tarpinĖ atskaita 2018zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/lt_versija/veiklos... · web viewŠiuo...

1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU: ………………………......ProrektorėJurgita Baranauskienė2018 m. ………………......… …..d.

.

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS 2015-2020 METŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMOS PROJEKTO

EFEKTYVAUS IR RACIONALAUS ŽEMĖS VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO MOKSLINĖ STUDIJA

2018 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovėDoc. dr. Virginija Gurskienė

Akademija, Kauno r.2018 m.

EFEKTYVAUS IR RACIONALAUS ŽEMĖS VALDYMO IR ADMINISTRAVIMO MOKSLINĖ STUDIJA

RENGĖJAI

2

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetoŽemėtvarkos ir geomatikos institutasDarbo vadovė doc. dr. Virginija Gurskienė

AutoriaiProf. dr. Audrius AleknavičiusProf. dr. Vilma AtkočiūnienėLekt. Giedrius BalevičiusProf. dr. Rimantas DapkusDoc. dr. Algis GaižutisDoc. dr. Virginija GurskienėDoc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-NeklejonovienėJelena LiaskovskajaDoc. dr. Valdemaras MakutėnasDoc. dr. Rūta PuzienėDr. Saulius Urbanas

Autorinis mokslinis darbas pagal Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015-2020 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto vykdymo sutartį 2018 m. gegužės 25 d. Nr. MT-18-7

Už pagalbą ir vertingus patarimus rengėjai dėkoja prof. dr. Pranui Aleknavičiui, anketas užpildžiusiems ekspertams, savivaldybių ir kitų institucijų atstovams

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ©

TURINYS

ĮVADAS 5

1. VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMAS LIETUVOJE: ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ 71.1. Valstybinės žemės apibūdinimas pagal žemės naudojimo paskirtis 71.2. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir jų teisinio registravimo poreikis 13 1.3. Valstybinės žemės tvarkymo poreikio analizė 211.4. Galimybių paspartinti valstybinės žemės sklypų formavimą analizė 231.5. Valstybinės žemės fondo naudojimo analizės apibendrinimas 271.6. Valstybinės žemės planavimo ir tvarkymo ypatumai pasirinktose savivaldybėse 28

2. INSTITUCIJŲ, DISPONUOJANČIŲ VALSTYBINE ŽEME, ATLIEKAMŲ FUNKCIJŲ ANALIZĖ 56

3

2.1 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 562.2. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas 602.3. Savivaldybių institucijos 652.4. Žemės administravimo procese dalyvaujančių institucijų vykdomų darbų pasiskirstymas 672.5. Valstybinės žemės patikėtinių atliekamų funkcijų apibendrinimas 68

3. VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMO PATIRTIES KITOSE ŠALYSE TYRIMAI 703.1 Informacija apie užsienio šalių įstatymus žemės administravimo klausimais 703.2. Institucijos, disponuojančios valstybine žeme 753.3. Institucijos, organizuojančios teritorijų planavimo dokumentų rengimą 833.4. Institucijos, nustatančios žemės naudojimo sąlygas 863.5. Institucijos, organizuojančios arba vykdančios geodezijos, kartografijos ir žemės valstybinės apskaitos darbus 883.6. Institucijos, vykdančios žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir sprendžiančios ikiteisminius ginčus 893.7. Žemėtvarkos ir kadastro darbų centralizuoto valdymo galimybės 913.8. Informacijos apibendrinimas 94

4. ŽEMĖS ADMINISTRAVIMO PROBLEMŲ IR LŪKESČIŲ VERTINIMAS PAGAL LIETUVOS SOCIALINIŲ GRUPIŲ VADOVŲ APKLAUSĄ 974.1. NŽT teritorinių skyrių vykdomų darbų pagerinimo poreikis 974.2. Žemės naudotojų interesų derinimas planuojant racionalų žemės naudojimą 1004.3. Žemės sklypų formavimo prioritetai miestuose 1014.4. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimas 1014.5. Valstybinės žemės tvarkymo problemos 1024.6. Pasiūlymai dėl likusios neįteisintos naudotis valstybinės žemės privatizavimo ir nuomos 1044.7. Pasiūlymai dėl savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų rengimo poreikio ir turinio 1054.8. Apklausos duomenų apibendrinimas 106

5. VALSTYBINĖS ŽEMĖS EFEKTYVIAUSIO VALDYMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ 1085.1 Žemės naudojimo pagrindinės paskirties nustatymas ir jos pakeitimo efektyvumas 1085.2. Valstybės interesų ir valstybinės žemės naudotojų interesų suderinimas 1165.3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams problemos, įgyvendinant ypatingos

valstybinės svarbos projektus, ir jų galimų sprendimo būdų analizė 118

6. PASIŪLYMAI DĖL EFEKTYVESNIO VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMO MODELIO 1226.1. Racionalaus žemės valdymo teorinės nuostatos 1226.2. Valstybinės žemės administravimo ir žemės reformos vykdymo problemos 1336.3. Galimos valstybinės žemės valdymo alternatyvos 1376.4. Žemę administruojančių institucijų veikla pasibaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpiui 1436.4.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo organizavimas, teisiškai įregistruojant likusioje valstybinėje žemėje suformuotus žemės sklypus 1436.4.2. Racionalaus žemės naudojimo planavimo sąlygų nustatymas įvairios paskirties teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir šių dokumentų derinimas 1456.4.3. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos organizavimas 1456.4.4. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizavimas 1466.4.5. Informacijos apie žemės savybes bei jos naudojimo sąlygas aktualizavimas ir teikimas

4

žemės naudotojams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams bei kitoms institucijoms 1466.4.6. Skundų žemės reformos ir žemės naudojimo klausimais tyrimas bei ikiteisminių ginčų sprendimas 1466.4.7. Įstatymų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių žemės naudojimo klausimais laikymosi valstybinė kontrolė 1476.5. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) įvertinimas 1476.6. Veiksmingo ir darnaus žemės administravimo ir valdymo kriterijai 1486.7. Lėšų poreikio žemės reformos baigiamiesiems darbams skaičiavimas 1506.8. Išvados dėl racionaliausio žemės administravimui reikalingo institucinės struktūros modelio, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui 154

IŠVADOS 157

PASIŪLYMAI ĮSTATYMŲ PATIKSLINIMUI 162

LITERATŪRA 174

PRIEDAI 1781 priedas. Pasirinktų savivaldybių teritorijų žemės tvarkymą apibūdinantys rodikliai ir paveikslai 1792 priedas. Užsienio valstybių žemės administravimo specialistų apklausos anketa 195 3 priedas. Lietuvos socialinių grupių vadovų ir specialistų apklausos anketa 199 4 priedas. Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomi darbai ir teikiamos paslaugos 2045 priedas. Straipsnis į žurnalą „Žemėtvarka ir hidrotechnika“, 2018, Nr.4 (atiduotas spaudai) 207

ĮVADAS

Tyrimai atlikti remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2018 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 4D-55 patvirtintu „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonei ,,Parama taikomiesiems tyrimams vykdyti“ (01 001 01 01 25) įgyvendinti skirtų lėšų paskirstymo pagal 2018–2020 metais vykdomus mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektus ir lėšų gavėjus sąrašu“, kuriame numatyta „Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija“.

Tyrimų aktualumas. Pagrindinės tyrimų kryptys apima pasiūlymų efektyviau tvarkyti valstybinę žemę parengimą. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir

5

naudojimo teises. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 ,,Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant Žemės tvarkymo ir administravimo programą“, nustatyta, kad Žemės tvarkymo ir administravimo programa neapima reikšmingo valstybės turto – žemės – efektyvaus valdymo: daugiausia dėmesio skiriama nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės perleidimui nuosavybėn, tačiau nenumatoma priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad šios žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, nenumatoma, kaip geriau panaudoti laisvos valstybinės žemės plotus, neskaičiuojama, kokia pridėtinė vertė gaunama valdant valstybinę žemę. Siekiant spręsti šias problemas, tyrimų metu atlikta valstybinės žemės valdymo analizė, problemų, iškilusių reguliuojant šios žemės tvarkymą ir naudojimą, analizė bei užsienio šalių žemės tvarkymo patirties, kurią galima panaudoti tobulinant Lietuvos Respublikos valstybinės žemės valdymo teisinį reglamentavimą bei šios žemės valdymą reguliuojančių institucijų funkcijas, analizė.

Tyrimo tikslas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti efektyviausią valstybinės žemės valdymo modelį, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, ir žemės administravimui reikalingą institucinės struktūros modelį.

Spręstini uždaviniai:1. Įvertinti esamą valstybinės žemės valdymo situaciją ir identifikuoti problemas,

susijusias su šios žemės racionalaus naudojimo planavimu, jos įteisinimu naudotis bei privatizavimu.

2. Išanalizuoti užsienio šalių patirtį.3. Atlikti su žemės naudojimu ir tvarkymu susijusių skirtingos veiklos sričių socialinių

grupių apklausą apie žemės administravimo problemas šalyje bei jų galimą sprendimą.4. Išanalizuoti efektyviausias valstybinės žemės valdymo galimybes pritaikant kitų šalių

gerąją patirtį ir tyrimų metu parengtus alternatyvius variantus, taip pat išnagrinėti galimybę taikyti priemones, užtikrinančias, kad valstybinės žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, būtų geriau panaudojami laisvos valstybinės žemės plotai.

5. Parengti valstybinės žemės valdymo ir žemės administravimui reikalingos institucinės struktūros modelius, taikytinus laikotarpiui po žemės reformos pagrindinių darbų užbaigimo.

6. Parengti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo (ar naujų priėmimo) įgyvendinant siūlomus modelius.

Tyrimo objektas: Lietuvos Respublikos žemės fondas, žemės naudojimo planavimą ir žemės administravimą reglamentuojantys teisės aktai.

Tyrimo metodai. Darbe buvo naudoti mokslinės ir informacinės literatūros, įstatymų ir kitų teisės aktų, statistinių duomenų analizės, indukcijos ir dedukcijos metodai. Esant didelei darbo apimčiai, kitų metodų taikymas išsamiau aprašytas atskiruose skyriuose, kurių parengimui jie buvo naudoti.

Informacijos šaltiniai. Tyrimams naudoti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai, Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinės apskaitos

6

duomenys, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) bei Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro skelbiami statistiniai duomenys, 12 užsienio valstybių žemę administruojančių institucijų specialistų anketinės apklausos duomenys žemės tvarkymo ir žemės valdymo organizavimo teisiniais klausimais, 11 Lietuvos Respublikos asociacijų vadovų bei specialistų apklausos duomenys žemės administravimo darbų vertinimo klausimais.

Baigiamosios ataskaitos tekste (177 psl.) yra 39 lentelės ir 13 paveikslų. Be to, pridedama 5 priedai (sudarantys 34 psl.).

Santrumpos1. Projektai – Baigiamieji žemės reformos žemėtvarkos projektai arba žemės valdų

projektai.2. NŽT – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.3. VĮ – Valstybės įmonė.4. VŽF – Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

1. VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMAS LIETUVOJE: ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Valstybinės žemės apibūdinimas pagal žemės naudojimo paskirtisPagrindinės sąvokos. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos

teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtos sąvokos, taikomos tiek valstybinei, tiek ir privačiai bei savivaldybių žemei:

Žemės administravimas – tai valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo reikalavimai. Pagrindiniai žemės administravimo tikslai: 1) planuoti Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais; 2) planuoti ir įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui; 3) planuoti ir įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui užtikrinti. Sprendimai dėl žemės administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Žemės nuosavybės teisės samprata ir esmė atskleidžiama per sąvokų „valdymas“, „naudojimas“ ir „disponavimas“ turinį. Valdymo teisė (lot. jus utendi) – tai galėjimas turėti

7

žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį (arti, sėti, melioruoti ir pan.). Žemės turėjimas savo žinioje suprantamas ne tik fiziniu, bet ir juridiniu požiūriu. Pvz., jeigu žemė išnuomota ir ją naudoja kitas asmuo, žemės nuosavybės teisė išlieka žemės savininkui. Naudojimo teisė (lot. jus fruendi) – tai galėjimas gauti iš žemės naudą, pritaikyti naudingąsias jos savybes naudotojo poreikiams tenkinti, taip pat gauti derlių, vaisius ir žemės duodamas pajamas. Disponavimo teisė (lot. jus abutendi) – savininko galėjimas sudaryti žemės pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti žemės savininką ir teisinę jo padėtį.3

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.

Žemės ūkio paskirties žemė. Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

Miškų ūkio paskirties žemė. Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku

8

susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Vandens ūkio paskirties žemė. Vandens ūkio paskirties žemę sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suformuoti valstybei ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.

Konservacinės paskirties žemė. Konservacinės paskirties žemei priskiriami: 1) rezervatai ir rezervatinės apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervacinių zonų sudėtyje; 2) valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Kitos paskirties žemė. Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas; 9) bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas.

Laisvos valstybinės žemės fondas. Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri

pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

Lietuvos Respublikos žemės fondas. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati,

valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

9

Teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų

reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės

naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių

nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą,

sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų

suderinimą.

Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.

Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame

valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų

naudojimo ir tvarkymo prioritetai.Žemėtvarkos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo

vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. (Su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties pakeitimas).

Žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir viešuosius interesus.

Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio veiklai.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių.

Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas). Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei

10

žemės išteklių būklę. Žemės išteklių naudojimo stebėsena susideda iš: 1) natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos; 2) žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos; 3) žemės naudmenų melioracinės būklės stebėsenos. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo Valstybės žemės fondas. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos ir kitų stebėsenų medžiagą.

Valstybinės žemės patikėtiniai. Pagrindiniai valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai

(patikėtiniai), kuriems įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytais atvejais suteikta teisė žemėje

atlikti valstybės funkcijas, taip pat valstybinės žemės sklypus parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,

panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus

žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;

2) savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise

Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat

valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais

šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta

centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės

nekilnojamajam turtui, kai valstybinė žemė priskirta įstatymų nustatyta tvarka parduodamam

valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba kai

valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių

valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) arba

Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė centralizuotai valdomo valstybės turto

valdytojui;

4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės

žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai,

išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės

patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn

žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir

mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;

5) kiti Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;

6) kiti įstatymų nustatyti subjektai.

11

Vykdoma žemės reforma ir žemės naudojimo ypatumai sąlygojo nevienodą privačios žemės

ir valstybinės žemės procentą, skaičiuojant nuo bendro skirtingų kategorijų žemės ploto (1 lentelė).

1 lentelė. Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemė pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį 2018 m. sausio 1 d.

Žemės fondo kategorijos (Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis)

2014 01 01tūkst. ha

Įregistruota iki 2018 01 01

Iš jo – valstybinė žemė

tūkst. ha proc. tūkst. ha proc.Žemės ūkio paskirties žemė 3941,8 3664,2 93,0 167,4 4,6Miškų ūkio paskirties žemė 1977,4 1772,5 89,6 1064,9 60,1Vandens ūkio paskirties žemė 175,4 6,0 3,4 3,0 50,0Konservacinės paskirties žemė 43,6 17,7 40,6 17,5 98,9Kitos paskirties žemė 386,7 273,0 70,6 135,5 49,6Laisvos valstybinės žemės fondas 5,1 - - - -Iš viso 6530,0 5733,4 87,8 1388,3 24,2

Šaltinis: VĮ Registrų centro statistinės suvestinės

Per 5 metų laikotarpį (2013 01 01 – 2018 01 01) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų

valstybinės žemės sklypų skaičius padidėjo nuo 156555 iki 176745, įregistruotas plotas – nuo

1128228 ha iki 1388324 ha. Vidutiniškai per metus padidėjimas – 4,0 tūkst. žemės sklypų, kurių

plotas – 52,0 tūkst. ha. Žymiausias padidėjimas – registruojant miškų ūkio paskirties žemę, kadangi

per šį laikotarpį, vykdant Vyriausybės nutarimą (2006 m. gegužės 17 d., Nr. 454 ,Dėl valstybinės

reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“) buvo

formuojami (projektuojami teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projektuose,

nustatomi kadastro duomenys) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruojami valstybinės reikšmės

miškų plotų ribose miškų ūkio paskirties žemės sklypai, perduoti miškų urėdijoms patikėjimo teise.

Kitų kategorijų žemės registruojamo ploto nedidelius pokyčius galima paaiškinti žemės reformos

metu vykdomų valstybinės žemės pardavimo, nuomos, perdavimo naudotis specifika:

pageidaujamas įsigyti nuosavybės, išsinuomoti ar gauti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės

sklypas prieš jį parduodant, išnuomojant ar perduodant naudotis valstybinės žemės sklypą,

suformuojamas (patvirtinti jo kadastro duomenis) NŽT teritorinio padalinio vedėjo sprendimu

(administraciniu aktu) ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, registruojant

Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę, NŽT patikėjimo teisę, o žemės sklypą pardavus privačiam

asmeniui, jis jau apskaitomas privačia žeme. Be to, suformuoti ir išnuomoti arba perduoti

neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai taip pat tampa privačia žeme, kai jie, atkuriant

nuosavybės teises, perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami. Dėl šių priežasčių, kai

pasikeičia tik nuosavybės forma, t.y. jau suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto

žemės sklypo nuosavybės teisės turėtojas, tai neįtakoja suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre

12

įregistruotų žemės sklypų skaičiaus, kita vertus, tai yra tendencija suformuotų ir Nekilnojamojo

turto registre įregistruoto valstybinės žemės sklypų skaičiaus mažėjimui. Iš viso per tą patį

laikotarpį privačios žemės plotas Lietuvoje padidėjo nuo 4076536 ha iki 4344078 ha, arba

vidutiniškai per metus didėjo po 53,5 tūkst. ha.

Disponavimas valstybine žeme. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sandorių,

kurie gali būti sudaromi dėl valstybinės žemės, sąrašas. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją

perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai

naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti

įstatymai nenustato kitaip.

Pagrindiniai veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti (sandoriai, kuriuos gali sudaryti) valstybinės

žemės patikėtiniai, yra: valstybinės žemės perleidimas privačion nuosavybėn (perdavimas

nuosavybėn neatlygintinai, pardavimas) Žemės reformos įstatyme Žemės įstatyme, Žemės ūkio

paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Miškų įstatyme nustatyta tvarka bei sąlygomis; valstybinės

žemės panauda (perdavimas neatlygintinai ja naudotis); valstybinės žemės nuoma. Iš viso per 5

metų laikotarpį (2013 01 01 – 2018 01 01) privačios žemės plotas Lietuvoje daugiausia dėl

valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn padidėjo nuo 4076536 ha iki 4344078 ha, arba

vidutiniškai per metus didėjo po 53,5 tūkst. ha. Išnuomotos bei suteiktos naudotis pagal panaudos

sutartis valstybinės žemės plotai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Valstybinės žemės įteisinimas naudotis 2018 m. sausio 1 d. pagal žemės nuomos bei panaudos sutartis, hektarais

Žemės naudojimo pagrindas

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Iš visoŽemės ūkio Miškų ūkio Vandens ūkio Konservacin

ėKita paskirtis

Nuoma 128225 161 82 461 50945 179874Panauda 10325 1077 365 1285 25105 38157

Šaltinis: VĮ Registrų centro statistinės suvestinės

Išnagrinėjus žemės įteisinimo naudotis kitimą per 5 metus matyti, kad pakankamai tiksliai

įforminta žemė, kuri perduota naudotis mokslo ir mokymo įstaigoms (žemės ūkio paskirties žemėje

– tai neprivatizuojama žemė, Vyriausybės nutarimu priskirta įvairiems pagalbiniams ūkiams,

konservacinės paskirties žemėje – tai rezervatai ir kita neprivatizuojama žemė prie gamtos ir

kultūros paminklų, kitos paskirties žemėje – tai žemė prie valstybei nuosavybės teise priklausančių

statinių ir pan.). Tačiau valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, t.y. iki

šiol nėra parengti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kuriuose būtų

suprojektuoti atitinkamo ploto, ribų, pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo žemės

13

sklypai, žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti ir nėra išnuomoti

kitiems asmenims. Valstybinės žemės tvarkymo ir registravimo dinamika bei reikalingos tolesnių

darbų apimtys pateiktos 1.2 poskyryje.

1.2. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir jų teisinio registravimo poreikis

Valstybinės žemės sklypų formavimo poreikį rengiant žemės valdos projektus planus ir teritorijų planavimo dokumentus, taip pat šių sklypų paženklinimo vietovėje (kadastrinių matavimų atlikimas), jų kadastro duomenų nustatymo, žemės sklypo suformavimo (kadastro duomenų patvirtinimo) ir žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tvarką nustato teisės aktai. Dauguma atvejų šiuos žemės tvarkymo darbus inicijuoja NŽT teritoriniai skyriai ir žemės sklypo suformavimu suinteresuoti asmenys (dažnai naudotojai), kurie pagal teisės aktus turi teisę suformuotą žemės sklypą gauti nuosavybėn neatlygintinai (atkurti nuosavybės teises), pirkti, nuomoti ar gauti naudotis neatlygintinai. Dėl įvairių priežasčių šie darbai atskirų kategorijų žemėje vyksta netolygiai (1–7 paveikslai).

Žemės ūkio paskirties žemė (be sodininkų bendrijų sodų). Per 5 metus bendras įregistruotos valstybinės žemės plotas nepadidėjo (1 pav.), kadangi vyko nuosavybės teisių atkūrimas ir valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka.

Įregistruota Nekilnojamojo turto Metai (sausio 1 d. būklei)

Žemės ūk io p ask irtie s va lstyb inė žemė (b e so d inink ų b end rijų so d ų)

14

registre 2013 2014 2015 2016 2017 2018Žemės sklypų skaičius 91483 85962 72310 77960 84014 90444Plotas ha 202062 17482

512745

913939

915388

416706

3

1 pav. Žemės ūkio paskirties žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Tačiau nuomojamos šios paskirties valstybinės žemės plotas išliko daugmaž vienodas: 2013 m. – 130,8 tūkst. ha, 2018 m. – 128,2 tūkst. ha. Likusi dar atskirais žemės sklypais nesuformuota ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruota žemė pagal orientacinius skaičiavimus (žr. 3 lentelę) sudaro apie 272 tūkst. ha. Dalį šio žemės ūkio paskirties žemės ploto, neformuojant atskirų žemės sklypų, NŽT teritoriniai skyriai leidžia laikinai naudotis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nustatyta tvarka. Taip, 2017 m. pabaigoje laikinam naudojimui suteikta žeme naudojosi 23,9 tūkst. asmenų (40,7 tūkst. žemės sklypų 60,3 tūkst. ha plote). Todėl visiškai išbaigtas žemės ūkio paskirties žemės teritorinis sutvarkymas gali būti tik likusiame kadastro vietovių plote parengus Projektus (esant reikalui, ypač miestų teritorijose, parengus šių projektų rengimo metodikos naują redakciją ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir juose suformavus visos stambiausiam žemės savininkui ir projektų užsakovui – valstybei priklausančius žemės sklypus, jeigu tokią tvarką nustatys patikslinti teisės aktai, reglamentuojantys žemės reformos vykdymą.

Sodininkų bendrijų naudojama valstybinė žemė. Per 5 metus bendras valstybei priklausančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų skaičius ir bendras plotas mažėjo (2 pav.), kadangi vyko suformuotų sodų sklypų ar prie jų esančių įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimas teisės aktų nustatyta tvarka.

15

Įregistruota Nekilnojamojo turto registre

Metai (sausio 1 d. būklei)2013 2014 2015 2016 2017 2018

Žemės sklypų skaičius 976 1138 858 874 822 832Plotas ha 383 303 278 289 277 274

2 pav. Sodininkų bendrijų naudojamos valstybinės žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Tačiau nuomojamų valstybinės žemės sklypų bendras plotas išliko daugmaž vienodas: 2013 m. – 201 ha, 2018 m. – 192 ha. Likusi dar neįregistruota žemė pagal orientacinius skaičiavimus (3 lentelė) sudaro apie 5,4 tūkst. ha. Tai daugiausia sodininkų bendrijų soduose esantys keliai, žemė prie bendrijoms priklausančių statinių, tvenkiniai, želdynai ir kiti bendro naudojimo plotai, kuriuos išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn turi teisę tik sodininkų bendrijos. Visos šios valstybinės žemės teisiniam įregistravimui reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus, tačiau valstybės biudžeto lėšomis tokių darbų vykdyti nenumatyta. Be to, nors pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį numatyta, kad bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tačiau iki šiol nėra išspręsta problema dėl mėgėjų sodų teritorijose esančių kelių (gatvių) priskyrimo (perdavimo) savivaldybių valdomai ir tvarkomai žemei.

Sodininkų bendrijų valstybinė žemė

16

Naujausia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio redakcija nustato, kad „bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės nuomos mokesčiu neapmokestinami.“ Tačiau šių nuostatų įgyvendinimas nėra sklandus. Dėl įvairių priežasčių sodininkų bendrijų naudojamos valstybinės žemės suformavimą sklypais ir jų teisinį įregistravimą galima paspartinti tik pakeitus atitinkamų teisės aktų nuostatas.

Miškų ūkio paskirties žemė. Per 5 metus bendras įregistruotos šios paskirties valstybinės žemės plotas žymiai padidėjo (3 pav.), kadangi vyko valstybinės reikšmės miškų, perduotų patikėjimo teise miškų urėdijoms, sklypų formavimas ir teisinis registravimas. Patikėjimo teise valdomų miškų plotas sudarė: 2013 m. – 756,1 tūkst. ha, 2018 m. – 1062,4 tūkst. ha. Tačiau dar yra likę ūkinių miškų plotų, kuriuose nesuformuoti atskiri miškų ūkio paskirties žemės sklypai; pagal orientacinius skaičiavimus (3 lentelė) jie sudaro apie 205 tūkst. ha. Šiuos miškus, kaip ir anksčiau, tvarko ir naudoja miškų urėdijos, nors ir nėra reikiamo jų ribų bei nekilnojamojo turto kadastro duomenų teisinio įforminimo. Kai kuriuos iš šių miškų, rengiant Projektus ar kitus žemės valdos projektus NŽT teritoriniai skyriai parenka, formuoja žemės sklypus ir teikia pardavimui aukcionuose, taip pat formuoja žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Likusius ūkinių miškų plotus bus galima suformuoti sklypais tik rengiant Projektus (kitus žemės valdos planus), valstybės lėšomis.

17



Žemės sklypų skaičius 8630 11668 14245 16317 18267 19747Plotas ha 808464 89535

3959067

1001100

1041013

1064931

3 pav. Miškų ūkio paskirties valstybinės žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Vandens ūkio paskirties žemė. Per 5 metus bendras žemės sklypais suformuotos įregistruotos šios paskirties valstybinės žemės plotas padidėjo 13 proc. (4 pav.), tačiau bendras įregistruotas plotas yra nežymus, palyginti su valstybei priklausančiais vandens telkiniais, kurie nesuformuoti atskirais žemės sklypais ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai paaiškintina tuo, kad valstybė išduoda leidimus (sutikimus) naudoti stambesnių vandens telkinių išteklius žvejybai ar kitoms reikmėms, neformuojant atskirus žemės sklypus ir nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių, o mažieji vandens telkiniai, kurie nėra priskirti neprivatizuojamiems, nesant atitinkamų jų pardavimo / nuomos procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat nėra formuojami kaip žemės sklypai ir neregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Tikslinga likusius valstybei priklausančius vandens telkinius suformuoti atskirais vandens ūkio paskirties žemės sklypais savininko – valstybės lėšomis rengiant Projektus (ar kitus žemės valdos projektus). Pagal orientacinius skaičiavimus (žr. 3 lentelę) valstybinės vandens ūkio paskirties žemės sklypai sudarytų apie 170 tūkst. ha.

M išk ų ūk io p ask irtie s va lstyb inė žemė

18




4 pav. Vandens ūkio paskirties valstybinės žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Konservacinės paskirties žemė. Per 5 metus bendras atskirais žemės sklypais suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šios paskirties valstybinės žemės plotas padidėjo apie 4 kartus (žr. 5 pav.). Tai susiję su šių neprivatizuotinų teritorijų administravimo specifika: valstybinių rezervatų, valstybinių parkų rezervatų, kitų saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų ir kt. žemės sklypų ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų darbais buvo suinteresuotos saugomas teritorijas (ir atitinkamai žemę) tvarkančios ir prižiūrinčios valstybės institucijos. Joms patikėjimo teise perduotų žemės sklypų plotas didėjo taip: 2013 m. – 3,1 tūkst. ha, 2018 m. – 11,7 tūkst. ha. Tačiau net ir esant tokiems spartiems žemės sklypų formavimo ir registravimo tempams, visą konservacinės paskirties valstybinės žemės plotus būtų galima suformuoti atskirais žemės sklypais ir įregistruoti viešame maždaug per 10 metų. Todėl tikslinga, kad likusi konservacinės paskirties valstybinė žemė turėtų būti suformuota atskirais žemės sklypais rengiant Projektus (ar kitus žemės valdos projektus). Pagal orientacinius skaičiavimus (žr. 3 lentelę) tokie konservacinės paskirties valstybinės žemės sklypai sudarytų apie 26 tūkst. ha.

Vandens ūkio paskirties valstybinė žemė

19




5 pav. Konservacinės paskirties valstybinės žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Kitos paskirties žemė. Per 5 metus bendras įregistruotos šios paskirties valstybinės žemės plotas pastoviai didėjo (6 pav.). Tai paaiškintina tuo, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypai daugiausia formuojami prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kurių savininkas suinteresuotas juridiškai įteisinti savo naudojamą žemės sklypą, reikalingą tiesioginiam statinio aptarnavimui, ir tokį žemės sklypą pirkti arba išnuomoti be aukciono. Dalis tokių sklypų yra nuperkami iš valstybės ne aukciono tvarka, tačiau didžioji dalis nustatyta tvarka išnuomojami arba suteikiami naudotis pagal panaudos sutartis. Be to, didėja plotas, kuris savivaldybėms ar kitoms valstybės institucijoms perduotas valdyti patikėjimo teise: 2013 m. jis sudarė 39,1 tūkst. ha, 2018 m. – 63,9 tūkst. ha. Šiuo metu apie 30 proc. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų skaičiaus ir tik 4-5 proc. ploto sudaro namų valdos žemės sklypai, kurių formavimo ir registravimo augimas panašus kaip ir kitų kitos paskirties žemės sklypų (7 pav.).

Kitos paskirties žemės daugiausia yra miestuose, kur ji išskaidoma pagal 14 žemės naudojimo būdų. Likęs atskirais žemės sklypai nesuformuotos ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos kitai paskirčiai priskiriamos valstybinės žemės plotas yra apie 20 – 30 kartų didesnis už vidutinį per metus suregistruojamų šios žemės sklypų plotą (pagal orientacinius skaičiavimus (žr. 3 lentelę) jis sudarytų apie 114 tūkst. ha). Tikslinga, kad kitai paskirčiai priskiriamos valstybinės žemės plotas būtų suformuota atskirais sklypais,

Konservacinės paskirties valstybinė žemė

20

nustatant konkretų jų naudojimo būdą (būdus), kitus privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus, rengiant Projektus (ir kitus žemės valdos projektus) kaimiškose kadastro vietovėse (neurbanizuotose ir neurbanizuojamuose teritorijose), rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus miestuose ir miesteliuose (urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose).



Žemės sklypų skaičius

54861 56472 56837 59584 61813 64349

Plotas ha 110388 115668 119179 123746 130919 135516

6 pav. Kitos paskirties valstybinės žemės registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

Kitos paskirties valstybinė žemė

21




7 pav. Kitos paskirties valstybinėje žemėje esančių namų valdų žemės sklypų registravimo Nekilnojamojo turto registre dinamika 2013 – 2017 m. laikotarpiu

1.3. Valstybinės žemės tvarkymo poreikio analizėValstybinės žemės tvarkymas turi apimti visus veiksmus, kuriuos žemės valdytojui (t. y.

valstybinės žemės patikėtiniui) leidžia atlikti, arba kai kuriais atvejais netgi įpareigoja atlikti teisės aktai. Tarp jų prioritetinis darbas yra racionalių ribų ir dydžio žemės sklypų suformavimui reikalingų dokumentų: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų parengimas ir jų sprendinių įgyvendinimas, – suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų nustatytas ir pačių žemės sklypų – nekilnojamojo turto objektų suformavimas. Tik po to galimi ir kiti veiksmai, pvz., suformuotų žemės sklypų pardavimas, nuoma ar kitokie veiksmai (sprendimai, sandoriai), taip pat – žemės ūkinių savybių pagerinimui ir žemės naudojimui reikalingų techninės infrastruktūros priemonių suplanavimas (rengiant atitinkamus specialiuosius planus) ir šių priemonių, padidinančių žemės ūkinę vertę, įgyvendinimas.

Pirmajam uždaviniui spręsti buvo panaudoti VĮ Registrų centro 2014 m. parengti žemės valstybinės apskaitos duomenys apie viso šalies žemės fondo pasiskirstymą pagal kategorijas (atitinkančias pagrindinę žemės naudojimo paskirtį). Vėliau statistiniai duomenys buvo rengiami tik teisiškai įregistruotai žemei, kuri sudaro apie 88 proc. visos šalies teritorijos. Lyginant šiuos rodiklius su įregistruotu privačios bei savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios žemės plotu, galima identifikuoti likusį žemės plotą, kurį šiuo metu sąlyginai galima vadinti valstybinės žemės plotu. Iš šio, tokiu būdu nustatyto valstybinės žemės ploto atėmus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų valstybinės žemės sklypų plotą, gauname valstybinės žemės plotus, kuriuos reikia suformuoti žemės sklypais ir juos įregistruoti viešame registre, – t. y. atlikti baigiamuosius žemės reformos darbus (3 lentelė). Be to, lentelėje

Iš jo s - namų va ld o s va lstyb inė je že mėje

22

nustatytas galimų suformuoti žemės sklypų skaičius (vidutinis sklypo dydis priimtas pagal Nekilnojamojo turto registre 2018 01 01 visų įregistruotų žemės sklypų balansus).

3 lentelė. Apytikslis reikalingos įregistruoti valstybinės žemės plotas, tūkst. ha

RodikliaiŽemės ūkio paskirt. žemė (be sod. bendrijų)

Sod. bendrijų naudo-jama žemė

Miškų ūkio paskirt. žemė

Vandens ūkio paskirt. žemė

Konser-vacinės paskirt. žemė

Kitos paskirt. žemė

A. 2018 01 01 įregistruota NT registre: - privačios žemės 3481,9 14,8 707,6 3,0 0,2 136,6 - savivaldybių žemės 0,1 - - - - 0,9B. Iš viso ne valstybinės žemės

3482,0 14,8 707,6 3,0 0,2 137,5

C. Pagal VĮ Registrų centro atliktos Lietuvos žemės fondo valstybinės apskaitos suvestinius duomenis: visa žemė 2014 01 01

3921,1 20,7 1977,4

175,4 43,6 386,7

Skirtumas su įregistruota žeme – apytikslis valstybinės žemės plotas (C-B)

439,1 5,9 1269,8

172,4 43,4 249,2

D. 2018 01 01 NT registre įregistruotas valstybinės žemės plotas

167,1 0,3 1064,9

3,0 17,5 135,5

E. Liko įregistruoti valstybinės žemės (C-B-D)

272,0 5,6 204,9 169,4 25,9 119,01

Vidutinis įregistruoto privačios ir valstybinės žemės sklypo plotas, ha

2,77 0,69 8,2 10,06 14,2 0,45

Orientacinis reikalingų suprojek-tuoti projektuose (planuose), paženklinti vietovėje, nustatyti kadastro duomenis, suformuoti ir teisiškai įregistruoti žemės sklypų skaičius tūkst.

100 8 25 17 2 263

Iš lentelės matyti, kad po 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje, norint žemės sklypais suformuoti ir teisiškai įregistruoti visą šalies žemės fondą (be teritorinės jūros), dar teks atlikti žemės tvarkymo darbus apie 800 tūkst. ha plote. Pagal preliminarius skaičiavimus teks suformuoti apie 415 tūkst. žemės sklypų, t. y. jų bendras skaičius padidės maždaug iki 2,8 mln.1 Pridėjus 5,3 tūkst. ha laisvo valstybės žemės fondo žemės

23

Siekiant įvertinti galimybes šiuos numatomus suformuoti žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, išnagrinėtos VĮ Registrų centro parengtos statistinės suvestinės apie privačios ir valstybinės nuosavybės žemės sklypų registravimo apimtis (4 lentelė).

4 lentelė. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai 2011 – 2017 m. laikotarpiu

Metai Vidu-tiniškai2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Visų įregistruotų žemės sklypų skaičius metų pradžiai, tūkst.2027,4 2076,6 2131,7 2184,4 2230,1 2274,8 2320,0 2361,8 x

Žemės sklypų skaičiaus padidėjimas vidutiniškai per metus, tūkst.49,2 55,1 52,7 45,7 44,7 45,2 41,8 x 47,8

Visų įregistruotų žemės sklypų plotas metų pradžiai, tūkst. ha4836,8 5058,5 5205,5 5384,3 5497,1 5591,4 5675,7 5733,4 x

Žemės sklypų ploto padidėjimas vidutiniškai per metus, tūkst. ha221,7 147,0 178,8 112,8 94,3 84,3 57,7 x 128,1

Iš 4 lentelės galima padaryti išvadą, kad pagal dabartinius žemės sklypų projektavimo / formavimo darbų tempus vidutiniškai per metus įregistruotų žemės sklypų skaičius padidėja po 48 tūkst. (pažymėtina, kad į šį skaičių įeina ir pirmą kartą formuojami valstybinės žemės sklypai (t.y. žemės sklypai formuojami valstybinės žemės plotuose, kuriuose nebuvo anksčiau suformuotų žemės sklypų), bet ir valstybinės, privačios ir savivaldybės žemės sklypai, kurie formuojami pertvarkant (padalijimo, atidalijimo, sujungimo, perdalijimo būdais) jau suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Esant intensyvesniam procesui, maksimalus suformuojamų (pertvarkomų) ir įregistruojamų žemės sklypų skaičius – apie 55 tūkst. žemės sklypų per metus. Tokiu būdu darytina išvada, kad visą likusį valstybinės žemės plotą, kuriame šiuo metu nesuformuoti atskiri žemės sklypai, galima būtų tokiais sklypais suformuoti ir įregistruoti per 10 metų, esant dabartiniams žemės tvarkymo darbų vykdymo tempams, arba per 7 metus, šį procesą suintensyvinus.

1.4. Galimybių paspartinti valstybinės žemės sklypų formavimą analizėSiekiant paspartinti valstybinės žemės sklypų formavimą, pirmiausia aptarti šį procesą

reglamentuojantys Žemės reformos ir Žemės įstatymai. Žemės reformos įstatymas: 1. Įstatymas leidžia žemės reformos metu reikalingus žemės valdymo pertvarkymus

atlikti visoje šalies teritorijoje: „Žemės reformos objektas – Lietuvos Respublikos žemės fondas.“ (3 straipsnis).

2. Įstatymas reikalauja, kad vykdant žemės reformą būtų rengiami ir įgyvendinami teritorijų planavimo dokumentai (su būtinais teritorinio tvarkymo elementais) ir juose ne tik suprojektuojamos žemės sklypų ribos, bet ir nustatomi jų kadastro duomenys: „1. Žemės

24

reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. 2. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.“ (4 straipsnis). „Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.“ (19 straipsnio 1 dalis).“ „1. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. 2. Žemės savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.“ (21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

3. Įstatymas numato žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje, tačiau tais atvejais, kai žemės sklypų formavimą inicijuoja asmenys (pateikia prašymus), turintys teisę šiuos žemės sklypus įgyti nuosavybėn (nuosavybės teisių atkūrimas, pirkimas), naudotis (nuoma, panauda) arba patikėjimo teise (10 straipsnis). Tokiu būdu, likusi valstybinė žemė, kurios šiuo metu niekas pirkti ar kitaip įgyti nuosavybėn ar išsinuomoti / gauti naudotis nepageidauja, ir kurios tolesnį naudojimą po žemės sklypų suformavimo galėtų spręsti patikėtiniai (pvz., atlikti žemės ūkio paskirties žemės pagerinimo darbus, arba pakeisti paskirtį pagal teritorijų planavimo dokumentą ir teikti pardavimui ar nuomai aukciono tvarka), lieka nepanaudota galimai efektyvesnei veiklai ir dažnai, veikiant natūraliems gamtiniams procesams, praranda savo ūkinę vertę.

4. Įstatymas aiškiai reglamentuoja valstybės lėšų panaudojimą žemės reformos darbams: „Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis.“ (19 straipsnio 2 dalis). Šios darbų finansavimo sąlygos nesudaro prielaidų, vadovaujantis tik šiuo metu galiojančiu Žemės reformos įstatymu, suformuoti žemės sklypus valstybinės žemės plotuose, esančiuose kaimo gyvenamosiose vietovėse, ir juos teisiškai įregistruoti patikėtinių vardu be atskiros šių žemės plotų faktinių naudotojų arba asmenų, turinčių teisę įgyti nuosavybės teise arba gauti naudotis šiuos plotus, iniciatyvos.

Žemės įstatymas. Paminėtinos šio įstatymo nuostatos, kurios sudaro galimybę valstybinės žemės patikėtiniams atskirais atvejais ir savo lėšomis formuoti žemės sklypus valstybinėje žemėje:

25

1. Įstatyme tretiesiems asmenims neperduota naudotis („laisva“) valstybinė žemė apibūdinama taip: „Neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.“ (3 straipsnio 3 dalis).

2. Valstybinė žemė turi būti naudojama ir ja turi būti disponuojama atsižvelgiant į visuomenės interesą racionaliai naudoti žemę: „Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai“. (7 straipsnio 6 dalis).

3. Tiek valstybinės žemės patikėtiniai, tiek jos naudotojai įpareigojami atlikti būtinus žemės gerinimo ir teritorinio tvarkymo darbus. Tai apibrėžia Žemės įstatymo 13 straipsnis: „1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas. 2. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).“ Šio straipsnio 2 dalis reikalauja, kad bet koks valstybinės žemės panaudojimas galimas tik suformavus žemės sklypus, nustačius jų naudojimo paskirtį ir juos teisiškai įregistravus, t.y. civilinių santykių objektų gali būti tik identifikuotas (suformuotas) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.

4. Formuoti žemės sklypus valstybinėje žemėje galima rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus: „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.“ (37 straipsnio 7 dalis). „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.“ (40 straipsnio 2 dalis).

Taigi, valstybinės žemės sklypus valstybinėje žemėje galima formuoti ir pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Žemės įstatymo 40 straipsnyje nurodyti atvejai, kai tokius sklypus galima formuoti tiek asmenų, pageidaujančių žemės sklypus įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, tiek valstybinės žemės patikėtinių iniciatyva. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyti atvejai, kuriais rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai:

26

1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;

2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;

3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;

5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;

6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;

7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės reformos įstatyme nėra reglamentuojama, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti rengiami tik tuo atveju, jeigu nėra rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, tačiau kompleksiškai vertinant Žemės reformos, Žemės, Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse statiniais neužstatyti valstybinės žemės sklypai turėtų būti formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

5. Taigi platesniu mastu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas valstybinėje žemėje kaimo gyvenamosiose vietovėse nėra organizuojamas dėl to, kad tokia tvarka vykdomas naujų sklypų formavimas turi būti atliekamas rengiant minėtus Projektus, ir valstybės biudžeto lėšų šioms reikmėms neskiriama. Miesto gyvenamosiose vietovėse žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, tačiau pagal šiuos projektus beveik neformuojami statiniais neužstatyti žemės sklypai, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą laisva (neužstatyta) valstybinė žemė grąžinama buvusiems savininkams turėtoje vietoje (natūra), grąžintinus žemės sklypus suformuojant pagal savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamus žemės sklypų planus. „Žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis.“ (42 straipsnio 2 dalis).

https://www.infolex.lt/ta/85883

27

Žemės reformos darbų organizacija. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir teisinio registravimo intensyvumą gali paspartinti geresnė žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, detaliųjų planų rengimo organizacija. Šiuo metu per metus rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektų skaičius nėra didelis dėl to, kad nesurenkama pakankamas kiekis prašymų projektuoti žemės sklypus, nėra pakankamai lėšų projektų rengimui apmokėti, ilgai trunka konkursų rengti šiuos projektus organizavimas, kai nustatomos įmonės, galinčios rengti tokius projektus nustatytomis sąlygomis už mažiausią kainą. Lietuvoje yra 1290 kadastro vietovių, tuo tarpu per metus parengtų ir patikrintų projektų skaičius sudarė: 2015 m. – 280, 2016 m. – 345, 2017 m. – 175.

1.5. Valstybinės žemės fondo analizės apibendrinimasAtlikus valstybinės žemės fondo analizę, padarytos šios išvados:1. Valstybinės žemės plotas sudaro apie 1/3 Lietuvos Respublikos teritorijos ir dėl žemės

privatizavimo palaipsniui mažėja: 2013 m. sausio 1 d. jis sudarė 2483 tūkst. ha, 2018 m. sausio 1 d. – 2185 tūkst. ha (vidutinis sumažėjimas per metus – 53,6 tūkst. ha).

2. Didžiausi valstybinės žemės valdymo patikėjimo teise subjektai yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir miškų urėdijos (joms priskirta valstybinės reikšmės miškai, kurie šalies teritorijoje sudaro apie 1124 tūkst.ha (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 03 19 nutarimo Nr. 230 redakcija).

3. Iki 2018 01 01 buvo suformuota sklypais, teisiškai įregistruota Nekilnojamojo turto registre tik apie 56 proc. visų paskirčių ir visų patikėtinių patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (1388,3 tūkst. ha).

4. Racionalus patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės tvarkymas turėtų apimti:4.1. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, skirtų išsamiai ūkinės ir

aplinkosauginės valstybinės žemės būklės analizei bei pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymui, detalizuojant bendrųjų planų sprendinius, parengimą arba galiojančių teritorijų planavimo dokumentų panaudojimą šiems tikslams;

4.2. Žemės valdų planų parengimą tikslu visą valstybinės žemės plotą, kuriame iki šiol nėra suformuotų žemės sklypų, suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais – žemės sklypais ir šiuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

4.3. Suformuotų valstybinės žemės sklypų, skirtų Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytoms reikmėms, teisės aktų nustatyta tvarka perdavimą patikėjimo teise valdyti savivaldybėms;

4.4. Valstybinės žemės sklypų prie fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių statinių suformavimą ir pardavimą / išnuomojimą teisės aktų nustatyta tvarka šių statinių savininkams;

4.5. Suformuotų statiniais neužstatytų valstybinės žemės sklypų, įeinančių į teritorijas su prioritetiniu panaudojimu kitai pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai, teikimą pardavimui ir nuomai aukciono tvarka;

28

4.6. Suformuotų valstybinės žemės sklypų, įeinančių į teritorijas su prioritetiniu panaudojimu žemės ūkio paskirčiai, ūkinių savybių pagerinimo priemonių (privažiavimo kelių, sausinimo sistemų remontas ir kt.) suplanavimą bei įgyvendinimą ir teikimą pardavimui ar nuomai ne aukciono ir aukciono tvarka;

4.7. Suformuotų žemės sklypų, kuriuos sudaro privatizuotini miškai, teisės aktų nustatytais atvejais pardavimas ne aukciono tvarka, taip pat teikimas pardavimui ar nuomai aukciono tvarka.

4.8. Suformuotų privatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų teikimas pardavimui ar nuomai aukciono tvarka.

4.9. Valstybinės žemės sklypų, atitinkančių įsiterpusiems žemės sklypus teisės aktuose nustatytus kriterijus, pardavimas ar nuoma be aukciono besiribojančių žemės sklypų savininkams / nuomininkams.

5. Šių išvadų 4 punkto įgyvendinimas galimas tik priėmus įstatymų bei kitų teisės aktų pataisas, detaliau reglamentuojančias žemės reformos proceso baigiamuosius darbus ir valstybinės žemės tvarkymo darbų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.

1.6. Valstybinės žemės planavimo ir tvarkymo ypatumai pasirinktose savivaldybėse

Teritorijų planavimas yra esminis strateginis veiksnys ne tik miesto ar rajono savivaldybės, bet ir šalies ekonominiame, socialiniame gyvenime, yra kertinis savo krašto kraštovaizdžio, o kartu ir šalies įvaizdžio formavime, todėl yra aktualu rengti miestų ir miestelių bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo projektus. Projektų rengimas priklauso nuo rengėjo, tai lemia viešųjų pirkimų konkursas. Dauguma savivaldybių, panaudodamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, ėmėsi nemažai projektų, kurių tikslas – teritorijų planavimas ir tvarkymas, kraštovaizdžio apsauga ir kt.

Šios darbo dalies tyrimo tikslas – išnagrinėti ir aptarti valstybinės žemės planavimo ir tvarkymo ypatumus pasirinktose savivaldybėse.

Laisvos valstybinės žemės teritorijų suformavimą ir administravimą, infrastruktūros objektų, želdynų priežiūrą, apsaugą ir inventorizaciją vykdo savivaldybės, kurios rengia teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja ir įgyvendina teritorijų planavimo darbus, teikia pasiūlymus dėl gamtos objektų skelbimo saugomais, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas, nustato sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, išduoda statybos leidimus, prižiūri kelius, saugo ir tvarko kraštovaizdį, įsteigtas saugomas teritorijas ir t.t. Savivaldybė atsako už gyventojų bendrosios kultūros ugdymą, aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą. Be abejo, teritorijų rengimo procese svarbus visuomenės, miesto (ar) miestelio gyventojų, jų bendruomenių dalyvavimas. Daugiabučių teritorijų teisinis statusas, būklė, gatvių ir kt. infrastruktūros objektų, želdynų, skverų ar parkų tvarkymas, jų priežiūra labai priklauso nuo savivaldybės. Norint šias teritorijas tvarkyti ir prižiūrėti, reikalinga suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai, parengiami jų techniniai projektai, atliekamas šių projektų įgyvendinimas ir nuolatinė priežiūra. Tai savivaldybėms kainuoja papildomų lėšų,

29

tačiau gerėja miesto estetinis patrauklumas, žmonių socialinė ir psichologinė savijauta (poilsis, sportas), pritraukiama daugiau investuotojų.

Metodika. Valstybinės žemės planavimo ir tvarkymo ypatumų pasirinktose savivaldybėse vertinimui sudarytas pokalbio-interviu planas. Savivaldybės parinktos taip, kad atspindėtų įvairius Lietuvos miesto ir kaimo regionus, atlieptų įvairius ekonominius, socialinius, kraštovaizdžio ir kt. savivaldybėms tenkančius iššūkius bei turėtų gerosios praktikos arba probleminių pavyzdžių. Sužinoti, kaip tvarkosi savivaldybė teritorijų planavimo srityje, kaip planuojamos valstybinės žemės teritorijos mieste ir rajonuose, padėjo savivaldybių specialistai, eilę metų besidarbuojantys urbanistikos skyriuose. Analizuoti nagrinėjamų savivaldybių teritorijų planavimo dokumentai, pateikti savivaldybių oficialiuose tinklalapiuose, REGIA duomenų portale, e-žemėlapiuose, TPDRIS, ŽPDRIS sistemose.

Savivaldybių specialistams pokalbio-interviu metu buvo pateikti panašūs klausimai iš sudaryto interviu plano apie valstybinės žemės planavimo ir tvarkymo ypatumus savivaldybėse, tai:

1. Dauguma savivaldybių, panaudodamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas (pvz. 2007–2013 m.), ėmėsi nemažai projektų, kurių tikslas – teritorijų planavimas ir tvarkymas, kraštovaizdžio apsauga ir kt. Ar buvo gautas finansavimas, ar parengta eilė miestui reikalingų teritorijų planavimo dokumentų?

2. Teritorijų prie daugiabučių namų. Kaip teritorijos planuojamos (gal kvartalais?), esančios daugiabučių gyvenamųjų namų rajone? Ar šiuose sprendiniuose numatytos inžinerinių koridorių infrastruktūros, žaliosios erdvės, stovėjimo aikštelės, suformuotos ribos prie esančių daugiabučių gyvenamųjų pastatų?

3. Laisvos valstybinės žemės teritorijų suformavimas ir administravimas, infrastruktūros objektai, želdynų priežiūra, apsauga ir inventorizacija. Ar savivaldybė rengia teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja ir įgyvendina teritorijų planavimo darbus?

4. Savivaldybė yra arčiausiai žemės ir žmogaus. Ji greičiausiai galinti reaguoti į iškylančias problemas ar poreikius. Kokie teritorijų planavimo (TP) darbai yra atliekami savivaldybėje, galbūt perplanuojamos teritorijos, kodėl? – Problemos, geri pavyzdžiai.

5. Kaip rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Kaip galėtų būti administruojami šie projektai miesto ir kaimo teritorijoje?

6. Kas palengvina ir pagreitina – apsunkina sprendimų priėmimą.Ekspertų mintys ir jų įžvalgos pateikiamos iš pokalbių įrašų.

Informacija apie ekspertus pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė. Ekspertų iš savivaldybių duomenys

Savivaldybė

SkyriusPokalbio Eksperto

Vieta Data Pareigos Amžius, metais

Darbo patirtis

, metais

1 2 3 4 5 6 7

30

Panevėžio miesto

Teritorijų planavimo ir architektūro

s

Panevėžio miesto

savivaldybė, Laisvės a.

20, Panevėžys

2018-06-26

Skyriaus vedėja 50 21Vyriausioji specialistė 57 21

Vyriausioji žemėtvarkos specialistė

46 7

Vyriausioji teritorijų planavimo specialistė

62 29

Vyriausiasis geografinės informacinės

sistemos specialistas

50 25

Lazdijų rajono

Architektūros ir aplinkosau-gos

Lazdijų rajono savivaldybė, Vilniaus g. 1, Lazdijai

2018-07-12

Skyriaus vedėja 52 21

1 2 3 4 5 6 7

Kėdainių rajono

Architektūros ir urbanistikos

Kėdainių rajono savivaldybė, J.Basanavi-čiaus g. 36, Kėdainiai

2018-07-23

Vyriausioji specialistė * *

Vyriausioji specialistė* *

Kauno rajono Urbanistikos

Kauno rajono savivaldybė, Savanorių pr. 371, Kaunas

2018-07-26

Vedėjo pavaduotoja, savivaldybės

vyriausioji architektė

* *

Skyriaus vedėjas * *Vyr. specialistė 39 8Vyr. specialistė 58 11Vyr. specialistė 36 10

Eksperto amžiaus ir darbo patirties vidurkis** 49 17* -pokalbio metu ekspertas amžiaus ir darbinės patirties laikotarpio nenurodė**-skaičiuota iš pateikusių ekspertų duomenų.

Geroji valstybinės žemės planavimo praktika. Panevėžio miesto savivaldybės pavyzdys. Panevėžio miestas – Aukštaitijos sostinė. Panevėžys įsikūręs Šiaurės Lietuvoje, Vidurio žemupyje, Nevėžio upės slėnyje. Tai miestas, turintis savo charakterį, garsėjantis kultūros, meno, mokslo, sporto ir sveikos gyvensenos tradicijų puoselėjimu. Miestas intensyviai plėtėsi XX a. viduryje, nes orientuotasi į pramonės centrą, didėjo gyventojų skaičius, todėl Panevėžio miesto vakarinėje dalyje kūrėsi nauji daugiabučių mikrorajonai. 7-ajame dešimtmetyje Panevėžio vakarinėje dalyje pastatyti nauji mikrorajonai (Klaipėdos, Pilėnų, Kniaudiškių, Tulpių), kurių projektai parengti pagal architektus I. Daujotytę, I. Mumšienę, G. Bimbienę, G. Bilubienę, S. Katilių ir kt. Miesto plėtra vyko pagal 1947, 1962, 1973 metais architektų I. Daujotaitės ir V. Bugailiškio parengtus bendruosius planus. Panevėžio miestas yra apskrities ir savivaldybės centras.

Keletas skaičių apie Panevėžio miesto savivaldybėje esančią žemės fondo situaciją pateikta I priedo I.1 – I.5 lentelėse.

Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas. Parengus ir patvirtinus Panevėžio miesto teritorijos bendrąjį planą (2008 m.), miestui iškilo būtinybė konkretizuoti bendrojo plano sprendinius, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo

31

reglamentus, suformuoti bendrai naudojamas viešąsias erdves, žaliuosius plotus, suderinti fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl žemės naudojimo. Taip pat buvo reikalinga išsiaiškinti esančių laisvų teritorijų panaudojimo galimybes ir detaliai suplanuoti likusią laisvą valstybinę žemę.

Siekiant detalizuoti Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius, Panevėžio miesto savivaldybės administracija ieškojo būdų išsiaiškinti laisvos valstybinės žemės panaudojimo galimybes bei sukurti planuojamų teritorijų vientisą ir darnią urbanistinę sistemą. Panevėžio miesto savivaldybė išnaudojo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, t.y. parengė daug projektų miesto teritorijų planavimui ir tvarkymui. Pasinaudodama 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.2-VRM-04-R „Teritorijų planavimas“ projektų finansavimo galimybėmis, Panevėžio miesto savivaldybės administracija teikė paraiškas „Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas, – I etapas, II etapas ir III etapas“. Gavus finansavimą, parengta eilė miestui reikalingų teritorijų planavimo dokumentų.

Įgyvendinant Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimo I etapą, nuo 2009 m. kovo mėn. pradėti rengti „Teritorijų prie daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalieji planai“. Detaliojo plano sprendiniais suformuota apie 377 ha Panevėžio miesto industrinės laisvo planavimo statybos daugiaaukščių gyvenamųjų namų žemėnaudos, suskirstant teritoriją atskirais sklypais tokiu būdu, kad būtų sudarytos prielaidos pilnavertei gyvenamajai aplinkai suformuoti. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.A-177 pritarė Teritorijų prie daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detaliojo plano koncepcijoms (19 teritorijų). Planavimo etapas baigtas 2013 m. kovo mėn. 28 d. Praėjo lygiai 4 metai, kol daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir dalies laisvos valstybinės žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Todėl galima teigti, kad Panevėžio miestas ir didesnė jo teritorijos dalis vykdo bendrojo plano sprendinius, nes šiuo metu yra detaliai suplanuotos teritorijos, esančios daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose. Šiuose sprendiniuose numatytos inžinerinių koridorių infrastruktūros, žaliosios erdvės, stovėjimo aikštelės, suformuotos ribos prie esančių daugiabučių gyvenamųjų pastatų. Suformuotos ribos prie daugiabučių namų stipriai pakeitė nusistovėjusią tvarką (ypač teritorijos priežiūros, valymo, šienavimo darbų teritorines ribas). Planuojama miesto teritorija sudalinta kvartalais. Viešinimo procedūros atliktos taip, kaip įstatymo numatyta tvarka. Vykusių susirinkimų metu daug buvo įdėta darbo, įrodant kad TP tai nėra esamos būklės įteisinimas. Kadastrinius matavimus daugiabučių namų savininkai ir bendrijos atlieka savo lėšomis. Savivaldybės specialistai pakomentavo, kad „santykis tarp įregistruotų ir išmatuotų sklypų yra kol kas žemas. Yra iki 20 žemės sklypų, kurie jau atlikę kadastrinius matavimus ir susitvarkę nuomos sutartis. Deja, bendrijos prie daugiabučių pastatų kadastrinius matavimus atlieka neaktyviai; to priežastis – žemės sklypo nuomos mokestis, kuris bendrijai per brangus“.

32

Tuo pačiu I etapu buvo parengtas ir Panevėžio miesto gyvenamųjų teritorijų specialusis planas (2013 m.). Dėl istoriškai susidėjusių dalykų, kaimų (kurie šiuo metu yra Panevėžio miesto dalis), kuriuose žemės savininkams grąžinta nuosavybė pagal rėžinių kaimų sklypų grąžinimo metodiką, suformuoti sklypai neatitinka miesto koncepcijos ir susiformavusio planavimo principų. Todėl aukštesniu teritorijos planavimo dokumentu apie 776 ha teritorijos buvo suplanuotos gyvenamųjų pastatų teritorijos sklypų kvartalais su infrastruktūros sklypais – pravažiavimu tarp sklypų ir rekreacinių želdinių teritorijos sklypais.

Pagal I priedo I.2 paveikslą matome, kad specialiojo plano sprendiniais suformuotos 8-nios stambios teritorijos. Panevėžio m. gyvenamosios statybos teritorijų urbanistinė – erdvinė struktūra bei jų aprūpinimas transporto ir inžinierinių tinklų infrastruktūra. Tai suplanuota siekiant kurti pilnavertę gyvenamąją aplinką ir ugdyti miesto savitumą.

2011 m. Panevėžio miesto savivaldybė ir toliau teikė paraiškas finansinei paramai gauti per Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Parengtas projektas: ,,Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalusis planas ir Panevėžio miesto teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams parengimas". Projektais siekta detaliai suformuoti laisvos valstybinės žemės ir problemines teritorijas, suformuoti sklypus, nustatyti teritorijų tvarkymo režimus ir reglamentus. Laisvoje valstybinėje žemėje (pagal Panevėžio miesto schemą) suformuoti esantys žemės sklypai arba pateikti pasiūlymai dėl laisvos valstybinės žemės panaudojimo galimybių, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo, reglamentai. Taip pat pakoreguoti jau parengti detalieji planai, kurių sprendiniai neatitiko galiojančio bendrojo plano sprendinių arba pagal jų sprendinius kilo ginčai žemės naudojimo. Parengti laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai (59 vnt.), Panevėžio miesto teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planai, prilyginami detaliesiems planams (30 vnt.) ir kitus aktualius teritorijų planavimo dokumentus Sprendinių koncepcijoje planuotoms teritorijos pritarta 2013 m.

1 priedo I.3 paveiksle parodytos planuojamos teritorijos Nr. 34 ir Nr. 35, kurių plotas yra apie 0,0569 ha. ir apie 0,1997 ha. Teritorijos yra Panevėžio miesto šiaurinėje dalyje, Rožių g. ir Alyvų g. (pagalbinės, kategorija D), pietuose ir vakaruose ribojasi su gyvenamosiomis teritorijomis/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybų žemės sklypais (G/G1), rytuose – su visuomeninės paskirties žemės sklypais, šiaurėje – su visuomeninės paskirties žemės sklypais (V). Panevėžio miesto bendrajame plane planuojamos teritorijos patenka į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijas – sutankintas mažaaukštės statybos teritorijas (G1.1). Teritorija ribojasi su registruotais žemės sklypais, kuriems atlikti kadastriniai matavimai. Valstybinėje žemėje suplanuoti 3 (trys) žemės sklypai (1/557 m2, 2/576 m2 ir 3/631 m2). Sklypai suformuoti atsižvelgiant į greta esančių žemės sklypų ribas, jų nepažeidžiant. Planuojamiems žemės sklypams Nr.2 ir Nr. 3 nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Planuojamiems žemės sklypams įvažiavimas, priėjimas numatomas nuo Alyvų gatvės ir nuo Rožių gatvės. Planuojami žemės sklypai inžineriniais tinklais aprūpinami nuo planuojamoje teritorijoje esamų inžinerinių tinklų: vandentiekio, ryšių, dujotiekio, elektros, fekalinės ir lietaus

33

kanalizacijos. Inžineriniai tinklai projektuojami pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių institucijų išduotas projektavimo sąlygas.

2013-11-26 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu projekto „Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas, II etapas. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalusis planas ir Panevėžio miesto teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams, parengimas“ patvirtinti 58 teritorijų detalieji planai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija dėl lėšų trūkumo neturi galimybių parengti šių teritorijų planavimo dokumentų, todėl naudodamasi galimu finansavimu, organizavo viešuosius pirkimus. Sukurti produktai naudojami toliau rengiant kadastrinius matavimus, techninius projektus ir vykdant statybos darbus. Parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, reikalingi įgyvendinant miesto bendrojo plano sprendinius, vystant ir renovuojant inžinerinę infrastruktūrą, miesto žaliuosius plotus, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų gerbūvį. Panevėžio miesto teritorijų prie biudžetinių įstaigų žemės sklypų planai leidžia atlikti sklypų kadastrinius matavimus, įregistruoti juos VĮ Registrų centre, tokiu būdu sudarant sąlygas sklypo įteisinimo procedūrą atlikti iki galo.

Panevėžio miesto teritorijų planavimo dokumentų parengimas, III etapas. 2013 m. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04-R „Teritorijų planavimas“, organizavo Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detaliųjų planų rengimą. Planavimo tikslas – detaliai suplanuoti laisvą valstybinę žemę ir problemines teritorijas, suformuoti sklypus, nustatyti teritorijų tvarkymo režimus ir reglamentus. Be minėtų detaliųjų planų, savivaldybė įgyvendino dar keletą projektų, kaip „Panevėžio miesto sodų „Ąžuolas“, „Šermutas“, „Klevas“ teritorijose esančių gatvių sklypų ribų planas prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui“, „Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialusis planas“ ir kt.

2014 m. (parengta apie 140 ha teritorijos topografinis planas M 1:500) pradėtas rengti laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalusis planas M 1: 500, sudarytas iš 50 įvairaus (žr. I priede I.1 pav.): dydžio teritorijų, esančių įvairiuose Panevėžio miesto dalyse. Bendras plotas apie 158,5 ha. Žemės sklypai formuoti pagal įregistruotų sklypų ribas Skaistakalnio parko detalųjį planą, planuojamos gatvės raudonąsias linijas, žemės sklypų formavimo taisykles, esamą užstatymą ir kt. Esant galimybei buvo išlaikyti 3 m atstumai nuo statinių iki sklypo ribos bei atsižvelgta į atskirųjų želdynų poreikį. Taip pat buvo siekta išlaikyti užstatymo tankumo ir intensyvumo norminius rodiklius. Žemės sklypų naudojimo būdai parinkti pagal pagrindines pastatų naudojimo paskirtis ir Panevėžio miesto BP. 2016 m. rugsėjo 26 d. Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalieji planai patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1049.

Pavyzdys: Pagal Panevėžio miesto BP, planuojama (1.4 pav.) teritorija Nr. 1 patenka į miesto centro teritoriją. Teritorijoje Nr. 1 (žr. 1.4 pav.) laisvoje valstybinėje žemėje formuojami

34

31 žemės sklypas (plotas 105169 m2 arba 10,517 ha). Visų suformuotų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės sklypo žemės sklypo naudojimo būdai skiriasi. Formuojamų 1/941 m2; 3/1382 m2 ir 4/1962 m2 sklypų naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. 8/1655 m2, 9/84 m2, 12/ 4344 m2, 13/2193 m2, 14/3109 m2, 15/2668 m2, 16/4758 m2, 17/3832 m2, 20/6088 m2, 22/2437 m2, 23/2546 m2, 24/929 m2, 31/1113 m2, formuojamų sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Šių sklypų grupė skirta viešbučių paskirties, administracinės paskirties pastatams, prekybos, paslaugų paskirties pastatams, maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Formuojamų 5/4559 m2, 10/6319 m2, 27/3003 m2, 29/7805 m2 sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Tai žemės sklypai skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, atliekų naudojimo ir surinkimo statiniams ir ar įrenginiams. 6/950 m2, 18/10179 m2, 21/742 m2, 26/1966 m2 formuojamo sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Tai sklypai skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms. Formuojamos teritorijos 28/183 m2 naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Formuojamų 2/4512 m2, 7/1630 m2, 11/5689 m2, 19/3041 m2, 25/7242 m2, 30/6548 m2 teritorijų naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos – sklypai skirti atskiriesiems rekreacinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti. Kai kurioms suformuotoms teritorijoms (12, 13, 14, 15, 17, 20, 22, 24) pasiūlytas dvigubas žemės sklypo naudojimo būdas.

Savivaldybė yra arčiausiai žemės ir žmogaus. Ji greičiausiai gali reaguoti į iškylančias problemas ar poreikius. Specialistų teigimu „savivaldybėje dirba Teritorijų planavimo komisija, jos posėdžiai vyksta reguliariai, į juos kviečiami NŽT atstovai, architektūros skyriaus specialistai, infrastruktūros skyriaus specialistai, teisininkas ir kt. TP komisija nuolat peržiūri gyventojų probleminius klausimus, peržiūri laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų detaliųjų planų sprendinius. Panevėžio miesto savivaldybė 2012 metais atliko viešųjų erdvių patrauklumo gyventojams tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad reikia spręsti stovėjimo aikštelių trūkumo problemą. Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese tikrai efektyvus, tai leidžia pasiekti aukštesnę galutinių sprendimų kokybę, kai jie naudojami visuose projekto etapuose nuo sklypo parinkimo, užduoties formavimo, preliminarių sprendimų, net iki projekto įgyvendinimo, eksploatacijos ir stebėsenos“.

Panevėžio miesto savivaldybė stengėsi aktyviai dalyvauti želdynų ir želdinių tvarkymo, kūrimo ir želdynų veisimo 2013–2017 metų programoje, kurioje parengta Panevėžio miesto želdynų specialiojo plano koncepcija. Mažėjantis rekreacijai skirtų žaliųjų erdvių plotas yra tarsi iššūkis siekiant išsaugoti miesto kraštovaizdį. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas, kaip viena efektyviausių priemonių, padeda palaipsniui gerinti kraštovaizdžio kokybę, stiprinti jo ekologines, socialines, ekonomines funkcijas ir sudaryti sąlygas darniai plėtrai. Ilgai užtruko bendrojo plano (BP) keitimas. Užsitęsė dėl teismų eigos (paveldo teritorijos), bendrojo plano (BP) keitimo metu keitėsi (2014 m. sausio 1 d.) TP įstatymas, ir kt. BP keitimas buvo patvirtintas tik 2016 m. lapkričio 24 d., tačiau BP yra labai išsamus. Panevėžio miesto savivaldybė taip pat yra parengusi specialiuosius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

35

infrastruktūros, miesto istorinės dalies ribų ir tvarkymo, miesto šaltinių specialiuosius planus. Panevėžio mieste patvirtintas miesto želdynų tvarkymo specialusis planas, kuriame detaliai išanalizuoti visi mieste esantys želdynai ir žaliosios erdvės, šioms teritorijoms nustatytos ribos, tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Šiuo metu savivaldybėje yra atliekami parengtų Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste atskirų teritorijų detaliųjų planų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013–2016 m., keitimai. Pageidaujama keisti ,,Laisvos valstybinės žemės ir probleminių teritorijų Panevėžio mieste detalusis planas. Teritorija Nr. x“, sprendinius, pakeičiant detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypų ribas (pvz.: suplanuojant vieną sklypą esamiems statiniams eksploatuoti), nustatant privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius. Gyvenimas nestovi vietoje, o teritorijų planavimas yra tęstinis procesas. Detalizuojant Panevėžio miesto teritorijos bendrajame plane ir specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, perplanuojamos teritorijos, suformuojant optimalią urbanistinę struktūrą, nustatant planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, apribojimus. Likę keli daugiabučiai namai miesto centre, jų teritorijos šiuo metu dar yra planavimo procese. Panevėžio miesto savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja pabrėžė, kad šiame procese ypač svarbu derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistai interviu metu patikino, kad stengiasi įsigilinti ir įvertinti kiekvieną probleminę situaciją bei pateikti argumentuotus pasiūlymus tiek dėl laisvos valstybinės žemės panaudojimo galimybių, tiek kitų teritorijų optimalaus suplanavimo ir naudojimo.

Panevėžio miesto teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja pastebi, kad „keitimai, koregavimai vyksta pastoviai, ypač miesto centrinės dalies detaliojo plano, kurie buvo suplanuoti apie 2000 m. Tuo laikotarpiu išryškėjo planavimas ne į ateitį, bet daugiau esamos būklės konstatavimas. Dažnai reikia suformuoti atskirus sklypus prie pastatų, numatant privažiavimus prie formuojamų sklypų ir galimą užstatymą. Koreguojami parengti detalieji planai, kurių sprendiniai neatitinka galiojančio bendrojo plano sprendinių arba pagal jų sprendinius kyla ginčai dėl žemės naudojimo, nustatyti sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus, teritorijų naudojimo reglamentus, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui“. Perplanuojant detaliaisiais planais suformuotas laisvos valstybinės žemės ir problemines teritorijas, keliami ir papildomi planavimo uždaviniai – numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis; numatyti žemės sklypų pertvarkymo galimybes, suformuojant bendro naudojimo teritorijų, inžinerinės infrastruktūros ir kitus žemės sklypus; nustatyti aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus; numatyti susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį.

Dažnu atveju teritorijos planavimo dokumentų korektūros tikslas – pakeisti žemės sklypo statybos zoną ir statybos ribas, papildyti inžinerinių komunikacijų koridorių ribas ir

36

pakoreguoti susisiekimo komunikacijų išdėstymą ir kt. Koregavimas atliekamas statinio statybos techninio projekto rengimo metu, pagal „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (LR Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d., įsakymas Nr. D1-8, VI skyriaus, 6 skirsnio nuostatas) vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo“ numatytais detaliųjų planų sprendinių keitimo ir koregavimo atvejais.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Panevėžio miesto savivaldybė organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą (prašymas nagrinėjamas 10 darbo dienų. Reikalavimai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti išduodami per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dinamika detaliau aptarta 1 priedo 1,5 lentelėje.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistų akimis „visas Panevėžio miestas tvarkingai suplanuotas per TP dokumentus. Tvariai suplanuota inžinerinė infrastruktūra, keliai ir gatvės, želdynų teritorijos (šiuo metu yra atliekami keitimai detaliųjų planų infrastruktūros Š ir P gatvių). Tvarkingai atsiskaityta su savininkais, NŽT pateiktas toks TP dokumentų skaičius, kuris viršija eilėje stovinčius savininkus. Yra suplanuoti laisvos valstybinės žemės sklypai (verslui, tačiau kol kas aukcionų vykdyti neleidžiama). Šiuo metu rengiamas reklamos specialusis planas. Mieste, turinčiame daug fabrikų, pramonės, iškyla ir kitų problemų.

Savivaldybė turi miesto 3D realybės maketą, kuris palengvina ir pagreitina sprendimų, argumentuotų išaiškinimų, alternatyvių sprendimų priėmimą ir pan. Savivaldybė 3D realybės maketą naudoja jau 1,5 metų. Specialistų teigimu, atsiranda sprendimų priėmimo greitis, yra atspirties taškas kylant nesutarimams ar vertinant konkursinius projektus - tai labai palengvina įvairių skyrių specialistų darbą. Galimybė šiuo metu naudotis GIS sistema, yra pritaikyta ne tik vietos savivaldybės vidaus sistemoje, bet yra publikuojama savivaldybės interneto puslapyje. Interneto puslapyje (http://www.panevezys.lt/lt/gis-zemelapiai) pateikiamos miesto ribos, bendrasis planas, miesto istorinė dalis, detalieji planai, specialieji lankytini objektai, dviračių trasos, triukšmo žemėlapiai ir kitos skaitmeninės teritorijos.

Panevėžio miesto savivaldybėje generuoto pokalbio apibendrinimas:1. Parengti teritorijų planavimo dokumentai padeda užtikrinti darnų Panevėžio miesto

teritorijos vystymąsi, suteikia galimybę racionaliau paskirstyti lėšas ir išteklius bei efektyviai juos panaudoti, padeda užtikrinti tobulesnes administravimo procedūras, strateginius prioritetus ir piliečių poreikius, ir tuo pačiu tai stiprus įrankis strategavimui, administravimui ir komunikacijai teritorijų planavimo ir planų įgyvendinimo srityje.

http://www.panevezys.lt/lt/gis-zemelapiai

37

2. Dabartiniu metu vykstantis detaliųjų planų koregavimas pagrįstas tęstinumo principu. Tenka keisti/nustatyti teritorijų naudojimo reglamentus, suplanuoti/perplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, derinti fizinių, juridinių asmenų ar jų grupių ir savivaldybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijos sąlygų.

3. Racionaliai ir darniai suplanuotos teritorijos pagal TP dokumentus yra atspirties taškas į tolimesnį naudojimo (vystymo) etapą, toliau rengiant kadastrinius matavimus, techninius projektus ir vykdant statybos darbus. Parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, reikalingi įgyvendinant miesto bendrojo plano sprendinius, pritraukiant investuotojus, ir turto vystytojus, vystant ir renovuojant inžinerinę infrastruktūrą, miesto žaliuosius plotus, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų gerbūvį ir t.t.

Lazdijų rajono savivaldybės patirtis tvarkant (administruojant) savivaldybės teritoriją. Pagal Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą rengiami specialieji ir detalieji planai suteikia galimybę planingai ir kryptingai vystyti Lazdijų rajono savivaldybės plėtrą, išvengiant galimo neigiamo poveikio aplinkai, pasinaudoti galima ES fondų ir valstybės parama planuojamų veiklų bei infrastruktūros vystymui. Želdinių veisimo prioritetas, nurodytas ir Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane – miškingumo didinimas mažiau našių, taip pat didelio drėgnumo (su silpnai funkcionuojančia ar nefunkcionuojančia sausinimo sistema) žemių sąskaita, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos keliu. Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo programoje 2018 m. numatyta užtikrinti kompleksišką savivaldybės teritorijos planavimą per teritorijų planavimo dokumentų parengimą ir su jais susijusių matavimų organizavimą.

Sužinoti kaip tvarkosi savivaldybė teritorijų planavimo srityje, kaip planuojamos valstybinės žemės teritorijos mieste ir rajonuose padėjo savivaldybės administracijos Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus vedėja. Keletas skaičių apie Lazdijų rajono savivaldybėje esančią žemės fondo situaciją pateikta I priedo 1.6–1.10 lentelėse. Interviu metu generuotas pokalbis (užduoti klausimai) panašia tematika, kaip ir su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais. Diskusijos pradžioje vedėja pabrėžė, kad teritorijos planuojamos savivaldybėje tik tada, kada atsiranda poreikis, kai rengiami su tvarkymu susiję projektai. „Savivalda turi paruošti miesto ir rajono veidą. Tie plotai, kurie yra ne privačioje nuosavybėje, šiuo metu yra seniūnų priežiūroje. Seniūnai juos privalo prižiūrėti tvarkyti, šienauti ir t. t. Realiai formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tada, kai atsiranda galimybė tam tikra teritorija disponuoti, arba kai teritorija yra patogioje vietoje ir pan. Sklypai, kur matoma perspektyva, pavyzdžiui, kad reikės gyventojams, kelią daryti ar bendruomenės pageidauja valstybinėje žemėje suformuoti naują žemės sklypą miestelio aikštei (pvz. sudarytas žemės sklypo, esančio Vytauto g., Kapčiamiesčio mstl., formavimo ir pertvarkymo projektas (2014)) dėl vienos ar kitos veiklos, tuomet sklypai formuojami ir bandoma gauti valdymo teisė. Dažniausiai sudaromos panaudos sutartys ir toliau leidžiama bendruomenėms tvarkytis. Tai priklauso ir nuo miestelio, ir nuo paties seniūno „užsidegimo“ bei noro dirbti. Šiuo metu bendruomenės yra gana aktyvios, jos prisideda prie bendrųjų erdvių tvarkymo.“

38

Kaip ir dauguma savivaldybių, panaudodama ES struktūrinius fondus ir jų lėšas Lazdijų rajono savivaldybė rengia teritorijų planavimo dokumentus. Parengta detaliųjų planų miesto teritorijose prie daugiabučių namų (ne patys didieji, o 8-bučiai, kuriuose gyvena labiau socialiai pažeidžiami asmenys). Sodų bendrijos detaliais planais (Sodų bendrijos „Baltasis“ teritorijos, esančios Lazdijų sen. Lazdijų k., (apytikslis plotas – 23,52 ha), detalusis planas. (2012), Sodų bendrijos „Krantai“ teritorijos, esančios Lazdijų sen. Lazdijų k., (apytikslis plotas – 6.00 ha), detalusis planas. (2014)) buvo suprojektuoti keliai. Netolimoje ateityje kelius turės prižiūrėti savivalda. Atlikti rekreacinių ir saugomų teritorijų projektai (Maudyklės prie Baltajo ežero ir dviračių tako nuo Lazdijų miesto parko iki maudyklės prie Baltajo ežero bei iki Turistų gatvės ties šaltiniu žemės sklypų detalusis planas. (2009); Kultūros vertybės – Kapčiamiesčio senovės gyvenvietės (vad. Pinčiaragiu) pagrindinės konservacinės paskirties žemės sklypo, esančio Kapčiamiesčio sen., Kapčiamiesčio mstl., detalusis planas. (2009)). Šiuo metu pagal ES projektus rengiamas kraštovaizdžio projektas, kuriuo tvarkomos apleistos teritorijos, buvusių kolūkių apleisti statiniai, griuvėsiai. Vykdomi griovimai, jau virš 10 objektų griuvėsių teritorijų yra sutvarkyta. Kartu į tai įtraukti neprivatizuojami plotai, nes 5 metus po projekto jie turi būti tvarkomi, šienaujami, o vėliau tie plotai planuojami atiduoti į turto privatizavimo fondą. Panašiai buvo tvarkomi ir sąvartynai. Žemė rekultivuota, 5 metus prižiūrėta, ir, kai monitoringo tyrimų rezultatai leidžia žemę naudoti, šios teritorijos perduodamos NŽT, kad būtų inicijuojamas žemės naudojimo procesas (leistų privatizuoti, išnuomoti ar kitu būdu naudoti tą žemę).

Teritorijos prie daugiabučių pastatų sklypų planavimas Lazdijų rajono savivaldybėje vykdomas daugiau kaip pavienių ar keleto namų teritorijos ribose. Nėra formuojama kvartalais ar masyvais prie pastatų (kaip tai daryta Panevėžio miesto savivaldybėje). Vedėjos teigimu daliai daugiabučių buvo suformuoti sklypai, paruošti TP dokumentai, kuriais jie galėtų toliau darytis kadastrinius matavimus ir įteisinti žemės naudojimą. „Daugiabučių namų gyventojai teritorijos ribų dar kol kas nesusiformavę. Po detaliųjų planų parengimo buvo aiškus plotas, tenkantis daugiabučio teritorijai. Savivaldybė bandė apmokestinti žemės naudotojus, tačiau paaiškėjo, kad administravimo išlaidos gavosi didesnės, nei kad surenkamas pats mokestis už žemę.“ Šio sumanymo savivaldybė atsisakė. Matoma problema, kad šiai dienai daugiabučių namų sklypuose gyvenantys daugiabučių gyventojai nelabai nori žemę įsigyti – pirkti ar nuomoti. „Dabar visa teritorijos priežiūros našta tenka savivaldybei. Ji iš bendrų lėšų šias teritorijas tvarko ir prižiūri, kai tuo tarpu kaimo gyventojas jau tomis lėšomis naudotis nebegali. Viena bendrija, kuri yra išsipirkusi žemę (senokai atlikę). Šiuo metu bendrija pareiškė norą tvarkytis automobilių aikšteles“ specialistės komentaras. Planavimas buvo atliktas daugiau pavieniams daugiabučiams Lazdijuose, ties Draugystės – Vilniaus gatvių sankryža, šalia autobusų stoties detalusis planas (2004). Miestas nėra didelis. Buvo suplanuota keletas teritorijų ir kvartalais (Gyvenamo kvartalo prie Dzūkų ir Kauno gatvių Lazdijuose detalusis planas (1999). Projekto tikslas buvo gyvenamojoje mišraus užstatymo teritorijoje suformuoti sklypus pradinei mokyklai ir sporto salei, numatyti galimybę suformuoti sklypus individualioms valdoms laisvoje teritorijoje. Teikti pasiūlymai teritorijos tvarkymui apimant apie penkių

39

daugiabučių namų teritorijas. Skyriaus vedėja apgailestavo kad, “deja, iki galo sutvarkytų ir įregistruotų NT registre sklypų yra labai mažai. Nėra intereso tvarkytis. Ši problema opi daugelyje savivaldybių. Teritorijos naudojamos nemažos, o mokesčiai nemokami“.

Žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, infrastruktūros teritorijos mieste ir miesteliuose planuojamos tik pagal poreikį (Autobusų stoties teritorijos, esančios Lazdijų mieste, Vilniaus g. 48, numatant išplėsti UAB „Lazdijų autobusų parkas" žemės sklypo ribas laisvos valstybinės žemės fondo sąskaita, detalusis planas (2010 m.); Žemės sklypo, esančio Lazdijų mieste, Gustaičio g. (apytikslis plotas – 1,7262 ha), detalusis planas (2014). Sklypas formuotas esamai vandenvietei.) „Savivaldybė turi vieną parką, kelių tinklą, kapines ir kt. Planavimo projektai paprastai daroma jeigu yra lėšų. Keliams, gatvėms TP taip pat mažai daromas, nes ES lėšas galima naudoti ir neturint suformuotų keliams žemės sklypų. Jeigu savivaldybė mato, kad situacija gatvės labai bloga tuomet ir daroma. Šiuo metu atliekamas projektas Seinų g, o Sodų g. jau sutvarkyta ir registruota“.

Pagal Laidojimo įstatymą privaloma sutvarkyti kapinių teritorijas ir jas įteisinti. Kapinių, veikiančių savivaldybės teritorijoje, yra nemažai (apie 30), iš jų dalis priklauso nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijoms. „Dauguma kapinių sklypų buvo neformuoti, nematuoti ir net nesutvarkyti dokumentai žemės panaudai. Situacija gerėja, per metus sutvarkoma apie 20 kapinių teritorijų planavimo dokumentai. Kapinių teritorijoms atlikti kadastriniai matavimai ir jos įregistruotos“ (Lazdijų miesto civilinių kapinių teritorijos (~6,60 ha), esančios Kauno g. detalusis planas. (2010 m.), Šventežerio civilinių kapinių teritorijos detalusis planas. (2014)). Keletą metų laisvos valstybinės žemės sklypai buvo formuojami, kaip namų valdų sklypai grąžinimui už turėtą žemę, kad būtų pilnai atsiskaityta su piliečiais (suteikimas neatlygintinai už mieste turėtą žemę). Vėliau, specialistės nuomone, „naujų valstybinės žemės sklypų planavimas turi vykti, nes savivalda nėra suinteresuota kad būtų laisva žemė. Savivaldybė turi noro vieną kitą sklypą perduoti į aukcioną, komercinei paskirčiai ir pan. Dideli laisvos valstybinės žemės plotai (po 5–6 ha) yra miesto teritorijoje. Šias teritorijas reikia šienauti. Nėra galimybės nieko įpareigoti kad ją sutvarkytų, o tai gadina miesto vaizdą. Deja tokie sklypai nesuformuoti kaip žemės sklypai, kuries būtų siūlytini parduoti ar pan. Savivaldybės geografinė vieta nulėmė, kad ji yra žemės ūkio rajonas su nemažais rekreaciniais ištekliais. Savivaldybė kol kas nenumato komercinės, pramonės ar sandėliavimo paskirties objektų teritorijų „nes nėra poreikio, miestas neturi pramonės, neturi gamybos, o parduotuvės jau įsikūrusios, – likusios mieste teritorijos liko nepaklausios. Šiuo metu mieste yra suformuotas vienas sklypas tokiai paskirčiai, vykęs aukcionas atskleidė, kad sklypas nepaklausus – nėra pirkėjų“.

Savivaldybėje rekreacijos infrastruktūra dar kuriama, nes tai nemažos lėšos. Įgyvendinamas kraštovaizdžio programos projektas, kurio tikslas – pagerinti vaizdą atvykstantiesiems nuo Lenkijos pasienio. Pasak architektūros ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos „daug ko tvarkyti šiuo projektu negalima, nes žemė privatizuota, tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kelio juosta nėra plati, todėl veiksmų amplitudė labai apribota. Todėl ir kuriamas parko tęsinys miesto teritorijoje. Savivaldybė turi sklypą, kurį formuoja parko steigimui, numatytas Riešutų parkas, parko tąsa. Projektas jau yra rengiamas“.

40

Gyventojų savivaldybėje kiekvienais metais mažėja. Lazdijų rajonui būdinga naujų rekreacinių vietovių formavimasis vaizdingose ežerų pakrantėse. Gamtinė rajono aplinka bei kraštovaizdis yra labai palankus rekreacijai ir turizmui (yra apie 200 ežerų). Specialistė atskleidžia rajono gyventojų poreikius „šiandien poreikis žmogui yra statytis namus šalia rekreacinių objektų (šalia vandens telkinio ir pan.) ir nuo ten vykti į darbą. Atstumai yra nedideli, 10–12 km, maksimaliai 30 km iki rajono centro. Kelių būklė gerėja, keliai ir privažiavimai yra“. Nėra poreikio miesto teritorijoje planuoti naujų sklypų ar kvartalų (žiediniu nei kitu principu) su racionaliai suprojektuota su tam tikra infrastruktūra ir kelių tinklu. Miesteliuose gyvenamųjų kvartalų planavimas yra netikslingas. „Dažnai nerengiamas joks žemės valdos projektas. Keičiama žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį planą į rekreacines teritorijas (jos pakankamai didelės prie ežerų). Pakeičiama paskirtis tik pagal direktoriaus įsakymą, kadangi teritorijos suplanuotos bendruoju planu (Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu 5TS-648 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“). Gavus leidimą statybai, šiose teritorijose statomi statiniai rekreacijai ir juose niekas nedraudžia gyventi (pvz. poilsio namelis, galima net nesirengti techninio projekto, priklausomai koks ir kokio dydžio pastatas statomas). Taigi, atsiranda kvartalai rekreacinėse teritorijose prie ežerų, nelieka poreikio statytis mieste“.

Problemos, aktualijos, kurias įvardijo specialistai pokalbio metu: 1. Yra suformuota žemės sklypų namų statybai detaliuoju planavimu, deja, kai kurie

sklypai netenkina poreikio. Planuojant neatsižvelgta į dirvožemio ypatybes, teritorijoje vyrauja durpės. „Tokiu atveju reikalingas žymiai sudėtingesnis ir brangesnis pamatų įrengimas. Jeigu tai būtų didmiestis – tai kaina būtų kita ir galbūt statybos kaina apsimokėtų. Tokie sklypai galėtų būti žemės ūkio paskirties. Bet mieste to nereikia“.

2. Namų valdų sklypų formavimą miesteliuose vykdo savivalda. „Savivaldai pareigų daug, o laisvių nėra. Namų valdos formuoti didesnės nei 15 arų neleidžiama, nes institucijoms atrodo, kad palikta per daug žemės namų valdai. Nors pagal seniūnijoje surenkamą informaciją yra žinoma, kad šeima tvarkinga, planuoja plėstis, užsiimti veikla. Juk kaimiškoje teritorijoje namų valdai reikia daugiau žemės ploto nei tiek, kiek šiuo metu reglamentuoja teisės aktai. Tai yra valstybinė žemė šalia namų valdos. Kaime namų valdai plotas turėtų būti žymiai didesnis“. Lazdijų r. savivaldybės specialistai mato, kad tikrai reikia žymiai didesnio ploto. „Šalia esantis plotas, kuris būtų kaip namų valda, tai teritorija prižiūrėta, už ją mokamas žemės mokestis ir t.t. Kyla klausimas – kam palikti laisvos valstybinės žemės plotą vidury mietelio? Matoma galimybė duoti 10–15 arų daugiau, ypač jeigu šeima to nori ir gali ateityje žemę išsipirkti“. Specialistų teigimu, turėtų būti lanksčiau žiūrima priimant sprendimus. Esant viešumui savivalda pasisako už didesnių namų valdų nedideliuose miesteliuose formavimą nei 15 arų. „Teisės aktų apibrėžimo prisilaikant galima padaryti geriau. Kaime žmonės ir daržų didesnių nori, ir gyvulius laiko. Taip atsiranda priešprieša. Reikia sprendimo, kuris būtų įgyvendinamas. Gal tai būtų aiškesnis situacijos ir projektuojamo sprendinio pagrindimas. Yra likę miesteliuose tokių panašių neišbaigtų plotų visur, kaip šlapia durpinė pieva, kurie nedirbami, prastos ūkinės būklės“.

41

3. Lazdijų rajono savivaldybė neturi kelių schemos, nors realiai mato jos reikalingumą. „Kai kur esantys keliai gali pilnai tarnauti kaip servitutas. Ar savivaldybei reikia kelio iki privataus žemės sklypo? Aptarnauti ir prižiūrėti visus kelius savivaldai yra didelė našta. Ir tokių situacijų, t.y. kelių į niekur yra nemažai“ pastebi specialistė.

4. Parengtame Lazdijų rajono savivaldybės 2018–2020 metų strateginiame veiklos plane teigiama, kad bene svarbiausias investicijų pritraukimo projektas savivaldybėje yra pramonės zonos į šiaurės vakarus nuo Lazdijų suformavimas. Pramonės zona driekiasi pagal geležinkelio liniją tarp Šeštokų ir Mockavos. Siekiant maksimaliai išnaudoti šios pramonės zonos teikiamas galimybes, per artimiausius metus turi būti investuojama į infrastruktūros (kelių, komunikacijų tinklo) vystymą ne tik šioje zonoje, bet ir visoje Lazdijų rajono savivaldybėje. Savivaldybė turi planų geriau administruoti savivaldybės turto privatizavimo projektus. Ateityje planuodama sukurti savivaldybės turto, kuris potencialiai gali pritrauktų investicijas, duomenų bazę ir viešinti potencialius investicijoms projektus.

5. Regia portale savivaldybė naudojasi esančia visa informacija. Tai tikrai palengvina darbus, tai visiems prieinamas produktas.

6. Rajono savivaldybėje, valstybinės žemės yra daug, ypač įsiterpusių neapibrėžtų teritorijų. Specialistai mano, kad „jie turėtų konsoliduotis, prisijungti, prilipti prie jau funkcionuojančių sklypų, jie turi tapti kompaktiškesni. Valstybė galėtų valdyti didesnius, aiškius ir patogius žemės sklypus“.

Lazdijų rajono savivaldybėje generuoto pokalbio apibendrinimas:1. Teritorijos prie daugiabučių pastatų sklypų planavimas Lazdijų rajono savivaldybėje

vykdomas prie pavienių ar keleto namų teritorijos ribose.2. Teritorijos savivaldybėje planuojamos tada, kada atsiranda poreikis, kai rengiami su

tvarkymu susiję projektai. Lazdijų rajonui būdinga naujų rekreacinių vietovių formavimasis vaizdingose ežerų pakrantėse.

3. Savivaldybė pasisako už didesnio ploto namų valdų nedideliuose miesteliuose formavimą.

Kėdainių rajono savivaldybės valstybinės žemės tvarkymo ypatumai. Statistinė informacija apie Kėdainių rajono savivaldybėje esančią žemės fondo situaciją pateikta 1 priedo 1.11 – 1.15 lentelėse.

Kėdainių miestas gražus ir tvarkingas ne vienerius dešimtmečius, tai Vidurio Lietuvos miestas. Turi pramonės, kuri sukuria nemažai darbo vietų. Kėdainių rajone apleistų žemių tikrai nėra, agrarinis kraštas, ūkininkai stiprūs, tvarkosi gerai, teritorijų pakraščiai rajone tikrai sutvarkyti, žemės numelioruotos, krūmai iškirsti, siekiant kad kuo daugiau naudoti dirbamos žemės.

Kaip ir dauguma savivaldybių, panaudodama ES struktūrinius fondus ir jų lėšas Kėdainių rajono savivaldybė rengia teritorijų planavimo dokumentus. Iki 2014 pabaigos buvo parengta nemažai TP dokumentų pasinaudojant ES teritorijų planavimo dokumentų finansavimu.

Kėdainių senamiesčio kvartalų detalieji planai pradėti rengti už savivaldybės lėšas nuo 2000 metų ir iš dalinio ES fondų finansavimo. Parengti trys Kėdainių senamiesčio kvartalų

42

detalieji planai, kurie buvo reikalingi teritorijoje esančių žemės sklypų ribų suformavimui, įvertinant jau įteisintus sklypus ir siūlant dar nesuformuotų sklypų ribas, nustatant įvažiavimus ir siūlant servitutus, sklypų naudojimo būdo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymui. II etapu parengti 5 vnt. Kėdainių senamiesčio kvartalų detalieji planai. 2014 m. parengtas Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16074) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Šiuo dokumentu užtikrinamas Kėdainių senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimas, teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimas. Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistės komentuoja, kad šiuo metu yra daromi vieno ar kito kvartalo TP dokumentų pakeitimai. „Gyvenimas nestovi vietoje, atsirado prekybos centrai, judėjimas didelis, keliai, išvažiavimai per siauri todėl reikalingi ir jau daromi pakeitimai. Tikslinami planai ryšium su įstatymų pasikeitimu detaliųjų planų rengime, numatomos kelios žemės naudojimo galimybės, kad nebūtų suvaržymų dėl vienintelio naudojimo būdo ir pan.“ 2011 m. parengtas Rekreacinių ir turizmo objektų išdėstymo specialusis planas. Rekreacinių ir turizmo objektų išdėstymo specialiajame plane numatytas rekreacinės ir turizmo veiklos teritorijų plėtros ir infrastruktūros objektų išdėstymas ir planuojamos infrastruktūros naudojimo, tvarkymo priemonės ir reikalavimai.

„Dabar galiojantis BP yra labai stabilus, sunkiai keičiamas, be paskirties alternatyvų“, sako specialistės. Miesto bendrąjį planą reikia keisti. 2010 m. patvirtinto Kėdainių miesto bendrojo plano sprendiniai įvardijami kaip gana primityvūs, skurdūs, apibendrinti ir neatitinkantys naujai įstatyminei bazei, įsigaliojusiai nuo 2014 m. „Pradėtas BP miesto ir rajono keitimas, tikimasi suspėti iki 2019 m. pabaigos. Bus numatyta teritorijų naudojimo platesnių galimybių“. Vykstant pramonės plėtrai į miestelius, norint pagerinti infrastruktūros kokybę, patikimumą, transporto pralaidumą, formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, infrastruktūros sistemų plėtojimą buvo parengti Krakių ir Šėtos miestelių (2011–2013 m.) Dotnuvos ir Josvainių miestelių bendrieji planai (2010–2012 m.). Dotnuvos miestelis (1450 gyventojų) yra vienas didžiausių ir patraukliausių, esantis arčiausiai Kėdainių miesto.

Prie daugiabučių gyvenamųjų namų žemės sklypai suformuoti detaliaisiais planais, nustatyti: žemės naudojimo būdas, teritorijos naudojimo ir tvarkymo rėžimai, servitutai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Specialistės komentuoja, kad „prie daugiabučių gyvenamųjų namų trūksta automobilių stovėjimo vietų, nyksta želdynų plotai, daugelyje daugiabučių kiemų nėra vaikų žaidimų aikštelių. Pagal parengtus detaliuosius planus atsirado galimybė racionaliai sutvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijas, įgyvendinti norminių dokumentų reikalavimus, suplanuoti buitinių atliekų konteinerių aikšteles, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, želdynų ir bendro naudojimo teritorijas bei padidinti gyvenamosios vietos patrauklumą“. Kėdainių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų sklypų detalieji planai parengti 2015 m., kurie vyko keliais etapais. Yra parengti praktiškai prie visų daugiabučių gyvenamųjų namų detalieji planai kvartalais (Sklypų suformavimo prie esamų pastatų Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartale (teritorija apribota J. Basanavičiaus,

43

Respublikos, Liaudies, A. Kanapinsko ir Rasos gatvėmis) detalusis planas 2013 m.; Kėdainių miesto J. Basanavičiaus–Kęstučio gatvių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalusis planas (suformuota 20 sklypų) 2015 m; Kėdainių miesto Liepų alėjos daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalusis planas (suformuota 20 sklypų) 2015 m; Kėdainių miesto Žemaitės g. daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalusis planas (suformuota 52 sklypų) 2015 m; Kėdainių miesto Šėtos gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalusis planas (apie 18 ha teritorija) 2015 m; ir kt.). Yra likę keletas daugiabučių namų, kurie neįeina į kvartalus.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus atstovų teigimu, „kai buvo rengiamas pirmas daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų planavimo etapas dar neturėta patirties, bendro naudojimo keliai buvo priskirti sklypams, ir parengti kaip servitutiniai. Taip buvo pasirinktas netinkamas sprendimas, nes savivaldybė nebegali investuoti į infrastruktūrą. Todėl, rengiat II ir III etapu daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų detaliuosius planus, buvo išspręsti infrastruktūras sklypų klausimai, žaliosios erdvės atskirais sklypais, pravažiavimai, stovėjimo vietų plėtra, žaidimų aikštelių vietos ir pan.“.

Sklypų ribos prie daugiabučių namų yra suformuotos, “tačiau mažai namų yra susitvarkę „žemės naudojimą“ iki galo. Tik prie pavienių daugiabučių namų norima susitvarkyti aikšteles automobiliams, tų namų bendrijos pasidaro kadastrinius matavimus ir pasirengia techninius projektus“. Kėdainių rajono savivaldybė suteikia paramą aikštelės įrengimui. Savivaldybėje yra patvirtintos naudojimosi taisyklės ir gali būti daugiabučiai atleisti nuo mokesčių ir nuo žemės mokesčio. Tai paskata bendrijoms rodyti iniciatyvą tvarkytis teritorijas, įsirenginėti aikšteles ir registruoti naudojamus sklypus. Savivaldybės atstovų teigimu, „jeigu būtų imamas žemės mokestis, ko gero, bendrijos nieko ir nedarytų“.

Yra nemažai atvejų, kai prie naudojamų individualių namų pastatų, nesuformuoti sklypai, nesutvarkyta žemės nuosavybė. Savininkai to daryti nenori, motyvuodami tuo, „kad reikės mokėti mokestį už žemę, ir tai kainuoja: sklypo formavimo–pertvarkymo projektas, kadastriniai matavimai ir, jeigu atsiranda ploto skirtumas kurį reikia išsipirkti, – tai susidaro nemažos išlaidos, kurių žmogus šiai dienai neturi ar negali sau leisti“, problemas komentuoja vyr. specialistė. Per 2012–2015 m yra parengta 20 vnt. savivaldybės objektų žemės sklypų planų, prilyginamų teritorijų planavimo dokumentams.

Laisvos valstybinės žemės naudojimas savivaldybėje. Kėdainių rajono savivaldybė yra panaudai paėmusi patikėjimo teise LEZ teritoriją. Yra sudaryta sutartis, savivaldybė turi koncesininką, kuris užsiima LEZ teritorijos vystymu. Kalbant apie laisvą valstybinės žemės naudojimą savivaldybėje miesto teritorijoje architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistės teigia, jog „nėra suformuotų tuščių sklypų, kad galima būtų teikti privatizavimui. Teritorijos dažniausiai planuojamos tada, kai atsiranda poreikis (keletą tokių teritorijų savivaldybė turi numačiusi).NŽT dėl gražinamos žemės už miesto teritorijoje turėtą žemę, – Kėdainių rajono savivaldybė yra atsiskaičiusi iki galo. Tarnybai buvo pasiūlyta didelė sklypų dalis, todėl naujai formuojamiems sklypams neatsiranda didelio poreikio“. Savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja. Mieste nėra paklausos formuoti žemės sklypus namų valdoms ir teikti į aukcioną. „Jeigu šalia namų valdos yra laisvos valstybinės žemės maži ploteliai ir žinoma, kad žmogus

44

norėtų pirkti, tai tik tuomet tokie sklypai formuojami“. Didesni žemės masyvai rajono savivaldybėje yra numatyti želdynams šalia pramonės rajonų. Pagal galiojantį BP didžiąją dalį užima apsauginiai želdiniai. „Yra numatyta teritorijų (Žibuoklių gatvėje), kurios jau anksčiau yra numatytos namų valdoms arba komercinės paskirties objektų teritorijoms, bet jos šiai dienai neužstatytos. Apleistų namų valdų praktiškai nėra, naujos statybos vyksta labai vangiai. NT pirkimas juda ir miesto centre, yra kad perperka senas namų valdas kaimiškose teritorijose arčiau gamtos. Pradėtos dviejų naujų šiuolaikinių daugiabučių namų statybos. Rinka maža, sklypai formuojami pagal poreikį. Tikslinga formuoti didesnius sklypus mieste, ar juos pasididinti prijungiant valstybinės žemės sklypus prie esamų valdų, pagal esamą faktą, Nuo to miestas taptų tvarkingesnis“.

Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai miesto ir kaimo teritorijoje. Specialistės daro prielaidą, kad „savivaldybės galėtų tvarkytis ir kaimo teritorijose, bet fiziškai tai labai apkrautų savivaldybes darbu. Niekas iš esmės labai ir nepasikeistų. Savivaldybė ir dabar kišasi į planavimą – pateikia planavimo reikalavimus, derina ir pan. Šiuo metu galiojanti tvarka veda prie savikontrolės. Yra savotiškas darbo pasidalijimas“. Specialistai atkreipia dėmesį, kad „kažkuriuo momentu (apie 2010 m.) planavimas buvo prilyginamas detaliajam planavimui. Tokių planų kritiškai neperžiūrėdavo, neįvertino, ir sprendimas jau priklausė nuo planavimo organizatoriaus. Greitai šis etapas baigėsi“. Pripažįstama, kad tam tikros kontrolės reikia. Kad savivaldybės galėtų tvarkytis, jos turi turėti pakankamai svertų (aukštesnio lygmens TP dokumentų), kad galėtų tokius projektus rengti. Reikalingi aukštesnio lygmens TP dokumentai miesto ir rajono ribose planuojant infrastruktūrą, įvažas, privažiavimus prie sklypų ir t.t. Kelių schemą savivaldybė turi (Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, 2007 m.), šiuo metu daromas jos keitimas (tikslinimas, nes viešųjų kelių dar trūksta). Savivaldos atstovai „džiaugiasi, jeigu žmonės nori pasididinti, prisijungti šalia esančius sklypus. Pasekmė – surinkti mokesčiai, atsiradęs naudojimas, tvarkymas“. Savivalda linkusi žiūrėti daugiau į žmonių poreikius, „jeigu tik žmogus pageidauja, sutinka šalia esantį sklypą prisijungti, jam jį formuoti naudojimui. Tačiau šiai dienai ši galimybė yra sunkiai įgyvendinama, labai kontroliuojama. Argumentuojama iš NŽT pusės, kad suformuotas per didelis sklypas, nėra uždaro kontūro, pvz.: jeigu kelias neįteisintas, tai iki jo jau negalima formuoti, nes neatitinka įsiterpusio sklypo statuso ir pan.“. Mažo miestelio prilyginimas didmiesčiui kelia abejonių ir neatitinka poreikių, taip mano Urbanistikos skyriaus specialistai. 2013–2015 m. buvo labai skatinama išsipirkti greta esančią laisvą žemę, taip papildant ir valstybės biudžetą. „Nuo 2015 metų NŽT tokius projektus vertina „per padidinamojo stiklo prizmę“, kiekvienas metras yra labai pamatuotai įvertinamas“. Sklypai formavimo pertvarkymo projektais masiškai neformuojami, nes yra nemažai sklypų suformuotų detaliaisiais planais, tokių projektų daugiau rengiama kaimuose. „Aplink miestą neužstatytų teritorijų dar yra, nelabai yra perkančiųjų“. Yra parengti Pelėdnagių kaimo, Vilainių kaimo, Labūnavos kaimo ir Paobelio kaimo detalieji planai (rengti 2012–2014 m., patvirtinti 2015 m.). Šiuo metu yra atliekami šių detaliųjų planų keitimai.

Aktualijos, šiandieniniai savivaldybės darbai, probleminės situacijos:

45

1. Nei mieste, nei rajone žemės sklypų keliams dar nėra suformuota. Jau yra atlikta inžinerinių statinių teisinė registracija. Kai įklojamas toks statinys RC, Urbanistikos skyriaus specialistai pastebi, kad „tarsi tuomet atsiranda sklypas (prilyginama riboms), nors tai nėra tiesa. Inžinerinis statinys nebūtinai turi sutapti su sklypo riba. Planuojant neretai reikalaujama pritraukti iki tokio inžinerinio statinio projektuojamo sklypo ribas“. Specialistai kelia diskusiją, – „kodėl negalima planuoti iki raudonosios linijos, pvz., kur kelkraštis, griovys, ypač kai yra planai plėstis ir reikalinga daryti šaligatvius, yra poreikis palikti žaliajai zonai ir t.t“.

2. Kėdainių rajono savivaldybė turi problemų ir su keliais. Vietinės reikšmės vidaus kelių žemėtvarkos schemai (2009 m. patvirtinta) šiuo metu daromas keitimas, nes „pasimatė klaidos bei gyvenimiški pasikeitimai. Keliai eina ir per privačias žemes (tuomet savivaldybė jo negali remontuoti) todėl būtina tai išspręsti teisės aktuose. Privačioje žemėje negalima nei inžinerinio statinio inventorizuoti“. Panašių problemų turi dauguma savivaldybių. Yra nemažai senų sprendimų (2002–2003 m.) kai „gražinant savininkams jų turėtą nuosavybę, preliminariais matavimais viskas matuota buvo su keliais. Nuosavybė atkurta, o šiai dienai taisyklės diktuoja kitas sąlygas. Žmonės nesuinteresuoti mokėti papildomai pinigų ir pasidaryti kadastrinius matavimus, juk nuosavybė ir taip yra fiksuota“. Kelią savivaldybė turi remontuoti ir prižiūrėti visą. Specialistai tikisi sulaukti iš valdymo institucijų sprendimo, – klausimu, ką daryti, kai kelių atkarpos patenka į privačią žemę? Savivaldybė turi vidaus kelių specialųjį planą, atlieka šio plano pataisymus, atsiradus naujiems keliams. Pagal Kelių įstatymą, vidaus keliai gali būti ir privačioje ir valstybinėje žemėje. Šis statusas kaip ir netrukdo, bet viešieji keliai gali būti tik valstybinėje žemėje.

3. Yra problemų su ilgais sklypais, kuriuose nėra vieningumo, realiai ir darniai funkcionuojančiai gatvei atsirasti sudėtinga. Prie šiaurinio aplinkkelio savivaldybė rengė Kėdainių miesto šiaurinio aplinkkelio specialųjį planą kvartalui, kuriame buvo planuojamos gatvės. Pasak specialisčių, „infrastruktūra buvo išdėliota gražiai ir racionaliai, kelias maksimaliai priartintas prie lauko keliukų, ir tuo metu dar nebuvo prasidėjęs sklypų pertvarkymo projektų pikas. Planas liko nepatvirtintas todėl, kad reikėjo gauti visų žemės savininkų sutikimą. Dalis savininkų nesutiko gatvei atiduoti savo privačios žemės keletą metrų. Visų interesų „pagerbti“ nepavyko“. Planuota teritorija buvo prie asmeninio naudojimo žemės sklypų po 20–50 arų.

4. Savivaldybės administracija sutinka formuoti didesnius sklypus tiek mieste, o ypač rajone, ar juos padidinti prijungiant prie esamų valdų, nes „nuo to miestas, miestelis ar kaimas taptų tik tvarkingesnis“. Kaimo teritorijose namų valdas žmonės tvarkosi vangokai, nes „viskas atsiremia į finansus (ypač jeigu reikia daryti formavimo – pertvarkymo projektą), į teisės aktų pakeitimus: rajone nelikę namų valdų žemės sklypų skyrimo potvarkių, jų reikia, išsipirkimo dokumentai yra, asmeninio ūkio yra ir sąrašuose įsakymais patvirtinti yra ir sklypas, ir dydžiai, o skyrimo potvarkiai pasimetę, nerasta ir archyvuose, nebent žmogus turi namuose išsisaugojęs. NŽT jų reikalauja, o jeigu jų nėra – reikia daryti formavimo–pertvarkymo projektą. Nors asmeninio ūkio žemės planuose 1: 5000 sodybų sklypai yra, pagrindas skirti kaip ir aiškus. Būna, kad pasikeitę savininkai, pagal pavardes jų neberanda sąrašuose ir pan., nes su sutikimu

46

trobesius galima parduoti, nesurandami galai, ir t.t ), reikia nemažai lėšų, o kaimo žmonėms tai didelės išlaidos“. Savivaldybės specialistai siūlo lanksčiau žiūrėti į namų valdų įteisinimo procedūrą, ypač kaimo teritorijose. Panašių situacijų pasitaiko ir mieste. Specialistės pastebi, kad „sudėtingiau ir brangiau įsiteisinti nuosavybę pagal dabartinius teisės aktų pakeitimus, nei lyginant su buvusia tvarka anksčiau“.

5. Žemėtvarkos projektų Kėdainių rajone rengiama mažai. Formavimo–pertvarkymo projektai atliekami savivaldybės reikmėms, bendruomenei suformuojant sklypą pastato ar bendrai erdvei. Suformuotos teritorijos įteisinamos rengiant ilgalaikės nuomos sutartis, nes pagal rajono bendrąjį planą teritorijos dažnai patenka į plėtros zoną, o tokios teritorijos privatizuoti negalima. Šiuo metu planuojamas bendrojo plano keitimas, kuriuo bus sprendžiama ir plėtros zonų reikalingumas.

6. ES pinigais nemažai padaryta TP dokumentų, lėšos išnaudotos tikslingai, idėjų yra daug, bet pasak specialisčių „viską lemia „piniginės lėšos“. Projektus rengiant tik savivaldybės lėšomis prioritetai susidėlioja kitaip. Rengti kaimų detalieji planai aplink Kėdainių miestą, nes tam buvo poreikis, o Truskavai, Pernaravai – nebedaroma, nes šiose teritorijose veikla ir gyvenimas vyksta minimaliai. Turi būti prasmė tam tikram planavimui atlikti“.

7. E-žemėlapis (http://gis.kedainiai.lt/mapguide/webgis/), galima rasti įvairių skaitmeninių teritorijų, rajono ribas, bendrąjį planą, detaliuosius planus, ir kita. Rengiami teritorijų planavimo dokumentai savivaldybės puslapyje talpinami nuo 2014 m.

Kėdainių rajono savivaldybėje generuoto pokalbio apibendrinimas: 1. Teritorijos rajono savivaldybėje dažniausiai planuojamos tik tada, kada atsiranda

poreikis, kai rengiami su tvarkymu susiję projektai.2. Rajono savivaldybės turi problemų su keliais, ypač su vietinės reikšmės vidaus keliais

(išsiryškino projektavimo klaidos, keliai nebeatitinka šiandieninių reikalavimų, prasilenkia su STR reikalavimais, keliai eina ir per privačias žemes ir t.t.). Reikalinga atnaujinti žemėtvarkos schemas, atlikti pakeitimus.

3. Savivaldybės administracijos specialistai sutinka formuoti didesnius sklypus tiek mieste, o ypač rajone, ar juos padidinti prijungiant prie esamų valdų, nes nuo to miestas, miestelis ar kaimas tik tvarkingesnis.

Valstybinės žemės tvarkymo ypatumai ir probleminiai aspektai Kauno rajono savivaldybėje. Statistinė informacija apie Kauno rajono savivaldybėje esančią žemės fondo situaciją pateikta 1 priedo 1.17 – 1.21 lentelėse.

Kauno rajonas užima apie 153 000 ha Lietuvos Vidurio žemumos pietinėje dalyje. Žemės ūkio paskirties žemės yra daugiau nei pusę rajono teritorijos (53 proc.), žemės ūkio naudmenos našios ir intensyviai naudojamos. Kauno rajonas – vienas iš tankiausiai apgyvendintų šalyje, rajonas supa antrą pagal dydį Kauno miestą su priemiesčiais. Miškais apaugę 30 proc. rajono žemių, tai prilygsta vidutiniam Lietuvos miškingumui. Vandenys užima maždaug 5 proc. teritorijos, nėra ežerų, bet gausu upių, upelių ir užtvankų.

ES finansuojamais projektais Kauno rajono savivaldybė pasirengė eilę projektų: 2011–2014 m. buvo keisti BP sprendiniai (Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I

http://gis.kedainiai.lt/mapguide/webgis/

47

pakeitimas: atskirai išskiriant didžiųjų (virš 1000 kv. m.) prekybos įmonių išdėstymą, numatyti galimybę statyti atsinaujinančios energijos šaltinių infrastruktūros objektus, pažymėti naujas turizmo ir rekreacijos teritorijas), pagal kuriuos rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams pateikiamos konkrečios ir išsamios rajono planavimo sąlygos, atspindinčios rajono plėtros interesus. Ežerėlio miestelio, modernizavimo planas, sklypai visuomenės poreikiams: įvairių aikštelių (vaikų žaidimų, poilsio zonų) įrengimas, tam tikrų teritorijų sutvarkymas prie daugiabučių namų. Detali informacija apie 2004–2006 metų ir 2007–2013 metų ES ir kitų fondų lėšomis bendrai finansuotus projektus pateikiama internetiniame savivaldybės puslapyje: https://www.krs.lt/verslininkams/projektai/%C4%AFvykdyti-projektai/ ).

Pasak urbanistikos skyriaus architektės, šiuo metu prie rengiamų kraštovaizdžio projektų būtų galima priskirti šiuos projektus: „Zapyškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčios aplinkos sutvarkymo ir infrastruktūros įrengimas“ ir „Nemuno pakrančių kraštovaizdžio tvarkymo projektas“, kuriuo įrengiamos dviračių naujos trasos, takai ir t.t. Projektai, vykstantys šiuo metu Garliavos mieste, yra įvardinti ir aprašyti jų internetiniame puslapyje http://www.garliava.lt/lt/projektai/42-projektai/1141-vykdomi-projektai. Prie inžinerinės infrastruktūros projektų galima priskirti planuojamą Dviračių taką Kačerginė-Zapyškis, kuris eis nuo Kačerginės mstl. Prieplaukos g. iki Zapyškio mstl. Muziejaus g., taip pat Ežerėlio seniūnijoje vykdomą projektą „Kauno rajono Ežerėlio miestelio atnaujinimas“. Projekto metu bus atnaujinta Ežerėlio miesto viešoji infrastruktūra, sutvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, įrengta moderni vaikų žaidimo aikštelė daugiabučių namų kiemuose. Viena iš numatytų veiklų yra treniruoklių aikštelės įrengimas.

Urbanistikos skyriaus specialistų komanda pastebi, kad jau antri metai, inicijuojamas savo namo teritorijos sutvarkymas, t. y. sava iniciatyva prie daugiabučių namų formuojami žemės sklypai. Savivaldybė turi finansavimo programą (Bendrijos, namo administratorius teikia prašymą, apsiklausia min 3 įmones ir teikia pasiūlymą savivaldybės administracijos Aplinkos skyriui, yra komisija, kuri apsvarsto kuriam iš pateiktų pasiūlymų pritarti, kur kainos ir kokybės santykis optimalus). Savivaldybė finansuoja tik paties formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą bei kadastrinių matavimų atlikimą. Jeigu namo teritorijos tvarkymui reikalingas topografinis planas, tai finansuojama iš savų (bendrijos) lėšų. Savivaldybėje siekiama projektu sujungti visą eilę daugiabučių namų. Kai yra visa grupė, stengiamasi kad teritoriją darytų (planuotų) vienas rengėjas. Savivaldybėje yra rekomendacija kad vienas tas pats rengėjas rengtų teritoriją visiems greta esantiems daugiabučiams. Pasak pasisakiusiųjų specialistų „daugiabučių namų gyventojai noriai tai daro, nes tiki, kad „paskutiniam gali ir žemės nelikti“. Taip aktyviai tvarkosi Akademijos miestelis, Karmėlava“. Vienas iš skatinamųjų veiksnių – pastatų modernizacija. Kai gyventojai tvarkosi pastatą, kartu suformuojamas ir žemės sklypas. Tuo pačiu susitvarkomos automobilių aikšteles, vaikų žaidimų aikšteles ir pan. Ežerėlyje jau nėra nei vieno nerenovuoto daugiabučio namo. Tvarkingai mokamas žemės mokestis. Žemės mokestis apskaičiuojamas ir tiems, kurie neturi susiformavę žemės sklypo, moka už tą žemės plotą, kurį užima pastato kontūras. Tai skaičiuoja savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrius.

http://www.garliava.lt/lt/projektai/42-projektai/1141-vykdomi-projektai

https://www.krs.lt/verslininkams/projektai/%C4%AFvykdyti-projektai/

48

Sklypai keliams, atskiriems želdynams Kauno rajono savivaldybėje daugumoje išsisprendžia atskirais projektais. Tokie projektai yra labiau pavieniai, mažai vykdomi. „Kiekvieną mėnesį vidutiniškai būna po 1 projektą, kur savivaldybė suformuotų želdynams sklypus seniūnijose. Projektai labiau daromi poilsio zonoms, rekreacijai, bendruomenės susibūrimo vietai – aikštei ir t.t“. Kartu šiuose projektuose numatomi ir želdiniai. Atskirų projektų parkams nėra, nes nėra tokių laisvų teritorijų. Kalbant apie parkus urbanistikos skyriaus specialistai komentuoja kad, „vieni parkai yra tvarkomi, juos pripažinus būtinais visuomenės poreikiams: įrengiami pėsčiųjų takai, suoleliai ir pan., tačiau yra ir parkų, kurie yra ar buvo naujai įrengti (Mastaičių parkas, Garliavoje Kaimynų parkas, Šimtmečio parkas ir t.t.). Vieni parkai yra įrengiami panaudojant savivaldybės lėšas, kiti – pasinaudojant Europos Sąjungos lėšomis“. Garliavos, Ežerėlio miestelių projektuose yra bendros teritorijos. „Jeigu teritorija suplanuota daugiabučiui, tai prie jo esantis gerbūvis jau priklauso daugiabučio namo gyventojams ir tai jau jų reikalas, o ne savivaldybės. Jeigu šalia daugiabučių įterpiamas valstybinės žemės plotas, tada jau savivaldybės prievolė rekreacijai skirtus elementus ar želdynus numatyti“.

Naujų sklypų namų valdoms savivaldybė neformuoja, kol rajone nebus įvykdyta žemės restitucija. Miestuose tokie sklypai formuojami, tik nuosavybei atkurti. Yra namų valdoms kvartalas Ežerėlyje (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-374 „Dėl Kauno r. sav. Ežerėlio sen. Ežerėlio m. žemės sklypų suformavimo detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suformuoti 110 kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui už mieste turėtą žemę). Specialistai teigia, kad „rajone yra problematiška su žemės reformos pabaigimu – nuosavybės teisių į žemę restitucija. Kadangi pretendentui suteikta galimybė rinktis žemės ar nesutikti su pasirinktu žemės sklypu, todėl reformos užbaigimas gana sunkus. Laisvų suformuotų sklypų grąžinimui pasiūlyti savivaldybė turi. Ežerėlyje yra suformuoti sklypai, tačiau žmonės nenori, nes tai nepatraukli vieta. Didelis noras gauti nuosavybėn žemės sklypus Garliavoje, tačiau čia laisvų žemės sklypų nėra“.

Šiandieninės problemos, aktualijos išsakytos urbanistikos skyriaus specialistų pokalbio metu:

1. „Tais atvejais, kai žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų rengimo organizatoriai yra NŽT, savivaldybė nespėja tikrinti ir pasakyti kad blogai planuojama per nustatytą 5 darbo dienų terminą. Planuodami teritorijas projektuotojai ne visada įvertina reljefo, nepritaiko vietos sąlygų ir t.t. Vyksta ginčai, įrodinėjimas, kad taip negali būti. Dažnai neapgalvojama kur stovės namas, iš kurios pusės ir kokia bus insoliacija, ką matys ir pan. Žemės valdų projektai – tai nėra teritorijų planavimo projektai. Tai vis tiek yra planavimas. Pvz.: suplanuojamas visas kvartalas, apie 10 ha formavimo pertvarkymo projektu, Problema Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme. Detaliaisiais planais planuojama realiai, o žemėtvarkos projektai, planai – be reglamentų, be rezervuotų teritorijų keliams, valymo įrenginiams, jei nėra

49

centralizuotų tinklų, vandens gręžiniui, transformatorinei ir pan. Kaip žmogus, atėjęs į tą 10 ha, gaus elektrą, nuotekas ir t.t.? Projektuose tai yra nenumatoma. Su kelių projektavimu didžiulė problema. Kai keliai numatomi projekte servitutais, kol ateina iki savivaldybės techninis projektas derinimui jie kažkur dingsta ir neįregistruojami. Dėl to kyla daug problemų: gatvės suformuotos tokios, kad net neprasilenkia automobiliai, neturi jokios žalios erdvės ir kt. Užsakovai galbūt pageidauja? Idėja buvo graži, sukelti viską į bendrojo planavimo dokumentus pagal lygmenis, juose taisyklės kaip ir numatytos. Idėja buvo, kad savivaldos inicijuos kvartalinius detaliuosius planus. Bet įgyvendinti taip niekada nepavyks. Kiekviena vietovė turi savo specifiką, netgi pagal dydį planuojamos teritorijos skiriasi ir sudėti visus saugiklius ir viską numatyti gana sudėtinga. Tam yra žemesnis TP dokumentas - detalusis planas, kuriame tai numatoma. Viskas sprendžiama paprasčiausiu keliu – formavimo pertvarkymo projektais. Detalusis planavimas trunka iki 1 metų laiko, o formavimo pertvarkymo projektas kelis mėnesius. Galiausiai įsakymais po to keičiasi. Procedūra sutrumpėjo, taip, bet kokybė krito. Ir iš to turime problemų, kaimo vietovėje. Miestas paprastai tokių problemų neturi“.

2. „Su valstybinės žemės prisijungimu taip pat yra problemų. Reikalavimai labai sugriežtėję, labai dideli apribojimai, ribotas dydis iki 4 a. Jei didesnis plotas, tai juosta tik iki 10 m. Pvz. jeigu juosta 12 m, o jau virš 4 a, žinai, kad neleis suformuoti sklypo. Tokie dalykai nesuprantami, interpretacija jokia negalima, tai galima sakyti logiškumo nebuvimas. Žmonės naudojasi ta žeme, atsiranda priežiūra. Žmogus eilę metų prižiūri, kodėl jam jos neduoti. Nėra didelio skirtumo ar būtų prijungta 4,5 a ar 3,9 a.? Kam savivaldai žemės juosta, kuri yra tarp kelio ir žmogaus sklypo. Būna įvairių šlaitų arba tiesiog neįmanoma iš 4 a suformuoti atskiro sklypo, nuosavybės teisių atkūrimui, arba negalima suformuoti tinkamo ir patogaus privažiavimo ar kelio. Tokių atvejų nemažai pasitaiko“.

3. „Turi savivaldybė ir kitų kraštutinumų. Atkurta nuosavybė kelio apsaugos zonose, kurios uždaro sklypus arba net visą sklypų masyvą. Tokiose vietovėse planavimo iniciatorius NŽT. Nelogiškai parengti kai kurie žemės reformos projektai. Daug kur nėra privažiavimų. Savivaldybė yra viena iš derintojų. Žemės reformos žemėtvarkos projektus ir schemas deriname. Schemos yra pakankamai skurdžios, saugiklių visur sudėti negalima. Galimybė palikta tam asmeniui, kuriam formuojamas sklypas, pasirinkti sklypą su privažiavimu, be privažiavimo. Dažnai tokiuose sklypuose užstatymas nėra numatomas, gaunasi kaip ir žmogaus apgavimas. Sklypas yra nerentabilus, jo negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį ir naudojimo būdą, tai tokiu atveju manome, kad sklypas turėtų būti neformuojamas. Atkuriant žemės nuosavybės teises, turi būti numatytas 4-4,5 m pločio kelias. To pakanka, kad atkurti teises į turėtą žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau, jeigu savivaldybė pagal BP yra numačiusi plėtrą, jau norima kad kelias būtų 12 m (pagal STR) pločio. Norint kelią išplatinti, dažnai žemės savininkai nesutinka atiduoti dalį žemės sklypo, kuris jam buvo sugrąžintas. Pramoninėse teritorijose 4 m keliukas visiškai neatitinka realybės, juos būtina platinti, krovininės transporto priemonės net nepravažiuoja. Niekas nenori susimažinti savo žemės sklypų, ypač jeigu yra mažas sklypas. Tokiais atvejais savivaldybė yra tas piktasis derintojas, kuris neleidžia keisti paskirties, ar vykdyti statybų. Taip teritorija nefunkcionuos kaip turėtų“.

50

4. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų nuomone dalis valstybinės žemės funkcijų turėtų pereiti savivaldai. Aplinkos ministerija atsakinga už teritorijų planavimą. Kauno r. sav. 2014 m. bendrasis planas rengtas jau taikantis prie naujųjų TP įstatymo pokyčių. Tačiau yra savivaldybių, kur BP parengtas prieš 10 ir daugiau metų (2007–2008 m.), ir kur reglamentai neatitinka šiandienos poreikių. Dėl tos priežasties detalusis planavimas pranašesnis, nes nustatomi teritorijų reglamentai, užstatymo tankiai ir kt. Žemėtvarkos projektai šių klausimų nenagrinėja, dėl ko dažnai kyla problemos. Planavimo tikslas yra, pvz., ta pati vieta, plynas laukas, nesvarbu kokiu procesu, bet galutinis rezultatas – gatvė, želdynai ir gyvenamųjų namų kvartalas ar pramonės kvartalas. Koks skirtumas, kokia ministerija, – NŽT ir savivalda atlieka tas pačias funkcijas. Mes kalbame kol kas siaurai tik apie administravimą, kuris šiai dienai patikėjimo teise yra NŽT. Kažkiek (mažai) panaudos būdu valdo savivaldybė žemės, pats administravimas lieka NŽT. Negalima teigti ar savivaldybė labai nori prisiimti ir administracinę naštą. Kai kalbama tik apie planavimą, tai vienareikšmiškai taip, valstybinės žemės planavimo funkcijos turėtų pereiti savivaldai. Tada yra tęstinumas – bendrasis planavimas, ir visos kitos grandys. Valstybinės žemės pardavimas, sutartys ir t.t. – tai jau turto valdymas“.

5. Planavimas pagal Kauno rajono bendrąjį planą. „Bendrąjį planą valdo savivaldybė, žino įvairius niuansus. Rengiamas projektas, ir projektuojama nežinia kas, susidaro įspūdis, kad net nemokama to BP skaityti. Padaro pusę darbo, atsiunčia į savivaldybę, o savivaldybė galop tokius projektus atmeta, nes neatitinka BP. Iš jų pusė darbo išeina perniek (įsakymai, viešinimai ir t.t.); užtrunka keli mėnesiai, o savivaldybė atmeta projektą. Taip neturi būti. Tai neracionalu, užrunka žymiai daugiau laiko, žymiai daugiau darbo sąnaudų. Tai turi daryti viena institucija. Sužiūrėjus BP sprendinius, iš karto būtų galima priimti sprendimą kad tokiu tikslu įgyvendinimas galimas arba negalimas. Žymiai sutrumpėtų procesas“.

6. Formavimo –pertvarkymo projektai, kai keičiama žemės naudojimo paskirtis. „Kol buvo padalijimai formavimo – pertvarkymo projektais nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, tai nieko tokio blogo nevyko. Tačiau kai nuo 2014 m. atsirado galimybė formuojant sklypus keisti jų žemės naudojimo paskirtį, tuomet atsirado problemos. Rengiant formavimo ir pertvarkymo projektus ir paskirčiai keisti, ir namų valdai suformuoti, pramonei ar komercijai – reikalinga atsižvelgti į kelių tinklą, kitus infrastruktūros objektus, – čia jau yra tikrasis planavimas, tai ne pertvarkymo projektas. Manoma kad 2014 m. buvo padaryta klaida. Tikslai ir vizija buvo graži. Idėjos autoriai tikėjo, kad daug kas išsispręs bendraisiais planais, savivaldybės pasirengs detalesnius BP pagal teritorijas, su labai aiškiais reglamentais, ir formavimo –pertvarkymo projekto metu teliks tik suformuoti ribas. Mažos savivaldybės pagal tokį modelį iš principo gali taip susitvarkyti, bet didžiosios – ne. Kiekiai ir apimtys didžiuliai, statybų labai daug, daugiausiai projektų praktiškai yra daroma Kauno rajone. Nelabai daug yra laisvų plotų. Daug reikalaujama iš privačių sklypų, kurie realiai yra po kelis ha ir formuojasi ten gyvenamuosius kvartalus. Reikalaujama iš jų, kad jie paliktų nemažus plotus želdiniams. Bet reikalavimas nėra konstanta, ar bus taip įgyvendinta, tai priklauso nuo projektų vystytojų sąmoningumo ir vertybinių nuostatų“.

51

Kauno rajono savivaldybėje generuoto pokalbio apibendrinimas: 1. Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektais formuojama labai daug rajono

teritorijos. Projektuose neformuojamos teritorijos pilnaverčiam funkcionavimui. 2. Dalis valstybinės žemės valdymo funkcijų turėtų pereiti savivaldai. 3. Problemų kelia laisvos valstybinės žemės prisijungimas. Griežtų reikalavimų formalus

laikymasis veda prie neracionalių, nelogiškų sprendimų bei netinkamos teritorijos priežiūros. 4. Žemėtvarkos projektų neišbaigtumas kelia problemų ir reikalauja naujų sprendimų

šiandieniniame teritorijų vystymo ir naudojimo etape. Poskyrio išvados: 1. Savivaldybės vykdo infrastruktūros objektų, želdynų priežiūrą, apsaugą ir

inventorizaciją, laisvos valstybinės žemės teritorijų suformavimą ir administravimą, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus, organizuodamos ir įgyvendindamos teritorijų planavimo darbus, nustato sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, išduodamos statybos leidimus, prižiūrėdamos kelius, saugodamos ir tvarkydamos kraštovaizdį, įsteigtas saugomas teritorijas ir t.t. Savivaldybės atsako už aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą. Daugiabučių teritorijų teisinis statusas, būklė, gatvių ir kt. infrastruktūros objektų, želdynų, skverų ar parkų tvarkymas, jų priežiūra labai priklauso nuo savivaldybės.

2. Yra labai mažai arba išvis nėra aukštesnio lygmens planavimo dokumentų. Nemaža dalis savivaldybių neturi atnaujintų bendrųjų planų. Neretai bendrieji planai parengti prieš 10 ir daugiau metų (2000–2008 m.), reglamentai neatitinka šiandienos poreikių.

3. Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektais formuojamos teritorijos, namų valdų sklypų įteisinimas, laisvos valstybinės žemės prisijungimas, kelių tinklo, infrastruktūros performavimas ir kt.; – tai teritorijos, reikalaujančios aiškių/tvarių/naujų sprendimų šiandieniniame teritorijų išvystymo ir naudojimo etape.

4. Siūloma kai kurias NŽT funkcijas, kurios leistų padidinti žemės naudojimo efektyvumą bei valstybinės žemės rinkos vertę, perduoti savivaldybėms. Tačiau tikslinga NŽT ir toliau palikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriais kaimo vietovėse.

52

2. INSTITUCIJŲ, DISPONUOJANČIŲ VALSTYBINE ŽEME, ATLIEKAMŲ FUNKCIJŲ ANALIZĖ

2.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijosNacionalinei žemės tarnybai Žemės įstatymu ir kitais teisės aktais yra nustatytos

funkcijos, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir disponavimu; valstybinės žemės sklypų formavimo, valstybinės, savivaldybių, privačios žemės sklypų pertvarkymu; kadastro duomenų nustatymo priežiūra; valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės valstybine naudojimo kontrole ir kt.. Vykdydama jai pavestus uždavinius žemės tvarkymo, žemės fondo administravimo ir žemės kadastro srityse, NŽT atlieka tokius darbus:

- parduoda valstybinės žemės sklypus; - perduoda neatlygintinai naudoti, išnuomoja valstybinės žemės sklypus; - atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, planuoja ir administruoja valstybės

biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

- koordinuoja žemės konsolidacijos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja žemės konsolidacijos procese;

- organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos schemų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą;

- tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus; - sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus; - priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams; - organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę; - atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą; - atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą; - priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus

suprojektuotus valstybinės žemės sklypus; - priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus

savivaldybės ar privačios žemės sklypus; - išduoda kvalifikacijos pažymėjimus rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus,

geodezininko, matininko kvalifikacijos pažymėjimus, stabdo ar panaikina jų galiojimą; - atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.

53

Pateikiami pagrindiniai NŽT atlikti darbai (6 lentelė), susijusieji su žemės sklypų formavimu, disponavimu valstybine žeme, įstatymų įgyvendinimu bei jų laikymosi kontrole ir kitokiu žemės fondo administravimu.

6 lentelė. Priimtų sprendimų, atkuriant nuosavybės teises į žemę, skaičiusMetai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 201

7Sprendimų skaičius:

kaimo vietovėse 5783 9646 7957 5490 8250 5867 5505 2203

miestų teritorijose 2118 1607 3070 2292 3113 2511 2331 1546

Iš viso 7901 11253

11027

7782 11363

8378 7836 3749

Kadangi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas eina į pabaigą, nuo 2014 m. priimamų sprendimų skaičius mažėja.

Valstybinės žemės pardavimas. Nuo įstatymo, leidusio žemės ūkio veiklos subjektams pirkti laisvą valstybinę žemę, įsigaliojimo (2004 m.) iki 2015 m. pabaigos fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,43 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės (per 2016–2017 m. – dar 0,30 tūkst. ha) (7 lentelė).

7 lentelė. Gautos valstybės biudžeto pajamos už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę(įskaitant pardavimą aukcionuose)

Metai 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017Gautos lėšos, mln. eurų 30,09 35,94 65,69 44,05 30,07 32,87 34,06

Privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. NŽT išdavė 62,05 tūkst. pažymų apie pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (13394 atvejais pirmumo teise pageidavo pirkti žemės sklypų naudotojai, 15484 atvejais – besiribojančių žemės sklypų savininkai), iš jų per 2014 m. – 15,65 tūkst., 2015 m. – 15,3 tūkst., 2016 m. – 16,3 tūkst. 2017 m. – 14,5 tūkst. Per 2014 m. išduotas 5481 leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, 2015 m. – 5692, 2016 m. – 5076, 2017 m. – 5776 leidimai.

Privačios miškų ūkio paskirties žemės pardavimas. Pagal Miškų įstatymo 41 str. nuostatas NŽT nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavo 16,52 tūkst. privačios miškų ūkio paskirties žemės savininkų pranešimų, apie parduodamus sklypus informavo 44,68 tūkst. kaimyninių (besiribojančių) žemės sklypų savininkų ir išdavė 12,08 tūkst. pažymų apie pirmumo teisę įsigyti šios žemės sklypus: nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 4,16 tūkst., per 2016 m. – 4,1 tūkst., per 2017 m. – 3,8 tūkst.

Valstybinės žemės laikinas naudojimas, nuoma ir panauda. Per 2015 m. laikinam naudojimui buvo suteikta 38,8 tūkst. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (71,8 tūkst. ha plote sklypai suteikti 21,2 tūkst. asmenų). 2017 m. pabaigoje laikinam naudojimui suteikta žeme naudojosi 23,9 tūkst. asmenų (40,7 tūkst. žemės sklypų 60,3 tūkst. ha plote). Be to, 2018 01 01 nuomojamos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės plotas – 128,2 tūkst. ha,

54

sutarčių sk. – 67082; gautos panaudai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas – 10,3 tūkst. ha, sutarčių sk. – 501. Iš viso, įskaitant naudojimą visų paskirčių žemėje, valstybinės žemės ilgalaikiam naudojimui yra sudaryta 110,8 tūkst. nuomos sutarčių (180,1 tūkst. ha plotui) ir 16,7 tūkst. panaudos sutarčių (38,2 tūkst. ha plotui).

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Per 2015 m. atliktas 13331 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimas, surašyti 452 administracinio teisės pažeidimo protokolai, iš kurių 394 su įrašytu administraciniu nurodymu, o likusieji 58 buvo surašyti arba netaikant administracinio nurodymo (pažeidėjai nesutiko su nurodymu, prašė jo netaikyti, nebuvo Administracinių nusižengimų kodekso 2601 straipsnyje nurodytų pagrindų), arba administracinis nurodymas per nustatytą laiką buvo neįvykdytas ir tapo negaliojantis. Per 2016 m. atlikta 10059 patikrinimai vietovėje, nustatyta 2210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, surašyti 525 protokolai, iš jų 425 su administraciniais nurodymais. Per 2017 m. atlikta 14211 patikrinimų vietovėje, nustatyti 2805 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, surašyti 487 protokolai, iš jų 457 su administraciniais nurodymais.

Žemės konsolidacija. NŽT koordinavo žemės konsolidacijos projektų rengimo procedūras – derino planavimo užduoties žemės konsolidacijos projektui rengti sąvadus, derino įsakymų dėl projektų teritorijos ribų pakeitimo projektus, derino žemės konsolidacijos projektus, nagrinėjo suinteresuotųjų asmenų siūlymus, tikrino žemės konsolidacijos projektų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tikrino žemės sklypų kadastro duomenų bylas, priėmė sprendimus pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą suformuotus žemės sklypus, teikė parengtus dokumentus teritoriniam registratoriui.

Sprendimų suteikti teisę naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose priėmimas. NŽT teritoriniai padaliniai, vadovaudamiesi aukcionų, kuriuose suteikiama teisė naudoti žvejybos plotą valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, rengimo nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 69, vykdo aukcionus dėl teisės naudoti žvejybos plotus ir priima atitinkamus sprendimus. 2014 m. priimti 74 sprendimai, 2015 m. – 32, 2016 m. – 21, 2017 m. – 35 sprendimai.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS). Sparčiai augantis interneto vartotojų skaičius ir tobulėjančios technologijos leidžia paprasčiau ir greičiau planuoti bei valdyti įvairias gyvenimo sritis, taip pat ir žemėtvarkos. Žemėtvarkos projektų derinimas bei tvirtinimas tapo paprastesnis, kokybiškesnis ir skaidresnis.

Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba įgyvendino projektą „E-paslaugų plėtra žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo procese“, kurio pagrindinis tikslas buvo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema. ŽPDRIS (www.zpdris.lt) veikia nuo 2015 m. pradžios. Ši sistema sudaro sąlygas pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, sutrumpinti dokumentų rengimo ir derinimo laiką, taip pat padeda stebėti ir kontroliuoti paslaugų teikimo procesus.

Kvalifikacijos pažymėjimų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimas. Per 2015 metus NŽT išnagrinėjo 247 prašymus dėl kvalifikacijos pažymėjimų rengti

http://www.zpdris.lt/

55

žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo. Buvo išduoti 164 kvalifikacijos pažymėjimai, o 63 kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas panaikintas. 2016 m. buvo išduota 115 pažymėjimų, o 160 asmenų pažymėjimų galiojimas panaikintas; 2017 m. – atitinkamai išduota 91, panaikinta 50.

Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra. 2015 m. buvo patikrinta 6320 žemėtvarkos planavimo dokumentų ir parengtos išvados dėl jų tvirtinimo tikslingumo. Iš jų 4899 parengti spausdintine forma ir 1421 – ŽPDRIS. 2016 m. patikrinta atitinkamai 7745 projektai (1448 ir 6297), 2017 m. – 8126 projektai (508 ir 7618). Dokumentų rengimas ir kartu jų priežiūra per ŽPDRIS sistemą didėja kasmet (8 lentelė).

8 lentelė. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo priežiūros apimtyspagal projektų rūšis

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rūšys Patikrintų projektų skaičius per metus2015 2016 2017

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai 5230 6489 7093Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai 779 907 849Žemės reformos žemėtvarkos projektų 280 345 175Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai 8 1 9Žemės konsolidacijos projektai 23 - -Iš viso 6320 7742 8126

Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius išdavimas. Vadovaujantis NŽT direktoriaus įsakymu 2013 09 10, Nr. 1P-(1.3)-265) patvirtintomis taisyklėmis, NŽT teritoriniai padaliniai išduoda sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas (gatves, kelius, pėsčiųjų ar dviračių takus), inžinerinius tinklus (elektros energijos, vandentiekio, nuotekų, šilumos perdavimo ir kt.) bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius. Lietuvos erdvinės informacijos portale (LEIP) nuo 2015 m. veikia elektroninė šių sutikimų išdavimo paslauga. 2017 m. NŽT buvo pateikti 16387 prašymai išduoti sutikimus, iš jų 9547 prašymai pateikti elektronine forma LEIP.

Nekilnojamojo turto kadastras. Didėjant Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos žemės plotui (2017 m. pabaigoje buvo 2,35 mln. sklypų, kurių plotas – 5,72 mln. ha), žemės sklypų kadastrinių matavimų apimtys palaipsniui didėja, o iš NŽT teritoriniams skyriams pateikiamų derinti bylų apie 10 % tikrinama vietovėje. Per 2015 metus buvo atliktas 13,75 tūkst. žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimas vietovėje, per 2016 m. – 14, 27 tūkst., per 2017 m. – 12,70 tūkst. Bendras patikrintų bylų skaičius:Metai 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017Patikrintų bylų skaičius 9023

511929

412347

612781

313552

11295

6511402

5Iš jų : -suderinta

60018

83956 89932 95379 103367

95258

86379

atmesta 25157

35196 33129 32105 31880 29839

25897

56

Geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas. Per Per 2015–2017 metus NŽT, išnagrinėjusi matavimo specialistų prašymus, išdavė 400 matininko ir 324 geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus:

Rodikliai Skaičius per metus2015 2016 2017

Išduota matininko kvalifikacijos pažymėjimų 170 123 107Išduota geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų 129 92 103Panaikinta kvalifikacijos pažymėjimų (iš jų todėl, kad daugiau kaip 3 m. netobulino kvalifikacijos):

matininko 31(20) 53(42) 26(17)geodezininko 18(14) 10(9) 18(13)

2017 m. pabaigoje galiojančius matininko kvalifikacijos pažymėjimus turėjo 2083 asmenys, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus – 1409 asmenys (iš jų 1269 – kartu su matininko kvalifikacijos pažymėjimu).

Žemės bei miškų pardavimo ir nuomos aukcionų teminių erdvinių duomenų rinkinio ŽMPN pildymas ir publikavimas ŽIS. 2015 m. buvo paskelbti 947 žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties sklypų nuomos aukcionai, iš jų įvyko 162. 2016 m. visi internetu vykdomuose aukcionuose skelbiami sklypai buvo publikuojami ŽIS. Per 2016 metus iš viso ŽIS buvo skelbiami 1146 aukcionuose parduodami arba nuomojami sklypai, iš jų 232 – naujai paskelbti aukcionai, 914 – pakartotinai paskelbti aukcionai. Per 2017 m. – atitinkamai ŽIS buvo skelbiami 1032 sklypai, iš jų 265 – naujai paskelbti aukcionai, 767 – pakartotinai paskelbti aukcionai.

2.2. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondasVĮ Valstybės žemės fondas (toliau – VŽF) atlieka teisės aktuose numatytas valstybės

deleguotas funkcijas. Pagrindiniai darbai – tai žemės reformos ir kiti žemėtvarkos darbai, teritorijų planavimo dokumentų rengimas, kadastrinių matavimų atlikimas. Dalis veiklų yra susijusios su valstybės ir savivaldybių užsakymais, pvz., dirvožemio vertinimas ir tyrimai, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, geografinės informacinės sistemos (GIS) kūrimas. Detaliau VŽF atliekami darbai, numatyti Žemės įstatyme, Melioracijos įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, apibūdinami taip – VŽF:

1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną (monitoringą). Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenys ruošiami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 3D-740 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 „Dėl žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinę apskaitą, rengiamą naudojantis Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS) sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, nustatant žemės naudmenas ir jų struktūrą. Žemės fondo valstybinė apskaita pildoma duomenimis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudotojų grupes, taip pat laisvos žemės fondo žemę ir neprivatizuojamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

57

ministerijos patikėjimo teise valdomą žemę. Žemės fondo apskaitos suvestiniai duomenys rengiami kasmet pagal sausio 1 d. būklę. Duomenys rengiami apie šalies teritoriją, grupuojami pagal kadastro vietoves, miestus, savivaldybes, apskričių teritorijas. VĮ Valstybės žemės fondas žemės fondo apskaitos duomenis rengia Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu iš valstybės biudžeto lėšų. 2017 metais parengti žemės fondo apskaitos statistinių duomenų interaktyvūs žemėlapiai (http://arcg.is/2q6SrtQ);

2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą (ŽIS).3) įgyvendina teisės aktų nustatyta tvarka valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis

finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus. Pagal „Žemės tvarkymas ir administravimas bei geografinės informacijos infrastruktūros vystymas“ programos priemonę „Žemės informacinės sistemos plėtra ir palaikymas“ buvo atliekami šie darbai:

- sudarytas apleistų žemių duomenų rinkinys AŽ_DRLT, kurio tikslas – panaudojant kosminio vaizdo spektrobanges nuotraukas, nustatyti apleistas žemes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apleistų žemių erdvinių duomenų tikslinimas atliktas analizuojant 2016 ir 2017 metų spektrobangių nuotraukų pasikeitimus, bei naudojant naujausią ortofotografinę medžiagą. Pagal spektrobangėse nuotraukose rastus žemės dangos pasikeitimus tikslinami apleistos žemės kontūrai. Didžioji dalis pasikeitimų – sutvarkytos arba dalinai sutvarkytos buvusios apleistos žemės;

- apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinio tikslinimas taip pat vykdomas pagal gautus gyventojų prašymus ir pastabas bei naudojantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis;

- atlikus duomenų rinkimo tikslinimo bei patikrinimo natūroje darbus, gautas galutinis apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys;

4) organizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. VŽF sėkmingai ir laiku įgyvendino visus 39 žemės konsolidacijos projektus, kurie buvo finansuojami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinus minėtus projektus, buvo pertvarkyti 44 tūkst. ha žemės. Parengtuose ir įgyvendintuose projektuose dalyvavo beveik 5 tūkst. žemės savininkų. Iš viso žemės konsolidacijos metu buvo pertvarkyta 10 tūkst. žemės sklypų. Vidutiniškai viename žemės konsolidacijos projekte dalyvavo apie 115 žemės savininkų, o vidutinis projekto teritorijos dydis (plotas) siekė beveik 1200 ha. Daugiausiai žemės konsolidacijos projektų įgyvendinta Telšių (8), Mažeikių (5) ir Kelmės (4) rajonuose. Pertvarkius žemės sklypus ir įgyvendinus visus projektus, žemės sklypų skaičius sumažėjo beveik 1300, t. y. 13 proc.;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

http://arcg.is/2q6SrtQ

58

6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Aukcionus vykdant

elektroninėje erdvėje (internetinėje svetainėje http://aukcionai.vzf.lt.), valstybinės žemės bei miško

sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymas yra viešas, skaidrus ir taupantis visų aukcionų

dalyvių laiką, kadangi aukcionų dalyviams nebereikia niekur vykti – viskas vyksta internetu

elektroninėje erdvėje. Aukciono dalyviai gali iš karto dalyvauti keliuose tuo pačiu metu

vykstančiuose valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ar nuomos aukcionuose. Sistema yra

aiški ir paprasta vartotojui. Per metus skelbiama daugiau nei 1000 valstybinės žemės bei miško

pardavimo ir nuomos aukcionų, iš kurių 2016 metais 232 aukcionai buvo organizuojami pirmą

kartą. Iš visų 2016 metais organizuotų aukcionų įvyko 158 aukcionai. Pažymėtina, didelę

neįvykusių aukcionų dalį sudaro kelis kartus pakartotinai vykdomi valstybinės žemės sklypų

pardavimo ar nuomos aukcionai;

7) išnuomoja žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos

lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo

priemonėms įgyvendinti. (Vadovaudamasis Žemės įstatymu, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559

straipsnyje nustatyta tvarka perima nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis buvo

įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai ją naudojusiam

(naudojusiems) iki žemės ūkio paskirties žemės perėjimo valstybės nuosavybėn). Sukauptos lėšos

už pagal šį įstatymą išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, reikalingai žemės valdų struktūrų

gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, išpirkti.

8) atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą.

Vadovaujantis Melioracijos įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-906 patvirtintais Pavyzdiniais melioracijos

darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinės priežiūros nuostatais, Valstybės žemės fondas

vykdė valstybės deleguotą funkciją – „Kaimo plėtra ir verslo skatinimas“ programos priemonę

„Melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinė priežiūra“. Yra atliekami

tikrinimai, tyrimai, atsakymai. Dalyvaujama komisijų darbuose tiriančiuose ekstremalias situacijas

dėl blogos tvenkinių hidrotechnikos statinių būklės. Vykdant Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21

d. įsakymo Nr.3D-211 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir

melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklių

patvirtinimo“ 30.1.1 punktą, VĮ Valstybės žemės fondas yra įpareigotas derinti avarinius drenažo

rinktuvų gedimų atvejus rajonų savivaldybėse;

9) tvarko melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei kadastrą. Vadovaujantis

Žemės ūkio ministro patvirtintomis melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos

taisyklėmis, VŽF vykdo melioruotos žemės ir melioracijos įrenginių kompiuterinę apskaitą pagal



59

kadastro vietoves ir visas nuosavybės formas, palaiko, tobulina bei koreguoja centrinės duomenų

bazės duomenis, išdavinėja rajonų savivaldybių administracijoms ir kitoms institucijoms pažymas

apie melioracijos statinių kiekius ir jų vertę, taip pat atlieka melioracijos projektų planų

skaitmenizavimą;10) tvarko informaciją apie žemės savybes ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šie

VŽF vykdomi darbai apima ŽIS (t. y. žemės informacinės sistemos) tvarkymą. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1p-(1.3.)-267 „Dėl žemės informacinės sistemos nuostatų ir žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, ŽIS tvarkytojas – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Ši įmonė:

- užtikrina ŽIS veiklą – atlieka ŽIS techninės ir programinės įrangos priežiūrą (serverių ir tinklo įrangos veiklos, sutrikimai). Periodiškai daromos duomenų atsarginės kopijos. Atliekami UTM įrangos, skirtos tinklo apsaugai, stebėsenos ir konfigūravimo darbai;

- rengia ir teikia ŽIS valdytojui ŽIS specifikacijos, erdvinių duomenų apie žemę rinkinių specifikacijų ar jų pakeitimų projektus bei kitus su ŽIS palaikymu, vystymu ar modernizavimu susijusių dokumentų projektus. Atliekamos ŽIS veiklos tęstinumo valdymo plano įvertinimas, rengiamos rizikos įvertinimo ataskaitos;

- tvarko ŽIS duomenis, t. y. juos kaupia, tikslina, atnaujina, užtikrina, kad nebūtų įrašyti klaidingi, neišsamūs duomenys. 2017 metais paruošti apleistų žemių (AŽ_DR10LT) naujausias erdvinių duomenų rinkinys, žemių melioracinės būklės ir užmirkimo (MEL_DR10LT) ir dirvožemio DIRV_DR10LT duomenų rinkiniai, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS_DR10LT) duomenų rinkiniai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projektinių duomenų rinkiniai atnaujinami kas ketvirtį;

- atlieka ŽIS duomenų saugos nuostatais jam priskirtas funkcijas – programinėmis (Microsoft operacinių sistemų ir serverių ugniasienės, ESET antivirusinė programinė įranga) ir techninėmis (unifikuoto pavojaus valdymo (UTM) įranga tinklo apsaugai Cyberoam NG serija) priemonėmis užtikrina, kad ŽIS duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo (prie duomenų priėjimus turi tik tie ŽIS naudotojai, kuriems to reikia, daromos nuolatinės duomenų kopijos į skirtingas duomenų saugyklas). Užtikrintas saugus duomenų perdavimas kompiuterių tinklais (duomenys iš ŽIS infrastruktūros į LEI portalo infrastruktūrą perduodami naudojant FTP serverį, prie kurio prisijungti galima tik iš nustatytų IP adresų, baigus perdavimą duomenys FTP serveryje ištrinami; ŽIS infrastruktūroje publikuojami duomenys perduodami šifruotu HTTPS protokolu);

- užtikrina ŽIS sąveikos su Lietuvos erdvinės informacijos portalu, valstybės registrais, kadastrais ir informacinėmis sistemomis, taip pat užtikrina sąveika su Lietuvos erdvinės informacijos (LEI) portalu;

- organizuoja ŽIS reikalingų duomenų gavimą iš valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų;

- užtikrina prieigą prie ŽIS duomenų ir ŽIS elektroninių paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, teisės aktų nustatyta tvarka. LEI portalo žemėlapių naršyklės pagalba

60

teikiamos ŽIS elektroninės paslaugos. Per ŽIS elektronines paslaugas nuolat teikiami naujausi saugomų teritorijų kadastro, kultūros vertybių registro, šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribų duomenys, valstybinės reikšmės miškų duomenys, georeferencinio pagrindo kadastro duomenys. Iki 2018 metų buvo palaikomos ir tobulintos ŽIS programėlės, skirtos mobiliems įrenginiams, kurios teikia šias galimybes: objektų paiešką pagal plotą, nurodytų objektų statistikos paslaugą, galimybę naudotojams siųsti pranešimus apie programos klaidas ar pasiūlymus ir pastebėtus netikslumus duomenų rinkiniuose, pridėti žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio (Mel_DR10LT) iš apskaitos išimtų melioruotų plotų (NURAS_P) ir blogos būklės melioruotų žemės plotų (BUKLE_P) informacinius sluoksnius, galimybę identifikuoti (nuskaityti atributinius duomenis) iš Esri Shapefile bylos užkrautus objektus;

- teikia erdvinių duomenų apie žemę rinkinių analizės elektronines paslaugas; - administruoja ŽIS interneto svetainę; - eksploatuoja bei prižiūri techninę ir programinę įrangą, reikalingą ŽIS veiklai vykdyti; - teikia ŽIS valdytojui pasiūlymus dėl ŽIS duomenų turinio ir jų objektus atitinkančių

identifikavimo kodų ir aprašomosios informacijos, ŽIS modernizavimo, ŽIS duomenų tvarkymo ir jų saugos tobulinimo;

- atlieka kitus ŽIS valdytojo pavestus darbus, susijusius su ŽIS veikla.

2.3. Savivaldybių institucijosLietuvos Respublikos žemės įstatyme (7 straipsnio 2 dalis) nustatyta, jog „valstybinės

žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms: 1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) viešojo naudojimo poilsio objektams; 3) gatvėms ir vietiniams keliams; 4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; 5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; 6) ūkinei komercinei veiklai.“

Jeigu savivaldybė nebenaudoja nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, NŽT vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. NŽT vadovo sprendimai perduoti savivaldybėms patikėjimo teise (arba patikėjimo teisės pasibaigimo) valstybinės žemės sklypus skelbiami Teisės aktų registre.

Be žemės valdymo patikėjimo teise, savivaldybės gali įsigyti žemę nuosavybės teise, jeigu tai: „1) žemė, valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei šį Įstatymą; 2) žemė, pagal sandorius įgyta savivaldybių nuosavybėn; 3) pagal testamentą savivaldybės paveldėta žemė; 4) žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.“ (Žemės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms savivaldybių funkcijoms atlikti.

61

Savivaldybės valdomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis negali perduotų jai patikėjimo teise žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus. Be to, savivaldybių tarybos teisės aktų nustatyta tvarka gali perduoti savivaldybių žemę naudotis nuomos ar panaudos pagrindais, taip pat perleisti nuosavybėn valstybei ir fiziniams bei juridiniams asmenims. Kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms, sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybių valdoma valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Atitinkamai sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Savivaldybių valdoma žemė apima tik nedidelį plotą ir jis kinta priklausomai nuo urbanistinės plėtros aktyvumo. Per 5 metų laikotarpį (2013 01 01 – 2018 01 01) savivaldybių nuosava žemė šalyje padidėjo nuo 743 ha iki 982 ha, patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė – nuo 188 ha iki 945 ha. Todėl savivaldybių įtaka valstybinės žemės tvarkymui daugiau pasireiškia per teritorijų planavimą: sąlygų rengti teritorijų planavimo dokumentus išdavimą, kai kurių teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimą, parengtų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo organizavimą.

Savivaldybių kompetencija reguliuojant žemės santykius:1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės

lygmeniu rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, t.t. ir žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu rengiamus dokumentus bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat įstatymų ir atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

4) savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

62

6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

2.4. Žemės administravimo procese dalyvaujančių institucijų vykdomų darbų pasiskirstymas

Ataskaitos 1 skyriaus 2.1–2.3 punktuose apibūdintų institucijų funkcijos ir vykdomų darbų rūšys pateiktos 9 lentelėje.

9 lentelė. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), valstybės įmonės Valstybės žemės fondas (VĮVŽF) ir savivaldybių administracijos (SA) vykdomi darbai

Eil. Nr.

Teisės aktais reglamentuojami veiksmai InstitucijosNŽT VĮVŽF SA

1 2 3 4 51. Parduoda valstybinės žemės sklypus + - -2. Perduoda neatlygintinai naudoti, išnuomoja valstybinės žemės

sklypus + - -/+3. Perduoda savivaldybei patikėjimo teise valstybės žemės

sklypus+ - -

4. Atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, planuoja ir administruoja valstybės biudžeto lėšas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti (tai atlieka VŽF – žemės informacinei sistemai tvarkyti) + - -

5. Koordinuoja žemės konsolidacijos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja žemės konsolidacijos procese + - -

6. Organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos schemų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą + - -

7. Tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus + - -/+8. Sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo

paskirties keitimo klausimus + - -/+9. Priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams + - -

10. Organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę + - -11. Atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą + - -12. Atlieka žemės sklypų kadastro duomenų (bylų) patikrą + - -13. Priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų

planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus

+ - -

14. Priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus + - -

63

1 2 3 4 515. Išduoda kvalifikacijos pažymėjimus rengti žemėtvarkos

planavimo dokumentus, geodezininko, matininko kvalifikacijos pažymėjimus, stabdo ar panaikina jų galiojimą + - -

16. Tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamus teritorijų planavimo dokumentus bei žemės valdų projektus - - +

17. Organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat įstatymų ir atitinkamų taisyklių nustatytais atvejais – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą - - +

18. Išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei - - +

19. Teikia NŽT prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo - - +

20. Sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus - - +

21. Teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti. - - +

22. Organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą - - +

23. Rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną (monitoringą). - + -

24. Tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą (ŽIS). - + -25. Įgyvendina teisės aktų nustatyta tvarka valstybės biudžeto ir

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus.

- + -

26. Organizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą - + -

27. Veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai. - + -

28. Vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus

- + -

29. Atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. - + -

30. Tvarko melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei kadastrą. - + -

2.5. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos apibendrinimasIšanalizavus atskirų institucijų funkcijas ir jų tarpusavio sąveiką tvarkant valstybinę

žemę, gautos tokios išvados:1. Pagrindinę valstybinės žemės ploto (įskaitant suformuotus žemės sklypus ir atskirais

žemės sklypais nesuformuotus žemės plotus, dalį (neskaitant kitiems patikėtiniams perduotų valstybinės reikšmės miškų ir konservacinės paskirties žemės sklypų) valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Savivaldybės patikėjimo teise valdo tik apie 1 tūkst. ha valstybinės žemės, reikalingos jų funkcijoms vykdyti, o Valstybės žemės fondas (VŽF) laikinai valdo tik žemės konsolidacijos projektų rengimo metu jam perduotus patikėjimo teise projektų ribose esančius valstybinės žemės sklypus.

64

2. Didžiąją dalį informacijos apie žemės savybes ir jos naudojimo sąlygas kaupia, tvarko ir tikslina VŽF, kuriam pavesta Žemės informacinės sistemos ir kitų erdvinių duomenų bazių tvarkymas. Šia medžiaga naudojasi kitos institucijos teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir kitiems žemės tvarkymo tikslams.

3. Savivaldybės organizuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir detaliųjų planų) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų miesto ir miestelių teritorijose rengimą. NŽT organizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą kaimo teritorijose, taip pat nepriklausomai nuo planuojamos teritorijos vietos kitų žemės valdos projektų: žemės reformos žemėtvarkos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektų rengimą.

4. NŽT ir savivaldybės turi teisę nustatyti planavimo sąlygas ir siūlyti priemones, reikalingas racionalių žemės sklypų ribų formavimui, tvarkomų teritorijų infrastruktūros sukūrimui ar pagerinimui, žemės ūkinių savybių pagerinimui, kultūrinio kraštovaizdžio formavimui.

5. NŽT vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę.6. NŽT priima sprendimus suformuoti žemės sklypus, pertvarkyti žemės sklypus. 7. NŽT yra pagrindinė institucija, kuri perleidžia nuosavybėn, išnuomoja ar kitaip

suteikia naudotis valstybinę žemę.8. Siekiant optimalesnio valstybinės žemės tvarkymo ir naudojimo, minėtų institucijų

funkcijos ir vykdomi darbai gali būti tikslinami įstatymų pataisomis. Tačiau jų keitimas gali būti siūlomas tik išnagrinėjus užsienio šalių pažangią patirtį ir įvertinus Lietuvoje žemės reformos metu susiklosčiusią žemės santykių reguliavimo specifiką.

3. VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMO PATIRTIES KITOSE ŠALYSE TYRIMAI

Užsienio šalių žemės administravimo darbų patirtis nagrinėta apklausiant (ekspertinio anketavimo metodu) su žemėtvarkos darbais susijusių mokymo įstaigų ar gamybinių organizacijų vadovus. Pagal parengtą anketą (2 priedas) iš viso apklausta 12 užsienio valstybių institucijų atstovų. Pagrindiniai šių tyrimų uždaviniai:

1. Ištirti, kokie žemės administravimo darbai reglamentuojami įstatymais (tam, kad motyvuoti galimą poreikį Lietuvos Respublikos įstatymų tobulinimui).

2. Nustatyti, kokios valdymo institucijos vykdo atskiras žemės administravimo funkcijas:

65

2.1. valstybinės žemės tvarkymas, jos pardavimas ir nuoma;2.2. dalyvavimas planuojant racionalų žemės išteklių naudojimą (planavimo sąlygų

išdavimas, parengtų bendrųjų ir specialiųjų bei detaliųjų planų derinimas ir tvirtinimas, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizavimas);

2.3. sprendimų priėmimas valstybinės ir privačios žemės naudojimo reglamentavimui (konkretiems žemės sklypams pagrindinės naudojimo paskirties, specialiųjų naudojimo sąlygų, servitutų nustatymas);

2.4. žemės naudojimo valstybinė kontrolė;2.5. geodezinių (kadastrinių) matavimų derinimas;2.6. duomenų apie žemę aktualizavimas, kartografinės medžiagos derinimas, žemės

fondo valstybinė apskaita;2.7. ikiteisminių žemės ginčų sprendimas.

3.1. Informacija apie užsienio šalių įstatymus žemės administravimo klausimaisAnalizuotų valstybių teisės aktų, susijusių su žemės administravimu, pavadinimai

pateikti 9–12 lentelėse.

9 lentelė. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės tvarkymą ir apsaugą, valstybinės žemės valdymą ir naudojimą

Valstybė Teisės akto pavadinimas1 2

Lietuva Žemės įstatymasLatvija Žemėtvarkos įstatymas (Law on Land Management)Estija Gamtos apsaugos įstatymasLenkija Žemės ūkio ir miško paskirties žemės apsaugos įstatymas (Ustawa o

ochronie gruntów rolnych i leśnych)1 2

Vokietija Nekilnojamojo turto įstatymas (Vermogensgesetz); Nekilnojamojo turto priskyrimo (atkūrimo) įstatymas (Vermogenszuordnungsgesetz (restitution)); Statybų kodeksas (Baugesetzbuch); Federalinis žemės sklypų pertvarkymo įstatymas (Flurbereinigungsesetz (land consolidation))

Danija Planavimo įstatymas (Planloven); Žemės ūkio įstatymas (Landbrugsloven); Aplinkos apsaugos įstatymas (Naturbeskyttelsesloven)

Nyderlandai Aplinkos apsaugos įstatymas (Natuurbeschermingswet)Švedija Aplinkos apsaugos įstatymas; Miškų įstatymas; Naudingųjų iškasenų

įstatymas; kiti specializuoti įstatymaiSuomija Bendras Valstybinės žemės valdymo ir administravimo įstatymas (Law

about Metsahallitus); Saugomų vietovių valdymo įstatymas (Management and supervision of conservation areas. Law about Nature Conservation and Ministry of Environment; (Valdymo ir pirkimo įstatymas gamtos apsaugai (Management and purchase of land for State for nature conservation

Prancūzija Kaimo kodeksas ir jūros žuvininkystė (Code rural et de la pêche maritime); Urbanistikos kodeksas (Code de l’urbanisme)

Austrija Aplinkos apsaugos įstatymas (Nature Conservation Acts)Vengrija Ariamos žemės apsaugos įstatymas (Act on prezervation Arable Lands)

66

Moldova Žemės kodeksas (Земельный кодекс РМ); Aplinkos apsaugos įstatymas (Закон РМ об охране окружающей среды)

10 lentelė. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimą ir pertvarkymąValstybė Teisės akto pavadinimas

Lietuva Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Žemės įstatymasLatvija Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (National Real Estate Cadastre

Law)Estija Žemės konsolidacijos įstatymasLenkija Valstybinio žemės ūkio paskirties žemės fondo įstatymas (Ustawa o

gospodarce nieruchomościami)Vokietija Nutarimas dėl sklypų įsigijimo (Flächenerwerbsverordnung)Danija Nėra duomenųNyderlandai Kaimo teritorijų planavimo įstatymas (Wet Inrichting Landelijk Gebied)

ir Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo įstatymas (Wet Inrichting Landelijk Gebied)

Švedija Nuosavybės formavimo įstatymas (Property formation act)Suomija Nėra duomenų (Kiekviena valstybės institucija turi savo teisės aktais

nustatytą tvarką)Prancūzija Bendrasis viešųjų asmenų nuosavybės kodeksas (Code général de la

propriété des personnes publiquesAustrija Yra tik specialieji teisės aktai dėl skirtingos paskirties valstybinės

žemėsVengrija Matavimo ir kartografavimo veiksmų įstatymas (Act on Surveying and

Mapping Activities); Žemės registro įstatymas (Act on Land Registry)Moldova Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Закон о кадастре

недвижимого имущества)

11 lentelė. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės paėmimą visuomenės poreikiamsValstybė Teisės akto pavadinimas

Lietuva Žemės įstatymasLatvija Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas (The Law on

Expropriation of Real Estate Required to the Public)Estija Nekilnojamojo turto ekspropriacijos įstatymasLenkija Nekilnojamojo turto valdymo įstatymas (kiekvieną skirtingą atvejį

reglamentuoja atskiri įstatymai)Vokietija Žemės nusavinimo įstatymas (Landesenteignungesetze); Statybų

kodeksas (BauGB)Danija Žemės ekspropriacijos įstatymas (Statsekspropriationsloven); Žemės

ekspropriacijos keliams įstatymas (Ekspropriationsbestemmelser I Vejloven); Aplinkos apsaugos įstatymas (Naturbeskyttelsesloven); Planavimo įstatymas (Planloven)

Nyderlandai Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas (Onteigeningswet)Švedija Ekspropriacijos įstatymas (Fastighetsteknik“s webpage), Nuosavybės

formavimo įstatymas, Kelių įstatymas, Naudingųjų iškasenų įstatymas, Bendros nuosavybės įstatymas

Suomija Valstybinės žemės valdymo ir pirkimo keliams ir geležinkeliams įstatymas (kartu su Žemės banku) (Management and purchase of land for State for roads and railways (including Land Banking)t

Prancūzija Nusavinimo viešiesiems tikslams kodeksas (Code de l’expropriation pour cause d’utilité publique)

Austrija Geležinkelio ekspropriacijos įstatymas (Railway Expropriation Act) ir kt.Vengrija Ekspropriacijos įstatymas (Act on Expropriation)Moldova Ekspropriacijos visuomenei naudingiems tikslams įstatymas (Закон РМ

об экспроприации для общественно-полезных целей)

67

12 lentelė. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės konsolidacijos projektų rengimąValstybė Teisės akto pavadinimas

1 2Lietuva Žemės įstatymas; LRV nutarimas „Dėl žemės konsolidacijos projektų

rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“Latvija Žemėtvarkos įstatymas (Law Management Law)Estija Žemės konsolidacijos įstatymasLenkija Žemės konsolidacijos ir mainų įstatymas (Ustawa o scalaniu i wymianie

gruntow)Vokietija Statybos darbų planavimas (Bauleitplanung); Žemės ūkio struktūrinis

planavimas (Agrarstrukturelle Vorplanung)Danija Žemės konsolidacijos įstatymas (Jordfordelingsloven (Land

Consolidation Act))Nyderlandai Teritorijų planavimo kaimo vietovėse įstatymas (Wet Inrichting

Landelijk Gebied)Švedija Nuosavybės formavimo įstatymas (Property formation act)Suomija Valdymo ir pirkimo įstatymas žemės ūkio paskirties žemei

konsolidacijos projektų rengimui (Management and purchase of land for State for Agricultural Land Consolidation (Land Banking))

1 2Prancūzija Kaimo kodeksas ir jūros žuvininkystė (Code rural et de la pêche

maritime)Austrija Žemės konsolidacijos įstatymas (Land Consolidation Acts)Vengrija Iš dalies – Žemės įstatymasMoldova Žemės kodeksas (Земельный кодекс РМ); Žemės ūkio paskirties

žemių konsolidavimo programa ir nuostatos (Программа консолидации сельскохозяйственных земель; Положение о консолидации сельскохозяйственных земель)

Kaip matyti iš lentelėse pateiktos informacijos, užsienio šalyse yra visi reikiami įstatymai, reglamentuojantys žemės valdymą, registravimą ir naudojimą. Detaliau nagrinėjant jų nuostatas, tikslingas panaudoti Lietuvos nacionalinių teisės aktų tobulinimui, siūlytina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

- kaip nustatomi ir pagrindžiami reikalavimai saugoti gamtos išteklius, jų tarpe derlingąjį dirvožemį, dirbamą žemę, miškus, vandenis, kraštovaizdį, pelkes ir kitus natūralius išteklius;

- tvarka, numatanti vykdyti subalansuotą teritorijų planavimą, derinant visuomenės ir turto savininkų interesus: kuriais atvejais nustatomas parengtų teritorijų planavimo dokumentų privalomas, imperatyvinis pobūdis žemės naudotojų veiklai;

- nuostatos, reikalingos dirbamos žemės, kaip išskirtinės svarbos, riboto ploto gamtos ištekliaus apsaugai teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis (tai – draudimai, sankcijos, mokesčiai ir kt.);

- nuostatos dėl žemės plotų priskyrimo viešosioms reikmėms, taip pat atvejai, kada žemę galima priverstinai paimti (išperkant ar kompensuojant kitais būdais) visuomenės poreikiams ir kokios institucijos tai atlieka.

Konstitucinių nuostatų analizė. Analizuojant teisės aktus pažymėtina, jog įstatymų,

susijusių su privačios nuosavybės teisių apribojimais, įgyvendinimas reikalauja konstitucinių

nuostatų, kurios suteiktų teisę įstatymų leidėjams nustatyti tam tikrus reikalavimus žemės valdymui,

68

tvarkymui ir naudojimui. Kai kurių užsienio šalių konstitucijose tokių nuosavybės teisių apribojimų

nustatymo sąlygos išreikštos tiksliau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Moldovos Respublikos

konstitucijoje (46 straipsnio 5 dalis) nustatyti ir tam tikri įpareigojimai pačiam turto savininkui:

„Privačios nuosavybės teisė įpareigoja laikytis aplinkos apsaugos ir geros kaimynystės reikalavimų,

o taip pat kitų pagal įstatymus nustatytų įpareigojimų žemės savininkui“). Vokietijos Federacinės

Respublikos konstitucijos 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad naudojimasis privačia nuosavybe turi

atitikti viešąjį interesą, t. y. pasitarnauti visuomenės naudai: „Nuosavybė įpareigoja. Jos naudojimas

turi tuo pačiu tarnauti bendrajam gėriui“).Ypatingas vaidmuo teikiamas žemei, kaip vienu iš svarbiausių gamtos išteklių. Estijos

Respublikos konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, jog tai nacionalinės svarbos gamtos turtas, kurį būtina tausoti“ („The natural wealth and resources of Estonia are national assets, which shall be used sparingly.“). Lenkijos Respublikos konstitucijoje (74 straipsnis) nustatyta, kad aplinkos (t. y. gamtos išteklių) apsauga turi rūpintis viešosios įstaigos: 1. Viešoji valdžia vykdo politiką, užtikrinančią ekologinį saugumą dabartinei ir būsimosioms kartoms. 2. Aplinkos apsauga viešajai valdžiai yra privaloma. 3. Kiekvienas turi teisę į informaciją apie aplinkos būklę ir apsaugą. 4. Viešoji valdžia palaiko piliečių veiksmus, gerinančius aplinkos būklę ir jos apsaugą“ Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucijoje (20-a straipsnis) nustatyta: „Valstybė, suprasdama savo atsakomybę prieš būsimąsias kartas, saugo gamtinę aplinką kaip gyvenimo žemėje pagrindą, pagal konstituciją, įstatymus ir teisę, padedant vykdomajai valdžiai ir teisėsaugai“. Atitinkamos nuostatos yra ir 2011 m. Vengrijos konstitucijoje: „O. Straipsnis: Vengrija užtikrina sveikos aplinkos apsaugą. Gamtos išteklių, ypač ariamosios žemės ir geriamojo vandens išteklių, taip pat biologinės įvairovės ir kultūrinių vertybių, kurios yra bendro nacionalinio paveldo dalis, išsaugojimas ateities kartoms, yra privalomi valstybės įsipareigojimai...“ Remiantis šiuo straipsniu, buvo priimtas Vengrijos įstatymas dėl ariamosios žemės apsaugos, kurio nuostatas tikslinga panaudoti tobulinant Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir naujai rengiamą Dirvožemio įstatymą.

Gamtos ištekliams priskiriami gamtos elementai (klimatas, vanduo, dirvožemis, miškai, naudingosios iškasenos, kraštovaizdis ir kt.), naudojami gamybinėje ir negamybinėje veikloje ir tenkinantys žmonių poreikius. Nors dirvožemis laikomas iš dalies atsinaujinančiu gamtos ištekliu, tačiau žemės plotai, tinkami žemės ūkio augalams auginti, yra riboti, o jų panaudojimo galimybė priklauso nuo dirvožemio sukultūrinimo lygio, reljefo, drėgmės kiekio, teritorinio išsidėstymo. Todėl Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio taikymą, savo nutarimuose pažymėjo, jog žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos išteklius, kurio racionalus naudojimas yra viešasis interesas2.

2 „Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“ (2005-05-13; 2006-03-14). „Pažymėtina, kad racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo... <...>. ...žemės ūkio paskirties žemė yra išskirtinės vertės ribotas gamtos

69

Daugumos valstybių konstitucijose įrašyta, jog gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė. Iš šios nuostatos suformuluoti tokie pagrindiniai teiginiai:

- kiekvienas asmuo turi teisę į jo asmenybės vystymui svarbią sveiką aplinką ir turi teisę gauti informaciją apie aplinkos ir gamtos išteklių būklę;

- aplinkos apsauga rūpinasi valstybė, kuri įstatymuose nustato reikalavimus ir sąlygas naudoti gamtos išteklius ir kontroliuoja tų įstatymų laikymąsi;

- siekdama tolygios plėtros, valstybė derina ekonominį vystymą ir socialinę pažangą su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu;

- kiekvienas asmuo privalo tinkamai naudoti gamtos išteklius, saugoti ir gerinti aplinką; - už gamtai padarytą žalą asmuo privalo atlyginti nuostolius visuomenei (šių išteklių

savininkui – valstybei ar savivaldybei); - spręsdama uždavinius išsaugoti bei atkurti gamtinę aplinką, valstybė privalo užtikrinti

teisingą teritorijos tvarkymą.Šiuos reikalavimus atitinka ir Lietuvos Respublikos konstitucijos 54 straipsnio nuostatos:

„Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“

3.2. Institucijos, disponuojančios valstybine žemeInstitucijų, vykdančių valstybinės žemės administravimo funkcijas ir turinčių teisę

parduoti bei išnuomoti žemę, pavadinimai pateikti 13–18 lentelėse.

13 lentelė. Institucija, vykdanti žemės tvarkymo ir administravimo funkcijasValstybė Institucijos pavadinimas

1 2Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Kadastrą tvarko valstybės įmonė

Registrų centras, pavaldi Susisiekimo ministerijaiLatvija Valstybinė žemės tarnyba (The State Land Service). Funkcijos:

kadastras, adresų registras, topografiniai duomenys, žemės reforma, vertinimas, žemės kadastrinių matavimų priežiūra, pastatų kadastriniai matavimai

Estija Estijos žemės tarnyba (Estonian Land Board). Veiklos sritys: žemės reforma, žemės kadastras, nekilnojamojo turto valdymas, pardavimas, nuoma ir įsigijimas, turto vertinimas ir nekilnojamojo turto sandoriai, adresų duomenys, vietovės pavadinimų registras, erdvinis planavimas, geologija, geodezija, fotogrametrija, topologiniai duomenys ir žemėlapiai, geoinformatika

Lenkija Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija (žemės ūkio ir miško paskirties žemės valdymas); Aplinkos ministerija (žemės apsauga); Ekonomikos ir investicijų plėtros ministerija (teritorijų planavimas). Kadastrą tvarko Vyriausioji geodezijos ir kartografijos tarnyba (Head Office of Geodesy and Cartography). Veiklos sritys: kadastras, žemės registracija, geodeziniai matavimai, topografiniai žemėlapiai, teminiai žemėlapiai, hidrografiniai žemėlapiai

išteklius...“ (2006-03-30).

70

1 2Vokietija MinisterijaDanija Aplinkos ir maisto ministerija; Danijos žemės ūkio agentūra; Gamtos

agentūra. Kadastrą tvarko Danijos geoduomenų agentūra (The Danish Geodata Agency). Jos pagrindinės sritys: kadastras (žemės ir kito turto registracija) ir jūrlapiai bei navigaciniai žemėlapiai. Geodezinius matavimus atlieka privatūs matininkai

Nyderlandai Ministerijos: Vidaus reikalų ir Karalystės ministerija (Rijksvast-goedbedrijf); Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija (Bureau Beheer Landbouwgronden); Vandens ir infrastruktūros ministerija (Rijkswaterstaat and ProRail), ministerijos departamentas, taip pat provincijos (apskritys) ir savivaldybės. Kadastrą tvarko Kadastro, žemės registro ir kartografavimo agentūra (Cadastre, Land Registry and Mapping Agency). Veiklos sritys: registruoja nekilnojamąjį turtą ir teises į jį (tekstiniai ir erdviniai duomenys); tvarko šalies žemėlapius ir palaiko nacionalinę koordinačių sistemą; teikia siūlymus susijusiais su nekilnojamuoju turtu ir šalies erdvinių duomenų infrastruktūros klausimais, tvarko kadastrą ir topografinius duomenis

Švedija Nacionalinė žemės tarnyba (Lantmateriet). Jai pavaldžios įstaigos – agentūra Svedservey (bendradarbiavimui su užsieniu) ir Svefa (turto vertinimui). Koordinuojančios ministerijos: Finansų; Aplinkosaugos; Teisingumo. Kadastrą tvarko Švedijos kartografijos, kadastro ir žemės registracijos tarnyba (Swedishmapping, cadastral and landregistration authority). Jos veiklos sritys: nekilnojamojo turto kadastras, kadastriniai matavimai, nekilnojamojo turto registracija, žemės ir geografinių duomenų kaupimas, saugojimas ir teikimas, turto vertinimas ir kt

Suomija Suomijos nacionalinė žemės tarnyba (National Land Survey of Finland). Veiklos sritys: atsakinga už žemės konsolidacijos projektų rengimą; atlieka įvairius kadastrinius matavimus; registruoja nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, tvarko informaciją apie hipotekas ir nuosavybės teises ir kitą su turtu susijusią informaciją; kaupia ir tvarko erdvinius duomenis ir žemėlapius

Prancūzija Valstybinis nekilnojamojo turto departamentas (Direction de l'immobilier de l'État); Valstybės administracija (prefektai), kontroliuojanti savivaldybių sprendimų teisėtumą; savivaldybės (municipalitetai)

Austrija Koordinuojančios institucijos: Ekonomikos reikalų ministerija, Federalinis matavimų ir metrologijos biuras – informacija apie kadastrą ir žemę; Teisingumo ministerija – žemės registras; Finansų ministerija – žemės mokesčiai provincijų vyriausybės, žemės konsolidacijos įstaigos – žemės konsolidacija ir sklypų pertvarkymas.

Vengrija Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija (yra 20 vyriausybės biurų ir 119 jų kontroliuojamų rajoninių skyrių, atsakingų už žemės administravimą)

Moldova Žemės ūkio ministerija (Ministry of Agriculture), Regioninis aplinkos apsaugos departamentas (Regional Development and Environment), Kadastro agentūra (Agency of Land Relation and Cadastre)

14 lentelė. Institucija, parduodanti valstybinę žemės ūkio paskirties žemęValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija ALTUM – Valstybės finansavimo ir vystymo įmonė, finansuojanti įvairią

valstybės pagalbą ir vystymo programas. Valdo Valstybės žemės ūkio paskirties žemės fondą, superka žemes.

Estija Ministerijos departamentas –EŽT

71

Lenkija KOWR Nacionalinis žemės ūkio paramos centrasVokietija Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (UAB)

(Bodenverwertungs- und -verwaltungs GmbH)Danija Aplinkos ir maisto ministerija; Danijos žemės ūkio agentūraNyderlandai Ministerijos departamentas, provincijos, savivaldybėsŠvedija MinisterijaSuomija Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (jos yra tik apie 0,3 mln. ha iš

bendro 2,2 mln. ha šios kategorijos žemės ploto) valdytojai – žemės valdymo agentūros (tvarkančios žemę įvairiuose infrastruktūros projektuose) arba Žemės bankas (žemės konsolidacijos projektuose), taip pat perkant šiems tikslams privačią žemę pagal šių institucijų strategijose ir planuose numatytus valstybės poreikius

Prancūzija Valstybės (regiono) komunos; savivaldybės, savivaldybių kooperacijos; SAFER asociacija

Austrija Žemės ūkio paskirties žemę, priklausančią savivaldybėms – savivaldybės

Vengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija, Nacionalinė turto valdymo organizacija (asociacija? „Lechner Knowledge Center“)

Moldova Valstybės įstaigos ir savivaldybės

15 lentelė. Institucija, parduodanti valstybinę miškų ūkio paskirties žemęValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija Žemės ūkio ministerijaEstija Ministerijos departamentas – EŽTLenkija Nacionalinė miškų tarnybaVokietija Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (UAB)

(Bodenverwertungs- und -verwaltungs GmbH)Danija Aplinkos ir maisto ministerija; Gamtos agentūraNyderlandai Ministerijos, provincijos, savivaldybėsŠvedija MinisterijaSuomija Valstybinių miškų žemę (apie 9,1 mln. ha) valdo ir ja disponuoja

Suomijos miškų administracijaPrancūzija Valstybės (regiono) komunos; savivaldybės, savivaldybių kooperacijos;

SAFER asociacijaAustrija Austrijos nacionaliniai miškaiVengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija, Nacionalinė turto

valdymo organizacijaMoldova Valstybės įstaigos ir savivaldybės

16 lentelė. Institucija, parduodanti kitos paskirties žemęValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija Bet kuri valstybės įstaigaEstija Ministerijos departamentas -EŽTLenkija Savivaldybės ir kitos institucijosVokietija Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (UAB))

Bodenverwertungs- und -verwaltungs GmbHDanija Aplinkos ir maisto ministerija; Danijos žemės ūkio agentūraNyderlandai Ministerijos departamentas, provincijos, savivaldybėsŠvedija n. d.Suomija Kitos paskirties žemėje esančių valstybei priklausančių pastatų

valdytojai, (daugiausia – Valstybinė ministerijų biurų agentūra), kurie turi teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo ar žemės pirkimo valstybei pagal jų poreikius, strategijas ir planus

72

Prancūzija Valstybės (regiono) komunos; savivaldybės, savivaldybių kooperacijos; SAFER asociacija

Austrija n. d.Vengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija, Nacionalinė turto


17 lentelė. Institucija, nuomojanti valstybinę žemės ūkio paskirties žemęValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija Žemės ūkio ministerija.Estija Ministerijos departamentas -EŽTLenkija KOWR Nacionalinis žemės ūkio paramos centrasVokietija Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (UAB)

(Bodenverwertungs- und -verwaltungs GmbH)Danija Aplinkos ir maisto ministerija; Danijos žemės ūkio agentūraNyderlandai Ministerijos departamentas, provincijos, savivaldybėsŠvedija n. d.Suomija Valstybinės žemės valdytojai (patikėtiniai)Prancūzija Valstybės (regiono) komunos; savivaldybės, savivaldybių kooperacijos;

SAFER asociacijaAustrija Žemės ūkio paskirties žemę, priklausančią savivaldybėms –

savivaldybėsVengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija, Nacionalinė turto


18 lentelė. Institucija, nuomojanti valstybinę kitos paskirties žemęValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija Bet kuri valstybės įstaigaEstija Ministerijos departamentas – EŽTLenkija Savivaldybės ir kitos institucijosVokietija Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (UAB)

(Bodenverwertungs- und -verwaltungs GmbH)Danija Aplinkos ir maisto ministerija; Gamtos agentūraNyderlandai Ministerijos departamentas, provincijos, savivaldybėsŠvedija n. d.Suomija Valstybei priklausančių pastatų valdytojaiPrancūzija Valstybės (regiono) komunos; savivaldybės, savivaldybių kooperacijos;

SAFER asociacijaAustrija n. d.Vengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija, Nacionalinė turto


Iš apklausos duomenų matyti, kad penkiose valstybėse (tai – Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Vengrija) pagrindines žemės administravimo funkcijas, įskaitant nekilnojamojo turto registravimą, vykdo centralizuotai veikianti speciali valstybės institucija, o 7-se valstybėse

73

šiuos klausimus pagal savo kompetenciją administruoja kelios institucijos, įskaitant savivaldybes. Tačiau disponuoti valstybine žeme daugumoje valstybių turi teisę ne tik valstybės institucijos, kaip patikėjimo teisės subjektai, bet ir tam tikrais atvejais savivaldybės, taip pat specialiai šiems tikslams įsteigtos įmonės ar organizacijos, kurioms įstatymai suteikia teisę organizuoti ir vykdyti valstybinės žemės pardavimą bei nuomą, taip pat privačios žemės perskirstymą. Iš šių įmonių pažymėtina:

BVVG įmonė Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Įstatymais įteisinti žemės santykių reguliavimo tikslai: 1) žemės ūkio struktūros formavimosi skatinimas; 2) ūkių dydžio optimizavimas, išvengiant per didelės žemės koncentracijos vienam asmeniui ir stambinant žemės sklypus; 3) užkirsti kelią žemės įsigijimui asmenims, kurie neužsiima žemės ūkio veikla.

Vadovaujantis šiais kriterijais bei įstatymų apibrėžtais reikalavimais, Žemės naudojimo ir valdymo ribotos atsakomybės bendrovė (BVVG įmonė) ir kitos žemę įsigyjančių asmenų atranką derinančios institucijos (Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros agentūra) turi įgaliojimus reguliuoti žemės rinką. Pagrindinai reikalavimai valstybinės žemės nuomininkų atrankai:

- asmuo privalo pateikti verslo planą, kuriame išdėstoma ūkio plėtros koncepcija. Atrenkant verslo planus, prioritetai suteikiami: planuojamos gamybos apimtims, investicijoms, darbo vietų išsaugojimui ar sukūrimui;

- žemė neturi būti išnuomojama asmenims, kurie patys nesirengia ūkininkauti. Nuomininkas turi turėti pastovią gyvenamąją vietą netoli ūkio, kurį ruošiasi įkurti. Žemės ūkio veikla užsiimančiame ūkyje jo savininkas paprastai turi gyventi ne toliau 10-50 km tame pačiame arba gretimame administraciniame vienete. Ši sąlyga (persikelti gyventi per 2 metus) įrašoma į sutartį ir, jos neįvykdžius, sutartis turi būti nutraukiama;

- žemės ūkio paskirties žemės nuomininkas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją šiai veiklai;

- ūkio, kuris pageidauja išsinuomoti žemę, veikla privalo turėti teigiamą poveikį bendrai žemės ūkio struktūrai toje vietovėje.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašoma galimybė nutraukti nuomos sutartį anksčiau nustatyto termino, jeigu konkrečiame žemės sklype patvirtinami svarbūs investiciniai projektai, kompensuojant nuomininkui išlaidas dėl jo negauto pelno ar nerealizuotų investicijų. Kadangi valstybinę žemę valdo BVVG bendrovė, ji turi pritarti investiciniam projektui ir atitinkamai kompensuoti nuomininkui.

Valstybinę žemę subnuomoti, tai yra – perleisti žemės naudojimo teisę kitiems asmenims draudžiama. Žemės nuomos sutarčių kontrolė vykdoma kas 3 metai. Tikrinimo metu galima tikslinti žemės nuomos mokestį, taip pat (jeigu žemė naudojama efektyviai) – nuomos terminą, jį pratęsiant dar 6 metams.

Įstatymai taip pat numato galimybę pirkti valstybinę žemę žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai lengvatinėmis sąlygomis. Lengvatinės sąlygos – tai valstybės rėmimo priemonės, kuriomis žemė parduodama ne aukciono tvarka ir pirkėjui nustatoma mažesnė žemės kaina.

74

Be asmenų, kuriems taikomas valstybės rėmimas, lengvatinėmis sąlygomis gali būti parduodama:

- iki 100 ha miško, jeigu šie plotai išsidėstę šalia ūkio žemėnaudos ir juos ekonomiškai tikslinga naudoti šiam ūkiui;

- maži (iki 10 ha ploto) žemės sklypai, arba sujungiami į vieną plotą žemės sklypai, taip pat kitais atvejais, kai toje vietoje (žemės sklype) atskira ūkį kurti nėra prasmės, o žemės sklypo prijungimas prie pirkėjo žemėvaldos yra akivaizdžiai naudingas;

- nedideli kitos paskirties žemės sklypai, kurių kaina mažesnė nei aukciono organizavimo išlaidos, įsigyjant žemę infrastruktūros objektų išdėstymui ir kt;

- mažesni kaip 30 ha miško sklypai; - žemės sklypai infrastruktūros plėtrai arba bendram naudojimui (valdymo

institucijoms).Valstybinės žemės pardavimas organizuojamas skelbiant viešai apie parduodamus

žemės sklypus (internete bei spaudoje) ir analizuojant pirkėjų paraiškas analogiška tvarka, kaip ir žemės nuomai. Prioritetas teikiamas ūkiui, kurio plėtros koncepcijoje numatoma didinti gamybos apimtis, sukurti papildomas darbo vietas, laikytis aukštesnių aplinkosauginių standartų ir t.t. Verslo plano kokybė analizuojama pagal investicijų dydį ir įtaką žemės ūkio struktūrai.

Vokietijos federaliniai įstatymai numato, kad užstatytose ir suplanuotose užstatymui teritorijose, norint padalinti privačios žemės sklypą, reikalingas vietos bendruomenės ar kitos valdžios institucijos leidimas. Leidimas suteikiamas, jeigu teritorijos pertvarkymas reikalingas užstatymo plano įgyvendinimui. Leidimas nesuteikiamas, jeigu žemės sklypo padalijimas ir su tuo susijęs žemės panaudojimas prieštarauja užstatymo planui, neįsikomponuoja į bendrą aplinką, arba jei žemės sklypo neketinama naudoti, pageidaujamas naudojimas nesuderinamas su nuoseklia urbanistine raida, taip pat jeigu akivaizdžiai siekiama žemės sklypą naudoti kitokiems nei nurodyta prašyme tikslams.

SAFER bendrovių asociacija Prancūzijos Respublikoje („Sociétés d’Aménagement Foncier et d’Etablissement Rural“). SAFER sudaro ne pelno siekiančios privačios įmonės (akcinės bendrovės), kurių priežiūrą vykdo Vyriausybė. Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija skiria pareigūnus, kurie gali atmesti visus SAFER sprendimus.

SAFER viešųjų paslaugų misijos orientuotos trimis pagrindinėmis kryptimis: - prisidėti prie dinamiško ir darnaus žemės ūkio palaikymo ir vystymo; - padėti regioninėms įstaigoms įgyvendinti kaimo plėtros politiką (remti viešąsias

įstaigas, atlikti su infrastruktūra susijusį teritorijų planavimą ir remti projektų rengėjus); - dalyvauti aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugoje (tiek kaimo vietovėse, tiek miestus

supančiose teritorijose).Be šių funkcijų SAFER turi ir papildomų užduočių: informuoti visuomenę apie

nuosavybės kaimo vietovėse pirkimą ir pardavimą; konsultuoti pirkėjus, juos informuoti bei nukreipti pas reikiamus žmones; vykdyti to regiono žemės rinkos stebėseną bei dalyvauti jos

75

reguliavime; sudaryti palankias sąlygas investuotojų investicijoms; įvertinti žemės ūkio nuosavybę; tarpininkauti pardavėjų ir pirkėjų santykiuose; pagerinti ūkių struktūras ir t.t.

SAFER gali pirkti tik žemės ūkio nuosavybę arba nuosavybę, kuri skirta naudoti žemės ūkyje. Į ją įeina žemės sklypai, ūkio dalys, ūkiai su pastatais ar be jų. Perkant žemę ją įvertina ekspertas, kaina suderinama su žemės savininku, departamento Techninis komitetas pateikia savo nuomonę, o regiono Administracijos valdyba priima sprendimą. Kuomet žemės kaina viršija 75000 eurų sumą, reikalingas dviejų Vyriausybės pareigūnų pritarimas. Ši organizacija įgaliota valstybės vardu pirkti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise kai tai reikalinga realizuojant struktūrinės politikos tikslus. Įsigytą žemę SAFER turi parduoti žemę per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį (tam tikromis ypatingomis sąlygomis šis laikotarpis gali būti 10 metų). Žemė parduodama ūkininkaujantiems asmenims siekiant pagerinti jų žemės valdų formavimą, dažniausiai – padidinti šeimos ūkių valdas. Iki pardavimo įsigyta žemė išnuomojama žemės ūkio veiklai. Taip pat SAFER gali parduoti įsigytą žemę automagistralių tiesimui, pramoninei, komercinei ir gyvenamajai statybai.

Apie pardavimo procesą paskelbiama viešai (kvietimas teikti paraiškas) ir pateikiamos paraiškos. Pasiūlymus nagrinėja Techninė komisija, sprendimus priima Administracijos valdyba, pritarus Vyriausybės pareigūnams. Sprendimai paskelbiami viešai. SAFER tikslas nėra parduoti žemę tiems, kurie siūlo didžiausią kainą, o parduoti ją, vadovaujantis įstatymo nustatytais ir SAFER programoje suformuluotais kriterijais.

Kitų valstybių institucijos, veikiančios valstybės vardu superkant žemę valstybės nuosavybėn ir ją parduodant. Tai – KOWR (Nacionalinis žemės ūkio paramos centras) Lenkijoje, Žemės fondas ALTUM (Valstybės finansavimo ir vystymo įmonė) Latvijoje ir kt.

Minėtų institucijų patirties analizė gali būti panaudota rengiant pasiūlymų dėl žemės administravimo institucinės struktūros tobulinimo variantą, jeigu valstybinės žemės valdymas patikėjimo teise (įskaitant žemės pardavimą ir nuomą aukcionuose) būtų perduotas valstybės įmonei Valstybės žemės fondas.

Tipiška žemę administruojančių institucijų struktūra, kai žemėtvarkos darbai suderinami su nekilnojamojo turto registravimu, yra Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Švedijos Nacionalinė žemės tarnyba (Lantmateriet) yra pavaldi gamtinės aplinkos apsaugos ministerijai. Be centrinių padalinių, ši organizacija turi 21 regioninį padalinį apskrityse ir kadastro biurus savivaldybėse (yra 288 municipalitetai, iš jų kadastro biurus turi 39). ŠNŽT yra centralizuota valdymo institucija, administruojanti žemės sklypų formavimą, žemės nuosavybės pertvarkymą, nekilnojamojo turto objektų registravimą, žemėtvarkos, geodezijos ir topografijos darbus. Jos veiklos pagrindinės funkcijos:

- reguliuoti ir kontroliuoti valstybės bei savivaldybių žemėtvarkininkų veiklą; - reguliuoti ir kontroliuoti žemės kadastro tvarkymą; - atsakyti už krašte atliekamus geodezijos ir kartografijos darbus, vykdyti geodezinius,

fotogrametrinius ir kartografinius tyrinėjimus; - valdyti ir kontroliuoti žemės informacinių duomenų bazių kūrimą ir tvarkymą; - yra atsakinga už valstybės sienos nustatymą ir dokumentacijos tvarkymą;

76

- konsultuoja žemės klausimais valdymo institucijas bei fizinius ir juridinius asmenis.ŠNŽT regioniniai padaliniai ir kadastro biurai registruoja nekilnojamąjį turtą bei tvarko

kadastro informaciją (informacija perduodama centrinei duomenų bazei), atlieka geodezinius matavimus, aktualizuoja geografinę informaciją, teikia žemėtvarkos paslaugas žemės savininkams, aprūpina savivaldybių administraciją informacija, reikalinga žemės išteklių naudojimo reguliavimui, teritorijų planavimui ir turto vertinimui.

3.3. Institucijos, organizuojančios teritorijų planavimo dokumentų rengimąInstitucijų, kurios turi teisę organizuoti žemės naudojimo reglamentavimui reikalingų

teritorijų planavimo dokumentų rengimą, arba juos tvirtinti, sąrašas pateiktas 19–20 lentelėse.

19 lentelė. Institucija, turinti teisę organizuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimąValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, savivaldybės, kitos institucijosLatvija Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerija (išskyrus projektus,

reikalingus žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimui, kurių rengimą organizuoja savivaldybės)

Estija Valstybės įstaigos (žemės paėmimui visuomenės poreikiams), savivaldybės (kitais atvejais)

Lenkija Vaivadijos skyrius (žemės paėmimui visuomenės poreikiams), savivaldybės (žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimui), apskrities skyrius (kitais atvejais)

Vokietija Ministerijos departamentas (žemės konsolidacijos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiai projektai); savivaldybės (žemės konsolidacijos projektai, žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas); kitos institucijos (žemės sklypų formavimas bei pertvarkymas ir kt.)

Danija Aplinkos ir maisto ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Danijos žemės ūkio agentūra (žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui, žemės konsolidacijai, žemės naudojimo paskirties keitimui); Transporto ir pastatų ministerija, Danijos kelių direktoratas (žemės paėmimui visuomenės poreikiams)

Nyderlandai Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų – ministerijos departamentas, žemės konsolidacijos projektų – savivaldybės, kitų projektų – provincijos ir savivaldybės

Švedija Dėl didelių infrastruktūros projektų ir ekspropriacijos – valstybės institucijos, kitoks planavimas – savivaldybės

Suomija Žemės konsolidacijos projektų – NŽT, kitų planavimo dokumentų – savivaldybės

Prancūzija Žemės konsolidacijai – SAFER; žemės paėmimui visuomenės poreikiams – prefektai; žemės naudojimo paskirties ar būdo pakeitimui – savivaldybės (municipalitetai); žemės sklypų formavimui ir pertvarkymui – vystytojai ar matininkai

Austrija Provincijų vyriausybės, o vietiniam planavimui – savivaldybėsVengrija Nacionalinė žemės fondo tvarkymo organizacija ir savivaldybės; o

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus – dar ir suinteresuotos valstybės institucijos

Moldova Įvairios institucijos

20 lentelė. Institucija, priimanti sprendimus dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo

77

Valstybė Institucijos pavadinimas1 2

Lietuva Savivaldybės (bendrieji, specialieji ir detalieji planai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai miestuose); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (kiti žemės valdų planai, žemės konsolidacijos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai)

Latvija Savivaldybės, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, kuriuos tvirtina bet kuri ministerija, kuriai priklauso žemė

Estija Valstybės įstaigos (žemės paėmimas visuomenės poreikiams); savivaldybės (kitais atvejais)

Lenkija Vaivadijos skyrius (žemės konsolidacijos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai); apskrities skyrius (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai); savivaldybės (bendrieji, specialieji ir detalieji planai)

Vokietija Ministerijos departamentas (bendrieji planai, specialieji planai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės konsolidacijos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai); savivaldybės (bendrieji, specialieji ir detalieji planai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės konsolidacijos projektai)

Danija Aplinkos ir maisto ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra (bendrieji planai); Aplinkos ir maisto ministerija, Danijos žemės ūkio agentūra (žemės konsolidacijos projektai); Transporto ir pastatų ministerija, Danijos kelių direktoratas (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai), savivaldybės (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai)

Nyderlandai Ministerijos (bendrieji planai), ministerijos departamentas (specialieji ir detalieji planai bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai), provincijos (kai kurie detalieji planai; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai miestuose, kai kurie žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai), savivaldybės (žemės konsolidacijos projektai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai kaimo vietovėse, kai kurie specialieji ir detalieji planai bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai)

Švedija Valstybės institucijos, kuruojančios tas sritis – specialieji planai ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai; savivaldybės – bendrieji ir detalieji planai bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

Suomija NŽT (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai kaimo vietovėje bei žemės konsolidacijos projektai); vietos valstybės ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai (bendrieji, specialieji ir detalieji planai); savivaldybės (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai miestuose

Prancūzija PrefektaiAustrija Provincijų vyriausybės – bendruosius ir specialiuosius planus, žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus; savivaldybės – detaliuosius planus ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus

1 2Vengrija Savivaldybės. išskyrus bendruosius ir specialiuosius planus, kuriuos

tvirtina valstybės institucijos. Nustatytais atvejais projektus tvirtina: Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriai; Žemės ūkio ministerija; Žemės ir geoinformatikos departamentas

Moldova Valstybės įstaigos (bendrieji planai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai kaimo vietovėje, žemės konsolidacijos projektai); savivaldybės (detalieji planai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai miestuose); kitos institucijos

78

Apibendrinus tyrimų duomenis pažymėtina, kad planavimo sąlygas rengti įvairių rūšių teritorijų planavimo dokumentus išduoda savivaldybės ir, pagal savo kompetenciją, valstybės institucijos. Bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka užsienio šalyse yra panaši, kaip ir Lietuvos Respublikoje. Tačiau žymesni skirtumai yra rengiant žemės valdų planus ir žemėtvarkos projektus. Projektų, reikalingų žemės sklypų formavimui, jų ribų pakeitimui ar kitokiam žemės valdų pertvarkymui, rengimą dažniausiai organizuoja savivaldybių administracija ir suinteresuotieji asmenys. Kai reikia detalizuoti specialiuosius planus ir paimti žemę visuomenės poreikiams ar pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį, planų rengimą organizuoja suinteresuotos valstybės institucijos ir stambesnių teritorinių vienetų administracija. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja ne tik savivaldybės, bet ir valstybės institucijos ar specializuotos šiems tikslams įmonės bei organizacijos.

Detaliau analizuojant teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką užsienio valstybėse, siūlytina nustatyti ir panaudoti Lietuvos Respublikos teisės aktų ar jų įgyvendinimo tvarkos tobulinimui priimtinus teigiamus momentus. Pavyzdžiui, žemės administravimą vykdančių institucijų teises ir pareigas:

- teikti planavimo sąlygas, numatančias žemės išteklių racionalų naudojimą, išsaugant (tausojant) vertingas žemės ūkio naudmenas su jų naudojimui reikalinga infrastruktūra (keliais bei melioracijos įrenginiais), miškus, natūralius kraštovaizdžio elementus;

- dalyvauti rengiant ir derinant planavimo dokumentų sprendinius ir siekti, kad planuojamų teritorijų tvarkymas būtų sprendžiamas kompleksiškai, suderinant skirtingų veiklos krypčių (žemės ūkio, miškų ūkio, urbanistinės plėtros, gamtosaugos) interesus ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, šių sprendinių įgyvendinimas turi būti realiai įmanomas pagal vėliau rengtinus žemėtvarkos planavimo dokumentus (žemės valdų planus ir pan.);

- organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą visoje patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje.

Valstybėse, kuriose nėra dominuojančios žemės administravimo klausimais institucijos, būtina išsiaiškinti, kas ir kaip užtikrina vieningą metodinį vadovavimą formuojant žemės sklypus, keičiant jų ribas, sprendžiant ginčus dėl žemės valdymo ir naudojimo, bei kas ir kaip kontroliuoja savivaldybių žemėtvarkos specialistų veiklą.

3.4. Institucijos, nustatančios žemės naudojimo sąlygasInstitucijų, turinčių teisę priimti sprendimus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties,

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir žemės servitutų, sąrašas pateiktas 21–23 lentelėse.

21 lentelė. Institucija, priimanti sprendimus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ar pakeitimo

Valstybė Institucijos pavadinimasLietuva Savivaldybės; Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija SavivaldybėsEstija SavivaldybėsLenkija Savivaldybės ir valstybės institucijos

79

Vokietija SavivaldybėsDanija Valstybinėje žemėje – Aplinkos ir maisto ministerija, Danijos žemės

ūkio agentūra; savivaldybių ir privačioje žemėje – savivaldybėsNyderlandai Valstybinėje žemėje – ministerijos departamentas, savivaldybių žemėje

– provincijos ir savivaldybėsŠvedija Valstybinės įstaigos (keliai, geležinkeliai, vamzdynai) ir savivaldybės

(bet kartais įsikiša apskričių administracijos ar Vyriausybė)Suomija Valstybės agentūros, atsižvelgdamos į savivaldybės bendrąjį planąPrancūzija Valstybinėje žemėje – prefektai; savivaldybių ir privačioje žemėje –

savivaldybės (municipalitetai)Austrija Nėra duomenųVengrija Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriai –

valstybinėje ir privačioje žemėje, savivaldybės – savivaldybių žemėjeMoldova Nėra duomenų

22 lentelė. Institucija, priimanti sprendimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymoValstybė Institucijos pavadinimas

1 2Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija SavivaldybėsEstija Įstatymai; Valstybės institucijosLenkija Savivaldybės ir valstybės institucijosVokietija SavivaldybėsDanija Valstybinėje žemėje – Aplinkos ir maisto ministerija, Danijos žemės

ūkio agentūra; savivaldybių ir privačioje žemėje – savivaldybėsNyderlandai Savivaldybių žemėje – provincijos, kitoje žemėje – savivaldybėsŠvedija MinisterijosSuomija Savivaldybės ir valstybinės žemės valdytojai, atsižvelgiant į

savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius1 2

Prancūzija Prefektai (visose žemėse), o atskirais atvejais, savivaldybių ir privačioje žemėje – savivaldybės (municipalitetai)

Austrija Ministerijos, priklausomai nuo naudojimo sąlygųVengrija Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriai –

valstybinėje ir privačioje žemėje, savivaldybės – savivaldybių žemėje ir privačioje žemėje

Moldova Valstybės įstaigos

23 lentelė. Institucija, priimanti sprendimus dėl viešam naudojimui reikalingų žemės servitutų nustatymo

Valstybė Institucijos pavadinimasLietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪMLatvija Servitutai nustatomi šalių susitarimo pagrinduEstija Servitutai nustatomi notariškai tvirtinamais šalių susitarimaisLenkija Savivaldybės ir valstybės institucijosVokietija Įvairūs atvejaiDanija Valstybinėje žemėje – Transporto ir kelių ministerija. kitos valst.

institucijos; savivaldybių ir privačioje žemėje - savivaldybėsNyderlandai Valstybinėje ir privačioje žemėje – ministerijos departamentas,

savivaldybių žemėje – provincijosŠvedija Valstybinės arba savivaldybių žemės tvarkymo institucijosSuomija Savivaldybės ir valstybinės žemės valdytojai, atsižvelgiant į

savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniusPrancūzija Prefektai (visose žemėse), o atskirais atvejais, savivaldybių ir privačioje

80

žemėje – savivaldybės (municipalitetai)Austrija Nėra duomenųVengrija Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriai –

valstybinėje ir privačioje žemėje, savivaldybės – savivaldybių žemėje ir privačioje žemėje

Moldova Savivaldybės

Anketinės apklausos tyrimais buvo siekiama išsiaiškinti, kokia tvarka priimami sprendimai dėl teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais nustatytų žemės naudojimo reglamentų įrašymo konkretiems žemės sklypams, ir ką naudingo galima pritaikyti tobulinant Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką. (Žemės naudojimo reglamentais sąlyginai pavadinta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, statybiniai-architektūriniai ir kitokie veiklos apribojimai). Dauguma atvejų šiuos reglamentus nustato valstybinės žemės patikėtiniai arba valdymo institucijos (valstybinėje žemėje) ir savivaldybės (savivaldybių ir privačioje žemėje), t. y. institucijos, turinčios teisę ir pareigą kontroliuoti šių įsipareigojimų laikymąsi. Nagrinėjant detaliau, tikslinga išnagrinėti pasirinktose valstybėse: kokie reglamentai įrašomi į nekilnojamojo turto kadastro (registro) duomenis ir kokiu pagrindu – ar pagal šiems tikslams parengtus detaliuosius ir žemės valdų planus, ar tik pagal kadastrinių matavimų bylas, suderinus nustatomus apribojimus ir kitas sąlygas su atitinkamomis valdymo institucijomis. Be to, aiškinantis regioninio, decentralizuoto žemės administravimo privalumus ir trūkumus, tikslinga plačiau apibūdinti, kaip vykdoma reglamentų įrašymo ir jų laikymosi kontrolė valstybėse, kuriose nėra vieningos šalies žemės fondo administravimo ar nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo sistemos.

3.5. Institucijos, organizuojančios arba vykdančios geodezijos, kartografijos ir žemės valstybinės apskaitos darbus

Institucijų, rengiančių žemės informacinės sistemos duomenis, organizuojančių geodezijos ir kartografijos darbus bei vykdančių žemės valstybinę apskaitą sąrašas pateiktas 24–25 lentelėse.

24 lentelė. Institucija, derinanti kartografinės medžiagos atnaujinimo darbus arba organizuojanti jų vykdymą

Valstybė Institucijos pavadinimasLietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM; GIS-CentrasLatvija Valstybinė žemės tarnyba; Latvijos erdvinių duomenų informacijos

agentūraEstija Estijos žemės tarnybaLenkija Vyriausioji geodezijos ir kartografijos tarnybaVokietija Ministerijos departamentas; savivaldybėsDanija Energijos ir klimato ministerija (Ministrų of Danish Ministry og Energy,

Utilities and Climate); Danijos geoduomenų agentūraNyderlandai Kadastro, žemės registro ir kartografavimo agentūra; Nyderlandų

kadastro įmonė (Kadaster Netherlands) ministerijaŠvedija Žemės tvarkymo institucijos (be valstybinės, 40-je iš 280 savivaldybių

yra žemės tvarkymo įstaigos); Švedijos kartografijos, kadastro ir žemės

81

registracijos tarnybaSuomija Prieš 10 metų – NŽT, šiuo metu – savivaldybėsPrancūzija Teritorijų departamento direkcija DDT; valstybinė geodezijos įstaiga

IGNAustrija Federalinis matavimų ir metrologijos biurasVengrija Budapešto miesto Vyriausybinė įstaigaMoldova Kitos institucijos

25 lentelė. Institucija, organizuojanti (arba vykdanti) visos teritorijos žemės fondo apskaitą, reikalingą statistinėms suvestinėms ir žemės apmokestinimui

Valstybė Institucijos pavadinimasLietuva VĮ Valstybės žemės fondasLatvija Valstybinė žemės tarnybaEstija Estijos žemės tarnybaLenkija Centrinis statistikos biurasVokietija Ministerijos departamentasDanija Nėra informacijosNyderlandai Nyderlandų kadastro įmonė (Kadaster Netherlands), ir ministerijaŠvedija Nacionalinė statistikos tarnybaSuomija NŽT, bendradarbiaudama su mokesčių administratoriumiPrancūzija Viešųjų finansų generalinis direktoratasAustrija Federalinis matavimų ir metrologijos biurasVengrija Budapešto miesto Vyriausybinė įstaigaMoldova Savivaldybės

Žemėtvarkos ir žemės matavimo bei žemės kadastro darbai yra susiję su geodezinio pagrindo parengimu ir kartografinės medžiagos atnaujinimu. Penkiose valstybėse šiuos darbus koordinuoja, taip kaip ir Lietuvoje, valstybinė įstaiga (tarnyba), kitose valstybėse – atskiros žinybos. Nyderlandų kadastro įmonės patirtis rodo, kad tuomet, kai valstybės teritorijoje yra teisiškai įregistruota visa žemė, sudaromos visos palankios sąlygos vienoje specializuotoje kadastrą ir registrą tvarkančioje įmonėje operatyviai atnaujinti kadastro duomenis ir vykdyti žemės apskaitą. Tačiau atskirų žinybų vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų koordinavimą turėtų atlikti viena valstybės institucija (Lietuvos atveju – Nacionalinė žemės tarnyba).

3.6. Institucijos, vykdančios žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir sprendžiančios ikiteisminius ginčus

Institucijų, kurios turi teisę kontroliuoti žemės naudotojus, taip pat spręsti ikiteisminius ginčus dėl žemės, sąrašas pateiktas 26–27 lentelėse.

26 lentelė. Institucija, vykdanti žemės įstatymų reikalavimų laikymosi kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę kontrolę

82

Valstybė Institucijos pavadinimas1 2

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM; Aplinkos ministerijos struktūriniai padaliniai

Latvija SavivaldybėsEstija Savivaldybės

1 2Lenkija Ministerija, savivaldybės, apskričių skyriaiVokietija Ministerijos departamentas; savivaldybėsDanija Nėra informacijosNyderlandai SavivaldybėsŠvedija Aplinkosauginiais klausimais – valstybės institucijos, planavimo

klausimais – savivaldybėsSuomija Savivaldybės (taryba ir administracija), kontroliuojantys žemės

naudojimą pagal patvirtintus planusPrancūzija Valstybinėje ir savivaldybių žemėje – prefektai, privačioje žemėje –

savivaldybės (municipalitetai)Austrija Valstybinėje žemėje – ministerijos, privačioje ir savivaldybių žemėje –

savivaldybėsVengrija Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriaiMoldova Kitos institucijos

27 lentelė. Institucija, turinti teisę spręsti ikiteisminius žemės ginčusValstybė Institucijos pavadinimas

Lietuva Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM; Seimo kontrolieriaus įstaiga; savivaldybės

Latvija Valstybinė žemės tarnyba; matininkaiEstija Nėra informacijosLenkija Apskrities skyriusVokietija Ministerijos departamentasDanija Nėra informacijosNyderlandai Nyderlandų kadastro įmonė (Kadaster Netherlands), ir ministerijaŠvedija Žemės tvarkymo institucijos – tik ginčus dėl žemės sklypų ribųSuomija NŽT ir matininkaiPrancūzija Nėra informacijos.Austrija Federalinis matavimų ir metrologijos biurasVengrija Nacionalinės žemės fondo tvarkymo organizacijos rajonų skyriaiMoldova Savivaldybės

Viena iš svarbių žemės administravimo funkcijų yra įstatymų nuostatų laikymosi kontrolė. Užsienio šalyse ją vykdo ne tik žemėtvarkos darbams specializuotos institucijos, bet ir savivaldybės bei kitos žinybos pagal savo kompetenciją. Tačiau pažymėtina, kad valdymo institucijos, specializuotos kadastro darbams, daugiausia kontroliuoja kadastro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi (žemės sklypų formavimo atitikimą metodiniams reikalavimams, sklypų ploto ir ribų nustatymo tikslumą, kadastro duomenų nustatymo pagrįstumą ir kt.). Tose valstybėse, kuriose yra centralizuotos žemės administravimo įstaigos, apimančios didesnį spektrą funkcijų, yra geresnė galimybė kontroliuoti, ar racionaliai suplanuojamas žemės naudojimo pakeitimas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kaip laikomasi reikalavimų vertingų žemės naudmenų tausojimui, žemės ūkinių savybių gerinimui ir

83

kultūrinio kraštovaizdžio formavimui. Tai, kiek ši kontrolė efektyvi arčiau kontroliuojančių institucijų (centralizuotų įstaigų padalinių ar savivaldybių administracijos) esančiose teritorijose, būtų galima spręsti iš detalesnės žemės administravimo darbų analizės pasirinktose užsienio šalyse (rekomenduojamos valstybės – Vokietija, Suomija, Austrija, Vengrija).

3.7. Žemėtvarkos ir kadastro darbų centralizuoto valdymo galimybėsŽemės administravimas apima ne tik žemės valdymo ir naudojimo pertvarkymo

suplanavimą, bet ir planų sprendinių įgyvendinimą – geodezinius (kadastrinius) matavimus, žemės sklypų, jų naudojimo teisių ir sąlygų įregistravimą valstybiniame registre. Todėl tikslinga visus šiuos žemės administravimo sistemos komponentus vykdyti esant vieningam metodiniam vadovavimui ir jų kokybę bei duomenų tikslumą kontroliuoti vienoje sistemoje. Analizuotos šalys yra labai skirtingos pagal savivaldybių skaičių bei jų plotą ir institucijas, atsakingas už žemės tvarkymą bei žemės administravimą. Detalesnei analizei rekomenduotina panaudoti Suomijos geodezijos ir žemėtvarkos valdybos (SGŽV) patirtį, kadangi ši šalis yra panašiausia su Lietuva pagal savivaldybių plotus ir žemės administravimo sistemą.

SGŽV įsteigta 1991 m., sujungus savarankiškai dirbusias įstaigas – 11 gubernijų žemės matavimo kontorų ir 39 žemės matavimo biurus ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žemės matavimo valdybą. Ši ŽMŪM pavaldi Geodezijos ir žemėtvarkos valdyba vadovavo visiems šalies žemėtvarkos ir žemės (nekilnojamojo turto) kadastro darbams. 1999 m. tarnyboje dirbo 1900 žmonių, iš jų 1650 – žemės matavimo biuruose (jų buvo 13). Šio metu tarnyba pertvarkyta į Suomijos Nacionalinę žemės tarnybą (SNŽT), jos teritorinius padalinius sudaro 37 NŽT biurai, 41 miškų administracijos biuras.

Darbuotojų, vykdančių žemės administravimo ir kitas SNŽT funkcijas, skaičius teritoriniuose padaliniuose priklauso nuo savivaldybės dydžio ir vidutiniškai sudaro: mažose savivaldybėse (iki 2000 gyventojų) – 1; vidutinėse savivaldybėse (daugiau nei 2000 gyventojų) – 2-6; mažuose miestai (10 – 20 tūkst.) – 6-12; vidutiniuose miestuose (20 – 50 tūkst.) – 8-20; stambesniuose miestuose (50 – 120 tūkst.) – 15-30; dideliuose mietuose (120 – 250 tūkst.) – 15-30; stambiuosiuose miestuose ( 120 – 250 tūkst.) – 30-70; Helsinkyje (apie 650 tūkst.) – 300.

Pagrindinės SNŽT funkcijos:1. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių užtikrinimas.2. Duomenų parengimas nekilnojamojo turto apmokestinimui.3. Paslaugos ir garantijos kreditavimui bei hipotekai.4. Žemės rinkos vystymas ir jos kontroliavimas.5. Valstybei priklausančių žemių apsauga.6. Žemės ginčų išvengimas bei sumažinimas.7. Valstybės vykdomų žemės pertvarkymų kaimo vietovėje (žemės reformos)

palaikymas.8. Teritorijų planavimo ir infrastruktūros vystymo tobulinimas.

84

9. Ekologinio ūkininkavimo ir tausojančio išteklių naudojimo palaikymas.10. Kartografinės medžiagos ir statistinių duomenų parengimas.Suomijos Nacionalinė žemės tarnyba vienintelė turi teisę vykdyti žemės paėmimą

visuomenės poreikiams, t. y. ji yra atsakinga už žemės konsolidaciją ir ekspropriaciją. Pavyzdžiui, Kelių ir geležinkelių įstatymas leidžia valstybei paimti žemę. NŽT vykdo visą veiklą – formavimą, vertinimą, organizavimą. Žemės konsolidacijos projektai gali būti kaip alternatyva ar pagalbinis instrumentas ekspropriacijai. Paminėtina, kad vykdant konsolidacijos projektus žemės ūkio paskirties žemėje, iki 1 ha ploto žemės sklypai, kurių naudojimas neatitinka gero/teisingo šios žemės naudojimo rekomendacijų, iš savininkų gali būti paimti, įjungiami į žemės konsolidacijos projektą ir perduodami aktyviai veikiantiems ūkininkams. Kiti atvejai: Aplinkosaugos ministro įsakymu vyriausybė gali duoti leidimą eksproprijuoti žemę, svarbią gamtos apsaugai, išsaugojimui, o SNŽT šiuos projektus rengia ir įgyvendina. SNŽT taip pat rengia ir vykdo projektus eksproprijuoti žemę miestų plėtrai (tokią teisę priimti sprendimus šiems tikslams turi savivaldybės), elektros ir dujų tinklų tiesimui (sprendimus priima vyriausybė) bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

SNŽT vykdomų darbų nuoseklumas – nuo žemės sklypų formavimui reikalingų žemėtvarkos operacijų iki nekilnojamojo turto vienetų ir nuosavybės ir naudojimo (nuomos) teisių bei hipotekos registravimo žemės kadastro duomenų bazėse. 2001 m. Suomijoje buvo įregistruota 4,6 mln. žemės sklypų ir 2,6 mln. kitų nekilnojamojo turto objektų. Kasmet buvo įregistruojama apie 75 tūkst. žemės sandorių ir padaroma po 120 tūkst. įrašų apie nuosavybės ar naudojimo teisių pasikeitimus.

Be žemės sklypų matavimo ir sklypų, teisių bei kadastro duomenų registravimo darbų SGŽT dalyvauja teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemoje, kur atstovauja valstybės politiką, jos strateginius tikslus, planuojant racionalų žemės išteklių naudojimą. Be valstybės bendrojo plano, šalyje rengiami regionų arba gubernijų (apskričių) žemės naudojimo vystymo planai (M 1: 50000 – 1: 200000) ir rajonų arba municipalitetų žemės naudojimo vystymo generaliniai planai. Regiono plano rengimą organizuoja to regiono savivaldybių sąjunga (maakuntakaava), o savivaldybių bendruosius planus (yleiskaava) ir detaliuosius planus (asemakaava) – savivaldybės. Parengtus teritorijų planavimo dokumentus derina valstybės institucijos – Vietos valstybės ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai (jų yra 15, turinčių biurus savivaldybėse).

Bendruosiuose planuose teritorija suskirstoma į skirtingą naudojimo paskirtį galinčias turėti prioritetines zonas: gyvenamajai statybai, pramonei, transportui, paslaugoms, rekreacijai, žemės ūkiui, miškų ūkiui. Rajono žemės naudojimo vystymo generalinius planus ir užstatymo planus rengia turintys patirtį diplomuoti (licencijuoti) architektai, dalyvaujant žemėtvarkos specialistams, tvirtina – municipalitetų vadovybė. Taigi, šių planų pagrindu savivaldybės nusprendžia, kur galima statyti pastatus. Vadovaujantis generaliniu planu, kaimo vietovėse gali būti išduodami leidimai statyboms (statinių projektavimui), o miestuose ir gyvenvietėse šiems tikslams dar reikalinga parengti užstatymo planus M 1: 1000 – 1: 2000). Tačiau visais atvejais naujų žemės sklypų formavimui ar jų ribų patikslinimui reikalingi

85

žemėtvarkos projektai, kuriuos parengia SNŽT teritoriniai padaliniai. Šiuose žemėtvarkos projektuose numatomi pagrindiniai keliai, rekreacinės ir kitos bendro naudojimo teritorijos, kiti plotai, kurie neturi būti įjungti į formuojamų žemės sklypų ribas. Leidimai statinių projektavimui ar statyboms išduodami tik tuomet, kai šiai paskirčiai skirti žemės sklypai yra paženklinti vietovėje ir teisiškai įregistruoti. Nereti atvejai, kai tokie leidimai neišduodami žemės sklypams, turintiems gamtosauginę reikšmę, t. y. jų dabartinė naudojimo paskirtis neturi būti keičiama. Miestuose specialiąsias žemės naudojimo sąlygas savivaldybės nustato vadovaujantis parengtais detaliaisiais planais (asemakaava).

Savivaldybės planavimas taikomas ir valstybinei žemei. Valstybė savo žemę valdo kaip ir privatūs asmenys. Iškilę nesutarimai dėl statybų sąlygų ir žemės naudojimo planavimo gali būti sprendžiami teismo keliu, pvz., vietinis (savivaldybėse) Valstybės ekonomikos, transporto ir aplinkosaugos skyrius teikia užklausas ir apeliacijas, – ar parengti planai atitinka įstatymus.

Galimos išvados apie Suomijos žemės administravimo sistemos pažangios patirties panaudojimą tobulinant Lietuvos Respublikos teisės aktus:

1. Rengiant bendruosius ir specialiuosius planus, numatančius teritorijos zonavimą pagal prioritetines veiklos kryptis, be kitų sričių specialistų privalo dalyvauti žemėtvarkos specialistai, turintys išsamią informaciją apie žemės išteklių būklę ir įgyvendinantys įstatymuose numatytas priemones šių išteklių racionaliam naudojimui.

2. Įgyvendinant įvairiems tikslams rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pvz., tais atvejais, kai reikia suformuoti naujus žemės sklypus arba žemės sklypų savininkams išduoti leidimus statyboms bei kitokiems žemės naudojimo pakeitimams, būtina rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, kuriais suformuojamos žemės sklypų ribos ir konkretizuojamos žemės naudojimo ir ūkinės veiklos sąlygos (Lietuvoje – tai žemės valdų planai bei žemėtvarkos projektai).

3. Žemėtvarkos planavimo dokumentų įgyvendinimas galimas tik šias procedūras užbaigiant nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės ir naudojimo teisių, sąlygų ir apribojimų bei žemės sklypus apibūdinančių kadastro duomenų teisiniu įregistravimu. Todėl, teikiant paslaugas žemės savininkams ir naudotojams, tarp žemės sklypus formuojančių ir juos teisiškai registruojančių institucijų (jeigu jos nėra vienoje struktūroje) turi būti kiek įmanoma sklandesni bei paprastesni techniniai ir organizaciniai ryšiai.

4. Nors žemėtvarkos projektavimo ir kadastrinių matavimų darbus vykdantys žemėtvarkos specialistai turėtų būti kiekvienos savivaldybės teritorijoje, tačiau organizaciniu požiūriu jie turi priklausyti vienai institucijai, užtikrinančiai centralizuotą valstybei reikalingų darbų (žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos projektai, žemės fondo apskaita, valstybės paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonių planavimas) vykdymą ir metodinį vadovavimą žemėtvarkos ir geodezijos darbams.

3.8. Informacijos apibendrinimasAnalizuotose Europos valstybėse dėl skirtingos šalių istorinės raidos bei nevienodų

ekonominių ir socialinių sąlygų susiklostė nevienoda žemės administravimo institucinė

86

struktūra. Bendra yra tai, kad kur įmanoma, žemės fondo valdymo reguliavimą siekiama kiek įmanoma sutelkti šakinėse institucijose ar specializuotose įmonėse, įsteigtose šiems tikslams (pvz. valstybinės žemės pardavimui ir nuomai).

Valstybinės žemės pardavimas ir nuoma skirtingose šalyse yra vykdoma skirtingų institucijų. Visgi, užsienio šalių patirtis rodo, kad valstybinės žemės rezervo (fondo) egzistavimas gali palengvinti miestų bei infrastruktūros plėtros planavimą, žemės konsolidacijos projektų vykdymą ir pan. Vienas iš geresnių pavyzdžių, kuris galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje, tai Vokietijos patirtis. Šioje šalyje parduoti ir nuomoti valstybinę žemę įgaliota Žemės naudojimo ir valdymo (administravimo) įmonė (BVVG). Parduoti ar nuomoti valstybinę žemę ši įmonė nusprendžia remiantis ekonominio efektyvumo kriterijais. Pagal pateiktą pirkėjų ar nuomotojų verslo planą bei remiantis rinkos analize yra priimamas sprendimas – ar efektyviau parduoti, ar nuomoti žemę. Lietuvos atveju taip pat galėtų būti sudaryta metodika, pagal kurią būtų įvertinamos valstybės pajamos iš pardavimo arba nuomos.

Žymi dalis funkcijų, susijusių su teritorijų planavimu, žemės naudojimo paskirties ar specialiųjų sąlygų nustatymu, kitose šalyse yra patikėta savivaldybėms. Nors savivaldybės skiriasi pagal dydį (žr. 28 lentelę), bet tai neturi įtakos savarankiškam sprendimų dėl savivaldybių teritorijoje esančios žemės naudojimo reguliavimui. Dažniausiai minimos savivaldybių funkcijos šiose srityse: teritorijų planavimas ir planų pagrindu žemės naudojimo (ūkinės veiklos) apribojimų nustatymas; statybos leidimų išdavimas; žemės naudojimo kontrolė.

28 lentelė. Analizuotų Europos valstybių administracinių vienetų dydis

Valstybė Plotas tūkst. ha

Gyventojų skaičius 2014 m.

Administraciniai vienetai Tenka vienai savivaldybei

tūkst. ha gyventojų tūkst.

Lietuva 6530 2939 10 apskričių, 60 savivaldybių

108,8 49,0

Latvija 6458 1994 119 savivaldybių 54,3 16,8Estija 4553 1316 15 apskričių, 79

savivaldybės57,2 16,7

Lenkija 32168 38496 16 vaivadijų, 2479 valsčiai 13,0 15,5Vokietija 35711 80781 16 federalinių žemių,

11269 municipalitetai3,2 7,2

Danija 4307 5639 5 regionai, 98 savivaldybės 43,9 57,5Nyderlandai 4153 16867 12 provincijų, 380

savivaldybių10,9 44,4

Švedija 44996 9705 20 apskričių, 290 savivaldybių

155,2 33,5

Suomija 33703 5463 19 regionų, 311 savivaldybių

108,4 17,6

Prancūzija 55170 65959 22 žemyniniai regionai, 100 departamentų, 4032 kantonai (kitais duomenimis – 13 regionų, 1266 savivaldybių kooperacijos, 35416 savivaldybės)

13,7 16,4

87

Austrija 8386 8527 9 žemės, 2100 savivaldybių, atsakingų už vietinį žemės naudojimo planavimą

4,0 4,1

Vengrija 9303 9879 19 apskričių (medžių), 119? savivaldybių

78,2 83,0

Moldova 3384 3558 37 savivaldybės 91,5 96,2

Užsienio šalių žemės fondo valdymo teisinės bazės analizė panaudota rengiant pasiūlymus dėl Lietuvos žemės administravimo sistemos optimizavimo.

Užsienio šalių žemės tvarkymo analizės išvados moksliniu aspektu. Žemės administravimo sistemoms būdingi tokie bendri bruožai, iš kurių galima spręsti apie sistemos vertinimą valstybės valdymo, ekonominiu ir gyventojų aptarnavimo požiūriu:

- Žemės administravimo integravimas / darna visuomenėje; - Informacija žemės administravimui; - Informacijos prieinamumas valstybiniams / instituciniams poreikiams; - Teisinis žemės nuosavybės apibrėžtumas / saugumas; - Individo nuosavybės teisės; - Visuomenės poreikis.Sėkmingam žemės administravimui taikomi kriterijai:1. Saugumas: nuosavybės teisės, objekto ribos, naudojimo teisės, kt.2. Aiškumas ir paprastumas: svarbiausi dokumentai, nuosavybės objekto

charakteristikos, aiškios veiksmų procedūros. 3. Efektyvumas: situacijos aktualumas, procedūrų forminimo greitis, atsakomybė. 4. Skaidrumas: sąžiningi įkainiai, mokesčiai, prievolės. 5. Viešumas: aiškus viešas statusas, jo maksimalus prieinamumas suinteresuotiems

(notarui, savininkui), nėra paslėptų „specialių sąlygų“. 6. Kaina: žemi sistemos administravimo kaštai, nepernešimas visų kaštų (pvz.,

institucinio pertvarkymo) naudotojams.7. Ilgalaikiškumas: tvarios procedūros ir teisinė bazė, adaptuotos technologijos,

visuomenės priimtos normos ir atsakomybės.Šie kriterijai numatomi panaudoti analizuojant padėtį Lietuvoje (NŽT, savivaldybėse,

teisiniame žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentavime) rengiant pasiūlymus dėl žemės administravimo institucinės struktūros pokyčių – kiek esamos ar numatomos struktūros atitinka ar turėtų geriausiai atitikti kriterijų reikalavimus. Siektina, kad planuojamame laikotarpyje Lietuvos žemės administravimo sistema funkcionuotų esant tokioms sąlygoms:

- aiškūs atsakingi administratoriai; - valstybinių institucijų priežiūra ir valstybės atsakomybė; - parama ir subsidijos (parama žemės ūkiui, teritorijų planavimas, urbanistika); - reguliavimo funkcijos (žemės konsolidacija, paėmimas visuomenės poreikiams ir kt.); - galimas funkcijų delegavimas, bet tuomet turi būti vykdoma kontrolė ir stebėsena; - monopolijų išvengimas;

88

- technologinis progresas;- viešumas, skaidrumas, efektyvumas, rinkos poreikiai, mokesčiai; - saugumas: nuosavybės teisės, sandoriai, naudojimo teisės ir apribojimai.

4. ŽEMĖS ADMINISTRAVIMO PROBLEMŲ IR LŪKESČIŲ VERTINIMAS PAGAL LIETUVOS SOCIALINIŲ GRUPIŲ VADOVŲ APKLAUSĄ

Siekiant nustatyti, kaip žemės administravimo institucijų vykdomų darbų kokybę ir tolesnių žemėtvarkos darbų poreikį vertina su žemės tvarkymu susijusios organizacijos, buvo apklausta 12 visuomeninių organizacijų vadovų. Anketas pateikė 15 specialistų iš šių visuomeninių organizacijų: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos seniūnijų asociacija, Lietuvos matininkų asociacija, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (2 anketos), Lietuvos miško savininkų asociacija, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2 anketos), Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos agronomų sąjunga, Kauno ir Pasvalio rajonų kaimiškosios seniūnijos (2 anketos), viena kaimo bendruomenė. Be to, savo pastabas pateikė KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovas.

4.1. NŽT teritorinių skyrių vykdomų darbų pagerinimo poreikis Ekspertų užpildytose apklausos anketose buvo vertinama žemės administravimo darbų

kokybė ir priimamų sprendimų operatyvumas.Nustatyta, kad daugiau kaip 50 % darbų nėra atliekama gerai ir labai gerai (vertinimas –

vidutiniškai ir blogai). Tai: - naujų žemės sklypų suformavimas užsakovo lėšomis miestuose (9 anketos arba 60

%); - naujų žemės sklypų suformavimas užsakovo lėšomis kaimo vietovėse (9 anketos arba

60 %); - kitos paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka (13 anketų arba 87

%); - žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka (9 anketos

arba 60 %); - žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ir nuoma aukciono tvarka (10

anketų arba 67 %); - miškų ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka (10 anketų

arba 67 %); - kitos paskirties valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka (10 anketų arba 67 %); - sprendimai ar suderinimai pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį (7

anketos arba 54 %);

89

- sprendimai ar sutikimai valstybinę žemę panaudoti statinių statybai ar infrastruktūrai (9 anketos arba 60 %).

Kitų žemės administravimo darbų kokybė vertinama palankiau (žr. 29 lentelę).29 lentelė. Ekspertų nuomonė dėl žemę administruojančių institucijų vykdomų darbų

įvertinimo

Eil. Nr.

Darbų apibūdinimas Darbų įvertinimas: anketų skaičius/proc.labai gera

i

gerai viduti-niškai

blogai never-tinta

Iš viso

1. Naujų žemės sklypų suformavimas užsakovo lėšomis miestuose

2/13 1/7 5/33 4/27 2/13 15/100

2. Naujų žemės sklypų suformavimas užsakovo lėšomis kaimo vietovėje

2/13 4/27 5/33 4/27 -/- 15/100

3. Kitos paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka

-/- 1/7 7/47 6/40 1/7 15/100

4. Kitos paskirties valstybinės žemės pardavimas aukciono tvarka

4/27 2/13 3/20 2/13 4/27 15/100

5. Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka

1/7 3/20 6/40 3/20 2/13 15/100

6. Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ir nuoma aukciono tvarka

1/7 1/7 7/47 3/20 3/20 15/100

7. Miškų ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka

-/- 1/7 5/33 5/33 4/27 15/100

8. Miškų ūkio paskirties valstybinės žemės pardavimas aukciono tvarka

4/27 2/13 4/27 -/- 5/33 15/100

9. Kitos paskirties valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka

-/- 4/27 5/33 5/33 1/7 15/100

10. Kitos paskirties valstybinės žemės nuoma aukciono tvarka

4/27 3/20 3/20 2/13 3/20 15/100

11. Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka

1/7 6/40 4/27 2/13 2/13 15/100

12. Leidimai laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus žemės ūkio veiklai

-/- 8/53 3/20 3/20 1/7 15/100

13. Sprendimai ar suderinimai pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį

1/7 3/20 7/47 2/13 2/13 15/100

14. Sprendimai ar sutikimai valstybinę žemę panaudoti statinių statybai ar infrastruktūrai

1/7 4/27 6/40 2/13 2/13 15/100

15. Sprendimai leisti įveisti mišką žemės ūkio naudmenose

2/13 4/27 4/27 2/13 1/7 15/100

Kai kurių ekspertų nuomone, nepatenkinamas žemės sklypų formavimo ir kitų žemės tvarkymo darbų vertinimas yra dėl žemės reformos vykdymo ypatumų, formuojant netaisyklingus žemės sklypus pagal prieš kelis dešimtmečius turėtų privačios žemės valdų ribas, taip pat dėl nekokybiškų teritorijų planavimo darbų. Ypač tai aktualu numatomose urbanizuoti teritorijose. Ten tolimesnis žemės sklypų vystymas – jų dalinimas į smulkesnius žemės sklypus buvo ir yra vykdomas neįvertinant reikiamos socialinės infrastruktūros sukūrimo, neužtikrinant vertingų gamtinių bei rekreacinių teritorijų išlaikymo (išsaugojimo) viešajam panaudojimui. Todėl institucijų veikla vertintina vidutiniškai dėl nesugebėjimo užtikrinti tinkamo žemės sklypų suformavimo ir teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams.

90

Pagrindinės problemos, kurias teks palaipsniui spręsti bendromis Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybių administracijos, teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus ir žemės valdų planus rengiančių specialistų jėgomis:

- nemažai atvejų, kai teritorijų planavimo dokumentuose numatyti nepagrįstai dideli plotai žemės ūkio paskirties žemės urbanizavimui, dažnai pagal suinteresuotų žemės savininkų pageidavimus, kurie yra išsidėstę atsitiktinėse vietose, nutolusiuose nuo esamų urbanizuotų ar užstatytų teritorijų. Dėl to žemės ūkio teritorijos tampa fragmentuotos, jų vystymas mažiau perspektyvus ir efektyvus;

- prie didžiųjų miestų susiklostė urbanistinė drieka, o šie nauji kvartalai įgyja chaotišką struktūrą. Žemės ūkio paskirties teritorijose numatoma vystyti naujas gyvenamosios paskirties teritorijas, kurios yra atitrūkusios nuo esamų urbanizuotų teritorijų, nuo infrastruktūros. Lygiai tas pat yra su pramonės ir komerciniais objektais, kuriuos numatoma vystyti atsitiktinėse vietose. Tokiu būdu yra sukeliamos transporto problemos, sujaukiama urbanistinė bei agrarinė struktūra, menkinamas kraštovaizdis;

- suformuotų žemės reformos metu žemės sklypų ribos įeina į vandens telkinius ar į pelkes, dėl to kyla problemos dėl šių plotų naudojimo ar apėjimo. Kai kurie didesni vandens telkiniai greta gyvenviečių tapo privatūs, todėl prarasta galimybė jais naudotis gyventojams, o prie kai kurių kaimo gyvenviečių išvis nepalikta viešo naudojimo rekreacinių teritorijų greta vandens telkinių;

- per mažas žemės sklypo plotas, kuriame leidžiama formuoti ūkininko sodybą; daugeliu atvejų tuo pasinaudojama tik kaip alternatyva gyvenamajam namui pasistatyti, bet ne ūkininko ūkiui kurti;

- nepakankamai išspręstas bendrajam naudojimui reikalingų kelių tinklas – dalis jų, einantys per kitų sklypų teritorijas privačioje žemėje, sudaro papildomas problemas;

- sprendimai leisti įveisti mišką žemės ūkio naudmenose vertintini blogai tais atvejais, kuomet leidžiama apželdinti racionalios ūkininkavimui formos atvirus agrarinius laukus.

Dalies ekspertų nuomone, jų netenkina įstaigų atliekamos procedūros – reikia kreiptis kelis kartus, taip pat ir nepakankamas viešumas. Be to, kritiškai respondentai vertino ir darbų vykdymo trukmę. Vertintų procedūrų vykdymo laiką siūloma sutrumpinti vidutiniškai du kartus (žr. 30 lentelę).

30 lentelė. Ekspertų nuomonė dėl žemės administravimo klausimų sprendimo trukmės (nuo prašymo padavimo iki sprendimo priėmimo)

Eil. Nr.

Darbų rūšys Trukmė mėn.

Ekspertų pageidaujama trukmė mėn.Pasiūlymų anketose skaičius viduti-

niškai< 3 3 – 5 5 – 7 kt.1. Naujų žemės sklypų suformavimas 6–9 3 5 5 2 4 – 52. Valstybinės žemės pardavimas ne

aukciono tvarka9–12 2 5 6 2 5 – 6

3. Valstybinės žemės pardavimas aukciono tvarka

9–12 2 5 4 4 4 – 5

91

4. Valstybinės žemės nuoma ne aukciono tvarka

9–12 3 5 3 3 5

5. Valstybinės žemės nuoma aukciono tvarka

9–12 3 7 2 3 4

6. Leidimai laikinai naudoti valstybinės žemės sklypus žemės ūkio veiklai

2 12 - - 3 2

7. Sprendimai ar suderinimai pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį

0,5–1 12 - - 3 0,5–1

8. Sprendimai ar sutikimai valstybinę žemę panaudoti statinių statybai ar infrastruktūrai

0,5 13 - - 2 0,5–1

9. Sprendimai leisti įveisti mišką žemės ūkio naudmenose

1 12 - - 3 0,5–1

Kadangi lentelėje faktinė procedūrų trukmė apima įvairių institucijų darbus, visais atvejais sutrumpinti procedūrų laiką būtų sudėtinga.

4.2. Žemės naudotojų interesų derinimas planuojant racionalų žemės naudojimą

Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės naudotojų interesus atstovauja įvairios žinybos ir ūkiniai subjektai. Dėl to svarbų vaidmenį turi prioritetai, kuriuos teikia planų rengimą inicijuojančios, planavimo sąlygas rengiančios, planus derinančios ir tvirtinančios institucijos. Iš respondentų išvadų matyti, kaip žemės naudotojų interesus ginančios institucijos turėtų pasiskirstyti ateityje (žr. 31 lentelę). Daugiau kaip pusė ekspertų pasisakė, kad visų paskirčių žemėje žemės naudotojų interesus gintų valstybinės žemės patikėtiniai. Daugiau kaip 70 % ekspertų teigia, kad šie patikėtiniai būtų svarbiausi atstovai derinant klausimus žemės ūkio (80 %), miškų ūkio (80 %) bei vandens ūkio (73 %) paskirčių žemėse. Tai sąlygoja sudėtingą interesų derinimą ir tarpusavio prieštaravimus tarp žemės ūkio, miškų ūkio, urbanistinės plėtros ir aplinkos apsaugos funkcijas turinčių institucijų. Dėl šios priežasties būtina išsaugoti Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, kurios užtikrintų vertingos žemės ūkio paskirties žemės apsaugą nuo nepagrįsto panaudojimo kitai veiklai.31 lentelė. Ekspertų nuomone, derinant parengtus teritorijų planavimo dokumentus turėtų atstovauti, ginant žemės naudotojų ir jos apsaugos interesus, šios institucijos

Eil. Nr.

Institucijos Pagrindinė žemės naudojimo paskirtisPasiūlymų anketose skaičius, vnt./ proc.

Žemės ūkio pask.

Miškų ūkio

Vandens ūkio

Kita paskirtis

Iš viso

1. Valstybinės žemės patikėtiniai 12/80 12/80 11/73 8/53 43/442. Savivaldybių administracija 7/47 5/33 6/40 11/73 29/303. Aplinkos apsaugos departamentai 5/33 4/27 6/40 4/27 19/204. Kitos institucijos 1/7 2/13 2/13 1/7 6/65. Iš viso 15/100 15/100 15/100 15/100 97/100

Ekspertai savivaldybių atstovavimą laiko labai svarbiu, derinant kitos paskirties žemės planavimo ir naudojimo klausimus.

92

4.3. Žemės sklypų formavimo prioritetai miestuoseAnketose nurodytas žemėtvarkos darbų rūšis miestų teritorijose dauguma ekspertų

suskirstė tokiu eiliškumu pagal jų vykdymo prioritetus:1. Žemės sklypai, formuotini prie valstybės ir savivaldybės institucijoms priklausančių

pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų.2. Individualiai statybai panaudotina laisvo fondo žemė, kurioje galima suformuoti

sklypus kompensacijai už nuosavybės teise turėtą privačią žemę.3. Žemės sklypai, formuotini laisvo fondo žemėje, galimi parduoti (turintys paklausą

pardavimui) ar išnuomoti aukcione.4. Žemės sklypai, formuotini laisvo fondo žemėje, kuriuos galima panaudoti (jei tai

numato bendrasis planas) užstatymui ir infrastruktūros įrengimui.5. Savivaldybės tvarkomi bendrojo naudojimo plotai.6. Žemės sklypai, formuotini žemės ūkio veiklai naudojamoje žemėje.7. Miesto miškai ir atskirieji želdynai.8. Kita žemė, priskirta neprivatizuotinai žemei.9. Kiti žemės plotai.

4.4. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimasEkspertų nuomonė dėl NŽT ir jos teritorinių padalinių vykdomos žemės naudojimo

valstybinės kontrolės pasiskirstė taip: darbų kokybė pakankama – 3 (20 %), vidutiniška – 10 (67 %), nepakankama – 2 (13 %). Tai sudaro prielaidas į kontrolės darbus siūlyti įjungti savivaldybių administraciją. Pavyzdžiui, savivaldybių administracijos specialistai galėtų kontroliuoti kaip laikomasi tokių reikalavimų: 1) ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) kaip įgyvendinamos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytos dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo priemonės; 3) ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai. NŽT teritorinių skyrių specialistai galėtų kontroliuoti kaip laikomasi tokių reikalavimų: 1) ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) kaip laikomasi žemės sklypui nustatytų žemės servitutų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų; 3) ar vykdant statybas ir eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikomasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytų reikalavimų, žemės darbų vykdymo aprašų ir schemų, žemės gelmių naudojimo planų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; 4) ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų; 5) ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėvaldos riboženkliai ir geodeziniai punktai; 6) ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai;

93

7) ar nėra pažeidžiami kiti Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatyti klausimai, priskirti nagrinėti Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų kompetencijai.

4.5. Valstybinės žemės tvarkymo problemosAnketose įvardintos valstybinės žemės tvarkymo problemos, kurių sprendimas priklauso

nuo darbų vykdymo tvarkos teisinio reglamentavimo, NŽT teritorinių skyrių tinkamos veiklos ir savivaldybių administracijos darbuotojų veiklos. Didžiausios problemos (tam pritarė daugiau kaip pusė respondentų, teigdami, kad sutinka arba iš dalies sutinka su pateiktais teiginiais), tai:

- žemės tvarkymo dokumentų derinimo sistema labai sudėtinga ir daug veikėjų (sutinka 60 % /iš dalies sutinka 33 % respondentų),

- labai ilgai užtrunka bendrųjų planų koregavimo procesas (60/33), - sudėtingas įsiterpusių valstybinės žemės sklypų nuomos bei pardavimo procesas

(60/33), - labai ilga žemės sklypų suformavimo potencialiems investuotojams eilė (53/33), - trūksta suformuotų žemės sklypų investuotojams (ypač užsienio) (53/27), - prie daugiabučių namų valstybine žeme naudojasi nemokamai (53/27), - savivaldybių administracija neinicijuoja renovuojamų daugiabučių namų žemės sklypų

formavimo (53/20),- nesuformuoti daugiabučių namų sklypai, nes nėra užsakovų sklypams formuoti

(47/27),- nėra aišku, kaip paskatinti daugiabučių namų savininkus formuoti sklypus, juos

prižiūrėti, mokėti mokesčius (47/33),- aukšti mažų valstybinės žemės sklypų formavimo kaštai, dėl kurių sklypas labai

pabrangsta ir aukcione jam labai maža paklausa.Detalesnis dabartinių žemės tvarkymo problemų apibūdinimas pateiktas 32 lentelėje.

32 lentelė. Ekspertų nuomonė dėl valstybinės žemės tvarkymo problemų

Eil. Nr.

Problemų įvardijimas Ekspertų nuomonė (anketų skaičius) Sutinkan-čių, kad tai proble-ma, proc.

Sutinku Iš dalies sutinku

Nesu-tinku

Nežinau

1 2 3 4 5 6 71. Valstybinės žemės pardavimas

aukcionuose labai sudėtingas3 7 3 2 20

2. Valstybinės žemės valdymo sprendimai stringa, nes yra labai kompleksiniai

5 8 - 2 33

3. Žemės tvarkymo dokumentų derinimo sistema labai sudėtinga ir daug veikėjų

9 5 - 1 60

4. Savivaldybių administracijos Urbanistikos skyrių specialistai dirba lėtai

6 7 1 1 40

5. Savivaldybių administracijos Urbanistikos skyrių funkcijos per siauros

2 6 6 1 13

94

6. Trūksta suformuotų žemės sklypų investuotojams (ypač iš užsienio)

8 4 2 1 53

7. Labai ilga žemės sklypų suformavimo potencialiems investuotojams trukmė

8 5 - 2 53

8. Labai ilgai užtrunka Bendrųjų planų koregavimo procesas

9 5 1 - 60

9. „Investuok LT“ suranda potencialius investuotojus, kurių atėjimui savivaldybės nepasiruošusios

6 5 2 2 40

10. Nesuformuoti daugiabučių namų sklypai, nes nėra „užsakovų“ sklypams formuoti

7 4 3 1 47

11. Prie daugiabučių namų valstybine žeme naudojamasi nemokamai

8 4 1 2 53

12. Nėra aišku kaip paskatinti daugiabučių namų savininkus formuoti sklypus, juos prižiūrėti, mokėti mokesčius

7 5 1 2 47

13. Savivaldybės administracija neinicijuoja daugiabučių namų žemės sklypų formavimo

8 3 1 3 53

14. Savivaldybės neformuoja žemės sklypų, nevysto infrastruktūros

4 7 3 1 27

1 2 3 4 5 6 715. Neaiški įsiterpusio žemės sklypo

sąvoka, o nustatyti jų galimi maksimalūs plotai nėra optimalūs

5 7 1 2 33

16. Sudėtingas įsiterpusių valstybinės žemės sklypų nuomos/pardavimo procesas

9 5 - - 60

17. Aukšti mažų valstybinės žemės sklypų formavimo kaštai, sklypas labai pabrangsta, aukcione jam labai maža paklausa

7 4 3 1 47

Kaip matome, ekspertai svarbiomis problemomis įvardina žemės tvarkymo dokumentų derinimo sistemos sudėtingumą, įsiterpusių valstybinės žemės sklypų perleidimo procesą, žemės sklypų poreikį ir jų suteikimo galimybes potencialiems investuotojams.

4.6. Pasiūlymai dėl likusios neįteisintos naudotis valstybinės žemės privatizavimo ir nuomos

Daugumos ekspertų nuomone, visų paskirčių valstybinę žemę reikėtų įteisinti naudotis (pagal nuomos ar panaudos sutartis) arba priimti efektyviausią ekonominiu požiūriu sprendimą (žr. 33 lentelę), kuris galėtų reikšti ir valstybinės žemės pardavimą bei ilgalaikę nuomą, prieš tai padidinus jų rinkos vertę (po atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų parengimo, arba atlikus žemės gerinimo ir infrastruktūros tvarkymo darbus). Kai kurie respondentai siūlo likusią laisvą valstybinę žemę panaudoti:

- sukeitimui su privačia žeme vykdant žemės konsolidacijos projektus, kada žemės sklypų sukeitimas leistų pagerinti žemės naudojimo sąlygas;

- kompensacijai lygiaverčiais žemės sklypais už privačią žemę, paimamą visuomenės poreikiams inžinerinės infrastruktūros vystymui, viešojo naudojimo rekreacinių teritorijų

95

formavimui bei kitais atvejais, pvz., išperkant aplinkosauginiu, paveldosauginiu ar kraštovaizdiniu požiūriu vertingas teritorijas;

- kompensacijai žemės sklypais, kada valstybei ar savivaldybei reikalinga vystyti urbanizuotas teritorijas, sukeičiant žemę su tų savininkų žeme, kuri yra šalia esamų gyvenviečių ir miestelių, jeigu žemės savininkas yra nesuinteresuotas jos urbanizavimu (ir pageidauja gauti tos pačios paskirties žemės lygiavertį plotą).

33 lentelė. Ekspertų pasiūlymai dėl likusios neįteisintos naudoti valstybinės žemės tvarkymo, suformavus žemės sklypus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre

Pasiūlymai (be išskirtine valstybės nuosavybės teise valdomos žemės)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtisPasiūlymų anketose skaičius: vnt./ proc.

Žemės ūkio pask.

Miškų ūkio pask.

Vandens ūkio pask.

Kitos paskirt

ys

Iš viso

Parduoti visą likusią valstybinę žemę -/- 2/13 -/- 2/13 4/5Parduoti dalį likusios valstybinės žemės

4/27 2/13 -/- 2/13 8/11

Tik nuomoti ir suteikti panaudai 7/47 7/47 8/53 7/47 29/39Priimti efektyviausią ekonominiu požiūriu sprendimą

7/47 5/33 8/53 9/60 29/39

Kiti variantai -/- 1/7 2/13 1/7 4/5Iš viso 15/100 15/100 15/100 15/100 74/10

0

Kaip matome, dauguma ekspertų pasisako už tai, kad valstybinė žemė būtų nuomojama ar suteikiama panaudai arba būtų priimamas efektyviausias ekonominiu požiūriu sprendimas.

4.7. Pasiūlymai dėl savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų rengimo poreikio ir turinio

Šiuo klausimu pasisakė 14 ekspertų. Dauguma ekspertų pritaria, kad žemėtvarkos schemų rengimas yra reikalingas visose kaimiškųjų savivaldybių teritorijose kaip svarbi priemonė racionalaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo detalesniam planavimui. Šių schemų poreikio apibūdinimas pateiktas 34 lentelėje.

34 lentelė. Žemės įstatyme numatytų žemėtvarkos schemų rengimo poreikis

Klausimai: agrarinių teritorijų tvarkymui reikalingų žemėtvarkos schemų rengimo (valstybės ar savivaldybių lėšomis) organizavimas, kuriose būtų:

Poreikio stiprumas (atsakymų skaičius)labai

stiprusstiprus vidutiniška

i stiprussilpnas

1. Atliktas teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, numatant: žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas; nepalankias ūkininkauti teritorijas; teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku

4 2 8 -

96

2. Atliktas gamtinio karkaso lokalizavimas ir suplanuoti ūkinės veiklos apribojimas, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu

3 4 7-

3. Numatytas melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis

5 5 2 2

4. Suplanuotas vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas

4 5 3 2

5. Suplanuotos ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos

2 6 6 -

Iš viso, vnt./proc. 18/26 22/31 26/37 4/6Daugiau kaip pusė (57 %) ekspertų pasisakė, kad žemėtvarkos schemų rengimo poreikis

yra labai stiprus bei stiprus. Didesnė reikšmė skiriama šiose schemose numatomam melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikiui bei vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymui ir papildymui.

4.8. Apklausos duomenų apibendrinimasIš visuomeninių organizacijų atstovų pateiktų anketų galima padaryti tokias išvadas:1. Aktualūs žemės tvarkymo darbai – žemės sklypų formavimas, žemės pardavimas ir

nuoma atliekami nepakankamai kokybiškai, o žemės įsigijimo ar išsinuomojimo procedūros yra apie du kartus ilgesnės nei pageidaujama sparta. Todėl esamą situaciją būtina tobulinti įvairiomis priemonėmis: supaprastinti darbų procedūras, patikslinti norminius teisės aktus, patikslinti funkcijų pasiskirstymą tarp institucijų, pagerinti darbų organizaciją valstybinėse institucijose ir savivaldybių administracijoje.

2. Svarstant ir derinant rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, kurie yra svarbi priemonė vykdyti esamo žemės naudojimo pakeitimus, didelę reikšmę turi žinybiškumas, t. y. siekimas atstovauti urbanistinės plėtros interesus, žemės ūkio veiklos intensyvinimo, miškų ūkio plėtros, su natūralių gamtinių kraštovaizdžių išsaugojimu susijusių veiklos apribojimų nustatymą. Sklandžiam šių interesų suderinimui tinkamiausias variantas būtų, kad didžiosios dalies valstybinės žemės patikėtiniu išliktų Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos.

3. Miestų teritorijose reikalinga suformuoti sklypais ir įteisinti naudojimuisi (ar perduoti įstatymų nustatytais atvejais žemę valdyti patikėjimo teise savivaldybėms) visą likusią valstybinę žemę. Formuojant žemės sklypus, prioritetas teiktinas žemei, kurią galima pasiūlyti potencialiems investuotojams. Šiuo metu suformuotų valstybinės žemės sklypų pasiūlos investuotojams trūkumas yra viena iš problemų, rodančių neefektyvų valstybinės žemės naudojimą.

4. NŽT ir jos teritorinių skyrių vykdoma žemės naudojimo valstybinė kontrolė respondentų vertinama vidutiniškai. Reikia ieškoti būdų, kaip pagerinti šiuos darbus.

5. Dauguma ekspertų likusią valstybinę žemę siūlo išnuomoti, suteikti panaudai arba priimti efektyviausią ekonominiu požiūriu sprendimą. Tai reikštų, kad valstybinės žemės pardavimai galėtų būti tik sudarius sąlygas valstybei padidinti žemės rinkos vertę (reikiamas teritorijų suplanavimas ir infrastruktūros įrengimas). Tai apsprendžia ir kaimiškųjų teritorijų žemėtvarkos schemų rengimo poreikį, kadangi jose būtų detalizuojami bendrųjų planų sprendiniai. Minėtų darbų poreikis leistų tinkamai užbaigti žemės reformos darbus, –

97

vadovaujantis žemėtvarkos schemomis būtų parengti baigiamieji žemės reformos žemėtvarkos projektai ir kaimiškose teritorijose (miestuose tam tikslui yra parengti bendrieji planai) nustatoma likusių naujai formuojamų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

5. VALSTYBINĖS ŽEMĖS EFEKTYVIAUSIO VALDYMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ

5.1. Žemės naudojimo pagrindinės paskirties nustatymas ir jos pakeitimo efektyvumas

98

Valstybės turto valdymą, vadovaujantis efektyvumo, racionalumo, visuomeninės naudos principais, apibrėžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas3, turto geresnio valdymo siekis yra ir Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“4 iškeltos sumanaus valdymo vizijos dalis5. Žemės administravimo subjektai ir sąlygos reglamentuoti Žemės įstatyme4.

Tyrimams buvo pasirinktos dvi žemių kategorijos, kurių efektyvus naudojimas gali duoti didžiausią naudą valstybei. Tai – žemės ūkio paskirties žemė ir kitos paskirties žemė. Kaip nurodyta 1.2 skyriuje, pagal apytikslius skaičiavimus valstybė valdo apie 440 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau iš to ploto apie 272 tūkst. ha yra nesuformuota sklypais ir teisiškai neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamais skaičiavimais nustatyta, kad valstybė valdo apie 250 tūkst. ha kitos paskirties žemės, iš kurios teisiškai įregistruota 136 tūkst. ha, nesuformuota sklypais ir teisiškai neįregistruota apie 114 tūkst. ha. Esant tokiai padėčiai, žymi dalis valstybinės žemės naudojama neefektyviai: žemės ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos nepanaudojamos gamybai reikalingos žemės ūkio produkcijos (apleidžiamos arba dirvonuoja), o nesant raštiško žemės naudojimo įteisinimo konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybė negauna jai priklausančio žemės nuomos mokesčio (išimtį sudaro apie 60 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai, NŽT teritorinių skyrių vedėjų įsakymais leisti laikinai naudotis ūkiniams subjektams žemės ūkio veiklai). Skaičiuojant vien nepanaudotai žemės ūkio paskirties žemei (apie 200 tūkst. ha) nustatyta, kad visą ją naudojant pagal paskirtį per metus būtų gaunama apie 95 mln. eurų vertės augalininkystės produkcijos, o valstybinės žemės nuomos mokestis sudarytų 2–4 mln. eurų (priimta vidutinė 1 ha žemės rinkos vertė 3 tūkst. eurų, koeficientas žemės mokestinei vertei nustatyti – 0,35, žemės mokesčio tarifas – 1-2 %).

Analizės metu tirtos galimybės pasiekti tokią valstybinės žemės administravimo tvarką, kai visa valstybinė žemė būtų suformuota sklypais, jiems nustatant pagal žemės savybes ir sklypuose planuojamą veiklą tinkamiausią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Visi žemės sklypai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir įteisinti naudotis, o įstatymų nustatytais atvejais – parduodami ar kitaip įteisinami privačion nuosavybėn. Tyrimų metu išnagrinėta:

1) likusios valstybinės žemės suformavimo sklypais galimybės, nustatant jiems pagrindinę žemės naudojimo paskirtį;

2) suformuotų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties galimo pakeitimo tikslingumas.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimas. Žemės reformos laikotarpiu dauguma žemės sklypų buvo formuojami (projektuojami žemės reformos žemėtvarkos

3 LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, 1998-05-12, Nr. VIII-729, 9 str.4 Patvirtinta LR Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015.5 Sumanaus valdymo vizija – pasiekti, kad valstybės tarnyba būtų lanksti, profesionali, atsakinga ir orientuotųsi į veiklos rezultatus, viešojo valdymo srityje būtų plačiai įgyvendinta vertės už pinigus iniciatyva, siekiama geresnio turto valdymo.4 LR žemės įstatymas, 1994-04-26, Nr. I-446.

99

projektuose) tik sprendžiant žemės grąžinimą (natūra arba lygiaverčiu plotu), taip pat žemės pardavimą ir nuomą dažniausiai pačių pretendentų naudojamoje žemėje. Tokia tvarka keistina įvertinant tai, kad likę nesuformuoti žemės sklypai yra arba nenaudojami (dėl nepatogaus privažiavimo, pablogėjusių ūkinių savybių, mažo dydžio, netinkamo išsidėstymo mechanizuotam dirbimui ir kt.), arba jų naudojimo paskirtį reikalinga nustatyti įvertinant savivaldybių teritorijų bendruosius planus bei kitus juos detalizuojančius teritorijų planavimo dokumentus. Dalis tokių plotų bus galimi naudoti tik atlikus melioracijos sistemų rekonstrukciją ar remontą. Tačiau yra sklypų, kuriuose dėl prastesnių dirvožemių atlikti melioracijos darbus nėra tikslinga, juos reikėtų priskirti miškų ūkio paskirties žemei, o kai kuriose vietovėse – kitos paskirties žemei. Be to, kai žemės ūkio paskirties teritorijose formuojami miškų ar kitos paskirties žemės sklypai, taip pat, kai vadovaujantis LR Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytais miškui ir miško žemei keliamais reikalavimais, ir 2015 m. lapkričio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, žemės ūkio naudmenos yra paverčiamos mišku, būtina įvertinti dirvožemio derlingojo sluoksnio bei melioracijos įrenginių praradimo nuostolius.

Dar viena problema, spręstina valstybinės žemės efektyvumo padidinimui: Projektuose būtina įvertinti jau susiformavusių ūkių poreikius žemės valdų išsidėstymo pagerinimui, valstybei priklausančių melioracijos įrenginių planuojamą pagerinimą, privažiavimo kelių prie sodybų ir kelių pagerinimą. To nėra atliekama šiuo metu, kai žemės kadastro vietovėje sprendžiami tik lokaliniai nedidelio skaičiaus žemės sklypų formavimo klausimai. Todėl, siekiant suderinti žemės sklypų formavimo darbus su tolesnio valstybinės žemės tvarkymo perspektyvomis, tikslinga (priėmus atitinkamų teisės aktų pakeitimus):

- parengti visoms kadastro vietovėms minėtus Projektus, kuriuose būtų suformuoti visų paskirčių žemės sklypai visoje likusioje Nekilnojamojo turto registre neįregistruotoje žemėje;

- siekti gauti maksimalią naudą iš visų paskirčių žemės sklypų juos racionaliai naudojant (nuomoti, parduoti, suteikti panaudai, nustatyti servitutus ir pan.)

- projektavimo sprendinių kompleksiškumui užtikrinti Projektai turi būti rengiami prieš tai parengus savivaldybių teritorijų dalių teritorijų planavimo dokumentus, t.y. bendruosius ar detaliuosius planus, o kaimo vietovėje – žemėtvarkos schemas, kurios naudotinos žemės ūkio infrastruktūros (melioracijos įrenginių ir vietinės reikšmės kelių tinklo) perspektyvų įvertinimui, našių žemės ūkio naudmenų plotų išsaugojimui, ūkių žemės valdų formavimui, visų valstybinės reikšmės žemės sklypų ribų projektavimui ir žemės naudojimo pagrindinės paskirties nustatymui.

Kitos paskirties žemės sklypų formavimas. Kitos paskirties žemės sklypų formavimo problemos išlieka stambiuosiuose miestuose, kuriuose yra didžiausi teisiškai neįregistruotos valstybinės žemės, daugiausia priskiriamos kitai pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai, plotai. Nors miestai ir dalis miestelių turi parengtus bendruosius planus, tačiau net ir jais vadovaujantis valstybinės žemės sklypų formavimo procedūra yra sudėtinga. Esamiems ūkinės-komercinės paskirties pastatams, esantiems valstybinėje žemėje, eksploatuoti reikalingi žemės plotai dažniausiai yra suformuoti. Šiuo metu savivaldybės turi visas galimybes formuoti valstybinės

100

žemės sklypus, tačiau nenoriai rodo iniciatyvą atlikti šiuos darbus. Tik po sklypų suformavimo žemės sklypas įregistruojamas valstybinės žemės patikėtinio vardu. Savivaldybės prašymu, įstatymų nustatytais atvejais patikėjimo teisė gali būti perduota (perregistruojant sklypą) savivaldybei (iki 2018 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu, šiuo metu – NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu).

Tyrimai leidžia konstatuoti, kad nauji žemės sklypai miestuose, valstybinėje žemėje, projektuojami ir teisiškai įregistruojami dažniausiai, kai to reikia esamam ar būsimam to sklypo valdytojui (nuosavybės, nuomos ar panaudos teise). Nesant suinteresuoto asmens, žemės sklypai neformuojami, tuo labiau, kad dauguma tokios žemės plotų nėra apmokestinami. Tai – miestuose esantys miškai ir vandens telkiniai, taip pat kitos paskirties žemė, kurios naudojimo būdas pagal Žemės įstatymo 27 straipsnį yra: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; rekreacinės teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos.

Savivaldybės gana vangiai ir daugiausia tik miestuose formuoja naujus valstybinės žemės sklypus tik kompensacijai už valstybės išperkamą žemę, žemės sklypus prie statinių – šių statinių savininkams pardavimui ar nuomai, taip pat – kai tokie sklypai reikalingi parduoti ar išnuomoti aukciono tvarka gyvenamajai statybai ir įvairiai ūkinei veiklai. Tačiau šių sklypų skaičius nėra didelis. NŽT veiklos ataskaitoje nurodyta, kad per 2017 metus Lietuvoje buvo paskelbti tik 265 nauji aukcionai (įskaitant ir kitų paskirčių žemės sklypų pardavimą ir nuomą), o 767 aukcionai buvo pakartotinai paskelbti. Be to, valstybinės žemės perdavimo valdyti savivaldybėms procesas yra vangus, kadangi savivaldybės nepakankamai naudojasi arba neturi poreikio naudotis įstatymine galimybe inicijuoti šiuos procesus. Šiuo metu savivaldybės patikėjimo teise valdo tik 945 ha valstybinės žemės.

Darytina išvada, kad daugelyje miestų yra nesuformuota sklypais ne tik bendrojo naudojimo teritorijos (naudojamos viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams), bet ir nauji sklypai, galimi parduoti ar išnuomoti investuotojams – gyvenamiesiems namams statyti bei ūkinei komercinei veiklai.

Tokia situacija leidžia valstybinę žemę suformuoti sklypais ir teisiškai įregistruoti tik fragmentiškai. Siekiant šį procesą paspartinti, būtina atlikti visų likusių teisiškai neįregistruotų teritorijų miestuose suplanavimą sklypais, šių sklypų kadastrinių matavimų darbus ir sklypų teisinį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre laikyti žemės reformos baigiamųjų darbų sudėtine dalimi ir šiuos darbus finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.

Pasiūlymai galimoms darbų vykdymo alternatyvoms formuojant žemės sklypus likusiose teisiškai neįregistruotose žemėse miestų teritorijose pateikti 35 lentelėje.

35 lentelė. Darbų organizavimui reikalingų teisės aktų rengimo alternatyvos ir prioritetai suformuojant visą valstybinę žemę sklypais miestų teritorijose

101

Darbų organizavimui reikalingų teisės aktų rengimo alternatyvos

Prioritetai suformuojant visą valstybinę žemę sklypais (eiliškumas pagal su žemės administravimu susijusių institucijų vadovų ir specialistų apklausą)

I. NŽT inicijuoja ir aktyviai organizuoja valstybinės žemės sklypų formavimą, taip pat sudaryti sąlygas (išskirti lėšas) NŽT išpirkti (atlyginti) statinių likučius ar kitą turtą, esantį valstybinėje žemėje, kuris trukdo racionaliai naudoti valstybinę žemę (formuoti valstybinės žemės sklypus ir jais disponuoti)

- žemės sklypai, formuotini prie valstybės ir savivaldybės institucijoms priklausančių pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų; - individualiai statybai panaudotina laisvo fondo žemė, kurioje galima suformuoti sklypus kompensacijai už nuosavybės teise turėtą privačią žemę; - žemės sklypai, formuotini laisvo fondo žemėje, galimi parduoti (turintys paklausą pardavimui) ar išnuomoti aukcione; - žemės sklypai, formuotini laisvo fondo žemėje, kuriuos galima panaudoti (jei tai numato bendrasis planas) užstatytų teritorijų plėtrai ir infrastruktūros įrengimui; - savivaldybės tvarkomi bendrojo naudojimo plotai;- žemės sklypai, formuotini žemės ūkio veiklai naudojamoje žemėje; - miesto miškai ir atskirieji želdynai;- kita žemė, priskirta neprivatizuotinai žemei;- žemės sklypai, formuotini prie kitos, nei nurodyta anksčiau, paskirties statinių;- kiti žemės plotai.

II. Miestų teritorijoms rengiami Projektai ar kiti žemės valdų planai, kurių rengėjai žemės sklypų formavimui panaudoja galiojančius bendruosius ir detaliuosius planus, taip pat savivaldybių administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrių išduotas planavimo sąlygas. Bendrą darbų organizaciją vykdo NŽT.III. Miestų teritorijose žemės sklypams suformuoti reikalingus planavimo dokumentus rengia, kaip ir šiuo metu, įmonės, turinčios teisę vykdyti teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbus. Bendrą darbų organizaciją vykdo savivaldybės administracija.

Žemės naudojimo pagrindinės paskirties keitimas. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas ir keitimas yra viena žemės administravimo funkcijų, leidžianti valstybei ir visuomenei kryptingai reguliuoti žemės naudojimą. Todėl sprendimai pakeisti žemės naudojimo paskirtį priimami vadovaujantis su visuomene (viešai) apsvarstytais teritorijų planavimo dokumentais. Juos rengiant būtina atsižvelgti į žemės gamtinių ir ūkinių savybių specifiką bei istoriškai susiklėsčiusį žemės tvarkymą. Pavyzdžiui, žemės fondo kategorijos, kuriose esančios pagrindinės žemės naudmenos (ariamoji žemė, pievos ir ganyklos, sodai, miškai) naudojamos bioprodukcinio ūkio veiklai, pasižymi tuo, kad jos turi šiai veiklai reikalingą derlingąjį dirvožemį. Per šimtmečius tvarkant teritoriją, šių žemės naudmenų ir jų dirvožemių ūkinės savybės buvo gerinamos sureguliuojant drėgmės ir oro režimą dirvožemyje, apvalant laukus nuo krūmų ir akmenų, pagerinant dirvožemių humusingumą ir agrochemines charakteristikas. Prie dirbamos žemės laukų, ūkinių pastatų ir gyvenamųjų sodybų, miškų masyvų buvo tiesiami privažiavimo keliai, kuriama kita žemės ūkiui ir miškų ūkiui plėtoti reikalinga techninė infrastruktūra, formuojami tvenkiniai, laukų apsauginiai želdiniai ir kiti kultūrinio kaimiškojo kraštovaizdžio elementai. Todėl, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir priimant sprendimus dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo būtina įvertinti:

- Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio reikalavimus ir šio straipsnio pagrindu parengtas LR Konstitucinio teismo nutarimų nuostatas, kad miškai ir žemė (konkrečiau – žemės ūkio naudmenų dirvožemis) yra valstybės saugomas, nacionalinis gamtos išteklius. Šios

102

nuostatos leidžia įstatymais nustatyti apribojimus minėtų nacionalinių išteklių sumažinimui tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje;

- LR Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis (pvz., užstatyta teritorija, vandens telkiniu, ariamąja žeme) galima tik tuo pavertimu suinteresuotajam asmeniui atkūrus mišką kitoje vietoje (pvz., žemės ūkio paskirties žemėje, kadangi tą leidžia Žemės įstatymas) arba pinigais kompensavus (valstybei, miškų ūkio plėtros poreikiams) prarandamo ištekliaus (įskaitant dabartinę miško vertę, negautą šios vertės padidėjimą ir miško apsaugos režimo svarbą) vertę;

- tai, kad derlingasis dirvožemis praktiškai yra neatkuriamas gamtos išteklius (lyginant su mišku, kuris yra atkuriamas bei savaime atsikuriantis gamtos išteklius);

- LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra „sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti“ (8 punktas), taip pat 8 straipsnio nuostatos dėl viešojo (visuomenės) intereso, kurį reikia derinti rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Viena iš pagrindinių nuostatų yra racionalus gamtos išteklių naudojimas. Tai „kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas (2 punktas);

- derlingojo dirvožemio rinkos vertės ir žemės ūkio paskirties žemės rinkos vertės skaičiavimo ypatumus. Kai žemės ūkio paskirties žemė paverčiama kitos paskirties žeme, jos rinkos vertė padidėja 30–100 ir daugiau kartų. Tačiau žemės ūkio paskirties žemė parduodama (vidutiniškai po 3 tūkst. eurų/ha) kitam ūkininkaujančiam tai pačiai paskirčiai tik kaip valdymo teisės perleidimas, pagal Žemės įstatymą jis privalo žemę toliau naudoti žemės ūkio veiklai. Tuo tarpu kitos paskirties žemės sklypo savininkas įgyja teisę panaudoti žemę užstatymui, nuimant derlingąjį dirvožemį ar kitaip buvusios dirbamos žemės nenaudojant žemės ūkio augalams. Todėl į prarandamos žemės ūkio paskirties žemės nuostolius reikėtų įskaičiuoti ir derlingojo dirvožemio vertę. Ši vertė, skaičiuojant atkuriamosios vertės metodu, turėtų būti didesnė už rinkoje pardavinėjamo humusingojo dirvožemio vertę. Skaičiuojant, kad 1 ha yra 2500 m3 derlingojo dirvožemio, jo rinkos vertė (pagal skelbimus su atvežimu 4 m3 kainuoja 75 eurus) siektų iki 50000 eurų, arba 20 eurų/m3. Tuo tarpu pardavinėjamo dirbtinio dirvožemio (biohumuso) rinkos kaina yra apie 80 eurų/m3. Šie žemės vertingumo skaičiavimai leistų sulyginti žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės potencialą, planuojant parinkti užstatymui kuo mažesnio našumo buvusios dirbamos žemės plotus.

Minėtų nuostatų taikymas galimas tik patikslinus Žemės įstatymą, kuris numatytų, jog paskirtis pakeičiama tik suinteresuotam žemės naudojimo paskirties pakeitimu asmeniui kompensavus (valstybei, lėšas panaudojant žemės savybių ir žemės ūkio infrastruktūros gerinimo tikslams) nuostolius dėl derlingojo dirvožemio nuėmimo ir našių žemės ūkio naudmenų ploto sumažinimo. Todėl bus reikalinga nustatyti žemės ūkio paskirties žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už žemės ūkio naudmenų pavertimą kitomis naudmenomis tvarką, analogišką kaip yra taikoma miško žemės pavertimo kitomis

103

naudmenomis tvarkai. Tai leistų teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančiai ir sprendimą dėl žemės naudojimo pagrindinės paskirties pakeitimo priimančiai institucijai principingiau nagrinėti teritorijų planavimo dokumentų projektinius pasiūlymus ir spręsti dėl žemės ūkio interesų derinimo su urbanistine plėtra ar miškų plotų padidinimu suinteresuotų asmenų pasiūlymais.

Papildomai pridedami galimi pasiūlymai Dirvožemio įstatymo projekto tobulinimui:Dirvožemis yra šalies nacionalinis turtas, tai toks pat gamtos išteklius, kaip vanduo,

miškai ar žemės gelmės. Didžiausią svarbą turi derlingasis dirvožemis, reikalingas žemės ūkio ir miškų ūkio produkcijai išauginti, – jo kiekis ribotas, o jo ūkinių savybių pagerinimas reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų. Apie valstybės ir visuomenės konstitucinę priedermę saugoti dirvožemį bei žemės naudmenas su derlinguoju dirvožemiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu (Valstybės žinios, 2005, Nr. 63–2235) paaiškinta, jog:

„3. Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“

4. Natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę turinčias nacionalines vertybes. Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. <...>.

5. <...>. Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai. Įstatymų leidėjas turi uždrausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus. Minėti draudimai bei teisinė atsakomybė už šių draudimų nepaisymą turi būti nustatyti tik įstatymu, o šių draudimų įgyvendinimo tvarka gali būti reglamentuojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. <...>.

18. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad vieni iš nuosavybės (taip pat ir privačios) objektų yra žemė, miškai, vandens telkiniai. Jų tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas.

104

Ypač pabrėžtina tai, kad žemė, miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes žemės, miškų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Nuosavybė įpareigoja. Šis konstitucinis imperatyvas, susietas su minėta itin svarbia žemės, miškų, vandens telkinių, kaip natūralios gamtinės aplinkos objektų, funkcija ir jų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdžiu, reiškia, kad pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris įtvirtintų ir savininkų priedermę prisidėti prie Konstitucijoje įtvirtinto viešojo intereso – natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo, atkūrimo ir gausinimo – užtikrinimo tokiu būdu, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemė, miškai, vandens telkiniai būtų naudojami tik tinkamai, racionaliai, kad nebūtų daroma žala jiems kaip žmogaus ir visuomenės egzistavimo terpei, vienai iš būtinų žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlygų. Tai inter alia suponuoja, kad įstatymais gali būti nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžiantys žemės sklypų, miškų, vandens telkinių valdymą, naudojimą ir disponavimą šiais objektais bei atitinkami apribojimai ir sąlygos šių objektų savininkams. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas dar 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, jog specifinė žemės paskirtis ir padėtis, palyginti su kitais nekilnojamojo turto objektais, lemia ir specialų teisinį žemės santykių reguliavimą; Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. ir 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose konstatuota, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei; <...>.{citatos pabaiga).

Be to, pažymėtina, jog Europos Komisijos dokumentuose [COM (2006)231 „Europos Sąjungos dirvožemio apsaugos tematinė strategija“ ir COM (2006)232 „Dirvožemio apsaugos taikymo struktūra keičiant direktyvą 2004/35/EC“6, kitose direktyvose] išdėstytos šios nuostatos, kurios turėtų būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus:

1. Dirvožemis iš esmės yra neatsinaujinantis išteklius ir labai dinamiška sistema, atliekanti daug funkcijų ir tarnaujanti gyvybiškai svarbioms įvairioms žmogaus veiklos rūšims ir ekosistemų išlikimui būtinoms reikmėms. Turima informacija rodo, kad per pastaruosius dešimtmečius ženkliai paspartėjo dirvožemio degradavimo procesai. Šie procesai plėtosis toliau, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

2. Sprendime Nr. 1600/2002/EC, nustatančiame Šeštąją Bendrijos aplinkosauginės veiklos programą, yra įvardytas ir tikslas – apsaugoti gamtinius išteklius ir skatinti tausojantį dirvožemio naudojimą. Toje programoje Bendrija įsipareigojo priimti teminę strategiją, skirtą dirvožemio apsaugai – dirvožemio degradavimui sustabdyti ir dirvožemio funkcijoms atkurti.<...>.

Dėl šių priežasčių būtinas dirvožemio apsaugai skirtas specialus įstatymas, kurio rengimo tikslų negalima išspręsti vien tik papildant Žemės įstatymą.

6 http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/Documents.html

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/Documents.html

105

Spręstinos problemos: derlingasis dirvožemis yra priskiriamas neatkuriamiems arba lėtai atkuriamiems gamtos ištekliams. Dėl liberalių teisės aktų, reglamentuojančių žemės panaudojimą urbanistinei plėtrai ir miško įveisimui, žemės plotai su derlinguoju dirvožemiu Lietuvoje sparčiai mažėja. Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas 1946 metais buvo beveik 4 milijonai hektarų (3972,7 tūkst. ha, be to, 305 tūkst. ha dirvonų), o 2016 metais jų deklaruota tik apie 2900 tūkst. ha, arba vienu milijonu hektarų mažiau. Šį žemės ūkio šakai vystyti reikalingo žemės ploto mažėjimo procesą galima sulėtinti numatant ekonomines priemones, apribojančias žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą kitai paskirčiai (tokios Žemės įstatymo nuostatos galiojo iki 2000 m. priimtų įstatymo pataisų; analogiški reikalavimai kompensuoti valstybei už miško žemės ploto sumažinimą, buvę panaikinti 2000 metais, atkurti Miškų įstatymo 11 straipsnio pataisomis 2011 metais). Pasiūlymai: siekiant išsaugoti vertingas žemės ūkio naudmenas, kurių ūkinių savybių pagerinimui per daugelį metų yra įdėtos valstybės ir žemės naudotojų lėšos, siūloma atkurti buvusią Žemės ūkio įstatymo nuostatą, anksčiau vadintą kompensacija už žemės ūkio gamybos nuostolius.

5.2. Valstybės interesų ir valstybinės žemės naudotojų interesų suderinimasViešojo ir privataus interesų samprata. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio

teismo išaiškinimus: „viešasis interesas yra bendros visuomenės gerovės siekimas, kuris grindžiamas valstybiniu reguliavimu. Viešaisiais interesais gali būti pripažįstami ne tik visuomenės poreikiai, bet ir gausių socialinių grupių interesai. Sąvoka „privatūs interesai" reiškia bet kokią materialią naudą (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys, taip pat juridinio asmens steigėjai arba dalyviai. Taigi, privatus interesas yra paremtas naudos kriterijumi. Viešojo intereso sampratą geriausiai atspindi toks apibrėžimas: viešasis interesas – tai objektyviai egzistuojantys, teisės saugomi ir ginami, visuomenės ir jos atskirų grupių bendri neindividualizuoti (nepriklausantys konkretiems asmenims) socialiniai poreikiai, kuriuos lemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvių pokyčių visuomenėje (bendrosios gerovės) siekiai. Viešojo intereso subjektai – visuomenė ir jos socialinės grupės. Viešojo intereso dalykas – visuotinė visuomenės gerovė.”

Visuomenės ir valstybės interesų derinimas – tai procedūra, kai siekiama valstybinės institucijos sprendimu užtikrinti kurios nors gyventojų grupės (visuomenės) interesus. Kai yra kelios žmonių grupės, valstybės funkcija tokiu atveju – nuspręsti, kurie interesai svarbesni, stengiantis juos kiek įmanoma geriau suderinti.

Asmens ir visuomenės interesų derinimu suprantama tai, kad fizinio ar juridinio asmens, ūkio subjektų privatūs interesai neturi būti priešingi bendresniems visuomenės interesams, t. y. tokiems, kurie svarbūs platesnei gyventojų bendruomenei.

Demokratinėje visuomenėje sunku įsivaizduoti valstybės interesus, kurie kartu nebūtų ir pačių piliečių interesai. Jeigu tokie interesai atsirastų, tai jų negalima laikyti teisėtais, nes „valstybės įstaigos tarnauja žmonėms” (Konstitucijos 5 str.). Teisėtas privatus interesas negali būti priešinamas viešajam, arba bendram, interesui, nes kiekvienas interesas įgyvendinamas

106

pagal subjektinių teisių ir pareigų vienovę, vadinasi, suderintas su artimo nauda. Privataus intereso turėtojas, norėdamas legalizuoti (išviešinti) savo interesą, privalo vykdyti kitiems asmenims atitinkamas pareigas – teikti tam tikrą gėrį kitų asmenų teisėms (interesams) (Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2004).

XXI a. 2-ajame dešimtmetyje atsiranda siauresnė sąvoka nei visuomenė, kuri dažnai naudojama – suinteresuotieji asmenys (angl. stakeholders). Tai individai arba jų grupės, kurių interesai susiję su esamomis problemomis, jie suinteresuoti pasikeitimais, kontroliuoja atitinkamą informaciją ir išteklius, o jų įsitraukimas bei dalyvavimas yra būtinas siekiant vietovių vystymo tikslų ir aplinkos pokyčių. Suinteresuotieji asmenys, identifikuodami savo tikslus ir juos susiedami su organizacijos vystymosi tikslais, yra motyvuoti prisidėti prie vystymo iniciatyvų, jas remti, jose dalyvauti, dalintis ištekliais, bendra rizika gauti naudos arba patirti nuostolių, pasiskirstyti teisėmis, pareigomis bei atsakomybe (Freeman, 2001, 2010; Aligica, 2006; Mahcamer ir kt., 2006; Susnienė, Vanagas, 2007; Rybakovas, 2009). Valstybės interesų ir valstybinės žemės naudotojų interesų suderinimas vyktų sklandžiau, būtų atviresnis ir viešesnis, jei naudotojų sąvoka būtų praplėsta. Ypač tai aktualu pereinant prie darnaus žemės valdymo. Vienas iš didžiausių iššūkių siekiant ilgalaikio žemės potencialo vystymosi yra suderinti viešą ir privatų interesą, orientuotis ne tik į praeities kartų (kaip šiuo metu yra atstatoma nuosavybės teisė natūra) poreikius, bet laikytis darnaus vystymosi principų, atsižvelgti ir nepažeisti dabarties ir ateities kartų poreikių, bendradarbiauti tarp institucijų, diegti IT programas, siekti viešumo ir skaidrumo.

Valstybinės žemės naudotojų interesų vertinimas žemės racionalaus tvarkymo požiūriu. Žemės naudotojai pageidauja tokių valstybinio reguliavimo priemonių, kurios leistų garantuoti žemės valdų stabilumą – galimybę ekonomiškai tikslingus naudoti valstybinės žemės sklypus įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti ilgalaikiam laikotarpiui. Be to, valstybinė ir kita žemė turi būti aprūpinta reikiama infrastruktūra (privažiavimo keliais, melioracijos įrenginiais), kurios atnaujinimas priklauso nuo valstybės ar savivaldybės šiems tikslams skiriamų lėšų. Ūkio funkcionavimo stabilumą užtikrintų ir gera dirbamų žemių (jų derlingojo dirvožemio) apsauga teisinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. Šie žemės naudotojų interesai neprieštarauja valstybės interesams užtikrinti racionalų žemės naudojimą pagal nustatytą paskirtį. Tačiau jų įgyvendinimui reikalingos Žemės įstatymo pataisos dėl žemės ūkio gamybos nuostolių kompensavimo ir Žemės reformos įstatymo pataisos dėl žemės reformos baigiamųjų darbų turinio ir vykdymo tvarkos. Kaimiškųjų teritorijų tvarkymo perspektyvos turi būti suplanuotos detaliu, nei tai atliekama rengiant dabartinio turinio savivaldybių teritorijų bendruosius planus. Todėl tikslinga rengti žemėtvarkos schemas, numatytas Žemės įstatyme ir tai laikytina žemės reformos baigiamųjų darbų sudėtine dalimi.

Kitos paskirties valstybinės žemės naudotojų interesai – tai pageidavimas operatyvesnio teritorijų planavimo klausimų sprendimo ir infrastruktūros plėtros, parengiant teritorijas bei atskirus žemės sklypus urbanizavimui – gyvenamųjų namų, ūkinės-komercinės, pramoninės, rekreacinės paskirties statinių statybai. Dalį šių klausimų galima išspręsti žemės administravimo priemonėmis, pagerinant darbų organizaciją. Valstybės (visuomenės) intereso

107

požiūriu visos investicijos, didinančios nekilnojamojo turto objektų, o kartu ir žemės vertę kartu didina ir valstybės turtą, pagerina žmonių gyvenimo ir veiklos sąlygas. NŽT savo sprendimams priimti turėtų vadovautis maksimalios ekonominės naudos kriterijumi ir nepažeisti darnaus vystymosi principų.

Valstybės interesas taip pat yra vykdyti valstybinę žemės apskaitą. Ataskaitos poskyryje 2.2.„Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas“ buvo aprašyta VĮ

Valstybės žemės fondo funkcija – rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną (monitoringą). Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenys ruošiami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 3D-740 „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 302 „Dėl žemės valstybinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinę apskaitą, rengiamą naudojantis Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS) sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, nustatant žemės naudmenas ir jų struktūrą. Tačiau dėl klimato kaitos, labai intensyvaus, o kartais ir neatsakingo ūkininkavimo, maisto saugos ir kokybės, žemės degradacijos, neatsakingo vartojimo ar žemės naudojimo reikalinga praplėsti Žemės fondo apskaitos duomenis apie žemės naudmenas ir jų kokybę, pvz., dirvožemių humusingumo ir agrocheminių charakteristikų rodikliais. Todėl valstybinę žemės apskaitą būtina vykdyti ir pagal kokybinius žemės rodiklius, kontroliuoti ne tik apleistas žemes ar teritorijas, bet ir privačios žemės tvarkymą, tręšimą.

5.3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams problemos, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir jų galimų sprendimo būdų analizė

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka detaliai aprašyta (nustatyta) LR Žemės įstatymo 45–48 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintuose dokumentuose – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėse ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Tačiau, vykdant darbus pagal šią tvarką, ypač tais atvejais, kai privati žemė paimama kelių, geležinkelių ir kitų linijinių objektų tiesimui naujoje vietoje, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir buvęs vientisas žemės sklypas suskaidomas į dalis, ir likusios po žemės paėmimo privačios žemės sklypo dalys išsidėsto neracionaliai: jas viena nuo kitos atskiria būsimas objektas, todėl pailgėja privažiavimo kelias arba jį reikia naujai nutiesti; sklypo dydis ir konfigūracija neatitinka reikalavimų efektyviam žemės dirbimo technikos panaudojimui. Ypač tai aktualu kaimiškuose regionuose, žemės ūkio paskirties žemėje, kadangi dirbamos žemės sklypų naudojimas, važinėjant žemės ūkio technika automagistralėmis nebus leidžiamas.

Vakarų Europos valstybėse (pagal nagrinėtus teisės aktus) ši problema dažniausiai sprendžiama rengiant žemės konsolidacijos projektus, kurie numato didesnėje teritorijoje perskirstyti žemės sklypų išsidėstymą taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių žemės naudojimui.

108

Taip pat galimas ir didesnio nei reikia visuomenės poreikiams privačios žemės sklypo pirkimas, jei su tuo sutinka savivaldybė ir žemės savininkas.

Keturių analizuotų užsienio šalių žemės administravimo specialistai pagal papildomą užklausimą pateikė tokius atsakymus:

Klausimas: Ar jūsų šalies įstatymai leidžia tokius veiksmus: paimant privačią žemę kelio tiesimui, valstybė išperka ne tik tą žemės sklypo dalį, kurią užims būsimas kelias, bet ir nepatogias naudoti likusias to sklypo dalis, ir jeigu žemės savininkas tokio išpirkimo pageidauja?

Atsakymai: Nyderlandai (Jan Spijkerboer): Valstybė ar provincijos vyriausybė, ar savivaldybė gali paimti žemę kelių tiesimui. Derybų metu galima nupirkti daugiau žemės nei reikia keliui, bet jei savininkas nesutinka dėl sąlygų ir kainos tada ne. Vienas atvejis – jei naujai statoma kelias kerta ūkininko namą ar ūkinius pastatus daugiau nei 50 proc., tada turi būti išpirktas visas namas ar ūkiniai pastatai. Suomija (Kalle Konttinen): Valstybė gali pirkti (savanoriškai), eksproprijuoti arba daryti žemės konsolidaciją naujo kelio statybai. Šie trys metodai gali būti naudoti aukščiau minėtiems atvejams. Vokietija (Andreas Hendricks): Savininkas gali reikalauti, kad valstybė nupirktų visą sklypą, jei likusi žemės dalis nenaudinga/neefektyvi naudojimui (paprastai tai savininko teisė, o ne valstybės pasirinkimas). Bet valstybė visada gali paprašyti savininko, ar jis nori perleisti (parduoti) nuosavybės teises. Lenkija (Cezary Kowalczyk): Ekspropriacija gali paliesti visą nuosavybės teise valdomą objektą arba tik jo dalį. Jei eksproprijuojama tik dalis nuosavybės, o likusi dalis yra nenaudinga/neefektyvi naudoti pagal buvusią paskirtį, savininko prašymu tie, kas eksproprijuoja (projekto vykdytojas/organizatorius), privalo nupirkti ir likusią dalį. Ši dalis tenka valstybės žemės bankui ar savivaldybei.

Klausimas: Ar toks veiksmas yra laikomas žemės paėmimu (ekspropriacija), ar tik privačios žemės pirkimu į valstybinės žemės fondą?

Atsakymai: Nyderlandai: Aplamai ekspropriacija yra pirkimas į valstybės žemės fondą, bet dėl įstatymų savininkas gali turėti tam tikrų finansinių nuolaidų (kaip pajamų mokesčio sumažinimas) dėl valstybės intervencijos. Suomija: Ekspropriacija yra vienas metodas, o laisvanoriškas pirkimas ir konsolidacija – kitas. Pagal situaciją tie (aukščiau paminėti atvejai) gali būti Žemės bankui, konsolidacijai, ekspropriacijai ar laisvam pirkimui. Vokietija: Formaliai tai žemės pirkimas-pardavimas. Bet reikalavimas parduoti yra reguliuojamas ekspropriacijos įstatymu. Lenkija: Tai žemės pirkimas sandoriu.

Klausimas: Iki kokio ploto dydžio toks tiesiogiai nereikalingo visuomenei žemės sklypo dalies išpirkimas galimas?

Atsakymai: Nyderlandai: Derybų metu gali nupirkti ir visą ūkį, jei žemę po to bus galima panaudoti keičiant žemės sklypus su kaimynais, kurie taip pat dalyvauja ekspropriacijos projekte. Bet praktikoje perkama tik keli sklypai, šalia statomo kelio. Suomija: Paprastai ekspropriacija gali apimti nedidelius iki 1 ha sklypus, kurie liks ne po keliu. Savanoriškas pirkimas ir konsolidacija neturi tokių limitų. Vokietija: Įstatyme nėra numatyta mažiausias ar aplamai likusio sklypo dalies plotas. Kiekvienu atveju tai turi būti sprendžiama individualiai, ar

109

likusi sklypo dalis galima efektyviam naudojimui, ar ne. Tačiau dideli infrastruktūros projektai dažniausiai vykdomi kombinuojant žemės paėmimą su konsolidacijos projektais). Lenkija: Įstatymuose nėra nustatytas dydis, o tik „likusi dalis nenaudinga/neefektyvi naudoti pagal buvusią paskirtį“.

Siūlomas problemų sprendimas galimas tik pakeitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą žemės paėmimo ir išpirkimo valstybės naudai tvarką. Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą po valstybės atliekamų žemės pertvarkymo darbų, siūloma teisės aktus papildyti nuostatomis, kad rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, iš žemės savininkų išperkama ne tik žemės sklypo dalis, kuri tiesiogiai reikalinga naujam statiniui išdėstyti, bet ir, jei to prašo žemės sklypo savininkas, likusios nedidelės žemės sklypų dalys, kurios po žemės paėmimo taptų neracionaliai naudojamos dėl mažo sklypo dydžio, nepatogios konfigūracijos ar dėl sudėtingo privažiavimo. Tokios valstybės išperkamos žemės sklypo dalys neturėtų būti didesnės nei yra nustatytas maksimalus leistinas plotas žemės ūkio paskirties žemės pardavimui ne aukciono tvarka: pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintas Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, ne aukciono tvarka leidžiama parduoti laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Šios valstybės išperkamos žemės sklypų dalys turėtų būti paimamos į laisvos valstybinės žemės plotą, naudotiną kompensacijai gretimų (besiribojančių) žemės sklypų savininkams už valstybės paimamą visuomenės poreikiams žemę. Be to, šiuos naujai atsiradusius laisvos valstybinės žemės plotus būtų galima panaudoti pardavimui, kaip įsiterpusius ar besiribojančius, gretimų sklypų savininkams.

Iš Žemės įstatymo straipsnių buvo išbraukta galimybė mainyti valstybinę žemę su privačia žeme, tai atsirado dėl nepakankamos motyvacijos ir be specialistų svarstymo, nors mainų principas jau buvo taikomas per visą žemės reformos laikotarpį, perduodant nuosavybėn lygiaverčius turėtai privačiai žemei valstybinės žemės sklypus. Šis pakeitimas apribojo galimybes parengti kokybiškus žemės konsolidacijos projektus, kadangi konsolidacijos tikslas Lietuvoje turėjo būti (kaip kad yra Vakarų Europos šalyse) – projektuojamoje teritorijoje atlikti kompleksinius visų žemės sklypų, tiek privačių, tiek valstybinių, mainus, suformuojant racionalesnius pagal dydį, formą, naudojimo paskirtį ir aprūpinimą infrastruktūra žemės sklypus. Todėl tyrimų pagrindu siūlome šią buvusią Žemės įstatymo nuostatą atkurti ir ją taikyti rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus ir kitus projektus, kuriuose sprendžiamas privačios ir valstybinės žemės sklypų ribų racionalus pakeitimas.

Siūlomos pataisos įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalautų, kadangi tiek išperkami privačios žemės sklypai, tiek kompensacijai už išperkamą žemę numatyti žemės sklypai, tiek parduodami laisvos valstybinės žemės sklypai būtų vertinami pagal tą pačią vertinimo

110

metodiką, atitinkančią privačios žemės rinkos kainas. Tačiau tokia tvarka leistų išvengti sudėtingų situacijų, kai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypai suskaldomi į dvi ar daugiau dalių, esančių abiejose būsimo kelio ar kito objekto pusėse, ir dėl mažo dydžio bei nepatogaus privažiavimo šių buvusių intensyviai dirbamos žemės laukų dalių negalima efektyviai panaudoti žemės ūkio veiklai.

6. PASIŪLYMAI DĖL EFEKTYVESNIO VALSTYBINĖS ŽEMĖS VALDYMOMODELIO

6.1. Racionalaus žemės valdymo teorinės nuostatos

Pagrindinės sąvokos:Žemės valdymas – veikla, susijusi su formavimu ir įgyvendinimu darnios žemės

politikos, sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas valdant informaciją apie žemę siekiant socialinio, aplinkosauginio ir ekonominio tvarumo.

Žemės valdymo paradigma – konceptualios žinios ir supratimas apie naujoves žemės administravimo sistemose. Paradigma – principų ir praktikos rinkinys, apibrėžiantis žemės valdymą kaip discipliną. Principai ir praktika susiję su keturiomis žemės administravimo funkcijomis, t. y. žemės valdymu, žeme kaip vertybe, žemės naudojimu ir žemės potencialo vystymu bei jų sąveika.

Erdviškai įgalintas valdymas pasiekiamas, kai yra prieinama vietos ir erdvinė informacija piliečiams ir įmonėms, kad būtų skatinamas kūrybiškas žemės naudojimas, kada suinteresuotieji naudoja vietą kaip savo veiklos ir informacijos organizavimo priemonę.

Žemės vertė – vertė turto, kuri gali būti nustatyta labai įvairiais būdais, kiekviena kurių gali suteikti informacijos apie tam tikrą vertę; rinkos kaina (pardavimo kaina), nuomos vertė (atsižvelgiant į tai, kiek ji gali būti nuomojama), naudingumas (žemės potencialas – pvz., žemės

111

ūkiui), investavimo vertė (kokias pajamas ji turėtų generuoti) arba įvertinta vertė (oficiali vertė mokesčių tikslais).

Rezultatyvumas (veiksmingumas) suprantamas kaip tikslų pasiekimo lygis (laipsnis), kaip santykis tarp pasiekto efekto ir tikslams pasiekti panaudotų išteklių (Daujotaitė, 20097; Puškorius, 20028); kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas (Vainienė, 20089). Veiksmingumas iš esmės yra kokybinis vertinimas, tuo tarpu efektyvumas ir ekonomiškumas susiję su kiekybiniais vertinimais. Veiksmingumo principas yra susijęs su konkrečių nustatytų tikslų įvykdymu ir planuotų rezultatų pasiekimu (Veiklos audito vadovas, 200710).

Veiksmingumas yra kombinacija šių veiksnių: paslaugų kokybės; klientų būklės pokyčių; pozityvių pasekmių klientams; laipsnio, kuriuo pasiekiami tikslai (Steering Commitee for Review of Commonwealth/State Service Provision, 2000).

Žemės valdymo paradigma. Nauji pasauliniai iššūkiai, susiję su teritorijų valdymu ir veikiantys žemės valdymą, yra:

1. Klimato kaita;2. Maisto trūkumas;3. Energijos trūkumas;4. Miestų augimas;5. Aplinkos degradacija;6. Stichinės nelaimės;7. Pasaulinė viešųjų finansų krizė;8. 12 žemės administravimo tendencijų: - technologijos stumia, o žemės naudojimo ir potencialo vystymo paklausa traukia; - brandžios informacijos infrastruktūra; - dinaminio proceso modeliai; - 3D / 4D erdvės ir laikas administravimui; - sklypų dizaino programos; - daugiau nei tradicinės teisės, apribojimai ir atsakomybė; - greitesnis ir daugiau tiesioginis dalyvių įsitraukimas į duomenų atnaujinimą; - tarptautinė vientisa registracija; - formalus semantinis žiniatinklio turinys; - mobiliosios programos; - programų stebėjimas; - bendrijos valdomas kadastro kartografavimas;

7 Daujotaitė, D. (2009) Viešojo sektoriaus veiklos auditas naujojo viešojo administravimo paradigmoje. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 28. MRU. P. 29-39.8 Puškorius S. (2002). 3E koncepcijos plėtra. Viešoji politika ir administravimas. Vilnius: MRU. Leidybos centras, Nr. 3. P. 31-38.9 Vainienė, R. (2008). Ekonomikos terminų žodynas. Apie 1400 terminų. Vilnius: Tyto Alba.10Veiklos audito vadovas. (2007). Europos audito rūmai: Curia Rationum.

112

- atviri kadastriniai žemėlapiai.Žemės naudojimo apribojimų augimas šiuolaikinėse visuomenėse susijęs su darnaus

vystymosi siekiais (8 pav.) bei su žemės nuosavybės pobūdžio pasikeitimu. Valstybės kuria tikrą bendruomenių ir žemės savininkų partnerystę, taigi, aplinkosaugos ir verslo kontrolė yra užtikrinama daugiau bendromis pastangomis nei kažkurios tai institucijos. Nuosavybės pobūdis nekeičia kontrolės funkcijos, visada apibrėžiamos savininkų galimybės, atsižvelgiant į atsakingą žemės naudojimą, siekiant užtikrinti aplinkos apaugą ar kitų tikslų. Europos šalių konstitucijose (pvz., Vokietijos) yra pavyzdinė nuostata, reikalaujanti žemės savininko socialinio vaidmens.

8 pav. Žemės administravimo problemos – integruoto žemės valdymo užtikrinimas, aspektai

Geras valdymas yra gero žemės administravimo pagrindas. Valdymas yra sisteminis ir integruojantis valdymo procesas. Todėl žemės administravimas iš esmės susijęs su geru valdymu. Žemės administravimo principai (2005) grindžiami prielaida, kad „darnus vystymasis priklauso nuo to, ar valstybė yra atsakinga už informacijos apie nuosavybės, vertės ir žemės naudojimo valdymą“. Žemės valdymo paradigma išplečia šį ryšį, reikalaujant dar platesnio požiūrio į žemės tvarkymo valdymą, kuriame vyriausybė, be žemės apskaitos informacijos rinkimo, kuria žemės tvarkymo infrastruktūrą. Taigi paradigma tiesiogiai įtvirtina valdymą žemės administravime11.11 International Seminar on Land Administration Trends and Issues in Asia and The Pacific Region 19-20 August 2008, Kuala Lumpur, Malaysia Position paper UNDERSTANDING LAND

113

Valdymas reiškia vadovavimo galią valdyti šalies socialinius, ekonominius ir erdvinius išteklius. Tai tiesiog reiškia: sprendimų priėmimo procesą ir sprendimų įgyvendinimo procesą. Tai rodo, kad valdžia yra tik vienas iš valdymo subjektų. Valdymo koncepcija apima formalius ir neformalius dalyvius, kurie dalyvauja sprendimų priėmime ir jų įgyvendinime, bei formalias ir neformalias struktūras, kurios buvo priimtos sprendimui pasiekti ir įgyvendinti.

Šie bendri aspektai sieja žemės administravimą su valdymu, todėl žemės valdymas yra būtinas siekiant sėkmingos valstybės ir piliečių gebėjimų. Savo tyrime dėl gero žemės naudojimo ir administravimo valdymo FAO pažymi: „Žinia žemės administratoriams yra ta, kad jie negali siekti techninės kompetencijos atskirai. Jų įgūdžiai ir metodai turėtų tarnauti visos visuomenės interesams. <....>. Žemės administratoriai veikia kaip teisių į žemę globėjai ir tie asmenys, kurie turi šias teises. Tokiu būdu jie siekia stabilizuoti viešąją tvarką ir sudaryti sąlygas klestinčiai ekonomikai " (FAO, 200712).

Integruotas žemės administravimo tobulinimas apima keturias pagrindines sudedamąsias dalis ir gali būti pritaikytas kuriant nacionalinę žemės administravimo sistemą:

- žemės valdymo paradigma, turinti keturias pagrindines valdymo funkcijas: žemės valdymas, žemės naudojimas, žemės vertinimas ir žemės potencialo vystymas;

- kiekvienoje sistemoje randami įprasti procesai; - įrankių rinkinio metodas, siūlantis priemones ir įgyvendinimo galimybes;

- žemės administravimo vaidmuo remiant darnų vystymąsi.Žemės valdymo paradigma yra teorinė ir universali, nes ji gali būti naudojama bet kuriai

organizacijai, ypač nacionalinėms institucijoms, projektuoti, kurti ir stebėti žemės administravimą. Pagrindinė paradigmos idėja apima žemės administravimo išplėtimą, palyginti su žinomomis žemėlapių sudarymo, kadastrinių matavimų ir žemės registravimo funkcijomis (9 pav.).

ADMINISTRATION SYSTEMS Ian Williamson, Stig Enemark, Jude Wallace, Abbas Rajabifard12 FAO 2007, Good Governance and land tenure and administration, FAO Land Tenure Series No 9. Rome. http://www.fao.org/NR/lten/abst/lten_071101_en.htm

114

9 pav. Žemės valdymo paradigma (pagal Enemark ir kitus, 200513)

Norint pasiekti darnų vystymąsi, šias lyg ir tradicines funkcijas reikia sujungti visapusiškai, integruotai ir strategiškai vykdant, siekiant pristatyti ar padėti įgyvendinti keturias paradigmos funkcijas (žemės valdymas, vertinimas, naudojimas ir vystymas). Jei organizacijos ir institucijos, atliekančios šias keturias funkcijas, yra daugiafunkcinės, lanksčios ir patikimos, jos gali padėti vykdyti didesnius žemės tvarkymo uždavinius ir spręsti pasaulines žemės ir išteklių problemas. Paradigma skatina teoriškai ir praktikoje žemės administravimo darnumą ir lankstumą, skatina siekti gero valdymo, e-demokratijos ir žinių valdymo, maisto ir žemės saugumo, mažinti skurdą, o daugeliu atvejų – veiksmingą žemės rinkų kūrimą.

Tarp visų variantų vyrauja rinkos principais grindžiami metodai tiek teorijoje, tiek praktikoje. Jų populiarumas kyla dėl jų santykinės sėkmės valdant šiuos bendruosius procesus ir tuo pat metu gerinant valdymą, skaidrumą ir ekonominį turtą šalyje. Taigi, rinkos principais grindžiami metodai suteikia geriausios praktikos pavyzdžius daugeliui nacionalinio žemės administravimo tobulinimo klausimais, kai vyriausybės siekia panašių ekonominių rezultatų. Todėl rinkoje veikiančiose sistemose naudojamos priemonės dažnai yra susijusios su bendru ekonominiu patobulinimu. Akivaizdu, rinkos metodai yra jų istorijos ir kultūrinių šaltinių tvariniai. Perkėlimas į kitas situacijas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, kurį reikia numatyti, planuoti ir derėtis.

13 Enemark, S., Williamson, I., and Wallace, J. 2005, Building Modern Land Administration Systems in Developed Economies. Journal of Spatial Science. 50:51-68.

115

Tai lemia trečią gero žemės administravimo dizaino sudedamąją dalį: įrankių dėžės metodą. Bet kurios konkrečios šalies žemės administravimo priemonių rinkinyje yra įvairių priemonių ir galimybių jas įgyvendinti. Įrankiai ir jų įgyvendinimas atspindi šalies gebėjimus ir istoriją. Įrankių parinkimas atspindi žemės administravimo teorijos ir praktikos istoriją žemės kadastro ir registravimo veikloje ir apima:

- bendrąsias priemones, tokias kaip žemės politika, žemės rinka ir teisinė infrastruktūra; - specialias priemones, pvz., nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisė, registravimo

sistemos, kadastriniai matavimai, žemėlapių sudarymas ir žemės sklypų ribos; be to, atsiranda tokie įrankiai kaip žemės valdymas siekiant lyčių lygybės ir mažinant skurdą bei migraciją.

Viena iš pagrindinių problemų, susijusių su žemės administravimu, net šalyse su sėkmingai funkcionuojančiomis valdymo sistemomis, yra komponentų vienas nuo kito izoliavimas. Kita problema yra priklausomybė nuo atskirų įrankių sprendimų sudėtingose situacijose.

Įrankių dėžės požiūris padeda spręsti abi šias problemas. Įrankių dėžės metodas reikalauja, kad kiekvienas įrankis būtų išbandytas visų kitų įrankių kontekste, taikomų visų žemėtvarkos paradigmų kontekste. Remiamasi požiūriu, kad situacijos lemia metodus, o ne politikos ir techninių galimybių rinkiniu „vienas dydis tinka visiems“.

Žemės valdymas turi būti paremtas darnaus vystymosi principais (10 pav.).

10 pav. Žemės valdymas siekiant darnaus vystymosi

116

Valstybės žemės kadastro ir žemės rinkos panaudojimas žemės valdymui. Net taikant aiškią teorinę žemės administravimo sistemą, skirtą darniam vystymuisi užtikrinti, paaiškinimas, kaip kadastras turėtų būti naudojamas, toli gražu nėra lengvas. Kadastrai yra įvairių formų ir dydžių (11 pav.). Kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, dar nesinaudoja jais, nors dauguma jos miestų, apskričių ir valstijų kruopščiai renka tam tikra forma informaciją apie žemės sklypus. Kitose šalyse nėra išteklių, skirtų aukščiausios klasės kadastrams kurti, ir jiems reikia gerai suplanuotų, papildomų veiksmų ir holistinio požiūrio. Siekiant spręsti situacinę įvairovę, kadastrai gali būti suskirstyti į tris pagrindinius tipus, priklausomai nuo jų istorijos ir funkcijų: europietiško ar vokiško požiūrio, angliško požiūrio ir lotynų, prancūzų ir ispanų požiūrio (įskaitant JAV). Pagrindinis dėmesys skiriamas vyraujantiems Europos kadastrams, t.y. žemėlapiais pagrįstiems kadastrams su integruotomis žemės registravimo funkcijomis.

11 pav. Kadastras, kaip žemės valdymo variklis – „drugelio“ diagrama14

14 International Seminar on Land Administration Trends and Issues in Asia and The Pacific Region 19-20 August 2008, Kuala Lumpur, Malaysia Position paper UNDERSTANDING LAND ADMINISTRATION SYSTEMS Ian Williamson, Stig Enemark, Jude Wallace, Abbas Rajabifard.

117

Diagrama rodo pagrindinį kadastro vaidmenį teikiant sukurtus aplinkos duomenis nacionalinei erdvinei duomenų infrastruktūrai (EDI), kurie tradiciškai buvo orientuoti į natūralius aplinkos duomenis (topografiniai duomenys) ir kaip integruota EDI galėtų prisidėti prie žemės administravimo, kuris palaiko veiksmingą žemės valdymą. Suderinus EDI ir žemės administravimą, galima diegti integruotą žemės politiką darniai plėtrai remti. Ši integracija taip pat suteikia pagrindinį vaidmenį žemės administravimo erdviniam funkcionalumui, taip pat vyriausybės ir platesnės visuomenės bendradarbiavimui. Ironiška, kad palyginti nedaug išsivysčiusių šalių šiuo metu gali pasiekti šį tikslą. Modelis gali būti naudingas mažiau žemės valdymo srityje pasiekusioms šalims, kad šis kelias būtų trumpesnis.

12 pav. Gero valdymo įrankiai ir erdvinių duomenų infrastruktūra

Šiuolaikinės žemės rinkos atsirado iš paprastos prekybos žeme iki prekybos kompleksinėmis prekėmis sistemos. Naujos prekybos galimybės ir nauji produktai yra ir bus. Kontrolė ir apribojimai, susiję su žeme, tapo universaliais, daugiausia dėmesio skiriant darnios (tvarios) plėtros tikslams pasiekti (13 pav.).

118

13 pav. Žemės rinkų raida (Wallace ir Williamson, 2006)

Žemę administruojančių ir valstybės žemės politiką įgyvendinančių institucijų veikla vertintina pagal šiuos reikalavimus:

1. Tradiciniais žemės administravimo privalumai s laikytina 15 : 1) Parama vyriausybei ir įstatymo viršenybei;

15Williamson, Enemark, Wallace and Rajabifard, Land Administration for Sustainable Development. ESRI Press Academic, 2010

119

2) Skurdo mažinimas;3) Savininko ir nuomininko saugumas;4) Parama oficialioms žemės rinkoms;5) Apsauga už kreditą;6) Parama žemės ir turto apmokestinimo srityje;7) Valstybinės žemės apsauga;8) Žemės ginčų valdymas;9)Žemės planavimo tobulinimas.2. Žemės administravimo ir ekonominės plėtros sąsajos:1) Teisinė apsauga (pagrindinis reikalavimas investuotojams);2) Prieiga prie kredito (hipoteka);3) Erdvinis planavimas (vartotojai, gamintojai);4) Mokesčiai (žemės ir kito nekilnojamojo turto);5) Geras valdymas.3. Žemės valdymo ir tvaraus bei sveiko vystymosi sąlygų sąsajos:1) Poveikio aplinkai vertinimas;2) Energijos sertifikatai ir anglies dvideginio surinktuvai;3) Teisingumas (kultūrinė, etninė, turtinė aplinka);4) Oro, grunto, gamtos ištekliai;5) Geras valdymas16.Šių reikalavimų atitikimas žemės politiką įgyvendinančiose institucijose – Nacionalinėje

žemės tarnyboje ir VĮ Valstybės žemės fonde – pateiktas 36 lentelėje.

36 lentelė. Nacionalinių institucijų, kurios atsakingos už žemės valdymą, misijų ir vizijų sugretinimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM VĮ Valstybės žemės fondasNacionalinės žemės tarnybos vizija – efektyvus žemės naudojimas, užtikrinantis darnų šalies vystymąsi

Įmonės vizija – užimti didžiausią rinkos dalį ir būti pelninga įmone žemės tvarkymo darbuose

Nacionalinės žemės tarnybos misija – būdami modernūs ir skaidrūs, teikiame kokybiškas žemės tvarkymo ir administravimo, erdvinių duomenų naudojimo paslaugas

Įmonės misija – efektyviai teikti paslaugas žemėtvarkos darbų, žemės reformos, teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, melioracijos, informacinių sistemų, kartografijos ir kitose susijusiose srityse

Išanalizavus nacionalinių institucijų, kurios atsakingos už žemės valdymą, misijas ir vizijas nustatyta, kad Lietuvoje reikia vieningesnės žemės valdymo vizijos. Aptartos institucijos daugiau formuluoja savo kaip organizacijos siekius, bet ne žemės valdymo kaip pagrindinės funkcijos, prie kurios vykdymo prisideda, vizijos. Abiejų institucijų veikla labiau koncentruojasi į paslaugas, o ne valstybinę funkciją – darnios žemės politikos formavimą ir įgyvendinimą.

16 Williamson, I., Enemark, S., and Wallace, J. (eds.). 2006, Sustainability and Land Administration Systems.Department of Geomatics, University of Melbourne, Australia..http://www.geom.unimelb.edu.au/research/SDI_research/EGM%20BOOK.pdf

120

Nacionalinės žemės tarnybos vizijoje numatomas tik vienas iš žemės valdymo paradigmos elementų – efektyvus žemės naudojimas. Pasigendant žemės vertinimo ir žemės potencialo vystymo elementų, būtina esamą sistemą stiprinti taip, kad būtų užtikrinamas darnus šalies vystymasis ir racionalus žemės naudojimas.

6.2. Valstybinės žemės administravimo ir žemės reformos vykdymo problemosTyrimų metu pagal apklausą nustatytos šios pagrindinės problemos, trukdančios

efektyviai administruoti valstybinę žemę, paspartinti valstybinės žemės įteisinimą naudotis ir pagerinti įstaigų teikiamas paslaugas asmenims teritorijų planavimo, žemės valdų tvarkymo, valstybinės žemės įsigijimo ir nuomos klausimais:

1. Lėta žemės valdymo pertvarka miestuose. Daugumoje miestų yra nedidelis procentas suformuotų ir teisiškai įregistruotų valstybinės žemės sklypų, o iš jų tik maža dalis yra perduota savivaldybėms patikėjimo teise (įgyvendinant Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas) jų funkcijoms vykdyti.

2. Tobulintina padėtis teikiant paslaugas gyventojams teritorijų planavimo, žemės nuosavybės ir naudojimo, kadastrinių matavimų bei kitais žemės tvarkymo klausimais; nepakankama šiais klausimais vykdomo vietos gyventojų ir verslininkų informavimo ir konsultavimo švietėjiška veikla, taip pat specialistų mokymo kokybė. Siektina greitesnių ir kokybiškesnių paslaugų.

3. Kitos problemos: - valstybinė žemė nėra tinkamai panaudojama viešiesiems poreikiams tenkinti,

užtikrinant darnų teritorijos vystymą.- sudėtingas teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procesas, dėl kurio

faktiškas laikas minėtų dokumentų parengimui yra apie du kartus ilgesnis nei pageidaujamas;- lėšų teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimui, naujų žemės

sklypų formavimo darbams valstybinėje žemėje trūkumas;- ribotos darbuotojų galimybės atlikti būtinus pagal pareigas darbus; - nepakankama savivaldybių darbų organizacija rengiant teritorijų planavimo

dokumentus ir kitą medžiagą, reikalingą perduodant savivaldybėms valdyti patikėjimo teise Žemės įstatyme nurodytus valstybinės žemės sklypus;

- prie pastatų nėra suformuoti valstybinės žemės sklypai, už juos nemokamas žemės nuomos mokestis;

- suformuotų valstybinės žemės sklypų miestuose ir urbanizuotinose teritorijose, kuriuos būtų galima pasiūlyti įsigyti ar išsinuomoti potencialiems investuotojams, trūkumas;

- trūksta bendradarbiavimo tarp NŽT teritorinių padalinių ir savivaldybių administracijų specialistų sprendžiant žemės reformos klausimus, sąlygų projektų rengimui išdavimą ar teritorijų planavimo dokumentų kompleksinio derinimo klausimus; pasitaikantys nesutarimai pailgina žemės sklypų formavimo, jų įteisinimo nuosavybėn ar naudojimuisi procesus.

Lėta žemės valdymo pertvarka miestuose. Tinkamą žemės valdymą užtikrina reikiama žemės sklypų, kaip nekilnojamojo turto objektų, apskaita – jos teisinis įregistravimas ir

121

įteisinimas konkretiems žemės valdytojams. Tuo tarpu miestuose suformuotų sklypais ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų plotas santykinai yra apie 20 proc. mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos Respublikoje. VĮ Registrų centro suvestiniais duomenimis, 2018 m. liepos 1 d. iš bendro 6530 tūkst. ha šalies teritorijos ploto NT registre buvo įregistruota 5756,79 tūkst. ha, arba 88,16 proc. Visa ši žemė įteisinta valdyti privačios žemės savininkams (4349,4 tūkst. ha), savivaldybėms (0,995 tūkst. ha) ir valstybei (1406,4 tūkst. ha, iš kurių apie 220 tūkst. ha perleista naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims pagal nuomos ar panaudos sutartis, o likusi žemė įteisinta valdyti valstybinės žemės patikėtiniams – Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei miškų urėdijai ir kt.). Tarp šių patikėtinių savivaldybėms įteisinta valdyti patikėjimo teise tik 274 valstybinės žemės sklypai, kurių bendras plotas – 1036 ha. Detalesnė žemės pasiskirstymo analizė atlikta septynioms miestiškosioms savivaldybėms (37 lentelė).

37 lentelė. Didžiųjų miestų žemės teisinis įregistravimas ir valdymas 2018 m. liepos 1 d.

Savivaldybė Bendras plotas

ha

Iš jo įregistruota Nekilnojamojo turto

registre ha

Likusi neįregistruota

žemė

Iš įregistruotos žemės savival-

dybės valdo patikėjimo

teiseprivati žemė

savival-

dybių žemė

valsty-binė žemė

plotas ha

proc. plotas ha

proc.

Alytaus miesto 3944,8 783,7 11,3 2262,9 886,9 22,5 28,9 1,3Kauno miesto 15715,

24673,5 123,5 5253,2 5665,0 36,0 2,0 0,04

Klaipėdos miesto 9826,0 1397,5 5,8 5119,0 3303,7 33,6 69,9 1,4Palangos miesto 7907,7 2140,5 1,6 3630,4 2135,2 27,0 4,6 0,13Panevėžio miesto 5010,4 2144,9 91,1 1248,1 1526,3 30,5 9,1 0,7Šiaulių miesto 8113,0 1722,5 15,4 2879,0 3496,1 43,1 42,6 1,5Vilniaus miesto 40056,

010986,

6226,8 16022,3 12820,

332,0 32,5 0,2

Iš viso 90573,1

23849,2

475,5 36414,9 29833,5

32,9 189,6 0,5

Kaip matyti iš 37 lentelės, didžiuosiuose miestuose apie 1/3 teritorijos nėra suformuota sklypais ir dėl to negali būti tinkamai administruojama. Tai paaiškinama žemės reformos darbų specifika, kai asmenims, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės, reikia pasiūlyti kompensacijai žemės sklypus, kuriuos atitinkama tvarka parenka ir suplanuoja savivaldybių administracijos. Kita priežastis – ta, kad likusioje žemėje sklypus teritorijų planavimo organizatoriai (daugiausia savivaldybės) formuoja tik esant konkrečiam poreikiui šiuos žemės sklypus parduoti ar išnuomoti, t.y. tais atvejais, kai į juos kreipiasi būsimieji pirkėjai ar nuomininkai (planavimo iniciatoriai). Šiuos darbus riboja ir lėšų trūkumas. Problemos sprendimui būtinos teisės aktų pataisos, sudarančios galimybę miestuose teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoti bei juose numatytus teritorinius pertvarkymus įgyvendinti (organizuojant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą) vienoje institucijoje, t.y. savivaldybių administracijose. Be to, jeigu žemės sklypų formavimas likusioje valstybės valdomoje žemėje

122

bus laikomas žemės reformos baigiamųjų darbų sudėtine dalimi, gavus atitinkamą finansavimą, bus galima šiuos darbus sistemingai ir sparčiau atlikti.

Antroji spręstina problema – dalies valstybinės žemės perdavimas patikėjimo teise savivaldybėms. Iki šiol šių darbų apimtys yra pakankamai mažos, pvz. Kauno miesto savivaldybė patikėjimo teise valdo tik du žemės sklypus (2,0 ha), o skaičiuojant nuo visos savivaldybės teritorijos, patikėjimo teise valdoma tik 0,5 proc. stambiųjų miestų žemės. Tai neatitinka Žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatų, pagal kurias savivaldybės gali patikėjimo teise valdyti ir tuos valstybinės žemės plotus, kurie skirti gyvenamajai statybai, rekreacijai, ūkinei komercinei veiklai bei infrastruktūrai, t. y. miesto plėtrai (įstatymo 2 dalis: „Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b) viešojo naudojimo poilsio objektams; c) gatvėms ir vietiniams keliams; d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f) ūkinei komercinei veiklai; 2) Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose.“).

Siekiant paspartinti tokių žemės plotų perdavimą, buvo priimtos šio įstatymo 7 straipsnio pataisos, numatančios, kad žemės sklypus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise perduoda ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovas („4. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja ministeriją, kuri teikė Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo šiam subjektui patikėjimo teise projektą. Ši ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. ... 6. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, kai žemės sklypas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas savivaldybei, ar Vyriausybės įgaliotas asmuo, kai žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms perduodamas

123

savivaldybei. Jeigu patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, o Vyriausybė – nutarimą, valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo neįregistruoja dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo ar Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“).

Tačiau ši problema išlieka ir galėtų būti tinkamai sprendžiama tik suderinus žemės perdavimą savivaldybių valdymui patikėjimo teise su žemės sklypų formavimo organizavimu žemės reformos baigiamųjų darbų metu. Vykdant šiuos darbus, pirmoje eilėje turėtų būti formuojami tie valstybinės žemės sklypai, kuriuos reikalinga (prieš tai įregistravus Nekilnojamojo turto registre), perduoti valdyti savivaldybėms patikėjimo teise, o iš jų – tie, kurie reikalingi investiciniams projektams vykdyti (ūkinei-komercinei veiklai, gyvenamajai statybai it kt.).

Paslaugų organizavimo ir teikimo gyventojams žemės tvarkymo klausimais gerinimas. Apklausti respondentai nurodo darbų vilkinimą, biurokratizmą ir kitas negeroves. To priežastys – kai kurių darbuotojų kompetencijos stoka, trūksta aiškių normatyvų, reglamentų ir kriterijų, reikalingų sprendimams priimti, taip pat – nepakankamas bendradarbiavimas tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių administracijos institucijų. Problemos sprendimas galimas tobulinant darbų rengimą ir organizavimą.

6.3. Galimos valstybinės žemės valdymo alternatyvosSiekiant efektyvesnio valstybinės žemės valdymo, išnagrinėti keturi galimi žemės

administravimo sistemos tobulinimo variantai:I variantas: tam tikrų valstybinės žemės valdymo funkcijų praplėtimas esamos

institucinės struktūros ir įstatymų pagrindu. Teisės aktai tikslintini taip, kad valstybinės žemės tvarkymo planavimas, jos privatizavimas ir nuoma būtų laikomi žemės reformos baigiamųjų darbų sudėtine dalimi ir finansuojami iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto lėšų. Tai sudarytų galimybę visoms žemės kadastro vietovėms (įskaitant miestus) parengti Projektus ir jų pagrindu suformuotus žemės sklypus nustatyta tvarka įregistruoti bei įteisinti naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims.

Varianto privalumai: 1) nesant organizacinių pertvarkymų, bus išsaugota nuosekli/nusistovėjusi/įprastinė darbų vykdymo tvarka; 2) centralizuotas NŽT metodinis vadovavimas, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimo procedūrų organizavimas, atlikimas ir kontrolė užtikrins gerą darbų kokybę ir vienodą teisės aktų nuostatų taikymo praktiką; 3) valstybinės žemės apskaitos ir naudojimo sutvarkymui bus teikiamas prioritetas; tai pagrindinis NŽT teritorinių skyrių uždavinys 2019 m. darbams; 4) šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė leidžia nemažą dalį NŽT teritorinių padalinių sprendimų apskųsti NŽT vadovui, o ne visais atvejais – teismui, jei būtų, pavyzdžiui, savivaldybėms perduotos funkcijos; 5) paprastesnis ir spartesnis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas, kai įgyvendinami valstybinės svarbos, kelių savivaldybių teritorijas apimantys projektai (pvz.: Rail

124

Baltic); 6) reikalinga mažiau materialinių, finansinių ir kitokių resursų, kai žemės administravimo ir tvarkymo funkcijos vykdomos ir prižiūrimos centralizuotai.

Varianto trūkumai: 1) darbų vykdymas būtų tęsiamas tomis pačiomis priemonėmis ir esamose kompetencijose, 2) gana silpni bendradarbiavimo ryšiai su kitomis institucijomis – savivaldybėmis, dėl ko valstybinės žemės sklypų projektavimas ir suformavimas nebūtų spartus ir sklandus.

II variantas: tam tikrų valstybinės žemės valdymo funkcijų perdavimas valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, t.y. visą likusią neišnuomotą / neperduotą naudotis valstybinę žemę (arba tik laisvą valstybinę žemę, kurioje žemės sklypai dar nesuformuoti) perduoti valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybės žemės fondas. Taip pat įstatymai turėtų numatyti sąlygas ir teises VŽF organizuoti šioje žemėje teritorijų planavimo ir techninių projektų rengimo darbus, finansuoti priemones infrastruktūrai ir žemės ūkinėms bei biologinėms savybėms gerinti, išnuomoti valstybinę žemę įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, organizuoti valstybinės žemės sklypų pardavimą aukciono ir ne aukciono tvarka (VŽF parengus reikiamą dokumentaciją, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis vis viena pasirašytų NŽT teritorijų skyrių vedėjai).

Varianto privalumai: 1) VŽF turi didelę darbų patirtį ir reikiamus gamybinius pajėgumus organizuoti ir vykdyti žemėtvarkos darbus visose Lietuvos savivaldybėse; 2) VŽF, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, sutelkus dėmesį kelių pagrindinių klausimų sprendimui, būtų operatyviau vykdomas valstybinės žemės teisinis registravimas, pirkėjų ir nuomininkų paieška, žemės sklypų rinkos vertę padidinančių priemonių taikymas.

Varianto trūkumai: 1) galimi nesklandumai, perimant valstybinės žemės plotus, kurie NŽT teritorinių skyrių įsakymais ar kitais pagrindais leisti naudoti, tačiau jų nuomos ar panaudos sutartys nesudarytos; 2) padidėtų planavimo dokumentų derinimo ir kitų organizacinių darbų apimtys; 3) būtinos įdiegti papildomos kontrolės ir stebėsenos priemones antikorupcijos prevencijai, piliečių interesų užtikrinimui ir valstybės strateginių tikslų bei rodiklių įgyvendinimui, 4) prioritetą teikiant siaurių gamybinių uždavinių vykdymui nevyktų kompleksinis ir novatoriškas valstybinės žemės administravimas; 5) mažesnės galimybės plėtoti automatizuoto valdymo IT priemones bei užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo metodologinį koordinavimą.

III variantas: tam tikrų valstybinės žemės valdymo funkcijų delegavimas savivaldybių administracijoms esamos institucinės struktūros ir įstatymų pagrindu, t. y. visą likusią neišnuomotą / neperduotą naudotis valstybinę žemę perduoti valdyti patikėjimo teise savivaldybėms. Šiuo metu Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir šio straipsnio 2 dalis numato valstybinės žemės suteikimą konkrečioms reikmėms, todėl straipsnyje reikėtų plačiau apibrėžti savivaldybei deleguotas valstybinės žemės valdymo funkcijas. Atitinkamai III variantui, įstatymai turėtų numatyti sąlygas savivaldybių administracijai organizuoti šioje žemėje teritorijų planavimo ir techninių projektų rengimo darbus, finansuoti priemones infrastruktūrai ir žemės ūkinėms savybėms gerinti, išnuomoti valstybinę žemę įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, organizuoti valstybinės žemės sklypų

125

pardavimą aukciono ir ne aukciono tvarka, būtų įgaliotos sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (kadangi, jeigu parengus reikiamą dokumentaciją, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis vis viena pasirašytų NŽT teritorijų skyrių vedėjai, tuos valstybinės žemės sklypus savivaldybė turėtų prieš parduodant vėl perleisti NŽT patikėjimo teise, o tai nėra logiška disponavimo valstybine žeme požiūriu)).

Varianto privalumai: 1) savivaldybių specialistai pagal savo kompetenciją ir gaunamą informaciją turi galimybę gana tiksliai nustatyti pageidaujamus panaudoti įvairiai ūkinei veiklai plotus ir šiems tikslams parengti teritorijų planavimo dokumentus bei šiuose plotuose valstybinės žemės sklypus suformuoti bei teisiškai įregistruoti prioritetine tvarka; 2) esant kiekvienoje savivaldybėje NŽT teritoriniams skyriams, su jais spręsti organizacinius klausimus valstybinės žemės tvarkymo funkcijas vykdantiems savivaldybių specialistams nebūtų sudėtinga.

Varianto trūkumai: 1) padidėtų lėšų poreikis savivaldybių administracijoms – papildomiems specialistų etatams ir didesnio skaičiaus teritorijų planavimo dokumentų rengimui, taip pat infrastruktūros bei žemės ūkinės vertės pagerinimui, 2) bus suardyta vieninga centralizuota žemės administravimo institucijų sistema. Savivaldybių administracijoje reikės įsteigti žemėtvarkos skyrius; 3) aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas savivaldybėse; 4) sudėtinga žemės valdymo rizika, būtinos įdiegti papildomos kontrolės ir stebėsenos priemonės antikorupcijos prevencijai, piliečių interesų užtikrinimui ir valstybės strateginių tikslų bei rodiklių įgyvendinimui, 5) prioritetą teikiant siaurių savivaldos lygmens uždavinių vykdymui, nevyktų kompleksinis ir novatoriškas valstybinės žemės administravimas; 6) nėra proveržio inovatyviam žemės administravimui, mažesnės galimybės plėtoti automatizuoto valdymo IT priemones bei užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo metodologinį koordinavimą.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. birželio 9 d. dekreto Nr. 1K-388 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 4 ir 6 punktuose pateikta nuomonė, kad: <...> Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tuo tarpu Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sukuria realias prielaidas savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus dėl valstybinės žemės miestų gyvenamosiose vietovėse valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Valstybė, atsisakydama valdymo, naudojimo ir disponavimo visa valstybine žeme miestuose, o šias funkcijas perduodama vykdyti vietos savivaldos institucijoms, kurios veikia savaveiksmiškumo pagrindais, kartu praranda bet kokią realią įtaką ir teisę spręsti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, formuoti ir vykdyti nuoseklią, efektyvią valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme miestuose. Spręsdama valstybinės reikšmės klausimus, valstybė turi pasilikti teisę naudoti tam

126

materialiuosius išteklius <...>. Pagrindiniu valstybės politikos, formuojamos valstybinio turto, inter alia žemės, valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, tikslu yra efektyvus, racionalus, visuomeninės naudos siekiantis centralizuotas valstybės turto valdymas. <...>. Pabrėžtina, kad teisinis reguliavimas turi būti nustatytas toks, kad atitiktų konstitucinius valstybinio turto valdymo principus ir neprieštarautų prioritetiniams centralizuoto valstybinio turto valdymo tikslams, kuriais remiantis formuojama valstybės politika valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje. Taigi, valstybinio turto, inter alia žemės, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančiuose įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinę žemę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesvarbu, ar ši žemė yra kaimo, ar miesto gyvenamojoje vietovėje, valdytų, naudotų ir ja disponuotų centralizuotai valstybė – viena valstybės institucija, kuri užtikrintų tinkamą valstybės ilgalaikio turto – visos valstybinės žemės – tvarkymo, naudojimo, valdymo ir disponavimo ja įgyvendinimą ir priežiūrą <...>.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos Respublikos Seimui buvo pakartotinai grąžintas svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma miestų teritorijose esančios valstybinės žemės patikėjimo teisę ir disponavimo valstybine žemę funkciją perduoti savivaldybėms.

Mūsų nuomone, Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. birželio 9 d. dekrete Nr. 1K-388 išdėstyta pozicija yra pagrįsta. Sutinkame, kad valstybinės žemės, kaip riboto kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas turi būti centralizuotas ir šias visuomenei svarbias funkcijas turėtų atlikti valstybės institucija. Būtent centralizuotas valstybės turto (valstybinės žemės) valdymas, naudojimas ir disponavimas efektyviau užtikrina visų institucijos grandžių vienodą teisės aktų nuostatų supratimą ir taikymą bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema, t.y. savivaldybės yra savarankiškai veikiančios vietos valdžios institucijos, yra didesnė grėsmė, kad, kitaip nei valstybės institucija, savivaldybės savarankiškai ir nevienodai spręs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus.

Savo nuomonę grindžiame ir kitų prioritetinėse srityse vykdomų funkcijų (procesų) centralizavimu, pvz., valstybės įmonių miškų urėdijų, valdančių valstybės turtą – miškų išteklius, numatoma reforma.

Savivaldybių, kaip savarankiškų institucijų, nepavaldžių kitoms institucijoms, priimti individualūs administraciniai aktai – sprendimai (dėl žemės sklypų formavimo, pardavimo, nuomos, servitutų nustatymo ir pan.) galės būti skundžiami tik teismui. Tuo tarpu centralizuotai veikiančios valstybės institucijos žemesnių grandžių padalinių priimti sprendimai gali būti peržiūrimi (panaikinami, keičiami) ir ginčai išsprendžiami tos pačios institucijos aukštesnio lygmens padalinio vadovo arba institucijos vadovo sprendimu. Būtent toks reglamentavimas įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, pagal kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas turi teisę revizuoti NŽT teritorinių padalinių vadovų

127

sprendimus ir teisės aktų nuostatų neatitinkančius sprendimus panaikinti arba pakeisti, taip pat įpareigoti teritorinio padalinio vadovą atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad perdavus valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo funkciją savivaldybėms, teisminių ginčų dėl individualių administracinių aktų panaikinimo skaičius tik didės.

Be to, pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, savivaldybės ir šiuo metu galėtų įgyti patikėjimo teisę į didžiąją dalį urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų (gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai), nes įstatymas nenustato, kad savivaldybėms patikėjimo teise gali būti perduodami tik neužstatyti žemės sklypai. Tačiau, kadangi teisės aktai reglamentuoja jau suformuotų žemės sklypų perdavimą savivaldybėms, o žemės sklypų formavimas inicijuojamas pačių statinių savininkų, tai savivaldybė ir neįgyja patikėjimo teisės, suteikiančios teisę disponuoti tokiais valstybinės žemės sklypais juos išnuomojant. Tačiau pagal duomenis, bylojančius apie labai mažus žemės sklypų plotus, valdomus patikėjimo teise savivaldybių, galima daryti išvadą, kad savivaldybės pačios nėra labai suinteresuotos investuoti į žemės sklypų formavimą ir jų tolimesnį išnuomojimą.

IV variantas: valstybinės žemės valdymo funkcijų perskirstymas esamos institucinės struktūros ir įstatymų pagrindu. Pagal šį variantą numatoma perskirstyti žemę administruojančių institucijų įstatymais deleguotas žemės valdymo funkcijas, – dalį jų iš Nacionalinės žemės tarnybos perduodant savivaldybių kompetencijai, dalį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų praplečiant. Funkcijos, kurias būtų tikslinga perduoti savivaldybėms:

- perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimus, įsigaliojusius 2018-07-01, įstatymų leidėjas priėmė sprendimą miško masyvus – miško žemės sklypus perduoti patikėjimo teise savivaldybėms jų funkcijoms vykdyti, t.y. užtikrinti, kad specifinių naudmenų valstybinės žemės plotai būtų maksimaliai naudojami visuomenės poreikiams tenkinti, darytina prielaida, kad tikslinga valstybei priklausančius valstybinės reikšmės vandens telkinius, t.y. specifinių naudmenų vandens ūkio paskirties žemės plotus, kurių ribos yra aiškiai apibrėžtos natūraliais kontūrais, perduoti patikėjimo teise savivaldybėms svarbioms savivaldybėms funkcijoms, susijusioms su aplinkos kokybės gerinimu ir apsauga, gyventojų poilsio organizavimu, vykdyti (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 28 ir 29 punktai). Pažymėtina, kad, kadangi vandens telkiniai – tai objektai, turintys apibrėžtas natūralias (gamtines) ribas, jų perdavimas valdyti patikėjimo teise savivaldybėms gali būti vykdomas supaprastinta tvarka, t.y. neformuojant atskiro vandens ūkio paskirties žemės sklypo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, nenustatant visų būtinų kadastro duomenų). Įvertinus tai, kad iki šiol vandens telkiniai nėra suformuoti / formuojami atskirais nekilnojamojo turto objektais – vandens ūkio paskirties žemės sklypais nustatant Žemės įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytus žemės naudojimo būdus, – apibrėžiant veiklą, kuriai turi būti eksploatuojamas vandens telkinys; vandens telkiniai nėra išnuomojami / perduodami naudotis atitinkamai (konkrečiai) veiklai, nors Žemės reformos įstatymo ir kitų

128

įstatymų nuostatos nedraudžia vandens ūkio paskirties žemės sklypų nuomoti / perduoti naudotis, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga ir už vandens ūkio paskirties žemės sklypo suformavimą, jo valdymą, naudojimą ir disponavimą, taip pat už vandens telkinio naudmenų ir išteklių naudojimo organizavimą ir priežiūrą, po vandens telkinio žemės ploto naudojimo organizavimą, suteikimą atitinkamų statinių (įrenginių) statybai ir eksploatacijai bei tokių statinių eksploatavimo priežiūrą, tikslinga būtent savivaldybėms perduoti šią su valstybinės žemės plotų, užimtų valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniais, valdymu, naudojimo ir disponavimu patikėjimo teise susijusią funkciją. Šios funkcijos vykdymas apimtų ir patikėjimo teise savivaldybių valdomoje valstybinėje žemėje (esančiuose vandens telkiniuose) leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimą; sutikimų statyti lieptus, jachtų ir valčių elingus, sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens pramogoms organizuoti, išdavimą; o parengus ir patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens ūkio paskirties žemės sklypų išnuomojimo / perdavimo naudotis tvarką, priimti atitinkamus sprendimus, sudaryti sutartis ir jas administruoti.

- miestų ir miestelių teritorijose bei patikėjimo teise savivaldybių valdomoje valstybinėje žemėje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimas;

- žemės tvarkymo darbai savivaldybėms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje žemėje;

- teikti pasiūlymus dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų.

Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos, kurias reikėtų praplėsti, patikslinant ar papildant įstatymus:

- didesnės galimybės disponuoti valstybine žeme (ją mainant su privačia žeme, paimant į valstybinės žemės fondą (išperkant) neracionalius naudoti privačios žemės sklypus, išperkant nenaudojamus statinius ar jų likučius);

- teisė nustatyti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir derinti parengtus sprendinius, kai tai susiję su žemės naudmenų sudėties pakeitimu, vertingų žemės naudmenų išsaugojimu, žemės sklypų tinkamumo racionaliai naudoti pagal paskirtį pagerinimu tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje.

Varianto privalumai: 1) savivaldybių specialistai pagal savo kompetenciją ir gaunamą informaciją galės geriau suderinti žemės tvarkymo veiksmus su teritorijų planavimo dokumentais; 2) sudaromos sąlygos kompleksiškai spręsti žemės racionalaus naudojimo klausimus kartu su kitais savivaldybės veiklos uždaviniais ir vykdomomis funkcijomis, atsižvelgiant į konkrečias galimybes; 3) pagerėtų valstybės žemės valdymas, nes bus galima kurti ir diegti daugiau informacinėmis technologijomis (IT) pagrįstų programų; 4) derinami centralizacijos ir decentralizacijos principai, žemės valdymas labiau atitiktų darnaus vystymosi koncepciją; 5) bus geriau išplėtota suinteresuotųjų asmenų žemės valdymu švietimo ir konsultavimo funkcija.

Varianto trūkumai: 1) turėtų būti glaudžiai bendradarbiaujama su NŽT ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, todėl bus sudėtingesnis partnerystės organizacinio

129

mechanizmo diegimas; 2) išskaidžius centralizuoto valdymo struktūrą, bus mažesnės galimybės plėtoti automatizuoto valdymo IT priemones bei užtikrinti vieningą valstybinės žemės administravimo metodologinį koordinavimą.

6.4. Žemę administruojančių institucijų veikla, pasibaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpiui

6.4.1. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo organizavimas, teisiškai įregistruojant likusioje valstybinėje žemėje suformuotus žemės sklypus

I variantas. Projektų rengimą ir įgyvendinimą kaimo vietovėje (pagal kadastro vietoves, bei miestams priskirtose teritorijose) organizuoja NŽT teritoriniai skyriai, vykdo – žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančios įmonės konkurso tvarka. Miestuose žemės sklypų formavimui reikalingų teritorijų planavimo dokumentų (kvartalų detaliųjų planų ir kt.) ir žemės valdų projektų rengimą bei žemės sklypų kadastrinius matavimus organizuoja savivaldybių administracijos; vykdo fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti šiuos darbus; įgyvendina (tvirtina planavimo dokumentus) savivaldybių administracijos ir (teikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sudaro žemės sandorius) NŽT teritoriniai skyriai.

II variantas. Projektų rengimą ir įgyvendinimą kaimo vietovėje (pagal kadastro vietoves) ir miestuose esančioje valstybinėje žemėje organizuoja valstybės įmonė Valstybinės žemės fondas, darbus koordinuoja NŽT teritoriniai skyriai. Planavimui VĮ VŽF panaudoja savivaldybių administracijos direktorių patvirtintus detaliuosius planus ir siūlymus dėl formuojamų žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo bei kitų apribojimų. Patvirtintų projektų įgyvendinimui reikalingus kadastrinius matavimus atlieka matininko paslaugas teikiantys asmenys konkurso tvarka. Baigiamuosius valstybinės žemės sklypų formavimo, teisinio įregistravimo ir įteisinimo naudotis darbus vykdo NŽT teritoriniai skyriai.

III variantas. Projektų rengimą ir įgyvendinimą kaimo vietovėje (pagal kadastro vietoves) organizuoja savivaldybių administracijos, vykdo – žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančios įmonės konkurso tvarka. Žemės sklypų formavimui reikalingų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdų planų rengimą bei žemės sklypų kadastrinius matavimus miestuose (valstybės ir savivaldybių valdomoje valstybinėje žemėje, pagal kvartalus ar miesto seniūnijas) organizuoja savivaldybių administracijos; vykdo fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti šiuos darbus; įgyvendina (tvirtina planavimo dokumentus, teikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, sudaro žemės sandorius) savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos.

IV variantas. Projektų rengimą ir įgyvendinimą (pagal kadastro vietoves) valstybinėje žemėje organizuoja NŽT teritoriniai skyriai. Savivaldybės pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 papunktis) gauna nustatytas lėšas konkrečiam tikslui įgyvendinti – grąžinamų natūra žemės sklypų planams ir perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų detaliesiems

130

planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, taip pat parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, t.y. valstybinės žemės sklypams projektuoti, įstatymu įpareigotos pagal teisės aktus, išskyrus lėšas baigiamiesiems žemės valdos projektams rengti ir įgyvendinti. Projektus rengia – žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys fiziniai ir juridiniai asmenys konkurso (Viešųjų pirkimų įstatymo) tvarka. Planavimui šios įmonės panaudoja savivaldybių administracijos direktorių patvirtintus detaliuosius planus ir siūlymus dėl formuojamų žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdo bei kitų apribojimų. Patvirtintų projektų įgyvendinimui reikalingus kadastrinius matavimus atlieka vykdo fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys teisę atlikti šiuos darbus, konkurso tvarka. Baigiamuosius valstybinės žemės formavimo, teisinio įregistravimo ir įteisinimo naudotis darbus vykdo NŽT teritoriniai skyriai.

6.4.2. Racionalaus žemės naudojimo planavimo sąlygų nustatymas įvairios paskirties teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir šių dokumentų derinimas

I variantas. Savivaldybių administracijos rengia planavimo sąlygas visiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos derina. NŽT išduoda planavimo sąlygas tik žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimui ir juos derina.

II variantas. Savivaldybių administracijos rengia planavimo sąlygas visiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos derina. NŽT išduoda planavimo sąlygas kompleksinio teritorijų planavimo, taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (ir derina parengtus planus), jeigu juose numatomas žemės sklypų, naudojimo paskirties ir būdo keitimas, žemės ūkio naudmenų pavertimas kitomis naudmenomis ir naujų žemės naudojimo apribojimų nustatymas.

III variantas. Savivaldybių administracijos rengia planavimo sąlygas visiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos derina. NŽT išduoda planavimo sąlygas tik žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimui, o ŽPDRIS sistemoje patikrina tik pateikiamų derinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrinę dalį.

IV variantas. Savivaldybių administracijos rengia planavimo sąlygas visiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos derina. NŽT išduoda planavimo sąlygas tiems rengiamiems teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentams (ir derina parengtus planus), kuriuose numatomas žemės sklypų, naudojimo paskirties ir būdo keitimas, žemės ūkio naudmenų pavertimas kitomis naudmenomis ir naujų žemės naudojimo apribojimų nustatymas.

6.4.3. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos organizavimasI variantas. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą ne aukciono tvarka

organizuoja ir vykdo valstybinės žemės patikėtinė – NŽT. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus rengia VĮ Valstybės žemės fondas, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis sudaro NŽT teritoriniai skyriai.

II variantas. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą ne aukciono tvarka organizuoja ir vykdo valstybinės žemės patikėtiniai – NŽT (šis tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje suformuotus žemės sklypus) ar VĮ Valstybės žemės fondas (šiai įmonei priskirtoje laisvo fondo žemėje suformavusi valstybinės žemės sklypus). Valstybinės

131

žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus rengia VĮ Valstybės žemės fondas, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis sudaro valstybinės žemės patikėtiniai.

III variantas. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą ne aukciono tvarka organizuoja ir vykdo valstybinės žemės patikėtiniai – savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdo savivaldybių administracijos.

IV variantas. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą ne aukciono tvarka organizuoja ir vykdo NŽT. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdo VĮ Valstybės žemės fondas (NŽT patikėjimo teise valdomų žemės sklypų) arba savivaldybių administracija (savivaldybėms patikėjimo teise valdyti perduotų žemės sklypų).

6.4.4. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizavimasI variantas. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja VĮ Valstybės žemės

fondas, kitų žemėtvarkos planavimo dokumentų – NŽT.II variantas. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą organizuoja VĮ Valstybės žemės

fondas.III variantas. Žemėtvarkos planavimo dokumentų organizuoja savivaldybių

administracijos.IV variantas. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja VĮ Valstybės žemės

fondas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – savivaldybių administracijos, kitų žemėtvarkos planavimo dokumentų – NŽT ir (miestuose bei miesteliuose) – savivaldybių administracijos.

6.4.5. Informacijos apie žemės savybes bei jos naudojimo sąlygas aktualizavimas ir teikimas žemės naudotojams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams bei kitoms institucijoms

I variantas. Informaciją apie žemę (erdvinių duomenų rinkinius) – žemės naudmenų išsidėstymą, melioracijos įrenginius, dirvožemius ir jų našumo vertinimą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) tvarko – rengia, kaupia ir atnaujina (aktualizuoja) Nacionalinė žemės tarnyba arba Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įmonės, ja disponuoja NŽT.

II variantas. Informaciją apie žemę tvarko VĮ Valstybės žemės fondas ir NŽT, ja disponuoja NŽT.

III variantas. Informaciją apie žemę tvarko Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, VĮ Valstybės žemės fondas ir NŽT, ja disponuoja NŽT ir Aplinkos ministerija.

IV variantas. Informaciją apie žemę tvarko VĮ Valstybės žemės fondas ir kitos ŽŪM pavaldžios įmonės, ja disponuoja NŽT.

6.4.6. Skundų žemės reformos ir žemės naudojimo klausimais tyrimas bei ikiteisminių ginčų sprendimas

I variantas. Skundus dėl žemės nuosavybės ir naudojimo tiria Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai bei NŽT centriniai padaliniai.

II variantas. Skundus dėl žemės nuosavybės ir naudojimo tiria VĮ Valstybės žemės fondas, NŽT teritoriniai padaliniai bei NŽT centriniai padaliniai.

132

III variantas. Skundus dėl žemės nuosavybės ir naudojimo tiria savivaldybių administracijos, NŽT teritoriniai padaliniai bei NŽT centriniai padaliniai.

IV variantas. Skundus dėl žemės nuosavybės ir naudojimo tiria savivaldybių administracijos, NŽT teritoriniai padaliniai bei NŽT centrinis padalinys.

6.4.7. Įstatymų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių žemės naudojimo klausimais laikymosi valstybinė kontrolė

I variantas. Įstatymų nustatytą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT teritoriniai padaliniai ir centrinis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių laikymosi kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos specializuoti padaliniai ir savivaldybių administracijos.

II variantas. Įstatymų ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių žemės naudojimo klausimais valstybinę kontrolę vykdo NŽT teritoriniai padaliniai, NŽT centrinio padalinio Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius bei Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas, taip pat VĮ Valstybės žemės fondas.

III variantas. Įstatymų nustatytą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo savivaldybių administracija, NŽT teritoriniai padaliniai ir centrinis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių laikymosi kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos specializuoti padaliniai ir savivaldybių administracijos.

IV variantas. Įstatymų nustatytą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT teritoriniai padaliniai ir NŽT centrinis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyrius. Teritorijų planavimo dokumentų rengimą žemės naudojimo klausimais ir šiais klausimais priimtų sprendinių laikymosi kontrolę vykdo savivaldybių administracijos ir NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas bei NŽT teritoriniai padaliniai.

6.5. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) įvertinimasPagal siūlomus žemės administravimo sistemos tobulinimo variantus atliktas SSGG

įvertinimas, iš kurio galima spręsti apie tinkamiausio varianto pasirinkimą (38 lentelė).

38 lentelė. Galimų žemės administravimo sistemų SSGG įvertinimas

Vertinimo aspektai ir veiklos apibūdinimas Atitikimas vertinimui pagal variantusI II III IV

1 2 3 4 5

Stipriosios pusės:Centralizuotas metodinis vadovavimas žemėtvarkos darbams + + - +Geras NŽT teritorinių skyrių ir savivaldybių administracijos vykdomų darbų koordinavimas + - - +Galimybė operatyviai spręsti žemės valdymo (administravimo) klausimus, susijusius su sklypų formavimu, disponavimo valstybine žeme ir žemės tvarkymo procedūromis

+ - + +

Viso 3 1 1 3Silpnosios pusės:

133

Tam tikros biurokratinės kliūtys ir žinybiškumas, bendradarbiaujant tarp NŽT teritorinių skyrių ir savivaldybių administracijų

+ + + -

Nesistemiškai (t.y. neatsižvelgiant į darnaus vystymosi principus) vykdomi valstybinės žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo darbai

+ + + +

Nepakankamai kontroliuojama, kaip žemės naudotojai laikosi reikalavimų gerinti žemės ūkio naudmenas + + + +Darbų vilkinimas ir nekokybiškos paslaugos gyventojams juos informuojant, konsultuojant ir sprendžiant žemės įsigijimo ar nuomos, teritorijų planavimo, infrastruktūros plėtros ir kitus žemės tvarkymo klausimus

- + + -

Viso 3 4 4 2Galimybės:Pakeitus ir įgyvendinus teisės aktus, gali būti: - optimizuotos Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybių funkcijos administruojant valstybinę žemę + - - +

1 2 3 4 5 - paspartintas ir sistemingai vykdomas likusios valstybinės žemės suformavimas sklypais bei jų teisinis įregistravimas, tuo sudarant sąlygas efektyvesniam šios žemės naudojimui ir žemės rinkai - - - + - aktyvesnis NŽT ir jos teritorinių skyrių dalyvavimas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, diegiant IT ir numatant priemones derlingojo dirvožemio apsaugai, žemės ūkinių savybių pagerinimui ir žemės rinkos vertės padidinimui

+ - - +

- efektyviau vykdoma valstybinė žemės apskaita ir žemės naudojimo valstybinė kontrolė + - - +- geresnis valstybinės žemės panaudojimas viešiesiems poreikiams tenkinti, aktyviau vykdant švietėjišką veiklą ir užtikrinant teritorijos ir bendruomenės darnų vystymąsi

+ - - +

Viso 4 0 0 5Grėsmės:Dėl žymesnių struktūrinių pertvarkymų gali sulėtėti vykdomų darbų tempai, daugiau laiko pareikalaus reikiamos kvalifikacijos specialistų išugdymas - + + -Baigiamųjų žemės reformos darbų finansavimui prireiks daugiau nei šiuo metu valstybės biudžeto lėšų, dėl to, jų neskiriant, darbai gali užsitęsti ilgiau nei planuojama + + + +Nepriėmus artimiausiu metu siūlomų teisės aktų pataisų nebus sudaryta galimybė efektyviai naudoti laisvo fondo valstybinę žemę, užtikrinti našių žemės ūkio naudmenų apsaugą nuo jų ploto mažinimo (dėl urbanizuotų teritorijų ir miškų plėtros), derlingojo dirvožemio išsaugojimą ir kitų žemės ūkinių savybių pagerinimą

+ + + +

Viso 2 3 3 2

Pagal SSGG analizę efektyvesniam žemės administravimui užtikrinti rekomenduojamas IV variantas, kurio įgyvendinimui reikalingas dalies funkcijų perskirstymas, siūlomų teisės aktų pakeitimai, numatomų darbų finansavimas,.

134

6.6. Veiksmingo ir darnaus žemės administravimo ir valdymo kriterijaiTai:1. Saugumas: nuosavybės teisės, objekto ribos, naudojimo teisės, kt. 2. Aiškumas ir paprastumas: svarbiausi dokumentai, nuosavybės objekto

charakteristikos yra aiškios veiksmų procedūros.3. Efektyvumas ir veiksmingumas: situacijos aktualumas, procedūrų forminimo

greitis, atsakomybė.4. Skaidrumas: sąžiningi įkainiai, mokesčiai, prievolės, suderinta atsakomybė ir

atskaitomybė. 5. Viešumas: aiškus viešas statusas, jo maksimalus prieinamumas suinteresuotiems

(notarui, savininkui), nėra paslėptų „spec. sąlygų“. 6. Kaina: žemi sistemos administravimo kaštai, nepernešimas visų kaštų (pvz.,

institucinio pertvarkymo) naudotojams. 7 Ilgalaikiškumas (tvarumas): tvarios procedūros ir teisinė bazė, adaptuotos

technologijos, visuomenės priimtos normos ir atsakomybės.8. Darnumas: aiškiai apibrėžtos žemės naudojimo teisės ir pareigos visiems žemės

naudotojams (suinteresuotiesiems), tame tarpe žemės ūkio gamybą vykdančiųjų, praeities, dabarties ir ateities kartų atžvilgiu.

9. Visuomeninė nauda.10. Partnerystės organizacinis mechanizmas: integruotas išteklių valdymas;

informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo sprendimų, kelių veiklų ir suinteresuotųjų veikiančių sinchroniškai, funkcionavimas.

Partnerystės organizacinis mechanizmas – tai informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo sprendimų, dar kitaip vadinamų mazgais ir juos į grandis jungiančių partnerystės veiklų, viena kitos atžvilgiu veikiančių sinchroniškai, visuma. Partnerystės organizacinio mechanizmo mazgai – tai atitinkamos VVG sąlygojamos ir misijose įvardinamos veiklos: informavimo, konsultavimo, įtraukimo bei dalyvavimo mazgai, susidedančios iš atskirų priemonių. Partnerystės organizacinio mechanizmo grandys – tai jungtys tarp mazgų, jungiančios atitinkamas veiklas vieną su kita. Kelių veiklų veikimas grandyje vienu metu įvardintas sinchroniniu veikimu. Partnerystės organizacinio mechanizmo veiklos ir priemonės pateiktos 39 lentelėje.

39 lentelė: Partnerystės organizacinio mechanizmo veiklos ir priemonės

PARTNERYSTĖS ORGANIZACINIO MECHANIZMO VEIKLOS

Informavimas Konsultavimas (paklausimas) Įtraukimas Dalyvavimas

1 2 3 4Informavimas

(M1) (angl. inform) –

informacijos

Konsultavimas (paklausimas) (M2)

(angl. guidance/consult/advis

Įtraukimas (M3) (angl. engagement

enrolment/involvment)– prielaidų dalyvauti

Dalyvavimas (M4) – (angl.

participation) bendras darbas,

135

perdavimas be grįžtamojo ryšio

teikimo A→B

e) – informacijos kaip grįžtamojo ryšio

teikimasB → A→B

sudarymasA → B →A

bendri sprendimai,

veikimas partnerystėje A↔B

1 2 3 4Informavimo

(mazgo funkcijos) priemonės

Konsultavimo (paklausimo) priemonės Įtraukimo priemonės Dalyvavimo

priemonės

Žinių perdavimasNukreipimasSupažindinimasVedimas (informacijos teikimas)

Nuomonės išsakymasRekomendavimasKomunikavimasPatarimas, kaip reikėtų elgtisSpecialisto ar eksperto išvados pateikimas

SubūrimasBendradarbiavimasĮgalinimasMotyvavimasIšteklių sujungimas

KomunikavimasDialogo plėtojimasAtstovavimasDiskusijosSutaikinimasDerybų vedimas

Šaltinis: sudaryta pagal Mohr, Spekman (1994); Buerer (2006); Edwards, Goodwin (2007); Kvieskienė, Kvieska (2012), Macken-Walsh, Curtin (2013), Geddes, Benington (2013) ir kt.

6.7. Lėšų poreikio žemės reformos baigiamiesiems darbams skaičiavimas

Žemės reformos baigiamiesiems darbams siūlomų rengti savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų turinys ir apytikslė darbų kaina (su PVM), skaičiuojant vidutiniškai vienai savivaldybei. Vidutinės darbų kainos:

1) planuojamos teritorijos zonavimas pagal racionaliausią žemės panaudojimą žemės ūkio, miškų ūkio ar kitai veiklai (šiais patvirtintos schemos sprendiniais vadovausis žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai; nustatydami formuojamų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį); darbų apimtis – 3 tūkst. eurų;

2) pasiūlymai vietinės reikšmės bendrojo naudojimo (neprivatizuojamų) kelių būklės pagerinimui (esamos vietinės reikšmės kelių išdėstymo schemos sprendinių patikslinimas ir kelių būklės analizė, nurodant reikalingus rekonstruoti ar iš esmės pagerinti kelių ruožus); darbų apimtis – 10 tūkst. eurų;

3) pasiūlymai melioracijos įrenginių būklės pagerinimui (nustatomi ir pažymimi brėžinyje: nusausintų žemių plotai, iš jų reikalingi rekonstrukcijos; melioracijos grioviai, iš jų reikalingi apvalyti nuo krūmų ir užslinkimo; nurašytinos sausinimo sistemos); darbų apimtis – 4 tūkst. eurų;

4) ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos (esamo ūkių nuosavybės teise valdomų plotų išsidėstymo bei viso ūkių naudojamo ir deklaruojamo ploto išsidėstymo pagal ūkius analizė (ūkių „inventorizacija“); prekinę produkciją auginančių ūkių (pavyzdžiui, stambesnių kaip 25–40 ha naudojamos žemės ploto) perspektyvinių ribų išdėstymo projektavimas ir suderinimas su šių ūkių savininkais); darbų apimtis – 20 tūkst. eurų;

136

5) pasiūlymai našių žemės ūkio naudmenų ploto išsaugojimui (dirvožemių ir žemės našumo vertinimo duomenų analizė; derlingų (pvz., >39 balų) žemės ūkio naudmenų laukų (sklypų) pažymėjimas naudojamuose pasėliams plotuose ir tikslinguose grąžinti žemės ūkio veiklai šiuo metu nedeklaruojamuose plotuose); darbų apimtis – 4 tūkst. eurų;

6) pasiūlymai dėl natūralių žemės naudmenų išsaugojimo (dirvožemių tyrimo, saugomų teritorijų duomenų, bendrųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų analizė; gamtinio karkaso detalizavimas: miškų, pelkių, upių, ežerų ir tvenkinių, tikslingų išsaugoti natūralių pievų bei medžių ir krūmų želdinių, mišku tikslingų apsodinti nenaudojamų žemių plotų pažymėjimas); darbų apimtis – 5 tūkst. eurų;

7) kiti darbai (kartografinės medžiagos bei informacinių duomenų suradimas/įsigijimas; schemos rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo procedūros ir kt.); darbų apimtis – 4 tūkst. eurų.

Iš viso lėšų poreikis rajono žemėtvarkos schemos parengimui (su PVM) – 50 tūkst. eurų.Lėšų poreikis žemės reformos darbų Lietuvoje užbaigimui (visiems iš biudžeto

finansuojamiems žemėtvarkos įmonių atliekamiems darbams). (Preliminarūs skaičiavimai pagal faktiškai atliekamų darbų kainas ir ekspertinę analizę):

Išeities duomenys ir sąlygos: - vidutiniškai per metus (2015–2017 m. laikotarpiu) Nekilnojamojo turto registre

įregistruota 43,6 tūkst. naujų sklypų (77,2 tūkst. ha), iš jų kitos paskirties žemės 21,4 tūkst. sklypų (10,9 tūkst. ha), žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio ir konservacinės paskirties žemės – 22,2 tūkst. sklypų (66,3 tūkst. ha). 2015–2016 m. laikotarpiu darbų apimtis, be kitos paskirties žemės sklypų, buvo 23,9 tūkst. sklypų vidutiniškai per metus;

- vidutiniškai per metus (2015–2016 m. laikotarpiu) žemės reformos žemėtvarkos projektų bei kitų kaimo vietovėms rengiamų projektų, reikalingų žemės sklypų formavimui valstybinėje žemėje, rengimui ir įgyvendinimui išleista 5,896 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuojant vienam žemės sklypui (be kitos paskirties žemės sklypų, kurie daugiausia formuojami miestuose savivaldybių bei esamų ar būsimų žemės naudotojų lėšomis), tai sudaro apie 247 eurus (5895,8: 23,9);

- visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje liko suformuoti sklypais apie 800 tūkst. ha teritorijos: apie 119 tūkst. ha naudotinų kitai paskirčiai (apytiksliai – 263 tūkst. sklypų) ir 681 tūkst. ha kitų kategorijų žemėje (apytiksliai – 152 tūkst. sklypų);

- priimta prielaida, kad būsimos išlaidos žemės reformos baigiamiesiems darbams (žemės sklypų suprojektavimui, paženklinimui vietovėje ir teisiniam įregistravimui Nekilnojamojo turto registre) bus finansuojamos iš valstybinės žemės planavimo organizatoriams arba institucijoms, šią žemę valdančioms patikėjimo teise (kaimo vietovėje – Nacionalinei žemės tarnybai, miestuose, t. y. kitos paskirties žemėje – NŽT ir savivaldybėms) šiems tikslams skirtų lėšų;

- vidutinis darbų įkainis, skaičiuojant 1 sklypui, nustatytas įvertinant sudėtingesnę nei šiuo metu nesuplanuotų teritorijų paiešką, informacijos apie žemės naudojimo sąlygas išsiaiškinimą ir planavimo darbų organizaciją, savivaldybių administracijos keliamus

137

reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui urbanizuotinose teritorijose, ir kt. Atsižvelgiant į tai, visų darbų vidutinė vertė, skaičiuojant vienam sklypui, nustatyta tokia: 1 sklypas miestuose (ir kitose urbanizuotinose teritorijose) – 450 eurų, kaimo vietovėje (neurbanizuotinose teritorijose) – 280 eurų. Iš šios darbų vertės kadastrinių matavimų darbai sudaro 150–250 eurų 1 sklypui.

Orientaciniai lėšų poreikio skaičiavimai:1. Savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų parengimas: 50 sav. x 50 tūkst. eurų =

2,5 mln. eurų;2. Žemės sklypų formavimas (projektų parengimas ir įgyvendinimas) miestuose, t.y.

urbanizuotose ir urbanizuotinose teritorijose: 263 tūkst. sklypų x 450 eurų = apie 118 mln. eurų;

3. Žemės sklypų formavimas (projektų parengimas ir įgyvendinimas) kitose teritorijose kaimo vietovėje: 152 tūkst. sklypų x 280 eurų = apie 42 mln. eurų;

4. Žemės reformos darbų baigiamosios (suvestinės) ataskaitos pagal administracines teritorijas: 70 administracinių vienetų x 5 tūkst. eurų = apie 0,35 mln. eurų.

Iš viso lėšų poreikis: apie 163 mln. eurų, iš jų kaimo vietovėse rengiamiems žemėtvarkos planavimo dokumentams – žemėtvarkos schemoms ir žemės reformos žemėtvarkos projektams – 44 mln. eurų, miestuose rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdų planams – 118 mln. eurų. Šias išlaidas galima sumažinti apie 40 mln. eurų (iki 123 mln. eurų), jeigu miestuose ir urbanizuotinose teritorijose projektai bus rengiami ir įgyvendinami ne pavieniams žemės sklypams formuoti, o iš karto didesniam skaičiui sklypų suplanuoti stambesnėse teritorijose – kadastro vietovėse ar kvartaluose (skaičiuojama darbų vertė vienam kitos paskirties žemės sklypui – 300 eurų).

Norint žemės reformos darbus užbaigti iki 2030 metų, reikalinga kasmet atlikti žemėtvarkos planavimo ir kadastrinių matavimų darbus vykdančių įmonių darbų už 10–14 mln. eurų. Ši suma yra daugiau kaip du kartus mažesnė nei lėšos, gaunamos už parduotą valstybinę žemę: 2011–2017 m. laikotarpiu vidutiniškai per metus valstybės biudžeto pajamos už parduotą žemę sudarė 39 mln. eurų.

Išlaidų valstybinės žemės sklypų formavimui pagrįstumo lyginamieji skaičiavimai

Valstybės, kaip žemės savininko, išlaidos nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų suformavimui (įskaitant išlaidas projektavimui ir teisiniam įregistravimui) bei kitiems žemės reformos baigiamiesiems darbams, preliminariai skaičiuojamos likusiam apie 800 tūkst. ha plotui, sudarytų nuo 123 mln. iki 163 mln. eurų. Šios išlaidos turėtų atsipirkti gavus didesnes arba papildomas pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus iš valstybinės žemės nuomos, taip pat iš įstatymų numatytais atvejais valstybinės žemės sklypų pardavimo ir šiuos sklypus įsigijusių asmenų mokamo žemės mokesčio. Skaičiuojant priimta nuostata, kad didžioji dalis žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės neturi pastovių, juridiškai įteisintų naudotojų, ir todėl iš šios žemės valstybė pajamų negauna. Tuo tarpu, suformavus sklypus, sudaroma galimybė teikti juos pardavimui ir nuomai teisės aktų nustatyta tvarka. Darant prielaidą, kad

138

visa valstybinė žemė bus suformuota sklypais ir apmokestinta, papildomos pajamos į biudžetą turėtų sudaryti apie 1 proc. naujai suformuotų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės.

Vidutinė žemės rinkos vertė apytiksliai apskaičiuota panaudojant Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis apie žemės ūkio paskirties žemės kainą (iš: http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/vidutines-zemes-rinkos-kainos-lietuvoje/) ir VĮ Registrų centro duomenis apie normatyvines žemės rinkos kainas, nustatytas žemės masinio vertinimo ataskaitų pagrindu (VĮ Registrų centro direktoriaus 2016-12-20 įsakymas Nr. 387 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinės vertės nustatymo 2017 metams...“; iš: http://www.tagidas.lt/wp-content/uploads/2016/12/20161220_v-387.pdf). Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad:

- žemės ūkio paskirties žemės rinkos vertė priklauso nuo žemės našumo, pajamingumo ir stambiųjų miestų įtakos, atskirose savivaldybėse yra nuo 0,7 tūkst. eurų/ha iki 4,8 tūkst. eurų/ha, vidutiniškai Lietuvoje – 3 tūkst. eurų/ha;

- miškų ūkio paskirties žemės normatyvinė vertė atskirose savivaldybėse – nuo 0,3 iki 0,5 tūkst. eurų/ha. Skaičiavimuose priimtas normatyvas vidutiniškai 0,4 tūkst. eurų/ha;

- kitos paskirties žemės normatyvinė vertė priklauso nuo gyvenamosios vietovės dydžio, žemės naudojimo būdo ir ūkinės veiklos intensyvumo. Atskirose verčių zonose žemės normatyvinė vertė sudaro: stambiuosiuose miestuose – 50 – 200 – 1300 tūkst. eurų/ha, kituose miestuose ir miesteliuose – 10 – 40 tūkst. eurų/ha, kaimo gyvenamosiose vietovėse – 3 – 30 tūkst. eurų/ha. Skaičiavimuose priimtas normatyvas vidutiniškai Lietuvoje – 30 tūkst. eurų/ha.

Iš viso likusios neįregistruotos valstybinės žemės vidutinė rinkos vertė apytiksliais skaičiavimais sudaro: žemės ūkio paskirties žemės – 834 mln. eurų (278x3), kitos paskirties žemės – 3570 mln. eurų (119x30), miškų ūkio, vandens ūkio ir konservacinės paskirties žemės – 160 mln. eurų (400x0,4), iš viso – 4564 mln. eurų, arba 5,7 tūkst. eurų/ha. Jeigu visa ši žemė būtų naudojama, mokant 1 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio (arba privatizuotos žemės mokesčio), žemės reformos baigiamiesiems darbams išleistos valstybės lėšos atsipirktų per 3-4 metus {(123–163): 46}. Šį terminą dar galima sutrumpinti atlikus teritorijų tvarkymo ir infrastruktūros plėtros darbus, padidinančius žemės sklypų vertingumą bei paklausą rinkoje, ir dalį žemės sklypų pardavus teisės aktų nustatyta tvarka.

6.8. Išvados dėl racionaliausio žemės administravimui reikalingo institucinės struktūros modelio, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui

Nustatant tinkamiausią pasiūlymų Lietuvos žemės administravimo sistemos tobulinimui variantą, buvo vadovaujamasi šiais kriterijais, reikalavimais ir prielaidomis:

1. Siektina, kad žemę administruojančių institucijų sistema atitiktų tokius reikalavimus (detaliau išdėstytus ataskaitos 3 skyriuje ir 6.1 bei 6.6 poskyriuose):

- nuosavybės ir naudojimo teisių bei žemės valdų ribų saugumo užtikrinimas;

http://www.tagidas.lt/wp-content/uploads/2016/12/20161220_v-387.pdf

http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/vidutines-zemes-rinkos-kainos-lietuvoje/

139

- atliekamų darbų aiškumas ir paprastumas (svarbiausi dokumentai, nuosavybės objekto charakteristikos, veiksmų procedūros);

- veiklos efektyvumas (situacijos aktualumas, procedūrų forminimo greitis, atsakomybė);

- veiklos skaidrumas; - veiklos viešumas (aiškus viešas statusas, maksimalus prieinamumas

suinteresuotiesiems asmenims – notarui bei savininkui ir kt.); - žemi sistemos administravimo kaštai; - ilgalaikiškumas (tvarios procedūros ir teisinė bazė, adaptuotos technologijos).2. Pagrindiniai siūlomos institucinės struktūros pertvarkymo tikslai:

- pasiekti, kad žemės tvarkymo darbai būtų vykdomi kvalifikuotai, spartesniais tempais ir užtikrintų tinkamą viso šalies žemės fondo administravimą;

– užtikrinti, kad sprendimų dėl žemės administravimo sistemos pertvarkymo įgyvendinimas netrukdytų įprastų ir reikalingų žemėtvarkos institucijų vykdomų darbų eigai, o priešingai – pagerintų darbų kokybę, padidintų žemės naudojimo efektyvumą, valstybinės žemės sklypų rinkos vertę ir gaunamas pajamas už parduodamą ir išnuomojamą valstybinę žemę;

- pasiekti, kad NŽT teritoriniai skyriai turėtų didesnę įtaką rengiant planavimo sąlygas ir derinant visus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose numatomas žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirties pakeitimas.

3. Prielaidos žemės administravimo institucijų veiklos, funkcijų ir struktūros pakeitimui: - teisės aktų pakeitimai numatys žemės reformos baigiamuosius darbus – likusios

teisiškai neįregistruotos žemės suformavimas sklypais ir jų įteisinimas naudotis. Šiuos darbus koordinuos ir organizuos bei galutinai užbaigs viena institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM;

- teisės aktai nustatys reikalavimus derlingojo dirvožemio ir žemės ūkio naudmenų apsaugai nuo nepagrįstos urbanistinės plėtros ir kitų procesų, mažinančių našios žemės ūkio paskirties žemės plotus;

- savivaldybėms bus perduota valdyti jų pageidaujama įstatymų leista valdyti patikėjimo teise valstybinė žemė, įskaitant numatomus panaudoti gyvenamajai statybai ir ūkinei-komercinei veiklai žemės sklypus.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus veiksnius bei atliktą SSGG analizę, rekomenduojama institucijų daliniam reorganizavimui (funkcijų perskirstymui) panaudoti IV variantą. Pagrindinės pasiūlymų nuostatos:

1. Nacionalinė žemės tarnyba, priėmus įstatymų pakeitimus, turės didesnes galimybes:- vykdyti žemės valdų projektų rengimo, teritorijų planavimo ir tvarkymo, žemės ūkinių

savybių pagerinimo darbus, spręsti disponavimo valstybinės žemės sklypais klausimus; - teikti planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir derinti parengtus

sprendinius, kai tai susiję su žemės naudmenų sudėties pakeitimu, vertingų žemės naudmenų išsaugojimu, žemės sklypų tinkamumo racionaliai naudoti pagal paskirtį pagerinimu;

140

- lanksčiau spręsti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, jos išpirkimo į valstybinės žemės fondą, žemės sklypų mainų bei kompensavimo valstybinės žemės sklypais (kitoje vietoje) klausimus.

2. Savivaldybių įtaka Projektų rengimo organizavimui padidės, nes savivaldybių administracija privalės aktyviai dalyvauti formuojant žemės sklypus miestuose, kitose urbanizuotose ir urbanizuotinose teritorijose, taip pat inicijuoti jų valdymui priskirtinų žemės sklypų formavimo darbus laisvo fondo valstybinėje žemėje. Kaip rodo institucijų specialistų nuomonės tyrimai (šios ataskaitos 4.3 poskyris), kol kas pirmumas teikiamas žemės sklypams, formuotiniems prie valstybės ir savivaldybės institucijoms priklausančių pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų, individualiai statybai, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę miestuose, ir tiems žemės sklypams, kurie turės paklausą pardavimui ar nuomai aukciono tvarka. Įvertinant ekonominius veiksnius, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą valstybinėje žemėje pirmoje eilėje bus reikalinga organizuoti tose vietose, kuriose numatoma vystyti investicinius projektus bei formuojant įsiterpusius neracionalius žemės sklypus.

3. Perduoti savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinius – specifinių naudmenų vandens ūkio paskirties žemės plotus, kurių ribos yra aiškiai apibrėžtos natūraliais kontūrais, perduoti patikėjimo teise svarbioms savivaldybėms funkcijoms, susijusioms su aplinkos kokybės gerinimu ir apsauga, gyventojų poilsio organizavimu, vykdyti (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 28 ir 29 punktai). Bus paskirta viena institucija, kuri būtų atsakinga ir už vandens ūkio paskirties žemės sklypų suformavimą, jų valdymą, naudojimą ir disponavimą, taip pat už vandens telkinio naudmenų ir išteklių naudojimo organizavimą ir priežiūrą, po vandens telkinio žemės ploto naudojimo organizavimą, suteikimą atitinkamų statinių (įrenginių) statybai ir eksploatacijai bei tokių statinių eksploatavimo priežiūrą, tikslinga būtent savivaldybėms perduoti šią su valstybinės žemės plotų, užimtų valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniais, valdymu, naudojimu ir disponavimu patikėjimo teise susijusią funkciją. Šios funkcijos vykdymas apimtų ir patikėjimo teise savivaldybių valdomoje valstybinėje žemėje (esančiuose vandens telkiniuose) leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimą; sutikimų statyti lieptus, jachtų ir valčių elingus, sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens pramogoms organizuoti, išdavimą; o parengus ir patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens ūkio paskirties žemės sklypų išnuomojimo / perdavimo naudotis tvarką, priimti atitinkamus sprendimus, sudaryti sutartis ir jas administruoti.

4. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą ne aukciono tvarka, kaip kad ir šiuo metu, organizuos NŽT teritoriniai skyriai, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, leidžiančius savivaldybės tarybai ar jos administracijos direktoriui nuomoti patikėjimo teise valdomą valstybinę žemę. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdys, kaip kad ir šiuo metu, VĮ Valstybės žemės fondas valstybinės žemės patikėtinių (NŽT ir savivaldybių administracijos) teikimu.

141

5. VĮ Valstybės žemės fondui nustatytų Žemės įstatyme (32 str. 5 dalis) valstybės deleguotų funkcijų keisti nerekomenduojama, nes VŽF atliekami darbai reikalingi žemės administravimą, nekilnojamojo turto apskaitą ir naudojimą, žemės vertinimą, teritorijų planavimą, žemės ūkio ir kitų sričių plėtrą vykdančioms institucijoms. Svarbiausiais VŽF darbais laikytina: dirvožemių tyrimas ir vertinimas; žemės apskaita; žemės informacinės sistemos tvarkymas ir aktualizavimas; žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizavimas, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymas, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita bei jų naudojimo valstybinė priežiūra. Be to, VŽF atlieka ir toliau atliks didžiąją dalį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų bei savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų rengimo darbų.

IŠVADOS

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) yra institucija, kuri centralizuotai vykdo valstybės žemės politiką – patikėjimo teise valdo didžiąją dalį valstybinės žemės ir turi teisę ja disponuoti (parduoti, išnuomoti, perduoti naudotis ir pan.), organizuoja žemės reformos darbus, koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo bei kadastrinių matavimų darbus ir metodiškai jiems vadovauja, vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Savo veiklą NŽT derina su administracinių teritorijų savivaldybėmis, kurios atsakingos už savo teritorijų plėtros planų rengimą bei įgyvendinimą, įvairių žemės tvarkymo veiksmų ir žemės naudojimo sąlygų bei reglamentų derinimą su savivaldybių teritorijų bendrųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Šio bendradarbiavimo procese kyla problemos, kurių sprendimui būtina optimizuoti funkcijų pasiskirstymą tarp minėtų žemės administravimo institucijų, taip pat tobulinti įstatymų nuostatas žemės tvarkymo klausimais.

2. Pagrindinės taisytinos problemos ir žemės administravimo institucijų darbo trūkumai (pagal apklausos duomenis):

- suderintų taisyklių, metodikų, reglamentų trūkumas, dėl kurio atskirų žinybų specialistai taiko skirtingus reikalavimus leidimų išdavimui, derinimui ir kontrolei;

- prie dalies pastatų nėra suformuoti valstybinės žemės sklypai, už juos nemokamas žemės ar žemės nuomos mokestis;

- suformuotų valstybinės žemės sklypų miestuose ir urbanizuotinose teritorijose, kuriuos būtų galima pasiūlyti įsigyti ar išsinuomoti potencialiems investuotojams, trūkumas;

- trūksta bendradarbiavimo tarp NŽT teritorinių padalinių ir savivaldybių administracijų specialistų sprendžiant žemės klausimus, sąlygų projektų rengimui išdavimą ar teritorijų

142

planavimo dokumentų kompleksinio derinimo klausimus; nesutarimai pailgina žemės sklypų formavimo, jų įteisinimo nuosavybėn ar naudojimuisi procesus;

- sudėtingas teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas ir nepakankamas tikslumas, dėl kurio faktiškas laikas minėtų dokumentų parengimui yra apie du kartus ilgesnis nei pageidaujamas;

- rengiant bendruosius ir specialiuosius planus, NŽT teritoriniai skyriai ir savivaldybių administracijos specialistai nepakankamai pasinaudoja galimybe nustatyti planavimo sąlygas ir siūlyti priemones, reikalingas racionalių žemės sklypų ribų formavimui, tvarkomų teritorijų infrastruktūros sukūrimui ar pagerinimui, žemės ūkinių savybių pagerinimui, kultūrinio kraštovaizdžio formavimui. Dėl šių priežasčių planų sprendiniai nėra subalansuoti, juos dažniausiai nulemia vienos iš suinteresuotų asmenų grupių interesai (pvz., pasėliams naudojamoje ariamoje žemėje suplanuojama kitos paskirties pastatų statyba ar miško įveisimas, arba nustatomi intensyvią žemės ūkio veiklą ribojantys reglamentai);

- poreikis visus procesus ir dokumentų tvarkymą atlikti greičiau.3. Nepakankamą darbų organizaciją nulemia ir kitos priežastys, pvz., trūkumas įstatymų

nuostatų, kurios leistų efektyviau panaudoti laisvą valstybinę žemę, sklandžiau spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus, užtikrintų teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis derlingojo dirvožemio tausojimą ir griežtesnę našių žemės ūkio naudmenų apsaugą nuo nualinimo ir ploto sumažinimo (kaip kad šiuo metu Miškų įstatymu saugoma miško žemė).

4. Efektyvus žemės administravimas ir disponavimas ja galimas tik valdomos žemės sklypus nustatyta tvarka įregistravus Nekilnojamojo turto registre ir turint teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius žemės naudojimo sąlygas bei perspektyvas. Pirminis žemės sklypų formavimas atliekamas vykdant žemės reformos darbus. Per 26 žemės reformos metus suformuota ir teisiškai įregistruota apie 88 proc. šalies teritorijos ploto (iki 2018 07 01 – 5756,8 tūkst. ha, arba 2378,9 tūkst. žemės sklypų). Kadangi per metus vidutiniškai įregistruojama po 77 tūkst. ha žemės, o didžiausias žemės sklypų skaičius bus suformuotas miestų teritorijose (naudotinų kitai paskirčiai), šie darbai gali užtrukti dar ne mažiau kaip 10 metų. Norint procesą paspartinti, būtina likusios valstybinės žemės formavimo ir teisinio įregistravimo darbus pripažinti žemės reformos baigiamaisiais darbais, juos organizuoti šios žemės savininko – valstybės iniciatyva ir finansuoti iš žemės reformai skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Vykdant šiuos darbus detaliau nesuplanuotose kaimiškose teritorijose, formuojamų žemės sklypų naudojimo paskirties ir sąlygų nustatymui bus reikalinga parengti ir savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas.

Šių siūlymų pagrindą sudaro Žemės reformos įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatos, kad „Žemės reformos objektas – Lietuvos Respublikos žemės fondas“, ir kad „Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus...“.

143

5. Nustatant tinkamiausią pasiūlymų Lietuvos žemės administravimo sistemos tobulinimui variantą, buvo vadovaujamasi Veiksmingo ir darnaus žemės administravimo ir valdymo kriterijais (žr. ataskaitos 6.5 poskyrį) ir šiomis prielaidomis:

- priimti įstatymų pataisas dėl žemės reformos baigiamųjų darbų, kai kurių sąlygų disponuoti valstybine žeme pakeitimo ir kai kurių valstybės deleguotų žemės administravimo funkcijų Nacionalinei žemės tarnybai ir savivaldybėms pakeitimo, taip pat turėtų būti teikiamas Dirvožemio įstatymas;

- pagal pertvarkytą sistemą turi būti spartesniais tempais vykdomas likusios teisiškai neįregistruotos žemės suformavimas sklypais ir jų įteisinimas naudotis (baigiamieji žemės reformos darbai);

- sprendimų dėl žemės administravimo sistemos pertvarkymo įgyvendinimas turi pagerinti žemės administravimo ir tvarkymo darbų kokybę, padidinti žemės naudojimo efektyvumą bei valstybinės žemės rinkos vertę ir gaunamas pajamas už parduodamą ir išnuomojamą valstybinę žemę;

- pagrindžiant siūlomą administravimo sistemą, naudotasi Suomijos žemės administravimo sistemos modeliu, kadangi ši šalis yra panašiausia su Lietuva pagal savivaldybių plotus ir žemės administravimo sistemą. Be to, artimesnės Lietuvos sistemai struktūros funkcionuoja Švedijoje ir Vokietijoje. Suteikiant žemę naudojimuisi, užsienio šalyse dažniausiai taikoma praktika – valstybinės žemės nuoma (žr. ataskaitos 3 skyrių).

6. Vadovaujantis šiais kriterijais siūloma žemės administravimo sistemos pakeitimus ir teisės aktų patikslinimą planuoti pagal rekomenduojamą tvarką, numatant, kad:

6.1. savivaldybėms perduodami valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniai. Šios funkcijos vykdymas apimtų ir patikėjimo teise savivaldybių valdomoje valstybinėje žemėje (esančiuose vandens telkiniuose) leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimą; sutikimų statyti lieptus, jachtų ir valčių elingus, sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens pramogoms organizuoti, išdavimą; o parengus ir patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius vandens ūkio paskirties žemės sklypų išnuomojimo / perdavimo naudotis tvarką, priimti atitinkamus sprendimus, sudaryti sutartis ir jas administruoti.

6.2. Žemės valdų projektų rengimą valstybinėje žemėje pirmoje eilėje reikalinga organizuoti tose vietose, kuriose numatoma vystyti investicinius projektus bei formuojant įsiterpusius neracionalius žemės sklypus, kurie, sukūrus atitinkamą infrastruktūrą, galimi pelningai parduoti ar išnuomoti rinkoje.

6.3. Teisės aktuose turėtų būti lanksčiau įvertintas neracionalių (t. y. įsiterpusių) valstybinės žemės sklypų suformavimas, kurie vėliau galėtų būti parduodami ar išnuomojami gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams.

7. Numatoma, kad žemės reformos darbus ir toliau vykdys privačios bei valstybinės įmonės konkurso tvarka, o darbus organizuos NŽT teritoriniai padaliniai. Viso šalies žemės fondo žemės tvarkymo ir kadastro darbų trukmė priklausys nuo valstybės galimybių skirti šiems darbams biudžeto lėšas. Vadovaujantis šiuo metu vykdomų darbų turiniu ir vidutinėmis

144

darbų kainomis preliminariai apskaičiuota, kad likusiai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai žemei (apie 800 tūkst. ha) suformuoti sklypais (apie 415 tūkst. sklypų) ir juos teisiškai įregistruoti prireiks apie 120–160 mln. eurų lėšų.

8. Įgyvendinus rekomendacijas, tikėtini tokie teigiami poslinkiai žemę administruojančių institucijų veikloje:

8.1. Nacionalinė žemės tarnyba (jos teritoriniai skyriai):1) turint žemės reformos baigiamųjų darbų vykdymo taisykles, galės sistemingai

organizuoti valstybinės žemės sklypų formavimo ir teisinio įregistravimo darbus;2) teisės aktų patikslinimas leis savarankiškiau disponuoti valstybinės žemės sklypais,

užtikrinti, kad jie būtų naudojami efektyviai veiklai, padidinti biudžeto pajamas iš šios žemės pardavimo ar nuomos. NŽT turės galimybę lanksčiau spręsti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams, jos išpirkimo į valstybinės žemės fondą, žemės sklypų mainų bei kompensavimo valstybinės žemės sklypais (kitoje vietoje) klausimus;

3) NŽT teritoriniai skyriai įgis didesnes teises žemės ūkio naudmenų ir derlingojo dirvožemio apsaugai: priėmus šią apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, NŽT turės teisę rengti planavimo sąlygas ir derinti visus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose numatomas žemės naudojimo paskirties pakeitimas;

4) užbaigus valstybinės žemės teisinio įregistravimo darbus, NŽT teritorijų skyrių vykdomų darbų apimtis pasikeis taip: sumažės žemės sklypų formavimo darbų NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, tačiau suaktyvės valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos procesai ir nuomos sutarčių sąlygų laikymosi kontrolė. Be to, sumažėjus darbų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu ir kadastriniais matavimais apimčiai, bus galima daugiau dėmesio skirti teritorijų planavimui (žemės naudojimo sąlygų nustatymui, vertingų žemės naudmenų išsaugojimui, žemės racionalaus naudojimo reikalavimus atitinkančių viešųjų interesų gynimui) ir žemės naudojimo valstybinei kontrolei.

8.2. Savivaldybių administracijos:1) savivaldybėms perėmus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybinės

reikšmės vidaus vandens telkinius, juos galės tiesiogiai administruoti, efektyviau panaudoti rekreacijai, turizmui ir kitai veiklai bei greičiau surasti juose numatomą veiklą galinčius vykdyti investuotojus;

2) patikslinus funkcijas, galės tinkamai suderinti skirtingus teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese dalyvaujančių asmenų interesus;

3) parengtos savivaldybių, jų dalių žemėtvarkos schemos bus pagrindinis žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi detalizuojant bendrųjų planų sprendinius, planuojant ir tvarkant techninę infrastruktūrą kaimo vietovėse, reglamentuojant natūralaus kraštovaizdžio elementų apsaugą, planuojant ir įgyvendinant žemės ūkio naudmenų gerinimo priemones.

9. VĮ Valstybės žemės fondui nustatytų Žemės įstatyme valstybės deleguotų funkcijų keisti nerekomenduojama, nes VŽF atliekami darbai reikalingi žemės administravimą, nekilnojamojo turto apskaitą ir naudojimą, žemės vertinimą, teritorijų planavimą, žemės ūkio ir

145

kitų sričių plėtrą vykdančioms institucijoms. Svarbiausiais VŽF darbais laikytina: dirvožemių tyrimas ir vertinimas; žemės apskaita; žemės informacinės sistemos tvarkymas ir aktualizavimas; žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizavimas, valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymas, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita bei jų naudojimo valstybinė priežiūra.

10. Rekomenduojama parengti ir patvirtinti žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, kuriose turėtų būti nustatyti metodiniai reikalavimai būtinų naudoti žemę pagal paskirtį infrastruktūros elementų projektavimui, formuojamų valstybinės žemės sklypų išdėstymui (parinkimui) ir jų ribų projektavimui, žemės naudojimo pagrindinės paskirties nustatymui, žemės naudojimo sąlygų, įvertinant bendrųjų ir specialiųjų planų sprendinius, reglamentavimui.

11. Suformuoti valstybinės žemės sklypai turėtų būti nuomojami ar parduodami atsižvelgiant į efektyviausio jų panaudojimo galimybę bei teisės aktų nuostatas, įvertinant galimas gauti pajamas iš žemės nuomos ar pardavimo. Tokia sistema veikia Vokietijoje ir kitose šalyse, kur parduoti ar nuomoti valstybinę žemę sprendžiama remiantis ekonominio efektyvumo kriterijais. Šiam tikslui būtina parengti Valstybės valdomos žemės naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo metodiką.

PASIŪLYMAI ĮSTATYMŲ PATIKSLINIMUI

1. Žemės reformos baigiamųjų darbų turinio ir tvarkos nustatymas Problemos: Žemės sklypai likusioje teisiškai neįregistruotoje valstybinėje žemėje

formuojami tik norinčių juos įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti asmenų pageidavimu. Tai neatitinka žemės reformos tikslų – valstybės lėšomis pertvarkyti buvusį žemės valdymą taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliam žemės naudojimui. Nesant vientiso žemės valdų ir žemės naudmenų išdėstymo suplanavimo neužtikrinamas efektyvus valstybinės žemės valdymas.

146

Pasiūlymai. Siekiant nustatyti žemės reformos baigiamųjų darbų vykdymo turinį ir tvarką, siūlomos Žemės reformos įstatymo pataisos (pateikta žemiau) ir jų pagrindu bus reikalinga parengti ir priimti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (sąlyginis jo pavadinimas – „Dėl žemės reformos baigiamųjų darbų“).

1.1. LR Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio siūlomas papildymas:4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos1. Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės

valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.

2. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

3. Žemės reformos procesas administracinio vieneto teritorijoje laikomas baigtu atlikus šiuos žemės reformos baigiamuosius darbus:

1) savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų parengimą, jose numatant: planuojamos teritorijos zonavimą pagal racionaliausią žemės panaudojimą žemės ūkio, miškų ūkio ar kitai veiklai; pasiūlymus vietinės reikšmės bendrojo naudojimo (neprivatizuojamų) kelių būklės pagerinimui; pasiūlymus melioracijos įrenginių būklės pagerinimui; ūkių žemės valdų perspektyvines ribas; pasiūlymus našių žemės ūkio naudmenų ploto išsaugojimui; tikslingas išsaugoti natūralias žemės naudmenas;

2) vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytomis žemėtvarkos schemomis ir kitais teritorijų planavimo dokumentais – baigiamųjų žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą ir įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos kadastro vietoves, suformuojant žemės sklypus visoje likusioje teisiškai neįregistruotoje žemėje;

3) žemės reformos baigiamųjų darbų ataskaitos parengimą ir patvirtinimą kiekvienai savivaldybei.

4. Žemės reformos proceso baigiamųjų darbų vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė.

1.2. LR Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio siūlomas papildymas:19 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų

nustatymas1. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir

tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais

147

atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti įgyvendinami jų lėšomis. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4. Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

5. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

6. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7. Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas.9. Sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,

pardavimo ir nuomos nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo sąlygos.10. Baigiamieji žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir

įgyvendinami valstybės lėšomis, skirtomis žemės reformos proceso baigiamiesiems darbams. vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Žemę administruojančių institucijų valstybės deleguotų funkcijų patikslinimas

148

Problemos. Dabartinė disponavimo valstybine žeme tvarka yra nelanksti ir nesudaro sąlygų vystyti investicinius projektus valstybinėje žemėje ar valstybinės žemės sklypus operatyviai suformuoti gyvenamajai statybai bei ūkinei komercinei veiklai ir po to parduoto ar išnuomoti. LR Žemės įstatymas (7 straipsnio 2 dalis) numato galimybę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise įvairiems tikslams skirtinus plotus: „2. Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b) viešojo naudojimo poilsio objektams; c) gatvėms ir vietiniams keliams; d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f) ūkinei komercinei veiklai; 2) Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose“. Tačiau iki 2018 04 01 realiai perduota (VĮ Registrų centro statistinių ataskaitų duomenys) tik 963 ha, iš to skaičiaus Kauno mieste – 2 ha, Vilniaus mieste – 12,5 ha. Procesą lėtina dar ir tai, kad suformavus valstybinės žemės sklypus tiek kaimo vietovėje, tiek miestuose jų pardavimą aukcionuose vykdo ne savivaldybės, o Valstybės žemės fondas.

Kita problema – tai savivaldybių ribotos galimybės saugant žemės ūkio veiklai naudojamus žemės plotus su šiems tikslams pritaikyta infrastruktūra nuo jų plotų sumažinimo, vykstant urbanistinei plėtrai ir vykdant miškų įveisimo žemės ūkio naudmenose darbus.

Pasiūlymai. Siekiant išspręsti nurodytas problemas, reikalingos Žemės įstatymo pataisos, patikslinančios žemę administruojančių institucijų funkcijas:2.1. LR Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies siūlomas patikslinimas:

3. Nacionalinė žemės tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,

žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas,

skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies

žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus

privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,

naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę

kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės

nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą

Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai

savivaldybių nuosavybėn;

149

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus

žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir

perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius

veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės

vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia

Valstybės žemės fondas;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens

žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir

žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas, ir

šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo

projektus;

8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės

poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;

11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar

žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia

duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai

prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų

nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų

planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės

sklypus;

13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

15) koordinuoja ir kontroliuoja žemės reformos baigiamuosius darbus savivaldybių

teritorijose, rengia žemės reformos baigiamųjų darbų ataskaitas;

16) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

150

2.2. LR Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies siūlomas patikslinimas:

4. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės

lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina

vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais

žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies

žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat, šio Įstatymo ir

atitinkamų žemės valdos projektų rengimo taisyklių nustatytais atvejais, – miestuose ir

savivaldybių patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės

sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei, taip pat teikia

Nacionalinei žemės tarnybai pasiūlymus dėl savivaldybės valdomų patikėjimo teise

valstybinės žemės sklypų pardavimo;

4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės

tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų

nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo

keitimo klausimus;

6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės

ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose

nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės

sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas;

9) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius

organizuoja valstybinių vandens telkinių naudojimą ūkiniams ir rekreaciniams tikslams.2.3. LR Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies siūlomas patikslinimas:

5. Valstybės žemės fondas:

151

1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo

stebėseną;

2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis

finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės

plotus;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų

rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios

žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės

nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis

finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms

įgyvendinti, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2.4. LR Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies siūlomas papildymas

11. Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja

disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Savivaldybių

valdomos patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami kitiems asmenims

aukcione ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais tik gavus savivaldybės tarybos pasiūlymus

Nacionalinei žemės tarnybai.

2.5. LR Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies siūlomas papildymas:

3. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės

žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo

naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai,

valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti

nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo

teise. Valstybinėje žemėje, perduotoje savivaldybėms valdyti patikėjimo teise, žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi teisę inicijuoti tik savivaldybės

administracijos direktorius.

3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkos patikslinimas

152

Problemos: Vykdant žemės nusavinimo darbus pagal dabartinę tvarką, ypač tais atvejais, kai privati žemė paimama kelių, geležinkelių ir kitų linijinių objektų tiesimui naujoje vietoje, buvęs vientisas žemės sklypas suskaidomas į dalis, ir likusios po žemės paėmimo privačios žemės sklypo dalys išsidėsto neracionaliai: jas viena nuo kitos atskiria būsimas objektas, todėl pailgėja privažiavimo kelias arba jį reikia naujai nutiesti; sklypo dydis ir konfigūracija neatitinka reikalavimų efektyviam žemės dirbimo technikos panaudojimui.

Pasiūlymai: Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą po valstybės atliekamų žemės pertvarkymo darbų, siūloma teisės aktus papildyti nuostatomis, kad rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, iš žemės savininkų išperkama ne tik žemės sklypo dalis, kuri tiesiogiai reikalinga naujam statiniui išdėstyti, bet ir, jei to prašo žemės sklypo savininkas, nedidelės žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalys, kurios po žemės paėmimo taptų neracionaliai naudojamos dėl mažo sklypo dydžio, nepatogios konfigūracijos ar dėl sudėtingo privažiavimo. Tokia praktika taikoma ir užsienio šalyse – Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Šios valstybės išperkamos žemės sklypų dalys turėtų būti paimamos į laisvos valstybinės žemės plotą, naudotiną kompensacijai gretimų (besiribojančių) žemės sklypų savininkams už valstybės paimamą visuomenės poreikiams žemę. Be to, šiuos naujai atsiradusius laisvos valstybinės žemės plotus būtų galima panaudoti pardavimui, kaip įsiterpusius ar besiribojančius, gretimų sklypų savininkams.

Siūlomos pataisos įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalautų, kadangi tiek išperkami privačios žemės sklypai, tiek kompensacijai už išperkamą žemę numatyti žemės sklypai, tiek parduodami laisvos valstybinės žemės sklypai būtų vertinamo pagal tą pačią vertinimo metodiką, atitinkančią privačios žemės rinkos kainas. Tačiau tokia tvarka leistų išvengti sudėtingų situacijų, kai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypai suskaldomi į dvi ar daugiau dalių, esančių abiejose būsimo kelio ar kito objekto pusėse, ir dėl mažo dydžio bei nepatogaus privažiavimo šių buvusių intensyviai dirbamos žemės laukų dalių negalima efektyviai panaudoti žemės ūkio veiklai.

3.1. LR Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies siūlomas papildymas:1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir

privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:

1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;

2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų

įrenginiams;

153

4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;

5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir

eksploatuoti;8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos

reikalams.Paimamos visuomenės poreikiams žemės plotą sudaro žemės sklypas, pagal

specialiojo teritorijų planavimo dokumentą arba detalųjį planą suformuotas naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, taip pat, žemės sklypo savininko prašymu, likusi dėl žemės paėmimo suskaidomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, ne didesnė kaip 1 ha, jeigu joje žemės negalima racionaliai naudoti žemės ūkio veiklai. Šios žemės sklypų dalys perduodamos į laisvos valstybinės žemės fondą ir naudojamos kompensacijai žemės sklypais už valstybės išperkamą žemę šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka ir įstatymų leistam valstybinės žemės pardavimui ir nuomai kitiems asmenims.

3.2. LR Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalies siūlomas papildymas:8. Kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam

naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma.

Kai sprendimas paimti žemę priimamas dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą, kompensacija už paimtą žemę kitoje vietoje esančiais žemės sklypais galima tik šią paimtą į laisvos valstybinės žemės fondą žemę teisiškai įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje

154

nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

3.3. LR Žemės įstatymo 47 straipsnio 11 dalies siūlomas papildymas:11. Paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre

įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimti į laisvos valstybinės žemės fondą dėl galimo neracionalaus žemės panaudojimo žemės ūkio paskirties žemės sklypai panaudojami kompensacijai žeme už paimamą valstybės poreikiams privačią žemės ūkio paskirties žemę, taip pat, teisės aktų nustatyta tvarka, pardavimui ir nuomai žemės ūkio ir kitokiai veiklai.

3.4. LR Žemės įstatymo 48 straipsnio 4 dalies siūlomas papildymas:4. Atlikus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus žemės tvarkymo darbus, žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:

1) žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių, susidarančių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ne didesnių kaip 1 ha ir negalimų racionaliai naudoti, žemės savininkų pageidavimu išpirkimas ir priskyrimas laisvos valstybinės žemės fondui; žemės sklypų, kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas laisvoje valstybinėje žemėje,

155

2) naujų kelių projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.

3.5. LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 26 punkto siūlomas patikslinimas:

26. Už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali suteikti nuosavybėn žemės sklypą, kuris ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu, tik iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės, kurios pagal galiojančius ar rengiamus teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta naudoti visuomenės poreikiams ar piliečių nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir (arba) kuri neįtraukta į rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją. Sprendimas kompensuoti projekto teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalimis, paimtomis į laisvos valstybinės žemės fondą, gali būti priimtas tik šias žemės sklypų dalis suformavus atskirais žemės sklypais, pertvarkytais sujungimo būdu, ir juos teisiškai įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

3.6. LR Žemės įstatymo 5 straipsnio siūlomas pakeitimas ir papildymas 3 dalimi:5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė

1. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso:

1) šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise

priklausanti žemė;

2) valstybės paveldėta žemė;

3) žemė, pagal sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;

4) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn

savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė;

5) žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams;

6) žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn;

7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka konfiskuota už teisės pažeidimus;

8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė.

2. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant į privačios žemės sklypus, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta

156

tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

3. Valstybė gali įsigyti privačią žemę pagal pirkimo-pardavimo ar mainų sutartis, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, skirtuose racionalių žemės sklypų formavimui ar esamų žemės sklypų išdėstymo pagerinimui:

1) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektuose;2) žemės konsolidacijos projektuose;3) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose, jeigu

pagal juos keičiamos valstybei priklausančių miškų ūkio paskirties ir konservacinės paskirties žemės sklypų ribos;

4) kitais įstatymų numatytais atvejais.4. Kiti teisės aktai

4.1. Atsižvelgiant į šiame tyrime dalyvavusių ekspertų pasiūlymus „sutrumpinti daugelio procedūrų laiką“, siūloma papildyti „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija17) taip:

„17. Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Derinant parengtus projektus, esant neatitikimams, turi būti konkrečiai pagrindžiama, kodėl ir kaip projektai turėtų būti koreguojami.“

17 Punkto pakeitimai: Nr. 3D-551/D1-681, 2017-08-23, paskelbta TAR 2017-08-23, i. k. 2017-13583

157

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės nutarimas. 13 d. Žiūrėta per internetą: http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta240/content

2. Daujotaitė D. (2009) Viešojo sektoriaus veiklos auditas naujojo viešojo administravimo paradigmoje. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 28. MRU. P. 29-39.

3. FAO 2007, Good Governance and land tenure and administration, FAO Land Tenure Series No 9. Rome. http://www.fao.org/NR/lten/abst/lten_071101_en.htm

4. http://www.geom.unimelb.edu.au/research/SDI_research/EGM%20BOOK.pdf5. International Seminar on Land Administration Trends and Issues in Asia and The Pacific

Region 19-20 August 2008, Kuala Lumpur, Malaysia Position paper UNDERSTANDING LAND ADMINISTRATION SYSTEMS Ian Williamson, Stig Enemark, Jude Wallace, Abbas Rajabifard.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Nr. XII-1869. TAR, 2015-07-10, Nr. 11216.

7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Nr. VIII-1864. Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Skelbta: Lietuvos Aidas, 1992, Nr. 220 (1992-11-10); Valstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014 (1992-11-30).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ..... nutarimas.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas. Žiūrėta per

internetą: http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta198/content11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d nutarimas. Žiūrėta per

internetą: http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta205/content12. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Nr. I-671. Valstybės žinios, 1994-12-14, Nr. 96-

1872.13. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. XI-

2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3050.

14. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas. Nr. IX-1934. Valstybės žinios, 2004, Nr. 4-40.

158

15. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nr. XII-407. Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3824.

16. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nr. VIII-802. TAR, 2014-04-03, Nr. 4025.

17. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-10-6-18 ,,Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant Žemės tvarkymo ir administravimo programą“. Žiūrėta per internetą: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3595.

18. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Nr. I-533. Valstybės žinios, 1994-07-20, Nr. 55-1049.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“: TAR 2015-09-02, i. k. 2015-13377.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2005, Nr. 104-3839; 2011, Nr. 28-1322; 2012, Nr. 107-5419.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 454 ,Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“. Valstybės žinios, 2006-05-20, Nr. 57-2035.

22. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Nr. IX-1983. Valstybės žinios, 2004, Nr. 28-868.23. Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams

įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Nr. XI-1307. Valstybės žinios, 2011-04-28, Nr. 49-2362

24. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Nr. I-1607. Lietuvos aidas, 1991-08-02, Nr. 151-0.

25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Nr. IX-1314. TAR, 2017-12-07, Nr. 19742.

26. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194. Valstybės žinios, 2001-06-20, Nr. 52-1852.

27. Puškorius S. (2002). 3E koncepcijos plėtra. Viešoji politika ir administravimas. Vilnius: MRU. Leidybos centras, Nr. 3. P. 31-38.

28. Vainienė R. (2008). Ekonomikos terminų žodynas. Apie 1400 terminų. Vilnius: Tyto Alba.29. Vaišvila A. Teisės teorija. – Vilnius: Justitia, 2004.30. Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas įstatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro patvirtinti 2017 m. gruodžio 21 d. Žiūrėta per internetą: http://www.vzf.lt/wp-content/uploads/Dokumentai/VZF_istatai_2017.pdf

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F57206421775

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FD487AA80AAD

159

31. Veiklos audito vadovas. (2007). Europos audito rūmai: Curia Rationum.32. Williamson, Enemark, Wallace and Rajabifard, Land Administration for Sustainable

Development. ESRI Press Academic, 2010.33. Williamson, I., Enemark, S., and Wallace, J. (eds.), 2006. Sustainability and Land

Administration Systems. Department of Geomatics, University of Melbourne, Australia.34. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklės,patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. TAR, 2017-08-23. Nr. 2017-13583.

160

SUDERINTA:

(Tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas)

(Vardas, Pavardė)

(Data)