raneŠima 2011–2012 socialinis pranešimassocmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/... ·...

socialinis pranešimas 2011–2012

socialinis pranešimas

2011–2012


S O C IA L I N Ė S A P S AU G O S I R DA R B O M I N I ST E R I JA

socialinis pranešimas

2011–2012

Vilnius2012

3


Mieli Socialinio pranešimo skaity tojai ,

šioje ataskaitoje, kaip kasmet, rasite svarbiausius visų ministerijos kuruojamų sričių statistinius duome-nis, analizę bei apžvalgas.

Remiantis surinkta statistine informacija, jau galime tvirtai teigti, kad laiku priimti tinkami sprendimai krizės pradžioje leido suvaldyti valstybės finansus. Išmokos mokamos laiku, o dėl atsigau-nančios ekonomikos bei užimtumo skatinimo „Sodros“ įplaukos ir apdraustųjų skaičius auga, nedarbas mažėja. Kol kas „Sodros“ biudžetas vis dar deficitinis, bet faktas, kad pirmąjį šių metų pusmetį „Sodros“ biudžeto pajamos trečdaliu milijardo didesnės nei prieš metus, yra tikrai pozityvus.

Deja, vis dėlto nedarbo lygis mažėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Iš savo pusės ministerija skati-na užimtumą tiek jau pasiteisinusiomis priemonėmis, tiek diegdama naujas. Tęsiama valstybės pagalba jauniems žmonėms, pradedantiems dirbti, mokestinės lengvatos darbdaviams, kurie įdarbina jaunuo-lius ir neturinčius darbo patirties. Daugelio institucijų, specialistų pastangomis sudarytos palankesnės sąlygos norintiems pradėti verslą. Tad galimybių yra, ir valstybė tikrai gali padėti žengiant pirmuosius žingsnius verslo ar įsidarbinimo keliu per Verslumo skatinimo fondą, projektą „Jaunimo užimtumo di-dinimas“, naudojantis priemone „Parama pirmajam darbui“ ir kt. Be to, pradėta taikyti teritorinių darbo biržų darbuotojų motyvavimo sistema, kai nuo įsidarbinusių bedarbių skaičiaus priklausys darbuotojo skatinimas.

Verta pabrėžti ir tai, kad pažadai senjorams ištesėti. Nuo 2012 m. mokamos didesnės pensijos, per birželį baigtos kompensuotos nepriemokos 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams, o rugsėjį bus padidintos pensijos dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Nemažai darbų nuveikta ir kitoje svarbioje srityje, socialinės paramos sistemoje. Pradėta per-tvarka, kurios tikslas – paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Tokiu būdu reikiama valstybės pagalba ir parama gali būti tikslingiau nukreipta sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės na-riams. Taip, socialinės paramos gavėjų skaičius vis dar didelis, ir ne visur racionalus... Piktnaudžiavimo valstybės parama turi nelikti, žmonės turi norėti dirbti ir atsakyti už savo gyvenimą, o darbdaviams turi būti sudarytos palankesnės sąlygos įdarbinti. Tai nelengvas iššūkis, kuriam įveikti reikia kompleksinių sprendimų ne vien socialinės apsaugos, bet ir ūkio, švietimo srityse.

Su sistemos pertvarka susijęs ir naujas, 2012 m. vasarą pradėtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas Socialinės pagalbos tarnyba, kurio tikslas – užtikrinti, kad šalyje būtų daugiau so-cialinio teisingumo. Todėl mobili specialistų komanda lanko šalies savivaldybes, seniūnijas, gyventojus,

4


norėdama realiai įvertinti, kaip pagal naują griežtesnę tvarką konkrečiose savivaldybėse skirstoma so-cialinė parama, patalkinti savivaldybėms, sprendžiant kylančius klausimus. Planuojama aplankyti visas savivaldybes.

Dažnai kalbama apie Lietuvą, įsivaizduojant ją kaip vieną masyvą arba, dar blogiau – vien kaip Vilnių. Tačiau juk kiekviename mieste ir kaime yra savos problemos, savi džiaugsmai ar rūpesčiai ir vi-suose juose kuria gerovę konkretūs žmonės, konkrečios įmonės, tos vietos bendruomenės. Visada svei-kintina, kai bendruomenė nebijo atsakomybės ir rūpinasi savo gyvenamosios vietos aplinka, kultūros skleidimu, pagalba vieni kitiems. Šioje srityje dar tikrai yra daug ką nuveikti, ir džiaugiuosi, kad šiemet padaryta puiki pradžia. 2012-ieji – išskirtinės programos, skirtos bendruomenių veiklai skatinti, pra-džios metai. Visose Lietuvos savivaldybėse Vietos bendruomenių tarybos sprendžia, kokiems gyventojų viešiesiems interesams tenkinti skirti gautas biudžeto lėšas. Nemažai girdėjome abejonių, kad žmonės nesutars, susiginčys, bet jau matome pirmus rezultatus: gražėjančius miestus ir miestelius, rengiamus kultūrinius, sveikatinimo renginius, leidžiamus kraštotyrinius leidinius, kurie finansuojami būtent per šią programą. Dėmesys ir bendruomenėms, ir kiekvienam žmogui – tai, nuo ko prasideda tvirta valsty-bė. Kurkime ją kartu!

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

5


socialinio pranešimo 2011–2012 renGĖJai

ĮVADASLina BurbaitėKristina Vaitkevičienė

DARBO RINKA, DARBO SANTyKIAI, DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA Gintarė BužinskaitėRasa MalaiškienėJurgita Vitkauskienė

SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOSInga BarauskaitėSimona PolonskytėŪla Urbaitė

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA, SOCIALINĖ APRĖPTISLina CharašauskaitėRima KurlianskienėAloyzas StapulionisAsta Gruodienė

BENDRUOMENIŲ, VAIKŲ, JAUNIMO, ŠEIMOS REIKALAI Justina AlsytėIrena CeinoriūtėBirutė JatautaitėAsta Šidlauskienė

MOTERŲ IR VyRŲ LyGyBĖ Lina Pivoraitė

ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMASLiongina BeinoravičienėEglė Mikolaitytė

NARySTĖ EUROPOS SĄJUNGOJE Jonė EigirdaitėKarolina Anda Juodpusytė

Darbo grupės vadovė – Lina BušinskaitėDarbo grupės vadovo pavaduotojas – Patrikas SkrudupisKoordinatorė – Kristina Vaitkevičienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė dėkoja Socialinio pranešimo grupei už nuoširdų darbą rengiant šį leidinį.

6


Turinys1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7

1.1. RyŠIŲ SU VISUOMENE VEIKLA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .81.2. GyVENTOJŲ KONSULTAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11

2. DARBO RINKA, DARBO SANTyKIAI, DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .122.1. DARBO RINKA: TIKSLAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .122.2. DARBO SANTyKIAI IR DARBO APMOKĖJIMAS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .262.3. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS AKTUALIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .33

3. SOCIALINIS DRAUDIMAS IR PENSIJOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .383.1. SOCIALINIS DRAUDIMAS: TIKSLAI IR SOCIALINIO DRAUDIMO REFORMOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .383.2. „SODROS“ STRUKTŪRINĖS PERTVARKOS

REZULTATAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .413.3. GERĖJANTIS VALSTyBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SURINKIMAS . . . . . . . . . . . . .453.4. PENSIJŲ REFORMA – TIKSLAI IR LAUKIAMI REZULTATAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .52

3.5. PENSIJŲ ĮSTATyMŲ PAKEITIMAI IR JŲ ĮGyVENDINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .563.6. VALSTyBINIŲ PENSIJŲ REFORMOS METMENyS IR TIKSLAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .593.7. AKTUALIJOS VALSTyBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ, VALSTyBINIŲ PENSIJŲ IR PARAMOS PASIPRIEŠINIMO

1940–1990 M. OKUPACIJOMS DALyVIAMS BEI NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS SRITySE. . . . . . . . . . . . . . .62

4. PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA, SOCIALINĖ APRĖPTIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .674.1. PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .674.2. SOCIALINIS DARBAS IR JO SVARBA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .844.3. LyGIŲ GALIMyBIŲ AKTUALIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .874.4. VALSTyBĖS PARAMA BŪSTUI ĮSIGyTI AR IŠSINUOMOTI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101

5. BENDRUOMENIŲ, VAIKŲ, JAUNIMO, ŠEIMOS REIKALAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1055.1. BENDRUOMENIŲ VAIDMENS STIPRINIMAS – UNIKALI BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS

SKATINIMO 2012 M. PROGRAMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1055.2. SAVANORIŠKOS VEIKLOS POTENCIALAS IR PLĖTOJIMO KRyPTyS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1075.3. VAIKO GLOBA (RŪPyBA) IR ĮVAIKINIMO AKTUALIJOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1095.4. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS PERTVARKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1145.5. JAUNIMO POLITIKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1155.6. ŠEIMOS POLITIKA, KAIP SOCIALINIŲ PROBLEMŲ PREVENCIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121

6. MOTERŲ IR VyRŲ LyGyBĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1276.1. VALSTyBINĖS MOTERŲ IR VyRŲ LyGIŲ GALIMyBIŲ 2010–2014 M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ

PLANO ĮGyVENDINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1276.2. LIETUVOS KANDIDATAVIMAS Į JUNGTINIŲ TAUTŲ MOTERŲ DISKRIMINACIJOS

PANAIKINIMO KOMITETĄ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1286.3. ES IR TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VyKDyMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 129

7. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1317.1. ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1317.2. KITA ES PARAMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 150

8. NARySTĖ EUROPOS SĄJUNGOJE. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1538.1. VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS NARySTE EUROPOS SĄJUNGOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1538.2. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175

9. PRIEDAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191

7


1ĮvadasSocialinis pranešimas (toliau – Pranešimas) apibendrina Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-

jos (toliau – ministerija) veiklą, vykdytą 2011–2012 metais. Pranešimas rengiamas tuo pačiu metu, kai vis dar jaučiami ekonominės šalies padėties padiktuoti iššūkiai Lietuvos socialinės apsaugos sistemai, kai šalyje vis dar gana aukštas nedarbo lygis, įvairius gyventojų sluoksnius palietė finansiniai sunkumai. Matomas socialinės apsaugos sistemos priklausomumas nuo ekonominės šalies būklės, atsiskleidė šios sistemos pažeidžiamumas. Iškilo būtinybė toliau tobulinti esamą socialinės apsaugos sistemą.

Pirmame Pranešimo skyriuje apibūdinamos ministerijos ryšių su visuomene iniciatyvos, apta-riami gyventojų konsultavimo ir informavimo klausimai.

Antrame Pranešimo skyriuje išsamiai aptariami darbo rinkos politikos klausimai. Čia pateikia-ma užimtumo ir nedarbo statistika bei tendencijos, įvardijamos užimtumo didinimo, taip pat darbo rin-kos aktyvinimo priemonės. Aptariama jaunimo nedarbo problema ir pateikiami jos sprendimo būdai. Apžvelgiamas Lietuvos darbo biržos veiklos efektyvumas, socialinių įmonių veikla. Aptariamas kolek-tyvinių bei individualių darbo santykių teisinis reglamentavimas, darbo įstatymų vykdymas. Apžvelgia-mos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų aktualijos.

Trečiame Pranešimo skyriuje analizuojami socialinio draudimo ir pensijų klausimai. Skyriuje aprašomi 2011 metais socialinio draudimo sistemai iškilę sunkumai ir sprendžiami finansiniai einamo-jo laikotarpio klausimai – visų valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimas laiku ir be trukdymų. Aprašyti darbai rengiantis valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkai, kurioje didelis dėmesys skiriamas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimui bei administravi-mui gerinti. Skyriuje apžvelgiami pokyčiai socialinio draudimo bei valstybinių pensijų sistemoje, taip pat aprašytos vykdytos prevencinės priemonės.

Ketvirtame Pranešimo skyriuje aprašomos piniginės socialinės paramos šeimoms ir vaikams priemonės, siekiant, kad ši parama būtų kuo taiklesnė ir atliktų savo pagrindinę funkciją – padėtų šei-mai auginti vaikus, garantuotų nepasiturintiems gyventojams tam tikras pajamas. Skyriuje aptariamos

8


socialinės paslaugos ir socialinis darbas, kaip profesija. Aptariamas lygių galimybių klausimas – neįga-liųjų socialinė integracija, politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimas į Lietuvą, prie-globstį gavusių užsieniečių socialinė integracija, migracijos politikos įgyvendinimas. Tai jautrios, vi-siems visuomenės nariams aktualios temos. Skyriuje aptariami paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, socialinio būsto klausimai.

Penktame Pranešimo skyriuje aprašoma bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veikla bei dalyvavimas socialinėje politikoje, aptariama savanoriška veikla ir jos plėtojimo kryptys. Nemažas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo teisėms bei esamai padėčiai aprašyti. Aptariama, kaip, atsižvelgiant į iškilusius iššūkius, formuojama ir įgyvendinama šeimos politika, kuriamos teisinės ir organizacinės priemonės, skirtos šeimai palankiai aplinkai sudaryti, kurių taikymas turėtų paskatinti teigiamas demo-grafines tendencijas.

Šeštame Pranešimo skyriuje aptariami moterų ir vyrų lygybės klausimai.Septintame Pranešimo skyriuje pateikiama informacija apie Europos struktūrinių fondų lėšų pa-

naudojimą, apžvelgiamos vykdytos priemonės bei pasiekti rezultatai. Aštuntame Pranešimo skyriuje išsamiai pristatoma veikla, susijusi su Lietuvos naryste Europos

Sąjungoje, aptariamas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, apibrėžiama šalies socialinės apsaugos sistema tarptautiniame kontekste. Akivaizdu, kad narystė Euro-pos Sąjungoje, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas brėžia vis naujas gaires, kelia naujus reikalavi-mus bei atveria naujas galimybes socialinės politikos srityje.

Daugiau besidomintiems socialinės apsaugos klausimais Pranešime pateikiamos nuorodos į ati-tinkamus šaltinius. Taip pat kiekvienas skaitytojas gali pasinaudoti ministerijos interneto svetainėmis (www.socmin.lt; www.socialiniszemelapis.lt ir kt.), kuriose gali rasti informacijos įvairiais jį dominan-čiais klausimais.

1.1. ryšių su visuomene veikla

2011-ųjų viešinimo veikla sklandžiai buvo tęsiama ir 2012-aisiais metais. Suaktyvintos jau pra-dėtos informacinės kampanijos, žinoma, atsirado ir naujų. 2011 m. daug dėmesio skirta Savanoriškos veiklos metams viešinti, ypač savanoriškos veiklos sostinių rinkimams ir diskusijoms apie savanorystę. Per 2011 m. padidėjo savanorystės žinomumas, formavosi teigiamas visuomenės požiūris į šią sritį, daug kas išdrįso išbandyti savo jėgas. ypač matėsi įvairių sričių savanorių, bendruomenių susidomėji-mas penkiuose miestuose – Savanorystės sostinėse: Alytuje, Kėdainiuose, Biržuose, Palangoje ir Šiau-liuose. Skirtingos iniciatyvos vis dėlto turėjo bendrą vardiklį – per savanorišką veiklą burti bendruome-nę, skatinti ją pačią priimti sprendimus rūpintis savo miestu, ar tai būtų sporto renginiai moksleiviams, ar aplinkos tvarkymas, ar benamių gyvūnų globa.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizaciniu komitetu ir Lietuvos krepšinio federacija. Bendradarbiaujant buvo surengta viktorina apie krepšinio aktualijas, kurioje dalyvavę sunkią judėjimo negalią turintys žmonės laimėjo bilietus į Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes visuose mies-tuose, kuriuose vyko rungtynės. Be to, daugiau kaip 900 vaikų iš globos namų, socialinių paslaugų cen-

http://www.socmin.lthttp://www.socialiniszemelapis.lt

9


trų, dienos centrų ir kitų įstaigų 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto kvietimu stebėjo U18 Žvaigždžių rungtynes Kaune.

Siekiant suteikti galimybę stebėti diskusijas aktualiomis temomis didesniam skaičiui žmonių, esančių įvairiuose regionuose, organizuotos dvi diskusijos, kurios buvo transliuojamos tiesiogiai inter-netu – „Socialinis darbuotojas bendruomenėje“ ir „Kokių politinių sprendimų reikia Lietuvos neįgalie-siems?“

Buvo inicijuota ir vykdyta neįgaliųjų pažymėjimų pakeitimo, susijusio su senatvės pensijos am-žiaus vėlinimu viešinimo kampanija, kad kuo daugiau žmonių pasiektų ši žinia ir žmonės neturėtų problemų.

2011 m. lapkričio 19 d. minimai pasaulinei smurto prieš vaikus prevencijos dienai ministerijoje susirinkusiesiems keletas Vilniaus vaikų dienos centrų ir darželių padovanojo savo muzikinius, impro-vizacinius pasirodymus, spalvino užrašą „Smurtui prieš vaikus – ne!“ Kadangi vieno iš dalyvių, Mažo-sios teatro akademijos, pasirodymas padarė didelį įspūdį žiūrovams, ši teatro studija buvo pakviesta dalyvauti ir 2012 m. kovo mėn. vykusiame Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų atidaryme.

Šiame renginyje Vilniaus miesto Rotušėje buvo apdovanoti nusipelnę mokslo, sporto, kultūros atstovai. Buvo demonstruojamos teminės parodos: A. Vasiliausko „Susimąstęs Vilnius“, Vilniaus dailės akademijos studentų plakatai, viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ paroda „Tyliosios he-rojės“.

Po oficialaus atidarymo vyko debatai, kuriuose socialinės srities, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės atstovai diskutavo apie kartų solidarumą, vyresnio amžiaus žmonių akty-vumą.

Tolesnio bendradarbiavimo su Vilniaus dailės akademija gaires nubrėžė birželio 13 dieną pasira-šyta bendradarbiavimo sutartis.

2012 m. pradėta socialinės paramos sistemos pertvarka, kuriai viešinti, informacijos sklaidai skirta daug dėmesio, kad būtų išaiškinti pasikeitimų tikslai. Galima pastebėti, kad laikui bėgant geroji praktika, mažinant piktnaudžiavimo galimybes, vis labiau buvo platinama pačios žiniasklaidos inicia-tyva, ir visuomenės požiūris į skaidresnę, griežtesnę paramos teikimo sistemą tapo vis labiau palankus, nepaisant to, kad visos naujovės iš pradžių sutinkamos priešiškai.

2012 metais Ryšių su visuomene skyrius plačiai viešino Vietos bendruomenių savivaldos progra-mos įgyvendinimą, kuria siekiama skatinti bendruomenes visoje Lietuvoje aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl 2012 metams skirtų 8 mln. litų lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių vie-šuosius poreikius. Taip pat viešinta informacija apie pasirašytas trišales sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento ir 60 savivaldybių. Kaip bendruome-nės vienybės, plėtros ir išteklių gausinimo simbolis merams įteikti obelaičių sodinukai.

Prisidėta ir prie gegužės 26 d. rengiamos „Šeimų šventės 2012“ organizavimo ir viešinimo vei-klos. Šventė, suvienijusi Lietuvos šeimas, vyko Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke.

Naujas viešinimo akcentas – skiltis „SociumasLT“ didžiausiame naujienų portale www.delfi.lt. Joje keliose rubrikose, skirtose savanorystei, socialiai atsakingam verslui, integravimuisi į visuomenę, verslumui skatinti, publikuojami straipsniai sulaukė nemažai skaitytojų dėmesio. Šis projektas, kurį So-cialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo kartu su naujienų portalu, padeda susipažinti su Europos

10


Sąjungos struktūrine parama per žmonių, kurie ja pasinaudojo, pasakojimus, iš arčiau pamatyti, kaip vykdomi projektai, kaip gaunamos paskolos, kokie rezultatai. Taip pat „SociumasLT“ tapo erdve ben-druomenių, savanoriškų judėjimų atstovų straipsniams ir diskusijoms, taip skatindamas pilietinės vi-suomenės kūrimąsi.

Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimuose 2011 „Metų darbovietės“ nominaciją Lietuvos didelių įmonių kategorijoje laimėjo AB „Achema“ už rūpestį, net ir stojant gamybos procesams bei vyk-dant reorganizaciją, darbuotojais, jų šeimų nariais ir bendruomene. Jau penktus metus organizuojami apdovanojimai šiais metais susilaukė ypatingo įmonių dėmesio – gauta net 91 paraiška iš 51 įmonės. Daugiausia įmonių, pareiškusių norą dalyvauti 2011 m. apdovanojime - gamybos sektoriaus įmonės (14); antroje vietoje – IT ir telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės (10). 2012 gegužę vykusioje apdovanojimų ceremonijoje nuskambėjo ir naujas akcentas – Metų partnerystės tarp verslo ir nevy-riausybinio sektoriaus, ugdančios socialinę atsakomybę, nominacija. Kam skirti pastarąją nominaciją, sprendė ne vertinimo komisija, o visuomenė – verčiausią socialinę partnerystę rinko naujienų portalo www.delfi.lt skaitytojai.

„Metų darbovietės“ nominacijoje apdovanotos:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB „Achema“.Mažų ir vidutinių verslo įmonių kategorijoje – UAB ,,Alna Software“.Užsienio įmonių kategorijoje – „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinys (UAB „Fermentas“). Specialusis apdovanojimas skirtas AB „Ūkio bankas“.Specialusis apdovanojimas skirtas UAB „Tvirta“ darbuotojai Aušrai Bikelytei.

„Metų bendruomeniškiausia įmonė“ nominacijoje apdovanotos: Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – AB LESTO.Mažų ir vidutinių verslo įmonių kategorijoje – UAB „Pakmarkas“. Užsienio įmonių kategorijoje – UAB „Omnitel“.„Aplinkosaugos įmonė“ nominacijoje apdovanotos:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – UAB „Eugesta“.Mažų ir vidutinių verslo įmonių kategorijoje – AB „Autrolis“.Užsienio įmonių kategorijoje – AB „Swedbank“.Specialusis apdovanojimas skirtas VšĮ „Pilnų namų bendruomenei“.

Socialiai atsakinga įmonė 2011:Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – Teo LT, AB.Mažų ir vidutinių verslo įmonių kategorijoje – mikro įmonė UAB „Servico“.Užsienio įmonių kategorijoje – UAB „Mars Lietuva“.

Taip pat apdovanoti:„Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas: už pažangiausią pasaulyje ir vienintelę tokią Lietuvoje

skaidrumo skatinimo sistemą.SEB bankas: už naujoves, originalias idėjas ir nuoseklią pažangą per visus 5 apdovanojimo metus.

http://www.delfi.lt/

11


„Metų partnerystės“ apdovanojimas atiteko: UAB „Omnitel“ ir Lietuvos žmonių su negalia są-jungos iniciatyvai „Negalia – ne kliūtis būti su mumis“. Nugalėtojus išrinko skilties „SociumasLT“ skai-tytojai.

Ministerija, rodydama dėmesį socialinės atsakomybės sričiai, informuodama visuomenę ir pa-gerbdama iniciatyvius bei atsakingus darbdavius, skatina diegti tokius principus ir kitose įmonėse.

Nepamiršta ir vidinė komunikacija bei gražios akcijos, ne vien nešančios naudą, bet ir suburian-čios darbuotojus bendrai veiklai. Ryšių su visuomene skyrius inicijavo ministerijos komandos „Bitutės“ dalyvavimą 2012 m. balandžio 21 d. akcijoje „Darom Global 2012“, per kurią švarintas Vingio parkas, mėgstama vilniečių poilsio vieta. Kaip kasmet, ministerijos darbuotojai dalyvavo kraujo donorystės ak-cijoje, mokslo metų pradžios proga padovanojo vaikų dienos centrams piešimo, ugdymo priemonių, žaislų, o Tarptautinės vaikų knygos dieną vaikų globos namuose ir šeimynose gyvenančius vaikus pasie-kė padovanotos knygos.

1.2. GyvenToJų konsulTavimas

Nuo 2011 metų gegužės mėnesio pradėjo veikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Mobilus priimamasis“. Tęsiant Ministerijos priimamojo vizitus po Lietuvą, siekiama, kad žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena Vilniuje, ar mažame miestelyje, turėtų vienodas galimybes kreip-tis į specialistus bei aiškintis iškilusias problemas ir sunkumus. Nuo 2012 m. į regionus pradėjo vykti ir struktūrinės paramos specialistai. Gyventojai domisi galimybėmis, kaip pasinaudoti ES parama, tai yra priemonėmis, susijusiomis su žmogiškųjų išteklių tobulinimu, integracija į darbo rinką, staci-onarių ir nestacionarių socialinių paslaugų teikimu bei kitomis. Kaip ir Ministerijos priimamajame, nuolat veikiančiame Vilniuje, daugiausia žmonės teiraujasi pensijų ir socialinio draudimo klausimais, dėl darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymo teisingumo, dėl išeitinių kompensacijų, atleidi-mo iš darbo, socialinės paramos. ypač ši tema išryškėjo 2012 metais, pasikeitus Piniginės socialinės paramos įstatymui.

Visi vizitai yra iš anksto anonsuojami vietos spaudoje bei savivaldybių interneto svetainėse, lei-džiami spaudos pranešimai, ši tema sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio ir buvo ne kartą aptarta nacionalinėse ir regioninėse radijo stočių laidose.

12


2DarBo rinka, DarBo sanTykiai, DarBuoToJų sauGa ir sveikaTa2.1. DarBo rinka: Tikslai

2011 m. buvo didinama parama ieškantiems darbo asmenims ir asmenims, siekiantiems išlikti darbo rinkoje, toliau optimizuojama teritorinių darbo biržų veikla. Lietuvos darbo birža – valstybės ins-titucija, kuri derina darbo pasiūlą ir paklausą, siekdama išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą, įgyvendina dvišalį ir trišalį socialinių ir darbo rinkos partnerių bendradarbiavimą užimtumui skatinti, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, rengia ir įgyvendina nedarbo prevencijos ir darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių švelninimo priemones, mažindama struktūrinį nedarbą, vykdo darbo rinkos ste-bėseną, vertina padėtį darbo rinkoje ir prognozuoja jos pokyčius, plėtoja viešąsias paslaugas ir gerina įgyvendinamų užimtumo rėmimo priemonių efektyvumą, panaudoja Europos Sąjungos struktūrinių, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų finansinę paramą, aktyviai veikia Eu-ropos užimtumo tarnybų tinkle, kurdama vieningą ir skaidrią Europos Sąjungos darbo rinką.

Lietuvos darbo biržai įgyvendinant tikslus – užtikrinti kokybiškų ir lengvai prieinamų darbo rin-kos paslaugų teikimą, skatinti bedarbių užimtumą, siūlant aktyvias darbo rinkos politikos priemones, stiprinti įdarbinimo tarpininkavimo veiklą, nukreiptą į darbo pasiūlos ir paklausos derinimą, 2011 m. buvo įvykdyti nustatyti veiklos rodikliai:

• 25,9 proc. sumažintas bedarbių skaičius (užduotis – 20 proc.);• per 6 mėn. pasibaigus profesiniam mokymui, įdarbinta 56,6 proc. bedarbių (užduotis –

25 proc.);• 52,3 proc. ilgalaikių bedarbių nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones (užduo-

tis –35 proc.);• įdarbinta 35,2 proc. ilgalaikių bedarbių (užduotis – 20 proc.);• užpildyta 98 proc. įregistruotų laisvų darbo vietų (užduotis – 94 proc.);

13


• per 12 nedarbo mėnesių 97,2 proc. suaugusių bedarbių (vyresnių nei 25 metų) pasiūlytas „naujas startas“ (užduotis – 95 proc.);

• per 6 mėn., pasibaigus darbo įgūdžių įgijimo rėmimui, įdarbinta 86 proc. jaunų bedarbių (užduotis – 50 proc.);

• per 4 nedarbo mėnesius 96,1 proc. jaunų bedarbių (iki 25 metų) pasiūlytas „naujas startas“ (užduotis – 88 proc.);

• į užimtumo rėmimo priemones įtraukta 26,6 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų (užduotis – 25 proc.).

2012 m. pagrindinis tikslas darbo rinkoje yra sumažinti nedarbo lygį, efektyviau taikant aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Siekiant užtikrinti kokybiškų darbo rinkos paslaugų teikimą, skatinti bedarbių užimtumą, stiprinti įdarbinimo tarpininkavimo veiklą, įgyvendinti jaunimo nedarbo maži-nimo priemonių planą ir efektyvinti teritorinių darbo biržų veiklą, darbo rinkoje yra įgyvendinami šie veiklos uždaviniai:

- įdiegti naują bedarbių profiliuoto aptarnavimo modelį; - vykdyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, įskaitant naują profesinio mokymo sistemą,

kai išduodami mokymo kuponai; - patobulinti socialinių įmonių administravimo sistemą, užtikrinant kontrolę, plėtoti jų infor-

mavimą; - plėtoti lengvai prieinamos ir suprantamos informacijos apie darbo rinkos paslaugas teikimą, orga-

nizuojant elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei perkėlimą į internetinę erdvę Edbirža sistemoje; - prisidėti rengiant kokybišką teritorinių darbo biržų darbuotojų veiklos, įskaitant darbo užmo-

kesčio susiejimą su rezultatais, modelį; - taikyti naują vertinimo kriterijų stebėsenos priemonę; - parengti pasiūlymus dėl profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimo bei jos susiejimo su įsi-

darbinimo rezultatais; - įgyvendinti teritorinių darbo biržų veiklos planuose patvirtintas priemones bei priemonių pla-

ną, skirtą jaunimo nedarbui mažinti.

2.1.1. Teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumo didinimas

2010 m. spalio 1 d. įgyvendinus Lietuvos darbo biržos struktūrinę pertvarką, šalyje veikia 10 teritorinių darbo biržų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Utenoje). Šios darbo biržos administruoja 49 klientų aptarnavimo skyrius, įsikū-rusius savivaldybėse, kurie yra tiesiogiai pavaldūs Lietuvos darbo biržai.

2012 m. tęsiant Lietuvos darbo biržos, kaip darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendi-nančios institucijos pertvarką, veikloje numatyta nemažai naujovių, kurios padės Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga:

1. Įdiegti naują bedarbių aptarnavimo modelį, siekiant skatinti bedarbių integraciją į darbo rinką, mažinti nedarbą. Jo tikslas – bedarbių aptarnavimo profiliavimas. Taikant šį mode-lį, labai svarbu nustatyti bedarbių gebėjimus, pasirengimą dirbti ir motyvaciją. Šis modelis padės išskirti sunkiausiai integruojamas bedarbių grupes, kurioms bus taikomos spartesnio

14


grįžimo į darbo rinką priemonės. Kiekvienam darbo ieškančiam žmogui bus nustatomas tiesioginio (angl. „face to face“) ir nuotolinio aptarnavimo (e. paslaugų) paslaugų poreikis ir laikomasi jų taikymo pusiausvyros.

2. Didelį dėmesį skirti individualių užimtumo veiklos planų veiksmingumui didinti. Į kar- jeros planavimo procesą įtraukti patį bedarbį, sudaryti preliminarų individualų jo užimtumo veiklos planą, siekiant pagrindinio integravimosi į darbo rinką tikslo. Efektyviai vykdydama aktyvios darbo rinkos politikos bei kitas užimtumo priemones, intensyvindama tarpininka-vimo įdarbinant bei kitas darbo rinkos paslaugas ir diegdama naujas bedarbių aptarnavimo formas, darbo birža 2012 m. tikisi sumažinti bedarbių skaičių 30 tūkstančių.

3. Perkelti į internetinę erdvę elektronines viešąsias paslaugas ir tokiu būdu pagerinti paslau-gų prieinamumą darbo rinkos dalyviams. Lietuvos darbo biržos sukurtos inovatyvios elek-troninės paslaugos darbo rinkos dalyviams sudaro galimybę pasinaudoti šiuolaikinėmis infor-macinių technologijų priemonėmis ieškant tinkamo darbo arba darbuotojų. Įdiegta pažanges-nė informacinė sistema suteikia daug platesnių galimybių darbo ieškantiems žmonėms, tokių kaip užpildyti supaprastintą išankstinės registracijos darbo biržoje formą ir pasirinkti atvykimo į darbo biržą laiką, sudaryti preliminarų veiklos planą, peržiūrėti rekomendaciją įsidarbinti ir siūlomos darbo vietos aprašymą, tiesiogiai interaktyviai bendrauti su priskirtu darbo biržos specialistu, užduoti klausimus ir gauti atsakymus ir pan. Siekdama operatyvumo, darbo birža plėtoja bendradarbiavimą su savivaldos institucijomis, bibliotekomis, numatydama galimybes darbo rinkos paslaugas teikti ne tik nuotolinių centrų patalpose, pasitelkiant e. paslaugas.

4. Siekdama suaktyvinti bedarbių dalyvavimą darbo rinkoje, 2012 m. Lietuvos darbo birža įgyvendina penkis ESF finansuojamus projektus, kurie padės daugiau kaip 50 tūkst. be-darbių rasti darbą. Didžiausias iš jų – ,,Integravimo į darbo rinką skatinimas“, kurį įgyvendi-nant numatyta įdarbinti 19,3 tūkst. bedarbių pagal įdarbinimo subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, teritorinio judumo, darbo rotacijos ir profesinio mokymo priemones. Nuo 2012 m. vasario mėn. pradėtas įgyvendinti projektas ,,Neįgaliųjų integracija“, kuris rems so-cialines įmones ir padės išlikti ar integruotis į darbo rinką 3,1 tūkst. neįgaliųjų. Kiti projek-tai – ,,Laikinas užimtumas“ (viešųjų darbų organizavimas laikinam 24 tūkst. asmenų įdarbi-nimui), ,,Parama neįgaliesiems“ (600 neįgaliųjų integracija į darbo rinką pabaigus profesinės reabilitacijos programas) ir ,,Parama užimtumui ir mobilumui“ (galimybė įgyti profesinę kvalifikaciją 3,5 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą asmenų).

5. Plėtoti bendradarbiavimą su savivaldybių administracijomis dėl socialinių pašalpų ga-vėjų integravimo į darbo rinką. Prisidėdama prie naujai savivaldybių administracijoms priskirtos savarankiškos funkcijos teikti piniginę socialinę paramą, Lietuvos darbo birža dalyvauja 2012–2014 m. Akmenės, Panevėžio, Raseinių, Radviliškio ir Šilalės rajonų savi-valdybių administracijų įgyvendiname bandomajame projekte. Tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių – socialinių pašalpų gavėjų – būtų sugrąžinta į darbo rinką.

6. Padidinti teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumą – taikyti naujus darbuotojų moty-vavimo metodus, jų veiklą susieti su asmenų įdarbinimo rezultatais. Tuo tikslu buvo pa-tvirtintas Lietuvos darbo biržos prie SADM teritorinių darbo biržų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir vykdančių klientų aptarnavimo funkcijas, į re-zultatus orientuotos veiklos vertinimui įdiegimo priemonių planas1. Šiuo planu patvirtinti 3

1 Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. V-164.

15


įgyvendinimo etapai: 1) pasirengimo – iki 2012 m. liepos 1 d.; 2) bandomasis – nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 3) sklaidos – nuo 2013 m. sausio 1 d. Bandomasis eta-pas vykdomas Alytaus, Kauno ir Marijampolės teritorinėse darbo biržose.

2.1.2. pokyčiai DarBo rinkoJe – DiDĖJanTis užimTumas, pamažu mažĖJanTis neDarBas

Užimtumas. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo, kurį atlieka Statistikos departa-mentas, duomenimis, 2011 m. šalyje dirbo 1 mln. 371 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2010 m., padidėjo 27,2 tūkst. 2011 m. šalies ūkyje dirbo 92,5 tūkst. 15–24 metų amžiaus gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2010 m., sumažėjo 4,9 tūkst.

2011 m. labiausiai užimtųjų skaičius, palyginti su 2010 m., vidutiniškai išaugo transporto ir sau-gojimo srityje – 9,9 tūkst. (10,9 proc. augimas), apdirbamosios gamybos srityje – 4,5 tūkst. (2,1 proc. augimas), informacijos ir ryšių srityje, kitoje aptarnavimo veikloje ir didmeninės ir mažmeninės preky-bos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje užimtųjų skaičius išaugo beveik vienodai – vidutiniškai po 3,8 tūkst. (atitinkamai 16,4 proc., 14,2 proc. ir 1,5 proc. augimas). Užimtųjų labiausiai sumažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityje – 4,7 tūkst. (3,9 proc. sumažėji-mas), finansinėje ir draudimo veikloje – 2,5 tūkst. (11,3 proc. sumažėjimas).

Devyni iš dešimties (91,3 proc.) užimtų gyventojų 2011 m. dirbo visą darbo dienos ar savai-tės laiką. 119,8 tūkst. (8,7 proc.) užimtųjų dirbo ne visą darbo dienos ar savaitės laiką, iš jų trečdalis (40,6 tūkst.) norėjo ir galėjo dirbti daugiau valandų. Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo 87,2 proc. 15–24 metų amžiaus užimtų gyventojų.

Užimtumo lygis 2010–2011 m. (proc.)

20102011

57,8 56,8 58,7

19,2

48,6

60,7 60,9 60,5

19,7

50,5

0

10

20

30

40

50

60

70

Užimtumo l ygis (15–64 m.)

Jaunimo (15–24 m.) (55–64 m.)

Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys 2.1.2-1 iliustracija

16


Kaip matyti 2.1.2-1 iliustracijoje, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2011 m. sudarė 60,7 proc., per metus jis padidėjo 2,9 proc. punkto. 2011 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 60,9, moterų – 60,5 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 4,1 ir 1,8 proc. punkto. Pagyvenu-sių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per 2011 m. padidėjo 1,9 proc. punkto ir sudarė 50,5 procento. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2011 m. sudarė 19,7 proc., per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto. 2011 m., kaip ir 2010 m., kas penktas 15–24 metų amžiaus gyventojas buvo užimtasis.

Užimtumo augimą lėmė per metus išaugęs laisvų darbo vietų skaičius. Lietuvos statistikos depar-tamento duomenimis, 2011 m. šalyje buvo 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams (žr. 2.1.2-1 lentelę).

Laisvos darbo vietos 2010–2011 m. (tūkst.)

2011 2010Iš viso 9,8 6,7Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 0,1 0,1Pramonė 2,2 1,7Statyba 1,0 0,4Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 1,3 0,8

Transportas ir saugojimas 1,3 0,7Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 0,3 0,2Informacija ir ryšiai 0,3 0,2Finansinė ir draudimo veikla 0,3 0,2Nekilnojamojo turto operacijos 0,0 0,1Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 0,3 0,2Administracinė ir aptarnavimo veikla 0,4 0,3Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1,0 0,7Švietimas 0,4 0,3Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 0,6 0,5Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 0,2 0,1Kita aptarnavimo veikla 0,1 0,1

Lietuvos statistikos departamento duomenys 2.1.2-1 lentelė

Per metus laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 3,1 tūkst. Laisvų darbo vietų padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, o labiausiai – statybos, prekybos, transporto ir saugojimo – po 0,6 tūkst., pramonės – 0,5 tūkst. Daugiausia laisvų darbo vietų užfiksuota šiose srityse: pramonės – 2,2 tūkst. (22,5 proc. visų laisvų darbo vietų), prekybos – 1,3 tūkst. (13,9 proc.), transporto ir saugoji-mo – 1,3 tūkst. (13,6 proc.). Mažiausiai laisvų darbo vietų 2011 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse – 0,5 proc. visų laisvų darbo vietų. 2011 m. daugiausia laisvų darbo vietų buvo specialistams – 2,7 tūkst. (27,1 proc. visų laisvų darbo vietų), kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 2 tūkst. (20,6 proc.), įrenginių ir mašinų operatoriams ir surinkėjams – 1,8 tūkst. (17,9 proc.). Mažiausia laisvų darbo vietų buvo kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams – 0,2 proc. visų laisvų darbo vietų.

17


Nedarbas. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo, kurį atlieka Statistikos departa-mentas, duomenimis 2011 m. nedarbo lygis sudarė 15,4 proc. ir buvo vidutiniškai 2,4 proc. punkto ma-žesnis nei prieš metus (žr. 2.1.2-2 iliustraciją). Nedarbo sumažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai lėmė 2 proc. išaugęs užimtųjų skaičius ir 14,5 proc. sumažėjęs bedarbių skaičius. Darbo jėgos sumažėjimas 2011 m. buvo viena iš priežasčių, sumažinusi bedarbių skaičių. Vyrų nedarbo lygis 2011 m. sudarė 17,8 proc., moterų – 13 procentų. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 3,4 proc. punkto, moterų – 1,4 proc. punkto. Ilgalaikio nedarbo lygis 2011 m. sudarė 8 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei 2010 m. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis šalyje 2011 m. mažėjo lėčiau ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 2,2 proc. punkto ir siekė 32,9 procento.

Nedarbo lygis 2010–2011 m. (proc.)

17,821,2

14,4

35,1

7,4

15,417,8

13

32,9

8

0

5

10

15

20

25

30

35

40

bendras Jaunimo (15–24 Ilgalaikio nedarbo lygis

20102011

Gyventojų užimtumo tyrimų duomenys 2.1.2-2 iliustracija

Darbo rinka. 2011 m. fiksuotos teigiamos darbo rinkos tendencijos – nedarbas nuosekliai mažė-jo visus metus (žr. 2.1.2-3 ir 2.1.2-4 iliustracijas). Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2011 m. buvo įregistruota 256,7 tūkst. bedarbių. Tai 15,3 proc. mažiau negu per 2010 m. 2011 m. tarp bedarbiais tapu-sių asmenų vyrai sudarė 56,4 proc., moterys – 43,6 proc. Apie 40 proc. į darbo biržas besikreipiančių be-darbių neturėjo profesinio pasirengimo (2010 m. – 41 proc.). Niekur nedirbę 2011 m. sudarė 23,3 proc. (2010 m. – 23,4 proc.), turintys 2 ir daugiau metų darbo pertrauką – 22,8 proc. (2010 m. – 22,0 proc.). Beveik kas penktas registruotas darbo biržoje buvo vyresnis nei 50 metų amžiaus (18,7 proc.), beveik kas trečias bedarbis gyveno kaimo vietovėse (31,4 proc.).

18


Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius 2011 m. (mėn. pabaigoje)

0

20000

40000

60000

80000

100000

120000

140000

160000

180000

200000

MoterysVyraiJaunimas

Lietuvos darbo biržos duomenys 2.1.2-3 iliustracija

Per 2011 m. darbo biržoje buvo įregistruota 64,1 tūkst. jaunų asmenų iki 25 metų amžiaus, tai 13,3 proc. mažiau nei 2010 m. Jauni asmenys sudarė 25 proc. visų įregistruotų bedarbių, tai 0,6 proc. punkto daugiau nei 2010 m. (24,4 proc.). Pusė jaunuolių (32,5 tūkst.) darbo ieškojo pirmą kartą, kas antras jaunas bedarbis (31,8 tūkst.) neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje. Per 2011 m. buvo įregistruota 19,9 tūkst. absolventų (31 proc. jaunų bedarbių), tai 7,2 proc. mažiau negu 2011 m.

Darbo pasiūlos pokyčiai 2010–2011 m. (tūkst.)

303,1

128,1

175,0

73,9

56,2

284,7

70,9

124,2

256,7

111,9

144,8

64,1

48,0

192,4

59,9

101,4

0,0 100,0 200,0 300,0 400,0

jaunimo

20102011

Lietuvos darbo biržos duomenys 2.1.2-4 iliustracija

19


2011 m. bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų mažėjo visose šalies savivaldybėse. Pa-lyginant 2011 m. pradžią su metų pabaiga, labiausiai registruotas nedarbas mažėjo Klaipėdos darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal savivaldybes didžiausias mažėjimas fiksuotas Šilalės (6,5 proc. punkto), Šalčininkų (5,8 proc. punkto), Švenčionių (5,6 proc. punkto) rajonuose. 2011 m. būdinga tei-giama tendencija – mažėjo skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų: 2011 metų pabai-goje jis sudarė 14,5 proc. punkto, 2010 m. pabaigoje jis siekė 15,6 proc. punkto.

Grupės darbuotojų atleidimai. 2011 m. buvo gauti 77 pranešimai apie numatomą 4,4 tūkst. dar-buotojų atleidimą. Per 2010 m. buvo gauti 107 pranešimai apie atleidimus ir įspėta 6,2 tūkst. darbuotojų. Palyginti su 2010 m., pranešimų ir įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius sumažėjo 1,4 karto. Siekiant švelninti grupės darbuotojų atleidimų socialinius padarinius ir suteikti konkrečią pagalbą atleidžiamų darbuotojų greitesniam sugrįžimui į darbo rinką, teritorinėse darbo biržose buvo organizuoti susiti-kimai su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais darbuotojais, aptartas užimtu-mo rėmimo priemonių taikymas. Daugiausia darbuotojų apie atleidimą įspėjo bankrutuojantis bankas „Snoras“ (1362 darbuotojai). Pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus gauti iš viešojo valdymo ir gynimo (dėl struktūrinių pertvarkymų ir likvidacijos įspėtas 131 darbuotojas), viešojo transporto pas-laugų (dėl struktūrinių pertvarkymų įspėta 70 darbuotojų), metalo apdirbimo (dėl restruktūrizacijos įspėta 30 darbuotojų) ir apgyvendinimo, nuomos (dėl ekonominių priežasčių įspėti 43 darbuotojai) sektoriuose dirbančių įmonių.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos. 2011 m. nedarbo socialinio draudimo išmokoms buvo panaudota 276,9 mln. litų iš Užimtumo fondo. Kaip matyti 2.1.2-2 lentelėje, 2011 m. palyginant su 2010 m., išlaidos nedarbo socialinio draudimo išmokoms sumažėjo 29,9 proc. Tai lėmė nedarbo soci-alinio draudimo išmokų gavėjų skaičius bei sumažėjęs vidutinės išmokos dydis nuo 556 Lt 2010 m. iki 547 Lt 2011 m.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos (NSDI) 2010–2011 m.

2010 m. 2011 m.

Išmokėta NSDI (mln. Lt) 394,8 276,9

Vidutinis metinis NSDI gavėjų skaičius (tūkst.) 56,4 35,7

Vidutinis metinis bedarbių skaičius (tūkst.) 312,1 247,2

Gaunančių NSDI (proc.) 18,1 14,4

Vidutinis NSDI dydis (Lt) 556 547

Lietuvos darbo biržos duomenys 2.1.2-2 lentelė

Įdarbinimas ir darbo paklausa. 2011 m. darbo biržų specialistai padėjo įsidarbinti 218,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Per mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinama 18,2 tūkst. asmenų. Apie 73 proc. buvo įdarbinta nuolatiniam darbui (2010 m. – 70 proc.). Beveik kas penktas įdarbintasis - jaunas as-muo iki 25 m. amžiaus (18,8 proc.). Vyresnių nei 50 metų bedarbių įdarbinta 17,3 proc. Moterų buvo

20


įdarbinta mažiau negu vyrų (43,7 proc. įdarbintųjų). Beveik kas trečias įdarbintas – ilgalaikis bedarbis (32,2 proc. tarp visų įdarbintųjų). Didžiausia buvo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų darbo pa-klausa. Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai 2011 m. galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims, kas ketvirta buvo kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams (26,4 proc.). Daugiausia darbo paklausa augo aptarnavimo ir prekybos srityse, kur laisvų darbo vietų skaičius, 2011 m. lyginant su 2010 m., išaugo 15,9 proc. Veiklą pagal verslo liudijimą per 2011 m. pradėjo 54,7 tūkst. bedarbių arba vidutiniškai 4,6 tūkst. kiekvieną mėnesį, tai yra 64 proc. daugiau negu 2010 m. (33,4 tūkst.).

Siekdama patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikį atskiruose ekonominiuose sektoriuose, esant gamybiniam būtinumui įmonėje, Lietuvos darbo birža 2011 m. išdavė 3,3 tūkst. leidimų dirbti už-sieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų: 2,4 tūkst. leidimai dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, 205 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 763 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Palyginti su 2010 m. išduotų leidimų dirbti skaičius padi-dėjo 1,9 karto. 2011 m. daugiausia leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (83 proc.) ir pra-monės sektoriuose (15 proc.). Daugiausia buvo išduota / pratęsta leidimų dirbti: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 68 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjams – 11 proc., suvirintojams – 5 proc., restorano virėjams – 3 proc.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse daly-vavo 72,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų dalyvavusieji 2011 m. – 59,7 tūkst. asmenų. Šioms prie-monėms įgyvendinti panaudota 152 mln. Lt Užimtumo fondo, ESF ir EGF lėšų.

Profesinis mokymas. Per 2011 m. profesiniame mokyme dalyvavo 7,5 tūkst. asmenų, iš jų 27 proc. – jaunimas iki 25 metų amžiaus. Per 6 mėn. po mokymo įsidarbino 52 proc. baigusių mokymą asmenų. Vidutinės išlaidos vieno asmens mokymui – 3,2 tūkst. Lt.

Remiamasis įdarbinimas. Per 2011 m. į remiamo įdarbinimo priemones buvo nusiųsta 49,6 tūkst. asmenų. Didžiausią dalį remiamojo įdarbinimo priemonių sudarė viešieji darbai – 72 proc. ir įdarbini-mas subsidijuojant – 19 proc. Vidutiniškai vienam asmeniui remti panaudota 1,8 tūkst. Lt.

Įdarbinimas subsidijuojant. Dalyvavo 16,6 tūkst. asmenų, iš jų 9,5 tūkst. įdarbinti subsidijuojant 2011 m. Vidutiniškai vienam asmeniui remti (įdarbinti subsidijuojant) buvo panaudota 2,2 tūkst. Lt. Pasibaigus priemonės finansavimui, per 6 mėn. įsidarbino 78,8 proc. dalyvių.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas. Darbo įgūdžių įgijimas buvo remiamas 7,1 tūkst. asmenų. Kas antras asmuo darbo įgūdžiams įgyti įdarbintas paslaugų srityje, kas šeštas – pramonės srityje, kas vie-nuoliktas – statybos. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės finansavimo galimybėmis pasinaudojo daugiau kaip 2,9 tūkst. darbdavių, daugiausia – mažųjų įmonių, iš kurių 98 proc. sudaro smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai. Priemonei finansuoti panaudota 20,2 mln. Lt. Vidutinės išlaidos 1 asmeniui remti sudarė 2,8 tūkst. Lt.

Viešieji darbai. 2011 m. šie darbai buvo skirti šalies savivaldybių viešųjų darbų programoms ir teritorinių darbo biržų parengtiems projektams didelio nedarbo teritorijose įgyvendinti, darbo vietoms ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse išsaugoti. Iš viso dalyvavo 36,3 tūkst. asmenų. Vidutinė viešųjų darbų trukmė – 1,8 mėn., skirtų darbo vietoms išsaugoti – 4,7 mėn. Praėjus 6 mėn. po dalyva-vimo viešuosiuose darbuose, įsidarbino 23,7 proc. bedarbių; per 6 mėn. po viešųjų darbų įgyvendinimo ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse darbo vietos išsaugotos 78 proc. darbuotojų, kuriems buvo organizuoti viešieji darbai. Finansavimui 2011 m. buvo panaudota 51,1 mln. Lt. Vidutinės išlai-dos 1 asmeniui dalyvaujančiam viešuosiuose darbuose remti sudarė 1,4 tūkst. Lt. Buvo atlikti vietos

21


bendruomenėms socialinę naudą teikiantys ar socialinę infrastruktūrą palaikantys darbai: užsodinta / sutvarkyta 1336,9 ha miškų, sutvarkyta 23 919,6 ha parkų, kapinių, paplūdimių ir vandens telkinių, 1320 socialinės bei visuomeninės paskirties objektų atlikti smulkaus remonto ir rekonstrukcijos darbai, sutvarkyti 1377 istorijos ir kultūros paveldo objektai ir muziejai.

Darbo rotacija. Dalyvavo 992 asmenys. Kas antras asmuo darbo rotacijai įdarbintas paslaugų sri-tyje, kas ketvirtas – pramonės. Šią priemonę įgyvendino 448 darbdaviai, iš kurių 95 proc. yra smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Priemonei finansuoti panaudota 2,4 mln. Lt. Vidutinės išlaidos 1 asmeniui remti sudarė 2,4 tūkst. Lt.

Parama darbo vietoms steigti. Per 2011 m. įsteigtos 402 darbo vietos ir kompensuota 7,9 tūkst. asmenų verslo liudijimų įsigijimo išlaidos, panaudota 16,7 mln. Lt. Įgyvendinant paramos darbo vie-toms steigti priemones įsteigtas ir atsilaisvinusias darbo vietas buvo įdarbinta 2 tūkst. ieškančių darbo asmenų.

Darbo vietų steigimo subsidijavimas. Įsteigta 71 darbo vieta neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 proc. darbingumas. Analizuojant darbo vietų, kurių kontrolė yra pasibaigusi, išlaikymą nustatyta, kad iš 2006–2008 m. įsteigtų 570 naujų darbo vietų išsaugota 74 proc.

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas (VUI). VUI projektai 2011 m. buvo įgy-vendinti 26 savivaldybių teritorijose. Finansavimui buvo skirta 6,3 mln. Lt iš Užimtumo fondo, įgy-vendinti 49 projektai, įsteigtos 288 naujos darbo vietos. 9 projektus įgyvendino moterys. 49 proc. (24) projektų įgyvendinti kaime, sukurta 120 naujų darbo vietų. Vidutinė vienos darbo vietos steigimo kai-na – 21,9 tūkst. Lt arba 1,8 tūkst. Lt mažiau nei 2010 m. Daugiausia (37) projektų įgyvendinta gamybos srityje (medienos, metalo apdirbimo ir gaminių iš medienos ir metalo gamyba, sklandytuvų, betono, plastikinių langų, ekologiško biokuro, kuro granulių, baldų, pramoninių filtrų, maisto produktų, šildy-mo katilų gamyba, drabužių siuvimo ir kt.), įsteigtos 249 naujos darbo vietos. Paslaugų srityje (sociali-nės, prekybos, automobilių serviso, maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos) įgyvendinti 8 projektai, įsteigta 20 naujų darbo vietų. Statybos srityje įgyvendinti 4 projektai, įsteigta 19 naujų darbo vietų.

Savarankiško užimtumo rėmimas. Įgyvendindami šias priemones, sau darbo vietas įsteigė 40 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis, ir buvę bedarbiai įsteigė 3 darbo vietas darbo biržos siųstiems bedarbiams įdarbinti. Pasinaudoję valstybės teikiama pagalba, neįgalieji susikūrė darbo vietas: triušių veisėjų (18), po 2 darbo vietas – kirpėjų, administratorių, pardavėjų, po 1 vietą – medžio apdirbimo specialisto, vairuotojo, virėjo, staliaus, namų ūkio veiklos, salono darbuo-tojo, operatoriaus, traktorininko, masažuotojo, fizinės gerovės užtikrinimo specialisto, projektuotojo, bitininko, renginių pramogų organizatoriaus, juvelyro, metalo įrenginių staklininko, miško darbininko. Darbdaviai (buvę bedarbiai) įsteigė 3 darbo vietas: siuvėjo, vairuotojo, operatoriaus. Į naujai įsteigtas darbo vietas įdarbino darbo biržos siųstus bedarbius.

Per 2011 m. patenkinti 7,9 tūkst. asmenų prašymai kompensuoti verslo liudijimo įsigijimo išlai-das. Iš viso panaudota 8,5 mln. Lt lėšų.

Socialinių įmonių administravimas. Per 2011 m. buvo išnagrinėtas 41 juridinių asmenų prašymas suteikti socialinės įmonės statusą. Socialinės įmonės statusas suteiktas 12 įmonių, iš kurių 8 – socialinės įmonės statusas ir 4 – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Dauguma įmonių įsteigtos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2011 m. pabaigoje veikė 137 socialinės įmonės, iš kurių 101 turėjo neįgaliųjų socialinės įmonės statusą. Per 2011 m. socialinėse įmonėse dirbo 5081 darbuotojas, iš kurių 68,9 proc. priklausė tikslinėms grupėms. Socialinės įmonės subsidijavo 148 asistentų darbo užmokestį, kurie 827 neįgalie-

22


siems padėjo atlikti darbo funkcijas. Per 2011 metus socialinėms įmonėms iš viso suteikta 32,5 mln. Lt parama.

2012 m. I ketvirtį darbo pasiūla augo, ypač vyrams. Darbo rinkoje papildomai remiamų ir ne-turinčių profesinio pasirengimo asmenų, jaunų bedarbių skaičiaus augimas buvo mažesnis negu kitų amžiaus grupių bedarbių. Išaugo dalis, kurią sudaro kaimo gyventojai ir asmenys, nedirbę daugiau kaip 2 metus. Per 2012 m. I ketvirtį šalies teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 93,1 tūkst. bedarbių. Darbo pasiūla, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 53,4 proc. (2011 m. I ketvirtį buvo registruota 60,7 tūkst. bedarbių). Derindami darbo pasiūlą ir paklausą, darbo biržos specialistai per 2012 m. I ketvirtį padėjo susirasti darbą 39,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų.

2.1.3. Jaunimo neDarBo proBlemų sprenDimas – lenGvaTos DarBDaviams, kurie ĮDarBina Jaunus žmones

Jaunimo darbo rinka yra išskirtinė tuo, kad yra labiau pažeidžiama. Jaunimui lengviau prarasti darbą ir sunkiau jį susirasti, ypač sunkiu laikotarpiu. Darbdaviai gali būti mažiau suinteresuoti samdyti patirties ar net kvalifikacijos neturinčius jaunuolius, nes šie gali išeiti pas kitą darbdavį arba negalėti viso savo laiko skirti darbui. Tačiau jaunimo nedarbas, palyginti su bendru nedarbu, nėra gąsdinantis: nors jaunimo nedarbo lygis yra didelis, vienas didžiausių Europoje, tačiau bedarbių jaunuolių dalis nėra didelė, palyginti su bendru bedarbių skaičiumi. Taip yra dėl esamo labai didelio skirtumo tarp jaunuolių ir visos darbo jėgos. Į darbo rinką įsitraukia tik 30 proc. visų jaunuolių, kai bendras darbo aktyvumas viršija 70 proc.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo pakeiti-mams, darbingi asmenys iki 29 metų priskirti prie papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų grupės. Subsidijuojant bedarbius iki 29 metų, darbo užmokesčio kompensacija mokama iki 6 mėnesių, o asme-nims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, dalyvaujantiems darbo įgūdžių įgijimo priemonėje, – iki 12 mėnesių.

Nuo 2010 m. lapkričio mėn. įvesta mokesčių lengvata jaunimui, taikoma pirmą kartą pradedan-tiems darbinę veiklą ir ne ilgiau nei vienerius darbo metus. Ji galioja iki 2012 m. liepos 31 d. Pažymėtina, jog kas trečias jaunas bedarbis, registruotas darbo biržoje, turėjo trumpalaikių arba sezoninių darbo santykių, todėl pasinaudoti mokestine lengvata negalėjo.

Sumažėjus darbo paklausai ir išaugus pasiūlai, darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia didesnius reikalavimus jų praktiniam pasirengimui. Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitiktis darbo rinkos reikmėms yra dažna jauni-mo nedarbo priežastis. Dalyvaudami darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje, jaunuoliai, pradedan-tys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, gali tiesiogiai darbo vietoje įgyti trūkstamus įgūdžius ar tobu-linti juos, tinkamai atlikę jiems pavestas užduotis ir įgiję patirties, jie gali pratęsti sutartį su darbdaviu ir pasibaigus rėmimo laikotarpiui. Darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems pradedančius darbinę veiklą pagal įgytą kvalifikaciją asmenis, mokama 50 proc. dydžio subsidija darbo užmokesčiui ir privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompen-suoti. Jaunuoliams, kurie neturi kvalifikacijos ar jų įgyta kvalifikacija netinka darbo rinkos reikmėms,

23


darbo birža siūlo dalyvauti profesiniame mokyme, kuris organizuojamas siekiant suteikti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją, reikalingą įsidarbinant.

Per 2011 m. buvo įdarbinta 37,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus. Tai sudarė 59,1 proc. visų įregistruotų jaunų bedarbių (11,4 proc. daugiau nei 2010 m., kai buvo įdarbinta 34,1 tūkst. (arba 46,1 proc.)). Per 2011 m. į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 9,7 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus, iš jų: 1,7 tūkst. – į profesinį mokymą, 2,5 tūkst. – į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę. Jaunimo užimtumui didinti nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. vasario mėn. buvo įgy-vendintas ESF projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“, kurio vertė 22,0 mln. Lt. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo 3,2 tūkst. asmenų, o darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje – 2,9 tūkst.

2011 m. įvyko 490 motyvavimo seminarų, skirtų nemotyvuotam ir nekvalifikuotam jaunimui, kuriuose dalyvavo 4 tūkst. asmenų. Iš jų apie 200 jaunuolių nebuvo registruoti darbo biržoje, bet pri-klausė socialinės rizikos grupei, todėl, bendradarbiaujant su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis or-ganizacijomis, socialiniais partneriais, buvo įtraukti, siekiant daugiau jaunuolių suteikti efektyvią pagal-bą. 75,2 proc. dalyvavusių motyvavimo seminaruose asmenų vėliau įsidarbino, dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (2010 m. – 62 proc.).

2011 m. vienuolikoje šalies jaunimo darbo centrų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pa-nevėžyje, Alytuje, Akmenėje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje) informavimo ir konsulta-vimo paslaugos suteiktos 196 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Atviro informavimo zonose teikiama sa-varankiškos darbo paieškos paslauga pasinaudojo 36,7 tūkst. jaunuolių. Informacija apie darbo paiešką, laisvas darbo vietas, profesijas, studijų programas ir kt. klausimais individualiai suteikta 79,2 tūkst. as-menų. 2011 m. jaunimo darbo centruose įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose dalyvavo apie 52 tūkst. asmenų.

2.1.4. BeDarBių profesinio mokymo paGal kuponus sisTemos DieGimas, pirmieJi sĖkminGi BanDomieJi

proJekTai

Nuo 2012 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio pakeiti-mo įstatymas (Žin., 2011, Nr.138-6530), kuris reglamentuoja naują bedarbių profesinio mokymo pagal kuponus tvarką. Mokymo kuponas – bedarbiui ar įspėtam apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojui išduotas dokumentas, kuriuo teritorinė darbo birža įsipareigoja, neviršydama kupone nu-rodytos vertės, pasirinktam profesinio mokymo teikėjui apmokėti už bedarbiui ar įspėtam apie atlei-dimą iš darbo darbuotojui suteiktas profesinio mokymo paslaugas pagal nurodytą profesinio mokymo programą. Mokytis pagal formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programas gali šie asmenys:

- bedarbiai, kuriems darbo birža per 3 mėnesių laikotarpį negali pasiūlyti tinkamo darbo, arba bedarbiai, su kuriais sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis, Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartis arba Profesinio mokymo sutartis ir kurių individua-liame užimtumo veiklos plane numatytas profesinis mokymas;

- įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai, pateikę įspėjimą apie atleidimą iš darbo ir nustatyta tvarka įregistruoti darbo biržoje, dėl kurių mokymo sudaryta Trišalė profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis.

http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/trisale_profesinio_mokymo_ir_idarbinimo_sutartis.dochttp://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/profesinio_mokymo_ir_savarankisko_darbo_sutartis.dochttp://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/profesinio_mokymo_ir_savarankisko_darbo_sutartis.dochttp://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/profesinio_mokymo_sutartis.dochttp://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/trisale_profesinio_mokymo_ir_idarbinimo_sutartis.dochttp://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/trisale_profesinio_mokymo_ir_idarbinimo_sutartis.doc

24


Prieš išduodant mokymo kuponą profesiniam mokymui finansuoti, yra įvertinami bedarbio po-reikiai numatyti individualiame užimtumo veiklos plane. Asmuo, gavęs mokymo kuponą, per 15 dienų nuo jo išdavimo datos, turi pasirinkti profesinio mokymo teikėją iš profesinio mokymo teikėjų sąrašo ir grąžinti darbo biržai užpildytą mokymo kupono dalį. Negrąžinus mokymo kupono per minėtą terminą, mokymo kuponas laikomas negaliojančiu. Bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo profesiniam mokymui skiriama ne daugiau kaip 6 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (arba 4800 Lt) kvalifikacijai įgyti ir 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesi-nės algos (arba 2400 Lt) kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti.

2011 m. lapkričio 11 d. įmonė „Raynair“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pasirašė keti-nimų protokolą dėl investicijų Kauno oro uosto teritorijoje. Įmonė „Raynair“ 2012 m. Lietuvoje įsteigė savo atstovybę, į kurią numato įdarbinti apie 150 asmenų. Kauno teritorinė darbo birža, pagal su Kauno technologijos universitetu sudarytą profesinio mokymo sutartį, nuo 2011 m. spalio 17 d. įgyvendino civilinės aviacijos mechanikų mokymų programą, kurioje dalyvavo 20 Kauno teritorinės darbo biržos bedarbių. Mokymai buvo baigti 2012 m. vasario 17 d. ir kovo 9 d. Vasario mėn. mokymą baigusių as-menų grupė atliko praktiką Škotijoje (finansuota buvo iš kitų, ne darbo biržos, šaltinių). Šiuo metu iš 18 mokymus baigusių asmenų 10 atrinkti ir toliau dalyvauja praktikoje.

Per 2012 m. kovo–balandžio mėnesius į profesinį mokymą pagal kuponus nusiųsti mokytis 308 asmenys, iš jų 190 bedarbių ir 118 įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Pasirinktos 48 skirtingos neformaliojo profesinio mokymo programos, iš jų daugiausia – 97 asm. – pasirinko C ir CE kategorijų, 23 asm. – CE kategorijų, 8 asm. – CE ir D kategorijų ir 5 asm. – C kategorijos transporto priemonių vairuotojo, 19 asm. – medienos antrinio apdirbimo, 31 asm. – medienos apdirbimo staklininko, 18 asm. – suvirintojo, 10 asm. – metalinių aviacinių konstrukcijų remontininko, 8 asm. – plataus profilio kirpėjo, 8 asm. – laivų korpusų surinkėjo mokymus. Profesinis mokymas vykdomas Trišalių profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarčių (293 sutartys) ir Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutarčių (15 sutarčių) pagrindu.

2.1.5. socialinĖs ĮmonĖs

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymu2 buvo suderintos Socia-linių įmonių įstatymo nuostatos su Europos Komisijos reglamentu3, nustatyti vienodi reikalavimai įmonėms, siekiančioms socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statuso. Siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, neįgaliųjų tikslinei grupei priklausančių asmenų skaičius turi būti ne mažesnis kaip keturi. Darbuotojai, priklausantys neįgaliųjų tikslinei grupei, turi sudaryti 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o iš jų 40 proc. – didžiausią negalią turintys asmenys, t. y. neį-galieji, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Į metinį vidutinį darbuotojų skaičių įtraukiami neįgalūs darbuo-tojai, dirbantys ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos reglamente nustatytą didžiausią leistiną darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensavimo procentą, patikslintas subsidijos darbo užmo-

2 Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-1771 (Žin., 2011, Nr. 155-7352).3 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008

http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Documents/ProfesinisMokymas/mokymo_kuponas.doc

25


kesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms kompensuoti mokėjimas. Už kiekvieną sunkų ne-įgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 75 proc. tą mė-nesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio sumos, tačiau neviršijant 2-jų tą mėnesį galiojusių MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudi-mo įmokų sumos.

Įstatymo pakeitimu praplėstos socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinės grupės. Numa-tyta, kad asmuo, prižiūrintis sergantį ar neįgalų šeimos narį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustaty-mo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, būtų priskiriamas socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms, kai nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos yra ilgesnė kaip 6 mėnesiai.

Atsižvelgiant į steigiamų socialinių įmonių skaičiaus augimą, kuris sąlygoja tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse, skaičiaus didėjimą ir lėšų poreikio socialinėms įmonėms remti augimą, bei siekiant sukurti tokią teisinę situaciją, kuri užtikrintų įstatymui įgyvendinti reikalingas lėšas, įstatymo pakeitimu nustatyta, kad prašymai suteikti socialinės įmonės statusą būtų teikiami iki einamųjų metų rugsėjo 30 d.

Siekiant socialinės įmonės statuso, teikiami turimo turto, susijusio su darbo vietų steigimu ir pri-taikymu, nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad turtas gali būti įgytas ne tik nuosavybės, bet ir kitomis valdyti turtą trejus metus leidžiančiomis teisėmis. Numatyta, kad įmonė šiuos dokumen-tus turėtų pateikti tik tuo atveju, jei ji planuoja įsteigti / pritaikyti darbo vietas.

Subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti sudaro: - 80 proc. visų tam tikslui reikalingų išlaidų, kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijan-

tis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis;- 70 proc. visų tam tikslui reikalingų išlaidų, kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–

40 proc. darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis; - 65 proc. visų tam tikslui reikalingų išlaidų, kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis ar 45–55

proc. darbingumo lygis arba nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Subsidijos neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti kompensacijos dydis socialinė-

se įmonėse sulygintas su Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatytu atitinkamu darbo vietos steigimo (pritaikymo) subsidijos dydžiu. Darbo vieta, už kurios įsteigimą socialinė įmonė gavo kompensaciją, turi būti nuolat užimta trejus metus. Darbdavys į atsilaisvinusią įsteigtą darbo vietą per 30 darbo dienų nuo atleidimo dienos privalo priimti kitą asmenį, priklausantį neįgaliųjų tikslinei grupei.

26


2.2. DarBo sanTykiai ir DarBo apmokĖJimas

2.2.1. Darbo santykiai

2.2.1.1. Kolektyviniai darbo santykiai

2011 metais buvo pabaigta Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programa4. Įgyvendinant programos priemones, buvo įsteigta 18 koordinacinių mokymo ir švietimo centrų – Kė-dainiuose, Mažeikiuose, Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Šiauliuose, Druskininkuose, Varėnoje, Anykš-čiuose, Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje, Elektrėnuose, Klaipėdoje, Kaune ir kt. Socialiniai partneriai apskrityse ir savivaldybėse buvo skatinami kurti trišales ir dvišales tarybas, komisijas, pasirašyti kolek-tyvines sutartis. Per programos vykdymo laikotarpį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ įkūrė 24 trišales ir dvišales tarybas bei komisijas Ukmergėje, Šiauliuose, Plungėje, Utenoje, Alytuje, Mažeikiuose, Radviliškyje, Akmenėje, Va-rėnoje, Anykščiuose bei kituose Lietuvos miestuose.

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjun-gų konfederacija organizavo seminarus, konferencijas, mokymus visoje Lietuvoje tiek apskričių, tiek savivaldybių mastu. Buvo suorganizuoti 697 renginiai, kuriuose apmokyta 18291 asmuo, parengta ir išleista metodinė saugos ir sveikatos darbe mokymo medžiaga, įsteigti 85 saugos ir sveikatos komitetai.

Siekiant suaktyvinti socialinį dialogą, buvo vykdoma švietėjiška veikla dėl šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymo. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija pasirašė 81 įmonės lygio kolektyvinę sutartį.

Įgyvendinus šią programą, buvo sustiprintas socialinis dialogas apskrityse ir savivaldybėse, susti-printas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas ir gebėjimai dalyvauti sociali-niame dialoge, visuomenė buvo nuolat informuojama apie socialinės partnerystės svarbą ir laimėjimus bei Lietuvoje priimamus darbuotojams svarbius sprendimus.

2011 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neužregistravo nė vienos nacionalinio, teri-torinio ar šakos lygio kolektyvinės sutarties. Šiuo metu Lietuvoje galioja 2007 metais užregistruota šakos kolektyvinė sutartis, pasirašyta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos bei 2012 m. spalio 4 d. užregistruota teritorinė kolektyvinė sutartis pasirašyta Vakarų Lietuvos statybininkų ir projektuotojų profesinių sąjungų susivienijimo ir Asociacijos Vakarų Lietuvos statybos ir projektavimo įmonių grupės.

Pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas įmonės kolektyvinės sutartys neregistruo-jamos. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai per 2011 metus patikrino 12325 įmones ir jų struktūri-nius padalinius (atitinkamai 2009 metais buvo patikrintos 15935 įmonės, 2010 metais – 12411 įmonių) ir nustatė, kad 305 įmonėse užregistruotos profesinės sąjungos (2009 metais buvo užregistruotos 347 profesinės sąjungos, 2010 metais – 298 profesinės sąjungos), 89 įmonėse darbuotojų atstovavimo ir gy-nimo funkcijos perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms (2009 metais 124 įmonėse darbuotojų ats-tovavimo ir gynimo funkcijos perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms, 2010 metais – 83 įmonėse),

4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr.729 ,,Dėl Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 80-3246).

27


153 įmonėse sudarytos darbo tarybos arba jų funkcijas įgyvendino darbuotojų atstovas (2009 metais 207 įmonėse sudarytos darbo tarybos arba jų funkcijas įgyvendino darbuotojų atstovas, 2010 metais – 166 įmonėse). Iš viso per 2011 metus pasirašytos 273 kolektyvinės sutartys (2009 metais pasirašyta 290 įmonės kolektyvinių sutarčių, 2010 metais – 248 įmonės kolektyvinės sutartys).5 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, socialinė partnerystė ir kolektyvinių derybų apimtys 2011 metais plėtėsi tolygiai, lyginat su 2009–2010 metais. Tačiau užsitęsusios ekonominės krizės poveikis vis dar jaučiamas ir socialinės par-tnerystės pakilimas, kuris buvo 2006–2008 metais, vis dar lieka siekiamybė.

Vienas svarbiausių teisės aktų kolektyvinių darbo santykių tematika, priimtų 2011 metais buvo Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstatymas6, įgyvendinantis 2009 m. ge-gužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavi-mo bei konsultavimo tvarkos nustatymo7. Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad būtų praplėstos konsultavimo ir informavimo galimybės Europos Sąjungos įmonėse ar Europos Sąjungos įmonių grupėse, sustiprintas darbuotojų atstovų vaidmuo bei apsauga. Įstatymu praplečiamos konsultavimo ir informavimo sąvokos, nustatoma, kad Europos darbo tarybos kompetencijai ir darbuotojų informavimo ir konsultavimo su jais tvarkai priskiriami tarpvalstybinio lygmens klausimai, tie, kurie kurie susiję tik su Europos Sąjungos įmone ar Europos Sąjungos įmonių grupe, arba su ne mažiau kaip dviem Europos Sąjungos įmonių gru-pės įmonėmis arba Europos Sąjungos įmonės ar Europos Sąjungos įmonių grupės padaliniais, esančiais skirtingose valstybėse narėse. Be to, nustatoma, kad už Europos darbo tarybai steigti reikalingos infor-macijos pateikimą, perdavimą suinteresuotoms šalims yra atsakinga centrinė vadovybė ir kito lygmens vadovybė, bei išplečiamas klausimų, kurie turi būti numatyti susitarime dėl Europos darbo tarybos suda-rymo, ratas. Supaprastinta specialiojo derybų komiteto, Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto nariams skiriamų vietų skaičiavimo tvarka. Įstatyme apibrėžiamos ,,Europos darbo tarybos“, ,,Europos darbo tarybos komiteto“, ,,specialiojo derybų komiteto“, ,,tarpvalstybinio lygmens klausimų“, ,,pripažintų kompetentingomis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų“ sąvokos.

Lietuvos Respublikos nutarimu buvo patvirtinta Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planas8, kurio stra-teginis tikslas – sudaryti būtinas sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti įmones savo veikloje taikyti jos principus. 2010 metų spalio mėnesį buvo pradėtas įgyvendinti beveik 5000 tūkst. litų vertės projektas „VARTAI: socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“, skirtas įmonių sociali-nės atsakomybės plėtrai Lietuvoje skatinti. 2012 m. balandžio 15 d. duomenimis šio projekto lėšomis buvo apmokyti 2466 asmenys įmonių socialinės atsakomybės klausimais, 31 įmonė parengė ir paskelbė savo įmonės socialinės atsakomybės ataskaitą, parengti 5 metodiniai leidiniai, atlikti 2 tyrimai (pirminis ekonominės naudos tyrimas; įmonių socialinės atsakomybės padėties šalies mastu analizė), surengti 264 renginiai (mokymai, gerosios patirties sklaidos renginiai, konferencijos, pristatymai), 38 įmonės prisijun-gė prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvos. 3 įmonės baigė diegti įmonių socialinės atsako-mybės standartus, užbaigtos 4 bendros verslo nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos diegiant įmonių

5 Valstybinės darbo inspekcijos duomenys.6 Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 86-4149).7 (OL 2009 L 122, p. 28-44).8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 sausio 12 d. nutarimas Nr. 53 Dėl Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros

2009–2013 metų programos ir jos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 8-368 ).

28


socialinės atsakomybės standartus. 2011 m. penktąjį kartą buvo suorganizuotas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas. Šia kasmetine valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje siekiama didinti žinomu-mą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam individui bei skatinti šalies įmones diegti socialinės atsakomybės principus savo veikloje. yra trys nacionalinio atsakingo verslo ap-dovanojimo nominacijos – „Metų Darbovietė“, „Metų Bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosau-gos įmonė“. Kiekviena nominacija dar skirstoma į 3 kategorijas – atskirai apdovanojamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, didelės šalies įmonės ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės. Labiau-siai pasižymėjusioms įmonėms skiriamas pagrindinis – „Socialiai atsakingos įmonės apdovanojimas“.

2.2.1.2. Individualūs darbo santykiai

2011–2012 metais įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kuriose krizės laikotarpiu numatyta imtis neatidėliotinų veiksmų, sudarančių prielaidas lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, bei darbo rinkoje susiklosčius padėčiai, kai, siekiant išsaugoti darbo vietas, yra būtina lanks-čiau reglamentuoti teisinius darbo santykius, buvo parengtas Darbo kodekso papildymo ir pakeitimo įsta-tymo projektas9. Projektu siekiama padidinti darbo santykių lankstumą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą, jaunimo įdarbinimą, administracinės naštos mažinimą, darbo rinkos modernizavimą, kartu darbo santykių reglamentavimą derinti su darbuotojų saugumo užtikrinimu. Siekiant darbo santykių lankstumo, svarbu užtikrinti tiek darbdavių, tiek darbuotojų interesų pusiausvyrą, didinti jų tarpusavio pasi-tikėjimą ir stiprinti socialinę partnerystę. Taip pat norima leisti įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, praplečiant terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybę; įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ter-miną nustatant pagal darbuotojo darbo stažą toje įmonėje; panaikinant nuostatas dėl tam tikrų darbuotojų kategorijų atleidimo tik ypatingais atvejais; atsisakant didesnių kaip keturių mėnesių vidutinio darbo užmo-kesčio dydžio išeitinių išmokų mokėjimo; numatant galimybę nustatyti ilgesnę kasdieninio darbo trukmę; sudarant galimybes lanksčiau nustatyti darbo laiko savaitės trukmę; kasmetines atostogas nustatant darbo dienomis; numatant galimybę dėl nemokamų atostogų susitarti šalims; nustatant galimybę konkrečių darbų ir pareigų sąrašą dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarčių sudaryti darbo tvarkos taisyklėse ir kt.

Patikslintos Darbo kodekso10 nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą, kai darbdavio (ar jo atstovo) buvimo vieta nėra žinoma ir darbo sutartys su darbuotojais negali būti nu-trauktos, bei priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas11, nustatantis, kad darbuotojų pra šymus dėl darbo santykių pasibaigimo priima, viešai juos skelbia ir informaciją apie darbo santykių pasibaigimą teikia Valstybinė darbo inspekcija. Iki šiol tokie darbuotojai negalėjo kreiptis į Darbo biržą nes, nesant darbdavio (ar jo atstovo), darbo sutartys likdavo nenutrauktos.

Patikslintos Darbo kodekso nuostatos12, sudarančios geresnes darbo sąlygas darbuotojams, augi-nantiems vaikus, tai yra nustatyta, jog darbuotojai, kurie dirba pamainomis ir augina vaikus, gali pasi-naudoti laisva nuo darbo pamaina per ilgesnį nei mėnuo laikotarpį.

9 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (Nr. 12-1418-01).

10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 148-7568). 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 220 ,,Dėl Darbo santykių pasibaigimo, kai

darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 24-1170).

12 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101, 146 ir 214 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 52-2507).

http://pactas/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=146277&Zd=darbd&BF=1http://pactas/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=146277&Zd=darbd&BF=1http://pactas/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=146277&Zd=darbd&BF=1

29


Taip pat buvo priimtas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įsta-tymas13 ir jam įgyvendinti būtini kiti teisės aktai, perkeliantys, 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parla-mento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas14. Pagal įstatymą, laikinojo įdarbinimo įmonė – tai darbdavys, Lietuvos Respublikos laikinojo įdarbinimo įsta-tymo nustatyta tvarka turintis teisę verstis laikinuoju įdarbinimu, o laikinasis darbuotojas apibrėžiamas kaip darbuotojas, sudaręs su laikinojo įdarbinimo įmone laikinojo darbo sutartį. Įstatyme nurodyta, kad laikinojo darbo naudotojas – fizinis, juridinis asmuo, kita organizacinė struktūra, galinti būti darbdaviu. Įstatyme apibrėžtos laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teisės ir pareigos, taip pat įtvirtinti laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikino darbo naudotojo teisiniai santykiai.

Įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria nu-matomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai15, buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos nelegalaus darbo drau-dimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 13 d. plenarinio posėdžio metu buvo nepritarta pateiktiems Nelegalaus darbo draudimo įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektams ir šie projektai buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pagrindinė grąžinimo priežastis – Direktyvą 2009/52/EB perkelti tik ta apimtimi, kaip to reikalauja ši Direktyva, tai yra atskirti Europos Sąjungos teisės perkėlimą nuo kitų siūlomų įstatyminių iniciatyvų, keičiant tik jau galiojančius teisės aktus, visų pirma, Darbo kodeksą.

Atsižvelgdama į tai, socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė išvadoms gauti Lie-tuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 981 straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl už-sieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio, priedo papildymo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2063 ir 233 straipsnių pakeitimo įsta-tymo projektus. Įstatymai įgyvendinantys Direktyvą 2009/52/EB buvo priimti 2012 m. birželio mėnesį.

2.2.2. Darbo apmokėjimas

2.2.2.1. Darbo užmokestis 2011–2012 metais

Siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui, stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas ir atsižvelgiant į sudėtingą padėtį Europos ir pasau-lio ekonomikų bei finansų rinkų, padėtį 2011 metais galiojo 2009 metais sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo už