ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

www.sac.smm.lt

GRUODIS

2011’11/311

6–7 psl.

Sep ty ni klau si mai švietimo ir mokslo mi nist rui Gin ta rui Ste­po­na­vi­čiuiApie kertinius dalykus ir būtinybę susivokti savo vertybėse

2 psl.

Edu­ka­ci­nės­mu­zie­jų­ pro gra mosApie tai, ką turime ir ką galėtume turėti...

4 psl.

Mu­zie­jus­tu­ri­bū­ti­gy­vasSena puodynė vaikų darželyje – dar ne muziejus

5 psl.

Lietuviška mokykla svetur

Kad­apie­Lie­tu­vą­kal­bė­tų­gra­žiai...Taip savo darbo prasmę įvardija Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai

8 psl.

Su­si­pa­žin­ki­me­–­ Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos

Su­vok­ti­pa­sau­lį­ir­sa­ve...Pokalbis su Lietuvos etikos mokytojų asociacijos vadove Rasa Degėsiene

10 psl.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

Buvo­šventė,­verta­Kalėdų

Mie lie ji mo ky to jai,

per žie mos šven tes vi si tam pa­me Ka lė dų se ne liais, ne šan čiais do va nas vie ni ki tiems ir no rin­čiais iš pil dy ti ar ti mų žmo nių no rus. Ati dė ję į ša lį kas die nius rū pes čius ir džiaug da mie si šven­ti niu ato kvė piu da li ja mės gra­žiau siais lin kė ji mais.

La bai no rė čiau, kad į Jū sų mo kyk las ir šei mas at ėju sios šv. Ka lė dos vi siems me tams do­va no tų op ti miz mą ir san tar vę, nau jų idė jų ir kū ry bos dva sią, kad Nau jie ji me tai iš pil dy tų Jū sų sva jo nes ir vil tis.

Do va no ki me per šven tes vie ni ki tiems tai, ko la biau siai pa si­gen da me kas die ny bė je. Dė me sį, ši lu mą, šyp se nas, mei lę. Te gu šv. Ka lė dos bū na ra mios ir jau­kios, o at ei nan tys 2012­ie ji – sėk min gi kiek vie nam.

Nuo šir džiai –švie ti mo ir moks lo mi nist ras

Gin ta ras Ste po na vi čius

2

Ko kios per mai nos švie ti me šiais – 2011 – me­tais bu vo pa čios reikš min giau sios ir sėk min giau­sios, Jū sų ma ny mu?

Ma nau, kad ker ti niai da ly kai – nau jo jo Švie­ti­mo­ įsta­ty­mo­ pri­ėmi­mas­ ir­ iki­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­plėt­ra. Juk vai kų, lan kan čių iki mo kyk li nes ug dy mo įstai gas, per ge rą pus me tį pa dau gė jo be veik še šiais tūks tan čiais, įsteig ta dau giau kaip 30 pri­va čių dar že lių.

Taip pat itin svar bu, kad at nau ji nę eg­za mi nų ir vi du ri nio ug dy mo pro gra mas už bai gė me vi sų ug dy mo pa ko pų mo ky mo tu ri nio per žiū rą. Bet dar lau kia di džiu lis dar bas, kad per mai nas ly dė tų re zul ta tas.

Dar iš skir čiau di džiu les per mai nas spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy me. Nau­ja sis Švie­ti­mo­įsta­ty­mas de kla ruo ja, kad vi siems ša lies pi lie čiams ga lio ja ta pa ti švie ti mo po li ti ka, su da ro mos vie no dos ga li my bės da ly vau ti švie ti mo sis te mo je. Sie kiant pa dė ti įveik ti mo ky mo si sun­ku mus tu ri bū ti su kur ti kom pen sa vi mo me cha niz mai.

Itin reikš min ga per mai na įvy ko švie ti mo prie žiū ro je – į ją da bar žvel gia me ne kaip į kon tro lę, o kaip į ste bė se ną. Sėk min gai pra dė ti įgy ven din ti ES struk tū ri nių fon dų lė šo mis fi nan suo ja mi pro jek tai, orien tuo ti į kū ry biš ku mo ug dy mą, so cia li nę part ne­rys tę. Į švie ti mo erd vę at ei na kū ry bi nės or ga ni za ci jos.

Šie met ga li me di džiuo tis ir mo kyk lų ap rū pi ni mu mo der nio mis ug dy mo bei mo ky mo prie mo nė mis, įran ga – šiuo lai­kiš ko mis gam tos moks lų la bo ra to ri jo mis, ko kių Lie tu vos mo kyk los nie ka da ne­tu rė jo. Ge rų per mai nų iš ties bu vo daug, ta čiau ne vi sų jų re zul ta tą iš kar to ga lė jo pa jus ti mo ky to jai ir mo ki niai. Tam rei kia dau giau lai ko.O­kal­bant­apie­sėk­mes,­tai­– iki mo­

kyk li nio ug dy mo plėt ra ir mo kyk lų ap rū­pi ni mas mo ky mo prie mo nė mis bei įran ga.

Sep ty ni klau si mai švietimo ir mokslo mi nist rui Gin ta rui Ste po na vi čiui Ka lė dos – dar ne Nau jie ji, bet jau ga li me kal­

bė tis apie be si bai gian čių me tų pa tir tis ir pa sie ki­mus, įver tin ti juos, pri si min ti, kas pra džiu gi no ir ko ne no rė tu me pa si im ti į Nau juo sius me tus.

Esant eko no mi niam sun kme čiui tuo iš ties ga li me di džiuo tis.Tai­–­įsi­ga­lio­ju­si­nau­ja­va­do­vų­at­ran­

kos­ir­sky­ri­mo­tvar­ka, eli mi nuo jan ti po li­ti kų ar val džios at sto vų įta kas ir su tei kian ti stip rų bal są mo kyk los ben druo me nei. Jau ni žmo nės, pa si tik ri nę sa vo kom pe­ten ci jas, tu ri ga li my bę ug dy ti ly de rys tę ir siek ti kar je ros.Tai­–­kū­ry­biš­ku­mas,­tam­pan­tis­svar­

bia­mo­kyk­los­ stip­rė­ji­mo­me­džia­ga. ES re mia mi pro jek tai į mo kyk las at ve da me no žmo nes ir ska ti na pa čių mo ky to jų pro fe si nę iš mo nę, į ben druo me nės gy­ve ni mą įtrau kia tė vus, pa de da stip rin ti pi lie tiš ku mą, ska ti na vai kus ir jau ni mą sa va no rys tei, mo ko bū ti vi suo me niš kus. Be je, ne se niai pir mą kar tą su reng ta pa­ro da „Mo­kyk­la­ 2011“ at sklei dė, kad mo kyk la tu ri dau gy bę drą sių idė jų ir už­mo jų, klo jan čių pa ti ki mą pa ma tą at ei ties vi suo me nei.

La bai no rė čiau ir lin kė čiau, kad kū ry biš­ku mas tap tų kiek vie no mo ky to jo dar bo in­stru men tu, pa de dan čiu įveik ti ru ti ną, įdo­miai ves ti pa mo ką, ska ti nan čiu to bu lė ti. O svar biau sia – pa ma ty ki me ir įver tin ki me kiek vie no vai ko sėk mę, pa siek tą pa gal jo ge bė ji mus, įdė tas pa stan gas, gal būt net pa ro dy tą no rą bū ti ge res niam. Jo sėk mė bus ir vi sų mū sų sėk mė.

Ar sėk min gas bu vo šie met in teg ruo to vi du ri­nio ug dy mo ir pro fe si nio mo ky mo plė to ji mas? Ar vyks ta tai, apie ką kal bė ta me tų pra džio je?

Jau vien tai, kad pro fe si nė se mo kyk lo­se at si ran da gim na zi jų sky riai, yra la bai svar bu. Mes tu ri me ir gim na zi jų, ku rio se įgy ven di na mi pro fe si nio ren gi mo mo­du liai. At si ran da pro gra mų, lei džian čių vai kams tech no lo gi nius da ly kus pa tir ti jau ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo je. Sėk min gai iš ban do ma tai, kas su si ję su pro fe si jos pa si rin ki mu, pro fe si niu orien ta vi mu. Su­

si lie ji mas vyks ta, ir šian dien jau tu ri me la bai kon kre čių pa vyz džių.

Be to, įves tas pri va lo mas Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni mas lei džia po 10 kla sės ma ty ti mo ty vuo tes nį jau nuo lių pa si rin ki mą – ei ti į gim na zi jas ar rink tis pro fe si nę mo kyk lą.

Šiuos me tus ga li ma pa va din ti Lie tu vių kal bos me tais: pa tvir tin ta Lie tu vių kal bos ug dy mo stra­te gi ja, api brėž ta mo der nios lie tu vy bės sam pra ta, pra dė ta stip rin ti li tu a nis ti nį ug dy mą mo kyk lo je. Re mian tis nau juo ju Švie ti mo įsta ty mu mė gi na­ma įveik ti lie tu vių kal bos kaip po duk ros sta tu są tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se...

Lie tu vių kal bos ug dy mo stra te gi ja – il­ga lai kės gai rės, pa de dan čios įgy ven din ti li tu a nis ti kos pri ori te tą ir kur ti šiuo lai kiš ką, mo der nią lie tu vy bę. Juk lie tu vių kal ba ir li te ra tū ra mo kyk lo je su tei kia hu ma ni ta ri­nės kul tū ros pa grin dus, pa de da for muo tis ta pa ty bei, kur ti as me ni nį ry šį su sa vo tau ta ir vals ty be, jos pa vel du ir da bar ti mi.

Li tu a nis ti nis švie ti mas yra ta sri tis, ku rio je šie met įvy ko be ne dau giau sia per mai nų tu ri nio pras me. Lie tu vių kal ba ir li te ra tū ra su grą žin ta į vie nuo lik tos kla­sės pro gra mą, at sig ręž ta į mul ti kul tū ri nį pa vel dą Lie tu vo je, į pro gra mą są mo nin gai įtrauk ti au to riai, ku rie, gy ven da mi Lie tu­vo je, kū rė įvai rių tau tų kal bo mis. Tai­yra­mū­sų­pa­vel­das,­ir­šią­kū­ry­bą­tu­ri­ži­no­ti­kiek­vie­nas­iš­si­la­vi­nęs­Lie­tu­vos­pi­lie­tis. O ap skri tai šios per mai nos by lo ja apie tam tik ro ke lio pa si rin ki mą.

Ži no ma, yra abe jo jan čių jų, ta čiau ne pa mirš ki me, kad „se nas“ tu ri nys at ei­na mo der niu pa vi da lu. Mes jau tu ri me elek tro ni nę chres to ma ti ją. At sig rę ži mas į li tu a nis ti ką, hu ma ni ta ri ką, į kon teks tą, esan tį Lie tu vo je, drau ge yra ir ta pa tu mo puo se lė ji mas, ir dar vie nas nau jas iš šū kis, ku rį mes ne tik pri ima me, bet ir pa ro do me, kad esa me lin kę jį įveik ti.

„Šiame pasaulyje svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame“ (O. V. Holmsas)

Profesinis mokymas: ateitis ir sėkmėProfesijos pasirinkimas – tai itin atsakingas žingsnis. Kartu tai ir vienas iš svarbiausių

gyvenimo sprendimų, kuris gali turėti ateitį ir patirti sėkmę tik tuomet, jeigu atliekamas tinkamai ir apgalvotai. Tolesni žingsniai nueinami tarsi savaime... Tad ne veltui sakoma: „Gera pradžia – pusė darbo“.

Pirmąją žiemos dieną Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro surengtos konferencijos „Profesinis mokymas: ateitis ir sėkmė“ dalyviai diskutavo, tarėsi, svarstė ir itin kūrybiškai žvelgė į profesijų pasirinkimo bei mokymosi galimybes... (Pla­čiau­–­„Švietimo­panoramos“­7­psl.)

3

Pro gra mos su vie no di ni mas, kal bant apie tau­ti­nių­ma­žu­mų­mo­kyk­las, yra sie kis pa ro dy ti, kad vi si esa me ly gia ver čiai šios vals ty bės pi lie čiai. Mes ne ma no me, kad vai kas, au gan tis tau ti nių ma žu mų šei­mo je, tu ri skai ty ti ki to kias is to ri jas apie Lie tu vą ne gu tas, ku riam lie tu vių kal ba yra gim to ji. Juk li te ra tū ra ben dra. Ir mes pir mą kar tą li te ra tū ros chres to ma ti jo se tu ri me kū ri nių, spaus din tų tiek len kų, tiek lie tu vių kal bo mis. Švie ti mo ir moks­lo mi nis te ri jos po zi ci ja – bū ti la bai jaut­riems mo ki nių in te re sams. Mes siū lo me vi są kom plek są prie mo nių ir bū dų, kaip pa ma ty ti ir įver tin ti kon kre taus mo ki nio in te re są. Dau ge lis ty ri mų ir ro dik lių pa­tvir ti na, kad vals ty bi nės kal bos mo kė ji­mas su da ro prie lai das sėk min gai kar je rai, sėk min gam sa vęs re a li za vi mui. Tai, kas da bar jau įgy ven di na ma, duos pri dė ti nę ver tę vi sų pir ma kon kre čiam mo ki niui.

2011­ie ji ga lė tų at ro dy ti iš skir ti niai tuo, kad tai yra pir mie ji ne pri klau so my bės me tai, ka da per uni ver sa lių dau gia funk cių cen trų stei gi mą at sig rę žia ma į kai mą, kai mo žmo gų, ka da nau­jam gy ve ni mui ir nau jai veik lai ban do mos pri kel­ti ma žos kai mo mo kyk los. Ar tik rai taip?

Ma žė jant mo ki nių tu ri me ieš ko ti, kaip iš sau go ti švie ti mui pla či ą ja pras me pri­tai ky tą in fra struk tū rą. Dau gia funk ciai cen trai tik pra de da kur tis, ir jie yra tin­ka mas at sa kas iš lai kant svar bias vie tos ben druo me nėms pa slau gas ne di de lė se gy ve na mo sio se vie to vė se. Mums tai di­džiu lis re gio ni nės ar ba, drą siau va di nant, kai mo po li ti kos iš šū kis. Šian die ni nia me kai me gy ve ni mas ei na sa vo ke liu – ku ria si šei mos, au gi na vai kus. Net ir ato kes nia me ūky je jau pri ei na mos in for ma ci nės tech no­lo gi jos. Vai kams už au gus at si ran da ki to kių pa slau gų, kad ir po pa mo ki nės veik los, po rei kis kuo ar čiau sa vo na mų.

Jei gu gy ven to jams bus rei ka lin gas su au gu sių jų švie ti mas, tai jis ir bus dau­gia funk cia me cen tre, jei rei ka lin ga iki­mo kyk li nio ug dy mo gru pė ar pra di nu kų kla sė – pra šom, ga li ma or ga ni zuo ti. O jei ben druo me nei rei kia sa vo kam po, kur bū tų ga li ma su si rink ti, pa ben drau ti – to kia vie ta taip pat at si ras. Tai gi dau gia funk ciai cen trai yra tam tik ra vi zi ja ir per spek ty va mąs tant apie kai mo at ei tį.

Per šiuos me tus pra dė ta įgy ven din ti apie dvi de šimt dau gia funk cių cen trų pro­

jek tų – iš vi so jų tu rė tų bū ti dau giau kaip sep ty nias de šimt. Ku ria me juos už Eu ro pos pi ni gus ti kė da mi, kad šis mo de lis ga li at si ras ti pa čio se ato kiau sio se vie to vėse, kur nuo lat ma žė ja mo ki nių. Mes tu ri me ne ma žai mo kyk lų, ku rio se mo ko si vos dau giau kaip ke lias de šimt vai kų. Ta čiau Lie tu vo je kaž ko dėl esa me lin kę at skir ti, kas yra Švie ti mo ir moks lo, kas So cia li nės ap sau gos ir dar bo, kas Kul tū ros mi nis te ri­jų rei ka las, nors re gio ne šie rei ka lai la bai per si py nę. Juk kai mo žmo gui daž niau siai rei ka lin gos įvai rios pa slau gos, ir cen trai tu ri ga li my bę tap ti tik ruo ju ži di niu, orien­tuo tu į pa slau gų plėt rą, bet kar tu tau pant įvai rių sis te mų lė šas.

Per nai Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja pra dė jo Vals ty bi nės švie ti mo stra te gi jos at nau ji ni mo dar bus. Šie met vyks ta to les nis švie ti mo plėt ros mo de lia vi mas. Vi suo me nei pa siū ly ta kur ti gei­džia mos švie ti mo at ei ties sce na ri jus.

Kaip ver ti na te tai, kas nu veik ta iki šių Ka lė dų?

Su reng ta daug skai ty mų, dis ku si jų, ap­skri tų jų sta lų, vie šų jų kon sul ta ci jų. Iš girs ta daug įvai rių nuo mo nių, ku rios pa tvir ti no, kad švie ti mo lau kas šian dien itin įvai rus: skir tin gos prak ti kos, skir tin gi po žiū riai ir po rei kiai, skir tin gos pa tir tys. Šie me tai bu­vo mo de lia vi mo, ir jiems bai gian tis esa me su lau kę įvai rių ins ti tu ci jų pa siū ly mų. Kal­bant apie stra te gi jos mo de lia vi mą di džiu lė sėk mė yra tai, kad sa vo įsi vaiz duo ja mus švie ti mo mo de lius at siun tė ne tik edu ko­lo gai, bet ir jau ni mo or ga ni za ci jos, pa žan­giau sios ver slo ins ti tu ci jos, su pran tan čios ir ver ti nan čios švie ti mą kaip itin svar bų

at ei ties kū ri mo įran kį. Toks vi suo me nės su pra ti mas ir da ly va vi mas mums la bai svar bus. Ku riant stra te gi ją svar biau sia ir bu vo, kad di džio ji vi suo me nės da lis ga lė tų iš si sa ky ti ir pa siū ly ti, o at ei nan tys me tai bus įdo mūs tuo, kad rei­kės­su­si­tar­ti. Tai bus iš šū kis mums vi siems, nes teks su de­rin ti itin skir tin gas po zi ci jas, skir tin gus ma ty mus žvel giant į at ei tį. Kol kas mū sų ry to jų vie naip ma to mo ky to jai, ki taip – sa vi val dy bių at sto vai ir moks li nin kai, dar ki taip – tė vai bei mo ki niai. Vi­sus­ šiuos­in­te­re­sus­teks­su­de­rin­ti.

Mū sų švie ti mo sis te mo je dir ba pa kan ka mai daug liūd nų ir ne lai min gų mo ky to jų. Liūd nų to dėl, kad pi ni gų vi sa da ma žai, o jau no ji kar ta blo ga, oras pra stas, bū ti ny bė keis tis ir keis ti, at ro do, pri lygs ta baus mei, kad nau jo ji pe da go­gų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kon cep ci ja pa si ro dė pa na ši į ne įvei kia mą bar je rą... Ką ga lė tu mė te pa sa ky ti to kiam mo ky to jui šian dien?

Su dė tin ga ką nors pa sa ky ti to kiam mo ky to jui. At sig rę žę į sa vo is to ri ją pa­ma ty si me, kad net pa čiais sun kiau siais lai kais (prie to kių ne gre ti na me da bar ties) mo ky to jai vi sa da bu vo ta vi suo me nės da­lis, ku ri su ge bė jo pri im ti iš šū kius ir bū ti pa vyz džiu vi siems. No rė čiau pa lin kė ti, kad mū sų mo ky to jai stip ry bės sem tų si iš ge ro sios prak ti kos ir pa tir ties.

Kaip mi nist ras su pran tu, kad šian die ni­niai iš šū kiai svar būs kiek vie nam mo ki niui. Nes tas, ku ris yra vie nuo lik to kas, de šim to­kas ar de vin to kas, juo bus tik vie ną kar tą, o mo ky to jo mi si ja – su pras ti tai...

Šie met ži niask lai dos žmo nės prie tra di ci nių lin kė ji mų dar pri du ria: „...ne su maiš tin gų Ka lė dų ir at ei nan čių me tų...“ Ko kios su maiš ties lin kė tu­mė te iš veng ti švie ti mo ben druo me nei?

Vi sų pir ma – su si vok ti sa­vo ver ty bė­se. At sa ky ti sau į klau si mą, ką, dėl ko ir kaip da rai. Jei gu ga li tai pa da ry ti šian dien, ma žiau vie tos liks min tims apie su maiš tį. Ati dė ki me rū pes čius į ša lį ir pa si ti ki me šv. Ka lė das su gra žes nio gy ve ni mo vil­ti mis bei idė jo mis, kaip tai pa vers ti tik­ro ve.

Dė ko ju už po kal bį.

Švie ti mo ir moks lo mi nist rą kal bi no žur na lis tė Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

„Pui kios idė jos gims ta iš pa čių ab sur diš kiau sių min čių. Jei rim tai ke ti ni bū ti kū ry bin gas, tie siog iš duok sau li cen ci ją gal vo ti žais min gai“

Renatos Česnavičienės nuotraukos

4

Iš tie sų bet ku ris ap si lan ky mas mu zie ju je yra švie tė jiš kas tam tik ra pras me, bet kaip tu rė tu me su pras ti edu ka ci nes pro gra mas?

Iš gir dę žo dį „mu zie jus“ kar tu su žo džiu „mo kyk la“ daž nas pri si me na me sa vo mo kyk li nius me tus, mu zie jų lan ky mą kar tu su kla se. Dar da bar au sy se skam ba tuo me ti nių gi dų pra šy mai „eks po na tų ran­ko mis ne lies ti“, „ne si kal bė ti“, „ne truk dy ti gi dui“ ir pan.

La bai AČIŪ tiems MU ZIE JAMS, ku­riuos ap lan kę at ran da me ki to kį mu zie jų, kur anų lai kų drau di mai ta ry tum ap vers ti aukš tyn ko jo mis. Mo­der­niau­si­pa­sau­lio­mu­zie­jai­tu­ri­pa­ren­gę­po­ke­lias­de­šimt­edu­ka­ci­nių­pro­gra­mų­ne­ tik­ įvai­raus­am­žiaus­ vai­kams,­bet­ ir­ jų­ šei­moms. Programos pa gal am žiaus gru pes pa ren­gia mos įvai rios tiek sa vo te ma ti ka, tiek po bū džiu: nuo klau si my nų, kai at sa ky mą rei kia su ras ti eks po zi ci jo se iki prak ti nių už duo čių su eks po na tų ko pi jo mis ir pan.

Kaip Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja vertina edu ka ci nes muziejų pro gra mas?

Vie nas iš pri ori te tų – iš­lais­vin­tas­kū­ry­biš­ku­mas. Edu ka ci nės mu zie jų pro gra­mos – tai jung tis tarp švie ti mo ir kul tū ros sri čių. Įvai rių ne tra di ci nių ap lin kų nau do­ji mas ug dant ska ti na mas ir Ben druo siuo se ug dy mo pla nuo se.

Pa mo kos ne tra di ci nė se erd vė se, to kio se kaip mu zie jai, pa ro dų sa lės, na cio na li niai par kai ir pan., ku ria ypač ge rą kul tū ri nę emo ci nę at mos fe rą, ug dy mo pro ce sas tam pa daug efek ty ves nis. Vi­sų­mu­zie­jų­edu­ka­ci­nes­pro­gra­mas­ga­li­te­ras­ti­tin­k­ la­la­py­je www.mu­zie­jai.lt/Edu­ka­ci­ja/edu­ka­ci­ja.htm.

Ka dan gi et no kos mo lo gi ja sa vo tu ri niu nė ra to kia api brėž ta kaip, tar ki me, dai lė ar te at ras, ar įma no ma įsi vaiz duo ti edu ka ci nes pro gra mas, ku rio se da ly vau jan tys vai kai ne tik ste bė tų, klau­sy tų, bet ir pa tys kaž ką veik tų?

Ne tik įma no ma – bū ti na. Vie nin te lis pa­sau ly je to kio po bū džio mu zie jus, tu rė da­mas pui kias ES lė šo mis re konst ruo tas erd­ves, uni ka lius eks po na tus, ga lė tų Lie tu vos mo kyk loms ar jį lan kan čioms šei moms pa siū ly ti bent ke le tą edu ka ci nių pro gra mų skir tin go am žiaus vai kams. Ge riau si pa­gal bi nin kai yra pa tys vai kai ir mo ky to jai,

Edu ka ci nės mu zie jų pro gra mos

De šim ta ja me „Švie ti mo nau jie nų“ nu me ry je spaus di no me in ter viu su Lie tu vos et no­kos mo lo gi jos mu zie jaus di rek to riu mi dr. Gu na ru Ka ka ru. Mu zie jus, ku rio re konst ruk ci jai iš leis ta 30 mln. li tų ir ku rio be veik pu sę lan ky to jų su da ro mo ki niai, bran di na di de lius po ky čius.

gau siai lan kan tys mu zie jų. Tie siog rei kia tiks lin gai at kreip ti dė me sį į tai, ko kio mis te mo mis daž niau siai do mi si skir tin go am žiaus vai kai, pa kal bin ti mo ky to jus, su si pa žin ti su ben dro sio mis pro gra mo­mis, pa si sem ti pa tir ties ki tuo se Lie tu vos ar už sie nio mu zie juo se. Ne abe jo ju, kad mu zie jus ga li pa siū ly ti fi zi kos, ast ro no mi­jos, ki tų (ir ne tik) gam tos moks lų, et no­kul tū ros edu ka ci nes pro gra mas. Leis čiau sau pa sva jo ti ir apie ga li my bę sėk min gai įgy ven din ti pro gra mas, skir tas at si nau­ji nan tiems ener gi jos iš tek liams, gam tos ste bė ji mų me to di koms, moks li nių ty ri mų me to do lo gi joms, kos mo nau ti kai ir pan.

Gal Lie tu vos et no kos mo lo gi jos mu zie jus ga­lėtų tap ti ko kiu nors ast ro no mi jos ne for ma lio jo ug dy mo cen tru?

Daž nai ge riems no rams pri trūks ta žmo­giš kų jų iš tek lių ar lė šų. Be abe jo, Et no kos­mo lo gi jos mu zie jus ga li šią veik lą pra dė ti sa vo in ter ne to sve tai nė je su kur da mas spe cia lią nuo ro dą mo kyk loms. Lie tu vo je po pu lia rios ne aki vaiz di nės mo kyk los, siū­lan čios vai kams nuo to li nio mo ky mo bū du, ne for ma lio jo švie ti mo me to dais su si pa­žin ti ir gi lin tis į pa si rink tą veik lą. Gal būt ben dra dar biau jant su ki to mis švie ti mo ir moks lo ins ti tu ci jo mis ga lė tų at si ras ti ir, pa vyz džiui, ast ro no mi jos ne aki vaiz di nė mo kyk la, ku rią glo bo tų šio mu zie jaus moks lo dar buo to jai.

O kaip tu rė tų gim ti edu ka ci nės pro gra mos?Įgy ven din da ma Il ga lai kę pi lie ti nio ir

tau ti nio ug dy mo pro gra mą Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja 2007–2009 m. skel bė kon kur sus pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo pro jek tams fi nan suo ti. Vie na iš pri ori te­ti nių te mų bu vo „Edu­ka­ci­nės­mu­zie­jų­pro­gra­mos“. Fi nan suo tos pro gra mos eks per tų bū da vo įver tin tos kaip ge riau sios, mo ki niams ir mo ky to jams da ly va vi mas jo se bu vo ne mo ka mas. Da lis mu zie jų edu ka ci nių pro gra mų, ku rios bu vo su kur­tos ir įgy ven di na mos mi nė tos pro gra mos lė šo mis, vei kia ir šian dien. Džiu gi na tai, kad vis dau giau kraš to mu zie jų, ben dra­dar biau da mi su mo kyk lo mis, mo ky to jais, ku ria pro gra mas vai kams, tiks lin gai orien­tuo tas į ug dy mo pro ce są.

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai ini ci ja­

vus šių metų lap kri čio 18 d. star ta vo nau­jas Eu ro pos so cia li nio fon do ir Lie tu vos vals ty bės biu dže to lė šo mis fi nan suo ja mas pro jek tas „Mu­zie­jus­–­mo­kyk­la­–­moks­lei­vis.­Mu­zie­jų­ ir­ ben­dro­jo­ la­vi­ni­mo­mo­kyk­lų­ na­cio­na­li­nis­ part­ne­rys­tės­tin­klas“. Juo sie kia ma stip rin ti mu zie jų ir ben dro jo la vi ni mo mo kyk lų ben dra­dar bia vi mą pa nau do jant mu zie jų iš tek lius ug dy mo pro ce so to bu li ni mui. Pro jek tą įgy ven di na Lie tu vos mu zie jų aso cia ci ja, su bū ru si 17 mu zie jų – edu ka ci nių pro gra­mų ren gi mo ly de rių – iš vi sos Lie tu vos.

Pro jek to įgy ven di ni mui skir ta be veik 2 mln. li tų. Per pro jek tą bus ku ria mos ir įgy ven di na mos edu ka ci nės pro gra mos mo ki niams, vyks mo ky mai mo ky to jams, sa vi val dy bių spe cia lis tams. Mu zie jai pra­tur tės ug dy mo, au dio vi zu a li nė mis prie mo­nė mis, įran ga ir ki ta me to di ne me džia ga.

Nau ja edu ka ci nių pro gra mų įgy ven­di ni mo erd vė yra mo kyk lų mu zie jai ar mo kyk lų mu zie ji nės ko lek ci jos. Lie­tu­vos­jau­ni­mo­ tu­riz­mo­cen­tro­duo­me­ni­mis, ša lies ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se vei­kia 398 mu­zie­jai. Mi nis te ri jos re mia mas ir jau tra di ci niu ta pęs ša lies mo kyk lų mu zie jų ap žiū ros kon kur sas at sklei džia vis dau giau „gy vų“ mo kyk lų mu zie jų. Jie ple čia sa vo veik lą ir funk ci jas tap da mi ne tik mo kyk los, bet ir vie tos ben druo me nės kul tū ros bei edu ka ci jos cen trais. Vyks ta gy vo sios is to ri jos pa mo kos, li te ra tū ri nės po pie tės, at vi rų du rų die nos ir kt. Mo kyk­los mu zie jus tam pa „gy vas“ – eks po na tai ju da, ke liau ja, juos ga li ma „pra kal bin ti“.

Mo kyk los tu ri iš lais vin ti kū ry biš ku mą, steng tis, kad vai kams pa mo kos ar ki tos ug do mo sios veik los tap tų pa trauk les nės, o mo kyk lų mu zie jų sten duo se, ar chy vuo se ar ki tur „pail sė ti pri gu lę“ do ku men tai ar ki ti eks po na tai pra bil tų į vai kus edu ka ci­nė mis pro gra mo mis.

Dė ko ja me už po kal bį.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Apie tai, ką mu zie jų veik lo se ga li keis ti edu ka ci nės pro gra mos ir kas tai yra ap skri­tai, kal bė jo mės su Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri jos Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus vy res ni ą ja spe cia lis te Auš ra BI RIE TIE NE.

5

Ką ga li ma va din ti mu zie ju mi iki mo kyk li nė je įstai go je? Koks jis tu rė tų bū ti?

Vis dar per ma žai kal ba ma apie iki mo­kyk li nio ug dy mo ko ky bę vai kų dar že ly­je. Stip rus po stū mis tam bu vo pa da ry tas 2009 m. De cen tra li za vus iki mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas pe da go gai tu rė jo pui kią ga li my bę nau jai ap tar ti, ko kią iki­mo kyk li nio ug dy mo pro gra mą vai kų dar­že lis vyk dys, per žvelg ti ug dy mo tiks lus, pri ori te tus, ap lin ką, ug dy mo prie mo nes, for mas ir bū dus, kuo įstai ga stip ri, o kur rei kė tų nau jes nio po žiū rio, t. y. tu rė jo ženg ti žings nį į šo ną ir iš at ei ties per spek­ty vos pa žvelgti į kas die nę ru ti ną. Vie nas iš ob jek tų, ku riam ski ria me per ma žai dė me sio, bet ku ris itin glau džiai su si jęs su iki mo kyk li nio ug dy mo ko ky be – tai­ug­dy­mo­ap­lin­ka. Kur, ka da ir ko kiu tiks lu ug dy mas vyks ne dar že lio gru pė je, o lau ko aikš te lė je, kū ry bi nė se dirb tu vė se, sa lė je, mu zie ju je ar kt.? At kū rus ne pri klau so my­bę ir stip ri nant tau ti nio auk lė ji mo idė jas dau ge ly je švie ti mo įstai gų, taip pat ir vai­kų dar že liuo se, kur rep re zen tuo ja mas tau­tiš ku mas, bu vo stei gia mi mu zie jai. De­ja,­tra­di­ciš­kai­šios­erd­vės­bu­vo­(ir­be­veik­vi­sur­li­ko)­orien­tuo­tos­į­daik­tų­kau­pi­mą­ir­sau­go­ji­mą. Ten ka ap gai les tau ti, kad di­dži ą ją da lį mu zie jų vai kų dar že liuo se iki šiol ga li ma va din ti pa sy vio mis erd vė mis, ku rio se gy ve na pa sy vūs daik tai.

Ko kia tu rė tų bū ti/yra dar že lio mu zie jaus veik los mi si ja?

Kal bė da mi apie ma žų vai kų ug dy mo or­ga ni za vi mo ypa tu mus ak cen tuo ja me, kad jie­ pa­sau­lį­pa­žįs­ta­per­ak­ty­vią­veik­lą, t. y. pa tys ban dy da mi, klys da mi ir ras­da mi at sa ky mus į ky lan čius klau si mus, eks pe ri men tuo da mi, ty ri nė da mi, kur da mi, ste bė da mi, žais da mi ir pan. Tai gi to kiai veik lai rei ka lin ga tiks lin gai pa reng ta ap­lin ka. Mu zie jus vai kų dar že ly je kaip tik ir ga lė tų tap ti vie na iš tų erd vių, ku rio je bū tų su da ry tos są ly gos vai kams iš gy ven ti at ra di mo, kū ry bos džiaugs mą, kur jie bū tų ska ti na mi gė rė tis ir gro žė tis, eks pe ri men­tuo ti, pa žin ti, iš gy ven ti, kur bū tų ža di na­mas jų smal su mas, ug do mas ta pa tu mo su šei ma, gim tą ja vie ta ir tau ta jaus mas. Tai gi mu zie jus vai kų dar že ly je ga lė tų bū ti ta pa trauk lia, ne tra di ci ne edu ka ci ne ap lin ka, ku rio je vai kams bū tų su da ry tos ga li my bės per ak ty vią prak ti nę veik lą su si pa žin ti su et ni nės kul tū ros sa vi tu mu.

Ką de rė tų da ry ti su dar že ly je su kaup tais eks­po na tais, kad jie at lik tų ug do mą ją funk ci ją?

Šian die ni nis mu zie jus vai kų dar že ly je tu rė tų bū ti pa na šus į kū ry bi nes dirb tu ves,

Mu zie jus tu ri bū ti gy vas Tę sia me te mą...

Apie iki mo kyk li nė se įstai go se įkur­tus mu zie jus, jų edu ka ci nę veik lą bei at ei ties per spek ty vas kal bė jo mės su Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Iki­mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky­riaus vy riau si ą ja spe cia lis te Lai ma JAN KAUS KIE NE.

ku rio se daik tai „gy­vi“, t. y. ap­si­avus­klum­pė­mis­ban­do­ma­ei­ti­ar­net­pa­šok­ti, čia ga lė tų bū ti lie­ja­mos­vaš­ko­žva­kės, ve­ria­mi­ šiau­dų­ so­dai, mar­gi­na­mi­ ir­ri­de­na­mi­mar­gu­čiai, gro ži ma si liau­dies or na men ti ka ir spal vo mis, ri­ša­mos­ver­bos, skai to mos pa sa kos, ga­mi­na­mi­liau­dies­mu­zi­kos­ in­stru­men­tai ir­ jais­gro­ja­ma­ (pa vyz džiui, šiau do bir by nė), klau so ma si pa te fo no, o gal net ban do ma „su muš ti“ svies to.

Vai kų dar že lio mu zie jaus ap lin ka ir čia su kaup tos prie mo nės ga lė tų bū ti tin ka­miau sia vie ta siek ti, kad et no kul tū ra tap tų vai kų kū ry bos, jų gy ve ni mo tur ti ni mo ir džiu gi ni mo erd ve.

Kaip ma no te, ar šian die ni nis iki mo kyk li nės įstai gos pe da go gas pa kan ka mai kom pe ten­tin gas rū pin tis dar že lio mu zie ju mi ne tik kaip eks po na tų sau go ji mo vie ta?

Ne abe jo ju, kad taip. Šian dien tu ri me daug gra žios prak ti kos, ku ria rei kė tų ak­ty viau da ly tis. Ten ka ap gai les tau ti, bet edu ka ci nė mu zie jų (ir na cio na li niu lyg­me niu, ir vi sai ma žų, įsteig tų vai kų dar­že liuo se) veik la, jų ga li my bės, edu ka ci nė pras mė moks li nin kų nė ra iš ana li zuo tos. Tai gi ir pa gal bos nė ra daug. To dėl ma­ny čiau, kad­ tie­ vai­kų­dar­že­liai,­ ku­rie­vis­ tik­ nu­spren­dė,­ kad­mu­zie­jus­ jų­įstai­go­je­ yra­ rei­ka­lin­gas,­ ir­ku­rie­ su­tin­ka,­kad­tai­ne­tu­rė­tų­bū­ti­tik­pa­sy­vi­daik­tų­ sau­gyk­la,­pri­va­lo­dis­ku­tuo­ti­ ir­tar­tis,­ ko­kias­ veik­las­ vyk­dys­dar­že­lio­gru­pė­je,­o­ko­kias­mu­zie­ju­je, ko kie šių veik lų tiks lai ir pras mė, kaip pa nau do ti mu zie jaus ap lin ką kon kre tiems ug dy mo tiks lams pa siek ti, ak ty viau da ly tis ge rą ja pa tir ti mi.Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­pra­

šy­mu,­šiuo­me­tu­et­ni­nės­kul­tū­ros­spe­cia­lis­tai­ren­gia­et­ni­nės­kul­tū­ros­ug­dy­mo­vai­kų­dar­že­ly­je­me­to­di­nes­ re­ko­men­da­ci­jas. Ti ki mės, kad jo se pe da go gai ras at sa ky mų į rū pin čius klau si mus, pa ta ri mų, kaip prak tiš kai ug dy ti et ni nės kul tū ros prad me nis iki mo kyk li nia me ir prieš mo­kyk li nia me am žiu je.

Jei jau pra kal bo me apie dar že lių mu zie jus, tai gal de rė tų mąs ty ti ir apie iki mo kyk li nių įstai gų pe da go gų kva li fi ka ci ją šia kryp ti mi, o gal tai jau da ro ma? O gal to vi sai ne rei kia?

Dau giau pa gal bos pe da go gams tu rė­tų teik ti re gio ni niai mo ky to jų švie ti mo cen trai. Bū tent jie tu rė tų ak ty viau ana­li zuo ti pe da go gų kva li fi ka ci jos po rei kį, iden ti fi kuo ti re gio no pro ble mas ar vie tas, ku rioms rei kė tų nau jes nio, šiuo lai kiš kes­nio po žiū rio, ska tin ti pe da go gus ak ty viau

dis ku tuo ti ieš kant spren di mų, da ly tis ge­rą ja pa tir ti mi.

Eu ro pos Są jun gos fi nan suo ja mo pro jek­to „In ves ti ci jos į iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gas“ lė šo mis re no vuo tuo se vai kų dar že liuo se bu vo įsteig tos erd vės pe da­go gų me to di nei veik lai, ku rios ap rū pin tos šiuo lai ki nė mis prie mo nė mis, su da ran­čio mis są ly gas vyk dy ti me to di nę veik lą, t. y. ste bė ti prak ti kos pro ce są, dis ku tuo ti, da ly tis pa tir ti mi, tar tis ir drau ge spręs ti pro ble mas. Ti ki mės, kad šių erd vių tei­kia mo mis ga li my bė mis pa si nau dos ne tik kon kre taus dar že lio, bet ir vi so re gio no pe da go gai, o jų veik la sėk min gai pa pil dys re gio ni nių mo ky to jų švie ti mo cen trų veik­lą. Vie na iš jų ga lė tų bū ti dis ku si jos apie mu zie jų funk ci jas bei jų veik los ypa tu mus vai kų dar že ly je.

Ko kias mu zie jų kū ri mo ten den ci jas pa ste bė jo­te Lie tu vos iki mo kyk li nė se įstai go se?

Ma ny čiau, kad svars tant apie mu zie jų kū ri mą si ir jų veik los ten den ci jas švie ti­mo įstai go se rei kė tų kal bė ti kur kas pla­čiau – ar­mu­zie­jus­tu­rė­tų­at­ei­ti­į­vai­kų­dar­že­lį,­ar­vai­kų­dar­že­lis­–­į­mu­zie­jų? O gal tai vi siš kai su de ri na mi ar net vie nas ki tą pa pil dan tys da ly kai? Lan kan tis ki tų ša lių mu zie juo se vi sa da be ga lo džiu gi na bū riai iki mo kyk li nio am žiaus vai kų, ku rie mu zie juo se ste bi ir at lie ka įvai rias už duo­tis, dis ku tuo ja. Kai ku rias veik las or ga ni­zuo ja mu zie jų dar buo to jai, o ki tas – pa tys pe da go gai. De ja, Lie tu vo je dar per ma žai iš nau do ja mos ir na cio na li nio, ir re gio ni nio lyg mens, o dar ma žiau – ug dy mo įstai go­je įsteig tų mu zie jų tei kia mos ga li my bės. Ma­nau,­rei­ka­lin­gas­mo­der­nes­nis­po­žiū­ris­į­edu­ka­ci­nę­mu­zie­jų­mi­si­ją.

Dė ko ja me už po kal bį.

6

Pro jek tu siek ta su pa žin din ti pro fe si nio ren gi mo mo kyk lų mo ki nius, mais to ruo­ši mo spe cia lis tus, su Lie tu vos ku li na ri jos pa vel do au ten tiš ku mu, po rei kiu at nau jin ti se nuo sius ga my bos bū dus. Kaip kal bė jo Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di rek­to rė Vi­da­Pet­re­vi­čie­nė, pro jek tas gi mė dėl ke lių prie žas čių: di de lio vi suo me nės su si do mė ji mo svei ka mi ty ba, eko lo gi ja, tra di ci ne vir tu ve, sie kiant pa ska tin ti jau­nus mais to ruo ši mo spe cia lis tus do mė tis Lie tu vos ku li na ri niu pa vel du ir ban dy ti pri tai ky ti šias ži nias prak ti ko je, taip pat ska tin ti jau nus žmo nes im tis tra di ci nio mais to ruo ši mo ver slo.

Bu vo šven tė, ver ta Ka lė dųTaip no rė jo si pa va din ti pro jek to „Lie tu vos ku li na ri nio ir et ni nio pa vel do iš sau­

go ji mas ir puo se lė ji mas“, ku rį vyk dė Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras, o rė mė ir part ne riu bu vo VšĮ „Ku li na ri jos pa vel do fon das“, res pub li ki nes var žy tu ves, su reng tas lap kri čio pa bai go je.

Pro jek te iš vi so da ly va vo 105 mo ki niai iš 21 pro fe si nės mo kyk los. Var žy tu vės vy ko 4 Lie tu vos re gio nuo se: Aukš tai ti jo­je, Že mai ti jo je, Dzū ki jo je ir Su val ki jo je. Į var žy tu ves Vil niu je at vy ko 10 ko man dų, re gio ni nių var žy tu vių nu ga lė to jų.Var­žy­tu­ves­su­da­rė ko man dų pri sis ta­

ty mas, tau to sa kos ir ku li na ri nio pa vel do kon kur sai. Mie la bu vo re gė ti gra žius jau nus žmo nes, ge ban čius sve čiu pa si­rū pin ti, nu ti ki mą pa po rin ti, be jau du lio į sce ną už kop ti ir dar niai liau dies dai ną už trauk ti, be to, dar tvar kin gai, sa vi tai ir sti lin gai ap si rė džiu sius, nors kon kur­so są ly gos to da ry ti ir ne įpa rei go jo. Ir

čia ne ga lė jai ne pa gal vo ti, kiek pro jek tas da vė tiems 105 mo ki nu kams ir gal ne tik jiems, bet ir vi soms pro fe si nio ren gi mo mo kyk loms. Tai bu vo pui ki pro ga su si­kaup ti prie sa vo kraš to et ni nės kul tū ros skry ne lės, per pa sa ko ti sa vo kraš to le gen dą ar pa da vi mą, pa ban dy ti at kar to ti tra di ci ją ar pa pro tį, kad ir pir šly bų ar krikš ty nų, kad ir ra gi ni mą vai šin tis, ar pro gi nį lin kė ji mą

Bet ir iškalbingi tie Alantos berneliai. Klausytum neatsiklausytum, žiūrėtum neatsižiūrėtum. Ir dar kaip gražiai apie mergelę Alantą paporino ir taip iš

širdies gelmių atsidūsėjo, kad visi be dvejonių suprato, kodėl anoji savo vienintelio išsirinkti nesugebėjo...

O jau tos dzūkutės, girių mergelės, ir iškept, ir numegzt, ir pasiūt, ir pašmaikštaut. Pasirodo, dzūkutės linksmos todėl, kad žino: „O kam man verkt, tegu karvė paverks,

jos akys didesnės...“ Štai kaip

Tai gražiai dainavo Joniškio bernelis, bet nelinksmos buvo Joniškio mergelės...

Žemaičiai iš Kretingos buvo spalvingi ir gal šiek tiek netikėti, bet labai orūs, žaismingi ir išmintingi

7

pa sa ky ti. O ką jau be kal bė ti apie sta lus, pa ser vi ruo tus pa gal tra di ci ją ir ku li na­ri nį pa vel dą, kum pį, kep tą duo no je, ar ko pūs tie nę, kep tą kiau lės ko ją ar gal vą ir to bu lai pa ser vi ruo tus du be ny je pa pras­čiau sius žir nius ar pu pas. Bet vis ko juk čia ir ne su sa ky si. Svar bu, kad vi sa tai bu vo ir bu vo la bai tik ra. Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri jos Ben­dro­jo­ug­dy­mo­ir­pro­fe­si­nio­mo­ky­mo­de­par­ta­men­to­Pro fe si nio mo­

ky mo ir orien ta vi mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Jo­lan­ta­Za­bie­tie­nė gra žiai pa sa kė, kad ne ga li ne džiu gin ti su pras tas no ras iš sau go ti ir tęs ti tai, ko iki šiol dar ne pa mir šo me. „Tai, apie ką Jūs su ži no jo te, ko iš mo ko te, be vi so ki to, pra tur ti no Jū sų pa čių as me ni nį gy ve ni mą. Ko kias šven­tes ga lė si te su reng ti sa vo šei mo se, sa vo na muo se, ko kią pa tir tį ga lė si te skleis ti!“ – kal bė jo ji.

O žemaičiai iš Plungės dar kitokesni – vaišės, krikštynos, kūmų kalbėjimai ir laimės linkėjimai buvo patys tikriausi

Var žy tu vė se da ly va vo: Plun gės tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk la; Aly taus pro fe si nio ren gi mo cen tro Pa slau gų ver slo sky rius; Ma ri jam po lės pro fe si nio ren gi mo cen tro Ku dir kos Nau mies čio sky rius; Uk mer gės tech no lo gi jų ir ver slo mo kyk la; VšĮ Alan tos tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk la; Ma ri jam po lės pro fe si­nio ren gi mo cen tro Vil ka viš kio sky rius; VšĮ Kre tin gos tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk la; Jo niš kio že mės ūkio mo kyk la; Kau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo ky mo cen tras; Kau no bui ti nių pa slau gų ir ver slo mo kyk la.

Ver ti ni mo ko mi si jai va do va vo VšĮ „Ku li na ri jos pa vel do fon do“ di rek to rė Bi ru tė Imb ra sie nė.Var žy tu vės bu vo su reng tos Vil niaus pa slau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tre.

Mū­sų­inf.

Ga li ma teig ti, kad pra lai mė ju sių jų šio se var žy tu vė se ne bu vo. Vi si lai mė jo ge rą pa tir tį, vi si iš ban dė sa vo jė gas ir su ge bė ji mus, vi si ką nors nau jo su ži no jo ir iš mo ko. Vis dėl to Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos I­laips­nio­di­plo­mais­bu vo ap do va no ta VšĮ­Alan­tos­tech­no­lo­gi­jos­ ir­ver­slo­mo­kyk­los­ko­man­da­(va­do­vės­Vai­da­Sau­gū­nie­nė­ ir­Da­lia­Žy­ge­lie­nė). Jiems taip pat ati te ko UAB „Da ba Ex po“ įsteig tas pri zas – at mi ni mo len­te lė, Vil niaus et ni nės kul tū ros cen tro pri zas – DVD ir Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro at mi ni mo do va nos – ku li na ri nės kny gos. II­laips­nio­Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos di­plo­mais bei pri zais ap do va no ta Aly­taus­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro­Pa­slau­gų­ver­slo­ sky­riaus­ko­man­da­ (va­do­vė­Bi­ru­tė­Ra­go­žie­nė).­ III­ laips­nio­Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos di­plo­mais bei pri zais ap do va no ta VšĮ­Kre­tin­gos­tech­no­lo­gi­jos­ir­ver­slo­mo­kyk­los­ko­man­da­(va­do­vė­In­drė­Ivon­cie­nė).VšĮ­„Ku­li­na­ri­jos­pa­vel­do­fon­das“ sa vo pri zą – me di nę svies to muš tu vę – įtei kė

Jo­niš­kio­že­mės­ūkio­mo­kyk­los­ko­man­dai. Lei di nys „Šei­mi­nin­kė“ 3 mė ne sių pre­nu me ra ta ap do va no jo Plun­gės­ tech­no­lo­gi­jų­ ir­ver­slo­mo­kyk­lą­bei­Ma­ri­jam­po­lės­pro­fe­si­nio­ren­gi­mo­cen­tro­Vil­ka­viš­kio­sky­rių.Ki­tos­ko­man­dos ap do va no tos Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro pa dė ko mis ir at mi­

ni mo do va no mis.Vi sos trys nu ga lė to jų ko man dos vi siš kai ati ti ko var žy tu vių nuo sta tus ir ori gi na liai,

tar miš kai tei sin gai pri sis ta tė bei ne pri ekaiš tin gai įvyk dė tau to sa kos ir ku li na ri nio pa­vel do kon kur sų rei ka la vi mus.

„Ku li na ri nis pa vel das yra svar bi ša lies et ni nės kul tū ros da lis. Iš kar tos į kar tą per duo da ma pa tir tis ir įgū džiai, at ku ria mos is to riš kai su si for ma vu sios tra di ci jos pa lai ko tau tos gy vy bin gu mą.“

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr

auko

s

Kaip senoliai gamino...

8

Lietuviška mokykla svetur

Jūs esa te lie tu viš kos mo kyk los Mask vo je įkū rė ja ir pir mo ji mo ky to ja. Ka da ir kaip ki lo ši min tis?

Min tis įkur ti lie tu viš ką mo kyk lą Mask­vo je ki lo tuo met, kai su si pa ži nau su ke le tu čia gy ve nan čių lie tu vių (miš rių) šei mų. Pa ma čiau, su ko kio mis pro ble mo mis su si­du ria jų vai kai, kai ne ga li mo ky tis ma mos ar tė čio gim to sios kal bos, su pras ti, pa jus ti, pa žin ti kul tū ros, tra di ci jų. Vi sa tai ir bu­vo dings tis, pa stū mė ju si ju dė ti dvi kal bės mo kyk los kū ri mo kryp ti mi. 1990­m. ap­si lan kiau Lie tu vos am ba sa do je vei ku sio je sek ma die ni nė je mo kyk lo je. Pa mo kė les ves da vo Mask vo je stu di juo jan tis jau ni­mas. Bū da vo, kad tė ve liai su vai kais taip ir ne su lauk da vo mo ky to jo... To kia pa dė tis ir gi ska ti no veik ti. 1991 m. šio je mo kyk­lo je pra dė ju si dirb ti mo ky to ja su pra tau, kad vai kų at ei tis be ga li my bės mo ky tis tė vų kal bos, kul tū ros la bai skau di. Be to, tai me tai, kai pra si dė jo tau ti nis pa ki li mas Lie tu vo je...1992­m. vie to je sek ma die ni nės mo kyk­

los, tu rė da ma vos 2 kla­ses sa vo veik lą pra­ dė jo pra di nė mo kyk la. Ga vę po rą kam ba­rių įsi kū rė me se na ja me Jur gio Bal tru šai čio na mo pa sta te.

Kaip se kė si kvies ti mo ki nius į mo kyk lą? Kiek vai kų mo ko si šian dien?

Kvies ti mo ki nius mo ky tis nau jo je mo­kyk lo je ne bu vo leng va. Pir miau sia gy ven­to jų te le fo nų kny go se ieš ko jau pa na šių į lie tu viš kas pa var džių ir skam bi nau. Sun ku bu vo įti kin ti tė vus leis ti vai ką į mo kyk lą, ku rios at ei tis ne aiš ki ir ku ri iki rug pjū čio pa bai gos ne tu rė jo nei suo lų, nei len tos. Pa­si tai kė ir ku rio ziš kų si tu a ci jų. Pri sis ta čiu si, kas esu ir ką siū lau, klaus da vau, ar tė vai ne no rė tų leis ti į to kią mo kyk lą sa vo vai kų. Vie ni ra miai at sa ky da vo („La bai no rė čiau, bet var gu ar ga lė siu įti kin ti sa vo ke tu rias­de šimt me tį sū nų ei ti į pir mą kla sę...“), ki ti net ne si leis da vo į kal bas.

Rei kė jo daug kan try bės, pa stan gų aiš ki­nant, ko kia tai bus mo kyk la, ko siek si me, ko kių da ly kų mo ky si me, kaip bus or ga ni­zuo ja mas ug dy mas, nes vai kai į mo kyk lą tu rė jo su va žiuo ti iš vi sos Mask vos.Pir­mą­jį­ rug­sė­jį­ pri­si­me­nu­ iki­ šiol.

Ne ži nau, ko dėl pa ti sau sim bo liš kai su­si gal vo jau – jei Rug sė jo 1­ąją at eis 20 vai­kų, mo kyk la gy vuos. Su si rin ko tik 19. Pra si dė jus šven tei įti pe no ir 20­asis, ne ši nas di džiu le gė lių puokš te, už ku rios

Kad apie Lie tu vą kal bė tų gra žiai Mask vos Jur gio Bal tru šai čio lie tu vių et ni nės kul­

tū ros ben dro jo la vi ni mo mo kyk los di rek to rę Sol vei gą VA LAT KAI TĘ kal bi no „Švie ti mo nau jie nų“ ko res pon den tė El vy ra Ma ta čiū nie nė.

net pa ties vai ko ne si ma tė. Taip šis mo ki­nu kas į pir mą ją pa mo ką vė la vo vi sus 11 me tų ir mo kyk los įkū ri mo is to ri jo je ta po sim bo liu.

Vė liau, kai su pra tau, jog mo kyk la ne­bus tik pra di nė, iš ki lo dar vie na ne leng va pro ble ma – pa tal pos. Te ko pra min ti ta kus į tuo me ti nės Mask vos val džios ka bi ne­tus, iš si aiš kin ti, ar tu rės mo kyk la vai kų at ei ty je, pa tir ti be ga lę truk džių... Ga lų ga le, pa de dant am ba sa dai, 1994­m. jai bu vo skir tos vai kų dar že lio pa tal pos, ku rias re konst ra vus įsi kū rė mo kyk la, 2005­ai­siais­– nau jas mo kyk los pa sta tas.

Šian dien mo kyk lo je mo ko si apie 330 mo­ki­nių, yra 14 kla­sių­kom­plek­tų. Dar 20 vai­kų lan ko iki mo kyk li nu kų gru pę. Vi si, iš gir dę šį skai čių, sa ko, kad tai ne­di de lė mo kyk la, bet tik tiek ir ga li su tilp ti (pa tal pos pri tai ky tos 275 vai kams). Pa gal nu si sto vė ju sią tvar ką pir mo sios kla sės for­muo ja mos nuo ba lan džio 1­osios. Vi sa da iš gy ve nu, kai daž nas lie tu vis tik rug pjū čio pa bai go je pri si me na, kad jo vai kas – jau pir mo kas...

Mū sų mo kyk lą, ku rio je mo ko si įvai rių tau ty bių vai kai, tė vai ren ka si dėl įvai rių prie žas čių. Lan ko ją ir ver sli nin kų, ir ru sų iš Lie tu vos vai kai (at vy kę gy ven ti me tams ar ke le riems), miš rių ir lie tu viš kų šak nų tu rin čių šei mų bei Lie tu vos di plo ma tų at­ža los. Per tuos me tus pel nė me ge rą var dą, gar sė ja me vai kų lai mė ji mais ir pa sie ki­mais įvai riuo se kon kur suo se, olim pia do se ar fes ti va liuo se.Jur­gio­Bal­tru­šai­čio­mo­kyk­la­ –­ tai

Ru­si­jos­ vals­ty­bi­nė­mo­kyk­la,­ ku­rio­je­dės­to­ma­ lie­tu­vių­kal­ba,­ lie­tu­vių­ liau­dies­tra­di­ci­jos,­dai­na­ir­šo­kis,­Lie­tu­vos­is­to­ri­ja­ir­ge­og­ra­fi­ja.

Vi sų tau ty bių mo kyk los auk lė ti niai nuo­pir­mos­kla­sės­mo­ko­mi­lie­tu­vių­kal­bos. Pa mo kas ve da pe da go gai iš Lie tu vos.

Mo kyk la pa gal Ru si jos Kon sti tu ci ją ir Švie ti mo įsta ty mą iš lai ko ma Ru si jos vals­ty bės, nes ji skir ta čia gy ve nan čiųjų ar ba lai ki nai at vy ku siųjų vai kams. Mo kyk lą re mia Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja.

Mo kyk los pa va di ni mas – Jur gio Bal tru šai čio lie tu vių et ni nės kul tū ros ben dro jo la vi ni mo mo kyk la. Ar tai reiš kia, kad esa te pa si rin kę et­no kul tū ros kryp tį?

Mo kyk la pa si rin ku si et no kul tū ros kryp­tį. Mask vo je to kių mo kyk lų ne ma žai:

įsi kū ru sios gru zi nų, ar mė nų, azer bai dža­nie čių, ko rė jie čių, to to rių, žy dų ir kt. Vi sas mo kyk las sie ja pa va di ni mas, mo ky mo pla nas ir ben dri at si skai ty mų rei ka la vi mai. Lie­tu­vių­et­ni­nės­kul­tū­ros­mo­kyk­la­reiš­kia,­kad­mes­mo­ko­me­lie­tu­vių­kal­bos,­Lie­tu­vos­is­to­ri­jos,­ge­og­ra­fi­jos. Vi si vai­kai pa pil do mai mo ko si lie tu vių liau dies pa pro čių, dai nų, šo kių. Ne ga li ma mo ky ti tik kal bos, ne per tei kiant tra di ci jų, lie tu viš­kos dva sios. Te gul tai da ro ma ir ne pa mo­ko se: tuo met, kai ku ria me sa vo mo kyk los ap lin ką, ben druo me nę, tra di ci jas.

Lie tu vių kal ba, pri klau so mai nuo vai ko ži nių, mo ko ma 3­ lyg­me­ni­mis. Aukš­čiau­sias­A – vai kas ge rai mo ka kal bą ir mo ko si pa gal Lie tu vos mo kyk lų pro gra mą (5­sa­vai­ti­nės­pa­mo­kos: 2 pa grin di nio ir 3 pa pil do mo ug dy mo).B­ lyg­me­nį daž niau siai ren ka si vai kai

iš miš rių šei mų. Jie ko mu ni kuo ja, bet ne tu ri pa kan ka mai žo dy no, kad ga lė tų, pa vyz džiui, per skai ty ti Že mai tės kū ri nį. Lie tu vių kal bos mo ko si kaip ant ro sios pa gal ru sų mo kyk lų Lie tu vo je pro gra mas (4­sa­vai­ti­nės­pa­mo­kos: 2 iš pa grin di nio ir 2 iš pa pil do mo ug dy mo pla no).C­lyg­me­nį pa si rin ku sie ji lie tu vių kal bos

mo ko si kaip ant ro sios už sie nio kal bos (2­ sa­vai­ti­nės­ pa­mo­kos pa grin di nia me ug dy mo pla ne). To kių vai kų daž niau siai ne sie ja jo kie ry šiai su Lie tu va, ar ba jie tu ri la bai to li mas lie tu viš kas šak nis.

Pa si rin ku sie siems mū sų mo ky mo įstai­gą be lie tu vių kal bos pri va lo mi ir ki ti da ly kai: vi suo ti nė ir Ru si jos is to ri ja bei ge og ra fi ja, į ku rias ofi cia liai in teg ruo ja ma Lie tu vos is to ri ja ir ge og ra fi ja. Et no kul tū ra in teg ruo ja ma į mu zi kos pa mo kas, lie tu vių liau dies šo kis pra di nė se kla sė se – į cho re­og ra fi jos pa grin dų pa mo kas, pa grin di nė je mo kyk lo je – į liau dies šo kį, vy res nė se kla sė se – į šo kio mo kyk lą. Et­no­kul­tū­ri­nis­ug­dy­mas­aiš­kiai­ma­to­mas­vi­sa­me­ug­dy­mo­ pro­ce­se,­ at­si­skai­to­me­ ir­ už­re­zul­ta­tus,­ku­rių­tu­ri­me­pa­siek­ti. Be to, vyks ta ir pro jek ti nė veik la, ku rio je vai kai itin ak ty viai da ly vau ja.

9

Mo ki niams tai, vi sų pir ma, pa­de­da­su­kur­ti­ap­lin­ką,­ku­rio­je­jie­gy­ve­na,­to­le­ran­tiš­kes­nę­ki­tam,­ki­to­kiam­(nes­mes­vi­si­ten­ki­to­kie). Ne bū da mas tos kul tū ros at sto vu su si pa žįs ti su ja gi liau. Nie kas ne­ver čia jos pri im ti, bet kiek vie nas vai kas pra de da su pras ti, kad ga li bū ti ki taip ir tai ne reiš kia, kad tas yra blo gai. Tai nau din ga ta da, kai kal ba me ar dis ku tuo ja me, kad ga li bū ti ir ki ta nuo mo nė. To dėl tai svar­bu bei rei ka lin ga vi siems vai kams – ne tik lie tu vių kil mės ar lie tu vai čiams, ku rie mo ko si mū sų mo kyk lo je.

O gal ypa tin gą dė me sį mo kyk lo je ski ria te po ezi jai?

Po ezi jai iš tie sų ski ria me ne ma žai dė­me sio. Or ga ni zuo ja ma pro jek ti nė veik la, skir ta J.­Bal­tru­šai­čiui. Mo kyk lo je įkur ta spe cia li vie ta, kur ga li ma skai ty ti ei les (ir ne tik Bal tru šai čio). Ten vyks ta ir li te ra tū­ros va ka rai. Šau nu, kad dė me sys po ezi jai, ap skri tai li te ra tū rai, vai kams ky la na tū ra­liai, mo ty vuo tai. Mo kyk lo je jau ke le rius me tus vei kia te at ro stu di ja, nu ste bi nu si ne vie ną žiū ro vą pa sta ty mais pa gal Go go lio, Če cho vo kū ry bą. Šir dis džiau gia si, kai iš girs ti mo ki nu ką, ko ri do riu je šau kian tį „Šian dien Če cho vas!“, o jam tik aš tuo ne ri. Grei čiau siai nei skai tęs, nei ką nors gir dė­jęs apie šį ra šy to ją. Tai jo pir mo ji pa žin tis. Kaip ir su Ne kra so vu, Šeks py ru ar ki nų ly ri ka. Ti ki mės, kad re zul ta tus pa ma ty­si me tuo met, kai vai kai baigs mo kyk lą ir iš eis į gy ve ni mą.

Ko kia mo kyk los sa vi val dos struk tū ra?„Už au gin ti“ struk tū rą, ku rią ga li ma bū tų

pa va din ti sa vi val da, nė ra taip pa pras ta. Per pas ku ti niuo sius tre jus me tus man pa vy ko su for muo ti ge rą mo kyk los ta ry bą, ku rią su da ro tė ve liai, mo ky to jai, dar buo to jai, 10–11 kla sių mo ki nių at sto vai bei mo­kyk los tė vų ko mi te to ir mo ki nių ta ry bos pir mi nin kai. Džiau giuo si, kad su si ti ki mai nė ra for ma lūs, ap ta ria mi vi si klau si mai ir spren džia mos iš ki lu sios pro ble mos. Šian­dien ši ta ry ba yra di de lė pa ra ma man.

Gir dė jo me, kad mo kyk lo je įkur ta vy res nių jų kla sių mo ki nių moks li nė drau gi ja „Kru ga zor“ bei pro jek tų biu ras „Vun der kin dai“ ma žie siems. Pa pa sa ko ki te apie tai.

Vy res nių jų kla sių mo ki nių moks li nės drau gi jos „Kru­ga­zor“ veik los pro jek tai itin įvai rūs, ren gia mi ne tik iš et no kul tū ros, bet ir fi zi kos, che mi jos, li te ra tū ros bei ki tų da ly kų. Vi sai ne se niai penk­to­ko­pro jek tas „Al­ter­na­ty­vūs­elek­tros­šal­ti­niai“ lai mė jo kon kur są Mask­vos­Bau­ma­no uni­ver­si­te te. Kaž kas su si ža vė jo Ry tų po ezi ja ar ku ria sa vo tin kla la pį apie gar sius lie tu vius Mask vo je – Ri mą Tu mi ną, Juo zą Bud rai tį, Sa lo mė ją Nė rį ir pan. Ši­veik­la­nė­ra­cha­o­tiš­ka: vai kams pa de da mo ky to jai­dar bų va do vai, o pro jek tai ap gi na mi mo kyk los kon fe ren ci jo je. Jo je pa pras tai da ly vau ja ir tė vų at sto vai. Tai pra smin ga veik la, ska ti nan ti smal su mą, pa ži ni mą ir mo kan ti api ben drin ti.„Vun­der­kin­dų“ pro jek tai ma žes ni,

pa pras tes ni, bet kar tais la bai įdo mūs ir ori gi na lūs.

Įkū rė te ir et no gra fi nį mu zie jų. Ar kiek vie nais me tais or ga ni zuo ja te et no gra fi nes eks pe di ci jas į Lie tu vą?Et­no­gra­fi­nia­me­ ka­bi­ne­te su kaup ta

daug eks po na tų. Esa me dė kin gi Lie tu vos dai li nin kėms, pa dė ju sioms jį kur ti. Ža vu, kad su rink ti au­ten­tiš­ki­daik­tai.

Mo kyk los or ga ni zuo ja mos et­no­gra­fi­nės­eks­pe­di­ci­jos pra dė tos reng ti 1995­ai­siais. Pir mo sios – ne drą sios, kuk lios. Šian dien – sun ku pri im ti vi sus no rin čiuo sius.

Per tuos me tus su si for ma vo tra di ci jos, struk tū ra. Dar mo kyk lo je vai kai kar tu su mo ky to jais pa si ren ka te mą, pa gal ku rią at vy kę į Lie tu vą ge bė tų su rink ti me džia gą. Te mos įvai rios, pa vyz džiui: gė lių dar že liai Ry tų ir Va ka rų Lie tu vo je. Li kau su ža vė ta, nes nie ka da ne bu vau su si mąs čiu si, kad jie ki to kie, kad dar že lių ta ke liai, so di na mos gė lės ar net jų iš dė lio ji mas ski ria si. Ži no­ma, pa reng ti dar bai nė ra moks li niai, bet tai pa grin das (jei yra no ras ir mo ty va ci ja) rim tes niems moks li niams ty ri nė ji mams.

Eks pe di ci jos da ly viai Lie tu vo je ren ka me džia gą, fil muo ja, fo to gra fuo ja, kal bi na žmo nes ir t. t. Grį žę į mo kyk lą sis te mi na ją, ra šo dar bą, ku rį vė liau pri sta to mo kyk­los kon fe ren ci jo je.

Tai ne tik et no gra fi nės eks pe di ci jos, tai ke lio nės po Lie tu vą.

Šiais me tais mo ki niai pa bu vo jo ir J. Bal tru šai čio gim ti nė je. Ban do me už­megz ti ry šius su vie nin te le šio var do mo­kyk la Lie tu vo je.

Dau ge lis mo kyk lų tu ri sa vas tra di ci jas, šven­tes. Kuo iš si ski ria Jū sų mo kyk la?

Tu ri me daug tra di ci jų: nuo šv. Ka lė dų iki bir že lio pa bai gos šven čia mos vi sos lie tu viš kos šven tės. Vy res nė se kla sė se pa mi ni me Va sa rio 16­ąją ir Ko vo 11­ąją. Vie na my li miau sių šven čių – Ka ziu ko mu gė ir kt.

Ko kia bū tų mo kyk los at ei ties vi zi ja?Prog no zuo ti mo kyk los at ei tį – su dė tin­

ga. Dar per nai man at ro dė, kad ju da me tei sin ga lin kme, te rei kia gi lin ti lie tu vių kal bos dės ty mą ir me to di ką, sis te min ti dau gy bę ren gi nių ir pro jek tų. Ta čiau vi­sai ne se niai pa gal vo jau, kad dar ne vis ką pa da rė me.Rei­kė­tų­ge­rin­ti­ir­to­bu­lin­ti­mo­ky­mo­

si­ap­lin­ką, ypač pra di nių kla sių – da ry ti dar sau ges nę, nes di de lio mies to vai kams ši to trūks ta.

Aš ma tau, kad to­kia­mo­kyk­la,­ko­kią­su­kū­rė­me,­rei­ka­lin­ga ir tai ne pri klau so nuo lie tu vių vai kų skai čiaus, nes ne ga li ma teig ti, kad šim to vai kų li ki mas bran ges nis ne gu vie no. To­kia­mo­kyk­la­rei­ka­lin­ga­ir­tam,­kad­kur­tu­me­tei­sin­gą,­drau­giš­ką­Lie­tu­vos­įvaiz­dį.

Esu įsi ti ki nu si, jei tė ve liai, į šią mo kyk lą at ve dę ne lie tu vių kil mės ar nie ko ben dra su Lie tu va ne tu rin čius vai kus, bus pa ten­ kin ti vai ko pa siek tais re zul ta tais, jau sis sau­gūs, su si pa žins su ki to kio mis tra di ci jo mis, blo­gai­apie­Lie­tu­vą­nie­ka­da­ne­be­kal­bės.

Dė ko ja me už po kal bį.

Smagu trepsėti lietuvišką polkutę ir draugiškai įveikti visas užduotis

10

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Elektroniniai leidiniai)

Su­si­pa­žin­ki­me­–­Lie­tu­vos­mo­ky­to­jų­aso­cia­ci­jos

Trum pai apie Eti kos mo ky to jų aso cia ci ją (su si­kū ri mą, veik lą, ben dra dar bia vi mą ir pan.)...

Lie tu vos eti kos mo ky to jų aso cia ci ja vei kia be veik po rą me tų. Pa­grin­di­niai­jos­tiks­lai:

da­ly­tis­ ge­rą­ja­pa­tir­ti­mi. • Eti kos mo­ky to jai kū ry bin gi ir mie lai da ly tų si sa vo su kaup ta pa tir ti mi su ko le go mis. To dėl šiuo me tu ku ria mas aso cia ci jos in ter ne to pus la pis, ku ria me kiek vie nas eti kos mo ky to jas ga lės „su ka bin ti“ sa vo pa mo kų, ren gi nių pla nus, nuo ro­das į ver tin gas kny gas, fil mus ir t. t. Aso cia ci ja glau džiai ben dra dar biau ja su Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to Eti kos di dak ti kos ka ted ra. Per pa skai tas ar pe da go gi nę prak ti ką stu den tai su ku­ria pui kių pa mo kų, jų pla nus taip pat ke ti na me su dė ti į in ter ne to erd vę, kad kiek vie nas Lie tu vos mo ky to jas ga lė tų pa si nau do ti;

į­ ak­ty­vią­me­to­di­nę­ veik­lą­ įtrauk­ti­ •mo­ky­to­jus­ iš­ ato­kių­Lie­tu­vos­vie­to­vių. Mo ky to jai daž nai skun džia si, kad gy ven da mi ne di džiuo siuo se mies tuo se jau čia si ati to lę nuo veik lų, lai ku ne­ gau na in for ma ci jos. Vi si LE MA na riai in for ma ci ją ir kvie ti mus į įvai rius ren­gi nius gau na tie sio giai – elek tro ni niu pa štu. Be to, mo ky to jai iš nuo ša lių vie to vių įtrau kia mi į įvai rias veik las, pa­vyz džiui, kon kur sų už duo čių ren gi mą;siek­ti,­ kad­ eti­kos­pa­mo­kas­mo­kyk­ •lo­se­dės­ty­tų­tik­spe­cia­lis­tai.­Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos iš leis ta me do ku­

Su vok ti pa sau lį ir sa ve...Pa žin tis tę sia me... Šį kart kal bė jo mės su Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to Eti kos

di dak ti kos ka ted ros ve dė ja, Lie tu vos eti kos mo ky to jų aso cia ci jos (LE MA) va do ve Ra sa DE GĖ SIE NE.

men te pa brė žia ma, kad eti kos pa mo kas ga li dės ty ti tik eti kos da ly ko spe cia lis tai, ta čiau ma žes nių mies te lių ir kai mų mo­kyk lo se pa si tai ko, jog eti kos pa mo kas vis dar ve da kū no kul tū ros, tech no lo gi jų ar ki tų da ly kų mo ky to jai. Gal būt taip yra to dėl, kad spe cia lis tai tie siog ne­no ri dirb ti kai mo mo kyk lo se, o kar tais, mo kyk lų va do vams lei dus, spe cia lis tų eta tai pa da li ja mi ki tų da ly kų mo ky to­jams, ku riems trūks ta va lan dų iki vi so dar bo krū vio ir pan.;su­do­min­ti­mo­ki­nius­eti­kos­pa­mo­ko­ •mis. Per nai su reng tas (bus ren gia mas ir šiais moks lo me tais) eti kos kon kur sas 9–10 kla sių mo ki niams. Su si do mė ji mas bu vo di džiu lis – ja me da ly va vo 436 mo­ki niai iš 54 Lie tu vos mo kyk lų. Dvi de­šimt ge riau siai kon kur se pa si ro džiu siųjų bu vo pa kvies ti į Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te tą bei iš kil min gai ap do va no­ti. Šis kon kur sas vyks ta in ter ne tu, ja me

ga li da ly vau ti vi si no rin tys mo ki niai. In for ma ci ja apie 2012 m. kon kur są bus pa skelb ta va sa rį LE MA in ter ne to pus­la py je. Pa grin di nė kon kur so už duo tis – mo ra li nių di le mų spren di mas, kai mo ki­nys pa teik to je si tu a ci jo je tu ri pa si rink ti jam pri im ti niau sią el ge sio va rian tą ir jį ar gu men tuo ti. Kon­kur­so­ tiks­las – ne pa tik rin ti mo ki nių ži nias, o įver tin ti jų ge bė ji mą mąs ty ti bei rink tis mo ra lės sri ty je. To dėl ne rei kia jo kio iš anks ti nio pa si ren gi mo ar mo ky to jų pa gal bos. Vai kai kon kur se da ly vau ja as me niš kai, ne tar pi nin kau jant mo ky to jams.

Su ko kio mis pro ble mo mis ten ka su si dur ti Eti kos mo ky to jų aso cia ci jai?

Aso cia ci jų veik la yra re mia ma Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos bei įvai rių fon dų (bė da tik ta, kad ne už ten ka lai ko tuo pa­si nau do ti, nes vi si aso cia ci jos na riai dir ba sa va no riš kai).

Bū da ma aso cia ci jos va do vė ben drau ja te su eti kos mo ky to jais iš vi sų Lie tu vos kam pe lių. Tur­būt ga li te iš skir ti, ko kios as me ni nės mo ky to jų sa vy bės itin reikš min gos bū nant aso cia ci jos na­riais? Koks yra šian die ni nis eti kos mo ky to jas?

Eti kos mo ky to jas pir miau sia pri va lo ne tu rė ti jo kių ra sis ti nių, na cio na lis ti nių, ho mo fo biš kų nuo sta tų, ge bė ti ug dy ti mo­ki nių to le ran ci ją ki taip gal vo jan tie siems ir at ro dan tie siems. Ma nau, eti kos mo ky to jui tam tik ra pras me ten ka di des nė at sa ko my­bė nei, pa vyz džiui, ma te ma ti kos mo ky to­jui. Tik re tam iš mū sų, bai gus mo kyk lą, pri rei kia to, ką iš mo ko me per ma te ma ti kos pa mo kas, o su mo ra li nė mis pro ble mo mis žmo gus su si du ria kas dien ir yra pri vers tas vie naip ar ki taip jas spręs ti.

Lie tu va kse no fo biš ka, ho mo fo biš ka, ne to le ran tiš ka. Mo ki niai na muo se ne re tai gir di ki tus as me nis že mi nan čius tei gi nius, nė ra mo ko mi gerb ti ki tus ar ki to kius. Aš pa ti dir bu mo kyk lo je ir kas dien gir džiu to kių tei gi nių: „Ma no tė tis sa kė, kad gė­jai ne nor ma lūs, to dėl ir aš taip ma nau“, „Ma ma man sa ko, kad jau ge riau vi sai ne­iš te kė ti, nei iš te kė ti už tur ko“, „Jei gau siu blo gą pa žy mį, tė tis ma ne muš dir žu – jis vi sa da taip da ro“ ir pan. Keis čiau sia, kad tie tė vai lai ko sa ve iš si la vi nu siais, ap si­skai čiu siais žmo nė mis.Eti­kos­mo­ky­to­jo­dar­bas­ –­ aiš­kin­ti,­

aiš­kin­ti,­aiš­kin­ti...­Nors to le ran ci jos vai­kus mo ky ti tu rė tų kiek vie nas mo ky to jas (ne tik kal bo mis, bet ir ro dy da mas tin ka mą pa vyz dį), ta čiau tik eti kos mo ky to jas tam tu ri at ski rą, spe cia liai pa skir tą pa mo ką. Šei mo je įgy tas nuo sta tas pa keis ti itin sun ku, ta čiau jei pa vyks ta įti kin ti mo ki­nį, jei jis ge ba su vok ti, kad nė ra vi siems vie no tei sin go gy ve ni mo bū do, šias idė jas jis pra de da skleis ti ir sa vo šei mo je. Tai gi ge rai dir ban tis eti kos mo ky to jas ga li keis ti ne tik mo ki nius, bet ir jų tė vus.

Akimirka iš 9–10 klasių etikos konkurso nugalėtojų apdovanojimo

11

LR švietimo ir mokslo ministerijoje jau penktą kartą įteiktos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanoti: JAV gyvenantys edukologas Vytautas­J.­Černius, radiotechnikos inžinierius Arvydas­Kliorė bei istorikas Saulius­A.­Su­žiedėlis. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras­Steponavičius, sveikindamas premijų laureatus, pabrėžė išskirtinę jų profesinio ir visuomeninio pavyzdžio svarbą. „Tarnaudami mokslo idėjai Jūs kartu kūrėte ir projektavote Lietuvą pasaulyje“, – sakė jis.

Premijų laureatai savo tyrinėjimus visuomenei pristatė skaitydami viešas paskaitas.Iki šiol premijas yra gavę penkiolika mokslininkų.Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų

glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų.

Ką ma no te apie at nau jin tas ben drą sias pro g­ ra mas? Ar po ky čiai reikš min gi eti kos mo ky­to jui?

Nau jo sios pro gra mos mo ky to jui su tei­kia dau giau pa si rin ki mo lais vės. 11–12 kla sė se ga lė da mi pa si rink ti skir tin gus dės ty mo mo du lius mo ky to jai ga li rink­tis tą sri tį, ku rio je jau čia si stip riau si ar ba ku ri tuo met ak tu a liau sia jų mo ki niams. Ta čiau šį pa si rin ki mą ri bo ja tech ni nės ga li my bės – ne kiek vie na mo kyk la ga li rink tis ki no mo du lį. Tam tie siog nė ra tech ni nių są ly gų (apa ra tū ros, ki no ko pi jų ir t. t.). Taip pat nė ra ir pa kan ka mai me­to di nės li te ra tū ros (pa vyz džiui, šei mos mo du liui).

Ta čiau mo ky to jai kū ry bin gi, pa tys ieš ko įvai rios me džia gos ir dės ty mo ga li my bių.

Pra tęs ki te sa ki nį „Aso cia ci jai va do vau ju, nes...“

Esu Lie tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to Eti kos di dak ti kos ka ted ros ve dė ja, to dėl tu riu daug ga li my bių pa dė ti eti kos mo­ky to jams (tiek pro fe si ne, tiek „tech ni ne“ pras me). Tik rai ne gai la to, ką tu riu, duo ti ir ki tiems...

Aso cia ci jos dar bų nie kaip ne at lik čiau vie na. Man itin daug pa de da mo ky to jos Vai­da­Kuz­mic­kai­tė,­Lau­ra­Mar­ti­nai­tie­nė,­Zi­ta­Jac­kū­nie­nė,­Rū­ta­Freid­gei­mai­tė ir kt.

Ko kia yra eti kos vie ta tarp ki tų mo ko mų jų da ly kų?

Tai pri klau so nuo kon kre čios mo kyk­los. To se mo kyk lo se, kur eti ką dės to spe cia lis tai, pa mo kų ly gis bei mo ki nių su si do mė ji mas pa kan ka mai aukš tas. Eti­kos pa mo kų, ku rias ve da ne spe cia lis tai, net ne va din čiau eti kos pa mo ko mis. Tai tie siog lai ko „už mu ši nė ji mas“.

Ką eti kos pa mo kos duo da jau nam žmo gui?Su tei kia ben drą su pra ti mą apie pa sau lį

ir sa ve. Mo ko su pras ti, kad kiek vie nas ver tin gas dėl to, kas ar koks jis yra (ži­no ma, kol ne da ro ža los ki tiems), džiaug­tis skir tu mais ir su vok ti, jog pa sau lis to bu lė ja tik to dėl, kad jį ku ria skir tin gi žmo nės.

Ko kia idė ja, tiks las, o gal šū kis ve da Jus į prie kį?

No ras ge rin ti pa sau lį ir pa dė ti ki tiems. Ir tai da ry ti taip ne sun ku! Tik ne rei kia gal vo ti, kad pa ge rin ti pa sau lio ne įma no­ma, ir ne rei kia lauk ti pa dė kos ar įver ti ni­mo. Te rei kia nuo šir džiai dirb ti.

Vi­sus,­no­rin­čius­pri­si­dė­ti­prie­aso­cia­ci­jos­veik­los,­ben­drau­ti­ir­ben­dra­dar­biau­ti­su­ ko­le­go­mis­ vi­so­je­ Lie­tu­vo­je,­ da­ly­tis­pa­tir­ti­mi,­gau­ti­ver­tin­gų­pa­ta­ri­mų,­kvie­čia­me­ra­šy­ti­ad­re­su­eti ka@vpu.lt.

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

Jie kūrė Lietuvą pasaulyje

V. J. Černius, A. Kliorė ir S. A. Sužiedėlis

Pa gerb tos spor tiš kiau sios mo kyk los

Lap kri tį LR Sei me ap do va no ti kon kur­so „Lie­tu­vos­ spor­tiš­kiau­sia­mo­kyk­la 2010–2011­m.­m.“ lai mė to jai. Šiais me tais į kon kur są, su reng tą jau de šim tą kar tą, bu vo įtrauk ta dar vie na mo kyk lų gru pė – pra di nės mo kyk los ir/ar mo­kyk los­dar že liai. Iš vi so ap do va no tos 25 spor tiš kiau sios Lie tu vos mo kyk los.

Šven tę svei ki ni mo kal ba pra dė ju si Lie­tu vos mo ki nių ir stu den tų spor to cen tro di rek to rė Ona Ba­bo­nie­nė kal bė jo, kad

su si do mė ji mas kon kur su ne ma žė ja, ir iš reiš kė vil tį, jog at ei ty je vai kų už im tu mui bus ski ria mas di des nis dė me sys ir pa sie ki mai bus aukš tes ni. Šven tė je da ly va vu si LR Sei mo Pir mi nin kė Ire­na­De­gu­tie­nė dė ko jo už kon kur so or ga ni za vi mą, pa svei ki no mo ki nius, ku riuos vie ni ja spor tas, pa si džiau gė, kad mo kyk los ir mo ky to jai ski ria tam dė me sio, kad ne pa mirš ta ma, jog spor tas – tai svei ka ta, o svei ka me kū ne – svei ka sie la.

LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos kanc le ris Dai­nius­Num­gau­dis įver ti no tai, kad kon kur se da ly vau ja vis nau jos mo kyk los. Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men to prie LR Vy riau sy bės ge ne ra li nis di rek to rius Kle­men­sas­Rim­še­lis, pa si džiau gęs ren gi niu, pa ste bė jo, kad spor tas yra tai, kas įro do, jog žmo gus ge ba my lė ti sa ve.

Kon kur so lai mė to jų ap do va no ji mų šven tė je da ly va vo ir ki ti Sei mo na riai, Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos pa ta rė jas spor to klau si mais, olim pie tis Vir­gi­li­jus­Alek­na, Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men to prie LR Vy riau sy bės Kū no kul tū ros ir spor to stra te­gi jos sky riaus ve dė jo pa va duo to ja Mil­da­Lau­ru­tė­nai­tė, Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to Olim pi nio švie ti mo di rek ci jos di rek to rius Al­gi­man­tas­Gu­diš­kis, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ne for ma laus ug dy mo ir švie ti mo pa gal bos sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Al­gi­man­tas­Ši­mai­tis bei kt.

Mū­sų­inf.Pla čiau apie ren gi nį – Lie tu vos mo ki nių ir stu den tų spor to cen tro sve tai nė je www.lmssc.smm.lt.Spor tiš kiau sių mo kyk lų są ra šą skel bia me „Švie ti mo pa no ra mos“ 31 psl.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentės: Lina ŠEPETYTĖ (tel. 264 9468), Elvyra MATAČIŪNIENĖ, Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ (tel. 264 9467); maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).

Pa ta rė jai: Vaidas Bacys, švietimo ir mokslo viceministras, Ri ta Du ky nai tė, ŠMM Stra te gi nių programų biuro ve dė jo pa va duo to ja, Nomeda Barauskienė, ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja, Jū ra tė Vil kon čie nė, Vil niaus miesto sa vi val dy bės Švie ti mo organizavimo posky rio vy riau sio ji spe cia lis tė, Li nas Va sa re vi čius, Vil niaus Je ru za lės vi du ri nės mo kyk los di rek to rius, Jū ra tė Šač ku tė, Vil niaus Žir mū nų gim na zi jos is to ri jos mo ky to ja.

Redakcijos adresas: ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 01112 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.Telefaksas (8 5) 264 9468, el. p. – infoleid@sac.smm.lt.Adresas internete – www.sac.smm.lt.Spausdino UAB „Petro ofsetas“. Tiražas – 3150 egz.

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Iš sau go ki me pra ei tį mu zie ju je...Ten kaž kur gu li se na (bet grei čiau siai dar gro jan ti) pa te fo no plokš te lė ir dar se nes nė,

trem ties kva pu dvel kian ti mal dak ny gė ir su gru bu sio mis se no lės ran ko mis su be ga li ne mei le nu aus ta ska re lė (ka žin, iš kur ta da ji tu rė jo tiek spal vų... ir tiek kan try bės?) ir to kraš to ra šy to jų biog ra fi jos se nuo se, dul kė tuo se raš tuo se ar ki ti jų pa lik ti pėd sa kai ir...

Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras jau dau ge lį me tų vyk do ša lies mo kyk lų mu zie jų ap žiū ros kon kur są, ku ria me da ly vau ja ir jau nie ji mu zie ji nin kai, ir ša lies mo kyk lų mu­zie jų va do vai.

APIE nu vEIK tuS dAr BuS...

Ar­vy­das­Ščiu­kai­tis „Mo kyk li nis mu zie jus – tau ti nės,kul tū ri nės ir is to ri nės at min ties iš sau go ji mo lo by nas“2010–2011 m. m. to liau bu vo ku ria ma ir

tiks li na ma mo kyk lų mu zie jų rin ki nių ir tei­kia mų pa slau gų duo me nų ba zė, ren gia mi do ku men tai, reg la men tuo jan tys mo kyk lų mu zie jų veik lą. Pa teik ta pa raiš ka vals ty­bės pro jek tui „Lie tu vos mo kyk lų mu zie jų sis te mos su kū ri mas“. Šiuo me tu ša lies ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se vei kia 408 mu­zie­jai. Juo se vyk do ma įvai ri edu ka ci nė veik la, su kaup ta apie 107 tūkst. pa grin di­nio fon do eks­po­na­tų. Per me tus mu zie jus ap lan ko apie 90 tūkst.­mo­ki­nių.Mu­zie­jų­plėt­ra. 2009–2010 m. įkur ti

9 mo kyk lų mu zie jai: Ma ri jam po lės Pet ro Ar mi no pagr. m­klos, Ma ri jam po lės jau­ni mo m­klos, Rad vi liš kio Vaiž gan to pagr. m­klos, Ši lu tės r. Ka ty čių pagr. m­klos, Kau no tai ko mo sios dai lės m­klos, Vil niaus Si mo no Ko nars kio vid. m­klos, Kel mės r. Šau kė nų Vla do Pūt vio­Put vins kio vid. m­klos, Šiau lių su au gu sių jų vid. m­klos, Rie ta vo Lau ry no Ivins kio g­jos.

Bai gia mo jo je ša lies mo kyk lų mu zie jų ap žiū ro je da ly vau ja: po 1 pra di nę, jau ni mo vi du ri nę mo kyk las ir pro fe si nio mo ky mo cen tras, 2 pro gim na zi jos, 17 gim na zi jų, 16 vi du ri nių, 20 pa grin di nių mo kyk lų.

Iš vi so pa teik ti 125 dar bai.

Renatos Česnavičienės nuotraukos

(Pla­čiau­–­„Švietimo­panoramos“­10­psl.)

Svečius ir dalyvius sveikino Vilniaus Žvėryno folklorinis ansamblis „Dolija“

Jauniesiems muziejininkams ir jų mokytojams įteikti apdovanojimai

Susirinkusieji susidomėję apžiūrinėjo kolegų darbus