LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Vilnius2017 m.

2

TURINYS

I SKYRIUS. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI.......... 3

1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos................................................................ 4

1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa.............................................................. 5

1.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programa.................................................................... 7

1.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programa................................................................. 9

1.4. Civilinės aviacijos veiklos priežiūra ir skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programa... 10

1.5. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programa............................ 12

2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdyta programa „Informacinės visuomenės plėtra“........ 16

II SKYRIUS. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ............................................................................................. 18

3

I SKYRIUS

STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Susisiekimo ministerijos (toliau – Ministerija) misija – siekti, kad būtų sukurta susisiekimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.

Susisiekimo ministro valdymo sritys – transporto sistemos funkcionavimas: keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu, visų rūšių transporto infrastruktūros plėtra, visų rūšių transporto saugus eismas, kombinuotasis vežimas, transporto tranzitas ir logistika; elektroniniai ryšiai ir paštas: elektroninių ryšių ir pašto paslaugų infrastruktūros plėtra; informacinės visuomenės plėtra.

Ministerija įgyvendino 2 strateginius tikslus: 1 strateginis tikslas – siekti, kad būtų sukurta moderni, subalansuota, saugi, nekenksminga aplinkai susisiekimo sistema kaip regioninis intermodalinis transporto centras, kuri efektyviai tenkintų gyventojų ir verslo poreikius. Šiam strateginiam tikslui pasiekti buvo įgyvendinamos 5 programos. 2 strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis. Šio tikslo buvo siekiama įgyvendinant 1 programą.

2016 m. programoms įgyvendinti buvo skirta  823,5 mln. Eur, iš jų viršplaninės lėšos sudarė 28,5 mln. Eur. Skirti asignavimai panaudoti 84,9 proc. Didžiąją dalį, apie 80 proc., sudaro asignavimai, skirti Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programai įgyvendinti.

Pagal finansavimo šaltinius asignavimų panaudojimas pateiktas 1 pav.

Valstybės biudžeto lėšos

ES ir bendrojo finansavimo

lėšos

Kelių priežiūros ir plėtros programos

lėšos (KPPP)

Pajamų įmokų lėšos0.0

100.0

200.0

300.0

400.0

500.0

0.0%

20.0%

40.0%

60.0%

80.0%

100.0%

120.0%

95.5%

67.7%

95.3% 92.8%

1 pav. 2016 m. skirti ir panaudoti asignavimai pagal finansavimo šaltinius (mln. Eur)

Dėl vėliau nei buvo planuota priimtų teisės aktų, dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, valstybės pagalbos klausimo derinimo tarp institucijų, Dotacijų skyrimo susitarimo , kuris pasirašytas tarp Europos Komisijos ir projekto vykdytojo tik 2016 m. lapkričio mėn., specialiojo plano parengimo ir kitų priežasčių, daugiausia nepanaudota ES ir bendrojo finansavimo (toliau – BF) lėšų – 100,5 mln. Eur. Iš jų: 2014–2020 m. ES lėšos, kurios skirtos investicijų projektams vykdyti, panaudotos 77,7 proc., arba nepanaudota 59,1 mln. Eur, 2014–2020 m. ES techninės paramos lėšos panaudotos 88,8 proc., arba liko nepanaudota 0,2 mln. Eur. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) lėšų panaudota tik 5,6 proc., arba nepanaudota 36,7 mln. Eur planuotų panaudoti šių lėšų.

4

1. Pirmasis strateginis tikslas ir vykdytos programos

Pirmasis strateginis tikslas vertinamas 7 efekto kriterijais, kurie pateikiami 1 lentelėje. 1 lentelė. Pirmojo strateginio tikslo efekto vertinimo kriterijų vykdymas 2016 m.

Vertinimo kriterijau

s kodasEfekto vertinimo kriterijaus pavadinimas Plana

s Įvykdyta Įvykdymo proc.

E-01-01 Kasmetinis keleivių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel.) 403,5 397,5* 98,5

E-01-02 Kasmetinis krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. t) 113,5 114,8* 101,1

E-01-03 Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis (proc.) 76,0 71,8 94,48

E-01-04 Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Eur) 3610,0 3694,3* 102,3E-01-05 Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.) 244 188 77,0E-01-06 Transporto sektoriuje sukuriama bendroji

pridėtinė vertė (mln. Eur) 4240,0 4516,9* 106,5

E-01-07 Aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose (tūkst. kel.) 4228 4787 113,2

* Informacija apie efekto kriterijų įvykdymą per 2016 m. nurodyta išankstinė, t. y. išvesta pagal prognozes. Faktiniai duomenys bus gauti 2017 m. I ketvirtį.

Bendra efekto kriterijų dinamika 2013–2016 m. vaizduojama 2 pav.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

411 109 65

3281.75707000464

256

4022.42698191933

3482.5

426114 69

3589.4

267

42233799.9

401 114 69

3515

241

4170.8 4228.8

397 115 72

3694

188

4517 4787

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

2 pav. Efekto kriterijų dinamika, 2013–2016 m.

Efekto kriterijus E-01-01 – Kasmetinis keleivių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. kel.), išankstiniais duomenimis, įvykdymas 98,5 proc. Išankstiniais duomenimis, keleivių vežta 0,9 proc. mažiau nei 2015 m. Procentinis išankstinis pasiskirstymas pagal transporto rūšis yra 98,1 proc. kelionės kelių transportu, 1,1 proc. geležinkelių transportu, 0,5 proc. vidaus vandenų transportu, 0,1 proc. jūrų transportu, 0,2 proc. oro transportu. Nedidelį faktinį kelių transporto keleivių skaičiaus sumažėjimą lėmė augantis nuosavų automobilių skaičius, emigracija, konkurencija su paslaugas teikiančiais vežėjais. Keleivių geležinkelių transportu vežimas augo 4,8 proc. (nuo 4,23 mln. kel. iki 4,43 mln. kel.). Keleivių srautai padidėjo po 2015 m. rugpjūčio–spalio mėn. vykusios technologinės eismo pertraukos ir jos metu atliktų Vokės tilto remonto darbų, užbaigus pirmosios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos statybos darbus, atkūrus keleivinį traukinių eismą maršrutuose Kaunas–Kybartai ir Kaunas–Kazlų Rūda–Marijampolė.

5

Efekto kriterijus E-01-02 – Kasmetinis krovinių vežimas visomis transporto rūšimis (mln. t), išankstiniais duomenimis, pasiektas 101,3 proc. Išankstiniais duomenimis, krovinių vežimo kriterijus, palyginti su 2015 m. (113,7 mln. t), padidėjo 1,1 proc. Procentinis išankstinis pasiskirstymas pagal transporto rūšis yra 52,6 proc. kelių transportu, 41,5 proc. geležinkelių transportu, 0,9 proc. vidaus vandenų transportu, 5,0 proc. jūrų transportu. Kelių transportu pervežta krovinių 2 proc. daugiau nei 2015 m., geležinkelių transporto krovinių vežimai sumažėjo 0,8 proc. Krovinių kelių transportu vežimui įtakos turėjo atsigaunantis krovinių vežimas susisiekime su Rusija ir Baltarusija, įsitvirtinusių Vakarų rinkose vežėjų veiklos rezultatai.

Efekto kriterijus R-01-03 – Kasmetinis nuolatinis interneto vartotojų procentas, įvykdymas 94,5 proc. Gyventojų dalis, kuri nuolat naudojasi internetu, padidėjo 5,3 proc., palyginti su 2015 m. Gyventojams, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio (visų šalies gyventojų), procentas 98,7 proc.

Efekto kriterijus E-01-04 – Transporto paslaugų eksporto apimtis (mln. Eur), išankstiniais duomenimis, įvykdytas 102,3 proc. Palyginti su 2015 m., transporto paslaugų eksporto apimtis, išankstiniais duomenimis, padidėjo 5,1 proc. Tam labiausiai įtakos turėjo apie 9,5 proc. augę kelių transporto paslaugų eksporto sektoriaus rodikliai (augantis eksportas į ES šalis). Kelių transporto paslaugų eksportas sudaro apie 60 proc. viso transporto paslaugų eksporto.

Efekto kriterijus E-01-05 – Žuvusiųjų keliuose skaičius (vnt.) 2016 m. prognozuotas 244, žuvo 188. 2016 m. eismo įvykių metu žuvusių asmenų skaičius 23,0 proc. mažesnis, nei buvo prognozuota, taip pat lyginant 2016 m. duomenis su 2015 m. faktu (žuvusiųjų 241) rezultatai pagerėjo 28,2 proc. sustiprinus pavojingiausių pažeidimų, tarp jų ir greičio, kontrolę ir tobulinant infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose.

Efekto kriterijus E-01-06 – Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (mln. Eur), išankstiniais duomenimis, įvykdytas 106,5 proc. Palyginus išankstinius duomenis per trejus metus kriterijaus vertė išaugo 12,3 proc., per pastaruosius metus 2,8 proc.

Efekto kriterijus E-01-07 – Aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose (tūkst. kel.), įvykdytas 113,2 proc. Faktinis aptarnautų keleivių skaičius tarptautiniuose oro uostuose per trejus metus padidėjo 37,5 proc., o per paskutiniuosius metus – 13,2 proc.

Pirmajam strateginiam tikslui pasiekti buvo vykdomos 5 programos: „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“, „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas“, „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“, „Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimas“, „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas“.

1.1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimo programa

Programą vykdė Ministerija ir Transporto investicijų direkcija (toliau – TID). Programos vykdytojai skirtus asignavimus panaudojo 30,3 proc. (planuota panaudoti 56,2 mln. Eur, panaudota 17,0 mln. Eur). Programai įgyvendinti buvo iškelti 2 tikslai.

Pirmąjį programos tikslą – įgyvendinti valstybės transporto, pašto, elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros politiką, įgyvendino Ministerija. Programos įgyvendinimo rezultato vertinimo kriterijai vidutiniškai įgyvendinti 82,9 proc.

2016 m. Ministerija, prisidėdama prie Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo, užtikrinant aukštą investavimo lygį, užtikrino Lietuvos oro uostų infrastruktūros gerinimą, spartų Lietuvos pasiekiamumo augimą, tęsė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo veiklas – buvo atliekamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus europinės geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos specialųjį planą, buvo vykdyti viešieji pirkimai rangos darbams vykdyti ir kt., taip pat vykdė žvyrkelių asfaltavimo darbus, baigė valstybinės reikšmės kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 8,32 iki 23,36 km ir kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonstravimo darbus, vykdė kitus transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) modernizavimo darbus, rekonstravo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Moluvėnų ir Žiežmarių sankryžas, vykdė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumo didinimo ir kitus pagrindinius darbus. Išsamesnė informacija apie pasiektus rezultatus pateikta prie kiekvienos Ministerijos programos.

6

Ministerija, siekdama gerinti viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, veiksmingų antikorupcinių priemonių įgyvendinimą, 2016 m. tęsė valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbus, kurie turėjo įtakos pokyčiams valstybės informacinių išteklių valdymo ir naudojimo srityje. Ministerija siekia, kad konsoliduotos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros dalis nuo visos valstybės valdomos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros iki 2019 m. siektų 50 proc. Tokie pokyčiai leis daug efektyviau išnaudoti valstybės informacinius išteklius, taupyti valstybės lėšas, užtikrinti geresnę teikiamų elektroninių paslaugų kokybę.

2016 m., įgyvendindama įvairias informacinių ir elektroninių ryšių technologijų priemones, Ministerija pasiekė gerų veiklos rezultatų: 98,7 proc. visų Lietuvos gyventojų sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio interneto, o 73 proc. namų ūkių yra spartaus plačiajuosčio ryšio (30 Mbps ir daugiau) dengiamoje teritorijoje, 88 proc. valstybės institucijų naudojasi Nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema.

Ministerija, siekdama užtikrinti optimalų transporto, ryšių sistemos institucijų valdymą ir informacinės visuomenės plėtros politiką, 2016 m. dalyvavo Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau ‒ EBPO) veikloje, rengė Lietuvos pozicijas dėl EBPO teisės aktų Skaitmeninės ekonomikos komitete, taip pat, įgyvendindama EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano priemonę, inicijavo Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių veiklos tobulinimo ir valdymo efektyvumo didinimo, užtikrinant efektyvią kelių priežiūrą, galimybių analizės, kurios galutinės išvados bus pateiktos 2017 m. I ketvirtį, atlikimą.

2016 m. AB Lietuvos paštas suteikė 17,2 mln. vnt. universaliųjų pašto paslaugų (planavo suteikti 16,3 mln. vnt.), pristatė 14,9 mln. vnt. (planuota 13,8 mln. vnt.) periodinių leidinių kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams. Ministerija kompensavo AB Lietuvos paštui 5,9 mln. Eur patirtų nuostolių, teikiant nuostolingas universaliąsias pašto paslaugas ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugas.

Ministerija 2016 m. dalyvavo 217 darbinių susitikimų ES institucijose, darbo grupėse, komitetuose, tarptautinėse organizacijose ir tinkamai atstovavo Lietuvos interesams, įgyvendinant bendrąją ES transporto ir informacinės visuomenės politiką, taip pat dalyvavo 122 susitikimuose, sprendžiant aktualius dvišalius Lietuvos ir Rusijos Federacijos, Lietuvos ir Kazachstano, Lietuvos ir Kinijos klausimus transporto, elektroninių ryšių, pašto ir informacinės visuomenės plėtros srityse.

Ministerija, atsižvelgdama į Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programos nuostatas ir siekdama didinti viešajam valdymui skiriamų išteklių valdymo efektyvumą, daug dėmesio skyrė veiklos efektyvumui gerinti. 2016 m. sudarė veiklos efektyvumo gerinimo priemonių planus, kuriuose buvo nustatytos siekiamos vertinimo kriterijų medianinės reikšmės, kurios leido gerinti Ministerijos ir įstaigų prie Ministerijos veiklą, skatino racionaliai naudoti valdymui ir išlaikymui skirtas lėšas. Veiklos efektyvumo gerinimo klausimai buvo analizuojami, aptariami Ministerijos Viešojo valdymo tobulinimo grupės posėdžiuose, priimti sprendimai, nutarimai derinami su susisiekimo ministru. Ministerija, atsižvelgdama į biudžeto programų stebėsenos metu pateiktas išvadas, pasiūlymus, 2016 m. atliko programos „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ 2 tikslo „Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius“, kurį įgyvendina VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vertinimą.

Antrąjį programos tikslą – efektyviai administruoti transporto infrastruktūros projektus, finansuojamus ES ir nacionalinėmis lėšomis, įgyvendino TID.

TID planuotą rezultatą ‒ ES struktūrinės ir (ar) finansinės paramos panaudojimas transporto infrastruktūrai gerinti įgyvendino 112,8 proc. (planas – 178 mln. Eur, panaudota 201 mln. Eur). Rezultato kriterijaus pasiektų reikšmių dinamika pateikiama 3 pav.

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

50100150200250300350

193.4

186.8

279.1

313.4

217.3 223.8

297.4256.7

169.8

200.9

178

Faktas Planas

7

3 pav. ES struktūrinės ir (ar) finansinės paramos panaudojimo transporto infrastruktūrai gerinti dinamika 2007–2016 m., mln. Eur

2016 m. TID administravo 21 ES fondų lėšomis finansuojamą projektą.TID panaudojo visas veiklai skirtas valstybės biudžeto ir 2014–2020 m. ES ir BF techninės

paramos lėšas, taip pat ES ir BF lėšas, skirtas TEN-T projektams vykdyti. TID, vykdydama įgyvendinančiosios institucijos funkcijas ir atlikdama investicijų projektų, kurie yra finansuojami ES lėšomis, įgyvendinimo priežiūrą, užtikrino, kad suplanuoti įgyvendinamų projektų rezultatai buvo pasiekti, o projektų vykdytojų prašomos apmokėti išlaidos buvo realiai patirtos ir atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2016 m. užbaigti visi projektai, kurie finansuojami TEN-T fondo lėšomis, o Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų vykdomajai įstaigai pateiktos galutinės ataskaitos ir apmokėtos patirtos išlaidos. Taip pat baigtas projektas Nr. 2014-LT-TMC-0109-M „Projekto „Rail Baltica“ Europinės vėžės geležinkelio linijos trūkstamų jungčių nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno plėtra ir pasirengimas įrengti Europinės vėžės geležinkelio liniją nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybių sienos“, kurio išlaidos apmokėtos EITP lėšomis. Tačiau kitų europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ investicijų projektų veiklų pradžia dėl pavėluoto Dotacijų skyrimo susitarimo, kuris tarp Europos Komisijos ir projekto vykdytojo pasirašytas tik 2016 m. lapkričio mėn., nusikėlė į 2017 m., dėl šios priežasties TID nepanaudojo 27,6 mln. Eur planuotų panaudoti EITP lėšų. Užsitęsus techninio projekto sprendinių derinimui su Panevėžio savivaldybe ir viešojo pirkimo procedūroms, LAKD planuotu laiku nepradėjo įgyvendinti transeuropinio tinklo kelio E67(VIA BALTICA) plėtros projekto ir nepanaudojo 9,2 mln. Eur EITP lėšų.

TID daug dėmesio skiria savo veiklos kokybei gerinti. 2016 m. baigė įgyvendinti veiklos tobulinimo priemonių planą, parengtą pagal Bendrojo vertinimo modelį (toliau ‒ BVM), pradėjo parengiamuosius darbus BVM II etapo diegimui. Taip pat pradėjo įgyvendinti projektų rizikos valdymo informacinės sistemos diegimo projektą, kuris padidins TID vidaus administravimo efektyvumą, patobulins administruojamų projektų valdymą.

1.2. Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimo programa

Programą vykdė Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – LG) ir VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. Programos vykdytojai jiems skirtus asignavimus panaudojo 65,1 proc. (planas 57,6 mln. Eur, faktas 37,5 mln. Eur). Programai įgyvendinti buvo iškelti 3 tikslai.

Pirmąjį programos tikslą – užtikrinti saugų ir konkurencingą susisiekimą geležinkelių transportu, įgyvendino VGI. Programos rezultato vertinimo kriterijus įgyvendintas 100 proc.

Viena iš prioritetinių VGI vykdomos veiklos sričių – užtikrinti aukštą geležinkelių transporto eismo saugos lygį. Pasiektų pagrindinių rezultatų rodiklių, kurių reikšmės yra labai žemos ir neviršija Europos Komisijos nustatytų dydžių, tendencija grafiškai pateikta 4 pav.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

0.0000000

0.0000005

0.0000010

0.0000015

0.0000020

Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams rizika geležinkelių transporto

srityje

Faktas Europos komisijos nustatyta norma

4 pav. Pagrindinių pavojaus rizikų geležinkelių transporto srityje grafinis palyginimas 2012–2015 m.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

0.0000005

0.000001

0.0000015

0.000002

0.0000025

0.000003

Pavojaus visuomenei rizika geležinkelių transporto srityje

Faktas Europos komisijos nustatyta norma

8

VGI, vykdydama sėkmingą ir efektyvią veiklą, deda daug pastangų, kad pasiektų aukštų rezultatų geležinkelių transporto saugos srityje, ypač mažinant žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų Lietuvos geležinkelio keliuose skaičių, tačiau 2016 m. žuvusiųjų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, labai išaugo (žr. 5 pav.). Kaip ir ankstesniais metais didžiausia dalis sužeistų ir žuvusių asmenų buvo apsvaigę nuo alkoholio, nesilaikė elementarių saugaus eismo taisyklių, t. y. kalbėjo telefonu, buvo užsidėję ausines ir negirdėjo garsinių signalų ir pan.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.05

101520253035 31

26

19 1711

8

1917

10 8 7 9 8 7

Žuvusiųjų Lietuvos geležinkelio keliuose skaičius Sunkiai sužeistų Lietuvos geležinkelio keliuose skaičius

5 pav. Žuvusieji ir sunkiai sužeistieji Lietuvos geležinkelio keliuose, vnt.

VGI, taikydama taupiamąją vadybos sistemą LEAN, optimizavo administracines paslaugas ir jų suteikimo terminą sutrumpino 20 proc., todėl net 95 proc. administracinių paslaugų gavėjų VGI teikiamas paslaugas vertino gerai ir labai gerai.

VGI yra viena iš keturių įstaigų prie ministerijos, kurios vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas. Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, VGI konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. VGI siekė užtikrinti aukštą klientų konsultavimo telefonu kokybę. 2016 m. konsultavimo telefonu kokybės aukštas ir labai aukštas lygis siekė 90 proc.

2016 m. VGI atliko 54 saugos sertifikato ir (ar) įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje reikalavimų laikymosi patikrinimus, 45 statinių techninės priežiūros patikrinimus, 51 pavojingųjų objektų naudojimo patikrinimus. Nustatytas tik vienas ūkio subjektų veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymo atvejis.

Antrąjį programos tikslą – užtikrinti viešosios geležinkelių infrastruktūros bei viešųjų logistikos centrų valdytojo konkurencingumą krovinių ir keleivių vežimo rinkoje, išlaikant aukštą traukinių eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų tenkinimo lygį, įgyvendino LG. Programos rezultato vertinimo kriterijai vidutiniškai įgyvendinti 106,5 proc.

Vertinant pagrindinius LG veiklos rodiklius ir lyginant juos su praėjusių metų rezultatais, stebima nedidelė pervežtų krovinių kiekių mažėjimo tendencija (žr. 6 pav.). 2016 m. vežta 0,8 proc. mažiau krovinių nei 2015 m. ir 2,8 proc. mažiau nei 2014 m. Keleivių 2016 m. vežta 4,8 proc. daugiau nei 2015 m., tačiau 3,4 proc. mažiau, nei vežta 2014 proc.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

10000

20000

30000

40000

50000

60000 54970.2

42668.648060.7

52329.849377.2 48028.1 49000.1 48053.2 47650.6

5063.1 4374.1 4363 4655.2 4802.1 4844.1 4577.1 4226.5 4428

Pervežtų krovinių skaičius, tūkst. t. Pervežtų keleivių skaičius, tūkst. kel.

6 pav. Geležinkelių transportu vežti kroviniai (tūkst. t) ir keleiviai (tūkst. kel.)Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

9

LG, siekdama modernizuoti ir plėsti geležinkelių transporto infrastruktūrą, gerinti eismo koordinavimą, valdymą, 2016 m. įgyvendino du ES lėšomis finansuojamus investicijų projektus: „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ ir „Ruožo Kena–Naujoji Vilnia elektrifikavimas“, ir pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Pajuosčio kelyno rekonstrukcija“.

2016 m. LG, vadovaudamasi Transporto lengvatų įstatymo nuostatomis, keleiviams, kuriems suteikiama važiavimo geležinkelių transportu lengvata, pardavė bilietų su nuolaida už 2 423 tūkst. Eur.

LG, siekdama renovuoti ir tinkamai prižiūrėti želdinius geležinkelio apsaugos zonoje, kad būtų išvengta avarijų, gaisrų ir kitų su tuo susijusių padarinių, 2016 m. 1257 km geležinkelių apsauginių želdinių juostoje atliko mineralizavimo (arimo) darbų, pašalino 8213 medžių, kurie kėlė grėsmę geležinkelių eismui, paruošė geležinkelių apsaugos želdinių įveisimo ir priežiūros mokslinę koncepciją.

Trečiąjį programos tikslą – užtikrinti saugų siaurojo geležinkelio keleivinių traukinių eismą, kokybišką infrastruktūros renovaciją ir plėtrą, integruoti siaurąjį geležinkelį į visuomenės gyvenimą, įgyvendino VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“. VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, siekdama įgyvendinti iškeltą tikslą, 2016 m. prižiūrėjo 85 km siaurojo geležinkelio, 55 vnt. siaurojo geležinkelio komplekso objektų, suremontavo 26 siaurojo geležinkelio riedmenis. 2016 m. siaurojo geležinkelio ekspozicijose ir edukacinėse programose apsilankė 41 tūkst. lankytojų, vežta 15,8 tūkst. keleivių.

1.3. Susisiekimo vandens keliais užtikrinimo programa

Programą vykdė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – VĮ KVJUD), VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – VĮ VVKD) ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – LSLA). Programos vykdytojai jiems skirtus asignavimus panaudojo 44,9 proc. (planas 13,8 mln. Eur, faktas 6,2 mln. Eur). Programai įgyvendinti buvo iškelti 3 tikslai.

Pirmąjį šios programos tikslą – tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą, siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo, įgyvendino VĮ KVJUD. Programos įgyvendinimo rezultato vertinimo kriterijų įgyvendino 103 proc.

Dėl užsitęsusio valstybės pagalbos klausimo derinimo su kitomis institucijomis ir dėl to nepatvirtinto finansavimo sąlygų aprašo bei nepasirašytų projektų finansavimo ir administravimo sutarčių VĮ KVUJD nepanaudojo 7,5 mln. Eur lėšų, skirtų dviem investicijų projektams, projektai buvo vykdomi iš nuosavų lėšų.

Pagrindinis veiklos vertinimo rodiklis – krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, 2016 m., palyginti su 2015 m., išaugo 105,8 proc. Krovinių krovos į jūrų laivus ir iš jų Klaipėdos uoste rezultatai pateikti 7 pav.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.30000

32000

34000

36000

38000

40000

42000

3659435242.7

33418.3

36410.6

38507.1

40077.5

7 pav. Krovinių krova į jūrų laivus ir iš jų Klaipėdos uoste, tūkst. tŠaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Tam, kad būtų pasiekti aukšti krovinių krovos rezultatai, VĮ KVJUD siekia užtikrinti maksimalų Klaipėdos uosto pralaidumą, gerinti veiklos efektyvumą, taip pat kad visos transporto grandys veiktų vienodu intensyvumu ir pajėgumu. Klaipėdos uosto infrastruktūra (krantinės, privažiuojamieji keliai, geležinkelio keliai, laivybos kanalas, bangolaužiai (molai) yra neatsiejama Klaipėdos uosto transporto mazgo dalis, kurios modernizavimas ir plėtra sudaro palankias sąlygas nacionalinei ekonomikai augti, jos

10

pridėtinei vertei kurti, esamoms įmonėms plėstis ir naujoms įmonėms steigtis. 2016 m. VĮ KVJUD baigė pastatyti ir rekonstruoti 2683 metrus geležinkelio kelių, 142 metrus krantinių.

Siekdama užtikrinti eismo saugą ir saugią laivybą Klaipėdos uoste VĮ KVJUD 2016 m. užbaigė dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno g. statybos darbus, pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Priemonių, užtikrinančių eismo saugą ir saugią laivybą Klaipėdos uoste, diegimas“ (žemsiurbės projektavimas ir įsigijimas) ir investicijų projektą „Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 m, įskaitant gamtosauginės krantosaugos sienutės įrengimą“. Įgyvendinus šiuos investicijų projektus, bus padidintas Malkų įlankos navigacinis saugumas ir į Malkų įlankoje esančius terminalus bus galima saugiai priimti Panamax ir Post Panamax tipo laivus.

Antrąjį programos tikslą – garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius, įgyvendino VĮ VVKD. Visi planuoti programos įgyvendinimo rezultato vertinimo kriterijai pasiekti 100 proc.

2016 m. VĮ VVKD vykdė 424,7 km (52 proc. visų 822 km valstybinės reikšmės kelių ilgio) valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą visą navigacijos laikotarpį (199 paras) ir užtikrino jų eksploataciją. VĮ VVKD 2016 m. atliko Nemuno upės vagos valymo darbus, vykdė seklumų šalinimo darbus, iškasė 388,5 tūkst. m³ sąnašinio grunto, vykdė Lietuvos Respublikos hidrografinio tinklo kartografavimą – 25 km².

VĮ VVKD, vykdydama savo prioritetinę veiklą – užtikrinti nustatytus kokybinius ir kiekybinius vidaus vandenų kelių rodiklius, garantuojant laivybą Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose, 2016 m. tęsė investicijų projektų „Plaukiojančio krano „PK-10“ modernizavimas. II etapas“, „Naujos žemsiurbės įsigijimas“, „Mobilaus krautuvo ir krovininio automobilio įsigijimas“, „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas (I etapas)“ įgyvendinimą.

Trečiąjį programos tikslą – stiprinti saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos standartus, įgyvendino LSLA. Numatytam tikslui pasiekti LSLA programos įgyvendinimo rezultato vertinimo kriterijus įgyvendino 100 proc.

LSLA yra viena iš keturių įstaigų prie Ministerijos, kurios vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas. Vykdydama savo funkcijas, LSLA pasiekė puikių rezultatų, prižiūrimi subjektai (inspektuoti laivai, patikrinta laivų įgulos kompetencija, prižiūrimi ūkio subjektai, pamatuoti bendro naudojimo vandens keliai, patikrinta transporto infrastruktūra) 100 proc. atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat 100 proc. buvo pritarta per ataskaitinius ir prieš tai buvusius metus parengtiems sprendimų projektams ir pasiūlymams dėl sprendimų projektų nacionalinių ir tarptautinių saugios laivybos standartų priėmimo ir tobulinimo.

LSLA, siekdama užtikrinti, kad jūrų laivai ir įgulos atitiktų tarptautinių ir nacionalinės teisės aktų reikalavimams, užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje jūros dalyje bei vidaus vandenyse, 2016 m. patikrino 6303 ūkio subjektus ir objektus, vidaus vandenyse atliko 57 saugios laivybos kontrolės reidus, surašė 124 administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Vadovaudamasi Vyriausybės 2010-05-04 nutarimo Nr. 511 nuostatomis, LSLA konsultavo ūkio subjektus ir teikė jiems metodinę pagalbą. Siekdama užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą LSLA rengė seminarus, susitikimus su ūkio subjektais, jų poreikiai buvo sužinomi nagrinėjant rašytinę, žodinę informaciją, rengiant apklausas.

1.4. Civilinės aviacijos veiklos priežiūra bei skrydžių saugos ir saugumo užtikrinimo programa

Programą vykdė Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA), VĮ Lietuvos oro uostai (toliau – VĮ LOU). Programos vykdytojai jiems skirtus asignavimus panaudojo 64,8 proc. (planas 6,2 mln. Eur, faktas 4 mln. Eur). Programai įgyvendinti buvo iškelti 2 tikslai.

Pirmąjį programos tikslą – nustatyti reikalavimus civilinei aviacijai, organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą, pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją, įgyvendino CAA.

CAA yra viena iš keturių įstaigų prie Ministerijos, kurios vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas. Įgyvendindama savo pagrindinę prioritetinę sritį – užtikrinti aviacinį saugumą, CAA pasiekė planuotą veiklos rezultatą, t. y. planavo siekti, kad skydžių be avarijų ir incidentų dalis būtų ne mažesnė kaip 90 proc., realiai 2016 m. šį rezultatą įgyvendino 99 proc. 2016 m. bendrieji Lietuvos

11

civilinės aviacijos saugos rodikliai išliko labai geri, CAA prižiūrimi orlaiviai skraidė saugiai, žmonių aukų išvengta.

2016 m. CAA pradėjo taikyti rizikos vertinimu pagrįstą priežiūros planavimo ir vykdymo procedūrą, pagal kurią bendras patikrinimų skaičius mažėja atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia tikrinami tik rizikingiausi ūkio subjektai ir rizikingiausios veiklos sritys, išplečiamas tikrinimo ciklas. Pasirinkusi tokią inovatyvią veiklą CAA atliko 62 Lietuvos ūkio subjektų veiklos planinių patikrinimų Lietuvos oro uostuose mažiau, nei buvo planavusi, tačiau pagrindinis veiklos rezultatas pasiektas aukštesnis.

CAA reguliavimo srityje 2016 m. pabaigoje buvo 2412, arba 16,6 proc. daugiau nei 2015 m., įvairių ūkio subjektų ir objektų, kurių priežiūrą vykdo CAA. CAA vykdė nuolatinę skrydžių saugos priežiūrą: atliko 34 Lietuvos civilinės aviacijos vežėjų pagrindinių objektų, skrydžių vykdymo perone ir maršrutų patikrinimus, 50 užsienio civilinių orlaivių patikrinimų pagal SAFA programą Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose, 60 bendrosios aviacijos patikrinimų, 21 patikrinimą dėl pavojingųjų krovinių / medžiagų vežimo oro transportu reikalavimų laikymosi, išdavė 63 keleivių salono įgulos nario atestacijos pažymėjimus, atliko 3 pradinio mokymo organizacijų, kurios rengia keleivių salono įgulos narius, auditus. Orlaivių priežiūros srityje atliko 513 orlaivių tinkamumo skraidyti patikrų, 43 kontroliuojamų organizacijų patikrinimus. Taip pat atliko 73 ūkio subjektų aviacijos saugumo veiklos vertinimus (aviacijos saugumo auditai, patikrinimai) ir kt.

CAA, prisidėdama prie aviacijos infrastruktūros plėtros, verslui palankios aplinkos stiprinimo, pradėjo kurti Nekontroliuojamos oro erdvės skrydžių organizavimo informacinę sistemą, kurios pagalba bus efektyviau, tiksliau, greičiau informuojami bendrosios aviacijos orlaivių valdytojai, sudaryta galimybė stebėti, vertinti situaciją ir organizuoti skrydžių tvarką Lietuvos nevaldomoje oro erdvėje.

Tam, kad būtų užtikrintos keleivių teisės, CAA vykdė aktyvią informacijos sklaidą vartotojams per CAA interneto svetainę, konsultavo keleivius, atitinkamai padidėjo keleivių teisių žinomumas. 2016 m. CAA gavo 282 skundus dėl keleivių teisių galimo pažeidimo, tai 2,2 karto daugiau nei 2015 m., o nuo 2014 m. gautų skundų skaičius išaugo beveik 77 proc. Pagrįstų skundų skaičius nuo 53 proc. padidėjo iki 73 proc. Nors CAA sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, bet oro vežėjai juos pripažįsta ir keleiviams atlygina padarytą žalą ar išmoka teisės aktuose nustatytas kompensacijas: 2014 metais keleiviams buvo išmokėta 17 tūkst. Eur, 2015 m. – 46,2 tūkst. Eur, 2016 m. – beveik 121 tūkst. Eur. CAA, atsižvelgdama į gaunamų keleivių nusiskundimų dėl jų teisių galimo pažeidimo skaičiaus augimą, vykdė įvairias prevencines priemones oro vežėjams, bilietų pardavėjams ir oro uostams, t. y. teikė konsultacijas, organizavo konsultacinius seminarus, grubių pažeidimų atvejais taikė sankcijas.

Antrąjį programos tikslą – užtikrinti keleivių ir skrydžių skaičiaus augimą įgyvendinant aviacinio saugumo ir skrydžių saugos standartus ir diegiant oro linijų skatinimo priemones, įgyvendino VĮ LOU. 2016 m. VĮ LOU pasiekė planuotų įgyvendinti dviejų programos rezultatų vertinimo kriterijų reikšmes daugiau nei 100 proc., tačiau Europos Komisijai tik 2016 m. III ketv. priėmus sprendimą skirti Europos Sąjungos lėšas investicijų projektui „Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako bei signalinės žiburių sistemos rekonstravimas, gerinant skrydžio saugos sąlygas“, VĮ LOU neįgyvendino vienos iš keturių planuotų įgyvendinti priemonių.

2016 m. VĮ LOU, įgyvendindama vieną iš savo veiklos svarbiausių prioritetų – naujų maršrutų skatinimas, keleivių iš (į) Vilniaus oro uosto (-ą) didinimas, pasiekė labai džiuginančių rezultatų. 2016 m. aptarnautų keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose 12 proc. didesnis nei 2015 m. Palyginamasis atvykusių ir išvykusių keleivių skaičiaus augimas pateiktas 8 pav.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

1868.6 2283.62692.9

3166.6 3482.5 3799.94228.8

4787.2

8 pav. Atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius oro uostuose, tūkst. keleivių Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

12

Tokiam aptarnautų keleivių skaičiaus augimui didelę įtaką daro krypčių ir maršrutų skaičiaus augimas. 2016 m. iš Vilniaus oro uosto keleivius skraidino 17 aviakompanijų ir keleiviai galėjo keliauti net 62 kryptimis (2015 m. – 43 kryptimis) į 50 miestų 26 šalyse Europoje ir už jos ribų. Iš viso 2016 m. buvo 52 tūkst. skrydžių, arba 5 proc. daugiau nei 2015 m.

VĮ LOU 2016 m. užtikrino keleivių aptarnavimą ir orlaivių priežiūrą, oro uostų atitiktį tarptautiniams skrydžių saugos ir aviacijos saugumo standartams, tinkamą labai svarbių asmenų aptarnavimą Vilniaus oro uoste, dėl ko nebuvo gauta nė vieno skundo.

1.5. Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimo programa

Programą įgyvendino LAKD, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas (toliau – KTTI), savivaldybės, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VKTI), Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – PKPD). Programų vykdytojai jiems skirtus asignavimus panaudojo 95,8 proc. (planas 659,2 mln. Eur, faktas 631,1 mln. Eur). Programai įgyvendinti buvo iškelti 4 tikslai.

Pirmąjį programos tikslą – mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, plėtojant ir prižiūrint vietinės reikšmės kelių (gatvių) transporto infrastruktūrą, įgyvendino LAKD ir savivaldybės. LAKD kartu su savivaldybėmis Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšomis 2016 m. nutiesė, rekonstravo ir sutaisė 288 km vietinės reikšmės kelių (gatvių), t. y. 2016 m. rezultato planą įvykdė 170 proc. Tokį įvykdymo rezultatą lėmė tai, kad savivaldybių administracijos, kurios yra vietinės reikšmės kelių valdytojos, sėkmingai įgyvendino 2015 m. pradėtus investicijų projektus, atliko daugiau darbų, nei buvo planavusios atlikti.

Antrąjį programos tikslą – užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, juos plėtojant, prižiūrint ir valdant, įgyvendino LAKD. Šiam tikslui pasiekti buvo skiriamos KPPP ir 2014–2020 m ES fondų lėšos. Šio tikslo pasiekimo rezultatą iliustruoja 5 rezultato vertinimo kriterijai, iš kurių 4 („Siekimas žuvusiųjų eismo įvykių metu valstybinės reikšmės keliuose mažėjimas, proc. (2009 m. 100 proc. – 66 žm.)“, „Kelių direkcijos valdymo išlaidų dalis nuo KPPP“, „KPPP lėšų, skirtų užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, sąlyginis panaudojimas (kaupiamoji vertė)“ ir „ES lėšų, skirtų užtikrinti tinkamą, patogų ir saugų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais, sąlyginis panaudojimas, (kaupiamoji vertė)“ įgyvendinti vidutiniškai 109,5 proc. Dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų (Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamų tikrinimų, pateiktų pretenzijų, teisminių ginčų ir kt.), įgyvendinant žvyrkelių asfaltavimo projektus vienas rezultato kriterijus įvykdytas 55 proc., t. y. 2016 m. buvo planuota, kad neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių liks 6682 km, o faktiškai šiuo metu jų yra 7054,8 km. Šie vertinimo rodikliai yra labai svarbūs, nes išasfaltavus žvyrkelius, padidėja kaimo vietovių gyvybingumas, užtikrinamas patogus gyventojų susisiekimas su gyvenviečių ir rajonų centrais, gerėja šalia kelio gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos, gerokai sumažėja transporto priemonių keliamas neigiamas poveikis aplinkai, sumažėja infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių eksploatacinės išlaidos ir kt.

Kitas labai svarbus programos tikslo įgyvendinimo aspektas – saugos lygio keliuose užtikrinimas.

Įvertinus dabartinę padėtį keliuose (eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų asmenų skaičių), saugaus eismo užtikrinimas išlieka svarbiausias prioritetas. Nors LAKD kiekvienais metais įgyvendina įvairias inžinerines saugaus eismo priemones, vykdo aktyvią ir didelės apimties socialinę reklamą, švietėjišką veiklą, eismo įvykių 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 3 proc., sužeistųjų skaičius – 19,5 proc., tačiau žuvusiųjų skaičius sumažėjo 21,9 proc. Avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiaus keliuose dinamika pateikta 9 pav.

13

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

50010001500200025003000350040004500

35323266 3392 3392 3255 3185

3280

42283919 3952 4008 3785 3801

3875

299 296 302 256 267 241 188

Avarijų skaičius Sužeistųjų skaičius Žuvusiųjų skaičius

9 pav. Avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiaus keliuose dinamika, vnt.

Siekdama spręsti eismo problemas valstybinės reikšmės keliuose ir didinti eismo saugą, gerinti eismo dalyvių informavimą apie eismo sąlygas, LAKD vykdė intelektinių transporto sistemų plėtrą valstybinės reikšmės keliuose, t. y. įrengė 25 eismo intensyvumo skaitiklius, greičio valdymo ir įspėjimo sistemą A1 kelio 279 km, svetainėje eismoinfo.lt pradėjo teikti informaciją apie kelių priežiūros mechanizmų darbą, įvedė trumpąjį eismo informacijos surinkimo bei konsultavimo numerį 1871, Smiltynės perkėloje įdiegė kintamos informacijos ženklų pagrindu veikiančią vairuotojų informavimo apie transporto spūstis sistemą, organizavo 90 konkursų, švietėjiškų akcijų ir kitų saugaus eismo projektų, kurie skirti atsakingam visuomenės elgesiui keliuose ugdyti, ir kt.

LAKD, siekdama užtikrinti, kad kelių infrastruktūra būtų saugi, patogi kelių naudotojui, atitiktų tarptautinius reikalavimus, 2016 m. organizavo valstybinės reikšmės kelių dangų, tiltų, viadukų rekonstrukcijos, stiprinimo, taisymo (remonto) darbus, vykdė darbų kokybės, kiekybės ir finansų kontrolę. 2016 m. buvo nutiesta, rekonstruota ar sutaisyta 441 km valstybinės reikšmės kelių, suremontuota 20 tiltų. Nuoseklus darbas kasmet vykdant juodųjų dėmių apžiūras ir diegiant jose inžinerines priemones duoda teigiamų rezultatų. 2017-01-01 Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra likusios tik 30 juodųjų dėmių, iš viso nuo 2006 m. iki 2017 m. juodųjų dėmių skaičius sumažėjo 8,9 karto (2006 m. buvo 267).

Gerindama eismo saugos sąlygas valstybinės reikšmės keliuose LAKD 2016 m. įrengė 198 greičio mažinimo ir eismo saugą gerinančias inžinerines priemones, rekonstravo 21 sankryžą, 36,3 km kelių padidino šalikelių saugumą (įrengta atitvarų), nutiesė 18,5 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Siekdama užtikrinti saugias eismo sąlygas vairuotojams ir kartu apsaugoti laukinius gyvūnus, įrengė 0,3 km ilgio varliagyvių apsaugos sistemą, 19,6 km tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų, horizontalių barjerų ir įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“.

LAKD yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą – 21 252 km kelių, tarp jų magistralinių – 1 746 km, krašto – 4 927 km, rajoninių – 14 579 km.

Tinkama ir laiku atliekama kelių priežiūra teikia naudą visuomenei dėl sumažėjusių transporto kaštų, kelionės laiko nuostolių, aplinkos taršos, pagerėjusių šalies regionų plėtros sąlygų, investicinio patrauklumo ir kt., taip pat parodo vykdomos veiklos (kelių priežiūros) efektyvumą. 2016 m. LAKD toliau siekė įgyvendinti vieną iš prioritetinių programos priemonių – užtikrinti tolygią valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, nebloginti eksploatacinių savybių, gerinti valdymo efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose.

2016 m. KPPP lėšų panaudojimas pateiktas 10 pav. Net 24 proc. visų šių lėšų skirta valstybinės reikšmės kelių priežiūrai vykdyti.

14

10 pav. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo 2016 m. diagrama

Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ‒ tai kasdieniai, nuolatiniai kelio elementų priežiūros darbai: sniego valymas ir kelių barstymas žiemą, asfalto dangų defektų (išdaužų, plyšių) taisymas, vandens nuleidimo sistemų priežiūra ir atnaujinimas, žvyro dangų greideriavimas, tiltų priežiūros darbai ir t. t. Daugiausia lėšų ataskaitiniais metais panaudota nuolatinei valstybinės reikšmės kelių priežiūrai žiemą – 45 proc. ir nuolatinei priežiūrai vasarą – 20 proc. Vienas iš produkto vertinimo kriterijų „Bedefektė kelių priežiūra“ parodo, kiek km valstybinės reikšmės kelių (proc.) yra be defektų pagal nustatytus kelių priežiūros lygių reikalavimus. 2016 m. šis procentas buvo 65,29 (planas – 63 proc.).

Vykdant programą „Susisiekimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinimas“ dalyvavo ir KTTI. KTTI vykdė priemonę „Tirti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklę ir rengti pasiūlymus kelių plėtros programai“. KTTI 2016 m. pasiekė trijų produktų vertinimo kriterijų reikšmių, t. y. 2016 m. atliko 4838 km iš planuotų 4800 km valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus, atliko 160 iš planuotų 149 tiltų ir viadukų apžiūrų, rinko duomenis, juos analizavo, rengė pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programų rengimo. Taip pat vykdė atliktų kelių tiesimo, statybos rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę bei aplinkosauginę stebėseną, kelių saugumo patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, atliko eismo įvykių ir avaringų vietų analizę bei stebėseną, nustatė kelių saugos lygius, rinko duomenis 1442 postuose ir tvarkė eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose apskaitą ir rengė pasiūlymus.

Trečiąjį programos tikslą – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti kelių transporto saugą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įgyvendino VKTI.

VKTI vykdo savo reguliavimo srities ūkio subjektų valstybinę priežiūrą ir kontrolę, siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visiems kelių transporto verslo dalyviams, kontroliuoja, kaip laikomasi vairuotojų darbo ir poilsio režimo reikalavimų, transporto priemonių techninę būklę, didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis ir svorį ir taip prisideda prie bendro siekio gerinti eismo saugumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. 2016 m. programos tikslą VKTI įgyvendino visiškai, rezultato vertinimo kriterijai vidutiniškai pasiekti 90 proc.

2016 m. viena iš VKTI prioritetinių sričių buvo ūkio subjektų konsultavimas. Siekdami užtikrinti vienodą ir kokybišką VKTI kompetencijai priskirtų teisės aktų nuostatų taikymo aiškinimą ir reikalavimų laikymąsi, VKTI specialistai konsultacijas teikia naudodami informavimo ir konsultavimo įrangą, skirtą telefonu gaunamiems skambučiams ir konsultavimo el. paštu gaunamiems elektroniniams paklausimams administruoti. Ši sistema leidžia analizuoti ir tobulinti konsultavimo kokybę. Per 2016 m. buvo priimti 18 074 telefonu besikreipiančių asmenų skambučiai. Palyginti su 2015 m., konsultavimo telefonu apimtis išaugo – 2016 m. priimta 35,8 proc. daugiau skambučių, palyginti su 2014 m., priimta 199 proc. daugiau skambučių. Konsultavimo el. būdu apimtis, palyginti su 2015 m., išaugo 64 proc.: 2016 m. VKTI parengė 2349 atsakymus į elektroniniu būdu pateiktus klausimus (2015 m. – 1432).

Nors VKTI aktyviai ir nuosekliai vykdo prevencinę veiklą, teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas, kad ūkio subjektai laikytųsi nustatytų teisės aktų reikalavimų, tačiau vieno rezultato

15

kriterijus „patikrintų įmonių, atitinkančių nustatytus reikalavimus, dalis, palyginti su visomis patikrintomis įmonėmis“ pasiektas 48 proc. (planas 65 proc.). Tai tiesiogiai priklauso ir nuo pačių ūkio subjektų dedamų pastangų laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų vykdant veiklą. 2016 m. VKTI iš viso patikrino 515 ūkio subjektų. Siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, buvo atlikti 65 neplaniniai ūkio subjektų patikrinimai. 2016 m. VKTI, atlikusi transporto priemonių kontrolinius patikrinimus keliuose ir pasienio kontrolės punktuose, jų techninės būklės, vairavimo ir poilsio režimo ir kt. patikrinimus, surašė 11755 administracinių teisės pažeidimų protokolus, skyrė net 1 448,9 tūkst. Eur baudų.

Iš viso 2016 m. VKTI reguliavimo srityje buvo 6355 ūkio subjektai, teikiantys keleivių ir krovinių vežimo vidaus ir tarptautiniais maršrutais, mokymo, techninės apžiūros ir kt. paslaugas. VKTI, siekdama prisidėti prie eismo saugumo gerinimo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, 2016 m. pradėjo vykdyti naują ūkio subjektų priežiūros funkciją – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarkos kontrolę.

VKTI, vykdydama kitą prioritetinę sritį – kelių transporto ir su juos susijusių sričių valstybinį reguliavimą, licencijuoja krovinių vežimo vidaus ir tarptautiniais maršrutais ir keleivių vežimo tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais verslą. 2016 m. VKTI išdavė, pratęsė, pakeitė 21173 keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos licencijas, tai 45,8 proc. daugiau nei 2015 m. (14521) ir 4,6 proc. daugiau nei 2014 m. (20239). Toks išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų skaičiaus padidėjimas siejamas su jų galiojimo pratęsimu, vežėjo duomenų pakeitimu. Dėl tų pačių priežasčių 46,3 proc. padidėjo ir 2016 m. išduotų, pratęstų, pakeistų licencijų kopijų ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų skaičius (19409), palyginti su 2015 m. (13264) ir 2014 m. (18399).

2016 m. VKTI gavo 18 199 Lietuvos vežėjų prašymus išduoti užsienio valstybių leidimus vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais (4,1 proc. mažiau, nei 2015 m. (18 983) ir net 40,9 proc. mažiau nei 2014 m. (25 650), iš viso išdavė 167 583 leidimus (8,1 proc. mažiau nei 2015 m. (182 363), 66,5 proc. mažiau nei 2014 m. (279 043). Sumažėjusį leidimų poreikį nulėmė Rusijos Federacijos taikyti prekių įvežimo apribojimai, paveikę transporto paslaugų rinką. Tačiau leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis 2016 m. išdavė 13 615, arba 3,5 proc. daugiau nei 2015 m. (13155) ir 15,5 proc. daugiau nei 2014 m. (11793). Tai rodo, kad plečiasi statybų sektorius, kuriam reikia atvežti dideles ir sunkias statybines konstrukcijas.

Vyriausybė, siekdama padidinti kai kurių paslaugų prieinamumą socialiai pažeidžiamų grupių asmenims (pensininkams, studentams, moksleiviams ir kt.), nuo 2001 m. pradžios Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka skiria lėšas vežėjų negautoms dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų taikymo pajamoms atlyginti. Tokią funkciją vykdyti paskirta VKTI.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.3000310032003300340035003600370038003900

-8-7-6-5-4-3-2-1012

3788 38063749

3513

3300

1.1 1

-1.5

-6.7 -6.5

Parduotų su nuolaida bilietų skaičius (tūkst. vnt.)Pokytis (proc.)

11 pav. Vežėjų per metus parduotų su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietų skaičiaus kitimo dinamika

2016 m. VKTI kompensavo vežėjams dėl suteiktų lengvatų negautų 8,7 mln. Eur pajamų, tai sudarė 4,9 proc. mažiau nei 2015 m. (9,2 mln. Eur), 6,9 proc. mažiau nei 2014 m. (9,3 mln. Eur) negautų pajamų. 2016 m. negautų pajamų sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs keleivių, kuriems taikoma važiavimo lengvata su 50 ir 80 proc. nuolaida, skaičius. Iš viso 2016 m. parduota 3300 tūkst. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietų, palyginti su 2015 m., šis skaičius sumažėjo 6,1 proc. Parduotų su nuolaida autobusų bilietų skaičius ir jo kitimo dinamika pateikta 11 pav.

16

Vykdydama kelių transporto priemonių techninę priežiūrą, VKTI dalyvauja rengiant ir įgyvendinant saugaus eismo kelių transporte ir kelių transporto priemonių techninės politikos programas, atlieka transporto priemonių ir jų sudėtinių dalių atitikties įvertinimus, organizuoja kelių transporto priemonių techninės ekspertizės atlikimą, formuoja privalomosios techninės apžiūros organizavimo principus, sprendžia privalomosios techninės apžiūros atlikimo technologijų, vienodų kontrolės būdų taikymo, vienodo teisės aktų reikalavimų interpretavimo klausimus, kartu su kitomis valstybės institucijomis įgyvendina transporto priemonių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką.

VKTI, vykdydama Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų kortelių išdavimo centro funkcijas, 2016 m. išdavė: 16715 tachografo kortelių, iš kurių 15423 (92,2 %) vairuotojo kortelės, 1178 (7 %) įmonės kortelės, 114 (0,6 %) dirbtuvių kortelių ir 32 kontrolės kortelės (0,2 %).

2016 m. VKTI baigė įgyvendinti du investicijų projektus: „Specialios paskirties transporto priemonių įsigijimas“ ir „Transporto priemonių techninės būklės kontrolei skirtos įrangos įsigijimas“, parengė ES fondų lėšomis finansuojamą Kelių transporto veiklos pažangių elektroninių paslaugų teikimo, konsultavimo ir informavimo sistemos sukūrimo investicijų projektą, kurio tikslas – sukurti priemones teikti pažangias su kelių transporto veikla susijusias elektronines paslaugas, konsultuoti ir informuoti ūkio subjektus ir piliečius įvairiomis informacijos ir ryšio priemonėmis, racionaliai panaudojant ir pertvarkant turimus organizacinius išteklius ir įgyvendinant reikalingus veiklos pokyčius, taip mažinant ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą.

Ketvirtąjį p rogramos tikslą – užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai (toliau – PKP) atitiktų ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas, elektroninių sistemų pagalba būtų efektyviai valdomi transporto priemonių srautai prie PKP, įgyvendino PKPD.

Vykdydama patikėto valstybės turto tinkamą priežiūrą ir jį efektyviai valdydama, PKPD sudarė sąlygas ir užtikrino kitų valstybės institucijų, dirbančių PKP, sklandų ir nepertraukiamą darbą. 2016 m. programos tikslą PKPD įgyvendino visiškai, rezultato vertinimo kriterijai pasiekti 100 proc.

2016 m. PKPD užtikrino sėkmingą Kybartų, Medininkų, Šalčininkų, Lavoriškių PKP elektroninės transporto priemonių eilių reguliavimo sistemos darbą. Baigė Tverečiaus PKP statybos darbus, pradėjo Kybartų, Šumsko, Rambyno, Medininkų PKP įvairius modernizavimo darbus. Atlikus darbus bus pagerintos PKP dirbančių pareigūnų darbo sąlygos, pritaikyti šiuolaikiniai inovatyvūs sprendimai, elektros energiją, šildymo kaštus taupantys sprendiniai ir kt., pvz., 2016 m. 11,4 proc., palyginti su 2015 m., sumažintos PKPD elektros energijos suvartojimo išlaidos. Taupant lėšas PKP išlaikyti, Raigardo PKP pereita prie taupesnio šildymo būdo – šildymo suskystintosiomis dujomis.

2016 m. PKPD sukūrė PKP informacinių sistemų įrengimo specifikaciją, parengė šios sistemos veikimo algoritmą, suderino jį su PKP tikrinimus atliekančiomis institucijomis.

PKPD Iš viso už patikėto valstybės materialiojo turto nuomą 2016 m. gavo ir į valstybės biudžetą pervedė 322,6 tūkst. Eur pajamų. Didžiąją dalį pajamų, gautų už turto nuomą, sudaro neapmuitinamų prekių parduotuvių patalpų nuoma. Gautos nuomos pajamos, jas perskirsčius, panaudotos pastatų ir statinių remontui, esamai įrangai atnaujinti, transporto priemonių palaukimo eilių formavimo ir registravimo išlaidoms dengti.

2. Antrasis strateginis tikslas ir vykdyta programa „Informacinės visuomenės plėtra“

Antrąjį strateginį tikslą – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis, įgyvendino Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK) ir Ministerija, vykdydami Informacinės visuomenės plėtros programą. Programai įgyvendinti buvo iškeltas tikslas – plėtoti elektroninį turinį ir IRT infrastruktūrą, siekti plataus jų naudojimo. Programos vykdytojai jiems skirtus asignavimus panaudojo 12 proc. (planas 30,7 mln. Eur, faktas 3,3 mln. Eur).

Informacinės visuomenės plėtra – dinamiškas ir horizontalus procesas, apimantis įvairias visuomenės gyvenimo sritis ir valstybės ūkio sektorius, kuris turi tiesioginę įtaką tiek valstybių konkurencingumui, tiek gyventojų gyvenimo kokybei ir įmonių veiklos aplinkai. Sėkmingai informacinės visuomenės plėtrai būtinos sąlygos – gerai išvystyta informacinių ir elektroninių ryšių technologijų (toliau

17

– IRT) infrastruktūra, patrauklus ir naudingas elektroninis turinys ir gyventojų naudojimosi IRT kompetencija.

Vienas iš pagrindinių IVPK veiklos prioritetų siekti, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. 2016 m. šios programos efekto kriterijaus – „Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis (proc.)“, reikšmę IVPK įgyvendino 86,5 proc. Efekto kriterijaus kitimo tendencija pateikta 12 pav.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 0

1020304050607080

36 34 41.5 4445

57 5362

67 70

Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, proc.Gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, proc.

12 pav. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičiaus dinamika, proc.

Programos įgyvendinimo rezultatų vertinimo kriterijai vidutiniškai pasiekti 99,4 proc.Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis

paslaugomis, dalis auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip planuojama. Tačiau labai teigiamai vertinamas ir džiuginantis yra pasiektas rezultatas – gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, skaičiaus augimas (žr. 19 pav.). Kiekvienais metais didėja procentinė gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su viešosiomis institucijomis saugumu, dalis, t. y. 2016 m. nepasitikėjimas sumažėjo net 22,8 proc. palyginti su 2012 m.

IVPK, siekdamas, kad elektroniniu būdu teikiamos viešosios ir administracinės paslaugos gyventojams būtų patogios ir lengvai prieinamos, nuolat tobulina Elektroninių valdžios vartų portalą. Nuo 2015 m. į elektroninę terpę buvo perkelta daug gyventojams ir verslui aktualių viešųjų ir administracinių paslaugų, tačiau reikia laiko, kol gyventojai įgis įgūdžių ir įprotį jomis naudotis. Šiuo metu yra aktyviai vykdomos elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų viešinimo ir informavimo veiklos, todėl tikimasi didesnio efekto rodiklio augimo 2017 m. ir vėlesniais metais.

Pažymėtina, kad Lietuvos gyventojų naudojimasis IRT kiekvienais metais auga. Kaip parodyta 13 pav., 2016 m. 16 proc. daugiau namų ūkių, kurie turėjo interneto ryšį, nei 2012 m., o gyventojų, kurie naudodamiesi internetu įsigijo prekių ar paslaugų, skaičius 2016 m. išaugo daugiau kaip 2 kartus, palyginti su 2012 m.

13 pav. namų ūkių, kurie naudojasi IRT, dinamika, proc.Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Kitas labai svarbus rodiklis, kuris parodo naudojimosi IRT augimą, tai įmonių ir namų ūkių, kurie naudojasi sparčiuoju plačiajuosčiu internetu, skaičiaus augimas. Šio skaičius augimo dinamika (proc.) pateikta 14 pav.

020406080 60 60

16

60 64

20

65 65

26

66 69

26

68 69

32

72 73

33

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

18

0204060

275

37

6

39

6

42

7

49

11

52

13

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

14 pav. Įmonių ir namų ūkių, kurie naudojasi sparčiuoju plačiajuosčiu internetu, dinamika, proc. Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

2016 m. 60,1 proc. įmonių siuntė e. sąskaitas, 86,3 proc. įmonių naudojo kvalifikuotą elektroninį parašą, 69,3 proc. įmonių naudojo informaciją iš valstybės institucijų interneto svetainių.

Vertinant Lietuvos poziciją IRT srityje tarptautiniuose reitinguose, Lietuva išlaiko aukštas pozicijas e. valdžios srityje – Lietuva 2016 m. užėmė 39 vietą iš 175 vertintų šalių, 13 vietą Europos Komisijos paskelbtame ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI), apimantį galimybių naudotis elektroniniu ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžius, naudojimosi elektroniniais ištekliais apimtį, svarbiausių skaitmeninių technologijų išplėtojimo ir viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų įvertinimą.

2016 m. Europos Komisijos atliktame tyrime Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose e. valdžios paslaugos auga sparčiausiai, o e. valdžios rodikliai lenkia ES šalių vidurkį (e. valdžios paslaugų orientacija į vartotoją Lietuvoje įvertinta 84 proc. (ES vidurkis 77 proc.), skaidrumas siekia 79 proc. (ES vidurkis 55 proc.), įgyvendinimo priemonės – 76 proc. (ES vidurkis 54 proc.). Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinėje informacinių technologijų ataskaitoje, kurioje skelbiamas Įtinklinto pasirengimo indeksas (NRI), įvertinantis valstybių galimybes išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų potencialą, 2016 m. Lietuva užėmė 29 vietą (2015 m. – 31 vieta) tarp 139 pasaulio valstybių.

IVPK administruojamuose Elektroninės valdžios vartuose pateikiamos nuorodos į 610 elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų, per 2016 metus juose apsilankė daugiau kaip 8,2 mln. lankytojų (2015 m. – daugiau kaip 5,5 mln. lankytojų). Daugėja valstybės institucijų, kurios naudojasi Nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, – 2016 m. 88 proc., t. y. 1084, valstybės institucijų ir įstaigų ir 1183 privatūs juridiniai asmenys naudojosi šia sistema. Prie šios sistemos 2016 m. prisijungė 10891 fizinis asmuo.

II SKYRIUS

VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Infrastruktūros jungčių su Europos Sąjunga plėtra

Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išliko viena iš perspektyviausių ir prioritetinių ūkio šakų, reikšminga šalies ekonomikai ir mūsų valstybės konkurencingumui. Nepaisant geopolitinių išbandymų, transporto vaidmuo Lietuvos ekonomikoje išskirtinis – transporto ir ryšių sektoriuje kasmet sukuriama apie 4,4–4,8 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV), o procentinė jos dalis išlieka nepakitusi ir sudaro13 proc. šalies BPV ir beveik dvigubai didesnė už esamą Europos vidurkį. Išankstiniais duomenimis, 2016 m. šiame sektoriuje sukurta 4,51 mlrd. Eur BVP, arba 2,8 proc. daugiau negu 2015 m. Tai lėmė nuolatinė naujų rinkų paieška arba prarastų rinkų atgavimas, investicijos į infrastruktūrą, augantis vidaus vartojimas, gera prekių ir krovinių logistika, krovininio kelių transporto veiklos rezultatai. Svarbus veiksnys yra spartus transporto infrastruktūros modernizavimas – įgyvendinami labai svarbūs „Via Baltica“, „Rail Baltica“, IX koridoriaus kelių ir geležinkelių infrastruktūros plėtros projektai, asfaltuojami žvyrkeliai, 2016 m. nutiestas Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis, vykdomi kitų šalies savivaldybių transporto infrastruktūros rekonstrukcijos projektai, diegiamos eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad kelių transporto sektorius generuoja apie 46,7 proc. visos transporto sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Kiti pagrindiniai transporto sektoriaus rodikliai didėjo arba fiksuotas nedidelis mažėjimas – 2016 m. toliau augo bendras krovinių vežimas visų rūšių transporto priemonėmis, bendro keleivių vežimo visų rūšių transporto priemonėmis rodikliai buvo stabilūs.

19

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

100200300400500 395 411 426 401 397

106 109 114 114 115

Bendras keleivių vežimas visų rūšių transporto priemonėmis (mln. kel.)Bendras krovinių vežimas visų rūšių transporto priemonėmis (mln. t.)

15 pav. Bendro keleivių ir krovinių vežimo visų transporto rūšių priemonėmis dinamika Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Išankstiniais duomenimis, 2016 m. transporto įmonės gavo daugiau kaip 38 mln. Eur pelno prieš apmokestinimą, arba 23 proc. daugiau negu 2015 m.

Lietuvos transporto sistema yra bendro ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalis. Daug dėmesio skiriama TEN-T tinklo koridorių ir jų jungčių infrastruktūrai modernizuoti.

Antri metai iš eilės ypač sėkminga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas), esančio TEN-T, veikla – Klaipėdos uoste 2016 m. krauta rekordiškai daug krovinių – 40,14 mln. t., tai yra 1,6 mln. t. daugiau negu 2015 m.

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0.05.0

10.015.020.025.030.035.040.045.0

36.6 35.2 33.436.4 38.4 40.1

16 pav. Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (mln. t.).Šaltinis. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys.

Klaipėdos uostas pagal krovos rodiklius, palyginti su artimiausių kaimyninių šalių jūrų uostų krovos rodikliais (Rygos – 37,1 mln. t. ir Talino – 20,1 mln. t.), yra lyderis, tačiau nesiekia Sankt Peterburgo (48,6 mln. t.) ar Ust Lugos (93,3 mln. t.) uostose vykdomos krovos rodiklių. Numatoma, kad krovos apimtis Klaipėdos uoste iki 2020 m. padidės iki 48 mln. t. Krova Klaipėdos uoste didėja, nes uostas yra pasirengęs priimti didesnės grimzlės laivus, dėl naujų krovinių paskirstymo centrų sudaryta galimybė operatyviau krauti krovinius, statomos naujos ir atnaujinamos krantinės leidžia išnaudoti jūrų uosto teritoriją našiau, įrengti privažiuojamieji keliai leidžia operatyviau nuvežti krovinius į pristatymo vietą jūrų uoste, o vykdoma rinkodaros politika leidžia pritraukti krovinių iš naujų rinkų. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pelningiausia Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonė. Krovos padidėjimas netiesiogiai veikė ir kitas su sektoriaus veikla susijusias sritis. 2016 m. sugeneruota 712 mln. Eur viešojo sektoriaus pajamų iš su Klaipėdos uostu susijusių įmonių, tai yra net 117,5 mln. Eur daugiau negu 2013 m. Pažymėtina, kad Klaipėdos uoste krauta viena tona generuoja 17,8 Eur viešojo sektoriaus pajamų ir tai sudaro 9,6 proc. valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų arba 6,24 proc. Lietuvos biudžeto. Pažymėtina, kad kai valstybė investuoja 1 Eur į Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, veiklą jūrų uoste vykdančios įmonės dar investuoja 2 eurus į suprastruktūros sukūrimą. Tai sukuria Lietuvos biudžeto pajamas.

Geležinkelių sektoriuje pagrindiniai darbai buvo vykdomi siekiant Lietuvos geležinkelių tinklą integruoti į ES geležinkelių tinklą, išnaudoti geležinkelių potencialą vežant tarptautiniais maršrutais krovinius ir keleivius Šiaurės–Pietų kryptimi, sujungiant Lietuvą (Baltijos šalis) su Vakarų ir Centrinės Europos šalimis ir plėtojant viešųjų logistikos centrų tinklą, taip pat užtikrinant aukštą geležinkelių transporto paslaugų kokybę. Esminė priemonė šiam tikslui pasiekti yra projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas. Lietuva jau yra įgyvendinusi pirmąjį projekto „Rail Baltica“ etapą – nutiesusi geležinkelio atkarpą nuo Lenkijos valstybės sienos iki Kauno. „Rail Baltica“ ruože nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių

20

sienos iki Kauno diegiama europinio geležinkelio signalizacijos ir valdymo sistema, susijusios komunikacijų ir valdymo sistemos. Parengtas ir patvirtintas geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas ir pradėtos geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tolesniam geležinkelio tiesimui nuo Kauno iki Latvijos Lietuva yra užsitikrinusi 180 mln. Eur europinės paramos. Iki 2020 m. pabaigos planuojama nutiesti europinę vėžę iki Palemono, pastatyti apie 55 km sankasos link Latvijos sienos ir linijoje nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno įdiegti modernią signalizacijos sistemą.

Pastaraisiais metais mažėja geležinkeliais vežtų krovinių kiekis – 2016 m. vežta 47,6 mln. t., t. y. 0,4 mln. t., arba 0,8 proc., krovinių mažiau negu 2015 m. (48,0 mln. t.). Tam neigiamos įtakos turėjo tarptautinių krovinių srautų pokyčiai, kuriuos lėmė geopolitinės, makroekonominės priežastys: gerokai sumažėjęs iš Rusijos tranzitu per Klaipėdos uostą vežamų krovinių kiekis, ypač naftos bei cheminių ir mineralinių trąšų; dėl Rusijos ir Baltarusijos konflikto (Rusija 2016 m. II pusm. Labai sumažino žaliavinės naftos tiekimą Baltarusijai dėl skolų už dujas ir naftos produktų pardavimo Ukrainai).

Panašios tendencijos ir kaimyninių šalių geležinkelio įmonių, veikiančių vienoje tarptautinių vežimų rinkoje. Latvijos geležinkelių vežimai 2016 m. sumažėjo 14,1 proc., iki 47,8 mln. t., Estijos geležinkelių – 19,0 proc. iki 12,5 mln. t.

2016 m. geležinkelių transportu vežta 4 427,8 tūkst. keleivių, t. y. 4,8 proc. daugiau negu 2015 m. (2015 m. – 4 226,5 tūkst. keleivių). Keleivių skaičius vietiniame susisiekime augo dėl atnaujinamo keleivinių riedmenų parko, atskiruose maršrutuose didinamo traukinių važiavimo dažnio, taikomų rinkodaros priemonių. 2016 m. padidintas traukinių, važiuojančių maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas, Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai, reisų skaičius, taip pat, sėkmingai užbaigus pirmosios „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpos statybos darbus, atnaujintas keleivinių traukinių eismas maršrutu Kaunas–Kybartai ir Kaunas– Kazlų Rūda–Marijampolė.

Praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją. Palyginti su 2015 m., aptarnautų keleivių skaičius 2016 m. išaugo 13 proc. ir pasiekė 4,8 mln. keleivių. Skrydžių skaičius 2016 m. pasiekė 52 tūkst. skrydžių (padidėjo 5 proc.). Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. keleivių.

Šiems rezultatams įtakos turėjo skirta de minimis pagalba oro linijų bendrovėms. De minimis pagalbos tikslas – skatinti oro linijų bendroves pradėti naujus ar finansiškai rizikingus, tačiau Lietuvai svarbius maršrutus, suteikti paskatas aviakompanijoms pradėti naujus tiesioginius skrydžių maršrutus į (iš) Lietuvos oro uostus (-ų) ir pasidalyti naujo maršruto rizika. Iš viso paramai skirta 800 tūkst. Eur, kurie atiteko oro linijų bendrovėms „Belavia“, „Adria Airways“, „Ukraine International Airlines“, „Ryanair“, „Turkish Airlines“, kurios pasiūlė papildomus skrydžių dažnius maršrutu Vilnius–Stambulas, Vilnius–Talinas ir Palanga–Minskas, taip pat nuo 2017 m. numatė atidaryti naujus maršrutus Palanga–Glazgas ir Palanga–Kijevas. Tikimasi, kad padedant šioms priemonėms iki 2020 m. būtų atidaryta 20 naujų maršrutų, o maždaug 10-yje jau esamų maršrutų skrydžių intensyvumas padidėtų.

2016 m. iš tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 45 kryptimis, iš Kauno oro uosto ir į jį – 13 krypčių ir tarptautinio Palangos oro uosto – 8 kryptimis.

Nepaisant keleivių srautų augimo, VĮ Lietuvos oro uostai susiduria su kaimyninių valstybių oro uostų konkurencija. Pavyzdžiui, Rygos oro uoste per 2016 m. keleivių srautai augo 4,6 proc. (aptarnauta 5,4 mln. keleivių), Varšuvos oro uoste keleivių skaičius augo 14,5 proc. (aptarnauta 12,8 mln. keleivių).

Siekiant išlaikyti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti oro uostų infrastruktūrą ir didinti jų veiklos ir valdymo efektyvumą. Oro uostų veikla yra paremta intensyviu infrastruktūros vystymo poreikiu, tad netgi nedidinant esamų pajėgumų nuolat būtina atnaujinti nusidėvėjusius objektus ir sistemas, pavyzdžiui, kilimo ir tūpimo taką, riedėjimo takus, peronus, nuotekų šalinimo sistemas ir pan. Be to, oro uostų veikla yra reglamentuojama nacionalinių, Europos ir tarptautinių saugos, veiklos vykdymo ir aplinkos apsaugos taisyklių.

Siekiant kuo efektyviau plėtoti šalies oro uostus, numatoma perduoti oro uostų valdymą privačiam investuotojui, tačiau išlaikyti oro uostų infrastruktūrą valstybės nuosavybe. Numatoma, kad naujasis valdymo modelis sudarytų galimybę gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, išplėsti ir modernizuoti oro uostų infrastruktūrą, užtikrinti ekonomišką ir efektyvų, geriausią tarptautinę praktiką atitinkantį oro uostų valdymą, padidinti keleivių aptarnavimo galimybes ir pagerinti šalies pasiekiamumą, nekeičiant valstybės nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų kontrolės.

Transeuropinių kelių tinklo infrastruktūros modernizavimas – ilgalaikis ir nekintantis procesas kelių transporto sektoriuje. Esama TEN-T infrastruktūra Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairėse pateikiamų

21

reikalavimų – trūksta efektyvių jungčių, nepašalinta dalis siaurųjų vietų, nepritaikytos intelektinės transporto sistemos. Per pastaruosius penkerius metus TEN-T modernizavimo apimtis išaugo 4,4 karto, t. y. nuo 2,4 proc. 2012 m. iki 12,4 proc. 2016 m. Nors TEN-T modernizavimo apimtis ir padidėjo, tačiau per minėtą laikotarpį buvo modernizuota 397,5 km, arba 24,6 proc., viso TEN-T. Ypatingas dėmesys skiriamas automagistralės „Via Baltica“ plėtrai, kuri šaliai yra svarbus kelias tiek tarptautiniu mastu, tiek ir vietiniam susisiekimui, nors dar dažnai vadinama mirties keliu. Pastaraisiais metais intensyviai rekonstruojamas automagistralės „Via Baltica“ ruožas Kaunas–Marijampolė. Automagistralės „Via Baltica“ rekonstrukcija Kauno rajone jau yra baigta. Vis dar vyksta statybos darbai likusiame 10 kilometrų ruože, kuris yra Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. Šioje atkarpoje nerekonstruotas paskutinis 10 kilometrų ruožas Prienų rajone. Rekonstravus šį pavojingiausią ruožą nuo Kauno iki Marijampolės vietinis transportas bus visiškai atskirtas nuo tranzitinio. Magistrale važiuojantys automobiliai galės važiuoti 130 km/val. greičiu.

Lietuvoje dar daugiau kaip 7000 km Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės rajoninių kelių sudaro keliai su žvyro danga. 2016 m. buvo išasfaltuoti tik 49 km žvyrkelių.

Siekiant užtikrinti patogų gyventojų susisiekimą ir gyvenimo sąlygas, 2017 m. planuojama išasfaltuoti apie 600 km žvyrkelių, o iki 2020 m. pabaigos – 1500 km žvyrkelių. Išasfaltavus žvyrkelius, pagerės šalia jų gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos, sumažės transporto priemonių keliamas neigiamas poveikis aplinkai, sumažės infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių eksploatacinės išlaidos.

Pradėta kurti ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistema ir jai reikalinga infrastruktūra. VĮ „Regitra“ duomenimis, prieš trejus metus, 2014 m., leidimą dalyvauti eisme turėjo vos 12 elektromobilių, 2015 m. – 60, 2016 m. sausio 1 d. šis skaičius dar labiau išaugo – buvo įregistruoti 147 elektromobiliai, o 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos keliais jau riedėjo 325 elektromobiliai. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje „Kompleksinė elektromobilių transporto plėtra“ rekomenduotas siektinas tikslas, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių, o 2025 m. – 10 proc.

Elektromobilių skaičiaus didėjimui Lietuvoje teigiamos įtakos turi auganti antrinė automobilių pardavimo rinka, kurioje siūlomi naudoti, pigesni elektromobiliai, taip pat kitoms pasaulio rinkoms kurti elektromobiliai (kuriais neprekiauja oficialios atstovybės Lietuvoje). Elektromobilių kainai įtakos turi ir pingančios elektromobilių baterijos, o pirkėjų skatinimui rinktis elektromobilį vietoj įprasto vidaus degimo varikliu varomo automobilio – daug didesnis vienu įkrovimu nuvažiuojamas elektromobilio atstumas. Šiuo metu Lietuvoje jau taikoma keletas priemonių elektromobilių naudojimui skatinti: galimybė naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis Vilniuje; rinkliavų už stovėjimą lengvatos Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys), nemokamas įkrovimas viešosiose elektromobilių įkrovimo prieigose, Kelių eismo taisyklėse reglamentuotas elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros ženklinimas, elektromobiliams išduoti specialūs skiriamieji transporto priemonės numeriai.

Šiuo metu yra įrengta tik 1 privačiojo ir viešojo transporto jungties aikštelė Klaipėdoje. Tokių aikštelių plėtra yra numatyta Vilniaus ir Kauno miestuose. Dviračių dalinimosi sistemų šiuo metu yra 2 (Vilniuje ir Kaune). Tiek privataus ir viešojo transporto jungties aikštelių, tiek dviračių dalinimo punktų plėtra priklausys nuo Darnaus judumo mieste planus besirengiančių miestų, kurie analizuos galimybes ir vertins ar tokių sistemų jiems mieste reikia.

Darnaus judumo mieste planus rengia 18 savivaldybių iš kurių 3 (Jonava, Visaginas, Tauragė) šiuos planus jau parengė. ir teikia Susisiekimo ministerijos kuruojamai tarpžinybinei Darnaus judumo mieste plano komisijai derinti.

Pastarųjų metų saugaus eismo gerinimo veikla ypač sėkminga. Nors pernai Lietuvoje užfiksuota 3 proc. daugiau eismo įvykių nei 2015 m., tačiau pasiekta rekordinė pažanga mažinant žūčių keliuose skaičių – jų sumažėjo nuo 242 (2015 m.) iki 188 (2016 m.). Dar daugiau pasiekta saugant vaikus: jų netektys praėjusiais metais sumažėjo 41,7 proc. – nuo 12 žuvusiųjų vaikų 2015 m. iki 7 2016 m.

22

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 20002500

3000350040004500

50005500

180190200210220230240250260270280

3392 3255 3185

3280

40083785 3801 3875

256 267241

188

Eismo įvykiai Sužeista Žuvo

17 pav. Eismo įvykių statistika 2013–2016 metais. Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 ES valstybių ir nusileido tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc. Svarbu, kad šis rezultatas atspindi ilgalaikes tendencijas – vertinant 2010–2016 m. laikotarpio duomenis, mūsų šalis taip pat yra antra pagal pasiektą pažangą, vos keliais procentais atsilieka tik nuo Portugalijos. Statistikos duomenimis, per šį laikotarpį Portugalijoje žuvusiųjų keliuose sumažėjo 40,2 proc., Lietuvoje – 37,1 proc., Norvegijoje – 35,7 proc., Graikijoje – 35,1 proc., Čekijoje – 32 proc. ir Slovakijoje – 31,4 proc. Lietuva užtikrintai artėja prie iškelto tikslo – iki 2020 m. pasiekti, kad ne mažiau kaip perpus sumažėtų eismo įvykiuose žūstančiųjų skaičius, palyginti su 2010 m. Pasiekti šių rezultatų padėjo sustiprinta Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontrolė, kelių infrastruktūros tobulinimas ir švietėjiška veikla.

Pasiekti rezultatai įpareigoja imtis ypatingų pastangų ir papildomų priemonių, kad teigiamos tendencijos išliktų ir kad būtų pasiektas Europos Komisijos iškeltas tikslas – iki 2050 m. nulis žūčių keliuose. Kaip sudėtinga išlaikyti gerus rezultatus, rodo ir Norvegijos pavyzdys. Pastaruosius trejus metus šioje šalyje stipriai mažėjo žuvusiųjų keliuose, 2015 m. – net 20 proc., o pernai šis skaičius vėl šoktelėjo daugiau kaip 15 proc.

Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės plėtra

Pažangių viešųjų elektroninių paslaugų sukūrimas. Kuriant elektronines paslaugas siekiama pagerinti asmenų aptarnavimą, viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę ir efektyvumą, padidinti priimamų sprendimų skaidrumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kuo daugiau asmenų naudojasi elektroninėmis paslaugomis, tuo mažiau jų lankosi įvairiose institucijose ir įstaigose, tuo pačiu mažėja asmenų aptarnavimo kaštai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, toliau auga Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis.

2016 m. Lietuvoje šiomis paslaugomis naudojosi 45 proc. Lietuvos gyventojų (2015 m. – 44 proc.). Pažymėtina, kad bent kartą per metus valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis pasinaudojo 60 proc. 16–74 m. amžiaus interneto naudotojų.

Per paskutinius trejus metus elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas išaugo 34 proc. Pažymėtina, kad aktyviausiai elektroninėmis viešosiomis paslaugomis naudojosi jauni žmonės, tai sudarė net 67 proc. 25–34 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, mažiausiai – vyresnio amžiaus žmonės, 9,9 proc. 65–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų naudojo elektronines viešąsias pasaugas (2015 m. – 8,2 proc.).

2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp gyventojų populiariausios šios elektroninės paslaugos: pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – ja naudojosi 20 proc. visų apklaustųjų, socialinės apsaugos pašalpų paslauga – 14 proc., su asmens dokumentais (pasais, asmens tapatybės kortelėmis, vairuotojo pažymėjimais) susijusi paslauga – 12 proc., su sveikata susijusios paslaugos (informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) – 12 proc., su darbo paieška susijusios paslaugos – 11 proc. nuo visų apklaustųjų. Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt 2016 m. lankėsi 12 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai Lietuvos gyventojai šiame

23

portale ieškojo informacijos apie institucijų teikiamas elektronines viešąsias paslaugas – 73 proc., šiomis paslaugomis naudojosi 57 proc. apsilankiusiųjų portale.

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srities rodikliai viršija ES vidurkį. Europos Komisijos atliktame 2016 m. tyrime Lietuva priskiriama prie pirmaujančių šalių, kuriose elektroninės paslaugos auga sparčiausiai.

Spartų viešųjų elektroninių paslaugų naudotojų skaičiaus augimą Lietuvoje lemia tai, kad pastaraisiais metais baigiama įgyvendinti vis daugiau viešųjų elektroninių paslaugų kūrimo projektų, kurie suteikia galimybes gyventojams viešąsias paslaugas gauti greičiau ir patogiau.

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.0

1020304050

36 3441.5 44 45

18 pav. Gyventojai, kurie naudojasi viešosiomis el. būdu teikiamomis paslaugomis, proc. Šaltinis. Lietuvos statistikos departamentas

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Europos Sąjungos fondų lėšomis yra planuojama toliau didinti elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumą ir, kuriant elektronines paslaugas, pereiti nuo kiekybinių prie kokybinių rodiklių siekimo, t. y. kurti pažangias, į vartotojo poreikius orientuotas, elektronines paslaugas. Bus kuriamos tokios elektroninės paslaugos, kurios būtų sudėtinės, savaveikės, atitinkančios tinkamumo vartotojams reikalavimus, pagrįstos paslaugų teikimo proceso pertvarkymu, automatiniu paslaugos gavėjo ir kitų reikiamų duomenų surinkimu, inovatyvių technologinių sprendimų panaudojimu, pasiekiamos įvairiomis IRT priemonėmis ir įrenginiais, teikiamos tik elektroniniu būdu, pasiekiamos per centralizuotus prieigos vartus ir teikiamos Europos Sąjungos mastu. Planuojama nuo 2017 m. iki 2020 m. sukurti iki 200 pažangių viešųjų elektroninių paslaugų.

Į elektroninę erdvę perkeliant visuomenei ir verslui reikalingiausias elektronines paslaugas, bus užtikrinamas viešojo sektoriaus paslaugų, teikiamų įvairiose srityse – administravimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos, kultūros, kalbos, transporto ar kt. – pasiekiamumas, patogumas ir nauda paslaugų gavėjams.

Artimiausiu metu yra ketinama investuoti į Susisiekimo ministerijos sudarytame ir patvirtintame prioritetinių elektroninių paslaugų sąraše numatytų prioritetinių elektroninių paslaugų ir joms kurti skirtų sprendimų kūrimą.

Integruojantis į daugiakultūrę pasaulio aplinką, itin svarbu išlaikyti kultūrinį ir tautinį identitetą ir suderinti modernias technologijas ir lietuvių kalbą, todėl lietuvių kalba turi būti diegiama į IRT per viešai visuomenei prieinamas kalbos technologijas ir elektronines paslaugas. Platesnė lietuvių kalbos integracija į IRT priemones gali prisidėti prie lietuvių kalbos funkcionavimo įvairiose gyvenimo srityse bei padėti skatinti naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis.

Atliktų tyrimų duomenimis, 2016 m. su lietuvių kalba susijusiomis paslaugomis (internetinės kalbų atpažinimo, vertimo priemonės, internetiniai žodynai) naudojosi 19 proc. Lietuvos gyventojų.

Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas. . Nuo 2015 m. buvo rengiami teisės aktai, siekiant sudaryti prielaidas valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesui. Toliau bus vykdomi valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai, kurie įneš didelius pokyčius valstybės informacinių išteklių valdymo ir naudojimo srityje. Sieksime, kad konsoliduotos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros dalis nuo visos valstybės valdomos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros 2019 m. siektų 50 proc. Tokie pokyčiai leis daug efektyviau išnaudoti valstybės informacinius išteklius, taupyti valstybės lėšas, užtikrinti geresnę teikiamų elektroninių paslaugų kokybę. Įgyvendinant centralizuotų duomenų centrų modelį, valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigoje paskiriami / įsteigiami valstybės debesijos paslaugų teikėjai, kuriama bendro naudojimo valstybės informacinių išteklių infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus, ir bus pradedamos teikti debesijos paslaugos, kuriomis naudodamosi visos institucijos galės naudotis

24

techninės įrangos bendrais resursais savo informacinėms sistemoms ir registrams tvarkyti, užuot įsigydamos ir eksploatuodamos nuosavą techninę įrangą. Taip pat bus sukurtas debesijos paslaugų katalogas, per kurį institucijos galės užsisakyti ir gauti visas reikalingas debesijos paslaugas, stebėti jų teikimą. Dėl to per trumpesnį laiką bus įgyvendinami informacinių ir ryšių technologijų projektai.

Valstybės institucijų turimų duomenų atvėrimas. Siekiant sudaryti prielaidas valstybės institucijų duomenų atvėrimui, 2016 m. buvo rengiama tam reikalinga teisinė bazė (Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pakeitimo įstatymą, susisiekimo ministras patvirtino Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo rekomendacijas).

Siekiant visuomenei ir verslui atverti kuo daugiau valstybės institucijų ir įstaigų turimos informacijos ir pasiekti, kad 2019 m. atvertų viešojo sektoriaus duomenų rinkinių padidėtų 20 proc., bus kuriami atvirų duomenų sprendimai (pvz., Atvirų duomenų portalas), kurie leis verslui ir visuomenei patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus institucijų tvarkomus duomenis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis