2009 m. lapkritis. Nr. 56

Žaisti – mokytis?Lina Malaiškaitė 1eRasa Lauciūtė 1e

Akademinė pamoka dažniausiai būna vedama kiekvieną dieną vi-sose mokyklose... Tikriausiai nė nereikia aiškinti, kas yra akademinė pamoka...Visi puikiai žinome, kaip tai atrodo: mokytojas surauk-

Akademinė pamoka ir pamoka žaidimas - tai dvi labai skirtingos pamokos rūšys. Vieniems labiau patinka pirmoji, kitiems – antroji. Atrodo, kad tų kitų yra daugiau. Kodėl?

tais antakiais diktuoja ar pasakoja svarbiausią informaciją, verčia ją

įsikalti į galvą ir kitą pamoką reika-lauja viską atkartoti lyg „Tėve mūsų...“. Tokios pamokos teikia naudą, per jas tikrai daug ko sužinome, bet ar

išmokstame? Jei išmokstame, ar lengvai?

Pamoka – žaidimas retesnė. Vaikai pasijaučia lyg vėl grįžę į darželio laikus, visiems būna

linksma. Klasiokės Laura ir Jūratė, paklaustos, kurią pamoką rinktųsi mieliau, vienbalsiai atsakė: „Pamoką - žaidimą!!!“. Kodėl? Ogi todėl, kad per tokią pamoką žinių gauname lengvai, netgi iš tikrųjų nesimokydami.

Bet kartais pamoka žaidimas virsta balaganu, mokiniai nebe-sidomi teikiama informacija ima plepėti, žaisti pagal savo taisykles, trukdo vieni kitiems.... O tada jau teateina akademikas piktai žaibuodamas akiniais ir teužbaigia pamoką akademiškai.

Kaip kenčia dvyliktokaiKotryna Krupeckaitė 4g

Sveiki visi, laukę ir nelaukę mokyklos! Nenorėjote grįžti? Sup-rantu. Dauguma nenori, bet eina, nes reikia. O tie, kurie nori, paprastai vadinami dvyliktokais arba mok-sliukais. Bet ne apie pastaruosius norėčiau pakalbėti. Mane domina abiturientai. Daugelis mano, jog mes turime privilegijų: naudojamės nerašyta, greičiausiai mano draugės absolventės L. O. sugalvota taisykle, kad ket-virtokai gali be eilės pirkti maistą, be to, faktas, kad mok-slai baigiasi anksčiau... Nė velnio! Mes irgi kenčiame! Tad pasibėdokime…

Mūsų bėdos prasidėjo jau pirmo-siomis rugsėjo dienomis. Nepaisant to, kad ir taip sunkiais sekėsi adap-tuotis po vasaros, dar ir patyrėme šoką, kai atėjome į švenčiausią mokyklos vietą – valgyklą. Mus išgąsdino ne kas kitas, o kainos. Na, turbūt pagalvosite, kad ne vien dvyliktokams kainos padidėjo –

visi kenčia, bet... Juk dauguma iš mūsų planuoja studijuoti, tad reikia taupyti. Atsiminkite, kad kiekvienas centas šiais sunkiais krizės laikais svarbus. Bet tai dar ne viskas. Kita problema - „fuksų naglumas“ (čia taip viena mano draugė išsitarė). Šiems individams (arba ne) visai negalioja kažkada kažkieno suku-rtos, bet nepatvirtintos taisyklės. Nuo tų dvimetrinių reikia saugoti

savo vietą eilėje. O ir tai ne visada pavyksta, ypač kai tavo ūgis nesiekia metro šešiasdešimties.

Reikia tada kovoti nagais ir dantimis kaip kad mūsų

protėviai darė. Jau teko taip ginti vietą po saule.

Beveik nepavyko. Paskui teko bėgti į kontrolinį... o ten sėdi ir keiki tuos „kiaunes“, kurie ne tik laiką iš tavęs vagia, žemina (čia tiesiogiai: pasi-juntu tokia maža), skriaudžia, bet ir paskutinį „Nuostabųjį“ paukštienos kepsnį nugvelbia iš panosės...

Jei jau prakalbau apie moks-lus, tai ir čia ne pyragai. Juk jau

„atkalėme“ vienuolika metų, tad tik-rai tingime mokytis. Tačiau reikia, ypač dabar, kai pasikeitė egzaminų tvarka. Jau ne vieną „n“ kartų girdėjome, kad nebebus mokyklinių egzaminų (išskyrus lietuvių kalbą). Ir pirmasis išbandymas bus birželio devintąją, o ne gegužės dvidešimtą (kaip kad praeitais mokslo metais). Logiškai pamąsčiusi (o aš tai suge-bu), suprantu, kad ir paskutinis skambutis mus išlydės vėliau, ir egzaminų baimė tęsis ilgiau... Tik mokslo metais vis tiek rugsėjo pirmąją prasidės...Bet iki jų dar teks įveikti įskaitas, šimtadienius ir visus kitus menkai reikalingus formalumus...

Taigi čia apžvelgiau tik kelis, labiau daugiau nei vienam abi-turientui rūpimus aspektus. Su-pratau tik vieną: kas būtų Adolfo Šapokos gimnazija be mūsų? Ogi neapsiplunksnavusių viščiukų būrys. Tad, dvyliktokai, laikykimės, nes mūsų daug ir mes jėga (net tie, kurių ūgis nesiekia metro šešiasdešimties).

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 2

Pirmokų analizai/apatiniai baltiniaiMilda Lukminaitė 4cJustina Tamošiūnaitė 4c

Didžioji dalis jauniausiųjų gimnazistų jau pirmąją savaitę su-prato, kad mokytis teks labai rimtai. Nemažai apklaustųjų, susiėmę už

Prasidėjo dar vieneri moks-lo metai. Į gimnaziją sugūžėjo daugybė „naujokų“, nešinų prigrūstomis kuprinėmis ir (bent jau mes tikimės) nusiteikusių plėsti akiratį bei uoliai krimsti mokslo šaknis. Taigi apimtos smalsumo nutarėmė pasidomėti, kaip sekasi mūsų pirmokams. Ką jie mano apie naująją moky-mo įstaigą? Ar jau atrado dominančių užsiėmimų? Kas jiems patinka, o kas kelia įniršį?

galvų tvirtino, jog nesitikėjo tokio didžiulio krūvio. Šiurpą jaunuo-liams kelia ir „begalė“ namų darbų, kuriuos užduoda, jų nuomone, ne-gailestingieji mokytojai. Keletas „pagautųjų“ liūdnai pakartojo, kad suprastėjo pažymiai, nors šie moko-si taip pat stropiai kaip ir anksčiau. Taigi naujokai pastebėjo, kad įžengė į tikrąją mokslo tvirtovę.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Gimnazijoje pliusai nusveria mi-nusus, todėl čia jaunėliai jaučiasi itin komfortiškai. Pirmiausia, pirmokai džiaugiasi renovuota moky-mo įstaiga, kuri suteikia estetinį pasigerėjimą, skatina kibti į mok-slus. Gausus popamokinės veiklos asortimentas taip pat nudžiugino gimnazistų širdis. Taip mums teigė lyg viesulas į mokyklos veiklą įsisukusi Edita, kuri tvirtino galinti lankyti jai patinkančius sporto, menų

AbsolventaiEglė Daugsevičiūtė 2b

198 šapokiečiai galėjo džiaugtis gavę vertingą popierėlį ir labai svarbų dokumentą - Brandos atestą. Sveikiname! Šįkart lyčių skirtumas menkai pastebimas. Iš baigiusiųjų- 106 merginos ir 92 stipriosios lyties atstovų. Šiais metais nugalėtojų trejetas nepasikeitė - MRU, VGTU ir VU ir toliau liko mėgamiausi

ir kitus įdomius būrelius. Vaikinus pralinksmino sutvarkyta treniruoklių salė, kurioje jie gali tobulinti savo kūno formas, puikiai praleisti laiką. Po gausybės išbandymų jaunieji gimnazistai skuba pasistiprinti į visų kartų išliaupsintą valgyklą. Tai pa-liudijo ir pirmokas Tomas, tvirtinęs, jog tokio skanaus maisto anktesnėje mokykloje nėra ragavęs. Taigi pastebime, kad jaunuoliai gana gre-itai priprato prie gimnazijos ritmo, įsisuko į jos veiklą, neliko nuošaly.

Vadinasi, šių pirmaklasių nuomonė apie mokyklą beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. Jie gimnazijoje atranda ir minusų, ir pliusų. Nepaisant visko, jaunuoliai didžiuojasi, galėdami sakyti, kad mokosi Adolfo Šapokos gimnazi-joje. Na, o mes savu ruožtu linkime jiems nepasiduoti ir su griausmu „įkopti“ į dvyliktą klasę.

šapokiukų universitetai, tik pasikeitė išsidėstymo tvarka. Vilniaus universitetas, teisėtai atėmęs aukso medalį iš praėjusių metų nugalėtojo, užsidėjo jį sau, laimėjo 1-ąją vietą. Šis universite-tas turi net 46 mokinius. Neliūdėk, Vilniaus Gedimino technikos uni-versitete, tu juk nugalėtojų trejete, ir dar antroje vietoje. Juk turi 30 žavingų „šapkės“ mokyklos protų. Na, o Mykolo Riomerio universite-tas taip ir liko „stovėti“ 3-oje viet-oje, dovanų gavęs 19 mūsų mokslo draugų. Kaip bebūtų keista, šiais metais labai daug mokinių papildė Utenos ir Vilniaus kolegijas. Sostinėje - 13, o gimtąjame mieste – 17 moksleivių. Taip pat „ex‘s“ šapokiuką gali sutikti VDU, LŽŪU, VPU, KTU, KMU, ISM, VU TVM, LKA, LMTA.... O užsienio uni-versitetuose savo laimės ieško net 6 mokiniai. Net 5 iš jų Didžiosios Britanijos universitetuose: Lankas-terio koledže, Kardifo, Ekseterio, Londono Technikos ir Lidso uni-versitetuose. O vienas paklydėlis

mokosi Danijos AARHUS univer-sitete. 2 mokiniai laikinai nesimoko ir tiek pat nestojo niekur.

Pasidomėkime „ryškesniais“ ir palikusiais, A. Šapokos gimnazi-joje, šiek tiek gilesnį įspaudą jaun-uoliais. Kaip ir kur gyvena jie? Vie-na iš mūsų laikraštuko „chebrytės“, Dovilė Tuskenytė toliau VU studi-juoja žurnalistiką. Mūsų mokyk-los gražuolė Ernesta Matukaitė net Pietryčių Azijoje (!) dirba manek-ene. Jei jau mokaisi šioje mokyk-loje, manau, kad tikrai buvote bent vienoje, o gal ir net keliose Eglės Neseckaitės parodose. Ji taip pat teatro studijos narė ir spektaklių kūrėja. Tad, manau, nenuostabu, kad ji Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje studijuoja TV režisūrą. Ausma Bernotaitė - išrinkta ge-riausia praėjusių metų skaitytoja ir šiaip, fi lologų konkurso laureatė, Jungtinėje Karalystėje užsidirba sau duonos. Žavingą balsą turinti Miglė Petronytė VPU, mokosi fi losofi ją.

Štai ir vėl sugūžėjome į savo mylimą mokyklėlę po kupinos nuotykių (o gal ir ne) vasaros. Kaip ir kasmet atsliūkino pirmokėliai. O kiti, kad ir kaip bebūtų gaila, turėjo palikti mūsų visų mylimą Šapokos gimnazija. Taigi, ,,ex‘s“ šapokiukai, kaip jūs gyvenate? Mokotės ar ne? Dirbate? O gal po platų pasaulį keliaujate? Pa-kapstykime praėjusių metų abiturientų daržą.

Nukelta į 3 p.

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 3

AbsolventaiAtkelta iš 2 p.

Na, kad nebūtų nelygybės, reikėtų paminėtį vieną kitą vaikiną. Orkestrantas Žilvinas Lekavičius VDU ketina tapti fi losofu. Che-mikas Tadas Dijokas VU, gilinasi į biochemiją. Na, o kaip buvusi mūsų mokyklos valdžia, kurią mes patys išrinkome? Ieva Mociūnaitė tikra sveikuolė, nusprendusi VPU „bėgti“ kūno kultūros keliu. Vis

dėlto galime ne vienu mokiniu didžiuotis.

Na, kol kas tiek „prinokusių daržovių“ iš šapokiukų daržo. La-bai didžiuojamės visais mokinais ir linkime kuo didžiausios sekmės moksle šiuo neramiu Lietuvai lai-kotarpiu.

p.s. Kaip sakoma „Matematika - proto gimnastika“, o aš nesu la-bai jau aistringa bet kokio sporto gerbėja, tad atleiskite ir nepykite, jei ką ne taip apskaičiavau.

Baltijos kelias autobusuAugustinas Latvėnas 4c

Prieš dvidešimt metų, 1989-ai-siais, lietuviai, latviai ir estai nutiesė gyvą 650 kilometrų grandinę, kuri vadinama Baltijos keliu. Manęs, kaip ir visų kitų mokinių dar nebu-vo, tačiau Adolfo Šapokos gimnazi-jos mokytojai puikiai prisimena tą dieną. Ši data turbūt ir paskatino bibliotekos vedėją Vidą Gudelienę suorganizuoti kelionę Baltijos ke-liu jo dvidešimtmečiui paminėti. Į ekskursiją vyko 12 mokytojų ir beveik 60 mokinių.

Mūsų tikslas - susipažinti su kaimyninėmis šalimis, jų kultūra bei gamtos grožybėmis, aplankant Saremos salą, Taliną, Piarnu miestą ir Rygą.

1 diena. Išvykome ankstų penk-tadienio rytą tiesiai į Saremų sa-las. Tiesa, prie kelto teko nemažai palaukti, kadangi užsieniečiams, o gal tik konkrečiai mums, skyrė lėčiausiai judančią eilę. Persikėlę į salas, vykome į Kuresares kalavijuočių pilį. Jos viduje įrengtas muziejus, lauke buvo galima pažiūrėti ar įsigyti ką tik nužiestus puodus arba tik ką išlydytus metalo gaminius nuo pakabuko raktams iki kalavijo. Po to vykome prie jūros, taip pat apžiūrėjome vėjo malūnus, buvome prie natūralaus gamtos reiškinio – meteorito išmušto kra-terio, kurio viduje ežeras. Sutemus

pajudėjome kelto link. Naktį praleidome Taline, „Nord Hostel“ viešbutyje.

2 diena. Vykstame į Talino centrą, kur mūsų laukia gidė, lietuviškai kalbanti moteriškė, kurios šaknys Lietuvoje, tačiau nuo septynerių metų ji gyvena Estijoje. Pasivaikščiojome po miestą, senamiestį. Užlipome į varpinę, kur akį patraukė gausybė lopšių. Ten mus pa-sitiko vienuolis Anatolijus ir rusiškai papasakojo bokšto istoriją. Jis ruošiasi rašyti bendrą

knygą trims Baltijos šalims apie viso pasaulio žaislų, lopšių istoriją. Po to vienuolis mus nuvedė į uždarytą „Nekaltai nuskriaustųjų„ bažnyčią. Ji ypatinga tuo, kad prasive-ria grindys, ir paten-

ki į ten įrengtą mini muziejų. Talino centrinėje aikštėje turėjome progą

pamatyti elektromobilių parodą, nuo riedlentės iki „Pobiedos“. Vėliau vykome į gamtą, prie 12 metrų aukščio ir dar 6 metrų gylio įspūdingo vandens krioklio. Grįžę pasivaikščiojome po žemutinę bei aukštutinę Talino „Tompea“ pilį, turėjome laisvo laiko. Aukštutinėje pilyje įsikūręs šalies Parlamen-tas (Tompea rūmai), prieš kurį y r a nuostabus Aleksandro

Nevskio soboras. Be to, šioje senamiesčio

dalyje yra 6-7 viešos apžvalgos aikštelės, vienoje iš jų vyko gyvo garso koncertas. Susipažinome su naktiniu Talino senamiesčiu ir vėl keliavome į

tą patį viešbutį.3 diena, kelionė namo. Susto-

jome Piarnu mieste, susipažinome su senamiesčiu, architektūra. Pake-liui į Rygą užsukome į Miunhauze-no muziejų, kuriame iš vaško nu-lieti garsiausi Latvijos bei pasaulio žmonės. Tenai mus pasitiko muzie-jaus darbuotoja, kuri teatralizuotai perteikė Miunhauzeno gyvenimo akimirkas. Pasigrožėjome gamta ir palikę saulėtą parką patraukėme Latvijos sostinės link. Važiavome į automobilių muziejų, bet deja, pavėlavome vos tris minutes. Ką gi, tą laiką kompensavome

Nukelta į 4 p.

Talino senamiestis. Foto: iš mokinių archyvo

Kuresares kalavijuočių pilis. Foto: iš mokinių archyvo

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 4

besigrožėdami vakariniu Rygos senamiesčiu. Kelionė į Lietuvą ne-prailgo, vieni jau pavargę miegojo, kiti dalinosi įspūdžiais. Sieną kir-tome maždaug pusę dešimtos va-kare, taigi, dar spėjome pamatyti Europos vyrų krepšinio čempionato fi nalo pabaigą.

Ką gi, mūsų misija įgyvendinta: įveikėme ilgą, pilną įspūdžių Bal-tijos kelią. Tikrai malonu, kad gimnazijoje atsiranda žmonių, kurie visada pasiryžę organizuoti panašaus tipo pažintines keliones. Kad ir kaip sunku mums, moki-niams, įsivaizduoti tikrąją gyvą žmonių grandinę, kuri driekėsi nuo Vilniaus, pro Rygą iki Tali-no, tačiau suvokėme jos didybę ir pasididžiavimą tais, kurie pade-monstravo draugiškos rankos galią.

Atkelta iš 3 p.

Baltijos kelias autobusu

Interviu su Ignu CiplijauskuIndrė Lukauskaitė 2aVaiga Semėnaitė 2a

1. Kaip sugalvojote surengti pasirodymą mūsų mokykloje?

Tai buvo mano senas pažadas.

2. Ar pastebėjote kokių nors pokyčių nuo tada, kai čia mokėtės?

Nepamenu, jau senokai baigiau šią gimnaziją.

3. Ar šiandien sutikote mokytojų, kurie jums anksčiau dėstė? Koks jaus-mas su jais bendraujant?

Taip, sutikau. Su jais bendrauti labai gera, smagu.

4. Ar tuomet jau demonstravote savo aktorystės sugebėjimus?

Taip, demonstravau mokytojui

Spalio 15 dieną, ketvirtadienį, mūsų gimnazijoje vyko Lietuvos valstybinio jaunimo teatro aktoriaus Igno Cipli-jausko kūrybos vakaras. Po šio renginio nusprendėme jį pakalbinti.

Nerijui Rasteniui.

5. Gal galėtumėte papasakoti kokių nors linksmesnių įvykių,

nutikusių šioje gimnazijoje?

Su mokytoju Nerijumi statėme spektaklį. Tuo-met atbėgo mano draugas, jis liepė skubėti į posėdžių kabinetą, kuriame vyko svarstymas

dėl mano pasilikimo šioje gimnazi-joje. O aš atsakiau, kad dabar nega-liu, nes turiu vaidinti. Mane norėjo išmesti dėl fi zikos, tačiau viskas baigėsi gerai.

(Su šypsena pasakojo Ignas)

6. Kaip nusprendėte pasirinkti būtent šią profesiją?

Spontaniškai. Iš pradžių, studi-javau fi losofi ją ir papildomai moki-ausi vokiečių kalbos. Tačiau vasarą Utenoje su draugu ėjome pro kultūros namus, kuriuose režisierius Algirdas Latėnas vykdė aktorių atranką. Daug nemąstydamas į ją nuėjau ir buvau pakviestas sudaly-vauti antrą kartą. Taip ir tapau ak-toriumi.

7. Apie kokią ateitį svajojote, kuomet dar mokėtės?

Norėjau prasmingai gyventi.

8. Nuo kada pradėjote domėtis aktoryste?

Vaidyba man pradėjo patik-ti, kuomet pamačiau pagrindinį veikėją spektaklyje „Hamletas“.

9. Kokia darbo aplinka jus įkvepia?

Ignas Ciplijauskas.Foto: www. jaunimoteatras.lt

Nukelta į 5 p.

Saremos vėjas. Foto: iš mokinių archyvo

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 5

Man patinka rami aplinka, kai aplink daug knygų, meno kūrinių ir, kai skamba muzika.

10. Koks, jūsų manymu, pagrin-dinis dalykas, tiesiog būtinas akto-riui?

Būtinas sąžiningumas prieš patį save. Tik taip galėsi ramiai gyven-ti.

Interviu su Ignu CiplijauskuAtkelta iš 4 p.

11. Ar turite mėgstamą aktorių, kuriuo žavitės?

Vladas Bagdonas. Tačiau žaviuosi kai kurių aktorių konkrečiais darbais.

12. Ar norėtumėte nusifi lmuoti fi lme?

Taip (užtikrintai).

13. Koks vaidmuo, kurį atlikote, jums patiko labiausiai?

Prekeivio vaidmuo M. Kolteso „Medvilnės laukų vienatvėje“ bei Scipijono vaidmuo A. Kamiu spek-

taklyje „Kaligula“.

14. Ar planuojate savo dienotvarkę?

Taip, tenka.

15. Ką jūs mėgstate veikti lais-valaikiu?

Skaityti. Tai - mano hobis.

16. Ko norėtumėte palinkėti mūsų mokyklos mokiniams?

Įsiklausyti į frazę „Didžiausias nusikaltimas yra ne deginti knygas, o jų neskaityti“.

Kai svajonės tampa realybe...Edita Jurgelionytė 4cDeimantė Lukšytė 4c

Mes turime krepšinio komandą, kuria drąsiai galime didžiuotis bei palaikyti. Jau ne vienerius metus buvo bandyta prasimušti tarp elitinių Lietuvos komandų ir štai mums pavyko. Pagaliau klu-bo „Utenos Juventus“ pastangos nenuėjo veltui. „Juvė“ jau žaidžia LKL lygoje! Galime lažintis, jog daugelis nežinojote, kad kurį laiką Amerikoje gyvenęs ir krepšinį žaidęs vienas iš krepšininkų, Tomas Jasiulionis, yra mokęsis mūsų gimnazijoje. Taigi, po rimtos treniruotės (rungtynių su „Žalgiriu“ išvakarėse) pasigavome jį ir pakal-binome. Pristatome interviu su Tomu Jasiulioniu.

Sunku būtų rasti lietuvį, kuris nemėgtų cepelinų ar nesidomėtų krepšiniu. Uteniškiai nėra išimtis.

Tomas JasiulionisFoto: www.redstormsports.com

Trumpas dosjė:Tomas Jasiulionis Nr. 11Pozicija: Vidurio puolėjasŪgis: 208Svoris: 115Gimė: 1986.01.11Gimimo vieta: UtenaTautybė: Lietuvis

Štai Tomo Jasiulionio prisimin-imai apie mūsų gimnaziją:

1. Ka gero atsimenate apie Šapokos gimnaziją?

Buvo tikrai gerų laikų, turėjau daug draugų, buvo linksma. Buvo daug įspūdžių: tiek užklasinėje veikloje, tiek krepšinio aikštelėje. Tikrai malonus prisiminimas apie Šapokos gimnaziją. (Argi galėtų būti kitaip...)

2. Koks mokytojas Jums labiau-siai įstrigo?

Buvo daug tokių. Galėčiau paminėti mokytoją Jarmalavičių, nes jis buvo mažiausias, o aš didžiausias. (bet tai Jarmalavičius tikrai moka įsirėžti mokinių galvoje...) Moky-tojas Baura, Eitminavičius, moky-toja Misiūnienė. (O čia jau rimtasis trejetukas...)

3. Ar pasiilgstate mokyklos laikų?

Na, pasiilgt pasi-ilgau, bet, man atro-do, universitete buvo geresni laikai.

4. Ar bendrau-jate su buvusiais bendraklasiais?

Palaikau ryšius, bendrauju. Klasė buvo tikrai draugiška ir dabar būna klasės susitikimai.

5. Ar atvykstate aplankyti mokyklos?

Buvo, kad atvažiuodavau, aplan-kydavau porą mokytojų. Dažniausia eidavau pas mokytoją Jarmalavičių, vesdavau geografi jos pamokas. (Gaila, kad mums neteko dalyvauti šio „dičkio“ pamokose.)

Na, o dabar šiek tiek apie krepšinį:

6. Kur geriau žaisti krepšinį Amerikoje ar Lietuvoje?

Lietuvoje tik pirmas sezonas, sunku pasakyti, bet kol kas Amer-ikoje patirti geresni įspūdžiai nei dabar Utenoje. Labiau patiko, todėl keturis metus žaidžiau, jautėsi geresnė atmosfera. Dabar Lietu-voje vyksta prisitaikymo laikotar-pis, traumos kamuoja. Tikiuosi, kad vėliau krepšinis Lietuvoje patiks la-biau nei žaistas Amerikoje. (ir mes to labai tikimės.)

7. Kas įtakojo Jūsų sprendimą tapti krepšininku?

Mano svajonė visada buvo žaisti profesionalų krepšinį. Buvo galimybė tuo pasinaudoti ir pabandžiau. (Na ir šaunuolis!)

8. Kas Jums dėstė kūno kultūrą Adolfo Šapokos gimnazijoje?

Man dėstė Vaitkus. (o, mūsų auklėtojas!) O, tai būtinai linkėjimus Nukelta į 6 p.

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 6

perduokit. Geras mokytojas. Šiais metais buvau jį sutikęs. Kalbėjome apie krepšinį, jis teisėjaudavo tarpmokyklinėse varžybose, tikrai geri santykiai buvo.

9. Ar draugiška „Juventus“ ko-manda?

Tikrai draugiška, šiltai bendrau-jam, kartu ir vakarieniaujam kar-tais.

10. Ką dar su komanda veikiate laisvalaikiu?

Ilsimės, nes dabar labai daug treniruočių. (ar tikrai tik ilsitės?)

11. Kaip vertinate „Juventus“ galimybes LKL lygoje?

Geros, labai smagu kad pagaliau Utena turi LKL komandą. Tikrai džiugu. Dabar tik į viršų kilt. (o tas į „viršų“ tai tipo „Žalgirį“ nugalėt?)

Kaip matome, krepšininko pri-siminimai apie mūsų gimnaziją yra labai šilti (bent jau tikėkimės, kad taip ir yra). Džiugu, kad jis vis dar prisimena mūsų mažąjį Jarmalavičių, kad palaiko ryšius su kūno kultūros mokytoju Rimvydu Vaitkumi. Tad linkime Tomui kuo greičiau „įsižaisti“ Utenoje bei pa-sinaudoti Amerikoje įgyta patirtimi. Viliamės, kad Utenos krepšinio ko-manda „neapsipazorins“ ir nenuvils Kareivio, bei kitų ištikimų „Juvės“ sirgalių.

Atkelta iš 5 p.

Kai svajonės tampa realybe...

Po egzaminųAurelija Jovaišaitė 4c

Jei dar nežinai, kur pakelti sparnus po lemtingų egzaminų – nenusimink, kadangi skridimo koordinates gali pasakyti tik retas. Tačiau niekas nedraudžia trumpam atsukti laikrodžio rodyklę atgal ir žvilgtelti, kaip sekėsi buvusiems abiturientams.

Kai kuriuos praėjusių mokslo metų egzaminų rezultatai džiugino, kitus - ne, o treti nesivargino įvertinti savo žinių. Valstybinį anglų kalbos egzaminą laikė 126, o mokyklinį – 6 absolventai. Iš viso šio egzami-no neišlaikė 4 moksleiviai, 3 valstybinio ir 1 mokyklinio egzamino. Žinoma, buvo tokių, kurie neatvyko. Pavyzdžiui, tiek į istorijos VBE, tiek į MBE neatvyko po 2 abiturientus. Tačiau gimtosios lietuvių kalbos egzamine neatvykusių nebuvo. Valstybinį egzaminą laikė 117, o mokyklinį – 15 ir tik 5 neišlaikė. Prasčiau sekėsi matematikos egzaminas. Valstybinį laikė 140 mokiniai, iš kurių 13 neišlaikė (2 neatvyko), o mokyklinį – 41 ir 3 neišlaikė. Retas rinkosi biologijos bei chemi-jos egzaminus. Pirmojo valstybinį laikė 38, o mokyklinį 9 absolventai, antrojo valstybinį 24, o mokyklinį tik 1. Galima pasidžiaugti, kad į chemijos egzaminą atvyko visi bei nebu-vo neišlaikiusių. Fizikos valstybinį egzaminą rinkosi 40, o mokyklinį 4 moksleiviai. Tiesa, pastarojo mokyklinio egzamino mažiausias įvertinimas buvo 6, o didžiausias 8. O valsty-binio egzamino daugiausiai surinko 94 pro-centus Edgaras Sakapilvis 4f ir Tadas Dijokas 4g. Nedažnas rinkosi įvertinti informacinių technologijų žinias, todėl egzamine daly-vavo tik 15 žmonių. O turbūt mažiausiai laikė rusų bei prancūzų kalbos egzaminus – 1 abiturientas. Ypač nustebino muzikos ir dailės mokyklinių egzaminų pasiekimai. Aukščiausius įvertinimus iš muzikos turėjo 2 iš 3 laikiusiujų, o iš dailės 7 iš 10. Tačiau nepasisekė geografi jos egzaminas: dešimtukų nebuvo, o geriausias įvertinimas - 7 (Gražinos Grašytės), nors iš viso laikė 3 mokiniai.

Vis dėlto, mūsų gimnazija iškovojo 9 šimtukus. Įdomu tai, kad daugiausiai

aukščiausius įvertinimus surinko moteriškos lyties atstovės. Taigi, anglų kalbos egzamine šimtukus iškovojo Ausma Bernotaitė 4c bei Miglė Mikulėnaitė 4e. Istorijos - Kris-tina Petravičiūtė 4e, lietuvių kalbos - Indrė Peilakauskaitė 4b, Justina Vaikutytė 4e, Viktorija Vilkickaitė 4g, Inga Šerėnaitė 4g, matematikos – Inga Jančytė 4b ir Martynas Valančius 4b. Beveik visi stojo į universitetus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pavyzdžiui, bu-vusi A.Šapokos prezidentė mokosi Cardiff‘o universitete Didžiojoje Britanijoje, Indrė įstojo į VGTU kūrybines industrijas, Justina – į VU politikos mokslus, Viktorija – į KMU mediciną, o Inga – į VU molekulinę biologiją. Kita vertus, Kristina pasirinko europietišką mąstymo modelį – metus niekur nestoti bei pakeliauti, todėl dabar dirba Amerikoje.

Tiesa, rezultatai nenudžiugino taip kaip prieš pora metų. Savaitinis žurnalas „Veidas“ paskelbė, kad Utenos Adolfo Šapokos gim-nazija nepateko net į pirmąjį šimtuką, nors švietimo ir mokslo ministerijos sudarytame reitinge Utenos rajone mūsų gimnazija užėmė aukščiausią vietą. Dažnas moksleivis perverti-no savo galimybes, todėl tik 29,78 proc. įstojo į pirmu numeriu stojimų lape parašytas studijų programas. Šiais metais gimnazija atsidūrė 162 reitingo lentelėje, kai praėjusiais metais tokiame pačiame reitinge buvo 31.

Paklausta Justina Vaikutytė, kokį „top” trejetuką sudarė stojimų lape, atsakė, kad pirmoje vietoje įrašė politikos mokslus, kur šiais metais įstojo, antroje – teisę, o trečioje – leidybą. Ieva Rutkauskaitė irgi įstojo į pirmąją sąrašo vietą – MRU fi nansų ekonomiką, tačiau taip sekėsi retam. Dauguma į pirmąsias pozicijas surašė svajonių specialybes, į kurias neįstojo. Panašiai atsitiko Tomui Čiužui. Jis norėjo įstoti į VU ekonomiką, tačiau įstojo tik į septintąją vietą – MRU viešąjį administravimą. O štai Arsėnij Romaliskij stojo į nemokamą ISM verslo vadybą ir administravimą, tačiau už mokslą tenka mokėti. Todėl dauguma mūsų gimnazistų pervertina savo galimybes, jie mano galį įstoti į prestižiškiausias specia-lybes, nors egzaminų rezultatai nėra patys geriausi.

Olimpinis ugdymas mūsų mokyklojeEglė Daugsevičiūtė 2b

Turbūt ne vienas pastebėjote, kad mūsų mokykloje pastaraisiais metais pilna įvairiausių renginių, konkursų, parodų susijusių su fi ziniu lavinimu. A. Šapokos gimnazija dalyvauja projekte susijusiame su olimpiniu ugdymu, kuris vyksta šalies mokyk-lose.

Šapokos gimnazija, nespėjusi įsitraukti į šį projektą dar 2006

metais, nusprendė dalyvauti šio projekto tęstiniame variante, kuris detaliai vadinasi: „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyk-lose 2008 – 2010 m.“ Šis projektas buvo patikėtas koordinuoti grupei, kurioje pagrindinė koordinatorė ir iniciatorė A. Leipuvienė. Šiai grupei taip pat priklauso mokytojai A. Kar-monas, V. Latonas, R. Vanagickienė, V. Karnickienė.

Šio projekto veikla mūsų mokyk-loje tikrai intensyvi. Dar pavasarį 1-3 klasės kūrė plakatus, kuriose vaizdavo visas olimpines žaidynes, pradedant nuo 1896 m. Atėnų iki 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių. Taip pat sveikos gyvensenos kursas yra integruotas į ugdymo progra-mas. Visi rugsėjo mėnesį kurėme gimnazijos olimpinę emblemą - tai taip pat yra šio projekto da-lis. O praėjusių metų rudenį vyko Nukelta į 7 p.

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 7

sporto diena, kurioje buvo renkama sportiškiausia klasė. Pats naujausias ir daugiausiai atsiliepimų sulaukęs įvykis - olimpinės mylios bėgimas. Savaime suprantama, oras buvo nenu-ostabiausias, tačiau šapokiečiai tikrai nepabijojo lietaus ir bėgo kupini en-tuziazmo. Ir tai dar tikrai nepaskutinė veikla, ji dar bus vykdoma ateityje.

Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdy-mas šalies mokyklose – įdomi, neatradicinė veikla. Tai vienas sėkmingiausių ir daugiausiai teigiamų atsiliepimų sulaukusių projektų A. Šapokos gimnazijoje.

Olimpinis ugdymas mūsų mokyklojeAtkelta iš 6 p.

Mini interviu iš technologijų mokytojos Editos BugvilionytėsGailė Budvytytė 1aLaura Noreikytė 1a

Kaip jaučiatės naujoje darbo aplinkoje?

SPALVINGAI! Įdomiai ir links-mai!

Kokia Jūsų mėgstamiausia spalva?

Mėgstamiausia spalva ta, kuri:

a) atitinka mano nuotaiką;b) kurioje matau visas spalvas;c) veikia teigiamai.

Ar turite augintinių? Jei taip, tai kokių?

Ne, bet tikrai auginsiu šuniuką ir jis užaugs didelis.

Ar mokiniai klusnūs?

Kai viskuo sotūs – TAIP.

Kokie Jūsų pomėgiai?

Mėgstu keliauti, dainuoti ir šypsotis.

Ar užsiimate kokia kita veikla? Kokia ji?

Taip. Siuvu medžiaginius paveikslus iš veltinių.

Suspindėkime!Eglė Daugsevičiūtė 2b

„Dienos trumpėja, o naktys tamsėja, todėl neatsargu tamsiu paros metu „binzinėti“ palei gatves ir mašinas“ (nors ir ant šaligatvio ar žolytės nevisada saugu). To-kius ar panašius žodžius mums kartoja visi: mokytojai, tėvai, po-licininkai. Kaskart tai mums pri-mena ir margoji televizija. Pa-taria, kad būtume matomi ir kad mus pastebėtų kelyje, reikėtų segėti atšvaitą.

Šiaip nesiruošiu ir neno-riu Jūsų mokyti, auklėti, kodėl atšvaitai reikalingi. Taip pat neturiu noro bartis, kad jo ne-turite. Manau, saugaus eismo pamokėlių ir paskaitų esame „paragavę“ ne vienas nuo tada, kai dar sėdėjome pirmoko suole. Tačiau

pakalbėsiu, kas toks atšvaitas yra ir kokios jo „veikimo funkcijos“.

Pamenate, kai rimtu veidu dėdė su žalia uniforma ne kartą lankėsi mokykloje ir dar kartą girdėdavome tą pačią gaidelę apie mūsų „bičiulius“? „Atšvaitai ap-saugos jus nuo galimų nelaimingų atsitikimų kelyje. Atšvaitas gali išgelbėti gyvybę. Statistika sako, kad...“ Ir panašios frazės. Bla bla bla... Ne vienam iš mūsų tokios šnekos tiesiog nusibosdavo. Bet pagalvojus, iš tiesų, kam tas pats

per tą patį? Juk ir taip sviestas sviestuotas.

Bet tuomet kodėl tiek daug apie atšvaitus yra kal-bama? Per televiziją, radiją, rengiamos paskaitos, akci-jos ir t.t. Manau, ne visos

šnekos yra tuščios. Tai ne tik komercija (kas šiuo kriziniu Lietu-vai laikotarpiu yra labai populiaru,

šiuolaikiška ir jau įprasta), bet ir tiesa. Juk svarbiausia ir pagrindinė atšvaitų funkcija apsaugoti žmones tamsiu paros metu nuo galimų nelaimingų atsitikimų. Skamba nuobodžiai ir jau banaliai? Galbūt reikėtų ne tik „šaudyti varnas“, bet ir įsiklausyti. Galbūt tada nereikės kartoti vėl visko iš naujo, kaip ko-kiam pirmokėliui.

Taigi, norėdama išgirsti nuomonę tų drąsuolių, kurie nori būti saugūs kelyje, apie šiuos „šviesučius“ pak-lausiau vieną šapokietę, kuri nešioja „šviečianti sargą“.

• Kodėl nešioji atšvaitą?Nes tai mano įvaizdžio dalis.

Atšvaitų būna įvairiausių formų, spalvų. Jie dera prie manęs. Su jais vakare jaučiuosi saugi, o dieną stilinga.

• Ką apie tai sako aplinkiniai?

Nukelta į 8 p.

Šventės akimirka. Foto: iš mokinių archyvo

Edita Bugvilionytė. Foto: iš asmeninio archyvo

Paupėja 2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 8

Tėvai džiaugiasi, kad esu saugi eidama į mokyklą. O draugai vis klausinėja: kur pirkau, kaip sugebu juos originaliai panaudoti ir pan. Keletą net teko atiduoti.

• Ar tarp tavo draugų, pažįstamų yra daug žmonių, kurie turi atšvaitus?

Deja, retas, kuris nešioja atšvaitus.. Pažįstu tik keletą bendraamžių. Žinoma, liūdna, kad žmonės nesirūpina savo saugumu.

• Nebijai būti palaikyta „kvailele“ dėl atšvaito?

Ne, nebijau. Mano nuomone, kvailelis yra tas, kuris nenešioja atšvaito.

• Ką pasakytum, tiems žmonėms, kurie mano, kad atšvaitai tik „vėploms“?

Įdomu, ar geriau būti „vėplai“ ir būti saugiam, ar būti „kietu“ ir pakliuvusiam po ratais gulėti ligoninėje? Tai kas tada lieka „vėplos“ vietoje?

Apibendrindama pasakysiu nedaug. Nes čia jau turėtų būti kiek-vieno iš mūsų, o ne tik mano išvados. Nuomonės savo tikrai nepiršiu. Tačiau norėčiau, kad susimąstytume, kodėl rytais iš viso būrio skubančių mokinių į mokyklą, suspindi vos ne vos kele-tas atšvaitų. Ir kodėl atšvaitą galima vadinti pėsčiojo „angelu sargu“.

Suspindėkime!Atkelta iš 7 p.

KronikaKronikaViltė Smalakytė Viltė Smalakytė 4c4c

09 – 01Rugsėjo 1-osios šventė.

09 – 14Gimnazijos mokiniai dalyvavo in-

tegruotoje istorijos, tikybos ir debatų pamokoje Daugailiuose.

09 – 18-20Išvyka į Saremų

salas, Taliną, Piar-nu, Rygą. Kelionė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, dviejų Baltijos sesių istorinei praeičiai ir dabarčiai.

09 -222e klasės moki-

niai surengė krikštynų šventę 1e klasės moki-niams.

09 – 23Gimnazijos is-

torijos mokytojos J. Baltuškienė, D. Dūdėnienė ir B. Kairienė vedė pilietiškumo pamoką, skirtą Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai paminėti.

09 – 25Mokyklos aktų salėje dainomis

ir eilėmis paminėta Europos kalbų diena.

09 – 25-27Mūsų mokykloje svečiavosi moki-

niai iš kaimyninės Lenkijos Chelmo miesto.

09 – 26Gimnazija, drauge su visu mies-

tu, šventė Utenos miesto 748-ąjį gimtadienį.

09 – 28Vyko integruota tikybos, istori-

jos bei pilietinio ugdymo pamoka Spitrėnuose, vedama klebono Povilo Klezio.

10 – 02Aktų salėje buvo minima Mokytojų

diena.

10 – 03Skaitykloje veikė paroda poeto

Eduardo Mieželaičio 90-mečiui.

10 – 2-32b, 2d ir 2e klasių mokiniai vyko

į mokomąją - pažintinę ekskursiją po pajūrį bei Žemaitiją.

10 – 062c klasės mokiniai, lydimi

bibliotekininkės Vidos Gudelienės bei istorijos mokytojos Birutės Kairienės, buvo Aukštakalnio bibliotekoje, kur apžiūrėjo parodą „Skaitanti Lietuva“.

10 – 07Susitikimas su Utenos apskrities

vyriausiojo policijos komisariato dar-buotojais.

10 – 07Pažintinės kelionės po Estiją ir

Latviją pristatymas – aptarimas skai-tykloje.

10 – 12-13Tarpklasinės krepšinio varžybos.

10 – 15Jaunimo teatro aktoriaus I. Cipli-

jausko kūrybinis vakaras.

10 – 23Debatiada, kurioje dalyvavo mūsų

gimnazijos debatininkai bei svečiai iš Užpalių ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijų.

PAUPĖJAAdresas: „Paupėja“, 225 kab.Paupio g. 1, LT-28140 Utena

Redaktorė: Kotryna Krupeckaitė.Redakcija: Marija Keraminaitė (redaktorės

pavaduotoja), Eglė Daugsevičiūtė, Edvinas Jur-gelionis, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė, Justina Tamošiūnaitė.

Maketas: Modestas Gadliauskashttp://www.maketavimas.aha.lt

Spausdino: UAB „Utenos Indra“Maironio g. 12, LT-28143 Utena

Tiražas 100 egz.

2009 09 01 - Rugsėjo pirmosios šventė. Foto: Bibliotekos archyvas, http://www.biblioteka.tik.lt