paskolØ vertinimas: tarptautinË ir...

23

F. Jasevièienë, V. Valvonis. Paskolø vertinimas: tarptautinë ir Lietuvos praktika

Filomena Jasevièienë

Lietuvos bankasJogailos g. 14, LT-2001 VilniusEl. p. fjasevièienë@lb.lt

Vytautas Valvonis

Lietuvos bankasJogailos g. 14, LT-2001 VilniusEl. p. [email protected]

Straipsnyje nagrinëjami paskolø kokybei vertinti taikomi metodai kaip banko kredito rizikos valdymopriemonës. Tarptautinës praktikos kontekste, lyginant Lietuvos ir uþsienio ðaliø praktikà, aptartipaskolø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymo principai bei metodai, taip pattarptautiniø institucijø rekomendacijos, kaip vertinti ir grupuoti paskolas. Aptartos paskolø vertinimoir grupavimo tvarkos tobulinimo kryptys ir problemos Lietuvoje, kredito rizikos aktualumas Lietuvosbankams, atskleistos bankø galimybës ágyvendinti uþsienio ðalyse taikomus bei tarptautiniø institucijønustatytus paskolø grupavimo principus.Pagrindiniai þodþiai: kredito rizika; paskolø vertinimas; paskolø grupavimas; specialieji atidëjimai;bendrieji atidëjimai.

Ávadas

Daugelio mokslininkø ir praktikø nustatyta, kad viena ið pagrindiniø bankøþlugimo prieþasèiø yra netinkamas kredito rizikos valdymas. Tradicinëje bankininkystëjedidþiàjà dalá bankø turto sudaro paskolos (pvz., 2002 m. Lietuvoje paskolos sudarë44% bankø turto), todël kredito rizikos valdymas daro didelæ átakà bankø veiklosstabilumui. Siekdami tinkamai valdyti kredito rizikà, bankai turëtø tiksliai ávertintisavo paskolø portfelá, kuris yra pagrindinis kredito rizikos ðaltinis, t. y. nustatyti jovertæ. Be to, tikslus paskolø portfelio ávertinimas turi labai didelæ reikðmæ bankøfinansiniø ataskaitø tikslumui ir jø veiklos rodikliams. Pavyzdþiui, netiksliai nustaèiuspaskolø vertæ, „iðkreipiama“ banko kapitalo bazë, o kartu ir su ja susijusiø veiklosrizikà ribojanèiø normatyvø apskaièiavimas.

Paprastai bankai neprekiauja paskolomis, todël nustatyti paskolø rinkos kainàarba jø vertæ labai sunku. Pavyzdþiui, JAV prekiaujama paskolomis, taèiau ne visomis,daþniausiai hipotekinëmis. Prekiauti paskolomis sunku, nes nevienoda jø rizika, beto, ji gali labai greitai pasikeisti. Taigi paskolos yra nevienarûðës prekës, kuriø vertënepastovi, jø rinka nëra pakankamai iðvystyta. Dël ðiø prieþasèiø daugelyje ðaliøpaplitusi praktika bankø paskolø kainà arba jø vertæ nustatyti jas vertinant irgrupuojant, t. y. paskoloms sudarant specialiuosius atidëjimus. Paskolø grupavimas –tai procesas, kurio metu perþiûrimas paskolø portfelis, priskiriant paskolas tamtikroms grupëms arba suteikiant paskoloms tam tikrus ávertinimus, atsiþvelgiant á jørizikà ir kitas savybes (World Bank, 2002). Taigi specialieji atidëjimai sudaromi

PASKOLØ VERTINIMAS: TARPTAUTINË IR LIETUVOSPRAKTIKA

� Filomena Jasevièienë – socialiniø mokslø daktarë, Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento direktoriauspavaduotoja.Veiklos sritys: dokumentinë kredito ástaigø prieþiûra, teisës aktø projektø rengimas ir derinimas su Europos Sàjungosir Bazelio bankø prieþiûros komiteto reikalavimais.

� Vytautas Valvonis – Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento Metodikos ir informacijos skyriausvyresnysis ekonomistas.Veiklos sritys: kredito rizikos valdymas.

24

Pinigø studijos 2003 � 1 Pinigai ir bankininkystë

tuomet, kai tikëtina, kad bankas nesugebës atgauti paskolos ir palûkanø sutartyjenumatytomis sàlygomis. Kitaip sakant, sudarydami specialiuosius atidëjimus, bankaipripaþásta paskolos vertës sumaþëjimà (nuostolá).

Nustatant paskolø kokybæ, vadovaujamasi tiek objektyviais, tiek ir subjektyviaiskriterijais, todël galutinis paskolø kokybës ávertinimas daþnai priklauso ne tik nuopasirinktø paskolø vertinimo principø, bet ir nuo banko vadovybës sprendimø.Praktikoje vis dar pasitaiko atvejø, kai bankai nenori pripaþinti patirto nuostolio dëlpablogëjusios paskolø kokybës, ir prieðingai, kai kada pripaþásta didesná nuostolá,negu yra ið tikrøjø. Tokiø situacijø pasitaiko keièiantis bankø savininkams,restruktûrizuojant ar likviduojant bankus.

Paskolø vertinimo ir grupavimo kriterijø yra pakankamai daug ir ávairiø. Dëlðios prieþasties, taip pat dël ðaliø teisës sistemø, bankininkystës tradicijø skirtumø irkitø veiksniø átakos nëra vienintelës teisingos paskolø vertinimo ir grupavimo tvarkos.Vienose ðalyse bankai savo nuoþiûra vertina ir grupuoja paskolas bei sudarospecialiuosius atidëjimus, o kitose ðalyse paskolø vertinimà, grupavimà ir atidëjimøsudarymà reglamentuoja prieþiûros institucijos.

Paskolø tikrosios vertës nustatymas – pakankamai sudëtingas procesas, turintisdidþiulæ reikðmæ sëkmingam kredito rizikos valdymui. Nepaisant aktualumo,mokslininkai ðiai problemai skiria nedaug dëmesio. Keletà darbø ðia tema yrapaskelbæ Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (Cortavarria ir kt., 2000; Song, 2002),Pasaulio banko (World Bank, 2002; Laeven ir Majnoni, 2002) ekspertai, Bazeliobankø prieþiûros komitetas (BCBS, 1999a, 2000). Atskirø ðaliø praktikà vertinantpaskolas atskleidþia prieþiûros institucijø patvirtintos paskolø grupavimo taisyklës.

Paskolø vertinimo klausimas Lietuvoje ðiuo metu ypaè aktualus, nes bankairengia individualias paskolø grupavimo metodikas, remdamiesi Lietuvos bankopatvirtintomis bendrosiomis nuostatomis. Ðio straipsnio tikslas – atskleisti kreditorizikos aktualumà Lietuvos bankø sektoriuje, iðanalizuoti tarptautinæ ir Lietuvospraktikà vertinant, grupuojant paskolas ir sudarant atidëjimus bei aptarti paskoløvertinimo tobulinimo kryptis Lietuvoje.

1. Kredito rizikos valdymo aktualumas Lietuvos bankams

Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio ðalis nesugebës atsiskaityti sutartyjenustatyta tvarka (Lietuvos bankas, 2000). Daugelio tradicine veikla besiverèianèiøbankø pagrindinis kredito rizikos ðaltinis yra paskolos. Siekiant nustatyti kreditorizikos valdymo aktualumà Lietuvos komerciniams bankams, buvo analizuojamiLietuvos komerciniø bankø 1998–2002 m. finansiniai rodikliai.

Iðanalizavus Lietuvos bankø grynojo turto struktûros kaità 1998–2002 m.,nustatyta, kad Lietuvos bankø pagrindinæ turto dalá sudaro paskolos (þr. 1 pav.).2000–2001 m. paskolø dalis tarp bankø turto buvo sumaþëjusi. Tai bûtø galima iðdalies paaiðkinti Rusijos finansø krizës neigiama átaka Lietuvos ekonomikai. Taèiauvëlesniais metais paskolø apimtis pradëjo didëti ir 2002 m. paskolos sudarë 44procentus bankø turto. Átakos didëjanèiai paskolø reikðmei turto struktûroje turëjoir tai, kad 2002 m. paskolø apimtis didëjo sparèiau negu visas bankø turtas (turtaspadidëjo 11%, tuo tarpu paskolø portfelis – net 22%).

25


1 pav. Lietuvos bankø grynojo turto struktûros kaita

(laikotarpio pabaigoje)

Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys.

Visà tiriamà laikotarpá, o ypaè paskutiniais metais, didëjo ilgalaikiø paskolø dalistarp bankø paskolø (þr. 2 pav.). Tai sudarë palankias sàlygas bankø klientams plëtotiinvesticinius projektus bei sparèiau plëtotis ðalies ûkiui. Kita vertus, ilgalaikës paskolossusijusios su didesne kredito rizika, nes ilgu laikotarpiu sunkiau prognozuotiskolininko finansinæ bûklæ ir iðorës veiksniø átakos pokyèius.

2 pav. Lietuvos bankø paskolø portfelio struktûra pagal paskolø suteikimo terminus



Kadangi nagrinëjamu laikotarpiu paskolos sudarë didþiausià bankø turto dalá,tai atitinkamai paskolø palûkanos sudarë reikðmingà dalá tiek banko palûkanøpajamø, tiek ir visø pajamø (þr. 3 pav.). Paskolø palûkanø pajamos sudaro net 3/4

26


visø palûkanø pajamø. Nors palûkanø pajamø dalis tarp visø pajamø pastaruosiuskeletà metø maþëjo, taèiau ðiai pajamø rûðiai vis tiek tenka didelë reikðmë – paskoløpalûkanø pajamos vidutiniðkai sudaro 1/2 visø bankø pajamø.

3 pav. Paskolø palûkanø reikðmë Lietuvos bankø pajamø struktûroje



Pastaraisiais metais, privatizavus valstybinius bankus, uþsienio ðaliø bankøskyriams pradëjus aktyvesnæ veiklà, padidëjo konkurencinë kova tarp kredito ástaigø,o tai lëmë palûkanø normø ir palûkanø marþos sumaþëjimà (þr. 4 ir 5 pav.).

4 pav. Paskolø palûkanø normos Baltijos ðalyse

(1998 01 01–2003 03 31)

Ðaltiniai: Lietuvos banko, Estijos banko, Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys.

Kaip matyti ið pateiktø duomenø, palûkanø normos uþ trumpalaikes paskolasLietuvoje panaðios kaip ir kitose Baltijos ðalyse. Taèiau ilgalaikiø paskolø vidutinë

27


palûkanø norma pastaraisiais metais buvo maþiausia Lietuvoje. Ðiuos reiðkinius bûtøgalima vertinti teigiamai, nes dël maþëjanèiø bankø paskolø palûkanø normø paskolostapo prieinamesnës didesniam klientø skaièiui. Kartu, spaudþiami konkurencijos beisiekdami iðlaikyti savo rinkos dalá, bankai priversti prisiimti daugiau rizikos, t. y.maþëja paskolø palûkanos, kartu ir bankø pajamos, o prisiimama kredito rizika didëja.Ypaè tai aktualu Lietuvos bankams, kuriø palûkanø normos uþ ilgalaikes paskolasmaþiausios.

5 pav. Lietuvos bankø realiosios palûkanø marþos kaita



Dël didëjanèios konkurencijos tiriamu laikotarpiu maþëjo ne tik Lietuvos bankøpalûkanos uþ paskolas, bet ir realioji palûkanø marþa (þr. 5 pav.), ypaè po 1996 m.Viena vertus, maþëjanti marþa yra maþëjanèiø palûkanø normos prieþastis, taèiau,kaip jau minëta, maþëja ir pagal rizikà ávertintos pajamos. Uþsienio ðaliø bankø skyriø,kurie á skaièiavimus neátraukti, realioji palûkanø marþa yra maþesnë negu komerciniøbankø.

Didelæ rizikà bankams kelia paskolø koncentracija, t. y. pernelyg didelisskolinimas toms paèioms ekonominëms veiklos rûðims. Mûsø ðalyje suteiktø paskoløpasiskirstymas pagal ekonominës veiklos rûðis rodo, kad paskolø portfelis buvopakankamai diversifikuotas (þr. 1 lentelæ). Esminiø paskolø koncentracijos pokyèiøatskirose ekonominës veiklos srityse 2002 m., palyginti su 2001 m., neávyko, taèiausuteiktø paskolø konkreèioms ekonominëms veikloms didëjimo tempas buvonevienodas. Labiausiai padidëjo paskolø, suteiktø vieðbuèiams ir restoranams,statybos bendrovëms, nekilnojamojo turto nuomos bei finansinio tarpininkavimoámonëms, apimtis. Didëjantis bankø paskolø portfelis rodo bendras ûkio raidostendencijas ir atsigavusià ðalies vidaus vartojimo rinkà bei teigiamus verslo lûkesèius,siejamus su tolesnëmis ûkio plëtros perspektyvomis.

28


1 lentelë

Komerciniø bankø suteiktos paskolos pagal svarbiausias ekonominës veiklos rûðis

(laikotarpio pabaigoje) (procentais)

Ekonominës veiklos rûðies Suteiktø paskolø dalis Suteiktø paskolø sumospavadinimas pasikeitimas per metus

2001 m. 2002 m.

Apdirbamoji pramonë 22,9 21,4 15,7Didmeninë ir maþmeninë prekyba 21,8 20,2 14,4Finansinis tarpininkavimas 9,8 10,6 33,7Elektros, dujø ir vandens tiekimas 7,5 7,3 20,6Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla 5,6 6,8 50,7Transportas, sandëliavimas ir ryðiai 6,2 5,0 –1,8Valstybës valdymo institucijos+ 7,8 4,3 –32,4Statyba 3,0 4,0 66,9Þemës ûkis 1,5 2,1 65,3Vieðbuèiai ir restoranai 1,2 1,6 74,1

Pastaba: + – áskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondà.Ðaltinis: Lietuvos banko duomenys.

Kredito rizikos svarbà Lietuvos bankams patvirtina á kapitalo pakankamumorodiklio skaièiavimà átrauktø rizikos rûðiø struktûra (þr. 6 pav.)*.

6 pav. Rizikos rûðiø reikðmë Lietuvos bankø sektoriuje**


Kaip matyti ið 6 pav., reikðmingiausia Lietuvos bankams – kredito rizika. Kitavertus, dabar galiojanti kapitalo pakankamumo skaièiavimo metodika labiausiaiorientuota á kredito rizikos vertinimà. Kredito rizikos reikðmæ patvirtina ir ðaliesbankø atlikto testavimo nepalankiomis sàlygomis rezultatai (þr. 7 pav.).

*Pateikiami dviejø pastarøjømetø duomenys, nes naujosiosKapitalo pakankamumo skai-èiavimo taisyklës Lietuvojeásigaliojo tik 2001 m. gruodþio31 d.**Rodikliai gauti ávertinusbankø turto ir nebalansiniøstraipsniø, átrauktø skaièiuo-jant kapitalo pakankamumorodiklá, pasiskirstymà pagalkonkreèias rizikos rûðis.

29


7 pav. Rizikos rûðiø reikðmë pagal testavimo nepalankiomis sàlygomis rezultatus*


Testavimà nepalankiomis sàlygomis bankai atliko pirmà kartà ir rezultatuspateikë su 2002 m. finansinëmis ataskaitomis. Nepalankiomis sàlygomis buvotestuojama kredito, rinkos, likvidumo ir operacinë rizika. Gauti duomenys parodë,kad didþiausià nuostolá bankai sieja su staiga padidëjusia kredito rizika. Kaip matytiið 6 ir 7 pav., gauti rezultatai skirtingi, nes 6 pav. duomenys rodo faktinæ situacijà,tuo tarpu 7 pav. tam tikra prasme atskleidþia paèiø bankø nuomonæ apie jø patiriamosrizikos reikðmæ. Be to, 6 pav. neávertinama likvidumo rizika, o palûkanø normosrizika skaièiuojama tik prekybinei knygai.

Atlikus kredito rizikos reikðmës Lietuvos bankams analizæ, nustatyta, kad ðirizikos rûðis yra viena ið svarbiausiø ðalies bankams. Tokias iðvadas patvirtina tiekfaktiniai bankø veiklos rodikliai, tiek paèiø bankø atlikto testavimo nepalankiomissàlygomis rezultatai. Taigi tinkamas kredito rizikos valdymas, o kartu ir paskoløvertinimas, yra labai reikðmingas ðalies komerciniams bankams. Atsiþvelgiant á tai,kad pastaruoju metu ðalies bankai labai sparèiai pradëjo didinti paskolø portfelá beiteikti naujø paslaugø kreditavimo srityje, tinkamas kredito rizikos valdymas ir paskoløkokybës ávertinimas tampa dar aktualesnis.

2. Faktiniai bankø paskolø portfelio kokybës rodikliai

Labai svarbu, kad sudaryta specialiøjø ir bendrøjø atidëjimø suma bûtø adekvatipaskolø portfelio kredito rizikai, t. y. svarbesni faktiniai bankø sudaryti atidëjimai, one tik atidëjimø normos. Vertinant faktiðkai bankø prisiimtà kredito rizikà, taikomiávairûs paskolø portfelio kokybæ apibûdinantys rodikliai. Apskaièiuoti rodikliaisuteikia galimybæ palyginti ne tik atskirø ðaliø bankø paskolø portfelio kokybæ, betir ðio turto rizikos laipsná tarp panaðaus dydþio bankø. ES ðaliø bankø paskoløportfelio kokybës rodikliai apibendrinti 2 lentelëje.

*Rodikliai gauti skaièiuojantvidutinius bankø nuostolius,kuriø tikimasi nepalankiomissàlygomis pasireiðkus konkre-èiai rizikai.

30


2 lentelë

Blogø paskolø ir atidëjimø rodikliai ES ðaliø bankuose

Rodiklis Ið viso Dideli Vidutiniai Maþibankai++ bankai++ bankai++

2000 2001 2001

Blogi ir abejotini aktyvai+

(neatskaièius atidëjimø)(% paskolø ir lëðø, suteiktøklientams) 2,50 2,76 2,32 3,01 7,88Blogi ir abejotini aktyvai(neatskaièius atidëjimø)(% I ir II lygio kapitalo) 25,15 27,83 25,03 29,21 46,08Atidëjimø suma (% blogø irabejotinø aktyvø(neatskaièius atidëjimø)) 59,90 67,88 76,35 57,22 60,20Specialieji atidëjimai (% turto) 0,22 0,29 0,26 0,33 0,61Bendrieji atidëjimai (% turto) 0,01 0,01 0,02 0,01 –

Pastabos: + – blogø ir abejotinø aktyvø sàvokø reikðmës skiriasi nuo ðiø sàvokø reikðmiø Lietuvoje.++ – dideli bankai – turtas didesnis kaip 0,5 procento viso ES bankø sektoriaus konsoliduototurto (apie 100 mlrd. eurø); vidutiniai bankai – turtas didesnis kaip 0,005 procento viso ES bankøsektoriaus konsoliduoto turto (apie 1 mlrd. eurø).Ðaltinis: ECB (2003).

Atlikus ES ðaliø bankø paskolø portfelio kokybës rodikliø analizæ, galima teigti,kad nagrinëjamu laikotarpiu ES ðaliø bankø paskolø portfelio kokybë blogëjo. Taisietina su sulëtëjusiu ekonominio augimo tempu ES ðalyse. Netiesioginæ átakà daropanaði ekonominë situacija ir JAV. Dël pablogëjusios paskolø portfelio kokybëspadidëjo specialieji atidëjimai paskoloms. Bendrieji atidëjimai nagrinëjamulaikotarpiu ES ðaliø bankuose iðliko nepakitæ, nes sulëtëjæs ekonominis augimaspristabdë paskolø portfelio didëjimà. Santykinai maþiau specialiøjø bei daugiaubendrøjø atidëjimø sudarë didieji ES ðaliø bankai, taikantys sudëtingesnius, o kartuir tikslesnius paskolø vertinimo metodus, palyginti su maþaisiais bankais.

Atlikus ðalies bankø paskolø portfelio kokybæ apibûdinanèiø rodikliø analizæ,nustatyta, kad pastaraisiais metais Lietuvos bankø paskolø portfelio kokybë gerëjo(þr. 3 lentelæ ir 8 pav.): daugëjo I rizikos grupës paskolø, maþëjo III–V rizikos grupëspaskolø ir specialiøjø atidëjimø. Nepaisant to, kad visà nagrinëjamà laikotarpáspecialiøjø atidëjimø maþëjo, taèiau bendrøjø atidëjimø padaugëjo pusantro karto,nes didëjo paskolø portfelis.

3 lentelë

Lietuvos bankø paskolø portfelio kokybës rodikliø kaita

(laikotarpio pabaigoje) (procentais)

Rodiklis 1998 1999 2000 2001 2002

III, IV, V rizikos grupës paskolos / Paskolos 12,94 12,47 11,32 8,24 6,46IV, V rizikos grupës paskolos / Paskolos 8,44 7,93 6,68 4,81 1,85V rizikos grupës paskolos / Paskolos 6,26 4,01 2,85 1,88 0,21III, IV, V rizikos grupës paskolos / I ir II lygio kapitalas – – – – 24,05IV, V rizikos grupës paskolos / I ir II lygio kapitalas – – – – 6,89V rizikos grupës paskolos / I ir II lygio kapitalas – – – – 0,80Specialieji atidëjimai / Turtas 2,72 2,28 1,64 1,16 0,54Bendrieji atidëjimai / Turtas 0,23 0,26 0,23 0,25 0,24Specialieji atidëjimai / Paskolos 6,15 4,67 3,91 2,82 1,20Bendrieji atidëjimai / Paskolos 0,52 0,53 0,54 0,61 0,52


31


8 pav. Lietuvos bankø paskolø portfelio pasiskirstymo pagal rizikos grupes ir atidëjimø

kaita (laikotarpio pabaigoje)


Nepaisant lanksèios Lietuvos bankø kredito politikos, santykiniai paskoløkokybës rodikliai gerëjo (þr. 3 lentelæ). Tokià rodikliø kaità pirmiausia lëmë 2002 m.labai padidëjæs bankø paskolø portfelis. Kadangi suteikimo metu paskolos paprastaipriskiriamos maþiausios rizikos grupei (I), pagerëjo paskolø pasiskirstymas pagalrizikos grupes, taip pat specialiøjø atidëjimø ir paskolø portfelio santykis. Átakosmaþëjantiems specialiesiems atidëjimams turëjo ir tai, kad V rizikos grupës paskolomssudaromi didþiausi (100%) specialieji atidëjimai, taèiau tokios paskolos perkeliamosá nesisteminæ apskaità ir nuraðomos per vienà ketvirtá. Prie veiksniø, turëjusiø átakosbankø paskolø portfelio kokybës rodikliams, galima priskirti ir tai, kad analizuojamulaikotarpiu buvo privatizuoti paskutiniai valstybës kontroliuoti bankai. Juos ásigijæuþsienio investuotojai konservatyviai ávertino ásigytø bankø turtà bei sudarë nemaþaiatidëjimø, dalá paskolø nuraðë. Taip buvo „apvalyta“ labai didelë dalis privatizuotøbankø paskolø portfelio.

Lyginant Lietuvos ir ES ðaliø bankø paskolø portfelio kokybës rodiklius, matyti,kad Lietuvos bankai 2001 m. sudarë daug daugiau bendrøjø ir specialiøjø atidëjimø(lyginant bendruosius ir specialiuosius atidëjimus su bankø turtu). Kaip matyti ið 2lentelës, Lietuvos bankai pagal turto dydá lygintini su maþaisiais ES ðaliø bankais.Paskolø kokybës rodikliø skirtumai tarp Lietuvos ir maþøjø ES ðaliø bankø maþesni.Pastebëtina ir tai, kad ES ðaliø bankø paskolø portfelio kokybë blogëja, o Lietuvosbankø prieðingai – gerëja, taigi paskolø portfelio kokybiniai skirtumai maþëja. Tokiastendencijas galima aiðkinti tuo, kad po 1995–1996 m. Lietuvos bankø paskolø portfeliokokybë buvo labai pablogëjusi, t. y. atskaitos taðkas Lietuvoje buvo blogesnis neguES ðalyse. Lietuvos ekonomika pastaruoju laikotarpiu auga sparèiau negu ES ðalyse.Tokios ekonominio augimo tendencijos, kaip minëta, turëjo átakos paskolø portfeliokokybës skirtumø maþëjimui.

32


3. Pagrindiniai paskolø vertinimo, grupavimo ir atidëjimø sudarymo principai

Bendriausius reikalavimus, susijusius su paskolø vertinimu ir grupavimu*,apibrëþia Bazelio bankø prieþiûros komiteto iðleisti Pagrindiniai efektyvios bankøprieþiûros principai bei Pagrindiniø principø metodologija (Lietuvos bankas, 1998;BCBS, 1999b). Pagrindinius efektyvios bankø prieþiûros principus sudaro 25 principai,apimantys pagrindinius saugios ir patikimos bankø veiklos aspektus. Pagal 8 principà,bankø prieþiûros institucija privalo ásitikinti, ar bankai, vertindami turto kokybæ beiatidëjimø blogoms paskoloms pakankamumà, vadovaujasi tinkama politika, normomisir tvarka. Vadovaudamasi 21 principu, bankø prieþiûros institucija privalo ásitikinti,ar visi bankai tinkamai tvarko apskaità, kurià reglamentuoja nuosekli apskaitospolitika ir praktika, leidþianti prieþiûros institucijai gauti tikrà ir teisingà bankofinansinës bûklës ir jo veiklos pelningumo vaizdà.

Iðsamesnës rekomendacijos, kuriomis reikëtø vadovautis vertinant ir grupuojantpaskolas bei sudarant atidëjimus, pateiktos to paties komiteto iðleistame dokumente„Gera paskolø apskaitos ir atskleidimo praktika“ (BCBS, 1999a). Ðiame dokumenteiðskirti 4 aspektai, susijæ su paskolø vertinimu, apskaita ir informacijos pateikimu:

1) taikomø metodø paskolø vertei nustatyti tinkamumas;2) nuostoliø pripaþinimas laiku darant specialiuosius atidëjimus;3) sudarytø atidëjimø** adekvatumas paskolø kokybei;4) laiku ir tikslus informacijos apie kredito rizikà atskleidimas.

Paskolø vertinimui daug dëmesio skiriama ir Naujajame kapitalo susitarime(Basel II). Ðiame dokumente bankams suteikiama galimybë vertinti paskolø rizikàpasirenkant vienà ið trijø metodø (standartinis, pagrindinis ir paþangus vidausreitingais grindþiami metodai).

Nuo 1997 m. Lietuvoje paskolos grupuojamos vadovaujantis Lietuvos bankovaldybos patvirtintomis Abejotinø aktyvø grupavimo taisyklëmis (Lietuvos bankas,1997). Tobulindama ðá procesà, 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos banko valdyba patvirtinonaujas Abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymobendràsias nuostatas (Lietuvos bankas, 2003).

Toliau tarptautinës ir Lietuvos praktikos kontekste iðanalizuoti minëti 4 aspektai,susijæ su paskolø vertinimu, grupavimu, atidëjimø sudarymu, informacijos atskleidimubei darantys átakà veiksmingam kredito rizikos valdymui bankuose.

3.1. Taikomø metodø paskolø vertei nustatyti tinkamumas

Ðalyse taikomi skirtingi paskolø vertinimo bûdai ir metodai, atsiþvelgiama áávairius kriterijus bei veiksnius (subjektyvius ir objektyvius), kuriø visø neámanomanumatyti taisyklëse. Dël ðiø prieþasèiø paskolø vertinimas negalëtø bûti pagrástasvien grieþtomis taisyklëmis, apimanèiomis visà paskolø grupavimo procesà. Paskoløgrupavimas turëtø bûti grindþiamas ne tik formaliomis taisyklëmis, bet ir vadovøsprendimais bei vertinimais. Kita vertus, nors vadovø nuomonë ir vertinimai yrabûtini, taèiau tokia veiksmø laisvë turëtø bûti apdairiai ribojama. Kitaip sakant,sprendimai, susijæ su paskolø vertinimu ir paskolø kokybës pasikeitimo nustatymu,turi bûti priimami vadovaujantis patvirtinta politika ir procedûromis, pagrástomislogiðkumo ir apdairumo principais (BCBS, 1999a).

Paskolø grupavimo ir jø rizikos vertinimo reglamentavimas daugelyje pasauliovalstybiø labai skiriasi, taèiau vis dëlto, galima teigti, kad reglamentavimo grieþtumasar liberalumas priklauso nuo ðiø pagrindiniø kriterijø:

Pirmiausia reikëtø iðskirti tas valstybes, kuriose nebuvo sisteminës kredito ástaigøkrizës, susijusios su blogomis paskolomis, arba ta krizë nebuvo reikðminga ðaliesfinansø sistemai. Taip pat ðiai kategorijai priskirtinos ðalys, kuriose tokios krizës vykopakankamai seniai. Tokiose valstybëse paskolø grupavimas pakankamai liberalus ir

*Skirtingose ðalyse grupuo-jamas labai ávairus bankoturtas ir nebalansiniai straips-niai, susijæ su kredito rizika.Siekdami iðvengti painiavosvartojant skirtingas sàvokas,toliau straipsnyje grupuotinàbanko turtà ir nebalansiniusstraipsnius vadinsime pasko-lomis.**Bankai paprastai sudarodviejø rûðiø atidëjimus: spe-cialiuosius ir bendruosius.Straipsnyje bendra sàvoka„atidëjimai“ apima tiek spe-cialiuosius, tiek ir bendruosiusatidëjimus.

33


yra nulemtas arba geros ðalies, o kartu ir skolininkø, ekonominës bûklës, arbapakankamo konservatyvumo suteikiant paskolas, o tai garantuoja aukðtà paskoløkokybæ.

Antra vertus, kai kuriose valstybëse egzistuoja gana senos bankininkystës, o kartuir kreditavimo tradicijos. Paprastai jose yra susiformavæs credere (pasitikëjimo)principas, kuris lemia kliento pasitikëjimà banku ir banko pasitikëjimà klientu.Tokiose valstybëse yra nuo seno susiklosèiusios kreditavimo tvarka ir atitinkamospaskolø klasifikavimo taisyklës, kurias ganëtinai sunku pakeisti bûtent dël ðiøilgameèiø tradicijø.

Dar viena kategorija – tai valstybës, kuriose prieþiûros institucijoms suteiktateisë savarankiðkai spræsti didþiàjà dalá kredito ástaigø veiklà reglamentuojanèiøklausimø. Galima teigti, kad tokiose valstybëse paskolø grupavimo sistemos yraveiksmingiausios ir lanksèiausios, kadangi jos gali operatyviai reaguoti á situacijàrinkoje ir pokyèius bankø sektoriuje. Be to, iðvengiama kartais ilgai besitæsianèioteisës aktø priëmimo proceso.

Atskirai reikëtø iðskirti pereinamosios ekonomikos ðalis, kuriose akivaizdþiaimatyti paskolø klasifikacijos transformacija nuo liberalios iki ganëtinai grieþtos, kurivëliau vël perauga á liberalesnæ. Pradiniame ekonomikos transformacija etape tokiomsðalims bûdinga didelë paskolø paklausa, negarantuojama jø kokybë, o tai daþniausiailemia sunkumus bankø sistemoje. Ðie sunkumai nulemia tiek paèiø bankø veikloskonservatyvumo padidëjimà, tiek prieþiûros institucijos reikalavimø sugrieþtinimà.Toliau plëtojantis rinkos ekonomikai ir kylant bankø sàmoningumo lygiui, prieþiûriniaireikalavimai turi tendencijà tapti liberalesni, daugiau atsakomybës priskiriant patiemsbankams.

Iki 2003 m. pabaigos Lietuvoje galiojanti paskolø ir nebalansiniø ásipareigojimøgrupavimo tvarka pradëta taikyti prieð septynerius metus. Abejotinø aktyvøgrupavimo taisyklës pakankamai iðsamiai reglamentavo visà paskolø grupavimoprocesà. Tai leido vertinti paskolø portfelio rizikà, sudaryti specialiuosius atidëjimusir sukaupti kapitalà paskolø portfelio rizikai padengti. Specialiøjø atidëjimøsudarymas ið dalies uþkirto kelià bankams á apskaità átraukti „iðpûstà pelnà“,akcininkams iðsimokëti nepagrástus dividendus ir pan. Tai turëjo nemaþà reikðmækurtis saugesnei bankø sistemai po 1995 m. ávykiø ðalies bankø sektoriuje.

Augant Lietuvos ekonomikai, plëtojosi ir stiprëjo bankø sektorius, keitësi bankøveiklos prioritetai bei poþiûris á rizikos valdymà. Svarbus vaidmuo ðiame proceseteko valstybës bankø privatizavimui ir uþsienio investuotojø atëjimui á bankø sektoriø.Pastarieji sudarë galimybes bankams plaèiau susipaþinti su tarptautinëje praktikojetaikomais bankininkystës veiklos metodais, daug dëmesio buvo skiriama informaciniøtechnologijø plëtrai. Bankams pradëjus geriau valdyti rizikà, atsirado prielaidos leistibankams taikyti paþangesnius rizikos valdymo metodus ne tik vidaus, bet ir prieþiûrostikslais, pavyzdþiui, tobulinti paskolø grupavimo tvarkà. Motyvuodami ðiomis irkitomis prieþastimis, tobulinti paskolø grupavimo tvarkà skatino ir TVF bei Pasauliobanko ekspertai, ávertinæ Lietuvos finansø sektoriø (IMF, 2001). Átakos ðiemspokyèiams Lietuvoje turëjo pastaruoju metu tarptautiniu mastu vykstanèios diskusijos,jog bûtina nustatyti visuotinius minimalius reikalavimus paskolø grupavimui, nes labaisvarbu, kad ðalys vadovautøsi panaðia „gera paskolø vertinimo praktika“. Tarptautinësinstitucijos (TVF, Pasaulio bankas, Bazelio bankø prieþiûros komitetas), kuriø veiklasusijusi su bankø prieþiûra, iðleido ávairiø ðios srities dokumentø (BCBS, 1999a, 2000;Cortavarria ir kt., 2000; Song, 2002; World Bank, 2002; Laeven ir Majnoni, 2002).Svarbu ir tai, kad tiek Naujajame kapitalo susitarime, tiek ir kituose Bazelio bankøprieþiûros komiteto dokumentuose vis daugiau dëmesio skiriama vidaus rizikosvaldymo modeliams. Pastebima tendencija, kad valdant rizikà vis labiau skatinamataikyti paèiø bankø susikurtus modelius, prieþiûros institucijai nustatant tikpagrindinius reikalavimus tokiems rizikos valdymo modeliams.

34


Nors Lietuvoje, grupuojant paskolas pagal 1997 m. taisykles, buvo palikta ðiektiek laisvës (pavyzdþiui, vertinant skolininko finansinæ bûklæ) ir patiems bankams,taèiau susiklosèiusi situacija, kaip minëta, skatino siekti didesnio liberalumo. Tai vertëið esmës pakoreguoti pagrindiná principà, kuriuo vadovaujantis grupuotinospaskolos – bankai paskolas vertina, grupuoja bei sudaro specialiuosius atidëjimusvadovaudamiesi savo pasirengtomis ir pasitvirtintomis taisyklëmis, o prieþiûrosinstitucija nustato tik minimalius privalomus reikalavimus ðioms bankø taisyklëms.Iðanalizavus naujosios tvarkos nuostatas, galima iðskirti ðiuos pagrindinius abejotinøaktyvø* grupavimo principus (þr. 9 pav.):

1. Paskolos skirstomos á homogeniniø paskolø grupes. Numatytos 5 privalomoshomogeniniø paskolø grupës, taèiau bankai savo nuoþiûra gali iðskirti papildomøgrupiø bei grupes skirstyti á pogrupius (9 pav. atvaizduotos dvi papildomos grupës, overslo paskolø grupë suskirstyta á 3 pogrupius).

2. Paskoloms vertinti taikomi du metodai. Paskolø vertinimo ir grupavimometodas pagal paskolos sumà nustatomas individualiai kiekvienai homogeniniøpaskolø grupei (pogrupiui):

2.1. Pirmas metodas – paskolos vertinamos bendrai, taikant statistinius metodusir modelius, pagrástus istoriniø duomenø vertinimu. Taikant ðá metodà, pirmiausianustatomas specialiøjø atidëjimø poreikis ir tik po to, atsiþvelgiant á specialiøjøatidëjimø poreiká, nustatoma paskolos rizikos grupë.

2.2. Antras metodas – paskolos vertinamos individualiai, atsiþvelgiant á vertinimoir grupavimo kriterijus:

2.2.1. Vertinant pagal antrà metodà, taikomi privalomi ir papildomi (paties bankonustatyti) vertinimo ir grupavimo kriterijai. Privalomi kriterijai skirtingosehomogeniniø paskolø grupëse skiriasi, taèiau tos paèios grupës pogrupiuose – vienodi.Papildomi kriterijai gali skirtis tiek grupëse, tiek ir pogrupiuose (9 pav. verslo grupëspogrupiuose skiriasi tiek patys papildomi kriterijai, tiek ir jø skaièius). Svarbu ir tai,kad skirtingose homogeniniø paskolø grupëse (pogrupiuose) tas pats vertinimo irgrupavimo kriterijus (pagrindinis ar papildomas) gali bûti vertinamas skirtingai.

2.2.2. Konkreèiai rizikos grupei paskolos priskiriamos pagal rizikos grupësnustatymo procedûrà (veiksmai paskolos rizikos grupei nustatyti, atsiþvelgiant á ðiaipaskolai taikytinus pagrindinius ir papildomus vertinimo ir grupavimo kriterijus).Banko nustatyta tvarka paskolos rizikos grupëse gali bûti skirstomos á rizikospogrupius (9 pav. IV rizikos grupë suskirstyta á 3 pogrupius). Skirtingomshomogeniniø paskolø grupëms (pogrupiams) gali bûti taikomos skirtingos rizikosgrupës nustatymo procedûros.

2.2.3. Konkretus specialiøjø atidëjimø poreikis individualiai vertinamomspaskoloms nustatomas atsiþvelgiant á paskolos rizikos grupæ (pogrupá), uþtikrinimopriemonæ ir kitus veiksnius. Uþtikrinimo priemonës vertë atimama ið paskolos sumosprieð skaièiuojant specialiøjø atidëjimø poreiká.

*Lietuvoje grupuotinas turtasir nebalansiniai straipsniaivadinami „abejotinais akty-vais“. Kadangi nebalansiniaiásipareigojimai grupuojamipanaðiai kaip ir paskolos, taitoliau kalbësime tik apie pas-kolø grupavimà.

35


9 pa

v. N

auja

abe

joti

nø

akt

yvø

gru

pavi

mo

tva

rka

Lie

tuvo

je

Ðalti

nis:

sud

aryt

a au

tori

ø.

36


3.2. Nuostoliø pripaþinimas laiku darant specialiuosius atidëjimus

Paskola vertinama jà suteikiant ir visà paskolos suteikimo laikotarpá. Pasikeituspaskolos kokybei, bankai turi ið naujo ávertinti paskolà, taip pat pripaþinti nuostolá,jeigu tikëtina, kad jie nesugebës atgauti paskolos dalies ir (arba) palûkanø sutartyjenumatytomis sàlygomis. Pasikeitus paskolos kokybei, paskolos vertë turi bûti sumaþinta,sudarant specialiuosius atidëjimus arba jà nuraðant, parodant ðias iðlaidas pelno(nuostolio) ataskaitoje tà laikotarpá, kada pasikeitë paskolos kokybë (BCBS, 1999a).Taigi, vertinant ir grupuojant paskolas, labai svarbu tiksliai nustatyti, kada pasikeitëpaskolos kokybë ir tiksliai ávertinti, kiek daug pasikeitë paskolos kokybë, t. y. reikiaþinoti paskolos kokybës pasikeitimo laikà ir mastà.

Vienas ið pagrindiniø veiksniø vertinant paskolos kokybës pasikeitimo laikà –tai periodiniø mokëjimø (paskolos dalies ir (ar) palûkanø) uþdelsimas. Nors ðisrodiklis ir labai konkreèiai bei lengvai apibrëþiamas, taèiau ávairiose ðalyse jisvertinamas skirtingai (þr. 4 lentelæ).

4 lentelë

Paskolos ar jos dalies gràþinimo ir (ar) palûkanø mokëjimo uþdelsimo terminai+

(mënesiais, jei nenurodyta kitaip)

Ðalis Standartinë Galimos Padidëjusios Abejotina Nuostolingagrupë (I) rizikos rizikos grupë (IV) grupë (V)

grupë (II) grupë (III)

Lietuva++ iki 1 1–2 2–3 3–6 ilgiau kaip 6Estija nëra kriterijøLatvija iki 5 dienø 1 1–3 3–6 ilgiau kaip 6Bulgarija iki 1 1–2 2–3 3–6 ilgiau kaip 6Èekija iki 1 1–3 3–6 6–12 ilgiau kaip 12Lenkija – iki 1 1 3 6Slovakija iki 1 1–3 3–6 6–12 ilgiau kaip 12Slovënija iki 15 dienø iki 1 1–3 3–6 –Argentina – iki 3 3–6 6–12 ilgiau kaip 12Malaizija – – 3–6 6–9 ilgiau kaip 9Rusija+++ – iki 5 dienø iki 1 1–6 ilgiau kaip 6

Pastabos: + – duomenys apie G-10 grupës ðalis nepateikiami, nes ekonomiðkai iðsivysèiusiose ðalysepaskolø grupavimas iðsamiai nereglamentuojamas.++ – èia ir toliau pateikiamos naujos abejotinø aktyvø grupavimo tvarkos nuostatos, nebentnurodyta kitaip.+++ – 2002 m. pradëtos rengti naujos paskolø grupavimo taisyklës (Bank Rossii, 2003).Ðaltiniai: L. Cortavarria ir kt. (2000) bei atitinkamø ðaliø paskolø grupavimo taisyklës.

Kaip matyti ið pateiktos lentelës, nors analizei pasirinktos ðalys taiko toká patápaskolø rizikos grupiø skaièiø, periodiniø mokëjimø uþdelsimo terminai rizikosgrupëse ávairiose ðalyse vertinami skirtingai. Siekiant laiku ávertinti paskolos kokybëspasikeitimo laikà, labai svarbu ir paskolø grupavimo daþnumas (þr. 5 lentelæ).

5 lentelë

Paskolø grupavimo daþnumas

Ðalis Paskolø grupavimo daþnumas (minimalus)

Lietuva Kas ketvirtá (bendrai vertinamos – kas pusmetá)Estija Kas metus (II–V rizikos grupës paskolos – kas ketvirtá)Latvija Kas ketvirtáBulgarija Kas ketvirtáÈekija Kas ketvirtá

37


Tæsinys

Ðalis Paskolø grupavimo daþnumas (minimalus)

Lenkija n. d.Slovakija Kas ketvirtá (iki 0,1% kapitalo – kas metus)Slovënija n. d.Argentina Kas metusMalaizija n. d.Rusija Kas mënesáKai kurios G-10 grupës ðalys

Prancûzija Kas ketvirtáVokietija Kas metus (didelës paskolos – kas ketvirtá)Italija Kas mënesáJaponija Kas pusmetáNyderlandai Kas pusmetáJungtinë Karalystë Kas metusJAV Kas metus (visas paskolø portfelis – kas ketvirtá)

Pastaba: n. d. – nëra duomenø.Ðaltiniai: World Bank (2002) ir atitinkamø ðaliø paskolø grupavimo taisyklës.

Nors uþsienio ðalyse paskolos vertinamos nevienodu periodiðkumu, taèiau galimapastebëti tam tikras tendencijas. Kaip matyti ið 5 lentelës, ekonomiðkai iðsivysèiusioseðalyse, kur nusistovëjæ rinkos ekonomikos santykiai, susiformavusi finansø rinka,stabilesnë aplinka bankø veiklai, paskolos grupuojamos reèiau (kas pusmetá arbakas metus), tuo tarpu maþiau ekonomiðkai iðsivysèiusiose ðalyse – daþniau (kasketvirtá).

Prieþiûros institucija, laikydamasi liberalaus paskolø grupavimo principo, turëtønustatyti tik reèiausius grupavimo terminus, sudarydama sàlygas bankams paskolasgrupuoti ir daþniau. Paskolos grupavimo daþnumà turëtø lemti paskolos svarbumasbankui. Naujose Lietuvos banko valdybos patvirtintose bendrosiose nuostatosenumatyta, kad ðalies bankai paskolas gali grupuoti savo nusistatytu daþnumu, taèiauindividualiai vertinamos paskolos turi bûti grupuojamos ne reèiau kaip kas ketvirtá,o bendrai vertinamos – kas pusmetá (Lietuvos bankas, 2003). Toks paskolø grupavimoperiodiðkumas yra pagrástas, nes grupuojant daþniau bankai susidurtø su kliûtimisgauti teisingà finansinæ informacijà ið savo klientø, taip pat susidarytø labai didelisinformacijos srautas, kurá bûtø sudëtinga apdoroti. Kita vertus, reèiau grupuotipaskolas nebûtø priimtina, nes per ilgesná laikà dël iðorës arba vidaus veiksniø átakosskolininko finansinë situacija gali labai pasikeisti. Be to, maþø, nereikðmingø bankuisumø paskolas bankai galës grupuoti bendrai – kas pusmetá.

Kiek sudëtingiau yra tiksliai ávertinti patá kokybës pasikeitimo mastà negupaskolos kokybës pasikeitimo laikà. Vertinant paskolos kokybës pasikeitimo mastà,taikomas ir periodiniø mokëjimø uþdelsimo kriterijus, taèiau ðiuo atveju tai yra tikvienas ið keleto kriterijø. Vertinant paskolos ar paskolø grupës kokybës pasikeitimomastà, turi bûti atsiþvelgiama á konkretaus skolininko, grupës, kuriai priklauso ðisskolininkas, kreditingumà ir veiksnius, galinèius turëti átakos kreditingumui.Ávertinimo tikslas – nustatyti skolininko sugebëjimà gràþinti paskolà ir palûkanassutartyje numatytomis sàlygomis. Kadangi skolininko kreditingumui átakos turi daugveiksniø, paskolos vertinimas turi bûti pagrástas visa tuo metu turima informacija:bendrais duomenimis apie skolininkà, skolininko kredito istorija, dabartine jofinansine bûkle, pinigø srautø adekvatumu paskolos sumai ir galimybëmis gràþintipaskolà ateityje, kredito reitingais, pirminiais ir antriniais paskolos gràþinimoðaltiniais, skolininko dalimi finansuojamame projekte, paskolos sutarties persvarstymofaktais, ðalies rizika ir pan. Paskolø kokybës vertinimo kriterijø pakankamai daug,

38


taèiau visus juos pagal vertinimo metu turimos informacijos pobûdá galima suskirstytiá dvi grupes: iðankstinius (ex ante) bei paskesnius (ex post). Paskesni kriterijai yrapagrásti jau ávykusiais faktais: paskolos dalies ir (ar) palûkanø mokëjimo uþdelsimoterminais, skolininko kredito istorija, skolininko finansinës bûklës ávertinimu pagalfinansiniø ataskaitø duomenis ir pan. Tokie kriterijai skirti vertinti praëjusius, o neateities faktus. Pastaraisiais metais vis daugiau dëmesio skiriama iðankstiniamskriterijams, kuriais mëginama ávertinti galimà skolininko kreditingumà ateityje(skolininko gebëjimui gràþinti paskolà, numatomiems ekonominës aplinkospokyèiams, ið dalies skolininko kredito reitingams ir pan.) (Cortavarria ir kt., 2000).Taikant iðankstinius vertinimo kriterijus, susiduriama su ateities prognozavimu(tikslas – nustatyti skolininko sugebëjimà ateityje gràþinti paskolà ir palûkanassutartyje numatytomis sàlygomis). Tokiu atveju vieno ir to paties skolininkokreditingumo perspektyvas ávairûs bankai gali ávertinti skirtingai.

Prieð ávertindami paskolø kokybës pasikeitimo mastà, bankai turëtø paskolassugrupuoti á homogeniniø paskolø grupes, nes paskoloms bûdingi nevienodi kreditorizikos poþymiai. Dël ðios prieþasties kriterijai, taikomi skirtingø paskolø kredito rizikaiávertinti, turi bûti nevienodi (jei kriterijai ir tie patys, gali skirtis jø reikðmingumas).Skirstant paskolas á homogenines grupes, atsiþvelgiama á paskolø pobûdá (suteikimotikslà), klientø veiklos sritis, ûkio ðakos rodiklius ir kitus atskirai paskolø grupeibûdingus poþymius. Svarbus kriterijus – paskolos uþtikrinimo priemonë (pavyzdþiui,visos hipotekinës paskolos uþtikrinamos nekilnojamojo daikto hipoteka).

Lietuvoje iðskirtos penkios pagrindinës homogeniniø paskolø grupës (verslo,hipotekinës, vartojamosios paskolos, paskolos finansiniam tarpininkavimui ir paskolosvaldymo institucijø funkcijoms vykdyti), taèiau bankai savo nuoþiûra gali numatyti irdaugiau tokiø grupiø, taip pat ðias grupes skirstyti á pogrupius (Lietuvos bankas,2003). Naujajame kapitalo susitarime skiriamos 6 paskolø grupës (paskolos ámonëms,bankams, valstybei, maþmeniniam sektoriui (fiziniams asmenims), projektøfinansavimas, investicijos á kitø ámoniø kapitalà) (BCBS, 2001). Naujajame kapitalosusitarime numatytas grupiø skaièius ir paèios grupës skiriasi nuo paskolø grupiøLietuvoje, taèiau ðiame susitarime grupës nustatomos priklausomai nuo aktyvø(skolininkø) rizikingumo laipsnio (pavyzdþiui, labiau akcentuojama ðalies rizikasuteikiant paskolas vyriausybëms ir pan.). Kita vertus, Lietuvos bankai gali iðskirtidaugiau homogeniniø paskolø grupiø ir ðias grupes skirstyti á pogrupius.

Atsiþvelgiant á tai, kad dauguma bankø turi daug maþø sumø paskolø(vartojamosios paskolos, ásiskolinimai kredito kortelëse ir kt.), nepagrásta reikalautivisas jas vertinti individualiai, todël paskoloms grupuoti tikslinga taikyti keletàmetodø:

dideliø, bankui reikðmingø sumø paskolos vertinamos individualiai, taikantvertinimo ir grupavimo kriterijus;

maþø, bankui ne tokiø reikðmingø sumø paskolos vertinamos bendrai, taikantstatistinius metodus ir modelius.

Natûraliai kyla klausimas, kokia paskola laikytina didele ir reikðminga?Vienareikðmiðkai nustatyti, kokio dydþio paskola bankui reikðminga, nëra taippaprasta, taèiau bûtø logiðka vertinimo kriterijus sieti su banko kapitalu, paskolos iratitinkamo homogeniniø paskolø portfelio santykiu bei paskolos ir viso paskoløportfelio santykiu, taip pat paskolos gavëju (skirtingø homogeniniø paskolø grupiøpaskolos limitas gali bûti skirtingas). Nustatyti vienodus kriterijus visiems bankamsnëra lengva, nes bankai labai skiriasi tiek kapitalo, tiek ir paskolø portfelio dydþiu:pavyzdþiui, didþiausio Lietuvos komercinio banko kapitalas daugiau kaip 10 kartødidesnis uþ maþiausiø Lietuvos bankø kapitalà. Jei limitai bûtø nustatyti atsiþvelgusá didþiausio banko kapitalà, tai maþieji bankai turëtø individualiai vertinti 10 kartømaþesnes paskolas negu didþiausias bankas, kuriø dydþiai gali bûti nereikðmingi.Tokiu atveju beveik visos maþøjø bankø paskolos bûtø vertinamos individualiai ir

39


praktiðkai nebûtø pasinaudota dviejø metodø privalumais. Atvirkðèiai, nustaèius ðápaskolø limità pagal maþuosius bankus, didieji bankai daugelá paskolø vertintøbendrai, o tai irgi bûtø nepriimtina. Todël, vertindami prisiimamà rizikà, bankai turëtøpatys individualiai nuspræsti, kurios paskolos jiems reikðmingos, o kurios ne.

3.2.1. Paskolø vertinimas individualiai

Bazelio bankø prieþiûros komitetas nurodo ðiuos priimtinus metodus, nustatantapytikræ atgautinà paskolos sumà (BCBS, 1999a):

1.Ateities pinigø srautø dabartinës vertës apskaièiavimo metodas – apskaièiuotaapytikrë atgautina paskolos suma rodo pinigø srautus, kuriuos bankai galëtø (tikisi)gauti per likusá paskolos gràþinimo laikotarpá, ávertinus ekonomines sàlygas ir kitusveiksnius. Taip paskolos vertinamos taikant vadinamàjá rinkos vertës metodà (Market

Value Accounting) (Beattie ir kt., 1995). Taikyti ðá metodà nustatant paskolø vertæ,rekomenduojama ir 39-ajame tarptautiniame apskaitos standarte. Jame teigiama,kad jei yra tikëtina, jog ámonë negalës atgauti visø jai mokëtinø sumø (pagrindinëssumos ir palûkanø) pagal paskolos sutarties sàlygas, reiðkia susidarë nuostolis dëlsumaþëjusios paskolos vertës. Nuostolio suma lygi skirtumui tarp paskolos apskaitinësvertës ir numatomø pinigø srautø, diskontuotø taikant pirminæ faktinæ paskolospalûkanø normà, esamosios vertës (LRAATVI, 2000).

2.Ákeisto turto vertës apskaièiavimo metodas taikomas, jeigu paskolos vertëpriklauso nuo uþtikrinimo priemonës.

3.Kintamøjø palûkanø normos paskolos gali bûti vertinamos atsiþvelgiant á tokiøpaskolø rinkos kainà, jeigu toks vertinimas yra tinkamas.

Tarptautinëje praktikoje taikomi ávairûs metodai paskolø kokybës pasikeitimomastui nustatyti. Ðalyse, kur paskolø grupavimas labiau reglamentuotas, prieþiûrosinstitucija savo iðleistomis taisyklëmis nustato pakankamai grieþtà paskolø priskyrimorizikos grupei ir specialiøjø atidëjimø poreikio skaièiavimo tvarkà. Tokiose ðalysepaskolos banko finansinëse ataskaitose á apskaità átraukiamos vadinamuoju istoriniøiðlaidø metodu (Historic Cost Accounting) (Beattie ir kt., 1995). Ðio metodo taikymasávairiø ðaliø praktikoje labai panaðus, taèiau galima pastebëti tam tikrø ypatybiø.Kai kuriø ðaliø (pavyzdþiui, Èekijos) paskolø grupavimo taisyklëse numatyta, kadpaskola pirmiausia turi bûti ávertinta atskirai pagal kiekvienà paskolos vertinimokriterijø, o galutinë paskolos rizikos grupë nustatoma atsiþvelgiant á blogiausiaiávertintà kriterijø. Tuo tarpu Slovakijoje, Slovënijoje ir Kroatijoje galutinë paskolosrizikos grupë nustatoma atsiþvelgiant á visø kriterijø ávertinimus kartu, t. y. taisyklësenumatyta, kad, pavyzdþiui, I rizikos grupei paskola gali bûti priskirta, jei mokëjimoterminai uþdelsti ne daugiau kaip nurodytas dienø skaièius, paskola uþtikrintaatitinkamos kokybës turtu, skolininko finansinë bûklë nekelia abejoniø ir t. t.

Prieðingai, ðaliø, kur paskolø grupavimas prieþiûros institucijos maþiaureglamentuotas, bankai gali taikyti savus metodus paskolø rizikos grupei irspecialiesiems atidëjimams nustatyti. Taèiau net ir ðiuo atveju pagrindiniai paskoløkokybës vertinimo kriterijai yra skolininko finansinë bûklë, mokëjimo terminøuþdelsimas ir kiti kriterijai. Kai kuriose ðalyse, nepaisant sunkumø (labai sunku tiksliaiávertinti bûsimus pinigø srautus), taikomas arba rekomenduojama taikyti paskolosateities pinigø srautø diskontavimo (dabartinës vertës apskaièiavimo) metodà. Ðismetodas turi vienà esminá skirtumà palyginti su tø ðaliø, kur paskolø grupavimasiðsamiai reglamentuotas, taikomais metodais, t. y. skaièiuojant paskolos ateities pinigøsrautø dabartinæ vertæ, pirmiausia apskaièiuojamas specialiøjø atidëjimø poreikis(skirtumas tarp balansinës paskolos vertës ir apskaièiuotos dabartinës vertës), ir tikpagal gautà tokiø atidëjimø poreiká nustatoma paskolos rizikos grupë. Ðalyse, kurpaskolø grupavimas reglamentuotas prieþiûros institucijos, áprastas atvirkðtinisprieþastinis ryðys: paskola priskiriama konkreèiai rizikos grupei ir tik tada nustatomas

40


specialiøjø atidëjimø poreikis paskolai (kiekvienai rizikos grupei paprastai bûnanustatyta konkreti specialiøjø atidëjimø norma). Ateities pinigø srautø dabartinësvertës apskaièiavimo metodà prieþiûros institucija bankams leidþia taikyti ir kaikuriose ES ðalyse kandidatëse (Bank of Latvia, 1999; Eesti Pank, 2000).

Diskutuojamas klausimas – ar pirma turi bûti nustatoma paskolos rizikos grupë,o paskui – specialiøjø atidëjimø poreikis, ar atvirkðèiai, pirma nustatomas specialiøjøatidëjimø poreikis, o tik tada – paskolos rizikos grupë. Ðiuo klausimu yra ávairiønuomoniø, taip pat argumentø „uþ“ ir „prieð“ vienà ar kità metodikà. Viena vertus,grupavimo tikslas – nustatyti paskolø tikràjà vertæ. Tuo tikslu daromi specialiejiatidëjimai, turintys tiesioginës átakos banko veiklos rezultatams. Taigi svarbesniatrodytø specialieji atidëjimai, o ne rizikos grupë, todël pirmiausia reikëtø nustatytispecialiøjø atidëjimø poreiká. Rizikos grupës yra tik susitarimo reikalas ir naudojamosdaugiau statistiniais ir bankø veiklos rezultatø palyginimo tikslais, t. y. rizikos grupiøgali bûti ir ðeðios, ir keturios, jø gali nebûti apskritai, taèiau tikroji paskolø vertënuo to nepasikeis. Kita vertus, paskolø grupavimo taisyklëse numaèius specialiøjøatidëjimø intervalus, kaip tai buvo padaryta Lietuvoje, ði „viðtos ir kiauðinio“ problematampa ne tokia aktuali. Nustatyta paskolos rizikos grupë rodo tik „preliminarø,apytikrá“ paskolos kokybës ávertinimà (tarsi pasakoma, kad paskolos vertë turëtøsumaþëti tam tikru procentu ið atitinkamo specialiøjø atidëjimø intervalo), tuo tarpugalutinë paskolos vertë nustatoma tik apskaièiavus konkreèià specialiøjø atidëjimønormà ið atitinkamo intervalo.

Lietuvoje buvo siekiama sukurti lankstesná paskolø grupavimo mechanizmà, todëlbuvo pradëtos taikyti homogeniniø paskolø grupës, bankams palikta laisvë patiemssukurti paskolos rizikos grupës nustatymo procedûrà. Toká pasirinkimà lëmë ir tai,kad numatyti vienintelæ rizikos grupës nustatymo procedûrà, kuri tiktø visiemsbankams, sunku, nes skirtingoms homogeniniø paskolø grupëms taikomi skirtingivertinimo ir grupavimo kriterijai. Dël ðios prieþasties rizikos grupës nustatymoprocedûrø bus ne viena, nors jos gali bûti ir panaðios. Prieþiûros institucija,nereglamentuodama rizikos grupës nustatymo procedûros, suteikia galimybæ tàpadaryti bankams: tikëtina, jog vieni bankai (paprastai tai bus dideli bankai) rinksissofistiðkus grupavimo metodus ir procedûras, derindami juos su patronuojanèiø bankøreikalavimais, tuo tarpu kiti (maþieji) bankai, taikys paprastesnius metodus irprocedûras, nes prieðingu atveju tikslas nepateisins priemoniø, t. y. banko iðlaidosgali bûti per didelës palyginti su gauta nauda.

Svarbus vaidmuo nustatant paskolø tikràjà vertæ tenka paskolos uþtikrinimopriemonëms. Iðanalizavus ávairiø ðaliø praktikà ðioje srityje, pastebimos keliostendencijos nustatant paskolos uþtikrinimo priemonës átakà paskolos rizikos grupeiir (arba) specialiesiems atidëjimams (þr. 6 lentelæ). Kai kuriose ðalyse paskolosgràþinimo uþtikrinimo priemonë nëra laikoma vienu ið paskolos vertinimo kriterijø,todël á jà neatsiþvelgiama nustatant paskolos rizikos grupæ (paskolos gràþinimouþtikrinimo priemonës verte maþinami tik specialieji atidëjimai). Kitose ðalysepaskolos uþtikrinimo priemonë laikoma vienu ið vertinimo kriterijø, todël turi átakostiek paskolos rizikos grupei, tiek ir specialiesiems atidëjimams. Mûsø ðalies bankaigali patys nusistatyti paskolos uþtikrinimo priemonës vertæ, kuri bûtø atimama iðpaskolos sumos prieð sudarant specialiuosius atidëjimus (Lietuvos bankas, 2003).Taigi paskolos uþtikrinimo priemonë turi átakos tik specialiøjø atidëjimø poreikiui.

41


6 lentelë

Paskolos gràþinimo uþtikrinimo priemonës átaka paskolos rizikos grupei ir

specialiesiems atidëjimams

Ðalis Átaka paskolos rizikos grupei Átaka specialiesiemsatidëjimams

VRE

Lietuva Neturi átakos Turi átakos

Estija Turi átakos. Vertinant paskolas, á paskolos Turi átakosuþtikrinimo priemonæ atsiþvelgiama taip pat kaip ir ávisus kitus paskolø vertinimo ir grupavimo kriterijus

Latvija Turi átakos. Panaðiai kaip ir Estijoje Turi átakos

Kroatija Turi átakos. Paskolos uþtikrinimo priemonë Turi átakospriskiriama prie kitø vertinimo ir grupavimo kriterijø.Pavyzdþiui, kad paskola bûtø priskirta 1 rizikosgrupei, paskolos uþtikrinimo priemonë turi sudarytine maþiau kaip 120 procentø paskolos sumos irtenkinti kitus kriterijus (didelis likvidumas, nuolatinisvertës stebëjimas ir pan.)

Èekija Neturi átakos Turi átakos

Slovënija Turi átakos. Rizikos grupë gali bûti pagerinta viena Turi átakosgrupe, bet ne ilgiau kaip metus nuo to momento,kai turëjo bûti ávykdyti ásipareigojimai

Slovakija Neturi átakos Turi átakos

Bulgarija Neturi átakos Turi átakos

Kai kurios G-10 grupës ðalys

Kanada Turi átakos Turi átakos

Prancûzija Neturi átakos Turi átakos.Kiekvieno bankonusistatyta tvarka

Vokietija Turi átakos Turi átakos

Italija Neturi átakos n. d.

Japonija Turi átakos Turi átakos

Ispanija Neturi átakos, iðskyrus vienà iðimtá (sumokamos Turi átakosuþdelstos palûkanos ir pateikiamos papildomaiaukðèiausios rûðies paskolos uþtikrinimo priemonës)

JAV Turi átakos Turi átakos

Didþioji Britanija n. d. Turi átakos

Kitos ðalys

Malaizija Turi átakos, jei ákeisti grynieji pinigai ar jiems Turi átakosartimas turtas

Rusija Turi átakos Turi átakos

Pastaba: n. d. – nëra duomenø.Ðaltiniai: I. Song (2002); World Bank (2002) ir atitinkamø ðaliø paskolø grupavimo taisyklës.

42


Bazelio bankø prieþiûros komitetas rekomenduoja, kad á paskolos uþtikrinimopriemonæ turëtø bûti atsiþvelgiama kartu su kitais paskolø vertinimo ir grupavimokriterijais. Kita vertus, gali bûti nagrinëjama banko paskolø portfelio kokybë, jei ceteris

paribus bûtø atsiþvelgta tik á pirminius paskolos graþinimo ðaltinius, t. y. visiðkaineatsiþvelgta á uþtikrinimo priemonæ. Paskolø portfelio kokybë paprastai vertinamanustatant paskolø pasiskirstymà pagal kiekvienà rizikos grupæ bei ávertinantspecialiøjø atidëjimø dalá tarp visø paskolø. Jei paskolos gràþinimo priemonë neturiátakos paskolos rizikos grupei, o tik specialiesiems atidëjimams, tai, taikydami dupaminëtus paskolø portfelio kokybës vertinimo metodus, gausime skirtingusrezultatus. Taip bus todël, kad, vertinant paskolø portfelio kokybæ pirmu metodu(skaièiuojant vidutinæ svertinæ specialiøjø atidëjimø normà), visiðkai neatsiþvelgiamaá ákeisto turto vertæ. Tuo tarpu taikant antrà metodà (skaièiuojant specialiøjøatidëjimø dalá tarp visø paskolø), á paskolos uþtikrinimo priemonæ atsiþvelgiama.Palyginæ pirmu ir antru metodais gautus paskolø portfelio kokybës ávertinimorezultatus, gausime, kokià reikðmæ bankui atgaunant paskolintas lëðas turi paskoløuþtikrinimo priemonës. Kitaip sakant, tikëtina, kad kuo labiau skirsis dviejø metodørezultatai, tuo labiau, atgaunant paskolintas lëðas, bankui tenka naudotis antriniaispaskolos gràþinimo ðaltiniais*, o tai reiðkia papildomà rizikà ir daþnai nuostoliusbankui. Taigi, vertinant tokiu aspektu, á uþtikrinimo priemonæ galima ir neatsiþvelgtinustatant paskolos rizikos grupæ (BCBS, 1999a).

3.2.2. Paskolø vertinimas bendrai

Bazelio bankø prieþiûros komitetas rekomenduoja patiems bankams pasirinktipaskolø vertinimo ir grupavimo metodus, taèiau ne visose ðalyse (ypaè tose, kurpaskolø grupavimas iðsamiai reglamentuotas) leidþiama bendrai grupuoti paskolas(BCBS, 1999a; LRAATVI, 2000). Vertinant bendrai paskolas, taikomi statistiniaimetodai ir modeliai. Kaip ir individualiai vertinamø paskolø atveju, numatytikonkreèiø statistiniø metodø ir modeliø neámanoma, nes kai kurie bankai gali taikytipakankamai sudëtingus metodus ir modelius, kai kurie paprastesnius. Svarbiausia,kad gauti rezultatai atitiktø faktiná paskolø kokybës pasikeitimà, t. y. realià jø vertæ.Tai pasiekiama, jei skaièiuojant atsiþvelgiama á iðorës (ûkio ir konkreèiø ûkio ðakøtendencijas) ir vidaus (banko paskolø portfelio struktûrà, kreditavimo politikà ir pan.)aplinkos pokyèius, taikoma pakankamai ilga dinaminë eilutë, bendrai vertinamamehomogeniniø paskolø portfelyje pakankamai daug paskolø ir t. t. Tam tikras paskolasvertinti bendrai leidþiama, pavyzdþiui, Èekijoje, Estijoje, Latvijoje, ið dalies Kroatijoje.Naujosios Abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymobendrosios nuostatos sudaro galimybes bendrai vertinti bankams paskolas irLietuvoje.

Ávertinus paskolos kokybës pokytá, jis turi bûti iðreikðtas kiekybiðkai. Kiekybiðkaisumaþëjusi paskolos vertë iðreiðkiama sudarant specialiuosius atidëjimus.

3.3. Sudarytø atidëjimø adekvatumas paskolø kokybei

Bankai paprastai daro dviejø rûðiø atidëjimus – specialiuosius ir bendruosius.Kokia ðiø dviejø atidëjimø rûðiø esmë?

Specialieji atidëjimai – turto ir nebalansiniø pretenzijø vertës sumaþëjimo dydis,atitinkantis tikëtinø nuostoliø galimybæ (LRS, 2002). Kitaip sakant, specialiejiatidëjimai – tai apskaièiuota iðlaidø, kuriø kilmë aiðki, taèiau dydis nëra visiðkai aiðkusiki tam tikro momento ateityje, suma (Beattie ir kt., 1995). Specialieji atidëjimaipagal savo esmæ yra atidëjimai ex post, nes susijæ su konkreèios paskolos konkreèiaisjos kokybæ apibûdinanèiais veiksniais.

Bendrieji atidëjimai – tam tikros sukauptos piniginës lëðos, sudaromos ir skirtosgalimiems banko nuostoliams sumaþinti (padengti) (LRS, 2002), t. y. atlyginti

*Darant prielaidà, kad blogospaskolos neatgaunamos iðpirminiø gràþinimo ðaltiniø, otik ið antriniø.

43


nuostoliams, kurie negali bûti priskirti konkreèioms paskoloms. Bendrieji atidëjimaisietini ne su konkreèiø paskolø jau ávykusiu kokybës pasikeitimu, bet su viso paskoløportfelio galimu kokybës pasikeitimu ateityje (World Bank, 2002). Kadangiskaièiuojant bendrøjø atidëjimø poreiká taikomi iðankstiniai vertinimo kriterijai, tadtokie atidëjimai sudaromi ex ante (vadinamoji „dinaminë atidëjimø sudarymokoncepcija“ (dynamic provisioning) (Cortavarria ir kt., 2000). Atidëjimams ex ante

pastaruoju metu skiriama vis daugiau dëmesio.Specialieji atidëjimai paskoloms daþniausiai apskaièiuojami procentais konkreèios

paskolos sumos. Nors ðiø atidëjimø apskaièiavimo metodas gana paprastas, taèiau,iðanalizavus atskirø ðaliø patirtá, nustatyta, kad specialiøjø atidëjimø skaièiavimopraktika ávairiose ðalyse skiriasi. Ðalyse, kur paskolø grupavimas nëra iðsamiaireglamentuotas, specialiøjø atidëjimø normos paprastai nenustatomos (Beattie ir kt.,1995; World Bank, 2002). Prieðingai, maþiau ekonomiðkai iðsivysèiusiose ðalysespecialiøjø atidëjimø sudarymo tvarka ir tokiø atidëjimø normos bûna numatytosprieþiûros institucijos iðleistose paskolø grupavimo taisyklëse (þr. 7 lentelæ).

7 lentelë

Specialiøjø atidëjimø normos pagal paskolø rizikos grupes kai kuriose ðalyse

(procentais)

Ðalis Standartinë Galimos Padidëjusios Abejotina Nuostolingagrupë (I) rizikos rizikos grupë (IV) grupë (V)

grupë (II) grupë (III)

Lietuva 0 1–15 15–40 40–60 100Estija nëra normatyvøLatvija+ 0 10 30 60 100Bulgarija iki 3 15–25 30–50 50–75 100Èekija 0 1–20 20–50 50–100 100Lenkija 0 5 20 50 100Slovakija 0 5 20 50 100Slovënija 0 10 25 50 100Argentina 1 5 25 50 100Malaizija 1,5 n. d 20 50 100Rusija 1 n. d. 20 50 100

Pastaba: + – taikant ateities pinigø srautø dabartinës vertës apskaièiavimo metodà, atidëjimønormos netaikomos.Ðaltiniai: L. Cortavarria ir kt. (2000) bei atitinkamø ðaliø paskolø grupavimo taisyklës.

Lietuvoje iki 2003 m. pabaigos galiojanèiose abejotinø aktyvø grupavimo taisyklësenumatytos konkreèios specialiøjø atidëjimø normos kiekvienai rizikos grupei. Vienavertus, paskolos, nors ir priskirtos tai paèiai rizikos grupei, skyrësi savo rizikos laipsniu,taèiau atidëjimø normos joms buvo taikomos tos paèios (specialiøjø atidëjimøsudarymo tvarka buvo nepakankamai „rizikai jautri“). Kita vertus, atsiþvelgiant átuometinæ situacijà bankø sektoriuje, konkreèiø specialiøjø atidëjimø normønustatymas buvo antras geriausias pasirinkimas. Nebuvo reikalaujama sudarytispecialiøjø atidëjimø II rizikos grupës paskoloms, t. y. nors á I ir á II rizikos grupespatekdavo skirtingos rizikos paskolos, taèiau specialiøjø atidëjimø normos joms buvovienodos (0%). Diskutuojama buvo ir dël IV rizikos grupës specialiøjø atidëjimønormos (40%): perkeliant paskolà ið IV á V rizikos grupæ atidëjimø norma paðokdavonuo 40 iki 100 procentø. Kitaip sakant, paskola, praradusi ðiek tiek daugiau kaip 40procentø savo vertës, bûdavo pripaþástama nuostolinga (sudaromi 100% specialiejiatidëjimai).

Tiksliau ávertinti paskolas galima tada, kai vietoj konkreèiø specialiøjø atidëjimønormø numatyti specialiøjø atidëjimø intervalai, t. y. sudaromos galimybës bankams

44


paskolas skirstyti rizikos grupëje. Be to, numaèius specialiøjø atidëjimø intervalà IIrizikos grupës paskoloms, aiðkiau apibrëþiama, kokias paskolas reikia priskirti I, okokias II rizikos grupei. Nustatant specialiøjø atidëjimø intervalus, taip pat atsirandagalimybë IV rizikos grupës paskoloms daryti didesnius specialiuosius atidëjimus.Pavyzdþiui, IV rizikos grupei numatytas 40–60 procentø specialiøjø atidëjimøintervalas atrodo labiau pagrástas nei 40 procentø specialiøjø atidëjimø norma, nespaskolos, praradusios 40 ir 45 procentus savo vertës, kokybiðkai dar gali skirtis, taèiaupaskolos, praradusios 60 ir 65 procentus savo vertës, abejotina, ar labai skirsis savokokybe, t. y. blogos (beviltiðkos) paskolos negalima dar labiau pabloginti.

Specialiøjø atidëjimø normos ir rizikos grupës tarpusavyje turëtø bûti siejamostik palyginimo ir statistiniais tikslais. Prireikus rizikos grupëms gali bûti nustatomiávairûs specialiøjø atidëjimø intervalai (pavyzdþiui, II rizikos grupei vietoj 1–10%specialiøjø atidëjimø intervalo numatyti 1–5% intervalà, III grupei vietoj 10–20%intervalo numatyti 5–10% intervalà ar pan.). Svarbu yra ne paèios rizikos grupës,laikytinos tik susitarimo reikalu, jø skaièius ar joms numatyti specialiøjø atidëjimøintervalai, bet galimybës sudaryti reikiamo dydþio specialiuosius atidëjimus ir taipkuo tiksliau ávertinti paskolas (teoriðkai paskoloms gali bûti sudaromi bet kokio dydþiospecialieji atidëjimai, taèiau ne didesni kaip 100% paskolos vertës). Nepaisant to,bûtina atsiþvelgti ir á kitø ðaliø bei tarptautinæ praktikà nustatant specialiøjø atidëjimønormas (intervalus) rizikos grupëms (viena ið prieþasèiø – galimybës palyginti savoðalies atskirø bankø paskolø portfelio kokybæ bei tai padaryti ir tarptautiniu mastu).

Be specialiøjø atidëjimø, ne maþiau svarbûs ir atidëjimai bendram paskoløportfeliui arba bendrai paskolø portfelio rizikai. Pagrindinis bendrøjø ir specialiøjøatidëjimø skirtumas yra tas, kad specialiøjø atidëjimø suma sumaþinama paskolosvertë, t. y. sudaræs specialiuosius atidëjimus, bankas patiria nuostolá. Kita atidëjimørûðis – bendrieji atidëjimai negali bûti priskirti konkreèioms paskoloms ir sietini suviso paskolø portfelio galimu kokybës pasikeitimu ateityje. Nors specialieji atidëjimaisudaromi konkreèioms paskoloms ar jø grupëms, taèiau neámanoma ávertinti visørizikos veiksniø, galinèiø daryti átakà paskolø kokybei. Siekiant apsidrausti nuo tokiøveiksniø, sudaromi bendrieji atidëjimai. Taigi bendrieji atidëjimai padeda amortizuotinuostolius, atsirandanèius dël nenumatytø veiksniø neigiamos átakos arba numanomøveiksniø, kuriø negalima priskirti konkreèioms paskoloms.

Kol kas dël bendrøjø atidëjimø sudarymo tarp ðaliø nëra bendro sutarimo, t. y.kokio dydþio turëtø bûti bendrieji atidëjimai ir kokia yra jø skaièiavimo bazë.Tarptautinëje praktikoje taikoma bendrøjø atidëjimø norma priklausomai nuoskaièiavimo bazës svyruoja nuo 0,25 procento iki 1 procento. Atsiþvelgus á parinktàskaièiavimo bazæ, ðalis sàlyginai galima suskirstyti á dvi grupes: ðalis, kur bendriejiatidëjimai skaièiuojami tik I rizikos grupës paskoloms (kartais dar ir II rizikos grupës),ir ðalis, kur bendrieji atidëjimai skaièiuojami visoms grupuojamoms paskoloms (WorldBank, 2002). Mûsø ðalyje bankai turëtø sudaryti ðios rûðies atidëjimø* ne maþiaukaip 0,1 procento grupuotinø paskolø ir nebalansiniø ásipareigojimø, iðskyrus tuos,kurie laikomi nerizikingais (Lietuvos bankas, 2003).

3.4. Laiku ir tikslus informacijos apie kredito rizikà atskleidimas

Bankø sektoriaus, kaip ir visos finansø rinkos, skaidrumas yra vienas iðpagrindiniø veiksniø, uþtikrinanèiø rinkos disciplinà ir skatinanèiø sektoriausstabilumà. Informacijos apie kredito rizikà atskleidimas yra sudedamoji skaidriosbankininkystës dalis. Mûsø ðalyje skaidrumo bankø sistemoje siekiama keliais bûdais.Pagrindinis ið jø – bankø metinës finansinës ataskaitos, kurios audituojamosnepriklausomø auditoriø ir bene plaèiausiai parodo banko finansinius rezultatus beivykdomà veiklà. Skatinant skaidrumo procesà, Lietuvos bankai periodiðkai skelbiair papildomà informacijà, kuri, jø nuomone, yra vertinga akcininkams, banko

*Lietuvoje bendrøjø atidëjimøatitikmuo – specialieji atidëji-mai bendram abejotinø aktyvøportfeliui.

45


klientams bei kitiems vartotojams. Be to, kiekvienas bankas yra ákûræs internetosvetaines, kuriose suinteresuoti vartotojai gali rasti informacijos apie banko veiklà irteikiamas paslaugas. Lietuvos bankas savo ruoþtu taip pat periodiðkai informuojavisuomenæ apie kredito ástaigø veiklà, jø raidos tendencijas, taip pat atskleidþia irprieþiûros kryptis (Lietuvos bankas, 2002).

Tarptautiniu mastu priimta keletas dokumentø, susijusiø su skelbiama informacijaapie kredito rizikà ir ðios rizikos valdymà. Bazelio bankø prieþiûros komitetas yraiðleidæs rekomendacijas „Geriausia kredito rizikos atskleidimo praktika“ bei „Gerapaskolø apskaitos ir atskleidimo praktika“ (BCBS, 1999a, 2000). Taèiau svarbûs netik dokumentuose pateikiami reikalavimai, bet ir tai, kaip jø laikomasi. Bazelio bankøprieþiûros komiteto atliktø tyrimø rezultatai apie bankø pateikiamà informacijà,susijusià su paskolø grupavimu, pateikti 8 lentelëje.

8 lentelë

Tarptautiniø bankø+ pateikiama informacija apie paskolø grupavimo rezultatus

2001 m. 2000 m. 1999 m.

Tyrime dalyvavusiø bankø skaièius 54 55 57

Kokybinë informacija (visø tyrime dalyvavusiø bankø dalis, procentais)

Apie sudarytø atidëjimø ir faktiná paskolø kokybëspasikeitimo rezultatø atitikimà 50 51 39

Apie individualiai ir bendrai vertinamas aktyvø rûðis 76 64 58

Apie praktikà ir procedûras, kurios taikomos ðaliesrizikai ávertinti 80 73 62

Apie praktikà ir procedûras, skirtas sudarytø atidëjimøadekvatumui paskolø portfelio kokybei nustatyti 59 58 58

Apie metodus, taikomus uþdelstoms ir blogomspaskoloms stebëti ir valdyti 57 53 46

Kiekybinë informacija (visø tyrime dalyvavusiø bankø dalis, procentais)

Apie neduodanèiø pajamø ir blogø aktyvø átakà bankofinansiniams rezultatams, áskaitant informacijà apienuraðymus ir atidëjimus 87 85 86

Apie nuraðytø ir susigràþintø aktyvø sumas 83 88 85

Apie suteiktø paskolø sumas, áskaitant atskiras kreditørûðis 59 56 74

Apie rizikai sumaþinti taikomas paskolos uþtikrinimopriemones, jei tokios taikomos 28 13 30

Apie atidëjimø iðvestinëms finansinëms priemonëmssumas ir pobûdá 11 10 15

Pastaba: + – tyrime dalyvavo didieji Belgijos, Kanados, Prancûzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos,Liuksemburgo, Nyderlandø, Ispanijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Jungtinës Karalystës bei JAV bankai.Ðaltinis: BCBS (2003).

Ið 8 lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad dauguma bankø vieðai pateikiapakankamai kiekybinës informacijos apie paskolø grupavimà, atidëjimø sudarymà irpaskolø nuraðymà. Kokybinës informacijos (taikomos procedûros, praktika, politika)bankai pateikia maþiau. Labai maþai bankø pateikia informacijà apie paskoløuþtikrinimo ir iðvestines finansines priemones.

46


Reikalavimai dël informacijos apie kredito rizikos valdymà atskleidimo pateiktiir Bazelio bankø prieþiûros komiteto baigiamame rengti Naujajame kapitalosusitarime (bendro pobûdþio rekomendacijos, susijusios su bankø turima pateiktiinformacija, aptartos Naujojo kapitalo susitarimo III dalyje „Rinkos disciplina“)(BCBS, 2001). Ðio susitarimo nuostatø taikymas praktikoje leis pagerinti kapitalopakankamumo skaièiavimo metodikà, padidins skaièiavimo metodikos jautrumàrizikai, o kartu paskatins bankus tobulinti rizikos valdymà. Naujasis kapitalosusitarimas, be abejo, turës átakos ir paskolø grupavimui, nes naujoji tvarka skatinsbankus plaèiau taikyti vidinius kredito rizikos vertimo modelius, paskolas skirstant árizikos grupes pagal skolininkui suteiktà kredito reitingà.

Viena vertus, tokios tendencijos skatins paskolø grupavimo sistemø panaðëjimà,nes grupuojant paskolas didesnis vaidmuo teks kiekybiniams (objektyviems), o nekokybiniams (subjektyviems) rodikliams. Kita vertus, prieþiûros institucijai nustaèiustik minimalius reikalavimus bankø paskolø grupavimo sistemoms, rinkos dalyviamsbus sunkiau palyginti konkreèiø bankø veiklos rodiklius. Kadangi rinkos dalyviai irrinkos disciplina yra neatskiriama ðiuolaikinës bankø prieþiûros dalis, todël, vertinantbankø paskolø grupavimo rezultatus bei juos lyginant, padidës tinkamo informacijosapie kredito rizikà atskleidimo reikðmë. Taigi bankai turëtø pateikti rinkai informacijàapie taikomà apskaitos politikà ir metodus specialiesiems ir bendriesiems atidëjimamssudaryti, taip pat paaiðkinti pagrindines prielaidas, kuriomis jie vadovaujasi (BCBS,1999a).

Iðvados

Kredito rizikos valdymas ðiandien tapo viena ið aktualiausiø ir labiausiaidiskutuojamø problemø uþsienio ðalyse ir Lietuvoje. Darbe atliktas tyrimas patvirtinokredito rizikos valdymo aktualumà Lietuvoje. Kaip ir kitose ðalyse, kuriose vyraujatradicinë bankininkystë, taip ir mûsø ðalyje paskolos sudaro didþiausià bankø turtodalá. Kadangi paskoloms tenka per 40 procentø bankø aktyvø, paskolø palûkanøpajamos taip pat sudaro gana reikðmingà bankø pajamø dalá. Nors paskolø portfeliokokybë Lietuvoje gerëja, taèiau kredito rizika Lietuvos bankams, be abejo, yra labaiaktuali. Pastaraisiais metais kredito rizikos reikðmë didëjo, nes bankai teikia visdaugiau ilgalaikiø paskolø, kreditavimo politika tampa lankstesnë, atsiranda naujøbankø paslaugø, susijusiø su kredito rizika. Didelæ kredito rizikos átakà bankø veiklosrezultatams patvirtina ir testavimo nepalankiomis sàlygomis rezultatai.

Siekdami tinkamai valdyti vienà ið reikðmingiausiø rizikos rûðiø, kredito rizikà,bankai pirmiausia turi tinkamai ávertinti savo paskolø portfelá. Kadangi paskolomssudëtinga pritaikyti rinkos vertës nustatymo metodus, paskolø vertë daþniausiainustatoma paskolas grupuojant ir sudarant joms specialiuosius atidëjimus.

Ávairiose ðalyse paskoloms grupuoti taikomi metodai ir principai pakankamaiskirtingi, taèiau turi ir tam tikrø bendrø bruoþø. Pagal tai, kiek daug prieþiûrosinstitucija reglamentuoja paskolø grupavimà, ðalys susiskirsèiusios á kelias grupes.Ðaliø skirtumus lemia susiklosèiusios bankininkystës tradicijos, istorijos pamokos,nemaþà reikðmæ turi ðalies teisës sistema, taip pat prieþiûros institucijos gebëjimasreaguoti á besikeièianèià situacijà bankø sistemoje. Nepaisant paskolø grupavimoreglamentavimo masto, visose ðalyse ðiuo veiksmu siekiama dviejø tikslø: bankai turitiksliai þinoti paskolø kokybës pasikeitimo laikà ir mastà.

Kadangi kredito rizikai átakos turi labai daug veiksniø, todël kriterijø,atskleidþianèiø paskolø kokybës pasikeitimo laikà ir mastà, taip pat yra labai daug.Daugelyje ðaliø paskolø vertë nustatoma darant specialiuosius atidëjimus. Taèiau dëlto, kad vertinant paskolø kokybæ taikomi labai ávairûs kriterijai ir dël kitø prieþasèiø,ðalyse taikomos specialiøjø atidëjimø ir rizikos grupës nustatymo metodikos skiriasi.Pastaruoju metu vis daugiau populiarumo susilaukia ateities pinigø srautø dabartinës

47


vertës skaièiavimo metodas. Kita vertus, ðio metodo taikymas ðiek tiek komplikuotas,nes labai sunku tiksliai numatyti bûsimus paskolos pinigø srautus ir ávairiø veiksniøátakà ðiems srautams.

Be specialiøjø atidëjimø, kuriuos sudarant nustatoma individualiø paskolø tikrojivertë, bankai paprastai sudaro ir bendruosius atidëjimus (atidëjimus bendrai paskoløportfelio rizikai). Kaip ir specialiøjø atidëjimø, taip ir bendrøjø atidëjimø atveju,tarp ðaliø nëra bendros nuomonës, kokio dydþio turëtø bûti atidëjimø normos beinuo kokios skaièiavimo bazës atidëjimai turëtø bûti skaièiuojami.

Dël to, kad nëra bendros nuomonës tarp ðaliø, o tuo labiau tarp pavieniø bankø,kaip turi bûti grupuojamos paskolos bei sudaromi atidëjimai, labai didelë reikðmë,vertinant bankø paskolø grupavimo rezultatus, tenka laiku ir pakankamam informa-cijos atskleidimui apie kredito rizikos valdymà bei paskolø portfelio kokybæ.

Nors paskolø grupavimas Lietuvoje pradëtas reglamentuoti dar 1994 m., taèiauiðsamios grupavimo taisyklës priimtos 1997 m. Pastaroji tvarka buvo panaði á daugeliokitø VRE ðaliø, t. y. ið esmës visas paskolø vertinimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymoprocesas buvo reglamentuotas. Viena vertus, po 1995–1996 m. ávykiø ðalies bankøsektoriuje tai turëjo nemaþai privalumø, taèiau ilgainiui, pasikeitus situacijai rinkoje,bankams pradëjus geriau valdyti rizikà, pagerëjus paskolø portfelio kokybei, keièiantispoþiûriui á rizikos valdymà, paskolø grupavimo tvarkà reikëjo tobulinti. Pagrindinistikslas – paskolø vertinimà padaryti lankstesná ir „jautresná rizikai“. Siekiant ðio tikslo,paskolø vertinimo tvarka patobulinta ið esmës: paskolas leista grupuoti homogeniniøpaskolø grupëse, kadangi skirtingoms paskoloms bûdingi nevienodi kredito rizikospoþymiai; numatyta galimybë paskolas grupuoti tiek individualiai, tiek ir bendrai,nes maþas, nereikðmingø sumø paskolas grupuojant individualiai, tikslas nepateisinapriemoniø; sudarytos galimybës bankams patiems pasirinkti paskolø vertinimokriterijus, nes bankai geriausiai þino, kokie veiksniai turi átakos vieno ar kitoskolininko kreditingumui; leista bankams patiems ávertinti, kokià paskolos uþtikrinimopriemonës vertës dalá atimti ið paskolos sumos prieð sudarant specialiuosiusatidëjimus, nes tik bankai geriausiai þino, ko verta konkreti paskolos uþtikrinimopriemonë konkreèios paskolos atveju; sudarytos sàlygos bankams rûðiuoti paskolasrizikos grupëse pagal jø kredito rizikos laipsná, t. y. numatyti specialiøjø atidëjimøintervalai.

Kadangi rinkos dalyviai ir rinkos disciplina yra neatskiriama ðiuolaikinës bankøprieþiûros dalis, todël, vertinant bankø paskolø grupavimo rezultatus bei juos lyginant,padidës tinkamo informacijos apie kredito rizikà atskleidimo reikðmë. Taigi bankaiturëtø pateikti rinkai informacijà apie taikomà apskaitos politikà ir metodusspecialiesiems ir bendriesiems atidëjimams sudaryti, taip pat paaiðkinti pagrindinesprielaidas, kuriomis jie vadovaujasi.

Literatûra

Bank of Latvia, 1999. Resolution for Assessing Assets and Off-balance-sheet Liabilities, 15 July.

Bank of Slovenia, 1999. Decree on the Classification of On-balance Sheet and Off-balance SheetItems of Banks and Savings Banks, 23 April.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 1999a. Sound Practices for Loan Accountingand Disclosure, July.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 1999b. Core Principles Methodology, October.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 2000. Best Practices for Credit Risk Disclosure,September.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 2001a. Pillar 3 (Market Discipline). ConsultativeDocument, January.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 2001b. The New Basel Capital Accord, May.

Basle Committee on Banking Supervision (BCBS), 2003. Public Disclosures by Banks: Results ofthe 2001 Disclosure Survey, May.

48


Beattie V. A. et al., 1995. Banks and Bad Debts: Accounting for Loan Losses in International Banking.Chichester: John Wiley & Sons, p. 201.

Bulgaria National Bank, 2001. Regulation No 9 on the Evaluation of Risk Exposures of Banks andAllocation of Provisions to Cover the Risk Related Thereto, 10 July.

Cortavarria L., Dziobek C., Kanaya A., Song I., 2000. Loan Review, Provisioning, andMacroeconomic Linkages. IMF Working Paper, No 195.

Croatian National Bank, 2000. Decision on the Classification of Placements and Risky Off-balanceSheet Items and Assessment of Bank Exposure, 23 October.

Czech National Bank, 2002. Provision No 9 Stipulating Rules for the Assessment of FinancialReceivables and the Creation of Provisions and Reserves, and Rules for the Acquisition of CertainTypes of Assets, 6 November.

Eesti Pank, 2000. Decree on Servicing of Loans of Credit Institutions and Entering of UncollectibleClaims in Expenses, 27 June.

European Central Bank (ECB), 2003. EU Banking Sector Stability, February.

International Monetary Fund (IMF), 2000. Report on the Observance of Standards and Codes(ROSC): Estonia, June.

International Monetary Fund (IMF), 2001. Financial System Stability Assessment: Republic ofLithuania, 21 December.

Laeven L., Majnoni G., 2002. Loan Loss Provisioning and Economic Slowdowns: Too Much, Toolate? World Bank, June.

Lietuvos bankas, 1997. Abejotinø aktyvø grupavimo taisyklës. Teisës aktø rinkinys, kn. 2.

Lietuvos bankas, 1998. Pagrindiniai efektyvios bankø prieþiûros principai. Teisës aktø rinkinys, kn. 1.

Lietuvos bankas, 2000. Kapitalo pakankamumo skaièiavimo taisyklës. Teisës aktø rinkinys, kn. 2.

Lietuvos bankas, 2002. Minimalûs visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimai. Teisës aktørinkinys, kn. 1.

Lietuvos bankas, 2003. Abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymobendrosios nuostatos. Teisës aktø rinkinys, kn. 2.

Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (LRAATVI), 2000. Tarptautiniaiapskaitos standartai, 1266 p.

Lietuvos Respublikos Seimas (LRS), 2002. Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymas Nr. IX-1068 (2002 09 10) // Valstybës þinios, Nr. 91-3891.

National Bank of Slovakia, 1995. Decree No 3 on Rules for Evaluating Bank Claims and Off-balance Sheet Liabilities in the Terms of Risk Exposure and for Reserving Funds against such Risks,3 March.

Song I., 2002. Collateral in Loan Classification and Provisioning. IMF Working Paper, No 122.

World Bank, 2002. Bank Loan Classification and Provisioning Practices in Selected Developed andEmerging Countries (A Survey of Current Practices in Countries Represented on the Basel CorePrinciples Liaison Group), June.

Áàíê Ðîññèè (Bank Rossii), 2003. Ïðîåêò Ïîëîæåíèÿ Áàíêà Ðîññèè “Î ïîðÿäêåôîðìèðîâàíèÿ êðåäèòíûìè îðãàíèçàöèÿìè ðåçåðâîâ íà âîçìîæíûå ïîòåðè ïî êðåäèòíûìòðåáîâàíèÿì”, Ìîñêâà.

Straipsnis gautas 2003 m. sausio mën.Priimtas spaudai 2003 m. birþelio mën.

Summary

Filomena Jasevièienë, Vytautas Valvonis

Loans account for the major part of bank assets in traditional banking; therefore,adequate credit risk management has a large impact on the stability of bankingoperations. In order to manage credit risk effectively, banks should have a preciseevaluation of their loan portfolios, i.e. they should establish their value. Such precise

LOAN EVALUATION: INTERNATIONAL AND LITHUANIAN PRACTICES

49


assessment of the loan portfolio is of extreme significance for bank financialstatements and their operating results.

The purpose of the article is to assess the importance of credit risk to Lithuanianbanks, analyse international and Lithuanian practices in the classification of loansand making specific provisions, and to put forth ways of improving loan assessmentin Lithuania.

The research carried out confirmed the importance of credit risk managementfor Lithuanian banks. Although the quality of the loan portfolio in Lithuanian bankshas been improving, effective credit risk management has gained significance: theimportance of credit risk has grown over the recent years, as banks have been grantingmore long-term loans, their crediting policies have become more flexible, new bankingservices related to credit risk have emerged. A large impact of credit risk onLithuanian banks has also been confirmed by the stress testing performed by thebanks themselves.

There is wide variation in the methods and principles used for the classificationof loans in various countries, yet they have some common features. Based on thescope of loan classification regulation by the supervisory authority, countries aredivided into two groups: loan classification in some countries is regulated to theminimum extent with more freedom granted to banks. In other countries, on theother hand, loan classification is often prescribed in detailed regulations of thesupervisory authority. Regardless of the scope of regulation, the purpose of loanclassification is two-fold: banks have to know precisely the time and scope of thechanges in loan quality.

In most countries the value of loans is established by making specific provisions.In addition to the specific provisions, which are used to establish the value ofindividual loans, banks also usually make general provisions (provisions for the overallloan portfolio risk). The method of calculating the current value of future cash flowshas recently gained in popularity, yet the use of this method is complicated as it isdifficult to forecast precisely future cash flows and the impact of various factors onsuch flows.

While the regulation of loan classification was introduced in Lithuania back in1994, comprehensive classification regulations were adopted in 1997. Theseregulations were similar to those used in many other Central and East Europeancountries, i. e. basically the whole process of loan evaluation and provisioning wasregulated. On the one hand, in the aftermath of the events of 1995–1996 in thebanking sector, this had considerable advantages, yet in the longer run, when thesituation in the market changed, risk management in banks and the quality of theloan portfolio improved, and the attitude towards risk management became different,loan classifications procedures had to be updated. The main goal was making loanevaluation more flexible and more “risk-sensitive”. To achieve this goal, the loanevaluation procedures were revised: it was allowed to classify loans in homogeneousloan categories, since different loans are characterised by different credit risk features;possibilities were introduced to classify loans both on an individual and pool basis,as the classification of small, insignificant loans on an individual basis is not justified;opportunities were provided for banks to choose loan classification criteria, as it isbanks themselves that know best which factors influence the creditworthiness of oneor another borrower; banks were allowed to assess themselves which part of thecollateral should be subtracted from the loan amount before making specificprovisions as they know best the value of a particular collateral with respect toparticular loans; conditions were created for banks to differentiate loans within riskcategories with respect to the degree of related credit risk, i. e. specific provisionintervals were established.

paskolØ vertinimas: tarptautinË ir...

Documents