septyni antikos stebuklai (1997)
TRANSCRIPT
EP
STEB
Reg Cox ir Neil Morrisiliustravo James Field
Reg Cox ir Neil Morrisiliustravo James Field
BRIEDIS
.2
.----'.F
:
Juodiiau ilspausdinti iodiiai ailkinami iodyn€Iyte (p. 32).
\r'
DIDZTOIT.GTZOS PNRAN4NDE
i didiiule Egipto piramide yra seniausias
Antikos stebuklas ir vienintelis iJlikEs ikiliq dienq. Vos tik pastatJta Didiiojipiramide tapo aukidiausiu pasaulio
statiniu. Ji, ko gero, iSlaike 5l rekord4 bemaiketuris rlkstandius metq.
KARALIq ANTKAPISDidiioji piramidd buvo pastaq.ta kaip Chufu,graikams iinomo Cheopso vardu. anrkapis.Cheopsas buvo vienas ii faraong - senoves Egiptokaraliq. Antkapis baigras stariti maidaug2 580 metais iki Kr.Veliau Gizoje buvo pastaq,.tos dar dvi piramides -Cheopso s[nui ir an[kui * bei maiesn6s piramidesjq 2monoms karalien6ms. Paveilalelyje Cheopso(ChufLr) piramide labiausiai nutolusi ir di&iausia.Sfinaus piramid6 - viduryje ir del didoko pagrindoatrodo aukitesne.
PIRAMIDES STATYBAPiramides st[.lso senovinese Gizos kaoin€se.prieiingame nei Kairas, dabanine Egipto sostind.Nilo upes krante. Kai kuriq archeologq manymu,Didi:iqa piramidg bus statg apie 100 tulstandiqZmoniq ilgiau kaip 20 metq. Jai staqyti sunaudotaper 2 milijonus akmens luitq, kuriq kiekvienassveria 2,5 tonos ar daugiau. Darbininkai vilkdavojuos i vietas naudodami svertus, skridinius irlauZtuvus, po to be iokio skiedinio winindavo.
BLIZGANTIS KALKAKMENISPaba igus svarbiausius darbus. srarinys
atrode it laiptq eiles. Po to jq tarpaibuvo u2pildomi balru kalkakmeniu,aptaiytu, kad butq lygus ir blizgetq.
Jie sudeti taip glaudZiai, kad ii iioresrarp luirq nejmanoma isprausri ne
peilio almenq. Taip Didiio.iipiramide iSaugo iki 147 metrq. Josvir
C beopso oaihailio Mmhauro, tre{tosiaspiranidis staryojo, sb lptirili, Abip*, jo stot)idzivis.
Piramidis liandien. Siq hab4 halhabnmio dang7 inonds naardi jauprie! iimtmeiius it panaudojo Kairo sutybose,
Cbeopso (1), Cbfieno(2) b Menkturo (3)piramidih4 planas.KizbtienQe j4 buvoiem*rtni fuentybla(4), burioje nrbat irbuto bakanuojamifaraonry b*nai.IlSas horidonu.t (5)oedi i I'zidojimoiaentyhQ (6) burbidano auhojama
faraono sieki,Netoliese banto
haulienhl piramidis(7) ir stadakampiaiCbeopso gimin T bei&nriibhp anthapiai.
Didiiosios piramidis tiduje ir po ja ya boidoi6 oedanih1 Ihambariu.;, tarP jU - i faraono la.idojimo hambni.
Juodo granito Cheopso sorkoJagas, arba abnms harstas, Jameoeibiaasiai bttta medinio harsm su faraono htlnta
Pirdmidis buuo statomos ii abmensIuitry sluo Lvi4 Kie bicnass luo hmis t tup utf maie mhai iemiau esantl. Luitaitibriausiai bld.aoooelbami didiiuliutemis giina burishieboim"zm slaobsniuibudao o ds auhitina.mas
Si medini t'abis nsta duobeje greta Diddiotiospimmidls. Vahis surenontaota h,ehEtonuojama" Galbatja pel Nil4 gaberrtdsCheopso bana5 o gal tai buao ,,saahs vabis",sbtaidinasi faraono sieQ dangml
I.$##%#fdi
qflq c\Y.tr
KABANTYSBABILONOSODAI
abanrys :odai yra viena Iabiau.iar
'. Babilono miesto ilymybiq.. 'tir": {rcheologai yra radE liekanq, kurios
raii bDri sodq likuiiai, bet nera tuo tikri.,/ nom.. kad :odq bura. nes Zmone' yra juos
mare ir apie .juos raiE.
\.ABUCHODONOSORAS IR AMYTISGraikq ir romenq autoriai ra3o, jog Sie sodai
sukurri maldaug 600 metq iki Kr. isakiusB:.bilono karaliui Nabuchodo.rosorui. Sis
JiJinga. miesras 5toveio anr Eufrato upes
Iirartq, i pietus nuo dabartinio Bagdado, 5iq
laikq Irako sostines. Viena i5 legendq byloja,
kad karaiius suklre sodus savo jaunai imonai-{mi'tis (Semiramidei), besiilgindiai gimtqjqPersijos kalnq.
DRIKINAMOS TERASOSKabann's sodai turdjo b[ti netoli upes. I5 jqarsiverdavo Babilono miesto vaizdas. Sodai
buvo lr.eisri terasose, kuriq virSus galejo butipakilqs maidaug 40 metrq nuo iemes.
\abuchodonosoro sodai buvo apsodinti visq
r[Siq, kokias tik galima isivaizduoti, augalais.
Jie jauiiq traukiamais veiimais buvo suveZti irbarzomis atplukdlti iS visos imperijos. Siuose
soduose gal€jo augti figos, migdolai,rie!utmediiai, granatai, vijoklines roies,
' anden' lelijos. kvapnieji krumai.(odai kle.rejo rikriausiai del sumaniai irengrosdrikinimo sistemos, kurioje buvo naudojamas
Eutiato vanduo. { teras4 .ji krepliais kele eilemis
susto jE vergai ir pyle I kojamini malinl Po to. anduo srovemis ir kriokliais liejosi ! sodus irdrekino dirvE.
t.
S, ,* f' I' .t'
\* *# ,tt"'k
Abmenfie ilbdh/t babiloftiey'iV ryriatsiojideioi lltari. Ji neua globojusi meilis ir baroreibalus. Jos liutai puoli Bahilonq.
{ miest4 bnfutao lietgiama per didiiuli*deiuis Iitaris oardu paaadinns aanus Jiebuuo padengti glazunlotomb milynomisplohltiznis ir paptolti gebonais bei rzdaisbuliais ir slibbnis.
Babilonas baao basinejamas XX antiiaus ptadlioje, Iiliho tib apatinis(Pamatinis) statinhl dzlys, tad buuo nelengua atk rti b urs! pastatv!aizda.
:, ,,,.,J8 lJAOtlOftO pUnASrodo, bur, mdnona,
ban habany'iqjqsod4. Q). Procesijtlbelias (2) aedi per
deifis litarislartus (3) i
Nabucbodonosoronlmt*. Netntbus pojo taLlnno miest4
uiimi penai.
Sioje plohiteje surafiti buorsio harali4 sodoaugalai. Juos naudojo maisnti ir grdjnnul
iffi\i1ru
l0
Babilonas
SpQama had lipabaisa liatogah,a turbitsimbolizuojasvarbiausi.4Babilono din4Marduh4.Ka-t netbudaaoh'eniitzmaMardaboit)enti,
.1''. t-'
'j
;,i
paa aizduo tas s enooinispasaulio, baip jis buoo
lsiaaizduojamas anuo met*lenihpis. Babihnas prudijobu*is apie 300O metusibi Kt. Maldaug20O0 metais ihi Kr.babilonieliai lhiri Liini procesij4.didek
.ir vlinse beltje, oedaniiame itatstlb?. dcids Iitaris uartus,Pet Naajqj4 menT
loentg lmonis Qo tuobeliu i! Marduho
i'ventyhlas, neldamiiio dieuo sbalptir4.
ll
ARTENITIDBSSVENTYKLAEFESE
roisas (Krezas) buvo paskutinis Lydijos,senoves Salies Maiojoje Azijoje(dabanines Turkijos dalis) karalius. Jisgars6jo savo did;iuliais turrais ir
560 metais iki Kr. turdjo nuostabi4 Sventyki4,pastat''t4 Efese. Sis miestas buvo lkurtas prieitll<standius metq. Legenda byloja, kad ji ik[rusiosamazones. Taip vadinra karingq morerq gencis.
Si moneta nukalu Efese III amCiqje po Kr.loje natyti, haip atrode iuentyhla"
.d..!$--\
&
|.,11i.a
DTDZTAUsTA MARMURo $vsNTnil,{Kroisas nusprendd pastatJti menulio deives irgru[nq bei jaunq merginq glob6jos garbei
didiiausi4 marmuro Sventykl4. Deivg graikaivadino Artemide. romenai - Diara. Svenryklapastaqta i3 kalkakmenio ir marmuro, atgabento i3
lauiyklq, esaniiq gretimose kalvose.
Svarbiausi4 Sventykios statini reme maidaug120 marmuro kolonq. Kiekviena jq - 20 metrqaukidio. Didiiuliai kolonq luitai buvo keliamiskridiniais ir tvirtinami metaliniais kaiidiais.UZkelus srog4, menininkai uZbaigd pastar4.
dekoruodami ji graiiomis skulpt[romis, lvairiapuoiyba. Sventyklos viduryje stovejo Artemidesskulptura.Tai viena didiiausiq Senojo pasaulio ivenryldq,daug didesne ui Partenon4, veliau pastag.'t4
Atenuose. Pagrindas, ant kurio pastatltaArtemid6s Jvenrykla, buvo 131 m ilgio ir 79 mnlodio.
HEROSTRATAS IR ALEKSANDRASPo dviejq Simtq metq, 356 metais iki Kr., Sventykla
buvo sudeginta iki pamatq. Jq padege troSkEs
iSgars6ri 2mogus, vardu Herostrara.:. ldomu irkeista, kad ivenrykla sunaikinta t4 padi4 dien4, kaigime Aleksandras Didysis. Po keleto metqAleksandras lankesi Efese ir liepe atstaq'ti 5venrykl4,^:- --:;^:- .,:-.^:-
\TSISKAS SUNAIKINIMASAleksandro atstaq,'ta Svenrykia iiliko iki III amiiauspo Kr. Pamaiu Efeso uostas uhineie dumblu, tadmiesto reilSm€ eme maieti. Sventykl4 iSpleie gotai,o v6liau ji buvo apsemta ponymq.Siandien i5 Artemides lventyklos tera likg kelipamatq blokai ir viena atstaq'ta kolona.
Si inagaus dldi,ioArtanidAs mannuriui
shulptita bano nrestasenotinQe Efesorotaldje. Miesm
grummjans ji haodeioi motina"
Shulptfi.ra dcnoje ii ivertyhhs holou1-Svettyhhr groiis taahi maldhhh* ii vinWdsi*tnio.
Mada defuds ArtemidissW&rdl,i ii drorrrbli4 k4ah
(VII a" ihi 10.). Da4gel*benty kh s lanbynj 4 p irko
dztinh1 ama.titinhqp agdmintas s bulp ttuA lat,
tohias kaip malute dzfuesArtemid& suailh.
ii ii,'i;i.'i,'1 .'i;-' il i'r;i;i.'l ."'.'i;-' ii i'' i'ri-' i'! ii i'' Ji.'i."'.'i.'i i'' i'r Ji,'i."r.'1 .'i ;'' ;'r ;''
Soentyhlos pLa.nat rodo ataminesholona it dideQ patalp4, funojestoo ij o dc fu is Ar*tnidi ssh ptfira,
&tenyktos aietojerdstas el.rtiat.
Anemidei jis bau&)entas. Jos koltos
vedim4 *auhi balrtelniai aahso ragais,
Anemidis ilmiai Kaifu. Paulius aatybo i Efes4she lbti brihifioni4 tikijimo,dauguma amatininb4 iriyniq stengiti ji nu dfti,
net apa.itala ninlirlshleidimas grisi jry terlui
Siandien tebestoti tik oieuz iuentyhlosholona" Ji axuqu nesenial E haihadzgarsaus miesto yra IihT hit4 griuuisiq -ntgriautas teat as, biblioteha, pirtys ir daugbial suotneninhl pasua1-
DZBUSO STATULAoLnMPTJOJE
eveik priei 3 t[kstandius metqOlimpija buvo svarbus Graikijosreligijos centras. Senovds graikaigarbino vyriausiqji diev4 Dzeus4, jo
garbei rengdavo Sventes, atletikos variybas.Pirmosios olimpines iaidynes, kaip veliau imtajas vadinti, tikriausiai buvo surengtos 776 metaisiki Kr. Daugiau kaip 1100 metq jos r.ykdavo kas
keweri metai. Graikai teikdavo iaidyndmsdaug reikimes. Kad sponininkai iriilrovai galetq jose dalyvauti,btdavo liaujamasi netgi kariar.rrs.
DZEUSO SVNNTNfl,N.V amiiuje iki trG. Olimpijosglventojai nusprende
pastaqti Dzeusui Jventykl4.
Didingas statinys iJkilo456456 metais. Pastaq.'tas jis
buvo i5 didiiuliq akmens luitq irapsuptas maslwiq kolonq. Praeyus
keletui metq, Sventykla vis darnetur6jo tinkamos Dzeuso skulpturos.Buvo nusprgsta, kad jos reikia. Skulpturaikurti buvo pasirinktas iZymus Atenqskulptorius.
SKTJLPTOROS STATYMASSkulptorius, vardu Feidijas (Fidijas), jau buvosuklrgs dvi nuostabias deiv6s Atdn6s statulas.
Olimpilole iis ir io pagalbininkai pirmiausiapastat6 medinE konsrrukcij4, turdjusi4pasitarnauti kaip karkasas Dzeuso skulpturai.Dievo od4 padare i5 dramblio kaulo plok{diq,drabuZius - ii aul,so lakitq. SiUles pagalbininkaipaslepe taip, kad baigta skulptr:raatrode vientisa.
eursrervrni ZEMESDzeusas buvo pasodintas soste, inkrustuotamejuodmediiu ir brangakmeniais. Skulpt[ra buvo13 metrq aukidio ir beveik sieki Svenryklos lubas.
Atrode, jog atsistojgs Dzeusas nukeltq stog4. Palei
sienas buvo pastaq.tos palcylos, kad pasilypejg
imon6s galdtq iSrysti dievo veidq. Apie 435 metusiki Kr. pabaigta skulptrrra dar 800 metq stov6jo
kaip vienas didiiausiq pasaulio stebuldq.
SKULPTUROS PERKELIMASApie 40 metus po Kr. romenq
imperatorius Kaligula panoro, kadskuJpr[ra blrq perkelra i Romq.
Pasiuntd darbininlus jos
paweiti, tadiau, pasak
legendos, skulpttra taip
griausmingai nusikvato-
" jusi, kad pasiuntiniaii5silalstg. Tada, 39I metais po
Kr., lsigalint krikidionybei rom6nai' uZdraud6 olimpines Zaidynes ir
uZdare graikq 3venryklas. Po keletometq Dzeuso statula laivu buvo
nuplukdlta i Konstantinopoli. 462 metis poKr. r[mus sunaikino gaisras. kuriuose srovejo
statula. I5 skulpttros nieko neliko.VI amZiuje Olimpija ir apylinkes supurte Zemes
dreb6jimai. Svenrykl4 ir stadion4 nuniokojonuoiliauios bei potvyniai, griuv€sius uiguledumblas. Jis uZkonservavo dali Olimpijos ilgiaunei tukstant! metr4. M[sq laikq archeologai atkase
!i4 vietovq.Dabar Zmones gali vaikidioti po bventyklos
griuyesius ir pamatyti, kur kadaise buvo didingojiDzeuso statula. Tadiau pati skulpt[ra iSnyko
visiems laikams.
Viduryje: rommE iiedas, pagamintas iJ brangabmenia barneolia, burimne iigrdoiraota Dzerso sutalz laennoQa
,i, .,.r
i..'j
t7
Dzeuso loentyhlos griut'isiai iiandien.Vietoui bauo kasinijama nusq laihais.
Olimltija b-uuo senouis graihl td.y de -Helzdije, Cia matome HelanT4je naudotosmonetos 4tvaizd4. Jos reoerse panaizduotd
Dzeuso sbalotira,
ffi
Palyginti neseniai, 1958 metais, netoli Feidijo dirbnohlarcheologai aptiho bnnzini4 sbrlptaros /anhi4. Be to,rrcta dramblio hauh, metah fu stihlo gabalry.
E#=T>
W
D z e us o i o en ty h Io s frizo,iiraiiyto V amliuje ibi Kr., dalis,
Lsf;r"---->- "--'t
ruf,F #iI \,/ \/t 7r\lt !/ " nrL--:--_--__J
------- ----------
-
Ploh;te i!sbulptarcmis puoito
frizo, jrosttsioioenryhlos simas.Frius t'aiad.uoja
12 Herahliodygdarbiry. Ateni
iiai, haip Atlantassiuh auhsinh4
obuolhp, ViduryjeHerahlis laibo
pasauli ant satope q, Henhltu ir
Aaini buao Dzeruooaihai,
Sis Dze*so ioentyhlos Olimpijojeuahetas rcdo, baip, arcbeolog1
maqnnu ji brc atrodZiui.Stentovg .juosi 34 masyriosbolonos. Kieboiena j4 -daagiau nei 2 tnettty stoio.Stog4 d.engi matnuroplohkis.
Terabotos,naudotossulydyun auhnihai buiomsskulpturos
drabuih2 dzmlims
formuoti, dafis. Josrastos basinijimr!
oienje 1958Tnetab itdabar yaOlimpijosmuziejuje.
NtrAvzoLrEJUSHALII(ARNASE
ausolas karatlavo J/ /_3t3metais iki Kr. Persq imperijosdalyie Karijoje. Jor sosrine buvoHalikarnasas, dabar Turkijos
turizmo centras, vadinamas BodnLm- Mausd;rsbuvo paveldejgs sost4 i5 savo tdvo ir persijos
karaliaus paskirtas valdyri miner4jq provincij4.Tadiau Mausolas iisilaisvino ii persqpriklausomybes ir veike kaip savarankiikxvaldovas.
PIRMASISMAUZOLTEJUSMausolx vede savo seseri
Artemisi.j4. Tapgs
galingesnis, sumanepastaq.ti sau ir savo
karalienei antkapi. Sis turejob[ti nepaprastas. Mausolasnorejo didingomonumento, priminsiandiopasauliui apie valdovo turtusir ga1ybg ilgai po jo mirties.Mausolas mire dar nebaigus antkapio, tadiau jonaile priii[rejo staryb4 iki pabaigos, maidaugiki 350 metq iki Kr. Karaliaus garbei antkapipavadino mauzoliejumi. Taip iki iiol vadinamidideli ir ispndingi antkapiai.
LroTAr SERGSTT r-ArDoJrMo KAMBARIKaraiiikosios poros pelenai buvo supilti iauksines d6iutes, saugotas laidojimo kambaryje,to pasralo gilumoie. Kambari sergejoakmeniniai liutai. Ant vientiso akmeniniopagrindo stovejo statinys, atrodgs tarsi graikqiventykla, apsupta kolonq ir statulq. Statinioviriuneje puikavosi laiptuota piramide. J4vainikavo 43 metru, autr<ityje esanri lirgqtraukiama kovos ir iSkilmiq veiimo skulptlra.Juo tikriausiai vaZiavo karalius ir karaliene.
SUGRTAUTAS zrUES OnEnn;nroPra6jus 1800 metq, iemes drebejimas iki pamatqsugriove mauzoli ej4. 1489 metais joanitq riteriaipraddjo naudoti jo akmenis netoliese statomaipiliai. Kai kunos sienos buvo pastaqnos ii ialio
akmens luitq, paimtq iipagrindines mauzoliejausdalies. Po kelerirl metqriteriai aptiko Mausolo irArtemisi.jos laidojimokambarl. futeriai paliko jlbe prieii[ros nakti.Patalpas iSnarie ple5ikai,ieikodami aukso ir kitq
brangenybiq.
SKULPT TROS
ISKASAMOSPraejo dar 300 metq, kol
archeologai pradejo kasineti5i4 vietovg. Jie atkase
mauzoliejaus pamat4 da1l,
nesuduZusias ar dar nepavogtasskulpt[ras. Tarp jq buvo ir,
archeologq manymu, didZiules karaliaus irkaralienes statulos. 1857 metais skulpt0ros buvonuveitos i Britq muziejq Londone, kur jas
galima pamaryti ir dabar. Kasindjimai tgsiasi, oBodrume yra likg tik keletas ldomesniq akmenq.
5-
t$,t
Vi*aje esanti linto sbulptfrn -oienas ii Biny muziejan patebtsity maazoliejaus lobhq,
Vienas ulim4traubtaiy iitgr!,stooij*irypastato oirluje.Jo hamanos -ii broazos.
22
Manoma, hadii didiiwlimauzoliejausstatula Ira
Artemisij o s.
Dabartinije Turbijoje Mauzoliejaus detoje lira illihg akmens luittl itbolor4 grhnisirl.
:.1r
Mauzoliejaus
Ji'izuose
graibry boaa stamazonatnis -motenl bairygimine. Siose
fgurose, hut'iassuhrri leibiausitlisbulptorius
Shopas, puihiaiatsbleistos
emocijos irjudesiai,
.....,..
)1
HELIJAS., SAULES DIEVASIV amZiaus iki Kr. pabaigoje Rodoglwentojai panoro atirqsti pergalE.
Jie buvo k4 tik sekmingai apgyng savomiest4 Rodo salo.je nuo metusrru ku,'ios graikq kareivrq rpsiaurrier.G raik:i, suprarE nelaime.i4. nergr
paliko savo ginklr-rotds. Rodogyventojai nusprende j4 par.duol tr
\rRs IEJTMO I uosT4Iiorinis bronzinis karkasas buvo priwirtintas
prie geleiines konstrukci.los.
Tuidiar.idure srarula buvo sratomatolvdiio j4 aukitinant, pripildantatmenq, kad wirtai stovetq.Kolo.a' buvo baigra.280 mer;isiki Kr. Daugel! amy'iq imonestikejo, kad koiosas buvo aplerggs
iejim4 | Rodo uost4, kaipparodyta pieiinyje. Tai bftq buvgneimanoma. Uosto iiotys buvoapie 400 metrq plodio, o statulanebuvo rokia d idz iule. Rasyriniaiialriniai Ieid2ia rperi. kad ji gale.fo
stoveti miesto viduryje, veidu i jDr4ir uost4.
Saahs dieao Hehjo t,eidasant monetos, ,ttuhaltos
Rode 200 metais ibi Kr.
:
pastatlti statul4 Helijui, savo saules dievui, taipatsidekodami jam ui glob4.
BRONZINIS KOLOSASTiksliai neZinoma, kaip atrode sratuia ir netgi kurji srovejo. Tadiau iinoma, kad ji buvo bronzine irmaidaug 33 metrq aukidio. J4 sukure skulptoriusHaras Lir.rdietis (ii Lindo), o jos staq.ba truko12 metq.
KOLOSO SI]NAIKINIMASMaldaug 226 metais iki Kr., truputl daugiaunei 50 metq po to, kai buvo pastag-tas, kolosasgriuvo. Tai atsitiko per iemes drebejim4.Statula hio per kelius. Orakulas, r y. lynys,liepEs Rodo gyventojams neatstatineti statulos,tad ji liko guleti kur gulejusi. Taip .ji iigulejobeveik 900 metq, o i,mones keliaudavo I Rod4pasiii0reti kritusio saul6s dievo liekanq.654 metais po Kr. Sirijos princas uikariavoRod4 ir nuo statulos nupl€5d bronzos lal*tus.Sakoma, kad 900 kupranugariq gabeno juos iSirij4. Bronz4 pardavd pirkliai ir ji tikriausiaibuvo paversta monetomis.
I
a
,l
RODOKOLOSAS
olosas buvo miliiniika statula,stovejusi Rodo uoste, Egejo j[ro.je,ties dabartir.re Turkija.Senoveje Rodo glwentojai
nor€jo bfiti laisvi prekiautojai. J re
stengesi nesivelti i kitq tautqkarus, bet buvo daugel! kartqnukariauti.
&tid
)<
Galbatholosas
stubsojo antPOStQmento,
auhitaiilhAQs
dibint4(deiinej).
Jei taip,galb jishuro Labai
panaias ILaintis stanQ
New Yorb'ooste.
Demetrijas puohRod4 su 200 baro
laiaq ir 4O O00
bareitiry. Dainiausiaigraibt! natulotas haro
Lzfuas buoo tritema sttrimis irhluotojry
eilimis ii abiejq puir1,Siuokihinis
rehorcnahcijostikshs - pandyti"
futip buto ildistytiirhlai. Karebiai
botojo antlnioo denio.
Graiby haraedysDmtetrijas, oadinmsApsiautija" tadoaaagshaindms pajigoms perRodo apsiaustl.
i
----
,t-.i4
Hekjo gah'a.Galijo buti' kad,netaliniai sauGs
Eindaliai buaonhaiiioti i duo-
buus dieaogahtoje.
Graibiihas rcfiefas, oaizduojantis *bem4, Kieht'iename haro kit'ephiejo 170 irhluotojq- Tih t'irlatini ryry. eil,i gdlljo natlti t d.ndni.
Sidndien ant bohnry abiQose iQimo i Rodo,rtst4.I,rrsise stoti bronziniai elniai, Jie yraRodo, ih4 dienry Graibijos da.lies, emblcma.
Sioje Rodo nie*o scltemoje pal4meros nysgalimos hohso bantimo oietos - tizs ttostooartab, netoli io il miesto centte.
i
,,:.:
{.': '. *
SLEKSANDRIJOSSVYTURYS
l:rukiantieris i Aleksancirijos rLosrq
latr-ams patleri s:ugiai aplenktipor.ande nines uolas III amiiujc iki Kr.
Duvo pastaryras in"turyr. Nakti .jis atspindedar.oiarrio liepsnas, o dien4 signalizuoclar.o dhnqstulpu. 'fai buvo pirmasis iwlun.spasaulvle, stovejEs 1 500 metq.
Alebsandras Didysis(356-323 ihi Kr.),
Ale bs andrij o s thnrij as.
KELLA, RODANTI S\.'IESAViriutinis bokitas buvo cilindro formos. Jamebokite dege ugnis, rodiiusi laivams saugq keli4uostan. Bokito viri[neje stovejo DzeusoGelbetojo statula. Faro 3r1.rurvs buvo iikiles
DeverK l1 metfll.
NUBLIZGINTAS BRONZOS\GIDRODIS
Reikejo daug kuro, kad ugnisdegtq nuolat. Veiimais,traukiamais arldiq ir mulq,malkos buvo veianros ir.ijupakilimu i viriq. Ul lauio butabronzos lal<irq, kurie ir
atspindejo jo ivies4 juron. Laivaigalejo maq'ti 3j iwturi 50 kilo-
metrll arsrumu. XJI amliuje po Kr.Aleksar.rdri.jos uostas taipuldumbiejo, kad pasidarenebelmanoma juo naudotis.Snturi apleido. Bronzos lakitar,
sAlA IR Sr..rrunysSu-vtrry. bu'o pastan,tasmaioje Faro saioje\riduriiemio juroje tiesAleksandrijos miesru. Si ludrquost4 jkure AleksandrasL)idvsis, lankrdamasis Egipte.Salos vardu buvo pavadintas irin'tun's. Jo statvbai prireike20 r.netq, o baigtas jis buvo apie280 metus iki Kr., valdant Egiptokar:rliui Ptolernajui II.
TRYS BOKSTAIFaro il1,turi sudare rnrs rnarnuriniai bokjrai,pastafyri ant masvvirl akmeniniq luirq. pirmasis
bokitas buvo stadiakarnpio formos su daugybekambariq, kuriuose glveno darbininkai irkareiriai. Io rir(rrne.je buto n137..,r1,.aStuoniakampis bokjtelis su ivija rampa, vedandiaj viriutini bokit4.
naudoti kaip veidrodZiai, tikriausiai buvoperlvdyti j monetas.XJV amiiuje Faro in.turi sugriove iemesdreb€jimas. Po keleriq metq musulmonaipanaudoio liekana' k-r ro nirrovei \(aryri.Si buvo arsraryra ir dar rebesror i
buvusio pirmojo pasaulyje Sryurio vieroje.
i--.: "-- ."- ",-..-.-- -...... ....,.. ,.i
Rortirrr! rno etos Padedt1
isiuaiuluoti, baip an odi Fatoit Jrhols. Cia pro ji plaubia laius.Siandien lodis phatos daugellelzalb4 rcilbia iryn l.
5t nto,eta (11 a. po J{r.) atskrdt
u aizduoj a !ry tui o didiiulisap at iTti s dalies langl'
[:-
lllr
Sit pieiiry,t ,odo, ba;P galbtu Fatu ltyturlsntrodi ii uid'tus. Matyri ugnis uirluje ir iuijai*yLLtnti tanpa.
Jtueiviry globija deiai lzidi, sbleidiiantilaioo burg Faro ltytuio brypthni, Izidibruo riena labiausiai garbinam4 EgiptodeiuitT.
30
Seaoois Alzhsdndijos (1OO m, ibiKI-LOO m. po Kt.) iernihph.Viliau Faro sah. pylimu butotujurgta sa iemlma,
Egipto haralius Ptolenzjas II(309-246 ibi Kr.). Jan
taldant Efptas btuoturtingas ir galingas,
Senooinis Faro ittltuio fonnos smilfoitatas.Smilhaha dcgindaoo diljry malonaus Romin4 laihah Abhsandrija b*n labai ,t,zrbu. m.;.-,.t. Pomtaian-,
hohna ir sfnhsas l,ra beaeih aisbas, ha.s i:liko i tn aiic:;,'aio.
S,WOKVZODYNETISapaitalas uolus iam tikros idejos skleidejas.
apsiaustis - karo operacija sutvirtinimams uZimti, juosapsupant, puolant ir litaip nuhaukiant maisto, vandens ir
archeologas Zmogus, ku s sfudijLloja praeiti kasinddamas irtyrinEdamas liekanas.
ar.hitektas Zmogus,projektuojantispastatus.Atdn€ - graikq karo ir iiminties deive.faraonas - iaip buvo vadinami senoves Egipto karaliai.frizas pasakojimas skulphlra ar paveikslais pastato viduje ar
iioreje.gotai Skandinavijos germanq gentys/ puldinqusios Romos
imperijE Iil-\r a. po Kr.inkrustuoti - istatyti puoSmenas (pagrazinimus) i iiraizyt4
pavirSiq.joanitai, Sv. Jono riteriai - religinis ka aujaniir.] \'ienuoliq
kalkiq skiedinys i cement4 panaius misinys, pavyzdziui,murui sutvirtinti.
kojaminis maldnas - ratas ar cilindras su ahamomis kojoms, ku s
sukosi, kai vyrai eidavo ar tr)?davo ant jo.
kolosas did;iulis daiktas, ypai statula.
laidojimo kambarys patalpa, kurioje kanai bndavo laidojami irlaikomi.
mauzoliejus i5 pradziq: karaliaus Mausolo antkapisi dabar taipvadinami dideli, monumentalns, ispndingi anikapiniai pastatai.
mumija - senovds Egipte specialiai paruoitas ir laikomas prieilaidojant kunas.
olekulas - 1. Sventa vieta, kur dievas pranaiaudavo ivykius,paprastai per Zynius ir padiomis pranasystemis, 2. zynys,Pranasas.
Partenonas - Sventykla ant Akropolio kalvos Atenuose, pastatyta44ru32 metais iki Kr. deivei Atenei garbinti.
postamentas - skulptarros pamatas.
rampa - irenginys su nedideliu nuolydZir.r susisiekti tarp 2 skirtingqlygmenq.
relFfas figuros ir vaizdiniai, idkilsti vienoje akmens luito pusdje.
reversas - antroji (atvirksaioji) medalio arba monetos puse.
sarkofagas anfkapis ar karstas ii akmens, pavyzdziui, marmuro-
skddinys ratas su gdo\.efu ratlankiu, kuduo gali slinkti viwe,keletas skridinirl gali pakelti sunkius krovinius.
terakota musvai rudas degtas grynas molis.
terasa - naturali ar dirbtine zemes pakopa.
RODYKLEJuodesniais skaiiiais paiyniri iliustracijq pudapiai
Aleksandras Didysn 13,
28
AJcksandrija, msr.28,30
Alckrandrijos iv.vturys
29 31,29am:rzonas 12, 28
Amltis 8
Arriprtrx ii Sidono 3
anrkapiai 4, 20. 22
Apoionx 22
Anemid€ 13. 14, 14,
Anemidis ilenq,'k1a12 13, t2 tt,ls
,{rremisija, karaliene20,28
augalai 8. I0
Babilonar, msr. 8-i i,l0
brargenybes >
Chefrenas (ChufrL
sunus) 4, 5, 6
Cheopsas (Chufu) 4, 5,
6,7
deivas 10, 13, 14, 1i,r6,30
Demerrijas Apsiaurejas
26,26
Diana AnemidiDidiioji piramide 4-5,
6, 4-7dieva; 6, 10, 11, 16, 22,
24
Dzeusas 16, 16-19,28Dzeuso skulptnra
orimPijoje 16 19, 17
Ifesx, mst. t2 15, 15
Eg;prar,1, 28, 31
Eufratas, upi 8
faraonx 4, 6,7, 32
Feidij.ls 16, 18, 19
gorri 13,32
sraikai Genovat 3, 4, 8,
16.23
Halikamasa 20 23
Harx 24
Hertjas 24, 27
Herallis 19
Herostratas 13
Horas 6
Irakas B
I3tar6 10, 10
litaras vaftai 10, 11, 1llzide 30
joanirai (Sv. Jono rneriai)20,32
Kabmrys sodai 8-9, B-11
Kains, mst. 24
K:1igula, imperatorius 16
kojaminis mal.nas 8, 32
Konsranrinopolis, mst.
16
krikiiionybi 15, 16
Kroisas (Krezad, karalius
12, t3
laidojimo kambarys 5, 6,
20,32
MaJdokas 11, 11
Mausolas, karalius 20, 22
rnauzoliejus Halilarnase20 23,2\,23,32
MenLarns 6
moneros 12, 18, 24, 24,26,28,28,30,10
mumija t, 6, 32
Nabuchodonosoras II,karalius 8, l0
New York Inju:jo'kl, mst.
26
Olimpija 1G19olimpines iaidi'nes 16
orakulas 24, 32
Panenonas 13,325v. Paulius 15
l'ersq imperija 8, 10, 20
piamidis 4-5, 41, 20
Pompejaus kolona 31
Ptotemajas II, kanlius 2B,
31
(monetos) reversas 18
Rodas 24,26, 27
Rodo kolosas 24-27, 25
romenai 8, 16
sarkofagas 7, 32
sfinlsas 31
Skorpas 23
'f urhja. 12,20,23,24
Pirm4 kart4 Didiiojoje Britarijojeiileido ,,Belitha Press Ltd.", @ 1995
London House, Great Eastern
\fha{ Parkgate Road, Londonswll4NQSerij4 sumanri: Reg CoxTelatus paraid O Neil Morris,1995Iliustravo @ lames Field, 1995
Lietuvoje i$leido O ,,Briedis", 1997
Vertd @ Ina ir Lina MardiulionltesRedagavo Vltautas ButkusMaketavo Algirdas ZeimantasMsas autoriq ir leiddjq teises saugo
$Iarymas.
UDK 087.5:931 1939,,65"
Co 297
ISBN 9986-508-63-0
sL 599. 1997 X 12.4 apsk. leidyb. l.Spausdd A. Jakiro spaustuv€
UZsakymas 488
Kaina sutartini
STEts)SA
Kokftf gi buta septyniq Antikos stebuklq? Ar jie tikraiegzistavo? Jei taip, tai kur jie buvo, La. juos suk[r6 ir kas
.. dabar ii tq kadaise didingq kuriniq likg?Si tnyga ;vagia i senoves, i Antikos civilizacijas ir i jq
septynis nepakartojamus architektaros kurinius,Vetoves vaizduojamos kaip jos gdbut atrod6 tada ir kokiosjos yra i5likusios dabar. Kielrviena moneta, molio dirbinio
dalis, otr"ens, dramblio kaulo ar marmuro "kt'lpturapasakoja savo istorij4. Antikos stebuklus padeda paiinti
lemelapiai, nuotraukos ir kitos idomios iliustracijos.
Serijos paudinimai
Septyni Antikos stebuklaiSeptyni gamtos stebutlai
Septyni viduramfi q stebuLlaiSeptyni dabarties stebuklai
ISBN 9986-508-63-0