mykolo romeriomykolo ...nuo neatmenamø laikø, jiems priklauso nuosavybës teise. pas-taruoju metu...

MYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIOMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASUNIVERSITETAS

2006 m. balandis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 4(91)

Minint prof. Mykolo Romerio 125-àsias meti-nes, Mykolo Romerio universitete gimë nauja tra-dicija. Senatas ásteigë prof. Mykolo Romerio pre-mijà, kuri skiriama uþ mokslinæ ir kitokià veiklàugdant pilietinæ visuomenæ, stiprinant Lietuvosvalstybës teisinius pagrindus ir konstitucinæ demo-kratijà.

Prof. Mykolas Romeris

Praëjusiais metais prof. Mykolo Romerio vardine pre-mija apdovanoti: uþ konstitucionalizmo moksliniø pa-grindø átvirtinimà Lietuvoje – Mykolo Romerio univer-siteto Teisës fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Þilys,uþ konstitucionalizmo raidos Lietuvoje mokslinius ty-rinëjimus – Mykolo Romerio universiteto Teisës fakul-teto Teisës istorijos katedros vedëjas prof. habil. dr. Min-daugas Maksimaitis, uþ Lietuvos valstybës ir teisës rai-dos mokslinius tyrinëjimus – Vilniaus universiteto Tei-sës fakulteto prof. habil. dr. Stasys Vansevièius, uþ pi-lietinës visuomenës ugdymà – Lietuvos nacionalinis ra-dijas ir televizija.

„Prof. Mykolas Romeris – vienas iðkiliausiø teisinin-kø, laikomas Lietuvos konstitucinës teisës tëvu, kûræssavità lietuviðkosios teisës doktrinà. Kiekvienam socia-liniø mokslø atstovui, o juo labiau teisininkui, didelë gar-bë bûti ðalia Jo minèiø, ðalia Jo asmens“, – sako prof.Juozas Þilys.

Mykolo Romerio universiteto misija – ne tik ápras-minti prof. Mykolo Romerio vardà ugdant iðsilavinusáir pilietiðkà jaunimà, bet ir puoselëti bei skatinti sociali-niø mokslø, kurie yra labai svarbûs pilietinës visuome-nës gyvenimui ir tobulëjimui, paþangà.

Prof. Mykolo Romerio fondas kvieèia mokslininkøbendruomenes, visuomenines organizacijas ir asmenissiûlyti kandidatus gauti prof. Mykolo Romerio premijà.Premijoms gali bûti pristatyti Lietuvoje ir uþsienyje at-likti bei paskelbti spaudoje darbai, svarbûs Lietuvosmokslo plëtrai, organizacijø veikla ugdant pilietinæ vi-suomenæ.

Prof. Mykolo Romerio fondas siûlymø laukia iki ge-guþës 15 d. adresu Ateities g. 20, Vilnius, LT-08303.Telefonas pasiteirauti 2714 546.

PROPROPROPROPROFFFFF..... MykoMykoMykoMykoMykolo Rolo Rolo Rolo Rolo Romerimerimerimerimeriooooo

premijapremijapremijapremijapremija

PROPROPROPROPROFFFFF..... MykoMykoMykoMykoMykolo Rolo Rolo Rolo Rolo Romerimerimerimerimeriooooo

premijapremijapremijapremijapremija

Mykolo Romerio universitetas 2006 m. balandis, Nr. 4(91)2

Balandþio 12 d. Mykolo Romerio universitete pasiraðyta Pa-

ramos sutartis su kontora „Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir part-

neriai“. Pasiraðant sutartá dalyvavo Mykolo Romerio universitetosenato pirmininkas prof. Vytautas Pakalniðkis, Universiteto sekre-torius doc. Antanas Keras, Teisës fakulteto dekanas prof. dr. Juo-zas Þilys, prodekanë dr. Dalia Vasarienë.

Teisës fakulteto dekanas prof. dr. Juozas Þilys kalbëjo: „Dþiau-giamës, kad yra palaikomi kontaktai su teisinëmis tarnybomis irvis glaudesni ryšiai su Jûsø kontora, kurioje mûsø studentai yrapastebimi ir atranda savo vietà. Tai teikia dþiaugsmà ir studentams,ir mokslinei bendruomenei. Studentams skiriama parama –reikšmingas dalykas šiuolaikinëje teisinëje kultûroje“.

Pasiraðydamas Paramos sutartá, Rolandas Valiûnas dþiaugësi:„Šiandien kontoroje dirba keturi Mykolo Romerio universitetoabsolventai, bet su kiekviena diena jø vis gausëja. Vertiname tai,kà daro Jûsø Universitetas. Jûsø laimëjimai per tiek metø yralabai áspûdingi“.

Dviems Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulteto II–IVbakalauro studijø kurso ir I magistrantûros kurso studentamskontora skiria stipendijà. Vienos stipendijos dydis – 4000 litø. Moty-vacinis laiškas ir papildoma informacija priimama iki 2006 m. ba-landþio 30 d. Stipendijos gavëjai bus paskelbti 2006 m. geguþës 9 d.

„Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai LAWIN“ stipendija

Teisës fakulteto studentus kvieèiame á advokatø kontoros„Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai LAWIN“ Atvirø durødienà balandþio 28 d., penktadiená, 16.00 val. Jogailos 9/1(áëjimas pro vartus).

Susitikæ aptarsime, kas yra advokatas, pasidalysimeáspûdþiais, kà reiðkia bûti advokatu advokatø kontoroje „Lideika,Petrauskas, Valiûnas ir partneriai LAWIN“.

Bûtina registracija telefonu 8 52 681888

Stipendija skiriama ávertinus:– informacijà apie paþangumà (praëjusiø studijø metø paþy-

miø vidurkis);– informacijà apie visuomeniná, moksliná (profesiná) aktyvu-

mà (dalyvavimas olimpiadose, studentø moksliniø draugijø veik-loje, konkursuose, teisminio/arbitraþo proceso inscenizacijose,profesiniuose renginiuose);

– dëstytojo rekomendacijà apie studento aktyvumà paskaito-se ir seminaruose;

– informacijà apie kitokià patirtá ir laimëjimus (studijos kituo-se universitetuose pagal mainø programas, raðto darbai, publikaci-jos (gali bûti pateikiamos darbø ir publikacijø kopijos) ir kt.).

Informacijà pateikti Mykolo Romerio universiteto Teisës

fakulteto dekanatui (Ateities g. 20, 342 kab.)

Tel. (8~5) 27 14 561

Kandidatus svarsto Mykolo Romerio universiteto Teisës fa-kulteto dekanato, Mykolo Romerio universiteto Teisës fakulte-to Studentø atstovybës ir advokatø kontoros „Lideika, Petraus-kas, Valiûnas ir partneriai LAWIN“ atstovai.

Daugiau informacijos apie LAWIN stipendijà teikiama My-

kolo Romerio universiteto Teisës fakulteto dekanate (Ateities

g. 20, 342 kab.) Tel. (8~5) 27 14 561

Geguþës 4 d. 10.00–12.30 val. 230 a. Mykolo Romerio universitete – KARJEROS DIENA.Maloniai kvieèiame studentus, dëstytojus ir visà akademinæ bendruomenæ dalyvauti ðià dienà organizuojamuose renginiuose.

KARJEROS FORUMAS: STUDIJOS IR RINKA

Tikslas – pristatyti valstybës ir Mykolo Romerio universiteto pozicijà dël studentø bei absolventø karjeros, supaþindinti su

ásidarbinimo ir adaptacijos darbo rinkoje rodikliais bei tendencijomis.

Praneðëjai:

Prof. dr. Justinas Sigitas Peèkaitis, MRU studijø prorektorius; Vytautas Birmontas, MRU Studentø atstovybës prezidentas;Prof. dr. Rimvydas Jasinavièius, Lietuvos pramoninkø konfederacijos viceprezidentas.

Forumo sveèiai:1. Daina Lukoðiûnienë, ŠMM Studijø departamento universitetiniø studijø skyriaus vedëja;2. Valerijus Simulikas, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultûros pakomiteèio pirmininkas;3. Julius Sabatauskas, Teisës ir teisëtvarkos komiteto pirmininkas;4. Rimantas Kairelis, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos valstybës sekretorius;5. Gediminas Miškinis, Ûkio ministerijos valstybës sekretorius;6. Stanislovas Liutkevièius, Vidaus reikalø ministerijos sekretorius;7. Paulius Koverovas, Teisingumo ministerijos valstybës sekretorius;8. Osvaldas Ðarmavièius, Valstybës tarnybos departamento direktorius;9. Dr. Stasys Šedbaras, Lietuvos teisininkø draugijos prezidentas, advokatas;10. Doc. dr. Boleslovas Gruþevskis, Darbo ir socialiniø tyrimø instituto direktorius;11. Jonas Okunis, Lietuvos studentø sàjungos prezidentas;12. Vidas Šlekaitis, Lietuvos darbo birþos direktorius;13. Justas Plankis, Lietuvos moksleiviø parlamento prezidentas;

13.00–15.00 val. DARBDAVIØ SUSITIKIMAS SU STUDENTAIS IR ABSOLVENTAIS

15.00 val. 232 aud. Mykolo Romerio universiteto priëmimo komisijos atsakingasis sekretorius S. Bugailiškis studentamsir absolventams pristato priëmimo á magistrantûrà tvarkos naujoves.

KARJEROS DIENA

Atvirø durø diena advokatø kontoroje

„Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai

LAWIN“

Mykolo Romerio universitetas32006 m. balandis, Nr. 4(91)

Iš Vašingtono Philipo C. Jessupo tarptautinës teisës insceni-zacinio teismo proceso konkurso sugráþo Mykolo Romerio uni-versiteto Teisës fakulteto Tarptautinës teisës katedros lektorëLoreta Ðaltinytë ir komanda: Teisës fakulteto dieniniø magist-rantûros studijø I kurso studentai Andrius Bambalas, ÀþuolasÈekanavièius, Teisës fakulteto dieniniø pagrindiniø studijø IVkurso studentai Milda Korytë, Vitalius Tumonis.

Konkurse dalyvavo per 100 komandø ið viso pasaulio: Šve-dijos, Belgijos, Rusijos, Lenkijos, Serbijos, Slovënijos, Afganis-tano ir kitø ðaliø. Ádomu, kad pirmà kartà kaip stebëtojai atvykoIrako komandos. Konkurso laimëtojai – Venesuelos ir JAV Ko-lumbijos universitetø komandos. Mykolo Romerio universite-to komanda susitiko su Filipinø, Meksikos, Botsvanos ir JAVG. Vaðingtono universiteto komandomis ir uþëmë 48 vietà. Àþuo-las Èekanavièius tarp 400 oratoriø pripaþintas 26-uoju.

Šiais metais nagrinëjamoje byloje buvo aiškintasi, ar tarp-tautinë teisë garantuoja vietiniams gyventojams, tarkime, ÐiaurësAmerikos indënams, Australijos aborigenams, Suomijos sa-miams ir kt., paprotinæ teisæ á þemæ tuomet, kai valstybë arbatarptautinës korporacijos nusprendþia statyti dujotieká arba naf-totieká. Dël tokiø sprendimø vietos gyventojai paprastai praran-da galimybæ toliau iðlaikyti jiems áprastà gyvenimo bûdà ir nëravisiðkai aiðku, ar þemë, kurioje ðie gyventojai gyveno ir jà dirbonuo neatmenamø laikø, jiems priklauso nuosavybës teise. Pas-taruoju metu tarptautinë teisë ið valstybës, nusprendusios imtistokiø veiksmø, nereikalauja netgi kompensuoti vietos gyvento-jams uþ jø þemæ, o juo labiau – uþ tai, kad jie nebegali puoselëtisavo kultûros, tradicijø, uþsiimti savais verslais ir t. t.

Ši problema išlieka aktuali pasaulyje, nes jø vadinamieji vie-tos gyventojai sudaro apie 500 milijonø þemës gyventojø ir iðlai-ko apie 80 proc. pasaulio kultûrinio palikimo. Didþioji dalisvietiniø gyventojø yra besivystanèiose, arba treèiojo pasaulio,šalyse. Šiuo metu sudaryta viena Tarptautinës darbo organizaci-jos sutartis dël ðiø asmenø teisiø á þemæ uþtikrinimo, taèiau jàyra ratifikavæ tik 17 valstybiø, tad konvencijos reikðmë regu-liuojant tarptautinius valstybiø ásipareigojimus dël vietos gyven-tojø yra abejotinas.

JESSUP konkurse komandos ieškojo svariø argumentø, ku-riais jos galëtø iðnaudoti arba uþpildyti tarptautinës teisës spra-gas: ðiuolaikinë tarptautinë teisë vargiai pajëgi uþtikrinti vietosgyventojø teises tokiais atvejais, kai valstybë nusprendþia imtisjai reikðmingos ûkinës veiklos.

Kita problema, su kuria susidûrë komandos, – daugianacio-naliniø korporacijø pareigos priimanèioms valstybëms. Tokioskorporacijos daþniausiai ágyvendina stambius gamtos iðtekliøeksploatavimo investicijø projektus neturtingose besivystanèio-

se ðalyse. Metiniai jø biudþetai paprastai keliolika kartø virðijapriimanèios valstybës biudþetà. Taèiau pareigø projekto metuuþtikrinti korporacijos saugumà bei imtis aktyviø priemoniøtam, kad nebûtø paþeidþiamos þmogaus teisës, áskaitant irpriverstinio darbo draudimà, turi tik valstybës, o ne tarptautinëskorporacijos, nes tik valstybës yra tarptautinës teisës subjektai.

Ðiø metø Philipo C. JESSUPO konkurso bylà nagrinëjo apie580 komandø iš viso pasaulio. Kiekvienà komandà sudaro 4þmonës. Tai – jaunø pasaulio teisininkø elitas. Rengdamiesi re-gioniniams ir nacionaliniams turams jie ne tik susipaþino, bet irásigilino á abu šios svarbios problemos aspektus. Tai teikia vil-ties, kad šie jauni teisininkai ateityje sugebës surasti iðeitá ið ðiuometu átemptø santykiø tarp besivystanèiø ir iðsivysèiusiø valsty-biø grupiø dël investicijø apsaugos ir priimanèiø valstybiø pro-blemø.

„Šis konkursas – puiki investicija ne tik á savo paties karjerà,bet ir á tarptautinës teisës vystymàsi,“ – sako Loreta Ðaltinytë,kol kas dar pavargusi po didelës konkurso átampos ir tolimoskelionës, taèiau dþiaugdamasi, kad ne tik komandos „senbu-viai“, bet ir naujokai ágijo puikios patirties, kuri labai praversateityje.

NAUJAS ÞODIS TARPTAUTINËJE TEISËJE

NACIONALINË LIETUVOS BIBLIOTEKØ SAVAITËGera pradþia – pusë darbo

4 2006 m. balandis, Nr. 4(91)Mykolo Romerio universitetas

Jau ðeðtà kartà Lietuvos bibliotekos, skatinamos Lietuvos

bibliotekininkø draugijos (LBD), ásitraukia á bendrà

solidarumo akcijà – Nacionalinæ Lietuvos bibliotekø savaitæ,

vykstanèià 2006 m. balandþio 23–30 d.Pirmà kartà Lietuvos biblioteki-

ninkø draugija skelbë NacionalinæLietuvos bibliotekø savaitæ 2001 m.Ji prasidëjo balandþio 23-àjà. Šidiena UNESCO specialia deklara-cija yra paskelbta „Pasaulio knygøir autoriø teisiø diena“ (World book

and copyright day).Šia diena siekiama pabrëþti

knygos vertæ (atsiradus televizijai irinternetui þmonës maþiau skaitoknygas) ir apginti autoriø teises.Knyga suteikia þmogui þiniø, idëjø,dvasinio peno, skatina vaizduotæ irkûrybiðkumà, groþio ir moralës sam-pratà. Ši diena – puiki proga prisi-minti ir pirmàjà lietuviðkà knygà –Martyno Maþvydo „Katekizmà“,išleistà 1547 m.

Bibliotekø ir skaitymo savaitëskasmet organizuojamos JAV, Aus-tralijoje, Nyderlanduose, Ðiaurësðaliø bibliotekose ir kitose šalyse.Jos tikslas – atkreipti visuomenës,valdþios ir þiniasklaidos dëmesá ábibliotekas, skleisti bibliotekos reik-ðmës, unikalumo ir potencialo idë-jas, propaguoti skaitymà, ugdytiinformacinæ visuomenës kultûrà.Pavyzdþiui, nuo 1958 m. pirmojiNacionalinë bibliotekø savaitë, kurios tema buvo „Pabusk irskaityk!“, tapo nacionaline Amerikos tradicija, remiama Ameri-kos bibliotekø asociacijos (Ameri-

can Library Association – ALA).Pasaulyje per pastaruosius 20

metø (Lietuvoje – per pastaruosius5–10 metø) ávyko techninë ir filo-sofinë bibliotekø revoliucija. Josnustojo bûti þiniø kaupëjos ir saugo-tojos. Moderniomis ðiuolaikinëmistechnologijomis bibliotekos išmoko(ir toliau mokosi) þaibiðkai reaguotiá visuomenës reikmes, integruojasi ájà ir padeda spræsti aktualias pro-blemas, siûlydamos kiekvienamreikiamà informacijà ir savo veiklateigdamos, kad tik informuotas þmo-gus – ateities þmogus.

Kiekvienà dienà biblioteka yra vertinama ðimtais kriterijøskirtingø poþiûriø ir poreikiø þmoniø, toks vertinimas lemia josvietà ir prestiþà visuomenëje (bendruomenëje). Bibliotekaneteikia atestatø, diplomø, nedalija paskolø, neraðo areðto orde-riø... Vykdydama savo misijà – teikti þinias (informacijà) apieviskà visiems, lauþydama tûkstantmeèiais besiformavusiusprofesinius stereotipus ir ðimtus kartø prisikeldama ið letargo irpelenø, biblioteka atkakliai skinasi kelià visuomenës ðvietimo,ugdymo, kultûrinio lavinimo srityse ir suteikia atsvarà pragma-tiðkajam pasaulio pagrindui.

Lietuvos bibliotekos, ásitraukdamos á ðià tarptautinæakcijà, siekia atkreipti visuomenës dëmesá á bibliotekas, kaipkultûros ir mokslo þiniø skleidëjas, sudominti netradiciðkaipateiktomis idëjomis, iniciatyvomis bei praneðimais, pristatyti

bibliotekas bei jø darbuotojus kaipprofesionalus, gebanèius bet kadareaguoti á modernius visuomeniniogyvenimo pokyèius bei nesustab-domai kintanèias tendencijassocialinëje, ekonominëje, informaci-nëje ir kultûrinëje erdvëse.

Lietuvoje, dar tik formuojantisšiai graþiai tradicijai, kasmetbibliotekø savaitë paþymima kokiunors iðskirtiniu ðûkiu, iðreiðkianèiutø metø aktualijas. Pradedant 2001m. Lietuvos bibliotekos stengësisudominti ir atkreipti visuomenësdëmesá ðûkiais: „Lietuva bebibliotekø – Lietuva be ateities!“,„Biblioteka – tiltas á informacinævisuomenæ!“, „Biblioteka – ben-druomenës centras!“, „Biblioteka:tradicija ir modernumas“, „Biblio-teka – atvira erdvë visiems ir kiek-vienam!“. Ðiemet Lietuvos biblio-tekos, minëdamos Nacionalinæbibliotekø savaitæ, puoðiasi ðû-kiu „Skaityk! Paþink! Mëgaukis!“.

Minëdamos Nacionalinæ savaitæbibliotekos, atsiþvelgdamos ápasiûlytà temà, organizuoja ávairiusrenginius, parodas, susitikimus,skelbia akcijas, konkursus, stengiasi

sudominti visuomenæ ir savo skaitytojus, padovanoti šventæ savokolegoms ir bendradarbiams, atkreipti þiniasklaidos ir valdþios

dëmesá.Šiais metais, paþymëdama Na-

cionalinæ bibliotekø savaitæ, MRUbiblioteka siûlo savo skaitytojamsnaujas paslaugas, rengia knygø,ásigytø Europos Sàjungos ir LietuvosRespublikos lëðomis, parodà, skirtàintelektualinei nuosavybei, josapsaugai ir vadybai bei kompaktiniødiskø parodà „Elektroninë knyga –alternatyva tradicinei knygai“.Siekdama iðsiaiðkinti bibliotekosteikiamø paslaugø aktualumà irporeiká organizuoja skaitytojø ap-klausà.

Ðia savaitæ biblioteka orga-nizuoja susitikimà su teatro ir kino aktoriumi, dainø autoriumi iratlikëju Gediminu Storpirðèiu. Balandþio 27 d. Thomsonkompanijos Westlaw grupës atstovë Kasia Stanley mokysbibliotekos skaitytojus ir darbuotojus naudotis duomenø bazeWestlaw International (anglø kalba).

Jurgita Levickienë,Bibliotekos Informaciniø paslaugø skyriaus

vyr. bibliografë

NACIONALINË LIETUVOS BIBLIOTEKØ SAVAITËGera pradþia – pusë darbo

Nacionalinæ Lietuvos bibliotekø savaitæ

2006 m. balandis, Nr. 4(91) Mykolo Romerio universitetas5

Bibliotekos Skaitytojø aptarnavimo skyriaus naujienos

Pasitikdama ðeðtàjà Nacionalinæ Lietuvos bibliotekø savaitæ,vykstanèià balandþio 23–30 dienomis, Mykolo Romeriouniversiteto biblioteka, pasinaudodama bibliotekos informacinëssistemos ALEPH galimybëmis, savo skaitytojams siûlo naujaspaslaugas.

Ligi ðiol studentams leidiniai buvo išduodami tokia tvarka:Centriniø rûmø bibliotekos saugyklos leidiniai – visø fakultetøstudentams, o Centriniø rûmø bibliotekos atviro abonementofondo ir Pirmøjø rûmø bibliotekos skyriaus leidiniai – tik tuoserûmuose esanèiø fakultetø studentams.

Nuo ðiol studentø pageidavimu Centriniø rûmø bibliotekosatviro abonemento fondo ir Pirmøjø rûmø bibliotekos skyriausleidiniai bus iðduodami visiems Universiteto studentams, nesvar-bu, kuriuose rûmuose yra jø fakultetas. Paimtø spaudiniø skaièiusdël to nesikeièia: pagrindiniø studijø studentai vienu metu galibûti paëmæ ne daugiau kaip 15, magistro studijø – 20 leidiniø.Gràþinti leidiná reikës á tà bibliotekos padaliná, kuriame skaity-tojas já paëmë.

Taip pat norime pasiûlyti iðbandyti (2 mënesiø bandomajamlaikotarpiui) naujà paslaugà – paèiam skaitytojui elektroniniamekataloge (internetu) vienà kartà prasitæsti naudojimosispaudiniais terminà. Kol kas pratæsti galima tik tuos spaudinius,kuriø saugojimo vieta kataloge nurodyta „Centrinës bibliotekossaugykla“. Skaitytojui nereikës ateiti su norima pratæsti knyga ábibliotekà – tai padaryti jis galës ir bûdamas namuose (bibliotekostinklalapyje, rubrikoje „Skaitytojø aptarnavimas“ yra ádëtainformacija, kaip prasitæsti knygà). Knygos naudojimosi terminasbus pratæsiamas tik tuo atveju, jei ta knyga nebus rezervuota kitoskaitytojo. Delspinigiø sumai virðijus 5 litus, leidiniø iðdavimasir pratæsimas blokuojamas.

Norëtume skaitytojams priminti, kad bûtinai uþsiregis-truotumëte Universiteto studentø elektroninio paðto sistemojearba praneðtumëte abonemento darbuotojui savo asmeninioelektroninio paðto adresà. Elektroniniu paðtu skaitytojamssiunèiama informacija apie atliktus uþsakymus, leidiniøgràþinimo terminus ir pan.

Visuomet laukiame Jûsø klausimø, pageidavimø ir pastabøbibliotekos elektroniniu paštu [email protected]

Daiva Marcinkevièiûtë,Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja

Alternatyvûs informacijos ðaltiniai Universiteto bendruomenei

Jau beveik dešimtmetá Mykolo Romerio universitetobiblioteka savo skaitytojams siûlo naudotis elektroniniaisleidiniais internete, intranete ir kompaktiniuose diskuose. Tokiagalimybë atsirado 1997 m. Universiteto bibliotekoje atidariuspirmàjà interneto skaityklà, kurioje buvo árengtos 7 kompiuterinësdarbo vietos. Tais metais bibliotekos skaitytojams buvo siûlomaprieiga prie Lietuvos teisës aktø duomenø bazës LITLEX. Nuo2000 m. Mykolo Romerio universiteto biblioteka ásitraukë átarptautiná projektà EIFL DIRECT (Electronic Information For

Libraries Direct), pagal kurá pradëjo pirmosios tarptautinësduomenø bazës EBSCO Publishing prenumeratà.

Ðiuo metu bibliotekos skaitytojus aptarnauja keturios internetoskaityklos, kuriose árengtos 147 kompiuterinës darbo vietos.Skaitytojai gali naudotis naujausia programine áranga, skaitytuvais,spausdintuvais, CD/DVD nuskaitymo bei áraðymo árenginiais.Skaitytojams siûloma naudotis daugiau nei dvideðimèia Lietuvosir uþsienio ðaliø prenumeruojamø duomenø baziø, keliais ðimtaisleidiniø kompaktiniuose diskuose, Mykolo Romerio universiteteiðleistø knygø elektroninëmis versijomis.

Palyginti su spausdintiniais leidiniais, prenumeruojamosduomenø bazës turi daug pranaðumø. Jomis galima naudotis netik bibliotekos patalpose, bet ir visame Universiteto kompiuteriøtinkle, t. y. katedrose, informatikos auditorijose, studentø namuose,o naudojant bevielá vietiná kompiuteriø tinklà – beveik visoseUniversiteto CR patalpose. Visos duomenø bazës turi vartotojosàsajas ir informacijos paieðkos sistemas, leidþianèias greitaisusirasti reikiamus leidinius ar straipsnius. Jau pirmaisiaisduomenø bazës prenumeratos metais biblioteka gauna irankstesniøjø metø leidiniø archyvà. Taigi uþprenumeravæelektroniniø þurnalø duomenø bazæ skaitytojai gali skaityti ne tikkelis naujausius leidinio numerius, bet ir matyti pastarøjø trejø arpenkeriø metø straipsnius. Prisijungti prie kai kuriø prenume-ruojamø duomenø baziø Universiteto dëstytojams gali bûti sutei-kiami nutolusiems vartotojams skirti slaptaþodþiai.

Mykolo Romerio universitetui aktualios duomenø bazësiðrenkamos konsultuojantis su visa akademine bendruomene –paprastai mënesiui uþsakomas duomenø bazës bandymas, kuriometu galima naudotis ir ávertinti bazëje esanèios informacijosaktualumà. Uþsienio duomenø baziø prenumeratos kainos yragana didelës. Siekdama gauti duomenø baziø prenumeratosnuolaidas, biblioteka dalyvauja Lietuvos moksliniø bibliotekøasociacijos (LMBA) veikloje, vienijanèioje 35 mokslines biblio-tekas. Jei tos paèios duomenø bazës pageidauja kelios Lietuvosakademinës bibliotekos, dalá lëðø jos prenumeratai per LMBAskiria Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija.

(Nukelta á 12 psl.)


VAIKØ PAÞEIDÞIAMUMAS:ÁVERTINIMAS IR PREVENCIJA

Balandþio 7 d. Mykolo Romerio universitete vyko moksli-në praktinë konferencija „Vaikø paþeidþiamumas: ávertini-mas ir prevencija“.

Pirmojoje konferencijos dalyje praneðimus skaitë WillemasW. Koopsas, dabartinis Europos raidos psichologijos draugijos(ESDP) prezidentas, ir Christiane Spiel, iðrinktoji Europos rai-dos psichologijos draugijos prezidentë.

Willemas W. Koopsas, atstovaujantis Utrechto universite-tui (Olandija), savo praneðime „Kultûrinë istorinë vaikystësreprezentacija“ pristatë savo tyrimø rezultatus, kaip keitësi vi-suomenës poþiûris á vaikus ir vaikystës suvokimas ávairiomisepochomis iki ðiø dienø.

Christiane Spiel (Vienos universitetas, Austrija) pateikë sa-vo tyrimø rezultatus apie tokiø reiðkiniø kaip tyèiojimasis irtapimas auka paplitimà bei galimus intervencijos bûdus. Pra-neðëja pabrëþë, kad labai svarbu naudoti tik tokias prevencijosprogramas, kuriø efektyvumas yra moksliðkai patikrintas.

Sveèiai taip pat pakvietë Lietuvos raidos psichologijos tyri-nëtojus aktyviai bendradarbiauti pristatant savo tyrimø rezulta-tus ESDP oficialiame moksliniame leidinyje „Europos raidospsichologijos þurnalas“ („European Journal of Developmental

Psychology“).Antroje konferencijos dalyje praneðimus skaitë Lietuvos rai-

dos psichologijos mokslininkai ir praktikai. Psichologë JurgitaBareikienë pristatë tyèiojimosi, kaip reiškinio, paplitimà Ute-nos mokymosi ástaigose ir intervencinës veiklos modelá, kaipgalima padëti tokioms aukoms ir kiek gali paèios mokyklosprisidëti maþindamos ðio reiðkinio paplitimà. Seminaro daly-viai tikrai neliko abejingi ðiam praneðimui. Tikëtina, kad ðiosMRU socialinës psichologijos magistrës iniciatyvumas paska-tins ir kitø mokymo ástaigø psichologus dar labiau prisidëtikovojant su tyèiojimosi reiðkiniu visoje Lietuvoje.

MRU Psichologijos katedros docentës dr. Romos Jusienëspraneðimas „Fiziniø bausmiø taikymas vaikams: tëvø poþiûrisir galimos prieþastys“ paskatino diskutuoti, ar Lietuva jau yrapasirengusi teisiðkai uþdrausti tëvams taikyti fizines bausmessavo vaikams bei kur yra riba tarp fizinës bausmës ir smurto.

Vaiko teisiø apsaugos kontrolierës patarëja Graþvylë Jude-levièienë aptarë, kokia yra psichologinës pagalbos vaikui ir ðei-

KONFERENCIJOS

Seminaro dalyviai taip pat daugiau suþinojo apie ESDP veik-là, juo labiau kad 2009 m. rugpjûtá Lietuvoje vyks 14-oji Europosraidos psichologijos draugijos (ESDP) konferencija, kurià su-rengti patikëta Mykolo Romerio universiteto Psichologijos ka-tedrai.

Šios draugijos konferencijose paprastai dalyvauja apie 750–800 praneðëjø, dalyviø ið Europos ir kitø pasaulio ðaliø. Daugiauinformacijos apie ðià draugijà, jos organizuojamas konferencijas,leidþiamà þurnalà galima rasti adresu http://www.esdp.info/de-fault.asp. I6.

Psichologijos katedros lektorë Rasa Pilkauskaitë Valickienë

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros vedëjaprof. dr. Rita Þukauskienë

Iðrinktoji Europos raidos psichologijos draugijos prezidentëChristiane Spiel

Dabartinis Europos raidos psichologijos draugijos(ESDP) prezidentas Willemas W. Koopsas

mai padëtis Lietuvoje ir kà galima padaryti, kad ta pagalba bûtøkuo veiksmingesnë.

Ðià mokslinæ praktinæ konferencijà organizavo Socialinës po-litikos fakulteto Psichologijos katedra. Renginio vadovë – Psi-chologijos katedros vedëja prof. dr. Rita Þukauskienë.

Mykolo Romerio universitetas2006 m. balandis, Nr. 4(91) 7

TEISINËS VALSTYBËS IDËJA IRISTORINË RAIDA

Balandþio 5 d. Mykolo Romerio universitete vyko Teisës

filosofijos mokslinës sekcijos apskritojo stalo diskusija „Tei-

sinës valstybës idëja ir istorinë raida“, kurioje Universiteto

studentai bandë atskleisti teisinës valstybës fenomenà.

Tardamas áþanginá þodá prof. Saulius Arlauskas pasidþiau-gë, kad bûtent taip – interaktyviai, ádomiai ir nenuobodþiai –galima baigti ðiø metø Teisës filosofijos mokslinës sekcijosveiklà. Visam bûreliui profesorius perdavë pernai Universite-te apsilankiusio ir su Teisës filosofijos sekcijos nariais susiti-kusio garsaus Teisës filosofijos specialisto Shambeko linkëji-mus ir kvietë nepamiršti filosofijos, nes vis dar yra nesuartøteisës dirvonø.

V. Girdþiûnaitë, S. Vitkus, L. Neverauskaitë, T. Valeiðaaptarë, kokia valstybës koncepcija egzistavo antikos laikotar-piu, kokià átakà ðiai koncepcijai turëjo teisës, kaip teisingumo,samprata. Šios temos vadovas lektorius dr. Linas Baublys jambûdingu filosofiniu stiliumi retoriškai klausë, kas gali bûti gra-þiau, nei þvelgti á antikà, egzistavusià daugiau kaip 2000 metø,ir rasti teisinës valstybës ðaknis.

A. Bukauskaitë, G. Koncevièius, E. Marcinkevièiûtë, I. Bal-tuolytë, benarpliodami viduramþiø baþnyèios-valstybës bei pri-gimtinës teisësdoktrinos pa-matines nuosta-tas, priëjo prieiðvados, kad ar-timiausias ðiødienø teisinësvalstybës mode-lis istorijojekaip tik ir pra-sideda ðiojeepochoje.

PradëdamasNaujøjø amþiøpolitiniø revo-liucijø temà Fi-losofijos kated-ros vedëjasprof. habil. dr.B r o n i s l a v a sJuozas Kuz-mickas paþy-mëjo, kad di-

deli revoliuciniai pokyèiai Prancûzijoje, JAV, Anglijoje pakeitëþmoniø gyvenimo áproèius. Viskà, kas sena, griaunanti revoliu-cija visada susiduria su kontrrevoliucinëmis jëgomis, kurios vi-sada yra uþ senosios tvarkos restitucijà. Galiausiai, praëjus revo-liuciniam ákarðèiui, visuomenë nurimsta, taèiau naujosios, re-voliucijos neðtos idëjos ásigali tiek sociume, tiek teisëje, tiekvalstybëje. Studentai J. Jarmalavièiûtë, J. Kemeþytë, V. Ðenavi-èius, P. Pinevièius, K. Ûbara, R. Burbaitë aptarë platø spektrànaujøjø ir naujausiø laikø filosofines teisines paradigmas (pra-dëdami Dþ. Loku, Þ. Þ. Ruso ir baigdami F. Nyèe, K. Savigny beiH. Kelsenu).

Lektorë dr. E. Þiobinë, pradëdama þmogaus teisiø ir teisinësvalstybës temà, teigë, kad ðiandienos teisinë valstybë yra ta sie-kiama kokybë, kuri uþtikrina ávairias þmogaus teises remdama-si fundamentaliaisiais teisës principais, átvirtintais Lietuvos Res-publikos Konstitucijoje. Studentai A. Simariava, J. Misevièiûtë,N. Suðinskaitë, I. Bernotaitë, R. Maþulis, V. Paplauskaitë,G. Bþozeckaitë aptarë demokratijos sampratà, tarpukario Lie-tuvos valstybës koncepcijà Mykolo Romerio akimis bei þmo-gaus teisiø garantavimo priemones teisinëje valstybëje.

Valstybës politinës organizacijos bruoþus nevakarietiðkoskultûros valstybëse aptarë Teisës filosofijos mokslinës sekcijosnariai I. Degutis, S. Ðurkutë, E. Gleiznytë, J. Goriajava. Studen-tø gretos pasidalijo á dvi dalis, t. y. pirmieji du kalbëjo apie mu-sulmoniðkø valstybiø teisës bei teisinës valstybës sampratà, okiti du – apie Rusijos politinæ teisinæ santvarkà. Ðios temosvadovas prof. habil. dr. B. J. Kuzmickas paþymëjo, jog didþiuliaitiek musulmoniðkø ir vakarietiðkø, tiek Rusijos ir mûsø kultûrøskirtumai yra akivaizdûs.

Prie diskusijos prisijungæs Teisës filosofijos katedros vedëjasprof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila dar kartà pasidþiaugë mûsøjaunøjø teisës filosofø iniciatyva ir pusiau rimtai, pusiau juokaisvylësi, kad bent pusë sekcijos nariø ilgainiui suguþës á Teisësfilosofijos katedrà. Profesorius pasidþiaugë iðsamia Lietuvos,kaip teisinës valstybës, XXI a. analize, kurià atliko G. Burokai-të. Kalbëdamas apie teisingumo ir tvarkos uþtikrinimo galimy-bes teisinëje valstybëje guodë studentus, kurie pastebëtus teori-nio idëjinio teisës mokslo bei praktikos realybës skirtumus ið-këlë á diskusijos lygá, kad bûtent tas idëjinës teisës suvokimas iryra kliðë, ið kurios turi kilti realûs teisiniai santykiai.

Kità dienà paaiðkëjo apskritojo stalo diskusijos laureatai, kurieðiemet Teisës filo-sofijos mokslinë-je sekcijoje nu-veiktus darbuspristatys kasmeti-nëje Mokslinësminties ðventëje.Vertintojai nu-sprendë, kad ðie-met tai bus:

Petras Pinevièius

E. Gleiznytë,I. Degutis,T. Valeiða,P. Pinevièius,V. Ðenavièius,K. Ubara,M. Buènytë irJ. Kemeþytë.


Balandþio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo didþiojoje salëjevyko STart 2006 finalas, kuriame rungësi 6 komandos. STart2006 globëjas – Europos Bendrijø pirmosios instancijos teismoteisëjas prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas. Ðiø metø teisminioproceso inscenizacijos konkurso tema – Europos Sàjungos tei-sës taikymas Lietuvos teisinëje sistemoje. Konkurso temà pasiû-lë ir uþduotis paren-gë pagrindinis rengi-nio rëmëjas advoka-tø kontora „Norcous& Partners“ – vienapirmaujanèiø advo-katø kontorø Lietu-voje, teikianti teisi-nes paslaugas nacio-naliniams ir uþsie-nio klientams visoseverslo teisës srityse.

Pagrindiná prizà– staþuotæ Europos Parlamente – ásteigë Europos Parlamentonarys Justas Vincas Paleckis. Po atkakliø kovø pagrindinis pri-zas atiteko Vilniaus universiteto Teisës fakulteto penkto kursostudentëms Reginai Valutytei ir Neringai Mickevièiûtei.

Antrosios STart 2006 vietos laimëtojams – MRU ketvirtokurso studentams Mariui Tamoðiûnui ir Liutaurui Lukoðiui –atiteko anglø kalbos kursai, organizuojami uþsienio kalbø mo-

kymo centro „ILS“ (International Language Service).Treèiosios vietos laimëtojos – MRU ketvirto kurso studen-

tës Renata Lavreckaja ir Jolita Meðkelytë – gavo èekius teisineiliteratûrai ásigyti.

Finale teisëjavo prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas, dr. Ir-mantas Norkus (advokatø kontora „Norcous & Partners“), Ro-

bertas Juodka (advo-katø kontora „SPP“)bei Agnë Makaus-kaitë ( advokatø kon-tora „Lideika, Pet-rauskas, Valiûnas irpartneriai LAWIN“).

STart – tai nacio-nalinis teisminioproceso inscenizaci-jos konkursas, skir-tas visiems teisës stu-

dentams. Tai jau tradicija tapæs Europos studentø teisininkø aso-ciacijos Lietuvos nacionalinës grupës (ELSA Lietuva) organi-zuojamas kasmetinis renginys.

Teisminio proceso inscenizacijos metu studentai, jungdamiteorines þinias ir praktikà, turi galimybæ tobulinti teisinæ argu-mentacijà bei parodyti retorikos ágûdþius.

ELSA Lietuva informacija

Balandþio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybës Tarybos posë-dþiø salëje vyko tarptautinë teisinë diskusija „Þmogaus teisës ðian-dien ir rytoj: koks vaidmuo tenka jaunimui?“ Jaunimas ið Ðvedijos,Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos kartu su teisi-ninkais praktikais ir mokslininkais stengësi konkreèiai ávardyti ne-iðspræstas þmogaus teisiø problemas bei ieðkoti galimo ðiø proble-mø sprendimo.

Europos studentø teisininkø asociacijos Lietuvos nacionali-në grupës (ELSA Lietuva) kartu su Þmogaus teisiø stebëjimoinstitutu ir Vilniaus miesto savivaldybe surengtoje diskusijojeðeðioms Baltijos jûros valstybëms atstovaujantys teisës studentaipristatë þmogaus teisiø padëtá savo ðalyse.

Bendra problema iðlieka vis dar pasireiðkianti ávairiø rûðiødiskriminacija – rasinë, tautinë, lytinë, dël lytinës orientacijos irt. t. Svarbu atkreipti dëmesá ir á vaiko teises: daþnai vaikas, augi-namas vienos mamos ar vieno tëvo arba augantis daugiavaikëješeimoje, visuomenëje jauèiasi nevisavertis, nors ið tiesø visi vai-kai, nesvarbu, kur jie auga, yra vienodi. Þmogaus teisës yra de-mokratinës valstybës pamatas, todël bûtina keisti susidariusiàpadëtá, atsisakyti stereotipinio poþiûrio á „kitokius“ nei mes.

Jaunimo indëlis á ðiø problemø sprendimà yra ypaè svarbus.Vis dar trûksta nevyriausybiniø organizacijø, kovojanèiø uþ þmo-gaus teises, savanoriø, kurie sutiktø atsisakyti dalies savo laisvolaiko visuomeniniam darbui, taip pat ne tik teisininkø, bet irjaunø þmoniø diskusijø. „Galbût mes ir nedaug þinome apieþmogaus teises, taèiau mes galime paskatinti vienas kità ir suþi-

STart 2006pagrindinis rëmëjas –

AR SVARBUS JAUNIMO VAIDMUOSPRENDÞIANT ÞMOGAUS TEISIØ PROBLEMAS?

noti daugiau“, – sakë Piotras Olkowski, teisës studentas ið Len-kijos.

2005 m. atliktø sociologiniø tyrimø duomenimis, net 70 pro-centø jaunø þmoniø teigia, kad jiems neuþtenka informacijosapie þmogaus teises. Visi diskusijos dalyviai teigë, kad bûtinatobulinti ðvietimo sistemà. Teisinis ðvietimas vyresnëse klasëseturëtø bûti mokymas apie þmogaus teises.

Diskusijoje „Þmogaus teisës ðiandien ir rytoj: koks vaidmuotenka jaunimui?“ taip pat dalyvavo: Valdas Dambrava, Lygiøgalimybiø kontrolieriaus patarëjas vieðiesiems ryðiams, TadasLeonèikas, Etniniø tyrimø centro atstovas, Marija Nijolë Sta-èiokienë, Lietuvos þmogaus teisiø lygos prezidentë, dr. Lyra Ja-kulevièienë, Jungtiniø Tautø vystymo programos atstovybës Lie-tuvoje vadovë. Diskusijos vadovai – Henrikas Mickevièius, Þmo-gaus teisiø stebëjimo instituto direktorius, ir Gintaras Stepona-vièius, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Europos Studentø Teisininkø Asociacija (The European

Law Students’ Association) yra nepriklausoma, nepolitinë, nepelno siekianti didþiausia teisës studentø ir jaunøjø teisininkøorganizacija pasaulyje. Ðiuo metu ELSA veikia 37 Europos vals-tybëse ir vienija daugiau nei 30 000 nariø, siekianèiø ágyvendin-ti ELSA vizijà „Teisingas pasaulis, kuriame gerbiamas þmogausorumas ir kultûrinis savitumas“.

Eglë Vilimaitë

STSTSTSTSTartartartartart 20062006200620062006 FINALASFINALASFINALASFINALASFINALAS

Mykolo Romerio universitetas2006 m. balandis, Nr. 4(91) 9

Balandþio 6 d. Mykolo Romerio universitete vyko ELSAMRU surengtas seminaras „Þodþio laisvë internete“. Ðian-dien þodþio laisvë suprantama kaip vienas ið pagrindiniø de-mokratijos principø, tad ðia tema savo nuomonæ aktyviai reiðkëne tik sveèiai, bet ir susirinkæ studentai.

Seminare dalyvavo advokatë, knygos „Þiniasklaidos tei-së“ autorë, Radijo ir televizijos komisijos narë Liudvika Með-kauskaitë, internetinio portalo „delfi.lt“ vyriausioji redakto-rë Monika Garbaèiauskaitë ir Informacinës visuomenës plët-ros komiteto direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkelis.

M. Garbaèiauskaitë paþymëjo internetinës þiniasklaidospranaðumus. Palyginti su tradicine, ji pranaðesnë savo opera-tyvumu, interaktyvumu bei didesniu informacijos kiekiu. Þur-nalistë pabrëþë, kad bûtent internete galima greitai ágyven-dinti savo idëjas ir sumanymus.

Gintautas Vilkelis vaizdþiaiatskleidë ðiandieninæ informaci-jos plëtros visuomenëje padëtá.Šiandien Lietuvoje dar nedauge-lis naudojasi internetu ir tam ne-turi jokio poreikio. Kartà per sa-vaitæ ar daþniau internetu naudo-jasi tik apie 23 proc. Lietuvos gy-ventojø.

Advokatës Liudvikos Með-kauskaitës dëka tarp studentø irseminaro praneðëjø iðsiplëtojodiskusija, kurios metu buvo ap-tarinëjamos problemos, susiju-sios su straipsniø komentarais in-ternete. Buvo keliami klausimai,ar komentatoriai neperþengia þodþio laisvës ribø, ar neþemi-na þmogaus orumo, kaip bûtø ámanoma áþeidþianèius prane-ðimus tikrinti ir panaikinti ir ar ið viso nereikëtø komentarøuþdrausti.

Visi praneðëjai iðsakë savo nuomonæ apie interneto svarbàðiandieniniame visuomenës gyvenime. Jie pripaþino, kad visdaugiau þmoniø naudojasi ðia paslauga, ir tai vertino teigia-mai, tik L. Meðkauskaitë sutiko su keleto studentø nuomone,kad gal vis dëlto per daug uoliai yra iðstumiamas tradicinisspausdintas þodis. Taèiau ðis klausimas lieka apmàstyti kiek-vienam asmeniškai…

Dëkojame seminaro iniciatoriams ir dalyviams uþ suteiktàgalimybæ iðklausyti praneðimus ir iðsakyti savo nuomonæ ak-tualia tema kiekvienam demokratijos siekianèiam þmogui.

Balandþio 5 d. ELSA MRU kvietë á pirmà kartà organi-zuotà projektà „Teisminë mediacija“. Neabejotinai tai vienasádomiausiø ELSA MRU surengtø ðiø metø renginiø.

Teisminë mediacija – ginèo iðsprendimas abiejø ðaliø pa-stangomis, tarpininkaujant vadovui. Tai – viena efektyviausiøðiuolaikiniø teisminiø priemoniø siekiant susitarimo, tenki-nanèio abi ðalis.

Susirinkusiøjø laukë intriguojantis ginèas, kurio tema –„Ginèas dël nepilnameèio chuliganizmo“. Ginèo ðalis vaidi-

nanèius studentus tramdë vadovas Rimantas Simaitis, taip patdalyvavo psichologë Jolanta Sondaitë. Ðie praneðëjai þiûrovussupaþindino ir su teorine teisminës mediacijos dalimi – jostaikymo sritimis, praktinëmis galimybëmis ir taikymu Lietu-voje.

Visai Universiteto bendruomenei skirtas, populiarumo su-laukæs ELSA MRU organizuotas renginys siekë supaþindintiUniversiteto akademinæ bendruomenæ su mediacijos procesotaikymo galimybëmis ir pranaðumais.

ÞODÞIO LAISVË INTERNETEÞODÞIO LAISVË INTERNETEÞODÞIO LAISVË INTERNETEÞODÞIO LAISVË INTERNETEÞODÞIO LAISVË INTERNETE

Teisminë mediacijaTeisminë mediacijaTeisminë mediacijaTeisminë mediacijaTeisminë mediacija

Rimantas Simaitis

Monika Garbaèiauskaitë


Darbo teisës ir socialinës saugos katedra pagal Europos Sàjungos

Socrates Erasmus programà antrus metus dalyvauja intensyvios

programos (IP) projekte FLEXEM (Lankstumas darbo teisiniuose

santykiuose). Projektà vykdo septyniø ðaliø (Italijos, Ispanijos, Belgijos,

Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Lietuvos) universitetai.

Pagal ðá projektà Mykolo Romerio universiteto 5 studentai anglø kalbaatliko tyrimà tema „Lankstumas teisiniuose santykiuose“. Atlikdami tyrimàkonkreèia jiems priskirta tema, studentai turëjo galimybæ bendrauti suuþsienio universitetø studentais, keistis informacija apie Europos Sàjungaipriklausanèiø valstybiø nacionalinius teisës aktus, átvirtinanèius lankstumàteisiniuose darbo santykiuose.

Baigæ tyrimà kovo 25 d. studentai vyko á Kaunà, kur susirinko FLEXEMprojektà vykdanèiø 9 universitetø atstovai. Kartu su kitais programojedalyvavusiø universitetø studentais ir jø veiklà koordinuojanèiais dëstytojaisdirbo grupëse (grupës buvo sudaromos ið skirtingiems Europos Sàjungosvalstybiø universitetams atstovaujanèiø studentø, rengusiø praneðimus analo-giðkomis temomis), parengë ir pristatë savo tyrimø rezultatus. Ðiosprogramos metu studentai ir dëstytojai klausë paskaitø tema „Lankstumasdarbo teisiniuose santykiuose“.

Kauno kolegijoje vykusioje intensyviojoje programoje dalyvavo projekto„Lankstumas darbo teisiniuose santykiuose“ (FLEXEM) koordinuojanèiosinstitucijos: Plantijn Hogeschool (Antverpenas, Belgija) atstovas, programoskoordinatorius, Europos teisës lektorius Lucas Broesas. Taip pat dalyvavokitø programoje dalyvaujanèiø valstybiø universitetø atstovai: Italijos (Uni-

versity of Bologna), Ispanijos (University of Gerona), Olandijos (Inholland

Hogeschool), Vokietijos (Fachhochschule Nurtingen), Suomijos (Oulu Poly-

technic) ir Lietuvos (Kauno kolegija).

Kovo 30 d. ELSA MRU visus kvietë á seminarà „Raktas ágerà gyvenimà“.

Seminarà vedë verslininkë Aistë Butkevièiûtë-Dþiugienë.Pranešëja turi labai daug vertingos patirties apmokymø sri-

tyje. Dabar verslininkë savo þiniomis pasidalijo ir su MykoloRomerio universiteto studentais.

Susirinkæ á seminarà išgirdo apie þmoniø padëtá šiandieni-nëje darbo rinkoje, sëkmingo gyvenimo bûdus ir idëjas, apie tai,koks yra sëkmingo gyvenimo „ástatymas“, kas yra finansinë laisvëir nuo ko ji priklauso. A. Butkevièiûtë-Dþiugienë kalbëjo apieþmoniø svajones ir tikslus: kuo jie skiriasi ir kokie kriterijai yrataikomi atskirti tikslus nuo svajoniø, ko reikia, kad svajonëstaptø realiais tikslais. Visi susirinkæ išgirdo apie teisingo màs-tymo sampratà.

Intensyvios programos (IP) projektas FLEXEM

Kartu su Varðuvos universiteto Socialinës politikos institutodirektore prof. habil. dr. Malgorzata Szylko Skoczny ir Kiolnouniversiteto prof. dr. Helga Oberloskamp bei programos koor-dinatore dr. Emilia Jaroszewska buvo diskutuojama dël projek-to perspektyvø. 2007 m. balandá planuojama programà vykdytiKiolno universitete.

Mykolo Romerio universitetas kartu su Kiolno taikomø-

jø mokslø ir Varðuvos universiteto dëstytojais ir studentais

dalyvauja trišaliame projekte, skirtame socialinio darbo stu-

dijoms tobulinti. Pagrindinis ðiø metø projekto organizato-

rius – Varðuvos universiteto Socialinës politikos institutas.

Kovo 31 – balandþio 7 dienomis keturios Socialinës politi-kos fakulteto studentës (Edita Vaitkevièiûtë, Vilma Bureikai-të, Daiva Repeikaitë, Saima Kazlaitë) ir dëstytoja doc. dr. Jaut-rë Ramutë Ðinkûnienë dalyvavo programoje, skirtoje migraci-jos klausimams ir problemoms nagrinëti.

Lietuviø, lenkø ir vokieèiø studentai pristatë referatus ávai-riomis imigrantø, politinio prieglobsèio politikos, pabëgëliøsocialinës integracijos temomis, analizavo, koks uþsienieèiøávaizdis pateikiamas savo ðalies þiniasklaidoje. Programos da-lyviai apsilankë Migracijos tarnyboje, pabëgëliø centre Varšuvo-je, dalyvavo kultûrinëje programoje.

Programa buvo naudinga visiems projekto dalyviams. Taibuvo puiki galimybë palyginti trijø ðaliø socialinës paramosimigrantams panaðumus ir skirtumus, analizuoti jø integracinæsituacijà, dalyvauti diskusijose.

Raktas á gerà gyvenimàDoc. dr. Jautrë Ramutë Ðinkûnienë

Mykolo Romerio universitetasdalyvauja trišaliame projekte


V I Z I T A I

Balandþio 19–22 d. Mykolo Romerio universitete lankësiVokietijos Kylio Christiano Albrechto universiteto Rytø EuroposTeisës instituto delegacija, vadovaujama direktoriaus prof. dr.Aleksandro Trunko. Sveèiai kartu su Mykolo Romeriouniversiteto Teisës fakulteto Tarptautinës teisës katedrosatstovais dalyvavo Tarptautinës privatinës teisës seminaruose.Atvykæ studentai susipaþino su Lietuvos istorija, kultûra. Pradëtamokslinio bendradarbiavimo tradicija bus tæsiama ir toliau.

Balandþio 21 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Rusijosvalstybinio Emanuelio Kanto universiteto Ðiuolaikiniø ðvietimotechnologijø instituto Pedagogikos ir psichologijos centro vedëjadr. Nadeþda Jermakova. Vieðnia susitiko su Universiteto studijøprorektoriumi prof. Justinu Sigitu Peèkaièiu, Tæstiniø studijøcentro direktore Vida Komièiene, Vidurio ir Rytø Europosstudijø centro vedëja dr. Janina Balsiene.

Vieðnià ypaè sudomino Tæstiniø studijø centro veikla irnenuosekliosios modulinio kaupiamojo pobûdþio studijos.Susitikime aptartas bendradarbiavimas dël tæstiniø studijø,susitarta dël platesnio Tæstiniø studijø centro veiklos pristatymoÐiuolaikiniø technologijø institute geguþës 24–26 d. rengiamojekonferencijoje, kurioje praneðimus skaitys Vidurio ir RytøEuropos ðaliø atstovai.

Balandþio 13 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Þiniøekonomikos forumo prezidentas dr. Aleksandras Abiðala. Sveèiàpriëmë rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Aptartos Mykolo Romerio univer-siteto ir Þiniø ekonomikos forumobendradarbiavimo galimybës gerinantmokslo ir verslo santykius, siekiantgeriau parengti studentus sëkmingaikonkurencijai darbo rinkoje, ásisavintilaisvosios rinkos veikimo principus.Sveèias taip pat domëjosi ðiuolaikineuniversitetø vadyba, rinkos santykiødiegimu á universitetø gyvenimà beinaujausiø aukðtojo mokslo plëtrostendencijø ágyvendinimu.

Balandþio 13 d. Mykolo Romerio universitete Socialinëspolitikos fakulteto dëstytojai susitiko su leidyklos ThomsonLearning atstovu Laurentu Etocku. Jis supaþindino su naujausiaisleidyklos vadovëliais (verslo, ekonomikos, rinkodaros,psichologijos, socialiniø mokslø) ir pademonstravo papildomàmedþiagà dëstytojams internete: jos paieðkà, naudojimosigalimybes.

Balandþio 11 d. Mykolo Romerio universitete lankësi Versloadministravimo mokyklos „TURIBA“ (Latvijos Respublika)rektorius dr. Janis Abolinð ir Teisës fakulteto dekanas dr. ImantsBergs.

Mykolo Romerio universitetas, atstovaujamas rektoriausprof. Alvydo Pumpuèio, ir Verslo administravimo mokykla„Turiba“, atstovaujama rektoriaus dr. Janio Aboltinð, pasiraðëbendradarbiavimo sutartá, siekdami plëtoti ir stiprintibendradarbiavimà ir partnerystæ, skatindami ir ágyvendindamibendras mokymo, mokslines bei profesines veiklas. Pasiraðantsutartá taip pat dalyvavo Mykolo Romerio universiteto senatopirmininkas prof. Vytautas Pakalniðkis, Universiteto sekretoriusdoc. Antanas Keras, Tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijosdirektorë Giedrë Raèienë, Vidurio ir Rytø Europos studijøcentro direktorë dr. Janina Balsienë, prorektoriai, fakultetødekanai ir padaliniø vadovai.

Balandþio 7 d. My-

kolo Romerio universi-

tete vyko baudþiamojo

proceso katedros orga-

nizuotas mokslinis se-

minaras tema ,,Aktua-

lûs baudþiamojo pro-

ceso klausimai: árody-

mai ir árodinëjimas“.

Šiame seminare daly-vavo ir diskutuojamus

moksle bei aktualius praktikai klausimus, susijusius su árodinëji-mu baudþiamosiose bylose, pristatë mokslinio seminaro daly-viai: doc. dr. Petras Ancelis, doc. dr. Kæstutis Stungys, dr. Ramû-nas Jurgaitis, dr. Linas Belevièius, doktorantë Ugnë Arlauskaitë-Rinkevièienë, Vilniaus apylinkës prokurorë Eglë Ðapalaitë.

Pirmoje seminaro dalyje buvo aptarti bendri árodymø ir árodi-nëjimo proceso sampratos klausimai, keliantys naujø klausimøtiek mokslininkams, tiek praktikams. Antroje seminaro dalyjebuvo gilinamasi á árodinëjimo ypatumus taikant specialius bau-dþiamojo proceso institutus: baudþiamàjá ásakymà, apklausiantliudytojus, turinèius liudijimo imunitetus.

Nepaisant to, kad árodymus ir árodinëjimà reglamentuojan-

èios normos, galima sakyti, yra bau-dþiamojo proceso ðerdis, jos visadaiðlieka labiausiai diskutuojamomisbei gana skirtingai suvokiamomispraktiðkai. Ðie aspektai tapo ypaèaktualûs priëmus ir ásigaliojus nau-jam Baudþiamojo proceso kodek-sui, kurio taikymo praktika vis darformuojasi ir kartu reikalauja moks-linio pagrindimo.

Seminare pristatyti klausimaisukëlë aktyvià diskusijà tarp semi-naro dalyviø ir sveèiø, tarp kuriø bu-vo ir mokslininkø, ir praktikø: Aukð-èiausiojo Teismo teisëjø, Generali-nës prokuratûros prokurorø, svarbiausiø ikiteisminio tyrimo ins-titucijø atstovø.

Diskutuojant árodinëjimo klausimais, buvo aptartos Lietu-vos bei uþsienio mokslininkø pozicijos, árodymø teisës normøtaikymo praktikoje problemos, naujausios Konstitucinio Teis-mo doktrinoje iðdëstytos nuostatos.

Baudþiamojo proceso katedros vedëjadoc. dr. Rima Aþubalytë

AKTUALÛS BAUDÞIAMOJO PROCESO KLAUSIMAI: ÁRODYMAI IR ÁRODINËJIMAS


Balandþio 24–29 d. Mykolo Romerio Universiteto (MRU) Centrinëje bibliotekoje (Ateities g. 20, Vilnius) vei-kia knygø paroda. Knygos ásigytos Europos Sàjungos ir Lietuvos Respublikos lëðomis, pagal MRU ágyvendinamàprojektà ,,Inovacijø plëtra Mykolo Romerio universiteto magistrantûros ir doktorantûros studijose“. Anot ðioprojekto vadovo, MRU studijø prorektoriaus prof. Justino Sigito Peèkaièio, tenka pripaþinti, kad ne visi studentaigali uþsisakyti naujausias knygas internetu arba tiesiogiai nuvykti á uþsienio universitetus ir padirbëti jø biblioteko-se, tad labai svarbu laiku ir reguliariai atnaujinti Universiteto bibliotekos fondus naujausia literatûra, atspindinèiaaktualiausius ir naujausius pasaulio mokslininkø atradimus ir tyrimø rezultatus. Ypaè tai svarbu magistrantûros irdoktorantûros studijø studentams, kurie savo magistro baigiamuosiuose darbuose, daktaro disertacijose ir moksli-niuose straipsniuose privalo iðanalizuoti ir ávertinti ne tik Lietuvos akademinës bendruomenës laimëjimus, bet irapibendrinti pasaulinæ patirtá. Taip pat svarbu, kad doktorantø atliekami tyrimai ir ruoðiamos daktaro disertacijosbûtø orientuotos á Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) prioritetinæ kryptá „Pilieèiai ir valdymasþiniø visuomenëje“. Tik taip galima garantuoti doktorantø kaip jaunøjø mokslininkø rengimo aukðtà mokslinækokybæ, jø kompetencijà tarpkryptinëse srityse ir konkurencingumà tiek Europos, tiek ir nacionalinëje mokslorinkose, veiksmingai integruojant jø potencialà á bendrà europinæ moksliniø tyrimø erdvæ.

Anot MRU bibliotekos direktorës Almonës Jakubèionienës, ásigytø knygø vertæ pabrëþia jø aktuali tematika.Knygø ðiomis temomis pasirinkimas Lietuvos bibliotekose nëra platus. Tai – intelektinës nuosavybës apsauga,intelektinës nuosavybës vadyba, intelektinës nuosavybës apsaugos teisë, inovacijø vadyba, inovacijø plëtra, þiniøvadyba, lobizmas ir interesø grupës.

Kasmet Universiteto skaitytojams siûloma susipaþinti irnaudotis naujomis duomenø bazëmis, suteikianèiomis galimybæskaityti paþangiausiø pasaulio leidëjø leidinius, gauti naujausiàpasaulio mokslinæ bei teisinæ informacijà.

Ðiø metø rugsëjá buvo atliktas anketinis tyrimas, kurio metubuvo apklausiami interneto skaityklø lankytojai. Daþniausiainaudojamais bibliotekos elektroniniais ištekliais buvo ávardytosbibliotekos prenumeruojamos duomenø bazës, bibliotekosdarbuotojø pildoma Mykolo Romerio universiteto mokslopublikacijø duomenø bazë (PDB) bei Lietuvos virtualiojibiblioteka (LVB), suteikianti galimybæ vienu metu atliktipaieðkà keliuose Lietuvos bei uþsienio bibliotekø kataloguose.Didesnë dalis respondentø naudojasi ir bibliotekos siûlomomisnuorodomis á laisvos prieigos duomenø bazes bei þurnalus.

Informacijà apie bibliotekos siûlomus elektroninius iðtekliusstudentai daþniausiai suþino ið bibliotekos interneto tinklalapio,ið draugø bei kolegø. Naudotis bibliotekos siûlomaiselektroniniais ðaltiniais studentams rekomenduoja dëstytojai perpaskaitas ir seminarus.

Informacija apie Universiteto bibliotekos siûlomus elek-troninius išteklius ir jø naudojimo sàlygas yra skelbiamabibliotekos interneto tinklalapyje, skaityklose platinamuoselankstinukuose. Nuolat budintys interneto skaityklø darbuotojaikonsultuoja studentus informacijos paieškos ir informaciniøtechnologijø naudojimo klausimais.

Lina Saladþiuvienë,Bibliotekos Informaciniø paslaugø skyriaus

vyr. bibliotekininkë

(Atkelta ið 5 psl.)

AAAAATNAUJINTITNAUJINTITNAUJINTITNAUJINTITNAUJINTI

MYKOLMYKOLMYKOLMYKOLMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOO ROMERIO UNIVERSITETOO ROMERIO UNIVERSITETOO ROMERIO UNIVERSITETOO ROMERIO UNIVERSITETO

BIBLIOTEKOS FONDAIBIBLIOTEKOS FONDAIBIBLIOTEKOS FONDAIBIBLIOTEKOS FONDAIBIBLIOTEKOS FONDAI

Balandþio 21-àjà, Atvirø durø dienà, á Mykolo Romeriouniversitetà atvyko didelis bûrys moksleiviø ir jø tëveliø ið ávairiøLietuvos mokyklø. Susirinkusiesiems parodytas filmas apieUniversitetà, suteikta informacija apie studentø veiklà, priëmimà ástudijas.

Á bûsimøjø studentø klausimus atsakë Mykolo Romeriouniversiteto studijø prorektorius prof. Justinas Sigitas Peèkaitis,Priëmimo grupës vadovas Saulius Bugailiðkis, Karjeros centrodirektorius Edmundas Sakalauskas, Ekonomikos ir finansø valdymofakulteto dekanë prof. Vitalija Rudzkienë, Studentø atstovybës

vadovas Vytautas Birmontas. Linksmiausiai ir nuoširdþiausiai su Universiteto sveèiais bendravo studentai.Universiteto fojë surengtomis mugëmis, kuriose dalyta informacija apie fakultetus, studijø programas, pristatyta

ELSA MRU ir Studentø atstovybës veikla, susidomëjo didelis abiturientø ir vyresniøjø klasiø mokiniø bûrys. PasakPriëmimo grupës vadovo Sauliaus Bugailiškio, ðiemet ypaè aktyviai domëtasi teisës ir valdymo bei finansø rinkosmagistrantûros studijø programomis.

Atvirø durø dienà – bûrys besidominèiøstudijomis

MYKOLO ROMERIO

UNIVERSITETAS


Mykolo Romerio universiteto bendruomenës nariai, su-prasdami, kad kol pats esi sveikas, gali padëti serganèiam, ba-landþio 6 d. nuo 8 val. ryto bûriavosi prie 138 auditorijos,kurioje jau ketvirtus metus ið eilës kûrësi Nacionalinio kraujocentro darbuotojai. Vedami kilniø jausmø, meilës ir gailesèionelaimës prislëgtam þmogui, Universiteto studentai, dëstyto-jai, darbuotojai nuoðirdþiai prisidëjo prie kilnios misijos – da-vë kraujo taip iðgelbëdami sergantá, suþeistà, laukiantá pagal-bos.

Ligoniai ir jø artimieji dëkos uþ pagalbà ir dovanotà viltágyventi. Tarp Universiteto bendruomenës nariø yra ir tokiøþmoniø, kurie tartum gyvena kitø labui, duodami kraujo jaukelintus metus ið eilës. Tai Dangis Gudelis, Timas Pelanis,Auðra Kuèinskaitë, Ilona Jarmakoviè, Karolis Kaèerauskas,Albertas Butas, Aurelija Èerniûtë, Julija Minajeva, Arûnas Au-gustinaitis, Ryðard Gotovt, Regina Knezevièienë, Jelena Tara-sova. Meilë ir pagarba serganèiam þmogui áraðyta ðiø þmoniøðirdyse. Jie primena visiems, kad, be þemiðkø dalykø, yra irkitø vertybiø.

Mykolo Romerio universitete Ryðard Gotovt kraujo duo-da treèià kartà, o ið viso jau yra davæs 16 kartø. Universitetodarbuotojas prisiminë, kad dar bûdamas studentas kartu sugrupës draugais neretai uþsukdavo á kraujo donorystës centrà.„Manau, kad duoti kraujo yra kiekvieno þmogaus pareiga. Jeigerai jautiesi, jei organizmas leidþia padëti kitam, tas kraujolaðas yra labai svarbus. Ypaè dabar, kai padaugëjo ávairiø su-sirgimø, kai ligoniams bûtina perpilti kraujà. Malonu, kai dalelæsavæs gali paaukoti sunkiai serganèiam þmogui, – teigia Ry-ðard Gotovt.

Tàdien kalbinti studentø, duodanèiø kraujo, net nereikëjo– spindintys gerumu veidai, juntamas moralinis pasitenkini-mas, pakili nuotaika viskà iðduoda. „Ðiandien esu èia, nes esusveika ir galiu padëti serganèiam“, – dþiaugësi Natalija Olech.„Kad pats bûtumei laimingas, reikia kurti laimæ ir tiems, nuokuriø ji nusigræþë...“, – dalijosi mintimis pirmà kartà kraujoduodantys Universiteto pirmakursiai.

Dþiugu, kad galinèiø savo humaniðku poelgiu padëti nelai-mës iðtiktiesiems ir prisidëti prie neatlyginamos kraujo dono-rystës skatinimo bei propagavimo buvo visas bûrys – panoru-

GERUMO DIENA

siø bûti donorais buvo net 103, taèiau kraujo galëjo duoti 90 iðvisø atëjusiøjø.

Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas at-siuntë padëkà Universiteto darbuotojams ir studentams, davu-siems kraujo.

„Malonu, kai dalelæ savæs gali paaukoti sunkiai serganèiam þmogui“, –teigia Ryðard Gotovt.

Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Lina Mackevièiûtë. Korektûrà skaitë Jûratë Balèiûnienë. Maketavo Dovilë Gaidytë-Taðkë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 173 . Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html


Lietuvos studentø krepðinio lygoje baigësi atkrenta-mosios varþybos. Mûsø krepðininkai reguliariajame èem-pionate uþëmë 8 vietà ir atkrentamosiose varþybose su-sitiko su lygos favoritais ÐU komanda, uþëmusia 1 vietàreguliariajame èempionate.

Pirmos rungtynës vyko balandþio 10 d. Ðiauliuose.ÐU komandos sudëtyje þaidë 5 LKL þaidëjai: D. Paka-manos, V. Pauliukënas, Ð. Vëlius, M. Ruikys, A. Joman-tas. Visi ðie vaikinai praëjusiø metø LKL èempionatetapo bronzos medaliø laimëtojais. Nuo pat maèo pra-dþios iniciatyva priklausë ÐU krepðininkams. Po didþio-sios pertraukos vilnieèiai ir toliau prastai atakavo prie-ðininkø krepðá. Prieð lemiamà këlinukà skirtumaspadidëjo iki 36 taðkø (78:42). Paskutiniame këlinuke ÐUauklëtiniai þaidë atsipalaidavæ ir leido sveèiams suma-

þinti skirtumà iki 32 taðkø (94:62; 23:18, 34:13, 21:11,16:20). Rezultatyviausi MRU þaidëjai: T. Ambrasas (16taðkø), P. Maciulevièius ir A. Panavas (9 taðkai). ÐU re-zultatyviausi þaidëjai A. Jomantas (23 taðkai), M. Rui-kys (16 taðkø).

Antrosios rungtynës vyko balandþio 17 d. Vilniuje.ŠU komanda, kaip ir pirmosiose rungtynëse, pirmavonuo pirmøjø minuèiø. Po pirmojo këlinuko á ÐU koman-dà ásitraukë atsarginiai þaidëjai ir rezultatà iðlygino, ta-èiau paskutiniame ketvirtyje vël dominavo sveèiai. Rung-tynës baigësi 97:75 (33:19, 18:17, 20:20, 26:19).

Mûsø krepðininkai, pralaimëjæ ðias rungtynes, pasi-dalijo 5–8 vietas kartu su VPU, LÞÛU, KU komando-mis. Palinkëkime mûsø komandai svaresniø pergaliøLKSL kitais metais.

Kûno kultûros katedros doc. Vytautas Gaðka

Estetinio ugdymo centras tæsia meninës muzikos koncertø ciklà „Didþiosios Muzikoskeliais“, skirtà V. A. Mocarto 250-osioms gimimo metinëms. Balandþio 12 d. MykoloRomerio universitete vyko Muzikø Rëmimo fondo tarptautinio festivalio „Sugráþimai“Gintaro Liaugmino (baritonas) ir pianisto Lino Duþinsko koncertas.

Skambëjo S. Ðimkaus „Kur bakûþë samanota“, M. K. Èiurlionio „Preliudas“,G.Verdi Þermono arija ið operos „Traviata“ ir kitos melodijos.

Gintaro Liaugmino ir Lino Duþinsko koncertas

MRMRMRMRMRU STUDENTU STUDENTU STUDENTU STUDENTU STUDENTAI PRIEÐ LKL KAI PRIEÐ LKL KAI PRIEÐ LKL KAI PRIEÐ LKL KAI PRIEÐ LKL KOMANDÀOMANDÀOMANDÀOMANDÀOMANDÀ

Gintaras Liaugminas gimë Klaipëdoje, chorinio dirigavimo mokësi

Vilniaus J.Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muzikos mokykloje. 1986 m. ástojo á

tuometinæ Lietuvos valstybinæ konservatorijà, kur studijavo soliná dainavimà

(dëst. G.Grigorian kl.). Keliolika metø dainavo ir tobulino profesinius

sugebëjimus pas þymius Europos specialistus. 1993 m. staþavo Miuncheno

aukštojoje muzikos mokykloje pas profesoræ P. Warnay, 2001 m. staþavo

Maskvoje (prof. D. Vdovino, D. Dardeno, D. Kovarto, L. Rozenbergo

meistriðkumo kursuose). Yra surengæs daug soliniø koncertø Lietuvoje,

Prancûzijoje, Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomijoje.

1993–1997 m. baritono partijas dainavo Ðlezvigo-Holsteino Landës operos

teatre, Jago ir Skarpijos vaidmenis atliko Suomijos VAASA teatre. Lietuvoje

daþnai rengia solinius koncertus, dainuoja labdaros koncertuose Lietuvos

našlaièiams ir daugiavaikëms ðeimoms remti (A. Adamkienës fondo

renginiuose).

Linas Duþinskas gimë Telðiuose, mokësi Vilniuje. 1992 m. baigë Lietuvos

muzikos ir teatro akademijà prof. Birutës Vainiûnaitës fortepijono klasæ.

1994 m. staþavo Suomijoje. Dalyvavo daugelyje konkursø akompanuo-

damas vokalistams (N. Kazlauskaitë, G. Liaugminas ir kt.). Pianistas rengia

reèitalius, dalyvauja instrumentiniuose ansambliuose.

mykolo romeriomykolo ...nuo neatmenamø laikø, jiems priklauso nuosavybës teise. pas-taruoju metu...

Documents