Bendroji psichologija 2013

1. Psichologijos dalykas ir objektas

Psichologija yra mokslas, tiriantis psichikos faktus, nustatantis dėsnius ir kuriantis jų aiškinimo sistemas. Tai mokslinė disciplina.

Bendriausi mokslo bruožai:

Faktai → Dėsniai (jie ištinka tam tikromis sąlygomis) → Teorijos

Objektas – psichika ir psichikos reiškiniai.

Angl. “mind” verčiama į „psichika“.

Kuhn (1962) T.Kuhn iškėlė savitą mokslų raidos hipotezę: kiekviena mokslų sistema pereina 3 raidos stadijas:Bet kokios raidos etapai:

Iki paradigminės raidos stadija (kol kas nesutariama, kaip interpretuoti faktus) Mokslo paradigminė raida (susiformuoja bendroji mokslo teorija – paradigma. Bruožai: pažiūrų,

įsitikinimų, susijusių su tyrimų objektu, vienovė, mokslinės veiklos pavyzdžiai, atitinkantys tuometinius moksliškumo reikalavimus)

Mokslo įprastos raidos stadija (atrandami nauji faktai, kurių esama paradigma negali paaiškinti)

Jis mokslus suskirstė į subrendusius (turinčius paradigmą: tikslieji ir gamtos mokslai - fizika, chemija, matematika, biologija) ir nesubrendusius (nesuformavę vieningos paradigmos: socialiniai, humanitariniai mokslai - etika, estetika, istorija, psichologija.).

Psichologijos šakos:

Teorinės (pagr. sąvokos, svarbiausios hipotezės, teorijos; bendroji, socialinė, raidos, patopsichologija, zoopsichologija)

Taikomoji (susijusi su praktiniu taikymu)

Psichologijos kryptys:

Asociacinė psichologija Voliuntarizmas Biheiviorizmas Psichoanalizė Humanistinė psichologija Egzistencinė psichologija Kognityvinė psichologija (populiariausia)

XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas (objektas nuo sąmonės persikėlė į elgesį). 1913 m. J.Vatsono straipsnis „Psichologija biheivioristo požiūriu“ – biheivioristų manifestas:a) D → A (dirgiklis → atsakas). Psichologijos obejektas – elgesys.b) Elgesį sudaro raumenų ir liaukų reakcijos, kurias veikia išoriniai poveikiai.c) Elgesio tyrimai turi apsiriboti išoriniu stebėjimu.

Nomotetinė (nustato dėsnius) ir ideografinė (aprašomoji) psichologija

Jeigu psichologijai pavyks atsikratyti redukcionizmo, mechanizmo ir dualizmo, tai psichologija turi ir turės atietį.

2. Psichologijos metodai

Remiantis skirtingu abstrakcijos :

1) Tyrimo strategija – bendras tyrimo planas, programa, numatanti tyrimo etapus, sąlygojanti empirinių duomenų rinkimo būdus ir tų duomenų interpretaciją.

2) Tyrimo technika – empirinių duomenų rinkimo būdas (apklausa).3) Tyrimo metodika – konkreti tyrimo operacijų, skirtų empiriniams duomenims gauti, sistema.

Tyrimo strategijos:

Stebėjimo arba aprašomoj. Tikslas: aprašyti reiškinį ar jo eigą, atskleisti tam tikrų faktų pasiskirstymą)

Koreliacinių tyrimų arba įvertinimo. Tikslas – įvertinti ryšį tarp kintamųjų. Koreliaciniai tyrimai neleidžia daryti išvadų apie priežastingumą (net aukšta ir patikima koreliacija.

Eksperimentinė arba manipuliacinė. Leidžia nustatyti priežastinius kintamųjų ryšius ir leidžia patikrinti hipotezes, įvertinant vieno kintamojo poveikį kitam.

Koreliacija yra statistinis ryšio matas: ji parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip, tuomet, iš vieno galime numatyti kitą.Posakis „pažink save“ siejamas su Cholonu (senovės graikų politinis veikėjas, poetas, vienas iš septynių išminčių.)

Tyrimo technikos:

1) Stebėjimas (gali būti visos strategijos ir technikos šioj technikoj)2) Tiriamųjų apklausa3) Testavimas4) Eksperimentas

Kasdienybė ir psichologija skiriasi.

Stebėjimas – tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tyrėjas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kokius jam pateikia aplinka.

Objektyvus stebėjimas (išorinis) – veiklos produktų (pvz piešinių) analizė; Subjektyvus stebėjimas (savistaba) – dabar nėra taikoma, yra taikoma kartu su kitomis technikomis.

Tiriamųjų apklausa – empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu laisvai arba tam tikra iš anksto nustatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis turi atsakyti.

Tiriamasis ne visada nori atsakyti taip, kaip galvoja ir žino – kartais nori pasidaryti „teigiamesnis“

Kartais gėdisi arba drovisi kalbėti apie kai kuriuos bruožus, veiksmus ir kt. Ne visada gali atsakyti į klausimus (pvz yra neišsimokslinęs)

Testai

Standartizuotos metodikos, t.y. kiekvienas testas, kuris turi savo pavadinimą ir konkrečias užduotis, kurios turi būti vartojamos visada tomis pačiomis sąlygomis.

Turi tam tikras normas, kurių atžvilgiu įvertinamas tiriamas asmuo. Norma – vidutinis rezultatas, kuris nustatomas ištyrus vadinamąją reprezentacinę grupę testo sudarymo, jo standartizavimo metu.Procentilis – parodo vietą tarp bendraamažių (procentais).

Testavimas

Tyrimo technika, kai tiriamajam pateikiamos standartinės užduotys ir iš jų atlikimo rezultatų sprendžiama apie individo psichinių reiškinių ypatybes.

Eksperimentas

Eksperimentu laikoma tokia procedūra, kai tyrėjas:

Aktyviu poveikiu sukelia norimą tirti reiškinį; Tikslingai keičia tam tikras tyrimo sąlygas (manipuliuoja jomis) ir registruoja tiriamo reiškinio

variacijas, kurios susijusios su jo manipuliacijomis.

Eksperimentas leidžia:

Izoliuoti tiriamą reiškinį nuo kitų, su juo susijusių reiškinių; Kontroliuoti tyrimo sąlygas; Matuoti tiriamąjį reiškinį ir išreikšti duomenis kiekybiškai; Pakartoti tyrimą tomis pačiomis sąlygomis.

Metodikos (pavienis psichologinio tyrimo įrankis)

Patikimumas Validumas

Patikimumas – matavimo priemonės gebėjimas duoti pastovų rezultatą.

3 svarbiausios patikimumo rūšys:

1) Kartotinio tyrimo patikimumas – ta pati tyrimo priemonė tiriant tą patį tiriamąjį po tam tikro laiko duoda daugiau ar mažiau panašius rezultatus.

2) Vidinės darnos patikimumas – keliais būdais klausiant to paties klausimo, gausime tuos pačius rezultatus.

3) Patikimumas tarp tyrėjų – skirtingi tyrėjai gaus tuos pačius rezultatus.

Validumas – galimybė, savybė įvertinti kintamąjį, kuriam įvertinti tyrimo priemonė yra skirta.

Nevaldžios metodikos pavyzdys – spalvų testas (Luscher) nematuoja nei asmenybės, nei veiksmų

Zeigarnik efektas

Jei žmogus pradeda, bet nepabaigia kažko, jo atminty lieka 1.90 karto daugiau informacijos nei padariusio užduotį.

II. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos

I Bendra psichikos samprata

Materialistinė psichologinė apybraiža

Psichika – ne materialūs, o idealūs reiškiniai.

Psichinius reiškinius įgalina nervų sistema.

Psichikai tenka 2 savybės:

Atspindėjimas – organizmas geba pažintį pasaulį ir jį suprasti. Elgesio reguliari funkcija – organizmas gali prisitaikyti.

Psichika – sudėtingos sandaros materijos savybė atspindėti tikrovę ir dėl to atspindžio reguliuoti organizmo elgesį.

Psichikos kriterijai:

Jeigu organizmas turi psichiką ar jos užuomazgas, tai turi ir nervų sistemą ar jos užuomazgas,

A.Leontjevas savo darbe “Psichikos raidos klausimai” išsakė savitą psichikos raidos hipotezę. Kiekvienam organizmui būdingas dirglumas. Evoliucijos eigoje atsiranda gebėjimas reaguoti į dirgiklius, kurie numato kitus dirgiklius (jaudrumas, juslumas – gebėjimas reaguoti į dirgiklius) – tai psichikos buvimo pagrindas.

Juslumas, jaudrumas – tarpiniai

Pvz. Voras jaučia musę esančią ant tinklo pagal tinklo virpėjimus ir musės skleidžiamus garsus.

Žmogaus psichikai būdinga:1) sąmonė2) mąstymas3) kalba

Tai skiria žmogų nuo gyvūnų (pvz šuns)

Sąmonė – aukščiausia psichikos raidos forma, funkcionuojanti dėl kalbos ir pasireiškianti gebėjimu žinoti, numatyti, valdyti savo elgesį, pažinti tikrovę ir joje save.

James (1890) sąmonės srautas. Visa psichika yra sąmoninga pasak senovės indų.

Psichiniai reiškiniai skirstomi (pagal S. Froidą):

Sąmonė Savimonė Neįsisavintų psichinių reiškinių sritis

Savimonė – savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspindėjimas, savojo „AŠ“ pažinimas.

Priešsąmonėje slypi reiškiniai, kuriuos žmogus gali įsisavinti/pažinti vos atkreipęs dėmesį. Pvz rašymas.

Pasąmonėje slypi tie neįsisąmoninti psichikos reiškiniai, kurių žmogus be psichoanalitiko pagalbos įsisąmoninti, pažinti ir suvokti negali.

Psichinių reiškinių pastovumas ir jų vaidmuo kasdienėje veikloje (psichinių reiškinių skyrimas pagal trukmę ir reikšmę kasdienei veiklai):

Psichinius procesus Psichines būsenas Psichikos savybes

Psichiniai procesai – dirgiklis → jutimas.

Itin dinamiški, besikeičiantys psichikos reiškiniai, kurių tėkmė priklauso nuo individą veikiančių dirgiklių – trunka tol, kol veikia dirgiklis (pv. smeigtuko dūrio sukeltas skausmas);

Psichinės būsenos – sąlygiškai pastovesnės už procesus. Tai psichiniai reiškiniai, kurie priklauso nuo fiziologinių, psichosomatinių kūno pokyčių, darančių įtaką veiklai ir jos rezultatams. (pvz. nerimas, jo sukeltos pasekmės); geriausias pavyzdys – emocinės būsenos.

Psichinės savybės – sąlygiškai pastovūs psichiniai reiškiniai, kurie nepriklauso nuo konkrečių dirgiklių ir juos lemia pirmiausia įgimtos individo anatominės ir fiziologinės savybės. Pvz intelekto gebėjimai, temperamentas, charakterio savybės.

II Miegas

Miegas – periodiška žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas iš dalies praradęs sąlytį su aplinka, aktyviai atkuria jėgas.

Žmogus pramiega 1/3 savo gyvenimo.

Elektroencefalograma – miego gilumas arba stiprumas.

Miego stadijos:

1) Lengviausio miego – būdingi žemos amplitudės ir didelio dažnio EEG (vis užmigus). Užmiega vidutiniškai per 5-10 min. (Teta bangos)

2) Gilaus miego – maža amplitudė ir ypatingai didelio dažnio virpesiai (atsiranda “miego kilpos”)

3) Labai gilaus miego – didelės amplitudės, mažo dažnio EEG (Delta bangos)

4) Giliausio miego – Delta bangos tampa pastovios

1950 m. E.Aserinsky ir Kleitman tyrė sapnų fazę, nustatė, kas vyksta, kai žmogus miegodamas varto akių vokus.REM (rapid-eye movement sleep) – greitų akių judesių miegas – paradoksalus miegas. Šiuo metu žmogaus organizmas labai aktyvus, bet santykis su aplinka sumažėja iki minimumo. Žmogus vartosi, kalba per miegus.Nor REM – NREM – ramus miegas (negreitų akių judesių miegas).Jei žmogus pabunda iš REM5 – išsimiegojęs. Jei pabunda iš labai gilaus miego – neišsimiegojęs. Giliausias

miegas – pirmoje nakties pusėje. Daugiausia sapnuojama – antroje nakties pusėje. Miego poreikis susijęs su biologiniu laikrodžiu.

Sapnuojančio žmogaus vidus yra labai aktyvus, itin aktyvi psichika, o sąlytis su aplinka yra sumažėjęs iki minimumo. Sapnas “gina” žmogų nuo realybės.

Nors REM miego metu smegenų judinamosios žievės sritis yra aktyvi, tik nedaugelis nervų sistemos signalų pasiekia raumenis, kurie yra labai atpalaiduoti - taip atpalaiduoti, kad išskyrus atsitiktinius pirštų ar veido raumenų trūkčiojimus, esate visiškai paralyžiuotas. Be to, jus net sunku pažadinti. Todėl REM miegas dar kartais vadinamas paradoksaliuoju miegu, nes kūnas viduje yra aktyvus, o išoriškai atrodo ramus. Dar įdomiau už paradoksaliąją REM miego prigimtį yra tai, kad greitieji akių judesiai praneša apie sapno pradžią. Netgi tie, kurie teigia niekada nesapnuojantys, pažadinti REM miego metu, dažniau nei 80% kartų papasakoja savo sapną. Skirtingai nuo greitai prabėgančių pirmosios miego fazės vaizdų, REM miego sapnai dažniausiai yra emocionalūs ir paprastai primena įvairias istorijas. (Kartais žmonės atsimena sapnus ir pabudinti po kitų miego fazių, bet šie sapnai paprastai yra apie kokį nors vieną įvykį, pavyzdžiui, „Aš klausiau Georgo, ar galiu pasiskolinti iš jo plaktuką".)

Ar akių judesiai susiję su sapno regimaisiais aspektais? Ar sapnuotojas „žiūri" sapną tarsi asmeninį kino filmą? Daugelis mokslininkų mano, kad yra ne taip: greitai judančios akys, kaip ir atsitiktiniai raumenų trūkčiojimai, gali atspindėti tik padidėjusį sapnuojančiojo nervų sistemos aktyvumą (Chase ir Morales, 1983). Naktį toks miego ciklas kartojasi maždaug kas 90 minučių: ketvirtoji, gilaus miego, fazė pamažu trumpėja, kol visai išnyksta, o REM miego - ilgėja, ir rytą REM miegas jau sudaro nuo 20% iki 25% (t. y. maždaug 100 minučių) vidutinės mūsų nakties miego trukmės. Vadinasi, žmonės, kurie sako: „Aš niekada nesapnuoju", iš tikrųjų kasmet praleidžia apie 600 valandų sapnuodami ir susapnuoja apie 1500 sapnų.Prasidėjus REM miego stadijai, knarkimas baigiasi.

Poreikis miegoti – tam tikra įtampos būsena.

Biologiniai ritmai

Melatoninas – hormonas, kurį gamina konkorėžinė liauka, daugiausia tamsiu paros metu (dėl jo tampame apsiblausę ir pamažu užmiegame). Jis grindžia biologinį laikrodį.

Follini (1989) nagrinėdama paros ritmus 130 dienų praleido po žeme esančioje laboratorijoje ir visiškai atsiskyrė nuo pasaulio. Taip sutriko jos biologinis laikrodis (laiko suvokimas ir kt.)

Miego sutrikimai

Kales, Soldatos (1981) tyrimas

1) NemigaIlgalaikis negalėjimas pasiekti adekvatų miegą, kuriam būdinga:

reikalingas ilgas laikotarpis (2-3 val) užmigti;

dažnas nubudimas naktį; pernelyg ankstyvas nubudimas ryte.

Nemiga susijusi su perdėtu nerimastingumu. Galima gydyti susintetintu melatoninu.

2) Vaikščiojimas miegant (somnabulizmas)Miego metu pasireiškia koks nors sudėtingas kompleksinis elgesys. Būdinga dažniausiai vaikams. Nereaguojama į bendravimą įprasta forma. Sąmonėje atsiranda tam tikras kodas, kurį smegenys stengiasi išpildyti, dėl to žmogus nereaguoja į “nenumatytus” atvejus (pvz. Žmogus, eidamas stogu, somnabulizme nenukris). Somnabulizmas vyksta NREM stadijoje. Pasireiškia esant 3 ir 4 miego stadijoms (pirmoje nakties pusėje). Žmogus nesapnuoja. Somnabulizmą sukelia perdėtas stretiškumas, nervingumas. Somnabulizmo metu veikia priešsąmonė ir jei žmogus bus pažadintas, tai pereis į sąmonę ir žmogus suglums, išsigąs.

3) Narkolepsija Ūmus užmigimas įprasto budrumo valandomis (būdingas greitas, netikėtas užmigimas dienos metus (pvz vairuojant). Narkolepsija (lengvesnė stadija) gali atsirasti, atsidūrus monotoniškose sąlygoe (pvz. autobuse). Sunki narkolepsija gali ištikti sporto metu. Vyksta REM miego pavidalu, gali trukti iki 30 min ar ilgiau. Gali atnešti naudos, kaip meigas. Siejamas su biologinėmis priežastimis. Kol kas gydoma stimuliatoriais.

Sergantieji miego apnėja (dažniausiai nutukę vyrai) miegodami protarpiais nustoja kvėpuoti {apnea reiškia „sustojęs kvėpavimas"). Praleidus maždaug minutę be oro, kraujyje sumažėja deguonies, o tai priverčia miegantįjį kelias sekundes šniokštuoti. Per naktį tai kartojasi šimtus kartų. Kenčiantieji dėl apnėjos dažnai net neįtartų, kad serga, jeigu dieną nesijaustų mieguisti, o jų partnerės nesiskųstų garsiu „knarkimu".Dar kiti miegantieji, dažniausiai vaikai, patiria naktinį siaubą. Žmogus gali atsisėsti ar net pradėti vaikščioti, nerišliai kalbėti, atrodyti labai išsigandęs, jo širdies ritmas ir kvėpavimas dvigubai padažnėja (Hartmann, 1981). Kenčiantis naktinį siaubą žmogus labai retai visiškai išsibudina ir kitą rytą mažai ką arba visai nieko neatsimena (dažniausiai tik trumpam šmėstelėjusį bauginantį vaizdą). Naktinis siaubas - tai ne košmarai, kurie paprastai sapnuojami anksti rytą, REM miego metu. Kaip ir vaikščiojimas miegant, naktinis siaubas dažniausiai kyla pirmosiomis miego valandomis, ketvirtosios miego fazės metu (7-5 pav.).

Sapnai

Sudaryti iš vaizdinių Fantastiniai laiko – erdvės prasme Sukelia emocijas ir jausmus

Yra iliuziniai – t.y. jie yra mūsų psichikos produktas, tačiau suvokiame juos kaip realų patyrimą. Žmogus turi poreikį sapnuoti. Jei žmogui neleidi sapnuoti, jis jaučia nerimą, įtampą. jis “atsapnuoja savo”, t. y. kitą naktį sapnuoja

daug daugiau.

Sapnų teorijos

Psichologizuoja – biologizuoja

1) Freud (1900) psichoanalitinė sapnų teorija:

Sapnų aiškinimas – vienas iš psichoanalizės metodų.

Freudas 1900 metais išleistoje garsiausioje savo knygoje „Sapnų aiškinimas" įrodinėjo, kad sapnas yra tarsi psichikos apsauginis vožtuvas, kuris nekenksmingai išleidžia kitaip nepriimtinus jausmus. Anot Freudo, akivaizdus sapno turinys yra tik simbolinė, cenzūruota slaptojo turinio, kuris susideda iš tiesiogiai grėsmingų potraukių ir troškimų, atmaina. Nors daugumai sapnų nebūdingi akivaizdūs seksualiniai vaizdai, Freudas visgi buvo įsitikinęs, kad daugumos suaugusiųjų sapnų kilmę galima „paaiškinti erotiniais troškimais". Nors Freudas manė, kad sapnai - tai raktas vidiniams konfliktams suprasti, jo kritikai teigia, kad sapnų aiškinimas veda į aklavietę. Kai kurie iš jų svarsto: jeigu sapnai ir turi simbolinę prasmę, tai jie gali būti

išaiškinti beveik taip, kaip kam norisi. Kiti tvirtina, kad nieko užslėpto sapnuose iš viso nėra. Jie sako, kad sapnas apie šautuvą ir yra sapnas apie šautuvą. Net Freudas, kuris mėgo rūkyti cigarus, pripažino, kad „kartais cigaras yra tiesiog cigaras". Freudo teorija apie sapnus užleidžia vietą naujesnėms teorijoms.(pasak Froido, akivaizdų sapną reikia reikia interpretuoti, nes tai simboliai ir atskleisti paslėptą (latentinį) sapno turinį. Ieškoma 1) moteriško ir vyriško prado; 2) eros arba temathos; 3) grąžins į ankstyvą vaikystę. (psichoanalitinės interpretavimo gairės))

2) McCarley, Hobson (1977) biopsichologinė (aktyvacijos-sintezės) sapnų teorija:

Ji įrodinėjo, kad miegant REM miegu, ypač aktyvi nervų sitema, bet aktyviausiai veikia smegenų tiltas. Kai kurie tilto impulsai patenka į smegenų žievę, kur yra sintezuojami. Sapnai randasi dėl atskirų smegenų dalių veiklos. Sapnai visiškai nesusiję nei su asmenybe, nei su psichika t.y. sapnai yra nervų sistemos produktai, atsitikriniai epifenomenai.

3) Kramer (1992) atrenkamoji emocijas reguliuojanti teorija

sapnuodami mes išgyvename emocijų, nuotaikų spektrą, kuris kinta teigimaų emocijų link (t. y. sapnuojant vaizdiniai tolygiai gerėja) – geriname sau nuotaiką.

4) Crick, Mitchison (1983) atvirkštinio mokymosi teorija

Sapnuojame tam, kad užmirštume! Nagrinėti sapnus nenaudinga ir žalinga. Sapnai gali atsakyti į svarbiausius klausimus.

III HIPNOZĖ

Žmogaus negalima užhipnotizuoti prieš jo valią, negalima bet ko užhipnotizuoti, bet bet kas gali imtis hipnozės. Užhipnotizuoti galima žmones ir “aukštesniuosius gyvūnus”. Hipnozės metu pirmiausia funkcionuoja priešsąmonė.

Hipnozė - žmonėms ar aukštesniems gyvūnams psichiniu poveikiu sukeliama psichikos būsena, kurioje pakinta individo psichinių reiškinių pobūdis, kokybė bei psichikos lygių tarpusavio santykis.

Hipnozė siejama su F.A.Mesmer, jis pirmasis pradėjo domėtis hipnoze: jis padarė išvadą, žmogaus (kūnas) organizmas sklidinas daugybės fluidų – magnetinių srovių. (Visos ligos fluidų disbalansų, tad jas galima išgydyti, atstačius fluidų balansą.) Visas ligas galima išgydyti atstatant magnetinių srovių balansą.

Mesmer metodai:• betarpiško poveikio – tiesioginis fizinis kontaktas su pacientu;• tarpiško poveikio – “Mesmerio kubilas” (daugelis žmonių po hipnozės išgijo nuo ligos)Mesmerizmas tapopopuliariu saloniniu žaidimu. Prancūzijos mokslininkas atsižvelgė į saviįtaigos ir įtaigos poveikį ligos gydymui.

James Braid (1795-1860) (anglų gydytojas) 1842 metais Džeimsas Bredas pirmasis panaudojo terminą „hipnozė“. Jis atmetė F. Mesmerio idėją, kad magnetizmas sukelia hipnozę, ir teigė, kad mesmerinį transą sukuria ilgalaikis ryškaus judančio objekto stebėjimas. Jo manymu, akių judesiai nuvargina tam tikras smegenų dalis, sukeliant transą. Procedūrą jis pradžioje vadino neurohipnoze.Vėliau jis atliko daugiau tyrimų, nustatydamas, kad transas veikiau nėra smegenų nuovargis, o tokią būsena sukelia monoideizmas – intensyvus, ilgalaikis dėmesio fokusavimas viena kryptimi.Dž. Bredas mėgino hipnozę naudoti įvairioms fizinėms ir psichologinėms negalioms gydyti, tačiau nelabai sėkmingai. Kiti gydytojai hipnozę panaudojo sėkmingiau, ypač skausmui valdyti.

Hipnozės procedūra:

Hipnozės indukcija (sukėlimas) [sunkesnė]

Hipnotinė įtaiga

Hipnozės indukcija (sukėlimas):

Dėmesio sutelkimas (ties vienu objektu) Sąlyčio su aplinka redukcija (tampame mažiau jautrūs kritikai) Vaizduotės plėtojimas (tam, kad vėliau būtų galima išplėtoti vaizdinius ir padėti)

Hipnotinė įtaiga:

2 etapai

o JutimasŽmogaus jutimus galima iškraipyti hipnozės metu (pvz. gali justi rožių aromatą, uostydamas popierių)

Teigiamos haliucinacijos – nesant objektyviems dirgikliams Neigiamos haliucinacijos – gali netekti gebėjimo justi iš tikro egzituojančių dirgiklių (pvz.

medicinoje – nejautrumas skausmui).

(Skausmo pichologija – saviįtaiga skausmui įveikti)

o AtmintisŽmogaus atmintį taip pat galima iškraipyti

Spontaniška amnezija – neatsimena, kas vyko hipnozės metu. t. y. Ištrinti dalį patyrimo iš atminties. Palikti pohipnotines įtaigas yra rizikinga.

Hipermnezija – aukštesnieji atminties rodikliai (galimą ją sukelti, pagerinti atmintį) ženkliai pagerinti atminties gebėjimus.

Taikant hipnozę, žmogus pateiks daugiau informacijos, bet didesnė dalis bus neteisinga. Hipnozė ne visada teisinga.

Procesas, kurio metu įsivaizduojami įvykiai suvokiami kaip tikri, vadinamas konfabuliacija.

Konfabuliacijos efektas: žmogui iš hiperamnezijos naudos nėra, nes pasireiškia konfabuliacijos dėsnis, t. y. Žmogus gali pasakyti daug, bet dauguma tos informacijos bus neteisinga (išgalvota, įsivaizduojama, bet vertinama kaip reali, objektyvi). Žmogui galima palikti pohipnotinių įtaigų, kurias jis vykdys, bet aiškins jas racionaliai, nes nežinos tikrųjų savo elgesio priežasčių. Žmogus vykdo ne visas pohipnotines įtaigas: nevykdo, jei tai prieštarauja jo vertybių sistemai, bendrai asmenybės struktūrai.

Elgesys

Užhipnotizuotas žmogus elgiasi taip, kaip liepia hipnotizuotojas.

Pohipnotinė įtaiga (būdamas budrus žmogus išpildo pohipnotinę įtaigą). Žmogus nevykdo pohipnotinės įtaigos, jei jos preištarauja jo būdui… Vis dažniau hipnozė pritaikoma klinikoje. Hipnoterapeutai nedaro nieko stebuklingo. Jie tik mėgina padėti ligoniams pasinaudoti savo pačių gydomosiomis galiomis (Baker,1987). Pohipnozinė įtaiga (įtaiga, kuri turėtų veikti pasibaigus hipnozės seansui) padeda sumažinti galvos skausmą, palengvinti astmą, atsikratyti karpų, psichofiziologinių odos pažeidimų. Vienai moteriai, daugiau kaip 20 metų kentėjusiai nuo atvirų viso kūno žaizdų, buvo siūloma įsivaizduoti, kad plaukioja raibuliuojančiame, saulės nušviestame skystyje, kuris valo jos odą, bei pajusti, kokia švelni, be jokių pažeidimų jos oda. Per tris mėnesius jos žaizdos išnyko (Bowers, 1984).Kai kurie psichologai įsitikinę, kad gydomasis hipnozės poveikis priklauso nuo to, ar sutrikimas yra valingai reguliuojamas. Tyrimai, kurių metu hipnozė buvo taikoma savikontrolės (pavyzdžiui, nagų kramtymo ar rūkymo) problemoms spręsti, parodė, kad ji vienodai padėjo ir tiems, kurie galėjo, ir tiems, kurie negalėjo būti giliai užhipnotizuoti. Tai rodo, kad gydymo sėkmė tikriausiai priklauso nuo kitų dalykų, o ne nuo hipnozinės įtaigos. Jei gydomi sutrikimai, nesusiję su valios jėga, pavyzdžiui, ypač stiprios, alerginės reakcijos, kartais ryškiai palengvėja tik tiems žmonėms, kurie labiausiai imlūs hipnozei (Bowers ir LeBaron, 1986).Tačiau ar šiais atvejais, kai hipnozei imlūs žmonės, turintys nevalinių problemų, gauna daugiau naudos, galima hipnozę laikyti gydomuoju veiksniu? Galima ir kitaip iškelti šį klausimą: ar hipnozė paveikesnė negu kiti būdai, skatinantys žmones atsipalaiduoti ir kurti pozityvius vaizdus? Pavyzdžiui, hipnozė greitina žaizdų gijimą. Tačiau kontroliniai tyrimai parodė, kad tą patį galima pasiekti ir be hipnozės, naudojant vien tik teigiamą įtaigą (Spanos ir kt., 1988). Todėl tikroji gydomoji hipnozės vertė lieka abejotina.

Žmogaus įtaigumas – net jei žmogus nori, nebūtinai pavyks jį užhipnotizuoti.

10–20% yra įtaigūs žmonės ir lengvai pasiduoda hipnozei;

5–10% yra visiškai neįtaigūs;kiti – įvairaus įtaigumo lygio.

Įtaigumo testai hipnozei:

Verbaliniai/asmeniniai Grupiniai (perskaitoma įtaigi istorija ir toliau dirbama su įtaigiais žmonėm) Neverbaliniai

Hipnozės teorijos:

Būsenos teorija (Gruzelin) Vaidmenų teorija (Barber) Hipnozė nėra kokia nors ypatinga psichikos ar sąmonės būsena (T.Barber).

hipnozė – noras pagelbėti hipnotizuotojui bei aukštesni vaizduotės gebėjimai. T.Barber 1969 m. Kilo idėja palyginti žmogaus, esančio budrioje būsenoje bei hipnozėje, EEG. Jos nesiskyrė.

Disociacijos teorija (Hilgard)

Būsenos teorija – žmonės žino, kad yra užhipnotizuoti, gali pasipriešinti hipnozuotojui, bet viską atlieka automatiškai. Savita būsena, nes įsivyrauja priešsąmonė.

Vaidmenų teorija – tvirtina, kad nėra.. [Role Theory proposed that human behavior is guided by expectations held both by the individual and by other people. The expectations correspond to different roles individuals perform or enact in their daily lives, such as secretary, father, or friend. For instance, most people hold pre-conceived notions of the role expectations of a secretary, which might include: answering phones, making and managing appointments, filing paperwork, and typing memos.]

Įrodyta, kad hipnozė yra 1) siekis/noras nusileisti hipnotizuotojui valdyti… 2)

Disociacijos teorija – sąmoningai pakeičiama pažinimo, emocijų, elgesio ir atiduodama hipnotizuotojui.

AR HIPNOZĖ GALI SUMAŽINTI SKAUSMĄ? Taip, hipnozė gali sumažinti skausmą (Kihlstrom, 1985). Neužhipnotizuotiems žmonėms, įmerkusiems rankas į ledinį vandenį, per 25 sekundes pradeda labai skaudėti. Kai tą patį daro užhipnotizuoti žmonės, kuriems prieš tai įteigta nejausti skausmo, jie iš tikrųjų sakosi beveik nejaučią skausmo. Net lengva hipnozė gali sumažinti baimę, o kartu ir didelį jautrumą skausmui, pavyzdžiui, gydant dantis. Maždaug 10% iš mūsų gali būti užhipnotizuoti taip giliai, kad galėtų būti operuojami be narkozės.Kaip tai atsitinka? Viena skausmo malšinimo hipnoze teorija pabrėžia disociaciją: skirtingų sąmonės lygių atskyrimą - dėl to keli psichikos procesai gali vykti lygiagrečiai vienu metu. Ši teorija teigia, kad hipnozė skausmo dirgiklių sukeliamus pojūčius (kuriuos žmonės įsisąmonina) atskiria nuo emocinės kančios, būdingos skausmo potyriams. Todėl ledinis vanduo atrodo labai šaltas, tačiau nesukelia skausmo.

Pagrįsti hipnozės disociacijos teoriją

Hilgard, Morgan, MacDonald (1975)

Hipnozės seanso metu prašydavo tiriamųjų įmerkti ranką į ledinį vandenį, prieš tai nuodugniai išaiškinę, jog tai – visiškai neskausminga. Kita ranka tiriamieji turėjo spausti mygtuką… žodžiais tiriamieji nurodydavo nejautę skausmo, tačiau mygtuko spaudimo rezultatai atskelidė ką kitą. Apie skausmą pranešdavo “slaptasis stebėtojas”, disocijuotas, atskirtas nuo sąmoningo..

IV MEDITACIJA

Meditacija – valingai sukelta pakitusi sąmonės būsena, pasižyminti trikdančių dėmesio patvarumą veiksnių eliminavimu.

Visa meditacija ateina iš jogos, iš religijų meditacijų apraiškų. Svarbiausias meditacijos požymis – meditacinis dėmesys: žmogaus bandymas sutelkti dėmesį į vieną garsą ar kt.

Esant budriems – nervų sistemoje BETA ritmai, medituojant – ALFA ritmai.

Benson (1975) (pradininkas) priėjo išvados, kad dauguma religijų naudoja tuos pačius psichologinius metodus, mokydamos meditacijos.

Keturi pagrindiniai meditacijos dėmenys:

Tyli aplinka Komfortiška, patogi kūno padėtis Psichologinių priemonių rinkinys dėmesiui sukaupti Pasyvi nuostata į šalutinius dirgiklius

Mokantis meditacijos svarbiausia:

2 kartus per dieną, per 2-3 mėn išmokstama sutelkti dėmesį į dalyką.

Meditacija pakeičia elektr.. ritmą, sumažindama individo psichologinį aktyvumą.

Meditacijos padariniai:1) Fiziologiniai:• smegenų EEG pakeitimas (aktyvaus žmogaus – ritmai, medituojančio – ritmai),• sulėtėjęs širdies ritmas, sumažėjęs kvėpavimo dažnis,• sumažėjęs fiziologinis organizmo aktyvumas;

2) Psichologiniai:• suteikia atsipalaidavimo, ramybės ar net skrydžio pojūtį,

• neigiami padariniai: į sąmonę grįžta vaikystėje išgyventi neigiami emociniai išgyvenimai, atsiranda neriastingumo jausmas.

Fiziologiniai meditacijos padariniai:

Astin (1997) grupei žmonių norint įveikti stresą buvo taikoma meditacija.

Išmokus medituoti:

Sumažėjo psichologinių sunkumų Sustiprėjo potyris, jog jie valdo savo gyvenimą Dvasinis patyrimas jiems atrodė svaresnis.

Rotter (1954)

Kontrolės lokusas (vieta)

Shapiro (1992) neigiama psichikos pusė

Apklausė 26 žmones, kurie vidutiniškai naudojo meditacija 4,27 metų. 17 jų nurodė bent vieną neigiamą psichologinį meditacijos padarinį.

Autogeninė treniruotė:

Pradininkas Šulcas

1) Psichofiziologinis lygmuo2) Egzistencinis lygmuo

Psichofiziologinis lygmuo

Sunkumo pratimas (atpalaiduoti raumenis) Šilumos pratimas (išplėsti kraujagysles) Širdies pratimas Kvėpavimo pratimas Saulės rezginio pratimas Kaktos (galvos) pratimas (moko žmogų “vidiniu žvilgsniu” peržvelgti save ir atpalaiduoti veido

raumenis)

Kaujiet Al (2004) Autogeninė treniruotė – veiksminga slaugos studentų nerimo mažinimo technika.

Lietuvos psichologai yra išleidę įrašą “Ramybės sodas” autogeninei treniruotei.

Psichiką aktyvuojančios medžiagos: Kofeinas – stimuliatorius, LSD – haliucinogenai

PAŽINIMO PSICHOLOGIJA

IV. Jutimas ir suvokimas

1. Jutimas yra psichinis procesas, atspindintis daiktų bei reiškinių savybes ir organizmo vidinius būvius, jiems tiesiogiai veikiant jusles.

Jutimas → pojūtis (procesas→rezultatas)

Pojūčių slenksčiai:

Absoliutus Skiriamasis (diferencinis)

Absoliutus pojūčių slenkstis:

Žemutinis pojūčio slenkstis – tai mažiausias dirgiklio stipris, reikalingas pojūčiui sukelti.

Fechner (1860) išmatavo empiriškai .....

Klausė šviesos ekrane šviečia lemputė ar ne (pojūčio slenkstis. 50/50 spėjimo tikimybė, kai teisingas atsakymas viršijo spėjimo tikimybes, fiksuotas rezultatas)....

Aukštutinis pokyčio slenkstis – didžiausias dirgiklio intensyvumas, dar galintis sukelti adekvatų pojūtį.

(pvz. Girdime garsą, bet nejaučiame skausmo)

Absoliutus pojūčio slenkstis priklauso nuo:

Juslės Individo Situacijos (kurioje vertinami) Motyvacijos (noras/siekis kažką pamatyti, užuosti ir pan)

Per 30 mylių (48,28 km) galima matyti šviesą esant idealioms oro sąlygomis.

Absoliutus pojūčio slenkstis:

Kritika

Neįsisąmonintas informacijos įsisavinimas (parengtis (prim..)) Motyvacija

Sidis B (1898) tiriamiesiems rodė korteles su užrašyta raide ar skaičiumi. Kortelės buvo pateikiamos tokiu atstumu.....

Parengtis – reiškinys, kai kartotinė dirgiklio pateiktis pagerina vėlesnę su tuo dirgikliu susijusią atliktį – to dirgiklio paprastai neįsisąmoninat, ar net žmonėms, kenčiantiems nuo amnezijos.

Semantinė parengtis

Marcel (1983)

Tiriamiesiems ekrane pateikė pirma žodį, kurio jie turėjo nepaisyti, p opauzės pateikė antrą – kontrolinį žodį ir turėjo atsakyti tai prasmingas žodis ar ne.

1) Pirminis žodis2) Pauzė3) Kontrolinis žodis4) Sprendimo laikas5) Sprendimas „taip“ arba „ne“

Prasminiai ryšiai tarp pirminio ir kontrolinio žodžio buvo apdorotas...

Motyvacija

Siganlų (dirgiklių) aptikimo hipotezė

Tanner, Swets (1954) (diagrama sąsiuviny)

Sprendžiame jusliniu uždavinius ar mūsų...

Sprendžiant sensorinę užduotį padaroma klaidų.

Tanner, Swets (1954)

Dirgiklis/atsakas Taip Ne (dirgiklio nėra)Yra Teisingas aptikimas Signalo praleidimasNėra Klaidingas aliarmas Teisingas atmetimas4 elgesio variantai; signalo aptikimo teorija.

Signalų aptikimo hipotezė:

Greta dirgiklių svarbos, dirgiklių aptikimą lemia:

Stebėtojo laukimas, kad signalas pasirodys arba ne Pastiprinimas arba bausmė kaip sprendimo rezultatas

Šiais veiksmais lengva manipuliuoti.

Skiriamasis pojūčio slenkstis – tai minimalus dirgiklio pojūtis, kuris gali būti juntamas, t.y. gali sukelti skirtumo pojūtį.

Jautriausios kūno vietos – liežuvis ir pirštų galiukai, nejautriausia – nugara.

P. Bouguer pirmasis pradėjo tyrinėti skiriamąjį pokyčio slenkstį. Su dviem lemputėm

Weberio konstanta

C=∆ II

Skiriamojo slenksčio ir referentinio dirgiklio santykis yra pastovus dydis.

Weberio tyrimus tęsė Fechneris.

Bouguer, Weber, Fechnerio dėsnis – S= k/n + с

Pojūčio stiprumas yra logaritminė dirgiklio funkcija. Parodo, kad visus mus veikiančius dirgiklius... tinka kalbiniam funkcionavimui.

2. Suvokimas

Tos informacijos visibyškumo patyrimas.

Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam betarpiškai veikiant jusles, vadinamas suvokimu arba percepcija.

Suvokimas – suvokinys. Nesupainioti proceso ir jo padarinio.

Suvokimas:

Informacijos atrinkimas (dėmesys) Informacijos struktūravimas Informacijos interpretavimas (supratimas)

Informacijos struktūravimo tipai:

Formos suvokimai Atstumo ir vaizdo gylio suvokimas Objekto pastovumo suvokimas

Formos suvokimo dėsniai

1) Figūros ir fono santykių dėsnis – mus veikiančius dirgiklius skirstome į svarbesnius ir mažiau svarbesnius.

2) Panašumo dėsnis – mūsų suvokimui būdinga apjungti panašius dirgiklius. [Grupuojame tarpusavyje panašias figūras. Matome vertikalius tokių pat formų - trikampių ir skritulių - stulpelius, o ne horizontalias mišrių formų eiles.]

3) Artumo dėsnis – apjungti arti ar arčiau esančius dirgiklius4) Uždarumo dėsnis - Jei figūra yra neištisinė, su spragomis, mes jas „užpildome", kad susidarytų užbaigta

visybė. „Užpildę" šiame kriauklės eskize esančias spragas, mes matome visą kriauklę.5) Subjektyvaus kontūro dėsnis – suvokti kontūrus, nors dirgikliai jų neturi (iš tikro nesančius dirgiklius)6) Ištisumo dėsnis - Suvokiame vienalyčius, ištisinius, o ne pertraukiamus vaizdus. Pavyzdyje galėtume

matyti keletą besikaitaliojančių pusskritulių, tačiau suvokiame tiesią ir banguotą linijas.7) Paprastumo dėsnis – skaidyti suvokinį paprasčiausius elementus.

Atstumo ir vaizdo gylio suvokimas

Kas kuria trimatės erdvės suvokimą? Binokulinis regėjimas.

Binokuliniai požymiai, užtikrinantys atstumo ir vaizdo gylio suvokimą nulemti dviejų pagrindinių procesų:

Konvergencija – procesas, kai objektui artėjant, akys vis labiau nukreipiamos į vidų – konverguojamos, o informacija apie akių padėtį pridedama formuojant vaizdinį.

Abiejų tinklainės akių vaizdų disparatiškumas (neatitikimas) – kadangi akys yra skirtingose padėtyse, į tinklainė pakliūna kiek skirtingi vaizdai, atsiranda vadinamasis binokulinis paralaksas.

Viena akim galima suvokti 3 vaizdinius.

Monokuliniai požymiai:

1) Oro perspektyva (neaiškūs objektai suvokimai kaip esantys toliau)2) Sąlyginis objekto dydis (didesnius objektus suvokti kaip esančius arčiau, mažesnius – toliau)3) Persidengimo požymis (tolesnis yra uždengtas artimesnių ir atvirkščiai)4) Linijinė perspektyva (lygigiagrečios linijos susiaurėja)

Suvokimo konstantiškumas (pastovumas)

Dydžio (suvokimo) konstantiškumas Formos konstantiškumas Spalvos konstantiškumas

Dydžio konstantiškumas - Suvokti pastovų pažįstamų objektų dydį, net jei tinklainės vaizdai pasikeis. Emilis Emertas (Emmert) nustatė, kad objektui didėjanti objekto vaizdas tinklainėje proporcingai didėja.

Formos konstantiškumas – suvokti pastovią objekto formą, net jeigu juslinė informacija pasikeičia. (pvz su durimis)

Spalvos konstantiškumas – gebėjiams suvokti pastovią pažįstamo objekto spalvą, net jei juslinė informacija skiriasi.

Kokios spalvos pomidoras kai į jį niekas nežiūri? Jokios. Spalva be suvokėjo neegzistuoja. Atspindi spalvas.

Suvokimo konstantiškumas:

Kas lemia pastovumą? Objekto pažįstamumas.

Didžiausia reikšmė tenka:

Objekto pažįstamumui. Jei pažįstame žmogų, teisingai suvoksime jo ūgį, nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu jis bus nuo mūsų,

Kontekstas. Net jei objektas mums nežinomas.....

Neegzistuojantys objektai (daug sukūrė Maurits Cornelis Escher). Jie liudija, kad suvokimas gali sutrikti.

Adelbert Ames kambarys (Mažėjančių ir didėjančių merginų iliuzija. Šis iškreiptas kambarys, kurį sukūrė mokslininku tapęs teisininkas Adelbertas Amesas, žiūrint pro mažą skylutę viena akimi, atrodo kaip normalus stačiakampis kambarys, kurio kampai nutolę vienodu atstumu. Visi artimesniame kampe esantys objektai atrodo neproporcingai dideli lyginant su esančiais tolesniame kampe, nes mes jų dydį nustatome, remdamiesi klaidinga prielaida, kad šie kampai yra vienodai nutolę nuo mūsų.)

Dar giliau iliuztruoja suvokimo iliuzijos. Tas figūras suvokiame netiksliai.

(lygios linijos)

Kodėl mes suvokiame iliuzijas?

Suvokimo iliuzijos:

J. Piaget - Kontrasto dėl skirtumų ištyškinimo – efektas pirma pervertinamas, o antra – per mažai įvertinamas.

R. Gregory – dėl suvokimo kontrastiškumo – gyvename trimatėje erdvėje ir mūsų suvokimas yra jai „konstantiškas“.

3. Supratimas

Pvz kalbos, paveikslai – suvokiama, bet nesuprantama

Hill (1915) žurnale „PUCK“ išspausdinta iliustracija. Matoma jauna moteris jei žiūri jaunas žmogus, senas žmogus mato seną moterį.

Supratimą lemia:

Laukimai ir nuostatos Percepcinis kontekstas – kiti suvokimo metu mus veikiantys dirgikliai. Motyvacija - R. N. Stanford (1935) darbas apie motyvaciją. Rodė 10 nevienareikšmių vaizdinių vaikams

prieš ir po valgio. Prieš maistą matė valgius ar patiekalus.) Anktyvasis patyrimas

Tarpkultūriniais darbais lengviausia iliustruoti Annis, Frost (1973) lygino kanadiečių ir kanados genties indėnų suvokimą iliuzijas. Rezultatai buvo aiškinami skirtinga fizine aplinka.

Dažniausiai iliustruojama Blakemore, Cooper (1970) [kačiukai užauginti vertikaliai nudažytose sienose ir ribojamame vaizde po 5 mėnesių visiškai nereagavo į horizontalius objektus.] augino kačiukus visiškoje tamsoje, išskyrus tai, kad kiekvieną dieną įdėdavo juos penkioms valandoms į horizontaliai arba vertikaliai juostuotą ritinį.Įdomu tai, kad kačiukai, kurie augdami nematė horizontalių linijų, vėliau sunkiai jas suvokdavo, o kačiukai, kurie užaugo nematę vertikalių linijų, sunkiai suvokdavo vertikalius strypus. Dviem kačiukams žaidžiant, mokslininkas žaismingai judindavo ilgą juodą lazdą. Kačiukas, užaugęs vertikalių linijų pasaulyje, žaisdavo tik su stačiai laikoma lazda. Kai lazda buvo laikoma gulsčia, šis kačiukas į ją nekreipė dėmesio; o jo draugas, užaugęs horizontalių linijų pasaulyje, imdavo žaisti. Galiausiai toks atrenkamojo pobūdžio aklumas sumažėjo, tačiau kačiukai nebeatgavo normalaus jautrumo. Stebėdami kačiukų požymius aptinkančių smegenų ląstelių aktyvumą, Blakemore ir Cooperis nustatė, kad šių ląstelių atsakas daugiausia tik į horizontalias arba tik į vertikalias linijas priklausė nuo kačiuko ankstyvos regimosios patirties.

Šis tyrimas iš dalies atsako į 4 skyriuje „Paauglystė ir suaugusiojo amžius" iškeltą klausimą: ar ankstyvosios patirties įtaka juntama visą gyvenimą? Kai kurių regimojo suvokimo aspektų atžvilgiu atsakymas yra „taip" - mes ilgai išlaikome ankstyvosios regimosios patirties pėdsakus.

V. Mąstymas

Vienas svarbiausių pažinimo procesų.

Tyrimo kryptus (į mąstymą galima žiūrėti kaip į: )

Sąvokų sudarymas Uždavinių sprendimas Priežastingumo nustatymas Sprendimo priėmimas

Mąstymas – tarpišką ir apibendrintą tikrovės vaizdinių, dėsningų ryšių pažinimą vykdantis psichinis procesas, aukščiausias žmogaus veiklos reguliavimo ir autoreguliavimo lygmuo.

Kuo žmogus mąsto? Sąvokomis.

Mąstymą sudaro:

Jo turinys, fiksuojamas tam tikromos formomis (sąvokomis, teiginiais, vaizdiniais) Operacijos, kuriomis informacija pertvarkoma, formuojamos naujos.

Mąstymo operacijos – susijungę į pastovias ir kartu dinamiškas struktūras, interiorizuoti, tarpusavyje suderinti mąstymo veiksmai.

Mąstymo operacijos:

Analizė – mąstymo objekto suskaidymas mintyse į sudėtines dalis, jos ypatybių, požymių ir santykių išskyrimas.

Sintezė – išskirtųjų objekto dalių, ypatybių bei santykių sujungimas į visumą. Skyrimas – esminių mąstymo objekto skirtumų nustatymas. Abstrahavimas – mintinis išskyrimas ir atsiejimas nuo daikto ar reiškinio jo reikšmingo, svarbaus

požymio, savybės ar ryšio ir atitrūkimas nuo kitų požymių. Konkretizavimas – visybiškos minties, nuo kurios kažkas atsiejama išlaikymas. Apibendrinimas – mintinis daiktų ar reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę, atsižvelgiant ...

Mąstymą galima suprasti kaip:

I. Mąstymas kaip savokų sudarymas ir operavimas jomis

Sąvoka yra žmonių, objekto ir aplinkos įvykių kategorizavimo, klasifikavimo būdas, užfiksuojantis giminingų daiktų ar reiškinių bendrus ir esminius požymius.

Pvz – šuo - loja, vizgina uodegą, savita snukio išvaizda. Yra apibrėžiamų ir neapibrėžiamų sąvokų.

Savokų įsisavinimas

Rosch (1975)

Sąvokas mes išmokstame prototipais. Prototipai – geriausi sąvokos pavyzdžiai. (baldų prototipas – stalas ir kėdė). Pasak jos, mums yra būdingas lavėjimas atskirti kas yra prototipiška, kas ne.

Sąvokų integravimas . Sąvokos sudaro hierarchijas (savokų hierarchija)

Collins, Quillian (1969)

Reikėjo daugiau laiko atsakyti į klausimus apie daiktus ar objektus, jei juos žyminčios sąvokos buvo hierarchijose toliau (giliau). (pvz – ar kanarėlė turi sparnus?)

Mąstymo turinį sudaro sąvokos ir vaizdiniai.

Vaizdiniai

Tai sudėtingiausia jutiminių žinių forma.

Kosslyn (1975, 1994)

Su vaizdiniais gali atlikti tuos pačius veiksmus kaip su daiktais/objektais.

Tiriamųjų prašoma įsiminti vaizdinį, tada įjungiamas kitas vaizdas, pvz liepiama pažiūrėti kiškiui į akis ir tada paklausiama apie paveikslėlyje esančias gėles ir bites.

Shepard, Metzler (1971)

Erdviniai uždaviniai. Kuo pasukimas didesnis, tuo ilgiau užtrunka. Laikas nuspręsti ar figūros yra identiškos padidėja su protiniam apsukimui reikalingu laiku jas sulygiuoti į vieną liniją.

Tolman (1948)

Kognityvus žemėlapis. Žmogus atsidūręs naujoje erdvėje jaučiasi nepatogiai. Jei jis vis atsiduri toje pačioje vietoje, jo veikla tampa vis geresnė ir geresnė. Kuo ilgiau/dažniau ten atsiduria, tuo geriau ten jaučiasi.

II mąstymas kaip uždavinių sprendimas (psichologai vadina „problemomis“)

Newell, Simon (1972)

Stengiamasi padalinti uždavinį į mažesnes, minimalias dalis Ieškoma taisyklės, dėsnio ar hipotezės, kuri padėtų išspręsti tą minimalią užduoties dalį Iškelta hipotezė tvirtinama

Uždavinių sprendimo strategijos

Įžvalga

Köhler (1956)

Nežinoma, bet vėliau išsprendžia sąmonė.

Įžvalgos:

Turimos žinios (tos srities) Atliekami veiksmai (reikia spręsti uždavinį) Motyvacija (uždavinys reiklauja pastangų) Inkubacijos laikotarpis – tam tikras laiko tarpas, kurio metu sprendėjas uždavinio sąmoningai

nesprendžia (jį sprendžia pasąmonė); jis trunka nuo kelių minučių iki kelių metų. [sąmoningo uždavinio pauzė]

Uždavinių sprendimo strategijos:

Algoritminis uždavinio sprendimas (algoritmas – procedūra, kai žingsnis po žingsnio išnagrinėjami visi įmanomi sprendiniai)

Euristinis uždavinių sprendimo būdas (procedūra, dėl kurios ieškome taisyklės, dėsnio ar hipotezės padėjusių anksčiau išspręsti panašaus pobūdžio uždavinius)

Dalinių tikslų metodas (procedūra, kurią taiaknt uždavinys yra skaidomas į keletą mažesnių dalių) (Hanojos bokšto uždavinys. Taip pat šachmatai – visada siekia dalinių tikslų)

Svarbu neprarasti uždavinio kaip vaizdinio sampratos.

Kliūtys sprendžiant uždavinius:

1) Žinios (uždavinys su dviratininkais ir muse)2) Nuostata (tai ne nuomonė, ne įsitikinimas ir ne požiūris). Nuostata – dėl patyrimo sukuriama nervinės ar

psichinės parengties būsena, lemianti vienodą individo reagavimą į visas panašias situacijas ar objektus, su kuriais jis susiduria.

Įprastą daiktą padėti kitur nei visada....

Luchins (1942) nurodydavo 3 indų talpą ir vandens kiekį, kurį reikia atmatuoti)

3) Funkcijos fiksacija – polinkis, tendencija naudoti daiktus pagal jų funkciją.

Duncker (1945) yra 3 objektai – žvakutė, degtukų dėžutė ir smeigtukų dežutė su smeigtukais. Reikia uždegti lemputę ant vertikalaus paviršiaus. Reikia išpilti degtukus arba smeigtukus....

III Priežastingumo nustatymas

Dedukcija Indukcija

Dedukcija – mąstymo veiksmas, kuomet išvados gaunamos iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles. (pvz – detektyvo darbas)

Silogizmas – dedukcinis samprotavimas, kuriuo nustatomas teigimas ryšys tarp patvirtinamų prielaidų ir išvados. (pirmasis paminėjo Aristotelis)

Silogizmo struktūra:

Visi A yra Bvisi C yra Bvadinasi visi A yra C

Klaidingi silogizmai – visais lengvaisiais automobiliais galima vežti žmones. Visais mersedesais...

Indukcija – samprotavimas, kuriame remiantis atskirais faktais, žiniomis, daromos bendresnės išvados. (akivaizdžiausias pavyzdys – gydytojas; jam užtenka vieno kitos simpotomo nustatyti kažką.)

Indukcija : analogijų arba sekos užbaigimo uždaviniai.

IV. sprendimų priėmimas (organizacinė psichologija)

1) Racionalus sprendimo priėmimas: Išnagrinėjama situacija – svarbiausi jos dėmenys Nustatomi tikslai ir priemonės tikslui pasiekti Ieškoma tikslo pasiekimo alternatyvų (tos) alternatyvos įvertinamos Priimamas sprendimas – pasirenkama alternatyva, kuri labiausiai atitinka esamą situaciją. Sprendimas įvertinamas – tai sudaro paskutinę galimybę išnagrinėti uždavinį.

2) Intuintyvus sprendimo priėmimas – sprendimus lemia asmenybės bruožai, neįsisąmoninti procesai ir ankstesnis individo patyrimas.

3) Simono riboto racionalumo kelias – teikia pirmenybę alternatyvų skaičiui, kiekiui, kuris turėtų lemti tenkinantį sprendimą.

4) Sprendimų priėmimas, atmetant alternatyvas – lieka mažiausiai žalos galintis atnešti sprendimas.5) Kūrybiškas sprendimo priėmimas – susitelkiama ties daugybės savitų, originalių alternatyvų, keičiančių

esamus mąstymo modelius ieškojimu.

Sprendimų priėmimo gerinimo būdai:

„brainstorming“ (minčių lietus, smegenų audra) – individai arba grupės kuria, generuoja idėjas ir stengiasi jų kūrimo procese nevertinti.

Vardinės grupės technika – nuolatos susitinka ta pati žmonių grupė ir taiko „smegenų audrą“. Paskui, gautas idėjas išranguoja pagal tinkamumą vienai ar kitai užduočiai,

Delfų technika – pakartotina nuomonių, į kurias iš pradžių nebuvo atkreiptas dėmesys, analizė. Sutarimų žymėjimo būdas – idėjos vertinamos, o panašios grupuojamos pagal tinkamumą užduočiai.

Sprendimo priėmimas

Naudos arba vertės prielaida – kokia bus nauda pasielgus vienaip ar kitaip Tikimybė, kad kiekvienas pasirinkimas bus sėkmingas.

Euristikos priimant sprendimus

Euristikos:

Prieinamumo (pvz loterija – laimėjimai aprašomi, o nelaimėjimai – ne) Tipiškumo (reprezentatyviosios) (pvz profesijos vaizdinys)

Kūrybiškumas

Kūrybiškumas – gebėjimų visuma, leidžianti atrasti, sukurti tai, kas nauja, savita, netikėta. (gali žymėti bet kokį mūsų aspektą)

Kūrybiškumas susijęs:

Su produktyvumu – kūrybiški žmonės sukuria daugiau apskritai, jie yra veiklesni (Paul Torrance 1974) Su žiniomis – kūrybiški žmonės daugiau laiko sugaišta ties nagrinėjamu klausimu, jį išnagrinėja giliau ir

įgyja daugiau žinių. Su asmenybės ypatybėmis, pirmiausia motyvacija Su aplinka, kurioje vyksta vienų ar kitų uždavinių sprendimas.

Kūrybiškumo veiksniai, neretai nusakomi ir „keturiais P“ (Person, Process, Product & Press – procesas, kūrinys, asmuo ir vieta)

Procesas – kūrybiško mąstymo mechanizmai ir būdai, pvz divergentinis mąstymas. Kūrinys – įvairūs veiklos produktai, kuriuos pirmiausia savitumo, išskirtinumo prasme galima pavadinti

sėkmingais. Asmuo – intelektiniai sugebėjimai, tikriau jų savybės, bei elgesio savybės: atvirumas, savarankiškumas. Vieta – palankios kūrybiškumui aplinkybės.

Divergentinis mąstymas – mąstymo rūšis, sąlygojanti daugybės įvairių, savitų idėjų sukūrimą, mąstymas įvairiomis kryptimis.

Keturi divergentinio mąstymo parametrai:

Sklandumas – gebėjimas sukurti daug naujų idėjų per tam tikrą laiką Savitumas – gebėjimas kurti naujas, neįprastas ir nestandartines idėjas. Lankstumas – gebėjimas pasiūlyti kuo įvairias skirtingų kategorijų idėjas apie tą patį reiškinį. Detalumas – detalių gausa, kūrinio gražinimas, tobulinimas.

J. Almonaitienė (1997)

Moksleivių kūrybiniai laimėjimai su jų savasties ypatybėmis siejasi labiau, negu su gebėjimais. Turintieji pripažintų kūrybinių laimėjimų, moksleiviai ir jų neturintieji iš esmės nesiskiria divergentinio

mąstymo gebėjimais. Ryškūs kūrybinių laimėjimų turinčių moksleivių savasties skirtumai:

Jiems būdingesni tiesioginiai, diferencijuoti, pastovūs ir platūs interesai.

VI. Kalba ir kalbėjimas

1. bendra kalbos samprata2. komunikacijos aktas

1. bendra kalbos samprata

Kalba – bendravimui skirta ženklų sistema.

Bendravimo kalba procesas psichologijoje vadinamas kalbėjimu arba šneka.

Skiriamosios kalbos ypatybės: (yra daugiau nei 3)

Prasmingumas (semantiškumas, pagrindinė kalbos ypatybė, Jei ženklų sistema neturi prasmės, ji nėra kalba. Gyvūnų ženklų sistema yra ribota.)

Generatyvumas (gebėjimas, naudojant baigtinį ženklų, taisyklių skaičių, sukurti neribotą teiginių skaičių.)

Perkėlimo galimybė (sudaro galimybę perduoti informaciją apie daiktus, egzistuojančius kitame laike (iš kartos į kartą))

Gross (2010)

Kalba – komunikacijos forma, kuriai būdingas semantiškumas, generatyvumas ir perkėlimo galimybė.

Komunikacija – keitimasis informacija (tikriau žinių, nuomonių tikslinimas ir plėtojimas)

Ar kalba yra tik žmogui būdinga bendravimo forma?

Beatrice ir Allen Gardner (1978)

Darbas su šimpanzėmis (Washoe). Ji įsisavino per 500 žodžių ženklų kalba. Tačiau rezultatas prastesnis nei 3 metų vaiko ir neatspindi gyvūnų intelekto.

Kaminski et al (2004)

Šuo žinojo apie 400 žodžių.

Gross (2010)

Lentelė, kur tyrėjai ganėtinai sėkmingai užmezgė kontaktą su gyvūnais (komunikavimo ženklų sistema).

Ar kalba yra tokia ypatinga jėga, jog iš tikro nulemia tai, kaip suvokiame aplinkinį pasaulį?

Kalba ir mąstymas

Kalba priklauso nuo mąstymo (J. Piaget) Mąstymas priklauso nuo kalbos (E. Sapir) Mąstymas ir kalba yra atskiros sistemos Mąstymas ir kalba yra tas pats – elgesys

Mąstymas lemia kalbą

Kalbai plėtojantis, ji tik derinasi prie vaiko matomo daikto (J. Piaget) Everett (2009) Piraha genties kalbos ir mąstymo analizė: nepasiantto, jog jų kalba stokoja daugybės

žodžių, jei gali nusakyti bet kokią mintį. Žmogaus kūrybiškumą išreiškia kūrybiškumas, o ne kalba.

Kalba lemia mąstymą

E. Sapir (1921) „pasauliai, kuriuose gyvena skirtingos visuomenės, yra saviti...“

B. Worf (1956) lingvistinė hipotezė – kurios nors kultūros kalba nulemia būdą, kuriuo tos kultūros žmonės suvokia ir supranta aplinkinį pasaulį.

Anglų kalba „sniegas“ tik 2 žodžiai – „snow“ ir „powder snow“? - smulkus sniegas, o eskimų kalboje – apie 20 žodžių apie sniegą.

Kalba lemia mąstymą

Josephides (2008)

N. Gvinėjos genties žodyne yra kūno dalių sąvokos, kurias galima išversti kaip „nugara“ ir kt, tačiau šios kūno dalys yra visumos, vadinamos „kadasea“ dalys – sąvokos, neturinčios analogo nei anglų kalboje, nei lietuvių. (visiškai kitokie nei angliškai kalbantiems žmonėms)

Ch. Gleason (1961)

Spalvų terminija - Skirtingas terminų skaičius

Purple blue green yellow orange red - anglų k.cipswuka citema cicena cipswuka - šonų k.Hui ziza - bassa k.

Brown, Lenneberg (1954)

Š.Amerikos Zuni genties kalboje yra vienas žodis oranžinei ir geltonai spalvoms žymėti. 3 tiriamųjų grupės paprašytos diferencijuoti tas spalvas:1. moka tik anglų k. – diferencijavo geriausiai;2. moka anglų ir zuni kalbą – vidutiniškai;3. moka tik zuni kalbą – blogiausiai.

Lingvistinio reliatyvumo hipotezė:

Kalba lemia mąstymą (nebeįrodinėjama) Kalba daro įtaką suvokimui – „kryptingas pastabumas“ („forced observation“) Kalba veikia atmintį

Vygotsky (1934)

Mąstymas ir kalba yra atskiros sistemos. Mąstymas atsiranda be kalbos, kalba gali atsirasti be mąstymo.

Antraisiais gyvenimo metais ikilingvistinis mąstymas ir ikiintelektinė kalba „susitinka ir susijungia tam, kad taptų nauja elgesio apraiška, kur mąstymas tampa žodiniu, o kalba racionalia.“

Watson (1918) (biheiviorizmo pradininkas)

Mąstymas ir kalba yra tas pats.

Periferalizmas – kalbos padargų funkcionavimas.

Ar kalba yra paveldėta?

Kalbos raida

Gugavimo (čiauškėjimo „babbling“) etapas (vyksta spontaniškai, tęsiasi iki pirmo žodžio, pirmi 6 vaiko mėnesiai)

Pavieniai žodžiai (dažniausiai sulaukus 1 metų) Pirmi žodžiai - ištariamas pirmasis žodis (dažniausiai daiktavardis), kuris žymi itin dinamiškus ir

spalvingus objektus. Svarbi tampa aplinka. Pirmų žodžių tarimas dažnai būna klaidingas, nes neišlavėję kalbos padargai.

Dviejų žodžių derinių (sakinių) etapas – (18-22 mėn vaikas gali įvardinti tik tai, ką mato) Sakiniai ir sudėtingi junginiai (peržengus 30 gyvenimo mėnesių prasideda labai sparti vaiko raida.)

Vidutinis posakio ilgis rodo nepaprastai staigų kalbos šuolį – didėja gramatika, žodyne didėja žodžių skaičius. (Vidutinis išsireiškimo ilgis iliustruoja ženklius pokyčius vaiko kalbos raidoje)

Lenneberg (1967)

Sensityvus periodas – sąlygiškai trumpas laikotarpis, kuomet tam tikras patyrimas turi itin didelę įtaką psichikos, asmenybės raidai – nelygią buvusiai prieš tai ar būsimai po to.

2-3 metų vaiko nervinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Iki paauglystės antrąją kalbą išmokti taisyklingai yra lengviau.

Lenneberg (1964)

Sąsajos tarp kalbos ir intelekto. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių negalima įvertinti vaiko intelekto, apie jo raidą galima spręsti iš kalbos (noriai bendraujantis, kalba su gramatinėmis taisyklėmis) atvirkščiai – jei nelavins, bus žemo intelekto.

3 metų vaikas žino 2000 žodžių, paauglys 20 000 žodžių, o suaugęs ~ 50 000 žodžių.

Kalbos raidos teorijos

Kalbos mokymosi modelio hipotezė

Chomsky (1957) išsakė, jog kalbos išmokimą lemia tam tikros psichikos struktūros (nervų sistemos) su kuriomis jau gimstama (esame užprogramuoti išmokti gimtąją kalbą). Taip pat, kalbos mokymasis susijęs su

amžiaus, nervų sistemos ir kalbos padargų. Šiai hipotezei raida neprieštarauja. Teigia, kad vaikai yra entuziastingi gimtosios kalbos vartotojai.

Kalbos mokymasis kaip uždavinių sprendimas

J. Brunner (1978) įrodinėjo, kad vaikai kalbą išmoksta spręsdami kasdienio funkcionavimo uždavinius (nori gerti ir gauti gali tik tada, kai pasakys apie tai). Jei suaugusieji padeda tai spręsti, kalbos raida tampa greitesnė. Vaikas kelia hipotezes, o aplinka jas patvirtina arba atmeta. Vaikui galima padėti, su juo bendraujant vaikų kalba (babytalk), kartojant tas pačias sąvokas (“Teletabiai”).

Sąlygojimo teorija

B. Skinner (1962) įrodinėjo, kad vaikas kalbos išmoksta kaip visa kita – operantiniu sąlygojimu (mokymasis dėl bausmių ir pastiprinimo – teisingai pavartotas žodis – yra pagiriamas, jam nusišypso)

2. Komunikacijos aktas

Siuntėjas Informacijos užkodavimas

Siuntėjo kanalas

Priėmimo signalas

Informacijos dekodavimas

Priėmėjas

Informacija

Priėmėjas Informacijos dekodavimas

Priėmimo signalas

Siuntėjo kanalas

Informacijos užkodavimas

Siuntėjas

Informacijos užkodavimas

Vygotsky (1934)

Ikikalbinis ketinimas (prieš pradedant kalbėti, skatina komunikuoti) Asmenybinė prasmė – tik tam kinkrečiam individui būdinga su jo patirtimi susijusia prasme.

(verbalizuojant dalis jos yra prarandama) Vidinė kalba (verčiama įprasta šneka)

Šnekos klaidos

Victoria Fromkin (1973), Fromkin & Rodman (1988)

Anticipavimas – kalbėtojas pavartoja kalbos dėmenis atvirkščiai nei reikia. Perseveracija - beprasmis žodžių, sakinių arba judesių kartojimas; nevalingas kokio nors vaizdinio,

minties, žodžio kartojimasis sąmonėje Pakeitimas Transpozicija Garsų praleidimas ir įterpimas

Informacijos iškodavimas

Kalbos supratimas. Smegenų dalys, leidžiančios perskaityti:

1. Regos žievė2. Kampinis vingis3. Motorinė žievė4. Broca sritis5. Wernicke sritis

Kalbos supratimas

„iš viršaus į apačią“ (yra kontekstas) „iš apačios į viršų“ (nėra konteksto)

Neverbaliniais kanalais gaunama informacija:

Paralingvistinis elgesys (nuo kalbos neatsiejamas, tačiau nekalbiniai garsai – juokas, kosčiojims ir t.t.)

Mehrabian (1971)

Žodžiai – 7 proc. Vokalas – 38 proc. Neverbaliniai dirgikliai – 55 proc.

VII. Mokymasis

Mokymasis:

Klasikinis sąlygojimas Operantinis sąlygojimas Kognityvinis mokymosi aiškinimas Socialinio mokymosi teorijos

Thorndike (1932)

Mokymasis – individualios patirties įgijimas Išmokimas – individualios patirties įgijimo rezultatas

Jis mėgino apibrėžti tiksliau:

Išmokimas – tai betarpiško arba galimo elgesio pokyčiai. (po nudegimų žiurkė bega ten, kur yra masitas labirinte)

Pokyčiai turi būti sąlygiškai pastovūs, ilgalaikiai Pokyčiai turi sietis su patyrimu.

Asociacinis mokymasis:

Individas išmoksta sudarydamas asociacijas, patyrimo elementų ryšiu (asociacijų doktrina) Klasikinis mokymasis – mokymasis pagal klasikinio sąlygojimo dėsningumus. Operantinis mokymasis – mokymasis pagal operantinio sąlygojimo dėsningumus

1. Klasikinis sąlygojimas

I Pavlovas pradėjo tyrinėjimus, J. Watson – atliko pirmąjį klasikinio sąlygojimo eksperimentą. 6-8 mėn. vaikui sąlygojo baimę. Buvo žinoma, kad maži vaikai bijo stipraus garso, netekti atramos ir gelmės, o visa kita išmokstama.

Albertėlis turėjo draugę žiurkę. Eksperimento metu jam buvo leidžiama su ja žaisti ir b9davo išgąsdinamas iš nugaros. Po 6-7 tokių pakartojimų, jis ėmė bijoti savo draugės. Po kurio laiko ryšys išsiplėtė ir vaikas ėmė bijoti visų gyvūnų.

Beck (2009)

Douglas Merritt (1919-1925)

6 metų mergaitė eina į mokyklą ir sutinka mokytoją. Ją nusiveda į klasę. Po kelių dienų mergaitė išėjo anksčiau ir pasakė, kad nori būti mokytoja.

Klasikinio sąlygojimo schema:

ND-NR

SD-SR

Nesąlyginis dirgiklis (sukėlė reakciją) – nesąlyginė reakcija

Sąlyginis dirgiklis – sąlyginė reakcija

Klasikinis sąlygojimas lydi kiekvieną akimirką. Geriausias pvz – reklama, ypač prasta reklama. ND – su reklama suteikiami nauji išgyvenimai.

Klasikinis sąlygojimas ir žmogaus elgesys:

Reklama (suaugęs suvokia, kad yra veikiamas, vaikai – ne) Kinas, siaubo filmai (herojus yra vienas namuose, eina į vonią ir ten yra nužudoma) Žalingi įpročiai (tampra patrauklūs nuo aplinkos) Odontologo baimė Fobijos (intensyvi baimė) (vaikas yra išgąsdinamas, kai su juo esantis žmogus pats išsigąsta) Meilė

Fobija – intensyvūs baimės išgyvenimai objektams arba situacijoms, kurios nėra pavojingos arba nežymiai pavojingos negu patiriančiajam atrodo. (to išmokstama pagal klasikinį sąlygojimą)

Tirrell (1990)

Svogūno kvapas po kurio laiko primena kitą žmogų.

Garcia, Koelling (1966)

Biologinė parengtis klasikiniam sąlygojimui. Įrodinėjo, kad tai ar susidarys klasikinis sąlygojimas, lemia biologinė parengtis.

Individas gali būti pasirengęs išmokti elgesio dėmenų – turi tam tikrų genetinių ar biologinių prielaidų tokio pobūdžio (ryšiams užmegzti, gali būti po pirmo karto)

Individas gali būti nepasiruošęs išmokti kokio nors elgesio – jo filogenezėje (istorinė raida) ir ontogenezė (individualus organizmo vystymasis — visuma pakitimų nuo individo gimimo iki mirties) nėra jokių užuominų apie galimybes užmegzti tokius ryšius.

Gali būti, kad individas genetiškai ar biologiškai apskritai neturi prielaidų vienokiam ar kitokiam elgesiui – yra kontrpasirengę. (pvz – žiovulys + pagyrimas)

Marks (1987)

Fobijų išmokstama pagal klasikinio sąlygojimo mechanizmus,

7 metų mergaitė pamatė gyvatę, bet neišsigando, nes nežinojo, kad tai nuodingas gyvūnas. Mama pasiėmė mergaitę, o gyvatė nušliaužė. Vakare prisivėrė pirštą, skaudėjo ir nuo tada turėjo gyvačių baimę.

Fobijos gydymo metodai:

Sistemingas desensibilizacija (fobijos atsikratymas)- Laipsniškas nujautrinimas

II Operantinis sąlygojimas

Thorndike (1932) (gyvūnų elgesio ir mokymosi tyrimas)

Naudojo juodąsias/ problemines dėžes (puzzle box). Cat in a puzzle box

Thorndike (1898) used a fish reward to entice cats to find their way out of a puzzle box (right) through a series of maneuvers. The cats’ performance tended to improve with successive trials.

Stimulas → reakcijaDirgiklis → atsakas

Visą mokymąsi aiškino šiais ryšiais

Padarinio (efekto) dėsnis – veiksmai, kuriuos lydi kokių nors poreikių patenkinimas, atliekami dažniau už veiksmus, kuriuos lydi nemalonumo, nepasitenkinimo būsena.Mokymasis dėl padarinių – jis jį pavadino instrumentiniu sąlygojimu.

Skinner (1938)

Mokymąsi dėl pasekmių pavadino operantiniu sąlygojimu.

Pagrindinės operantinio sąlygojimo prielaidos – elgsena arba elgesys yra veikiamas jo padarinių.

Operantinis sąlygojimas ir klasikinis sąlygojimas. 2 skirtumai:

Klasikinio sąlygojimo atveju individas negali valdyti aplinkos (pvz reklama) Klasikinio sąlygojimo atsakai, elgesys iš esmės apribotas vien refleksais (operantiniame sąlygojime

galima išmokti elgesio)

Tolesni tyrimai leido kategorizuoti 3 pagrindines operantinio sąlygojimo eigą:

Teigiamas pastiprinimas – bet koks teigiamas dirgiklis didinantis elgesio tikimybę (pvz – šuo pakėlęs letenas gaus maisto; skauda galvą, išgeriama aspirino ir nebeskauda galvos, kitą kartą nebeskauda)

Neigiamas pastiprinimas – neigiamas dirgiklis, kuris, pašalinus jį po tam tikro elgesio apraiškų, padidina tokio elgesio tikimybę (pvz – su viršininku pradėjus kalbėti apie atlyginimo padidinimą, jis išėjo)

Bausmė – dirgiklis, kuris mažiną elgesio tikimybę.

Operantinio sąlygojimo eiga (mokymąsis per padarinius)

Pastiprinimo pateikimo modeliai

Pastiprinimai gali būti nuolatiniai (kiekvieną elgesio apraišką), protarpiniai (tik kai kada) ir intervaliniai (praėjus tam tikram tarpui)

Pastovaus santykio pastiprinimo modelis

Tyrėjas iš anksto pasirenka tam tikrą žmogų ir bando išlaikyti visa tai vienu metu, santykis 1

10 ir jį

stengiamasi išlaikyti (pagiriama kas dešimtą kartą) Nepastovaus santykio pastiprinimo modelis

Egzistuoja pasirinktas pastiprinimo santykis, gali pagirti ir po penkų kartų, ir po penkiolikos. Jis lemia aukštus mokymosi rezultatus ir šiuo moduliu grindžiamos loterijos ir lošimų automatai.

Pastovaus intervalo pastiprinimo modelis – pastiprinama praėjus vienodam laiko tarpui (pamokoje pateikti kas 15 min). (akademiniame gyvenime tuo yra grindžiama pasibaigus sem. Įvertinimui)

Nepastovaus intervalo pastiprinimo modelis – šiuo atveju yra žinomas pasirinktas laikas, kada bus pastiprinimai. Vidutinis laiko paskirstymas (po 5, po 10 min, o ne pvz po 15 min.) (pvz netikėta apklausa didina besimokančiųjų nerimastingumą)

Operantinis sąlygojimas ir žmogaus elgesys:

Skinner (1948)

Pastiprink elgesį, kurio trokšti – savo ar kitų!

Operantinis sąlygojimas

Seligman (1975)

Išmoktas bejėgiškumas (polinkis atsisakyti pastangų valdyti aplinką). Mokytojai išmoksta patikti mokiniams ir atvirkščiai. Nuo vaikystės mokomasi kontroliuoti aplinką, bet dažnai to negalima padaryti.

Seligmano tyrimas su šunimis. Dalyvavo po vieną gyvūną iš kiekvienos grupės (A ir B).

I etapas – gyvūnas atsidurdavo narve ir būdavo pradėdama leisti silpna elektros srovė, buvo skirtingos sąlygos. Iš A grupės šunys buvo palaidi ir galėjo išjungti elektros srovę, o B buvo pririšti ir turėjo kentėti skausmą, vildamiesi, kad kitas šuo išjungs srovę.

II etapas – tik pusė narvo grindų buvo įelektrintos. Grupės A šuo nesunkiai išmoko vos išgirdus garsą peršokti į kitą narvo pusę ir išvengti skausmo. B grupės atvirkščiai – negalėjo nieko padaryti, stovėjo sustingę.

Kofta, Sedek (1989)

Išmoktas bejėgiškumas. Su studentais. I etape dalis studentų gali nutildyti televizorių, o kiti ne. II etape kai garsas visiems išsijungia, tie, kurie negalėjo išjungti, tiesiog sėdėjo.

III Kognityvus mokymosi aiškinimas

Tolman (1949) tezė:

Visi organizmai geba mąstyti, ir šis gebėjimas turi būti pripažintas aiškinant bet kokio individo mokymąsi.

O. Tinklepaugh (1928) eksperimentas su beždžione.

I etape ji matė kaip buvo padedamas maistas ir galėjo imti ką nori. II etape galėjo matyti, bet eksperimentatorius nukreipdavo jos dėmesį ir sukeisdavo bananą su salotos lapu. Ji nustebdavo, imdavo ieškoti banano. (atmintis/laukimai/lūkesčiai traktuojami kaip pažinimo procesai)

W. Köhler (1956)

Eksperimentinė programa, skirta gyvūnų mąstymui, uždavinių sprendimui.

Asociavimo ir kognityvaus mokymosi aiškinimo palyginimas:

VI Socialinio mokymosi teorijos

Žmogus daug išmoksta iš kitų, ypač juos stebint. A. Bandura mokymo teorija:

Savitarpio (reciprokinio) determinizmo dėsnis

Šiuo dėsniu teigia, kad norint aprašyti individo elgesį, reikai išnagrinėti 3 nenutrūkstamas sąveikas [žmogaus funkcionavimą reikia aiškinti šiomis nenutrūkstamomis sąvokomis]:

Elgesio Pažinimo procesų (Asmenybės) Aplinkos

Klasikinis jo eksperimentas:

Buvo atliktas su mokyklinio amžiau vaikais. Dalyvavo 5 vaikų grupės.1-oji grupė stebėjo agresyvų suaugusiojo žmogaus elgesio modelį (spardymas, lėlės Bobo peikimas).2-oji – matė filmą apie agresyvaus elgesio modelį (vaizdavo tą patį, ką darė žmogus I-moje grupėje).3-oji – žiūrėjo tokį pat animacinį filmą.4-oji – buvo kontrolinė – tiesiog žaidė su žaislais ir su niekuo nesusidūrė.5-oji matė geranorišką elgesį su lėle Bobo.Agresyviausi buvo filmuką matę vaikai, švelniausi – matę geranorišką elgesį. I grupės vaikai elgėsi taip, kaip matytas žmogus (visi vaikai su lėle elgėsi taip pat agresyviai kaip žmogus), bet agresyviausi buvo III grupės vaikai, nes imliausi tokiai medžiagai.

A.Bandura susidūrimas su elgesio modeliu:

Stebintysis gali išmokti naujo elgesio Modelis gali padėti pasirinkti elgesį (buvo geras vaikas, kartais padarydavo blogą darbą ir jis patekęs į 5

grupę tapo geresnis) Gali nuslopinti tam tikrą elgesį

Išmokimo stebint analizė (A. Bandura):

Esame linkę mokytis iš aukštesnio statuso ir kvalifikacijos žmonių.

Išlaikymo atmintyje stadija – vaizdžios pedagoginės priemonės (pvz kartu kartojant) Atgaminimo stadija – mėginimai įrodinėti, kad mokymasis turi būti formalioje aplinkoje (kažkas gali

nepavykti iš pirmo karto) Motyvacijos stadija operantinis sąlygojimas

[nėra mokymosi arba išmokimo sąlygų]

Didelę įtaką agresyvumui daro žiniasklaida (žmonės jais seka). Per 1 val. nuo 20 min. iki 30 min. animaciniuose filmukuose pasirodo agresyvumo scenų.

Socialinio mokymo teorijos:

o A. Bandura (1977)o J. Rotter (1954)o L. Vygotsky (1928)

J. Rotter mokymosi teorija

Norint prognozuoti žmogaus elgesį sudėtingose situacijose, reikia išnagrinėti bent 4 kintamųjų sąveikas:

Elgesio potencialą Laukimus Pastiprinamąją vertę Psichologinę situaciją

Pasak jo:

Elgesio potencialas – tam tikro elgesio, pasireiškiančio tam tikroje situacijoje, esant konkrečiam pastiprinimui ar bausmei, tikimybė. (į tam tikrą elgesį pvz atsakyti tuo pačiu/ignoruoti)

Laukimai – įvertinimas tikimybės to, kad tam tikras pastiprinimas ar bausmė bus tam tikro konkretaus elgesio padarinys.

Pastiprinamoji vertė – tikimybė su kuria, esant vienodam pastiprinimo lygmeniui, renkamės vieną, o ne kitą pastiprinimą. (visiems žmonėms atostogos yra pastiprinimas, bet reikia perklausti ar tam pačiam individui tai yra pastiprinimas.)

Psichologinė situacija – tam tikras užuominų rinkinys, kuris sukelia laukimus, jog vienoks ar kitoks elgesys lems vienokį ar kitokį pastiprinimą ar bausmę, (kad atsirastų tam tikra psichologinė situacija, reikalingi laukimai.)

J. Rotter mokymosi teorija. Teorinė elgesio analizės schema:

Internalinės – eksternalinės kontrolės lokusas

Internalinė (vidinė) kontrolė [žmogus mano, kad už savo gyvenimą yra atsakingas pats. Tai yra geriau psichologinės sveikatos atžvilgiu.]

Eksternalinė (išorinė) kontrolė (pvz atsitiktinumai)

Internalinės- eksternalinės kontrolės lokusas:

Eksternalai labiau veikiami aplinkos Skiriasi būdais, kuriais ieško informacijos apie aplinką: internalai aktyviai iešk informacijos apie

galimus sveikatos sunkumus, o taip pat naudoja daugiau profilaktinių priemonių – vaikystėje už tokį elgesį jie buvo dažniau pastiprinami.

Internalai turi mažiau psichologinių sunkumų. 0,68 daugiau savižudybių tarp ekstremalistų.

VIII Atmintis

Platonas buvo linkęs lyginti atmintį su siela.

Atmintis – ankstesnio patyrimo, informacijos apie įvairius daiktus ir reiškinius įsiminimo, laikymo ir vėlesnio atsiminimo psichinis procesas.

A.Luria (1979) skirsto atmintį pagal sudėtingumą:

Povaizdžiai (paprasčiausi atminties požymiai) Eidetiniai vazdiniai (itin smulkūs, detalūs aplinkos vaizdo vaizdiniai) Vaizdiniai Žodinė (verbalinė) atmintis

Atkinson, Shiffrin (1968) modelis/schema

Jei išskyrė 3 atminties procesus:

Informacijos įsisavinimas Informacijos laikymas Informacijos atsiminimas

Sensorinė atmintis. Jos pagrindinės savybės – gali užfiksuoti neribotą informacijos kiekį, bet laiko labai trumpai. Ji užtikrina mūsų funkcionavimą. [SA – tai tarsi pagrindas kitiems atminties modeliams bei užtikrina pasaulio pažinimo (suvokimo) nenutrūkstamumą. Be SA viską pamirštumėm iš karto (pvz: užzimerkus nebežinotumėm, kaip atrodo pasaulis).Info įsiminimas siejamas su transdukcijos procesu: jutiminiai neuronai keičia aplinkos dirgiklio energiją į neuronų impulsus.]

Įsiminimas SA

Transdukcija – procesas, kuriuo jutiminiai neuronai transformuoja, pakeičia aplinkos dirgiklius į neuronų impulsus.

Sperling (1960) jo eksperimentai: taikydamas tachistoskopą, tiriamiesiems 50 milisekundžių pateikdavo įvairios informacijos matricą. Tokiomis aplinkybėmis tiriamieji gali nurodyti 4-5 raides, bet dauguma sakė, jo kol vardino, pamiršo kitas.

Vėliau patobulino garsu (nurodydavo kokią eilutę reikia atsiminti). Jis atidėdavo garsinę užuominą laike ir kuo laiaks buvo ilgesnis, tuo mažiau galėjo išvardyti. Žmonės pradėjo painioti žodžius ne pagal ženklus, o pagal garsą.

Informacijos laikymo trukmė SA

Regimoji sensorinė atmintis – iki 1 s.Girdimoji sensorinė atmintis – iki 10 s.

Informacijos pervedimas į TA (trumpalaikę atmintį)

Dėmesys (į tą dalį atkreipiamas dėmesys) Modelio atpažinims (atpažįstamos raidės)

TA yra nestruktūruota informacija

Informacijos įsiminimas A (kaip?)

O. Wickelgren (1965) Balsu pateikdavo raidžių eiles, tyrinėjo tiriamųjų klaidas, jie suklysdavo ties panašiai skambančiomis raidėmis.

R.Conrad (1964,1967) Pateikdavo ir balsu ir vizualiai raides. Painiojo pagal skambesį. F>S, P>B, B>V

A.Hintzma (1965, 1967) klaidos, kurias daro tyriamasis, nepriklauso nuo kalbos, o nuo kalbos padargų

Įsiminimas – akustiškai arba kinesteziškai.

Laikymas TA

Miller (1956) gali atsiminti TA 72 (informacijos vienetai) – 1 psl. arba 1 paragrafas.

MT VFB IU SAI BM – MTV FBI USA IBM

Brown – Petersons paradigma (1959)

Pateikdavo trigramas (pvz C,H,Y) + trikdančią užduotį (pvz skaičiuoti po 3 atbuline tvarka). Informacija iš atminties išsitrindavo per 13-18 s.

Informacijos atsiminimas iš TA

Lygiagretus (paralelinis) ieškojimas – procesas, kurio metu TA esanti informacija nagrinėjama vienu metu.

Nuoseklus (serijinis) ieškojimas – procesas, kai per vieną laiko vienetą išnagrinėjamas vienas informacijos vienetas.

Sternberg (1966)

Tiriamųjų prašė atsiminti 1-5 skaičių ar raidžių sąrašą. Po to jį pateikdavo atitinkamai vieną sekundę arba 2 ir paprašydavo kaip galima greičiau atsakyti ar jis buvo ankstesniam sąraše. Pridėjus nuoseklum...

Informacijos pervedimas į IA (ilgalaikę atmintį)

Palaikantis kartojimas – mechaniškas, automatinis informacijos kartojimas.

Nuoseklus kartojimas (mnemoninė veikla, konsolidavimas) apima naujos informacijos reikšmės išnagrinėjimą ir jos ryšių su jau esančia I informacija užmezgimą.

Craik, Watkins (1973) {pagrįsti tezę, kad palaikantis savaiminis kartojimas nepadeda pervesti informacijos į IA}

Tiriamiesiems pateikdavo žodžių sąrašą ir prašydavo atkurti sąrašo žodį, kuris prasideda ta pačia iš anksto nurodyta raide. Po sąrašų pateikimo jų netikėtai paprašydavo prisiminti kuo daugiau žodžių iš visų sąrašų. Paaiškėjo, kad žodžių atkūrimo tikslumas nepriklausė nuo laiko intervalo, kurį žodis turėjo būti išlaikomas TA.

Dėl palaikančiojo kartojimo pateiktys IA netampa patvaresnės.

Naujos informacijos integracijos su jau laikoma informacija procesai – pirmiausia nervų sistemos lygmeniu (ne tik) – yra vadinami konsolidavimu. [konsolidavimas - sustiprėjimas, sutvirtinimas, sutelkimas]

Mnemonika (kaip pagerinti savo atmintį?)

Priemonės padedančios įsiminti informaciją IA:

Susietų žodžių sistema (pegword) Vietų metodas Akronimas Akrostichas Raktažodžio sistema Interaktyvūs vaizdiniai Kategorinių klasterių sudarymas

Hascher, Zachs (1979)

Ar informaciją galima pervesti į IA be pastangų? Galima.

Jei demonstravo žodžių sąrašus. Vienai tiriamųjų grupei buvo pasakyta, kad jų bus klausiama kiek kartų tam tikras žodis pasirodė, antroji grupė negavo nurodymų. Abiejų grupių buvo klausiama to paties. Grupė, negavusi nurodymų, ta informaciją įsiminė savaime, be pastangų. [informacija kartais į ilgalaikę atmintį patenka automatiškai.]

Ilgalaikė atmintis

Įsiminimas IA

Informacijos kodavimas (pateiktys) Įsiminimo veiksmai

Pateikties (reprezentacijos) klausimas – kokiu pavidalu informacija įrašoma? Vadinama reprezentacija.

A – vaizdinys

B – teiginys arba sakinys

C – sąvokų santykis

Informaciją gali įrašyti:

Vaizdiniai Teiginiai Proporcijos (sąvokų santykiai) Psichiniai modeliai Konekcionistiniai modeliai

Johnson – Laird (1982)

Psichiniai modeliai – struktūros, kurias žmogus susiformuoja tam, kad galėtų suprasti ir paaiškinti patyrimą, pavyzdžiui, užfiksuoti santykinę daiktų padėtį aplinkoje, ar suprasti, kaip veikia tam tikri įrenginiai.

Bickhard et al (1995) (konekc.)

Pateiktys sudarytos iš daugybės elementarių vienetų, kurie gali būti vadinami neuronų analogijomis (neuronų tinklai)

Elementai tarpusavyje sujungti ryšiais, kuriuose ir koduojama visa paskirstyta informacija.

Įsiminimas IA (kaip pagerinti atmintį?)

Informacijos prasmingumas Informacijos emocinis krūvis (geriau atsimenama emocijomis) Motyvacija

Išnykstančios emocijos šališkumas (fading effect bias)

Cason (1932); Walket et al (2003) Neigiamos emocijos iš atminties išnyksta greičiau nei teigiamos.

Holmes (1970) nors emocija, susijusi su neigiamais įvykiais nyksta greičiau nei susijusi su teigiamais įvykiais, abiejų atminties formų turinio atkūrimas laikui bėgant vienodas.

Informacijos laikymas IA

Magnussen (2007)

Collins, Loftus (1975)

Plintančios aktyvacijos modelis (tam tikri vienetai susieti tam tikrais ryšiais)

Suaktyvinus mazgą, jame laikoma informacija tampa lengvai prieinama. Aktyvacija nuo sužadinto mazgo plinta pagal asociacines linijas ir suaktyvina kitus mazgus. Suaktyvinimas palengvina šiuose mazguose laikomos informacijos prieinamumą. Plintant aktyvacijai, jos jėga laipsniškai mažėja.

Atsiminimas

Informacijos atpažinimas Informacijos atkūrimas

Atpažinimas esant vadinamoms užuominoms iš išorės.

Atpažinimas – veiksmu (pvz vairavimas), emocija (pvz sukelia pyktį), vaizdu (pvz prisimenama, kad kažkur nupiešta)

Atkūrimas – informacijos atsiminimas kai ji IA yra atsimenama suaktyvinus mnemoninę. Dažniausiai vyksta valingai, rezultatai nusileidžia atpažinimo rezultatams.

Užmiršimas (jei apie IA, tai apie užmiršimą)

H. Ebbinghaus (1885) (pats kreivės nebraižė, sudarė tik lentelę)

Praėjus vos 1 val. dar atsimenama, po 9 val. prisimenama ~30%, praėjus ilgesniam laikui informacja stabilizuojasi, bet yra prasta.

Ar šitaip užmirštame informaciją?

Taip. Ispanų psichologas H. Bahrick tyrė ispanų kalbos mokymąsi. Jei kalbos nevartojo, ją mokėjo vienodai prastai kaip jis nemokėjęs. [Compared with people just completing a Spanish course, those 3 years out of the course remembered much less. Compared with the 3-year group, however, those who studied Spanish even longer ago did not forget much more. However, what people remembered then, they still remembered 25 and more years later. Their forgetting had leveled off.]

Erdelyi, Kleinbard (1978) laikui bėgant prisimenama vis daugiau regimosos atminties, o žodinės – mažiau.

Erdelyi (2010)

Atminties pagerėjimą (hipermneziją) bėgant laikui rodo:

Beveik 100% tyrimų, kuriuose buvo taikomi pav. Apie 50% turimų, kur buvo taikomi žodžiai 0% kartų su beprasmiais skiemenų sąrašais.

Dalies informacijos netenkame, ypač jei jos nevartojame.

Užmiršimo teorijos

Informacijos išnykimo – seniausia, tapatinama su Platonu. Bėgant lakui iš IA nyksta, nes tokai atminties prigimtis.)

Informacijos tarpusavio slopinimo – viena IA esanti informacija slopina kitą, galbūt tą, kurią norime išmokti. Retroaktyvus slopinimas – nauja informacija kliudo prisiminti senesnę. Proaktyvus slopinimas – sena informacija slopina naujos atsiminimą.)

Atkūrimo nesėkmės – įrodinėja, kad mes laikome visą informaciją patekusią į IA tik jai atsiminti, nerandame tinkamų būdų, priemonių užuominų:

Brown, McNeil (1966) liežuvio galo fenomenas – žinome, bet reikiamu momentu negalime atsiminti. Tuomet reikia imtis kitos veiklos ir informacija sugrįš į atmintį.

Reminiscencijos – atliekant kokią nors savaiminę veiklą, į atmintį grįžta ir sugrįžta ankstesnio patyrimo vaizdiniai (pvz vaikystės vaizdiniai)

Užmiršimo nauda:

W. James (1890) „Jei prisimintume viską, ko gero sirgtume labiau, negu tuomet, kai neprisimintume nieko.“

A. Luria (1979) aprašė S. Shereshevsky gyvenimo istoriją. Jis pasižymėjo išskirtine atmintimi – galėjo pasakyti kas kaip buvo apsirengęs, kaip ką kažkas pasakė. Bet netruks ta išskirtinė atmintis pradėjo trukdyti jo kūrybinei veiklai, tada šeimoje ir tą savo atminį turėjo panaudoti ne kūrybinei veiklai.

Ego gynybos mechanizmai (perkeli žalingą informaciją i psichiką)- Išstūmimas – vaizdinio patyrimas jam sugrįštant- Regresija

[Anna Freud pateikia dešimtį gynybos mechanizmų: išstūmimą, *regresiją, priešingą reakciją, *anuliaciją, *projekciją, *introjekciją, atgręžimąprieš save, *pavertimą priešingybe ir *sublimaciją. Vėliau šį sąrašą ji dar papildė *neigimu, idealizacija ir *tapatinimusi su agresorium.]

Atkinson, Shiffrin (1968)

Dehn (2008) Darbinė atmintis – iš TA į IA paimtos informacijos valdymas, manipuliavimas ja ir tos informacijos keitimas žodžiais.

Baddeley, Hitch (1974)

Dehn (2008) naujausias darbinės atminties modelis

Intelekto klausimas (problema) psichologijoje

Nepaisant to, jog intelekto matavimai išsivysčiusiose ekonomikos šalyse yra plačiai paplitę – pagal jų rezultatus nukreipiama į specialias klases, jie yra stojamųjų į koledžus sudėtinė dalis ir pan. – niekas iki šiol vienaprasmiškai negali pasakyti, kas yra intelektas.

Intelekto apibrėža

Wechsler (1958) manė, kad intelektas, tai:

Gebėjimas veikti tikslinga, mąstyti racionaliai, sąveikauti su aplinka veiksmingai, Gebėjimas suprasti pasaulį ir išradingumas tvarkantis jame.

Ji buvo sukritikuota, nes jis yra kultūriškai šališkas – racionalumas svarbesnis vakaruose, o ne rytuose.

Atminties sistema

Kodavimas Informacijos struktūravimas

Informacijos laikymo trukmė

Apimtis Informacijos atsiminimas

Užmiršimo priežastys

SA Tiesioguinė reprezentacija

nėra Iki 1s (kartais 4s, girdimoji iki 10 s)

Viskas kas juntama

Info analizė Info išnykimas

TA Akustinis

(rečiau vizualinis)

Nėra Iki 18-20s

(pašalinus interferenciją iki 30 ar 45 s.)

72 Nuoseklus kartuais lygiagretus ieškojims

Info tarpusavio slopinimas

IA Pagal reikšmę (semantiškai ir vaizdiniais)

Loginis (pvz proporcijos)

Teoriškai neribota

Teoriškai beribė

Atpažinimas

atkūrimas

Atkūrimo nesekmės slopinimas

Wechsler (1961) Jei asmuo yra įsisavinęs tam tikras savybes, kurios adaptyvios ir veiksmingos jo aplinkoje – jam būdingas aukštas intelektas.

Nisbett (2012), Gottfredson (1997)

„Intelektas“... apima gebėjimą mintyti [reason], planuoti, spręsti uždavinius, mąstyti abstrakčiai, suprasti sudėtingas idėjas, greitai išmokti ir mokytis iš patirties. Tai nėra paprasčiausias knyginis mokymasis, siauras akademinis įgūdis [skill] ar testų atlikties gebėjimai [smarts]. Veikiau jis atspindi platesnį ir gilesnį pajėgumą [capability] aprėpti aplinką – „suprantant“, „susigaudant“ daiktuose, „suvokti“ ką daryti. (“catching on,” “making sense” of things, or “figuring out” what to do.)

Intelekto struktūra

Binet (1905) Intelektas atspindi bendrą priežasčių nustatymo ir uždavinių sprendimo gebėjimą.

Spearman (1927) dviejų veiksnių intelekto teorija:

- Faktorius, ženklinantis bendrą intelekto pobūdį – g (general)- Specialūs faktoriai – s (specific) – nulemia kokios nors konkrečios individo veiklos rezultatus.

Nisbett (2012)

Pastovus (cristallized) intelektas g (C ) įsitvirtino Kintantis (fluid) intelektas g (F)

Thurstone (1938) sudarė keletą lygiaverčių pirminių intelekto gebėjimų. Intelektą sudaro pirminiai intelekto gebėjimai:

P – suvokimo greitisW – žodyno apimtisV – kalbos lankstumasN – aritmetiniai įgūdžiaiR – mąstymo lankstumasM – atmintisS – erdvinių santykių įvertinimo gebėjimai

Viena iš intelektą paaiškinančių hipotezių:

Stephen Ceci (1996) bioekologinė intelekto teorija:

Pabrėžia kontekstą ir jo įtaką uždavinių sprendimui Egzistuoja ne intelekto g veiksnys, o daugybiniai kognityvūs potencialai. Šie daugybiniai gebėjimai arba intelektai yra biologiškai pagrįsti ir lemia psichinių procesų ribas. Kontekstas – žinių sritys, asmenybė, motyvacija, išsimokslinimas – yra svarbiausias kognityvinių

gebėjimų dėmuo.

Ceci (1996)

- IQ daro įtaką mokyklos lankymas- IQ kinta priklausomai nuo gimimo datos – gimusių metų pabaigoje – IQ žemesnis- IQ siejasi su galvos dydžiu – gaunamos didelės koreliacijos su kaukolės talpa

Intelekto pastovumas ir kintamumas

Kuriais gyvenimo metais žmogaus intelektas pasiekia aukščiausią tašką? Baigiant vidurinę mokyklą.

Koreliacija tarp IQ ir amžiaus

Intelekto paveldimumo klausimas

Viliūnas (1986) - Visa, kas paveldėta turi būti įgyta, o visa kas įgyta, turi paveldėtas prielaidas.

Intelekto koeficientas (intelligence quotient) 1912 m. W. Stein IQ formulė. Atsirado būtinybė skirti užduotis pagal amžių.

IQ=MA/CAx100

Protinis amžius/chronologinis amžius (tikrasis amžius)

1916 m. L. Terman pasiūlė naudoti intelekto keoficiento formulę Binet – Simon intelekto testui.

IQ testai dabar atliekami tam tikram amžiui.

Procentiliai – kiek bendraamžių pasižymi tokiu koeficientu.

Dirbtinis intelektas (Lietuvoje netyrinėja)

Dirbtinis intelektas – kognityvinio mokslo šaka, kurioje kuriamos mašinos, veikiančios būdais, žmonių vadinamais intelektu.

Turingo testas (1950) pagrindinė Turingo testo idėja – klausimas, ar žmogus gali skirti tai, ar užduotis atlieka kompiuteris, ar kitas žmogus. Jeigu tiriamieji tokio skyrimo nedaro – bent iš dalies galima samprotauti apie kompiuterio „intelektą“.

Programos, skirtos mėgdžioti žmogaus intelektą (pirmosios programos):

A.Newell, C. Shaw, H. Simon (1957) Programa įrodinėdavo elementariosios logikos teoremas (taip išsprendžiami uždaviniai) Tais pačiais metais jie sukūrė kitą programą – „The General Problem Solver“ – programa, skirta sudėtingesnėms pažinimo užduotims.

Winograd (1972) „SHRDLU“ – programa, skirta valdyti „kaladėlių robotui“ „gyvenančiam virtualiame įvairių kaladėlių pasaulyje. Roboto tikslas – skirti tų figūrų formas.

Weizenbaum (1966) „Eliza“ – programa imituoja nedirektyvų terapeutą, dirbantį pagal humanistinės psichologijos teoriją.

Colby (1972) „Parry“ – programa, kuri atsakinėja į tam tikro terapeuto klausimus kaip paranojiškas pacientas, kuris bijo tariamai jo persekiojančios mafijos.

Buchanan (1984) „MYCIN“ – programa, skirta bakterinių infekcijų diagnozei.

Programos, skirtos aplenkti žmogaus intelektą:

IBM programa „Deep Blue“ 1997 m. aplošė Pasaulio šachmatų čempioną G. Kasparovą. Tviritnama, kad „Deep Blue“ žaidė pagal „brute force“ – galėjo išnagrinėti daugiau ėjimų nei žmogus.

Psichologų kritika:

Nepavyks programuoti- Neįsisamonintų psichinų reiškinių- Atskirų sąmoningų psichinių reiškinių – asmenybės bruožų ar vaidmenų.

Filosofų kritika:

- Kompiuterio programa- kaip ją įmantriai bepavadintume – liks mašina.

Searle (1980) „Kinų kambario“ metafora. Kažkas užrakintas kambaryje ir yra priverstas versti ilgą tekstą iš kinų kalbos kurios nemoka. Tekstą pavyks išversti, jei bus taisyklės, bet žmogus neišmoks kinų kalbos. [mašina niekada nesuvoks ir neišmoks žmogaus intelekto]

X Dėmesys

Bagdonas (1976) Dėmesys – psichinės veiklos atrenkamasis mechanizmas. Tai ne tiek atskiras pažinimo procesas, kiek psichinės veiklos mechanizmas.

Meldman (1970)

Dėmesio raiškos sritys:

- Vidaus organų veikla- Kūno sritis- Emocijos- Mąstymas- Kalbos sritis- Išorinio pasaulio sritis

Leidžia sukonkretinti dėmesio apibrėžimą.

Dėmesys – visuose psichiniuose reiškiniuose atsiskleidžiantis sąmonės atrenkamasis pobūdis, dėl kurio individas išskiria iš aplinkos tai, kas jam konkrečiu metu svarbu.

Ryšys tarp veiklos lygmens ir nervų sistemos aktyvacijos

Dėmesio veiksniai

Specifiniai- Dirgiklio pobūdis

Nespecifiniai- Nervų sistemos ypatybės- Individo būsena- Asmenybės kryptingumas

Dėmesio savybės – valingumas, kryptingumas, stipris, platumas, apimtis, paskirstymas, perkėlimas, patvarumas

Hunt (1980) intelektas susijęs su dėmesio platumu

I eksperiemnto etape tiriamiesiems pasiūlė atlikti Raveno testą ir įrodinėjo, kad tai atitinka .... II etape – turėjo spręsti tą patį testą ir tuo pačiu spręsti kitas užduotis. Geriau sprendė I etapo grupė.

Lapė, 75 (ne 75). 4-6 dėmesio objektai vienu metu (informacijos vienetai)

Ankstyvieji atrankaus (selective) dėmesio tyrinėjimai

Filtro teorija Susilpninimo teorija Vėlyvos atrankos teorija

Padalytas dėmesys (divided)

Dėmesio pajėgumų teorijos Duomenų ir išteklių riboti procesai Daugialypiai ištekliai

Kahneman (1973) Dėmesys – grupė pažinimo procesų (išteklių) skirtų dirgikliams atpažinti tr kategorizuoti.

Dawson, Schell (1982, 1983)

Ištekliai yra pamatinės nervų sistemos savybės

Posner, Boies (1971)

Tiriamieji buvo prašomi atlikti 2 užduotis vienu metu.- 1 užd. Buvo prašoma skirti dėmesį – sprendimo apie raidžių atitikimą užduotis. Po vizualaus

įspėjamojo signalo, tiriamiesiems labai trumpam (50 mili s) ....- 2 užd. Raidės + garsai. Jos rezultatai pablogėjo, kai jos atliktis reikalavo daugiau išteklių – kai

reikėjo vien metu atlikti daugiau. [McGurko efektas - kai vieno garso regimasis komponentas suporuojamas su kito garso girdimuoju komponentu, o žmonės paslaptingai išgirsta trečią garsą. Pavyzdžiui, kai lūpos juda, tarsi tartų skiemenis „ga-ga“, o skamba garsas „ba-ba“, žmonės girdi skiemenis „da-da“.]

Dėmesio raida

Lapė (1973) 5-6 metų vaikas žaidimui gali išlaikyti dėmesį 96,6 min.

XI Emocijos

1. Emocijos2. Jausmai3. Emocinės būsenos

Emocijos – trumpalaikiai situaciniai išgyvenimai (pvz džiaugsmas, pyktis, nuostaba) (senąja prasme)

Emocijos dėmenys:

Subjektyvus emocijos patyrimas Fiziologinių pokyčių visuma – emocijos fiziologinis koreliatas Emocijas lydintys pažinimo procesai bei jų turinys. Išorinės raiškos modelis Reakcijos į emociją Veiksmų, elgesio tendencijos

Jausmai – pastovūs, patvarūs ir ilgesnį laiką trunkantys žmogaus išgyvenimai, daugiausia nulemti tarpusavio santykių, visuomeninės aplinkos.

Emocijos – netarpiškas subjekto santykių su aplinka atspindys, pasireiškiantis išgyvenimais, kurių modalumas, trukmė ir raiška priklauso nuo poreikių.

Emociogeniniai veiksmai (emocijos psich.)

Neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai (pvz neįsisąmoninta agresija) Sąmoningi psichiniai reiškiniai – atsiminimai, vaizdiniai ir t.t. Daiktinė ir visuomeninė aplinka

Bendrieji emocijų ypatumai

Modalumas – emocijų rūšis – teigiamos/neigiamos ir pan. Stipris

Yerkes, Dodson (1908) stiprios emocijos

Stiprėjant emocijoms atsiranda afektas - elgesys priklauso nuo emocijos. Yra (stipresnės) emocijos – nevaldomos emocijos (pvz minioje šaukia „gaisras“, visi puola į paniką)

Trukmė – pabrėžti atvirkštinį ryšį tarp emocijos ir...

Stiprios emocijos ilgai netrunka, nes nualina organizmą/kūną.

Emocijų skirstymas

Perskyra į pagrindines emocijas kurios išreiškia subjekto santykį su veikla;

Išvestinės/sudėtinės emocijos – atitinka veiklą, subjektyvus veiklos koreliatas.

Izard (1977) išskyrė 10 pagrindinių emocijų:

• susidomėjimas• džiaugsmas• nuostaba• nusiminimas• pyktis

• pasibjaurėjimas• panika• baimė• gėda• kaltė

Woodworth (1929) skyrė 6 pagrindines emocijas (pagal veido išraiškas) (Ehman (1972) remdamasis tarpkultūrinėmis emocijomis tas pačias išskyrė)

• laimė• nuostaba• baimė• pyktis• pasibjaurėjimas• neapykanta

Plutchik (1980) apeliuodamas į fiziologinius pokyčius išgyvenant emocijas:

Silpnesnės emocijos Pagrindinės emocijos Stipresnės emocijosBloga nuojauta Baimė SiaubasDėmesio atitraukimas Nustebimas ApstulbimasSvajingumas Liūdesys ŠirdgėlaNuobodulys Pasibjaurėjimas NeapykantaSusierzinimas Pyktis ĮniršisTikėjimasis Laukimas VylimasisLinksmumas Džiaugsmas EkstazėAbejingumas Pritarimas garbinimasModelyje emocijos yra skirtingų spalvų, emocijas susiejo spalva. Ypatybė – modelyje greta esančios emocijos yra panašios kūno prasme, priešingose pusėse – priešingos.

Emocijų funkcijos

o Adaptacinė – padeda prisitaikyti aplinkojeo Reguliuojamoji

Pagal kūno paveikimą – steninės ir asteninėso Komunikacinė (kūno kalba)o Vertinimo (objektyvus tikrovės atspindys, jis sukuriamas anksčiau nei subjektyvus tikrovės atspindys.

Pvz avarija su dviračius – vėliau sunku važiuoti, apsinuodijimas- nenorima į tą produktą žiūrėti.)

Emocijų kontrolė:

Sąmoningas emocijų valdymas (autogeninė treniruotė) Neįsisąmonintas emocijų valdymas (sapnai) [sapnų teorija[

Emocijų teorijos (aiškina, kaip emociogeniniai veiksniai susiję su emocijų dėmenimis)

James – Lange emocijų teorija (1887)

Įprastas požiūris James-Lange požiūris

Keikvieną emociją lemia savitas organizmo reakcijų modelis Žmonės įvardija emocinius išgyvenimus, suvokdami savo organizmo reakcjas.

Cannon – Bard emocijų teorija

Pasak jo, mūsų nervų sistema reaguoja daugiau ar mažiau vienodai į emocijas. Nėra tiesioginio ryšio tarp organizmo reakcijų ir subjektyvaus emocijų išgyvenimo.

Hatfield (Walster) (1971)

Eksperimente dalyvavusių vyrų prašė įvertinti merginų nuotraukų patrauklumą ir jie girdėjo netikrą savo širdies dūžių garsą. Patrauklumo vertinimas priklausė nuo falsifikuotų fiziologinių reakcijų.

Schachter – Singer teorija (1966) įrodinėjo:

Žmonės turi tam tikrų gebėjimų suvokti organizmo reakcijas, nors šie gebėjimai yra mažai išlavėję,

emocijas sukeliantis veiksnys

subjektyvus emocinis patyrimas

emocijos koreliatas

emocijas sukeliantis veiksnys

emocijos koreliatas

subjektyvus emocinis patyrimas

Greta organizmo reakcijų emociniai išgyvenimai priklauso nuo to, kaip žmogus vertina dirgiklį – kaip sukeliant emocijas, ar kaip jų nesukeliant. Stiprus emocinis išgyvenimas atsiras esant dviejų veiksmų deriniui:

- Organizmo reakcijų- Pripažinimo, kad organizmo reakcijos susijusios su emociogeniniu veiksniu.

Pagrįsti dviejų veiksnių teoriją:

Schachter – Singer (1962) adrenalino eksperimentas.

- A grupė – tiriamiesiems buvo pateikta tiksli informacija apie injekcijos šalutinį poveikį – širdies virpesiai, užimta gerklė, drebulys i prakaitavimas.

- B grupė – pateikt kalidinga informacija apie šlautinį poveikį.- C grupė – - D grupė – kontorlinė, kitokia injekcija.

[Studentams buvo įšvirkšta žadinamojo hormono epinefrino. Įsivaizduokite, kad esate jų tiriamasis ir vėliau, kai jums įšvirkštė vaistų, įeinate į laukiamąjį, kuriame randate kitą žmogų (faktiškai tyrėjų bendrininką), kuris veikia arba kaip apimtas euforijos, arba suirzęs. Stebėdamas šį žmogų, pajuntate, kad širdis ima greičiau plakti, jūs paraustate ir pradedate dažniau kvėpuoti. Ką jūs jaustumėte; jei žinotumėte, kad tokius padarinius sukelia vaistai? Schachterio ir Singerio tiriamųjų, kurie sužadinimą laikė vaistų poveikiu, emocijos buvo silpnos. O ką jūs jaustumėte, jeigu jums iš anksto būtų pasakyta, kad vaistai neturi jokio poveikio? Jūs tikriausiai reaguotumėte kaip kiti šio eksperimento tiriamieji - „užsikrėstumėte" emocijomis to žmogaus, su kuriuo jums tenka būti. Jaustumėtės laimingas, jei bendrininkas vaidintų euforiją, arba suirztumėte, jei šis vaidintų suirzusį žmogų.

Šis atradimas, kad sukelta būsena gali būti patiriama kaip vienokia arba visai kitokia emocija, ir tai priklauso nuo to, kaip mes suprantame ir įvardijame, buvo patvirtintas daugeliu eksperimentų. Emocinis sužadinimas nėra toks vienodas, kaip manė Schachteris, tačiau jis sustiprina bet kokią emociją (Reisenzein,1983).]

Rezultatai – A ir D grupės buvo linkusios mažiau sekti apsimetėliu ir įvardinti savo būseną kaip euforinę arba pyktį. B ir C sekė apsimetėlį.

Jeigu patiriame fiziologinį susijaudinimą, kuriam neturime iš anksto paaiškinimo, įvardijame jį pagal esamas pažintines galimybes.

Biologinė įtakaPsichologinė įtakaSocialinė įtaka

Jausmai

Pastovūs, patvarūs

Skirstomi:

Betarpiški jausmai – jausmai, kylantys į konkretų objektą (pvz gyvūnėliams) Aukštesnieji jausmai – susiję su žmogaus vertybinėmis orientacijomis ir idealais

Jausmų grupės (aukštesniųjų)

Intelektiniai jausmai Estetiniai jausmai (atsiranda susiduriant su estetinėmis vertybėmis)

- Didingumo jausmas- Komiškumo jausmas (susijęs su intelektu)

- Tragiškumo jausmas (V. Frakl) (nusivylimas, pašaipa – kai žmogus susiduria su gyvenimo priešybėmis)

Doriniai jausmai (užuojauta, gėda, kaltė, pareiga, atsakomybė) Religiniai jausmai (yra paveldėti, žmogaus religingumas gali būti neįsisąmoninta. Frankl teigia, jog tai

žmogaus ego)

Fromm (1950/1981)

„klausimo esmė yra ne tai, ar žmogus grįžta prie religijos ir tiki Dievu, bet tai, a jis gyvena meilėje ir rūpinasi tiesa. Jei taip,.....“

Emocinės būsenos (foninis emocinis išgyvenimas)

Nerimas Nuotaika Stresas Depresija Meilė Laimė

Nerimas – laukiamos, įsivaizduojamos grėsmės sukelta neigiama emocinė būsena.

Neobjektinis sąmoninis išgyvenimas

Psichiniai nerimo simptomai:

Grėsmės ar baimės potyris Padidėjęs dirglumas Panika Bloga nuojauta Siaubo išgyvenimas Nerimastis dėl smulkmenų Sumažėjusi dėmesio koncentracija Nugebėjimas atsipalaiduoti

Frankl (1946) „žmogui reikia ne ramybės, o veikiau siekių ir kovos dėl jam brangaus tikslo.“

Nuotaika – ilgai trunkanti vyraujanti emocinė būsena, kuri paveikia individo požiūrį į pasaulį, jo patyrimą.

Disforinė (nemaloni), dirgli, entiminė (nei prislėgta, nei pakilios nuotaikos) Pakili, euforinė, ekspansinė (būdinga santūrumo stoka)

Ph. Lersch (1970) plačiausia nuotaikos samprata

o Individo emocinis išgyvenimaso Kūniška, jutiminė būsenao Požiūris į pasaulį (humoristinis, nihilistinis ir t.t.)

Stresas

H. Selye (1907-1982)

Stresas – emocinė būsena, kylanti dėl žmogaus fiziologinį ar psichologinį funkcionavimą trikdančių veiksnių – stresorių.

H. Hinds, W. Burroughs (1997) 5 požymiai, kad kyla stresas:

Susierzinimas Susitelkimo stoka Raumenų spazmai Neigiama nuotaika Įtampa ir nerimas

Stresoriai → streso mediatoriai → stresiniai atsakai

Stresoriai - signalinę reikšmę turintys fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai, kuriuos individui tenka įveikti.

Holmes ir R. Rahe (1967) visuomeninio prisitaikymo vertinimo skalė

Streso mediatoriai (mažesnis stresas, kai):

Įvykio nuspėjamumas Kontrolė Kognityvus aiškinimas Visuomeninė parama Streso įveikimo įgūdžiai

Psichologiniai atsakai į stresą:

Fiziologiniai Psichologiniai

Psichologinis atsakas į stresą:

Emociniai atsakai Kognityvūs atsakai (stresas keičia visus pažinimo potyrius / neigiamų padarinių pervertinimas.)

Elgesio atsakai (pakeičia visą žmogaus elgesį – pvz agresija, kalbėjimas telefonu/kalbėjimo mimiką, raštą, pvz Nixon‘o raštas)

Kognityvus atsakas (atsiduriama „užburtame rate“ iš jo padeda ištrūkti ego gynybos mechanizmas)

PPV – pakitusi pažintinė veikla

Depresija (jos galima išvengti) – psichikos liga. Pagal priežastis:

Egzogeninė – atsirandanti dėl išorinių dirgiklių – kūno bei psichologinių priežasčių. Endogeninė – atsirandanti dėl organizmo disfunkcijų Somatinė depresija kyla dėl vidaus organų ligų, galvos, smegenų traumų, centrinės nervų sistemos

pažeidimų. Psichogeninė (karatais vadinama reaktyvia) atsiranda po stiprių vienkartinių psichologinių traumų arba

dėl ilgai trunkančių neigiamų emocinių išgyvenimų.

Depresijos triada

Pakitusi, itin prislėgta nuotaika Pakitusi, dažniausiai sulėtėjusi pažintinė veikla Pakitęs elgesys – neretai itin sulėtėję judesiai

Didžioji depresija

Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba beveik iš esmės kasdien Seniau patikusi veikla nebeteikia malonumo Spartus storėjimas arba liesėjimas nesilaikant jokios dietos Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus Mintys apie savižudybę

Diagnozuoja jei kas 2 savaites atitinka 5 iš 9 požymių.

Depresijos apraiškos

Išsekimo depresija (pvz po nedėkingų sąlygų darbe) Besišypsanti depresija (žmogus į viską žiūri su humoru, visada geros nuotaikos, viską priima pakiliai.

Itin didelė savižudybės rizika) Užmaskuota depresija (vaikšto ir vaikšto pas gydytoją, skundžiais visokiais negalavimais, kurių iš tikro

nėra) Nėštumo ir pogimdyvinė depresija (gali būti išplėstinė savižudybė) 0,4-2% savižudybių Senatvinė depresija

Depresijos biologiniai mechanizmai. Siejama su 4 nervų sistemos dalimis:

Hipokampas Migdolinis kūnas Priekakčio žievė Pagumbris

Įprasta depresijos tėkmė:

S PPV

Tikimybė, kad asmuo susirgs depresija. 6 proc. Pirmojo depresijos epizodo amžiaus trukmė 25-29 m. Moterų ir vyrų depresijos santykis – 3,62:1,98 (1000 gyventojų per metus) Moterų ir vyrų depresijos santykis kultūrose, kuriose žemas alkoholizmo lygis – 1:1

Depresijos profilaktika

Nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisais, draugais. Nepriimti svarbių sprendimų

Meilė

J. Forgas, P. Dobosz (1984) apklausė 8000 amerikiečių. 10% moterų ir 16% vyrų išreiškė abjeones dėl meilės.

E. Fromm (1954) meilė gali būti:

Broliška Motiniška Erotinė Meilė sau Meilė Dievui

Th. Kemper (1968) valdžios ir statuso dimensijos

K. Dion (1982) romantinės meilės išgyvenimai:

Bendras susijaudinimas Dėmesio koncentravimo sunkumai Polinkis svajoti Euforija Prislėgta nuotaika Miego sutrikimai

Meilė – emocinė būsena, apimanti bendrą susijaudinimą, dėmesio koncentravimo sunkumus, polinkį svajoti, euforiją, prislėgtą nuotaiką ir miego sutrikimus.

Elgesio koreliatas (įsimylėjeliai) 2 kartus daugiau kalbasi ir 8 kartus daugiau žiūri vienas kitam į akis.

• Vyrams būdingas didesnis romantiškumas – jie greičiau įsimyli.• Moterų meilė praeina greičiau, jos dažniau nutraukia meilės ryšius.• Moterys labiau atsiveria, labiau vertina savo partnerį.

Meilės biologiniai mechanizmai:

Imprinting (įsimylėjiams enat toje pačioje aplinkoje) Patrauklumas (fenimetalaminas) Prisirišimas (endorfinai) Dviejų žmonių artumas (hormonas - oksitocinas)

E. Fromm (1954) ką reiškia iš tikro mylėti kitą žmogų?

Rūpestis Atsakomybė (už jį) Pagarba Pažinimas

Laimė. Kas yra laimė?

Laimė – teigiamas, su tikslo ir prasmės klausimais susijęs gyvenimo potyris, kylantis iš esmės patenkinus vyraujančius poreikius; faktinis ar įsivaizduojamas idealybės ir esamybės atitikmuo, pasireiškiantis įvairias išgyvenimais – pusiausvyra, ramybe, pasitenkinimu, džiaugsmu.

Kaip būti laimingesniems?

Elgtis taip, tarsi būtum laimingas Ieškoti kūrybos ar lasiavalaikio formų kur panaudotum savo sugebėjimus Sutelkti dėmesį ne tik į save Būti dėkingam Įsimylėti

McNulty, Fincham (2012)

„žmogiškosios padėties supratimas reikalauja pripažinti, kad psichiniai bruožai ir procesai nėra iš prigimties teigiami ar neigiami – tai ar jis teigiamas, ar neigiamas....“

Bendras asmenybės aiškinimas

Motyvacijos klausimas

„Asmenybės“ kategorija psichologijoje neturi vertinamosios prasmės.

Visi žmonės yra asmenybės. Apie ją sprendžiama iš elgesio.

Asmenybė – išvada ar grupė išvadų, kurias darome apie individo elgesio nuolatines vidines paskatas kryptingai stebėdami tą elgesį.

Išoriniai dirgikliai Vidinės paskatos/dirgikliai – trumpalaikės/atsitiktinės ir nuolatinės/nesikeičiančios

W. James (1890) asmenybės teorija – „Plačiausia įmanoma prasme, žmogaus savasis Aš yra bendra suma visko, ką jis gali pavadinti savo....“

Jis skiria:

Empirinį „Aš“ arba asmenybę Grynąjį „Aš“ arba subjektą

Empirinės asmenybės dalys:

Fizinė asmenybė – žmogaus kūnas

Visuomeninė asmenybė – atsiranda, kai kiti žmonės mus pripažįsta. Pagal James‘ą žmogui negali būti didesnės bausmės už visuomeninės asmenybės atėmimą

Dvasinė asmenybė – vienas iš nedaugelio kuris tai paminėjo. Individo konkrečios savybės, sąmonės būsenos, gebėjimas mąstyti.

Galima nagrinėti 3 asmenybės dėmenų santykių grupes:

o Asmenybės sudėtinių dalių išsidėstymą (hierarchija)o Emocijas ir jausmus, sukeltus šių asmenybės dalių

Savigarba = Sėkmė/Ketinimaio Šių dalių nulemtus poelgius

Grynasis „Aš“ arba subjektas – yra tai, ką kiekvieną akimirką suvokia.

G. Allport (1959) Asmenybė yra individo psichofizinės sistemos struktūra, lemianti jam būdingas mintis ir elgesį. (dažniausiai cituojama)

Rubenšteinas (1959) Asmenybė – vidinių sąlygų, per kurias persilaužia išorės poveikiai, visuma.

Reikia atsakyti į šiuos klausimus:

Ko individas siekia? Kryptingumas. Ką jis geba? – gebėjimai. Koks jis yra? – temperamentas, charakteris.

Mayer (2007) Asmenybė – iš sąveikaujančių tarpusavyje ir besiplėtojančių dėmenų sudaryta psichinė sistema, veikianti asmens elgesio raišką.

Asmenybė – unikali ir kryptingai veikianti žmogaus psichinių reiškinių sistema.

2 išimtiniai atvejai, kai žmogus nėra asmenybė:

Naujagimiai/kūdikiai Psichinėmis ligomis sergantys žmonės (schizofrenikai)

Asmenybės tyrinėjimai kognityvinės psichologijos paradigmoje:

Kokie struktūrinai ivienetai – informacijso apdorojoio prasme – sudaro asmenybę? Kaip apdorojama informacija, ja strūkturuojama, pažindami psaulį.

Schemos kategorijos

Schema – kognityvus darinys, kuris organizuoja informaciją ir todėl daro įtaką tam, kaip suvokiame ir reaguojame į tolesnį informacijos srautą – daiktus, objektus, reiškinius, žmones.

Gross (2010) geografinėjė/nomotetinėje dimensijoje. Pastovumo/kintamumo dimensijoje.

Motyvacijos klausimas

Poreikis – reikmė – motyvas

Poreikis – nervinės ar psichinės įtampos būsena, kurią sukelia kokių nors organizmo egzistavimui būtinų sąlygų stoka.

Reikmės – objektai ar poreikių patenkinimo būdai.

Motyvas – poreikis, kuriam rasta reikmė.

Tai – šališkai atspindėtas poreikio objektas, objektyvuotas poreikis. Žmogaus elgesio įvairovę lemia motyvas.

Motyvacijos teorijos. Motyvacijos (aiškinimo) teorijų grupės:

Instinktų teorijosInstinktas – paveldėtų elgsenos ar elgesio komponentų visuma.W. MacDougall (1905) reprodukcijos, vaikų auginimo, maitinimosi, pirmavimo, savęs įtvirtinimo, agresijos, žingeidumo, pasibjaurėjimo, bendrumo, konstruktyvumo instinktai.

Poreikių teorijos teigia, kad organizmo elgesį lemia poreikio sukeltos įtampos sumažinimo siekis.Cl. Hull (1943) homeostazės dėsnis – visi organizmai stengiasi palaikyti pastovią pusiausvyrą psichikos ar kūno būsenoje.

Jaudinimo teorijosD. Hebb (1955) individai elgiasi taip, lyg trokštų padidinti įtampą ar jaudinimą (tinka tiek žmonėms, tiek gyvūnams)Yerkes, Dodson (1908)

Priešingo proceso teorijosTik socialiai sąlygotą/žmoguas išmoktąR. Solomin (1980) Kiekvienas emocinis patyrimas sukelia priešingą emocinį patyrimą, kuris būna stipresnis ir trunka ilgiau už pirmąjį.

Pastiprinimo teorijosJei geidžiamas tikslas gali būti pasiektas užbaigus tam tikrą veiksmą ar veiklą, organizmas skatinamas šį veiksmą ar šią veiklą atlikti.(Thorndike efekto dėsnis)

Motyvacijos teorijosS. Freud (1856-1939)

ErosLibidoCathexisThanatos

Ankstesniuose darbuos rašė, kad žmogaus asmenybę nulemia šie veiksniai

Ambivalentiški jausmai - tos pačios lyties žmogui.Fiksacija gali būti skatinama arba slopinama stadijoje, kurioje įvyko. (dirginant)Freud – vėliau atsirado Thanatos motyvacijos teorija.A.Maslow Poreikių hierarchijos hipotezė. A.Maslow teigė, kad žmogaus elgesį lemia paveldėtų (instinktoidinių) poreikių grupė. Jei žmogus patenkina vieną savo poreikių grupę, randasi poreikis kitą poreikių grupę (pvz: jei nevalgei savaitę, tai negalvosi apie jokią saviaktualizaciją, tik apie alkį).

Socialinio pažinimo prigimtis

Kodėl priimdami socialinius sprendimus apie kitus taip dažnai apsirinkame?

Socialiniai sprendimai apie:

Fizines ypatybes (lytį, amžių) Socialines ypatybes (polinkius, emocijas, motyvus)

Informaciją socialiniams sprendimams gali suteikti:

Fizinės ypatybės, atskleidžiančios amžių ir lytį; Drabužiai; Veido išraiškos; Žvilgsnių modeliai; Kūno judesiai; Žodinis ir garsinis bendravimo turinys; Fizinės aplinkos detalės.

Trys socialinės psichologijos sritys:

Socialinė psichofizika – nagrinėja socialinius dirgiklius. [elementarius suvokiminius sprendimus apie socialinį dirgiklį: kinetinius modelius, garsinius kintamuosius, kūno kalbos detales.]

Neverbalinio elgesio tyrimai [a) paralingvistika, b) kinestezija, c) proksemija;] Socialinė psichologija tikrąja žodžio ptrasme (visa apimančias teorijas) [aiškina žmogaus elgesį kaip

visumą)

Socialinė psichofizika

F. Heider ir M. Simmel (1944)

Tiriamiesiems rodė kaip geometrinės figūros judėdavo geometriniame kontūre. Tiriamieji turėdavo užrašyti, ką matė. Žmonės dažnai tai įvardindavo kaip socialinius reiškinius (figūrėlės žmonės, kontūras – tarpasmeniniai ryšiai). Judesių pobūdis lėmė, kad fiziniai modeliai paversti socialiniais. Rezultatus lėmė kinetinės struktūros (geometrinių figūrų judėjimas):

Atstumas tarp objektų Reliatyvus pradinių judesių laikas Judesių greitis Laikini santykiai tarp vieno objekto ir kitų judesių

Kokia dirgiklio informacija dažniausiai naudojama priimant socialinius sprendimus?

N. Munn (1940, 1954)

Rodė žmonių nuotraukas su kontekstu ir be jo. Tarpkultūrinai tyrimai rodo, kad tokių pamatinių emocijų, kaip – džiaugsmas, nustebimas, baimės,

pyktis... Esant fonui, žmogus individo emocijas įvertina objektyviau, tiksliau. Veidas pavadintas pirmine signaline sritimi – veido informacija svarbiausia, suvokiant socialinį dirgiklį.

(pirmiausia žiūrima į veidą)

Kaip derinama kinetinė veido ir žodžio informacija?

E. Levitt (1979) grupė aktorių suvaidindavo ir į garsindavo epizodus, išreiškiančius pagrindines emocijas. Grupė mačiusi tik veikdus buvo tikslesnė, nei girdėjusi vien balsus. [vaizdas+garsas (tiksliausiai įvertintos emocijos), vaizdas be garso, garsas be vaizdo (prasčiausi rezultatai). E.Levitt nerado skirtumų tarp vyrų ir moterų.]

McGurko efektas

Neverblinio elgesio kintamieji

The McGurk effect is a perceptual phenomenon that demonstrates an interaction between hearing and vision in speech perception. The illusion occurs when the auditory component of one sound is paired with the visual component of another sound, leading to the perception of a third sound. The visual information a person gets from seeing a person speak changes the way they hear the sound. People who are used to watching dubbed movies may be among people who are not susceptible to the McGurk effect because they have, to some extent, learned to ignore the information they are getting from the mouths of the "speakers”. If a person is getting poor quality auditory information but good quality visual information, they may be more likely to experience the McGurk effect. Integration abilities for audio and visual information may also influence whether a person will experience the effect. People who are better at sensory integration have been shown to be more susceptible to the effect. Many people are affected differently by the McGurk effect based on many factors, brain damages or disorders.

M. Argyle (1965) sąveikos pusiausvyros modelis

Užmezgus kontaktą, pasirenkamas bendravimo artumo lygmuo, kurį stengiamasi išlaikyti pastovų viso bendravimo metu. Jei kuris nors iš pokalbio dalyvių tai pažeidžia, kitas stengiasi tą atkurti.

Per daug arba per mažai artumo – psichologiškai nekomfortiška ir dėl to yra motyvas veikti.

Socialinė psichologija tikrąja žodžio prasme

Mėginimų išplėtoti tai yra labai daug.

Socialinė psichologija

Teorijos, aiškinančios žmogaus elgesio visumą:

Socialinių vaidmenų teorija Nuostatos teorija Atribucijos teorija Pažintinio disonanso teorija

Kodėl spręsdami apie kitus taip dažnai klystame? Todėl. Kad mūsų socialiniai sprendimai ir socialinis pažinimas yra tarpinis (socialinės percepcijos tarpiškumas)

K. Davis, E. Jones (1965)

Stebimas Interpretuojama

Elgesys Asmenybė MotyvaiPadariniai Nuostatos

VertybėsAdekvačiai pažinti kitą žmogų reiškia:

Spręsti apie jį visapusiškai Teisingai prognozuoti jo elgesį ir elgesio priežastis

Socialinio pažinimo prigimtis

Nusakykite Zimbardo eksperimento esmę (Stanfordo kalėjimo eksperimentas)

Stanfordo kalėjimo eksperimentas rodo, kad prisitaikymas prie socialinių vaidmenų formuoja žmonių elgesį ir nuostatas. Visi šie eksperimentai rodo žmonių prisitaikymą elgtis kolektyviai ir vadovautis masės nuostatomis, taip pat rodo, kaip juos veikia socialinių vaidmenų prisiėmimas.

The actual purpose of this study was to examine the effect of roles. Roles can be defined as a set of behaviors that individuals occupying specific positions within a group are expected to perform. Zimbardo wanted to determin whether, as a result of the roles they played, the participants would come to behave like real guards and prisoners. And the answer of course was yes! The roles the participants played exerted powerful effects on their behavior and are indicative of the powerful impact that roles exert on us in different groups. It just goes to show that in certain groups, we tend to play our part, to assume our 'role'.

Fromm (1955) vylėsi, kad galiam sukurti visuomenę „kurioje žmones sieja broliškumo ir patarimo ryšio....“