prie susisiekimo ministerijos direktoriaus Įsakymas
TRANSCRIPT
LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ ASFALTO DANGŲ PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ
MEDŽIAGŲ IR MEDŽIAGŲ MIŠINIŲ PANAUDOJIMO IR JŲ SLUOKSNIŲ
ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT APM 10 PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 17 d. Nr. V-151
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d.
įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 133-5041), 9.7.7 ir 13.4 punktais,
t v i r t i n u Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų
mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles ĮT APM 10 (pridedama)*.
DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS,
LAIKINAI EINANTIS DIREKTORIAUS PAREIGAS ALGIMANTAS JANUŠAUSKAS
Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų
sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT APM 10 skelbiamos „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-
zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie
Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151
AUTOMOBILIŲ KELIŲ ASFALTO DANGŲ PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ MEDŽIAGŲ IR
MEDŽIAGŲ MIŠINIŲ PANAUDOJIMO IR JŲ SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO
TAISYKLĖS ĮT APM 10
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių
panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklėse ĮT APM 10 (toliau – taisyklės) išdėstyti
reikalavimai darbams, atliekamiems prižiūrint asfalto dangas valstybinės reikšmės keliuose.
Taisyklės taip pat gali būti taikomos vietinės reikšmės keliams (gatvėms), kitoms eismo
zonoms.
2. Nuolatinės priežiūros priemonės šiose taisyklėse nėra aprašytos.
3. Taisyklės taikomos kartu su Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų
medžiagų ir medžiagų mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA APM 10, Automobilių kelių
asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašu TRA ASFALTAS 08 ir Automobilių kelių
dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklėmis ĮT ASFALTAS 08.
4. Šios taisyklės yra kelių ir gatvių bei kitų eismo zonų priežiūros (statybos) sutarties
sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose.
5. Šiose taisyklėse yra pateikti reikalavimai rangovui, nurodymai statytojui (užsakovui)
(toliau – užsakovas) ir techniniam prižiūrėtojui, nurodymai, kaip parengti ir papildyti
technines specifikacijas, darbų sąrašą ir kaip atlikti darbų kontrolę ir priėmimą. Be to, į šias
taisykles įtrauktos rekomendacijos, kaip patikslinti sutarties sąlygas, darbų sąrašus ir aprašus.
6. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Vokietijos kelių tiesimo techninių specifikacijų
„Zusätzliche Technische Vertragsbedingungen und Richtlinien für die Bauliche Erhaltung von
Verkehrsflächen – Asphaltbauweisen ZTV BEA-StB 09“ (FGSV, Entwurf) nuostatas.
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.1. Automobilių kelių mineralinių medžiagų techninių reikalavimų aprašą TRA MIN
07 (Žin., 2007, Nr.16-619);
7.2. Automobilių kelių bitumų ir polimerais modifikuotų bitumų techninių reikalavimų
aprašą TRA BITUMAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-300);
7.3. Automobilių kelių bituminių emulsijų techninių reikalavimų aprašą TRA BE 08
(Žin., 2009, Nr.8-306);
7.4. Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių
techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (Žin., 2010, Nr. 72-3697);
7.5. Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašą TRA ASFALTAS
08 (Žin., 2009, Nr.8-307);
7.6. Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT
ASFALTAS 08 (Žin., 2009, Nr.8-308);
7.7. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT
SDK 07 (Žin., 2008, Nr.16-569);
7.8. LST EN 1427 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Minkštėjimo temperatūros
nustatymas. Žiedo ir rutulio metodas“;
7.9. LST EN 12274-1 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 1 dalis. Ėminių rišikliui
ekstrahuoti ėmimas“;
2
7.10. LST EN 12274-2 „Šlamo dangos. Bandymo metodai. 2 dalis. Rišiklio liekamojo
kiekio nustatymas“;
7.11. LST EN 12591 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Kelių bitumo techniniai
reikalavimai“;
7.12. LST EN 12597 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Terminija“;
7.13. LST EN 12697-6 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo
metodai. 6 dalis. Bituminių bandinių tariamojo tankio nustatymas“;
7.14. LST EN 12697-28 „Bituminiai mišiniai. Karštojo asfalto mišinio bandymo
metodai. 28 dalis. Ėminių paruošimas rišiklio kiekiui, vandens kiekiui ir granuliometrinei
sudėčiai nustatyti“;
7.15. LST EN 13036-1 „Kelio ir skridimo aikštės paviršiaus rodikliai. Bandymo
metodai. 1 dalis. Dangos paviršiaus makrotekstūros gylio matavimas, taikant tūrinės dėmės
metodą“;
7.16. LST EN 13036-7 „Kelio ir skridimo aikštelės paviršiaus rodikliai. Bandymo
metodai. 7 dalis. Kelio dangos sluoksnių nelygumų matavimas liniuotės metodu“;
7.17. LST EN 13808 „Bitumai ir bituminiai rišikliai. Katijoninių bituminių emulsijų
specifikavimo sistema“;
7.18. LST EN 14023 „Bitumas ir bituminiai rišikliai. Polimerais modifikuotų bitumų
techninių reikalavimų sistema“;
7.19. LST EN 14188-1 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 1 dalis. Karštųjų
siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“;
7.20. LST EN 14188-2 „Siūlių tarpikliai (užpildikliai) ir sandarikliai. 2 dalis. Šaltųjų
siūlių sandariklių techniniai reikalavimai“;
7.21. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukciją
DKSNI–95 (1997, VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas).
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
8. Kelio dangos ir dangos konstrukcijos techninė priežiūra yra skirstoma remiantis 1
paveiksle pateikta schema.
Kelio techninė priežiūra
Nuolatinė priežiūra Stebėjimas ir apžiūros
Nuolatinės priežiūros darbai
Periodinė priežiūra
Taisymas
Remontas
(paprastasis remontas)
Atnaujinimas (kapitalinis remontas)
1 pav. Kelių techninės priežiūros skirstymas
9. Kelio techninė priežiūra – kelio naudotojo organizuojama įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytų techninių organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti nustatytus kelio, kaip
statinio, mechaninio atsparumo ir patvarumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos,
saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo esminius reikalavimus per ekonomiškai pagrįstą
kelio naudojimo trukmę. Kelio techninė priežiūra skirstoma į nuolatinę ir periodinę.
10. Nuolatinė priežiūra – tai eksploatacinėms charakteristikoms neturintys įtakos
darbai. Jie skirstomi į stebėjimą ir apžiūras bei nuolatinės priežiūros darbus.
11. Periodinė priežiūra – tai eksploatacines charakteristikas gerinantys darbai. Jie
skirstomi į taisymą, remontą ir atnaujinimą. Šiose taisyklėse periodinė priežiūra apima tik
dangos ar dangos konstrukcijos priežiūrą panaudojant kelių tiesybos produktus, priemones ir
metodus.
3
12. Taisymas – nedidelės apimties ir žemų kaštų darbai ir priemonės, paprastai skirti
taisyti konstrukcijos pavienius defektus rankiniu ar mechanizuotu būdu. Tai yra plyšių
taisymas (sandarinimas), išdaužų taisymas, pavienių defektų paviršiaus apdorojimas,
nedidelių plotų deformacijų nufrezavimas.
Kai kurie taisymo metodai gali būti panaudoti atliekant nuolatinės priežiūros darbus.
13. Remontas (paprastasis remontas) – remonto darbai ir priemonės, skirti remontuoti
konstrukciją ar pagerinti jos paviršiaus savybes. Remonto darbai paprastai neviršija 4 cm
konstrukcijos storio. Tai yra paviršiaus apdaras, plonų asfalto sluoksnių ar šlamo dangų
įrengimas, karštasis regeneravimas kelyje, viršutinio sluoksnio pakeitimas.
14. Atnaujinimas (kapitalinis remontas) – visiškas dangos konstrukcijos arba
konstrukcijos dalies atkūrimas ir pagerinimas, tačiau daugiau negu tik viršutinio sluoksnio.
Tai gali būti atlikta klojant naujus sluoksnius ant esamos dangos, pakeičiant senus sluoksnius
naujais arba naudojant šių metodų kombinaciją.
15. Būklės nustatymas – matavimai ir/arba vizualus (apžiūrimasis) įvertinimas, siekiant
nustatyti dangų būklės savybes.
16. Defektai (pažaidos) – vienas ar daugiau dangos paviršiaus ar dangos konstrukcijos
pažeidimų, apibūdintų apraše TRA APM 10 ir kituose norminiuose dokumentuose.
17. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su asfalto dangų priežiūrai skirtomis
medžiagomis ir medžiagų mišiniais, atitinka sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus
techninių reikalavimų apraše TRA APM 10.
18. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su mineralinėmis medžiagomis, atitinka
sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA MIN 07.
19. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su bitumu ir bitumo gaminiais, atitinka
sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus standarte LST EN 12597 ir techninių
reikalavimų apraše TRA BITUMAS 08.
20. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su bituminėmis emulsijomis, atitinka
sąvokas, žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA BE 08.
21. Sąvokos, žymenys ir sutrumpinimai, susiję su asfalto mišiniais, atitinka sąvokas,
žymenis ir sutrumpinimus, pateiktus techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08.
Papildomas skirstymas yra:
– voluojamasis asfaltas – asfalto mišinys, kuris tankinamas volais;
– mastikos asfaltas – asfalto mišinys, kuris karštoje būklėje yra takus ir glaistus ir
kuriam nereikia tankinimo.
22.Posluoksnis – dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai
įrengiamu sluoksniu.
23. Sluoksnių sukibimas – asfalto dangų atskirų sluoksnių ar dalinių sluoksnių
tarpusavio surišimas (suklijavimas).
24. Siūlės – panašių savybių asfalto mišinių plokštumų kontaktas klojant gretimomis
juostomis (išilginė siūlė) arba plokštumų kontaktas po ilgesnio klojimo darbų nutraukimo
(skersinė siūlė).
25. Prijungtys – plokštumų kontaktas:
– tarp skirtingų savybių asfalto mišinių rūšių (pvz., voluojamasis asfaltas ir mastikos
asfaltas);
– tarp asfalto sluoksnių ir kitų elementų (pvz., bordiūrų, trinkelių).
Prijungtys asfalto viršutiniame sluoksnyje paprastai įrengiamos kaip sandarintos siūlės.
26. Sandarintos siūlės – iš anksto numatytas ar darbų sąlygotas tarpas tarp asfalto
sluoksnių ar tarp asfalto sluoksnių ir kitų elementų, kuris užsandarinamas sandarikliais.
27. Briaunų formavimas – asfalto sluoksnių neatremtų briaunų įrengimas ir formos
suteikimas, taip pat briaunų užsandarinimas.
IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
4
28. Taisyklėse pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:
28.1. PA – paviršiaus apdaras;
28.2. ŠL – šlamo dangos;
28.3. PAS – ploni asfalto sluoksniai;
28.4. PAS-H – ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos;
28.5. KRK – karštasis regeneravimas kelyje;
28.6. VSP – viršutinio sluoksnio pakeitimas;
28.7. VMPEI – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas.
V SKYRIUS. PAGRINDINIAI NURODYMAI
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
29. Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi rengiant ir papildant technines specifikacijas,
darbų sąrašą bei atliekant su numatytomis priemonėmis susijusius darbus. Daugiausia jos yra
skirtos asfalto dangų priežiūrai. Tačiau ypatingais atvejais jas galima taikyti ir betono bei
trinkelių dangų priežiūrai naudojant asfalto medžiagas.
Asfalto dangų priežiūros planavimas ir atlikimas reikalauja ypatingų žinių ir patirties.
Planavimą ir įrengimo darbus turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai ir kvalifikuoti rangovai ar
kelių priežiūros įmonės.
Pagrindinė priežiūros priemonių parinkimo sąlyga – duomenų apie atitinkamą
važiuojamosios dalies plotą surinkimas ir defektų priežasčių nustatymas.
30. Konstrukcijos priežiūros tikslai yra:
30.1. šių dangos paviršiaus savybių pagerinimas:
– šiurkštumo:
• paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui;
• drenavimo gebos;
– lygumo:
• lygumo išilgine kryptimi (įtaka važiavimo dinamikai);
• lygumo skersine kryptimi (įtaka važiavimo dinamikai, vandens nutekėjimui);
– šviesumo (šviesos atspindžio);
30.2. šių dangos konstrukcijos savybių pagerinimas:
– atsparumo liekamosioms deformacijoms;
– laikomosios gebos;
– atsparumo šalčiui;
– vandens nuleidimo.
31. Savybių grupių ir būklės savybių schematinė apžvalga, lemianti tinkamą konstrukcijos
priežiūros priemonių parinkimą, pateikta 2 paveiksle.
Betono ir trinkelių dangoms galioja kitokios būklės savybės. Betono ir trinkelių dangų
priežiūrai taikant asfalto medžiagas tinkami metodai atskirai yra aprašyti šio skyriaus II skirsnyje
ir VIII skyriaus III skirsnyje.
II SKIRSNIS. REIKALAVIMAI POSLUOKSNIUI
32. Posluoksnis yra dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai
įrengiamu sluoksniu.
Būtina paviršiaus apdaro ir naujų sluoksnių įrengimo sąlyga – tinkamas posluoksnis. Šis
sluoksnis turi būti pakankamai stabilus, švarus, lygus, tinkamo profilio ir išlaikantis apkrovas.
Laikoma, kad šie parametrai įvykdyti, kai posluoksnis atitinka techninių reglamentų ir kitų
norminių dokumentų reikalavimus.
Jei posluoksnis yra netinkamas, reikia numatyti, kokių specialių priemonių būtina imtis,
kaip pvz.: silpnų sluoksnių nuėmimo, išdaužų taisymo, kenksmingų teršalų, per „riebių“ vietų
5
(dėmėjimosi), didesnių skersinio ar išilginio profilio nelygumų ir deformacijų pašalinimo,
atvirų bei judančių siūlių ir plyšių sandarinimo.
Esant didesniems lygumo, projektinio aukščio ir skersinio nuolydžio nuokrypiams turi
būti numatomas profilio išlyginimas nufrezuojant arba panaudojant tinkamos rūšies ir tipo
mišinį.
Jeigu nufrezuojant asfalto viršutinį sluoksnį dėl nepastovaus storio ir/arba dėl
defektuoto sluoksnių sukibimo nepasiekiamas pakankamas lygumas, gali prireikti papildomo
frezavimo arba atsižvelgus į aplinkybes suderinti asfalto mišinio rūšį su didesniu klojimo
storiu.
Dėl kritulių ar šalčio, ypač jeigu ant posluoksnio susidaro uždara vandens ar ledo
plėvelė, numatytų dangos periodinės priežiūros priemonių taikyti negalima.
Ypatingais atvejais posluoksnis gali būti džiovinamas panaudojant karšto ar šilto oro
srovės pūtimo įrenginius. Prietaisai su atvira ugnimi gali būti naudojami tik išskirtinai
išimtiniais atvejais.
Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei užtikrinamas posluoksnio ir naujo
asfalto viršutinio sluoksnio ar paviršiaus apdaro sukibimas ir jei toliau šiame dokumente dėl
technologinių priežasčių nenurodyta kitaip. Jeigu ženklinimas turi būti išsaugotas, tai tuo
atveju turi būti taikomos atitinkamos priemonės.
Dangos ženklinimas folija, plastiko mase ar iškiliaisiais elementais, prieš klojant naują
asfalto viršutinį sluoksnį, turi būti pašalintas.
Jeigu išimtiniais atvejais ploni asfalto sluoksniai ir šlamo dangos naudojamos užkloti
trinkelių dangas, tai trinkelių siūlės turi būti išvalytos. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše
turi būti numatyta atskira eilute.
6
Savybių grupė
Būklės savybės Defektų požymiai
/priežastys
Konstrukcijos
priežiūra:
– taisymas;
– remontas;
– atnaujinimas.
Lygumas
Išilginio profilio
lygumas
Deformacijos
Laikomoji geba
Skersinio profilio
lygumas
Deformacijos
Laikomoji geba
Šiurkštumas
Paviršiaus atsparumas
slydimui arba
šliaužimui
Dėmėjimasis, persotinimas rišikliu
Nupoliruotas dalelių
paviršius
Konstrukcijos defektai
Plyšių tinklai
Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu
Taisytos išdaužos
Dalelių ištrupėjimas
Pavieniai plyšiai
2 pav. Asfalto dangų savybių grupės
III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ STORIS IR PADĖTIS
33. Sluoksnių storis ir padėtys yra nurodyti taisyklėse KPT SDK 07 ir/arba taisyklių ĮT
ASFALTAS 08 V skyriuje, jeigu toliau šiose taisyklėse ĮT APM 10 dėl technologinių priežasčių
nenurodyta kitaip.
VI SKYRIUS. MEDŽIAGOS IR MEDŽIAGŲ MIŠINIAI
34. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti
pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių tinkamumą numatomiems darbams atlikti.
Užsakovas turi teisę pareikalauti pateikti kelių alternatyvių projektinių sudėčių ar projektinių
pasiūlymų duomenis.
I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS
35. Mineralinėms medžiagoms taikomas techninių reikalavimų aprašas TRA MIN 07 ir
jame nurodyti bandymo metodai.
Paviršiaus apdaro, asfalto ir šlamo dangų mišinių mineralinės medžiagos turi atitikti
techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10 pateiktus reikalavimus
pagal rūšis ir tipus. Paviršiui šiurkštinti skirtos mineralinės medžiagos turi atitikti kategorijas,
nurodytas aprašo TRA ASFALTAS 08 1 priede.
Taip pat galioja įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus I skirsnio nurodymai.
7
II SKIRSNIS. RIŠIKLIS
36. Rišikliams taikomi šie dokumentai:
– standartai LST EN 12591 ir LST EN 14023 bei techninių reikalavimų aprašas TRA
BITUMAS 08;
– standartas LST EN 13808 ir techninių reikalavimų aprašas TRA BE 08;
– standartai LST EN 14188-1 ir LST EN 14188-2.
Numatomos naudoti rišiklio rūšys ir markės privalo būti nurodomos techninėse
specifikacijose.
37. Maksimali leistina kelių bitumo ir polimerais modifikuoto bitumo temperatūra
laikymo talpoje nurodyta techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 1 lentelėje ir
techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 3 lentelėje.
38. Bituminėms emulsijoms galioja 1 lentelėje nurodytos perpylimo, sandėliavimo ir
darbo temperatūros.
Sandėliuojant bitumines emulsijas, jos turi būti apsaugotos nuo šalčio poveikio.
39. Kito tipo rišikliai gali būti naudojami tik suderinus su užsakovu.
1 lentelė. Bituminių emulsijų perpylimo, sandėliavimo ir darbo temperatūros
Rišiklio rūšis Rišiklio markė Perpylimo
temperatūra °C Sandėliavimo
temperatūra °C Darbo
temperatūra °C
min. maks. min. maks. min. maks.
Bituminė emulsija
C 40 BF 1-S
C 60 BF 1-S C 60 B 5-PB
5 70 5 70 20 70
C 65 B 4-PB
C 67 B 4-PA
C 69 B 4-PA
5 70 5 70 50 80
Polimerais modifikuota
bituminė emulsija
C 60 BP 1-S
C 60 BP 5-PB
C 67 BP 4-PB
5 80 5 80 50 80
C 69 BP 4-PA C 70 BP 4-PA
C 67 BP 5-PAS-H
5 80 5 80 60 80
Polimerais
modifikuota bituminė emulsija
C 65 BP 1-ŠL 5 30 5 30 5 30
III SKIRSNIS. ASFALTO MIŠINIAI
Bendrieji nurodymai
40. Asfalto mišiniams, skirtiems asfalto sluoksniams įrengti atliekant taisymo, remonto
ar atnaujinimo darbus, galioja nurodymai, išdėstyti taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VI skyriaus V
skirsnyje ir VII–XI skyriuose, techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08, jeigu toliau
šiame dokumente nenurodomi papildomi ypatingi reikalavimai.
8
Tinkamumo įrodymas
41. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti
pasirinktų naudoti medžiagų ir jų mišinių, skirtų paviršiaus apdarui, šlamų dangoms ir
ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos įrengti bei karštojo regeneravimo kelyje B ir
C metodams, tinkamumą apkrovoms ir numatomiems darbams atlikti. Užsakovas turi teisę
pareikalauti pateikti kelių alternatyvių projektinių sudėčių duomenis.
Paviršiaus apdaro tinkamumo įrodymas
42. Paviršiaus apdaro įrengimo atveju turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo
bandymas (TAIT) pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10.
43. Tinkamumas įrodomas pateikiant:
43.1. projektinio pasiūlymo duomenis:
43.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10;
43.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);
43.4. reikalingus papildomus duomenis.
44. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus.
45. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti
įrodomas iš naujo.
46. Užsakovas gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus
techninių reikalavimų apraše TRA APM 10. Šiuo atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys
bei apimtys nurodomi papildomose techninėse specifikacijose.
Šlamo dangoms ir ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos skirtų mišinių
tinkamumo įrodymas
47. Šlamo dangų įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą mineralinių medžiagų mišinį,
gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne mažiau kaip trimis skirtingais
rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis kaip 0,5 masės %. Rišiklio kiekis
skaičiuojamas vertinant tik sausąją masę. Maršalo bandymo rodikliai šlamo dangų mišiniams
nenustatomi. Taip pat turi būti atliktas tipo patvirtinimo ruožo bandymas (TAIT) pagal
techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10.
Plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos įrengimo atveju, pasirinkus atitinkamą
mineralinių medžiagų mišinį, gaminami bandomieji mišiniai ir Maršalo bandiniai su ne
mažiau kaip trimis skirtingais rišiklio kiekiais. Rišiklio kiekio žingsnis neturi būti didesnis
kaip 0,5 masės %.
48. Tinkamumas įrodomas pateikiant:
48.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų apraše TRA APM 10
nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų duomenis:
– asfalto (šlamo) mišinio rūšis ir kilmė;
– mineralinių medžiagų rūšis, kilmė ir gamintojas;
– stambiosios mineralinės medžiagos kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %;
– stambiausios frakcijos kiekis (stambiausios frakcijos kiekis, priskirtas stambiajai
mineralinei medžiagai, įskaitant didesnes negu D daleles);
– smulkiosios mineralinės medžiagos siaurosios frakcijos 0,063/2 kiekis mineralinių
medžiagų mišinyje masės %;
– mineralinės medžiagos, mažesnės negu 0,125 mm, kiekis mineralinių medžiagų
mišinyje masės % (tik rūšiai – asfaltbetoniui AC);
– mikroužpildo dalelių, mažesnių negu 0,063 mm, kiekis mineralinių medžiagų
mišinyje masės %;
– rišiklio rūšis ir markė;
9
– rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto (šlamo) mišinio masės);
– priedų rūšis, jei jų yra;
– priedų kiekis masės %;
– didžiausias tankis ir tūrinis tankis Mg/m3;
– oro tuštymių kiekis %;
– kai reikia, visų kitų bandymų duomenys;
48.2. TAIT ataskaitą pagal techninių reikalavimų aprašą TRA APM 10 (tik šlamo
dangoms);
48.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);
48.4. reikalingus papildomus duomenis.
49. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus.
50. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti
įrodomas iš naujo.
51. Užsakovas gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus, nenumatytus
techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10. Šiuo atveju tokie
reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtys nurodomi papildomose techninėse specifikacijose.
Karštojo regeneravimo kelyje mišinių tinkamumo įrodymas
52.Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodus mišinių tinkamumo įrodymas
nesiremia pradiniu tipo bandymu, išskyrus metodą C, kai yra klojamas naujas asfalto
viršutinis sluoksnis.
Taikant karštojo regeneravimo kelyje metodą A mišinių tinkamumo įrodymas gali būti
neatliekamas.
Taikant karštojo regeneravimo kelyje B ir C metodus mišinių tinkamumas įrodomas
tiktai įvertinus kelyje esančias medžiagas. Asfalto mišinys jau yra kelio konstrukcijoje, todėl
tai nėra į rinką tiekiamas tiesybos (statybos) produktas ir jam negalioja CE ženklinimo
reikalavimai. Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodus tipo bandymų apimtis
papildoma bandymais nurodytais XI skyriaus V skirsnyje.
53.Pirmiausia turi būti atlikti regeneruoti numatyto asfalto mišinio savybių tyrimai. Šiuo
tikslu ne rečiau kaip kas 250 m imami gręžtiniai kernai. Gręžtinių kernų kiekis vienoje vietoje
priklauso nuo tinkamumui įrodyti reikalingų bandymų apimties. Tačiau vienoje vietoje imami
ne mažiau kaip du 150 mm diametro gręžtiniai kernai. Vienas dalinis ėminys skiriamas
numatyto regeneruoti asfalto mišinio savybėms nustatyti. Kiti daliniai ėminiai, kurie yra
vienodų savybių, skiriami sudaryti reprezentatyvų ėminį tolesniems tinkamumo įrodymo
bandymams. Jeigu dalinių ėminių savybės nėra vienodos, reikia imti papildomus gręžtinius
kernus mažesniais atstumais, kad būtų galima nustatyti skirtingų dalinių plotų ribas.
Kelyje paimti ėminiai paruošiami pagal standartą LST EN 12697-28. Nustatoma
kiekvieno ėminio rišiklio kiekis pagal standartą LST EN 12697-1 ir granuliometrinė sudėtis
pagal standartą LST EN 12697-2. Bandant regeneruotą rišiklį mažiausiai turi būti nustatoma
minkštėjimo temperatūra pagal standartą LST EN 1427.
Vėliau, atsižvelgiant į numatomas transporto eismo apkrovas, yra parenkama galutinio
asfalto mišinio projektinė sudėtis.
54. Papildomo mišinio kiekis nustatomas atsižvelgiant į planuojamą galutinio mišinio
sluoksnio storį ir prireikus – į tūrinį tankį. Turi būti remiamasi iš gręžtinių kernų atrinktų
asfalto dalinių ėminių sudėties nustatymo vidurkio vertėmis.
Papildomo mišinio sudėtis nustatoma atsižvelgiant į regeneruoti numatyto sluoksnio
asfalto mišinio sudėtį ir į papildomo mišinio pridedamą kiekį. Detaliai yra pateikiama:
– mineralinių medžiagų rūšis ir kiekis;
– rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto mišinio masės);
– rišiklio rūšis ir markė (ne minkštesnis negu kelių bitumas 100/150).
10
Pirmiausia turi būti įvertinama laukiama galutinio asfalto mišinio rišiklio minkštėjimo
temperatūra ir palyginama su ribinėmis vertėmis. Jeigu ribinės vertės yra viršijamos, turi būti
naudojamas minkštesnis rišiklis ar padidinamas papildomo mišinio kiekis (drauge keičiant
galutinio mišinio sluoksnio storį), arba turi būti taikoma šių priemonių kombinacija.
Jeigu galutinio mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūra vis dar viršija ribines vertes,
numatytas pagerinti asfalto sluoksnis nėra tinkamas karštai regeneruoti kelyje.
Vietoj papildomo mišinio išimties atveju gali būti pridedama pavienių komponentų.
Šiuo atveju mineralinės medžiagos ar mineralinių medžiagų mišiniai turi būti padengti
rišikliu.
55.Galutinio mišinio savybės nustatomos laikantis toliau nurodyto eiliškumo.
55.1. Papildomas mišinys.
Pradžioje gaminamas papildomas mišinys. Papildomo mišinio sudėtis parenkama
atsižvelgiant į tai, kad jį būtų įmanoma pagaminti gamykloje ir transportuoti. Jeigu papildomo
mišinio kiekis galutiniame asfalto mišinyje sudarys daugiau kaip 30%, turėtų būti numatyta
atlikti bandymus su trimis skirtingais rišiklio kiekiais.
55.2. Galutinis asfalto mišinys.
Iš gręžtinių kernų atrinktas dalinis ėminys ir paruoštas papildomas mišinys vienu metu
atsargiai kaitinami. Tada karštas papildomas mišinys atitinkama proporcija įmaišomas į karštą
gręžtinių kernų dalinį ėminį taip, kad būtų gautas homogeniškas asfalto mišinys.
Pagal standartą LST EN 12697-30 iš bandomųjų mišinių yra gaminami Maršalo
bandiniai. Pagal standartą LST EN 12697-8 turi būti nustatomas Maršalo bandinių tūrinis
tankis ir oro tuštymių kiekis.
Galutinio asfalto mišinio projektinė sudėtis yra įvertinama mišinį ekstrahuojant.
Skaičiuojamajai rišiklio minkštėjimo temperatūrai nustatyti taikoma ši lygtis:
TR&Bmix = a x TR&B1 + b x TR&B2;
čia:
TR&Bmix – galutinio asfalto mišinio rišiklio skaičiuojamoji minkštėjimo temperatūra;
TR&B1 – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio minkštėjimo
temperatūra;
TR&B2 – papildomo mišinio rišiklio atitinkamos markės minkštėjimo temperatūros
viršutinė ribinė vertė pagal techninių reikalavimų aprašą TRA BITUMAS 08 arba
taisykles ĮT ASFALTAS 08;
a ir b – regeneruojamo (perdirbamo) asfalto mišinio ėminio rišiklio (a) ir papildomo
mišinio rišiklio (b) masės dalys gaminamame mišinyje: a + b = 1.
56. Tinkamumas įrodomas pateikiant:
56.1. projektinės sudėties duomenis ir pagal techninių reikalavimų aprašą TRA
ASFALTAS 08 nurodytas tipo bandymo apimtis atliktų tos sudėties mišinio bandymų
duomenis:
– asfalto mišinio rūšis ir kilmė;
– papildomų mineralinių medžiagų rūšis, kilmė ir gamintojas;
– stambiosios mineralinės medžiagos kiekis mineralinių medžiagų mišinyje masės %;
– stambiausios frakcijos kiekis (stambiausios frakcijos kiekis, priskirtas stambiajai
mineralinei medžiagai, įskaitant didesnes negu D daleles);
– smulkiosios mineralinės medžiagos siaurosios frakcijos 0,063/2 kiekis mineralinių
medžiagų mišinyje masės %;
– mineralinės medžiagos, mažesnės negu 0,125 mm, kiekis mineralinių medžiagų
mišinyje masės %;
– mikroužpildo dalelių, mažesnių negu 0,063 mm, kiekis mineralinių medžiagų
mišinyje masės %;
– rišiklio rūšis ir markė;
11
– rišiklio kiekis masės % (t.y. skaičiuojant nuo asfalto mišinio masės);
– galutinio rišiklio minkštėjimo temperatūra;
– priedų rūšis, jei jų yra;
– priedų kiekis masės %;
– asfalto mišinio(-ių) didžiausias tankis ir tūrinis tankis Mg/m3;
– oro tuštymių kiekis %;
– kai reikia, visų kitų bandymų duomenys;
56.2. regeneruoti numatyto asfalto mišinio ir papildomo mišinio sudėties duomenis;
56.3. tinkamumo tam tikram panaudojimo tikslui deklaraciją (išaiškinimą);
56.4. reikalingus papildomus duomenis.
57. Visi šie duomenys turi lemiamą reikšmę atliekant ir priimant darbus.
58. Pasikeitus medžiagų, medžiagų mišinių rūšiai ar savybėms, tinkamumas turi būti
įrodomas iš naujo.
59. Užsakovas (statytojas) gali nustatyti papildomus reikalavimus ar bandymus,
nenumatytus techninių reikalavimų aprašuose TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10. Šiuo
atveju tokie reikalavimai ir bandymų rūšys bei apimtys nurodomi papildomose techninėse
specifikacijose.
VII SKYRIUS. LEISTINI NUOKRYPIAI IR RIBINĖS VERTĖS
60.Taisyklėse ĮT APM 10 nurodyti leistinieji nuokrypiai ir ribinės vertės apima
bandymų rezultatų išsibarstymą dėl ėminių ėmimo, bandymų neapibrėžties, bandymų
pakartojamumo, taip pat darbų atlikimo, jeigu tam tikrais atvejais netaikomos kitos taisyklės.
I SKIRSNIS. MINERALINĖS MEDŽIAGOS
61. Jeigu statybos sutartyje nėra jokių kitų reikalavimų, tuomet, suderinus su užsakovu,
bandymų rezultatai dėl tiekimo nuokrypių, ėminių ėmimo bei bandymų atlikimo gali ne
daugiau kaip 5% (santykinai) viršyti ribinę SZ8/12 vertę, nurodytą techninių reikalavimų
aprašuose TRA MIN 07, TRA ASFALTAS 08 ir TRA APM 10.
II SKIRSNIS. ASFALTO IR ŠLAMO DANGŲ MIŠINIAI
62.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus II skirsnio nurodymai, jei toliau
šiame tekste nenurodyta kitaip.
Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą, iš mišinio ekstrahuoto ir regeneruoto
rišiklio minkštėjimo temperatūra neturi viršyti tinkamumo bandymuose pateiktos
skaičiuojamosios gaminamo mišinio rišiklio minkštėjimo temperatūros (TR&Bmix) daugiau kaip
8 oC.
63.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio sausos masės
rišiklio kiekis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės
vertės daugiau, negu 2 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių
bandymų rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama.
2 lentelė. Šlamo dangų mišinio sausos masės rišiklio kiekio atskirosios vertės ir jų
aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai masės %
Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20
ŠL mišinio rišiklio kiekis ± 0,50 ± 0,45 ± 0,40 ± 0,35 ± 0,30 ± 0,25
64.Kiekvieno iš šlamo dangos mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio granuliometrinė
sudėtis ir visų ėminių rezultatų aritmetinis vidurkis negali nukrypti nuo projektinės vertės
12
daugiau, negu 3 lentelėje nurodyti leistinieji nuokrypiai. Į papildomų kontrolinių bandymų
rezultatus šiuo atveju neatsižvelgiama.
3 lentelė. Šlamo dangų mišinio stambiosios ir smulkiosios mineralinės medžiagos bei
mikroužpildo kiekio atskirosios vertės ir jų aritmetinio vidurkio leistinieji nuokrypiai
masės %
Bandymų rezultatų skaičius 1 2 3–4 5–8 9–19 ≥ 20
Stambioji mineralinė medžiaga
(dalelės, didesnės kaip 2 mm) ± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0
Smulkioji mineralinė medžiaga (dalelės, kurių dydis 0,063–2 mm)
± 8,0 ± 6,1 ± 5,0 ± 4,1 ± 3,3 ± 3,0
Mikroužpildas
(dalelės, mažesnės kaip 0,063 mm)
+ 4,0
– 2,0
+ 3,6
– 1,8
+ 3,2
– 1,6
+ 2,8
– 1,4
+ 2,4
– 1,3
+ 2,0
– 1,2
III SKIRSNIS. ASFALTO SLUOKSNIAI
65.Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 VII skyriaus III skirsnio nurodymai, jei toliau
šiame tekste nenurodyta kitaip.
Lygumas
66.Asfalto dangų lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio
liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti taisyklių ĮT ASFALTAS
08 VII skyriaus III skirsnyje nurodytų verčių, jei toliau šiame tekste nenurodyta kitaip.
Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis nėra susietas su
gretimybėmis, lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote
pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 lentelėje nurodytų verčių.
4 lentelė. Frezuoto posluoksnio lygumo reikalavimai
Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm
Reikalaujama asfalto sluoksnio lygumo vertė Reikalinga frezuoto posluoksnio lygumo
vertė
≤3 ≤ 6
≤ 4 ≤ 6
≤ 6 ≤ 10
Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo, kai ruožo sluoksnio aukštis tam tikrose vietose
yra susietas su statinių elementais (pvz., kelių susijungimas, tramvajaus ar geležinkelio bėgiai,
tiltų deformacinės siūlės arba kiti kelio statiniai ir įrenginiai, tokie kaip sklendžių gaubtai,
šulinių dangčiai, briaunos apvadai ar bordiūrai), lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir
išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi
viršyti 10 mm vertės.
Šlamo dangų pagal XI skyriaus III skirsnį ir plonų asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus
IV skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal
LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, neturi viršyti
5 lentelėje nurodytų verčių.
5 lentelė. Šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių lygumo ribinės vertės
Sluoksnis Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm
Posluoksnis > 10 > 6 iki ≤ 10 ≤ 6
13
Sluoksnis Lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote, mm
Įrengtas sluoksnis nėra reikalavimų ≤ 6 ≤ 4
Naudojant karštojo regeneravimo kelyje metodą asfalto sluoksnių pagal XI skyriaus V
skirsnį lygumas, matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal
LST EN 13036-7, darbų priėmimo metu neturi viršyti 4 mm vertės.
67. Tuo atveju, kai taikomas ne didesnės kaip 4 mm vertės reikalavimas, garantinio
laikotarpio metu asfalto viršutinio sluoksnio paviršiaus lygumas, matuojant prošvaisas
skersine kryptimi 3 m ilgio liniuote, neturi viršyti 7,0 mm vertinamosios vertės. Šios
vertinamosios vertės viršijimas dar nėra defekto įrodymas. Kiekvienu tokiu atveju užsakovas
turi įrodyti rangovo atsakomybę ir pareigą pašalinti defektą.
Papildomose techninėse specifikacijose gali būti numatytos didesnės dangų, kuriomis
vyksta lėtaeigis transporto eismas, paviršiaus nelygumo vertės darbų priėmimo metu, tačiau
jos neturi viršyti 10 mm. Šiuo atveju papildomų vertinamųjų verčių garantinio laikotarpio
metu nėra nustatoma.
Projekte numatyto išilginio ir skersinio nuolydžio poveikis lygumo vertinimui turi būti
eliminuotas.
Paviršiaus nelygumai, neviršijantys ribinių verčių, tačiau išsidėstę reguliariais trumpais
atstumais, o ne laipsniškai pereinantys, taip pat laikomi defektais.
Panašių į skalbimo lentą nelygumų atveju sprendžiama, ar įmanoma pašalint i defektus,
ar galima susitarti dėl piniginių išskaitų taikymo.
68. Dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti šių ribinių
verčių:
– magistralinių kelių – 1,5 m/km arba 2,0 m/km;
– krašto kelių – 2,0 m/km, 2,5 m/km arba 3,0 m/km;
– rajoninių kelių – 3,0 m/km, 3,5 m/km arba 4,0 m/km;
– išimtiniais atvejais – kitokių verčių.
Tikslios vertės, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar
klojamų sluoksnių kiekio, nurodomos papildomose techninėse specifikacijose.
Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui
69. Rato sukibimo su danga koeficientas (pagrindinis rodiklis) turi būti ne mažesnis
kaip šios ribinės vertės:
– magistralinių kelių – 0,40;
– krašto, rajoninių kelių – 0,35.
70. Dangos asfalto sluoksnių paviršiaus makrotekstūros gylis (papildomas rodiklis),
taikant tūrinės dėmės metodą pagal LST EN 13036-1, turi būti ne mažesnis kaip šios ribinės
vertės:
– magistralinių kelių – 0,35;
– krašto, rajoninių kelių – 0,30.
Pakloto sluoksnio plotis
71. Pakloto sluoksnio nuokrypis nuo projektinio pločio neturi būti didesnis kaip –5 cm.
Briaunos linija turi būti vizualiai sklandi ir tiesi, o kreivėse – taisyklinga.
Pakloto sluoksnio storis arba sluoksnio svoris
72. Pakloto sluoksnio mažesnio storio arba svorio nuokrypis negali viršyti 6 lentelėje
nurodytų ribinių verčių. Čia numatyti reikalavimai asfalto viršutiniams sluoksniams galioja
14
taip pat ploniems asfalto sluoksniams, šlamo dangoms, karštajam regeneravimui kelyje, tik
kai įrengiamas naujas asfalto sluoksnis (metodas C).
6 lentelė. Sluoksnio storio ar sluoksnio svorio nuokrypių ribinės vertės
Taikymas
Pakloto mažesnio sluoksnio storio ar svorio
nuokrypio ribinės vertės
Asfalto
viršutinis
sluoksnis
Šlamo dangos
Plonas asfalto
sluoksnis (PAS,
PAS-H)
1. Sluoksnio storio ar svorio vidurkio vertei
1.1. didesnių kaip 6000 m2 plotų arba
didesnių kaip 1000 m2 plotų, esančių
gyvenvietėse ir su bordiūrais sustiprintomis briaunomis,
bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama
daugiau kaip 50 kg/m2
≤ 10% – –
1.2. mažų plotų bei asfalto viršutinių sluoksnių, kai klojama
iki 50 kg/m2
– ≤ 15% ≤ 15%
2. Sluoksnio storio atskirajai vertei ≤ 25% – –
Sutankinimo laipsnis ir oro tuštymių kiekis
73. Taikant profilio pagerinimo priemones asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto apatinio
sluoksnio bei asfalto viršutinio sluoksnio iš asfaltbetonio AC VS sutankinimo laipsnis turi
būti ne mažesnis kaip 96,0%.
Taikant dangos priežiūros priemones pagal XI skyriaus V skirsnį (karštasis
regeneravimas kelyje – KRK), VI skirsnį (asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas – VSP) ir
XII skyrių (atnaujinimas), sluoksnių mažiausias leistinas sutankinimo laipsnis yra nurodytas
taisyklėse ĮT ASFALTAS 08.
Plonų asfalto sluoksnių iš asfaltbetonio viršutiniams sluoksniams arba iš skaldos ir
mastikos asfalto pagal šių taisyklių XI skyriaus IV skirsnį, kurių lygumas, matuojant
prošvaisas 3 m ilgio liniuote, neviršija 10 mm vertės, sutankinimo laipsnis turi būti ne
mažesnis kaip 96,0%.
Paklotų (įrengtų) asfalto viršutinių asfalto sluoksnių pagal šių taisyklių IX skyriaus IV
skirsnį, XI skyriaus V–VI skirsnius ir XII skyrių oro tuštymių kiekis, priklausomai nuo asfalto
mišinio rūšies ir tipo, neturi viršyti ribinių verčių, nurodytų taisyklėse ĮT ASFALTAS 08.
Profilio padėtis
74. Po asfalto dangos sluoksnio frezavimo skersinio nuolydžio nuokrypis nuo
reikalaujamo (projektinio) neturi būti didesnis negu ±0,5%. Jeigu papildomose techninėse
specifikacijose yra nurodyta, kad frezavimas atliekamas panaudojant automatines aukščio
reguliavimo sistemas (geodimetrus), tai kartu gali būti nurodyti ir po frezavimo suformuoto
posluoksnio aukščių leistini nuokrypiai nuo projektinių aukščių.
75. Asfalto dangos skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio) neturi
būti didesnis negu ±0,5%. Greitam eismui skirtų važiuojamųjų dalių pereinamuosiuose
ruožuose, kurių išilginis nuolydis yra mažesnis negu 0,5%, o skersinis nuolydis mažesnis
negu 1,5%, asfalto dangos skersinio nuolydžio nuokrypis nuo reikalaujamo (projektinio)
mažėjimo linkme neturi būti didesnis negu 0,3%.
15
Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris
76. Užsakovo (statytojo) nuožiūra gali būti nustatytas papildomas rodiklis – sluoksnių
sukibimo tempiamasis stipris.
Šiuo atveju šlamo dangų sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis
kaip 0,5 N/mm2, o plono asfalto sluoksnio ant hidroizoliacijos sluoksnių sukibimo
tempiamasis stipris turi būti ne mažesnis kaip 1,0 N/mm2.
VIII SKYRIUS. DARBŲ ATLIKIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
77. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 atitinkami nurodymai, jei toliau šiame tekste
nenurodyta kitaip.
Atliekant darbus susiję technologiniai procesai turi būti identifikuojami ir suderinami
bei greitai atliekami. Atsižvelgiant į darbų rūšis ir kiekius turi būti parenkamas ir suderinamas
reikalingas kiekis įrenginių.
IX SKYRIUS. PARUOŠIAMIEJI DARBAI
I SKIRSNIS. POSLUOKSNIO FREZAVIMAS
78. Frezuojant asfalto sluoksnis nuimamas numatytu gyliu ir pločiu. Nuėmimo gylis gali
būti lygiagretus važiuojamosios dalies paviršiui arba gali būti nustatytas remiantis atitinkamu
važiuojamosios dalies nuolydžiu. Tai priklauso nuo pasirinktų konstrukcijos priežiūros tikslų.
Siekiant užtikrinti sluoksnių sukibimą, prieš naujų sluoksnių klojimą dalys, silpnai
sukibusios su posluoksniu, turi būti pašalintos. Prireikus turi būti papildomai frezuojama.
Kai numatoma frezuoti skirtingos projektinės sudėties mišinių asfalto sluoksnius,
rengiant darbų aprašą reikia atsižvelgti, ar nėra tikslinga juos nufrezuoti atskirai. Tai
atitinkamai nurodoma darbų apraše.
Briaunų apvadai ir kelio įrenginiai (pvz., sklendžių dangčiai, šulinių dangčiai, vandens
nuleidimo įrenginiai) turi būti apdirbami papildomai panaudojant mažąsias frezas.
Atsižvelgiant į vėlesnį naudoto asfalto granulių panaudojimą, dangos ženklinimo storą
sluoksnį gali prireikti nuimti atskiru technologiniu ėjimu.
Frezavimo gylis ant tiltų, tuneliuose arba prie bėgių, atsižvelgiant į leistinuosius
nuokrypius ir struktūros gylį, turi būti nustatytas taip, kad nebūtų pažeista hidroizoliacija arba
patys statiniai.
II SKIRSNIS. POSLUOKSNIO VALYMAS
79. Esant reikalui, posluoksnis siekiant pašalinti teršalus, purvą ir palaidas sudėtines
dalis, turi būti valomas. Kai užterštas stipriai, posluoksnis turi būti valomas iš pagrindų (pvz.,
aukšto spaudimo vandens srovės prietaisais su siurbimo įrenginiu). Ypač tai aktualu įrengiant
šlamo dangas ir plonus asfalto sluoksnius. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti
numatyta atskira eilute.
Gaisro paveikti ar/ir mineralinėmis alyvomis užteršti plotai turi būti pakeisti pakankamu
storiu.
Dangos ženklinimas dažais gali būti nepašalintas, jei yra sukibęs su posluoksniu ir
nesusideda iš daug sluoksnių. Kitas dangos ženklinimas (pvz., folija, plastiko mase), kaip ir
nelygumai, turi būti pašalintas.
16
III SKIRSNIS. SLUOKSNIŲ SUKIBIMAS, SIŪLĖS, PRIJUNGTYS IR
SANDARINTOS SIŪLĖS, BRIAUNŲ FORMAVIMAS
80. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 X skyriaus nurodymai, jei toliau šiame tekste
nenurodyta kitaip.
Taikant remonto būdus, aukštesnioji briauna yra užsandarinima tiktai karštojo
regeneravimo kelyje (KRK) ir asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimo (VSP) atveju.
Betono dangas užklojant asfalto sluoksniais turi būti numatomos sluoksnių sukibimą
užtikrinančios priemonės. Tai kiekvieną kartą darbų kiekių apraše turi būti numatyta atskira
eilute.
Esant betono posluoksniui, virš jo siūlių galima numatyti siūlių išdėstymą užklojamame
asfalto sluoksnyje, kurioms užtaisyti turi būti naudojama tinkama siūlių sandariklio masė.
Kaip alternatyva, ypač SV ir I dangos konstrukcijos klasės atveju, gali būti numatytas
įtempius absorbuojančios membranos (SAM – stress absorbing membrane), kuri posluoksniui
leidžia judėti horizontalia kryptimi, įrengimas. Tada numatyti siūlių išdėstymo užklojamame
asfalto sluoksnyje nereikia.
Tai gali būti pasiekta įrengiant paviršiaus apdarą ir su įtempius mažinančia membrana.
Šiuo atveju, priklausomai nuo posluoksnio savybių, purškiama 2,0–3,0 kg/m2
polimerais modifikuoto bitumo PMB 40/100-65 E ir su volu įspaudžiama 5,0–10,0 kg/m2 8/11
frakcijos iš anksto nedideliu bitumo kiekiu dengtos skaldelės, kurios atsparumo trupinimui
kategorija turi būti mažiausiai SZ18/LA20. Neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta.
Ant betono posluoksnio įrengiama įtempius absorbuojanti membrana (SAM) turi būti
pritaikoma prie virš jo esančių asfalto sluoksnių storio. Ji turi būti užklota mažiausiai
viršutiniu asfalto sluoksniu iš skaldos ir mastikos asfalto. Šiuo atveju skaldos mastikos asfalto
mišinio rišiklis, skirtingai negu nurodyta techninių reikalavimų apraše TRA ASFALTAS 08,
turi būti toks kaip ir panaudotas įtempius absorbuojančiai membranai įrengti.
IV SKIRSNIS. PROFILIO PAGERINIMO PRIEMONĖS
81. Atliekant remontą pagal šių taisyklių XI skyrių ar atnaujinimą pagal šių taisyklių
XII skyrių ir esant didesniems lygumo, aukščio arba skersinio nuolydžio nuokrypiams,
profiliui pagerinti turi būti numatoma frezuoti posluoksnį arba kloti tinkamos sudėties asfalto
mišinį.
Asfalto viršutinio sluoksnio asfaltbetonis, skaldos ir mastikos asfaltas bei mastikos
asfaltas yra tinkami tik skersiniui profiliui pagerinti.
Jeigu dėl profilio pagerinimo sluoksniai klojami netolygiu storiu, galioja 7 lentelėje
pateikti nurodymai.
7 lentelė. Mažiausi ir didžiausi klojimo sluoksnio storiai, pagerinant profilį,
priklausomai nuo asfalto mišinio rūšies ir tipo
Asfalto mišinio rūšis Asfalto mišinio tipas Klojamo sluoksnio storis, cm
mažiausias didžiausias
Asfalto viršutinio sluoksnio
asfaltbetonis
AC 8 VS, AC 8 VN 2,0 4,5
AC 11 VS, AC 11 VN 3,0 6,0
Skaldos ir mastikos asfaltas
SMA 8 N 2,0 5,5
SMA 8 S 2,0 6,0
SMA 11 S 3,0 7,0
Mastikos asfaltas MA 8 S, MA 8 N 2,0 4,0
MA 11 S, MA 11 N 2,5 5,0
Asfalto pagrindo-dangos sluoksnio asfaltbetonis
AC 16 PD 4,0 10,0
Asfalto apatinis sluoksnio AC 11 AN 3,0 7,0
17
Asfalto mišinio rūšis Asfalto mišinio tipas Klojamo sluoksnio storis, cm
mažiausias didžiausias
asfaltbetonis AC 16 AN 4,0 7,0
AC 16 AS 4,0 8,5
AC 22 AS 5,0 12,0
Asfalto pagrindo sluoksnio asfaltbetonis
AC 16 PS, AC 16 PN 4,5 10,0
AC 22 PS, AC 22 PN 5,0 14,0
AC 32 PS, AC 32 PN 6,0 18,0
7 lentelėje yra pateikti nurodymai, kai sluoksnis gali būti laikomas kaip suteikiantis
atitinkamą laikomąją gebą. Kitais atvejais, kai dėl ekonominių motyvų profilis pagerinamas iš
dalies (pavieniuose ploteliuose ar plotuose), arba klojant visame plote ištisą sluoksnį, tačiau
technologiškai dar įmanomais minimaliais storiais, tai nelaikoma laikomosios gebos
pagerinimu.
X SKYRIUS. TAISYMO DARBAI
I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS IR TAISYMO BŪDAI
82. Taisymo būdų tinkamumas ir priskyrimas, priklausomai nuo dangos savybių grupių,
nurodytas 8 lentelėje.
Taisymo asfalto mišiniu metodas, atsižvelgiant į konstrukcijos defektus, gali būti
naudojamas ir betono bei trinkelių dangoms.
Plotų ir sluoksnių taisymo darbų būdai ir kiekiai nurodomi darbų aprašuose.
8 lentelė. Tinkamų taisymo būdų priskyrimas savybių grupėms
Savybių
grupės
Būklės
savybės
Defektų
požymiai /
priežastys
Taisymo būdai
Nelygum
ų
frezavimas
1)
Purškimas ir
barstym
as
Padengi
mas bitumini
u
taisymo šlamu ar
porų
užpildym
o mase
Taisymas
asfalto
mišiniu
Užpildymas ir
sandarini
mas
Šiurkšti
nimas
Lygumas
Išilginio
profilio
lygumas
Deformacijos – – ± – – +
Laikomoji geba – – – – – –
Skersinio profilio
lygumas
Deformacijos – – ± – – +
Laikomoji geba – – – – – –
Šiurkštumas
Paviršiaus atsparumas
slydimui
arba
šliaužimui
Dėmėjimasis, persotinimas
rišikliu
– – + – + –
Nupoliruotas
dalelių paviršius – – – – + –
Konstrukcij
os defektai
Plyšių tinklai + ± – – – –
Paviršius „sausas“ rišiklio
atžvilgiu + +
2) + – – –
Taisytos išdaužos – – + – – –
Dalelių ištrupėjimas ± – + – – –
Pavieniai plyšiai – – – + – –
18
Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 1)
Šiuo atveju frezavimas nėra taisymo būdas, tačiau yra tinkamas trumpam laikui pašalinti dėl
transporto eismo atsiradusius asfalto ar betono dangų nelygumus 2)
Esant dangos defektų požymiui „paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu“ dėl nudilimo, taisymo porų
užpildymo mase būdas nėra tinkamas
II SKIRSNIS. PURŠKIMAS IR BARSTYMAS
83. Taisomas dangos paviršius turi būti nuvalytas. Ant nuvalyto paviršiaus yra
purškiamas rišiklis, tolygiai jį paskirstant. Taip pat mažiausiai 10 cm pločiu padengiama ir
gretima nepažeista zona. Vėliau yra skleidžiama skaldelė ir privoluojama. Skaldelė turi būti
maždaug iki pusės įskandinta rišiklyje. Nedidelis skaldelė perviršis neleidžia rišikliui prilipti
prie automobilių padangų.
Kai yra plyšių tinklai bei paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu, ir jeigu šie defektai
pasireiškia nedideliuose plotuose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms
dalims galima naudoti mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (panaudojant vadinamąjį
Reparaturzug įrenginį). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 10%
viso važiuojamosios dalies ploto. Esant didesniems pažeistų plotų kiekiams turi būti
naudojami remonto būdai pagal XI skyrių ir tai turi būti taikoma mažiausiai vienos eismo
juostos visam pločiui.
Esant defektams (pvz., įtrūkimams, atsilupimui, dalelių ištrupėjimui) ir jeigu šie
defektai pasireiškia pavienėse vietose, IV–VI dangos konstrukcijos klasės važiuojamosioms
dalims galima naudoti specialų mechanizuotą purškimo ir barstymo metodą (vadinamąjį
Patch metodą). Tačiau apdorojamo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 2% viso
važiuojamosios dalies ploto.
Transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto rišiklio
rūšies. Dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki 40 km/h
(gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr.121.
Prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr.121 neprikibusi skaldelė
turi būti pašalinta.
Mineralinės medžiagos
84. Kaip apdorojimo skaldelė naudojama 2/5 arba 5/8 frakcijų skaldyta stambioji
mineralinė medžiaga. Naudojama norma priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra
nurodyta 9 lentelėje.
Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje.
Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu.
Rišiklis
85. Naudojamos bituminės emulsijos turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA BE
08 reikalavimus.
Gali būti naudojamos:
– bituminė emulsija C60B5-PB;
– bituminė emulsija C67B4-PB;
– polimerais modifikuota bituminė emulsija C60BP5-PB;
– polimerais modifikuota bituminė emulsija C67BP4-PB.
Naudojamos medžiagos ir jų normos priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir
yra nurodyta 9 lentelėje.
Darbams atlikti reikalingos patikslintos medžiagų normos nustatomos darbų vietoje.
Šios normos tampa atsiskaitymo už atliktus darbus pagrindu.
19
9 lentelė. Purškimui ir barstymui naudojamos medžiagos ir jų normos
Rišiklio rūšis ir tipas Rišiklio
norma
kg/m2
Atitinkamos frakcijos
skaldelės norma kg/m2
2/5 5/8
Bituminė emulsija C60B5-PB 1,4–1,8 9–14 –
Bituminė emulsija C67B4-PB 1,2–1,7 9–14 –
Polimerais modifikuota bituminė emulsija C60BP5-PB 1,6–2,2 – 11–17
Polimerais modifikuota bituminė emulsija C67BP4-PB 1)
1,5–2,1 – 11–17 1)
Tik esant mechanizuotam purškimui ir barstymui
III SKIRSNIS. PADENGIMAS BITUMINIU TAISYMO ŠLAMU AR PORŲ
UŽPILDYMO MASE
86. Bituminis taisymo šlamas ir porų užpildymo masė, kaip paruošti produktai, tiekiami
sandariose talpose ir turi būti laikomi saugant nuo šalčio.
Bituminis taisymo šlamas ar porų užpildymo masė gali būti naudojami tik esant sausam
orui ir ne mažesnei negu 10°C oro temperatūrai.
Bituminis taisymo šlamas, kaip paruoštas produktas, tolygiai paskleidžiamas ant
nuvalyto ir sauso posluoksnio. Jis gali būti skleidžiamas vienu ar dviem sluoksniais, tačiau
technologiniai procesai yra atskiri ir eina vienas po kito. Antrasis sluoksnis gali būti
skleidžiamas tik tada, kai pirmasis sluoksnis jau yra išdžiūvęs ir juo galima vaikščioti.
Susirišimo procesas šiltu ir sausu oru paprastai trunka nuo 1 iki 2 valandų. Apdorotais
plotais galima važiuoti tik jiems išdžiūvus.
Porų užpildymo masė, kaip paruoštas produktas, vienu sluoksniu paskleidžiama ant
nuvalyto ir sauso posluoksnio. Ant porų užpildymo mase apdorotų plotų turi būti paskleista
apie 3 kg/m2 0/2 frakcijos smulkiosios mineralinės medžiagos, kurios mineralinių dulkių
kiekis turi atitikti f3 kategoriją.
Naudojami medžiagų kiekiai priklauso nuo posluoksnio būklės bei savybių ir yra
nurodyti 10 lentelėje.
10 lentelė. Bituminio taisymo šlamo ir porų užpildymo masės naudojami kiekiai
Medžiaga Medžiagos kiekis kg/m2
Bituminis taisymo šlamas 1,0–3,0
Porų užpildymo masė 0,5–1,5
Bituminis taisymo šlamas
87. Bituminis taisymo šlamas yra skiediklių neturintis bituminės emulsijos, smulkiosios
mineralinės medžiagos, mikroužpildo, priedų ir vandens mišinys bei susideda iš:
– bitumo – mažiausiai 14 masės %;
– vandens – mažiausiai 20 masės %;
– smulkiosios mineralinės medžiagos – mažiausiai 55 masės %;
– priedų.
Jis turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų reikalavimus arba turi būti pateiktas
techninis liudijimas.
Porų užpildymo masė
88. Porų užpildymo masė yra smulkiųjų mineralinių medžiagų, bitumo, skiediklio ir
nedidelio vandens kiekio mišinys. Ji turi atitikti Europos ar originaliųjų standartų
reikalavimus arba turi būti pateiktas techninis liudijimas.
20
IV SKIRSNIS. TAISYMAS ASFALTO MIŠINIU
89. Pažeistos asfalto dangos vietos (išdaužos) turi būti išfrezuojamos reikiamu gyliu ir
taip paruošti plotai išvalomi. Išimtiniais atvejais gali būti taikomi kiti pažeistų vietų išėmimo
būdai.
Tačiau taisomo ploto dalis neturėtų sudaryti daugiau kaip 5% viso važiuojamosios
dalies ploto.
Prijungčių ar siūlių briaunos, panaudojant pjūklus, frezas ar kitus prietaisus (pvz.,
pneumatinius plaktukus), turi būti išlyginamos stačiu kampu ir galutinai kruopščiai išvalomos.
Prieš paklojant asfalto mišinį, posluoksnis purškiamas bitumine emulsija.
Taip pat turi būti vadovaujamasi šio dokumento IX skyriaus II ir III skirsnių
nuostatomis.
Prijungtys ar siūlės įrengiamos šiais metodais:
– prijungties ar siūlės šonai visu plotu ir pakankamu kiekiu padengiami karštu bitumu,
karštu polimerais modifikuotu bitumu arba kitu bituminiu rišikliu (mase);
– įklojama sandariklio juosta;
– įrengiama sandarinta siūlė.
Pažeistų vietų paruošimo metodas ir posluoksnio apipurškimas nurodomas darbų kiekių
apraše ir sąraše numatomas atskira eilute.
Medžiagoms ir medžiagų mišiniams galioja techninių reikalavimų aprašo TRA
ASFALTAS 08 reikalavimai.
Parenkant asfalto mišinio rūšį ir tipą turi būti atsižvelgiama į taisyklių ĮT ASFALTAS
08 V skyriaus nurodymus.
Siekiant užtikrinti saugų eismą išimtiniais atvejais dėl nepalankių tankinimo sąlygų gali
būti pasirinkti smulkesnės granuliometrinės sudėties mišiniai su minkštesniu rišikliu.
Taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 pateiktos sluoksnių storio ribos turi būti išlaikytos.
Prireikus asfalto mišinys įklojamas dviem daliniais sluoksniais.
Darbai turi būti atliekami tik sausu oru. Oro temperatūra, naudojant karštuosius asfalto
mišinius, neturi būti mažesnė negu 3 °C.
Leidžiant eismą, pakloto mišinio temperatūra pagal galimybes neturi būti aukštesnė
negu 40 °C, o tose vietose, kurios skirtos transporto priemonėms stovėti, – ne aukštesnė negu
besiribojančio asfalto sluoksnio mišinio temperatūra.
V SKIRSNIS. UŽPILDYMAS IR SANDARINIMAS
90. Pažeistos siūlės, prijungtys, sandarintos siūlės ir prasivėrę plyšiai turi būti
išpjaunami arba išfrezuojami. Griovelio, kuris bus sandarinamas, gylis turi būti 1,5–2,0 kartus
didesnis negu jo plotis, tačiau bet kokiu atveju ne mažesnis kaip 1,5 cm. Sandarinimo plotis,
įskaitant ir briaunų zonas, neturi viršyti 5 cm.
Prieš užpildymą kontaktiniai paviršiai turi būti išvalyti ir išdžiovinti (pvz., karštu oru).
Kontaktinius paviršius džiovinti atvira liepsna yra draudžiama.
Pažeistų siūlių, prijungčių, sandarintų siūlių ir prasivėrusių plyšių taisymo metodai
nurodomi darbų kiekių apraše ir sąraše numatomi atskira eilute.
Naudojamos medžiagos turi atitikti LST EN 14188 serijos standartų ir kitų norminių
dokumentų reikalavimus.
Siekiant užtikrinti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, dar karšta
sandariklio medžiaga turi būti tolygiai ir visame plote pašiurkštinta iš anksto nedideliu rišiklio
kiekiu dengta smulkiąja mineraline medžiaga, kurios frakcija 1/3. Neprikibusi mineralinė
medžiaga prieš leidžiant eismą turi būti pašalinta.
21
VI SKIRSNIS. ŠIURKŠTINIMAS
91. Taikant paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui pagerinančias priemones yra
pašalinamas rišiklio ir mikroužpildo skiedinio perteklius bei pašiurkštinamos nupoliruotos
mineralinių medžiagų dalelės. Taip pasiekiama didesnė mikro- ir makrotekstūra.
Šį būdą geriausia taikyti esant žemesnei oro temperatūrai, kai apdirbama medžiaga yra
trapesnė. Asfalto viršutiniams sluoksniams sušilus šis metodas nėra tinkamas.
Atliekant šiuos darbus vadovaujamasi vietine ir užsienio šalių patirtimi bei atitinkamais
norminiais dokumentais.
XI SKYRIUS. REMONTO DARBAI
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
92. Remontui gali būti naudojami 11 lentelėje nurodyti remonto būdai (paviršiaus
apdaras – PA, šlamo dangos – ŠL, ploni asfalto sluoksniai – PAS, ploni asfalto sluoksniai ant
hidroizoliacijos – PAS-H, karštasis regeneravimas kelyje – KRK, viršutinio sluoksnio
pakeitimas – VSP).
Remonto priemonės taip pat gali būti taikomos ir išilginio bei skersinio nuolydžio
pagerinimui (profilio pagerinimui).
Kartu papildomai gali būti numatyta:
– dalies plotų nufrezavimas, taikant kaip vienintelę priemonę arba kombinaciją su
remonto būdais pagal 11 lentelę;
– 11 lentelėje nurodytų remonto būdų kombinacija.
Remonto būdai panaudojant ŠL, PAS ir PAS-H taip pat ypač tinka siekiant pašalinti
paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui defektus ir sumažinti asfalto, betono ar
trinkelių dangų triukšmo emisiją.
Asfalto viršutinio sluoksnio klojimas ant posluoksnio, kuriam netaikytos jokios
priemonės (pvz., frezavimas), priskiriamas prie remonto priemonių. Šiuo atveju galioja
taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimai.
Tinkamos asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami pagal taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1
lentelę.
11 lentelė. Tinkamų remonto būdų priskyrimas savybių grupėms
Savybių
grupės
Būklės
savybės
Defektų požymiai /
priežastys
Remonto būdai
PA ŠL PAS,
PAS-H KRK VSP
Lygumas
Išilginio
profilio lygumas
Deformacijos – – – + +
Laikomoji geba – – – – –
Skersinio
profilio
lygumas
Deformacijos – + + + +
Laikomoji geba – – – – -
Šiurkštumas
Paviršiaus
atsparumas
slydimui arba šliaužimui
Dėmėjimasis,
persotinimas rišikliu +
1) + + + +
Nupoliruotas dalelių
paviršius + + + + +
Konstrukcijos defektai
Plyšių tinklai + + + + +
Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + + +
Taisytos išdaužos ± + + + 2)
+
Dalelių ištrupėjimas + + + + +
Pavieniai plyšiai – – – – + 3)
22
Savybių
grupės
Būklės
savybės
Defektų požymiai /
priežastys
Remonto būdai
PA ŠL PAS,
PAS-H KRK VSP
Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 1)
Tik paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę 2)
Tik įvertinus ir užtikrinus galutinio (regeneruoto) asfalto mišinio vienalytiškumą ir atitiktį
techniniams reikalavimams 3)
Esant dažniems pavieniams plyšiams
II SKIRSNIS. PAVIRŠIAUS APDARAS (PA)
Bendrosios nuostatos
93. Paviršiaus apdaras (PA) atliekamas ant posluoksnio ar ant posluoksnio iš anksto
paskleistos skaldelės purškiant bituminį rišiklį ir skleidžiant nedengtą arba iš anksto rišikliu
dengtą skaldelę. Skaldelė gali būti skleidžiama vienu arba dviem sluoksniais.
Atsižvelgiant į technologinių procesų kiekį, paviršiaus apdaras skirstomas į šias rūšis:
– vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA);
– vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds);
– dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA);
– paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas).
Paviršiaus apdaras atliekamas pagal techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10
reikalavimus.
Taikymo sritis
94. Paviršiaus apdaras dažniausiai atliekamas IV–VI konstrukcijos klasės dangoms.
Paviršiaus apdaro rūšis parenkama pagal 12 lentelę.
12 lentelė. Paviršiaus apdaro rūšys priklausomai nuo posluoksnio defektų požymių
Defektų požymiai
Vienasluoksnis
paviršiaus
apdaras
(VPA)
Vienasluoksnis
paviršiaus
apdaras,
sudarytas du
kartus
paskleidžiant
skaldelę
(VPAds)
Dvisluoksnis
paviršiaus
apdaras
(DPA)
Paviršiaus
apdaras,
sudarytas iš
anksto
paskleidus
skaldelę
(PAas)
Nupoliruotas dalelių paviršius + + + –
Plyšių tinklai + + + –
Paviršius „sausas“ rišiklio
atžvilgiu + + + –
Taisytos išdaužos ± ± ± –
Dalelių ištrupėjimas + + + –
Dėmėjimasis, persotinimas
rišikliu ± ± ± +
Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.
95. Paviršiaus apdaras apsaugo dangos paviršių nuo drėgmės įsiskverbimo, kito oro
sąlygų neigiamo poveikio ir todėl pirmiausia yra svarbus konstrukcijos priežiūrai. Taip pat
įrengus paviršiaus apdarą pagerinama defektų būklė, matomumo sąlygos naktį ir drėgnu oru
bei paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui.
23
Paviršiaus apdaras taip pat gali būti naudojamas, kai dėl briaunų apvadų ar dėl kelio
įrenginių yra ribojamas klojamas storis.
Įrengiant paviršiaus apdarą, turi būti atsižvelgta į posluoksnio būklę ir rūšį, transporto
eismo apkrovas, transporto eismo rūšį, greitį, klimato ir vietines sąlygas.
Posluoksnio nelygumai įrengiant tik paviršiaus apdarą negali būti pašalinti.
Daugkartinis šio remonto metodo naudojimas gali sąlygoti neigiamus reiškinius, tokius
kaip dėmėjimasį, persotinimą rišikliu, bituminių vėžių susidarymą, nelygumų vystymąsi.
Medžiagos ir įrengimo rūšys
96. Naudotinos paviršiaus apdaro rūšys ir medžiagos turi būti nurodomos darbų apraše.
Darbų apraše taip pat turi būti pateikti aiškios medžiagų normos, skirtos atlikti skaičiavimus ir
atsiskaitymą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į 13 lentelės nurodymus.
13 lentelė. Paviršiaus apdarui naudojamos medžiagos ir jų normos
Rišiklio rūšis ir tipas Dalinis
sluoksnis
Rišiklio
norma
kg/m2
Atitinkamos frakcijos
skaldelės norma kg/m2
2/5 5/8 8/11
1. Vienasluoksnis paviršiaus apdaras (VPA)
Bituminė emulsija C67B4-PA,
C69B4-PA
Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA
1,8–2,3 – – 12–18
1,5–2,0 – 11–17 –
1,2–1,6 9–14 – –
2. Vienasluoksnis paviršiaus apdaras, sudarytas du kartus paskleidžiant skaldelę (VPAds)
(PA-ds)
Bituminė emulsija C67B4-PA,
C69B4-PA Polimerais modifikuota bituminė
emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA
I dal. sluoksnis 1,6–2,2 – – 10–13
II dal. sluoksnis – 3–6 3–6 *) –
I dal. sluoksnis 1,4–1,8 – 10–12 –
II dal. sluoksnis – 3–6 – –
3. Dvisluoksnis paviršiaus apdaras (DPA)
Bituminė emulsija C67B4-PA,
C69B4-PA
Polimerais modifikuota bituminė emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA
I dal. sluoksnis 1,0–1,7 – – 10–13
II dal. sluoksnis 1,4–1,9 10–
15*) 11–15 –
I dal. sluoksnis 1,0–1,7 – 9–12 –
II dal. sluoksnis 1,3–1,8 10–15 – –
4. Paviršiaus apdaras, sudarytas iš anksto paskleidus skaldelę (PAas)
Polimerais modifikuota bituminė
emulsija C69BP4-PA, C70BP4-PA
I dal. sluoksnis – – – 10–13
II dal. sluoksnis 1,5–2,3 – 10–15 –
I dal. sluoksnis – – 9–12 –
II dal. sluoksnis 1,2–1,6
1,5–2,0*) 10–13
– 10–15*)
–
*) galima alternatyva
Paviršiaus apdaras, panaudojant C67B4-PA ir C69B4-PA bitumines emulsijas, gali būti
atliekamas tik V ir VI dangos konstrukcijos klasės keliuose.
Skaldelė privalo turėti pakankamą atsparumą trupinimui. Atsparumo trupinimui
kategorija turi būti mažiausiai SZ18/LA20, o išimtiniais atvejais V ir VI dangos konstrukcijos
klasės keliams – SZ22/LA25.
Skaldelės, naudojamos paviršiaus apdarui, mineralinių dulkių kiekis turi atitikti
kategoriją f0,5, arba ta skaldelė turi būti iš anksto dengta nedideliu bitumo kiekiu.
Naudojant bitumines emulsijas, iš anksto bitumu dengta skaldelė nėra numatoma, nes
tai trukdo bituminės emulsijos skaidymuisi.
24
Darbų atlikimas
97. Paviršiaus apdarą galima įrengti tik nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos.
Pagrįstais atvejais paviršiaus apdarą įrengti kitu laiku galima, jeigu remiantis vietine patirtimi
yra laukiama, kad įrengus sluoksnį pakankamai ilgą laiką ir palankiomis oro sąlygomis šiuo
paviršiumi bus važinėjama.
Transporto eismo ribojimas ir skaldelės šalinimas
98. Paviršiaus apdaro įrengimo atveju, apdoroti plotai iki įrengimo pabaigos yra
saugomi nuo transporto eismo.
Vėliau transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto
rišiklio rūšies. Dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki
40 km/h (gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr.121.
Prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr.121 neprikibusi skaldelė
turi būti pašalinta.
III SKIRSNIS. ŠLAMO DANGOS (ŠL)
Bendrosios nuostatos
99. Šlamo dangoms (ŠL) naudojami mišiniai, paprastai susidedantys iš tolydžios
granuliometrinės sudėties stambiųjų ir smulkiųjų mineralinių medžiagų bei mikroužpildo
mišinio, polimerais modifikuotos bituminės emulsijos, priedų ir vandens.
Šlamo dangų mišiniai dažniausiai klojami dviem sluoksniais, o apatinis sluoksnis kartu
atlieka ir išlyginamojo sluoksnio funkciją. Apatinis sluoksnis, kol bus užklotas, turi būti
tinkamas važiuoti.
Priklausomai nuo naudojimo paskirties ir posluoksnio savybių šlamo dangų klojamas
bendrasis sluoksnio svoris turi būti 10–30 kg/m2 (sausoji masė).
Šlamo dangų mišinio sudėtis turi būti parenkama taip, kad šlamo danga būtų šiurkšti ir
patvari.
Taikymo sritis
100. Šlamo dangos gali būti įrengiamos ant visų rūšių dangų. Kai, esant didesniems
kaip 10 mm posluoksnio nelygumams, nustatomi naujai įrengto sluoksnio reikalavimai
lygumui, turi būti taikomos papildomos priemonės (pvz., plonas frezavimas).
Šlamo dangų naudojimas yra ypač rekomenduojamas ten, kur dėl briaunų apvadų ar dėl
kelio įrenginių yra ribojamas klojimo storis. Šlamo dangų mišinys ŠL 3 gali būti naudojamas
tik IV–VI konstrukcijos klasės dangoms ir dviračių bei pėsčiųjų takų dangoms.
Parenkant medžiagas, šlamo dangos mišinio rūšį ir klojamą sluoksnio svorį turi būti
atsižvelgta į posluoksnio defektų požymius, transporto eismo apkrovas ir vietines sąlygas.
Mineralinių medžiagų mišinių viršutinio sieto akučių dydis parenkamas priklausomai
nuo sluoksnio storio.
Tikslingos šlamo dangų mišinių rūšys ir standartiniai klojami sluoksnių bendrieji
svoriai, priklausomai nuo posluoksnių defektų požymių, yra nurodyti 14 lentelėje.
Mišinių rūšys ir klojami sluoksnių bendrieji svoriai nurodomi darbų apraše.
14 lentelė. Tikslingos šlamo dangų mišinių rūšys ir standartiniai klojamų sluoksnių
bendrieji svoriai (sausoji masė kg/m2), priklausomai nuo posluoksnių defektų požymių
Būklės savybės Defektų požymiai Šlamo dangų mišinių rūšys
25
ŠL 3 ŠL 5 ŠL 8
Skersinio profilio lygumas Deformacijos – 20–25 25–30
Paviršiaus atsparumas
slydimui arba šliaužimui
Dėmėjimasis,
persotinimas rišikliu
– 16–25 18–25
Nupoliruotas
dalelių paviršius 10–15 16–25 18–25
Plyšių tinklai 10–15 16–25 –
Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu 10–15 16–25 –
Taisytos išdaužos 10–15 16–25 18–30
Dalelių ištrupėjimas – 16–25 18–30
Paaiškinimai: – – netinkamas.
Medžiagų mišiniai
101. Naudojami šlamo dangų mišiniai, atitinkantys aprašo TRA APM 10 reikalavimus.
Darbų atlikimas
102. Šlamo dangas galima įrengti tik nuo balandžio vidurio iki rugsėjo vidurio.
Pagrįstais atvejais šlamo dangų įrengimas kitu laiku galimas, jeigu remiantis vietine patirtimi
bus išvengta nakties šalčio poveikio.
Šlamo dangos, esant žemesnei kaip +5 oC posluoksnio temperatūrai, nėra įrengiamos.
103. Posluoksnio paruošimas.
Po frezavimo darbų arba kai yra užterštas, posluoksnis turi būti valomas iš pagrindų
(pvz., panaudojant aukšto spaudimo vandens srovės prietaisą su vakuuminiu įrenginiu).
Ypatingais atvejais gali būti numatytas posluoksnio apipurškimas bituminiu rišikliu. Šios
priemonės darbų kiekių apraše turi būti numatytos atskira eilute.
Šlamo dangos gali būti įrengiamos ant drėgno posluoksnio, tačiau jeigu ant posluoksnio
susidaro uždara vandens plėvelė, šlamo dangos įrengti negalima.
104. Sluoksnio įrengimas.
Šlamo dangos įrengiamos panaudojant savaeigius nepertraukiamo veikimo ir valdomus
skleidimo įrenginius. Turi būti naudojami tokie skleidimo įrenginiai, kurie leidžia įrengti
važiavimo juostą visu pločiu.
Šlamo dangų mišiniai turi būti homogeniški, klojimui reikalingos konsistencijos ir
išleidus iš maišytuvo turi būti nedelsiant pakloti. Mišinio skleistuve visą laiką turi būti
pakankamas mišinio kiekis, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas klojimas.
Taip įrengtas sluoksnis turi būti vienodos paviršiaus struktūros. Išilginės siūlės ir
briaunos turi būti taisyklingų linijų per visą ilgį arba atkartoti gretimybių linijas. Siūlės turi
būti lygios aukščio atžvilgiu.
105. Transporto eismo ribojimas.
Įrengiant šlamo dangas transporto eismas gali būti leidžiamas tiktai pasibaigus
bituminės emulsijos skaidymosi procesui.
Jeigu po šlamo dangos įrengimo yra nesurištos mineralinės medžiagos pirmosiomis
dienomis reikia riboti transporto eismą. Rekomenduojama įrengti kelio ženklą Nr.121, o dėl
technologinių priežasčių – riboti greitį.
IV SKIRSNIS. PLONI ASFALTO SLUOKSNIAI (PAS)
Bendrosios nuostatos
26
106. Ploni asfalto sluoksniai gali būti įrengiami iš asfaltbetonio viršutiniams
sluoksniams (AC V), skaldos ir mastikos asfalto (SMA), asfaltbetonio ploniems asfalto
sluoksniams ant hidroizoliacijos (AC PAS-H) arba mastikos asfalto (MA).
Ploni asfalto sluoksniai ant hidroizoliacijos susideda iš šiam naudojimo tikslui parinktos
atitinkamos sudėties asfalto mišinio ir posluoksnio hidroizoliacijos iš polimerais modifikuotos
emulsijos.
Priklausomai nuo naudojimo paskirties ir posluoksnio savybių plonų asfalto sluoksnių
klojamas sluoksnio svoris turėtų būti 30–50 kg/m2, važiuojamąją juostą įrengiant visu pločiu.
Tai atitinka maždaug iki 2 cm sluoksnio storį. Dėl profilio pagerinimo gali būti naudojami ir
didesni sluoksnio svoriai ir storiai.
Taikymo sritis
107. Ploni asfalto sluoksniai iš skaldos ir mastikos asfalto, asfaltbetonio ploniems
asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos ir mastikos asfalto gali būti įrengiami ant visų rūšių
dangų.
Ploni asfalto sluoksniai iš asfaltbetonio AC 5 VL ir AC 8 VL gali būti įrengiami tik ant
VI dangos konstrukcijos klasės ir pėsčiųjų bei dviračių takų dangų. Ploni asfalto sluoksniai iš
asfaltbetonio AC 8 VN gali būti įrengiami ant IV ir V dangos konstrukcijos klasės dangų, o
kai kuriais pagrįstais atvejais (pvz., didelis VMPEI) vietoj jo rekomenduojama naudoti AC 8
VS asfaltbetonį.
Kai, esant didesniems kaip 10 mm posluoksnio nelygumams, yra nustatomi iš AC V ir
SMA mišinių naujai įrengto sluoksnio reikalavimai sutankinimo laipsniui ir oro tuštymių
kiekiui, turi būti taikomos papildomos priemonės (pvz., frezavimas, profilio išlyginimas). Ilgų
bangų nelygumai gali būti palikti neišlyginti. Pavieniai plyšiai turi būti sanuojami remiantis X
skyriaus V skirsnio nurodymais.
Plonų asfalto sluoksnių naudojimas ypač yra rekomenduojamas ten, kur dėl briaunų
apvadų ar dėl kelio įrenginių yra ribojamas klojimo storis.
Įrengiant netolygaus storio sluoksnius ypač tinkamas yra skaldos ir mastikos asfaltas.
Plonų asfalto sluoksnių asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami remiantis 15 lentelės
nurodymais ir nurodomi darbų apraše.
Medžiagų mišiniai
108. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 VI skyriaus II skirsnio
reikalavimai ir aprašo TRA APM 10 VII skyriaus III skirsnio reikalavimai.
Rišiklio rūšių ir markių naudojimo, priklausomai nuo dangos konstrukcijos klasės ir
laukiamos apkrovos, nurodymai yra pateikti 16 lentelėje.
Mineralinių medžiagų mišinių viršutinio sieto akučių dydis parenkamas priklausomai
nuo sluoksnio storio.
Standartiniai klojamų sluoksnių svoriai pateikti 17 lentelėje.
15 lentelė. Plonų asfalto sluoksnių asfalto mišinių rūšys ir tipai, priklausomai nuo
posluoksnių defektų požymių
Būklės savybės Defektų
požymiai
Ploni asfalto sluoksniai iš asfalto rūšių ir tipų
AC 5 VL,
AC 8 VL,
AC 8 VN,
AC 8 VS
SMA 5 N,
SMA 5 S,
SMA 8 N,
SMA 8 S
AC 5 PAS-H,
AC 8 PAS-H
MA 5 S,
MA 8 S
Skersinio profilio
lygumas Deformacijos - + + +
27
Būklės savybės Defektų
požymiai
Ploni asfalto sluoksniai iš asfalto rūšių ir tipų
AC 5 VL,
AC 8 VL,
AC 8 VN, AC 8 VS
SMA 5 N,
SMA 5 S,
SMA 8 N, SMA 8 S
AC 5 PAS-H,
AC 8 PAS-H
MA 5 S,
MA 8 S
Paviršiaus atsparumas
slydimui arba šliaužimui
Dėmėjimasis,
persotinimas rišikliu
- + ± +
Nupoliruotas
dalelių paviršius ± + + +
Plyšių tinklai ± + + +
Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu + + + +
Taisytos išdaužos ± + + +
Dalelių ištrupėjimas + + + +
Paaiškinimai: + – tinkamas; ± – tinkamas iš dalies; – – netinkamas.
16 lentelė. Rišiklio rūšys ir markės, naudojamos atitinkamoms dangų konstrukcijų
klasėms, priklausomai nuo laukiamų apkrovų
Dangos
konstrukcij
os klasė
Plonas asfalto sluoksnis iš
AC V SMA AC PAS-H MA
SV ir I – PMB 45/80-55 E
(PMB 65/105-50 E)
PMB 45/80-55 E
(PMB 65/105-50 E)
20/30 (PMB 25/55-60)
II PMB 45/80-55 E
(PMB 65/105-50 E) 20/30
(35/50)
(PMB 45/80-55) III PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E
PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E
PMB 65/105-50 E PMB 45/80-55 E
IV PMB 65/105-50 E
(70/100)
PMB 65/105-50 E
(70/100)
PMB 65/105-50 E
(70/100)
35/50
V 100/150
(PMB 65/105-50 E)
70/100 (PMB 65/105-50 E)
(100/150)
70/100 (PMB 65/105-50 E)
(100/150) VI
Dviračių,
pėsčiųjų
takai
100/150 –
Paaiškinimai: – – naudojimas nenumatytas; ( ) – tik ypatingu atveju, kurį nustato užsakovas.
17 lentelė. Klojamų plonų asfalto sluoksnių svoriai
Asfalto mišinio rūšis ir tipas Sluoksnio svoris kg/m
2
Asfaltbetonis AC 5 VL 30–50
Asfaltbetonis AC 8 VL, AC 8 VN 40–50
Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 5 N, SMA 5 S 30–50
Skaldos ir mastikos asfaltas SMA 8 N, SMA 8 S 40–50
Asfaltbetonis AC 5 PAS-H 30–50
Asfaltbetonis AC 8 PAS-H 40–50
Mastikos asfaltas MA 5 S (30–50)1)
Mastikos asfaltas MA 8 S (40–50)1)
1)
Neįskaitant paviršiaus šiurkštinimo medžiagos
Darbų atlikimas
28
109. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimai, jei toliau šiame tekste
nenurodyta kitaip.
Plonus asfalto sluoksnius dėl jų greito temperatūros mažėjimo galima įrengti tik esant
palankioms oro sąlygoms, t.y. nuo balandžio vidurio iki rugsėjo pabaigos. Pagrįstais atvejais
darbus galima atlikti ir kitu laiku.
Pučiant stipriam vėjui šie sluoksniai taip pat neturėtų būti įrengiami.
Ploni asfalto sluoksniai, esant žemesnei kaip +10 °C oro temperatūrai ir žemesnei kaip
+8 °C posluoksnio temperatūrai, nėra įrengiami.
Priklausomai nuo pasirinkto remonto būdo, posluoksnio savybių ir tiesimo sąlygų gali
būti tikslinga taikyti ypatingas priemones:
– posluoksnio pašildymą;
– specialių tiesimo įrenginių naudojimą (pvz., klotuvų su rišiklio purškimo įranga).
Įrengiant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos, bituminė emulsija purškiama ir
asfalto mišinys klojamas vienu technologiniu ėjimu, panaudojant klotuvus su integruotu
purškimo įrenginiu.
Plonus asfalto sluoksnius PAS-H klojant juostomis, išilginė siūlė gali būti specialiai
neapdorojama, jeigu įrengiant hidroizoliaciją taip pat apipurškiama ir siūlės zona.
110. Posluoksnio paruošimas.
Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 IX skyriaus reikalavimai.
Prieš plonų asfalto sluoksnių klojimą posluoksnis turi būti kruopščiai nuvalytas.
Įrengiant voluojamojo asfalto sluoksnius, posluoksnis yra apipurškiamas bitumine emulsija.
Įrengiant mastikos asfalto sluoksnius, posluoksnio apipurkšti nereikia.
Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 X skyriaus I skirsnio reikalavimai. Šie reikalavimai
netaikomi klojant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos (PAS-H).
Klojant plonus asfalto sluoksnius ant hidroizoliacijos (PAS-H), šiai hidroizoliacijai
įrengti, priklausomai nuo posluoksnio savybių, vietinių ir oro sąlygų bei transporto eismo
apkrovų, naudojamas C67BP-PAS-H emulsijos kiekis, tai nurodant darbų apraše, turi būti:
– 0,7–0,9 kg/m2, kai posluoksnis poringas;
– 0,4–0,6 kg/m2, kai posluoksnis tankus.
Posluoksnio džiovinimas ir pašildymas prieš emulsijos purškimą, ypač briaunų zonose,
panaudojant netiesioginio kaitinimo įrenginius, priklausomai nuo oro sąlygų, posluoksnio
savybių ir remonto metodo, yra naudingas. Jeigu sluoksnių įrengimas yra iš anksto
numatomas ne nuo balandžio vidurio iki rugsėjo pabaigos, šios priemonės darbų kiekių apraše
turi būti numatytos atskira eilute.
Džiovinimas ir pašildymas turi būti atliekamas taip, kad posluoksnio rišiklis nebūtų
pažeistas termiškai.
Ploni asfalto sluoksniai gali būti įrengiami ant drėgno posluoksnio, tačiau jeigu ant
posluoksnio susidaro uždara vandens plėvelė, šių sluoksnių įrengti negalima.
111. Sluoksnio įrengimas.
Ploni asfalto sluoksniai greitai vėsta, todėl volai turi būti išdėstyti kuo arčiau klotuvo.
Tankinimui turi būti naudojami statiškai arba osciliavimo metodu tankinantys lygieji
valciniai volai.
Volai su įjungta vibracija gali tankinti tik tuo atveju, jeigu yra įsitikinta, kad vibracijos
poveikis nepadarys žalos posluoksniui ir plonam asfalto sluoksniui.
112. Paviršiaus šiurkštinimas.
Ploni asfalto sluoksniai iš asfaltbetonio, skaldos ir mastikos asfalto, asfaltbetonio
ploniems asfalto sluoksniams ant hidroizoliacijos ir mastikos asfalto privalo turėti pakankamą
paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, priklausomai nuo panaudojimo paskirties.
Papildomos paviršiaus šiurkštinimo priemonės, išskyrus plonus asfalto sluoksnius ant
hidroizoliacijos, yra taikomos siekiant padidinti pradinį paviršiaus atsparumą slydimui arba
šliaužimui. Tai gali būti pasiekiama paskleidžiant ir įvoluojant nedengtą arba iš anksto rišikliu
dengtą 1/3 arba 2/5 frakcijų mineralinę medžiagą.
29
Mineralinė medžiaga paskleidžiama dar ant karšto paviršiaus, kad voluojant būtų
įspaudžiama ir tvirtai prikibtų. Neprikibusi mineralinė medžiaga turi būti pašalinama.
Darbų kiekių apraše paviršiaus šiurkštinimas aprašomas atskira eilute. Parenkant
mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydį, reikia atsižvelgti, ar turi būti įvykdyti
papildomi triukšmo lygio reikalavimai. Tokiu atveju 2/5 frakcijos mineralinė medžiaga
nenaudojama.
Rekomenduojami orientaciniai skleidžiamos mineralinės medžiagos kiekiai yra:
– 1/3 frakcijos skaldyta mineralinė medžiaga – 0,5–1,0 kg/m2;
– 2/5 frakcijos skaldyta mineralinė medžiaga – 1,0–2,0 kg/m2.
Plonų asfalto sluoksnių iš mastikos asfalto paviršiaus šiurkštinimas atliekamas remiantis
taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus VII skirsnio reikalavimais.
Plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos paviršiaus šiurkštinimas neatliekamas.
V SKIRSNIS. KARŠTASIS REGENERAVIMAS KELYJE (KRK)
Bendrosios nuostatos
113. Karštasis regeneravimas kelyje (KRK) yra asfalto sluoksnio perdirbimas atsargiai
jį pakaitinus, išpurenus, (nuėmus), sumaišius ir pakartotinai paklojus.
Jei sluoksnio savybės turi būti pakeistos, tuo atveju yra įmaišoma papildomų medžiagų,
tokių kaip rišiklis, mineralinės medžiagos arba asfalto mišinys.
Karštasis regeneravimas kelyje skirstomas į šiuos metodus:
– metodas A – karštasis regeneravimas kelyje nekeičiant asfalto mišinio sudėties
(Reshape);
– metodas B – karštasis regeneravimas kelyje pakeičiant asfalto mišinio sudėtį (Remix);
– metodas C – karštasis regeneravimas kelyje pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir kartu
paklojant naują asfalto viršutinį sluoksnį papildomu klotuvu (Remix compact). Galimos tokios
metodo C modifikacijos:
• karštasis regeneravimas kelyje pakeičiant asfalto mišinio sudėtį ir kartu paklojant
naują asfalto viršutinį sluoksnį tuo pačiu įrenginiu (Remix plus);
• karštasis regeneravimas kelyje nekeičiant asfalto mišinio sudėties ir kartu paklojant
naują asfalto viršutinį sluoksnį tuo pačiu įrenginiu (Repave).
Atliekant darbus turi būti vadovaujamasi norminiais dokumentais.
Taikymo sritis
114. Karštąjį regeneravimą kelyje numatoma naudoti tuo atveju, jeigu reikia pakeisti
viršuje esančio sluoksnio savybes. Po frezavimo gali būti perdirbti (regeneruoti) ir žemiau
esantys sluoksniai.
Išskyrus mastikos asfaltą ir paviršiaus apdarą, šiam remonto būdui yra tinkami visi
tolydžios granuliometrinės sudėties kelių bitumu ar bituminiais rišikliais surišti mišiniai.
Karštojo regeneravimo kelyje būdas gali būti taikomas įvairių rūšių važiuojamosioms
dalims, jei nėra papildomų kliūčių dėl išilginio ir skersinio profilio, paviršiaus aukščio
ribojimo ir kelyje esančių įrenginių.
Naudotini karštojo regeneravimo kelyje metodai, priklausomai nuo posluoksnio būklės,
defektų požymių ir priežasčių, yra parenkami pagal 18 lentelės nurodymus.
Jeigu numatomame remontuoti sluoksnyje yra dervų, geomedžiagų, geotinklų ar kitų
trukdančių medžiagų, karštojo regeneravimo kelyje metodų taikyti negalima.
Papildomų medžiagų, skirtų pakeisti asfalto mišinio sudėtį, pridedamas kiekis priklauso
nuo įrenginių galimybių.
30
18 lentelė. Tinkamų karštojo regeneravimo kelyje metodų priskyrimas savybių grupėms
Savybių
grupės
Būklės
savybės
Defektų požymiai /
priežastys
Karštojo regeneravimo kelyje
metodai
A B C
Lygumas
Išilginio profilio
lygumas
Deformacijos + 1)
+ 1)
+ 1)
Skersinio
profilio lygumas
Deformacijos + 2)
+ +
Šiurkštumas
Paviršiaus
atsparumas slydimui arba
šliaužimui
Dėmėjimasis,
persotinimas rišikliu – + +
Nupoliruotas dalelių
paviršius +
2) + +
Konstrukcijos
defektai
Plyšių tinklai – + 3)
+ 3)
Paviršius „sausas“ rišiklio atžvilgiu – + +
Taisytos išdaužos + 4)
+ 4)
+ 4)
Dalelių ištrupėjimas – + +
Pavieniai plyšiai – – –
Paaiškinimai: + – tinkamas/tinkamas iš dalies; – – netinkamas. 1)
Tik trumpų bangų ir/arba periodiniams nelygumams panaikinti tinkamas iš dalies 2)
Tik laikinas pagerinimas 3)
Tik plyšių tinklams, atsiradusiems dėl per mažo rišiklio kiekio ir senumo 4)
Tik įvertinus ir užtikrinus galutinio (regeneruoto) asfalto mišinio vienalytiškumą ir atitiktį techniniams reikalavimams
Medžiagos ir medžiagų mišiniai
115. Yra skirstoma:
– regeneruojamas (perdirbamas) sluoksnis;
– medžiagos ir medžiagų mišiniai, skirti pakeisti asfalto mišinio sudėtį (papildomos
medžiagos);
– galutinis asfalto mišinys.
115.1. Regeneruojamas (perdirbamas) sluoksnis.
Darbų apraše apie šį sluoksnį pateikiama mažiausiai ši informacija:
– sluoksnio storis;
– asfalto mišinio rūšis ir tipas;
– granuliometrinė sudėtis;
– aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių procentas;
– rišiklio rūšis ir kiekis;
– rišiklio penetracija ir minkštėjimo temperatūra;
– mineralinių medžiagų rūšis.
Gali prireikti papildomų mineralinių medžiagų tyrimų siekiant įrodyti jų tinkamumą,
jeigu nėra ankstesnių bandymų duomenų, kai buvo atliekama kokybės techninė priežiūra.
Perdirbamo sluoksnio rišiklio minkštėjimo temperatūra neturi viršyti 60 °C, kai
įrengiamas asfalto viršutinis sluoksnis, ir 65 °C, kai įrengiamas asfalto sluoksnis, kuris bus
užklotas.
115.2. Papildomos medžiagos.
Papildomos medžiagos ir iš jų gaminamas papildomas mišinys turi būti taip parinkti,
kad galutinis asfalto mišinys atitiktų reikalavimus. Tai nustatoma tinkamumo bandymų metu.
Mineralinėms medžiagoms ir rišikliui galioja CE ženklinimo reikalavimai. Papildomas asfalto
mišinys CE ženklu neženklinamas.
31
Papildomo mišinio sudėtis turi būti taip parinkta, kad jį būtų įmanoma pagaminti,
transportuoti ir panaudoti.
Naudojamas rišiklis neturėtų būti minkštesnis negu kelių bitumas 100/150.
115.3. Galutinis asfalto mišinys, sluoksnio savybės.
Galutinis asfalto mišinys ir sluoksnis turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA
ASFALTAS 08 ir taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.
Darbų apraše pateikiama:
– galutinio asfalto mišinio rūšis ir tipas;
– būsimo įrengto sluoksnio storis.
Darbų atlikimas
116. Sluoksnio įrengimas.
Asfalto sluoksniai turi būti įrengti taip, kad jų savybės būtų homogeniškos.
Šio remonto metodo darbams atlikti yra reikalingas savaeigis, iš daugelio reguliuojamo
aukščio sekcijų susidedantis ir netiesiogiai veikiantis kaitinimo įrenginys, specialūs savaeigiai
mechanizmai, klotuvai ir volai.
Asfalto sluoksnis rūpestingai kaitinamas tiek, kad būtų įmanoma šį sluoksnį apdirbti
numatytu storiu. Perkaitinti rišiklio negalima. Kaitinimo našumas ir judėjimo greitis
parenkami taip, kad būtų pasiekta pakankamai aukšta temperatūra, reikalinga užtikrinti asfalto
mišinių sutankinimą.
Esant nepalankioms oro sąlygoms arba dideliam išpurenimo gyliui, gali prireikti
panaudoti papildomus kaitinimo įrenginius.
Įrengiant sluoksnius juostomis, išilginė greta esančių juostų briauna turi būti atšildoma
mažiausiai 5 cm pločiu.
Jei važiuojamojoje dalyje yra kelio įrenginių (pvz., sklendžių dangčių, šulinių),
nekeičiamo aukščio briaunų apvadų, panaudojant atitinkamas priemones turi būti užtikrintos
homogeniškos ir sandarios prijungtys.
Perdirbti numatyto sluoksnio paviršius turi būti švarus.
Nustatant perdirbimo storį, paprastai turi būti atsižvelgiama į esamų sluoksnių ribas.
Didžiausias išpurenamas storis paprastai neviršija 4 cm.
Galimybės karštai regeneruoti kelyje dangas, kur buvo atliktas paviršiaus apdaras, turi
būti kruopščiai ištirtos.
Pavienės buvusios išdaužų vietos, taisytos šiltuoju ar šaltuoju asfalto mišiniu bei
mastikos asfalto mišiniu, turi būti išfrezuotos ar išimtos kitu būdu.
Dangos ženklinimas folija ar plastiko mase turi būti pašalintas.
Siekiant atkurti skersinio profilio lygumą, sluoksnio perdirbimo storis turi būti toks, kad
siektų bent 1 cm žemiausiame taške. Prireikus nelygumai nufrezuojami iš anksto. Jeigu tarp
perdirbamo ir žemiau esančio sluoksnio nėra pakankamo sukibimo, perdirbimo storis turėtų
būti parinktas taip, kad apimtų ir sluoksnių ribas. Prireikus sluoksnis gali būti iš dalies
nufrezuojamas iš anksto.
117. Paviršiaus šiurkštinimas.
Karštai regeneruoti kelyje asfalto viršutiniai sluoksniai privalo turėti pakankamą
paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui, priklausomai nuo panaudojimo paskirties.
Papildomos paviršiaus šiurkštinimo priemonės yra taikomos siekiant padidinti pradinį
paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui. Tai gali būti pasiekiama paskleidžiant ir
įvoluojant nedengtą arba iš anksto rišikliu dengtą 1/3 arba 2/5 frakcijų mineralinę medžiagą.
Mineralinė medžiaga paskleidžiama dar ant karšto paviršiaus, kad voluojant būtų
įspaudžiama ir tvirtai prikibtų. Neprikibusi mineralinė medžiaga turi būti pašalinama.
Darbų kiekių apraše paviršiaus šiurkštinimas aprašomas atskira eilute. Parenkant
mineralinės medžiagos stambiausios dalelės dydį, reikia atsižvelgti, ar turi būti įvykdyti
32
papildomi triukšmo lygio reikalavimai. Tokiu atveju 2/5 frakcijos mineralinė medžiaga
nenaudojama.
Rekomenduojami orientaciniai skleidžiamos mineralinės medžiagos kiekiai yra:
– 1/3 frakcijos skaldyta mineralinė medžiaga – 0,5–1,0 kg/m2;
– 2/5 frakcijos skaldyta mineralinė medžiaga – 1,0–2,0 kg/m2.
Reikalavimai
118. Asfalto mišinių sudėtis ir įrengti sluoksniai turi atitikti techninių reikalavimų
aprašo TRA ASFALTAS 08 ir taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.
Įrengtu sluoksniu mažiausiai 24 valandas neturi būti leidžiamas transporto eismas. Taip
pat reikia vadovautis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 V skyriaus nuostatomis,
reglamentuojančiomis transporto eismo ribojimą.
VI SKIRSNIS. VIRŠUTINIO SLUOKSNIO PAKEITIMAS (VSP)
Bendrosios nuostatos
119. Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas (VSP) atliekamas nufrezavus esamą asfalto
viršutinį sluoksnį ir jį pakeičiant nauju sluoksniu iš asfaltbetonio, skaldos ir mastikos asfalto
arba mastikos asfalto, atitinkančiu dokumentų TRA ASFALTAS 08 ir ĮT ASFALTAS 08
reikalavimus.
Taikymo sritis
120. Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas numatomas tais atvejais, kai defektų
priežastys yra susijusios tik su viršutiniu sluoksniu ir kiti remonto būdai nėra ekonomiški.
Asfalto viršutinio sluoksnio pakeitimas atliekamas, kai:
– yra skersinio ir išilginio profilio lygumo defektų, nulemtų plastinių deformacijų;
– yra paviršiaus atsparumo slydimui arba šliaužimui defektų, nulemtų dėmėjimosi,
persotinimo rišikliu ir nupoliruoto dalelių paviršiaus;
– yra konstrukcijos defektų.
Kiti šio remonto būdo naudojimo kriterijai gali būti aukščio apribojimai dėl kelio
statinių ir įrenginių, briaunų apvadai, aukščio gabaritai po tiltais ir t.t.
Asfalto mišinių rūšys ir tipai parenkami remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 ir 2
lentelėmis.
Medžiagų mišiniai
121. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 reikalavimai.
Posluoksnio paruošimas
122. Asfalto viršutinį sluoksnį iš mastikos asfalto mišinio klojant ant frezuoto
posluoksnio turi būti numatytas jo valymas panaudojant aukšto spaudimo vandens srovės
prietaisą su vakuuminiu įrenginiu. Siekiant užtikrinti sluoksnių sukibimą, turi būti purškiama
150–250 g/m2 polimerais modifikuotos bituminės emulsijos C 60 BP 1-S. Šios priemonės
darbų kiekių apraše turi būti numatytos atskira eilute.
Įrengtas sluoksnis
123. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus IV–VII skirsnių reikalavimai.
33
Paviršiaus šiurkštinimas
124. Galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XI skyriaus IV–VII skirsnių reikalavimai.
XII SKYRIUS. ATNAUJINIMAS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
125. Atnaujinimas yra dangos konstrukcijos eksploatacinės vertės atkūrimas, įrengiant
naujus sluoksnius ant esamos dangos ar jos dalių arba pakeičiant atitinkamus sluoksnius.
Pagrindiniai dangos atnaujinimo (kapitalinis remontas) būdai yra šie:
– atnaujinimas virš esamos dangos;
– atnaujinimas žemiau esamos dangos;
– atnaujinimas virš esamos dangos ir iš dalies pakeičiant esamą dangą.
II SKIRSNIS. PAGRINDINIAI NURODYMAI
126. Atnaujinimas yra numatomas tais atvejais, kai defektų priežastys yra susijusios ir
su sluoksniais, esančiais po asfalto viršutiniu sluoksniu, ir taisymo bei remonto priemonės
nėra tinkamos. Atnaujinimo priemonės turi būti naudojamos, kai defektai atsirado dėl giliau
esančių sluoksnių deformacijų ar laikomosios gebos praradimo.
Atnaujinimo būdas ir naujų sluoksnių storiai parenkami remiantis taisyklėmis KPT
SDK 07. Taip pat turi būti atsižvelgiama į posluoksnio savybes, aukščių dėl gretimų
konstrukcijų apribojimus, paliekamos dangos konstrukcijos būklę ir transporto eismo apkrovų
pasikeitimą.
III SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ MIŠINIAI
127. Galioja techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08 reikalavimai.
IV SKIRSNIS. DARBŲ ATLIKIMAS
128. Atnaujinimo priemonėms taikyti yra reikalingas lygus, taisyklingos profilio
padėties posluoksnis, kad būtų galima įrengti tolygaus storio naujus asfalto sluoksnius,
atitinkančius taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.
Kai yra keičiama dangos konstrukcija, jos sluoksniai turi būti pašalinti taip, kad naujus
asfalto sluoksnius būtų galima įrengti pagal taisyklių ĮT ASFALTAS 08 reikalavimus.
Jeigu posluoksnio profilis neleidžia naujų sluoksnių kloti tolygiu storiu, tuo atveju
reikalinga profilio padėtis gaunama panaudojant frezavimą arba žemiausias sluoksnis
klojamas netolygiu storiu.
Jeigu pavieniai sluoksniai yra nuimami nevisiškai, reikia įsitikinti, kad likusių sluoksnių
sukibimas yra pakankamas. Jeigu nustatoma, kad sluoksnių sukibimas nėra pakankamas,
likusio asfalto sluoksnio dalys turi būti pašalintos. Darbų kiekių apraše tai nurodoma atskira
eilute.
XIII SKYRIUS. BANDYMAI
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
129. Bandymai skirstomi į:
– tipo bandymus (anksčiau – tinkamumo bandymus),
34
– vidinės kontrolės bandymus,
– kontrolinius bandymus.
130. Bandymai, jei reikia, apima:
– ėminio ėmimą,
– ėminio supakavimą išsiuntimui,
– ėminio nugabenimą į bandymų laboratoriją,
– tyrimus, įskaitant bandymų ataskaitą.
131. Užsakovui reikalaujant, turi būti pateikti pakankamo dydžio visų numatytų naudoti
medžiagų (stambiųjų mineralinių medžiagų, smulkiųjų mineralinių medžiagų, mikroužpildo,
rišiklio ir t. t.) ėminiai, kurie saugomi kaip kontroliniai ėminiai.
Apie tokių ėminių pripažinimą sutarties partneriai turi surašyti protokolą. Šie ėminiai
naudojami kontroliniuose bandymuose, įvertinant medžiagų atitiktį projekto (sutarties)
reikalavimams.
Iš įrengtų šlamo dangų negalima atlikti reprezentatyvių ėminių ėmimo, todėl galimiems
arbitražiniams tyrimams iš šlamo dangų mišinių turi būti papildomai imami atsarginiai
ėminiai.
II SKIRSNIS. VIDINĖS KONTROLĖS BANDYMAI
132. Vidinės kontrolės bandymus sudaro tokie bandymai, kuriuos atlieka rangovas arba
jo įgaliotinis, kad būtų užtikrinama medžiagų ir medžiagų mišinių savybių bei atliktų darbų
atitiktis projekte (sutartyje) nurodytiems reikalavimams.
Rangovas turi kruopščiai atlikti reikiamos apimties vidinės kontrolės bandymus.
Rangovas tikslią atliekamos vidinės kontrolės apimtį nurodo savo statybos taisyklėse, tačiau
ši apimtis neturėtų būti mažesnė negu nurodyta 134 punkte. Rezultatai yra protokoluojami.
Jeigu nustatomi nuokrypiai nuo projekto (sutarties) reikalavimų, priežastys, lemiančios
nuokrypius, turi būti tuoj pat pašalinamos. Šiuo atveju vidinės kontrolės apimtis turi būti
padidinta, kol nusistovės gera gamybos kokybė.
133. Užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui pareikalavus, būtina pateikti vidinės
kontrolės bandymų rezultatus.
134. Sluoksnių įrengimo metu tikrinama:
– oro temperatūra ir posluoksnio temperatūra (pagal poreikį, pasikeitus oro sąlygoms);
– asfalto mišinio temperatūra klojimo metu (kiekvienos transporto priemonės);
– asfalto mišinio savybės vizualiai (reguliariai);
– paviršiaus šiurkštinimo mineralinės medžiagos savybės vizualiai (reguliariai);
– asfalto sluoksnių sutankinimo laipsnis radiometriniu ar panašaus veikimo prietaisu,
jeigu techniškai įmanoma (reguliariai sluoksnių klojimo darbų pradžioje ar pasikeitus mišinio
tipui ar rūšiai, vėliau pagal poreikį);
– klojamo sluoksnio storis arba sluoksnio svoris (reguliariai, rekomenduojama ne rečiau
kaip kas 50 m trijose skersinio profilio vietose);
– asfalto sluoksnių lygumas (reguliariai, rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 m
kiekvienoje eismo juostoje);
– priemonių, skirtų pasiekti pakankamą paviršiaus atsparumą slydimui arba šliaužimui,
fiksavimas dokumentuose;
– važiuojamųjų dalių kraštų briaunų išsidėstymas horizontalioje ir vertikalioje
projekcijose bei klojimo plotis (reguliariai, rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 m);
– paviršiaus vienalytiškumas vizualiai (reguliariai);
– išilginių ir skersinių siūlių kokybė vizualiai (kiekvienos siūlės).
Paviršiaus apdaro, šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos įrengimui
galioja techninių reikalavimų aprašas TRA APM 10.
35
III SKIRSNIS. KONTROLINIAI BANDYMAI
Bendrosios nuostatos
135. Kontrolinius bandymus galima atlikti tuo pačiu metu su vidinės kontrolės
bandymais. Vidinės kontrolės bandymų, atliktų kartu su užsakovu, rezultatai gali būti
pripažįstami kaip kontrolinių bandymų rezultatai. Kartu su vidinės kontrolės bandymais
atliktų kontrolinių bandymų rezultatus, jeigu įmanoma ir tikslinga, galima naudoti atsiskaityti
už darbus (žr. XVI skyrių). Esant poreikiui, bandymų skaičių galima didinti arba mažinti.
Kontroliniai bandymai
136. Kontroliniai bandymai yra užsakovo bandymai, kuriais nustatoma, ar medžiagų,
medžiagų mišinių savybės ir užbaigti darbai atitinka projekto (sutarties) reikalavimus. Šių
bandymų rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas. Ėminių ėmimą ir tikrinimus, kuriuos
galima atlikti sluoksnio įrengimo ruože, atlieka užsakovas dalyvaujant rangovui. Jeigu
nurodytu laiku rangovas neatvyksta, ėminiai imami ir tikrinimai atliekami jam nedalyvaujant.
137. Imti ėminius ir supakuoti išsiuntimui gali padėti ir rangovas, tačiau ėminius išsiųsti
ir bandymus atlikti gali tik pats užsakovas arba techninis prižiūrėtojas, arba užsakovo
pripažinta akredituota laboratorija. Bandymų laboratoriją paskiria užsakovas arba techninis
prižiūrėtojas.
138. Įprastai atliekamų kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys aprašytos šio punkto
papunkčiuose.
138.1. Mineralinės medžiagos.
Iš naudojamų mineralinių medžiagų imami reprezentatyvūs ėminiai ir ištiriami.
Paprastai imama įvairių mineralinių medžiagų po vieną reprezentatyvų ėminį.
Mažiausias ėminio kiekis:
– mikroužpildo – 2 kg;
– frakcijos iki 8 mm – 5 kg;
– frakcijos, didesnės kaip 8 mm, – 15 kg.
138.2. Rišiklis (bitumas ir bituminė emulsija).
Imami naudojamo rišiklio reprezentatyvūs ėminiai, kuriuos sudaro 3 daliniai ėminiai
(po 2 kg). Iš jų tiriamas vienas dalinis ėminys.
Paprastai imama įvairių rišiklių po vieną reprezentatyvų ėminį.
Be to, imamas ir tiriamas vienas ėminys, kai rišiklio išorinės savybės (vienalytiškumas,
spalva, blizgesys, kvapas, tarša) kelia abejonių.
138.3. Atliekant metodo purškimas ir barstymas ir paviršiaus apdaro įrengimo darbus
kiekvienos darbo dienos pradžioje pagal atitinkamus techninių reikalavimų aprašus ištiriami
patiekti rišiklis ir skaldelė. Per dieną įrengiant daugiau kaip 12000 m2, imami mažiausiai du
ėminiai.
138.4. Siūlių sandariklio masė.
Imami naudojamos siūlių sandariklio masės reprezentatyvūs ėminiai, kuriuos sudaro 3
daliniai ėminiai (po 6 kg). Iš jų tiriamas vienas dalinis ėminys.
Be to, imamas ir tiriamas vienas ėminys, kai išorinės savybės (vienalytiškumas, spalva,
blizgesys, kvapas, tarša) kelia abejonių dėl siūlių sandariklio masės kokybės.
138.5. Asfalto ir šlamo dangų mišiniai bei atlikti darbai.
Šlamo dangų ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos bei karštojo regeneravimo
kelyje metodu A įrengtų sluoksnių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys nurodytos 19
lentelėje.
Šlamo dangų mišinių ėminiai imami tik iš maišytuvo. Turi būti bandomi kiekvieno
sluoksnio mišiniai. Papildomai gali būti imama atsarginiai ėminiai, kurie prireikus naudojami
nustatyti defektuotų plotų ribas.
36
Plonų asfalto sluoksnių ir karštojo regeneravimo kelyje metodų B ir C atvejais mišinių
ir sluoksnių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys, atsižvelgiant į asfalto mišinio rūšį,
nustatomos remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 25 lentelės nurodymais.
Karštojo regeneravimo kelyje atveju sluoksniai iš skirtingų sudėčių mišinių tiriami juos
atskyrus.
19 lentelė. Medžiagų, asfalto mišinių ir įrengtų ŠL, PAS-H bei KRK sluoksnių
kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys
Konstrukcijos sluoksnis
Bandymų rūšys
Bandymų ar matavimų kiekis
1)
Asfalto viršutinis sluoksnis iš
Karštojo regenerav
imo
kelyje
metodas A
Šlamo
dangos
mišinio
Plono
asfalto
sluoksnio ant
hidroizoliaci
jos mišinio
1. Asfalto mišinys2)
1.1. Granuliometrinė sudėtis 3 band./(7000–9000 m
2)
x x x
1.2. Rišiklio kiekis x x x
1.3. Regeneruoto rišiklio
minkštėjimo temperatūra ir penetracija bei tamprioji
santykinė deformacija (PMB E)
1–2 band./objektui x3)
x x
1.4. Bandinio tūrinis tankis ir
oro tuštymių kiekis 3 band./(7000–9000 m
2) - x x
2. Įrengtas sluoksnis
2.1. Sluoksnių sukibimas Užsakovo (statytojo)
nuožiūra x x
2.2. Sluoksnio profilio padėties atitiktis (skersiniai nuolydžiai),
plotis
Kiekvienam sluoksniui, rekomenduojama ne
rečiau kaip kas 100 m
x x x
2.3. Lygumas Kiekvienam sluoksniui,
rekomenduojama ne rečiau kaip kas 50 m
kiekvienoje eismo
juostoje (viršutiniam sluoksniui
pagrindinis metodas –
IRI metodas)
x x x
2.4. Sluoksnio storis arba sluoksnio svoris
pagal XVI skyrių x x x
2.5. Oro tuštymių kiekis 3 band./(7000–9000 m2) - x x
2.6. Paviršiaus atsparumas
slydimui arba šliaužimui x x x
1) Pagrindus galima didinti arba mažinti ėminių, bandymų ar matavimų skaičių (pvz., nusistovėjus
gerai gamybos kokybei arba esant įtarimams dėl defektų) 2)
Pagal aplinkybes ypatingos medžiagos ir priedai 3)
Iš bituminės emulsijos regeneruotas rišiklis
Papildomi kontroliniai bandymai
139. Jeigu manoma, kad kontrolinių bandymų rezultatai nebūdingi visam bandymams
priskirtam plotui, rangovas turi teisę prašyti atlikti papildomus kontrolinius bandymus.
37
Užsakovui taip pat išlieka teisė savo nuožiūra atlikti papildomus kontrolinius
bandymus.
140. Ėminio vietą ir priskiriamą ploto dalį užsakovas ir rangovas nustato bendrai. Jeigu
pradiniam kontroliniam bandymui priskirta ploto dalis neaiški ir/ar abipusiu sutarimu
negalima nustatyti ribų (pvz., vertinant vizualiai ar remiantis radiometrinių matavimų
rezultatais), tai papildomam kontroliniam bandymui priskiriama ploto dalis turi sudaryti ne
mažiau kaip 20% pradiniam kontroliniam bandymui priskiriamo ploto.
141. Darbų priėmimą lemia pradinių ir papildomų kontrolinių bandymų nuo šiol jiems
priskirtose plotų dalyse rezultatai.
142. Jeigu papildomų kontrolinių bandymų reikalauja rangovas, tai šių bandymų
išlaidas apmoka jis pats.
143. Šlamo dangų įrengimo atveju gali būti atlikti tik atsarginių ėminių papildomi
kontroliniai bandymai, nes iš jau įrengto sluoksnio negalima paimti reprezentatyvaus ėminio.
Arbitražiniai tyrimai
144. Arbitražiniai (ginčo sprendimo tarp įmonių teisme) tyrimai – tai tam tikrų
kontrolinių bandymų, kurių atlikimo kokybe (pvz., savų tyrimų pagrindu) abejoja užsakovas
arba rangovas, pakartojimas.
145. Vieno iš sutarties partnerių pasiūlymu kontrolinius bandymus pakartoti pavedama
nepriklausomai akredituotai laboratorijai, kuri neatliko pradinių kontrolinių bandymų.
Pakartotų kontrolinių bandymų rezultatai pakeičia pirminių kontrolinių bandymų rezultatus.
146. Arbitražinių tyrimų išlaidas, įskaitant visas papildomas išlaidas, apmoka ta šalis,
kuriai tenka nepalankus sprendimas.
147. Prašymas dėl oro tuštymių kiekio ir/arba sutankinimo laipsnio arbitražinio tyrimo
atlikimo pateikiamas per 2 mėnesius po užsakovo kreipimosi dėl defektų.
148. Atsižvelgiant į tai, kad šlamo dangų įrengimo atveju iš įrengtos dangos neįmanoma
paimti reprezentatyvaus ėminio, galimiems arbitražiniams tyrimams turi būti paimti
papildomi atsarginiai ėminiai iš mišinio.
IV SKIRSNIS. BANDYMŲ METODAI
Bendrosios nuostatos
149. Mineralinių medžiagų, rišiklio ir priedų ėminių ėmimui ir bandymui galioja
bandymų metodai, nurodyti atitinkamuose techninių reikalavimų aprašuose ir standartuose
(žiūrėti VI skyriaus I ir II skirsnius).
Asfalto mišinių ėminių ėmimui ir bandymui galioja atitinkami serijos LST EN 12697 ir
kiti standartai, aprašo TRA ASFALTAS 08 nurodymai.
Šlamo dangų mišinio ėminiai imami pagal LST EN 12274-1 standartą.
Šlamo dangų mišinių rišiklio kiekis nustatomas pagal LST EN 12274-2 standartą.
Gręžtiniai kernai, skirti nustatyti šlamo dangų sluoksnių ar plonų asfalto sluoksnių ant
hidroizoliacijos sukibimą su posluoksniu, anksčiausiai gali būti paimti praėjus 6 savaitėms po
transporto eismo paleidimo.
150. Jeigu bandomas sluoksnis įrengiamas daliniais sluoksniais, tai kiekvienas dalinis
sluoksnis turi atitikti reikalavimus.
Įrengto sluoksnio bandymams iš kiekvienos ėminio ėmimo vietos imamas tik dalinis
ėminys, skirtas užsakovui. Jeigu bandymo rezultatai yra neigiami, tada imamas kitas dalinis
ėminys, skirtas rangovui.
151. Įrengto sluoksnio oro tuštymių kiekis apskaičiuojamas iš sluoksnio ėminio
(gręžtinio kerno) tūrinio tankio ir sluoksnio ėminio (gręžtinio kerno) medžiagų maksimalaus
tankio.
38
152. Rišiklio arba regeneruoto rišiklio bandymams galioja apraše TRA BITUMAS 08
nurodyti bandymo metodai.
153. Bituminių emulsijų bandymams galioja apraše TRA BE 08 nurodyti bandymo
metodai.
154. Regeneruotų mineralinių medžiagų savybių bandymams galioja apraše TRA MIN
07 nurodyti bandymo metodai.
Paprastai mineralinių medžiagų rūšis bei aptrupėjusio ir skelto paviršiaus dalelių
procentas nustatomi vizualiai.
155. Siūlių sandariklio masės bandymams galioja atitinkami standartai ir norminiai
dokumentai.
Tūrinis tankis ir sutankinimo laipsnis
156. Tūrinį tankį ir sutankinimo laipsnį pagal standartą LST EN 12697-6 galima
nustatyti tik gręžtinių kernų, kurių mažiausias storis yra 2 cm.
Sluoksnių sukibimo vertinimas
157. Šlamo dangų sluoksnių ir plonų asfalto sluoksnių ant hidroizoliacijos sukibimas su
posluoksniu nustatomas bandant sukibimo tempiamąjį stiprį. Sukibimo tempiamasis stipris
yra trijų apie 150 mm diametro gręžtinių kernų, priskirtų vienai bandomajai vietai, bandymo
rezultatų vidurkio vertė. Gręžtiniai kernai imami išilgine kryptimi apie 250 mm tarp kerno
briaunų atstumu vienas nuo kito bei 800 mm atstumu nuo važiuojamosios dalies briaunos.
Gręžtinio kerno storis turi būti ne mažesnis negu 60 mm. Gręžtinių kernų bet kurio paviršiaus
defektai nėra leistini. Pažeisti kernai yra atmetami. Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris
nustatomas remiantis dokumentu Technische Prüfvorschriften für Asphalt, TP Asphalt-StB
Teil 81 (Asfalto bandymų techniniai nurodymai, 81 dalis) (FGSV 756).
Sluoksnio storis
158. Įrengto sluoksnio storis nustatomas remiantis Automobilių kelių dangos
konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo instrukcija DKSNI–95.
Sluoksnio profilio padėtis
159. Sluoksnio profilio padėties atitiktis projektinei padėčiai tikrinama niveliuojant arba
matuojant nuo valo nustatytais intervalais (atstumais). Skersinį nuolydį galima tikrinti,
naudojant polinkio matuoklį.
Lygumas
160. Sluoksnio lygumą reikia tikrinti 3 m ilgio liniuote, laikantis LST EN 13036-7
reikalavimų, arba tam tikru lygumo matavimo metodu (pvz., IRI metodu), kuris yra
pagrindinis metodas matuoti viršutinio sluoksnio lygumą.
Išilgine kryptimi lygumas matuojamas kiekvienos eismo juostos ir sustojimo juostos
viduryje. Leistinojo nelygumo (prošvaisos) viršijimo matas, nepaisant prošvaisos ilgio,
kaskart yra didžiausias nuokrypis nuo ribinės vertės.
Lygumo matavimai pagal IRI atliekami remiantis galiojančia matavimo metodika.
Paviršiaus atsparumas slydimui arba šliaužimui
39
161. Įrengto sluoksnio rato sukibimo su danga koeficiento matavimai, skirti darbams
priimti, atliekami praėjus 4–8 savaitėms po eismo paleidimo. Rato sukibimo su danga
koeficientas nustatomas remiantis galiojančia matavimo metodika.
XIV SKYRIUS. DARBŲ PRIĖMIMAS
I SKIRSNIS. DARBŲ PRIĖMIMO TERMINAI
162. Užbaigtus darbus užsakovas arba techninis prižiūrėtojas turi priimti ne vėliau kaip
per 15 darbo dienų po raštiško pranešimo apie juos.
Darbų priėmimo terminas pratęsiamas, jeigu rangovas dar nepateikė darbams įvertinti
reikalingų rezultatų pagal sutartyje numatytus medžiagų ir medžiagų mišinių bandymus arba
paslėptų darbų aktų.
163. Jeigu užsakovas galutiniam užbaigtų darbų įvertinimui nustatytu laiku dar
nepateikė reikalingų bandymų rezultatų, tai jis naudojasi sutarties sąlygomis.
164. Tokia pati tvarka galioja priimant užbaigtas darbų dalis.
II SKIRSNIS. PRIEŠLAIKINIS NAUDOJIMAS
165. Užsakovas turi teisę darbą ar darbo dalį priimti anksčiau sutartyje numatyto
termino, tačiau užsakovas apie tokį savo sprendimą turi pranešti rangovui. Reikalingos
priemonės turi būti suderintos raštu.
166. Jeigu rangovas prašo priimti darbus anksčiau sutartyje numatyto termino,
užsakovui dėl darbų priėmimo galioja šio skyriaus I skirsnyje nurodytas terminas.
167. Jeigu kelio ruožai, kuriuose atliktos tam tikros darbų dalys, naudojami tolesniems
įrengimo darbams, tuomet tų darbų dalių priimti kaip užbaigtų darbų negalima.
168. Jeigu darbų priėmimo nėra reikalaujama, darbai laikomi priimtais pasibaigus 15
darbo dienų po raštiško pranešimo apie juos. Tokia pati tvarka galioja priimant užbaigtas
darbų dalis.
III SKIRSNIS. RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ VIRŠIJIMAS
(NEPASIEKIMAS)
169. Jeigu priimant darbus nustatomi VII skyriuje nurodytų ribinių verčių ar leistinųjų
nuokrypių viršijimai (nepasiekimai), tai laikoma defektu. Be to, gali būti nustatomi ir kiti,
šiose taisyklėse neaprašyti, defektai.
IV SKIRSNIS. DEFEKTŲ VALDYMAS IR IŠSKAITOS
170. Užsakovas turi teisę padaryti išskaitas, kai yra nesilaikoma ribinių verčių ar
leistinųjų nuokrypių:
– sluoksnio storio;
– sluoksnio svorio;
– rišiklio kiekio;
– granuliometrinės sudėties;
– sutankinimo laipsnio;
– lygumo;
– skersinio nuolydžio;
– sluoksnio pločio;
– rato sukibimo su danga.
40
Išskaitos skaičiuojamos ir daromos remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu ir
rangovui sutikus. Išskaitas galima taikyti tik neviršijant tų verčių, kurios pateiktos taisyklių ĮT
ASFALTAS 08 1 priedo metodikoje ir lentelėse.
Jei rangovas nepateikia sutikimo, jis turi pašalinti defektus.
Jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT
ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol
defektai nebus pašalinti. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, perklojant sluoksnius
arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu (pailgintas
garantinis terminas, sumažinta kaina).
171. Jei dėl paminėtų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių nesilaikymo defektų
atsiranda garantinio periodo metu, tai užsakovas turi teisę reikalauti juos pašalinti.
Tačiau rangovas gali reikalauti grąžinti dėl defektų padarytas išskaitas, jei jie rangovo
lėšomis yra pašalinti. Tas pats taikoma ir priverstinių (teisminių) sankcijų atveju.
172. Laikinų sprendimų atveju išskaitos derinamos atskira sutartimi, remiantis taisyklių
ĮT ASFALTAS 08 1 priedu. Nustatant išskaitų dydį atsižvelgiama į sutrumpėjusią naudojimo
trukmę.
173. Išskaitos dėl kito pobūdžio defektų šiose taisyklėse neaptariamos.
XV SKYRIUS. DEFEKTŲ PAŠALINIMAS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
174. Rangovas turi garantuoti, kad jo atlikti darbai yra kokybiški ir atitinka projekto
(sutarties) reikalavimus. Jis privalo visus per garantinį laikotarpį atsiradusius defektus
pašalinti savo lėšomis.
175. Rangovas neatsako už atliktų darbų kokybę, jeigu jis laiku, t.y. prieš darbų pradžią,
buvo raštu pranešęs apie užsakovo tiektų arba nurodytų naudoti medžiagų trūkumus, apie
nekokybiškus kitų rangovų paruošiamuosius darbus.
II SKIRSNIS. DARBŲ ĮVERTINIMAS
176. Vertinant darbus garantinio termino metu atsižvelgiama į konstrukciją ir apkrovas
atitinkantį nusidėvėjimą.
III SKIRSNIS. GARANTINIAI TERMINAI
177. Galioja taisyklėse ĮT ASFALTAS 08 nurodyto garantiniai terminai, jei toliau
šiame tekste nenurodyta kitaip.
Kiti atvejai
178. Kitais atvejais kelių tiesimo (taisymo ir remonto) produktams taikomos Statybos
įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau rangovo (tiekėjo) išduodamuose
dokumentuose nustatyti garantiniai terminai negali būti trumpesni nei nurodyti papunkčiuose:
178.1. 1 metų garantinis terminas nustatomas taisymo produktams (darbams) ir
paviršiaus apdarui;
178.2. 2 metų garantinis terminas nustatomas šlamo dangoms, ploniems asfalto
sluoksniams ir karštajam regeneravimui kelyje;
178.3. sutartyje nurodytas garantinis terminas nustatomas:
– ypatingoms dangos konstrukcijoms;
– šiose taisyklėse nenumatytais atvejais.
41
XVI SKYRIUS. ATSISKAITYMAS UŽ ATLIKTUS DARBUS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
179. Techninėse specifikacijose reikia nurodyti atsiskaitymo už atliktus darbus būdą: ar
nustatomas sluoksnio svoris, ar matuojamas sluoksnio storis. Jei sluoksnio plotas mažesnis
kaip 6000 m2, atsiskaitymą už atliktus darbus galima numatyti pagal sluoksnio svorį. Jeigu
nurodyta apskaičiuoti darbų kiekius pagal įrengto sluoksnio storį, reikia pateikti matavimo
metodą.
Už paviršiaus apdaro įrengimo darbus gali būti taikomas atsiskaitymo už įrengtą plotą
būdas.
180. Sluoksniai matuojami pagal statybos sutarties sąlygas.
181. Už didesnį įrengto sluoksnio plotį, ilgį, storį, svorį, nei nurodyta sutartyje,
atlyginama, jei dėl jų buvo raštiškas užsakovo nurodymas. Rangovas turi laiku pareikalauti
tokio nurodymo, jeigu didesnių matmenų sluoksnį reikia rengti dėl priežasčių, nesusijusių su
rangovo atliekamais darbais.
182. Užsakovo pareikalavimu atsiskaitymui kartu paimtus ėminius rangovas privalo
perduoti užsakovui.
II SKIRSNIS. MATAVIMAI
Sluoksnio plotis
183. Kai įrengto sluoksnio šonai yra su nuolydžiu, sluoksnio plotis matuojamas nuo
vieno šono iki kito šono šlaitelio su nuolydžiu 2:1 vidurio.
Sluoksnio storis
184. Įrengto ir sutankinto sluoksnio storio atskirosios matavimo vertės nustatomos,
taisyklingai paskirstant matavimo vietas.
185. Atstumą tarp matavimo skersinių profilių dažniausiai reikia numatyti vienodais
intervalais kas 50 m. Imant gręžtinius kernus, intervalai gali būti padidinti iki 200–300 m.
Tačiau rekomenduojama, kad matavimo skersprofilių skaičius turėtų būti ne mažesnis
kaip 10. Esant mažiems plotams arba gatvėms, šis skaičius gali būti sumažintas.
186. Kai įrengto sluoksnio storis matuojamas nuo valo arba niveliuojant, kiekviename
matavimo skersprofilyje matuojama trijose vietose: važiuojamosios dalies viduryje ir 1/3
važiuojamosios dalies pločio į abi puses nuo ašies (pvz., kai važiuojamosios dalies plotis yra
7,5 m, matuojama 2,5 m atstumu tiek į kairę, tiek į dešinę nuo ašies).
187. Matuojant storį elektromagnetiniu metodu arba imant gręžtinius kernus,
kiekviename matavimo skersprofilyje reikia parinkti tik po vieną matavimo vietą pakaitomis:
dešinėje, ašyje ir kairėje.
III SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS UŽ FREZAVIMĄ
188. Atsiskaitymo už frezavimo darbus lemiamas parametras yra charakteringų
frezavimo storių matavimai.
Nustatant dalinio ar ištisinio frezavimo plotus, imami tik sutartyje numatyti plotai, o
pagrįstais atvejais – ir papildomi plotai.
42
IV SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL ĮRENGTO SLUOKSNIO STORĮ
Sluoksnio storio patvirtinimas
189. Faktinį sluoksnio storį (cm) reikia nustatyti kiekvieno įrengto sluoksnio atskirai ir
įrodyti, kiek jis atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį.
Sluoksnio, pakloto ant frezuoto posluoksnio, storis nustatomas matuojant iki
aukščiausio frezuotos struktūros taško.
Faktiniu sluoksnio storiu laikomas sluoksnio per visą kelio ruožą storio atskirųjų verčių
aritmetinis vidurkis.
190. Šiuo atveju sluoksnio svorio patvirtinti nereikia.
Didesnis ar mažesnis pakloto sluoksnio storis
191. Ant esamo ar frezuoto posluoksnio paklotų asfalto viršutinių sluoksnių didesnis
storis, jeigu tai yra numatyta papildomose techninėse specifikacijose, kompensuojamas tik iki
10% sutartyje numatyto sluoksnio storio, kai klojama iki 2 cm storio sluoksnis, ar tik iki 5%
sutartyje numatyto sluoksnio storio, kai klojama daugiau kaip 2 cm storio sluoksnis. Esant
mažesniam nei numatyta sutartyje paklotų sluoksnių storiui taikomos išskaitos.
Vienetinės kainos pritaikymas
192. Jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už
nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama
pagal storių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina).
V SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL ĮRENGTO SLUOKSNIO SVORĮ
Sluoksnio svorio patvirtinimas
193. Jeigu projekte (sutartyje) sluoksniui įrengti yra nurodytas sluoksnio svoris (kg/m2),
tai faktinį sluoksnio svorį reikia nustatyti kiekvieno sluoksnio atskirai ir įrodyti, kiek jis
atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio svorį. Šlamo dangų klojimo atveju
atsiskaitymui du sluoksniai laikomi vienu sluoksniu.
194. Atskiro sluoksnio svorio skaičiavimas yra viso ruožo sluoksnio svorio nustatymo
pagrindas. Tačiau užsakovas taip pat turi teisę reikalauti faktinio sluoksnio svorio nustatymo
ruožo dalyse. Mažiausia ruožo dalis turi atitikti per vieną darbo dieną įrengto sluoksnio ilgį.
195. Paviršiaus apdaro sluoksnio svoris nustatomas remiantis patiektos skaldelės kiekiu
bei rišiklio kiekiu ir pateiktais tai įrodančiais dokumentais, išskaičiuojant medžiagų likučius.
196. Šlamo dangų sluoksnio svoris nustatomas remiantis patiektų mineralinių medžiagų
bei priedų kiekiu ir pateiktais tai įrodančiais dokumentais, išskaičiuojant medžiagų likučius ir
pridedant kontrolinių bandymų metu nustatytą rišiklio kiekį, lygų visų rezultatų vidurkio
vertei. Rišiklio kiekis (be vandens sudedamosios dalies) skaičiuojamas naudojant sausąsias
mišinio mases.
Didesnis ar mažesnis pakloto sluoksnio svoris
197. Paviršiaus apdaro, šlamo dangų, plonų asfalto sluoksnių, jei jie įrengiami ant ne
naujo posluoksnio, arba karštojo regeneravimo kelyje atveju didesnis sluoksnio svoris, jeigu
tai yra numatyta papildomose techninėse specifikacijose, kompensuojamas tik iki 10%
sutartyje numatyto papildomo ir/arba naujo mišinio svorio, kai klojama iki 50 kg/m2, ar tik iki
43
5% sutartyje numatyto papildomo ir/arba naujo mišinio svorio, kai klojama daugiau kaip 50
kg/m2. Esant mažesniam nei numatyta sutartyje paklotų sluoksnių storiui taikomos išskaitos.
198. Ant posluoksnio, kurio nelygumai viršija 10 mm, klojant plonus asfalto sluoksnius,
didesnis nei sutartyje numatytas svoris nustatomas remiantis 20 lentelės nurodymais. Didesnis
pakloto sluoksnio storis įrodomas remiantis važtaraščių duomenimis. Kai ypatingais atvejais
klojami keli sluoksniai, šios nuostatos galioja tik žemesniajam sluoksniui.
199. Atnaujinimo darbams galioja taisyklių ĮT ASFALTAS 08 XV skyriaus IV skirsnio
nurodymai.
20 lentelė. Galimas didesnis pakloto sluoksnio svoris, kai esamo posluoksnio nelygumai
didesni negu 10 mm
Projektinis sluoksnio svoris kg/m2 Galimas didesnis sluoksnio svoris kg/m
2
iki 75 iki 25
daugiau kaip 75 iki 15
Vienetinės kainos pritaikymas
200. Jeigu atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už
nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio svorį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama
pagal svorių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina).
VI SKIRSNIS. ATSISKAITYMAS PAGAL PERDUOTAS MEDŽIAGAS
201. Jeigu medžiagas pristato užsakovas, tai atsiskaitant už didesnius arba mažesnius
kiekius taikomi šio skyriaus IV ir V skirsnių nurodymai.
Perskaičiuojant kainą, pagrindu imama rangovo pasiūlyta atsiskaitymo vienetinė kaina.
XVII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
202. Šios taisyklės pakeičia statybos rekomendacijų R 35-01 „Automobilių kelių
asfaltbetonio ir žvyro dangos“, įregistruotų Aplinkos ministerijoje ministro 2002 m. vasario
19 d. įsakymu Nr. 67 (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60) 6, 7, 9–12 skyrių nuostatas,
susijusias su karštuoju regeneravimu kelyje, paviršiaus (apdaru) apdorojimu ir šlamo dangų
įrengimu.
_________________