prienŲ rajono savivaldybĖs 2011–2019 metŲ … · prienŲ rajono savivaldybĖs 2011–2019...

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ

STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

Prienai, 2011

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ

STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

Vykdytojas :UAB „Lyderio grupė“

Užsakovas :Prienų rajono savivaldybės administracija

1PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

TuRINyS

ĮVADAS ............................................................................................................................................................................. 7

I. BENDRA PRIENŲ RAJONO APŽVALGA ............................................................................................................. 9

1.1. TERITORIJOS APRAŠYMAS 91.2. GYVENTOJAI 11

II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ ............................................................................................................. 17

2.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI 172.3. ŽEMĖS ŪKIS 342.4. REKREACIJA IR TURIZMAS 412.5. STATYBŲ SEKTORIUS 492.6. EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG 52

III. SOCIALINĖ APLINKA ......................................................................................................................................... 55

3.1 ŠVIETIMAS 553.2. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS\ 653.3. SVEIKATOS APSAUGA 693.4. SOCIALINĖ APSAUGA 783.5. VIEŠASIS SAUGUMAS 833.6. KULTŪRA IR SPORTAS 883.7. SOCIALINĖS APLINKOS SSGG 98

IV. INFRASTUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA .............................................................................................. 101

4.1 MIŠKŲ ŪKIS 1014.2. APLINKOS TARŠA 1034.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS 1064.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS 1114.5. ENERGETIKA 1124.6. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA IR SUSISIEKIMAS 1144.7. BŪSTO PLĖTRA 1204.8. INFRASTRUKTŪROS IR APLINKOS APSAUGOS SSGG 126

5. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS STRATEGIJA ..................................................................... 129

5.1. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIZIJA 1295.2. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETAI 1295.3. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS 133

6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR PRIEŽIŪROS SISTEMA ..... 145

6.1. SPP ĮGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA IR PRIEŽIŪROS PROCESAS 1456.2. SPP ĮGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS RODIKLIŲ SISTEMA 147

2 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS 3PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

MERO ŽODIS

Bėgant metams, keičiasi žmonės. Keičiasi ir miestai. Prienų kraštas ne išimtis – jis taip pat nuolat kinta. Siekdama, kad šie pokyčiai būtų kryptingi ir duotų tik pačius geriausius rezultatus, visa mūsų krašto bendruomenė privalo sistemingai dirbti, keisti požiūrį į aplinką, kurioje gyvena, turėti aiškią strategiją, kaip norime ar turėtume gyventi ateityje, kokį Prienų kraštą siekiame parodyti ateities kartoms.

Prienų rajono strateginis plėtros planas yra sudedamoji strateginio rajono valdymo dalis. Šis planas bus įgyvendinamas jame numatytas priemones detalizuojant savivaldybės strateginiuose veiklos planuose.

Strateginiu planu bus stengiamasi įtvirtinti pagrindines rajono vystymosi gaires ir kryptis, sustiprinti Prienų rajono savivaldybės įvaizdį bendruomenėje, užtikrinti bendruomenės, verslo struktūrų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų interesų grupių dalyvavimą įgyvendinant rajono plėtros strategiją.

Strateginis plėtros planas padės identifikuoti savivaldybės stiprybes, galimybes ir silpnybes bei grėsmes, nustatyti savivaldybės vietą ir vaidmenį šalies ir tarptautiniame kontekste, numatyti plėtros perspektyvas tam, kad būtų tikslingai nukreiptos viešosios ir privačios iniciatyvos didžiausią naudą duosiantiems uždaviniams ir priemonėms įgyvendinti savivaldybėje ir už jos ribų.

Norint maksimaliai pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis, savivaldybės plėtros kryptys ir prioritetai privalo atitikti ES finansinės paramos prioritetus ir kryptis. Todėl pagal strateginio plano įgyvendinimo mechanizmą bus stengiamasi sukurti Prienų rajono plėtros viziją, kurią įgyvendinti turi stengtis visi šio krašto žmonės. Juk pokyčiai neišvengiami, o jų kokybė ir tęstinumas – visų mūsų rankose. Prienai – šviesus kraštas, kuriame daug šviesių asmenybių, šviesių idėjų ir galimybių. Pasirinkime tinkamus prioritetus ir stenkimės dėl Prienų krašto žmonių gyvenimo kokybės, verslo ir investicinės aplinkos gerovės.

Prienų meras Vytas Bujanauskas

PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

2011–2019 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO RENGIMO DALYVIAI

Prienų rajono savivaldybės taryba

Vytas Bujanauskas Prienų rajono savivaldybės meras

Loreta Jakinevičienė Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja

Artūras Buitkus Kauno apskrities VMI vyriausiasis specialistas

Stefanija Bunevičienė VšĮ Jiezno PSPC bendrosios praktikos gydytoja

Martynas Butkevičius Tarybos narys

Antanas Gustaitis AB „DNB NORD“ banko Prienų klientų aptarnavimo poskyrio vadovas

Vytautas Kamblevičius EPN Rolando Pakso padėjėjas; UAB „Giluva“ direktorius

Algirdas Kederys BĮ „Birštono miesto tvarkymo tarnyba“ direktorius

Rita Keturakienė UAB „Vita simplex“ gydytoja

Vytautas Kiguolis Beatričės ir Vytauto Kiguolių privačios poliklinikos „Firmus medicus“ direktorius

Juozas Krikštolaitis Tarybos narys

Vytautas Martinaitis VšĮ Prienų ligoninės ir VšĮ Lazdynų poliklinikos Vilniuje gydytojas traumatologas-ortopedas

Angelė Mickienė Nemuno pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Cezaras Pacevičius UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius

Kęstutis Palionis Tarybos narys

Henrikas Radvilavičius VĮ „Kauno regiono keliai“ Prienų kelių tarnybos viršininkas

Tomas Skrupskas Verslininkas

Liuda Šeškuvienė Prienų rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė

Algimantas Šidlauskas ŽŪB „Nemunas“ valdybos pirmininkas

Alvydas Vaicekauskas A. Vaicekausko ūkio ūkininkas

Vilma Vaidogienė UAB „Alivdara“ administratorė

Jonas Vilionis Ūkininkas

Egidijus Visockas Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas

Rima Zablackienė Tarybos narė

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Vytas_Bujanauskas/6262

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Loreta_Jakineviciene/7311/1

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Arturas_Buitkus/7345

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Stefanija_Buneviciene/7349

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Martynas_Butkevicius/7348

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Antanas_Gustaitis/2119

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Vytautas_Kamblevicius/7346

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Algirdas_Kederys/2121

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Rita_Keturakiene/6264

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Vytautas_Kiguolis/2122

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Juozas_Krikstolaitis/6319/1

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Vytautas_Martinaitis/7340

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Angele_Mickiene/6342

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Cezaras_Pacevicius/7347

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Kestutis_Palionis/2125/1

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Henrikas_Radvilavicius/2128

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Tomas_Skrupskas/6260

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Liuda_Seskuviene/2135

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Algimantas_Sidlauskas/2136

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Alvydas_Vaicekauskas/6145

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Vilma_Vaidogiene/6259

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Jonas_Vilionis/6263

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Egidijus_Visockas/7342

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Rima_Zablackiene/6269


ĮVADAS

Strateginis planavimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių pasiruošti pokyčiams ir numatyti artimesnius bei tolimesnius savivaldybės veiklos žingsnius. Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginis planas yra svarbiausias savivaldybės plėtros kryptis iki 2019 metų nustatantis dokumentas, kuris bus įgyvendinamas rengiant ir vykdant strategines priemones atitinkančius projektus.

Siekiant kuo platesnio savivaldybės gyventojų, politikų, savivaldybės administracijos darbuotojų įsitraukimo į strateginio plėtros plano rengimo procesą, bendradarbiauta su administracijos darbuotojais, rengiamas dokumentas buvo derinamas su savivaldybės politikais. Taip pat atliktas Prienų rajono gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu gyventojai galėjo pareikšti nuomonę apie esamą rajono situaciją. Į šio tyrimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant Prienų rajono savivaldybės plėtros planą. Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita pateikiama 1 priede. Plano rengimo metu aktuali informacija buvo pateikiama savivaldybės interneto svetainėje www.prienai.lt.

Rengiant strateginį plėtros planą, atlikta Prienų rajono savivaldybės esamos socialinės ir ekonominės situacijos analizė, identifikuotos rajono stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG). Bendradarbiaujant su savivaldybės administracijos darbuotojais ir savivaldybės politikais bei atsižvelgiant į anksčiau parengtą 2004–2012 metų Prienų rajono plėtros strateginį planą, suformuluota Prienų rajono vizija:

Prienų rajonas – saugus, patrauklus, novatoriškas, atviras kiekvienam žmogui ir verslui.

Vizijai pasiekti nustatyti šie savivaldybės plėtros prioritetai:

1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas.2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra.

3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas.

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginį plėtros planą sudaro 3 pagrindinės dalys: esamos socialinės ir ekonominės situacijos ir SSGG analizė (I dalis), jos pagrindu suformuota savivaldybės plėtros strategija, kurią sudaro vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai ir priemonių planas (II dalis), bei plano įgyvendinimo stebėsenos sistema (III dalis).

Plano rengėjai

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginį plėtros planą rengė „Lyderio akademija“ ekspertai, Prienų rajono savivaldybės strateginio planavimo komisija bei Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai.


I. BENDRA PRIENŲ RAJONO APŽVALGA

1.1. TERITORIJOS APRAŠYMAS

Prienų rajono savivaldybė yra Lietuvos pietinėje dalyje. Didesnė jos dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje, prie garsiųjų Nemuno kilpų. Kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Didesni ežerai: Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,6 proc. savivaldybės teritorijos, miškai – 27,6 proc., keliai – 2,4 proc., užstatyta teritorija – 2,5 proc., vandenys – 2,8 proc., kita žemė – 5,1 proc.

Prienų rajono savivaldybės plotas – 1.031 km², kuris sudaro 12,7 proc. apskrities ir 1,6 proc. Lietuvos teritorijos ploto.

1.1.1 pav. Prienų rajonas

Šaltinis: www.wikipedia.org

Savivaldybėje yra 2 miestai: savivaldybės centras Prienai ir Jieznas, bei 3 miesteliai: Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai. Savivaldybės teritorija suskirstyta į 10 seniūnijų: Prienų miesto, Jiezno, Stakliškių, Balbieriškio, Veiverių, Išlaužo, Naujosios Ūtos, Šilavoto, Pakuonio, Ašmintos.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6c/Prienai_district_location.png

10 PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2011–2019 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS

1.1.2 pav. Prienų rajono seniūnijos


Prienų rajono savivaldybės teritoriją kerta valstybinės reikšmės keliai: Kaunas–Marijampolė, Kaunas–Alytus, Vilnius–Marijampolė, tarptautinė magistralė „Via Baltica“. Prienų miestas įsikūręs abipus Nemuno, Mažosios Birštono kilpos pietryčių kampe.

Ekonominiu požiūriu Prienų rajonas turi išskirtinių bruožų: rajonas yra šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno, turinčio ekonominio-socialinio vystymosi potencialą. Ši kaimynystė sudaro sąlygas bendradarbiauti plėtojant rajono infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, rengiant bendrus projektus. Nepaisant galimo kaimynystės ekonominio potencialo išnaudojimo, Prienų rajone vystomas žemės ir miškų ūkis bei su jais susijusi pramonė.

Rajono geografinė padėtis bei gausus kultūros ir etnografinis paveldas – tinkama vieta turizmo ir poilsio infrastruktūrai plėtoti. Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje įsikūręs Pociūnų aviaturizmo centras.

Prienų rajone gausu gamtos, istorinės archeologijos paminklų. Iš gamtos, istorijos paminklų paminėtini Medžionių kraštovaizdžio istorinis ir Degsnės botaninis draustiniai. Vien tik archeologinių paminklų – piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų – suskaičiuojama 48. Vieni įspūdingiausi atrodo Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių (dar vadinamas Napoleono kepure), Pieštuvėnų piliakalniai. Kultūros paminklai: barokinė Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia Jiezne, Kristaus Apreiškimo bažnyčia, popieriaus dirbtuvės, kunigaikščio Kęstučio paminklas Prienuose ir kt.

Prienų krašto muziejaus ekspozicijose ir fonduose eksponuojama ir saugoma beveik 20 tūkst. eksponatų. Veikia krašto istorijos, tautodailės, etnografijos, sportinės aviacijos ir oreivystės, kultūros ir švietimo, sakralinė ekspozicijos.

1.2. GYVENTOJAI

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Prienų rajone gyveno 33.048 gyventojai (5 proc. apskrities ir 1 proc. šalies gyventojų). 2007–2010 m. gyventojų skaičius rajone sumažėjo 2,9 proc. arba 977 gyventojais (1.2.1 pav.). Tai atitinka apskrities ir šalies tendencijas: minėtu laikotarpiu gyventojų skaičius apskrityje ir šalyje sumažėjo apie 1,6 proc.

1.2.1 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2007–-2010 m. pradžioje

34.025

33.580

33.326

33.048

32.400

32.600

32.800

33.000

33.20033.400

33.600

33.800

34.000

34.200

2007 2008 2009 2010

Šaltinis: Statistikos departamentas

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/9/9e/PrienuSen.png

http://www.skyjazz.info/wt_prsat/index.html


2010 metų pradžioje Prienų rajono gyventojų skaičius siekė 33.048, iš jų net 10.874 Prienų mieste. Kiti Prienų rajono gyventojai įsikūrę kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, kurių dauguma yra seniūnijų centrai. Prienų rajono gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal seniūnijas pateikiamas 1.2.2 paveiksle.

1.2.2 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal seniūnijas

Ašmintos, 2,000

Balbieriškio, 3,161

Išlaužo, 1,860

Jiezno, 2,540

Naujosios Ūtos, 1,089

Pakuonio, 1,588

Prienų miesto, 10,874

Stakliškių, 3,658

Šilavoto, 2,122

Veiverių, 4,380 Ašmintos

Balbieriškio

Išlaužo

Jiezno

Naujosios Ūtos

Pakuonio

Prienų miesto

Stakliškių

Šilavoto

Veiverių

Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija

Gyventojų tankis (gyventojų skaičius 1 km2) savivaldybėje 2010 m. pradžioje siekė 32,1 (apskrities vidurkis – 82,4, Lietuvos – 51). Šis skaičius šalyje, apskrityje ar rajone tiek dėl natūralių demografinių procesų, tiek dėl gyventojų migracijos nuolat mažėja.

Prienų rajonas – tai kaimiška savivaldybė, nes kaimo gyventojai čia sudaro 63,3 proc. visų rajono gyventojų, kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis siekia 33 proc., o apskrityje – 28,9 proc. Rajone miesto ir kaimo gyventojų santykis nuo 2007 m. nesikeičia, todėl galima daryti prielaidą, kad natūralūs demografiniai procesai bei žmonių migracija vienodai veikia tiek miesto, tiek kaimo gyventojų skaičių.

1.2.3 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietovę

12.278 12.225 11.980

21.166 20.960 20.639

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

2008 2009 2010

Miestas Kaimas


Šiek tiek daugiau nei pusę Prienų rajono gyventojų sudaro moterys (daugiau nei 52 proc.). Moterų skaičius 2007–2010 m. didėjo sparčiau nei vyrų: atitinkamai 2,5 ir 3,2 proc. (1.2.4 pav.).

1.2.4 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal lytį

34.025 33.580 33.326 33.048

16.146 15.928 15.831 15.74617.879 17.652 17.495 17.302

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

30.000

35.000

40.000

2007 2008 2009 2010

Viso gyventojų Vyrai Moterys



2010 m. pradžios duomenimis, didžiausią Prienų rajono gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus asmenys – apie 61 proc. (šalyje – 65 proc., apskrityje – 64 proc.), mažiausią – gyventojai iki 15 metų amžiaus – apie 16 proc.( šalyje – 16,2 proc., apskrityje – 16,2 proc.). Pensinio amžiaus asmenys sudarė 23 proc. rajono gyventojų. Lyginant su 2007 m. duomenimis, Prienų rajone išaugo tik darbingo amžiaus gyventojų skaičius (1,8 proc.), kai tuo tarpu gyventojų iki 15 metų ir pensinio amžiaus asmenų skaičius atitinkamai sumažėjo 11,7 ir 7,6 proc. Šalyje ir apskrityje pastebimos panašios tendencijos: darbingo amžiaus asmenų skaičius atitinkamai išaugo 1,2 ir 0,8 proc.

1.2.5 pav. Prienų rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžių

8.277

8.122

7.914

7.644

19.751

19.790

19.983

20.114

5.997

5.668

5.429

5.290

0 7.000 14.000 21.000

2007

2008

2009

2010

Pensinio amžiaus gyventojai Darbingo amžiaus gyventojai

Gyventojai (0-15 metų amžiaus)


Prienų rajono, kaip ir visos Lietuvos, gyventojų vidutinis amžius didėja. Vidutinis vyrų amžius Prienų r. – 38,3 m. (didesnis nei Lietuvos (36,7 m.) ir Kauno apskrities (37,6 m.) vidurkiai), o moterų – 49,9 (41,8 m. Lietuvoje ir 42 m. Kauno apskrityje). Šio rodiklio didėjimas iš dalies gali būti paaiškinamas pailgėjusia asmenų gyvenimo trukme, tačiau, iš kitos pusės, visuomenės senėjimas rodo nors ir didėjantį, tačiau nepakankamą gimstamumo augimą.

Gyventojų kaita. 2009 m. Prienų r. savivaldybėje gimė 315 naujagimių, tai 8 proc. daugiau nei 2008 m. 1.000 gyventojų 2009 m. teko 9,5 gimusiųjų, tai 9 proc. daugiau nei 2008 m. (8,7 gimusiųjų). Natūrali gyventojų kaita 2009 metais (1.000 gyventojų) siekė -6,14, tai mažiau nei 2008 m. (-8,3) ir 2007 metais (-11,4). Tuo tarpu apskrityje natūrali kaita 1.000 gyventojų 2009 m. siekė -1,3, 2008 m. – -2,2 ir 2007 m. – -3,5.

Mirusiųjų skaičius Prienų rajone 2009 m. siekė 527, tuo tarpu 2007 m. – 641 asmenį. Mirtingumo rodiklis 2009 m. (1.000 gyventojų tenka mirusiųjų) siekė 15,9, kai tuo tarpu 2007 m. – 19. Mirtingumo rodiklio mažėjimą, kuris būdingas tiek apskričiai, tiek šaliai, galima paaiškinti gyvenimo trukmės ilgėjimu bei nepakankamu gimstamo rodikliu, kuris išlieka mažesnis nei mirtingumas.

2009 m. Prienų rajone susituokė 154 poros, 2008 m. – 194, 2007 m. – 208, palyginus 2007–2009 metus, rodiklis krito 26 proc. 2009 m. rajone įvyko 81 ištuoka, 2008

m. – 93, 2007 m. – 91. 2007–2009 m. duomenimis, ištuokų skaičius sumažėjo 11 proc.

Prienų rajonui, kaip ir kitiems šalies teritoriniams vienetams, būdinga didelė gyventojų migracija. 2007 m. migracijos saldo buvo neigiamas ir siekė 55 asmenis, o 2008 m. sumažėjo ir siekė 50 asmenų. 2009 m., prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, situacija pasikeitė: žymiai padidėjo išvykusiųjų skaičius, todėl pastebimas žymus saldo pokytis. 2009 m., lyginant su 2008 m., neigiamas saldo padidėjo dvigubai ir siekė 101 asmenį. Rajoną migracija paliečia ypatingai skaudžiai: rajonas netenka darbingo amžiaus gyventojų, kurie yra ekonominis-socialinis rajono potencialas.

1.2.5 lentelė. Migracija Prienų rajone, apskrityje ir šalyje 2007–2009 m.

Teritorija / Metai 2007 2008 2009Atvyko

Lietuvos Respublika 8.609 9.297 6.487Kauno apskritis 1.637 2.023 1.318Prienų r. sav. 53 42 39

IšvykoLietuvos Respublika 13.853 17.015 21.970Kauno apskritis 3.163 4.017 4.928Prienų r. sav. 108 92 140

Teritorija / Metai 2007 2008 2009Saldo

Lietuvos Respublika -5.244 -7.718 -15.483Kauno apskritis -1.526 -1.994 -3.610Prienų r. sav. -55 -50 -101


Remiantis gyventojų, deklaravusių savo išvykimą, statistika, 2007–2009 m. daugiausia iš Lietuvos išvyko 20–44 m. amžiaus asmenų. Duomenų apie Prienų rajono gyventojų emigraciją nėra, tačiau, remiantis bendromis Lietuvos tendencijomis, tikėtina, jog iš Prienų rajono taip pat daugiausia išvyksta 20–44 metų amžiaus asmenys. Greta žymaus darbingo amžiaus asmenų emigracijos skaičiaus padidėjimo, nerimą kelia didelis išvykstančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičius.


II. EKONOMINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

Prienų rajono ūkis – stabilus, konkurencingas, patrauklus investicijoms ir kartu užtikrinantis aukštą vietos gyventojų užimtumą. Rajono versle, pramonėje ir žemės ūkyje plėtojant tarptautinius ryšius su užsienio partneriais, maksimaliai išnaudojami rajono oro tarptautinių koridorių teikiami privalumai. Išplėtota rekreacinė infrastruktūra užtikrina rajono gyventojams bei rajono svečiams komfortabilų poilsį, o sutvarkyta ir prižiūrima moderni infrastruktūra užtikrina stabilų bei subalansuotą rajono ūkio vystymąsi.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai nusako teritorijos (šalies, regiono, rajono) ekonominį potencialą pritraukti investicijas, jas išlaikyti ir kurti naują ekonominę vertę. Pagrindinius makroekonominius rodiklius sudaro šie elementai:

• bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo augimas;

• pridėtinė vertė;

• vidutinė infliacija (proc.);

• tiesioginės užsienio investicijos;

• materialiosios investicijos.

• eksportas ir importas;

• vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis;

• nedarbas (proc.) ir kt.

Kauno apskrityje sukuriama apie 19 proc. šalies BVP (2009 m. duomenimis), pagal šį rodiklį apskritis yra antra šalies apskričių kontekste (daugiausia BVP sukuriama Vilniaus apskr. – 39 proc.). Vertinant vienam gyventojui tenkantį BVP ir lyginant jį su šalies vidurkiu, Kauno apskritis užima 3-ąją vietą, šis rodiklis čia siekia 26 proc. (daugiausia BVP vienam gyventojui sukuriama Vilniaus apskr. – 41,9 proc.).

Pridėtinė vertė. Daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje sukuriama paslaugų sektoriuje. Kauno apskrityje situacija panaši: paslaugų sektoriuje sukuriama trečdalis pridėtinės vertės. Paslaugų sektorius sukuria 32,5 proc. arba 35.077,9 mln. Lt, pramonė – 23,2 proc., viešojo valdymo, paslaugų socialinė sfera ir komunalinė veikla sukuria 20,1 proc. arba 6.778,5 mln. Lt pridėtinės vertės.


2.1.2 lentelė. Pridėtinė vertė šalyje, Kauno apskrityje 2009 m., mln. LtTe

rito

rija

Rod

iklis

Žem

ės ū

kis,

med

žiok

lė,

miš

kini

nkys

tė ir

žu

vini

nkys

tė

Pram

onė

Stat

yba

Prek

yba;

vie

šbuč

iai i

r re

stor

anai

; tra

nspo

rtas

, sa

ndėl

iavi

mas

ir r

yšia

i

Fina

nsin

is

tarp

inin

kavi

mas

; ne

kiln

ojam

asis

turt

as,

nuom

a ir

kita

ver

slo

veik

la

Vie

šasi

s val

dym

as;

pasl

augo

s soc

ialin

ei sf

erai

ir

kom

unal

inė

veik

la

Lietuvos Respublika

Bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt 2.769,8 16.934,4 5.279,6 26.424,1 13.618,1 17.402,2

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc.

3,4 20,5 6,4 32,1 16,5 21,1

Kauno apskritis

Bendroji pridėtinė vertė, mln. Lt 471,3 3.628,4 1.057,2 5.077,9 2.248,8 3.150,1

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, proc.

3 23,2 6,8 32,5 14,4 20,1


Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. TUI pritraukimas – svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, sukurti didesnę pridėtinę vertę, greičiau diegti technologines naujoves pramonėje ir kitose verslo srityse.

Kauno apskrityje 2009 m., Statistikos departamento duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos sudarė 3.939,1 mln. Lt, tai yra 11,7 proc. visoje Lietuvoje pritrauktų investicijų. Prienų rajono savivaldybei iš jų teko 1 mln. Lt arba 0,03 proc. visų apskričiai tekusių investicijų. Tai labai žemas rodiklis – tarp visų apskrities administracinių vienetų Prienų r. užėmė 7 vietą iš 8 (mažiau TUI teko tik Birštono sav. – 0,2 mln. Lt). Nagrinėjant TUI, tenkančias vienam gyventojui, situacija išlieka panaši. 2009 m. duomenimis, vienam Prienų r. gyventojui teko 30 Lt tiesioginių užsienio investicijų, tai sudaro apie 0,5 proc. apskrities ir 0,3 proc. šalies vidurkio (2.1.1 paveikslas).

2.1.1 pav. TUI vienam gyventojui 2009 m.

10.122

5.912

48 239 429

8.347

1.468

12.674

30

2.059

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

14.000

LietuvosRespublika

Kaunoapskritis

Birštonosav.

Jonavos r.sav.

Kaišiadoriųr. sav.

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.


Minėti rodikliai rodo nepakankamą Prienų rajono gebėjimą pritraukti bei įsisavinti TUI: nepaisant patogios rajono geografinės padėties (arti apskrities centras – Kauno miestas, kuriame išplėtotos paslaugos verslui), investuotojai dažniau rinkosi Kėdainių ar Raseinių rajonų savivaldybes.


2.1.2 pav. TUI vienam gyventojui dinamika 2007–2009 m., Lt

10.54710.122

9.565

5.912

4.756

5.826

302497

0

2.000

4.000

6.000

8.000

10.000

12.000

2007 2008 2009

Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. sav.


Remiantis 2007–2009 metų duomenimis, lyginant 2008 su 2007 m., TUI vienam gyventojui Lietuvoje krito 9,3 proc., Kauno apskrityje – 18,4 proc., o Prienų rajone net 75,3 proc.Tuo tarpu lyginant 2008 ir 2009 m., TUI vienam gyventojui Lietuvoje kilo 5,8 proc., Kauno apskrityje – 24,3 proc. ir 25 proc. Prienų rajone.

Remiantis TUI vienam gyventojui kilimo tendencijomis, galima daryti prielaidą, kad 2010 m. tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Kauno apskrityje TUI vienam gyventojui gali aplenkti net iki 2007 m. buvusį lygį. Deja, Prienų rajono prognozės nėra tokios optimistinės. Net pritaikius optimistiškiausią variantą, investicijoms pakilus 25 proc., jos būtų 2,6 karto mažesnės nei 2007 m. Galimas investicijų padidėjimas rajone numatomas tik tada, kai atsistatys investicijų srautai šalies ir apskrities mastu.

Materialinės investicijos (MI). Materialinės investicijos įvardijamos kaip viena iš ilgalaikio ekonomikos augimo prielaidų. Statistikos departamento duomenimis, 2007–2009 metais sparti šalies ūkio plėtra skatino aktyvų investavimą į ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvoje. Itin sparčiai materialinės investicijos didėjo iki 2007 m., kuomet MI indeksas, palyginti su praėjusių metų (2006) atitinkamu laikotarpiu, siekė 132,9 proc. per metus. Tačiau jau 2008 m. MI Lietuvoje krito 2,4 proc., MI buvo panašios kaip ir 2007 m. 2009 m. šalyje fiksuojamas materialinių investicijų mažėjimas beveik 47 proc. Atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių duomenis ir šalies ūkio raidos tendencijas, galima daryti dvi prielaidas: visų pirma, didžioji dalis MI teko didiesiems Lietuvos miestams (2008 m. Kauno apskričiai teko 15,6 proc. šalies MI, Prienų rajonui – 1,4 proc. apskrities arba 0,2 proc. visų šalies MI); antra prielaida – 2009 m. mažėjant MI Lietuvoje, jos sparčiai mažėjo Kauno apskrityje bei Prienų rajone.

Analizuojant Statistikos departamento pateikiamus 2007–2009 m. duomenis

pastebima, kad Prienų rajonui apskrities kontekste tenka gana maža dalis materialinių investicijų ir ši dalis turi tendenciją mažėti. 2007 m. Prienų r. sav. teko 1,6 proc. apskrities MI, ši dalis 2008 m. sumažėjo iki 1,4 proc., tik 2009 m. pakilo iki 2,8 proc. Šis santykis didesnis tik todėl, kad Kauno apskrities bendras rodiklis stipriai krito (-53,3 proc.). Materialinių investicijų vienam gyventojui rodiklis Prienų rajono savivaldybėje taip pat nesiekė apskrities lygio – 2007 m. šis rodiklis buvo 2.000 Lt vienam gyventojui ir siekė 32,8 proc. apskrities bei 25,5 proc. šalies vidurkio, o 2009 m. – 1.608 Lt vienam gyventojui ir siekė 55,9 proc. apskrities bei 38,9 proc. šalies vidurkio (2.1.3 lentelė).

2.1.3 lentelė. Materialinės investicijos

Teritorija

Materialinės investicijos,tūkst. Lt

Pokytis 2007–2009 m.,

proc.

Materialinių investicijų tenka vienam gyventojui,

Lt

Pokytis 2007–2009 m.,

proc.2007 2008 2009 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 26.507.126 25.861.026 13.797.562 -48 7.853 7.701 4.132 -47,4

Kauno apskritis 4.117.206 4.036.286 1.922.326 -53,3 6.095 6.005 2.876 -52,8Birštono sav. 48.122 23.541 9.478 -80,3 9.150 4.499 1.826 -80Jonavos r. sav. 245.720 298.821 240.588 -2,1 4.740 5.779 4.668 -1,5Kaišiadorių r. sav. 121.929 153.754 109.855 -9,9 3.378 4.302 3.098 -8,3Kauno m. sav. 2.842.733 2.535.276 939.725 -66,9 7.966 7.163 2.681 -66,3Kauno r. sav. 392.143 492.810 332.160 -15,3 4.549 5.620 3.714 -18,4Kėdainių r. sav. 241.102 340.619 163.702 -32,1 3.809 5.426 2.632 -30,9Prienų r. sav. 67.597 55.108 53.365 -21,1 2.000 1.647 1.608 -19,6Raseinių r. sav. 157.860 136.357 73.453 -53,5 7.853 7.701 4.132 -47,4


Pateikti duomenys rodo, kad Prienų rajone materialinės investicijos vienam gyventojui buvo vienos mažiausių apskrityje lyginant su kitais apskrities rajonais. 2007–2009 m. MI rajono savivaldybėje sumažėjo 21 proc. (nuo 67.597 iki 53.365 tūkst. Lt). Kitose regiono savivaldybėse 2007–2009 m. taip pat pastebimas MI mažėjimas, tačiau jos 2009 m. mažiausiai krito Jonavos r. savivaldybėje (2 proc.). Didžiausias MI kritimas užfiksuotas Birštono ir Kauno miesto savivaldybėse, atitinkamai 80,3 ir 66,9 proc.

Lietuviškų prekių eksportas. 2007–2010 metais lietuviškų prekių eksporto tendencijos nepasižymėjo dinamiškumu. Iki 2008 m., kaip tai būdinga visai šalies ekonomikai, eksportas sparčiai augo, tam įtakos turėjo atsivėrusios ES rinkos bei ES eksporto subsidijos kai kuriems žemės ūkio produktams. Apskrities eksporto rodikliai 2007–2010 metais dinamiškesni nei šalies: iki 2008 metų eksportas augo daugiau nei 22 proc., 2009 metais krito 36,5 proc. Tai rodo nestabilų Kauno apskrities įmonių veikimą užsienio rinkose, kurį stipriai veikia ekonomikos kaitos tendencijos.

Pagal 2010 metų duomenis, Kauno apskritis pagal eksportuojamų Lietuviškų prekių vertę užima antrąją vietą po Telšių apskrities. Kauno apskrityje sukuriama 17,7 proc. visos eksportuojamos produkcijos (vertės).


2.1.3 pav. Lietuviškų prekių eksportas pagal apskritis Lietuvoje 2007–2010 m., mln. Lt

961,1

6.536,2

5.663,3

878,9

2.110,6

1.581,2

360,2

6.058,8

771,9

4.576,3

906,1

8.387,7

5.279,6

981,4

2.377,2

1.604,6

332,7

13.728,8

936,7

4.271,4

693,3

5.324,7

4.740,5

827,7

1.700,6

1.525

334,9

8.648,1

878,9

3.620,9

833

6.505,7

5.805,2

1.071,3

2.082,9

1.756,8

366,1

12.751,1

747,1

4.735,6

0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

2007 2008 2009 2010


Daugiausia lietuviškų prekių eksportuojama iš Telšių apskrities, kurioje didelę dalį eksporto apimčių sudaro veikianti AB „Mažeikių nafta“. Toliau pirmauja apskritys, kuriose įsikūrę didieji Lietuvos miestai: Vilnius ir Klaipėda. Kauno apskritis pagal eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių apimtis 2009 m. yra 2 tarp visų Lietuvos apskričių

2.2. VERSLAS

2011 m. pradžioje Prienų r. savivaldybėje veikė 487 ūkio subjektai. Tai sudarė 0,6 proc. šalies ir 2,8 proc. apskrities rodiklio. Daugiausia apskrities ūkio subjektų veikia Kauno mieste. Prienų rajono savivaldybė – septinta iš aštuonių pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių tarp visų apskrities savivaldybių (2.2.1 paveikslas).

2.2.1 pav. Veikiantys ūkio subjektai Kauno apskrityje 2011 m. pradžioje, vnt.

1.842

1.082

487630

100798 580

12.142

Kauno m. sav.Kauno r. savKėdainių r. sav.Prienų r. sav.Raseinių r. sav.Birštono sav.Jonavos r. sav.Kaišiadorių r. sav.


2010 m. pradžios duomenimis, vienam tūkstančiui Prienų savivaldybės gyventojų teko 14,5 ūkio subjektų (šalyje – 25, apskrityje – 25,3 ūkio subjektai).

Palyginimui, 2007 m. Prienų rajone veikė 489 ūkio subjektai. 2011 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius Prienų r. savivaldybėje, palyginus su 2007 m. duomenimis, sumažėjo 0,4 proc. (šalyje išaugo 13,7 proc., apskrityje – 13,6 proc.), o veikiančių ūkio subjektų skaičius vienam gyventojui (2010 metų pradžios duomenis lyginant su 2007 m.) – 3,7 proc. (šalyje išaugo 16 proc., apskrityje – 16,6 proc.).

Vertinant 2011 m. pradžios duomenis, pagal veikiančių ūkio subjektų darbuotojų skaičių Prienų rajone daugiausia yra mažų įmonių, kuriose dirba iki 49 darbuotojų. Tokios įmonės sudaro 94,7 proc. visų rajone veikiančių įmonių. Kauno apskrityje tokio dydžio įmonės sudaro 94,8 proc. visų įmonių, Lietuvoje – 94,7 proc. Vidutinės įmonės, turinčios nuo 50 iki 249 darbuotojų, Prienų rajone veikė 25 (5,1 proc.), Kauno apskrityje – 829 (4,7 proc.), Lietuvoje – 4.118 (4,7 proc.). Stambių įmonių, turinčių 250 ir daugiau darbuotojų, Prienų rajone veikė tik 1, Kauno apskrityje – 91 (Kauno mieste – 69), Lietuvoje – 460. Prienų rajone veikiančios įmonės, išskyrus stambias, atitinka Kauno apskrities bei Lietuvos Respublikos proporcijas. Apskrities centre – Kauno mieste – įsikūrusios 69 iš 91 stambių įmonių. Prienų rajono rodiklis nesiekia apskrities ar šalies vidurkio, taip pat, vertinant statistinius duomenis, neturi tendencijos didėti sparčiau nei kitų apskrities savivaldybių rodikliai.

Remiantis pateikiamais 2011 m. pr. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius Prienų rajone, lyginant su 2010 m., išaugo 14 vienetų. Šį pokytį lėmė smarkiai išaugęs

smulkių įmonių skaičius. Vidutinio dydžio įmonių skaičius rajone per tą patį laikotarpį sumažėjo 7. Stambių įmonių skaičius nepasikeitė. (2.2.1 lentelė)

2.2.1 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2007-2011 m. pradžiai

Teritorija 2007 2008 2009 2010 2011 Pokytis 2007–2011 m., proc.

Smulkios įmonės (turinčios iki 49 darbuotojų)Lietuvos respublika 71.461 76.187 79.260 77.960 82.409 15,3

Kauno apskritis 14511 15.220 15.888 15.784 16.741 15,4Prienų r. 452 473 457 447 461 2

Vidutinės įmonės (turinčios nuo 50 iki 249 darbuotojų)Lietuvos respublika 4.467 4.633 4.761 4.688 4.118 - 7,8Kauno apskritis 927 957 985 956 829 - 10,6Prienų r. 36 44 34 32 25 - 30,6

Stambios įmonės (turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų)Lietuvos respublika 588 556 553 553 460 - 21,8Kauno apskritis 137 110 116 107 91 - 33,6Prienų r. 1 1 2 1 1 0


2011 m. pradžioje daugiausia ūkio subjektų Prienų rajone veikė didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto nuomos ir apdirbamosios gamybos, mažiausiai – elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo, finansinės ir draudimo veiklos srityse. (2.2.2 paveikslas)


2.2.2 pav. Prienų rajono savivaldybėje 2011 m. pradžioje veikiantys ūkio subjektai

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita

verslo veikla; 65

Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas; 2

Statyba; 20

Informacija ir ryšiai; 6

Finansinė ir draudimo veikla; 2

Viešasis valdymas ir gynyba;

privalomasis socialinis draudimas;

5

Kita aptarnavimo veikla; 72

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir

socialinė aptarnavimo veikla;

49

Apdirbamoji gamyba; 45

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; 15

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų

veikla; 26

Transportas ir saugojimas; 31

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto

priemonių ir motociklų remontas;

149


Mažų ir vidutinių įmonių įtaka Lietuvos ekonomikai vis didėja. Čia sukuriama vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis. 2011 m. pradžioje 94,7 proc. (arba 486 iš 487 subjektų) Prienų rajone veikusių ūkio subjektų buvo smulkios ir vidutinės įmonės. Panaši tendencija vyravo ir Lietuvos Respublikoje (smulkios ir vidutinės įmonės sudarė 99,5 proc. arba 86.527 subjektų).

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Prienų r. savivaldybėje veikiančių įmonių apyvarta siekė 511 tūkst. Lt, 2009 m. – 493 tūkst. Lt, 2010 m. – 480 tūkst. Lt. Apyvarta sudaro 0,6 proc. šalies ir 2,9 proc. apskrities įmonių apyvartos. Lyginant 2010 m. su 2008 m., savivaldybėje įmonių apyvarta krito 6,1 proc., įmonių apyvarta Lietuvoje ir apskrityje atitinkamai kilo 2,2 ir 3,4 proc.

Prienų rajone mažos ir vidutinės įmonės dažniausiai veikia taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Nemažai yra jų registruota kaip užsiimančių nekilnojamuoju turtu, nuoma ir kita verslo veikla. Prienų rajono savivaldybėje tik 1 įmonėje (subjekte) dirbo daugiau nei 249 darbuotojai. Pagal ekonominės veiklos sritis šalyje stambios įmonės dažniausiai veikia prekybos sektoriuje, kiek mažiau – paslaugų sektoriuje.

Prienų rajone veikiančių didžiausių įmonių veiklos spektras gana platus: nuo medienos gamybos ir prekybos medienos produktais, statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų iki žemės ūkio pramonės ir pan.

Prienų rajone veikia keletas išskirtinės veiklos įmonių:

• UAB „Sportinė aviacija ir Ko“, įkurta 1969 metais, daugiau kaip 35 metus projektuoja ir gamina aukštos kokybės rekordinius sklandytuvus. Tai viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios

klasės varžyboms skirti sklandytuvai. Per daugelį metų sukurtas pasaulinis prekybos atstovų tinklas, apimantis daugiau kaip 30 šalių, prisideda prie sėkmingos gaminamos produkcijos reklamos, platinimo ir aptarnavimo. Beveik visi gaminiai, išskyrus smulkius vienetinius užsakymus, parduodami užsienio šalyse.

• UAB „Termikas“ – įmonė, esanti Pociūnuose, užsiimanti akrobatinių orlaivių, jų komponentų ir variklių remontu, pardavimu.

Siekiant pritraukti įmonių persikėlimą iš kitų teritorijų bei skatinti naujų įmonių steigimąsi, svarstytinos įmonių atleidimo nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčio galimybės. Didžiausių įmonių, veikiančių Prienų r. savivaldybėje, sąrašas pateikiamas žemiau:

2.2.2 lentelė. Didžiausi Prienų rajono verslo subjektai

Įmonės pavadinimas Veiklos rūšysUAB „Lietuviškas midus“ Alkoholinių gėrimų gamyba UAB „Valdima“ Automobilių ir jų dalių pardavimasUAB „Flictus“ Automobilių remontas, prekyba dėvėtais drabužiaisUAB „Tomstena“ Automobilių remonto paslaugosUAB „Sigda“ Automobilių techninė priežiūra

UAB „Wilara“ Bitininkystės paslaugos, prekyba bitininkystės reikmenimis

UAB „Prienų butų ūkis“ Daugiabučių namų priežiūra, statybaUAB „Terina“ Drabužių siuvimas UAB „Prienų duona“ Duonos ir konditerijos gaminių gamyba ir prekyba UAB „Agrokoncerno grūdai“ Grūdų sandėliavimas ir prekybaUAB „Hidrosta“ Hidromelioracijos paslaugos

UAB „Hidrosta“ Inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių, kelių statyba

UAB ,,Dambravos agroservisas“ Kelių tiesimas ir priežiūra, melioracijaUAB „Stiprybė“ Krovinių pervežimas, automobilių prekybaUAB ,,Ekofrisa“ Kruopų gamybaUAB ,,Veiverių skonis“ Maisto produktų gamybaM. Manukian maitinimo įstaiga Maitinimo paslaugosUAB „Osmedas“ Mažmeninė prekyba UAB ,,Alsena“ Medienos apdirbimasUAB ,,Dalgvida“ Medienos apdirbimasUAB ,,GKF“ Medienos apdirbimasUAB ,,Naujinta“ Medienos apdirbimasUAB ,,Strielčių lentpjūvė“ Medienos apdirbimasUAB „Arbarator“ Medienos apdirbimas UAB „Liepaloto lentpjūvė“ Medienos apdirbimas UAB „Skriaudžių medis“ Medienos apdirbimas UAB „Doleta“ Medienos gaminiai: langai, durysUAB „Davi“ Medienos gaminių ruošimasUAB „Strielčių lentpjūvė“ Medienos pjaustymas ir obliavimasUAB „Gelnis“ Medienos ruoša


2.2.3. lentelė. Prekybos įmonių apimtis ir apyvarta 2007–2009 m.

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009 m, proc.Prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta (be PVM), mln. litų

Lietuvos Respublika 885,8 1.055,1 898,1 1,4Kauno apskritis 185 220,8 184,7 -0,2Birštono sav. 2 2,8 2 0Jonavos r. sav. 5,5 6,1 5,7 3,5Kaišiadorių r. sav. 6,1 7,3 5 -22Kauno m. sav. 156,3 184,9 156,1 -0,1Kauno r. sav. 4,2 5,8 4,4 4,5Kėdainių r. sav. 6,1 7,1 6,2 1,6Prienų r. sav. 1,7 2,2 1,9 10,5Raseinių r. sav. 3,1 4,6 3,4 8,8

Prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta (be PVM), Lt, tenkanti vienam gyventojuiLietuvos Respublika 262 314 269 2,6Kauno apskritis 274 329 276 0,7Birštono sav. 371 533 380 2,4Jonavos r. sav. 106 118 111 4,5Kaišiadorių r. sav. 168 205 141 -19,1Kauno m. sav. 438 522 445 1,6Kauno r. sav. 49 66 50 2Kėdainių r. sav. 96 113 99 3Prienų r. sav. 50 66 58 13,8Raseinių r. sav. 74 111 84 11,9


Įmonės pavadinimas Veiklos rūšysJ. Druseikos įmonė Metalo supirkimas ir utilizavimasUAB „Metal invest“ Metalų supirkimasUAB ,,Meditakas“ Miškininkystės paslaugosUAB „Prienų vandenys“ Nuotekų rinkimas ir apdorojimas AB ,,Sportinė aviacija ir Ko“ Orlaivių ir jų komponentų gamybaA. Šimkaus IĮ Paminklų gamybaUAB ,, Mauručių ąžuolas“ Paminklų gamyba

UAB „Matula“ Prekyba automobiliais, automobilių transporto paslaugos

UAB ,,Valdima“ Prekyba naudotais automobiliais ir jų remontasUAB „Termikas“ Skraidymo aparatų gamyba, priežiūra, remontas UAB „Rūdupis“ Statyba, rekonstrukcija, remontas UAB „Mačiūnai“ Statybos, remonto darbai UAB „Prienų šilumos tinklai“ Šiluminės energijos gamyba ir tiekimasUAB „Prienų energija“ Šilumos ir karšto vandens tiekimasUAB „Dananta“ Transporto paslaugos UAB „Milavita“ Transporto paslaugos UAB „Prienų šilumos tinklai“ Trąšų ir pesticidų sandėliavimasŽŪB „Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė“ Žemės ūkio veikla

A. Urbono firma Žuvies perdirbimasAB „Išlaužo žuvis“ Žuvivaisos ir žuvų ūkių darbasUAB ,,Vinctūra“ Žvėrelių auginimas


Prekyba. Šiuo metu visoje Lietuvoje pastebima tendencija, kad sparčiausiai parduotuvių prekybos plotas auga didesniuose miestuose, o aplinkinių rajonų savivaldybėse augimas pasižymi lėtesne sparta. Šių rodiklių dydžiai bei jų tendencijos gana smarkiai yra veikiami rajono geografinės padėties: šalia Prienų rajono esančiame Kauno mieste prekybos vietų tinklas itin išvystytas, jų kiekis ir plotas vienam gyventojui žymiai lenkia šalies rodiklius, tačiau Prienų rajone prekybinė veikla nėra taip išvystyta savaime veikiant rinkos savireguliacijos mechanizmams. Nepaisant to, mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta Prienų r. savivaldybėje 2007–2009 metais didėjo 10,5 proc. (nuo 1,7 iki 1,9 mln. Lt be PVM), tai yra 9,1 proc. punkto daugiau nei šalyje (1,4 proc.). Minėtas paslaugas teikiančių įmonių apyvarta, tenkanti vienam gyventojui Prienų rajono savivaldybėje 2009 m. sudarė 58 Lt – 13,8 proc. daugiau nei 2007 m. (50 Lt), tačiau vidutiniškai 5 kartus mažiau nei šalies (269 Lt) ar apskrities (276 Lt) vidurkis. Prekybos įmonių apimti ir apyvarta 2007–2009 metais pavaizduotos žemiau esančioje lentelėje.


2.2.5 lentelė. Maitinimo įstaigų veikla 2007–2009 m.

Laik

otar

pis

Liet

uvos

R

espu

blik

a

Kau

no a

pskr

itis

Kau

no m

. sav

.

Kau

no r.

sav.

Birš

tono

sav.

Jona

vos r

. sav

.

Kai

šiad

orių

r. sa

v.

Kėd

aini

ų r.

sav.

Prie

nų r.

sav.

Ras

eini

ų r.

sav.

Restoranų, barų, valgyklų skaičius2007 3.043 602 9 33 17 408 42 36 31 262008 3.170 631 11 36 15 441 43 34 27 242009 2 961 592 11 33 14 415 39 30 26 24

1.000 gyventojų tenka restoranų, barų, valgyklų2007 0,9 0,9 1,7 0,6 0,5 1,1 0,5 0,6 0,9 0,62008 0,9 0,9 2,1 0,7 0,4 1,2 0,5 0,5 0,8 0,62009 0,9 0,9 2,1 0,6 0,4 1,2 0,4 0,5 0,8 0,6

Restoranų, barų, valgyklų vietų skaičius, tūkst.2007 165,0 29,4 0,4 1,5 1,5 20,1 1,5 1,7 1,5 1,22008 173,8 35,1 0,6 1,7 1,3 25,9 1,5 1,6 1,4 1,12009 165,8 32,1 0,6 1,5 1,2 23,6 1,4 1,4 1,3 1,1

1.000 gyventojų tenka restoranų, barų, valgyklų vietų2007 49 44 85 29 40 56 17 27 46 282008 52 52 116 33 37 73 17 26 41 262009 50 48 118 29 33 67 15 23 39 27


Parduotuvių skaičius 1.000 gyventojų 2007–2009 metais Prienų rajone pasižymėjo mažėjančia tendencija. 2007 metais 1.000 gyventojų teko 4,9, 2009 m. – 4,1 parduotuvių (-16,3 proc.), šių rodiklių mažėjimas pastebimas tiek visoje šalyje, tiek Kauno apskrityje.

Bendras parduotuvių plotas (m2) 1.000 gyventojų 2007–2009 metais šalyje, Kauno apskrityje bei apskrities rajonuose taip pat mažėjo. Vidutinis 1.000 gyventojų tenkantis parduotuvės plotas Prienų rajone mažėjo nuo 313 m2 2007 m. iki 285 m2 2009 metais (-8,9 proc.). Lyderiaujančia savivaldybe išlieka Kauno miesto savivaldybė, nes joje sutelktas didžiausias parduotuvių skaičius ir plotas, tenkantis 1.000 gyventojų. Žemiau pateikiamoje lentelėje nurodomi pokyčių rodikliai.

2.2.4. lentelė. 1.000 gyventojų tenkančių parduotuvių skaičius ir jų plotas (m2) 2007–2009 m.

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009 m, proc.

1.000 gyventojų tenka parduotuviųLietuvos Respublika 5,4 5,5 4,9 -9,3Kauno apskritis 5,6 5,6 5,0 -10,7Birštono sav. 3,8 3,8 2,9 -23,7Jonavos r. sav. 3,9 3,9 3,4 -12,8Kaišiadorių r. sav. 6,3 6,2 5,2 -17,5Kauno m. sav. 6,6 6,8 6,1 -7,6Kauno r. sav. 4,0 3,9 3,2 -20,0Kėdainių r. sav. 3,9 3,8 3,4 -12,8Prienų r. sav. 4,9 4,8 4,1 -16,3Raseinių r. sav. 5,2 5,2 4,6 -11,5

1.000 gyventojų tenka parduotuvių ploto, m²Lietuvos Respublika 862 940 824 -4,4Kauno apskritis 800 839 732 -8,5Birštono sav. 361 355 256 -29,1Jonavos r. sav. 315 309 287 -8,9Kaišiadorių r. sav. 365 429 400 9,6Kauno m. sav. 1.205 1.269 1.104 -8,4Kauno r. sav. 280 288 233 -16,8Kėdainių r. sav. 411 445 396 -3,6Prienų r. sav. 313 311 285 -8,9Raseinių r. sav. 438 437 414 -5,5


Restoranų, barų, valgyklų veikla. Prienų r. savivaldybėje 2009 m. veikė 4,4 proc. (26) visų apskrities maitinimo įstaigų. Pagal įstaigų skaičių savivaldybė užima 4 vietą apskrityje. Vertinant 1.000 gyventojų tenkantį restoranų, barų ar valgyklų skaičių, rajono situacija yra panaši į kitų apskrities savivaldybių situaciją: pirmauja Kauno m. ir Jonavos rajono savivaldybės, kuriose 1.000 gyventojų atitinkamai tenka 2,1 ir 1,2 restoranų, barų ir valgyklų. Prienų rajono savivaldybės rodikliai 2007–2009 metais (vietų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų) nesiekia nei šalies, nei apskrities vidurkių. Tačiau, vertinant lyginamų teritorijų gyventojų skaičių ir rajonų išsivystymo laipsnį, rodikliai Prienų rajone yra pakankamai geri. Restoranų, barų, valgyklų skaičius panašus su kitomis apskrityje esančiomis savivaldybėmis ir būdingas periferinėms savivaldybėms.


Parama verslui. Viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra pradėta kurti palyginti neseniai ir daugiausia dėmesio buvo skiriama įstaigų fizinei infrastruktūrai plėtoti bei jų techninei bazei stiprinti. Viešųjų paslaugų verslui turinys, kokybė ir prieinamumas, įmonių, asmenų, norinčių pradėti verslą, poreikių atitikimas yra vieni iš svarbesnių verslo plėtros veiksnių. Svarbu gerinti šių paslaugų turinį ir apimtį jau veikiančiam, konkurencingumo stiprinimo ir augimo galimybių ieškančiam verslui. Taip pat Lietuvos verslo įmonės, siekiančios tapti konkurencingesnėmis ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėse rinkose, gali pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama darbuotojų kvalifikacijai kelti, modernizuoti įmonių technologinius procesus bei infrastruktūrą, diegti inovacijas, tyrimams.

Prienų rajono savivaldybė, įgyvendindama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros rėmimo programą, kasmet teikia tikslinę paramą rajono verslininkams. Parama skiriama už naujai sukurtas darbo vietas, daliniam banko paskolų palūkanų kompensavimui, taip pat įmonėms, savo lėšomis pagerinusioms savivaldybei priklausančio turto būklę.

Numatomos lėšų panaudojimo kryptys:

1. Daliai palūkanų už banko kreditus.

2. Verslininkų mokymo kursams, seminarams organizuoti ir iš dalies juos apmokėti.

3. Dalyvavimo parodose ir konkursuose išlaidoms padengti.

4. Informacinių ir reklaminių leidinių apie SVV leidybai.

5. Iš dalies apmokėti verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš kitų fondų gauti rengimo išlaidas.

6. SVV plėtros programoms ir projektams finansuoti.

7. Už sukuriamą kiekvieną naują darbo vietą.

8. Iš dalies apmokėti žemės ūkio subjektų deklaruojamų pasėlių plotų matavimo darbus.

9. Iš dalies apmokėti racionų, šėrimo planų, tręšimo planų sudarymo ir technikos reguliavimo paslaugas.

10. Iš dalies apmokėti gamybinių pastatų ir statinių techninės dokumentacijos rengimo išlaidas.

11. Įmonėms, savo lėšomis pagerinusioms savivaldybės turto būklę, remti.

Prienų rajone parama verslui rūpinasi Prienų rajono savivaldybės administracija, kitos įstaigos, atsakingos už paramą verslui, rajone nėra. Prienų rajono savivaldybės 2009 m. biudžete smulkiam ir vidutiniam verslui remti buvo skirta 20 tūkst. Lt. 2010 m. – 10 tūkst. Lt.

Kitos paslaugos. Paslaugos vaidina svarbų vaidmenį ir kaimiškose vietovėse, ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Statistikos departamento duomenimis (naujesnių duomenų Statistikos departamentas nepateikia), 2008 m. Prienų r. savivaldybėje buvo 70 paslaugas teikiančių įmonių ir 171 fizinis asmuo, įsigijęs verslo liudijimus paslaugoms teikti. Tai sudarė atitinkamai 2 ir 2,7 proc. Kauno apskrityje paslaugas teikiančių įmonių ir fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičiaus.

Prienų r. savivaldybėje 2008 m. daugiausia paslaugų įmonių teikė sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas – 46,7 proc., nekilnojamojo turto operacijų paslaugas – 14,3 proc. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia teikė nekilnojamojo turto operacijų paslaugas (15,8 proc.) bei kitas aptarnavimo paslaugas (54,4 proc.). 2.2.6. lentelėje pateikta informacija apie Prienų rajono savivaldybėje teikiamas paslaugas.

2.2.6 lentelė. Paslaugų įmonių ir asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, 2008 m. skaičius, vnt.

Vie

tovė

/ Ek

onom

inė

veik

los r

ūšis

Asm

enin

ių ir

nam

ų ūk

io re

ikm

enų

tais

ymas

Nek

ilnoj

amoj

o tu

rto

oper

acijo

sM

ašin

ų ir

įren

gini

ų be

ope

rato

riau

s ir

asm

enin

ių b

ei n

amų

ūkio

reik

men

ų nu

oma

Kom

piut

eria

i ir s

u ja

is

susi

jusi

vei

kla

Kita

ver

slo

veik

la

Švie

timas

Svei

kato

s pri

ežiū

ra ir

so

cial

inis

dar

bas

Nuo

tekų

ir at

liekų

ša

linim

o, sa

nita

rinių

są

lygų

užt

ikrin

imo

ir

pana

ši ve

ikla

Poils

io o

rgan

izav

imo,

ku

ltūro

s ir s

port

o ve

ikla

Kita

apt

arna

vim

o ve

ikla

Paslaugų įmonių skaičiusLietuvos Respublika 226 3.817 590 1.092 6.350 743 2.799 185 1.265 824

Kauno apskritis 32 744 128 242 1.158 141 597 34 215 173Birštono sav. - 3 - - 4 - 5 - 3 2Jonavos r. sav. 2 17 2 2 30 4 31 1 6 6Kaišiadorių r. sav. 3 6 - 2 22 2 24 2 4 5Kauno m. sav. 19 652 105 213 972 115 379 19 166 131Kauno r. sav. 3 36 13 15 73 10 45 3 12 10Kėdainių r. sav. 4 12 4 4 33 3 46 3 17 11Prienų r. sav. 1 10 - 1 12 2 32 1 4 7

Raseinių r. sav. - 8 4 2 12 5 35 5 3 1Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius

Lietuvos Respublika 1.372 7.696 1.043 574 3.049 3.200 - - 2.142 12.024

Kauno apskritis 293 1.079 201 126 675 744 - - 483 2.741Birštono sav. - 15 - 3 5 4 - - 5 20Jonavos r. sav. 29 36 12 5 18 28 - - 12 203Kaišiadorių r. sav. 7 24 6 5 11 28 - - 10 80Kauno m. sav. 168 798 133 93 503 545 - - 314 1 660Kauno r. sav. 36 116 24 14 86 69 - - 86 380Kėdainių r. sav. 29 49 11 2 19 34 - - 22 179Prienų r. sav. 7 27 4 2 18 8 - - 12 93Raseinių r. sav. 17 14 11 2 15 28 - - 22 126



2.3.1 pav. Ūkių skaičius Kauno apskrities savivaldybėse, 2010 m. sausio 1 d.

307

1,154

2,549

3,084

2,323

2,8212,978

0

500

1,000

1,500

2,000

2,500

3,000

3,500

Birštono sav. Jonavos r. sav.

Kaišiadorių r. sav.

Kauno r. sav. Kėdainių r. sav.

Prienų r. sav. Raseinių r. sav.

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba

Lyginant vidutinį ūkio dydį (ha), Prienų rajone jis yra vienas mažiausių apskrityje, mažesnis vidutinis ūkis yra tik Birštono sav., kadangi Birštono savivaldybė turi kurortinio miesto statusą, ir veikla daugiau vystoma ne žemės ūkio, o paslaugų srityje (apnakvindinimo, sveikatingumo paslaugų, poilsio, rekreacijos ir kt.).

2.3. ŽEMĖS ŪKIS

Prienų rajonas, kaip ir dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių, aktyviai užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba. Statistikos departamento 2010 m. liepos 1 dienos duomenimis, 63,3 proc. Prienų r. savivaldybės gyventojų gyveno kaime (apskrities vidurkis – 29 proc., šalies – 33 proc.). Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro apie 59,6 proc. viso žemės ploto (apskrities vidurkis – 56 proc., Lietuvos – 53 proc.).

2.3.1 lentelė. Žemės fondas 2010 m. sausio 1 d., ha

Teri

tori

ja

Bend

ras ž

emės

plo

tas,

ha Žemės ūkio naudmenos

Ne

žem

ės ū

kio

naud

men

os,

ha

ha

Nuo

ben

dro

plot

o,

proc

.iš jų, ha

aria

ma

žem

ė

soda

i ir u

ogyn

ai

piev

os ir

na

tūra

lios

gany

klos

Lietuvos Respublika 6.530.023 3.463.571 53 2.927.849 59.839 475.883 3.066.451

Kauno apskritis 808.933,1 453.459,8 56 404.969,9 10.632,8 37.857 355.473,3Birštono r. sav. 12.407,4 4.536,7 36,6 3.501,6 110 925,1 7.870,7Jonavos r. sav 94.403,9 43.673,7 46,9 39.497,6 1.046,8 3.129,3 20.730,2Kaišiadorių r. sav. 108.701,3 54.601,8 50,2 43.492 1.634 9.475,8 54.099,5

Kauno m. sav. 15.715,2 1.729,3 11 1.316,4 226,4 186,6 13.986Kauno r. sav. 149.595,5 77.584,6 51,9 7.1301,7 2.760,4 3.522,5 72.010,9Kėdainių r. sav. 167.700,3 109.274,7 65,2 101.659 1.780,5 5.835,2 58.425,6Prienų r. sav. 103.073,1 61.439 59,6 51.256,1 1.909,3 8.273,5 41.634,1Raseinių r. sav. 157.336,5 100.620,1 64 92.945,6 1.165,5 6.509 56.716,5

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2010 m. pradžioje Kauno apskrityje buvo registruoti 15.196 ūkiai. Prienų r. savivaldybėje – 2.825. Tai 18,5 proc. apskrities ir beveik 2,6 proc. šalies ūkių. Pagal ūkių skaičių apskrityje Prienų r. savivaldybė nusileidžia tik Kauno r. ir Raseinių r. savivaldybėms, tačiau bendras naudojamas (deklaruotas) žemės ūkio naudmenų plotas, tenkantis vienam ūkiui (šiuo atveju 28,4 ha), yra vienas mažiausių tarp apskrities savivaldybių, nors tik šiek tiek mažesnis už apskrities (31,4 ha), bet didesnis už šalies (19,1 ha) vidurkį.


2.3.2 lentelė. Žemės ūkio produkcijos struktūra 2007–2009 m., mln. Lt

Metai / Teritorija

Bendroji žemės ūkio produkcija (mln. Lt)

Augalininkystės produkcija (mln.

Lt)

Gyvulininkystės produkcija (mln.

Lt)

Žemės ūkio produkcijos struktūra, proc.

Augalininkystės produkcija

Gyvulininkystės produkcija

Lietuvos Respublika2007 6.912,2 2.932,1 3.980,1 57,6 42,42008 7.340 3.214,5 4.125,5 56,2 43,82009 5.707 2.467,5 3.239,5 56,8 43,2

Kauno apskritis2007 1.004,1 583,7 583,7 58,1 41,92008 1.272,8 726 726 57 432009 1.004,1 583,7 583,7 58,1 41,9

Birštono sav.2007 8,2 5,3 5,3 64,1 35,92008 10,2 5,8 5,8 57 432009 8,2 5,3 5,3 64,1 35,9

Jonavos r. sav.2007 89 56,6 56,6 63,6 36,42008 111,4 70,4 70,4 63,2 36,82009 89,0 56,6 56,6 63,6 36,4

Kaišiadorių r. sav.2007 217,1 39,7 177,4 18,3 81,72008 235,1 42,1 193 17,9 82,12009 217,1 39,7 177,4 18,3 81,7

Kauno m. sav2007 0 0 0 0 02008 0 0 0 0 02009 0 0 0 0 0

Kauno r. sav.2007 160 116,7 43,3 72,9 27,12008 207,9 146,7 61,2 70,5 29,52009 160 116,7 43,3 72,9 27,1

Kėdainių r. sav.2007 279,4 217,1 62,2 77,7 22,32008 395,6 289 106,6 73 272009 279,4 217,1 62,2 77,7 22,3

Prienų r. sav.2007 100,4 61,3 39,1 61 392008 114,7 61,7 53 53,8 46,22009 100,4 61,3 39,1 61 39

Raseinių r. sav.2007 150 87 63,1 58 422008 197,8 110,4 87,5 55,8 44,22009 150 87 63,1 58 42


2.3.2 pav. Vidutinis ūkių dydis (ha) Kauno apskrityje, 2010 m. sausio 1 d.

11

7,1

9,9

8,17,67,6

8,6

6

0,0

2,0

4,0

6,0

8,0

10,0

12,0

Kauno apskr. Birštono sav. Jonavos r. sav. Kaišiadorių r.sav.

Kauno r. sav. Kėdainių r.sav.

Prienų r. sav. Raseinių r. sav

Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba

Kauno apskritis šalyje pirmauja pagal pagaminamą žemės ūkio ir augalininkystės produkciją. Apskrityje pagaminama 17,6 proc. visos šalies žemės ūkio produkcijos: 18 proc. Lietuvos augalininkystės ir 17 proc. – gyvulininkystės produkcijos. Prienų rajono žemės ūkis, garsėjantis derlingomis žemėmis bei geru išvystymu, taip pat labiau orientuotas į augalininkystės produkcijos gaminimą.

2009 m. Prienų rajone pagaminta 10 proc. visos Kauno apskrities žemės ūkio produkcijos: 10,5 proc. augalininkystės ir 9,3 proc. gyvulininkystės produkcijos. Žemiau pateikiama lentelė su 2007–2009 metų Prieno rajono sukurtos žemės ūkio produkcijos dinamika.

2.3.3 pav. Prienų rajone pagamintos žemės ūkio produkcijos dinamika 2007–2009 m., mln. Lt

113,3 114,7

100,4

64,3 61,7 61,349,0 53,0

39,1

0,0

20,0

40,0

60,0

80,0

100,0

120,0

140,0

2007 2008 2009

Bendroji žemės ūkio produkcija Augalininkystės produkcija

Gyvulininkystės produkcija


Žemiau pateikiame žemės ūkio produkcijos struktūrą šalies, Kauno regiono ir atskirų Kauno regiono savivaldybių lygmeniu 2007–2009 metais.


Kauno apskritis – viena iš šalyje pirmaujančių apskričių pagal grūdinių kultūrų derlingumą. 2010 m. iš vieno hektaro buvo prikulta 2,82 tonos grūdų. Derlingumo rodiklis (t iš ha) didesnis tik Marijampolės ir Šiaulių apskrityse, kur 2010 m. iš 1 hektaro atitinkamai buvo prikulta 3,75 ir 3,2 t.

2007–2010 m. grūdinių kultūrų derlingumas Prienų rajone sumažėjo 4,64 proc. – nuo 2,8 iki 2,67 tonų iš vieno ha. 2010 metus lyginant su 2007 m., itin padidėjo ankštinių augalų derlingumas – 31,9 proc. Tai sietina su naujų metodų taikymu, naujų rūšių pasirinkimu ir patirtimi auginant šias kultūras. Itin sumažėjo lauko daržovių derlingumas: per 3 metus jis sumažėjo 42,12 proc. – nuo 16,69 iki 9,66 t iš ha, rapsų derlingumas, 2007 m. siekęs 2,25 t iš ha, 2010 m. sumažėjo iki 1,53 t iš ha.

2.3.5 lentelė. Pasėlių derlingumas Prienų r. savivaldybėje 2007–2010 m., 100 kg iš ha

Pasėliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007-2010 m., procGrūdiniai augalai 28 29,7 33,3 26,7 -4,64Javai 28,6 30,3 33,5 27,2 -4,9Rugiai 20,6 21,8 26,6 18 -12,62Ankštiniai augalai 11,6 13,3 18,2 15,3 31,9Rapsai 22,5 18,6 20,9 15,3 -32Bulvės 112,7 141,6 114,3 112 -0,62Lauko daržovės 166,9 159 256,5 96,6 -42,12


Prienų r. savivaldybėje 2007–2010 m. pasėlių plotas padidėjo, tačiau gyvulininkystės apimtys (kiekiai, vienetai) žymiai mažėjo. Smarkiai sumažėjo auginamų melžiamų karvių skaičius – net 8,1 proc. 2007 metais už 1 toną natūralaus riebumo pieno buvo mokama 830 Lt, 2008 m. – 862 Lt, o 2009 m. – tik 617 Lt: kaina 2007–2009 m. krito 25,7 proc. Siekiant maksimizuoti pajamas ir minimizuoti išlaidas buvo mažinamas melžiamų karvių skaičius. Rajono ūkiai 2010 metais smarkiai sumažino auginamų kiaulių skaičių – net 55,2 proc. Sumažėjo ir auginamų kalakutų (63,8 proc.), ožkų (44,1 proc.), arklių (17,9 proc.) bei vištų dedeklių (17 proc.) skaičius.

2.3.6 lentelė. Auginamų gyvulių skaičius metų pradžioje, 2007–2010 m., vnt.

Gyvuliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007–2010 m., proc.

Karvės (melžiamos 2 metų ir vyresnės) 9.186 9.257 8.819 8.500 -8,1

Kiaulės 15.220 10.523 10.000 9.808 -55,2Avys 1.077 1.448 1.501 1.427 24,5Ožkos 474 456 379 329 -44,1Arkliai 2.281 2.150 2.099 1.934 -17,9Vištos dedeklės 45.067 43.237 40.927 38.528 -17Žąsys 1.284 1.373 1.254 1.226 -4,7Antys 1.466 1.395 1.240 1.262 -16,2Kalakutai 837 603 493 511 -63,8Triušiai 514 709 659 782 34,3Bičių šeimos 2.200 2.080 2.059 2.105 -4,5


Analizuojant 2007–2009 m. konstatuotina, kad Kauno apskrityje augalininkystės dalis žemės ūkio produkcijoje sudarė didesnę dalį nei Lietuvos vidurkis. Tarp apskrities savivaldybių didėjančiais pagaminamos produkcijos kiekiais išsiskyrė Kaišiadorių ir Kėdainių savivaldybės. Prienų rajono savivaldybėje augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos santykis didėjo 2007–2008 metais, tačiau 2009 m. grįžo į 2007 m. lygį. Prienų rajonas pasižymi didesniu augalininkystės produkcijos santykiu, lyginant su gyvulininkystės produkcija – rajone žemės ūkis yra orientuotas į augalininkystę.

Augalininkystė ir gyvulininkystė. Prienų rajone 2007–2009 m. bendras pasėlių plotas padidėjo 23,8 proc. – šis rodiklis 10,6 proc. punkto viršija Kauno apskrities rodiklį ir yra aukščiausias tarp apskrities savivaldybių. Prienų r. pasėlių plotas 2007–2009 m. sudarė 9–11 proc. Kauno apskrities pasėlių ploto. Pasėlių skaičiaus (ha) didėjimas turėjo įtakos ir augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos santykiui, kuris yra sietinas su naujų augalininkystės sričių plėtra.

2.3.3 lentelė. Pasėliai Kauno apskrityje 2007–2009 m., ha

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009 m., proc.

Kauno apskritis 255.610 266.012 294.312 13,2Birštono sav. 2.050 1.978 2.164 2,3Jonavos r. sav. 23.145 26.030 27.813 16,8Kaišiadorių r. sav. 17.919 17.399 20.279 11,6Kauno r. sav. 46.707 47.739 52.024 10,2Kėdainių r. sav. 80.342 85.484 89.655 10,4Prienų r. sav. 24.008 26.847 31.486 23,8Raseinių r. sav. 61.439 60.535 70.891 13,3


Prienų r. savivaldybėje daugiausia auginamos grūdinės kultūros – 2010 m. jos sudarė 49,8 proc. visų pasėlių ploto. Grūdinių augalų pasėlių plotai 2007–2010 metais padidėjo 1,15 proc. Rapsų pasėlių plotas per tą patį laikotarpį padidėjo 172,51 proc. Stipriai sumažėjo ankštinių augalų pasėlių plotai – net 57,5 proc., tačiau jie bendroje pasėlių plotų dalyje užima santykinai mažą dalį – 0,8 proc.

2.3.4 lentelė. Kultūros, užimančios didžiausius pasėlių plotus Prienų rajono savivaldybėje 2007–2010 m., tūkst. ha

Pasėliai 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2007–2010 m., proc.Grūdiniai augalai 15.437 14.003 16.579 15.615 1,15Javai 14.832 13.576 16.322 14.961 0,87Kviečiai 4.548 5.044 7.445 7.829 72,14Miežiai 6.046 4.302 4.450 3.541 -41,43Rapsai 1.153 1.167 1.870 3.142 172,51Kvietrugiai 1.267 1.738 1.514 1.462 15,39Avižos 1.309 1.394 1.309 1.060 -19,02Bulvės 1.295 1.108 1.015 794 -38,69



2.4. REKREACIJA IR TURIZMAS

Prienų rajono kraštas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos rajonų, įdomus savo istorija, kultūriniais, istoriniais ir gamtos paminklais, kraštovaizdžiu. Daugelyje rajono seniūnijų yra patrauklių turizmui ir poilsiui lankytinų objektų: rekreacinių vietovių, istorijos, architektūros, gamtos paminklų.

Istorinę Prienų praeitį liudija išlikę kultūros paveldo objektai. Vien tik archeologijos paminklų: piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų – suskaičiuojama 48. Iš 33 žinomų piliakalnių kai kurie apaugę miškais, sunkiai prieinami, kiti stūkso lygumose, pastebimi iš tolo. Įspūdingai atrodo Paverknių, Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių, Pieštuvėnų piliakalniai. Savo architektūra pasižymi Prienų, Jiezno, Stakliškių katalikų bažnyčios, kuriose, kaip ir visose krašto bažnyčiose, yra daug vertingų dailės kūrinių. Iš istorijos paminklų būtina paminėti XVIII amžiaus popieriaus dirbtuves Prienuose, Veiverių pašto rūmus (kuriuose vėliau įsikūrė mokytojų seminarija), žymių žmonių tėviškes: poeto Vinco Mykolaičio-Putino, keliautojo ir rašytojo, Šaulių sąjungos įkūrėjo Mato Šalčiaus.

Prienų rajone yra 185 saugotini kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą: 39 archeologijos, 5 mitologiniai, 66 dailės, 18 architektūros, 55 istorijos, 1 urbanistikos paminklas. Rajono archeologijos kultūros paveldą turtina 6 mitologiniai objektai. Rajone yra 12 bažnyčių, tačiau tik 3 įrašytos į Lietuvos

Sumažėjus auginamų gyvulių ir paukščių skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir gyvulininkystės (pagamintos) produkcijos kiekis. Visi parametrai: kiaušinių skaičius (mln. vnt), primelžto pieno (tonos) bei gyvulininkystės produktų mastas (tonos), nuo 2007 iki 2009 stipriai mažėjo. Statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad surenkamų kiaušinių skaičius (mln. vnt.) Prienų rajone sumažėjo 2,3 proc. Tačiau, nors ir mažėjo laikomų karvių skaičius, jų produktyvumas didėjo. 2009 m., lyginant su 2007 m., žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse buvo primelžta 7 proc. daugiau pieno (nuo 4.339 iki 4.665 kg iš vienos karvės).

Prienų rajono ūkininkai verčiasi ir netradiciniais žemės ūkio verslais, tokiais kaip avininkystė, triušių veisimas bei bititninkystė. Remiantis 2007–2010 metų duomenimis, triušių veisimo populiarumas išaugo 52,1 proc., bitininkystė sumažėjo minimaliai – 4,3 proc.

Duomenys apie stambiausius Prienų rajono ūkininkus ir žemės ūkio bendroves pateikiami 2.3.7 lentelėje. Stambiausi rajono ūkininkai verčiasi rapsų ir grūdų auginimu arba pieno ūkiu, o žemės ūkio bendrovėse be šių veikų dar vystoma ir sodininkystė bei žuvininkystė.

2.3.7 lentelė. Stambiausi Prienų rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės

Rūšis Vardas, Pavardė, Pavadinimas Ūkio veikla

Dirbamos žemės plotas,

ha

Ūkininkai

Vidmantas Rasimas Rapsų ir grūdų auginimas 1.219,66Algimantas Mieliauskas Pieno ūkis 687,88Jonas Aliukonis Rapsų ir grūdų auginimas 602,82Antanina Kazimiera Vilionienė Pieno ūkis 553,13

Algis Babrauskas Rapsų ir grūdų auginimas 521,76Saulius Žlioba Rapsų ir grūdų auginimas 489,78Vida Butkevičienė Pieno ūkis 443,82Ričardas Mykolaitis Pieno ūkis 368,52Deimantas Kairiūkštis Pieno ūkis 351,08Laimutė Barauskienė Rapsų ir grūdų auginimas 315,26

Žemės ūkio bendrovės

Prienų rajono ŽŪB „Nemunas“

Rapsų ir grūdų auginimas / Pieno ūkis 1.827,1

Prienų rajono Šilavoto ŽŪB Rapsų ir grūdų auginimas / Pieno ūkis 629,39

Vėžionių ŽŪB Pieno ūkis 411,26UAB „Išlaužo žuvis“ Žuvininkystė 250UAB „Daukšiagirio sodai“ Sodininkystė 200


Lietuvos miestas Kaunas, kuris pasižymi gerai išvystyta turizmo infrastruktūra. Galima teigti, kad tokia Prienų rajono geografinė padėtis daro dvejopą įtaką turizmo veiklų vystymui. Tikėtina, kad Kauno miestas dėl didelio patrauklumo turistams iš dalies skatina turistų skaičiaus augimą ir Prienų rajone (pravažiuojantys turistų srautai), tačiau didžioji dalis turistų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas bei pramogas renkasi Kauno mieste. Taigi iš dalies Prienų rajono turizmo potencialas atsiduria Kauno miesto šešėlyje, kas tam tikra dalimi riboja rajono, kaip turizmui bei rekreacijai palankios vietovės, įvaizdį. Nepaisant to, rajono turizmo potencialą tikslingiausia vertinti atsižvelgiant į visos apskrities potencialą. Prienų rajono užimama teritorija nėra didelė, todėl turistus labiau gali pritraukti ne kaip atskira lankytina vietovė, o kaip lankytinų vietų maršruto po apskritį dalis.

Dėl turizmo sektorių plėtojančių, visuomenę informuojančių įstaigų stokos rajonas pritraukia per mažai turistų, silpnai išnaudojamas kultūrinis potencialas. Rajone veiklos nevykdo Turizmo informacijos centras (TIC), nėra įkurto atskiro informacinio portalo, visos viešinimo funkcijos perduotos rajono savivaldybės skyriui: Prienų rajone už turizmo viešinimą, propagavimą, informacijos rinkimą atsakingas Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrius bei Prienų laisvalaikio ir kultūros centras, kuris taip pat suteikia informaciją apie lankytinas rajono vietas.

Prienų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, populiarėja bei yra plečiamas kaimo turizmo verslas. Šiam tikslui 2007–2013 metais skiriama ES parama. Pasinaudodami šia parama žemės ūkio subjektai turi galimybę modernizuoti savo ūkius, plėtoti ekologinę žemdirbystę, alternatyvius kaimo verslus. Kaimo gyventojams bei įmonėms skiriamas

Respublikos kultūros paveldo registrą kaip architektūros paminklai.

Graži Prienų rajono gamta ne vieną keliautoją priverčia stabtelėti ir pasigrožėti piliakalniais, buvusiomis dvarų sodybomis, mitologiniais objektais.

1992 m. buvo įkurtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Į Nemuno kilpų regioninio parko teritorija įeina Prienų, Birštono ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijos. Ypatingai saugojama apie 60 km ilgio upės atkarpa. Regioninio parko plotas – 250 km2 (25.171 ha). Net 69 proc. ploto užima miškai (Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt.). Parke yra 18 draustinių, gausu vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Lankydami istorines vietas, turistai gali pasigėrėti nuostabiais upės vingių ir slėnio vaizdais. Į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją įeina Prienų, Birštono ir Alytaus rajonų savivaldybių teritorijos. Ypatingai saugojama apie 60 km ilgio upės atkarpa.

Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, esančioje Prienų rajone, yra kultūros paveldo vertybių (buvusios Prienų popieriaus dirbtuvės, Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia, Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, Mačiūnų piliakalnis (Nuotakų kalnas), Pelekonių II piliakalnis (Pilalė) su gyvenviete, Pošvenčio piliakalnis su gyvenviete), gamtos vertybių (aukščiausias Lietuvos medis – maumedis, Balbieriškio atodanga), paukščių stebėjimo vietų (paukščių stebėjimo vieta Prienuose, paukščių stebėjimo vieta Bagrėno kaime) bei mažosios liaudies architektūros elementų (medžio skulptūrų ansamblis „Gamta – kultūrų versmė“).

Taip pat didelę įtaką Prienų rajono turizmui daro šalia esantis antras pagal dydį


2.4.1 lentelė. Saugomos teritorijos Prienų rajone

Saugomos teritorijos pavadinimas

Priklausomybė saugomai teritorijai

Plotas savivaldybėje,

ha

Visas plotas, ha

Daukantų geomorfologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 1.023,8 1.023,8

Skriaudžių geomorfologinis draustinis - 197,3 197,3

Alšios hidrografinis draustinis - 273,6 273,6Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 485,9 1345,8

Ošvenčios hidrografinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 535,6 535,6

Varnabūdės pedologinis draustinis - 1,4 112,3

Ąžuolų botaninis draustinis - 267,5 267,5Degsnės botaninis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 10,3 10,3Drubengio botaninis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 66,3 66,3Šnipelių zoologinis draustinis - 1,6 217,1Verknės botaninis-zoologinis draustinis Aukštadvario regioninis parkas 412,6 419

Rūdgirių telmologinis draustinis - 25,8 25,8Tartoko telmologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 32,6 32,6Pelekonių archeologinis draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 311,7 314

Kalvių kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 292,6 292,6Mergiškių kraštovaizdžio draustinis Aukštadvario regioninis parkas 298,1 2138,1

Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 280,6 280,6

Prienų Šilo kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 2505,6 2505,5

Verknės kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilpų regioninis parkas 248,1 501Verknės kraštovaizdžio draustinis Aukštadvario regioninis parkas 0,3 1972,7Atodanga „Ožkų pečius“ Nemuno kilpų regioninis parkas 0,2 0,2Balbieriškio atodanga Nemuno kilpų regioninis parkas 8 8Balbieriškio versmės - 0,03 0,03Balbieriškio dvaro dendrologinę vertę turintis parkas - 10,4 10,4

Aukštadvario regioninis parkas - 711 17.032,4Nemuno kilpų regioninis parkas - 11.381,1 25.352,3Balbieriškio miško biosferos poligonas - 3.059,6 3.060,6

Šaltinis: Saugomų teritorijų valstybės kadastras

Turizmo sferą aptarnaujantis paslaugų sektorius. Turizmo socialinė ekonominė įtaka gyventojų užimtumui, investicijų mastams, regionų plėtrai tampa reikšmingu veiksniu, kuris skatina ekonomikos plėtrą ne tik kuriant naujas darbo vietas paslaugų

finansavimas pelno siekiantiems ne žemės ūkio veiklos projektams kaimiškose vietovėse įgyvendinti.

Saugomos teritorijos. Prienų rajono kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Rajone telkšo apie 30 ežerų ir 5 tvenkiniai. Didžiausi ežerai – Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,6 proc. savivaldybės teritorijos, miškai – 27,6 proc., keliai – 2,4 proc., užstatyta teritorija – 2,5 proc., vandenys – 2,8 proc., kita žemė – 5,1 proc. Rajono teritorijoje yra Nemuno kilpų regioninis parkas.

Didžiausia saugoma teritorija Prienų rajone – Nemuno kilpų regioninis parkas. Parkas apima dalį Birštono, Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių. Nemuno kilpų regioniniame parke daug kultūros paveldo: dailės, istorijos, architektūros, archeologijos objektų. Vertingi istorijos šaltiniai: piliakalniai, pilkapiai, senovės gyvenvietės.

Vandens telkiniai ypač aktyviai naudojami gyventojų bei rajono svečių poilsiui bei laisvalaikiui, todėl, vadovaujantis atitinkamais LR teisės aktais, Prienų rajono savivaldybėje sistemingai stebima maudyklų vandens mikrobiologinė ir cheminė tarša, vandens fizinės savybės, taršos pobūdis bei kuriama racionali maudyklų vandens kokybės stebėsenos sistema, padėsianti objektyviai vertinti rekreacijai naudojamų vandenų kokybę.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nemuno_kilp%C5%B3_regioninis_parkas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Nemuno_kilp%C5%B3_regioninis_parkas


• Kaimo turizmo sodyba „Sodžius“ Užukalnio kaime, Stakliškių seniūnijoje, 300 m. iki Guostaus ir 700 m. iki Gelužio ežerų.

• Antano Dagilio kaimo turizmo sodyba „Bagrėnžaris“, esanti Bagrėno kaime, Ašmintos seniūnijoje, gali priimti apie 20 žmonių, kurių paslaugoms yra pobūvių salė su židiniu, 3 kambariai. Galima nuomotis dviračius, žiemos sporto inventorių, pasikaitinti pirtyje, yra lauko židinys, kubilas, tvenkinys, vaikų žaidimo aištelė.

Prienų rajone veikia 1 turistinė stovykla – Vytauto Diržio turistinė stovykla, esanti Krištapiškių kaime, Stakliškių seniūnijoje.

Prienų rajone esantis Pociūnų aerodromas – tai su aviacija susijusių paslaugų ir pramogų kompleksas, kuriame organizuojamos aviacijos šventės, skraidymas lėktuvais, sklandytuvais ir oro balionais, šuoliai su parašiutu bei sudaromos galimybės pasigėrėti nuostabia Nemuno kilpų regioninio parko gamta ir pabendrauti su svetingais šio krašto žmonėmis. Pociūnų aerodrome yra laukiami ir mėgėjai, ir patyrę aviatoriai.

Maitinimo paslaugas siūlančių įmonių rajone taip pat netrūksta. Žemiau pateikiamos įmonės, siūlančios šias paslaugas Prienų rajone.

sektoriuje, bet ir verčia kurti bei teikti daugiau paslaugų, kurios tenkintų įvairius turistų bei vietos gyventojų poreikius.

Statistikos departamentas apie apgyvendinimo įstaigas Prienų rajone duomenų nepateikia, nors rajone yra įstaigų, kurios teikia apnakvindinimo paslaugas. Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Prienų rajone 2010 m. veikė viena privataus kapitalo apgyvendinimo paslaugas teikianti įstaiga, ir tai sudarė tik 1 proc. visų apskrities apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių. Tai labai žemas rodiklis, lyginant su kitomis rajonų savivaldybėmis.

Labiausiai besivystanti ir viena iš svarbiausių turizmo infrastruktūros dalių – apgyvendinimo įmonių tinklas. Turizmo paslaugų įmonės Prienų rajone teritoriškai išsidėsčiusios netolygiai, didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų įsikūrusios Stakliškių seniūnijos teritorijoje. Didžioji dalis šių paslaugų teikiamos vietovėje, kuri lankoma vietos gyventojų bei pravažiuojančių lankytojų (Stakliškių bei Balbieriškio seniūnijų apylinkėse), taip pat teritorijose, kurios išsiskiria rekreacinių bei turizmo išteklių gausa (piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, buvusios dvarų sodybos, piliavietės).

Prienų rajone yra neblogai išvystytas kaimo turizmas. Žemiau pateikiame informaciją apie Prienų rajone veikiančias kaimo turizmo paslaugas teikiančias sodybas1:

• VšĮ ,,Visuomenės harmonizavimo parkas“ teikia ne tik kaimo turizmo ir maitinimo paslaugas, tačiau ir suteikia galimybę pajodinėti žirgais, atsipalaiduoti SPA centre, pasportuoti bei surengti konferencijas ir įvairias visuomenines šventes.

• Artūro Danieliaus kaimo turizmo sodyba Uosos kaime, Balbieriškio seniūnijoje, yra įsikūrusi miškų apsuptyje, Nemuno kilpų regioniniame parke.

• Kaimo turizmo sodyba „Vilaitė“ yra gražiame vienkiemyje Byliškių kaime, Veiverių seniūnijoje.

• Kęstučio Klizo sodyba ant Guostaus ežero kranto, Stakliškių seniūnijoje.

• Allos ir Arvydo Narkeliūnų kaimo turizmo sodyba ant Verknės upės kranto Pikelionių kaime, Stakliškių seniūnijoje. Parengtas puikus maršrutas plaukti baidarėmis.

• Prano Žigo kaimo turizmo sodyba ant Verknės upės kranto, Pikelionių kaime, Stakliškių seniūnijoje.

• Gintaro Labanausko sodyba ant Veršiuko ežero kranto, Radomislio kaime, Stakliškių sen.

• Birutės Grižienės kaimo turizmo sodyba Pakrovų k., Stakliškių sen.

• Marijaus Terebeizos kaimo turizmo sodyba „Gandrė“ Užuguosčio k., Stakliškių sen., ant Guostaus ežero kranto.

1 Informacija iš Prienų rajono savivaldybės tinklalapio http://www.prienai.lt/go.php/lit/Kaimo_turizmo_sodybos/2568/1

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Kaimo_turizmo_sodybos/2568/1

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Kaimo_turizmo_sodybos/2568/1

2.5. STATYBŲ SEKTORIUS

Keičiantis vidaus ir tarptautinių rinkų padėčiai (dalyvavimas Pasaulio prekybos organizacijoje, Lietuvos įstojimas į ES), vis sparčiau vykstant globalizacijai, technologijų pažangai, statybų sektoriui keliami vis didesni ekonominės, teisinės, socialinės, technolginės ir politinės aplinkos reikalavimai. Šie pokyčiai lemia vis didesnę konkurenciją, kurią turi atlaikyti Lietuvos statybų sektorius ir jo dalyviai.

2007–2009 m. Kauno apskrities statybų sektoriui būdingos šalies tendencijos: ekonominio pakilimo metu statybų apimtys didėjo – ypač tai pasakytina apie 2007–2008 m. laikotarpį, tačiau 2009 m. stebimas žymus statybų sektoriaus smukimas.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Prienų r. savivaldybėje 2009 m. sudarė 40,4 mln. Lt, tai 4,5 proc. daugiau nei 2008 m., bet 27,2 proc. mažiau nei 2007 metais, kuomet statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys siekė 55,5 mln. Lt. Būtent tais metais atliktų statybos darbų apimtys buvo didžiausios. Prienų r. savivaldybėje 2009 m. statybos apimtys sudarė 0,7 proc. šalies ir 4,4 proc. visos apskrities apimčių.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys Prienų rajone pasižymi didesniu dinamiškumu nei bendras apskrities rodiklis – ši rinka jautriau reagavo į ekonomikos svyravimus, ypač į nuosmukį: 2008 m. Prienų r. statybinių įmonių apimtys krito 30,3 proc., tai žymiai daugiau nei šalies ar apskrities rodikliai. Apimčių augimas 2009 m. aplenkė apskrities vidurkį, tačiau tai sietina su didžiuosiuose apskrities miestuose

2.4.2. lentelė. Maitinimo įstaigos Prienų rajone

Maitinimo įstaigos pavadinimas Maitinimo įstaigos tipas Maitinimo įstaigos adresas

Rimanto Butėno įmonė „Beržas“ Restoranas Laisvės a. 10, PrienaiDariaus Bublio individuali įmonė „Lietuviški patiekalai“ Kavinė Gegužės g. 4, Prienai

Rūtos Paltanavičienės individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 35, Prienai,UAB „Sigda“ Kavinė Revuonos g. 50, PrienaiRitos Naujalienės gėlių realizavimo įmonė Arbatinė Laisvės a. 9c, Prienai

Aidos Bagramian individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 59, PrienaiUAB „Kaubojų užeiga“ Kavinė Maironio g. 32a, Prienai

„Guogis“ Restoranas Tylioji g. 20, Prienai

Viešoji įstaiga „Debesota“ Kavinė Pociūnų k., Prienų r.„Martinas ir Donara“ Kavinė Ignacavos k., Prienų r.„Simboly“ Restoranas Vazgaikiemio k., Balbieriškio sen.Laimos Bieliūnienės individuali įmonė Kavinė Vytauto g. 13, Jieznas, Prienų r.UAB „Donviltė“, Kavinė Ignacavos k., Prienų r.,UAB „Valeta P“, „Gyvukų užeiga“ Kavinė Kauno pl. 3a, Išlaužas, Prienų r.Artūro Kižio komercijos įmonė Kavinė Kauno pl. 2, Išlaužas, Prienų r.Antano Vyšniausko viešojo maitinimo įmonė Kavinė Naujosios Ūtos km., Prienų r.

Šaltinis: Prienų rajono savivaldybė


Teritorija / Metai

Gyvenamųjų pastatų skaičius Negyvenamųjų pastatų skaičius

2007 2008 2009Pokytis

2007–2009 m., proc.

2007 2008 2009Pokytis

2007–2009 m., proc.

Kėdainių r. sav. 22 26 40 81,8 102 88 135 32,4Prienų r. sav. 37 22 41 10,8 124 73 118 -4,8Raseinių r. sav. 25 38 28 12 109 99 62 -43,1


Taip pat pastebima tendencija, kad didėja vidutinis naudingasis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų plotas. (2.5.3 lentelė)

2.5.3 lentelė. Vidutinis naujai statomų pastatų Prienų r. savivaldybėje plotas 2007–2009 m.

Rodiklis 2007 2008 2009Negyvenamieji pastatai

Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas, tūkst. m² 11,4 8,7 17,1Pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 124 73 118Vidutinis vieno negyvenamojo pastato plotas, tūkst. m² 91,9 119,2 144,9

Gyvenamieji pastataiPastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. m² 4,8 2,6 6,1Gyvenamųjų pastatų skaičius, vnt. 37 22 41Vidutinis vieno gyvenamojo pastato naudingasis plotas, tūkst. m² 129,7 118,2 148,8


pristabdyta statybos veikla. Dideliais tempais kilusi statybų įmonių apyvarta, 2009 m. žymia dalimi krito.

2.5.1 lentelė. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys (be PVM) šalyje ir apskrityje (tūkst. litų)

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009 m.Lietuvos Respublika 11.009.724 12.486.977 5.775.788 -47,5Kauno apskritis 1.937.592 2.133.221 912.825 -52,9Birštono sav. 31.117 25.181 13.514 -56,6Jonavos r. sav. 116.319 194.218 65.764 -43,5Kaišiadorių r. sav. 52.922 133.567 39.245 -25,8Kauno m. sav. 1.154.918 1.094.584 421.684 -63,5Kauno r. sav. 317.294 375.193 192.506 -39,3Kėdainių r. sav. 148.389 161.933 72.570 -51,1Prienų r. sav. 55.457 38.647 40.369 -27,2Raseinių r. sav. 61.176 109.898 67.173 9,8


Išduoti statybos leidimai. Per pastaruosius metus leidimų gyvenamųjų namų statybai Lietuvoje išduodama rekordiškai daug. Iki 2007 metų Lietuvoje jų skaičius stipriai išaugo, tiesa, rodiklis krito 2009 metais. Apskrityje išduotų statybos leidimų skaičius 2007–2008 metais žymiai išaugo, 2007 m. iš viso išduota 145, o 2008 m. išduota 213 leidimų. 2009 m. išduotų leidimų skaičius krito iki 190, 2010 m. pradėjo augti ir pasiekė 194 leidimus per metus.

Naujų statinių statyba, intensyviai augusi iki 2007 m. (pastatytų pastatų skaičius išaugo iki 161 pastato), 2008 m. pradėjo mažėti – pastatyti tik 95 pastatai. Kaip ir visoje šalyje bei apskrityje, Prienų rajone kasmet daugiau pastatoma negyvenamųjų, t. y. komercinės paskirties, pastatų nei gyvenamųjų. Tiek negyvenamųjų, tiek gyvenamųjų pastatų statybos apimtys 2007–2009 m. pasižymėjo dinamiškumu: 2008 m. užfiksuotas žymus kritimas, tačiau 2009 m. augimas bent jau negyvenamųjų pastatų statybų srityje nepasiekė 2007 metų lygio (priešingai nei gyvenamųjų pastatų statybų srityje – apimtys, lyginant 2009 m. su 2007 m., išaugo apie 11 proc.).

2.5.2 lentelė. Pastatytų pastatų skaičius 2007–2009 m., vnt.

Teritorija / Metai

Gyvenamųjų pastatų skaičius Negyvenamųjų pastatų skaičius

2007 2008 2009Pokytis

2007–2009 m., proc.

2007 2008 2009Pokytis

2007–2009 m., proc.

Lietuvos Respublika 3.304 4.025 3.964 20 5.250 5.354 4.983 -5,1Kauno apskritis 701 848 852 21,5 1.076 1.089 986 -8,4Birštono sav. 2 5 7 250 29 13 18 -37,9Jonavos r. sav. 33 23 31 -6,1 101 110 97 -4Kaišiadorių r. sav. 29 34 36 24,1 93 101 86 -7,5Kauno m. sav. 247 275 278 12,6 75 135 56 -25,3Kauno r. sav. 306 425 391 27,8 443 470 414 -6,5


Poilsiaviečių, trumpalaikio poilsio aikštelių, turistinių stovyklų įrengimas ir sutvarkymas.Turizmo objektų ženklinimo ir informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas.Vandens turizmo plėtra.Aviaturizmo paslaugų ir pramogų plėtra.Oreivystės paslaugų ir pramogų plėtra.Dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse, parodose, turizmo informacijos sklaida tarptautiniu mastu.Ekologinio turizmo plėtra.

Statybų sektoriusNenaudojamų viešųjų pastatų pritaikymas visuomeninėms reikmėms.Viešosios paskirties pastatų renovavimas.

GRĖSMĖSMakroekonominiai rodikliai ir verslas

Menka vartotojų perkamoji galia.Sudėtingos kredito gavimo sąlygos.Nepalanki ir nuolat besikeičianti teisinė aplinka.Didėjančios centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos.Dideli mokesčiai ir papildomų mokesčių įvedimas.Žemės ūkisMažėjantis ūkininkaujančių asmenų skaičius.

Rekreacija ir turizmasMažėjantis turistų skaičius.Mažėjantis kaimo turizmo sodybų užimtumas.

Statybų sektoriusStatybos reglamentų spragos, žemės atkėlimo procedūros.

2.6. EKONOMINĖS SITUACIJOS SSGG

STIPRYBĖSMakroekonominiai rodikliai ir verslas

Augančios tiesioginės užsienio investicijos.Veikiančių ūkios subjektų skaičiaus didėjimas.Išplėtotas maitinimo įstaigų tinklas.Rajone veikia viena iš penkių pasaulyje esančių įmonių, kurioje projektuojami ir gaminami aukščiausios klasės varžyboms skirti sklandytuvai – UAB „Sportinė aviacija ir Ko“. Rajone pradėta sėkmingai formuoti verslo rėmimo sistema. Savivaldybė SVV atstovams teikia paramą pagal atskirą Savivaldybės programą.

Žemės ūkisRajone gerai išvystyta žemės ūkio produkcijos gamyba. 2009 m. čia buvo pagaminta 10 proc. visos Kauno apskrityje pagamintos žemės ūkio produkcijos: 61 proc. augalininkystės ir 39 proc. gyvulininkystės produkcijos.Rajone veiklą vykdo stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.

Rekreacija ir turizmasPatrauklūs ir vertingi rekreaciniai resursai bei turistų traukos objektai (vieni geriausių Europoje dengtas ir atviras žirgų jodinėjimo maniežai su pilna infrastruktūra).Vazgaikiemio k., Balbieriškio sen. įsteigta VšĮ ,,Visuomenės harmonizavimo parkas“. Išvystyta aviaturizmo (sklandymo sporto, parašiutizmo sporto), kaimo turizmo bei turistinių stovyklų veikla.

SILPNYBĖSMakroekonominiai rodikliai ir verslas

Mažos materialinės investicijos.Didėjanti emigracija.Mažas tiesioginių užsienio investicijų dydis.Vyrauja mažos įmonės.Vienos didžiausių Lietuvoje centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos.Žemas verslumo koeficientas, lyginant apskrities savivaldybių ir apskrities vidurkius. Tai rodo, kad rajono gyventojai nėra suinteresuoti kurti įmones ar veikti pagal verslo liudijimus.

Žemės ūkisMažėja pagaminamos žemės ūkio produkcijos apimtys.

Rekreacija ir turizmasNėra įsteigtas turizmo informacijos centras.

GALIMYBĖSMakroekonominiai rodikliai ir verslas

Didėjančios materialinės investicijos.Darbo užmokesčio augimas.Subalansuotas savivaldybės biudžetas.Įmonių konkurencingumo didinimas ir plėtra.Verslo inkubatorių steigimas.

Žemės ūkisEkologinių ūkių plėtra.Netradicinių ir ekologinių ūkių vystymas ir alternatyvių verslų bei amatų plėtojimas.Dirbamos žemės panaudojimas.

Rekreacija ir turizmasPopuliarėjančios aktyvios atostogos (baidarės, plaustai, dviračiai ir kt.).Dviračių takų, pėsčiųjų takų, sveikatingumo trasų, turistinių maršrutų plėtojimas.


III. SOCIALINĖ APLINKA

3.1 ŠVIETIMAS

Prienų rajono savivaldybė partnerio teisėmis dalyvauja 7 projektuose, kurie yra finansuojami Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis:

• „Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokinių pasirinkimo galimybes“. Projekto tikslas – rekonstruoti ir įkurti modernius technologijų ir projektavimo kabinetus (TP), parengtus sėkmingiems ekspertų, mokytojų ir mokinių mokymams, numatytiems projekte, 2.4 priemonėje. TP aprūpinti šiuolaikinėmis mokymosi priemonėmis, kurios:

užtikrintų platesnes mokinių mokymosi pasirinkimo galimybes;

sumažintų pavojų iškristi iš bendrojo lavinimo mokyklos;

sudomintų profesiniu mokymu pačioje savivaldybėje.

• ,,Švietimo centrų infrastruktūros plėtra“. Projekto tikslas – siekiant tolygios regioninės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir nuolatinio mokymosi galimybių plėtros, 34 regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijose (švietimo centruose) iš esmės atnaujinti ir sukurti šiuolaikišką infrastruktūrą.

• ,,Pedagoginių psichologinių tarnybų plėtra“. Projekto tikslas – sukurti ir modernizuoti pedagoginių psichologinių tarnybų bei kitų projekte dalyvaujančių įstaigų infrastruktūrą, kad jos galėtų aptarnauti daugiau vaikų, jų tėvų, galėtų užtikrinti laiku teikiamą, kokybiškesnę ir įvairiapusiškesnę pagalbą, būtų pasiekti vaikai, gyvenantys atokiose šalies vietovėse.

• ,,Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“. Projekto tikslas – inicijuoti ir pradėti vykdyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, siekiant užtikrinti šiuolaikinę regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklos kokybę ir garantuoti visiems Lietuvos pedagogams tolygias galimybes įgyti naujų socialiniam ir profesiniam gyvenimui reikalingų kompetencijų.

• „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas. Projekto tikslas – į bendrojo švietimo sistemą grąžinti iškritusius iš mokyklos mokinius, didinant pedagoginės psichologinės pagalbos prieinamumą, efektyvumą ir kokybę, tobulinant pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų profesinę kvalifikaciją, stiprinant šių tarnybų metodinę bazę.

• Comenius Regio partnerystės projektas „Veiklos vadybos ir įsivertinimo poveikis švietimo kokybei Europoje“. Comenius Regio partnerystė – nauja didžiausios


mokyklos, o taip pat įvairios meno, muzikos, sporto įstaigos.

Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2010 m. Prienų rajone veikė šios įstaigos:

• 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos: lopšelis-darželis „Gintarėlis“ (turi Strielčių ikimokyklinio ugdymo skyrių), lopšelis-darželis „Pasaka“ ir lopšelis-darželis „Saulutė“;

• 1 pradinė mokykla – Prienų „Nemuno“ pradinė mokykla (turi skyrių Ašmintos kaime);

• 10 pagrindinių mokyklų: Ąžuolo, Balbieriškio (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Išlaužo (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Klebiškio, Kunigiškių, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Skriaudžių (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių), Šilavoto, Želkūnų;

• 2 vidurinės mokyklos: Revuonos, Stakliškių (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių ir Pieštuvėnų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių);

• 3 gimnazijos: „Žiburio“, Jiezno (turi ikimokyklinio ugdymo skyrių) ir Veiverių Tomo Žilinsko;

• 6 neformaliojo ugdymo: Prienų meno mokykla, Jiezno vaikų muzikos mokykla, Veiverių Antano Kučingio meno mokykla ir Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras, Prienų jaunimo mokykla, Prienų specialioji mokykla;

• 2 pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos: Prienų pedagoginė psichologinė tarnyba bei Prienų rajono švietimo centras;

• 1 profesinio rengimo įstaiga – Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Alytaus profesinio rengimo centro skyrius).

Ikimokyklinis ugdymas. Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Tėvai patys sprendžia, ar leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ikimokyklinio ugdymo organizavimas ir finansavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ir visas problemas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo sistemos formavimu, savivaldybės sprendžia savarankiškai. Išplėtotas ikimokyklinis ugdymas sudaro sąlygas derinti darbą ir vaikų auginimą. Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Taip pat pastebima tendencija, kad ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose auga, o kaimo –mažėja.

Tėvai pasigenda ikimokyklinio ugdymo įstaigų įvairovės: privačių, savaitinių darželių, darželių, dirbančių pagal netradicines programas. Jaučiamas papildomo ugdymo, specializuotos pagalbos paslaugų trūkumas.

Savivaldybės pabrėžia, kad esant dabartiniam ikimokyklinio ugdymo finansavimui nepakankamai lėšų skiriama aplinkai, įrangai atnaujinti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, trūksta lėšų organizuoti ikimokyklinį vaikų ugdymą visus metus.

Europos Komisijos finansuojamos švietimo programos „Mokymasis visą gyvenimą“ iniciatyva, kurią įgyvendinant dalyvauja partneriai – regionai iš dviejų šalių. Projektą parengė ir koordinuoja Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Projekto partneriai – Turkijos švietimiečiai. Projekte dalyvauja Išlaužo pagrindinė mokykla ir Prienų švietimo centras. Projekto veiklų rezultatas – bendras įsivertinimo modelis, galimas pritaikyti Europos valstybėse.

• „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Tikslas – sukurti mechanizmą, užkertantį kelią 14–19 metų mokiniams iškristi iš mokyklos. Paankstinti ir išplėsti mokinių mokymosi krypties pasirinkimo galimybes, sukurti patrauklias mokymosi sąlygas į praktinę veiklą linkusiems mokiniams, padėti jiems ugdytis bendruosius gebėjimus, reikalingus sėkmingai baigti pagrindinio ugdymosi programą bei mokytis toliau.

Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai. Patys bendriausi, visa apimantys yra viešųjų paslaugų, pirmiausia – švietimo, užtikrinimas, prieinamumas ir kokybė. Kokybiškos bei prieinamos viešosios paslaugos yra viena iš sąlygų kvalifikuotos ir produktyvios darbo jėgos pritraukimui į regioną.

Ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio, aukštojo bei neformaliojo ugdymo sistemą sudaro visuomenės ir valstybės organizuotos švietimo bei lavinimo įstaigos: lopšeliai, darželiai, bendrojo lavinimo ir specialiosios vidurinės, profesinės, aukštosios


Vertinant ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičių tarp visų ikimokyklinio amžiaus vaikų, pastebima, kad Prienų rajone 2009 m. šis skaičius (40,5 proc.) nesiekė nei apskrities (56,8 proc.), nei šalies vidurkio (54,7 proc.).

2009 m. Pienų rajono savivaldybėje ikimokyklines įstaigas lankė 16,3 procentinio punkto mažiau ikimokyklinio amžiaus vaikų tarp visų šios amžiaus grupės vaikų nei apskrityje ir 14,2 procentinio punkto mažiau nei šalyje. Atitinkamai 2008 m. ir 2007 m. šie skaičiai pasiskirstė taip: 2008 m. tai sudarė 17,8 ir 16,1, o 2007 m. – 16,3 ir 14,9 proc. punkto. 2009 m. šalyje ir apskrityje vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius tarp visų 1–6 m. amžiaus vaikų sumažėjo, Prienų r. savivaldybėje šis rodiklis taip pat nežymiai sumažėjo.

3.1.2. pav. 1–6 m. amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis, proc.

56,3 57,7

57,2 60

,3

43,3

67,3

44,2

55,8

41,4

35,8

56,9 58

,6 64,1

59,4

44,3

68,2

44,2

56,4

40,8

40,8

54,7 56

,8

64,8

58,1

42,3

65,6

43,4

56

40,5

38,9

0

10

20

30

40

50

60

70

80

LietuvosRespublika

Kaunoapskritis

Birštonosav.

Jonavos r.sav.


Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009


Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje suprantamas kaip pradinė švietimo sistemos grandis, kuri tobulinama atsižvelgiant į bendrąsias visuomenės švietimo ir žmogaus ugdymo idėjas. Šiai grandžiai Lietuvos švietimo sistemoje skiriama nemažai dėmesio.

Pagrindinis (bendrasis) lavinimas. Pagrindinio (bendrojo) ugdymo tikslas – laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį.

Statistikos departamento duomenimis, Prienų r. savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose 2009–2010 m. mokėsi 4.062 moksleiviai. Bendras moksleivių skaičius savivaldybėje per paskutiniuosius trejus mokslo metus sumažėjo 606 mokiniais (arba beveik 13 proc.). Lietuvoje per tą patį laikotarpį mokinių bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 11,6 proc., apskrityje – 8,5 proc. Tarp visų apskrities savivaldybių Prienų rajone moksleivių skaičius 2007–2010 m. mažėjo labiausiai.

Derinant švietimo finansavimo principą „pinigai paskui vaiką“ ir tėvų galimybę rinktis jų poreikius atitinkančią švietimo įstaigą, atsiranda švietimo įstaigų įvairovė, ir jų teikiamos paslaugos pradeda atitikti tėvų ir jų vaikų poreikius. Todėl viena iš ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybių Lietuvoje yra dabartinio finansavimo modelio tobulinimas įdiegiant vaiko „krepšelį“. Europos šalyse ikimokyklinio ugdymo paslaugos dažniausiai finansuojamos iš trijų šaltinių: centrinės valdžios skiriamo biudžeto, savivaldybės lėšų ir tėvų įmokų.

Remiantis statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2009 m. Prienų r. savivaldybėje vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose išaugo 2 proc.: nuo 547 vietų 2007 m. iki 558 vietų 2009 m.

3.1.1. lentelė. Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis proc.Lietuvos Respublika 88.886 92.134 91.683 -3,15Kauno apskritis 16.184 18.693 17.934 -10,8Prienų r. sav 547 587 558 2


Prienų r. ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2009 m. 100 vaikų teko 104 vietos (2008 m. – 106 vietos), apskrityje – 91 vieta (2008 m. – 94 vietos), šalyje – 98 vietos (2008 m. – 97 vietos). Prienų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, ikimokyklinio ugdymo poreikiai tenkinami visose įstaigose.

Statistikos departamento duomenimis, Prienų r. ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius 2007–2009 m. sumažėjo 4,78 proc.: 2007 m. šis skaičius siekė 565, o 2009 m. – 538.

3.1.1. pav. Ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius 2007–2009 m. Prienų r.

93.044 95.136 93.660

19.146 19.839 19.713

565 552 5380

10.000

20.000

30.000

40.000

50.000

60.000

70.000

80.000

90.000

100.000

2007 2008 2009

Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. sav.


3.1.3. pav. Mokinių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, pokytis 2008 ir 2009 metais

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2008 2009

Mokiniai įgiję pagrindinį išsilavinimą Mokiniai įgiję vidurinį išsilavinimą

Šaltinis: Statistikos departamentas2

Moksleivių, turinčių specialiųjų poreikių, tarp jų ir neįgalių, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius nemažėja. Nuolat vykdoma tokių moksleivių integracija. Galima konstatuoti, kad Prienų rajone, lyginant su kitų apskrities rajonų rodikliais, itin

2 2007 m. duomenų Statistikos departamentas nepateikia.

3.1.2. lentelė. Mokinių bendrojo lavinimo mokyklose skaičius (mokslo metų pradžioje)

Teritorija / Mokslo metai

Bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai Pokytis 2007–2008 / 2009–2010 m., proc.2007–2008 2008–2009 2009–2010

Lietuvos Respublika 489.442 464.638 440.504 -11,6

Kauno apskritis 96.607 92.717 88.447 -8,5Birštono sav. 752 745 717 -4,7Jonavos r. sav. 8.017 7.711 7.373 -8Kaišiadorių r. sav. 5.035 4.871 4.647 -7,7Kauno m. sav. 51.374 49.302 47.131 -8,3Kauno r. sav. 11.290 10.935 10.587 -6,2Kėdainių r. sav. 9.105 8.737 8.190 -10,1Prienų r. sav. 4.668 4.330 4.062 -13Raseinių r. sav. 6.366 6.086 5.740 -9,8


2009 m., Statistikos departamento duomenimis, Prienų rajono savivaldybėje pagrindinį išsilavinimą įgijo 429 moksleiviai, 2008 m. – 427. Vidurinį išsilavinimą 2009 m. įgijo 246 asmenys, 2008 m. – 250 (3.1.3 pav.).


Greta mokytojų išsilavinimo svarbų vaidmenį vaidina ir mokytojų kvalifikacija. Žemiau pateikiami Prienų rajono savivaldybės duomenys apie rajono švietimo įstaigų mokytojų kvalifikaciją 2008–2011 m.

3.1.5. lentelė. Prienų rajono mokytojų kvalifikacija 2008–2011 m.

Kvalifikacijos laipsnis 2008 2009 2010 2011Neturi kvalifikacinės kategorijos 114 87 78 71Mokytojai 52 58 57 60Vyr. mokytojai 300 290 271 266Mokytojai metodininkai 124 130 130 142Ekspertai 7 7 8 7


Pateikiami duomenys rodo kryptingą švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, didėjantį kvalifikuotų mokytojų skaičių ir mažėjantį skaičių mokytojų, kurie neturi kvalifikacinės kategorijos ar yra neatestuoti.

Profesinis rengimas, kvalifikacijos kėlimas ir suaugusiųjų mokymas. Prienų rajone veikia viena profesinio rengimo įstaiga – Balbieriškio Mykolo Jeronimo Krupavičiaus žemės ūkio mokykla (Alytaus PRC), kitų aukštesniųjų mokyklų, kolegijų ar universitetų rajone nėra, tačiau šalia esančiame Kauno mieste veikia net keletas aukštojo ir aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigų. Išliekant tendencijoms, kai itin maža dalis pagrindinę mokyklą baigusių jaunuolių stoja į profesinio mokymo įstaigas, daug darbingo amžiaus žmonių emigruoja, o ūkio struktūroje nevyksta žymių pokyčių, jau netolimoje ateityje darbo rinkoje dar labiau pasijus darbininkiškų profesijų specialistų trūkumas.

Profesinio mokymo įstaiga priima asmenis, turinčius pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, taip pat suteikiama galimybė greta profesinės kvalifikacijos įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Įstaiga ruošia specialistus šiose srityse:

• architektūra ir statyba;

• transporto verslas ir administravimas;

• inžinerija ir inžinerinės paslaugos;

• žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.

Materialieji švietimo įstaigų ištekliai. Mokymo procese greta žmogiškųjų išteklių neatsiejama yra švietimo įstaigų materialinė bazė. Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamais 2009–2010 metų duomenimis, Prienų rajono savivaldybės materialinė bazė artima kitoms apskrities savivaldybėms, o kai kuriais parametrais netgi lenkia dalį apskrities savivaldybių.

Gyventojų išsilavinimas. Švietimui tenka svarbus vaidmuo kuriant atvirą pilietinę visuomenę, stiprinant jos kultūrines ir ūkines galias, mažinant socialinę žmonių atskirtį ir skurdą, atkuriant socialinį teisingumą ir solidarumą.

didelis mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrame moksleivių skaičiuje. Prienų rajone 2007 m. 1.000 moksleivių teko 150,2 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, 2008 m. – 178,1, o 2009 m. šis skaičius siekė net 181,9. Prienų rajonas pagal 1.000 moksleivių tenkančių specialiųjų poreikių turinčių moksleivių skaičių, yra antroje vietoje, rajoną lenkia tik Kaišiadorių r. savivaldybė.

3.1.3. lentelė. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius ir jų dalis savivaldybėse

Steigėjas / Mokslo metai Specialiųjų poreikių turintys mokiniai 1000 mokinių

2007 2008 2009 Procentinis pokytis 2007–2009m.Birštono sav. 77,1 65,8 90,7 17,6Jonavos r. sav. 114,3 121,6 132,5 15,9Kaišiadorių r. sav. 129,1 142,9 165,7 28,4Kauno m. sav. 92,3 104,8 103,9 12,6Kauno r. sav. 85,8 66,1 60,5 -29,5Kėdainių r. sav. 138,4 167 163,5 18,1Prienų r. sav. 150,2 178,1 181,9 21,1Raseinių r. sav. 155,5 169,7 151 -2,9

Šaltinis: Lietuvos socialinis žemėlapis (www.socialiniszemelapis.lt)

Pedagogai. 2009–2010 m. m. Prienų r. savivaldybėje dirbo 412 bendrojo lavinimo mokytojų. Lyginant su 2007–2008 m. m., mokytojų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 13,4 proc. (šalyje sumažėjo 7 proc., apksrityje – 7,9 proc.).

3.1.4. lentelė. Bendrojo lavinimo mokytojų skaičius 2007–2010 m.

Teritorija / Mokslo metai Mokytojų skaičius2007–2008 2008–2009 2009–2010

Lietuvos Respublika 42.846 41.393 39.842Kauno apskritis 8.041 7.648 7.403Birštono sav. 58 59 58Jonavos r. sav. 617 582 587Kaišiadorių r. sav. 474 442 431Kauno m. sav. 3.987 3.814 3.710Kauno r. sav. 1.012 968 930Kėdainių r. sav. 809 786 759Prienų r. sav. 476 429 412Raseinių r. sav. 608 568 516


Didžioji dalis (92,7 proc.) Prienų r. savivaldybės pedagogų turėjo aukštąjį išsilavinimą, 5,6 proc. – aukštesnįjį ir 1,7 proc. – vidurinį išsilavinimą. Prienų rajono mokytojų rodiklis pagal aukštąjį išsilavinimą nusileidžia tiek apskrities, tiek šalies vidurkiui, tačiau didesnis pedagogų skaičius turi aukštesnįjį bei vidurinį išsilavinimą, lyginant su apskrities ir šalies rodikliais. Prienų mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą rodikliai auga: 2007 m. aukštąjį išsilavinimą turėjo 89,5 proc. mokytojų, 2009 m. – 92,7 proc. Atitinkamai turinčių aukštesnįjį bei vidurinį išsilavinimą mokytojų rodikliai mažėja. Tai galima sieti su nuolatiniu kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimu.

http://www.socialiniszemelapis.lt


3.2. UŽIMTUMAS IR NEDARBAS

Nors darbo jėgos absoliutūs skaičiai sparčiai mažėja, 15–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis mažėja nežymiai. Pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos augimas sudaro palankias sąlygas užimtumui didėti.

Darbingo amžiaus gyventojai. Darbingo amžiaus asmenų skaičius Prienų rajone 2007–2010 m. nežymiai augo (1,8 proc.) ir sudarė 60,9 proc. visų rajono gyventojų. Nagrinėjamu laikotarpiu (2007–2010 m.) ši proporcija kilo nuo 59,8 proc. 2007 m. iki 61 proc. 2010 m.

3.2.1. lentelė. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius Kauno apskrityje ir šalyje 2007–2010 m.

Teritorija / Metai 2007 2008 2009 2010Lietuvos Respublika 2.136.574 2.140.133 2.153.999 2.162.466Kauno apskritis 426.742 426.455 428.727 429.975Birštono sav. 3.169 3.239 3.257 3.304Jonavos r. sav. 33.038 33.135 33.412 33.566Kaišiadorių r. sav. 22.189 22.156 22.255 22.399Kauno m. sav. 230.744 229.241 228.545 227.787Kauno r. sav. 54.455 55.538 57.633 59.240Kėdainių r. sav. 38.732 38.699 38.951 38.928Prienų r. sav. 19.751 19.790 19.983 20.114Raseinių r. sav. 24.664 24.657 24.691 24.637


2009 metais 36,3 proc. Kauno apskrities gyventojų (25–64 metų amžiaus) turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalyje – 31 proc.), tarp dešimties Lietuvos apskričių tai antras rodiklis po Vilniaus apskrities (41,5 proc.). Atitinkamai 57,1 proc. Kauno apskrities gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą (šalyje – 60,4) ir 6,8 proc. – žemesnį už vidurinį išsilavinimą (šalyje – 8,7). Pagal žemesnio išsilavinimo rodiklius, Kauno apskritis yra 2 pozicijoje, pirmą vietą pagal žemiausią išsilavinimą užima Alytaus apskritis (6,5 proc.). Duomenys rodo, kad Kauno apskrityje vyrauja gyventojai, turintys vidutinį ir aukščiausią išsilavinimą.

3.1.4 pav. Gyventojai pagal išsilavinimą (25–64 metų) 2009 m., proc.

8,68

6,45

6,74

8,51

8,66

10,47

11,35

16,21

11,88

8,23

7,54

60,36

72,22

57,01

61,08

72,26

65,54

66,10

68,64

67,41

63,25

51,02

30,96

21,33

36,25

30,41

19,08

23,99

22,55

15,15

20,71

28,53

41,45

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00

Lietuvos Respublika

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskritis

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Telšių apskritis

Utenos apskritis

Vilniaus apskritis

Žemesnis Vidutinis Aukščiausias



3.2.3. pav. Bedarbių skaičius 2007–2009 m., tūkst.

11,1

0,11,8

0,5

5,3

1,2 0,8 0,6 0,9

12,4

0,11,6

0,5

6

1,4 1 0,8 1

35,3

0,23,3 1,9

18,7

4,3 2,9 1,6 2,4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Kaunoapskritis

Birštonosav.

Jonavos r.sav.


Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009


Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Šis rodiklis Prienų r. savivaldybėje ir Kauno apskrityje nuolat augo. Mažiausias registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis apskrities savivaldybėse buvo užfiksuotas 2007 m. (nuo 2 iki 5,5 proc.). Prienų r. savivaldybėje 2007 m. nedarbo lygis siekė 3 proc., 2008 m. nedarbo lygis išaugo iki 3,8 proc., o jau 2009 m. siekė 8 proc. (apkrityje – 8,3 proc.).

3.2.4. pav. Nedarbo lygis 2007–2009 m. proc.

2,5 2,3 2,3

5,5

2,1 23 2,7

3,72,9 2,6 2,5

4,8

2,3 2,6

3,83,1

4

8,3 8,27,5

9,98,8

7,48

7

9,9

0

2

4

6

8

10

12

Kaunoapskritis

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Jonavos r.sav.

Kaišiadoriųr. sav

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Birštonosav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. 2010 m. trijų ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Prienų rajono savivaldybėje buvo mažiausias tarp visų Kauno apskrities savivaldybių. Nurodytu laikotarpiu vidutiniškai jis siekė 84,3 proc. apskrities arba 80,3 proc. šalies lygio. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Prienų rajone, lyginant 2010 m. trijų ketv. duomenis su 2009 m., sumažėjo apie 6 proc. (3.2.5 pav.)

Vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2007–2009 m. Prienų r. savivaldybėje svyravo: 2007 m. siekė 13.500, 2008 m. sumažėjo iki 12.600 gyventojų, 2009 m. – iki 11.000 (arba 18,5 proc. mažiau, lyginant su 2007 m.). Užimtieji 2009 m. sudarė 33,3 proc. rajono gyventojų. Vertinant visą 2007–2009 m. laikotarpį, dirbančiųjų skaičius Prienų rajono savivaldybėje kito nedaug. Lyginant šį Prienų rajono rodiklį su kitomis apskrities savivaldybėmis, reikia paminėti, kad Prienų rajone užimtųjų skaičius išliko panašus, kai tuo tarpu kitose apskrities savivaldybėse jis gana smarkiai sumažėjo.

3.2.2. pav. Užimtųjų skaičius 2007–2009 m., tūkst.

2,1

23,3

13

173

37,7

32,4

13,5 18

,4

2

23

12,6

173

37

25,3

12,6 17

,7

1,8

21,1

12,4

161,

2

34,3

23,3

11 16,9

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Birštono sav. Jonavos r.sav.

Kaišiadorių r.sav.

Kauno m.sav.

Kauno r. sav. Kėdainių r.sav.

Prienų r. sav. Raseinių r.sav.

2007 2008 2009


Užimtumo problema yra sudėtinga, ją veikia daugybė ekonominių, socialinių, politinių ir kitokių veiksnių. Valstybės gyventojų užimtumo politika daro didelę įtaką darbo rinkai. Svarbiausias jos uždavinys – išlaikyti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kiekvienam sudaryti galimybę užsidirbti pragyvenimui.

Didėjantis nedarbas, nesugebėjimas konkuruoti darbo rinkoje bei prisitaikyti prie kintančių sąlygų neišvengiamai dalį visuomenės stumia į skurdą.

Iki 2007 m. mažėjęs registruotų bedarbių skaičius Prienų r. savivaldybėje 2008 m. ėmė didėti. 2008 m., lyginant su 2007 m., bedarbių skaičius padidėjo 33 proc. (apskrityje padidėjo 11,7 proc.). 2009 m. registruotų bedarbių skaičius, lyginant su 2008 m., padidėjo dvigubai ir pasiekė maždaug 1600 bedarbių.

Mažiausias bedarbių skaičiaus augimas buvo Jonavos rajono (83 proc.) ir Birštono (100 proc.) savivaldybėse.

3.3. SVEIKATOS APSAUGA

Įgyvendinant sveikatos apsaugos sistemos tikslus ir uždavinius, Prienų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros srityje numatyta:

• stiprinti susirgimų prevenciją;

• ugdyti ir gerinti bendruomenės supratimą apie sveikatos priežiūrą ir sveiką gyvenseną;

• užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų renovaciją.

Gimstamumas ir mirtingumas. Statistikos departamento duomenimis, tiek šalyje ir apskrityje, tiek Prienų rajono savivaldybėje nuo 2007 m. mirtingumo rodikliai mažėja, o gimstamumas didėja. Daugiau ar mažiau tai būdinga beveik visoms apskrities savivaldybėms. Sparčiausiai gimstamumas išaugo Birštono savivaldybėje: 2009 m. lyginant su 2007 m. – 64,9 proc., mažiausiai – Jonavos rajono savivaldybėje – 1,3 proc., o Prienų rajone išaugo 23 proc. (nuo 256 iki 315 gimusiųjų). Tai 9,4 proc. punkto daugiau nei Kauno apskrities bendras rodiklis ir 9,2 proc. punkto daugiau nei šalies rodiklis.

Prienų rajonas pagal mirtingumo rodiklių sumažėjimą, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, yra antras po Birštono savivaldybės (kur mirusiųjų skaičiaus sumažėjimas siekė 34,2 proc.): 2007–2009 m. mirusiųjų skaičius Prienų rajone sumažėjo 17,8 proc. Šis Prienų rajono savivaldybės rodiklis – vienas geriausių rodiklių ne tik tarp

3.2.5 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2009–2010 m., Lt

2.156,6

2.061,3

1.856,5

2.094,8

1.885,6

2.118,9

1.863,3

2.011,4

1.763

1.758,1

2.056,3

1.958,4

1.792

1.798,8

1.742,4

2.018,7

1.836,6

2.002,6

1.651,5

1.665,9

- 500,0 1.000,0 1.500,0 2.000,0 2.500,0

Lietuvos Respublika

Kauno apskritis

Birštono sav.

Jonavos r. sav.


Kauno m. sav.

Kauno r. sav.

Kėdainių r. sav.

Prienų r. sav.

Raseinių r. sav.

2009 2010



3.3.1 pav. Kūdikių mirtingumas (1.000 gimusių tenka mirusių kūdikių)

5,9 5,6

0

12,9

8,7

4,3

2,3

5,2

15,6

5,25 4,7

0 0

8,5

5,8

2,2

6,3

3,92,4

5 5,7

0

7,3

5,64,5

5,7 6

3,2

17,5

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

LietuvosRespublika

Kaunoapskritis

Birštonosav.

Jonavos r.sav.


Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009

Šaltinis: Statistikos departamenas

Sergamumas. Dažniausiai pasitaikančios ligos tarp rajono gyventojų – kvėpavimo, kraujotakos sistemos ligos. Jų paplitimas 2009 m. atitinkamai siekė 479,9 ir 336,9 atvejų 1.000 gyventojų. Mažiausias sergamumas yra astmos, glaukomos, tuberkuliozės ir insulto ligomis. 2007–2009 m. itin padaugėjo tulžies puslės akmenligės susirgimų (124 proc.), tuberkuliozės atvejų (139,4 proc.), glaukomos (50,7 proc.) ir virškinimo sistemos ligų (45,6 proc.). Sumažėjo segančiųjų astma (34,6 proc.), kvėpavimo sistemos (9,6 proc.) ir ausų ligomis (5 proc.).

3.3.2. lentelė. Bendrasis sergamumas 1.000 gyventojų Prienų r. savivaldybėje

Sergamumas 1.000 gyventojų 2007 2008 2009 Pokytis, proc.Astma 2,5 1,9 1,7 -34,6Kvėpavimo sistemos ligos 530,9 470,7 479,9 -9,6Ausų ligos 63,7 63,8 60,8 -5Urogenitalinės sistemos ligos 86 92,8 87,4 1,5Hipertenzinės ligos 8,8 10,2 9 1,5Odos ir poodžio ligos 66,1 61,1 63,8 3,5Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos 159,5 184 174,7 9,5

Išeminė širdies liga 6 7,2 6,6 11,4Kraujotakos sistemos ligos 301,6 324,2 336,9 11,7Piktybiniai navikai 17,3 18 19,9 15,4Akių ligos 129,5 153 155,3 19,9Endokrininės sistemos ligos 68,1 80,2 84,7 24,4Katarakta 4,9 6 6,2 25,3Anemija 4,5 5,2 5,8 30,2Kraujo ir kraujodaros organų ligos 7,9 9,8 10,9 38,5Insultas 0,9 2 1,4 41,8

apskrities savivaldybių, bet taip pat lenkia bendrus apskrities ir šalies rodiklius.

3.3.1. lentelė. Gimstamumas ir mirtingumas

Teritorija / Metai

Gimusiųjų skaičius

Mirusiųjų skaičius

2007 2008 2009

Pokytis 2007–

2009 m., proc.

2007 2008 2009

Pokytis 2007–

2009 m., proc.

Lietuvos Respublika 32.346 35.065 36.682 13,4 45.624 43.832 42.032 -7,9

Kauno apskritis 6.482 7.090 7.366 13,6 8.831 8.540 8.201 -7,1Birštono sav. 37 36 61 64,9 99 59 65 -34,3Jonavos r. sav. 541 594 548 1,3 719 643 641 -10,8Kaišiadorių r. sav. 344 361 364 5,8 609 597 524 -14Kauno m. sav. 3.464 3.838 3.967 14,5 4.194 4.200 4.057 -3,3Kauno r. sav. 872 925 1.057 21,2 973 918 893 -8,2Kėdainių r. sav. 581 637 667 14,8 893 916 893 0Prienų r. sav. 256 290 315 23 641 569 527 -17,8Raseinių r. sav. 387 409 387 0 703 638 601 -14,5


Kūdikių mirtingumas. 2007–2009 m. Prienų r. savivaldybėje užregistruotos 6 kūdikių mirtys. 2007 m. mirė 4 kūdikiai, 2008m. – 1 kūdikis, 2009 m., kaip ir 2008 m., mirė 1 kūdikis. Šio rodiklio pokytis rodo, kad Prienų rajono savivaldybėje didėja gyventojų natūrali kaita bei gerėja sveikatos įstaigų teikiamų paslaugų kokybė. Vienintelėje Birštono savivaldybėje 2007–2009 m. nebuvo užfiksuota kūdikių mirčių. Tai geriausias rodiklis apskrityje.

Kūdikių mirtingumo rodiklis (1.000 gimusių tenkantis mirusių kūdikių skaičius) Prienų r. savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo net 75 proc. – tai didžiausias pokytis visoje Kauno apskrityje. Raseinių rajone, priešingai nei kitose savivaldybėse, pastarasis rodiklis žymiai išaugo. Kitų savivaldybių duomenys 2009 m. yra panašaus lygio. (3.3.1 pav.)


Kauno apskrityje ir Prienų rajone 2007–2009 m. išaugo mirtingumas nuo piktybinių navikų – atitinkamai 2,3 ir 15,2 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo, nors ir nežymiai (0,7 proc.). Visi kiti rodikliai pasižymėjo mažėjimo tendencijomis: Prienų rajone daugiausia sumažėjo mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų (59,2 proc.), mažiausiai – nuo kraujotakos sistemos ligų (12,3 proc.).

Sveikatos apsaugos žmogiškieji ištekliai. 2007–2009 m. gydytojų skaičius Prienų r. savivaldybėje keitėsi nežymiai. Pagal 10.000 gyventojų tenkantį gydytojų skaičių Prienų r. savivaldybė labai atsilieka nuo apskrities ir Lietuvos vidurkio. 10.000 gyventojų Prienų rajone 2009 m. teko 23,3 gydytojo (apskrityje – 52,6, Lietuvoje – 39,7). Lyginant su 2007 m., 10.000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius Prienų rajone netgi sumažėjo (4,5 proc.), kai tuo tarpu apskrityje šis rodiklis išaugo (14,8 proc.). Šią situaciją lemia tai, jog didžioji dalis apskrities gydytojų yra Kauno mieste, kuris Prienų rajono gyventojams yra palyginti netoli nuo gyvenamosios vietos, todėl dalis gyventojų gydytojų paslaugomis naudojasi Kauno mieste.

3.3.3 lentelė. Gydytojų skaičius

Teritorija / Metai Gydytojų skaičius 10.000 gyventojų tenka gydytojų2007 2008 2009 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 13.729 13.403 13.228 40,8 40 39,7Kauno apskritis 3.082 3.443 3.507 45,8 51,3 52,6Birštono sav. 4 4 4 7,6 7,7 7,7Jonavos r. sav. 121 105 108 23,4 20,3 21Kaišiadorių r. sav. 57 62 58 15,9 17,4 16,4Kauno m. sav. 2.467 2.852 2.910 69,4 81 83,5Kauno r. sav. 144 145 132 16,6 16,4 14,6Kėdainių r. sav. 123 117 134 19,5 18,7 21,7Prienų r. sav. 82 78 77 24,4 23,4 23,3Raseinių r. sav. 84 80 84 20,1 19,4 20,7


Prienų rajone 10.000 gyventojų tenka žymiai mažiau gydytojų nei šalyje ir apskrityje. Prienų rajone 10.000 gyventojų tenka 2,3 karto mažiau gydytojų nei apskrityje ir 1,7 karto mažiau nei šalyje. Taip pat tenka mažiau ir slaugytojų: atsilikimas svyruoja apie 1,5 karto tiek nuo apskrities, tiek nuo šalies rodiklių.

3.3.4 lentelė. Prienų r. 10.000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius 2009 m.

Rodiklis Sveikatos priežiūros specialistų skaičius, tenkantis 10.000 gyventojų Lietuvos Respublika Kauno apskritis Prienų r. sav.

Gydytojas 39,7 52,6 23,3Slaugytojas 73,0 77,9 52,3Odontologas 7,2 9,5 5,4


2009 m. Prienų r. savivaldybėje dirbo 6,2 proc. apskrities bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų, 1,7 proc. vidaus ligų gydytojų, 2,4 proc. vaikų ligų specialistų,

Sergamumas 1.000 gyventojų 2007 2008 2009 Pokytis, proc.Cukrinis diabetas 3,2 3,8 4,6 42,2Virškinimo sistemos ligos 57,9 71,7 84,3 45,6Virškinimo sistemos ligos 75,8 92,6 111,8 47,6Glaukoma 1,5 2,1 2,2 50,7Tulžies pūslės akmenligė 1,6 3,1 3,6 124,3Tuberkuliozė 1,3 2,1 3 139,4

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Mirtingumas pagal priežastis. Visoje Kauno apskrityje, kaip ir Prienų rajone, dominuoja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Prienų r. savivaldybė taip pat pirmauja pagal mirtingumą nuo piktybinių navikų bei dėl išorinių priežasčių. Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų – vienintelis rodiklis Prienų rajone, kuris yra mažesnis lyginant su daugeliu apksritities savivaldybių. (3.3.2 pav.)

3.3.2. pav. Gyventojų mirtingumas pagal priežastis 100.000 gyventojų 2009 m.

249,4

192,6

258,1

231,3

250,8

204,6

257,3

337,5

263,5

680,9

674,1

628,7

860,2

632,9

543,4

847,4

931,1

846,7

39,3

96,3

33

62

31,7

31,3

61,1

42,2

68,3

115

154,1

139,7

169,2

95

109,6

143,1

171,8

126,9

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

Kauno apskritis

Birštono sav.

Jonavos r. sav.


Kauno m. sav.

Kauno r. sav.

Kėdainių r. sav.

Prienų r. sav.

Raseinių r. sav.

Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Išorinės mirties priežastys

Šaltinis: Statistikos departamenas


Pagal gydytojų skaičių, tenkantį 1.000 gyventojų, Lietuva – viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Iš 192 Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančių valstybių daugiau gydytojų buvo tik 11 šalių. Tūkstančiui gyventojų tenkantis slaugytojų skaičius didesnis 22 šalyse. Pagal apsirūpinimą odontologais ir vaistininkais Lietuvai tenka 28 vieta pasaulyje.

Sveikatos priežiūros sistemos įstaigos. Didžioji dauguma Prienų rajone LR Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų yra išlaikomos viešojo sektoriaus.

Šiuo metu Prienų rajone asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia Prienų ligoninė. Joje teikiamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ištisą parą teikiamos būtinosios pagalbos, asmens sveikatos priežiūros paslaugos įvairių traumų, gyvūnų įkandimų bei susirgimų atvejais, atliekama stabligės bei pasiutligės profilaktika; konsultacinėje poliklinikoje konsultuoja gydytojai specialistai; atliekami ultragarsiniai, endoskopiniai, laboratoriniai ir rentgenologiniai tyrimai; teikiamos dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugos; stacionare teikiamos vidaus ligų, vaikų ligų, reanimacijos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyvios pagalbos paslaugos.

Be ligoninės rajono gyventojų sveikata rūpinasi ir penki pirminės sveikatos priežiūros centrai: Prienų rajono PSPC, Jiezno PSPC, Balbieriškio PSPC, Veiverių PSPC ir Stakliškių PSPC. Prienų rajone taip pat veikia 2 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (UAB „Vita Simplex“, UAB „Pagalba ligoniui“) ir viena VšĮ (Veiveriečių sveikata).

2007–2009 m. Prienų rajone sumažėjo privačių odontologinės priežiūros įstaigų – nuo 29 įstaigų 2007 m. iki 28 įstaigų 2009 m. Didžiausią Prienų rajone veikiančių medicinos įstaigų skaičių 2009 m. sudarė privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių buvo 11, tai sudarė 39 proc. visų rajone veikiančių medicinos įstaigų skaičiaus.

2009 m. Prienų rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš viso buvo užregistruota 211.546 apsilankymų pas gydytojus, vienam gyventojui teko – 6,4 apsilankymo. Daugiausia registruota (7,5 proc.) profilaktinių apsilankymų, 3,7 proc. sudarė apsilankymai namuose bei 1,9 proc. – mokami apsilankymai pas gydytojus.

2007 m. Prienų gydymo įstaigose 10.000 gyventojų teko 42,9 lovų. 2008 ir 2009 m. šis rodiklis nežymiai pakito – išaugo iki 44,2 lovų. Vertinant apskrities ir kitų rajonų lovų skaičių 10.000 gyventojų, Prienų rodiklis – vienas mažiausių apskrityje (mažiau lovų turi tik Jonavos r. sav.).

2,1 proc. chirurgų, 2,6 proc. akušerių-ginekologų, 1,6 proc. oftalmologų, 3,2 proc. otorinolaringologų, 2,3 proc. psichiatrų, 3,3 proc. slaugytojų ir 2,8 proc. odontologų.

2009 m. Prienų rajone bendrosios praktikos (šeimos) ir vidaus ligų gydytojų skaičius buvo didžiausias. Mažiausias – oftalmologų, otorinolaringologas ir psichiatrų skaičius.

3.3.5 lentelė. Gydytojai pagal specialybes 2009 m.

Specializacija

Liet

uvos

R

espu

blik

a

Kau

no a

pskr

itis

Birš

tono

sav.

Jona

vos r

. sav

.

Kai

šiad

orių

r.

sav.

Kau

no m

. sav

.

Kau

no r.

sav.

Kėd

aini

ų r.

sav.

Prie

nų r.

sav.

Ras

eini

ų r.

sav.

Bendrosios praktikos (šeimos) 1.838 469 4 41 20 275 42 33 29 25Vidaus ligų 3.015 775 - 17 17 642 29 34 13 23Vaikų ligų specialistas 1.194 290 - 5 2 238 13 19 7 6Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumotologai)

1.257 286 - 9 5 246 3 7 6 10

Akušeris-ginekologas 716 192 - 8 3 156 7 9 5 4Oftalmologas 353 125 - 3 2 110 3 3 2 2Otorinolaringologas 292 62 - 3 2 48 2 3 2 2Psichiatras 568 132 - 3 2 93 24 4 3 3Slaugytojas 24.290 5.188 7 242 156 3.755 255 369 173 231Odontologas 2.408 635 2 28 18 463 48 37 18 21


2007–2009 m. Prienų r. daugiausia sumažėjo chirurgų, odontologų ir vaikų ligų specialistų: atitinkamai 14,3, 14,3 ir 12,5 proc. Mažiausiai pasikeitė slaugytojų skaičius – 0,6 proc. 2009 m. oftalmologų, otorinolaringologų ir psichiatrų skaičius išliko toks pat kaip ir 2007 m.

3.3.6 lentelė. Gydytojų skaičiaus dinamika Prienų r. 2007–2009 m.

SpecializacijaGydytojų skaičius Pokytis

2007–2009 m., proc.2007 2008 2009

Bendrosios praktikos (šeimos) 30 29 29 -3,3Vidaus ligų 14 15 13 -7,1Vaikų ligų specialistas 8 8 7 -12,5Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumotologai) 7 5 6 -14,3

Akušeris-ginekologas 4 4 5 25Oftalmologas 2 2 2 0Otorinolaringologas 2 2 2 0Psichiatras 3 3 3 0Slaugytojas 174 172 173 -0,6Odontologas 21 20 18 -14,3


savivaldybių. Išskyrus Kauno miesto rodiklį, kuris yra žymiai didesnis: 2009 m. Kauno mieste veikė 213 vaistinių.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Prienų rajono vaistinėse dirbo 17 kvalifikuotų vaistininkų. Pagal vaistininkų skaičių rajone Prienai užima 7 vietą iš 8. Mažiau vaistininkų dirba tik Birštono savivaldybėje – 10.

3.3.4. lentelė. Vaistinių skaičiaus rodikliai 2007–2009 m.

347

3

21 13

213

30 25 20 22

352

3

21 12

214

33 26 21 22

349

3

21 14

213

30 26 21 21

0

50

100

150

200

250

300

350

400

Kaunoapskritis

Birštonosav.

Jonavos r.sav.


Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009


3.3.3 pav. 10.000 gyventojų tenkančių lovų skaičiaus rodikliai 2007–2009 m.

95,5

34,6

51,8

132,

6

84,2

44,1

42,9 48

,2

94,9

38,3 46

,4

132,

6

80,1

44,5

44,4 47,2

93,7

38,1 46

,7

132,

5

71,5

44,9

44,2 48

,2

0

20

40

60

80

100

120

140

Kaunoapskritis

Jonavos r.sav.


Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Kėdainių r.sav.

Prienų r.sav.

Raseinių r.sav.

2007 2008 2009


2007–2009 m. Prienų rajone veikiančių vaistinių skaičius kito nežymiai: 2007 m. veikė 20, o 2008 ir 2009 m. – 21 vaistinė. Tai vieni geriausių rodiklių tarp apskrities


• Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras.

Prienų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius organizuoja ir užtikrina socialinės paramos teikimą pagal gyventojų poreikius ir gyvenimo sąlygas, analizuoja ir prognozuoja socialinės paramos poreikį rajone, ruošia socialines globos programas, rengia ir teikia pasiūlymus Savivaldybės tarybai dėl socialinės paramos teikimo, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros, rūpinasi vykdomomis socialinės paramos bei neįgaliųjų socialinės integracijos programomis. Organizuodamas socialinės paramos teikimą, skiria:

• socialines pašalpas;

• kompensacijas būsto šildymui, šaltam bei karštam vandeniui;

• kompensacijas kietam kurui pirkti;

• išmokas gimus kūdikiui;

• išmokas vaikams;

• išmokas privalomosios tarnybos kario vaikui;

• išmokas nėščioms moterims;

• laidojimo pašalpas;

• šalpos (socialines) pensijas ir kompensacijas;

• išmokas būstui įsigyti ar įsikurti.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skiria ir moka vienkartinę paramą, kitas kompensacijas bei išmokas. Nagrinėja gyventojų prašymus, skundus, konsultuoja socialinės paramos klausimais.

Jiezno vaikų globos namai – tai socialinės globos ir ugdymo įstaiga, išlaikoma valstybės biudžeto lėšomis. Įstaigoje gyvena našlaičiai arba vaikai, kuriems tėvai neužtikrina tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų, nuo kūdikystės iki 18 metų.

Prienų globos namuose apgyvendinami senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių.

Prienų socialinių paslaugų centras teikia socialines paslaugas įvairioms socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Centro pateikiamais duomenimis, 2007–2010 m. buvo suteiktos 3.4.1 pav. išvardytos paslaugos:

Visuomenės sveikata. Visuomenės sveikata Prienų rajone rūpinasi Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius.

Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš dalies išlaikoma savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – rūpintis Prienų rajono teritorijoje gyvenančių žmonių sveikata, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, bei gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Biuro veiklos sritys:

• visuomenės sveikatos stiprinimas;

• visuomenės sveikatos stebėsena;

• lėtinių neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika ir kontrolė;

• visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas savivaldybėje;

• vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra.

Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius yra Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldi ir atskaitinga teritorinė visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu. Įgyvendinant priskirtas valstybės funkcijas, Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius Prienų rajone vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, užtikrina visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką, vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pagal savo kompetenciją gina vartotojų teises.

3.4. SOCIALINĖ APSAUGA

Socialinės apsaugos sfera yra ypatingai svarbi visuomenei. Socialinė apsauga – tai paslaugos, kuriomis teikiama socialinė pagalba neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims, likusiems be tėvų globos vaikams ir kitiems krizinėje situacijoje atsidūrusiems asmenims (šeimoms), neturintiems ar praradusiems gebėjimus ar galimybes rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Socialines paslaugas Prienų rajone teikia:

• Prienų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius;

• Jiezno vaikų globos namai;

• Prienų globos namai;


Kauno r. sav. 514 406 362 -29,6Kėdainių r. sav. 462 418 357 -22,7Prienų r. sav. 207 192 193 -6,8Raseinių r. sav. 205 201 211 2,9

Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiusLietuvos Respublika 27.881 25.483 24.222 -13,1Kauno apskritis 5.374 5.020 4.738 -11,8Birštono sav. 81 78 80 -1,2Jonavos r. sav. 624 649 529 -15,2Kaišiadorių r. sav. 508 487 487 -4,1Kauno m. sav. 1.020 946 999 -2,1Kauno r. sav. 1.028 873 800 -22,2Kėdainių r. sav. 1.024 1.040 878 -14,3Prienų r. sav. 571 495 472 -17,3Raseinių r. sav. 518 452 493 -4,8


Remiantis 3.4.2 lentelėje pateiktais duomenimis, Prienų rajone socialinės rizikos šeimų skaičius 2007–2009 m. sumažėjo bene mažiausiai (mažesnis pokytis buvo tik Birštono ir Raseinių r. savivaldybėse), o socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu pasižymėjo vienu didžiausiu sumažėjimu – geresni rezultatai buvo tik Kauno rajono savivaldybėje.

Prienų rajone dienos užimtumo paslaugas vaikams teikia Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės Šeimos dienos centras (Išlaužo pagr. mokykloje) ir Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo centras (Prienų jaunimo mokykloje).

Prienų rajono dienos centrai 2007–2009 m. suteikė paslaugas 147 vaikams, 20 iš jų – neįgaliems. Suteiktų socialinių paslaugų skaičius Prienų rajono savivaldybėje linkęs mažėti, tai vienas geriausių rodiklių Kauno apskrityje bei šalies mastu.

3.4.4 lentelė. Dienos centruose socialines paslaugas gavusių vaikų skaičius 2007–2009 m.

Vaikai 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009, proc.Lietuvos Respublika

Socialinės rizikos vaikai 9.245 6.766 6.764 -26,8Neįgalūs vaikai 2.695 2.008 2.347 -12,9

Kauno apskritisSocialinės rizikos vaikai 1.898 1.502 1.151 -39,4Neįgalūs vaikai 497 309 550 10,7

Prienų r. sav.Socialinės rizikos vaikai 50 45 32 -36Neįgalūs vaikai - - 20 -


Prienų rajone veikia 1 vaikų globos įstaiga – Jiezno vaikų globos namai. Įstaiga gali priimti iki 90 vaikų. 2007 m. įstaiga globojo 90, 2008 m. – 82, o 2009 m. – 71 vaiką.

Pagalba į namus. Socialinę pagalbą į namus gavusių asmenų skaičius per

3.4.1 Suteiktos paslaugos Prienų socialinių paslaugų centre 2007–2010 m.

Paslaugos 2007 2008 2009 2010Socialinės priežiūros paslaugos seniems, vienišiems ir neįgaliesiems 82 134 138 149

Dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose 5 5 5 6Aprūpinimas kompensacine technika3 - - 277 239Transporto paslaugos4 - 77 85 81

Šaltinis: Prienų socialinių paslaugų centras

Prienų socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai:

• suaugę asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos;

• senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos;

• vaikai, turintys negalią, ir jų šeimos;

• socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos;

• socialinės rizikos šeimos;

• kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių netekę savarankiškumo).

Socialinių paslaugų centras vykdo ne tik socialinių paslaugų teikimo funkciją, bet ir aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis bei socialiniais partneriais visoje Lietuvoje: Prienų Psichologine tarnyba, Visuomenės sveikatos biuru, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Socialinės paramos skyriumi, Prienų policija, Priešgaisrine tarnyba, Švietimo centru, mokyklomis, Darbo birža, Prienų gydymo įstaigomis, „Caritas“ ir bendruomenėmis, kitų rajonų socialinių paslaugų centrais.34

Statistikos departamento duomenimis, Prienų rajono savivaldybėje socialinės rizikos šeimų skaičius per 2007–2009 m. sumažėjo 6,8 proc. ir 2009 m. siekė 193 šeimas. Socialinės rizikos šeimose 2009 metais augo 472 vaikai, lyginat 2007–2009 metų duomenis, vaikų, augančių rizikos šeimose, skaičius sumažėjo 99 vaikais arba tai sudarė 17,3 proc. pokytį. (3.4.2 lentelė).

3.4.2 lentelė. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius 2007–2009 m.

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009 m, proc.Lietuvos Respublika 11.958 11.350 11.121 -7Kauno apskritis 2.572 2.249 2.156 -16,2Birštono sav. 33 31 35 6,1Jonavos r. sav. 231 243 213 -7,8Kaišiadorių r. sav. 255 216 204 -20Kauno m. sav. 665 542 581 -12,6

3 paslauga teikiama nuo 2009 m.4 paslauga teikiama nuo 2008 m.


Teritorija / Metai Iš viso Pokytis2007–2009 m., proc.2007 2008 2009

Birštono sav. 14 21,3 73 421,4Jonavos r. sav. 39,7 56,1 101,9 156,7Kaišiadorių r. sav. 9,8 16,2 44,5 354,1Kauno m. sav. 7,2 10,1 26,7 270,8Kauno r. sav. 6,3 7,7 20,9 231,7Kėdainių r. sav. 16,4 28,3 73,2 346,3Prienų r. sav. 16,1 30,4 58,7 264,6Raseinių r. sav. 30,4 51,3 114,3 276,0


2007 m. Kauno apskrityje socialines pašalpas gavo 5.955 asmenys, 2009 m. socialinių pašalpų gavėjų skaičius išaugo iki 11.321 asmenų (90,1 proc.). 2007 m. Prienų r. savivaldybėje socialines pašalpas gavo 419 asmenų, o 2009 m. gavėjų skaičius išaugo iki 821 asmens (95,9 proc.). Tos pačios tendencijos pastebimos ir šalies mastu – socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus augimas buvo didesni nei Prienų rajono ir Kauno apskrities.

3.4.7 lentelė. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius

Teritorija 2007 2008 2009Lietuvos Respublika 36.621 37.292 73.512Kauno apskritis 5.955 6.138 11.321Prienų r. sav. 419 525 821


3.5. VIEŠASIS SAUGUMAS

Viešojo saugumo sritis apima viešosios tvarkos užtikrinimą, vidaus tarnybos valdymą, priešgaisrinę bei civilinę saugą ir gelbėjimo darbus, valstybės sienos apsaugą, migracijos (išskyrus ekonominę migraciją), ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartos kontrolę, saugomų objektų ir saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugą, rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui nustatymo ir vertinimo organizavimą ir koordinavimą. Viešasis saugumas yra esminė sąlyga ir užtikrinant šalies nacionalinį saugumą.

Nusikalstamumas Lietuvoje išlieka didelė socialinė problema. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2007–2010 metais Prienų rajone buvo stebimas nusikalstamų veikų skaičiaus didėjimas: 2007 m. buvo užregistruota 455 nusikalstamos veikos, o 2010 m. – 624, taigi nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstamų veikų skaičius padidėjo 37,14 proc. Šiam pokyčiaui daugiausia įtakos turėjo Lietuvoje buvusi ekonominė krizė ir aukštas nedarbo lygis.

analizuojamą 2007–2009 metų laikotarpį žymiai išaugo. 2007 m. tokias paslaugas gavo 82 asmenys ir, lyginant su 2009 m., jų skaičius išaugo iki 142. Socialinių paslaugų, t. y. pagalbos į namus, gavėjų skaičius 2007–2009 metais augo tiek šalies, tiek apskrities mastu.

3.4.5 lentelė. Socialinę pagalbą į namus gavusių asmenų skaičius 2007–2009 m.

Teritorija 2007 2008 2009Lietuvos Respublika 8.189 13.262 13.554Kauno apskritis 1.172 2.505 1.624Birštono sav. 135 12 13Jonavos r. sav. 82 69 27Kaišiadorių r. sav. 175 232 210Kauno m. sav. 316 1.553 799Kauno r. sav. 99 70 32Kėdainių r. sav. 171 195 160Prienų r. sav. 82 154 142Raseinių r. sav. 112 220 241


Socialinės pašalpos. 2009 m. Prienų r. savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms (58,7 Lt vienam gyventojui) buvo didesnės nei vidutinis šalies (56,9 Lt vienam gyventojui) ir apskrities (44,3 Lt vienam gyventojui) vidurkis. 2007–2009 m. Prienų rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms padidėjo 257,4 proc. (apskrities – 251 proc., Lietuvoje šios išlaidos išaugo 265,7 proc.). Tai buvo vidutinis rodiklis tarp visų apskrities savivaldybių.

Vertinant socialinių išmokų išlaidas vienam gyventojui, Prienų rajone nagrinėjamu laikotarpiu jos buvo vidutinės apskrityje. Išmokų dydis mažesnis buvo Kauno mieste bei Kauno ir Kaišiadorių rajonuose. Itin išaugusios savivaldybių išlaidos socialinėms pašalpoms būdingos visai šaliai.

3.4.6 lentelė. Savivaldybių biudžetų išlaidos socialinėms pašalpoms

Teritorija / Metai Iš viso Pokytis2007–2009 m., proc.2007 2008 2009

Socialinės pašalpos, tūkst. Lt.Lietuvos Respublika 52.134,6 78.927,3 190.660,2 265,7Kauno apskritis 8.471,3 12.792,7 29.736 251,0Birštono sav. 73,5 112,2 379,8 416,7Jonavos r. sav. 2.060,5 2.901 5.266,4 155,6Kaišiadorių r. sav. 354,7 580 1.584,5 346,7Kauno m. sav. 2.562,1 3.580 9.397,3 266,8Kauno r. sav. 538 664,7 1.852 244,2Kėdainių r. sav. 1.044,9 1.784,4 4.578,4 338,2Prienų r. sav. 547,8 1.019,8 1.957,9 257,4Raseinių r. sav. 1.289,6 2.150,7 4.719,7 266,0

Vienam gyventojui tenka socialinių pašalpų, LtLietuvos Respublika 15,4 23,4 56,9 269,5Kauno apskritis 12,5 19 44,3 254,4


vagysčių (baudžiamieji nusižengimai) – jų buvo užfiksuota po 1.

3.5.1 lentelė. Nusikalstamų veikų sudėtis Prienų rajone, 2010 m.

Nusikalstamos veikos pavadinimas SkaičiusNusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) 1

Nužudymai 1Transporto priemonių vagystės (baudžiamieji nusižengimai) 1Sunkūs sveikatos sutrikdymai 2Išžaginimai ir pasikėsinimai 4Automobilių vagystės 8Plėšimai 10Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai 17Transporto priemonių vagystės (nusikaltimai) 24Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai 28Vagystės (baudžiamieji nusižengimai) 28Viešosios tvarkos pažeidimai (nusikaltimai) 33Vagystės iš gyvenamųjų patalpų 50Baudžiamieji nusižengimai 66Vagystės (nusikaltimai) 262


Nepilnamečių asmenų nusikalstamumas Prienų rajone 2007–2010 m. kito netolygiai. 2007–2009 m. šis rodiklis mažėjo, o 2010 m. vėl išaugo (3.5.2 lentelė). Nagrinėjamu laikotarpiu nepilnamečių asmenų nusikalstamumas Prienų rajone sumažėjo 2,78 proc. šalyje – 11,4 proc. Tuo tarpu Kauno apskrityje nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičius šiuo laikotarpiu išaugo 8,26 proc. Dižiausias procentinis augimas Kauno apskrityje fiksuojamas Kėdainių r. ir Birštono savivaldybėse.

3.5.2 lentelė. Nepilnamečių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, 2007–2010 m.

Teritorija 2007 2008 2009 2010 Pokytis proc.Lietuvos Respublika 4.051 4.325 4.023 3.589 -11,4Kauno apskritis 811 858 868 878 8,26Birštono sav. 2 5 4 4 100Jonavos r. sav. 131 134 107 115 -12,21Kaišiadorių r. sav. 37 43 54 47 27,03Kauno m. sav. 411 406 454 421 2,43Kauno r. sav. 101 131 93 97 -3,96Kėdainių r. sav. 61 69 78 115 88,52Prienų r. sav. 36 34 28 35 -2,78Raseinių r. sav. 32 36 50 44 37,5


2007–2010 m. Prienų r. ištirtų nusikalstamų veikų dalis labai svyravo: 2007 m. buvo ištirta 51 proc. nusikalstamų veikų, 2008 m. – 60 proc., 2009 m. – 46 proc., o 2010 m. – 50 proc. Bendrai nagrinėjamu laikotarpiu ištirtų nusikalstamų veikų dalis sumažėjo 1 procentiniu punktu.

3.5.1 pav. Nusikalstamų veikų skaičiaus kitimas Prienų r. 2007–2010 m.

624

455

457

553

400

500

600

700

2007 2008 2009 2010


2007–2009 m. 100.000 gyventojų tenkantis nusikalstamų veikų skaičius Prienų rajone išaugo 23,77 proc.: nuo 1.346 veikų 2007 m. iki 1.666 veikų 2009 m. Nusikalstamų veikų skaičiaus augimas taip pat stebimas šalyje (14,05 proc.), apskrityje (12,39 proc.), Birštono sav. (100,43 proc.), Kaišiadorių r. sav. (1,41), Kauno m. sav. (12,55 proc.), Kauno r. sav. (24,58 proc.), Kėdainių r. sav. (15,61 proc.) bei Raseinių r. sav. (14,81 proc.), išskyrus Jonavos r. sav., kurioje nagrinėjamu laikotarpiu nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 6,97 proc.

3.5.2 pav. 100.000 gyventojų tenkantis užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 2007–2010 m.

2.185

2.325

2.492

2.204

2.248

2.477

932

1.147

1.868

2.409

2.543

2.241

2.333

2.339

2.372

2.558

2.537

2.879

1.733

1.910

2.159

1.826

2.044

2.111

1.346

1.366

1.666

1.222

1.209

1.403

0 500 1.000 1.500 2.000 2.500 3.000

2007

2008

2009

Raseinių r. sav.

Prienų r. sav.

Kėdainių r. sav.

Kauno r. sav.

Kauno m. sav.


Jonavos r. sav.

Birštono sav.

Kauno apskritis

Lietuvos Respublika


Dažniausiai registruojamos nusikalstamos veikos Prienų rajone 2010 metais buvo vagystės (262), baudžiamieji nusižengimai (66) ir vagystės iš gyvenamųjų patalpų (50). Mažiausiai buvo užregistruota nužudymų, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), bei transporto priemonių


Vyriausybės patvirtintų programų, skirtų užtikrinti efektyvią kovą su nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia prekyba narkotikais ir kitomis nusikalstamomis veikomis, vykdymui. Tam tikru rizikos veiksniu asmens ir visuomenės saugumui yra nepakankamas viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų finansavimas. Daugumos šių institucijų asignavimai mažėjo. Tai turėjo neigiamos įtakos tiek institucijų veiklos efektyvumui, tiek viešojo saugumo būklei apskritai. Nors pastaraisiais metais finansavimo padėtis šiek tiek pagerėjo, lėšų trūkumo problema vis dar išlieka aktuali, ypač policijai, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboms.

Dėl sumažėjusio finansavimo policijos numatytoms priemonėms įgyvendinti nukentėjo policijos veiklos rezultatyvumas bei efektyvumas, kartu ir teikiamų paslaugų gyventojams kokybė. Dėl nepakankamo policijos įstaigų finansavimo Kauno apskrities VPK Prienų r. PK buvo mažintas pareigybių skaičius, netolimoje ateityje nenumatoma priimti naujų darbuotojų, todėl didėja darbo krūviai.

Gaisrai. Prienų rajoną aptarnauja Prienų rajono priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Stakliškių gelbėtojų komanda. 2007–2010 m. gaisrų skaičius Prienų rajone sumažėjo 12,43 proc.: nuo 177 gaisrų 2007 m. iki 155 gaisrų 2010 m., nors 2009 m. buvo stebimas gaisrų skaičiaus padidėjimas (178 gaisrai).

3.5.1 pav. Gaisrų skaičius Prienų rajone 2007–2010 m.

177

168

178

155150155160165170175180

2007 2008 2009 2010


Gaisruose žuvusių asmenų skaičius Prienų rajono savivaldybėje nagrinėjamu laikotarpiu žymiai sumažėjo: nuo 8 asmenų 2007 m. iki 2 asmenų 2010 m. (-75 proc.) Apskrityje, kaip ir Prienų rajone, užregistruotas mažesnis gaisruose žuvusių asmenų skaičius: 2007 m. žuvo 64 asmenys, o 2010 m. – 49 (-23,44 proc.). Šalyje šis rodiklis taip pat mažėjo: nuo 297 žuvusių asmenų 2007 m. iki 233 asmenų 2010 m. (-21,55 proc.).

3.5.3 lentelė. Gaisruose žuvusių asmenų skaičius 2007–2010 m.

Teritorija 2007 2008 2009 2010Lietuvos Respublika 297 270 203 233Kauno apskritis 64 46 34 49Prienų r. sav. 8 6 2 2


2007–2010 m. Prienų r. ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.

5051

60

46

40

45

50

55

60

65

2007 2008 2009 2010


Vertinant ištiriamų nusikalstamų veikų dalį, neatsiejamas ir policijos pareigūnų skaičius. 2007 m., Prienų policijos komisariato duomenimis, rajono saugumą užtikrino 116 policijos pareigūnų (tiek užimtų etatų), 2009 m. jų buvo 89. Tai iš dalies turi įtakos ištiriamų nusikaltimų skaičiui, nes padaromų nusikalstamų veikų skaičius auga, tačiau joms tirti skiriamos mažesnės policijos pareigūnų pajėgos.

Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdydami eismo priežiūrą magistraliniuose, krašto ir vietiniuose keliuose, per 2007 metus patikrinimui sustabdė 3.458 transporto priemones. 2.567 transporto priemonės vairuotojai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. 2010 m. I pusmetį patikrinimui sustabdyta 2.581 transporto priemonė. 1.281 transporto priemonės vairuotojai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

Kauno apskrities VPK Prienų r. PK policija žada ir toliau skirti didelį dėmesį avaringumo mažinimui. Praėjusiais metais pasikeitus techninių eismo įvykių įforminimo tvarkai, atsirado daugiau galimybių eismo priežiūrą vykdantiems pareigūnams skirti gausesnes pajėgas prevencinėms priemonėms vykdyti. Aktyvus policijos prevencinis darbas ir bausmių už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sugriežtinimas turėjo teigiamą poveikį sprendžiant avaringumo keliuose problemas.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-08-03 įsakymo Nr. 5-V-520 1.4.4 punktu, nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato areštinė. Sulaikyti, suimti, nuteisti asmenys yra laikomi Kauno apskr. VPK areštinėje.

Teigiamą įtaką policijos veiklai daro aktyvus tarpžinybinis bendradarbiavimas su Prienų rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiomis teisėsaugos institucijomis. Gerėjantys tarpžinybiniai santykiai su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiomis prokuratūromis padeda spręsti problemas ikiteisminio tyrimo srityje, priimti bendrus sprendimus dėl darbo gerinimo.

Sunki šalies ekonominė būklė šalyje turi tiesioginės įtakos Kauno apskrities VPK Prienų r. PK parengtų prevencinių programų įgyvendinimui, Lietuvos Respublikos


ir laisvalaikio centras, Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras, Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras ir Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras.

Prienų kultūros centras pastatytas ir pradėjo veikti 1991 m. Pagal užsiėmimų žanrą pritaikytas choreografijos, vokalo, teatro, muzikos studijomss. Didžiojoje salėje telpa beveik 500 žiūrovų, ji turinti stacionarų scenos apšvietimą ir įgarsinimą, kino aparatūrą, mechaninę scenos įrangą, dailės studiją bei repeticijų sales: choreografijos, teatro, vokalinio dainavimo. Prie didžiosios salės yra erdvus fojė, kuriame eksponuojami meno darbai, kavinė, o mažosios salės patalpose šiuo metu įsikūręs dailės salonas „Kuparas“. Antrame aukšte yra diskotekų salė. Abi salės pritaikomos ir kitiems renginiams: paskaitoms, susitikimams ir kitiems renginiams.

Kultūros centre dirba 13 kūrybinių darbuotojų: 2 choreografai, chorvedys, akomponiatorius, etnografas, metodininkas, įgarsinimo ir apšvietimo technikos specialistas, meno vadovas, orkestro vadovas, dailininkas, režisierius, baletmeisteris, renginių organizatorius. Kultūros centre buriasi ir dirba 15 mėgėjų meno kolektyvų, kurie ne tik šoka ir dainuoja, tačiau ir groja, vaidina, vienija vyresnio ir jaunesnio amžiaus veiklius ir iniacityvius Prienų žmones.

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras (VKLC) vienija 8 koletyvus ir ansamblius Veiveriuose, Skriaudžiuose ir Juodbūdyje. Taip pat organizuoja įvairius renginius ir kultūrinius susibūrimus, rengia koncertus ir ansamblių bei kolektyvų pasirodymus.

VKLC daugiausia veikia moterų ir jaunimo bei vaikų kolektyvų. Populiariausia tarp ansamblių yra dainavimas ir šokiai. Skriaudžiuose veikiantys ansambliai populiarina kanklių muziką. Koletyvai ir ansambliai nuolat koncertuoja Prienų ir kitų rajonų šventėse ir renginiuose, dalyvauja varžytuvėse bei rengia stovyklas.

Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centras vienija vokalinį ansamblį „Ringelė“, liaudiškos muzikos kapelą, vokalinį instrumentinį kvartetą, etnografinį ansamblį „Dūmė“, kuriame yra liaudiškų šokių kolektyvas ir instrumentinė grupė bei šiuolaikinių šokių grupė „Fidema“.

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centras nuolatos bendradarbiauja su seniūnija, Jiezno gimnazija, parapija ir vaikų muzikos mokykla. Centras jungia ne tik aukšto lygio meno kolektyvus, tačiau ir vietos bendruomenės organizacijas.

Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras. Kultūros centre dirbantys trys meno vadovai vadovauja kapelai, etnografiniam ansambliui, humoro grupei „Geluonys“, mišriam vokaliniam ansambliui, duetui, dainuojamosios poezijos trio, vaikų bei paauglių šokių kolektyvams. Kultūros centras nuolat bendradarbiauja su Stakliškių mokykla, sporto klubu bei kitomis rajonų kultūros įstaigomis ir centrais.

Pagrindinės kultūros ir laisvalaikio centrų veiklos kryptys:

• Tiria ir tenkina rajono gyventojų kultūrinius poreikius; rūpinasi įvairių kultūros žanrų gyvybingumu; teikia metodinę ir praktinę paramą rajono kultūros įstaigų darbuotojams ir pavieniams asmenims.

3.6. KULTŪRA IR SPORTAS

Kultūra. Kultūros plėtojimas neatsiejamai susijęs su kultūros plėtra, puoselėjimu ir kultūrinio paveldo išsaugojimu.

Prienų rajono savivaldybė, siekdama skatinti savo kultūros autentiškumą, o tuo pačiu viso rajono plėtrą, siekia:

• kompleksiškai tvarkyti kultūros paveldo objektus ir vertybes, sudaryti sąlygas juos geriau panaudoti teikiant turizmo ir laisvalaikio paslaugas;

• skatinti kokybiškų privačių nakvynės ir maitinimo paslaugų plėtrą rajone;

• kurti ir palaikyti palankų gyvenimo ir poilsio klimatą Prienų rajone.

Prienų kultūriniu gyvenimu ir veikla rūpinasi:

• Prienų rajono kultūros centrai;

• Prienų krašto muziejus ir jo filialai;

• Prienų rajono Viešoji biblioteka ir jos filialai.

Prienų rajone veikia 5 kultūros centrai: Prienų kultūros centras, Veiverių kultūros

http://www.prienai.lt/go.php/lit/choreografijos/5885

http://www.prienai.lt/go.php/lit/teatro/5988

http://www.prienai.lt/go.php/lit/muzikos/5987

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Kulturos_centras/3050

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Prienu_krasto_muziejus_ir_jo_filialai/3054

http://www.prienai.lt/go.php/lit/Viesoji_biblioteka_ir_jos_filialai/3058


• Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus;

• Šilavoto „Davatkynas“;

• Veiverių krašto istorijos atminties, partizano Juozo Lukšos-Daumanto ekspozicija.

Muziejus taip pat globoja visuomeninius muziejus:

• Pakuonio pagrindinės mokyklos istorijos muziejų;

• Knygnešio Povilo Garmaus muziejų (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla);

• Stakliškių seniūnijos visuomeninį muziejų;

• Stakliškių vidurinės mokyklos istorijos muziejų;

• Šilavoto pagrindinės mokyklos istorijos muziejų.

2010 m. parengtas Prienų estrados projektas, kurio metu bus atnaujinta Prienų estrada ir pritaikyta įvairiems rajono renginiams ir miesto šventėms.

Muziejus vykdo edukacines programas „Lino kelias iki staklių“, ,,Pasakų pasauly“, „Krašto tautodailė ir verslai“, „Nepriklausomybės kovos, krašto savanoriai ir partizanai“, „Kraštiečiai žodžio meistrai“, „Močiutes seklyčia“, „Senųjų rankdarbių praktikumai“, „Partizanų dainų rinkimas ir sklaida“, ,,Partizaninių kovų vietų įamžinimas“ (etninės kultūros gyvosios tradicijos sklaida) ir kt.

Muziejuje organizuojamos tradicinės krašto amatų dienos bei medžio drožėjų stovyklos.

Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šiuo metu viešajai bibliotekai priklauso 2 miestelių ir 27 kaimų filialai. Tankiausias kaimo bibliotekų filialų tinklas – Šilavoto ir Naujosios Ūtos seniūnijose. Rečiausias – Veiverių seniūnijoje. Čia vienos bibliotekos aptarnaujamoje teritorijoje yra daugiau kaip 1.300 gyventojų. Vidutinis nuotolis tarp kaimo bibliotekų – 6,5 km.

Bibliotekos paslaugomis naudojasi 12.100 skaitytojų. Joje apsilanko 148.5000 lankytojų, kuriems išduodama 292.100 egz. įvairių dokumentų. Organizuojama apie 600 įvairių renginių: literatūros parodų, literatūros, muzikos vakarų, susitikimų su rašytojais ir kitais žymiais žmonėmis, viktorinų, disputų, pokalbių, knygų aptarimų, spektaklių, jubiliejinių minėjimų ir kt.

Pagrindinis viešosios bibliotekos tikslas – tenkinti visų savivaldybės gyventojų informacinius, kultūrinius bei savišvietos poreikius, garantuoti visos informacijos, esančios bibliotekoje, prieinamumą, formuojant universalų dokumentų fondą, sisteminant ir platinant juose užfiksuotas žinias. Bibliotekoje sumontuota technika ir įranga pritaikyta akliems ir silpnaregiams bibliotekos naudotojams.

Biblioteka dalyvauja tarptautiniame projekte „Bibliotekos pažangai“, kurio tikslas – stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai

• Kaupia medžiagą apie neprofesionalią kultūros veiklą, organizuoja seminarus kultūros srities specialistams; rūpinasi kultūrinio paveldo rinkimu ir išsaugojimu.

• Organizuoja rajono šventes, festivalius, apžiūras, konkursus.

• Kaupia vaizdo, garso, fotografuotą ir rašytinę medžiagą.

• Prižiūri, atnaujina ir nuomoja scenos įrangą, technines priemones.

• Bendrauja ir palaiko ryšius su respublikos meno kolektyvais, dalyvauja kultūros akcijose respublikoje ir už jos ribų; organizuoja valstybinių švenčių, reikšmingų datų paminėjimą, rajono ir miesto įvairių žanrų renginius.

Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2009 m. Prienų rajone iš viso veikė 57 mėgėjų meno kolektyvai, kuriuose dalyvių skaičius siekė 600 (3.6.1 lentelė).

2007–2009 m. Prienų rajono meno kolektyvų ir dalyvių skaičius yra smarkiai sumažėjęs. 2007 m. veikė 75, o 2009 m. – tik 57 meno kolektyvai, kurie jungė 854 asmenis 2007 m., ir jau tik 600 asmenų 2009 m. Šie neigiami pokyčiai (-24 proc.) yra vieni didžiausių apskrityje (išskyrus Kauno m. savivaldybę), taip pat smarkiai lenkia ir šalies vidurkį (-7,7 proc.).

3.6.1 lentelė. Mėgėjiškų meno kolektyvų veikla

Teritorija

Mėgėjų meno kolektyvų skaičius

Pokytis 2007–

2009 m., proc.

Dalyvių skaičiusPokytis 2007–

2009 m., proc.2007 2008 2009 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 4.924 4.519 4.544 -7,7 62.963 58.841 59.265 -5,9Kauno apskritis 748 700 702 -6,1 9.583 8.699 8.921 -6,9Birštono sav. 17 15 18 5,6 256 234 266 3,9Jonavos r. sav. 89 85 88 -1,1 1.341 1.273 1.315 -2,9Kaišiadorių r. sav. 110 92 92 -19,6 1.166 931 1.261 -8,2Kauno m. sav. 25 23 13 -48 712 718 362 -49,2Kauno r. sav. 206 205 207 0,5 2.799 2.653 2.837 1,4Kėdainių r. sav. 112 128 119 6,3 1.220 1.392 1.359 11,4Prienų r. sav. 75 48 57 -24 854 575 600 -29,7Raseinių r. sav. 114 104 108 -7,9 1.235 923 921 -25,4


Prienų krašto muziejus veikia nuo 1995 metų.

Septyniolikoje įrengtų muziejaus ekspozicijų ir fonduose saugoma apie 20 tūkstančių eksponatų. Veikia krašto istorijos, tautodailės, etnografijos, sportinės aviacijos ir oreivystės, kultūros ir švietimo, rašytojų, mokslo ir meno veikėjų, sakralinė ekspozicijos.

Muziejus turi 4 padalinius:

• Skriaudžių buities muziejus;

http://www.prienumuziejus.lt/lt/padaliniai/rasytojo-vinco-mykolaicio-putino-gimtoji-sodyba-muziejus.html

http://www.muziejai.lt/Prienai/silavoto_davatkynas.htm

http://www.muziejai.lt/Prienai/veiveriu_muz.htm

http://www.muziejai.lt/Prienai/pakuonio_krasto_muziejus.htm

http://www.muziejai.lt/Prienai/skriaudziu_muziejus.htm


sporto centras, organizuojanti ir koordinuojanti sportinę veiklą rajone.

Sporto centro pagrindinė veikla:

• ieško talentingų sportininkų;

• vykdo mokomąjį treniruočių procesą;

• rengia sportininkus Sporto centro, savivaldybės, apskrities ir Lietuvos Respublikos rinktinėms;

• teikia mokymo įstaigoms ir organizacijoms metodinę ir organizacinę paramą kūno kultūros ir sporto klausimais;

• organizuoja ir vykdo rajono gyventojų sportines varžybas, sporto šventes; organizuoja treniruočių stovyklas.

Sporto centre dirba 15 trenerių, iš jų 2 – nacionalinės kategorijos treneriai, 4 – Lietuvos sporto treneriai, 3 dirba su licenzijomis ir mokosi kūno kultūros akademijoje, 5 treneriai turi aukštąjį kūno kultūros ir sporto išsilavinimą.

Sporto centro treneriai vykdo krepšinio, futbolo, rankinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, irklavimo, kartingo, teniso, gimnastikos ir badmintono treniruotes.

Prienų rajono sporto objektai išsidėstę netolygiai, didžiausia jų koncentracija yra Prienų mieste. Kai kurių sporto infrastruktūros objektų būklė prasta, netinkama sportinei veiklai vykdyti. Rajone nėra nei vieno lengvosios atletikos varžyboms ar kokybiškoms treniruotėms pritaikyto stadiono.

Kūno kultūros ir sporto centre yra sporto salė, kurioje vyksta LKL varžybos, kuriose žaidžia Prienų krepšinio kopmanda „Rūdupis“. 2008 m. pradėtas įgyvendinti daugiafunkcinio sporto komplekso statybos projektas, kurį planuojama užbaigti iki 2011 m. birželio 1 d. Šioje sporto arenoje treniruosis Europos čempionato C grupės komandos.

Rajono komandos ne tik dalyvauja rungtynėse bei varžybose, bet ir užima prizines vietas. Apdovanojimus iš sportinių susitikimų nuolat parsiveža žemiau įvardijamų Prienų rajono sporto šakų atstovai:6

• irklavimo;

• lengvosios atletikos;

• futbolo;

• badmintono;

• teniso;

• smiginio;

6 Prienų rajono savivaldybės informacija

žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingai informacijai gauti ir bendrauti. Pateikiame duomenis apie Prienų rajono biblioteką ir jos filialus, kuriuose įgyvendinamas projektas5.

3.6.2 lentelė. Prienų rajono biblioteka ir filialai dalyvaujantys projekte „Bibliotekos pažangai“

Bibliotekos (pagrindinės) pavadinimas Bibliotekos (filialo) pavadinimas Adresas

Prienų r. savivaldybės viešoji biblioteka

- Prienai, Kauno g. 2APrienai, Kauno g. 2

Ašmintos kaimo biblioteka AšmintaBalbieriškio miestelio biblioteka Balbieriškis, Klevų g. 4Išlaužo kaimo biblioteka IšlaužasJiezno kaimo biblioteka JieznasKašonių kaimo biblioteka KašonysKlebiškio kaimo biblioteka KlebiškisKunigiškių kaimo biblioteka PaprūdžiaiN. Ūtos kaimo biblioteka Naujoji ŪtaMozūriškių kaimo biblioteka JuodbūdisPakuonio kaimo biblioteka Pakuonis, Sodų g. 9Šilavoto kaimo biblioteka ŠilavotasSkriaudžių kaimo biblioteka SkriaudžiaiStakliškių kaimo biblioteka StakliškėsStrielčių kaimo biblioteka StrielčiaiTartupio kaimo biblioteka ŽemaitkiemisVėžionių kaimo biblioteka VėžionysVyšniūnų kaimo biblioteka Vyšniūnai

Šaltinis: http://www.bibliotekospazangai.lt/Lists/Biblioteku_sarasas/AllItems.aspx

Prienų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kaip ir daugelis kitų šalies bibliotekų, susiduria su knygų, kitų spaudinių fondų atnaujinimo problema. Jų dažniausiai nepakanka. Lėšas naujiems leidiniams įsigyti skiria LR Kultūros ministerija, taip pat šiam tikslui lėšas skirti gali ir savivaldybė.

Kultūros paveldas. Prienų rajono kultūrinį gyvenimą galima pažinti ir per vietos kultūros paveldą. Rajono nekilnojamąjį kultūros paveldą sudaro archeologinės kultūros paveldo vertybės (piliakalniai su gyvenvietėmis, pilkapiai, kapinynai, buvusios dvarų sodybos, piliavietės), mitologinės vietos, architektūros paminklai (bažnyčios, koplyčios, sodybos, įvairūs pastatai, statinių kompleksai, ansambliai ir pan.), istorijos paminklai (kapinės, pavieniai kapai, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis), dailės paminklai (koplytėlės, koplytstulpiai, skulptūros, altoriai, altorėliai, kryžiai ir pan.).

Prienų rajone yra 185 saugotini kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Sportas. Prienų rajono sporto reikalais be savivaldybės švietimo, kultūros bei sporto skyriaus, rūpinasi ir Prienų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Kūno kultūros ir

5 http://www.bibliotekospazangai.lt/apieprojekta.aspx

http://www.bibliotekospazangai.lt/apieprojekta.aspx

3.6.3 lentelė. Sporto klubai Prienų rajone

Sporto klubo pavadinimas Veiklos sritis Vieta

„Ąžuolas“ Veteranų futbolo klubas Balbieriškio sen., Prienų r. sav.„Svajonė“ Badmintonas Balbieriškis, Prienų r. sav.„Einiu“ Sporto klubas Birštonas„Šventupė“ Sveika gyvensena Išlaužas, Prienų r. sav.„Jieznas“ Sporto klubas Jiezno m., Prienų raj. sav.„Uola“ Kultūrizmas Jiezno m., Prienų raj. sav.„Pociūnai“ Aviacinis sklandymas Pociūnų k., Prienų raj. sav.„Prienai“ Krepšinis Prienai„Prienai-Valdima“ Futbolas Prienai

„Vėjas“ Jaunimo ir suaugusiųjų sveikatingumo ir sporto klubas Prienai

„Šilas“ Orientavimasis PrienaiPrienų irklavimo klubas Irklavimas Prienai„Eisas“ Tenisas Prienai„Spektras“ Kovinė savigyna Prienai„Versmenė“ Sveika gyvensena Prienai„Dvidešimtukas“ Smiginis Prienai„Šilas“ Sportiniai balandžiai PrienaiJaunųjų šaulių sporto klubas Jaunieji šauliai Prienai

„Stakliškės“ Sporto klubas Stakliškės, Prienų r. sav.Šaltinis: Prienų rajono savivaldybės administracija

• biliardo;

• orientavimosi;

• sklandymo.

Už gerus treniruojamų auklėtinių rezultatus neretai apdovanojami ir sportininkų treneriai.

Prienų mieste, greta Kūno kultūros ir sporto centro, yra futbolo stadionas, jame taip pat treniruojasi ir miesto lengvaatlečiai. Mieste yra 3 sporto salės: renovuota „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos sporto salė; „Revuonos“ vidurinės mokyklos sporto salė, kurią 2010 m. numatyta renovuoti, bei atnaujinta sporto salė „Žiburio“ gimnazijoje. Mieste yra lauko žaidimų (krepšinio, futbolo, rankino) aikštelės su dirbtine danga.

Sporto sales turi didžiausių seniūnijų kaimo mokyklos. Šiuo metu Jiezno gimnazijoje vyksta sporto salės renovacija, kurios metu tinkamai sutvarkytos patalpos bus pritaikytos moksleivių ir bendruomenės poreikiams. Sąlygas sportuoti turi Balbieriškio bei Išlaužo gyventojai, jų gyvenviečių mokyklų patalpose veikia sporto salės. Kitose seniūnijose reikalinga sporto salių renovacija. 15 rajono mokyklų turi stadionus, tačiau daugumos jų būklė prasta.

Prienų rajone gausu sporto klubų, kur gyventojai pagal savo poreikius gali užsiimti sportine veikla. Veikiančių klubų sąrašas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.


Laivalaikiui praleisti bei pasimėgauti aktyviu sportu Prienų rajone siūloma išskirtinė paslauga – aviaturizmas. Tokias paslaugas siūlo:

Pociūnų aerodromas, kuriame laukiami mėgėjai bei patyrę aviatoriai. Įmonės siūlomos paslaugos: šiuolaikinis lėktuvų kilimo ir nusileidimo takas, didžiulis angaras aviatechnikai saugoti, licencijuota sklandytuvų gamyba ir remontas bei mažųjų lėktuvų techninė apžiūra ir remontas. Paslaugos turistams: kavinė, sauna, nakvynė ir konferencijų salė, muzikos mėgėjams – kasmetiniai Pažaislio muzikos festivaliai. Pociūnų aerodrome taip pat yra įsikūrę Kauno parašiutininkų sporto klubas ir Kauno apskrities aviacijos sporto klubas.

Kauno parašiutininkų sporto klubas siūlo pajusti svaiginantį aukštį, šuolius parašiutu ir skrydžius lėktuvu, kopimą „uola“ ir skrydį „oro tiltu“, ekstremalių kliūčių ruožą „virvių kursas“. Patyrę instruktoriai ir sportininkai pademonstruos kvapą gniaužiančius skrydžius ir nusileidimus parašiutais.

Kauno apskrities aviacijos sporto klubas. Klube galima sklandyti klubo ar savo sklandytuvais, kurie pakeliami lėktuvu arba specialiu čia esančiu keltuvu. Norintiems išmokti sklandymo meno ar pajusti tylą paukščio skrydžio aukštyje, visuomet padės patyrę instruktoriai. Galima pamatyti įvairiausių modelių pasaulio bei Lietuvos sklandytuvų. Oro taksi siūlo pažintines keliones įvairiais maršrutais virš unikalių didžiųjų ir mažųjų Nemuno kilpų bei virš visos Lietuvos. Tai puiki proga pamatyti pačius gražiausius Lietuvos gamtos kūrinius iš paukščio skrydžio. Šiam klubui patikėta rengti Europos ir Pasaulio čempionatus: 2001 metais Pociūnuose vyko pirmasis Pasaulio moterų sklandymo čempionatas, 2004 ir 2007 metais – Europos vyrų sklandymo čempionatai.

Pateikiame 2007–2009 m. duomenis apie sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičių.

3.6.4 lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2007–2009 m.

Teritorija 2007 2008 2009 Pokytis 2007-2009 m., proc.Lietuvos Respublika 895.224 879.631 767.225 -14,3Kauno apskritis 162.532 169.607 150.652 -7,3Birštono sav. 3.137 12.026 4.090 30,4Jonavos r. sav. 15.091 12.303 12.348 -18,2Kaišiadorių r. sav. 6.037 7.116 3.000 50,3Kauno m. sav. 99.243 92.309 84.937 -14,4Kauno r. sav. 28.088 28.157 27.115 -3,5Kėdainių r. sav. 8.715 10.126 10.402 19,3Prienų r. sav. - 3.474 3.805 9,6Raseinių r. sav. 2.221 4.096 4.955 23,1


Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius 2007–2009 šalyje ir apskrityje mažėjo. Dėl finansavimo stokos sportinių veiklų kiekis sumažėjo. Prienų rajone, nors ir trūksta sportinei veiklai vystyti tinkamos infrastruktūros (sporto salių, stadionų), tačiau asmenų, užsiimančių sportine bei sveikatingumo veikla, skaičius išaugo 9,6 proc.


STIPRYBĖSUžimtumas ir nedarbas

Efektyvus darbo rinkos priemonių panaudojimas, mažinant nedarbą.Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą.Bedarbių integravimo į darbo rinką verslumo ugdymo bei mokymo paslaugų plėtra.

Sveikatos apsaugaSveikos gyvensenos mokymas ir žalingų įpročių prevencija.Informacinių sistemų sveikatos priežiūros įstaigose diegimas, gerinant paslaugų prieinamumą.Sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas, renovavimas, techninės bazės atnaujinimas.

Socialinė apsaugaSavivaldybės institucijų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomene vystymas.Socialinių paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas.

Viešasis saugumasViešojo saugumo užtikrinimas didinant patruliuojančių policijos pareigūnų darbo efektyvumą.

Kultūra ir sportasNaujos sporto infrastruktūros kūrimas ir esamos modernizavimas bei materialinės bazės gerinimas.Kultūros įstaigų modernizavimas ir materialinės bazės gerinimas.

GRĖSMĖSŠvietimas

Mažėjantis besimokančių asmenų skaičius.Užimtumas ir nedarbas

Mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius.Darbo jėgos nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir poreikių.

Sveikatos apsaugaDidėjantis sveikatos priežiūros paslaugų poreikis dėl senstančių gyventojų ir didėjančio sergamumo.

Socialinė apsaugaDidėjantis socialinių paslaugų ir pašalpų poreikis.

Viešasis saugumasDidėjantis nusikalstamumas dėl augančio nedarbo ir mažėjančių gyventojų pajamų.

Kultūra ir sportasSumažėjęs kultūros ir sporto renginių skaičius. Kultūros ir sporto specialistų skaičiaus mažėjimas.

3.7. SOCIALINĖS APLINKOS SSGG

STIPRYBĖSŠvietimas

Pakankamai išplėtotos ir prieinamos švietimo paslaugos.Aukšta kvalifikacija pasižymintys rajono pedagogai.Pakankami mokymo priemonių ištekliai.Galimybė įgyti specialybę ir profesinį išsilavinimą.

Užimtumas ir nedarbasDidelis darbingo amžiaus gyventojų skaičius .

Sveikatos apsaugaPakankamai išvystytas sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių skaičius.Didėjantis gimstamumas bei mažėjantis mirtingumas.

Socialinė apsaugaMažėjantis socialinės rizikos šeimų ir vaikų jose skaičius.Vieni geriausių rodiklių pagal suteiktų socialinių paslaugų skaičių.Pakankamas kiekis socialines paslaugas teikiančių įstaigų.

Viešasis saugumasMažėjantis gaisrų ir gaisruose žuvusių asmenų skaičius.

Kultūra ir sportasPakankamas kultūros bei sporto įstaigų skaičius.Didelis meno kolektyvų skaičius.Rajone plėtojamos įvairios sporto šakos.Didėjantis sporto renginių dalyvių skaičius.Statomas daugiafunkcinis sporto kompleksas.

SILPNYBĖSŠvietimas

Mažėjantis mokinių skaičius.Mažėjantis pedagogų skaičius.Nepakankamai išvystyta švietimo įstaigų infrastruktūra.Nepakankamas švietimo įstaigų finansavimas.

Užimtumas ir nedarbasDidelis bedarbių skaičius.Mažiausias vidutinis bruto atlyginimas.

Sveikatos apsaugaMažėjantis gydytojų skaičius.Didelis mirtingumo procentas nuo kraujotakos sistemos ligų.Vienas didžiausių mirtingumų nuo piktybinių navikų.

Socialinė apsaugaDidėjantis socialines pašalpas gaunančių asmenų skaičius.

Viešasis saugumasDidėjantis nusikalstamumas.

Kultūra ir sportasMažas kultūrinės veiklos finansavimas.

GALIMYBĖSŠvietimas

Švietimo įstaigų modernizavimas, techninės bazės atnaujinimas ir veiklos tobulinimas.


IV. INFRASTUKTŪRA IR APLINKOS APSAuGA

4.1 MIŠKŲ ŪKIS

Prienų rajono miškų urėdijos teritorijoje yra 32.174 ha miškų. Daugiausia – 20.275 ha – yra valstybiniai, 11.374 ha – privatūs bei skirti nuosavybės teisių atkūrimui ir 525 ha – kitų naudotojų. Valstybiniai miškai suskirstyti į 8 girininkijas: Balbieriškio, Birštono, Išlaužo, Meškapievio, N. Ūtos, Prienų, Šilavoto ir Verknės. Pastarosios padalintos į 20 eiguvų.

Urėdijos veikla: miško apsauga, priežiūra, medynų ugdymas, atkūrimas (kasmet pasodinama apie 140 ha miško), medienos paruošos (paruošiama apie 80 tūkst. m3 medienos per metus), priešgaisrinė apsauga.

Į urėdijos teritoriją patenka didžioji dalis Nemuno kilpų regioninio parko – 12.614 ha, nedidelė dalis Aukštadvario regioninio parko, trys valstybiniai draustiniai: Ąžuolų botaninis – 268 ha, Alšios hidrografinis – 161 ha, ir paprastosios pušies genetinis draustinis – 150 ha.

Visi miškai suskirstyti į grupes ir pogrupius. I grupės miškų urėdijos teritorijoje nėra, II grupės miškai užima 2.635 ha (13 proc.), III grupės – 4.610 ha (23 proc.), o IV grupės sudaro didžiausią dalį – 12.515 ha. Miško žemė užima 19.760 ha arba 97 proc. bendro ploto. Medynai užima 18.895 ha arba 96 proc. miško žemės ploto, o neapaugusi mišku žemė – tik 346 ha arba 2 proc. Ne miško žemės yra 515 ha. Kultūrinės kilmės medynų ir miško želdinių yra 44–45 ha (24 proc. medynų ploto).

Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočiai medynai, kurie sudaro 68 proc. viso medynų ploto, kuriame atitinkamai pasiskirsto pušynai, sudarantys 41 proc., ir eglynai, užimantys 26 proc. Ketvirtadalį užima minkštieji lapuočiai. Bendras medynų tūris – 4.679,8 tūkst. m3. Vidutinis medynų amžius – 59 metai, skalsumas – 0,7, bonitetas – 1,4. Vidutinis visų medynų tankumas 1 ha – 248 m3, brandžių medynų – 331 m3, einamasis prieaugis – 6,9 m3.

Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 66 proc. likvidinės medienos, ugdymo kirtimais – 14 proc., sanitariniais – 17 proc. Pagrindinių kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupės miškuose taikomi kirtimo amžiai, pagrįsti miškininkystės ekonominiais ir ekologiniais reikalavimais, o II grupės miškuose vykdomiems neplyniems kirtimams – gamtinės brandos amžiai.

Prienų rajono miškingumas 2007–2009 m. kito nežymiai: 2007 m. miškai užėmė 27,6 proc. rajono teritorijos, 2009 m. – 27,7 proc. Miškingumo rodiklis 2007–2009 m. Kauno apskrityje nekito (29,6 proc.), Lietuvoje – kilo nuo 32,8 proc. 2007 m. iki 33,1 proc.

4.2. APLINKOS TARŠA

Prienų rajono aplinka – švari, saugi, patogi. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose. Didžiausi teršėjai – transportas, energetika ir pramonė. Daugumos pramonės įmonių ir energetikos objektų emisija sumažėjo dėl gamybos apimčių mažėjimo bei kuro rūšies pakeitimo. Daugelio energetikos objektų katilinėse vietoje skysto kuro daugiau buvo deginama dujų. Kai kuriose įmonėse buvo įdiegtos gamtosauginės taršą mažinančios priemonės.

Kitas svarbus faktorius, nuo kurio priklauso oro kokybė Lietuvos miestuose ir pramonės centruose, yra meteorologinės sklaidos sąlygos. Dėl intensyvios ciklonų veiklos Lietuvoje vyrauja penkios teršalų sklaidai įtaką darančios sąlygos – nepastovūs, dažnai besikeičiantys, vėjuoti orai, dažni krituliai greitai išsklaido arba išplauna, nusodina orą teršiančias medžiagas.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiame 2007–2009 m. duomenis apie išmestų teršalų kiekį kilogramais, tenkantį 1 km2, pagal šalies, apskrities bei apskrities savivaldybių duomenis.

2009 m. Tai rodo, kad nacionaliniu mastu yra svarbus miškų plotų atstatymas ir plėtra medienos pramonės, prekybos ir aplinkos kokybės gerinimo tikslais.

Sodmenų auginimas. Miško sodmenų auginimas Urėdijoje prasidėjo kartu su dirbtiniu miško sodinimu. Tam reikėjo įrengti miško daigynus, patys pirmieji buvo vadinami eigulių daigynėliais ir užėmė vos kelis arus.

1939 m. urėdijoje miško daigynai nesiekė 1 ha. Daigynuose buvo auginami 1 metų pušų ir 2–3 metų eglių sėjinukai. Didėjant miško sodinimo mastams, daigynų plotai didėjo. 1970–2000 metais miško želdymo mastai buvo beveik pastovūs, todėl daigyno plotas buvo 2,3 ha. 2001 metais smarkiai išaugus želdinimo mastams, daigyno plotas išaugo iki 5,3 ha. Jame augo 0,8 mln. vienetų pušies ir eglės sėjinukų bei 0,9 mln. eglės sodinukų. 2003 m. patvirtinus Lietuvos miškingumo didinimo programą, miško daigynų dislokacija buvo pakoreguota pagal želdinimo apimtis. Planuojama, kad 2002 m. urėdija želdys 256 ha, todėl daigynų poreikis gali išaugti iki 10,5 ha. Tačiau stambinant daigynus, manoma, jog Prienų urėdiją sėjinukais ir sodinukais aprūpins Dubravos miško daigynas.

Prienų urėdijos miškai priskiriami Pietryčių Lietuvos mišrių pušies ir eglės gamtiniam našumo rajonui, kuris skirstomas į tris parajonius. Urėdijos miškai priskirti labai našių pušies ir eglės miškų parajoniui.


savivaldybėse. Prienų r. sav. buvo viena iš trijų apskrities savivaldybių, kuriose ši tarša padidėjo.

4.2.2 lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių Prienų r. sav., t

Prienų r. sav. 2007 2008 2009 Pokytis 2007–2009m., proc.Visi teršalai 172,3 187,9 177,3 2,9Kietosios medžiagos 17,9 46,3 51,6 188,3Dujinės ir skystosios medžiagos 154,4 141,6 125,7 -18,6Sieros dioksidas 9,9 2,8 2,5 -74,8Azoto oksidai 19,8 17,5 16,9 -14,7Anglies monoksidai 124,4 120,9 106 -14,8Lakūs organiniai junginiai 0,3 0,4 0,3 0Fluoras ir kiti teršalai 0 0 0 0


Pagal išmetamų teršalų kiekius, tenkančius vienam gyventojui, tik kietosios medžiagos viršija šalies vidurkį. Kitų teršalų išmetama gerokai mažiau nei šalies vidurkis. Tačiau, žvelgiant į kitų apskrities savivaldybių rezultatus, matoma, kad Prienų rajono savivaldybė yra viena mažiausiai aplinką teršiančių savivaldybių Kauno apskrityje.

4.2.3 lentelė. Dujinių ir skystųjų teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių

Teritorija / MetaiTonomis

Pokytis 2007–2009 m., proc. 2007 2008 2009

Lietuvos Respublika 68.430,5 67.072,6 60.982 -10,9Kauno apskritis 13.608,4 10.023,1 9.291,3 -31,7Birštono sav. 94,4 58,3 66 -30,1Jonavos r. sav. 4.768,6 2.260,2 2.318,7 -51,4Kaišiadorių r. sav. 229,6 258,9 285,7 24,4Kauno m. sav. 4.427,1 3.560,4 3.078,4 -30,5Kauno r. sav. 413,5 418,7 367 -11,2Kėdainių r. sav. 3.227,7 2.992,3 2.718,6 -15,8Prienų r. sav. 154,4 141,6 125,7 -18,6Raseinių r. sav. 293,1 332,7 331,2 13


Dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 70,9 proc. viso 2009 m. Prienų r. savivaldybėje susidariusių teršalų kiekio arba 1,4 proc. viso apskrities dujinių ir skystųjų teršalų kiekio. Tai mažiau nei vidutiniškai apskrityje, kur dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 89,7 proc. visų teršalų, ir Lietuvoje, kur šių teršalų dalis buvo 94,5 proc.

Prienų rajone veiklos nevykdo įmonės, kurios savo gamybos ar gavybos procesu terštų aplinką. Didžiausi teršalų kiekiai rajoną pasiekia dėl globalių veiksnių – vyraujančių vėjų.

4.2.1 pav. Išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km2,kg

Teritorija / Metai 2007 2008 2009Lietuvos Respublika 1.111 1.090 988Kauno apskritis 1.845 1.375 1.281Birštono sav. 782 485 552Jonavos r. sav. 5.722 2.921 3.049Kaišiadorių r. sav. 272 306 316Kauno m. sav. 30. 035 24. 235 20. 666Kauno r. sav. 317 301 265Kėdainių r. sav. 2.037 1.878 1.716Prienų r. sav. 167 182 172Raseinių r. sav. 225 241 240


Bendra teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2009 m. Prienų r. savivaldybėje sudarė 177,3 tonas (1,7 proc. viso Kauno apskrityje susidariusio kiekio). 2007–2009 m. pastebimas padidėjęs teršalų kiekis, tenkantis 1 km2, Prienų rajone šis rodiklis nežymiai pakilo – apie 2,9 proc. Prienų rajone nevykdoma intensyvi pramonės veikla, todėl užterštumo padidėjimas sietinas su globaliniais procesais, teršalai galėjo patekti iš kitų, pramoninių, rajonų. Kauno apskrityje ir Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo atitinkamai 30,6 ir 11,1 proc. Teršalų emisijos į atmosferą kiekis mažėjo ir kitose apskrities


4.3.1 lentelė. Paimto ir sunaudoto vandens kiekis 2007–2009 m. tūkst. m3

Teritorija / Metai 2007 2008 2009Paimta vandens, tūkst. m3

Lietuvos Respublika 4.528.289,9 4.698.043,5 5.360.202,8Kauno apskritis 2.344.743,6 2.517.698 3.037.737,9Birštono sav. 248,3 259,6 240,6Jonavos r. sav. 17.983 16.456 12.506Kaišiadorių r. sav. 2.280.955 2.456.140 2.981.807Kauno m. sav. 25.825 25.079 23.565Kauno r. sav. 1.864 1.791 1.706Kėdainių r. sav. 8.631 7.639 8.588,4Prienų r. sav. 4.227,8 5.001,4 4.250,9Raseinių r. sav. 5.009,5 5.332 5.074

Sunaudota vandens, tūkst. m3

Lietuvos Respublika 4.494.461,4 4.665.799,9 5.329.713,2Kauno apskritis 2.334.774,9 2.507.442,6 3.028.242,1Birštono sav. 176,7 205,7 194,6Jonavos r. sav. 17.030 15.665 11.864Kaišiadorių r. sav. 2.280.800 2.456.050 2.981.745Kauno m. sav. 18.542 18.022 16.480Kauno r. sav. 1.486 1.482 1.438Kėdainių r. sav. 8.127 6.684 7.771,4Prienų r. sav. 3.749,7 4.490,9 3.867,1Raseinių r. sav. 4.863,5 4.843 4.882


Prienų rajone 2009 m. didžiausias vandens kiekis sunaudotas žuvininkystės bei ūkio ir buities reikmėms. Šalyje pagal sritį 2009 m. neaplenkiama buvo energetika: sunaudota daugiau nei 98 proc. viso vandens kiekio. Po energetikos srities seka buitinėms ir pramonės reikmėms sunaudojamas vanduo. Vandens išteklių panaudojimą žuvininkystės reikmėms lemia rajone veikiantis Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyris.

4.3.2 lentelė. Sunaudoto vandens kiekis pagal paskirtį 2009 m. tūkst. m3

TeritorijaŪkio ir buities

reikmėms

Energetikos reikmėms

Kitoms reikmėms

Pramonės reikmėms

Žemės ūkio

reikmėms

Žuvininkystės reikmėms

Kauno apskritis 20.290,3 2.979.992 4.176,1 15.314,7 498,2 12.039,5Birštono sav. 159,4 0,0 35,1 0,0 0,1 0,0Jonavos r. sav. 1.658 69,0 0,0 10.087 50 0,0Kaišiadorių r. sav. 1.342 2.977.037 0,0 574 89 2.703Kauno m. sav. 13.696 4 38 2.742 0,0 0,0Kauno r. sav. 1.207 14 17 0,0 200 0,0Kėdainių r. sav. 1.181,3 2.868 8 1.834 130,1 1.750Prienų r. sav. 338,6 0,0 9,3 12,7 0,0 3.506,5Raseinių r. sav. 708 0,0 0,0 65 29 4.080


4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS

Prienų rajonas gali pasigirti mineralinio vandens ištekliais, kurie yra aptikti Stakliškių apylinkėse. Natūralūs Stakliškių mineralinio vandens šaltiniai žinomi nuo senų laikų. Dar XVII amžiuje buvo bandoma išgauti iš jų druską.

Dabartiniu metu Prienų rajono požeminio vandens poreikiai yra visiškai patenkinami. Tačiau tolimesnis aprūpinimas kokybišku požeminiu vandeniu priklauso nuo požeminio vandens apsaugos.

Tiek Prienų rajono, tiek apskrities bei šalies paimto ir sunaudoto vandens rodikliai didėjo, tačiau, priešingai nei apskrityje ar šalyje, Prienų rajone kitimas buvo ne toks žymus. Tai galima sieti su pramonės plėtros gamybos apimčių augimu apskrityje bei šalyje. Prienų rajonas, nepasižymintis pramonės srities plėtra, nepasižymėjo dideliu rodiklių kilimu.

Žemiau pateikiame duomenis apie paimto, sunaudoto vandens kiekį Kauno regiono savivaldybėse.


vandenviečių bei 27 gręžinių7. Bendras vandentiekio tinklų ilgis – 142 km. Vidutinis atstumas iki gavėjų – 0,2–1,5 km. UAB „Prienų vandenys“ vandens tiekimui turi 5 vandens ruošyklas. Nuotekų tinklų ilgis – 77 km.

UAB „Prienų vandenys“ veiklos rodikliai: 2010 m. surinkta 525 tūkst. m3 buitinių nuotekų. Išvalymo rodikliai pagal BDS7 – 7,2 mg litre, pagal skendinčias medžiagas – 9,0 mg litre. 2009 m. Prienų rajono savivaldybė ūkio ir buitinėms reikmėms sunaudojo 338,6 tūkst. m3 vandens. Tai 66,2 tūkst. m3 mažiau nei 2008 ir 108,7 tūkst. m3 mažiau nei 2007 m. Viso rajone 2009 m. buvo išgauta (paimta) 4.250,9 tūkst. m3 nuotekų, tai atitinkamai 750,5 tūkst. m3 mažiau nei 2008 ir 23,1 tūkst. m3 mažiau nei 2007 m.

Melioracija. Prienų rajono savivaldybė valdo ir naudoja patikėjimo teise priklausantį lentelėje nurodomą melioracijos turtą8.

4.1.2 lentelė. Prienų rajono melioracinis turtas 2010-01-01

Įrenginių pavadinimas Mato vnt. KiekisNusausinta žemė ha 45.019,42Iš jos drenažu ha 38.511,71Drenažas 24.777,49Magistraliniai grioviai km 655,4Apsauginiai grioviai km 103,71Reguliatoriai vnt. 3Tiltai vnt. 7Pralaidos vnt. 764Kiti (Lieptai) vnt. 5Vietiniai keliai km 251,27Tvenkiniai vnt. 1


Įgyvendinami projektai. Prienų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Prienuose“. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis. Siekiant užtikrinti Prienų ir Jiezno miestų aglomeracijos gyventojams centralizuotą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, numatyta atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Maironio, Medelyno, Vandenio ir Kalnų sodų, Ignacavos, Gedimino, Vilniaus, Stakliškių bei Strazdiškių gatvėse. Vykdant projektą viso planuojama nutiesti 4,5 km vandentiekio ir 5,5 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Prienuose“, tiesioginę naudą pajus 396 gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo bei vandentiekio tinklų, ir bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas, socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Smarkiai pagerės tiekimo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė, bus užtikrintas nepertraukiamas centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimas.

7 Informacija pateikiama iš UAB „Prienų vandenys“8 Duomenys pateikti Prienų rajono savivaldybės administracijos

Didžiausią Prienų r. sav gyventojų dalį sudaro gyventojai, įsirengę individualius gręžinius. Jie sudaro 49 proc. visų rajono gyventojų. Gyventojai, prisijungę prie vandentiekio tinklų, sudaro 33 proc. visų rajono gyventojų. Gyventojai, naudojantys vandenį iš šulinio, Prienų rajone sudaro 18 proc. visų gyventojų.

Nuo sunaudojamo vandens kiekio neatsiejamai susijęs ir panaudoto (nuotekų) vandens kiekis. Remiantis 4.3.1 lentelėje pateikiamais duomenimis, didžiausią vandens kiekį sunaudojančios Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto savivaldybės sukuria ir didžiausias nuotekų apimtis.

Duomenys apie išleistas nuotekas pateikiami 4.3.3 lentelėje.

4.3.3 lentelė. Ūkio, buities ir gamybos nuotekos, išleistos į paviršinius vandenis 2009 m., tūkst. m3 1 m

Teritorija Iš viso Kurių nereikia valyti

Išvalytų iki normų

Nepakankamai išvalytų

Užterštų(be valymo)

Lietuvos Respublika 5.358.393,3 5.188.668,9 150.819,3 18.816,1 89Kauno apskritis 3.029.789,7 2.992.750,1 35.255,6 1.784 0,0Birštono sav. 816 0,0 816 0,0 0,0Jonavos r. sav. 10.850 8.078 2.746 26 0,0Kaišiadorių r. sav. 2.979.639 2.977.976 897 766 0,0Kauno m. sav. 25.811 317 25.272 222 0,0Kauno r. sav. 743 4 736 3 0,0Kėdainių r. sav. 6.554 1.750 4.099 705 0,0Prienų r. sav. 3.550,7 3.479,1 62,6 9 0,0Raseinių r. sav. 1.826 1.146 627 53 0,0


Didžiausią dalį Prienų rajono gyventojų sudaro gyventojai, įsirengę nuotekų išsėmimo duobes – 20.508. Tai sudaro 59 proc. visų rajono gyventojų. Šie asmenys yra sudarę sutartis dėl nuotekų išsėmimo ir išvežimo. 7.631 gyventojas (22 proc.) yra prisijungęs prie nuotekų tvarkymo tinklų ir 163 gyventojai (0,47 proc.) turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius.

4.3.4 lentelė. Duomenys apie Prienų rajono gyventojų nuotekų tvarkymo sistemas

Rodiklis Skaičius Procentas nuo visų gyventojų

Gyventojų, gyvenančių savivaldybės teritorijoje, skaičius 34.522 -Gyventojai, prisijungę prie nuotekų tvarkymo tinklų 7.631 22Gyventojai, įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius 163 0,47Gyventojai, įsirengę nuotekų išsėmimo duobes 20.508 59Gyventojai, sudarę sutartis dėl nuotekų išsėmimo ir išvežimo 20.508 59


Vandens kokybės priežiūra, valymu ir stebėsena Prienų rajone rūpinasi UAB „Prienų vandenys“. Prienų rajono gyventojams vanduo yra imamas iš 18 eksploatuojamų

Taip pat Prienų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir renovavimas Prienų rajone“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis. Jo įgyvendinimo metu numatoma:

• įrengti nuotekų valymo įrenginius Balbieriškyje;

• rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius Išlauže;

• nutiesti 4,1 km naujų nuotekų tinklų Prienuose;

• įrengti 2 nuotekų siurblines Prienuose;

• rekonstruoti 2,3 km nuotekų tinklų Prienuose;

• rekonstruoti 0,6 km nuotekų tinklų Veiveriuose;

• nutiesti 4,2 km naujų vandentiekio tinklų Prienuose.

Numatoma, kad įgyvendinus projektą:

• prie nuotekų šalinimo sistemos bus prijungti 456 nauji gyventojai;

• prie vandens tiekimo sistemos bus prijungti 456 nauji gyventojai.

4.4. ATLIEKŲ TVARKYMAS

Komunalinis ūkis apima paslaugas, kuriomis užtikrinamas tinkamas ir pakankamas gyvenamosios aplinkos atliekų tvarkymas ir tvarkos palaikymas. Į šias paslaugas įeina:

• komunalinės paslaugos, komunalinio ūkio priežiūra;

• valymo įrenginiai;

• gyvenamųjų namų ir jų aplinkos administravimas ir priežiūra;

• teritorijos priežiūra (teritorijos, gatvių valymas);

• dujotiekio, vandentiekio, kanalizacijos, elektros ir šilumos tinklų priežiūra;

• pastatų (teritorijos) apšvietimas;

• šiukšlių išvežimas, sąvartynų eksploatacija ir atliekų utilizacija.

Šiuo metu Kauno apskrityje palaipsniui uždaromi seni, neatitinkantys aplinkosaugos reikalavimų sąvartynai, rengiami jų rekultivavimo projektai. Prienų r. uždaryti 2 buitinių atliekų sąvartynai, likviduojami sąvartynai Nemuno kilpų RP.


birželio 1 d. eksploatuoja Prienų rajono 105 daugiabučių gyvenamųjų namų ir 17 kitos paskirties objektų šildymo ir karšto vandens sistemas. Įmonės veikla susijusi su šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, šilumos gamyba ir tiekimu bei avarijų prevencija, kasmetiniu daugiabučių namų paruošimu šildymo sezonui (hidrauliniai bandymai, hidrauliniai praplovimai), avarijų likvidavimu pagal vartotojų pranešimus, nusidėvėjusių šildymo įrenginių ir įrengimų keitimu, vamzdynų izoliavimu, izoliacijos atstatymu.

4.5.1 lentelė. AB „Prienų šilumos tinklai“ šildomi objektai, katilai ir jų galingumas

AB „Prienų šilumos tinklai“ šildomi objektai, katilai ir jų galingumas

Objekto pavadinimas Plotas m2 Adresas Katilo

pavadinimasGalia KW Kuro rūšis

Balbieriškio pradinėmokykla 662,75 Vilniaus g. 130,

Balbieriškis„Kalvis 220“ 220 Akmens anglis„Kalvis 15“ 15 Mediena

Balbieriškio seniūnija 293,42 Klevų g. 4, Balbieriškis „Kalvis 3-50“ 50

Akmens anglisMediena

Stakliškių seniūnija 294,45 Vilniaus g. 2, Stakliškės „Komfort 35“ 35


Stakliškių darželis 657 Vilniaus g. 14, Stakliškės „Komfort 55“ 55


Jiezno ligoninė - Vilniaus g. 3, Jieznas

„UT-100“ 100 Akmens anglis„AK-100“ 100 Mediena

Jiezno seniūnija 365,88 J. Basanavičiaus g. 1, Jieznas „Menranga“ 50


N. Ūtos seniūnija 1.138,76 Naujoji Ūta, Prienų raj. „LUGA-1“ 500



UAB „Prienų energija“ šiuo metu eksploatuoja 3 katilines. Pagrindinis šilumos kiekis yra pagaminamas katilinėse, kūrenamose gamtinėmis dujomis.

4.5.2. lentelė. UAB „Prienų energija“ eksploatuojamos katilinės

Rodiklis Katilinė Nr. 1 Katilinė Nr. 3 Katilinė Nr. 5Katilo tipas VK-21 VK-21 VK-21Katilų skaičius 6 5 2Katilo galia, MW 1,5 1,5 1,5Instaliuota galia, MW 9 7,5 3Kuro rūšis g. dujos g. dujos g. dujosKatilų pagaminimo metai 1987–1995 1987–1995 1987–1992


Pagal realizuojamos šilumos kiekį bendrovė priklauso IV šilumos tiekimo įmonių grupei. Aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama termofikaciniu vandeniu 15,9 kms ilgio šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinami 2.458 vartotojai, iš kurių 97,4 proc. yra gyventojai. Iš 2008 metais 29,5 tūkst. MWh vartotojams parduotos šilumos 80,7 proc. sunaudota patalpoms šildyti, 19,3 proc. – karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti.

Prienų rajone įdiegta konteinerinė atliekų rūšiavimo sistema: pastatyti atskiri konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, buitinėms atliekoms.

Šiuo metu Prienų rajono komunalines atliekas surenka UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Dzūtra“. Komunalinės atliekos vežamos į 2007 m. lapkričio 30 d. atidarytą naują Alytaus regiono sąvartyną Takniškių kaime. Tai modernus, visus Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis sąvartynas.

Su buitinėmis atliekomis į sąvartynus patenka dideli kiekiai pavojingų atliekų (baterijos, dienos šviesos lempos ir pan.). Šiuo metu nėra tinkamai funkcionuojančios pavojingų gamybinių atliekų tvarkymo sistemos, todėl didelis jų kiekis sukauptas pačiose gamyklose. Seni pesticidai taip pat yra rimta problema – Kauno regione šiuo metu yra likę keliasdešimt tonų nesutvarkytų pesticidų.

4.5. ENERGETIKA

Pagal turto nuomos sutartį su Prienų rajono savivaldybe, UAB „Prienų energija“ nuo 2000 m. yra centralizuotai gaminamos šilumos tiekėja Prienų, Jiezno miestų, Balbieriškio, Veiverių, Skriaudžių, Naujosios Ūtos, Išlaužo, Pakuonio gyvenviečių šilumos vartotojams.

Šiuo metu AB „Prienų šilumos tinklai“ eksploatuoja 7 katilines, nuo 2009 m.


Kadangi Prienų rajonas ribojasi su didžiaisiais šalies miestais: Kaunu, Marijampole, Alytumi, todėl pagrindiniai rajono keliai jungia Prienus būtent su šiais miestais. Prienų rajoną kerta magistralinis kelias Nr. A16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė), kelias Nr. A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), kuris Lietuvos teritorijose sutampa su pagrindiniu tarptautinės reikšmės koridoriumi „Via Baltica“. Prienų rajoną taip pat kerta krašto kelias Nr. 129 (Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė), krašto kelias Nr. 130 (Kaunas–Prienai–Alytus–Druskininkai), krašto kelias Nr. 189 (Prienai–Skriaudžiai) ir krašto kelias Nr. 230 (Mauručiai–Vinčai–Puskelniai).

4.6.2 pav. Prienų rajoną kertantys magistraliniai ir krašto keliai

Šaltinis: http://www.lra.lt

Šie krašto, magistraliniai ir tarptautinės reikšmės keliai turi didelę reikšmę Prienų rajono vystymuisi, kadangi eismo intensyvumas šiuose keliuose yra didelis, jais atvyksta didžioji dalis rajono lankytojų ir vykdomas tranzitinis krovinių gabenimas. Prienų rajonas yra išsidėstęs netoli pagrindinių šalies kelių (tarptautinės reikšmės kelių), kuriuose eismo intensyvumas yra didžiausias, lyginant su kitais šalies keliais.

Kaip ir visoje Lietuvoje, autotransporto priemonių skaičius Prienų r. savivaldybėje didėja. Bendras transporto priemonių skaičius 2007–2009 m. savivaldybėje išaugo 9,4 proc. (arba 1.678 automobiliais). Lietuvoje bendras transporto priemonių skaičius nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 8,1 proc., apskrityje – 8 proc.

Naujai įregistruojamų lengvųjų automobilių skaičius 2007–2009 m. Prienų r. savivaldybėje krito 50,3 proc.: nuo 1.922 automobilių 2007 m. iki 955 automobilių 2009 metais. Panaši tendencija stebima ir visoje Lietuvoje.

Bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ duomenimis, 2012 metais planuojama paleisti rekonstruotą 14,5 MW galios, medžio atliekomis kūrenamą (rezervinis kuras – gamtinės dujos) katilinę K-2.

Planuojami projektai. UAB „Prienų energija“ planuoja skirti iki 4 mln. Lt papildomoms investicijoms į Prienų miesto centralizuoto šilumos tiekimo trasų rekonstravimą. Investicijų projektas bus įgyvendinamas, jeigu, pateikus paraišką pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“, UAB „Prienų energija“ bus skirtos ES paramos lėšos projektui dalinai finansuoti.

Taip pat ruošiamasi įgyvendinti projektą „Prienų miesto katilinės Pramonės g. Nr. 19 rekonstravimas ir pritaikymas naudoti biokurą“. Projektas bus įgyvendinamas Prienų rajono savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis.

4.6. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA IR SUSISIEKIMAS

Eismo intensyvumas Prienų rajone nėra didelis. Didesni transporto srautai galimi tik kai kuriose rajono vietovėse. Prienų rajoną kerta tarptautinė magistralė „Via Baltica“, taip pat praeina valstybinės reikšmės keliai: Kaunas–Marijampolė, Kaunas–Alytus, Vilnius–Marijampolė.

4.6.1 pav. Prienų rajonas šalies ir tarptautinių automagistralių atžvilgiu



Kauno apskritis 334 334 315 -5,7Prienų r. sav. 19 19 - 0*

Vidutiniškai vienam gyventojui tenkantis kelionių autobusu skaičiusLietuvos Respublika 73,1 74,8 64,3 -12Kauno apskritis 68,4 76,1 71,4 4,4Prienų r. sav. 20,2 18,7 16,8 -16,8


Be anksčiau išvardintų kelių yra ir kiti, atliekantys susisiekimo funkciją šiaurės–pietų kryptimis Kauno apskrityje. Tačiau eismo intensyvumas juose nedidelis, jie dažniausiai tarnauja vietiniam susisiekimui nedideliais atstumais. Eismo intensyvumas yra toks: kelyje Antakalnis–Jieznas–Alytus – apie 1,2 tūkst. automobilių per parą, kelyje Mauručiai–Puskelniai – apie 2,8 tūkst. automobilių per parą.

Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2007–2009 m. plėtėsi tiek šalyje (1,12 proc.), tiek Kauno apskrityje (1,74 proc.), tiek Prienų rajone (1,41 proc.). Nagrinėjamu laikotarpiu Prienų rajone 3,86 proc. arba 35 km sumažėjo vietinės reikšmės automobilių kelių su danga, tačiau 36 proc. arba 44 km padaugėjo vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga. 2007–2009 m. 9,94 proc. (78 km) sumažėjo kelių su žvyro danga, o kelių su grunto danga skaičius išaugo 31,45 proc. (50 km).

Tai rodo, kad Prienų rajonas, esantis pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Marijampolės, turi gerai išvystytą susisiekimo sistemą, o perspektyvos šioje srityje taip pat yra geros.

4.6.4 lentelė. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis metų pabaigoje

Teritorija Kelio dangos rūšis Kelių ilgis (km)2007 2008 2009

Lietuvos Respublika

Vietinės reikšmės automobilių keliai 59.394 59.710 60.062Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 49.981 50.243 50.680Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 9.860 10.009 10.270

Žvyro dangos keliai 40.121 40.234 40.409Grunto dangos keliai 9.413 9.467 9.383

Kauno apskritis

Vietinės reikšmės automobilių keliai 9.095 9.126 9.253Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 7.752 7.753 7.848Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 1.977 1.993 2.103

Žvyro dangos keliai 5.775 5.761 5.745Grunto dangos keliai 1.342 1.373 1.405

Prienų r. sav.

Vietinės reikšmės automobilių keliai 1.066 1.066 1.081Vietinės reikšmės automobilių keliai su danga 907 907 872Vietinės reikšmės automobilių keliai su patobulinta danga 122 125 166

Žvyro dangos keliai 785 783 707Grunto dangos keliai 159 159 209


10 pateikiami 2007-2008 m. duomenys

4.6.1 lentelė. Transporto priemonių skaičius metų pabaigoje, vnt.

Teritorija / metai 2007 2008 2009 2007–2009 m. pokytis, proc.Lietuvos Respublika 1.816.296 1.937.980 1.962.578 8,1Kauno apskritis 363.926 385.840 393.166 8Birštono sav. 2.640 2.790 2.800 6,1Jonavos r. sav. 24.817 26.484 27.095 9,2Kaišiadorių r. sav. 18.417 19.813 20.631 12Kauno m. sav. 193.950 44.517 206.173 6,3Kauno r. sav. 51.422 55.294 57.372 11,6Kėdainių r. sav. 32.052 33.661 34.886 8,8Prienų r. sav. 17.810 18.920 19.488 9,4Raseinių r. sav. 20.863 22.361 22.972 10,1


Nuo automobilių skaičiaus didėjimo neatsiejamas ir avarijų bei žuvusiųjų jose skaičius. Eismo nelaimių statistika Prienų rajone gerėja. 2009–2010 m. kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 26,9 proc., o sužeistųjų skaičius – 2,1 proc., žuvusiųjų keliuose skaičius taip pat mažėjo – 28,6 prc. (lentelė 4.6.2.). Sužeistųjų skaičius 2009 m., lyginant Kauno apskrities savivaldybes, Prienų rajone yra vienas mažiausių (47), didžiausias – Kauno miesto savivaldybės ribose (736).

4.6.2. lentelė. Eismo įvykių statistika Prienų r. sav. 2009–2010 m.

Rodiklis 2009 2010Kelių eismo įvykių skaičius 52 38Sužeistųjų skaičius 47 46Žuvusiųjų skaičius 7 5


Augantis lengvųjų automobilių skaičius ir automobilizacijos lygis 2007–2009 m. lėmė mažėjantį viešojo naudojimo autobusais pervežamų keleivių skaičių (keleivių skaičius Prienų r. sumažėjo 25 proc.). Keleivių skaičiaus sumažėjimas Prienų r. savivaldybėje buvo beveik 2 kartus didesnis nei šalyje (-13 proc.) ir 3,7 karto – nei Kauno apskrityje (-6,7 proc.). 2009 m. vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai teko 16,8 kelionės autobusu (šalyje – 64,3, apskrityje – 71,4) arba 16,8 proc. mažiau nei 2007 m.

Statistikos departamento duomenimis, 2007–2009 m. Prienų r. savivaldybėje viešieji autobusai vykdavo 19 skirtingų maršrutų.

4.6.3. lentelė. Keleivių vežimas autobusų parkų autobusais

Vieta / Metai 2007 2008 2009 Skirtumas 2007–2009 m. proc.Keleivių vežimas, mln.

Lietuvos Respublika 246,7 251,3 214,7 -13Kauno apskritis 46,2 51,1 47,7 3,3Prienų r. sav. 0,8 0,7 0,6 -25

Maršrutų skaičiusLietuvos Respublika 1.889 1.854 1.789 -5,3

9 ankstesnių metų duomenys nepateikiami


• VĮ „Kauno regiono keliai“: Prienų miesto sen., Balbieriškio sen. ir Stakliškių sen.;

• UAB „Hidrosta“: Ašmintos sen. ir Jiezno sen.;

• UAB „Radė“: Išlaužo sen. ir Veiverių sen.;

• UAB „Dambravos agroservisas“: Naujosios Ūtos sen.;

• UAB „Bijamita“: Pakuonio sen. ir Šilavoto sen.

Geležinkelių infrastruktūra. Prienų rajono šiaurės vakarinę dalį kerta trumpa geležinkelio atšaka Kaunas–Kazlų Rūda. Jos ilgis rajone yra apie 8,2 km. Ši atšaka vienu metu priklauso net dviem transeuropiniams geležinkelių transporto koridoriams:

• · Šiaurės–Pietų kryptimis: I koridorius – geležinkelio linija Varšuva–Kaunas–Ryga–Talinas;

• · Rytų–Vakarų kryptimis: IX koridoriaus IXD šaka (Kaunas–Kaliningradas).

Tačiau geležinkelio svarba rajonui kol kas yra maža. AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, rajone veikia tik viena Mauručių geležinkelio stotis (3 klasės stotis su 2 pagrindiniais keliais ir 3 atvykimo / išvykimo keliais). Stotyje vykdomi krovos darbai: kraunama skalda, bitumas, grūdai, trąšos, anglis ir mediena. Krovos darbų apimtys nedidelės (pakraunama ir iškraunama apie 1.700–1.900 vagonų per metus), tačiau per paskutinius metus (skaičiuojant nuo vienų metų vidurio iki kitų metų vidurio) jų apimtys išaugo net 17 proc. Mauručių geležinkelio stotyje stoja keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius tokiais maršrutais:

• · Kaunas–Marijampolė–Kaunas;

• · Kaunas–Šeštokai–Kaunas;

• · Kaunas–Kybartai–Kaunas.

Duomenys apie keleivių pervežimą stotyje nefiksuojami (nėra keleivių kasų).

Vidaus vandens keliai. Nemuno upė Prienų rajono ribose (taip pat ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) priskiriama LR Vyriausybės patvirtintiems valstybinės reikšmės vandens keliams. Valstybinės reikšmės vandens keliai, einantys per Prienų rajoną11:

• Nemunas (Viršutinė Privalka)–Birštonas – 173,6 km;

• Kauno HE vandens saugykla (Birštonas)–Kauno Hidroelektrinė – 67 km.

Pagal VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ skelbiamus duomenis, rajone veikia mobili prieplauka Prienuose, tačiau keleivių pervežimai rajono vidaus vandens keliais nevykdomi.

11 VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“

Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos sprendinius sudaro vietinės reikšmės viešieji keliai. Viešieji keliai – tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams.

Kelių ilgis pagal seniūnijas pateikiamas 4.6.5 lentelėje. Bendras savivaldybės viešųjų kelių ilgis – 1.001 kilometras, gatvių ilgis – 96,4 km, vietinių viešųjų kelių ilgis – 904,7 km, o vietinių vidaus kelių ilgis – 1.154,4 km.

4.6.5 lentelė. Prienų rajono keliai, vietinės reikšmės viešųjų kelių ilgis pagal seniūnijas, km

Seniūnija Vietinių viešųjų kelių Gatvių Bendras viešųjų kelių

Vietinių vidaus kelių

Ašmintos 107,4 3,1 110,4 87Balbieriškio 109,7 16,1 125,8 155,4Išlaužo 45,9 5,6 51,4 53,5Jiezno 124,6 20,5 145,1 194,5Naujosios Ūtos 69,2 6,3 75,5 74,7Pakuonio 43,1 5,4 48,5 85,3Stakliškių 188,5 9,4 197,9 222,7Šilavoto 94,4 10,4 104,9 137,5Veiverių 121,9 19,6 141,5 143,8Iš viso: 904,7 96,4 1.001 1.154,4


Didžiausia dalis Prienų rajono kelių yra blogos būklės – 447 km. Patenkinamos būklės kelių rajone yra 252,7 km, geros – 204,2 km. Daugiausia Prienų rajone yra kelių su žvyro danga – 674,1 km, kelių su grunto danga yra 197,7 km, su asfaltbetonio danga – 32,9 km.

4.6.6 lentelė. Prienų rajono keliai, vietinės reikšmės viešųjų kelių pasiskirstymas pagal seniūnijas

Seniūnija Kelių būklė, ilgis km (be gatvių) Kelių danga, ilgis km (be gatvių)gera patenkinama bloga asfaltbetonis žvyras gruntas

Ašmintos 46,8 19,2 41,4 7,9 71,5 28Balbieriškio 8,6 32,9 68,1 10,8 82,1 16,7Išlaužo 1,9 19,7 24,3 0,6 37 8,3Jiezno 44,5 29,8 50,3 2,4 93,3 28,8Naujosios Ūtos 9,8 10 49,4 - 54 15,3Pakuonio 31,2 3,6 8,4 0,2 35,1 7,8Stakliškių 14,1 59,3 115,1 6 137,2 45,3Šilavoto 18 24,6 51,8 1,5 70,9 22Veiverių 29,3 53,5 39,1 3,4 93,1 25,5Iš viso: 204,2 252,7 447,8 32,9 674,1 197,7


Prienų rajono kelių būkle rūpinasi žemiau pateikiamos įmonės:


gyvena didžioji dalis Prienų rajono gyventojų.

4.7.1 lentelė. Prienų rajono gyvenamojo fondo ir naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, dinamika 2007–2009 m.

Teritorija2007 2008 2009 2007 2008 2009

Gyvenamasis fondas, tūkst. m²Miestas Kaimas

Lietuvos Respublika 52.257,6 53.220,7 52.713,8 29.862,6 30.130,6 30.472,3Kauno apskritis 10.876,9 11.268,6 11.346,5 4.751,2 4.826,7 5.076,1Birštono sav. 83,6 86,1 90,8 70,5 70,6 69,1Jonavos r. sav. 754,4 756,2 742,2 358,3 359,6 433,5Kaišiadorių r. sav. 315 322,3 323,8 609,8 609,9 596,6Kauno m. sav. 7.880,6 8.242,3 8.325,2 - - 6Kauno r. sav. 425,7 430,6 437,5 1.597,5 1.671,8 1.843,7Kėdainių r. sav. 719 713,2 720,6 840,3 837,9 866,2Prienų r. sav. 309,9 319,5 309,7 623,9 625,8 617,9Raseinių r. sav. 388,7 398,4 396,8 650,9 651,1 643

Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m²

TeritorijaMiestas Kaimas

2007 2008 2009 2007 2008 2009Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m²

Lietuvos Respublika 23,2 23,8 23,6 26,8 27,2 27,7Kauno apskritis 22,5 23,5 23,9 25 25,3 26,5Birštono sav. 26,4 27,4 28,9 33,8 34,1 33,8Jonavos r. sav. 21,9 22,1 21,8 20,7 20,6 25Kaišiadorių r. sav. 23,4 24 24,2 27,2 27,6 27,2Kauno m. sav. 22,2 23,4 23,9 - - -Kauno r. sav. 23,9 24,3 24,9 23,2 23,6 25,4Kėdainių r. sav. 23,2 23,1 23,5 26,3 26,5 27,8Prienų r. sav. 25,2 26 25,4 29,3 29,7 29,6Raseinių r. sav. 24,8 25,7 25,9 26,8 27,2 27,7

Šaltinis:Statistikos departamentas

Vidutinis buto naudingasis plotas 2009 m., lyginant su 2007 m. duomenimis, Prienų mieste padidėjo iki 68,2 m2 (8,4 proc.), kaime – iki 83,4 m2 (9,4 proc.). Rajono vidutinio buto naudingojo ploto rodiklis aukštesnis nei apskrities bei šalies vidurkiai 2009 m.

2009 m. duomenimis, pagal nuosavybės formą 98,7 proc. Prienų rajono nekilnojamojo turto priklausė privatiems asmenims. Šis santykis per analizuojamą 2007–2009 metų laikotarpį kito nežymiai.

Statistikos departamento pateikiamais 2008 m. (vėlesnių metų duomenys nepateikiami) duomenimis, avarinės būklės pastatuose gyveno 2,6 proc. (540 m2) rajono gyventojų, tai sudaro apie 859 gyventojus. Šis rodiklis žymiai mažesnis nei Kauno apskrities (6,3 proc.) bei šalies (2,9 proc.). Konstatuotina, kad gyvenamųjų namų būklė Prienų rajone yra pakankamai gera.

Avarinio gyvenamojo fondo duomenys pateikiami iki 2008 m. Nuo 2009 m.

Pagrindinė kliūtis – Nemuno atkarpa tarp Birštono ir Prienų, kurioje farvateris yra nuolatos užnešamas nešmenimis, o jo gylis šiltuoju metų laiku vietomis tesiekia 0,4 m. Todėl vandens keliai naudojami išskirtinai pramoginei, turistinei laivybai nedideliais pramoginiais kateriais arba jachtomis, kuri intensyviausiai vyksta tarp Kauno ir Birštono.

4.7. BŪSTO PLĖTRA

2009 m. bendras Lietuvos Respublikos gyvenamasis fondas sudarė 83.186 tūkst. m2. Tai 1,3 proc. daugiau nei 2007 m. (82.120,2 m2). 2008 m. 63,37 proc. gyvenamojo fondo buvo miesto vietovėse, likę 36,63 proc. – kaimo vietovėse. 2007 m. miesto gyvenamasis fondas sudarė 63,64 proc. viso Lietuvos gyvenamojo fondo, t. y. per tris metus miesto gyvenamojo fondo dalis padidėjo 0,27 proc. punkto.

Prienų savivaldybėje gyvenamojo fondo duomenys per 2007–2009 metus pakito nežymiai: Prienų mieste 2009 m. gyvenamasis fondas sudarė 309,7 tūkst. m2 ir šie duomenys panašus į 2007 m. duomenis (309,9 tūkst. m2). 2009 m. vienam gyventojui mieste teko 25,4 m2 naudingo ploto, šis rodiklis taip pat kito nežymiai, lyginant su 2007 m. duomenimis. 2009 m. kaimiškoje Prienų rajono dalyje naudingasis plotas sumažėjo 0,96 proc., tačiau vienam gyventojui teko žymiai didesnė dalis naudingojo ploto negu gyvenantiems mieste: 2007 m. – 29,3 m2, 2009 m. – 29,6 m2. Tai sietina su kaimiškose teritorijose vyraujančia gyvenamojo ploto specifika: daugelis gyventojų gyvena nuosavuose namuose, kurie dažnai yra žymiai didesnio ploto, negu mieste esantys butai, kuriuose

4.7.3 lentelė. Prienų rajono gyvenamosiose patalpose esantys patogumai 2007–2009 m., proc.

Metai 2007 2008 2009 2007 2008 2009Patogumai Miestas Kaimas

Centrinis šildymas 81,8 81,4 81,4 33,7 33,8 33,8Vandentiekis 82,9 83 83 30,8 30,9 30,9Karštas vanduo 40,2 40,7 40,7 21,8 21,9 21,9Kanalizacija 82,6 82,6 82,6 24,4 24,6 24,6Vonia, dušas 81,6 81,5 81,5 22,8 23 23Dujos 77,9 76 76 59,6 59,7 59,7Elektrinė viryklė 3,4 4,5 4,5 1,6 1,5 1,5


Duomenys rodo, kad didžioji dalis Prienų mieste gyvenančių žmonių turi pagrindinius patogumus: centrinį šildymą, centralizuotai teikiamą vandenį, kanalizaciją bei dujas. Lyginamuoju laikotarpiu patogumų santykis svyruoja nežymiai. Kaimiškose vietovėse gyventojai dažniausiai šildosi individualiai sumontuotomis šildymo sistemomis, todėl čia mažesnis gyventojų skaičius yra prisijungęs ir naudojasi centrinio šildymo paslaugomis. Naudojamas individualių šulinių arba gręžinių vanduo.

Rajone yra gyventojų, kuriems reikalinga pagalba suteikiant gyvenamąjį plotą. Socialinio būsto poreikis reikalingas jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms, be tėvų likusiems nepilnamečiams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims. 2007–2010 m. duomenimis, Prienų rajone šių asmenų skaičius išaugo 21,01 proc. (nuo 138 asmenų 2007 m. iki 167 asmenų 2010 m.), apskrityje – 29,85 proc., šalyje – 40,16 proc.

pasikeitė informacijos šaltinis. Iš šių duomenų matome, jog avarinio gyvenamojo fondo dalis Prienų rajone 2007–2008 m. išliko nepakitusi (2,6 proc.). Tuo tarpu šalyje ir Kauno apskrityje. analizuojamu laikotarpiu stebimas avarinio gyvenamojo fondo dalies mažėjimas. Šalyje avarinio gyvenamojo fondo dalis sumažėjo 0,1 proc., apskrityje – 0,2 proc.

4.7.2 lentelė. Avarinio gyvenamojo fondo dalis 2007–2008 m., proc.

Teritorija 2007 2008Lietuvos Respublika 3 2,9Kauno apskritis 6,5 6,3Prienų r. sav. 2,6 2,6


Duomenys apie gyvenamųjų patalpų patogumus 2007–2009 m. pateikiami 4.7.3 lentelėje.


4.7.4 lentelė. Asmenys (šeimos), buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, 2007–2010 m. pabaigoje

Teritorija 2007 2008 2009 2010Lietuvos Respublika 20.305 23.761 26.047 28.461Kauno apskritis 4.636 5.259 5.666 6.020Prienų r. sav. 138 153 144 167


Ne visi prašymai yra patenkinami dėl socialinio būsto objektų bei ploto galimybių. 2010 m. Prienų rajono savivaldybė suteikė socialinį būstą 14 asmenų (75 proc. augimas, lyginant su 2007 m.). Apskrityje 2010 m. socialinis būstas buvo suteiktas 192 asm enims (57,38 proc., lyginant su 2007 m.), šalyje – 831 asmeniui (-10,84 proc., lyginant su 2007 m.).

4.7.5 lentelė. Asmenys (šeimos), gavę socialinį būstą, 2007–2010 m. pabaiga

Teritorija 2007 2008 2009 2010Lietuvos Respublika 922 821 1.191 831Kauno apskritis 122 166 252 192Prienų r. sav. 8 17 37 14


Negalintieji gauti socialinio būsto gali kreiptis į savivaldybę dėl valstybės remiamo (garantinio) kredito gavimo. Valstybė sudaro sąlygas gauti kreditą nekilnojamajam (gyvenamajam) turtui palankesnėmis sąlygomis. 2007 m. tokius kreditus gavo 4, 2008 m. – 6 Prienų rajono gyventojai. Bendra suteiktų kreditų vertė 2007 m. siekė 549,5 tūkst. Lt, 2008 m. – 700 tūkst. Lt. Asmenų, pasinaudojusių šia paslauga, Kauno apskrityje 2007–2009 žymiai mažėjo, 2007 m. kreditai gyvenamajam plotui buvo išduoti 138, 2008 m. – 89, 2009 m. – tik 16 asmenų. Atitinkamai mažėjo ir suteiktų kreditų suma.

Greta naujų gyvenamųjų namų statybos svarbu pagerinti turimo būsto fondo kokybę, atnaujinti namų termoizoliacines savybes, modernizuoti inžinerinę įrangą, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai būsto išlaikymo išlaidas.


Didėjantis vietinių kelių ilgis, kurių danga yra asfaltuojama arba pagerinama.Būsto plėtra

Didėjantis vidutinis buto naudingasis plotas. SILPNYBĖS

Vandens tiekimas ir valymasSąlyginai maža rajono gyventojų dalis yra prisijungusi prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.

Atliekų tvarkymasNėra tinkamai funkcionuojančios pavojingų gamybinių atliekų tvarkymo sistemos.Rajone yra likusių nesutvarkytų pesticidų, kurie teršia požeminius vandenis ir orą.

Transporto infrastruktūra ir susisiekimasMažėjantis pervežamų keleivių skaičius.Didelis kelių skaičius (ilgis), kurių būklė vertinama kaip „bloga“.Menkai išvystytas susisiekimas geležinkelio ir vidaus vandenų srityje.

Būsto plėtraDidėjantis asmenų, kuriems reikia socialinio būsto, skaičius.

Centralizuotas šilumos ūkisVienos didžiausių Lietuvoje centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos.

GALIMYBĖS Vandens tiekimas ir valymas

Vandentvarkos tinklų plėtra.Atliekų tvarkymas

Šiukšlių rūšiavimo skatinimas ir vykdymas tarp gyventojų.Energetika

Šilumos tinklų modernizavimas.Dujotiekio tinklų plėtra.

Transporto infrastruktūra ir susisiekimasŽvyrkelių asfaltavimas.Kelių ir gatvių būklės gerinimas ir plėtra.Viešojo transporto modernizavimas, pirmenybę teikiant ekologiškoms transporto priemonėms.Viešojo transporto maršrutų optimizavimas.

Būsto plėtraVisuomeninių pastatų pritaikymas gyvenamajai paskirčiai.Daugiabučių gyvenamųjų pastatų renovacija.Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas.

GRĖSMĖSAplinkos tarša

Didėjantis oro užterštumas dėl didėjančio automobilių srauto.Vandens tiekimas ir valymas

Didėjančios išlaidos vandens ir nuotekų tinklų remontui dėl blogėjančios jų būklės.Atliekų tvarkymas

Atliekų ir šiukšlių kiekio didėjimas.Energetika

Didėjančios išlaidos energetikos tinklų remontui dėl blogėjančios jų būklės.Didėjančios centralizuoto šilumos ūkio paslaugų kainos.

Transporto infrastruktūra ir susisiekimasBlogėjanti kelių būklė.

Būsto plėtraPrastėjanti gyvenamųjų pastatų būklė.

4.8. INFRASTRUKTŪROS IR APLINKOS APSAUGOS SSGG

STIPRYBĖSTeritorijos apibūdinimas

Esamas Nemuno rajono upių ir ją supančių žaliųjų plotų kraštovaizdis palankus gyvenamajai ir rekreacinei infrastruktūrai vystyti.Rajone gausu miškų išteklių.

Aplinkos taršaSąlyginai maža aplinkos tarša dėl ne itin intensyvios pramonės įmonių vykdomos veiklos.

Vandens tiekimas ir valymasRajone yra mineralinio vandens išteklių.Rajone įgyvendinami projektai vandens ir nuotekų tinklų plėtrai.

Atliekų tvarkymasCentralizuota Prienų rajono atliekų surinkimo sistema, įdiegta atliekų rūšiavimo sistema.

EnergetikaCentralizuotas šilumos tinklų sistemos modernizavimas.Biokuro naudojimo skatinimas, modernizuojant / rekonstruojant katilinę / katilines.

Transporto infrastruktūra ir susisiekimasMažas eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius.


5. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDyBĖS PLĖTROS STRATEGIJA

Šioje Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginio plano dalyje pateikiama Prienų rajono savivaldybės strategija, susidedanti iš vizijos, plėtros prioritetų, tikslų, uždavinių ir priemonių plano.

5.1. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIZIJA

Bendradarbiaujant su darbo grupėmis, savivaldybės administracijos darbuotojais ir savivaldybės politikais bei atsižvelgiant į anksčiau parengtą 2004–2012 metų Prienų rajono plėtros strateginį planą, suformuluota Prienų rajono vizija:

Prienų rajonas – saugus, patrauklus, novatoriškas, atviras kiekvienam žmogui ir verslui.

5.2. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIORITETAI

Atsižvelgus į atliktos socialinės ir ekonominės situacijos analizės ir gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus, taip pat įvertinus suformuluotą Prienų rajono savivaldybės plėtros viziją, nustatyti šie Prienų rajono savivaldybės plėtros prioritetai:

1 prioritetas. Patrauklios verslui ir turizmui aplinkos gerinimas.2 prioritetas. Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra.

3 prioritetas. Patogios ir švarios aplinkos užtikrinimas.

1 PRIORITETAS.

PATRAUKLIOS VERSLUI IR TURIzMUI APLINKOS GERINIMAS

Rajono verslas, pramonė ir žemės ūkis plėtoja tarptautinius ryšius su užsienio partneriais, maksimaliai išnaudodami rajono oro uosto bei tarptautinių koridorių teikiamus privalumus. Išplėtotas turizmas užtikrina rajono gyventojams bei rajono svečiams komfortabilų poilsį, o sutvarkyta ir prižiūrima moderni infrastruktūra užtikrina stabilų bei subalansuotą rajono ūkio vystymąsi.


Prioritetui įgyvendinti nustatyti šie tikslai ir uždaviniai:

2.1. Tikslas. Skatinti informacinės visuomenės plėtrą rajone.

2.1.1. Uždavinys. Skatinti informacinės infrastruktūros naudojimą.

2.1.2. Uždavinys. Diegti ir modernizuoti informacines technologijas gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

2.2. Tikslas. Kurti efektyvią švietimo sistemą, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens poreikius.

2.2.1 uždavinys. Gerinti švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

2.3. Tikslas. Užtikrinti efektyvų, kokybišką ir rajono gyventojų poreikius atitinkantį socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

2.3.1. Uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą, mažinti socialinę atskirtį.

2.3.2. Uždavinys. Gerinti socialinių būstų būklę.

2.3.3. Uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą.

2.3.4. Uždavinys. Skatinti sveiką gyvenseną.

2.4. Tikslas. Skatinti žmonių aktyvumą ir sudaryti sąlygas dalyvauti kultūrinėje ir sportinėje veikloje.

2.4.1. Uždavinys. Modernizuoti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei gerinti paslaugų kokybę.

2.5. Tikslas. Modernizuoti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų infrastruktūrą.

2.5.1. Uždavinys. Plėtoti švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto įstaigų infrastruktūrą.

3 PRIORITETAS.

PATOGIOS IR ŠVARIOS APLINKOS UŽTIKRINIMAS

Dėl išskirtinio gamtinio ir kultūrinio savitumo, modernios infrastruktūros, suformuotų gyvenamųjų teritorijų ir aukštos paslaugų kokybės rajonas ypač patrauklus Kauno miesto ir kitiems Lietuvos gyventojams kaip puiki vieta gyventi ir poilsiauti. Čia suformuotas modernus, efektyviai veikiantis energetikos ūkis, sugebantis užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą ir energijos tiekimą gyventojams. Rajone diegiami aplinkos apsaugos veiksniai užtikrina harmoningą gyvenamosios aplinkos raidą.


1.1. Tikslas. Skatinti rajono gyventojų verslumą bei vietos ekonomikos konkurencingumą.

1.1.1. Uždavinys. Skleisti informaciją apie verslo plėtros galimybes rajone.

1.1.2. Uždavinys. Skatinti mokymo, informavimo paslaugų verslo sektoriaus atstovams plėtrą.

1.1.3. Uždavinys. Gerinti verslo aplinkos sąlygas, įgalinančias plėtotis verslą bei didinti jo konkurencingumą.

1.2. Tikslas. Skatinti turizmo plėtrą prienų rajone.

1.2.1. Uždavinys. Gerinti ir plėtoti turizmo infrastruktūrą.

1.2.2. Uždavinys. Stiprinti turizmo informacinę sistemą ir aktyviai vykdyti rinkodarą.

1.3. Tikslas. Didinti Prienų rajono valdymo efektyvumą.

1.3.1. Uždavinys. Gerinti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

1.3.2. Uždavinys. Rengti ir atnaujinti planavimo, strateginius dokumentus, sektorines studijas.

1.4. Tikslas. Užtikrinti darnų kaimo ir žemės, miškų ūkių vystymąsi.

1.4.1. Uždavinys. Sukurti konkurencingą bei į ES orientuotą žemės ūkį.

1.4.2. Uždavinys. Paskatinti kaimo turizmo, amatų bei netradicinių veiklų plėtrą.

1.4.3. Uždavinys. Sukurti tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti kaime.

1.4.4. Uždavinys. Paremti kaimo bendruomenių iniciatyvas.

1.4.5. Uždavinys. Paskatinti miško įveisimą ir atkūrimą.

2 PRIORITETAS.

IŠSILAVINUSIOS, SVEIKOS IR PAŽANGIOS BENDRUOMENĖS PLĖTRA

Efektyviai valdoma švietimo sistema sudaro galimybes mokymuisi visą gyvenimą, informacinės visuomenės plėtrai. Modernizuota ir subalansuota socialinė infrastruktūra užtikrina puikią aplinką vystytis apsišvietusiai ir sveikai asmenybei. Rajono visuomenė – aktyvi ir pilietiška, kaimo vietovėse aktyvi bendruomenių veikla. Didelis dėmesys rajone skiriamas gyventojų sveikatai, ligų prevencijai, socialiniam aprūpinimui.


5.3. PRIENŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS PRIEMONIŲ PLANAS

1 PRIORITETAS. PATRAUKLIOS VERSLUI IR TURIzMUI APLINKOS GERINIMAS

1.1. tikslas. Skatinti rajono gyventojų verslumą bei vietos ekonomikos konkurencingumą

1.1.1. uždavinys. Skleisti informaciją apie verslo plėtros galimybes rajone

Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Rezultatai Įgyvendinimo laikotarpis

Atsakingi vykdytojai

1.1.1.1Bendrų verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų projektų rengimas ir įgyvendinimas

Įgyvendinti projektai 2011-2019

Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau - Prienų RSA)

1.1.1.2Verslo įmonių teigiamo įvaizdžio formavimas ir bendradarbiavimo skatinimas

Įgyvendintos verslo įvaizdžio formavimo priemonės

2011-2019 Prienų RSA

1.1.1.3 Dalyvavimas nacionalinėse ir regioninėse parodose pristatant rajono verslą Parodų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.1.2. uždavinys. Skatinti mokymo, informavimo paslaugų verslo sektoriaus atstovams plėtrą



1.1.2.1 GIS ir IT pagrindu teikiamų paslaugų verslui plėtra

Įgyvendintos priemonės 2011-2019 Prienų RSA

1.1.2.2Gyventojų verslumą skatinančios informacijos sklaida, renginių, konkursų, mokymų organizavimas

Gyventojų, pradėjusių savo verslą, skaičius


1.1.3. uždavinys. Gerinti verslo aplinkos sąlygas, įgalinančias plėtotis verslą bei didinti jo konkurencingumą



1.1.3.1 Verslo inkubatoriaus įkūrimas ir veiklos plėtra

Įkurtas verslo inkubatorius 2014-2019 Prienų RSA

1.1.3.2Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimas ir periodinis jos atnaujinimas

Įgyvendinta SVV programa 2011-2019 Prienų RSA

1.1.3.3Finansinės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gerinimas ir jos prieinamumo didinimas

Suteikta parama, tūkst. Lt 2011-2019 Prienų RSA

1.1.3.4 Verslo informacijos centro įkūrimas ir veiklos plėtra

Įkurtas verslo informacijos centras


1.2. tikslas. Skatinti turizmo plėtrą Prienų rajone1.2.1. uždavinys.Gerinti ir plėtoti turizmo infrastruktūrą



1.2.1.1 Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui

Turizmui pritaikyti objektai 2011-2019 Prienų RSA


3.1. Tikslas. Užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą rajone.

3.1.1. Uždavinys. Plėtoti ir gerinti rajono susisiekimo infrastruktūrą.

3.2. Tikslas. Gerinti aplinkos kokybę.

3.2.1. Uždavinys. Modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

3.2.2. Uždavinys. Skatinti veiksmingesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą.

3.2.3. Uždavinys. Užtikrinti efektyvią kraštovaizdžio apsaugą, didinti ekologinį teritorijų stabilumą.

3.2.4. Uždavinys. Propaguoti aplinkai ir sveikatai palankų gyvenimo būdą.


1.3.1.3 GIS sistemos įdiegimas savivaldybėje Įdiegta sistema 2011-2019 Prienų RSA1.3.2. uždavinys. Rengti ir atnaujinti planavimo, strateginius dokumentus, sektorines studijas



1.3.2.1 Bendrųjų planų rengimas ir atnaujinimas

Parengtų ir atnaujintų bendrųjų planų skaičius


1.3.2.2 Specialiųjų ir detaliųjų planų parengimas Parengtų planų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.3.2.3 Strateginių plėtros ir veiklos planų parengimas ir atnaujinimas

Parengtų ir atnaujintų planų skaičius


1.3.2.4 Rajono vystymuisi svarbių sektorinių studijų rengimas

Parengtų sektorinių studijų skaičius


1.3.2.5 Energetikos ir klimato kaitos švelninimo veiksmų plano parengimas Parengtas planas 2013-2015 Prienų RSA

1.3.2.6 Darnios energetikos veiksmų plano parengimas Parengtas planas 2013-2015 Prienų RSA

1.4. tikslas. Užtikrinti darnų kaimo ir žemės, miškų ūkių vystymąsi1.4.1. uždavinys. Sukurti konkurencingą bei į ES orientuotą žemės ūkį



1.4.1.1 Jaunųjų ūkininkų kūrimosi ir investicijų į žemės ūkio valdas skatinimas


1.4.1.2 Ekologinio žemės ūkio gamybos plėtros priemonių skatinimas


1.4.1.3

Investicijų į žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir kitų vietos kilmės produktų gamybą bei realizavimą skatinimas ir rėmimas

Investicijų dydis, tūkst. Lt 2011-2019 Prienų RSA

1.4.1.4Remti žemės ūkio paskirties žemės sklypų konsolidavimo priemones siekiant pagerinti žemės sklypų formą ir dydį

Įgyvendintos priemonės 2011-2019

Prienų RSA, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius (toliau - NŽT Prienų skyrius)

1.4.1.5 Visuomeninės paskirties žemės sklypų nuosavybės dokumentų sutvarkymas

Įteisintos visuomeninės paskirties žemė

2011-2019Prienų RSA, NŽT Prienų skyrius

1.4.1.6 Konsultacijų kaimo verslų plėtrai teikimas bei kaimo žmonių verslumo ugdymas

Suteiktų konsultacijų skaičius


1.4.1.7 Skatinti biokuro žaliavų, biodujų bei kitų atsinaujinančių išteklių gamybą

Išgaunamos žaliavos kiekis 2011-2019 Prienų RSA

1.4.1.8

Remti mokymo, informavimo ir konsultavimo biokuro bei kitų atsinaujinančių išteklių gamybos klausimais priemones


1.2.1.2 Gamtos išteklių pritaikymas rekreacijai ir turizmui


1.2.1.3 Vandens išteklių pritaikymas rekreacijai, turizmui ir pramogoms


1.2.1.4 Viešosios autoturizmo infrastruktūros plėtra ir trasų žymėjimas


1.2.1.5 Privažiuojamųjų kelių prie turizmo objektų bei rekreacinių zonų įrengimas

Įrengtų privažiavimo kelių ilgis


1.2.1.6 Vietinių amatų atgaivinimas ir vystymas bei panaudojimas turizmo plėtrai


1.2.1.7 Aviaturizmo plėtra Pociūnų aerodrome Lankytojų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.2.1.8 Kempingų įrengimas ir plėtra Įrengtas kempingas 2011-2019 Prienų RSA

1.2.1.9 Prienų estrados pritaikymas renginiams Įrengta estrada 2011-2015 Prienų RSA

1.2.1.10 Ekstremalaus sporto aikštelių įrengimas Įrengta sporto aikštelė 2011-2015 Prienų RSA

1.2.2. uždavinys. Stiprinti turizmo informacinę sistemą ir aktyviai vykdyti rinkodarą.



1.2.2.1Renginių, pritraukiančių turistus, kokybės gerinimo programos parengimas ir įgyvendinimas

Renginių skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.2.2.2 Prienų rajono savivaldybės, kaip turistams patrauklaus rajono, įvaizdžio sukūrimas

Įgyvendinto įvaizdžio kūrimo priemonės


1.2.2.3 Elektroninių turizmo paslaugų įdiegimas ir plėtra Įdiegtos paslaugos 2011-2019 Prienų RSA

1.2.2.4 Rinkodaros strategijų sukūrimas ir įgyvendinimas

Įgyvendintos strategijos 2011-2019 Prienų RSA

1.2.2.5 Turizmo informacinės sistemos plėtraSukurta turizmo informacinė sistema


1.2.2.6 Turizmo srities darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimas

Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius


1.2.2.7 Turizmo informacinės infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas

Įrengti, atnaujinti informaciniai stendai, nuorodos ir kt.


1.2.2.8 Turizmo informacijos centro įkūrimas ir veiklos plėtra

Įkurtas turizmo informacijos centras


1.3. tikslas. Didinti Prienų rajono valdymo efektyvumą1.3.1. uždavinys. Gerinti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų paslaugų kokybę ir prieinamumą



1.3.1.1

Veiklos valdymo, finansų apskaitos, viešųjų paslaugų kokybės ir strateginio planavimo sistemos optimizavimas ir modernizavimas


1.3.1.2Savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojų kompetencijos ir gebėjimų didinimas




1.4.3.3 Viešo interneto prieigų kaimo vietovėse tinklo modernizavimas ir plėtra

Įrengtų prieigų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.4.3.4Užtvankų statyba ir jų infrastruktūros įrengimas bei esamų tvenkinių infrastruktūros atnaujinimas


1.4.3.5 Pralaidų ir tiltų statyba, remontas bei rekonstrukcija


1.4.3.6Bendruomeninės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos kaimo vietovėse gerinimas

Įgyvendinti projektai 2011-2019 Prienų RSA

1.4.3.7 Kaimo vietovių inžinerinių tinklų atnaujinimas ir tobulinimas

Atnaujinti inžineriniai tinklai 2011-2019 Prienų RSA

1.4.3.8 Sporto ir vaikų žaidimų aikštelių seniūnijų gyvenvietėse atnaujinimas bei įrengimas

Įrengtų aikštelių skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.4.3.9 Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra

Įrengtų centrų skaičius 2011-2015 Prienų RSA

1.4.4. uždavinys. Paremti kaimo bendruomenių iniciatyvas



1.4.4.1 Bendruomenių centrų steigimas bei reikalingų sąlygų jų veiklai sudarymas


Prienų RSA, Vietos veiklos grupės (toliau - VVG)

1.4.4.2Rajoninių ir bendruomeninių renginių organizavimo skatinimas, finansavimas ir populiarinimas

Įvykdytų renginių skaičius 2011-2019 Prienų RSA,

VVG

1.4.4.3 Vietos plėtros strategijų rengimas ir įgyvendinimas

Įgyvendintų strategijų skaičius 2011-2019 Prienų RSA,

VVG

1.4.4.4 Bendruomenių centrų ir kitų NVO, ypač jaunimo, projektinės veiklos skatinimas

Įgyvendintos priemonės 2011-2019 Prienų RSA,

VVG

1.4.4.5 Rengti ir įgyvendinti tikslines programas, skirtas kaimo jaunimui

Įgyvendintos programos 2014-2019 Prienų RSA,

VVG1.4.5. uždavinys. Paskatinti miško įveisimą ir atkūrimą



1.4.5.1Bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas užsodinant mišku netinkamas ir apleistas žemės ūkio paskirties žemes


Prienų RSA, Prienų miškų urėdija

1.4.5.2 Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas


Prienų RSA, Prienų miškų urėdija

2 PRIORITETAS. IŠSILAVINUSIOS, SVEIKOS IR PAŽANGIOS BENDRUOMENĖS PLĖTRA

2.1. tikslas. Skatinti informacinės visuomenės plėtrą rajone2.1.1. uždavinys. Skatinti informacinės infrastruktūros naudojimą



2.1.1.1 Piliečių e.demokratijos vystymas Įgyvendinti projektai 2011-2019 Prienų RSA

2.1.1.2Privačių iniciatyvų skatinimas siekiant padidinti informacinių sistemų prieinamumą, esamų tinklų panaudojimą


1.4.1.9

Viešųjų mokymo bei konsultavimo įstaigų panaudojimo konsultavimui, gerosios patirties sklaidos žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklos klausimais ir mokymams plėtra

Suteiktų konsultacijų skaičius


1.4.1.10Tęstinio mokymo kursų ir seminarų organizavimas ūkininkams ir kitiems žemės ūkio darbuotojams

Mokymuose ir seminaruose dalyvavusių asmenų skaičius


1.4.1.11 Kooperacijos skatinimasĮsteigtų kooperatyvų skaičius


1.4.2. uždavinys. Paskatinti kaimo turizmo, amatų bei netradicinių veiklų plėtrą



1.4.2.1 Parama bitininkystės ūkių plėtraParemtų bitininkystės ūkių skaičius


1.4.2.2 Ekologinių ūkių plėtraParemtų ekologinių ūkių skaičius


1.4.2.3 Kaimo turizmo verslo skatinimas

Kaimo turizmo verslą pradėjusių ir plėtojančių asmenų skaičius


1.4.2.4Didinti užimtumą kaimo vietovėse remiant paslaugų ir ne žemės ūkio veiklos įvairinimą

Įsidarbinusių ir individualią veiklą pradėjusių asmenų skaičius


1.4.2.5Dalyvauti vykdant kaimo verslų plėtros, rinkos ir naujų technologijų tyrimus bei rengti galimybių studijas

Įgyvendintos priemonės ir parengtų studijų skaičius


1.4.2.6 „Amatų kiemelių“ steigimas ir skatinimas Įsteigtų kiemelių skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.4.2.7 Etnokultūros paveldo objektų išsaugojimas Atnaujinti objektai 2011-2019 Prienų RSA

1.4.2.8 Kultūros paveldo objektų pritaikymas bendruomenių viešosioms reikmėms

Bendruomenės poreikiams pritaikyti objektai


1.4.2.9 Tradicinių amatų bei etnografinių renginių populiarinimas

Įvykdytų renginių skaičius 2014-2019 Prienų RSA

1.4.2.10 Tradicinių amatų centrų kūrimosi kaimo vietovėse skatinimas ir plėtra

Įrengtų amatų centrų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

1.4.3. uždavinys. Sukurti tinkamas sąlygas gyventi ir dirbti kaime



1.4.3.1Kaimo kultūros įstaigų statyba, rekonstrukcija ir modernizavimas pritaikant bendruomenių reikmėms

Visuomenės poreikiams pritaikytų įstaigų skaičius


1.4.3.2Žemės ūkio vandentvarkų ir hidrotechninių sistemų modernizavimas ir plėtra



2.3. tikslas. Užtikrinti efektyvų, kokybišką ir rajono gyventojų poreikius atitinkantį socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą

2.3.1. uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą, mažinti socialinę atskirtį



2.3.1.1Moterų lygių galimybių darbo rinkoje skatinimas, siekiant sumažinti jų socialinę atskirtį

Į darbo rinką integruotų moterų skaičius


2.3.1.2 Krizių ir psichologinės pagalbos centrų steigimas ir plėtra

Įsteigtų centrų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

2.3.1.3 Vaikų globos namų modernizavimas ir jų veiklos plėtra

Modernizuotų įstaigų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

2.3.1.4 Įvaikinimo ir globos skatinimo programų įgyvendinimas

Įgyvendinta programa 2014-2019 Prienų RSA

2.3.1.5 Vaikų ir jaunimo socializacijos plėtra Įgyvendintos priemonės 2011-2019 Prienų RSA

2.3.1.6Neįgaliųjų socialinė integracija, apimanti reikiamos infrastruktūros modernizavimą ir sukūrimą


2.3.1.7 Savarankiško gyvenimo ir nakvynės namų steigimas


2.3.1.8Reabilitacijos ir socialinės adaptacijos socialinės rizikos grupių asmenims paslaugų plėtra


2.3.1.9 Pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugų plėtra


2.3.1.10

Skatinti privačias iniciatyvas, nevyriausybines organizacijas ir savanorišką darbą, socialiai pažeidžiamų grupių asmenų integravimo srityje


2.3.1.11 Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra ir dienos centrų steigimas


2.3.1.12 Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra


2.3.1.13 Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros ir paslaugų plėtra


2.3.1.14Laikino apgyvendinimo įstaigų moterims su vaikais, patyrusiems smurtą šeimoje, įsteigimas

Įkurtos įstaigos 2011-2019 Prienų RSA

2.3.1.15 Skatinti privačias socialinių paslaugų teikimo iniciatyvas


2.3.1.16 Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas



2.3.1.17 Socialinės paramos specialistų kvalifikacijos kėlimas



2.1.1.3 Viešosios interneto infrastruktūros naudojimo skatinimas


2.1.2. uždavinys. Diegti ir modernizuoti informacines technologijas gerinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą



2.1.2.1 „Vieno langelio“ principo įgyvendinimas viešojo administravimo institucijose


2.1.2.2Elektroninių darbo organizavimo ir procesų valdymo priemonių diegimas savivaldybėje


2.1.2.3 E.paslaugų gyventojams ir verslui diegimas ir plėtra


2.1.2.4 Prisidėti įgyvendinant projektą „Kauno apskritis – eDemokratijos regionas“


2.1.2.5 Elektroninių paslaugų sistemos bibliotekose plėtra


2.1.2.6 eŠvietimo sistemos plėtra švietimo įstaigose


2.1.2.7Gyventojų kompiuterinio raštingumo didinimas, siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį



2.2. tikslas. Kurti efektyvią švietimo sistemą, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens poreikius

2.2.1 uždavinys. Gerinti švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti „mokymąsi visą gyvenimą“



2.2.1.1 Modernių ugdymo formų specialiųjų poreikių mokiniams diegimas


2.2.1.2 Švietimo ir profesinio rengimo mokslo prieinamumo didinimas


2.2.1.3Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų modernizavimas ir jų infrastruktūros plėtra

Modernizuotų įstaigų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

2.2.1.4 Mokymo procesų kompiuterizavimas švietimo įstaigose

Kompiuterizuotų procesų skaičius 2011-2019 Prienų RSA

2.2.1.5 Karjeros ugdymo programų plėtra bendrojo lavinimo mokyklose


2.2.1.6Gyventojų švietimo programos „mokymasis visą gyvenimą“ įgyvendinimas


2.2.1.7 Integruotos elektroninių švietimo paslaugų sistemos įgyvendinimas


2.2.1.8 Nuotolinio mokymo sistemos įgyvendinimas


2.2.1.9 Mokytojų kvalifikacijos kėlimasMokymuose dalyvavusių asmenų skaičius


2.2.1.10 Mokyklų vidaus ir išorės vertinimas Įvertintų mokyklų skaičius 2011-2019 Prienų RSA


2.4.1.6 Visuomeninių kultūros meno renginių skatinimas Įvykdyti renginiai 2014-2019 Prienų RSA

2.4.1.7Edukacinių saugumo, nusikaltimų prevencijos programų vaikams ir suaugusiems parengimas ir įgyvendinimas

Įgyvendintos programos 2011-2019 Prienų RSA

2.5. tikslas. Modernizuoti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kultūros įstaigų infrastruktūrą

2.5.1. uždavinys. Plėtoti švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto įstaigų infrastruktūrą



2.5.1.1 Švietimo įstaigų pastatų renovacija ir naujų statyba

Modernizuotos įstaigos 2011-2019 Prienų RSA

2.5.1.2 Mokyklų stadionų bei sporto aikštynų renovacija

Modernizuoti objektai 2011-2019 Prienų RSA

2.5.1.3 Mokyklų aprūpinimas moderniomis IT ir mokymo priemonėmis

Mokyklų, aprūpintų IT priemonėmis, skaičius


2.5.1.4 Sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros gerinimas


2.5.1.5 Viešųjų bibliotekų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra


2.5.1.6 Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos projektų parengimas

Renovuoti objektai 2011-2015 Prienų RSA

2.5.1.7 Kultūros ir sporto įstaigų pastatų modernizavimas


2.5.1.8 Prienų krašto muziejaus rekonstravimas Rekonstruotas muziejus 2011-2015 Prienų RSA

3 PRIORITETAS. PATOGIOS IR ŠVARIOS APLINKOS UŽTIKRINIMAS3.1. tikslas. Užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą rajone

3.1.1. uždavinys. Plėtoti ir gerinti rajono susisiekimo infrastruktūrą



3.1.1.1Gatvių rekonstrukcija, naujų gatvių tiesimas, taip pat apšvietimo ir lietaus kanalizacijos įrengimas


3.1.1.2 Gatvių sankryžų rekonstrukcija Rekonstruotos sankryžos 2011-2019 Prienų RSA

3.1.1.3 Žvyrkelių dangų tobulinimas ir gruntinių kelių rekonstrukcija į žvyrkelius


3.1.1.4 Žvyrkelių bei gatvių su žvyro ir grunto danga asfaltavimas


3.1.1.5 Tiltų rekonstrukcija ir statyba Rekonstruoti ir pastatyti tiltai 2014-2019 Prienų RSA

3.1.1.6 Pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ir atnaujinimas bei pėsčiųjų tiltų statyba


3.1.1.7 Gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo atnaujinimas ir plėtra

Įrengtos ir atnaujintos apšvietimo linijos


3.1.1.8 Saugaus eismo priemonių įgyvendinimas Įgyvendintos priemonės 2011-2019 Prienų RSA

2.3.2. uždavinys. Gerinti socialinių būstų būklę



2.3.2.1 Naujo socialinio būsto statybaPastatytų socialinių būstų skaičius


2.3.2.2 Esamų savivaldybės butų rekonstrukcija, siekiant padidinti energetinį efektyvumą

Rekonstruotų butų dalis 2011-2019 Prienų RSA

2.3.2.3 Socialinio būsto renovacija Renovuotų būstų dalis 2011-2019 Prienų RSA

2.3.2.4Socialinio būsto plėtra ir negyvenamų patalpų pritaikymas gyvenamosioms patalpoms

Įrengti socialiniai būstai 2011-2019 Prienų RSA

2.3.2.5 Socialinio būsto energijos tiekimo ir apskaitos sistemų modernizavimas


2.3.3. uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą



2.3.3.1 Sveikatos priežiūros įstaigų informatizavimas ir plėtra


2.3.3.2 E- sveikatos paslaugų plėtra Įgyvendinti projektai 2011-2019 Prienų RSA

2.3.3.3 Viešosios infrastruktūros, skirtos fiziniam aktyvumui vystymas, steigimas


2.3.3.4 Psichikos sveikatos priežiūros plėtra Įgyvendinti projektai 2011-2019 Prienų RSA

2.3.4. uždavinys. Skatinti sveiką gyvenseną



2.3.4.1 Gyventojų sveikatinimo plano sukūrimas ir įgyvendinimas


2.3.4.2 Aktyvus sveikatinimo rinkodaros vystymas


2.3.4.3 Bendruomenės sveikatinimo privačių ir viešųjų iniciatyvų skatinimas


2.3.4.4 Gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo programa


2.4. tikslas. Skatinti žmonių aktyvumą ir sudaryti sąlygas dalyvauti kultūrinėje ir sportinėje veikloje

2.4.1. uždavinys. Modernizuoti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei gerinti paslaugų kokybę



2.4.1.1 Viešosios kultūros infrastruktūros modernizavimas ir plėtra


2.4.1.2 Sporto centrų modernizavimas ir jų infrastruktūros plėtra


2.4.1.3 Kultūros židinių „Gyvoji tradicija“ sukūrimas ir plėtra


2.4.1.4 Vystyti sporto centrų užimtumą, efektyvų panaudojimą


2.4.1.5Renginių, populiarinančių kūno kultūrą, sportą (tame tarpe – ir neįgaliųjų) ir sveiką gyvenseną organizavimas ir skatinimas

Įvykdyti renginiai 2011-2019 Prienų RSA


3.2.3.2Užterštų teritorijų (buvusių pesticidų sandėlių, nelegalių sąvartynų ir pan.) identifikavimas, valymas ir sutvarkymas

Sutvarkytos užterštos teritorijos


3.2.3.3 Žaliųjų plotų inventorizacija, tvarkymas ir atkūrimas

Inventorizuoti ir sutvarkyti objektai 2011-2019 Prienų RSA

3.2.3.4 Gamtos ir kultūros paveldo objektų apsauga ir naudojimas


3.2.3.5Griovių, hidrotechninių statinių ir kitų melioracijos įrenginių renovacija, priežiūra ir plėtra


3.2.3.6 Nemuno krantų erozijos stabdymas Įgyvendintas projektas 2011-2019 Prienų RSA

3.2.4. uždavinys. Propaguoti aplinkai ir sveikatai palankų gyvenimo būdą



3.2.4.1 Sveiką gyvenseną propaguojančių iniciatyvų ir renginių rėmimas


3.2.4.2 Visuomenės informavimo apie aplinkosaugą priemonės


3.2.4.3 Aplinkosauginių renginių inicijavimas ir rėmimas Įvykdyti renginiai 2011-2019 Prienų RSA

3.2.4.4Aplinkosauginio mokymo ir švietimo ir informavimo programos parengimas ir įgyvendinimas

Įgyvendintos programos 2011-2019 Prienų RSA

3.1.1.9 Viešojo transporto stotelių įrengimas ir atnaujinimas

Įrengtų ir atnaujintų stotelių skaičius

2011-2019

Prienų RSA, Kauno regiono keliai, privatūs investuotojai

3.2. tikslas. Gerinti aplinkos kokybę3.2.1. uždavinys. Modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūrą



3.2.1.1 Požeminių vandenų monitoringas Įgyvendintos priemonės 2011-2019 Prienų RSA

3.2.1.2 Buitinių nuotekų valymo įrenginių statyba ir rekonstravimas

Atnaujinti valymo įrenginiai 2011-2019 Prienų RSA

3.2.1.3Centralizuotų vandentiekio, kanalizacijos ir nuotekų tinklų (įskaitant lietaus nuotekas) plėtra


3.2.1.4 Nemuno aukštupio baseino investicinių projektų įgyvendinimas


3.2.1.5 Dumblo bei biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrengimas


3.2.1.6 Geriamojo vandens gerinimo stočių įrengimas ir rekonstrukcija


3.2.1.7 Naujų vandens gręžinių įrengimas Įrengtų gręžinių skaičius 2011-2019 Prienų RSA

3.2.2. uždavinys. Skatinti veiksmingesnį energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimą



3.2.2.1 Daugiabučių namų renovavimas Renovuotų daugiabučių dalis 2011-2019 Prienų RSA

3.2.2.2

Katilinių modernizavimas, jų pritaikymas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, naujos kartos katilinių tinklo plėtojimas


3.2.2.3 Esamų šilumos tinklų modernizavimas ir renovavimas, naujų tinklų kūrimas

Naujų ir atnaujintų šilumos tinklų dalis


3.2.2.4 Oro taršos kontrolės sistemos diegimas ir plėtra


3.2.2.5 Šiuolaikiškų alternatyvios energijos gamybos metodų skatinimas ir diegimas


3.2.2.6 Ekologiškai švaresnio kuro vartojimo skatinimas


3.2.2.7 Magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių tiesimas bei dujotiekio tinklo plėtra

Išvystytas dujotiekio tinklas 2011-2019 Prienų RSA

3.2.2.8 Savivaldybės nuosavybės energetinio naudingumo didinimas


3.2.3. uždavinys. Užtikrinti efektyvią kraštovaizdžio apsaugą, didinti ekologinį teritorijų stabilumą



3.2.3.1

Atvirų vandens telkinių kokybės gerinimas, jų rekreacinio potencialo didinimas bei taršos mažinimas, užterštų vandens telkinių valymas



6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGyVENDINIMO STEBĖSENOS IR PRIEŽIŪROS SISTEMA

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos ir priežiūros sistema skirta kontroliuoti plano įgyvendinimą, vertinti priemonių poveikį Prienų rajono savivaldybei ir prireikus papildyti ar koreguoti strateginį plėtros planą (toliau – SPP). Ši sistema apibrėžia plano įgyvendinimo institucinę struktūrą, kasmetinį įgyvendinimo darbų ciklą, SPP koregavimą ir įgyvendinimo rodiklių sistemą.

6.1. SPP įGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA IR PRIEŽIŪROS PROCESAS

Prienų rajono savivaldybės strateginio plano įgyvendinimo priežiūros institucinę struktūrą sudaro trys lygmenys: politinis, administracinis ir visuomeninis. Pagrindinės šių lygmenų funkcijos pateikiamos 6.1.1. lentelėje.

6.1.1. lentelė. Plano įgyvendinimo priežiūros institucinė struktūra ir funkcijos

Eil. Nr. Institucinis lygmuo Pagrindinės funkcijos

1.Politinis lygmuo (PL)

Savivaldybės taryba

Prienų rajono savivaldybės SPP pagrindinių ataskaitų peržiūra ir tvirtinimas, plano koregavimas ir pildymas (tvirtinimas).

2.

Administracinis lygmuo (AL)

Savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės įsteigtos įstaigos ir įmonės

Stebėsenos ataskaitoms būtinos informacijos surinkimas, apdorojimas ir sisteminimas; plano metinių ataskaitų rengimas ir pristatymas; plano papildymo ir koregavimo poreikio nustatymas, pateikimas svarstyti politiniam lygmeniui.

3.

Visuomeninis lygmuo (VL)

(socialiniai ekonominiai partneriai: vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.)

Pastabų, rekomendacijų teikimas dėl Prienų rajono savivaldybės SPP papildymo ar koregavimo; papildomos informacijos teikimas, įvairių socialinių ir kitų visuomeninių iniciatyvų siūlymas.

Prienų rajono savivaldybės 2011–2019 metų strateginis planas bus įgyvendinamas rengiant metinius savivaldybės veiklos planus, kuriuos kasmet tvirtins savivaldybės taryba. Strateginiuose veiklos planuose bus detalizuojamas priemonių įgyvendinimas, nustatomos šiame plane nurodytų vertinimo kriterijų pasiekimo reikšmės planavimo laikotarpiui.

Savivaldybės administracijos padaliniai, savivaldybės įsteigtos įstaigos ir įmonės bei kitos plano įgyvendinime dalyvaujančios institucijos pagal savo kompetenciją renka informaciją, ją apdoroja ir parengia bendrą plano metinę ataskaitą, kurioje aprašoma

Savivaldybės biudžetinės įstaigos, Savivaldybės viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenės nariai. Pasiūlymai dėl SPP keitimo teikiami raštu ir / arba elektroniniu paštu Investicijų skyriui. Apsvarstyti pasiūlymai gali būti teikiami tvirtinti Prienų rajono savivaldybės tarybai.

6.2. SPP įGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS RODIKLIŲ SISTEMA

Plano įgyvendinimas turi būti nuolat stebimas pasitelkiant vertinimo kriterijus, įgalinančius nustatyti pokyčius ir palyginti esamą minėtų kriterijų būklę su užsibrėžtais tikslais. Be to, ekonominė, ekologinė bei socialinė aplinka nuolat kinta, todėl įgyvendinant strateginį plėtros planą vieni jo aspektai gali prarasti svarbą, kiti įgyti didelę reikšmę, gali išryškėti trūkumai bei atsirasti naujų problemų. Tuo tikslu plano prioritetams yra nustatyti vertinimo kriterijai. Siekiant detaliau vertinti plano įgyvendinimo pažangą, nustatytos rodiklių reikšmės 2010 m. (dėl vėlyvo informacijos paskelbimo terminų atskiru atveju – 2009 m.) ir siekiamas rodiklis plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje – 2019 m. Siekiamų rodiklių reikšmės nustatytos remiantis ankstesnių metų statistinių rodiklių reikšmėmis, taip pat bendromis Prienų rajono ir šalies vystymosi tendencijomis. Rodikliai, nustatyti rengiant SPP, jį įgyvendinant pagal poreikį gali būti koreguojami ar papildomi.

Plano prioritetų įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

praėjusių metų Savivaldybės veikla ir SPP įgyvendinimas bei jo poveikis Prienų rajono savivaldybei. Ataskaitoje pateikiama ši pagrindinė informacija:

• ataskaitinis laikotarpis;

• ataskaitinio laikotarpio duomenys: tikslai, uždaviniai, priemonės;

• apibrėžiami pagrindiniai įgyvendinti pokyčiai (priemonių įgyvendinimo lygis, panaudotos lėšos, pasiekti rodikliai ir pan.);

• pateikiama išorės veiksnių, turėjusių įtakos plano įgyvendinimui ataskaitiniu laikotarpiu, analizė;

• nurodoma, kurias strateginio plano dalis reikia taisyti ar papildyti dėl išorės ar vidinių veiksnių nulemtų pokyčių.

AL parengtą ataskaitą pristato PL ir viešai paskelbia VL aptarti, svarstyti. Gavus pastabų ir pasiūlymų, metinė ataskaita koreguojama, jos galutinis variantas tvirtinamas PL.

SPP koregavimas – procedūra, kurios metu SPP prioritetai, tikslai, uždaviniai arba priemonės yra papildomi naujais, keičiami arba atmetami. SPP uždaviniai ir priemonės gali būti keičiami ir peržiūrimi kasmet, tikslai ir prioritetai – ne dažniau negu kas treji metai.

Pasiūlymus raštu dėl SPP koregavimo gali pateikti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai,


3 PRIORITETAS.

PATOGIOS IR ŠVARIOS APLINKOS UŽTIKRINIMAS

Eil. Nr. Vertinimo kriterijus Esama

situacijaSiekiamas

rodiklis 2019 m.

1. Žvyro dangos kelių dalis, proc. 23,3(2009 m.) 12,5

2. Registruota kelių eismo įvykių 38 (2010 m.) 24

3. Atliktų statybos darbų vertė, tūkst. Lt 40.400(2009 m.) 50.000

4. Pastatyta gyvenamųjų pastatų 41 (2009 m.) 555. Pastatyta negyvenamųjų pastatų 118 (2009 m.) 130

6. Vienam gyventojui tenkantis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, kg 3,8 (2009 m.) 2,5

Pagrindinis plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų duomenų šaltinis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiama statistinė informacija. Todėl pasirinkti rodikliai yra realūs, tikslūs ir teisingi. Taip pat jie turi aiškią informacijos surinkimo ir pagrindimo sistemą, kad kiekvienais metais galima būtų įvertinti efektą ir poveikį bei įtaką rajono plėtrai.

1 PRIORITETAS.

PATRAUKLIOS VERSLUI IR TURIzMUI APLINKOS GERINIMAS

Eil. Nr. Vertinimo kriterijus Esama situacija Siekiamas

rodiklis 2019 m.1. Kaimo turizmo sodybų skaičius 10 (2010 m.) 15

2. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lt

30(2009 m.) 45

3. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lt 1.608 (2009 m.) 1.800

4. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, 1.000 gyventojų 14,5 (2010 m.) 18,0

5. Prienų rajono savivaldybės biudžeto pajamos, tenkančios vienam gyventojui, Lt

2123,49(2010 m.) 2.500

6. Suteikta paramos iš Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo, Lt

8.000(2010m.) 35.000

2 PRIORITETAS.

IŠSILAVINUSIOS, SVEIKOS IR PAŽANGIOS BENDRUOMENĖS PLĖTRA

Eil. Nr. Vertinimo kriterijus Esama

situacijaSiekiamas

rodiklis 2019 m.

1. Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis, Lt 1.651,5(2010 m.) 1.950

2. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, proc.

13,4(2010) 7,5

3. Natūrali gyventojų kaita, 1.000 gyventojų –276(2010 m.) –50

4. Migracijos saldo, 1.000 gyventojų –3 (2009 m.) –0,55. Gyventojų gimstamumas, 1.000 gyventojų 9,5 (2009 m.) 12,0

6. Gyventojų mirtingumas, 1.000 gyventojų 15,8(2009 m.) 13,0

7. Asmenys, buvę sąrašuose socialiniam būstui nuomotis 167 (2010 m.) 100

8. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius, 1.000 gyventojų 27,1(2009 m.) 20,0

9. Socialinės rizikos šeimų skaičius, 1.000 gyventojų 5,8(2009 m.) 4,0

10. Gydytojų skaičius, 10.000 gyventojų 23,3(2009 m.) 25,0

11. Skaitytojų skaičius bibliotekose 12.100 (2009 m.) 13.000

12. Kultūros įstaigų dalyvių skaičius, 1.000 gyventojų 18,1(2010 m.) 23,0

13. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, 1.000 gyventojų

114,2(2009 m.) 150,0

14. Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, 100.000 gyventojų

1.666(2009 m.) 1.500

prienŲ rajono savivaldybĖs 2011–2019 metŲ … · prienŲ rajono savivaldybĖs 2011–2019...

Documents