Praktiniai Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo aspektai

Teisinės ir politinės informacijos skyrius

2011-10-05

2

Turinys

Bendra apžvalga ....................................................................................................................... 2

Paveldėjimo klausimai ............................................................................................................. 3

Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas .............................................................................. 4

Pensijų mokėjimas ES ir EEE valstybėse gyvenantiems asmenims .................................... 6

Pensijų mokėjimas kitose užsienio valstybėse ................................................................. 7

Galimybė laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims ir asmenims,

išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ........................................................... 9

JAV piliečių galimybės studijuoti Lietuvoje ir ES .............................................................. 11

Tautinę tapatybę liudijantys asmens dokumentai

(Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rusijos) ........................................................ 12

Bendra apžvalga

Darbe aptariami kai kurie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo praktiniai

aspektai, susiję su buvusių piliečių ar lietuvių kilmės asmenų teisėmis ir galimybėmis

Lietuvoje.

Pilietybės netekimas praktiškai nesusiaurina asmenų teisių, susijusių su paveldėjimu

Lietuvoje ar paveldėjimu iš Lietuvos piliečių, išskyrus teisę paveldėti žemės ūkio ir miškų

ūkio paskirties žemę Lietuvos teritorijoje. Pilietybės netekę paveldėtojai traktuojami kaip

užsieniečiai ir jiems taikomi Konstitucijos 47 straipsnio bei jį įgyvendinančio konstitucinio

įstatymo nustatyti apribojimai įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties

žemę. Tokiais atvejais paveldėtojas įgyja teisę į pinigų sumą, gautą privaloma tvarka pardavus

(paveldėtojo nurodytam asmeniui arba viešo aukciono būdu) paveldėtą žemę ar mišką.

Pagal Lietuvos įstatymus tik Lietuvos Respublikos piliečiams gali būti atkuriamos

nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo neteisėtai nusavintas sovietų

valdžios. Pilietybės turėjimas yra būtina sąlyga viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu.

Todėl net ir tais atvejais, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas dar turint

Lietuvos pilietybę, tačiau nebuvo užbaigtas iki jos netekimo, nuosavybės teisės pilietybės

netekusiam asmeniui nebegali būti atkuriamos.

Lietuvos pilietybės netekę asmenys daugeliu atvejų turi teisę gauti Lietuvoje

užtarnautą socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat nedarbingumo ir maitintojo netekimo

pensijas. Šių pensijų mokėjimą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse

gyvenantiems ir/ar persikeliantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės, nustato

Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose įtvirtinti socialinio draudimo laikotarpių (stažo)

sumavimo ir išmokų eksporto principai. Be to, Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines

sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada, JAV, kuriose

nustatyta pensijų mokėjimo ir perkėlimo tvarka asmenims, turintiems stažo bent vienoje iš

susitariančiųjų valstybių ir persikeliantiems iš vienos sutarties šalies į kitą.

Lietuvos pilietybės netekę, tačiau teisę ją susigrąžinti išsaugoję asmenys, o taip pat kiti

lietuvių kilmės asmenys turi išskirtines, lengvatines teises apsigyventi Lietuvoje lyginant su

kitais užsienio piliečiais. Tokiems asmenims pateikus atitinkamus dokumentus, leidimas

3

gyventi Lietuvoje išduodamas 5 metams, o praėjus šiam terminui keičiamas nauju (tuo tarpu

kitiems užsieniečiams leidimas išduodamas vieneriems metams). Asmenims, turintiems teisę

atkurti Lietuvos pilietybę ir lietuvių kilmės asmenims, jų prašymu vyriausybės nustatyta

tvarka išduodami pilietybės atstatymo teisę ar kilmę patvirtinantys dokumentai.

JAV piliečiai stojantys į Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų valstybės

finansuojamas vietas priimami, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, o į

valstybės nefinansuojamas vietas priimami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo

taisykles. Konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose

mokyklose JAV piliečiai gali pretenduoti pateikę JAV lietuvių bendruomenės pažymą,

patvirtinančią lietuvių kilmę. Ši pažyma išduodama tiems JAV piliečiams, kurie yra netekę

Lietuvos pilietybės, taip pat tie, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis ir

kuris save pripažįsta lietuviu. Į valstybės finansuojamas vietas priimami lietuvių kilmės

užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. 2011 metais stojantieji galėjo rinktis iš 24

programų universitetuose ir 6 programų kolegijose, kurių mokomoji kalba anglų. 2011 metais

valstybės finansuojamų vietų buvo patvirtinta ne daugiau kaip 50 universitetuose ir ne

daugiau kaip 50 kolegijose.

Kai kurios Europos valstybės užsienyje gyvenantiems tautiečiams išduoda jų tautinę

tapatybę ir sąsajas su etnine tėvyne patvirtinančius pažymėjimus (populiariai vadinami

„kortomis“). Pirmoji tokius pažymėjimus 2001 m. patvirtino ir pradėjo išdavinėti Vengrija,

kiek vėliau Slovakija, Slovėnija, panašią praktiką buvo mėginta įdiegti Rusijoje. Tokius

pažymėjimus gavusiems asmenims jų etninė tėvynė suteikia ir tam tikras lengvatas ar

privilegijas. Vis dėlto, pažymėtina, jog dėl Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto

nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Lenkijos

išduodamos „kortos“ labiau svarbios tiems tėvynainiams, kurie gyvena už ES ribų, gi kitiems

„kortos turėtojo“ statusas yra labiau politinis ir vertybinis aktas, liudijantis apie jų tapatybinį

apsisprendimą.

Toliau praktiniai Lietuvos pilietybės netekimo aspektai aptariami išsamiau.

Paveldėjimo klausimai

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas iš esmės nesusiaurina asmens teisių,

susijusių su paveldėjimu Lietuvoje ar iš Lietuvos piliečių, išskyrus teisę paveldėti žemės ūkio

ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvos teritorijoje. Paveldint užsieniečiams, svarbu nustatyti,

kurios valstybės teisė bus taikoma paveldėjimo santykiams. Šie klausimai yra reglamentuoti

Lietuvos Civilinio kodekso (CK)1 1.60 – 1.62 str.

2 Iš esmės paveldėjimo santykiams, išskyrus

su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius santykius, taikoma valstybės, kurios

teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė, o

nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos

valstybės teisė (CK 1.62 str. pirmoji dalis)). CK 1.60-1.61 str. reglamentuoja testatoriaus

veiksnumo nustatymui ir testamento formai taikomos teisės klausimus.

1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=404369 2 Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie kai kurių tarptautinių konvencijų, susijusių su paveldėjimo santykiais,

turinčiais tarptautinį elementą, pvz. 1961 m. Hagos konvencija Dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų

legalizavimo panaikinimo (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=41770), 1972 m.

Europos Tarybos Konvencija Dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo

(http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=228857). Tačiau Lietuva nėra prisijungusi prie

tokių konvencijų, kaip 1961 m. Hagos konvencija Dėl teisės aktų kolizijų, susijusių su testamento nuostatų

forma (http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=40) ar 1989 m. Hagos konvencija dėl

mirusių asmenų turto paveldėjimui taikomos teisės

(http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=62).

4

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos pilietybės neturintiems asmenims taikomi tam

tikri apribojimai, kai iškyla žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje

paveldėjimo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos3 47 str. 3 dalį, žemę, vidaus

vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal

konstitucinį įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo

konstitucinio įstatymo4 3 str. nurodyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir

miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės

ir transatlantinės integracijos kriterijus, o šio įstatymo 4 str. nurodyta, kad minėtus kriterijus

inter alia atitinka valstybių Europos Sąjungos valstybių narių arba valstybių, sudariusių

Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos Bendrijomis bei jų šalimis narėmis, valstybių

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties

Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių piliečiai ir

šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai

gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Visgi aptariamo konstitucinio

įstatymo 17 str. antrojoje dalyje nurodyta, kad įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus

atitinkantys užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip 3 metus

Lietuvoje nuolat gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis bei kitas

užsienio organizacijas, įsteigusius Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ūkio

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės iki Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą

sutartyje apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos5. Šiomis įstatymo nuostatomis

laikinai apribota Lietuvos pilietybės neturinčių asmenų (jeigu jie bent 3 metus negyvena

Lietuvoje ir nesiverčia žemės ūkio veikla) galimybė nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio ir

miškų ūkio paskirties žemę bet kokiu būdu, įskaitant ir paveldėjimą. Pagal Lietuvos CK 5.75

str., jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti

nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę.

Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta

tvarka6 įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui,

atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas

Sovietų valdžios neteisėtai nusavinto turto grąžinimas Lietuvoje nuo 1991 m. buvo

nuosekliai siejamas su sąlyga, kad asmenys, kuriems turtas grąžinamas, privalo turėti

Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokia nuostata išlieka ir dabar galiojančiame Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme7, pagal

kurio 2 str., nuosavybės teisės į šiame įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą (žemę; miškus;

3 Lietuvos Respublikos Konstitucija

http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm 4 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=208651 5 Europos Komisija 2011 m. balandžio 14 d. sutiko, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 d.

(http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/8056/). LR Seimas 2011 m. birželio 30 d. priėmė rezoliuciją,

kurioje konstatavo, kad pereinamasis laikotarpis Europos Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.

2011/240/ES yra pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nurodė, kad iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai su

užsienio subjektais dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo negali būti sudaromi

(http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=403145). Šiuo metu rengiama ir atitinkama Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisa

(http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=407329). 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=391205 7 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=377045

5

vandens telkinius; ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei jų priklausinius; gyvenamuosius

namus bei jų priklausinius) atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams.

Turto grąžinimo tik Lietuvos piliečiams principas buvo ne sykį kvestionuojamas

politinėse ir teisinėse diskusijose. Abejota, ar tokiu būdu nepažeidžiami Konstitucijoje

įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principai. Visgi, Lietuvos

Konstitucinis Teismas (KT), ne kartą įvairiais aspektais tyręs įstatymų, reguliuojančių

nuosavybės teisių atkūrimo santykius, atitiktį Konstitucijai, nėra konstatavęs, kad šiuose

įstatymuose nustatytas reikalavimas asmeniui, kurio nuosavybės teisės atkuriamos, turėti

Lietuvos Respublikos pilietybę prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti

pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją. Tokį

pasirinkimą lėmė nuosavybės teisių atkūrimo mastas ir ribotos materialinės bei finansinės

valstybės galimybės. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina

atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai

žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai

atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį). Įstatymų leidėjas, KT nuomone,

reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės

teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką.8

KT yra pažymėjęs, kad okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką

žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei,

visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu negali būti nepaisoma teisingumo

visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo

procese turi būti siekiama asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos

visuomenės interesų pusiausvyros.9

Pasak KT, visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių

subjektams - visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti

taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą

reglamentuojančius įstatymus visi Lietuvos Respublikos piliečiai (buvę savininkai ir kiti

pretendentai, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus), kaip atitinkamos rūšies

santykių subjektai - vienodais požymiais pasižymintys asmenys, turėjo teisę atkurti

nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir šios teisės jiems atkuriamos vienodai. Taigi

nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos įstatymų nuostatos, pagal kurias nuosavybės teisės

atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nukrypstama nuo Konstitucijos 29

straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.10

KT taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė

nuosavybės teisės apsaugos garantija - tai status quo garantija, nes ji pirmiausia saugo

asmens turimas nuosavybės teises. Iki turto grąžinimo ar atitinkamos kompensacijos

išmokėjimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos.

Nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra

tapati teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos įstatymų nuostatomis, pagal kurias nuosavybės

teisės atkuriamos tik Lietuvos Respublikos piliečiams, nukrypstama nuo Konstitucijos 23

straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo.11

8 KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 9 KT 2007 m. liepos 5 d. nutarimas

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2007/n070705.htm

KT 2008 m. liepos 4 d. sprendimas

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2008/s080704.htm 10

KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 11

Ten pat.

6

Pažymėtina, kad tam tikrą nuomonę dėl Lietuvos įstatymuose įtvirtinto reikalavimo

pretenduojant į nuosavybės atkūrimą turėti Lietuvos pilietybę yra išreiškęs ir Europos

Žmogaus teisių teismas (EŽTT). Šis teismas 2009 m. pripažino nepriimtinu Boruch Shub

skundą prieš Lietuvą, kuriame inter alia buvo skundžiamasi, kad Lietuvos Respublikos

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra

diskriminuojantis pilietybės požiūriu. EŽTT konstatavo, kad Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Konvencija) negarantuoja asmenims teisės įgyti

pilietybę, nesukuria prie Konvencijos prisijungusioms valstybėms bendro pobūdžio pareigos

atkurti nuosavybės teises į turtą, eksproprijuotą prieš joms ratifikuojant Konvenciją, ir niekaip

neriboja valstybių laisvės savo nuožiūra nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir

sąlygas.12

Lietuvos teisėje įtvirtinta nuostata, pagal kurią nuosavybė grąžinama tik Lietuvos

piliečiams, užkerta kelia nuosavybės grąžinimui ne tik tuomet, kai į ją pretenduoja Lietuvos

pilietybės neturintys ir neturėję asmenys, bet ir pilietybės netekimo atvejais, įskaitant

situacijas, kai pilietybės netenkama nuosavybės grąžinimo proceso eigoje (jam nepasibaigus).

Lietuvos KT yra nurodęs, kad valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra

ar kompensuoti už jį turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas

įgyja savininko teises į tokį turtą. Kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios

sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės,

realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą13

. Taigi, turto grąžinimas iš tiesų

įvyksta tik tada, kai įgaliotos valstybės institucijos priima atitinkamą sprendimą, o toks

sprendimas gali būti priimtas tik jo priėmimo metu Lietuvos pilietybę turinčio asmens

atžvilgiu.

Pilietybės netekimo nuosavybės atkūrimo proceso metu pasekmės buvo praktiškai

atskleistos Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjos J.L.

skundą, kuriame buvo prašoma, kad teismas įpareigotų Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į

jos tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Šio teismo 2011 m. sausio 19 d.

sprendime14

konstatuota, kad pareiškėja Panevėžio miesto valdybai 1991 m. pateikė prašymą

atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, vėliau išvyko gyventi į Izraelį, o 2003

m. neteko Lietuvos pilietybės. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato galimybės atkurti

nuosavybės teises kitų valstybių piliečiams, todėl pareiškėja, netekusi Lietuvos Respublikos

pilietybės, prarado ir teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo iki nacionalizacijos turėtą

nekilnojamąjį turtą. Remdamasis tuo, teismas pripažino, kad pareiškėjos reikalavimas atkurti

jai nuosavybės teises yra atmestinas kaip nepagrįstas15

.

Pensijų mokėjimas ES ir EEE valstybėse gyvenantiems asmenims

Tam tikrų rūšių pensijų mokėjimas Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės

erdvės16

(EEE) valstybėse persikeliantiems asmenims iš dalies reglamentuojamas ES teisės

aktais. Šie teisės aktai nustato socialinės apsaugos koordinavimo taisykles, kurios taikomos

12

Teismas paskelbė nepriimtinu B. Shub pareiškimą prieš Lietuvą dėl nuosavybės teisių atkūrimo

http://www.infolex.lt/Portal/start.asp?act=news&Tema=49&str=32168

http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/viewhbkm.asp?sessionId=70469818&skin=hudoc-

en&action=html&table=F69A27FD8FB86142BF01C1166DEA398649&key=70627&highlight= 13

KT 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas

http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n101222.htm 14

http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2efe9cd5-6f74-43b8-92db-6ea2f265de52 15

Pažymėtina, kad šioje byloje Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į KT, prašydamas

išaiškinti, ar nuosavybės grąžinimo tik Lietuvos piliečiams principas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, ir

priėmė savo sprendimą tik KT paskelbus 2010 12 22 nutarimą, kuriame toks prieštaravimas neįžvelgtas. 16

ES 27 valstybės narės, taip pat Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija.

7

valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijoms, taip pat invalidumo (netekto

darbingumo) ir maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijoms. Iš esmės jos taikomos

valstybinėms pensijų schemoms ir netaikomos profesinėms ar privačioms schemoms.

Siekiant apsaugoti migruojančių asmenų socialines garantijas, ES teisės aktuose

įtvirtinti socialinio draudimo laikotarpių (stažo) sumavimo ir išmokų eksporto principai.

Stažo laikotarpių sumavimo principas reiškia, kad valstybės narės institucija, skirianti

pensiją, turi atsižvelgti į kitoje valstybėje narėje įgytą socialinio draudimo stažą, tarytum jis

būtų įgytas pirmoje valstybėje (kitaip tariant, sumuojamas ES ar EEE šalyse įgytas stažas).

Laikotarpių sumavimas turi įtakos tik nustatant, ar asmuo apskritai turi teisę į pensiją.

Nustačius, kad asmuo turi teisę į pensiją, kiekviena valstybė narė pensijas apskaičiuoja ir

moka pagal savo nacionalinės teisės normas, atsižvelgdama tik į tą stažą, kurį asmuo yra

įgijęs toje valstybėje. Išmokų eksporto principas reiškia, kad pensiją gaunančiam asmeniui,

persikėlusiam gyventi į kitą ES ar EEE valstybę, pensijos mokėjimą tęsia pensiją paskyrusi

valstybė.

Pagal ES reglamentų nuostatas, asmenims, kurie yra įgiję stažo dirbdami ES ar

EEE valstybėse narėse, pensijas už šį stažą skiria ir moka kompetentingos atitinkamų

valstybių narių įstaigos, vadovaudamosi šiais reglamentais bei nacionaliniais įstatymais,

nepriklausomai nuo asmenų pilietybės. Kompetentinga įstaiga Lietuvoje pensijoms pagal

minėtus reglamentus skirti ir mokėti yra Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA)

valdybos Užsienio išmokų tarnyba. Tad jeigu pensininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos į

vieną iš minėtų valstybių, pensijos mokėjimą jam tęsia Valstybinio socialinio draudimo

fondo (SODROS) valdybos Užsienio išmokų tarnyba.

Pensijų mokėjimas asmenims, įgijusiems stažą vienoje ES ar EEE valstybėje ir (ar)

persikeliantiems gyventi į kitą ES ar EEE valstybę, reglamentuojamas Tarybos reglamentu

(EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems

asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems

Bendrijoje“ bei Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72, nustatančiu pirmiau minėto

reglamento įgyvendinimo tvarką, o nuo 2010-05-01 – remiantis minėtuosius reglamentus

pakeitusiais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.883/2004 dėl socialinės

apsaugos sistemų koordinavimo bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EEB)

Nr.987/2009, nustatančiu pirmiau minėto reglamento įgyvendinimo tvarką. Šie Europos

Sąjungos teisės aktai yra privalomi ir tiesiogiai taikytini 27 ES valstybėse.

Prašymus dėl pensijos perkėlimo asmenys pateikia kompetentingai institucijai toje

valstybėje, kurioje gyvena, o jei gyvendamas toje valstybėje asmuo joje niekada nedirbo,

tuomet institucijai tos valstybės, kurioje buvo jo paskutinė darbovietė. Už prašymo pensijai

gauti tvarkymą atsakinga kontaktinė įstaiga (paprastai tai yra šalies, kurioje asmuo gyvena,

įstaiga) asmeniui išduoda nustatytos formos perkeliamąjį dokumentą (europinė forma P1),

kuriame pateikiama bendroji informacija apie kiekvienos šalies priimtus sprendimus dėl

prašymo pensijai gauti. Jei laikotarpis, per kurį asmuo buvo apdraustas ES ar EEE šalyje yra

nepakankamai ilgas, kad jis įgytų teisę į pensiją toje šalyje, bus atsižvelgta į draudimo arba

gyvenimo kitose šalyse laikotarpius. Pensijos suma apskaičiuojama pagal šalies, kurioje

asmuo dirbo (įgijo stažo), teisės aktus lygiai taip pat, kaip ir tos šalies piliečiams. Nesvarbu, ar

asmuo gyvena toje šalyje, kurioje įgijo stažo, ar ne, tačiau sulaukus pensinio amžiaus jam vis

tiek bus mokama pensija.

Pensijų mokėjimas kitose užsienio valstybėse

Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija,

Baltarusija, Ukraina, Kanada, JAV.

8

Kanada

Lietuvos Respublikos ir Kanados sutartis dėl socialinės apsaugos (toliau – Sutartis),

pasirašyta 2005 m. liepos 5 d., įsigaliojo nuo 2006-11-01 (Žin., 2005, Nr.143-5186).

Lietuvoje minėta sutartis taikoma Pensijų įstatyme įvardytoms valstybinių socialinio

draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių, taip

pat pagal iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus paskirtoms maitintojo

netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Kanadoje – Kanados apsaugos senatvėje įstatyme

įvardytoms socialinio draudimo senatvės pensijoms ir Kanados pensijų plano išmokoms.

Sutartis sudaryta laikantis šių principų:

- išmokų eksporto principo, t.y. socialinio draudimo išmokos gavėjui persikėlus

gyventi iš vienos Sutarties valstybės į kitą, išmokos mokėjimą jam tęsia išmoką paskyrusi

valstybė;

- proporcinio principo, t.y. asmeniui, kuris yra įgijęs draudimo stažo abiejose Sutarties

valstybėse, kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją (išmoką) už savo teritorijoje (pagal savo

teisės aktus) įgytą stažą. Jeigu asmuo neturi teisės į išmoką, nes abiejose Sutarties valstybėse

ar vienoje iš jų neįgijo reikalaujamo atitinkamos rūšies išmokai paskirti stažo, tokio asmens

teisė į pensiją (išmoką) nustatoma susumavus abiejose Sutarties valstybėse įgytą stažą. Jei ir

susumavus abiejose Sutarties valstybėse įgytą stažą asmuo neturi teisės į išmoką,

atsižvelgiama į stažą, įgytą trečioje valstybėje, su kuria abi Sutarties valstybės yra susaistytos

tarptautinėmis sutartimis socialinės apsaugos srityje.

JAV

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės

susitarimu dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo į užsienį (Žin., 2003, Nr.8-270), nuo

2003-01-17 užsienyje gyvenantiems Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams valstybinės

socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo)

pensijos (toliau – socialinio draudimo pensijos) skiriamos ir mokamos tomis pačiomis

sąlygomis ir tvarka kaip ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatais, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos

Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr.202, bei Valstybinių socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo užsienyje gyvenantiems Jungtinių Amerikos Valstijų

piliečiams tvarka, patvirtinta Fondo valdybos direktoriaus 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.V-

100.

Baltarusija ir Ukraina

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos,

pasirašyta 1999 m. vasario 4 d., įsigaliojo nuo 1999-12-15 (Žin., 1999, Nr.61-1979), Lietuvos

Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos, pasirašyta 2001 m. balandžio 23 d.,

įsigaliojo nuo 2002-02-08 (Žin., 2001, Nr.93-3261). Minėtos sutartys taikomos Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas) įvardytoms valstybinių

socialinio draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir

našlaičių, taip pat pagal iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus paskirtoms

maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Abi sutartys sudarytos laikantis šių principų:

- išmokų eksporto principo, t.y. asmeniui persikėlus iš vienos valstybės į kitą,

socialinio draudimo pensijas toliau moka jas paskyrusi valstybė;

- draudimo (darbo) stažo sumavimo principo, t.y. nustatant teisę į socialinio draudimo

pensiją, prireikus, atsižvelgiama į stažą, įgytą remiantis kitos valstybės teisės aktais. Taigi jei

asmuo neturi teisės į pensiją, nes abiejose Sutarties valstybėse ar vienoje iš jų neįgijo

9

reikalaujamo atitinkamos rūšies pensijai paskirti stažo, tokio asmens teisė į pensiją nustatoma

sumuojant abiejų valstybių teritorijose įgytą stažą;

- asmeniui, turinčiam abiejų valstybių teritorijoje įgytą stažą, pensijos skiriamos pagal

„proporcinį“ principą, t.y. kiekviena valstybė skiria pensiją už savo teritorijoje įgytą stažą.

Rusija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas

(toliau- Susitarimas) dėl pensinio aprūpinimo, pasirašytas 1999 m. birželio 29 d.,

įsigaliojo nuo 2001-05-29 (Žin., 2000, Nr.20-490). Minėtas susitarimas taikomas visoms

pensijų rūšims, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktais,

reglamentuojančiais pensinį aprūpinimą, išskyrus kariškių bei vidaus reikalų institucijų

pareigūnų pensijas. Lietuvos Respublikoje Susitarimas taikomas Pensijų įstatyme įvardytoms

valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo),

našlių ir našlaičių, taip pat pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus

paskirtoms maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Susitarimas sudarytas teritoriniu

(integracijos) principu, kurio esmė - valstybines socialinio draudimo pensijas pagal savo

įstatymus skiria ir moka valstybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyvena.

Pensininkui persikėlus nuolat gyventi iš vienos valstybės teritorijos į kitos valstybės

teritoriją, pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamoje vietoje nutraukiamas, o valstybės, į

kurios teritoriją atsikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga pagal savo valstybės teisės aktus

skiria ir moka pensiją nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas

valstybėje, iš kurios jis atvyko.

Skiriant pensijas pagal šį susitarimą, atsižvelgiama į stažą, įgytą Rusijoje. Susitarimo

nustatyta, jog asmenims, kuriems vienos valstybės teritorijoje buvo paskirta pensija pagal

pagrindus, kurie nenumatyti kitos valstybės teisės aktais, pensiją moka ją paskyrusi valstybė

iki tol, kol įgyjama teisė į pensinį aprūpinimą pagal kitos valstybės teisės aktus.

Šaltiniai:

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=403790

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba / Pensijų mokėjimas užsienyje gyvenantiems

asmenims, http://www.sodra.lt/index.php?cid=342

Europos Komisija / Socialinės apsaugos koordinavimas / Pensijos

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=860

Galimybė laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės asmenims ir asmenims,

išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

Užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančio įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės

padėties“ 40 str. nustatyti leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams pagrindai.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:

jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta

tvarka,

jis yra lietuvių kilmės asmuo,

yra šeimos susijungimo atvejis;

jis ketina dirbti,

jis ketina užsiimti teisėta veikla,

jis ketina mokytis,

yra nustatyta globa (rūpyba),

10

jis yra ar buvo prekybos žmonėmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo

įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su

prekyba žmonėmis,

jis ketina atlikti mokslinius tyrimus.

Užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti

išduodamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę

išsaugojimą patvirtinančius dokumentus. Užsieniečiui, išsaugojusiam teisę į Lietuvos

Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams. (41 str.). Lietuvių

kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių

kilmę patvirtinantį dokumentą. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi

išduodamas 5 metams. (42 str.) Tuo tarpu užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai

gyventi išduodamas vieneriems metams. (44 str.)

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. nustatyti leidimų nuolat gyventi

išdavimo užsieniečiams pagrindai.

Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:

jis išsaugojo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta

tvarka;

jis yra lietuvių kilmės asmuo;

jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu

kaip jo šeimos narys;

jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;

jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai ar vienas iš jų

yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos

Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;

jis yra vaikas iki 18 metų, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas

iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota

Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;

jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo

leidimą laikinai gyventi;

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo

įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju.

Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, išsaugojusiu teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę ir/ar kuris yra lietuvių kilmės, ir kartu gyvenantiems,

išduodamas leidimas nuolat gyventi (53 str.)

Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui

– keičiamas. (53 str.)

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje Lietuvos Respublikos pilietybės

atkūrimas, nustatyta:

1. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų

palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi

neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje

valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali

atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės

pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali

būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

11

3. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra šio įstatymo 22 straipsnio 1

ar 2 punkte nurodytų aplinkybių.

4. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai. (12 str.)

Šaltiniai:

LR įstatymas IX-2206 Dėl užsieniečių teisinės padėties,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=350564

LR Pilietybės įstatymas XI-1196,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=387811

JAV piliečių galimybės studijuoti Lietuvoje ir ES

JAV piliečiai stojantys į Lietuvoje veikiančių universitetų ir kolegijų valstybės

finansuojamas vietas priimami, pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką,17

o į

valstybės nefinansuojamas vietas priimami pagal kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo

taisyklių priede aprašytą asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, priėmimo tvarką.

Konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose

mokyklose JAV piliečiai gali pretenduoti pateikę JAV lietuvių bendruomenės pažymą,

patvirtinančią lietuvių kilmę. Ši pažyma išduodama tiems JAV piliečiams, kurie yra netekę

LR pilietybės, taip pat tie, kurių bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis ir kuris save

pripažįsta lietuviu. Į valstybės finansuojamas vietas priimami lietuvių kilmės užsieniečių

vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką reikia kreiptis į Studijų kokybės

vertinimo centrą (toliau SKVC) dėl užsienio institucijoje įgyto išsilavinimo įvertinimo.

Švietimo ir mokslo ministerija gavusi vertinimą iš SKVC prima sprendimą dėl išsilavinimo ir

kvalifikacijos pripažinimo. Norint stoti į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos arba

vientisųjų studijų programas SKVC taip pat nustato mokomųjų dalykų ir pažymių atitikmenis,

bei nurodo ar reikia laikyti lietuvių kalbos įskaitą (lietuvių kalbos įskaita laikoma, jeigu

pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba). Išlaikius įskaitą yra nustatomas lietuvių kalbos

mokėjimo lygis, kuris turi būti nemažesnis, negu būtinas stojant į atitinkamas studijų krypčių

programas (pvz.: fizikos mokslus B1, biomedicinos B2 ir pan.). Po lietuvių kalbos įskaitos

pateikiamas stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymas internetu, išlaikomi stojamieji

egzaminai (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas), bei iki numatyto

termino pateikiami dokumentai LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktui.

Stojant į valstybės finansuojamas magistratūros, doktorantūros studijas SKVC nustato

ar užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai Lietuvoje suteikiamai aukštojo

mokslo kvalifikacijai. Po atlikto vertinimo Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą

dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Stojantieji kalbos, kuria vyks studijos, įskaitą

laiko toje aukštojoje mokykloje, kurioje bus vykdomos studijos, tos aukštosios mokyklos

nustatyta tvarka. Stojimo į atitinkamą studijų programą reikalavimai, konkursinių balų ir

konkursinės eilės sudarymo tvarka bei priėmimo į atitinkamą studijų programą tvarka

nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.

17

LR ŠMM ministro įsakymas - Dėl užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl

priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=344899

12

Į visų pakopų valstybės nefinansuojamas vietas stojantieji yra priimami pagal

kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklių priede aprašytą asmenų, įgijusių

išsilavinimą užsienyje, priėmimo tvarką, kuri esminių skirtumų neturi nuo Švietimo ir mokslo

ministerijos aprašytos tvarkos priimant į valstybės finansuojamas vietas. Pavyzdžiu į Vilniaus

universitetą užsienio piliečiai į valstybės nefinansuojamas vietas priimami į kvotines vietas,

kurias nustato fakultetų tarybos. Priėmimą vykdo Tarptautinių programų ir ryšių skyrius,

konkurso būdu, pagal konkursinį balą.18

2011 m. stojantieji galėjo rinktis iš 24 programų universitetuose ir 6 programų

kolegijose, kurių mokomoji kalba anglų. 19

2011 metais Švietimo ir mokslo ministerija

patvirtino, jog bendras asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijose, išeivijos ir

lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2011 metais priimtų į pirmosios

pakopos ir vientisąsias studijas į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose

mokyklos, turi būti ne didesnis kaip 50 universitetuose ir ne didesnis kaip 50 kolegijose. 20

Valstybės studijų fondas skiria specialią valstybės paramą išeivijos ir lietuvių kilmės

užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Yra

teikiama dviejų rūšių parama pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentams: stipendija už

studijų rezultatus (mokama kas mėnesį, nuo 150 Lt ir 400 Lt) ir socialinė išmoka – tai

vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę

padėtį (mokama kartą per semestrą, nuo 700 Lt iki 1100 Lt). 21

Europos Sąjungoje (toliau ES) švietimo sistemos yra nacionalinių vyriausybių ir

švietimą vykdančių organizacijų kompetencijoje. ES lygmeniu nėra taikoma jokių lengvatų

buvusiems ES šalių narių piliečiams (šiuo atveju turint omenyje JAV lietuvius).

JAV su ES 1995 m. pasirašė Atlantidos programą, kuri skirta bendradarbiavimui

aukštojo mokslo ir studijų srityje. Ši programa atnaujinta 2006 m., siekiant sukurti jungtines

studijų programas tarp ES ir JAV institucijų, apimant jungtinius/dvigubus laipsnius ir

studentų bei darbuotojų keitimąsi. 22

Tautinę tapatybę liudijantys asmens dokumentai

(Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rusijos)

Apžvelgiami kai kuriose Vidurio Europos valstybėse praėjusiame dešimtmetyje

įstatymais numatyti ir užsienyje gyvenantiems tautiečiams siūlomi pažymėjimai (populiariai

vadinami „kortomis“), liudijantys apie jų tautinę tapatybę, turintys stiprinti jų ryšius su

etninėmis tėvynėmis, ir tų dokumentų turėtojams suteiktos teisės ar lengvatos, taip pat

mėginimai įvesti „ruso kortą“.

Pirmąkart tokie pažymėjimai buvo įstatymu apibrėžti Vengrijoje (vadinamoji „vengro

korta“, dar 2001 m.), Slovakijoje ir Slovėnijoje galimybė įstatymu įtvirtinti specialų užsienio

tautiečių statusą buvo realizuota 2005 m., „lenko kortos“ įstatymas priimtas 2007 m., 2008 –

2010 m. aktyviai, tačiau nesėkmingai buvo mėginta įstatymu įtvirtinti ir „ruso kortą“. Reikėtų

18

Užsienio šalių (nesančių Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės) piliečių priėmimo į Vilniaus

universitetą aprašas,

http://www.vu.lt/site_files/SD/Stojantiesiems/00_Uzsienio_pilieciu_priemimo_tvarkos_aprasas.pdf 19

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti; pateikta informacija elektoriniu

laišku. 20

LR ŠMM ministro įsakymas - Dėl asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienio šalių institucijoje, išeivijos ir

Lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2011 metais priimamų į valstybės finansuojamas

studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijų vietų skaičiaus,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=398083 21

Valstybės studijų fondas, Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių,

provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose teikimas, https://www.vsf.lt/index.php?id=1107 22

EU-US co-operation in higher education and training: the Atlantis Programme,

http://ec.europa.eu/education/eu-usa/doc1156_en.htm

13

pabrėžti keletą esminių skirtumų tarp minėtose šalyse priimtų šios rūšies įstatymų. Skirtingai

nei Slovakijoje ir Slovėnijoje, kur jų nuostatos taikomos šių valstybių pagrindinių tautų

diasporai visame pasaulyje, Vengrijoje ir Lenkijoje jais buvo siekiama suartinti su etnine

tėvyne tik tuos asmenis, kurie dėl XX amžiuje įvykusių, daugiausia dviejų pasaulinių karų

nulemtų, teritorinių pokyčių „ne savo valia“ tapo kitų, paprastai kaimyninių, valstybių

piliečiais ir dabar tose valstybėse sudaro palyginti gausias, kompaktiškai gyvenančias tautines

mažumas. Dalijant tokių kaimyninių valstybių piliečiams pažymėjimus, liudijančius jų

specialų statusą etninėje tėvynėje ir suteikiančius joje tam tikras teises ir privilegijas buvo

tarsi bandoma jiems kompensuoti visateisės pilietybės netekimą23

. Tačiau dėl tokio savo

tautiečių užsienyje atrankos pobūdžio šie vengrų ir lenkų įstatymai kaimyninėse šalyse buvo

įvertinti prieštaringai ir apskritai gana įtariai, kartais netgi kaip kišimasis į jų vidaus reikalus

ar užmaskuotos teritorinės pretenzijos. Panašiu į Vengrijos ir Lenkijos keliu mėginta eiti ir

Rusijoje24

. Čia 2007 m. su valdžios parama įsteigtas visuomeninis „Rusų fondas“ ėmėsi

aktyviai propaguoti ‚ruso kortos“ vadinamojo artimojo užsienio šalių tėvynainiams įteisinimo

idėją, remdamasis tuo, kad dar 1999 m. Federalinio įstatymo dėl Rusijos Federacijos

valstybinės politikos užsienio tėvynainių atžvilgiu 3 str. buvo įrašyta nuostata dėl specialių

dokumentų, patvirtinančių tokį tėvynainių statusą. Fondas parengė įstatymo projektą dėl

kortos įvedimo ir nelaukdamas jo priėmimo ėmė tokias kortas savo iniciatyva dalyti kai kurių

NVS valstybių piliečiams. Visgi Rusijos URM atsiribojo nuo šių veiksmų, kaip provokacinių,

ir pareiškė, jog „ruso kortos“ įvedimas suteiktų galimybę tam tikriems kaimyninių valstybių

sluoksniams apkaltinti Rusiją „penktųjų kolonų“ kūrimu. 2010 m. priėmus 1999 m. įstatymo

pataisas25

, nuostatos apie dokumentą, patvirtinančios tėvynainių statusą, jame nebeliko.

Čia pateikiamoje lentelėje surašytos pagrindinės minėtų 5 valstybių įstatymų (Rusijos atveju –

įstatymo projekto) nuostatos, suteikiančios užsienyje gyvenantiems tėvynainiams įvairias

teises ar privilegijas savo etninėse tėvynėse. Reikėtų pabrėžti, jog dėl ES pirminėje teisėje

įtvirtinto nediskriminavimo principo Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos atvejais

dauguma šių teisių ar privilegijų praktikoje yra labiau svarbios tiems tėvynainiams, kurie

gyvena už ES ribų26

, gi kitiems „kortos turėtojo“ statuso gavimas yra labiau politinis ir

vertybinis aktas, liudijantis apie jų tapatybinį apsisprendimą.

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija

Pavadinimas Vengrų tautybės

pažymėjimas

Lenko korta Užsienio

slovako

pažymėjimas27

Slovėno be

Slovėnijos

pilietybės

statusas

“Ruso korta”

arba

Tėvynainio

statusą

patvirtinantis

23

2010 m. gegužės 26 d. Vengrijos parlamentas priėmė Pilietybės įstatymą, pagal kurį palengvinamas Vengrijos

pilietybės suteikimas kaimyninėse šalyse gyvenantiems etniniams vengrams. Remiantis naujojo įstatymo

nuostatomis, kreiptis dėl pilietybės įgijimo galės vengrų kilmės asmenys, mokantys vengrų kalbą, gyvenamoji

vieta nėra būtina sąlyga. Tačiau rinkimuose ir toliau galės dalyvauti tik Vengrijoje gyvenantys piliečiai. Daugelis

Slovakijos politikų galimybę didelei vengrų tautinei mažumai įgyti dvigubą pilietybę įvertino kaip ataką prieš

Slovakijos suverenitetą. 24

Informacija pateikiama pagal šaltinį:

http://www.memoid.ru/node/Polemika_vokrug_%C2%ABkarty_russkogo%C2%BB 25 Федеральный закон Российской Федерации от 23 июля 2010 г. N 179-ФЗ "О внесении изменений в

Федеральный закон "О государственной политике Российской Федерации в отношении

соотечественников за рубежом"", http://www.rg.ru/2010/07/27/sootech-dok.html 26 Vienas iš pamatinių ES teisės principų numato draudimą diskriminuoti pilietybės pagrindu: „Sutarčių

taikymo srityje, nepažeidžiant jose esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl

pilietybės“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija, 18 str. (http://eur-

lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:0047:0200:lt:PDF) 27

Pakeitė iki tol pagal 1997 m. Įstatymą dėl slovakų išeivių (Nr. 70/1997) įvestą užsienio slovako liudijimą

(kortą).

14

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija dokumentas

Teisinis

pagrindas

2001 m.

įstatymas LXII

dėl vengrų,

gyvenančių

kaimyninėse

šalyse28

2007 m.

Įstatymas dėl

Lenko kortos29

2005 m.

įstatymas dėl

užsienyje

gyvenančių

slovakų ir kai

kurių įstatymų

papildymų ir

pataisymų30

2005 m. Ryšių

tarp Slovėnijos

Respublikos ir

užsienio

slovėnų

reglamentavimo

įstatymas31

2008 m.

įstatymo dėl

„ruso kortos“

tėvynainiams

gyvenantiems

ne Rusijos

Federacijoje

projektas32

Asmenys –

galimi kortos,

pažymėjimo ar

statuso gavėjai

Vengrų tautybės

asmenys

gyvenantys

kaimyninėse

šalyse33

, ne savo

noru netekę

Vengrijos

pilietybės ir

neturintys

leidimo nuolat

gyventi

Vengrijoje, taip

pat jų

sutuoktiniai ir

nepilnamečiai

vaikai

Gyvenantys

buv. SSRS

respublikose ir

Baltijos

valstybėse,

kurie deklaruoja

lenkų tautybę

bei: lenkų kalbą

laiko gimtąja;

laikosi lenkų

tradicijų ir

papročių; įrodo

lenkišką kilmę

arba tėvų ar

senelių turėtą

Lenkijos

pilietybę;

aktyviai veikia

lenkų kultūros ir

kalbos labui34

.

Nuolat

Slovakijoje

negyvenantys

jos piliečiai

arba slovako

tapatybę

išsaugoję ne

piliečiai, kurių

tiesioginiai

protėviai buvo

slovakų

etninės kilmės,

Ne Slovėnijos

piliečiai -

slovėnų kilmės

asmenys,

palaikantys

glaudžius ryšius

su tėvyne.

Rusai, taip

pat tie, kas

tapatinasi su

“rusų kultūra

ir

civilizacija”,

gyvenantys

buv. SSRS

respublikose

(išskyrus

Baltarusiją) ir

Baltijos

valstybėse

Kas išduoda

arba suteikia

Vyriausybės

nustatyta

centrinė viešojo

administravimo

institucija

Lenkijos

konsulai

Slovakų,

gyvenančių

užsienyje,

reikalų biuras

prie

vyriausybės

Užsienio

slovėnų reikalų

biuras prie

vyriausybės

Nelaukdamas

įstatymo

priėmimo

kortas

Ukrainoje ir

Kazachstane

2009 m. savo

iniciatyva

dalijo

visuomeninis

„Rusų

fondas“

28

Act LXII of 2001 on Hungarians Living in Neighbouring Countries, Act LXII of 2001,

http://www.unhcr.org/refworld/country,,NATLEGBOD,,HUN,,3f460e764,0.html 29

Ustawa z dnia 7 września 2007 r. o Karcie Polaka (Tekst ujednolicony):

http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU20071801280 30

Act of 23 September 2005 on the Slovaks Living Abroad and on Amendments and Additions to Certain Laws:

http://eudo-

citizenship.eu/NationalDB/docs/SLK%20474%202005%20on%20expatriate%20slovak%20nationals%20%28En

glish%29.pdf 31

Act Regulating the Relations Between the Republic of Slovenia and Slovenes Abroad:

http://www.usefoundation.org/view/561 32

Informacija pateikiama pagal šaltinį:

http://www.memoid.ru/node/Polemika_vokrug_%C2%ABkarty_russkogo%C2%BB 33

Konkrečiai Kroatijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ukrainoje. 34

Lenko korta gali būti išduota ir vaikui, kurio tėvai ar bent vienas iš tėvų tokią kortą turi (pastaruoju atveju

reikalingas kito iš tėvų sutikimas)

15

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija

Galiojimas Nepilnamečiams

– iki

pilnametystės,

asmenims nuo

18 iki 60 metų

amžiaus – 5

metai (gali būti

išduotas

pakartotinai);

asmenims

vyresniems kaip

60 metų -

neterminuotai

Kol asmuo

gauna Lenkijos

pilietybę arba

nuolat

apsigyvena

Lenkijoje

Kol asmuo

nuolat

apsigyvena

Slovakijoje

Iki Slovėnijos

pilietybės

įgijimo

Įstatymas dėl

kortos

priimtas

nebuvo.

Privilegijos ir

parama kortos

pažymėjimo ar

statuso

turėtojams

Konkrečiai

apibrėžtos

įvairiuose

kituose teisės

aktuose

Kultūra Tos pačios

teisės, kaip ir

Vengrijos

piliečių, tarp jų:

naudotis

viešosiomis

kultūros

institucijomis ir

jų teikiamomis

paslaugomis;

tyrimo tikslais –

archyvais;

lengvatos

naudotis

viešosiomis

Vengrijos

bibliotekomis;

Teisė

nemokamai

lankytis

valstybiniuose

Lenkijos

muziejuose

Lygiai su

piliečiais

naudotis

viešosiomis

kultūros

vertybėmis,

viešosiomis

bibliotekomis,

tyrimo tikslais –

viešaisiais

archyvais

Mokslas Mokslininkai

gali tapti

tikraisiais

Vengrijos MA

nariais ar

nariais-

korespondentais

Galimybė gauti

valstybines

stipendijas

Lygios su

vietos

mokslininkais

sąlygos

konkuruojant

dėl mokslinių

projektų

finansavimo

Galimybė tapti

Slovėnijos

mokslų ir menų

akademijos

nariais

Apdovanojimai Gali gauti visus

Vengrijos

garbės vardus,

diplomus ir

apdovanojimus

Teisė gauti

visus

Slovėnijos

apdovanojimus

ir prizus

Socialinis

aprūpinimas ir

Vengrijoje

dirbantys moka

Ūmios ligos

atveju gali gauti

Gali prašyti

atleisti nuo

Šeimoms su

vaikais –

16

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija

sveikatos

apsauga

sveikatos ir

pensinio

draudimo

įmokas pagal

Vengrijos teisę

(jei tarptautinės

sutartys

nenumato

kitaip);

Skubi medicinos

pagalba

Vengrijoje

teikiama pagal

dvišalius

susitarimus

būtiną

medicininę

pagalbą taip,

kaip ir Lenkijos

piliečiai

socialinio

draudimo

įmokų

užsienio

šalyje, jei

tenkina

sąlygas mokėti

jas Slovakijoje

pašalpos

trečiam ir

tolesniems

vaikams,

parama vaikų

poilsiui,

dalyvavimui

mokinių

olimpiadose

Rusijoje;

Mokami

„energiniai

priedai“, jei

jų gyvenamų

šalių

energijos

išteklių

tarifai didesni

negu

Rusijoje;

Skubi

medicinos

pagalba

bendrais

pagrindais;

Kelionės Lengvatos

kelionėms

vietos ir

tolimojo

susisiekimo

transportu bei

klasės

kelionėms

geležinkeliu;

nemokamai –

vaikams iki 6

metų ir

asmenims nuo

65 metų; 90

proc. nuolaida

vidaus tolimojo

susisiekimo

kelionėms 4 k.

metuose, ir pan.

Teisė gauti 37

proc. nuolaidą

geležinkelio

transporto

bilietams

Lenkijos

teritorijoje

Transporto

lengvatos,

kaip ir

piliečiams

Švietimas ir

studijos

Gali lygiomis su

Vengrijos

piliečiais

sąlygomis

studijuoti šalies

kolegijose ir

universitetuose,

kvalifikacijos

kėlimo ir

profesinio

rengimo

Teisė į

nemokamą

švietimą

pradinėse

septynmetėse,

vidurinėse ir

aukštosiose

švietimo

įstaigose

vienodomis su

Lenkijos

Teisė lygiomis

su piliečiais

sąlygomis

studijuoti

Slovakijos

universitetuose

Taikomos

palankesnės

priėmimo į

Slovėnijos

aukštąsias

mokyklas

sąlygos (pagal

jų statutus)

17

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija programose;

nustatytas

skaičius –

valstybės

finansuojamose

vietose; kiti gali

kreiptis dėl

išlaidų

kompensavimo;

Parama

vengriškai

besimokančių

vaikų mokslui jų

gyvenamoje

užsienio šalyje

(sąlyga – ne

mažiau kaip 2

vaikai šeimoje);

Speciali parama

vengriškai

dėstantiems

mokytojams ir

vengriškai

studijuojantiems

kaimyninėse

šalyse.

piliečiais

teisėmis, taip

pat galimybė

siekti

stipendijos ir

paramos

studijoms, kuri

skiriama

studijuojantiems

Lenkijoje

užsieniečiams;

Darbas šalyje Leidimai dirbti

šalyje

išduodami

bendra

užsieniečiams

taikoma tvarka,

tačiau leidimas

dirbti

laikotarpiui iki 3

mėn. gali būti

išduotas be

išankstinio

padėties darbo

rinkoje

įvertinimo.

Asmenys gali

kreiptis dėl

kompensacijos

už teisinių

sąlygų

įsidarbinimui

įvykdymą ir

profesinį

pasirengimą.

Teisė legaliai

dirbti ir

vykdyti ūkinę

veiklą Lenkijoje

tokiomis pat

sąlygomis kaip

ir Lenkijos

piliečiai

Gali dirbti

Slovakijoje be

leidimo dirbti

šalyje ir

leidimo nuolat

gyventi, gali

pradėti verslą

ar gauti

prekybos

licenciją

Pirmenybė

įsidarbinti

(įvykdžius

reikalaujamas

sąlygas)

užsieniečių (ne

ES piliečių)

atžvilgiu;

privaloma

visiems

darbdaviams

Teisė dirbti

Rusijoje be

papildomų

leidimų,

parama

įsidarbinant;

verslo

sąlygos

tokios pat

kaip ir

piliečiams

Teisė įvažiuoti,

gyventi šalyje,

įsigyti turto ir

kt.

Galimybė gauti

nemokamas

ilgalaikes

daugkartinio

įvažiavimo

Gauna teisę

laikinai

apsigyventi

Slovakijoje;

Teisė gauti

Teisė įsigyti

nekilnojamąjį

turtą tomis pat

sąlygomis, kaip

ir piliečiai

Teisė gauti

daugkartinę

ilgalaikę

įvažiavimo į

Rusiją vizą;

18

Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija Rusija vizas pilietybę po

trejų metų

nuolatinio

buvimo šalyje;

taip pat prašyti

suteikti

pilietybę dėl

ypatingų

asmeninių

priežasčių

palankesnės

sąlygos gauti

Rusijos

pilietybę

Kita Pirmenybė

prašant

finansinės

paramos iš

Lenkijos

valstybės ar

savivaldybės

lėšų, skirtų

užsienio

lenkams remti.

Parengė:

Teisinės ir politinės informacijos skyrius

Tel. 6372 (E. Sinkevičius).