2013 m. gegužė. Nr. 71. Laikraščio leidyba fi nansuojama iš 2 % gyventojų pajamų mokesčio paramos

Redaktorės žodisEvelina Dilytė 3g

Ką gi, nepastebimai pralėkė dar vieni mokslo metai. Vie-ni džiaugiasi jau beveik ranka pasiekiamomis atostogomis, vasara, kiti liūdi, nes nepaliau-jamai artėja metas visam laikui atsisveikinti su mokykla..

Kaip bebūtų, mūsų gim-nazijoje šie metai buvo tik-rai labai veiklūs bei įdomūs. Įvyko daugybė subūrusių ne vien šapokiukus (buvusius bei

esamus), bet ir daugelį kitų mokyklų moksleivių, renginių, tokių kaip ŠGMA, „Paupoforų“ šventė, 16 mokyklos gimta-dienis, kalėdinių vaidinimų pasirodymai, šimtadienis: La Familia, gatvės muzikos diena, „Šapokiukas visur šapokiukas“, matematiškiausi pirmokai bei daugėlis kitų.

Taip pat negalima nepaminėti gimnazijos mokinių vaidintų (o vienos moksleivės Kristinos Trinkūnaitės net ir režisuotų) spektaklių: „Žmogus...?“ (rež.

Nerijus Rastenis), „Sveiki, gy-dau“ ( rež. Kristina Trinkūnaitė), „Vėlinės“ ( rež. Nerijus Ras-tenis”), komedija „Jubiliejus“ ( rež. Nerijus Rastenis). Taip pat gimnazistai dalyvavo daugybėje akcijų, olimpiadų, konkursų.Nuobodu tikrai nebuvo.

Šiame „Paupėjos“ nume-ryje rasite interviu su esamais bei buvusiais mūsų gimnazi-jos moksleiviais, mokytojais, renginių, ekskursijų aprašus, olimpiadų prizininkų sąrašus bei daugelį straipsnių, kuriuo-

se išsakyta įdomių minčių, svarstymų. Be to, galėsite pa-tikrinti savas žinias apie mūsų mokyklą išsprendę laiptažodį.

Belieka palinkėti Jums ilgos, įsimintinos vasaros, nuostabių emocijų, įspūdžių ir rudenį sugrįžti gerai pailsėjus bei pasisėmus jėgų ir nusiteikus kibti į mokslus. Šiltų akimirkų visiems, o tuojau mokyklą palik-siantiems dvyliktokams sėkmės egzaminuose bei tolimesniame gyvenime!

Apie teatrą su Kristina TrinkūnaiteAustėja Pelėdaitė 3c

Mūsų gimnazija gali didžiuotis, kad turime tiek talentingų ir gabių mokinių, ku-rie ne tik džiugina mus savo pa-sirodymais, bet ir garsina mūsų mokyklos vardą. Tikriausiai bet kurį Adolfo Šapokos gimnazistą paklausus, ar žino Kristiną Trinkūnaitę, drąsiai su tuo sutiktų. Ji šiemet baigia dvyliktą klasę, o jau yra pastačius du spektaklius pagal savo sukur-tas pjeses. Gimnazistė režisuoja spektaklius, juose vaidina, taip pat groja, dainuoja ir aktyviai

dalyvauja visose veiklose. Praėjusią žiemą Kristiną su mūsų gimnazijos teatro trupe galėjome pamatyti net televiz-ijos ekrane. Kristinos pagrindinė veikla – teatras, todėl šiame in-terviu ji pasakoja apie ją supantį teatro gyvenimą.

Kaip supratai, kad nori vai-dinti?

Kristina: Tiesą pasakius, nežinau, dėl ko pradėjau vaid-inti, tiesiog nuo mažens buvau scenoje, kadangi dainavau, grojau ir tada atėjo kažkoks supratimas, kad aš noriu vaid-inti ir kad tai tikrai galiu daryti, nors prieš tai buvau mačiusi tik vieną spektaklį.

Kelintoje klasėje supratai, ko nori?

Kristina: Aštuntoje klasėje supratau, kad noriu vaidinti. Tada pradėjau tuo domėtis ir dirbti. Anksčiau užeidavo irgi daug minčių apie tai, tačiau nebuvo galimybės ankstesnėje mokykloje lankyti teatro būrelį. Atsimenu, kad tikrai liūdėjau dėl to ir sakiau, kad nors ir nėr, kur vaidinti, bet ateityje bus.

Kur gavai pirmąsias teatro pamokas?

Kristina: Kadangi Utenoje nelabai kur galėjau vaidinti, ieškojau kitos vietos. Taigi ne-laukdama, kol pradėsiu eiti į A.Šapokos gimnaziją, susira-dau pati privačią teatro mokyklą Vilniuje ir kiekvieną šeštadienį važiuodavau ten mokytis. Bu-vau vienintelė, kuri važinėjo kiekvieną savaitgalį ir daly-vaudavau visose jaunesniųjų ir vyresniųjų grupių pamokose, kol per metus praėjau pagrindinį kursą ir baigiau teatro mokyklą. Taigi toje mokykloje ir vaidinau pirmajame spektaklyje ,,Aš esu‘‘.

Visi žino, kad esi pastačius kelis spektaklius. Kaip parašei pirmąją pjesę?

Kristina: Grįžusi iš teatro mokyklos dar tik planavau eiti į gimnaziją ir tuo metu aš pradėjau rašyti pjesę. Jau nuo vaikystės turėjau didelę aistrą karo isto-

Nukelta į 2 p.

Vilmos Deveikytės (3d) nuotrauka

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 2

rijoms, pokario laikams, ypač lietuvių istorijai, ir žinojau, kad jei statyčiau spektaklį, tai jis būtų tokios tematikos. Taigi radau vieną istoriją ir ja rem-damasi parašiau scenarijų, nes neradau jokio kūrinio, kuris galėtų perduot tiek daug, ką aš norėjau pasakyti. Atėjusi į gimnaziją pradėjau vaidinti ir baigusi rašyti pjesę surinkau trupę žmonių, su kuriais pastačiau savo pirmąjį, kaip režisierės – scenaristės, darbą ,,Šiaurė“. Su šiuo spektakliu mes nemažai kartu pasirodėme, bet buvo la-bai gaila, kad po kurio laiko jį turėjome nutraukti, nes kiti ,,Šiaurėje“ vaidinę žmonės baigę mokyklą išvyko.

Ką veikei M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje?

Kristina: Netikėtai pak-liuvau į M. K. Čiurlionio menų gimnazijos statomąją operą. Man teko režisuoti operą ir parašyti jai tekstą. Tai buvo be galo didelis darbas, nes man teko atskirai dirbti su orkestru, solistais, choru, baleto trupe. Tai buvo visai kitoks darbas negu statant spektaklį. Darbų buvo labai daug ir aš turėjau juos visus suderinti. Viską turėjau padaryti per labai trumpą laiką, nors buvo nelengva. Tai man buvo neįkainojama patirtis.

Kaip pasirenki žmones sta-tant spektaklį?

Kristina: Esu pastačiusi du spektaklius ,, Sveiki, Gydau..“ ir ,,Šiaurė“. Jau rašydama pjesę žinojau, kas gali vaidinti. Pau-liui Pilypui, scenos broliui, jau rašydama pjesę visada numatau vaidmenį. O kaip visus kitus su-rinkau? Man visada labai svar-bu pritraukti tuos žmones, kurie ir nedaug susieti su menu, bet galėtų tai daryti, tačiau nedrįsta. Aš dažnai intuityviai pajaučiu, kas gali vaidinti, todėl sten-giuosi tuos žmones kuo labiau įtraukti.

Kaip vyksta ruošimasis spektakliui? Kokios būna repeticijos?

Kristina: Pastačiusi porą spektaklių jau turiu tam tikrą savo metodiką, kuri galbūt ir ne visiems patinka, tačiau ji kol kas, kaip rodo rezultatai, yra

labai efektinga. Man svarbiau-sia kontaktas tarp žmonių ir tai visada akcentuoju savo ,,akto-riukams“, kad visada turi būti pagarba vieni kitiems. Ant sce-nos jokiu būdu negalima keiktis, daryti jokių dalykų, kurie darytų nepagarbą tiek scenai, tiek žmonėms, kurie stovi ant jos ir kurie žiūri į ją. Taip pat pas mus net tas pats valgymas, susirinki-mas, kalbėjimas yra kaip ir koks ritualas, kuris mus jungia. Man svarbu teatre išlaikyti ,,šeimą“ , nes kitaip aktoriai nebus pajėgūs pasiekti žiūrovą. Repeticijų laikas būdavo labai įvairus. Prieš premjerą repetavome net aštuonias valandas.

Ar turi spektaklių, kurie tave įkvėpia?

Kristina: Nenoriu išskirti kažkokių spektaklių. Man svar-biausia, ne kaip jis buvo atliktas, o ką man davė kaip žiūrovei. Kiekvieną pjesę aš prisimenu vis skirtingose situacijose. Dau-guma žmonių po spektaklių kalba apie aktorių vaidybą, ver-tina juos, nors iš tikrųjų turėtų kalbėti apie pjesės mintį, ką režisierius norėjo išryškinti, perduoti žmonėms.

Ar ketini savo ateitį sieti su teatru?

Kristina: Taip, aš žadu savo ateitį su teatru. Negaliu pasakyti, kad taip bus tikrai, bet labai viliuosi, kad mano planai vaidinti, režisuoti toliau išsipildys. Tikiuosi, ir vėliau turėsiu galimybę dalintis savo kūryba su jumis.

Mes džiaugiamės, kad tu-rime galimybę pamatyti mūsų gimnazijoje teatro trupės spek-taklius. Jų metu mokyklos salė būna pilna žiūrovų. Džiugu, kad į spektaklius ateina ne tik mūsų mokyklos mokiniai. Linkime tau toliau kurti ir sieti savo gyvenimą su teatru. Ačiū už in-terviu!

Atkelta iš 1 p.

Apie teatrą su Kristina Trinkūnaite Erdvės, kurios traukia

Gimnazijoje laikas prabėga tarsi vėjeliu, tačiau tas laikas ne-apsiriboja vien buvimu klasėse. Po pamokų ar pertraukų metu mokykloje knibždėte knibžda mokinių, užsiimančių jiems mėgstama veikla ar tiesiog poilsiu. Mūsų gimnazija - tai milžiniška teritorija, pritaikyta savo laiką leisti kiekvienam: ir moksliukui, ir šokėjui, muzi-kantui, fotografui ar netgi saldžiosioms porelėms.

Viena iš labiausiai mėgiamų gimnazistų vietų yra mokyklos „trikampiai“. Juose visi mo-kiniai mokosi, skaito knygas, snaudžia, bendrauja vieni su kitais ar tiesiog šoka (gaila, kad šokti gali tik penktadieniais, nes tik tą vienintelę dieną gimnazi-joje yra girdima muzika). Ši vieta yra labai pamėgta ir mūsų gražiųjų porelių. Iš to galime spręsti, jog mokyklos „trikam-piai“ skirti ne tik mokytis ar poilsiauti, bet gali būti ir jaukus kampelis porelėms.

Šiuo metų laiku, per per-traukas gimnazijoje, daugiau veiksmo vyksta lauke. Vis didėjantis mokinių skaičius ne tik ant suoliukų, bet ir pievelėje,

rodo, jog mus traukia ne tik įmantrūs dalykėliai, bet ir gam-ta. Daugelis vaikinų stadione žaidžia futbolą ar krepšinį, visi mokykloje turi įvairios veiklos, o kai viską galime atlikti lauke, tai kodėl gi ne? Gimnazis-tus saulė ir grynas oras tikrai traukia!

Taip pat mokykloje puikią nuotaiką suteikia ir apsilanky-mas orkestrinėje, sporto ar šokių salėse. Kiekvienas iš mūsų ran-da vietą, kurioje jaučiasi puikiai ir ten praleidžia didelę dalį savo laiko. Sportininkai, žinoma, dažniausiai renkasi sporto ar treniruoklių sales, muzikantai renkasi orkestrinę ar muzikos klasę, kurioje dainuoja, groja. Šokėjai, fotografai, meni-ninkai, aktoriai, visi renkasi sau patrauklią ir mielą mokyklos erdvę.

Taigi, mokyklos teritorija didelė, kurioje kiekvienas su-siranda vietą ne tik klasėje, bet ir už jos ribų. Tikėkimės, kad tokios patrauklios erdvės gim-nazijoje išliks dar ne vienerius metus.

Iveta Slabšytė 3g

Kas kaltas dėl paraudonavusios pažymių knygelės?

Kartais atsidarai elektroninį dienyną, pamatai visas tas rau-donas „n“ raides ir pasidaro šiek tiek baisu. Žinoma, visos jos praleistos su pateisinama priežastimi, tereikia klasės va-dovei nunešti pateisinimą, bet vis tiek neramu. Ta pati raudona spalva karaliauja ne vieno ir ne kelių mokinių elektroniniame dienyne. Ypač ši „problemėlė“ ir dažni pokalbiai su klasės vadovu/e kamuoja visuome-nininkus. Neretai tenka girdėti, kad visuomeninė veikla kenkia mokslams ir taip kelia grėsmę ateičiai, todėl nusprendžiau šia tema pakalbinti keletą, mokyk-los, virtuvėje verdančių žmonių.

Ar visuomeninė veikla reika-linga jaunam žmogui?

- Taip. Matyt kad vienas iš vertingiausių dalykų yra patir-

tis ieškant darbo, kadangi vos pradėjus veiklą visuomeninėse organizacijose išmokstama komandinio darbo, bendradar-biavimo su žmonėmis, laiko planavimo, kitų organizacinių dalykų. Tai ypač padeda kal-bantis su darbdaviu bei suteikia praktikos. Negana to, tai ska-tina pilietiškumą, atsakingumą bei savarankiškumą. Gerda Vaičiūnaitė, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ savanorė

- Tikrai taip, nes per ją pa-matai daug dalykų, apie ku-riuos negalėjai net pagalvoti jų neišbandęs. Pavyzdžiui, man pačiai buvo keista, kai paauglys, atlikęs socialines va-landas globos namuose, vėliau per aptarimą prisipažino, kaip stipriai pasikeitė jo mąstymas,

Akvilė Burneikaitė 3c

Nukelta į 3 p.

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 3

nes anksčiau jis niekaip nebūtų pagalvojęs, ką reiškia neturėti tėvų, gyventi globos namuose. Utenos Adolfo Šapokos gimnazi-jos socialinė pedagogė Laura Barzdaitė

- Taip, nes žmogus tobulėja ne tik mokykliniame suole. Didžiąją dalį savo įgūdžių, kurių prireiks ateityje (ypač praktinių) sukaupiame būtent tokiose veik-lose. Naujos pažintys, tas pats prasiblaškymas nuo mokyklos - viskas tik į naudą. Ypač tai pade-da pajausti atsakomybės jausmą, tapti savarankiškam, laisvai reikšti savo nuomonę. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos pre-

zidentas Kasparas MociūnasAr nuo to nukenčia mokslai?- Manau kad tai priklau-

so nuo paties žmogaus, kaip jis susiplanuoja savo laiką. Žinoma, dažnai neužtenka laiko pamokoms, tačiau norint, gali-ma užpildyti spragas ir pasivyti. Gerda

- Manau kad ne, nes vyksta po pamokų. Laura

- Nukenčia tų, kurie visuomeninėje veikloje nori pasiekti daugiau, o ne tik vykdyti smulkius kanceliarinius darbus. Ir jokių išimčių nežinau. Bet čia tik žiūrint iš tos pozici-jos, kad mokslas lygu pamoka mokykloje. Jei mokslą prily-ginsime patirčiai, mokslas ne

tik nenukenčia - jis paspartėja. Kasparas

Kaip vertini pamokų praleidinėjimą dėl visuomeninės veiklos?

- Svarbiausia, kad tai nebūtų daroma piktybiškai ir visada vi-liuosi, kad mokytojai supranta, kad įvairius susitikimus, rengi-nius rengti po darbo yra tiesiog neįmanoma. Gerda Vaičiūnaitė

- Man labai pikta, kad kai kurios visuomeninės veiklos vyksta pamokų metu. Tuo la-biau, dauguma savivaldybės renginių vyksta būtent pamokų metu, o juk jiems turėtų rūpėti, kad mokiniai lankytų pamokas. Jei žmogus yra suinteresuotas, jam ta veikla patinka, jis visada atras laiko po pamokų. Laura

- Viskam turi būti ribos.

Jaunas asmuo dažnai pernelyg pasineria į naują veiklą, maty-damas tik pliusus, o minusų ne. Pamokų praleidimą pateisinu, bet viskam turi būti ribos - mokytojų darbas irgi turi būti gerbiamas. Kasparas

Nuomonių yra pačių įvairiausių. Tikriausiai, kiek-vienas atsirinks tai, kas priim-tina jam. Na, o aš tikiuosi, kad atpirkimo ožių ieškoti neteks ir galbūt nuo rugsėjo visiems „žadantiems“ pagaliau pavyks įgyvendinti daugkartinį pažadą ir mokytis geriau, o baigiantis mokslo metams linkiu sėkmingai užbaigti semestrą ir naudingai bei linksmai praleisti vasarą.

Kas kaltas dėl paraudonavusios pažymių knygelės?Atkelta iš 2 p.

Paupoforai

Gegužės 17 d. – didinga diena. Negana to, kad pasau-lis šventė tarptautinę dieną prieš homofobiją ir ruošėsi gatvės muzikos dienai, Adolfo Šapokos gimnazija minėjo spau-dos atgavimą (prisiminkime gūdžius 1863-1864 m. sukili-mus, po kurių Rusijos valdžia uždraudė bet kokią lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis). Šiais metais 3c klasė paruošė

romantinę lagerio istoriją su pora šaukštų humoro. Rengi-nys pasižymėjo tuo, jog jo metu pasirodė tiek mokytojai, tiek mokiniai ir netgi studentai.

Apdovanoti buvo į mokyk-los laikraštį rašantys žurnalistai, direktoriaus pavaduotoja Nijolė Šuglienė padėkojo ir asmenines dovanas įteikė raštingiausiems gimnazijos moksleiviams, rajoninės lietuvių kalbos olim-piados prizininkams, „Utenos dienos“ redaktorius padėkojo laikraščio „praktikantėms“.

Gerda Vaičiūnaitė 3c

„Utenos diena“ redaktorius V. Ridikas padėkojo jam padėjusioms žurnalistėms

Buvę šapokiečiai pamokė apie meilę ir kančias konclageriuose

Mokytojas Nerijus Rastenis lagerio viršininkui padovanojo savo mylimiau-sias moteris

Visiškai netikėtai prie renginio prisiderino, rodos, su lageriu nesuderinamas, japonų pasirodymas

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 4

Gimnazijos absolventai šiandien

Prisiminkime prieš daugiau nei mėnesį mokykloje viešėjusią Adolfo Šapokos gimnazijos an-trosios laidos absolventę Jurgitą Vaičiūtę. Ji turi daug įdomios gyvenimiškos patirties ir pui-kiai pažįsta Europą. Šiandien Jurgita dalinasi savo mintimis ir prisiminimais.

Laba diena, prisistatykite skaitytojams.

Jurgita: Laba diena. Esu Jurgita Vaičiūtė - Briand-Mon-plaisir. Mokiausi A. Šapokos gimnazijoje humanitarinėje klasėje, kurios auklėtojas buvo R. Baura. Gimnaziją baigiau 1999-tais metais su antrąja abiturientų laida. Po Prancūzų fi lologijos studijų VDU universitete, išvažiavau į Prancūziją. Ten dar mokiausi ir vėliau laimėjau konkursą dirbti Mokslinių tyrimų centre (CNRS) Paryžiuje. Jame dirbau šiek tiek daugiau nei metus su mokslininkais vertinimų komisi-jose, o nuo 2007 gruodžio, laimėjus konkursą, dirbu Euro-pos Komisijoje vertimų žodžiu generaliniame direktorate direktoriaus asistente. Kalbant apie asmeninį gyvenimą, esu ištekėjusi ir auginu beveik trejų metų dukrytę.

Grįžote į gimnaziją po ilgo laiko. Kokie jausmai ir pri-siminimai kyla, sugrįžus į šią aplinką?

Jurgita: Džiaugiuosi, kad mokykla gražėja, modernėja, įkūrė gražias pa-talpas moksleivių tobulėjimui praktiškai. Beje, labai sujau-dino susitikimas su auklėtoju ir kai kuriais buvusiais mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais. Smagu juos vėl pamatyti, jausti, kad jie dar turi daug gerų idėjų ir ypač noro jas įgyvendinti.

Pasidalinkite ryškiausiais prisiminimais apie mokytojus.

Jurgita:Visi turėti mokyto-jai buvo (ir yra) šaunūs. Patiko jų noras duoti, jų entuziazmas ir sveikos kritikos jausmas. Kalbu apie J. Jarmalavičių, S. Eitminavičių, R. Latvėnienę, D. Datkūną, Rūtą, man la-bai svarbią J. Matušovienę, kuri davė didžiulį norą moky-tis prancūzų kalbos ir pažinti prancūzų kultūrą. Tikrai nebuvo tokio, iš kurio pamokų norėtųsi pabėgti.

Koks įvykis, nutikęs šioje gimnazijoje, išliko Jūsų atmin-tyje iki šiol?

Jurgita:Tai ne įvykis, o sus-itikimas. Puikiai atsimenu, kai į gimnaziją atvažiavo tuometinis LR Prezidentas V. Adamkus. Toks iškilus ir toks paprastas bei artimas visiems. Atsisėdęs ant scenos jis pasakojo, kaip slėpė A. Šapokos „Istoriją“ po medžiu.

Kokių reikia turėti savybių, norint padaryti tokią karjerą

kaip Jūsų?Jurgita: Turėti šiokio tokio

užsispyrimo ir noro tobulėti, eiti pirmyn.

Kaip manote, ar Lietuvos jaunimas pakankamai žino apie Europos Sąjungą?

Jurgita:Manau, kad Lietu-vos jaunimas galėtų dar daug išmokti apie Europos Sąjungą. Nedaugelis dar suvokia, kaip ji funkcionuoja ir kas nuo jos priklauso.

2013-07-01 Lietuva pradės pirmininkauti ES. Kaip manote, ar tai jaunimui aktuali tema? Kodėl?

Jurgita: Manau, kad tai pati puikiausia proga domėtis Europa ir jos sprendžiamais klausimais. Lietuva bus daug aktyvesnė Europos Sąjungos veikloje, informacijos žiniasklaida tam skirs daug dėmesio ir tai tik pa-lengvins informacijos gavimą. Jaunimui tai turėtų būti aktualu, nes greitu metu jis turės daly-vauti politiniame gyvenime, o be to, dar bus organizuojama daugybė renginių, kuriuose jis pats galės dalyvauti.

Apibūdinkite europietį.Jurgita: Kiekvienas su savo

kalba, tradicijomis, kultūra, bet turintis norą pažinti kitus europiečius ir turintis Europos viziją.

Turite daug gerosios darbo patirties. Pasidalinkite savo įspūdžiais, su kuo ir kur Jums buvo įdomiausia dirbti? Koks tai žmogus?

Jurgita: Iš tiesų esu labai pavydėtinoje situacijoje, ka-dangi žmogus, su kuriuo man labai įdomu dirbti, yra dabarti-nis mano direktorius. Jis mano mokytojas ne tik profesinėje srityje, bet ir socialinėje bei diplomatijos srityse. Su juo dirbdama supratau, kad per-mainos reikalingos, bet jos turi ateiti palaipsniui, norint, kad jos būtų priimtos ir vykdomos. Tai kantrybės ir didelės pagarbos kitai nuomonei simbolis.

Dabar mūsų gimnazijai itin aktuali tema - uniformų įvedimas. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Jurgita: Manau, kad uniformų įvedimas naudingas visiems. Visų pirma, mažiau matomi socialiniai skirtumai tarp moksleivių. Tai padeda išvengti kai kurių konfl iktų ar nepatogumų. Antra, tai yra mokyklos ženklas, mokyk-los išskirtinumas. Bent jau Paryžiuje garsiosios mokyklos didžiuojasi turėdamos savo uni-formas.

Jūsų linkėjimai A. Šapokos gimnazijos bendruomenei.

Jurgita: Pedagogams ir direktoriui linkiu nenuilstamo dosnumo, noro padėti tobulėti ir sulaukti atsako. O mokslei-viams linkiu pasisemti išminties ir patirties, gražių susitikimų ir pažinčių, kad visa tai praverstų visam gyvenimui.

Rūta Pakalnytė 3c

Puikybė ir prietaraiBrigita Katinaitė 3d

Omramas Mikaelis Aivanovas savo knygoje „Gėrio ir blogio pažinimo medis“ yra parašęs, kad “puikybė yra sunkiausiai įveikiama silpnybė”. Nėra abejonių, jog su šia silpnybe susiduria dažnas individas, tačiau ar gali puikybė būti masės, pavyzdžiui, visos mokyklos reikalas?

Ne paslaptis, kad Adolfo Šapokos gimnazija turi kuo pasigirti- Vytauto Latono diriguojamas orkestras ge-rai žinomas ir už mokyklos ribų, Šapokos teatro grupė su Nerijumi Rasteniu priešaky jau spaudžia prezidentei

ranką, mokiniai skina pergales olimpiadose ir

įvairiuose konkursuose. Visa tai tampa dingstimi didžiuotis savo gimnazija, kartais net perdėtai.

Pastebima Adolfo Šapokos gimnazijos yda yra nuolatinis mėginimas pateik-ti save tik iš blizgančios pusės. Pavyzdžiui, šiais metais Šapoka gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge užėmė itin aukštą 25 vietą ir apie tai kalba tiek mokyto-jai, tiek mokiniai, o faktas, jog 2009 metais gimnazija atsidūrė 169 vietoje, yra ig-noruojamas.

Galima pastebėti, jog jau ima formuotis priešiška mokinių nuomonė kitų

gimnazijų atžvilgiu. Pastabos apie mokymosi kokybę, kurią neva lemia mokymosi įstaiga, leidžia daryti prielaidą apie puikybės šešėlį, sklandantį mokyklos koridoriuose.

Egzistuoja prietaras, jog puikybę lydi gėda, o išmintis eina su kukliaisiais. Žinoti savo vertę nėra tas pats, kas demonstruoti ją visiems. Nuolatinis savęs aukštinimas rodo baimę būti ne pačiu geriausiu, tačiau bijoti ne-verta, juk suvokimas, kad nesi tobulas, ir yra didžiausia paskata judėti į priekį, o Adolfo Šapokos gimnazijos atveju- neužstrigti vietoje besididžiuojant tuo, ką dabar turi, ir auginti naują vertą pasididžiavimo kartą.

Apie gyvenimą ir panašiai

Paskutiniame šių mokslo metų „Paupėjos“ numeryje interviu klausi-mus nusprendžiau užduoti šmaikščiajai ir paslaptingajai mokytojai Marijai Dičiuvienei.

Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote?

Mokytoja: Net Nežinau, tiesiog norėjau būti mokytoja. Abejojau, kokį dalyką pasirinkti: chemiją, choreografi ją ar kūno kultūrą.

Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą?

Mokytoja: Visiškai normalus tas šiuolaikinis jaunimas. Gal norėtųsi, kad jauni žmonės mažiau rūkytų (gaila man jų sveikatos).

Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, fi lmai ar kita?

Mokytoja: Mane įkvepia ir geras fi lmas, ir gera knyga, ir gera muzika.

Dovilė Meidutė 3g

Nukelta į 5 p.

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 5

2012 – 2013 mokslo metų abiturientai

1. Balaišytė Laura2. Baltakys Domas3. Bartašiūnaitė Gintarė4. Bartašiūnaitė Greta5. Brukštutė Ieva6. Eigėlytė Andžela7. Kaulinis Donatas8. Lašinskaitė Erika9. Lingytė Monika10. Liobytė Ieva11. Maslauskas Vidas12. Nakliudaitė Greta13. Pakenis Vaigintas14. Paukštė Marius15. Popovas Arminas16. Pratkelytė Giedrė17. Puodžiukas Karolis18. Stundžytė Elinga19. Sukarevičiūtė Miglė20. Šaučiūnas Dovydas21. Šereikaitė Guoda

Kotryna22. Ševcovas Tomas23. Šiaurys Augustinas24. Šiukščius Tautvydas25. Trapnauskaitė Silvija26. Trinkūnas Šarūnas27. Užemeckis Tadas28. Vijeikis Matas29. Žvirblytė Akvilė

4a klasė

4a kl. auklėtojasRimantas Ramelis

4b klasė 4c klasė 4d klasė

4b kl. auklėtoja Rita Lasavičienė

4c kl. auklėtoja Jovita Butkienė

4d kl. auklėtoja Stasė Šinkūnienė

1. Bagočiūnaitė Eglė2. Baliukevičiūtė Ligita3. Burokaitė Greta4. Čečytė Karolina5. Daujotytė Gabrielė6. Guobužaitė Agnė7. Jučiūtė Alvydė8. Katinas Kristijonas9. Kraujelis Elvinas10. Laurinavičiūtė Edita11. Maniušytė Kamilė12. Musteikytė Miglė13. Pelenytė Guoda14. Pilypas Paulius15. Ramelytė Edita16. Romalijskij Anton17. Rožė Emilis18. Rutkauskaitė Miglė19. Skardinskas Martynas20. Snukiškytė Ingrida21. Staškūnaitė Miglė22. Šerelytė Miglė23. Šileikytė Odeta 24. Šiožinytė Neringa25. Umaraitė Laura26. Zarankaitė Silvija27. Žiezdrys Marius

1. Aglinskaitė Justina2. Bražionis Žilvinas3. Bražiūnas Aras4. Breivaitė Violeta5. Čereškaitė Živilė6. Fiodorovas Martynas7. Grigaliūnas Ernestas8. Jurkūnas Dominykas9. Kanapka Audrius10. Kibickas Lukas11. Kimsa Audrius12. Kelevišius Lukas13. Kvedaravičius Ignas14. Lasys Aurelijus15. Laučius Rimantas16. Maciulevičius Lukas17. Mackevičius Justas18. Malinauskas Nerijus19. Misikonytė Miglė20. Paužuolis Eimantas21. Ringelevičius Mantas22. Sukarevičius Eligijus23. Šinkūnas Dainius24. Šmerdelytė Laura25. Špokas Mantas26. Trinkūnaitė Kristina27. Venslovas Daumantas28. Vedrickaitė Loreta29. Žeimys Simonas30. Žukauskas Vitas

1. Budvytytė Gailė2. Jackūnas Žygimantas3. Jonelytė Gintarė4. Kutkaitė Ieva5. Lauciūtė Rasa6. Malaiškaitė Lina7. Motiejūnaitė Paulina8. Noreikytė Laura9. Patumsytė Justina10. Pinkevičius Povilas11. Pumputis Mantas12. Ramelis Mindaugas13. Sabaliauskaitė Ieva14. Samochvalovas Nei-

mantas15. Simanavičiūtė Merita16. Sirgedas Edvinas17. Steiblytė Šarūnė18. Stunžėnaitė Julija19. Šapokaitė Agnė20. Urbonaitė Kristina21. Vaišnoraitė Iveta22. Vitaitė Indrė

4e klasė

4e kl. auklėtoja Kristina Levčenkienė

4a klasė

4g kl. auklėtoja Violeta Karnickienė

1. Alėjūnaitė Greta2. Babelytė Miglė3. Cicėnaitė Silvija4. Čepelis Arnoldas5. Duklytė Dovilė6. Gaidelytė Laura7. Juodytė Adelė8. Jurkevičiūtė Greta9. Kavolėlis Eividas10. Kirilauskaitė Ernesta11. Klimkaitė Aistė

12. Malaiškaitė Ieva13. Matulevičius Ignas14. Matulionytė Jūratė15. Naumkinaitė Karina16. Rapnikaitė Auksė17. Šaltenytė Silvija18. Šatkutė Simona19. Šereikaitė Gintarė20. Tamulytė Eglė21. Urbanaitė Asta Marija22. Vaičaitytė Vaiva23. Žemaitis Rainoldas 24. Žemaitytė Silvija25. Žukauskaitė Andrė

1. Balanoškaitė Simona2. Bartašiūnaitė Silvija3. Bilaišis Jonas4. Gražys Lukas5. Gudelytė Gintarė6. Juciūnaitė Ruslana7. Kanapka Renatas8. Kašėtaitė Simona9. Kripaitė Eimantė10. Malūkaitė Dovilė11. Maskoliūnas Vytautas

12. Mickevičiūtė Erika13. Miniauskas Oskaras14. Pakalnytė Greta15. Pečiūraitė Sonata16. Pūkas Tadas17. Radziulytė Irma18. Repečkaitė Snieguolė19. Sabaliauskas Simonas20. Samochvalovas Edvi-

nas21. Stankevičiūtė Indrė22. Toliušytė Aistė23. Vasilkova Viktorija24. Zarankaitė Ieva25. Žemaitytė Ugnė26. Žiukaitė Miglė

Karolina Bieliauskaitė 3d

Apie gyvenimą ir panašiaiAtkelta iš 4 p.

Patinka fi lmai ir knygos apie tikrą gyvenimą, be jokių žiaurumų.

Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai?

Mokytoja: Patys gražiausi yra mokyklos metų prisiminimai. Tai pats nerūpestingiausias laikas žmogaus gyvenime.

Įsivaizduokite, kad turite galimybę įsikūnyti į kitą žmogų. Kas jis būtų?

Mokytoja: Niekada nenorėjau būti kitu žmogumi, visada reikia būti sa-vimi.

Ar visada siekėte būti mokytoja? Apie kokias profesijas dar galvojote?

Mokytoja: Taip, visada. Apie kitas profesijas negalvojau.

Kaip manote, ar nuo moky-tojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik – mokinio reikalas ir pastangos?

Mokytoja: Manau, jog susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai priklauso ir nuo moky-tojo ir nuo mokinio po lygiai.

Ar turite tikslų, kuriuos žūtbūt sieki-ate įgyvendinti?

Mokytoja: Taip. Gyventi reikia visada turint tikslą.

Kokie dalykai Jums svarbiausi ben-draujant su kitu žmogumi?

Mokytoja: Atvirumas, nuoširdumas (nekenčiu melagių).

J. V. Getė yra pasakęs, kad „Lai-

mingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kas Jus padaro laiminga?

Mokytoja: Taip, sutinku. Jaučiuosi laiminga, kai matau, kad mano nuosavi vaikai yra laimingi ir buvę mokiniai. Džiugu, kai po daugelio metų sutinku buvusius mokinius, kurie baigę mokslus dirba ir yra sukūrę šeimas.

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 6

Pašaukimas – tai kelias į save

Kartą paklaustas, kas jį la-biausiai stebina žmonijoje, Tibeto dvasinis lyderis, Jo Šventenybė Da-lai Lama atsakė: „Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pi-nigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabar-timi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi nieka-da nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs.“

Jau nuo neatmenamų laikų tas keistuolis žmogus bando pabėgti nuo gąsdinančios gyvenimo beprasmybės ir išsivaduoti iš šio užkeikto absurdo rato. Ilgainiui to-kios pastangos apaugo vis didesniu susidomėjimo ir aktualumo sluok-sniu, kol galiausiai buvo skambiai pradėtos vadinti keliu į asmeninį pašaukimą.

Kai kas pasakytų, jog kelias link šio kilnaus tikslo yra tik dar vie-nas bandymas išvengti akistatos su bauginančia egzistencine tuštuma. Vis dėlto, vargu, ar kas nors drįstų ginčytis, jog vokiečių kilmės geni-jus Albertas Einšteinas, popiežius Jonas Paulius II ar geriausiu pasau-lio futbolininku keletą metų iš eilės tituluojamas Lionel Messi visai atsitiktinai tapo tais, kurie žavi mi-lijardus žmonių visame pasaulyje.

Labai dažnai šių ikonų žavesys sukelia piktas pavydo kibirkštėlės, signalizuojančias pavojų apie mon-strus, kurie tam tikroje srityje yra be jokių išlygų geriausi. Norėčiau atkreipti dėmesį į žodžius „tam tikroje srityje“. Juk kažin, ar Jonas Paulius II meistriškai valdė futbolo kamuolį, o Argentinos žvaigždė L.

Messi turi išskirtinių gabumų fi zikos srityje. Galbūt pagrindinė pykčio bei pavydo kibirkštimis besisvaidančių individų problema ir yra besaikis troškimas apimti gyvenimą per daug plačiai išskėstomis rankomis. Dabartinė darbo rinka diktuoja tą patį: būriai perspektyvių jaunuolių, pasirinkę abstrakčiais pažadais apipintas studijų programas net ir turėdami aukštąjį išsilavinimą sėkmingai įsilieja į bedarbių gre-tas, o štai išstudijavę ne taip skam-biai pavadintas programas kur kas kuklesnėse mokymo įstaigose yra dažnai apdovanojami nuolatinėmis ir pelningomis darbo vietomis. Pa-traukliausia preke tampa ne vadi-namieji „visų galų meistrai“, o vie-nos konkrečios srities specialistai, kurių trūkumas verčia susirūpinti dabartinių darbo įstaigų vadovus.

Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, jog pašaukimu yra apdo-vanoti tik išrinktieji, o dar dažniau ši sąvoka tapatinama išskirtinai su dvasininkų luomu. Žinoma, tai – lengviausias kelias nusimesti nuo savo pečių papildomą naštą ir pa-sitenkinti vidutinio mąstymo nor-matyvais. Pašaukimas – tai ne kas kita, kaip kelionė į save, kurioje labai dažnai pasiklystama. Negana to, ji baugina. Pagrindinio ugdymo programą baigiantys moksleiviai skundžiasi esantys pernelyg ank-sti priversti susidaryti individualius mokymosi profi lius, abiturientai kraustosi iš proto dėl per didelės studijų programų gausos, o jau būdami studentai neretai ima abe-joti ar iš tiesų pasirinko tikrąjį savo kelią.

Ši sumaištis verčia nemenkai susirūpinti ir moksleivių tėvus. Vis dažniau kalama į galvą, jog

kuo anksčiau vaikas žinos savo siekiamybę, tuo jo gyvenimas bus šviesesnis, o gimnazistams būti pasirinkus ateities profesiją dažnai atrodo tiesiog gyvybiškai svarbu. Garsi Vokietijos žaislų gamintoja kompanija „Klein“ netgi sukūrė specialią žaislų seriją, kurios asortimentą sudaro remonto darbų įrankių rinkiniai, pirmosios pagal-bos lagaminėliai bei policininkų uniformos su visu šiai profesijai priklausomu arsenalu. Kompanija džiugiai masina pirkėjus skambiais šūkiais apie sukurtą galimybę dar vaikystėje atrasti savąjį pašaukimą. Susidaro įspūdis, jog šiuolaikinę visuomenę yra apėmusi klaiki des-peracija, kurioje svarbiausias ir pagrindinis tikslas yra kuo greičiau įgyti nepriekaištingą prekinę išvaizdą ir sėkmingai nutūpti į reikiamą lentyną darbo rinkoje.

Tokiais atvejais kyla klausi-mas – nejaugi tas paslaptingasis pašaukimas yra ne kas kitas, o mechaniškas lipimas gyvenimo laiptais pagal formulę mokykla-darbas-pensija? Ne veltui žodis pašaukimas simbolizuoja kažkokį ypatingą šauksmą, kvietimą, tik galbūt per kurtinantį triukšmą, sukeltą aplinkinio chaoso, jį išgirsti dažnai tampa tiesiog neįmanoma. Taigi pirmoji užduotis yra sustoti, nurimti ir įsiklausyti.

Toji, kuri žmogų paprastai šaukia pati pirmoji, yra visų taip trokštama ir geidžiama laimė. Tad turbūt nuo jos ir reikėtų pradėti norint užmegzti pažintį su paslaptin-guoju pašaukimu. O laimė pirmiau-sia siūlo tai, kas priverčia sielą „dainuoti“ net tuomet, kai už lango viešpatauja monotoniškas lietus, autobuso vairuotojas apdovanoja ne itin maloniu vypsniu, o piktas kaimynas pažeria nenutrūkstamą

keiksmažodžių tiradą. Daryti tai, kas malonu, o dažniausiai ir nepras-minga – pirmasis ir esminis laimės recepto punktas.

Ne veltui sakoma, kad patys laimingiausi žmonės yra meni-ninkai, nors jiems čia pat prilip-doma menkinanti „pakvaišėlių“ etiketė. Vis dėlto džiugu, jog būtent tokie pakvaišėliai turi daugiausia galimybių atrasti savąjį pašaukimą dar besimokydami mokykloje. A. Šapokos gimnazija – taip pat itin palanki terpė minėtiesiems pamišėliams, kurie pasibaigus pamokoms kažkodėl neskuba užsidaryti namuose, o kelias valan-das lieja prakaitą šokių aikštelėje, groja orkestrinėje arba kuria vaid-menis teatro aikštelėje. „Kam visa tai?“ – paklaustų šypsotis nelinkęs skeptikas. Ir greičiausiai nutiktų taip, kad niekas negalėtų pateikti jam atsakymo. Tačiau tai ir yra tikroji laimė. Tai – pradžia kelio, vedančio į išsvajotąjį pašaukimą.

Vokiečių rašytojo Hermano Hesės romane „Demianas“ rašoma: „Žmogus turi vienintelį tikrą pašaukimą – atrasti kelią į save… Jo gyvenimo tikslas atskleisti iš aukščiau siųstą likimą ir jį iki galo bei tvirtai išgyventi savyje. Visa kita tėra tariama būtis, bandymas išsisukti, pataikavimas masių ide-alams, prisitaikymas ir savosios esaties baimė“. Kažkodėl šis ke-lias išsyk asocijuojasi su kultine tapusia Žiulio Verno aprašyta kelione į Žemės centrą – nepa-prastas keliautojų ryžtas ir drąsa neįmanomą misiją pamažu pavertė įmanoma. Visa laimė, kad kelionė į save turi vieną skirtumą – tai ne rašytojo vaizduotė, o ranka pasiekiama realybė. Tačiau pir-miausia reikia gerai pasirąžyti ir ištiesti ranką.

Monika Morkūnaitė 3d

Vilmos Deveikytės (3d) nuotrauka

Paupėja 2013 m. gegužė. Nr. 71 / 7

Knyga ir ašRūta Rastenytė 1b

Visi žmonės skaito knygas, tačiau kiek iš jų žino ką nors apie knygų rašytojus ar apskritai, kaip jos leidžiamos?

Adolfo Šapokos gimnazijos moki-niai buvo nuvykę į Vilnių, kur aplankė naująją Vilniaus universiteto biblioteką Saulėtekio miestelyje. Senoji univer-siteto biblioteka, įkurta 1570 metais, jau nebepatenkino šiuolaikinių studentų poreikių, todėl šiemet duris atvėrė nauja, moderni ir didžiulė. Daug kas iš vykusiųjų sakė, jog ten daug vietos, bet mažai knygų, sunku ką nors rasti, o „Tyliojoje skaitykloje“, nors ir daug lentynų, tačiau jos buvo tuščios. Taip atsitiko dėl to, jog knygos akademinėse bibliotekose būna ne atviruose fonduo-se, o saugyklose.

Taip pat buvome nuvykę ir į An-takalnio kapines, Menininkų kalnelį, kur yra palaidota daug žymių žmonių, tokių kaip Vytautas Žalakevičius, Jurga Ivanauskaitė, Vytautas Kernagis, Algir-das Brazauskas, Juozas Aputis, Marceli-jus Martinaitis, Vytautas Šapranauskas ir daugybė XX amžiaus II pusės – XXI amžiaus įžymių asmenybių.

Ir tikriausiai labiausiai visiems pa-

tikusi šios ekskursijos dalis buvo apsi-lankymas „Logotipo“ spaustuvėje bei „Tyto alba“ leidykloje. Juk daug kas skaito knygas, bet mažai kas domisi, kaip jos atsiranda, kas jas išleidžia ir panašiai. „Logotipo“ spaustuvėje pamatėme ,kaip spausdinamos knygos, gaminami jų viršeliai bei kaip jos siu-vamos. Visi buvome labai susidomėję, nes spaustuvė atrodė labai didelė bei pakankamai moderni. Na, o leidykloje „Tyto Alba“(Tyto Alba (lot.) - liepsno-janti pelėda), kuri įkurta 1993 metų gruodžio mėnesį, sužinojome, kad jie išleido per 900 knygų. Taip pat pas juos savo knygas leidžia tokie garsūs rašytojai kaip Juozas Erlickas. Jis tikriausiai yra vienas atsakingiausių klientų. „Tyto alba“ leidykloje yra nedidelis kambarys, kuriame įrengtas knygynas. Ten pardavinėjamos knygos, kurios buvo neišparduotos per knygų mugę ar panašius renginius. Tų knygų kaina leidykloje yra beveik perpus mažesnė.

Prieš ekskursiją buvo girdėti kalbų, tokių kaip: „Kam įdomios ekskursi-jos po kapines?“, „Lyg mes būtumėm nematę bibliotekų..“. Tačiau po kelionės tokios mintys buvo nuvytos šalin. Dabar matant knygas nebereikės laužyti gal-vos: „Kaip? Iš kur? Kodėl?“.

„Logotipo“ spaustuvėje

Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ vyriausiąja redaktore Jadvyga Barciene

2012/ 2013 mokslo metų moksleivių olimpiadų laureatai Karolina Bieliauskaitė 1bŠalies Jaunųjų fi lologų konkursas3 vieta - Monika Morkūnaitė. Literatūros mokslas ir kritika. Rajono moksleivių olimpiados2013 m. rajoninės 1-10 klasių mokinių etikos olimpiados nugalėtojai2 vieta - Miglė Meškauskaitė, 2d kl.2013 m. rajoninės geografi jos olim-piados nugalėtojai3 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl.2013 m. rajoninės 10-12 klasių mokinių istorijos olimpiados nugalėtojai1 vieta - Loreta Vedrickaitė, 4c kl. 2 vieta - Kristina Trinkūnaitė, 4c kl. 2013 m. rajoninės 9-12 klasių mokinių dailės olimpiados nugalėtojai3 vieta - Agnė Šeduikytė, 3c kl.Rajoninės 9-12 klasių mokinių matematikos olimpiados nugalėtojai, 2013 m.9 klasė1 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl.2 vieta - Aušrinė Aglinskaitė, 1a kl.10 klasė1 vieta -Karolis Markauskas, 2a kl.2 vieta - Valentina Dundaitė, 2e kl.3vieta - Živilė Židonytė,2a kl.3 vieta - Gintautas Palikša, 2a kl.

11 klasė1 vieta - Greta Mameniškytė,3c kl.3 vieta - Kasparas Mociūnas, 3b kl.3 vieta - Lukas Stankūnas, 3g kl.12 klasė1 vieta - Justina Aglinskaitė,4c kl.2 vieta - Asta Marija Urbanaitė,4e kl.2 vieta - Povilas Pinkevičius, 4d kl.3 vieta - Indrė Stankevičiūtė, 4g kl.Rajoninės lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtojai, 2013 m.1 vieta- Augustė Tvardauskaitė, 3g kl.Rajoninio mokinių meninio skaity-mo konkurso, vykusio Aukštakalnio progimnazijoje,nugalėtojai, 2013 m.2 vieta -Dovilė Bikelytė, 2b kl.Rajoninio jaunųjų fi lologų konkurso nugalėtojai, 2013 m.1 vieta - Kotryna Meidutė, 2d kl. Pro-za.2 vieta - Indrė Stankevičiūtė, 4g kl. Proza.1 vieta - Vaida Fofonovaitė, 2b kl. Po-ezija.3vieta - Eimantė Kripaitė,4g kl. Po-ezija.1 vieta - Adelė Rakauskaitė, 2b kl. Drama.1 vieta - Monika Morkūnaitė,3d kl.

Literatūros mokslas ir kritika.Rajoninės 11 klasių mokinių anglų kalbos olimpiados nugalėtojai, 2013 m.1 vieta - Monika Vyšniauskaitė, 3dkl.2 vieta - Ieva Jonikaitė, 3d kl.Rajoninės 9-12 klasių mokinių informacinių technologijų (progra-mavimo) olimpiados nugalėtojai, 2012-2013 m. m.1 vieta - Šimkūnas Laurynas, 3c kl.Rajoninės 9-11 klasių mokinių rusų k. olimpiados nugalėtojai9 klasė2 vieta - Aušrinė Aglinskaitė, 1a kl.3 vieta - Donatas Daščioras, 1b kl.10 klasė1 vieta - Laura Ciunytė 2e kl.3 vieta - Urtė Mackevičiūtė, 2a kl.11 klasė1 vieta - Lukas Stankūnas, 3g kl.2 vieta - Karolis Antanas Stankevičius, 3b kl.3 vieta - Akvilė Burneikaitė, 3c kl.Rajoninės 11-12 klasių mokinių lotynų- antikos olimpiados nugalėtojai, 2012- 2013 m.1 vieta - Simonas Sabaliauskas, 4g kl.2 vieta - Lukas Gražys, 4g kl.

3 vieta - Akvilė Burneikaitė, 3c kl.Rajoninės 9-12 klasių mokinių bi-ologijos olimpiados nugalėtojai9 klasė1 vieta - Tautvydas Tumas, 1bkl.10 klasė1 vieta - AugustaValentukevičiūtė, 2b kl.2 vieta - Dominyka Svarauskaitė, 2bkl.3 vieta - Jokūbas Jurkaitis, 2c kl.11 klasė2 vieta - Lukas Stankūnas 3g kl.12 klasė2 vieta - Miglė Žiukaitė 4g kl.2013 m. rajoninės 9-12 klasių mokinių chemijos olimpiados nugalėtojai9 klasė1 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl.2 vieta - Gabrielė Tarailytė, 1d kl.3 vieta - Austėja Petrokaitė,1b kl.10 klasė1 vieta - Lukas Navikas 2a kl.11 klasė1 vieta - Lukas Stankūnas 3g kl.2 vieta - Andrius Rutkauskas 3c kl.3 vieta - Greta Mameniškytė3c kl.12 klasė1 vieta - Simonas Sabaliauskas 4g kl.2 vieta - Snieguolė Repečkaitė 4g kl.

Nelaimių apsuptyje Rusijoje

Ugnė Žiaukaitė 1bKaliningrado sritis yra labiausiai

į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, kuri į Rusijos sudėtį pateko pa-sibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Mūsų mokyklos istorijos mokytojos nusprendė gegužės 1-3 dienomis orga-nizuoti ten ekskursiją. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodytų gerai, bet Rusija – ne Europos Sąjungos narė. Norint ten patekti, mokytojoms reikėjo užpildyti

šūsnį dokumentų, kad gautų mokin-iams vizas. Susitvarkę su dokumentais pradėjome kelionę.

Gegužės 1-ąją dieną, ankstyvą rytą, išvykome iš Utenos, važiavome be sustojimų ir kirtome sieną. Pirmas sus-tojimas buvo Tolminkiemio bažnyčioje, kurioje palaidotas K. Donelaitis. Kuni-gas pasirūpino bažnyčios atsiradimu, bet 1950 m. ji buvo sugriauta. Minint 250-asias K. Donelaičio metines, bažnyčia buvo atstatyta. Važiavome toliau, bet netrukus susidūrėme su transporto prob-lema – sugedo autobusas. Visi manėme, kad tai nerimta problema, tačiau prireikė

daugybės valandų sutaisyti gedimą. Į viešbutį, esantį Svetlogorske, atvykome apie 1 valandą nakties.

Gegužės 2-ąją dieną visi „pailsėję ir išsimiegoję“ anksti atsikėlėme ir kelia-vome į vokiečių skulptoriaus Hermano Bracherto muziejų, kuriame gidė pasa-kojo apie jo skulptūrų atsiradimą, darbo techniką. Vėliau turėjome laisvo laiko pačiame Svetlogorske, vaikščiojome pajūriu. Tada mūsų laukė koncertas „Vaikų menas – be sienų“. Vaikai rodė savo liaudies šokius, žaidimus, dainavo ir muzikavo. Mūsų mokyklos moki-niai taip pat dalyvavo koncerte su savo

programa. Dienai įpusėjus važiavome į gintaro kasyklas. Ten mums papasa-kojo apie gintaro gavimą, vėliau ir patys turėjome galimybę smėlyje paieškoti gintaro. Kombinate išgaunami ištekliai sudaro 90% viso pasaulio gintaro gamy-bos.

Gegužės 3-ąją dieną pajudėjome į Kaliningradą aplankyti jūrų muz-iejaus.Pamatėme du labai skirtingus laivus.Vienas iš jų buvo 1939m. karinis nacistinės Vokietijos laivas vardu „Mar-sas“. Vėliau jis po karo atiteko anglams, po dešimtmečio buvo atiduotas Sovietų

Nukelta į 8 p.

KronikaKronikaBeatričė Šinkūnaitė Beatričė Šinkūnaitė 3c3c

PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redakcija: Dovilė Meidutė, Akvilė Burneikaitė, Agnė Gurklytė, Karolina Bieliauskaitė, Gerda Vaičiūnaitė.

Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos spaustuvė“. Užpalių g. 83, LT-28198 Utena. Tiražas 100 egz.

2013 – 04 – 03 Gimnazijoje lankėsi policijos atstovai.

2013 – 04 – 04 Lankėsi buvusios gimnazistės, šiuo metu dirbančios Europos Sąjungos komisijoje Briu-selyje – A. Balkytė ir J. Vaičiūtė.

2013 – 04 – 05 Vyko šokių fi es-ta “ARGO-2013”.

2013 – 04 – 05 2a klasės mo-kiniai su auklėtoja B.Siliūniene da-lyvavo pėsčiųjų žygyje „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.

2013 – 04 – 12 Aktų salėje vyko aštuntų klasių chemijos konkursas.

2013 – 04 – 12 Adolfo Šapokos gimnazijos krepšinio lygos fi nalinės rungtynės.

2013 – 04 – 19 Vyko ŠGMA (Šapokos gimnazijos muzikiniai apdovanojimai).

2013 – 04 – 25 Gimnazistai koncertavo Utenos Reabilitacijos centro darbuotojams.

2013 – 04 – 25 Aplinkotyros klubas “Viola”, mokiniai savano-riai bei Utenos miškų urėdijos dar-buotojai tvarkė aplinką bei rinko šiukšles Skaistašilio miške.

2013 – 04 – 26 Gimnazijoje lankėsi svečiai iš VĮ „STEP AS“.

2013 – 04 – 30 I-o aukšto trikampyje atidaryta pirmų klasių mokinių tapybos paroda „Ab-strakcija“.

2013 – 04 – 30 Bibliotekoje svečiavosi rašytoja Regina Guntulytė.

2013 – 05 – 01 Gimnazistai, įgyvendindami projektą „Mažoji Lietuva amžių kaitoje“, lankėsi Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje.

2013 – 05 – 02 Gimnazijos aktorių ir režisieriaus Nerijaus Rastenio komedijos “Jubiliejus” premjera.

2013 – 05 – 09 Vyko “Europos egzaminas”.

2013 – 05 – 17 Vyko „Paupoforų“ šventė.

2013 – 05 – 17 Paminėta gatvės muzikos diena.

2013 – 05 – 21 Mokyklos krepšinio komanda susirėmė su Saulės gimnazijos krepšininkais.

2013 – 05 – 22 Mokiniai deba-tavo anglų kalba tema “Mokytojas atsakingas už mokinių nesėkmes”.

2013 – 05 – 23 Mokinių nominacijų šventė “Patys pačiausi”.

2013 – 05 – 24 Sporto šventė. 2013 – 05 – 30 Paskutinio

skambučio šventė. 2013 – 06 – 07 Paskutinė moks-

lo metų diena.

LAIPTAŽODISGreta Mameniškytė 3c

1. Kokia buvusio Šapokos moki-nio, dalyvavusio televizijos projek-te „Humoro klubas“, pavardė?

2. Kaip vadinasi tradicinė gim-nazijoje organizuojamas renginys,

skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti?

3. Kokioje gatvėje yra mūsų gim-nazija?

4. Lituanisto Stepo Eitminavičiaus pirmasis leidinys vadinasi „Kas esi, _________?“

5. Buvusi Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokinė, dalyvavusi

muzikiniame realybės šou „Dan-gus“, Augustė _________.

6. Kokia pirmojo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktoriaus pavardė?

7. Kaip vadinosi 1996 metais išleistas laikraštis, kuris buvo „Paupėjos“ prototipas?

8. Koks mokytojos, įsteigusios

Adolfo Šapokos atminimo kambarį, vardas?

9. Istoriko Adolfo Šapokos gimtinė

10. Laikraščio „Paupėja“ pa-vadinimas atsirado sujungus du žodžius: pirmasis „Paupio (gatvė)“, o koks antrasis žodis?

Nelaimių apsuptyje Rusijoje

Atkelta iš 7 p.

Sąjungai ir pervadintas „Karžygiu“. Jis pakeitė paskirtį ir tapo moksliniu tiriamuoju laivu. „Karžygys“ 1967m. išmatavo pačią giliausią Marijanų įdubą. Kita grupė aplankė povandeninį laivą B-413, kuris atrodė kaip tikras kar-inis laivas. Viduje daug technikos, mod-

ernios įrangos, o vietos įgulos nariams itin mažai. Lovas turėdavo kapitonai ar svarbūs asmenys laive, kiti tiesiog mie-godavo ant žemės. Apžiūrėję laivus keliavome atgal į Lietuvą, bet nelaimės mus persekiojo toliau. Iš autobuso dug-no išgirdome keistą garsą ir per galinius langus pamatėme didžiulę balą tepalų. Šįkart, kai išgirdome auklėtojos frazę „nu dabar tai šakės“, nebesitikėjome nieko gero. Susirinkę lagaminus ėjome iki artimiausios stotelės ir viešuoju

transportu važiavome apie pusę va-landos. Sieną teko kirsti pėsčiomis. Nors kito autobuso laukėme dar kelias valandas, entuziazmo nepraradome.

Nors ir kelionėje mūsų nelydėjo sėkmė, bet pasisėmėme daug žinių, net ir kebliose situacijose išlikome optimistai, o mokytojai išliko beveik ramūs. Namo grįžome sveiki ir gyvi. Galiu drąsiai teigti, kad šios ekskursijos nepamiršime dar ilgai. Gintaro kasyklose