pinigŲ plovimo ir teroristŲ finansavimo prevencija …

ATASKAITA

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJA

2017

2 Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

ĮVADASFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT arba Tarnyba) yra pagrindinė institucija, prižiūrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Lietu-vos Respublikoje. Tinkamas pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimas – viena iš prioritetinių Tarnybos veiklos sričių.

FNTT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), renka informaciją apie kliento pinigines operacijas bei sandorius ir apie patį klientą, atliekantį šias operacijas bei sandorius. Surinkta informacija analizuojama, o esant pakankamai duomenų, keliančių abejonių dėl teisėtos asmens veiklos, perduodama teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms.

Įgyvendindama prevencines priemones, FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (kitaip vadinamo pinigų plovimu), bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis orga-nizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, vykdo kitas Įstatyme nustatytas funkcijas.

Pinigų plovimo prevencijos priemones paves-ta įgyvendinti FNTT specializuotam padaliniui – Pinigų plovimo prevencijos valdybai (toliau – PPPV arba Valdyba).

PPPV, įgyvendindama pavestus uždavinius, atlieka tokias funkcijas:

• vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo pre-vencines priemones, padedančias užkirsti kelią šios srities nusikalstamoms veikoms ar atskleisti jau padarytas;

• renka ir analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

priemonių įgyvendinimu, ir teikia pasiūlymus institucijoms dėl šių priemonių sisteminio tobulinimo;

• renka duomenis apie asmens ir jam artimų fizinių ir juridinių asmenų turtą, sandorius ir finansines operacijas, turto buvimo vietą, ieškodama nusikalst-amu ar neteisėtu būdu įgyto turto, kad jis galėtų būti panaudotas civiliniam ieškiniui ar turto konfiskavimui užtikrinti;

• atlieka finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklos priežiūrą, teikia jiems metodinę pagalbą ir infor-maciją, kaip atpažinti galimą pinigų plovimą ir teroristų finansavimą bei įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius, rengia nurodymus, kuriais vadovaudamosi minėtos įstaigos užkerta kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Vadovaudamasi FNTT direktoriaus patvirtintais nuos-tatais, Valdyba taip pat apibendrina įstatymų, Lietu-vos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų bei kitų teisės aktų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, taikymo praktiką, ruošia pasiūlymus dėl jų pakeiti-mo, papildymo. Pagal kompetenciją ji taip pat ben-dradarbiauja ir keičiasi informacija tiek su užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais ar tarptau-tinėmis organizacijomis, tiek su Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitomis institucijomis. Pažymėtina, kad Valdybai suteikti įgaliojimai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija 3

1. DUOMENYS APIE ĮTARTINAS OPERACIJAS

GAUTŲ STR PRANEŠIMŲ SKAIČIUS

2017 m. PPPV gavo 833 (2016 m. – 541, 2015 m. – 480) pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar san-dorius (toliau – suspicious transaction report, STR pranešimas).

480541

833

2015 2016 2017

Kiti subjektai29%

Notarai3%

Užsienio finansinės žvalgybos padaliniai

3%

Kazino7%„Western Union“

7%

Kredito įstaigos51%


TOLESNIAM PATIKRINIMUI IŠSIŲSTŲ STR PRANEŠIMŲ SKAIČIUS

203207

233

2015 2016 2017

Daugiau nei pusė pranešimų (509 STR pranešimai) gauta iš bankų sektoriaus (2016 m. – 302, 2015 m. – 222), iš kitų subjektų gauti 293 pranešimai. Iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių (toliau – FŽP) gauti 33 pranešimai (2016 m. – 21, 2015 m. – 13), kiti pranešimai gauti iš notarų (32), kazino (66), pinigų perlaidų sistemos „Western Union“ (71). Lyginant su 2016 m., „Western Union“ STR pranešimų skaičius šiek tiek padidėjo – 2017 m. tokių pranešimų gauta 71, tuo tarpu 2016 m. – 68.

Pranešimuose figūruoja daugiausia Lietuvos piliečiai bei įmonės (654 fiziniai ir 247 juridiniai asmenys). Taip pat pranešimuose figūruoja daugiau kaip 330 fizinių ir 120 juridinių asmenų iš užsienio. Daugiausia STR pranešimuose figūruojančių užsienio subjektų yra iš Latvijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Nigerijos, Ganos, Armėnijos, Kirgizijos, Estijos, Prancūzijos, Lenkijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos Mergelių Salų, Uzbekistano, Kipro.

Bendrai visų gautų STR pranešimų pagrindu 2017 m. tolesniam patikrinimui FNTT padaliniams bei kitoms valstybės ir užsienio institucijoms išsiųsti 233 pranešimai (2016 m. – 207, 2015 m. – 203 pranešimai).

Atlikus analizę, į FNTT apygardų valdybas tolesniam informacijos patikrinimui PPPV išsiuntė 67 (2016 m. – 50) pranešimus dėl įtartinos finansinės veiklos. Į kitas institucijas tolesniam tyrimui/patikrinimui išsiųsti 135 (2016 m. – 125) pranešimai, iš jų mokesčių administratoriui – 83 (2016 m. – 65), kitoms valstybės institucijoms – 52 (2016 m. – 60). Užsienio tarnyboms išsiųstas 31 pranešimas (2016 m. – 32) apie įtartiną užsienio fizinių ir juri-dinių asmenų finansinę veiklą

Analizės metu pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) 16 str. sustab-dytos daugiau nei 12 mln. eurų vertės lėšos, iš jų Baudžiamojo proceso kodekso tvarka beveik 4,1 mln. eurų sumai vėliau pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas.

Išsiųstų pranešimų apie įtartiną finansinę veiklą pagrindu 2017 m. FNTT padaliniai pradėjo 11 ikiteisminių ty-rimų pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 182 str. („Sukčiavimas“), 183 str. („Turto pasisavinimas“), 184 str. („Turto iššvaistymas“), 189 str. („Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“), 202 str. („Neteisėtas ver-timasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“), 220 str. („Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“), 222 str. („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“), 300 str. („Dokumento suklastojimas ar dis-ponavimas suklastotu dokumentu“). Pagal LR BK 216 str. FNTT padaliniai 2017 m. iš viso pradėjo 12 ikiteisminių tyrimų.


2.1. Specifinių sektorių analizė

2017 m. PPPV atliko tikslines specifinę veiklą vyk-dančių sektorių analizes, kurių metu buvo siekiama identifikuoti esamą riziką.

Pelno nesiekiančios organizacijos

Iš finansų įstaigų FNTT PPPV kasmet gauna praneši-mus apie pelno nesiekiančių organizacijų ir įstaigų (toliau – PNO) įtartinas finansines operacijas. Atliekant minėtų pranešimų analizes dažnai nusta-toma, kad į PNO sąskaitas pervestos lėšos yra išgry-ninamos, naudojantis bankomatais, ir tai dažnai atlieka PNO vadovai. Neatmestina, kad tokiu būdu PNO pasinaudoja kitos įmonės, kurios perveda taria-mai kaip paramą lėšas ir vėliau jas pasiima išgrynin-tas, tiek vengdamos mokesčių, tiek galbūt legalizuoda-mos nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Pažymėtina, kad tarptautinių ekspertų nuomone, PNO neretai būna naudojamos teroristų finansavimui. PNO panau-dojimo galimybės finansinių nusikaltimų schemose minimos ir Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruota 4 350 viešųjų įstaigų, 7 555 asociacijos ir 239 labdaros ir paramos fondai, iš viso – 12 144 minėtų teisinių formų PNO. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą PNO finansinių operacijų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, atlikta tikslinė PNO sektoriaus gryninamų stambių sumų analizė.

Analizės metu surinkta informacija iš viso apie 75 PNO, kurios per metus išgrynino daugiau nei po 80 000 eurų. Bendra šių organizacijų išgryninta lėšų suma siekė 12 489 723 eurų.

Nustatyta, kad daugiausia kriterijus atitikusių PNO buvo deklaravusios veiklą sporto (34) ir politikos (17) srityse, mažiau – kultūros (4) ir religijos (2). Kitose

srityse veikė iš viso 18 patikrintų PNO.

Atlikus analizę ir įvertinus surinktus reikšmin-gus duomenis, informacija apie 56 PNO finansines operacijas buvo perduota FNTT apygardų valdyboms ir kitoms teisėsaugos ir valstybės institucijoms.

2. ANALITINIS DARBAS


Užsienio bendrovių, registruotų lengvatinio apmokestinimo zonose (toliau – lengvatinių įmonių), sąskaitose vykdomos tranzito ir kitokios piniginės operacijos

Turimais duomenimis, 2017 m. didžiausias lengva-tinių įmonių, turinčių sąskaitas Lietuvos bankuose (t. y. bankų turimų klientų), skaičius buvo 1 010. Iš šių įmonių detaliai finansinės veiklos analizei atrink-tos 122 įmonės, kurių finansinė veikla iki tol nebuvo analizuota.

Lengvatinių įmonių registracijos vieta

Daugiausia lengvatinių įmonių, turinčių sąskaitas Lietuvos bankuose, registruota Jungtinėje Karalystėje (41), Didžiosios Britanijos Mergelių Salose (17), Belize (13), Seišeliuose (10), Honkonge (9), Kipre (7), JAV (6), Dominikoje (6), Panamoje (6). Taip pat po vieną įmonę įregistruota Kaimanų Salose, Sent Vinsente ir Grenadi-nuose, Terkse ir Kaikose, JAE, Angilijoje, Sent Kitse ir Nevyje bei Bahamose.

2.2. Informacija apie įgaliotus valdyti sąskaitas asmenis ir naudos gavėjus

Renkant informaciją, buvo gauti duomenys apie asmenis, atidariusius sąskaitas, įgaliotus jas valdyti, ir įmonių naudos gavėjus. Daugiausia sąskaitų valdo bei yra įmonių naudos gavėjai Rusijos (atitinkamai 28 ir 30), Lietuvos (30 ir 18), Ukrainos (12 ir 15) ir Uzbekistano (10 ir 10) šalių piliečiai. Išsamesni duomenys matyti toliau pateiktoje schemoje.

41

17

13

10

9

7

6

6

6

1

1

1

1

1

1

1

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

MERGELIŲ SALOS

BELIZAS

SEIŠELIAI

HONKONGAS

KIPRAS

JAV

DOMINIKA

PANAMA

KAIMANŲ SALOS

SENT VINSENTAS IR GRENADINAI

TERKSAS IR KAIKOSAS

JUNGTINIAI ARABŲ EMYRATAI

ANGILIJA

SENT KITSAS IR NEVIS

BAHAMOS

lengvatinių įmonių registracijos vietos


28

2

10

2

12

2 1 2

7

1 1

30

6

1 0 1 1 1 1 1 1 13

30

2

10

2 2

15

2 1 25

1 1

18

6 64 3 3

1 1 1 1

5

Sąskaitos valdytojai Naudos gavėjai

Įgalioti asmenys valdyti sąskaitas ir naudos gavėjai


2.3. Stebimos tendencijos

Analizuojant gautus STR pranešimus, tendencijos išlieka tokios pat, kaip ir ankstesniais metais:

- Fiktyvios įmonės ir įtartinos grynųjų pinigų operacijos

Kaip ir kiekvienais metais, atliekant finansinių operacijų analizę, nustatomos Lietuvos įmonės, kurių atstovai grynino stambias pinigų sumas iš savo sąskaitų. 2017 m. buvo nustatyti 22 atvejai, susiję su, kaip manoma, fiktyvių įmonių veikla. Tokios įmonės dažniausiai būna naujai įsteigtos arba pasikeitę jų savininkai, jose dirba tik vienas ar keli darbuotojai, veikla neaiški. Pinigus į įmonių sąskaitas dažniausiai perveda įvairios Lietuvos įmonės ir jie po pavedimo nedelsiant išgryninami arba pervedami kitoms analogiškoms grandinėje dalyvaujančioms įmonėms. Dauguma gryninimų atliekami naudojantis Lietuvoje veikiančiais bankomatais.

Analizės metu nustatyta, kad su įtariamomis fik-tyviomis įmonėmis ir pinigų gryninimo operacijomis buvo susiję 50 Lietuvoje reziduojančių fizinių asmenų bei 52 juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota Lietuvoje. Šių įmonių veikla apėmė itin platų sričių spektrą: tarptautinį krovinių pervežimą, statybas, konsultacijas, transporto priemonių remontą ir pan. Minėti asmenys per 2017 metus bendrai atliko įtartinų finansinių operacijų maždaug už 22 mln. eurų. Išanalizavus šias operacijas, Tarnybos apygardų valdyboms bei mokesčių administratoriui tolesniam tyrimui perduota po 11 medžiagų.

- Socialinės inžinerijos sukčiavimas

Tendencija išlieka, tačiau keičiasi jos pobūdis – jei seniau buvo gaunami STR pranešimai, kad šis sukčiavimo (angl. social engineering) būdas apima psichologinį manipuliavimą ir įtaigos naudojimą (dažniausiai telefoninių pokalbių metu), siekiant įtikinti auką atlikti tam tikrus veiksmus, tai pastaruoju metu gaunama informacija apie įsiterpimus į įmonių elektroninio pašto susirašinėjimus, apsimetant

partneriu ir prašant nukreipti piniginius atsiskaitymus į kitas kredito įstaigas ir jose atidarytas sąskaitas. Tam taip pat naudojamos nusikaltėlių bankuose atidarytos neseniai užregitruotų Lietuvos įmonių sąskaitos, kuriose nevyksta jokių reikšmingų piniginių operacijų, atsiskaitymų, susijusių su verslo veikla, neatliekami mokėjimo pavedimai darbuotojams ir kt. Įmonės įprastai neturi darbuotojų, o įmonių vadovai, atidarantys sąskaitas bankuose, neretai būna jauno amžiaus asmenys ar užsieniečiai. Būtent į minimas sąskaitas ir nukreipiamos apgautų įmonių lėšos, kurias įmonės tuojau pat stengiasi pervesti į užsienį arba išgryninti. Pastaraisiais metais padaugėjo atvejų, kai sąskaitas Lietuvos bankuose atidaro fiziniai asmenys – Europos Sąjungos valstybių piliečiai, kurie atvyksta į Lietuvą tik sąskaitos atidarymo procedūroms atlikti. Vėliau nusikalstamu būdu gauti pinigai arba nedelsiant persiunčiami į užsienį, arba gryninami užsienio valstybėse. Kiekvienu atveju įvykus tokioms piniginėms operacijoms, anksčiau ar vėliau Lietuvos kredito įstaigos gauna SWIFT pranešimus iš bankų siuntėjų apie tai, kad pavedimai buvo neteisėti. Pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo pagrobiamų pinigų sumos, kurios seniau siekdavo šimtus tūkstančių eurų, o dabar – tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų.

- „Money Mules“

„Money Mules“ tipologija – nusikalstamą veiklą vykdantys asmenys susiranda ir nusamdo pinigų pervedėjus piniginėms operacijoms atlikti.

2017 m. toliau buvo gaunami pranešimai apie asmenis, gaunančius ar siunčiančius lėšas per grynųjų pinigų perlaidų sistemas. Atlikus šių pranešimų analizę nustatyta, kad piniginių lėšų kilmė – dažniausiai ne ES valstybės. Vėliau pinigai išgryninami tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių.

2017 m. iš grynųjų pinigų perlaidų sistemos „Western Union“ gautas 71 pranešimas (2016 m. – 68 pranešimai), kuriame figūravo 71 Lietuvos pilietis ir 38 užsienio piliečiai. 2017 m. iš viso buvo gauti 46 STR pranešimai, kuriuose minimi galimi pinigų plovimo atvejai, susiję su Afrikos valstybių piliečiais.


Atlikus šių pranešimų analizėse, informacija apie 11 piniginių lėšų gryninimo atvejų buvo perduota teisėsaugos institucijoms.

Šiuose pranešimuose buvo minima 30 LR piliečių. Pagrindiniai pinigų srautai driekėsi iš Lietuvos į Ugandą, Ni-geriją, Ganą ir Beniną; didelė jų dalis gauta iš JAV, JAE, Australijos, Kanados, Saudo Arabijos, Belgijos, Kiurasao, Irako, Rusijos, Terkso ir Kaikoso ir kt. valstybių (žr. schemą).


2017 m. Valdyba toliau bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, kuris analizės klausimais buvo organizuojamas per Rizikos analizės centro (toliau – RAC) platformą. 2017 metais buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos dėl 102 (2016 m. – 79) medžiagų perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) finansinių operacijų stebėsenos veiksmų atlikimui, tolesniam rizikos vertinimui perduotos 83 (2016 m. – 65) medžiagos dėl galimų mokestinių pažeidimų.

Iš policijos padalinių 2017 m. gauti 68 (2016 m. – 60) paklausimai dėl informacijos pateikimo. Atlikusi infor-macijos analizę, Valdyba policijos padaliniams pagal kompetenciją perdavė 25 (2016 m. – 36) medžiagas dėl galimų nusikalstamų veikų.

Iš viso PPPV 2017 m. kitoms valstybės institucijoms tolesniam tyrimui perdavė 135 medžiagas (2016 m. – 125). 2017 m. Valdyba iš viso gavo 184 (2016 m. – 175) paklausimus dėl turimos informacijos pateikimo iš policijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, VMI, kitų teisėsaugos institucijų. Daugiausia paklausimų gauta iš Valstybės saugumo departamento – net 102 (2016 m. – 92).

INSTITUCIJOS 2015 2016 2017 POLICIJOS DEPARTAMENTAS (IR PADALINIAI), LKPB 24 60 68VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS 59 92 102SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA 9 6 4VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA 2 4 4MUITINĖ (PASIENIS) 2 3 4KITOS 10 2 2IŠ VISO 106 167 184

GAUTA PAKLAUSIMŲ DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO, 2015–2017 M.:

INSTITUCIJOS 2015 2016 2017 POLICIJOS DEPARTAMENTAS (IR PADALINIAI), LKPB 38 36 25VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTAS 15 23 22SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA 2VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA 71 65 83KITOS 4 1 3IŠ VISO 128 125 135

IŠSIŲSTI PRANEŠIMAI DĖL GALIMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ IR KITŲ PAŽEIDIMŲ, 2015–2017 M.:

3. BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS


2017 m. iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bei kitų užsienio institucijų gauti 193 (2016 m. – 175) paklausimai dėl informacijos pateikimo ne tik apie užsienio šalių subjektus, bet ir apie LR fizinius ir juridinius asmenis, išsiųsti 368 (2016 m. – 318) paklausimai. Taip pat į užsienio FŽP po atliktos analizės išsiųstas 31 (2016 m. – 32) pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas, iš užsienio FŽP gauti 33 (2016 m – 21) pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas.

2017 m. daugiausia paklausimų gauta iš Latvijos (28), Didžiosios Britanijos (28), Estijos (11), Moldovos (10), Rusijos (9), Nyderlandų (9), Ukrainos (8), Baltarusijos (7), po 5 paklausimus gauta iš Italijos, Vokietijos FŽP, po 4 – iš Belgijos, Čekijos, Lenkijos, Švedijos finansinės žvalgybos padalinių.

4. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS


VALSTYBĖ SKAIČIUSLATVIJA 28JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

28

ESTIJA 11MOLDOVA 10RUSIJA 9NYDERLANDAI 9UKRAINA 8BALTARUSIJA 7ITALIJA 5VOKIETIJA 5BELGIJA 4ČEKIJA 4LENKIJA 4ŠVEDIJA 4SLOVĖNIJA 3SIRIJA 3BANGLADEŠAS 3KAZACHSTANAS 3PRANCŪZIJA 3kitos 42

GAUTI PAKLAUSIMAI IŠ UŽSIENIO TARNYBŲ

SIŲSTI PAKLAUSIMAI UŽSIENIO TARNYBOMS

VALSTYBĖ SKAIČIUSLATVIJA 64JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

41

ESTIJA 29VOKIETIJA 26ŠVEICARIJA 19LENKIJA 19ČEKIJA 12KIPRAS 12JAV 10HONKONGAS 7JAE 7MALTA 7RUSIJA 6PRANCŪZIJA 6NYDERLANDAI 5BELIZAS 5AUSTRIJA 4BULGARIJA 4ISPANIJA 4ITALIJA 4KANADA 4NIGERIJA 4TURKIJA 4


2017-06-29 priimta nauja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo re-dakcija, kuria į nacionalinę teisę perkeltos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), nuostatos.

Naujas reglamentavimas sudaro teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoja nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendina Direktyvos nuostatas:

• Įtvirtintas rizikos vertinimu pagrįstas prevencinių priemonių griežtumo metodas, kitaip tariant, kliento tapatybės nustatymo priemonių griežtumas priklausys nuo Europos Komisijos, Lietuvos ir pačių finansų įstaigų bei kitų subjektų nustatytų rizikos veiksnių.

• Išplėstas subjektų, įpareigotų vykdyti pinigų plo-vimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemo-nes, ratas: įstatymo nuostatos taikomos visoms loši-mus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.

• Įstatymo lygiu įtvirtintas kliento ir naudos gavė-jo tapatybės reglamentavimas, t. y. kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonės iš 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 942 perkeltos į įstatymą.

• Reglamentuotos nuotolinio kliento tapatybės nustaty-mo galimybės, t. y. klientui fiziškai nedalyvaujant, kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma:

1) naudojantis patikimų trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją,2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, 3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, 4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tie-sioginį vaizdo perdavimą,5) kai iš kliento vardu kredito įstaigoje turimos sąskai-tos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama pat-virtinta asmens tapatybės dokumento kopija.

5. TEISĖKŪRA


• Nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę jam fiziškai nedalyvaujant, nebereikalaujama taikyti sustiprinto tapatybės nustatymo priemones.

• Sustiprintas tapatybės nustatymas taikomas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su visais politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis.

• Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nusta-tydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai turi teisę naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine siste-ma (JADIS) ir kitomis informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.

• Nustatytas trumpesnis informacijos saugojimo terminas (8 metai).

• Nustatyta, kad ne rečiau kaip kas 4 metus atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kuriuo vadovaujantis nustatomos priemonės šios rizikos valdymui ir mažinimui.

• Nustatytos už pinigų plovimo ir teroristų finansavi-mo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos, paskirstytos jų teisės ir pa-reigos. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atlie-ka: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų; Lietuvos bankas – Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų; Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rū-mai, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai – pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų.

• Nustatytos veiksmingos baudos ir kitos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidi-mus.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą buvo parengti 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios projektai (Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutari-mo Nr. 562, 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942, 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1149).

Taip pat Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pinigų plo-vimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymui, buvo parengti ir priimti šį įstatymą detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai – 8 Tarnybos direktoriaus įsakymai bei vidaus reikalų ministro įsakymas.


Vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą, 2017 m. PPPV atliko 23 įmonių patikrinimus (patikrintos greitųjų kreditų bendrovės (4), įmonės, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu (2), elektroninių pinigų įstaiga (1), įmonės, vykdančios prekybą transporto priemonėmis, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais (7), valiutos keityklos (2), įmonės, organizuojančios azartinius lošimus (7). Pažeidimai nustatyti 9 įmonėse, jų vadovams ir atsakingiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 198 str.

Bendra teismų skirtų 2017 metais sumokėtų baudų suma – 18 153 eurai. Teismo sprendimo laukia 2 bylos.

6. SUBJEKTŲ PRIEŽIŪRA

2017 m., kaip ir kiekvienais metais, PPPV darbuotojai teikė metodinę pagalbą ir organizavo mokymus finansų įstaigoms ir kitiems subjektams.

Buvo dalyvauta Lietuvos banko organizuotuose mokymuose finansų sektoriuje ir surengta 10 mokymų: Lietuvos pašto, elektroninių pinigų įstaigos, azartinių lošimų sektoriaus, valdymo įmonės darbuotojams, auditoriams, antstoliams, advokatams, notarams, Lietuvos apskaitos įmonių ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijų atstovams, suorganizuotas renginys ne finansų sektoriaus darbuotojams, atsakingiems už pinigų plovimo pre-vencijos priemonių įgyvendinimą. Iš viso mokymuose dalyvavo daugiau nei 260 asmenų.

PPPV pareigūnai taip pat dalyvavo tarptautiniuose renginiuose, mokymuose ir seminaruose Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Pietų Korėjoje ir t. t.

7. MOKYMAI


2015 m. FNTT paskelbė pirmąją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitą. Visame rizikos vertinimo procese dalyvavo daugiau nei 20 institucijų, viešojo ir privataus sektorių atstovai. Nustatyta 81 rizikos rūšis 4 vertintuose sektoriuose: teisėsaugos, priežiūros/ reguliavimo, finansų ir ne finansų. 2016 m. birželio 16 d. Darbo grupės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiklai koordinuoti, sudarytos Ministro Pirmininko 2013-05-02 potvarkiu Nr. 154 (sudėtis atnaujinta Ministro Pirmininko 2015 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 141), posėdyje buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo 2016–2018 metų veiksmų planas.

2017 m. PPPV toliau koordinavo ir kontroliavo šio plano vykdymą, apibendrindama atsakingų institucijų teikiamą informaciją apie vykdomas rizikos mažinimo priemones. Taip pat pradėta rengtis 2019 metais vyksiančiam rizikos vertinimui.

8. NACIONALINIS RIZIKOS VERTINIMAS

pinigŲ plovimo ir teroristŲ finansavimo prevencija …

Documents