai.

Tur kai Stam bu le to kių ne ga mi na, bet juos ga mi na mū sų kai my nai, lenkai, pas ku riuos ne se niai lan kiau si ir do mė jau si ga li my be įsi gy ti, kaip sakau, pa ban dy mui nors vie ną elek tri nį au to bu są. Juos ga mi na „Ur sus“ įmonė Liub li ne. Da bar Pa lan go je lau kiu at va žiuo jan čio „Ur sus“ pre zi den to – ar tė si me prie kon trak to pa si ra šy mo. Bet ne slėp siu, lie ka ne ma žai klaus tukų. Kaip ir kur jį Pa lan go je pa krau sime elek tra? Kaip jis va ži nė tų žie mą, ypač la bai šal tą?

Siek da mi iš veng ti ri zi kų, pra džiai

įsi gy si me vie ną ir iš ban dy si me jį. Toks au to bu sas ati tik tų aukš čiau sią Eu ro6 eko lo gi jos stan dar tą trans porto prie mo nėms.

Sun ku pa sa ky ti, ka da ga li me sulauk ti to kio au to bu so Pa lan go je – dery bos dar ne si bai gu sios. Ge riau siu at ve ju, jį iš vy si me Pa lan go je dar šiais me tais. Jei gu pa vyks su si tar ti ar ti miau siu me tu, len kai duos elek tra va ro mą au to bu są mė ne siui iš mė gin ti.– Ar elektriniai autobusai kur

norsLietuvojejauvažiuoja?– Ne. Mes bū tu me pir mie ji. Klai

pė da, ma no ži nio mis, te stuo ja vie ną elek tri nį au to bu są, bet kol kas ne ke tina pa leis ti į ke lią.–Mažai jūsų įmonei tokios in

vesticijos rizika – didelė.Ar atsipirkstokiainvesticija?

– Iš ties taip. Be eu ro pi nių fon dų, ma tyt, čia ne iš si ver si me. Elek tri nį auto bu są ga li ma įsi gy ti pa si nau do jant Eu ro pos Są jun gos pa ra ma. Vi lio ja bū ti pio nie riais ša ly je, bet ne si no ri nu kentė ti fi nan siš kai. Dėl pa kro vi mo sto te lių įren gi mo, mąs tau, ga lė tų mums pa dė ti mies to sa vi val dy bė, kreip da ma si taip pat pa gal bos į eu ro pi nius fi nan sa vi mo fon dus. To kia ga li my bė yra.–Tiek daug rūpesčių jums va

sarą!– La bai daug, są ži nin gai sa kau.

Ke lei vių srau tai Pa lan go je va sa rą išau ga ma žiau siai pen kis kar tus. At sa

ko my bė – di de lė. Ke lei vių įvai ro vė – itin mar ga.–Armokajūsųvairuotojaiben

drautiužsieniokalbomis?– Mo ka. Kai ku rie net vo kiš kai

lais vai šne ka. Bet, kaip juo kau ju, užten ka mo kė ti ir že mai tiš kai ben draujant su dau gu ma už sie nie čių.– Gal „Vlasava“ skirs daugiau

dėmesiokeleiviųaptarnavimokultūrai?

– Taip. Už sa kė me marš ki nė lius, lie me nes su „Vla sa va“ lo go ti pais. Gra žūs jie – mels vi.–O„Vlasava“tolimojosusisie

kimoautobusuosebusgalimanaudo tis tu a le tais?

– Tu a le tais mū sų au to bu suo se ga lima nau do tis ir da bar, nors, ži no ma, tai ke lia mums pa pil do mų rū pes čių. Kita ver tus, au to bu sai su sto ja kas dvi ar tris va lan das, tai dau gu ma vai ruo to jų, ma tyt, mie liau su sto ja kur nors ke ly je ne gu duo da bė dos pri spir tam ke lei viui rak tą nuo tu a le to. Liep siu vai ruo tojams, kad jie bū tų ati des ni ke lei vių fizio lo gi niams po rei kiams, ypač va sa rą.–KiekreisųišPalangosįVilnių

padaugėjavasarą?– Tri mis, iki sep ty nių va žia vi mų.– Kodėl verta važiuoti „Vlasa

va“ au to bu sais?– Dėl to, kad sten gia mės dėl ke lei

vių, kad ke lio nė bū tų pa to gi, sau gi ir mie la. ►

Iš ban dy mui!

Saulius Čepkauskas: „Viešasis transportas Europos Sąjungoje žalėja – tampa labiau ekologiškas. Nesinori ir mums atsilikti“.

ENPalanga eyes swapping old public buses with electric onesEver ecology-conscious Palanga is about to get a whole lot greener with resort road carrier Vlasava’s ambitious goal to gradually replace the town’s public buses with new Isuzu buses, which correspond to the Euro5 ecology standard, the highest for EU public transport. And moreover, these days the company is likely driving an electric city bus to Palanga from Poland. “The resort is advancing in many areas and we just could not lag behind. If we succeed in adding a couple of electric buses to our fleet this season, we will be pioneers in the endeavor in all the country. But the renewal will certainly be a test for our company, as many things need yet to be seen on the spot. I mean, for example, how the electricity-driven buses can handle the freezing temperatures in winter. We definitely will need help of the municipality in installing rechargers for the buses, but I am optimistic,” says Saulius cepkauskas, Vlasava director.


VaN dENs žEN klams – „šla pios“ atos to gos

Vė žiai. kaip ir de ra van dens žen klui, vė žiai ge riau siai at sipa lai duos bū da mi ša lia van dens: prie ra mios jū ros ar skaid raus ba sei no. atos to gau ti vė žiams la bai tin ka Lie tu vo je.

skor pio Nai. jei gu per atos to gas skor pio nams nė ra kur įmerk ti ko jos, tai ano kios čia ir atos to gos! jie ge rai jau čia si prie bet ko kio van dens tel ki nio. Ma lo niai pra leis lai ką ir vaikš ti nėda mi jū ros pa kran te, ir pliuš ken da mie si eže re.

žu Vys. Žu vų žen klo žmo nėms šiais me tais re ko men duo ja ma su skub ti atos to gau ti iki lie pos pa bai gos. vė liau pra si dės ne itin palan kus me tas. Žu vų žen klo at sto vams atos to gos be van dens tel ki nio – ne atos to gos. tad ge riau sia jie pail si to se vie to se, kur yra upių, ežerų, jū ra. bal ti jos jū ra jiems tik ra at gai va.

žE mės žEN klams –gra ži gam ta, šVa ra ir kom for tas

Jau tis. jau čiams svar bu, kad atos to gau jant ne trūk tų pato gu mo. jiems rei kia minkš tos lo vos, gar daus mais to ir aukštos ko ky bės ap tar na vi mo. šio žen klo at sto vai pui kiai jau čia si atos to gas leis da mi iš tai gin ga me vieš bu ty je Pa lan go je.

mEr gE lės. skru pu lin go sioms mer ge lėms atos to gos tu ri

Atos to gų Pa lan go je ho ros ko pas: kaip ge riau siai pail sė si te?

Ap dul kė jęs la ga mi nas vis daž niau pa trau kia žvilgs nį, spal vin gi eg zo tiš kų ša lių lanks–ti nu kai vi lio ja tar si me dus bi tes, o jūs vis ne ga li te iš si rink ti, kur gi pra leis ti už tar nau tas atos to gas? Ast ro lo gė įspė ja, kad šiais me tais ke lio nes oro trans por tu pa tar ti na iš keis ti į au to bu są, o dar ge riau – į nuo sa vą au to mo bi lį ir at sklei džia, kaip pui kiai pra leis ti lai ką Lie tu vo je prie jū ros.

vyk ti pa gal pla ną. jos su da ro tiks lų ke lio nės marš ru tą ir sten giasi nuo jo ne nu kryp ti. kad ir kur be atos to gau tų, mer ge lės rei ka laus šva ros ir tvar kos, Pa lan gos pa plū di my je jos ir gi ieš kos ra mios, gražios ir tvar kin gos vie tos.

ožia ra gis. jiems pa tin ka iš šū kiai, na tū ra li gam ta. ožia ra giai tik rai at gaus dva si nes jė gas vaikš čio da mi to liau nuo žmo nių esančiais bal ti jos jū ros pa plū di miais.

oro žEN klams – gE ra kom pa Ni Ja

dVy Niai. be ben dra vi mo, kaip be oro, ne ga lin tiems gy ven ti dvy niams nė ra svar bu, kur atos to gau ti. svar bu, kad ša lia bū tų gera kom pa ni ja, su ku ria ga li ma pa dis ku tuo ti ir ge rai pra leis ti lai ką. to dėl ir atos to gau ti jiems Pa lan go je pui ku , čia daug ben dra vi mo ga li my bių, leng va su si pa žin ti.

sVars tyk lės. svars tyk lėms, kaip ir dvy niams, reikš min ges ni ben dra ke lei viai ne gu ke lio nės tiks las. vis dėl to atos to gau jant joms rei ka lin gas kom for tas ir ma lo ni drau gi ja. jos re tai pa si duo da sponta niš koms im pro vi za ci joms, prie jū ros jos ma lo niau rink sis komfor tą ir ge rai pa žįs ta mą bei įdo mią drau gi ją, di de lį dė me sį kreips smė lio bei jū ros šva ru mui.

VaN dE Nis. Pla nuo ki te, bū ki te sės lus, ta čiau ne su si gun dy ki te

„ge rais” pa siū ly mais. van de niai yra la bai įvai ria pu siš ki žmonės, to dėl dau giau sia įspū džių jie pa tir tų sa vo cha rak te riu spal vin go je gam to je, Pa lan go je. jiems bū ti nai rei ka lin gos van dens sli dės, pa ras par niai, ta da jie jau sis pui kiai.

ug NiEs žEN klams – Eks kur si Jos ir po il sis aVi Nas. avi nus pa pras tai do mi na žy giai su kliū ti mis ir iš ban

dy mais. jiems la biau pa tin ka ju dė ti, daug pa ma ty ti, tad jie to ne iškeis tų į gu lė ji mą prie jū ros ar ba sei no su kny ga ar žur na lu ran ko se.

liū tas. Liū tai po il sį ir atos to gas su pran ta pa na šiai kaip ir jau čiai. jiems rei kia pa to gu mų, ge ro ap tar na vi mo ir ga li my bės pa de monst ruo ti sa vo ap da rus. Liū tai ga li il sė tis pa sy viai, bet praban giai. tad pa si vaikš čio ji mai j. ba sa na vi čiaus gat ve kaip tik jiems.

šau lys. šau liui atos to gos – di de lė šven tė, ku rią rei kia vi sa pu siš kai iš nau do ti. Eks kur si jų me tu jie no rės daug pa maty ti, su ži no ti, tad ak ty vus po il sis – kaip tik šau liams. Prie jū ros Pa lan go je jie tik rai ne lin kę il gai gu lė ti, ta čiau ne nu steb čiau, jei gu iš mai šy tų vi są Že mai ti ją atos to gau da mi Pa lan go je.

Ast ro lo gė Li li ja BANAITIENė

PAJŪRIO FOTOGRAFĖ

DIANAJeigu neparodysiu

Jūsų sielos, atskleisiu Jūsų grožį...

Tel. 8 698 15 228Facebook: Diana Kalugina

ProfesionalusTRINKELIŲ KLoJIMAS,

kelių bei privažiavimų įrengimas, geriausia kaina.

Tel. 8 656 67 107.

ATLIEKAME VISUS aplinkotvarkos darbus savo ir užsakovo medžiagomis.

Tel. 8 652 22 849.

AtliekAme įvAirių stAtinių griovimo dArbus, stAtybinį lAužą perdirbAme į skAldą,

mAlAme Akmenis. Tel. 8 610 23 495.

savo transPortu Į skLyPus uŽvEŽaME Įvairų gruntą,

uŽPiLaME PaMatus, PakELiaME skLyPų LygĮ, PadaroME kELius

bEi PrivaŽiaviMus PriE skLyPų. nuoMojaME statybinę tEchniką.

Tel. 8 656 67 107.

parduoda gamyklines naudotas gelžbetonio plokštes: PnkL 1,5 x 12 m, Ptk įvairių dydžių.

tel. 8 620 34639.

Atliekame visus žemės darbus, tiesiame kelius,

įrengiame statybos vietas. Tiekiame skaldą, žvyrą, smėlį, juodžemį, įvairų

gruntą. Išnuomojame

statybinę techniką. Tel.: 8 670 39 788,

8 650 56 537.

Greitai ir kokybiškai kasame tvenkinius.

Tel. 8 670 39 791.

Palanga 201696

palanga - pajuriozurnalas.lt · palanga 2016 1 premjerui algirdui butkevičiui patinka j....

Documents