pėdos manyje
TRANSCRIPT
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 1/118
Neringa Blotnytė
Pėdos manyje
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 2/118
Skiriu brangiausiam mano gyvenimo žmogui sūnui Rolandui ir šiame gyvenime sutiktam
sielos draugui
Į gyvenimą tave atveda meilė – tėvai įkūnija tavyješviesiausius savo jausmus.
Meilė jau užprogramuota tavyje.Todėl klaidžiodamas savo gyvenimo vingiaisieškai žmogaus, su kuriuo galėtum pasidalintitavyje glūdinčia meile. Su kuriuo drauge galėtum ją perduoti...
Todėl jauti kito, atėjusio čia taip pat iš meilės,
džiaugsmą, liūdesį ir skausmą. To, kuris artimas tau giminystės ryšiaisarba tiesiog yra tavo sielos draugas,
kurio artumą jauti intuityviai...
Apie meilę – susijusią su giminystės ryšiaisir tais nenusakomais saitais,
susiejusiais tave su žmogumi,kurio sielos giminystę tiesiog pajauti,
ši gyvenimo ir meilės lyrika.
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 3/118
Gyvenimo lyrika „Pėdos manyje“
ISBN 978-609-408-822-3
Autorė Neringa Blotnytė - Grabauskienė
www.nerkagr.wordpress.com
Iliustracijos iš www.all-free-download.com,
www.flickr.com, www.freedigitalphotos.net2015-2016 metai, Vilnius
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 5/118
Minčių stygos
Kai baigiasi žodžiai, prabyla tyla
virpančiom stygom minčių –
tiltais į tave ir mane…
Spengiančioj tyloj jaučiu tavo nerimą, nes mano basos kojos
bėgioja tavo takais.
Kai išskiria sienos, ateina sapnai
plazdančiom žvakių liepsnom
stingdančiom tave ir mane…
Bemiegę naktį
matau tavo liūdesį, nes tavo minčių stygos
įtemptos mano širdy.
Kai dalina erdvė
pasaulį perpus,
nusmailinti ašmenys sminga į tave ir mane. Gniuždančiam sapne
regiu tavąją baimę, nes mano pievų žolėj gyvena tavo dienos.
…nes verpetuose minčių
mūsų stygos be pabaigos…
3
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 6/118
Likimo ratas
Kai užtrenksi duris
ir daugiau nebešoks
tavo rankos
stygom šviesų,
aš palaiminsiu tavo klajonių žingsnius –
kad sugrįžtų
likimo ratu.
4
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 7/118
Tavo žodžiai paskęs
užmaršties sūkury
lyg dulkėtas
kelio akmuo…
Nepajudins tik audros
manosios žolės
išbučiuotos
ant tavo kelių…
Kai nusmelksi tyla
mūsų džiaugsmo garsus
ir pradingsi
aidu skaudžiu…
Aš nutiesiu tau skraistę
lengvų debesų – kad parskristum
griaustinio banga…
Pasistenk tik suspėt, kol kvėpuoja karščiu
nesušalus pievų gėlė…
Kol dar sukasi ratas
virš miško tankmių, kur nukritus,
šviesa nepasieks…
5
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 8/118
Meilė be pažadų
Aš neprisieksiu tau
beribės meilės prie altoriaus,
tu nežadėsi man
draugystės – kol mirtis išskirs,
tiesiog pabūsime drauge kelionėj… Kol dykumos kaitra neuždusins…
Kol nepajusim erzinančios prievolės, nevirsime privalomais daiktais,
padėtais ant lentynos apdulkėjusios –
kol norai pasidžiaugti neateis…
6
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 9/118
Nekaltinsiu tavęs
šviesų įžiebti nesuspėjus…
Nereikalausi tu
visų akimirkų lietaus…
Mes pasidžiaugsime švente atėję
atsigaivint nuo gniuždančios dulksnos, kurioj kasdien klampina pilkos pakelės, o mes pavirstam įkaitais lemties, sujungusios kelius neišbraidytus dar
ir tampančius šešėliais praeities…
Bet pažadėsiu tau
beteisę meilę mėnesienoj…
Pašauksi tu mane
mėnulio mūsų pilnaty…
Draikysis vėl voratinkliai nuo vėjo – juose įstrigę rankos atgaivins
dar tebemiegančius sniege pavasarius, nepradangintus tykančios šalnos…
Sušildysim delnuos griaustinio pasaką
ant žemės mūsų žvilgsnių nušviestos…
7
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 10/118
Mylėk kaip paskutinįkart
Taip greitai…
vanduo dienas plukdys tolyn
ir jūros nebešauks
panirt į šokančias bangas…
Todėl sutik mane šiandien, kaip paskutinįkart…
Aš atiduosiu tau visas
plaštakės minutes, išpiešiu skubančius takus
apglėbusi ryškias spalvas…
8
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 11/118
Ilgainiui…
pūga pavasarius nustelbs
ir belsis tik ruduo
į mūsų užvertas duris. Todėl bučiuok mane šiandien, kaip paskutinįkart…
Kol mūsų žydintys laukai nespėjo dar sušalt
pasiauskim šokyje lemties –
kol galim šaltinius atrast …
Su metais…
išbiręs smėlis įklampins
sustingusius daigus,
nespėjusius pražyst dabar…
Todėl mylėk mane šiandien,
kaip paskutinįkart… Užbursiu tau šviesas dienų, nutolinsiu naktis
ir užkalbėsiu maldomis
ugnis troškimų paslėptų…
…
Kol esame atėję čia – džiaugsmų buveinėj laikinoj –
pabūkime drauge šiandien
kaip paskutinįkart…
9
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 12/118
Pilnaties gravitacija
Mes abu išprotėjom
tikrai ne nuo brendžio
ir ne vakaro sutemos
pavergė pilnaty…
Tik pašokti atėjom – patraukti gravitacijos,
netikėtai pakvietusios
susitikti kely…
10
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 13/118
Mes pasiausti suskubom,
nugairinti vėjų, teberymantys kryžkelėj tarp pilkų akmenų...Suspindėję šešėliai apšerkšnijusiais klystkeliais
nusidažė sušvitusiu
mėnesienos šypsniu.
Šiąnakt mes išprotėjom
sulaužę taisyklę –
veikia trauką ne formulė –
išimtis atrasta…
Nebandyk suskaičiuoti
čia nėra matematikos – tobulam programavimui
nepaklus pilnatis…
11
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 14/118
AŠ – TAVO LIKIMAS
Tavęs taip niekas nemylės, kaip aš, iš atmosferos virpesių
visatos labirintuose
atklydus netikėtai…
Tavos būties paguoda –
mano meilė. kuri, jaučiu, bus paskutinė, o gal vienintelė tikra
šitam gyvenimo kely…
Tavęs taip niekas negailės
kaip aš, pati tave atradusi
iš praeities voratinklių –
išnarpliotų likimo…
Sujungusio kelionėj mūsų laiko
visus takus į tavo širdį per ilgą skausmo verpetą
ir praradimų gėlą… 12
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 15/118
Tavęs taip niekas nesupras
kaip aš, anksčiau tavęs netekusi ir tartum nepažinusi –
lyg būčiau nesutikus tavų jausmų padangės
šalia kelių, kurie galėjo būt lemtingi –
jeigu ne spengianti tyla,
sukausčius mūsų sielas…
Tave mylėsiu visada –
many
besąlygiška lemtimi tavi jausmai suvirpinti
ir nebeatiduosiu
lieptų mūsų atrastų į ežerą, kurio ledus sušildysiu
patvinusiomis jūromis...
Nes aš – tavo likimas.
Manęs taip niekas neatras
kaip tu
ir nesvaigins laukų karščiu –
kaip vynas tavo bučinių
pavergęs mano širdį…
Manos būties šaltinis –
tavo rankos…
Tik jos manus kelius nušvies
Ir šaltus vėjus paskandins
Nes tu – mano likimas.13
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 16/118
PELENĖS LAIKAS
Mano laikas byra –
lyg smėlis
link tavo žingsnių, tolstančių ir artėjančių
kaip diena ir naktis.
Mano laikas klimpsta
tavo pėdose,
jų duobėse sustingsta
lyg laikinoj
vilčių amžinybėje…
Tavo dienos dingsta
rutinos
akmens prislėgtos – stereotipų pančiuose
sukaustyta lemtis.
Tavo dienos skęsta
pilkam vandeny,
praeities šešėliuose
pasiklydotavo vasarų viltys…
14
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 17/118
Mūsų akimirkos –
lyg šokis
šventės sūkury
vakaro sutemų jūros
svaiginančiuos garsuos. Pašėlę minutės –
lyg žvakės
akimirksniu tirpstančios
pavergiančiuos
nakties šviesų atšvaituos…
Mūsų keliai laukia
supančioti voratinkliuose…
Pabūgus žaibo nutyla
troškimų muzika…
Pasivijęs rytas
sudaužo mūsų krištolo taurę
saldaus vyno –
lyg pelenės pasakoj…
Mūsų laikas bėga
lyg upė trumpom sekundėm, negrįžtamai išnykstančiom
kasdienybės šviesoj…
Ar žinai, kiek liko
valandų
mūsų smėlio laikrody… kad galėtum
jas atiduot laukimui… 15
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 18/118
Draudžiami ženklai
Šiandieną nubudau
ir pažvelgiau į gatvę
ir į kelio ženklus. Kodėl anksčiau jų nemačiau?
Lėkiau prieš eismą, stovėjau ten, kur uždrausta
ir juostą dvigubą kirtau. Tik nieks nenubaudė anksčiau
o aš pati save – dabar.
16
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 19/118
Kodėl nenupaišei ant šąlančio asfalto
ryto spindulio,
kai dar blizgėjo atšvaitai žibintų saulėm…
Kodėl nepasakei iškart ant akmeninio grindinio,
kad tam kely tavęs nėra –
tik pėdsakai senų vagų…
Šiandieną sušalau
sustojus mūsų gatvėj –
tarp draudžiamų ženklų, kurių nebuvo užmerktom
akim pažvelgus.
Įspaustos vėžios kelyje lyg pėdsakų slapta gija –
prieš eismą vejančių mane…
o sustabdyt nebegaliu…
…Tik ką daryt su tais ženklais,
kurie nesakė, kad tavęs NĖRA…
17
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 20/118
Lietuje
Man patinka lietus,
kuris nuplauna dulkes
nuo pilko lango.
Miglotą dieną žvelgiu pro stiklo rūką
į tavo kiemą
ir jaučiu, kaip virpa
medžių lapai tarp tavo delnų…
Norėčiau būti tavo langas,
pro kurį kas rytą
akimis paglostytum
šviesą ir medžius…
Lietus atgaivina
tavo duobėtus takus, 18
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 21/118
pasimetusius
ir apsunkintus
akmeninio apkausto,
kuriais kasdieną lekia
pavargę pėdos, taip giliai
neriančios
į vandenį ant pilko akmens…
Norėčiau būti
tavo žolė, klampinanti pėdas
į šilkinio kilimo
pūko šilumą…
Lietus tavam veide
lyg miško medžių gaiva dulkėtoj gatvėj. Todėl nesislėpk
už šalto mūro sienų, po skėčio stogu. Pabūkim
sukibę rankom drauge
šiltam lietuje…
Norėčiau būti tavo lietus,
bučiuojantis skruostus atgaivinančiom upėm
laukinių rasų…
19
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 22/118
Aš – tavam kely
Aš tik akmuo tavam kely, kurį kasdieną apeini, nutoldamas gatve
ledinėm vėžiom…
…Galėčiau tapti ugnimi,
kuri sušildys tavo pėdas
šaltoj dienų pusny…
Bet tau esu tiktai akmuo –
išdygęs gatvės grindiny…
Kurį kasdien regi
lietuj ir saulėj…
vienodai laukiantį toli,
20
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 23/118
tik nejauti, kaip stingsta pėdos
ant ledo pakelėj…
Prisišaukiau tave maldoj iš nepažįstamų laukų –
paklydome abu
ant pilko tako…
kurio neatgaivins žolė
sudeginta pernykščio žaibo –
pavirtus pelenais.
Ir aš ne židinio liepsna –
tik rymantis lauke akmuo,
atneštas tavo rankų,
pašaukus vėjui…
Sustingęs vėžiose vanduo nebepagirdo tavo upių
išdžiūvusių vagų…
Bet aš nejudantis akmuo –
sutinkantis tave kasdien
lediniame takeį pievų šviesą…
apgaubiantis tvirtom šaknim, ir tu sušalti negalėsi –
nes aš tavam kely…
21
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 24/118
PĖDOS MANYJE
Kai vėtra užpustys visus takus
Ir liks tik tavo pėdos atminty, Sušildysiu išplaukusius ledus
Savų dienų tyliojoj užmaršty…
Praėjęs laikas jau nebeskaudės, Sušalę viltys židinio nekurs, Ir mūsų dienos jau nebeskambės –
Nutolę žvilgsniai sodo neužburs.
...Tik jeigu tavo vieškeliai sustings
Po nepralaužiamu lemties ledu, Ateisiu nenumaldoma viltim,
Išaugsiu tau plačiu žolės keliu. 22
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 25/118
Kai tavo sodai jau nebežydės, Kai medžiai verks nusvirusiom šakom,
Pražysiu piene lauko pakelės…
Lai tavo rūką žiedlapiai sklaidys…
Ir kai voratinkliai rudens nupieš
Ant tavo rankų tirpstančias žvaigždes, Tyliais gaivos lašais nukrisiu aš
Ant tavo sunkiai svyrančio peties.
Jei tavo pievų vasaros sušals, Laukų šaltinio vandenys išseks, Manoji ryto jūra prisikels
Iš tyro mūsų praeities vandens.
…
Tik dėl tavęs nušvis diena, Tik dėl tavęs išnyks naktis, Nes tavo pėdos manyje
Lyg nenumaldoma lemtis…
Iš praeities, iš ateities
Iš tavo tolstančių kelių…
Tau būsiu visada medžiu, Kuris tavam kieme žydės.
23
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 26/118
TAVO KLYSTKELIAI VEDA PAS MANE
Mano namai kvėpuoja tavo žingsniais
ir mano sienos
ryte nušvinta
tavo šypsena, o aš bijau šviesos
kuri prikels iš sapno…
Ir aš bijau nubusti pilką rytą
be tavo rankų, kurios skandina
mūsų vėjuose
gyvenančias dienas, supintas mano pirštais…
24
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 27/118
O aš bijau savųjų
žodžių smėlio, kuris paklydęs
tarp pėdų šilko, švelniai rykštančio, klampins tavas naktis
be mano lango blyksnio…
Mano namuos gyvena
tavo žodžiai,
kurie sušildo
bedvasę dieną
žaibo aukuru, neleidžiančiu nutilt
griaustiniui pasivijusiam…
Mano tyloj paniręs Tavo laikas,
kurį skaičiuoju
šviesos minutėm, medžiais bėgančiom
važiuojant pakeliui
į mūsų miško dieną…
Aš tik bijau sudrumsti idiliją, todėl meldžiuosi niekam nežinant
mūsų klystkeliams kurie atves tave
į mano švelnią tylą.
25
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 28/118
Tavo pakeleivė
Aš tiktai svetima praeivė,
nesutikta tada,
kai lijo
patvinę upių lietūs, irklavę tavo laiką
klystkeliais bangų. Ne ta, kurią laikei už rankos, kvėpuodamas karščiu
ir baime žaibo, kuris išdegins iki pat gelmių
ir pelenus paskleis
tavam lauke.
26
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 29/118
Aš tiktai tavo pakeleivė, priklydus nejučia
į šaltą
uždarą buveinę, sukaustytą grandinėm
žvyrkelių grumstų. Ne ta, kurią kasryt nubudęs
vadinai sava
džiaugsmų padange, nustelbusią pavasarius visus
ir į kurią žvelgei gėlių rūku…
Aš tiktai pasiklydęs aidas –
iš pamirštų sapnų
atlėkęs
pažadinti tavęs
iš banalybės miego
gniaužtų paslėptų...Pasikviečiau tave, kai verkė
mano vasaros
ištirpę tyliai, nespėjusios sušildyti tavęs
duobėtame kely sustingusio…
Bet aš paliesiu tavo laiką
beprotiškoj šviesoj paskendus
ir šulinio vandens atnešiu atsigerti tavo akmenims.
27
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 30/118
Nebijok pasiklysti
Nelaukta
po nakties klajonių
nostalgijosnubudo
apsiblausius diena
ir pasislėpė
mūsų mėnulis
banalybės šviesoj.
O po to –
žingsniai laiptais žemyn
lyg slogutis,
ir kaltė, kad ištirpo tamsa,
nesuspėjusi paskęsti laukuos
link tolstančių pėdų.
28
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 31/118
Tik vis tiek –
apsvaiginti lemties
lyg pagundos
lašelio
suvirpėjom slaptom
beribėm mintim…
Bet pažadino
šalikelės vėjai.
Nejučia
tavo rankos palies
lyg grandinės
per klaidą
apkabinę viltim
išsigandusią
mano svajonę, užkerėtą tavim…
Visada
mano mintys nušvies
tavo pėdas…
Nebijokpasiklysti erdvėj…
Aš apsaugosiu
tylinčias pievas
lyg šaltinio vanduo…
29
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 32/118
NEBUDINK BLANKIOS DIENOS
Išsimaudėm
Vyno taurėj, Įklampino
Vakaro sutemos
Žvakių šešėlių
Nostalgiškam šokyje.
Susiliejo
Mūsų keliai Ir sustingo
Nustėrę minutės
Kvapą gniaužiančių Miražų voratinkly.
30
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 33/118
Lyg ištroškus
Kelio žolė
Atsigėrėm
Akmeningos upės
Trykštančių purslų
Skandinančio svaigulio.
O nubudom
Pilką rytą,
Apkabinę
Tirpstančią viziją
Šaltam kambary
Uždususią sienose.
Tad nebudink
Blankios dienos,Paskandintos
Namo šešėliuose…
Likim sutemų
Tylioj mėnesienoje.
31
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 34/118
TU – MANO BEDUGNĖ
Na ir kas, kad virš bedugnės
driekias plonas lynas,
aš einu per šilką
tavo vandenyno…
Nors klimpstu voratinkliuos
žvyrkelio takų.
Na ir kas, kad tavo žvakės
tik trumpam sušvinta –
jų šviesoj ištirpsta
visos mano dienos,
uždūstu verpetuose
tavo atšvaitų.
32
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 35/118
Na ir kas, kad tavo pėdos
toliuose sustingę –
pradingstu beribėj tavo laiko upėj, paskęstu nelaisvėje
tavo bučinių…
Ties tavų jausmų bedugne
mano dienos virpa…
Ant plonyčio lyno
vaikšto mano laikas…
Gyvenu paslydusi
šilko prarajon….
Tu esi mana bedugnė,
iš kurios nenoriu niekada išnirti…
Vis labiau klampina
tavo žvakių šokyje
degantys laukai.
33
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 36/118
TAVO MEDŽIŲ GĖLĖ
Lyg lauko gėlė ant tavo kelio
pražystu su tavo žingsniais, lyg snaigė tyli ant tavo skruosto
ištirpstu nuo tavo žvilgsnių.
Tik tu nežinai, kad lauko gėlei visom spalvom pasipuošti neleidžia tavųjų medžių vėjai –
pasiklydę laiko erdvėj…
34
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 37/118
Tik tu nejauti, kad žvarbios snaigės
tavam kambary gyvena,
ant tavo grindų sušalę stingdo
apnuogintas mano pėdas…
Tavam židiny kūrenas smiltys
ir laikrody byra tyliai…
Lyg žvakės liepsnoj sudegę viltys,
paklaidintos tavo žodžių…
…Ir vėl suskambėjo tavo žingsniai ištirpusių žvakių pėdom…
Ar dar nežinai, kad tavo medžiai žaliuoja tik mano gėlėm…
35
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 38/118
MŪSŲ NAVIGACIJA
Ateisiu pas tave per akmeninį grindinį ir rudenio žvarbos nebebijosiu, manęs net tavo gatvių sniegas nesustingdys –
vis tiek jame pavasarį vejuosi.
Raudonų lapų šokyje pakvaišę plaikstęsi nakties žibintai nejučia pamos tau, kad iš miškų tamsos takelį tu žinotum –
neklupdamas juo pas mane pareitum.
36
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 39/118
Beribiame laike nepasiklysime ilgam,
nes kelią navigacija parodys, kuri nematomoj erdvėj užprogramuota
tik mums abiem suprantamais kanalais.
Jau nebeveikia logika ir jokios formulės, ir vedinas pasąmonės dėlionių
leki takais žibintų vėjų pasitikti…
Paleisk save į laisvę, nesikrimski…
37
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 40/118
MŪSŲ SAULĖS ZUIKUČIAITavo rankos
lyg voratinkliai,
kurie manęs nepaleidžia. Lyg žydinčio medžio šakos, kuriose kasdieną dingstu…
Man nereikia
svetimo lauko,
kuris mane pasitiktų, tenoriu kasdien paklysti
tarp tavųjų šiltų delnų
žėruojančių
saulės zuikučių…
Tavo žodžiai –
vėjo aitvaras, kuris mane nuskraidina
į mūsų sukurtą pievą
tankmėje tik mūsų miškų. Ten išnyksta
sienos mūrinės.
38
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 41/118
Nublanksta skiriančios ribos, sujungę mūsų pasaulius
nedalinama visuma,
kur gyvena
saulės zuikučiai.
Tavo lūpos –
meilės zuikučiais
veide manam atsispindi,
šiltais vaivorykštės blyksniais
padabina mano akis…
Tavo akys –
mano atspindys,
gaivinančios žolę bangos,
nušviečiančios kelią rasom,
kurios visada manyje
šypsos tavo saulės zuikučiais.
Mūsų laikas –
lyg neblėstančios
beribės vasaros aidas,
beprotiška meilės naktis, kuri niekada neišnyks…
Tau dėkoju –
kasnakt glostančiam
banguojančius mano sapnus. Kasdieną meldžiuosi upei
mus drauge nuplukdžiusiai čia… Kur bučiuoja
saulės zuikučiai…
39
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 42/118
PRARADIMŲ PILNATIS
Patenkintas savim mėnulis
nostalgiškai suapvalėjo –
lyg subrandinta mūsų meilė, parimusi kažkur toli…
Kažkur pametus aukso rūbą, ir spindesį žvaigždės pamiršus
tamsios nakties aukštoj pily.
…Atėjai toks savas ir artimas
tartum rytas mūsų prikeltas. Išėjai lyg visiškai svetimas
ištuštėjusio kiemo takais.
Tik parėmęs duris akmenim Mėnuliu pakibai praeity.
40
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 43/118
Šviesoj atgijęs mūsų langas
mūrinių sienų nesušildys,
jau nesapnuoja mūsų mintys
drauge pažadintos dienos…
Kieme mums mirksintys žibintai jau nebegali sugrąžinti laike paskendusios dainos.
… Atėjai toks savas ir artimas
tartum rytas mūsų prikeltas. Išėjai lyg visiškai svetimas
ištuštėjusio kiemo takais. Tik parėmęs duris akmenim
Mėnuliu pakibai praeity.
Mėnulis tarp šakų įstrigęs nelaisvėj vakaro šešėlių –
lyg mes nubrėžę laiko ribą
ant stingdančių šalčiu grindų
ir mūsų meilę padalinę
Į du suskilusius pasaulius,
kuriems nepakeliui kartu.
… Atėjai toks savas ir artimas
tartum rytas mūsų prikeltas. Išėjai lyg visiškai svetimas
ištuštėjusio kiemo takais.
Tik parėmęs duris akmenim Mėnuliu pakibai praeity.
41
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 44/118
SUDIE ANT LEDO
Šaltam lede sustingo
neišsakyti žodžiai ir numirė jausmai neišgyventi…
Baltu sniegu
nutolo tavo pėdos…
Tik snaigės žiba
ant skruostų šąlančių –
kaip ašarostavoj širdyledukais virtę.
42
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 45/118
Užklojo baltas sniegas
nespėjusius pražysti pavasarius vilčių
neišbraidytus.
Ar tu jauti,
kaip spengia tas baltumas
jausmais išvytais
į pilką praeitį…
O sniegenos
manuos plaukuos
sužvarbę spindi…
Ištirpo nenubudus
mūsų meilės vizija, pilkam žiemos rūke
pasiklaidinus
pati save…
Paslėpus nuo pagundos
darkart užkurti atrastą židinį…
Beliko tik
žvarbus – sudie
ant pilko ledo…
43
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 46/118
PAŠĖLĘS MEILĖS ROKAS
Pakviesk mane pašokti kaip senais laikais
jaunystės diskotekoj –
be jokių vilčių…
Pašėlusiam roke
pasiauskim užsimiršę, dainuokim muziką, kuri dar skamba…
Bejėgis laikas
jos nebenutildys,
nes mūsų muzika gyvens
beribėj atminty.
44
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 47/118
Suvirpink mano sielą
trumpam sugrįžęs
į klajones praeities –
ji ir vėl skambės
nuo žvilgsnių pamirštų…
Pažaiskim vėl slėpynių –
atraskime save,
erdves sujungę…
Pamiršę viską
prisiminkim džiaugsmą,
paslėptą laiko užmaršties…
Pabūkim vėl drauge…
Pašokim trankų roką
kaip anais laikais…
Išgerkim taurę vyno ir ištirps ledai, sušaldę svajones, o rūkas cigaretės
apgaubs nostalgija
beribės meilės…
Kurią nešiojam mums patiems nežinant
pasąmonės slaptoj gelmėj –
tereikia mums pašokt…
45
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 48/118
PAMIŠUSIOS DIENOS Į tavo tamsų langą
Pabelsiu saulės blyksniu
Ir palinkėsiu tyliai Tau šviesios dienos…
Tik stebuklingų žodžių Išsakyt nedrįsiu –
Kad tu nesužinotum, Jog dėl tavęs meldžiuos…
Kad tu nepamatytum,
Jog mano pievų rytas
Prasideda tavim.
46
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 49/118
Nakties tamsoj pašviesiu
Blyškiu žibinto žvilgsniu –
Kad susapnuotum šypsnį Mūsų praeities.
Kad mano rankų saulė
Ryt tave nušviestų
Ir įkyrėję lietūsPradingtų užmarštin.
…Tik tu nesužinosi,
Kad visos mano naktys
Užpildytos tavim.
Dienos triukšme ištirpsiu, Tavųjų gatvių žvilgsny
Tave lydėsiu tyliai
Vingiuose klaidžiuos. Tavajame pasauly
Gėlę išauginsiu, Kuri kasdien pražydus
Žiūrės manom akim…
Kad vienąkart pajustum
Jog visos mano dienosPamišusios tavim.
47
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 50/118
MEILĖS FILOSOFIJA
Kaip žaibas iš giedro dangaus
trenkia Meile vadinama,
neatpažinta iliuzija,kurios geidi,
ilgiesi
ir turi būtinai atrasti…
Antraip atrodo,
kad negyveni…
Tik slapstais lietuje.
48
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 51/118
Todėl prisišauki Meilęspengiančioje vienatvėje, fiziologijos gelmėse. Nors tai tėra
vizija…. Meile pavadinta paguoda
dulkėtam kely, žibintas miške –
kad nepasiklystum…
Tik saulė karštam lietuje
ištirpinus sudegina
svajonių ugnim tavo laisvę
ir ramybę…
Pavergia
gyvenimą priklausomybe… Pradedi dūsti,meilės rutinoj gražiai pavadintoj…
Tik nušvitus vaivorykštė
vėl primena tavo spalvas, sunaikintas priklausomybės…
Vardu Meilė. Supranti –
ta Meilė tebuvo griaustinis…
Tikrai ne žaibas,
nutrenkęs tave. Todėl ir vėl – lauki…
49
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 52/118
DRAUGE
Nubudusi diena paglosto tavo veidą
Švelnia manųjų rankų atmintim
Ir šypsenos žibuoklės išsiskleidžia
Bučiuodamos saulėtekio akim.
Dulksnojančio lietaus barbenimo negirdim
Ir sklaidosi nematomi rūkai…
Kartu apsigyvenę mūsų viltys
Nuspalvina dienas šviesos langais.
50
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 53/118
Tavaisiais žingsniais aidi visas mano laikas
Takai toliausi baigiasi tavim…
O tavo glėbyje ištirpęs plaikstos
Šiltuos namuos paskendęs liūdesys.
Vienatvėj tavo šviečia mano ryto žvilgsniai Plasnoja tavo pėdom per gatves…
Tavy gyvenantys manieji žodžiai glosto
Nerimstančias akimirkų mintis.
Tu be manęs rymotum kaip apleistas medis
Aš be tavęs – kaip pieva be lietaus,
Žinau – nebemokėtume gyventi Be vienas kito skambesio tylaus…
51
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 54/118
TAVO ŽINGSNIŲ LAUKIU
Taip ilgai keliavau pas tave
Per sustingusį laiko gruodą…
Taip toli išbraidžiau kelius
Klimpdama dulkėtoj paguodoj.
Taip ilgai vinguriavo greta
Su kitu supama vienatvė, Taip arti žingsniavau čia pat
Tavo pėdsakais švytinčiom gatvėm…
52
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 55/118
Tavo žingsniai sustoję šalia
Paskandino kaustančią tylą. Ištirpintas miražo rūke
Sulingavo grindinio kelias.
Suspindėjo nebylūs langai, Mano kiemo žibintų šviesos
Tavo pėdas taku lydės
Į manuosius namus saulėtus.
Atrakinsiu tau savo duris
Išbarstysiu spynas į lauką…
Kad atrastum mano dienas
Ir žinotum, kad visad laukiu…
53
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 56/118
MEILĖ RUDENIO VĖJY
Susitikome rudenio vėjy –
Darganotam pilkam kelyje.
Lapų šokis nakty pakuždėjo,
Kad seniai jau einu pas tave…
Tu buvai nuostabus atradimasAr apgaulė mano kelių…
Bet sparnuoto stebuklo laukimas
Nuplasnojo ant tavo laukų.
Nutapiau tau nežinant svajonę
Ant lietaus išplautų akmenų… Pas tave išsiruošus kelionėn
Pajutau, kad tavęs netenku…
54
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 57/118
Pasiklydo tarp lapų paslydus, Dar negimusi mūsų diena.
Išsigandusi vėjo nutilo
Nesuskambusi pievų daina.
Dėl užgesusio žiburio kaltasĮsismelkęs į širdį ruduo…
Akmeniniais sustingusiais pančiais
Pažabota viltis nepaguos.
Tik vis tiek man sapnuojas tas vynas,
Nebespėtas išgert su tavim. Ir vaidenas pavergusios akys,
Suspindėję šaltoj pakelėj.
Ir vis tiek tavo tolstančiom pėdom Bėga liūdintys mano takai…
Tavo rudenio saulę norėčiau
Padabinti troškimų žiedais.
55
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 58/118
TAVO AKIŲ NAŠLAITĖS
Ne vynas mane apsvaigino,
Ne vakaras užliūliavo –
Tai tavo pievų griaustinis
Sudrebino laiką mano.
Lyg tirpstančios snaigės suspindo
Gaivia rasa pasivertę –
Tai mano sieloj sužibo
Tavųjų akių našlaitės.
56
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 59/118
Tai žydinčios šakos mojavo
Palinkę ties mano veidu–
Kai tavo rankose degė
Pašėlę minučių bangos.
Liūliuojančios žodžių plaštakės
Margais drugiais nusileido
Ant mano saulėtekių tako
Gėlių atminty gyventi.
Kasdieną sapnuoju griaustinį Akių skandinantį tolį…
Be tavo aidinčių žodžių
Virstu pakelės našlaite.
57
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 60/118
BE STABDŽIŲ
Švyturys būki mano kely
Į žvyruotus tavo laukus,
Kelio ženklus ryškiai nušviesk, Kad atrasčiau tavo namus.
Neklaidink manęs šalčio tamsa
Ir negąsdink grumstais nykiais…
Nepamiršiu toliuos tavęs
Ir ateisiu vėžių vaga.
58
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 61/118
Jei pamesiu asfalto kelius
Atkeliausiu smėlio takais,
Atkartosiu vėjo žodžius
Pasibelsiu paukščių balsais.
Vėl išlyginsiu pilkas duobes
Akmenėliais upės sraunios, Apsivijus rankų bangom
Ištirpdysiu ledo vėžes.
Pakinkysiu žibintų ugnis, Išbučiuosiu miško snaiges, Pasivysiu tavo medžius
Nutapysiu saule šakas…
Įsijungsiu pavarą penktą, Ir paleisiu laisvėn stabdžius…
Pasitiksiu savo lemtį –
Nors ir visos viltys pražus.
59
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 62/118
PASIMATYMAS PAGAL TAISYKLES
Pažaiskim šįvakar džiaugsmą, Susikibę už rankų
Pakrykštaukim lyg vaikai Atradę kiemo žaidimą.
Pamiršim trumpam realybę, Paklausysim kaip virpa
Pasaulio garsai šalia,Kurių iki šiol nejutom.
Pažaisim pasimatymą,
Apsikeisim šypsenom, Kurios plasnoja šaliaMano ir tavo pastogės…
60
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 63/118
Pasupsim delnuos svajonę, Nusipurtę rutiną
Pažvelgsime į akis
Gniaužiančiai kvapą pagundai…
…Nubrėšim virpančią ribą
Laikinojoj smėlynėj, Nematomom grandinėm
Tarp tavo ir mano kiemo…
Žaidžiame mūsų smėlynėj Į kampus padalintoj…
Lietus ištirpdo sienas
Klaidindamas labirintais…
Gyvenimas kaip žaidimas – Realybės taisyklės, Kurias sugalvojom mes,
Nes bijom sudegint viltį…
...Paleiskim save į laisvę,
Atrakinkim pasaulį, Atverkim plačiai vartus
Mūsų ateinančiai dienai.
61
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 64/118
MELO SUPYNĖS
Trenkė žaibas mane iš tavo akių, Tavo rankos mane paskandino –
Savo kelio atgal surast negaliu
Lyg apsvaigus nuo vakaro vyno.
Mano dienos pavirto smėlio pilim, Tavo žvilgsniai lyg šilko grandinės
Surakino mane pragaištinga ugnim. Tavo žodžiai – lyg melo supynės.
62
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 65/118
Užsūpuoki mane lyg džiaugsmo sapne
Vilioki aušrom purpurinėm, Nesvarbu, kad nubusiu iš sapno viena –
Realybės spyglius apkabinus.
Pagirdyk mane apkerėtu vynu
Ir sudegink liepsna begaline,
Nors suduš meilės taurė tavim sklidina –
Aš nekeiksiu bedvasio likimo.
Pradangink minutes savam šurmuly, Suardyk mano spengiančią tylą. Nebijosiu uždust tavo meldų glėby
Ir kartot saulės maldą nebylią.
Negailėsiu savų vilties valandų,
Kai takai pasibaigs išsiskyrę… Man tik gaila dienų be tavęs prarastų, Neišgerto vasaros vyno…
63
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 67/118
Link savojo medžio šakų
Netaršyk manęs, vėjau, gležnos smilgelės,
trapios boružėlės
ant laiko žolės…
Mano mažas pasaulis
laikinas
visatos erdvėj –
laimės lašelis,
šaltinio purslas…
Aš tenoriu linguoti plaštakės skrydžiais
ant byrančio smėlio…
Šviesą pagauti…
Man tereikia priglustinors trumpam
prie savo medžio, sužydėjusiotik mano sparnams.
Virsk draugu mano, vėjau, palūžti neleisk
smilgai banguojančiai lietingam kely…
Nuskraidink boružėlę
paslapčia
ant miško tako klimpstančiom pėdom
link medžio šakų…
65
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 68/118
BAIMĖS, KURIOS NEIŠEINA
Nuolat vaikštau aštriais ašmenimis –
bijau susirgti,
numirti,
netekti… Bijau tavo išdavystės, melo,
abejingumo..
Bet pagaliau supratau,
kad pavargau
bijoti.
Todėl atmerktom akim pažvelgus
į pilką gatvę
už lango
juokiuosi –
baloj atsispindi medžiai, kurie
mane pagirdo
neblėstančia kantrybe, 66
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 69/118
pastovumu
paremia.
Išmokau iš medžių pakantumo
rudens darganai
ir vėsai, žinau kaip
apsaugoti savo kiemą, baimės
neprisikviesti
į realybės
kasdieną.
Nebesislapstau nuo tavo žodžių, nebijau minčių
sūkury
prarasti
tavo praminto tako – meilės
nenuskandinsiu
akmeniniuose
griuvėsiuos.
Todėl žiūriu į tave be baimės netekti to, ko
neturiu –
negaila –
teoriškai nebūto
džiaugsmo –
išsigalvoto… Tik išvaryti jo nebegaliu…
67
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 70/118
ŠOKANČIOS PĖDOS SNIEGE
Pamažu
baltas švarus sniegas
lyg tuščias popieriaus lapas
užkloja pilkus šešėlius,
todėl jų nebėra… Nebėra praeities kemsynų
dabarty…
Kuriuose įklimpę merdėjo
tavo skubančios dienos…
Ar jauti –
mūsų vilčių pėdos
švelniam sniege atsispindi, tik mes saulės apakinti nerandame takų, paslėptų šaltuose kalnuose…
Ir dabar
nebemokam įspausti vėžių, nes vis bijom – paslysti.
68
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 71/118
Ar žinai –
Po lengvučiu sniegu
drumzlės vandens pasislėpę, sustingę balos varveklių, ištirpusių seniai prarastos praeities griuvėsiuos…
Bet vis tiek
dar vaidenas ledai, tykantys
mano ir tavo laimės…
Ar matai –
baltas, švarus lapas –
paslėpęs praeitį sniegas
toks šaltas be mūsų pėdų
laukimo sumaišty…
Parašykim jame pasaką, jau šiandien –
nebeklimpkim žemės vėžiose, žvyruotame vieškely.
Niekada
neatiduok vėjui sniege paliktų takelių –
jie mūsų paslaptį saugo
žibuoklių daiguose…
Baltame lape suspindėję
lyg snaigės
mūsų šokančios pėdos prišauks atgimstančią vasarą…
69
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 72/118
KRYŽKELĖJE
Lekia dienos kaip patrakę, vejas naktys mano laiką…
Aš tik virpanti plaštakė, išsigandusi kaip vaikas…
Nežinau, kiek man likimasleis pasauly šiam plasnoti…
Kiek parodys man takelių, Iš klampių kelių išbristi…
Kiek dar kryžkelėj stovėsiu,
abejodama kur sukti… Ar į tįstantį šešėlį atsigrįžus pasinersiu…
70
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 73/118
Dega praeities troškimai, iš tamsos atgimsta viltys, virtę vien prisiminimais,
tad ar verta jas gaivinti…
Kur nuves mane takeliai
nepažįstamoj platybėj, ar ten laukia šviesios dienos, gal tiktai rūkai užmigę…
Skrenda valandos pamišę
lyg pagaut norėtų šviesą, meilės praeitį skraidina
vėl atklydęs tavo aidas…
Vėl man šypsos tavo akys, tik nešildo tavo žvilgsniai, nesvaigina tavo žodžiai –
pamirštų sapnų drugeliai…
Neša vėjas mano laivą
į beribę laiko jūrą – jau nebegaliu ištirpti praeities sapnų pavėsy.
Moja švyturio ugnelėm
žaibo tiltai nusidriekę –
lyg pakvaišusi plaštakė aš lekiu į naują šviesą.
71
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 74/118
UŽTRENKSIU DURIS Į PRAEITĮ
Nuo rytojaus gyvensiu kitaip…
Nemaldausiu šykštaus likimo, Nesiguosiu skriejančiam laikui,
Nebijosiu klaidinančio rūko. Na ir kas, kad jame pasiklysiu –
Vėl slėpynių su juo pažaisiu…
Vėl spalvotų sapnų vaikysiuos, O išėjusią meilę apverksiu…
Ir rytoj – naujai vėl atgimsiu…
72
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 75/118
Pažadėsiu galvoti kitaip –
Nebekursiu planų beribių…
Nepravirkdys dingusios viltys,
Nebaugins vėl užklupę klajonės…
Na ir kas, kad einu į nežinią –
Vėl pavasarį pasikviesiu. Jam visas duris atrakinsiu
Stebuklingos lemties paprašysiu, Kad neleistų kely pradingti…
Iškeliausiu į ateitį vėl Neaplenksiu duobėto kelio, Neieškosiu praminto tako, Negailėsiu prabėgusio laiko…
Na ir kas, kad suprasiu suklydus…
Juk gyvenime viskas turiNe tik pradžią, bet ir pabaigą…
Tad užtrenksiu duris į praeitį Ir naujas erdves pasitiksiu…
73
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 76/118
TROŠKIMŲ BEGALYBĖJE
Naktinio miesto miražas svaigina tarsi iliuzija,
iš gatvių žibintų šokio…
O tavo akys tamsoj
spalvotais blyksniais šviečia…
Namai ir medžiai lekia
kažkur toli realybėj, o mes abu pasimetę
įgrisusioj banalybėj skrendam į nežinią. Ten, kur mus pasitinka
nepasiekiama begalybė…
Begalybė neišgirstų žodžių, Begalybė neglosčiusių žvilgsnių, Begalybė rankų šilumos
Ir kvapą gniaužiančio jaudulio, Kuriuos dovanoja troškimas…
Gatvių tamsoje ištirpsta
veidai paskendę šešėliuose…
Diriguoja šviesoforai –
žalia spalva nušvitę. 74
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 77/118
Nuo mašinų žibintų
voratinkliai suspindi –
laikinoj nežinomybėj mes pasiruošę atgimti…
Mes pasiruošę atrasti miegančią pasaką, laukiančią mūsų grįžtant į nepaprastą begalybę…
Begalybę neišgirstų žodžių, Begalybę neglosčiusių žvilgsnių,
Begalybę nepatirtos rankų šilumos
Ir kvapą gniaužiančio jaudulio, Kuriuos dovanoja troškimas…
Laikyk mūsų vairą tvirtai, skraidink vėju automobilį!
Te nepavys mūsų naktis, o žibintai lai šoka
mūsų surastą laiką, mus susijungusią šviesą, atvedusią pasidžiaugti mūsų atgimusią viltį, kuri atsispindi tavy,
many išaugusi –
slapta atkeliavusi
nostalgiškoj begalybėje…
Begalybėj neišgirstų žodžių, Begalybėj neglosčiusių žvilgsnių, Begalybėj nepatirtos rankų šilumos
Ir kvapą gniaužiančio jaudulio, Kuriuos dovanoja troškimas…
75
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 78/118
TU GYVENSI MANO PRAEITY
Tu ateisi, kai jau neskaudės, Kai takai užmarštim apžels, Tu pašauksi toliais vilties, Ir aidais prarastos ateities.
Tu sugrįši, kai nebevirpės Mano stygos tavo širdim, Kai svajonėms nebereikės
Nebylių vandenų praeities.
Tu pakviesi mane atgalios,
Kai užgesę mūsų laužai, Mano kelio nebenušvies, Ir nedegins šviesa kaip kadais.
76
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 79/118
Tu ateisi, kai jūra išseks, Mūsų žolės nebežydės…
Tu pašauksi laiko aidais, Kai kitur mano upės tekės
Tad nežadink many praeities, Negailėki mūsų kelių –
Seniai nekvėpuoju tavim, Ir tavųjų gėlių nemeldžiu.
Pamiršau pragaištingus žodžius
Atsidūrus viena tamsoj, Dar meldžiaus liūdnom pakelėm, Kad sugrįžtum iš tolių lemties…
Tik seniai neverkiu naktyje,Nesapnuoju tavo akių, Ir seniai nelaukiu tavęs, Iš pilkųjų palaukės gelmių.
Ir paleidus tave amžinai,
Aš laisva nuo tavo kerų – Nebeieškau tavo kelių,
Mano siela be pančių skaudžių.
Tad nebudinki mūsų dienų, Pasilik savoj ateity,
Aš išliksiu tavo širdy, Tu gyvensi manoj praeity…
77
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 80/118
ŽINUTĖ ANT SMĖLIO
Tavo pėdom pakrante ateisiu –
Nenuplaus jų audra bangomis…
Pasiklydę vėl smėlyje žingsniai Susitiks nejučia pajūry.
Delnuose tau atnešiu šaltinį Atgaivinančio ryto vandens…
Smiltimis užpustytos svajonės
Iš laikų pamirštų prisikels.
78
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 81/118
Neklampins mūsų byrantis smėlis, Juodos vėliavos nebebaugins…
Ir drugeliais į mirgančią šviesą
Netikėta lemtis nuskraidins.
Suplazdės tavo tylinčioj jūroj Saulės takas beribėm bangom
Pasivysim mums mojančią burę
Atradimo stebuklo šviesom.
…Parašysiu žinutę ant smėlio –
Nesislėpsiu už kopų aukštų
Mūsų jūros švelniais akmenėliais
Išdėliosiu gražiausius žodžius.
79
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 82/118
MANO KELIAS – BE TAVĘS
Įsijungsiu motorą, užmerksiu akis
Ir pradingsiu dulkėtam kely…
Mano mintys daugiau tavęs nesivys, Mano viltys tavy nebeskęs.
Nesapnuosiu daugiau tavo pilko rudens,
Nežarstysiu šaltų pelenų, Nebegersiu drumzlėto upelio vandens –
Nebelauksiu saulėtų dienų.
80
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 83/118
Mano kelias vingiuosis beribėj tamsoj, Toliuos blykčios šilti atšvaitai, O asfaltas žibintų ugnelėm mojuos
Ten, kur laukia nušvitę namai.
Mano vasara gatvių kaitroj nepaklys –
Nesvaigins tavo šaltas ruduo. Aš pažvelgsiu į žibančias jūros akis –
Jos nuo gruodo mane išvaduos.
Žibute atsigausiu nuo tavo šalnos, Ir užsklęsiu tvirtai langines –
Tik ar vėjai tavieji sparnais nesiguos?
Tavo rytas many nepaskęs?…
81
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 84/118
NETIKRI JAUSMAI
Užtrenktas duris paliksiu
Ir nueisiu į šokius, Muzikos trenksme pamiršiu
Tavo stingdančius žvilgsnius. Taurėj vyno paskandinsiu
Tavo šąlančius žodžius.
Sprangūs dūmai cigaretės
Spaudžia gerklę kaip akmuo, Tavo mintys – kaip koketės, Bet tik paprastas vanduo.
Mano sielos užkerėtas Ir nuspalvintas sapnuos.
82
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 85/118
Tik vis tiek mane svaigino,
Tavo melo trupiniai.
Kol naktis nepradangino
Ir nenunešė rytai.
Tik kodėl išnykę skauda
Netikri tavi jausmai…
Trankiame roke nurimsiu,
Ir šypsosiuos atšvaitam,
Tavo veidą panardinsiu
Užmaršties rūke tyliam. …Tik netyčia nutapysiu
Tau užuovėją jausmams.
83
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 86/118
Pagunda
Nuvarysiu į kavinę
tamsų vakarą, neoniniais dažais
žaibuojančiom akimis
persmelksiu
romantišką prieblandą, o mano apsunkusios
blakstienos
gundančiai glostys
muzikos įkaitintą orą.
84
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 87/118
Permanentinių antakių
aukštai iškeltom
besarmatėm burėm
pamosiu tavo žvilgsniui, nejučia
atklydusiam link manęs…
O mano begėdiškai didelės
botokso lūpos
įsirėš tavo minčių vingiuos...
Nukabinsiu tavo meilę
mažam kambary
padžiautą ant virvės –
kol prisireiks dar kartą.
Atgausisavo pamestą laisvę…
…Tik mano pašėlusiai atviras
vakaro šokis
uždus tarp tavo namų virvių.
85
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 88/118
IKI SUSITIKIMO
Šiandien
Mes susitikom per anksti ar per vėlai…
O gal mes viens kitam tebuvom juodraštis, Galbūt…
Kad pasimokytumėm iš bendrų klaidų…
Ir išsineštume naudingą patirtį.
Tolyn,
Kelionėn nebegrįžtančiu atgal laiku
Į kada nors sugrįšiančius gyvenimus, Tenai,
Kur būsime pakankamai tobulesni Išmokę patirties karčiausias pamokas…
86
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 89/118
Tada
Mes vėl atrasime – kitokius takelius,
Kai susitiksime kitam gyvenime
Viliuos…
Lemtingam nesibaigiančiam maratone, Judėdami pirmyn ir neišvengiamai…
Dabar
nebegaliu tavęs išmest iš praeities
Ir negaliu sugrįžt į tavo ateitį Tikrai
Tu neištrinsi niekad prarastos manęs, tik nebesugrąžinsi mano šypsenos.
Tiktai
Tau negaliu ištarti amžino- sudieO ir nenoriu nubraižyti liniją –
Išties…
Ne veltui atvedė lemtis bendrais keliais –
Kad susitiktume kitam gyvenime…
Galbūt…
87
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 90/118
Lediniai namai
Lediniuos namuos gyvenu,
Ant užšalusios upės ledo
Net uždegti ugnies negaliu, Nors ir šalčio adatos bado.
Jei užkursiu židinį čia, Ištirpinsiu ledines sienas,Ir išnyks išgalvoti namai Liksiu aš basa mėnesienoj.
Jei įžiebsiu ugnelę čia
Išsilydys sustingę grindys
Ir nuskęsiu tavajam speige –
Netikri bučiniai nebešildys… 88
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 91/118
Ledine širdim gyvenu
Prislėgta apsunkusio sniego,
Užpustytais keliais negaliu
Susirasti kitą pastogę…
Ledine viltim gyvenu
Ir apgaulės slogučiui šoku…
Klampiame kelyje netenku
Išdžiūvusio sodo vijoklių.
Nuo ledinių žvilgsnių žvarbu, Gruodo rankos pavijusios gelia,
Mano laiką sukaustei ledu –
Po sniegu paslėpti takeliai…
Aš paliksiu ledo namus, Nebešalsiu tavoj apgaulėj, Ir sudeginsiu lieptus visus
Į sužvarbusią tavo sielą…
89
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 92/118
Balta viltis
Baltais chalatais plazdanti viltis
lyg nuotakos suknelės šleifas, kuris į naują kelią palydės
lyg paukščiui praeities pašaukus
būtais saulėtekių sparnais…
Per lašelinę byrantys purslai tarsi gyvybės eliksyras, kuris paskutines jėgas prikels
kad kelias tamsoje nedingtų,
pavirtęs praeities sapnais…
90
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 93/118
Tylioj palatoj budinti lemtis
užburiama skausmingais švirkštais –
kad dabartis išauštų tau pūku, nustelbusiu patirtą skausmą –
vardan mažytės ateities…
Baltiems chalatams meldžiasi diena
kantrybe laiko apginkluota –
lyg nuotakos laukimas paslapčia
gyvenimo – teisėtos laimės, kurios nebeatims kančia…
Suknelės šleifas rangosi žeme, nušluodamas kelius žvyruotus –
kad kojos neįklimptų duobėse – balta viltis tave paguodžia
kelionėj skausmo laikinoj…
91
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 94/118
Vaistai nuo depresijos
Jeigu šiandien tave kamuoja liūdesys
arba madinga nūdienos liga depresija, nenumanai, ką gi geriau daryt –
išgerti viskio ar suvalgyt šokoladą –
tik abejoji – gal ir tai nebepadės atsikratyt šitų kankinančių baubų –
apsilankyk ligoninėj…
Kurioj pajusi skausmą nevilty
ir jis pasidarys tikra paguoda –
nes tu turi pasirinkimo laisvę.
92
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 97/118
Nostalgija
Tas sodas, kurį auginai Seniai jau žole užžėlė...
Ta meilė, kuria gyvenai, Dabar jau pilkas šešėlis…
Kaip gaila man tavo dienų
Kurių pasiekt negalėjau, Ilgiuosi tavųjų minčių, Kurių suprast nenorėjau.
Su saule šypsosies – maniau,
Laikysi tykančius vėjus, Kad jie nepavytų manęs, Saugosi rankom apglėbęs…
Tą sodą many auginai…
Tad tavo dalgį paėmus
Nupjaustysiu laiko žoles,
Išvaikščiosiu tavo pievas…
Tą meilę, kuria kvėpavau, Auginsiu kaip lauko gėlę…
Žėruojančią ryto šviesom, Nakty nušviečiančiom sielą…
95
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 98/118
GIMIMO DIENA
Gyvenimas kaip vakarėlis,
Į kurį ateini pašėlti, Kažkam ištiesti rankos, Kažkam apnuogint širdį…
Ir visada žinai –
Pobūvispasibaigs
Ir vėl išeisi vienas…
Tu čia ateini į šventę
Išpuošta nuostabi pelenė –
Siaučiančio šokio ritmu…
Kerai žvaigždutės žavi. Tik žydi laikinai…
Laikrodis
sudaužo
Gražiausią tavo dieną. 96
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 99/118
Tad švęskim gyvenimo šventę
Kiekvieną minutę, sekundę, Atvėrę visas duris
Sutikim naują dieną. Nes dargana rytoj
Sukaustys
tau sielą
Sunkiom laiko grandinėm.
Tai šėlkim šiame vakarėly, Pamiršę artėjančią naktį, Nutapykim paveikslą, Atplasnojančiai meilei…
Džiaukimės visada
Akimirka
suteiktaLikimo laiko erdvėj.
Drauge pasitikim šią šventę
Gimimą palaiminkim savo
Kaip dovaną geriausią
Laiku atkeliavusią Pasaką šios dienos…
Dainuokim
pasauliui –
Kad ji būtų laiminga
97
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 100/118
MAMOS LAUKŲ RUGIAGĖLĖS
Jei ne rugiagėlių svajonė
Pražydus vasaros glėby, Nesužinočiau, ko ilgėjais
Parimusi tiesiam kely…
Jeigu nebūtum išdainavus Nostalgijos namų senų
Gal nesuprasčiau sielos savo
Tarp miesto grindinių šaltų…
Gal nesilietų mano eilės
Vardan tavosios atmintiesIr gal tavęs taip negailėčiau
Nespėjusios pasikalbėt...
98
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 101/118
Apie rugiagėlėm nusėtą
Sodybos žolę pakelėj…
Apie tavus laukus mylėtus
Senelių pirkią pamiškėj…
Apie beprasmę juodą tremtį, Ir sunkų kelią atgalios, Apie troškimą vėl gyventi Paskendus vasaros rugiuos…
Gal nerūpėtų man pasėti Rugiagėles – nors ant akmens…
Jei ne virpėdama įstrigus
Melodija tavos dainos…
Jei ne rugiagėlių mėlynė Suspindus mano keliuose,
Aš nežinočiau, kad supynei Kasas man meilės sklidina…
Ir nežinočiau, kas ta meilė
Kuri sujungia mus visus… Sušalti vėjyje neleidžia
Rugiagėlės tavuos laukuos…
99
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 102/118
GERIAUSIAS KŪRINYS Tavyje atsispindi viltis,
Tavyje savo laiką matau, Niekas tau niekada neprilygs,
Nes dalelę savęs palikau.
Iš beribės visatos erdvės,Iš tamsos vandenų nežinios. Mus sujungė abu paslaptis –
Nedalinama mūsų lemtis.
Iš gražiausių šioj žemėj spalvų, Iš šviesiausių savųjų minčių, Aš sukūrus tave atradau, Ir pasaulį tavy sūpavau.
100
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 103/118
Tavo kelias manojoj širdy,Tavo žingsniai – lyg sielos aidai,
Mano mintys tamsoj nepaklys –
Jos gyvens ten, kur tavo keliai.
Tu geriausia manoji daina
Tobuliausias esi kūrinys, Tavo dienos žingsniuoja šalia,Tik dėl jų mano rytas nušvis.
Tau pavirsiu gaiviausia sula,
Ir atlėksiu spalvotais žiedais,Kad keliai tau spindėtų šviesa, Užkalbėsiu gražiausiais vardais.
Tu gražiausia dalelė manęs,Tavyje mano gėlės gyvens, O kai mano upeliai išseks,Tavyje mano pievos nevys.
…Kai laukuos ims stūgauti vėjas,
Kai išsenka šaltiniai vilties, Kely sužibės spindulėlis, Nuostabiausiai prasmingos būties.
101
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 104/118
ŠAKNYS, KURIOS TAVE LAIKO
Bėga rugiai palei kelią Tavo, seneli, laukų…
Pirkioje krosnis kūrenas, Dūmais pakvimpa dangus.
Čia praeitis pasibeldžia
Nūdienos aidu tyliu – Vėl sužydėjusią žemę
Aš tarsi lopšį nešu.
Lopšį, kuris užaugino
Meilės sujungtas kartas, Lopšį, kuris užlingavo
Mūsų gražiausias dienas.
Rankos močiutės sūpuoja
Mano vaikystės sapnus…
Tavo namuos kvepia duona,
pienu ir lauko medum.
Žydi rugiagėlėm pievos –
Spindinčios akys mamos… 102
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 105/118
Šypsosi vasaros dienos
Buvusio sodžiaus laukuos.
Tavo namai tarsi mūras
Mūsų padangę parems…
Tvirtos, sukibusios šaknys
Mums pasiklysti neleis.
Jei ne rugiagėlių mėlis
Žydintis tavo žolėj…
Mes nebebūtume ėję
Tavo pramintais takais.
Jeigu ne tavo gerumas
Mūsų namų šilumoj, Mano širdis nevirpėtų
Pievų lopšinėm mielom.
Jeigu ne rūpestis tavo, Pirkios ugnelės šviesa…
Šulinio svirtis lingavus
Kibiru pilnu vandens…
Moja apsunkusios varposTavo brandintuos laukuos
Lyg nepailstančios rankos –
Jos mūsų būtį paguos.
Protėvius menanti žemė –
Mūsų gimtieji namai… Ten dosnios rankos senelio –
Jų įsikibus laikais… 103
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 106/118
GĖLĖ ANT AKMENS
Tu buvai man visas pasaulis, Mamai
Be tavęs – aš gėlė ant akmens. Tavo akys glostė kaip saulės, Žodžiai girdė šaltiniais vandens.
Tavo meilė mane išaugino, Vesdama nepažintais keliais, O pavasario saulei pamojus
Nepanorau tau vartų atvert…
Jei galėčiau pabūti vaikystėj,
Vėl pavaikščiočiau pėdom tavom, Kad kely savam nesuklupčiau, Apgaubta tavo žodžių bangom
104
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 107/118
Kad miške niekada nepaklysčiau, Kai voratinklius vėjas taršys Sniego pievose nesušalčiau
Užgesinusi naktį ugnis.
…Pradingai amžinai – nebegrįši. Nebespėjau tau rankos ištiest…
Negaliu tavęs paprašyti Už spyglius nelemtuosius atleist.
Paskandino upeliai ištvinę
Tavo žemės daigus ant vandens. Nesuskubus atverti langinių
Gyvenu aš gėle ant akmens…
Bet žinau, kad už viską atleidai,
Ir ištirpsta ledinis akmuo.Atminty vėl jaučiu tavo aidą –
Apkabinusį rankom mamos…
…Kai geltona žara nusidažo
Tylų vakarą pilkšvas dangus,
Man stuksena vėjas už lango Tavo rūpesčio pilnus žodžius...
Rytas atneša vėl tavo šviesą, Su kuria tirpsta šalčio lietus... Tavo meilė beribė nušviečia
Paklaidintus svajonių kelius...
105
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 108/118
IŠ VAIKYSTĖS PASAKOS
Tolimoj vaikystės pasakoj Buvai visagalis karalius,
Kuris nubraukia ašaras
Ir už gerumą pagirti gali.
Tu buvai saugi užuovėja, Kurioj mano dienos plasnojo
Pripildytos nuostabiausių
Šypsenų ir žaislų dovanotų.
Tu vedei tarsi kelrodis
Pasaulio bauginančioj jūroj Ir laikei, kad nepaklysčiau
Mano gyvenimo vingių burę. 106
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 110/118
ŠOKIO VORATINKLIAI
Šviesų voratinkliai Naktiniam klube
Piešia amžiną šventę
Tavo ir mano akyse…
Šokio figūromis Dainuojam jausmus,
Mes nematomi niekam
Mūsų beprotiškuos sapnuos.
Pradingsta muzikoj
Sustingę namai, Trepsėdami ant slenksčio
Nyksta kasdieniai apkaustai.
108
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 111/118
Nakties žibintuose
Virpa patrakus
Mūsų saulės jaunystė –
Smėlio laikas byra atgal…
Šokio voratinkliai Svaigina vynu,
Spengia skambančios taurės
Mūsų atgijusių jausmų…
…Pasėsim muziką
Rutinos tyloj –
Parsinešim apsvaigę
Plasnojančią šventę delnuos.
109
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 112/118
AMŽIAUS PAKELEIVIUI
Mielas amžiaus pakeleivi, Mano metų broli, Kaip man gaila mūsų laiko, Brydžių išvagoto.
Kaip man gaila mūsų džiaugsmo, Tolių pradangintų, Kaip ilgiuosi mūsų medžių
Dar nepasodintų.
Kur nueisi pasiklydęs
Per ledinį gruodą, Kas tau tiltus nupaišytų
Samanom nuklotus… 110
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 113/118
Kas tau liūdesį nubrauktų
Ir džiaugsmu sušildys, Kas kely tave paguos
Lietuje sumirkus…
Ar žinai, kur tavo saulė
Viltys kur išskrido, Vis vejiesi laimės paukštę
Darganotą rytą…
Vis žvalgaisi atsigręžęs
Praeities kemsynuos –
Ten miškai seniai išdegę
Ir laukai nutilę…
Ten senai jau nieks nelaukiaTavo pievų vėjo…
Nerymok tamsioj palaukėjTarsi akmenėlis.
Pasitikim naują dieną
Šviesomis nupintą,Vėl pažadinkim nubudęUžpustytą viltį...
Nebijok nakty paslysti
Ant akmens takelių,
Sniego gūsy sužibėti Žvaigždele ant kelio.
111
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 114/118
PRAEITIES MINUTĖS
Šįvakar užsidegsiu žvakę, Ir prisiminsiu laiką, Kuris kaskart vis tampa praeitim,
Pradingsta netikrom viltim.
Vėl laikrodis skaičiuoja minutes, Kurios tuoj sudega,
Ir lieka pėdsakai –
Kaip ištekėjęs vaškas. Tavo jausmuose,
Tavo atminty.
112
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 115/118
…Gal nukeliauti į bažnyčią
Ir paprašyti laimės…
Atsukti laiko ratą atgalios…
Slaptais likimo burtais.
Tik nesugrįžta praeities sapnai Ir laiko dulkės
Nebeiškeliauja
Iš tavo pasakos, O būto džiaugsmo
Nieks nesugrąžins…
Todėl nusviedus rūko tinklą
Neįsileisiu skausmo, Ir nebijosiu sutemų juodų, Pasibalnojus viltį.
Nesustabdys nežinomi keliai, Ir nesustingsiu
Parklupus skaudžiai, Nes stebuklu tikiu –
Kai viskas baigsis
Vėl ateis pradžia.
113
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 116/118
Neringa Blotnytė - Grabauskienė
Gyvenimo lyrika „Pėdos manyje“
ISBN 978-609-408-822-3
TURINYS
Meilė ....................... 2
Viltys ....................... 64
Būtis ........................ 94
www.nerkagr.wordpress.com
Iliustracijos iš www.all-free-download.com,
www.flickr.com, www.freedigitalphotos.net
2015-2016 metai, Vilnius
7/26/2019 Pėdos manyje
http://slidepdf.com/reader/full/pedos-manyje 117/118
Kiekvienas sutiktas žmogus,
kiekvienas įvykis,
visi patirti jausmai
palieka pėdsakus,
kurie eina
per visą
tavo gyvenimo smėlį...