slaugytojŲ Žinios ir ĮgŪdŽiai atliekant · keturiuose skyriuose bei vienoje iš slaugos ir...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

SILVA KOSTYLIOVIENĖ

SLAUGYTOJŲ ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI ATLIEKANT

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRĄ

Magistrantūros studijų programos „Kinikinė slauga“ baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Alina Vaškelytė

KAUNAS, 2014

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. Jūratė Macijauskienė

2014 m. gegužės _____ d.

SLAUGYTOJŲ ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI ATLIEKANT

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRĄ

Magistrantūros studijų programos „Kinikinė slauga“ baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovė

Prof. Rimantas Kėvalas Dr. Alina Vaškelytė

2014 m. gegužės 22 d. 2014 m. gegužės 22 d.

Recenzentas Darbą atliko magistrantė

Dr. Jolanta Toliušienė Silva Kostyliovienė

2014 m. gegužės _____ d. 2014 m. gegužės 20 d

KAUNAS, 2014

TURINYS

SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 5

SUMMARY .............................................................................................................................................. 7

PADĖKA ................................................................................................................................................... 9

SANTRUMPOS ...................................................................................................................................... 10

SĄVOKOS .............................................................................................................................................. 11

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................................ 12

LENTELIŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................................... 14

ĮVADAS .................................................................................................................................................. 15

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................................... 17

1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................... 18

1. 1.Tracheostomijos apžvalga: istorija ir dabartis ............................................................................... 18

1.1.1. Tracheostomos istorija .............................................................................................................. 18

1.1.2. Tracheostomijos rūšys .............................................................................................................. 20

1.1.3. Indikacijos tracheostomijai ir galimos komplikacijos .............................................................. 21

1.1.4. Tracheostomos vamzdeliai ....................................................................................................... 23

1.1.5. Teisės aktai, reglamentuojantys tracheostomos priežiūrą Lietuvoje ........................................ 24

1.2. Tracheostomos priežiūros ypatumai .............................................................................................. 25

1.2.1. Slaugytojo apsaugos priemonės, naudojamos atliekant tracheostomos priežiūrą .................... 25

1.2.2. Indikacijos sekreto išsiurbimui iš tracheostomos vamzdelio ir galimos komplikacijos ........... 25

1.2.3. Atsiurbimo kateterių tipo, diametro, įvedimo gylio, siurbimo slėgio bei siurbimo laiko

įtaka komplikacijų dažnumui siurbimo metu ....................................................................... 27

1.2.4. Preoksigenacijos poveikis hipoksijos atsiradimui sekreto siurbimo iš tracheostomos

vamzdelio metu .................................................................................................................... 31

1.2.5. Manžetės slėgio bei sekreto išsiurbimo virš manžetės įtaka vėlyvosioms komplikacijoms .... 32

1.2.6. Tracheostomos žaizdos ir tracheostomos vamzdelio vidinės kaniulės priežiūra ..................... 34

1.3. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas ........................................................................................ 36

1.3.1. Slaugytojų kompetencijos ugdymo svarba kokybiškai tracheostomos priežiūrai .................... 36

1.3.2. Kolbo patirtinio mokymo(si) ciklo ir P. Benner modelio “Nuo naujoko iki eksperto”

teiginiai ................................................................................................................................. 38

1.3.2. Slaugytojų veiksmų kaita, atliekant tracheostomos priežiūrą, atsižvelgiant D. Kolbo

mokymo(si) per patirtį teorijos ir P. Benner modelio “nuo naujoko iki eksperto”

teiginius ................................................................................................................................ 41

2. TYRIMO METODIKA ....................................................................................................................... 44

2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga ........................................................................................................ 44

2.1.1. Tyrimo vieta ir laikas ................................................................................................................ 44

2.1.2 Tyrimo eiga ............................................................................................................................... 44

2.2. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos .................................................................................. 47

2.2.1. Tiriamųjų atranka ..................................................................................................................... 47

2. 2. 2.Tiriamųjų imties charakteristikos ............................................................................................ 47

2. 3. Tyrimo instrumentai...................................................................................................................... 49

2.3.1. Slaugytojų žinių nustatymo anketa ........................................................................................... 49

2.3.2. Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas ............................................................. 50

2. 3. 3. Mokymo programa ................................................................................................................. 50

2.4. Tyrimo etika ................................................................................................................................... 50

2.5. Duomenų analizė ........................................................................................................................... 51

3.TYRIMO REZULTATAI .................................................................................................................... 52

3. 1. Slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą prieš ir po mokymo ........................................... 52

3.1.1. Slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimą tracheostomos vamzdelio prieš ir po mokymo ...... 52

3.1.2. Slaugytojų žinios apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir po mokymo ..... 67

3.1.3. Slaugytojų žinios apie tracheostomos žaizdos ir vidinės kaniulės priežiūrą prieš ir po

mokymo ................................................................................................................................ 70

3.2. Slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant tracheostomos priežiūrą po mokymo ................................ 74

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................ 82

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 86

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...................................................................................................... 87

PUBLIKACIJOS ..................................................................................................................................... 88

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................... 89

PRIEDAI ................................................................................................................................................. 99

1 priedas. Bioetikos komiteto pritarimas ............................................................................................ 100

2 priedas. „Slaugytojų žinių nustatymo anketa“ ................................................................................. 101

3 priedas. Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas ....................................................... 108

4 priedas. „Tiriamojo asmens sutikimo forma“ .................................................................................. 110

5 priedas. Tracheostomos priežiūros atmintinė .................................................................................. 111

6 priedas. „Paciento, kuriam suformuota tracheostoma, informacinis lapas“ .................................... 116

7 priedas. „Tracheostomos priežiūros lapas“ ...................................................................................... 117

SANTRAUKA

Kostyliovienė S. Slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant tracheostomos priežiūrą, magistranto

baigiamasis darbas/mokslinė vadovė dr. A. Vaškelytė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos

fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra.–Kaunas, 2014, - 98 p.

Tracheostomos priežiūros veiksmai bei sekreto išsiurbimo iš tracheostominio vamzdelio

technika gali įtakoti komplikacijų dažnumą ir lemti paciento saugumą, pasveikimo galimybę, gydymo

trukmę bei gydymo kainą. Svarbu, kad slaugytojai žinotų mokslo tyrimais pagrįstas rekomendacijas

apie tracheostomos priežiūrą ir jas pritaikytų klinikinėje praktikoje.

Tyrimo tikslas – Išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant tracheostomos priežiūrą.

Tyrimo uždaviniai. 1.Ištirti slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą prieš ir po

mokymų. 2. Nustatyti slaugytojų įgūdžius atliekant tracheostomos priežiūros veiksmus. 3. Palyginti

slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą ir jų taikymą praktikoje.

Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdomas 2013.04.20–12.20 LSMUL Kauno Klinikų

keturiuose skyriuose bei vienoje iš Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių. Tyrimo duomenims

rinkti buvo naudojamas tyrimo autorių sukurta anketa ir slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo

protokolas. Slaugytojų anketinė apklausa buvo vykdoma du kartus: prieš (n=90, atsako dažnis–96,77

proc.) ir po (n=86, atsako dažnis–92,47 proc.) mokymo. Stebėtos 99 sekreto išsiurbimo iš

tracheostomos vamzdelio procedūros. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas

BEC-KS(M)-198.

Išvados. 1. Prieš mokymus didžioji dalis slaugytojų teisingai žinojo požymius, rodančius

siurbimo poreikį, sekreto išsiurbimo trukmę, kiek giliai įvesti atsiurbimo kateterį, galimas sekreto

siurbimo komplikacijas. Po mokymo reikšmingai didesnė dalis slaugytojų iš tracheostomos vamzdelio

siurbė pagal reikalą ir trumpiau, nepylė į vamzdelį NaCl 0,9 proc tirpalo. Po mokymo apie pusė

apklaustųjų slaugytojų neteisingai nurodė siurbimo veiksmų seką ir siurbimo slėgį. Po mokymo

reikšmingai pagerėjo slaugytojų, kurios išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje ir turi didesnę nei

10 metų darbo patirtį, žinios lyginant su kitomis respondentų grupėmis. 2. Klinikinėje praktikoje

didžioji dalis slaugytojų sekretą iš tracheostomos vamzdelio siurbė pagal poreikį, atsiurbimo kateterio

įvedimo gylis buvo tinkamas, neįpylė sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo į tracheostomos vamzdelį. Stebėjimų

metu didžioji dalis slaugytojų sekreto siurbimo metu veiksmus atliko neteisinga seka, apie pusės

stebėtų atvejų metu buvo siurbiama per dideliu slėgiu ir per ilgai. 3. Klinikinėje praktikoje atliekant

tracheostomos priežiūrą slaugytojai tinkamai taikė žinias apie sekreto iš tracheostomos vamzdelio

išsiurbimo poreikį, atsiurbimo kateterio įvedimo gylį, sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo naudojimą. Tačiau

didžioji dalis slaugytojų netaikė rekomenduojamos sekreto siurbimo veiksmų sekos, pusė slaugytojų -

rekomenduojamo siurbimo slėgio bei trukmės.

Raktiniai žodžiai: slaugytojų žinios ir įgūdžiai, tracheostomos priežiūra, sekreto išsiurbimas

iš tracheostomos vamzdelio.

SUMMARY

Kostyliovienė S. Nurses’ knowledge and skills in tracheostomy care, Master‘s thesis/

supervisor Phd A. Vaškelyte; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing,

Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2014, – 98 s.

Actions of tracheostomy care as well as the technique of secretion suctioning from

tracheostomy tube can influence the incidence of complications and determine patient‘s safety,

possibility of recovery, the duration of treatment and the cost of treatment. It is critical for nurses to be

aware of tracheostomy care recommendations based on scientific research and to apply them in clinical

practice.

The aim – to analyze nurses’ knowledge and skills in tracheostomy care.

Objectives:1.To examine nurses’ knowledge on tracheostomy care prior to training and after

the training. 2. To identify nurses’ skills while performing actions of tracheostomy care. 3. To compare

nurses’ knowledge on tracheostomy care and their application in practice.

Research methods: The research was conducted on 20-04-2013 - 20-12-2013 at the hospital

of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos in four departments and in one of the

Nursing and supportive care hospital. A questionnaire created by the authors of the research and an

observation protocol of nurses’ actions in practice was used to collect the data of the research. A

survey on nurses’ was conducted twice: prior to training (n=90, response rate – 96.77%) and after the

training (n=86, response rate – 92.47%). We observed 99 procedures of secretion suctioning from

tracheostomy tube. The research was conducted with the approval BEC-KS (M)-198 from the center of

Bioethics of Lithuanian University of Health Sciences.

Conclusions. 1. Prior to the training the majority of nurses were properly aware of the

symptoms, indicating the need of suctioning, the duration of suctioning, the depth of insertion of

suctioning catheter, the possible secretion suctioning complications. After the training, significantly

the majority of nurses performed action of suctioning according to the need and in shorter period of

time, did not pour a isotonic solution into the tube. After the training approximately half of nurses

surveyed indicated the wrong sequence of suctioning action and suctioning pressure. After the training

the level of knowledge of nurses, who acquired education in medicine school and had a work

experience for more than 10 years, significantly improved in comparison to the other groups of

respondents. 2. In clinical practice, the majority of nurses performed the action of suctioning from

tracheostomy tube according to the need, the level of catheter insertion depth was appropriate, did not

pour a isotonic solution into tracheostomy tube. During the observation, the majority of nurses perform

the suctioning action in the wrong sequence, about half of observed cases the suctioning action was

prolonged and the pressure was too high. 3. In clinical practice, while performing the tracheostomy

care, nurses properly applied knowledge of the need of secretion suctioning from tracheostomy tube,

the depth of the suctioning catheter insertion, the use of a isotonic solution. However, the majority of

nurses did not apply the recommended sequence of actions of secretion suctioning, half of nurses – the

recommended pressure and duration of suctioning.

Keywords: nurses’ knowledge and skills, tracheostomy care, secretion suctioning from

tracheostomy tube.

9

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei dr. Alinai Vaškelytei už pagalbą rašant baigiamąjį magistro

darbą, skirtą laiką, kantrybę, bei naudingus patarimus ir supratimą.

Dėkoju darbo moksliniam konsultantui prof. Rimantui Kėvalui už tikėjimą šiuo darbu,

skatinimą dirbti, pagalbą bei paramą.

Esu dėkinga visų skyrių, dalyvavusių šiame tyrime, administracijai ir slaugytojams, už

bendradarbiavimą, geranoriškumą ir tyrimui skirtą laiką.

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo kolektyvui už supratimą, kantrybę, palaikymą ir pagalbą

atliekant tyrimą bei rašant šį darbą.

Dėkoju savo šeimai, draugams už supratimą, paramą ir palaikymą.

Su pagarba,

Studentė Silva Kostyliovienė

10

SANTRUMPOS

AARC – Amerikos kvėpavimo terapijos asociacija (American Association for Respiratory Care)

ASS – atvira siurbimo sistema (kateteris)

DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija

ET - endotrachėjinis/ intubacinis vamzdelis

HME (ang. Heat and Moisture Exchanger) - šilumos ir drėgmės keitiklis

IKS – intrakranijinis slėgis

ITS – Intensyviosios terapijos skyrius

Kpa – kilopaskaliai

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė

NaCl – natrio chloridas

O2 – deguonis

PaO2 – arterinio kraujo deguonies slėgis

SaO2 – hemoglobino įsotinimas deguonimi

SpO2 – netiesioginis hemoglobino įsotinimo deguonimi matavimas

ŠSD – širdies susitraukimų dažnis

USS – uždara siurbimo sistema (kateteris)

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=aarc%20respiratory&source=web&cd=1&sqi=2&ved=0CB0QFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.aarc.org%2F&ei=Sfg0T6ehGIT5sgauwpnEDA&usg=AFQjCNH1_hDGG0YJMA9jzuoyO3j8hGAMcA

11

SĄVOKOS

Atsiurbimo kateteris – kateteris, kuris naudojamas pašalinti gleives ir kitas išskyras iš

viršutinių kvėpavimo takų, trachėjos ir pagrindinių bronchų [94]

Bendroji slaugos praktika – teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo,

turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros

paslaugos. kvalifikaciją [6]

Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios

praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją [6]

DPV– tai toks dirbtinio kvėpavimo būdas, kai mechaninių ar kitų priemonių naudojimas

padeda išlaikyti kvėpavimą, tam tikru dažniu į plaučius teigiamu slėgiu įpučia dujų mišinį [94]

Įsotinimas deguonimi (angl. oxygen saturation) (SaO2) – apskaičiuojamas dydis, nurodantis

susijungusio su hemoglobinu deguonies kiekį, matuojamas procentais (proc.) [94]

Hiperventiliacija (hyperventilation) – būdingų savybių turinti ventiliacijos rūšis. Tai

padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs įkvėpimo turis, iškvėpimo stiprumas ir kvėpavimo tūris, atsiradusi

hipokanėja ir respiracinė alkalozė [16]

Hipoksija (hypoxia) – būdingas savybes turintidujų apykaitos rūšis. Tai sumažėjęs ląstelinio

deguonies kiekis, sukeliantis cianozę, tachikardją, periferinę vazokonstrikciją, susilpnėjusius

kvėpavimo garsus, dirglumą ir sutrikusią orientaciją [16]

Hautorno efektas (angl. Hawthorne effect) – pirmą kartą užfiksuotas 1920- aisiais atliekant

psichologinį tyrimą vienoje Čikagos (JAV) gamykloje. Harvardo universiteto tyrėjai siekė nustatyti

kokios priemonės gali padėti padidinti darbuotojų produktyvumą. Tai tiriamųjų reakciją į tyrimą, kai

jie žino esą tyrimo dalyviai. Jei tiriamieji žino, kad dalyvauja vertinime, jie gali nesąmoningai siekti

atitikti laukiamus rezultatus [94]

Kvėpavimo takų išvalymas (angl.airway clearance) – būdingų savybių turinti kvėpavimo

rūšis.Tai oro tėkmės atviraisiais takais, pradedant burna, gerkle bei bronchais ir baigiant plaučiais,

palaikymas, gebėjimas pašalinti sekretą ar obstrukciją, kad būtų galima palaikyti kvėpavimo takų

praeinamumą [16]

Nepageidaujamas įvykis – nepageidaujamais įvykiais yra laikomi įvykiai, reakcijos,

reiškiniai, aplinkybės, atsiradę dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį

(rezultatą) pacientui [9]

Netiesioginis SaO2 matavimas (SpO2) – įsotinimas deguonimi, matuojamas pulsoksimetru.

Matavimo vienetas – procentas [94]

12

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Tracheostomos vamzdelis trachėjoje ............................................................................................ 18

2 pav. Graviūra. „Armamentarium chirurgicum bipartitum, 1666“ ........................................................ 19

3 pav. a) Tracheostomos vamzdeliai be manžečių ir su manžetėmis b) tracheostomos vamzdelis

su kanalu siurbimui virš manžetės ............................................................................................... 23

4 pav. Slaugytojo kompetencijos ugdymas, atliekant tracheostomos priežiūrą, atsižvelgiant į D.

Kolbo mokymo(si) per patirtį teorijos bei P. Benner modelio “ Nuo naujoko iki eksperto”

teiginius ....................................................................................................................................... 42

5 pav. Tyrimo organizavimo eiga ........................................................................................................... 46

6 pav. Slaugytojų darbo patirties pasiskirstymas pagal išsimokslinimą ................................................. 48

7 pav. Sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikio palyginimas prieš ir po mokymo ....... 53

8 pav. Slaugos priemonių, reikalingų išsiurbti sekretą iš tracheostomos vamzdelio,

pakankamumas ............................................................................................................................ 54

9 pav. Sekreto siurbimas iš burnos ir nosiaryklės prieš siurbiant sekretą iš tracheostomos

vamzdelio .................................................................................................................................... 55

10 pav. Sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo pylimas į tracheostomos vamzdelį .................................... 56

11 pav. Pirštinių pasikeitimas po sekreto išsiurbimo iš burnos, prieš sekreto siurbimą iš

tracheostomos vamzdelio, atsižvelgiant į slaugytojų darbo patirtį .............................................. 57

12 pav. Slaugytojų asmeninių apsaugos priemonių naudojimas sekreto išsiurbimo metu iš

tracheostomos vamzdelio ............................................................................................................ 58

13 pav. Slėgio pasirinkimas, kuriuo sekretas siurbiamas iš tracheostomos vamzdelio, atsižvelgiant

į slaugytojų išsimokslinimą ......................................................................................................... 59

14 pav. Atsiurbimo kateterio įvedimo gylis ............................................................................................ 60

15 pav. Kateterio įvedimo ir sekreto siurbimo laikas .............................................................................. 61

16 pav. Sunaudojamų atsiurbimo kateterių skaičius, atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą ............ 62

17 pav. Sterilaus NaCl 0,9 proc. tirpalo įpylimo į tracheostomos vamzdelį priežastys,

atsižvelgiant slaugytojų darbo patirtį........................................................................................... 63

18 pav. NaCl 0,9 proc. tirpalo kiekis, įpilamas į tracheostomos vamzdelį, atsižvelgiant į

slaugytojų išsimokslinimą ........................................................................................................... 65


vamzdelio, atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą ................................................................. 69

20 pav. Tracheostomos vamzdelio manžetės slėgis, atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą ............. 70

13

21 pav. Vaistai, naudojami tracheostomos žaizdos perrišimui, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą ............................................................................................................................. 71

22 pav. Tracheostomos vamzdelio vidinės kaniulės plovimas, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą ............................................................................................................................. 73

23 pav. Priemonės, kurių trūksta, norint užtikrinti geresnę tracheostomos priežiūrą ............................. 74

24 pav. Požymiai, rodantys sekreto siurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikį ................................ 75

25 pav. Slėgis, kuriuo siurbiamas sekretas iš tracheostomos vamzdelio ................................................ 76

26 pav. Asmeninių apsaugos priemonių, naudojamų sekreto išsiurbimo iš tracheostomos

vamzdelio metu, anketinės apklausos ir stebėjimų palyginimas ................................................. 77

27 pav. Sekreto išsiurbimas iš burnos, prieš sekreto siurbimą iš tracheostomos vamzdelio .................. 77

28 pav. Pirštinių pasikeitimas, po sekreto išsiurbimo iš burnos, prieš siurbimą iš tracheostomos

vamzdelio .................................................................................................................................... 78

29 pav. Sekreto išsiurbimo metu sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo pylimas į tracheostomos

vamzdelį anketinės apklausos ir stebėjimų duomenų palyginimas ............................................. 79

30 pav. Sekreto išsiurbimo laikas ............................................................................................................ 79

31 pav. Atsiurbimo kateterio įvedimo gylio anketinės apklausos ir stebėjimų duomenų

palyginimas.................................................................................................................................. 80

32 pav. Kraujingo sekreto išsiurbimas .................................................................................................... 81

14

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Rekomenduojamo atsiurbimo kateterio dydis pagal tracheostomos vamzdelio dydį ar

vidinį diametrą ........................................................................................................................ 28

2 lentelė. D. Kolbo mokymosi per patirtį etapai ..................................................................................... 39

3 lentelė. Slaugytojų kompetencijos lygmenys pagal P. Benner............................................................. 40

4 lentelė. Sekreto išsiurbimo metu galimų komplikacijų dažnumas, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą ........................................................................................................................ 66

15

ĮVADAS

Tracheostoma yra atliekama pacientams, siekiant užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą ir

esat reikalingai ilgalaikei ventiliacijai [52,54,73]. Trachėjos intubacija ar tracheostomija ir dirbtinė

plaučių ventiliacija (DPV) atliekama daugeliui pacientų, gydomų intensyvios terapijos skyriuose (ITS),

siekiant adekvačiai užtikrinti ir palaikyti sutrikusią kvėpavimo funkciją [10,48,54]. Gali būti kelios

priežastys dėl kurių atliekama ši procedūra [54,60]. Dažniausia priežastis yra viršutinių kvėpavimo

takų obstrukcija, reikalinga ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, siekiant užtikrinti kvėpavimo takų

atvirumą ar išvengti aspiracijos pacientams, patyrusiems galvos smegenų traumą ar esant

neurologiniams pažeidimams [54,60,73]. Daliai pacientų vėliau tracheostoma yra uždaroma, o tie

pacientai, kuriems reikalinga ilgalaikė tracheostoma, tačiau kvėpuoja patys per tracheostomos

vamzdelį, yra iškeliami iš Intensyviosios terapijos skyriaus (ITS) į kitus skyrius ar kitų ligoninių

stacionaro ar reabilitacijos skyrius [112]. Slaugytojai, slaugydami tokį pacientą, turi turėti žinių ir

įgūdžių, siekiant užtikrinti saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas [103,110]. Paul

F.(2010) teigia, kad slaugytojai gali patirti nerimą ar stresą, kai rūpinasi perkeltu iš ITS pacientu su

tracheostoma [103]. Amerikoje atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 478 sveikatos priežiūros

specialistai, paaiškėjo, kad per dešimt metų visi specialistai turėjo nors vieną kritinį atveją, susijusį su

paciento tracheostoma [42]. Slaugytojams, slaugant pacientą su tracheostomos vamzdeliu, tenka atlikti

sekreto išsiurbimą vakuumo pagalba iš tracheostomos vamzdelio [17]. Tai efektyvus būdas, norint

išlaikyti kvėpavimo takų praeinamumą [29,60,71,93]. Tracheostomos priežiūros veiksmai bei sekreto

išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio technika gali įtakoti komplikacijų dažnumą [123], kas gali

lemti paciento saugumą, pasveikimo galimybę, gydymo trukmę bei gydymo kainą [25,35,123].

Danijoje [92], Olandijoje [122] atlikti tyrimai atskleidė, kad labai trūksta gairių, kuriomis būtų galima

vadovautis, prižiūrint į skyrių iš ITS perkeltą pacientą su tracheostomos vamzdeliu. Siekiant sumažinti

skyriuose slaugomiems pacientams priežiūros sukeltų komplikacijų skaičių, labai svarbu, kad

slaugytojai atliktų procedūrą saugiai ir veiktų vadovaudamiesi moksliniais tyrimais pagrįstomis

rekomendacijomis [29,60,93]. Tai leistų slaugytojams priimti pagrįstus sprendimus dėl tracheostomos

priežiūros ir sekreto išsiurbimo veiksmų, remiantis paciento individualiais poreikiais.

Temos aktualumas. Siekiant užtikrinti ir gerinti tracheostomos priežiūros teikiamų paslaugų

kokybę, slaugytojams būtinos geros teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, pagrįsti moksliniais tyrimais

[114,124]. Slaugytojas turi turėti pakankamai kompetencijos nuspręsti apie sekreto išsiurbimo iš

tracheostomos vamzdelio būtinumą. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad slaugytojai, atlikdami

tracheostomos priežiūrą, ne visada remiasi įrodymais pagrįsta praktika [20,46,47,76,89,90]. Day T.,

Iles N., Griffiths P. (2009) teigimu, nepakanka įvertinti slaugytojų teorines žinias, nes jos gali prastai

atspindėti praktiką [47]. Todėl šio tyrimo metu buvo siekiama sužinoti, kokios yra slaugytojų teorinės

16

žinios apie tracheostomos priežiūrą, vykdyti slaugytojų mokymus, ir nustatyti ar slaugytojų teorinės

žinios yra taikomos klinikinėje praktikoje.

Tyrimo naujumas ir praktinė reikšmė. Anglijoje [46], Airijoje [76], Suomijoje [89,90],

Irane [20], Turkijoje [100] yra atliktų tyrimų apie tracheostomos priežiūrą stebint slaugytojų veiksmus

praktikoje, tačiau šie tyrimai buvo atliekami intensyviosios terapijos skyriuose. Pavyko rasti tyrimų,

kurių metu buvo tiriamos sveikatos priežiūros specialistų teorinės žinios apie tracheostomos priežiūrą:

Brazilijoje Nacionaliniame Onkologijos centre atlikto tyrimo metu dalyvavo 53 slaugos padėjėjai, 36

slaugos specialistai, ir 21 slaugytojas. Buvo ištirtos teorinės žinios apie tracheostomos priežiūrą prieš ir

po mokymų [106]. Anglijoje atlikto tyrimo metu buvo ištirtos slaugytojų ir fizioterapeutų

endotrachėjinio siurbimo žinios ir įgūdžiai [47]. Saudo Arabijoje 2011 – 2013 atliktas tyrimas, kurio

metu buvo tiriamas LOR specialistų komforto lygis, dirbant su tracheostomuotais pacientais [22].

Lietuvoje yra atlikta tyrimų apie tracheostomos priežiūrą, tačiau jų metu buvo tiriama pacientų

gyvenimo kokybė, teorinės slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą. Nepavyko rasti kitų autorių

atliktų tyrimų apie tracheostomos priežiūros atlikimo veiksmus.

Šito darbo autorė 2012 m. atliko tyrimą bakalauro baigiamojo darbo metu, kurio metu buvo

tiriama intensyviosios terapijos skyrių slaugytojų teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, atliekant

tracheostomos priežiūrą pacientams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Intensyviosios terapijos

skyriuose dirbančių slaugytojų teorinės žinios buvo geros, tačiau praktikoje atskirais atvejais

slaugytojai iš tracheostomos vamzdelio siurbė per dideliu slėgiu ir per ilgai [12].

Šio tyrimo metu, nustačius slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą prieš mokymą,

atlikus slaugytojų veiksmų klinikinėje praktikoje stebėjimą po mokymų ir pakartotiną žinių vertinimą

po mokymo praėjus penkeriems mėnesiams, galima matyti kaip slaugytojų turimos žinios pritaikomos

praktinėje veikloje. Taip pat įvardinti problemines sritis ir teikti praktines rekomendacijas, kurios

padėtų siekti geresnės ir kokybiškesnės tracheostomuoto paciento slaugos ir priežiūros.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant tracheostomos priežiūrą.

17

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas –išanalizuoti slaugytojų žinias ir įgūdžius atliekant tracheostomos priežiūrą

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą prieš ir po mokymų.

2. Nustatyti slaugytojų įgūdžius atliekant tracheostomos priežiūros veiksmus.

3. Palyginti slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą ir jų taikymą praktikoje.

Hipotezės:

1. Po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio

veiksmų seką.

2. Po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto siurbimo iš tracheostomos vamzdelio

trukmę.

3. Slaugytojų žinios apie sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. įpilimą į tracheostomos vamzdelį yra

taikomos klinikinėje praktikoje.

Tyrimo objektas - slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant tracheostomos priežiūrą.

18

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1.Tracheostomijos apžvalga: istorija ir dabartis

1.1.1. Tracheostomos istorija

Tracheostomija yra chirurginė procedūra, kurios metu atveriama trachėja kvėpavimo

takų praeinamumui užtikrinti [54,73]. Tracheotomija (gr. trachea – gerklė + stoma – burna, anga) –

tai operacija, kurios metu priekinėje trachėjos sienoje, žemiau gerklų (aplenkiant burną ir viršutinius

kvėpavimo takus), padaroma anga ir įkišamas specialus tuščiaviduris plastikinis vamzdelis (1 pav.).

Tracheostoma - tai chirurginiu būdu išoriškai suformuota žiotis trachėjoje [85].

1 pav. Tracheostomos vamzdelis trachėjoje [10].

Tracheostomija – viena seniausiai atliekamų chirurginių operacijų. Tracheostomija buvo

vadinama įvairiai: faringotomija, laringotomija, bronchotomija, tracheotomija. Istoriškai

tracheostomija atsirado siekiant pašalinti viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją, sukeltą svetimkūnio,

infekcinės ligos ar traumos. Vienas iš seniausių įrašų apie tracheostomiją galima laikyti Rig Vedoje,

senovės indų medicinos knygoje, aprašytą pasveikimo atvejį perpjovus gerklę, datuotą bronziniame

amžiuje 2000 metų prieš mūsų erą (prieš m. e.). Žinomas ir aprašytas atvejis, kada Aleksandras

Makedonietis (356 - 323 metai prieš m. e.) pasinaudojęs kardu, perpjovė gerklę kaulu užspringusiam

ir dūstančiam kareiviui, ir taip išgelbėjo jį [109]. Talmudose, senovės judėjų įstatymų, etikos,

tradicijų ir istorijos knygose, sukauptose 200 metų prieš m. e. – 400 metai m. e. yra aprašytas atvejas,

19

kai naujagimiui į gerklę įkišo nendrės stiebo dalį ir atliko dirbtinį kvėpavimą [116]. Seniausi įrašai

apie tracheostomiją rasti Egipte ir siekia 3600 metų prieš Kristų. Asklepijas iš Persijos buvo

pirmasis, atlikęs tracheostomiją 100 metais prieš Kristų. Senovės Graikijos gydytojai Eskalupas ir

Aretėjas, o taip pat Romos anatomas Galenas dokumentavo ir patvirtino atliekantys šias operacijas

[116]. Maždaug 100 metų (m) prieš m.e. tracheostomija galėjo būti įprasta operacija. Tačiau

Viduramžių epochoje tracheostomija buvo vadinta “pusiau žmogžudyste ir chirurgijos skandalu“ ir

tuo laikotarpiu tracheostomija beveik nebuvo atliekama [109]. Tik Renesanso laikotarpiu, kada su

meno, mokslo pakilimu atgijo ir medicina, tracheostomiją imta vadinti viena iš svarbių chirurginių

operaciją. Italų gydytojas Brasovala 1546 m. pirmasis atliko ir aprašė sėkmingą tracheostomiją.

Ligoniui, kuriam buvo diagnozuotas gerklų pūlinys, buvo atlikta tracheostomija ir jis pasveiko.

Antrame paveiksle pirmi penki piešiniai parodo tracheostomijos atlikimą tarp 1500 ir 1833 m. [109].

2 pav. Graviūra. „Armamentarium chirurgicum bipartitum, 1666“ [109].

Bėgant metams tracheostomijos indikacijos išsiplėtė, kadangi vis daugėjo priežasčių,

sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją. 1950 m. įdiegus dirbtinę plaučių ventiliaciją

(DPV), labai padaugėjo pacientų su tracheostomijomis, kuriems buvo reikalinga ilgalaikė ventiliacija

[10].

Anglijoje 2009 – 2010 m. suaugusiems buvo atlikta daugiau nei 5700 chirurginių

tracheostomijų ir apie 5000-8000 perkutatninių tracheostomijų (Hospital episode statistic, - cit iš

McGrath BA, Bates L, Atkinson D. et al. (2009) [87]. Australijoje ir Naujoje Zelandijoje kasmet

atliekama apie 7000 tracheostomijų (The Health Roundtable, - cit iš Garrubba M, Turner T,

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Garrubba%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Turner%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690

20

Grieveson C. (2009) [61]. Ju M. (2010) savo straipsnyje teigia, kad JAV kasmet atliekama apie 100

000 tracheostomijų [125]. Lietuvoje tik nuo 2010 m. pradėtas bendras tracheostomuotų pacientų

registras, bet duomenų apie tracheostomuotų pacientų skaičių Lietuvoje gauti nepavyko. Vaikų ITS

darbo ataskaitų duomenimis, tracheostomuotų pacientų daugėja: 2008 m. buvo gydomi ir slaugomi 9

pacientai, 2009 m. – 10, 2010 m. – 15, 2011m. – 21 pacientas, 2012 m. – 8, 2013 m. - 26 pacientai.

Tolimesnį gydymą ir slaugą tracheostomuoti pacientai tęsė kituose sveikatos priežiūros įstaigų

skyriuose. Nuo 2010 m. pradėtas nepageidaujamų įvykių registras, bet atskiro registro

nepageidaujamų įvykių, susijusių su tracheostoma, nėra [9].

1.1.2. Tracheostomijos rūšys

Pagal tracheostomos atlikimo metodiką, tracheostomos skirstomos į:

chirurginę,

perkutaninę.

Perkutaninės paodinės tracheostomijos metodų yra įvairių: Selindžerio, Gaglia ir kt. Poodinės

tracheostomijos ištakos nėra tiksliai žinomos, pirmasis, XVI amžiuje aprašęs šios operacijos atlikimo

techniką, buvo italų chirurgas Sanctorius. Sheldon ir kiti (kt.) (1955) pavartojo terminą – poodinė

tracheostomija ir aprašė šį metodą kaip alternatyvą tradicinei tracheotomijai. Toye ir Weinstein pristatė

operacijos Seldingerio kateteriu metodą, kuris vėliau buvo tobulinamas įvairiais būdais [10,73,98].

Rauba ir kt.(2004), Hyzy RC.(2014) savo publikacijose apžvelgdami kitų mokslininkų darbus,

nurodo, kad poodinė išplečiamoji tracheostomija, kurią pasiūlė Ciaglia 1985 m. buvo atliekama

praplečiant trachėją specialiais plėtikliais buku antgaliu. Šis metodas dažniausiai naudojamas ir

vertinamas šiuolaikinėje literatūroje. Schachner 1989 m. įdiegė greitą poodinės tracheostomijos

metodą, tačiau jo atsisakyta dėl dažnų komplikacijų, atsirandančių naudojant specialias žnyples aštriais

kraštais. Griggs 1990 m. aprašė perkutaninės tracheostomijos metodą naudojant modifikuotas Howard

Kelly žnyples bukais kraštais [10,73].

Oliver Eric R. ir kt. (2007) savo straipsnyje teigė, kad perkutaninei tracheotomijai atlikti yra

reikalingos mažesnės išlaidos nei chirurginei tracheostomijai, ankstyvųjų smulkių komplikacijų

skaičius dažnesnis yra atliekant perkutaninę tracheostomiją, o ilgalaikių ar vėlyvųjų komplikacijų

skaičius yra panašus, bet nepakanka išsamių mokslinių tyrimų ir įrodymų akcentuojant kažkurios

tracheostomijos atlikimo metodų pranašumus [98].

Gydytojas parenka tinkamą tracheostomijos techniką, skirtą konkrečiam pacientui ir ją

atlieka. Slaugytojas, slaugydamas tracheostomuotą pacientą, turėtų žinoti kokiu metodu buvo atlikta

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Grieveson%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690

21

tracheostomija ir svarbiausius slaugos technikos aspektus, siekiant garantuoti kokybišką paciento

slaugą.

1.1.3. Indikacijos tracheostomijai ir galimos komplikacijos

Tracheostomija indikuotina:

kai reikia pašalinti viršutinių kvėpavimo takų obstrukciją, atsiradusią dėl traumos,

svetimkūnio, uždegimo (ūminio epiglotito, difterijos), gerklų edemos, abipusio balso

klosčių paralyžiaus, naviko, įgimtos atrezijos;

pagerinti kvėpavimo funkciją, sergant bronchopneumonija, lėtiniu bronchitu, emfizema;

kai pažeista krūtinės ląsta;

reikalinga ilgalaikė DPV;

paralyžiuotas kvėpavimo centras dėl galvos sužeidimo, insulto, poliomielito, stabligės

[10].

Durbin F. (2010) teigia, kad tracheostomija indikuotina ir norint lengvai arba dažnai patekti į

apatinius kvėpavimo takus sekreto šalinimui [54].

Kai kurie autoriai rekomenduoja ankstyvą tracheostomiją, tačiau nėra atlikta pakankamai

lyginamųjų tyrimų, įrodančių tokios tracheostomijos pranašumą. Tracheostomijos atlikimas tebėra

kontroversiškas. 1989 m. vykusioje konferencijoje, skirtoje dirbtinio ventiliavimo problemoms, buvo

nutarta, kad jeigu planuojama dirbtinės ventiliacijos trukmė iki 10 dienų, rekomenduojama

translaringinė intubacija, jei daugiau nei 21 dieną - tracheostomija [108]. Durbin F. (2010) savo

publikacijoje rekomenduoja, esant indikacijoms, atlikti tracheostomiją netgi anksčiau - po 14 d. [54].

Vis dėlto tracheostomijos atlikimo laikas turėtų būti aptariamas individualiai kiekvienu atveju ir

priklausyti nuo prognostinių kriterijų, o ne nuo kalendoriaus [68,49].

Komplikacijos, susijusios su tracheostoma, skiriamos į tris kategorijas [1,10,54,60,73]:

Perioperacinės komplikacijos: kraujavimas, pneumotoraksas, hipotenzija arba aritmijos,

tracheostominio vamzdelio arba jo nukreipėjo pasislinkimas iš įkišimo vietos, vamzdelio įkišimas (už

trachėjos), kai negalima baigti procedūros.

Pooperacinės komplikacijos: kraujavimas, vamzdelio užsikimšimas, jo pasislinkimas,

atsitiktinė ekstubacija, plaučių emfizema, žaizdos infekcija, kvėpavimo takų infekcija, transezofaginė

fistulė, balso stygų paralyžius.

Vėlyvosios komplikacijos: nuolatinė fistulė tarp trachėjos ir odos, gerklų ar trachėjos

stenozė, tracheomaliacija, fistulė tarp trachėjos ir stemplės.

Kai kurie autoriai komplikacijas, susijusias su tracheostoma skirsto į:

Ankstyvąsias - hipoksija, kraujavimas, trachėjos sienelės sužalojimai, pneumotoraksas [53]

22

Vėlyvąsias - obstrukcija (tirštu sekretu), trachėjos stenozė, treacheoezofagialinė fistulė,

infekcija [57].

Glossop A. J. ir kt. (2009) atlikto tyrimo išvadose nurodė, kad dažniausiai pasitaikančios

komplikacijos po tracheostomijos (68 pacientams) buvo:

Perioperacinės komplikacijos: kraujavimas - 4 atvejai (6 proc.), užpakalinės trachėjos

sienos trauma – 1 (2 proc.), nedidelis kraujavimas – 12 (19 proc.), 4 (6 proc.) - trachėjos kremzlės

lūžiai.

Pooperacinės komplikacijos: 7 (13 proc.) – tracheostominio vamzdžio užsikimšimas ar

poslinkis; 4 (7 proc.) - kvėpavimo takų nesandarumas, sunki hipoksija; 3 (5 proc.) - užsitęsęs

kraujavimas, 2 (4 proc.) - vietinė (žaizdos) infekcija [64]. Hamid A., Sattar F., Din S., ir kt. (2011)

Pakistane vykdė tyrimą, kurio metu ištyrė buvusias komplikacijas 50 pacientų, kuriems tracheostomija

buvo atlikta chirurginiu būdu. Dažniausios komplikacijos buvo žaizdos infekcija (12 proc. atvejų) bei

rijimo sutrikimai (6 proc.), aspiracija (6 proc.) ir paodinė emfizema (6 proc.), tracheostomos vamzdelio

užsikimšimas bei iškritimas įvyko dviems pacientams (4 proc.), kraujavimas - vienam pacientui (2

proc.) [67]. Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo atliktas retroperspektyvus tyrimas, kuriame

apžvelgiama vaikų tracheostomija 17-os metų laikotarpyje. Tyrimo autoriai pateikė išvadas, kad vaikų

tracheostomos komplikacijos buvo tracheocutaninė fistulė - 38 (37%) pacientų, tracheostomos

infekcija pasireiškė 90 proc. pacientų ir trachėjos granuliacija 56 proc., vienuolika (15%) pacientų

mirė: dešimt dėl pagrindinės ligos ir vienas dėl užsikimšusio tracheostomos vamzdelio [21]. Ypač

grėsmingos paciento gyvybei bei sveikatai komplikacijos, susijusios su tracheostomos vamzdeliu, yra

tracheostominio vamzdelio užsikimšimas, pasisilinkimas ar iškritimas bei kraujavimas. Jos nėra

dažnos, tačiau tai gali lemti didelį mirštamumą [87]. Rekomendacijose nurodoma, kad sveikatos

priežiūros specialistai turi žinoti veiksmų seką, įvykus šioms komplikacijoms, o šalia tracheostomuoto

paciento turėtų būti:

Tokio paties diametro tracheostomos vamzdelis;

Vienu numeriu mažesnio diametro tracheostomos vamzdelis;

Deguonis;

Sekreto išsiurbimo kateteriai (tinkamo dydžio pagal tracheostomos vamzdelio diametrą);

Siurblys sekretui išsiurbti;

Sterilus izotoninis NaCl 0,9 proc.;

Sterilūs švirkštai;

Ambu tipo ventiliacinis maišas ir ventiliacinė kaukė (tinkamo dydžio pagal amžių);

Žirklės bukais galais;

Sterilūs tvarsčiai tracheostomos žaizdos perrišimui;

23

Juostelė tracheostomos vamzdelio fiksavimui [87,93,115,121].

Slaugytojams, kurie ne dažnai susiduria su tracheostomuotais pacientais, prižiūrint tokį

pacientą dėl praktikos stokos gali kilti įvairių klausimų [103]. Peacock J, Stanik-Hutt J. (2013) sukūrė

paciento, su tracheostomos vamzdeliu ir DPV ir slaugomo namuose, priežiūros lapą, kuris, slaugytojų

nuomone, leido pagerinti paciento priežiūrą ir pagerino pasikeitimą informacija apie paciento būklę

tarp sveikatos priežiūros specialistų, ir tarp sveikatos priežiūros specialistų bei paciento artimųjų [104].

Slaugant tracheostomuotą pacientą, slaugytojai turi žinoti galimas tracheostomos priežiūros

komplikacijas bei riziką ir užtikrinti paciento saugumą ir slaugos kokybę bei efektyvumą.

1.1.4. Tracheostomos vamzdeliai

Gamintojai siūlo labai įvairių medžiagų ir modelių tracheostomos vamzdelių [69].

Tracheostomos vamzdeliai yra sterilūs, skirti naudoti vienam pacientui pagaminti iš polivinilchlorido,

sidabro ar silikono [112].

Tracheostomos vamzdeliai yra skirtingų modelių: su ar be manžečių, su kanalu siurbimui virš

manžetės, su vidine kaniule (3 pav.) [18,60,69,114]. Tracheostomos vamzdeliai parenkami konkrečiam

pacientui pagal jo amžių, diagnozę ir paciento poreikius. Tinkamai parinktas tracheostomos vamzdelis

gali sumažinti komplikacijų riziką [55]. Crimlisk J.T. ir O’Donnell C. (2006) nurodo, kad nėra

standartizuoto tracheostomos vamzdelio parinkimo [41]. Dėl didelės tracheostomos vamzdelių

įvairovės slaugytojams gali kilti problemų, kaip tinkamai ir saugiai atlikti tracheostomos vamzdelio

priežiūrą [41]. Vamzdelio pakuotėje gamintojai nurodo kokio dydžio vamzdelis, kaip jį dezinfekuoti ar

sterilizuoti, kokio dydžio atsiurbimo kateteriu siurbti iš tracheostomos vamzdelio.

a) b)

3 pav. a) Tracheostomos vamzdeliai be manžečių ir su manžete bei vidine kaniule [18].

b) tracheostomos vamzdelis su kanalu siurbimui virš manžetės [120].

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Peacock%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23238619

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Stanik-Hutt%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23238619

24

Slaugant pacientus su tracheostomos vamzdeliu, slaugytojas turi susipažinti su tracheostomos

vamzdelio gamintojų pateiktomis priežiūros rekomendacijomis ir šias rekomendacijas vykdyti.

1.1.5. Teisės aktai, reglamentuojantys tracheostomos priežiūrą Lietuvoje

Kuriant slaugos teisinę bazę buvo padaryta daug teigiamų žingsnių slaugos kaip atskiros

specialybės įteisinimui. Visų pirma buvo priimtas Slaugos Praktikos Įstatymas, 2001-06-28 Nr. IX -

413, kuris buvo pataisytas 2006 m. [5]. Taip pat slaugos praktikos licencijavimo ir sertifikavimo

taisyklių patvirtinimas, 2001-10-01 Nr. 515 ir Nr. 513, slaugytojų rengimo standartų patvirtinimas

bei įsigalėjimas, specialybių įteisinimas ir kvalifikacijos kėlimo sistemos sunorminimas.

Slaugos praktikos įstatymas buvo atnaujintas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos

Apsaugos Ministro A.Šukio 2011 m. birželio 8 d. Nr. V - 591 įsakymu „Dėl Lietuvos medicinos

normos MN 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės. Pareigos, kompetencija ir

atsakomybė“ [6]. Šiame įstatyme 13.8 punkte nurodoma, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi

išmanyti specializuotos slaugos pagrindus, o 15 punktas teigia: bendrosios praktikos slaugytojas turi

gebėti:

15.1. nustatyti įvairaus amžiaus asmenų slaugos poreikius;

15.2. sudaryti individualų slaugos planą, jį koreguoti;

15.3. atlikti slaugos veiksmus;

15.3.37. prižiūrėti tracheostomos vamzdelį [6].

Tracheostomos priežiūra Lietuvoje atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro įsakymą “Dėl Lietuvos higienos normos HN 47 - 1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“, 2010 m. liepos 19 d. Nr. V - 644 (Valstybės žinios, 2010-07-29, Nr.

90 - 4781) [7]. Šis įstatymas 2012 m. buvo atnaujintas, tačiau reikalavimai tracheostomos priežiūrai

nepakito [8].

Lietuvoje atliekama mažai tyrimų apie tracheostomos priežiūros procedūros atlikimo

techniką, todėl dauguma Lietuvoje galiojančių darbinių instrukcijų ar procedūrų metodikų remiasi

užsienio mokslininkų rekomendacijomis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL)

Viešojoje įstaigoje Kauno Klinikose (VšĮ KK) tracheostomos priežiūra atliekama laikantis darbinės

instrukcijos DI00/05/11AT001, antrasis pataisytas leidimas 2011-04-28. Remiantis šia instrukcija,

atlikti tracheostomos priežiūros veiksmai ar atsiradusios komplikacijos yra pažymimi gydymo įstaigoje

esančiuose slaugos dokumentuose: intensyvaus sekimo lape ar slaugos istorijoje.

25

1.2. Tracheostomos priežiūros ypatumai

1.2.1. Slaugytojo apsaugos priemonės, naudojamos atliekant tracheostomos

priežiūrą

Slaugytojas, slaugydamas tracheostomuotą pacientą, turi tiesioginį kontaktą su paciento

išskiriamu iš kvėpavimo takų sekretu, o tai susiję su tam tikrais pavojais slaugytojo sveikatai ir

saugai. Japonijoje užfiksuoti du atvejai, kada slaugant Streptococcus piogenes pneumonija

sergančius intubuotus pacientus, bakterijų patogenai buvo perduoti iš pacientų su pneumonija

sveikatos priežiūros specialistams [26].

Įvairiose šalyse yra skirtingos rekomendacijos apie slaugytojų apsaugos priemones,

atliekant tracheostomos priežiūrą bei sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio. Tačiau dėl

slaugytojų saugumo ir siekiant išvengti kryžminės infekcijos, rekomendacijose apie sekreto

išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio nurodoma, kad siurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio,

reikia užsidėti kaukę, apsauginius akinius, chalatą ar prijuostę, mūvėti pirštines [23,29,48,114,93].

Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Dėl Lietuvos

higienos normos HN 47 - 1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai “

2012 m. spalio 19 d. Nr. V - 946 (Valstybės žinios, 2012-10-25, Nr. 124-6241) darbuotojai turi būti

aprūpinami individualiomis apsaugos priemonėmis: kaukėmis, akiniais, pirštinėmis, vienkartiniais

chalatais ar prijuostėmis. Šio įstatymo VIII skyriaus 29 punkte nurodoma, kad darbuotojas,

atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine

medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką

privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį

chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę),

apsaugines pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę

arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą ar prijuostę [8].

Slaugytojai, atlikdami tracheostomos priežiūros veiksmus, turi atsižvelgti į Infekcijų

kontrolės reikalavimus ir dėvėti asmenines apsaugos priemones.

1.2.2. Indikacijos sekreto išsiurbimui iš tracheostomos vamzdelio ir galimos

komplikacijos

Slaugant tracheostomuotus pacientus, svarbu užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą,

kontroliuoti kvėpavimo rodiklius bei kitas gyvybines funkcijas (širdies susitraukimų dažnį (ŠSD),

26

arterinį kraujo spaudimą (AKS), hemoglobino įsotinimą deguonimi (SaO2). Dėl susikaupusio sekreto

kvėpavimo takuose vystosi hipoksija ir hipoksemija, kurios gali sukelti aritmiją ar kitas sunkias

komplikacijas [123]. Didelė dalis pacientų dėl medikamentinio sąmonės slopinimo ar patologinio

sąmonės sutrikimo negali patys atkosėti sekreto iš kvėpavimo takų arba atkosti nepakankamai, todėl

reikalingas mechaninis sekreto išsiurbimas vakuumo pagalba [105]. Sekreto išsiurbimas iš

tracheostomos vamzdelio Intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) yra dažna ir įprasta procedūra,

tačiau skyriuose, kur tokie pacientai slaugomi rečiau, šiai procedūrai atlikti slaugytojams reikalingos

papildomos žinios ir įgūdžiai [45,48,71,91,123]. Daug komplikacijų galima išvengti ar būtų galima

sumažinti gera tracheostomos vamzdelio priežiūra ir klinikinės paciento būklės vertinimu reguliariais

intervalais [55]. Slaugytojas, vertindamas tracheostomuoto paciento būklę, kartu turi spręsti ir apie

indikacijas sekreto išsiurbimui iš tracheostomos vamzdelio [48,60,71].

Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, Amerikos kvėpavimo terapijos asociacijos Klinikinėse

praktikos gairėse (American Association for Respiratory Care (AARC) Clinical Practice Guidelines)

2010 m. rekomendacijose bei kitų autorių nurodomos indikacijos sekreto išsiurbimui iš

tracheostomos vamzdelio:

užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą;

pašalinti susikaupusį sekretą kvėpavimo takuose [23].

Autoriai, savo publikacijose apžvelgdami kitų mokslininkų atliktus tyrimus, nurodo

požymius, kurie parodo, kad kvėpavimo takuose susikaupė sekreto:

išklausomi karkalai plaučiuose;

netiesioginio hemoglobino įsotinimo deguonimi matavimo sumažėjimas (SpO2) arba

arterinio kraujo dujų tyrime yra hipoksemija arba hiperkapnija;

matomas sekretas tracheostomos vamzdelyje (išskyrus plaučių edemą);

pacientas kosėja, melsvėja veidas, lūpos;

įtariama aspiracija viršutinių kvėpavimo takų ar skrandžio turiniu;

reikalinga paimti tyrimus iš apatinių kvėpavimo takų;

ūmus kvėpavimo distresas [23,29,33,48,60,114]

Lietuvoje nėra įprasta slaugos klinikinėje praktikoje, kad slaugytojas auskultuotų plaučius, ir

pagal tai vertintų, ar nereikia išsiurbti sekretą iš kvėpavimo takų, dažniausiai tai atlieka gydytojas.

Todėl slaugytojas apie būtinumą siurbti iš tracheostomos vamzdelio vertina pagal matomus požymius:

kosulys, matomas sekretas tracheostomos vamzdelyje, pacientas dūsta, mėlsta veidas ir lūpos, retėja

ŠSD bei hemoglobino įsotinimas deguonimi (SaO2).

Australijoje, siekianti suvienodinti ir palengvinti slaugytojų apsisprendimą dėl sekreto

išsiurbimo iš endotrachėjinio vamzdelio, buvo sukurta speciali anketa. Ši anketa padeda mažiau

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=aarc%20respiratory&source=web&cd=1&sqi=2&ved=0CB0QFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.aarc.org%2F&ei=Sfg0T6ehGIT5sgauwpnEDA&usg=AFQjCNH1_hDGG0YJMA9jzuoyO3j8hGAMcA

27

patyrusiems slaugytojams priimti sprendimus dėl sekreto išsiurbimo, taip pat įvertinti ir galimą riziką,

susijusią su sekreto išsiurbimu [44].

Endotrachėjinis sekreto išsiurbimas yra didelės rizikos procedūra, galinti sukelti

nepageidaujamų reiškinių [45]. Daugelis autorių, remdamiesi mokslo tyrimais, nurodo, jog neturi būti

rutininio sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio, kadangi siurbiant galimos komplikacijos:

hipoksemija;

bronchospazmas;

bradikardija;

trachėjos sienelės pažeidimas (galimas kraujavimas);

plaučių atelektazė;

infekcija;

padidėjęs vidinis kaukolės slėgis;

hipertenzija;

hipotenzija;

asistolija [23,32,33,49,65].

Mokslininkai, apžvelgę atliktus tyrimus, nurodo, kad siekiant užtikrinti kvėpavimo takų

praeinamumą, sekretą iš tracheostomos vamzdelio reikia siurbti pagal indikacijas, tačiau ne rečiau kaip

kas 6 - 12 val. [33,48,60,114]. Sekreto išsiurbimo metu, slaugytojas turi stebėti paciento būklę, ir jei

sekreto siurbimo metu įvyksta komplikacijos, sekreto išsiurbimą reikia nutraukti, padidinti tiekiamo

deguonies (O2) koncentraciją iki 100 proc., teikti skubią pagalbą ir informuoti gydytoją.

Slaugytojai turi gerai žinoti sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio indikacijas ir

kontraindikacijas, nes tinkamai atliekant tracheostomos priežiūrą, galima išvengti ar sumažinti

komplikacijų skaičių pacientui.

1.2.3. Atsiurbimo kateterių tipo, diametro, įvedimo gylio, siurbimo slėgio bei

siurbimo laiko įtaka komplikacijų dažnumui siurbimo metu

Sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūros metu, slaugytojo pasirinktos

sekreto išsiurbimo priemonės ir sekreto išsiurbimo technika gali įtakoti paciento būklę, saugumą ir

komplikacijų dažnumą.

Šiuo metu naudojami dviejų tipų atsiurbimo kateteriai: uždaros siurbimo sistemos (USS)

(naudojamos, tik kai pacientui taikoma DPV ) ir atviro tipo siurbimo sistemos arba kateteriai (ASS)

(siurbti sekretą galima pacientams, kuriems taikoma DPV ir tiems pacientams, kurie gali kvėpuoti

patys). Atsiurbimo kateteriai yra sterilus, vienkartiniai. Couchman B. (2009), Björling G. (2009),

28

Higgins D. (2005) ir kiti autoriai akcentuoja, kad atsiurbimo kateterio diametras turi užimti ne daugiau

kaip pusę (½ ) tracheostomos vamzdelio diametro [40,29,70,71,45]. Tačiau vizualiai sunku vertinti,

kiek tracheostomos vamzdelio diametro užims siurbimo kateteris, todėl rekomendacijose sakoma, kad

galima apskaičiuoti siurbimo kateterio dydį pagal formulę: siurbimo kateteris dydis (FG ) lygu du

padauginti (tracheostomos vamzdelio diametras minus du) [60,111,114,115]. Didžiausią atsiurbimo

kateterio dydį, kurį galime naudodoti siurbiant sekretą iš tam tikro dydžio tracheostomos vamzdelio

galima apskaičiuoti pagal formulę: siurbimo kateterio dydis (FG) lygu tracheostomos vamzdelio dydis

minus - vienas padauginti iš dviejų. Bet didžiausio atsiurbimo kateterio parinkimas turi būti

individualus kiekvienam pacientui ir nenaudojamas rutiniškai [115]. Siekiant užtikrinti paciento

saugumą ir pasirenkant tinkamo diametro atsiurbimo kateterį, siūloma naudotis tracheostomos

vamzdelių gamintojų rekomendacijomis, kokio diametro siurbimo kateterius naudoti siurbiant sekretą

iš konkrečių tracheostomos vamzdelių (1 lentelė).

1 lentelė. Rekomenduojamo atsiurbimo kateterio dydis pagal tracheostomos vamzdelio

dydį ar vidinį diametrą [11].

„Portex Blueline

Ultra“ (Tradicinis su

vidine kaniule)

Atsiurbimo kateterio

dydis

„Shiley“ (Tradicinis su

vidine kaniule)

Atsiurbimo

kateterio

dydis

Dydis 6,0 – vidinis

diametras 5,0 mm 10 FG Dydis 4,0 – vidinė kaniulė

5,0 mm 10 FG

Dydis 7,0 – vidinis

diametras 5,5 mm 10 FG

Dydis 6,0 – vidinė kaniulė

6,4 mm 10 FG Dydis 7,5 - vidinis


Dydis 8,0 - vidinis


Dydis 8,0 – vidinė kaniulė

7,6 mm 10 FG ar 12 FG

Dydis 8,5 - vidinis

diametras 7,0 mm 10 FG ar 12 FG

Dydis 9,0 - vidinis

diametras 7,5 mm 10 FG ar 12FG

Dydis 10,0 – vidinė

kaniulė 8,9 mm 12 FG ar 14 FG

Dydis 10,0 - vidinis


FG – atsiurbimo kateterio dydžio nr.

Vanner R. ir Bick E. (2008) tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojant per didelio diametro

atsiurbimo kateterius, didėja atmosferos slėgis į trachėją, o tai pavojinga pacientui, nes gali sukelti

http://www.rtmagazine.com/issues/articles/issues/2010-07.asp

29

plaučių atelektazę ar kolapsą [119]. Vaikams atsiurbimo kateteris yra parenkamas pagal

tracheostomos vamzdelio dydį [11,74]. Orr J. (2010) vaikams, parenkant atsiurbimo kateterio dydį,

siūlo naudoti formulę: tracheostomos vamzdelio diametro dydžio skaičių padauginti iš dviejų, ir

atimti keturis. Gautas skaičius parodo reikiamo atsiurbimo kateterio diametrą. Pvz. tracheostomos

vamzdelio diametras šeši mm: (6 x 2) - 4 = 8 mm. Sekreto siurbimui naudoti aštunto dydžio

atsiurbimo kateterį [99].

Siurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio, svarbu kad būtų siurbiama tik vamzdelyje

[49]. Jei atsiurbimo kateteris įkišamas žemiau tracheostomos vamzdelio galo, yra tikimybė pažeisti

trachėjos sienelę ir galimas kraujavimas bei didėja infekcijos rizika, taip pat dėl klajoklio nervo

sudirginimo siurbimo metu pacientui gali vystytis bradikardija [49,65,103,111,115]. Publikacijose,

atsižvelgiant į kitų mokslininkų atliktus tyrimus, rekomenduojama atsiurbimo kateterį į

tracheostomos vamzdelį kišti tol, kol atsiremia (atsiremia į trachėjos išsišakojimą) arba pacientas ima

kosėti, o tada kateterį patraukti dešimt – 30 mm atgal ir užspaudus šoninę angą, siurbiant, kateterį

ištraukti [23,33,65,70,111].

Vaikams atsiurbimo kateterio įvedimo ilgis nurodomas centimetrais pagal tracheostomos

vamzdelio dydį [11,74].

Vienas iš svarbių sekreto siurbimo aspektų yra siurbimo slėgis. Šveicarijoje Dave M. H. ir kt.

(2011) atliko tyrimą apie endotrachėjinį sekreto išsiurbimą iš dirbtinų plaučių ir įrodė, kad siurbiant

didesniu nei 200 - 300 centimetrų vandens stulpelio (cmH2O) (147 - 220,5 mmHg) slėgiu bei ilgiau nei

15-20 sekundžių, manžetė subliūkšta ir tuo metu įvyksta masyvus sekreto sutekėjimas į kvėpavimo

takus [43]. Kiti autoriai nurodo kaip galimas komplikacijas, siurbiant didesniu nei 120 - 200 milimetrų

gyvsidabrio stulpelio (mmHg) slėgiu galimus trachėjos sienelės pažeidimus bei atelektazę [40,65].

Couchman B. A. su bendraautoriais (2007) teigia, kad siurbimo slėgis neturėtų viršyti 150 mmHg [40].

AARC (2010) rekomendacijose nurodoma, kad sekretą reikia siurbti mažiausiu įmanomu slėgiu [23].

Slaugytojas, prieš sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, privalo patikrinti siurblio slėgį, kad

siurbimo metu slėgis neviršytų suaugusiam pacientui 120 - 150 mmHg [23,29,32,33,48,60,105,114].

Ireton J. (2007 m.) vaikams rekomenduoja siurbimo slėgį nustatyti pagal vaiko amžių:

Naujagimiams ir kūdikiams – 60 - 80 mmHg (8 - 10 Kpa);

Vaikams iki 8 metų amžiaus – 80 - 100 mmHg (10 - 13 Kpa);

Paaugliams – 80 - 120 mmHg (10 - 16 Kpa) [74].

Išsiurbiant sekretą iš tracheostomos vamzdelio, pacientui siurbimo metu yra sutrikdomas

kvėpavimas, jam gali vystytis hipoksija, o dėl hipoksijos – bradikardija, hipotenzija, gali didėti

intrakranijinis slėgis (IKS). 2009 m. Irane atliktame tyrime, siurbiant sekretą iš trachėjos, IKS

reikšmingai padidėjo per siurbimą (p<0,001), ir reikšmingiausias IKS padidėjimas buvo užfiksuotas

ketvirtą kartą įvedant atsiurbimo kateterį [62]. Siekiant išvengti šių problemų, rekomenduojama siurbti

30

ne ilgiau kaip dešimt - 15 sekundžių, o vieno siurbimo metu rekomenduojama ne daugiau kaip trys

atsiurbimo epizodai [23,29,32,33,40,48,93,105].

Daugelis autorių akcentuoja, kad atsiurbimo kateterį į tracheostomos vamzdelį reikia įkišti

nesiurbiant, taip mažėja trachėjos sužalojimo rizika. Tik ištraukiant kateterį, siurbiame sekretą iš

tracheostomos vamzdelio. Danų autoriai Pedersen C. M. ir kt. (2009) literatūros analizėje

atsižvelgdami į kitų mokslininkų atliktus tyrimus teigia, kad siurbimas turi būti nuolatinis, o ne su

pertrūkiais. Atlikto tyrimo su šunimis metu įrodyta, kad siurbiant su pertrūkiais šunims sukeliama

didelė žala trachėjos audiniams. Kitas tyrimas parodė, jog yra alveolių subliūškimo rizika, kai

naudojamas siurbimas uždara siurbimo sistema su pertrūkiais [105]. Rekomenduojama sekreto

išsiurbimo kateterį įkišti nesiurbiant iki reikiamo gylio, o tada, užspaudus šoninę angą, nuolatiniu

siurbimu kateterį ištraukti [105].

Sekretas kvėpavimo takuose dažnai būna tirštas, ir jį sunku išsiurbti iš tracheostomos

vamzdelio. Slaugytojai, norėdami suskystinti ir išsiurbti sekretą, į tracheostomos vamzdelį įšvirkščia

izotoninio natrio chlorido (NaCl) 0,9 proc. tirpalo [101]. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad izotoninis

NaCl 0,9 proc. tirpalas, įšvirkštas į tracheostomos vamzdelį, daro neigiamą poveikį: didėja hipoksija,

mažėja parcialiarinis deguonies slėgis (PaO2) arteriniame kraujuje, taip pat nustumia bakterijų

kolonijas žemiau į kvėpavimo takus - didėja infekcijos rizika [66]. Pasak Celik Sevim Akgul ir kt.

(2009) izotoninio NaCl išvirkštimas gali sumažinti deguonies įsotinimą, padidinti kaukolės vidinį

slėgį, arterinį kraujo spaudimą, sukelti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą, kvėpavimo

sustojimą, ir padidinti hospitalinės infekcijos riziką [36]. Kyla diskusijų, ar įpilti izotoninio NaCl 0,9

proc. tirpalo sekreto išsiurbimo metu. Nors yra mokslininkų, teigiančių, kad izotoninio NaCl 0,9 proc.

tirpalo įšvirkštimas sekreto siurbimo metu sumažina VPNE dažnumą [34]. Tačiau nepakanka įrodymų

ir nerekomenduojama rutiniškai sekreto suskystinimui naudoti izotoninį NaCl 0,9 proc. tirpalą

[23,48,32,33,82,101].

Spontaniškai kvėpuojančiam per tracheostomos vamzdelį dėl anatominių kvėpavimo takų

pokyčių oras patenka tiesiai į apatinius kvėpavimo takus, ir prarandamas natūralus įkvepiamo oro

sušildymas, drėkinimas ir filtravimas [60]. Jei pacientas kvėpuoja oru, kuris nėra drėkinamas, gali

sutirštėti sekretas ir blogiau pasišalinti, sumažėti kosulio refleksas [124]. Atvira tracheostoma paprastai

reikalauja papildomos drėgmės [89]. Tracheostomos vamzdelį reikia drėkinti [91]. Egzistuoja daug

nuomonių, kaip drėkinti tracheostomos vamzdelį spontaniškai kvėpuojančiam pacientui. Jei pacientui

reikalinga tiekti deguonį, jis turėtų būti tiekiamas drėgnas. McNamara DG. ir kt. (2014) analizavę

tracheostomos vamzdelio drėkinimą vaikams, spontaniškai kvėpuojantiems per tracheostomą, teigia

kad naudojant šildomą drėkintuvą lyginant su HME („švediška nosimi“) nebuvo skirtumų dėl

sekrecijos, tačiau ženkliai sumažėjo kvėpavimo darbas ir buvo geresnis aprūpinimas deguonimi (p =

0,012) [88]. Chikata Y. ir kt. (2013) nurodo, kad reikia atsargiai taikyti HME ITS pacientams, kurie

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=McNamara%20DG%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23764867

31

spontaniškai kvėpuoja per tracheostomos vamzdelį [38]. Nėra auksinio standarto, kokiu būdu reikėtų

drėkinti spontaniškai kvėpuojančiam pacientui tracheostomos vamzdelį, gydytojas ir slaugytojas turėtų

parinkti geriausia tinkantį būdą

Slaugytojas, norėdamas atlikti sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, turi žinoti

mokslo tyrimais pagristas rekomendacijas: atsiurbimo kateterio diametras neturėtų užimti ne daugiau

kaip pusė (½) tracheostomos vamzdelio diametro, atsiurbimo kateterio įvedimo gylis - iki trachėjos

išsišakojimo, siurbimo slėgis - ne didesnis kaip 120 - 150 mmHg, vieno kateterio įkišimo ir atsiurbimo

trukmė – ne daugiau kaip dešimt - 15 sekundžių, vieno sekreto išsiurbimo metu ne daugiau kaip trys

siurbimo epizodai, kateteris į tracheostomos vamzdelį įkišamas nesiurbiant, o ištraukiamas naudojant

pastovų sekreto išsiurbimą, izotoninis NaCl 0,9 proc. tirpalas nenaudojamas rutiniškai, o tik pagal

indikacijas. Vaikams: atsiurbimo kateterio dydis ir siurbimo slėgis yra parenkami pagal amžių.

1.2.4. Preoksigenacijos poveikis hipoksijos atsiradimui sekreto siurbimo iš

tracheostomos vamzdelio metu

Dažniausiai pasitaikanti komplikacija sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu –

hipoksija (Adlkofer & Powaser 1978. – cit. iš Day. T ir kt., 2002). Hipoksijos atsiradimą gali įtakoti

netinkamo dydžio sekreto išsiurbimo kateteris, ilgas išsiurbimo laikas, iš karto daugiau nei trys sekreto

išsiurbimo veiksmai vieno siurbimo epizodo metu. Dėl hipoksijos gali vystytis:

bradikardija, asistolija;

hipotenzija [115].

Demir F., Dramali A. (2005) atlikto tyrimo metu įrodyta, kad parcialiarinis deguonies slėgis

(PaO2) arteriniame kraujuje, hemoglobino įsotinimas deguonimi (SaO2) ir vidutinis AKS buvo gerokai

didesnis tiems pacientams, kurie vartojo 100 proc. deguonį (O2) vieną minutę prieš ir po siurbimo [50].

Oh H., Seo W. (2003) įrodė, kad taikant prieš ir po sekreto išsiurbimo hiperoksigenaciją 100 proc.

deguonimi (O2), bei sekreto siurbimo metu taikant hiperventiliaciją, žymiai sumažėja siurbimo metu

sukelta hipoksija [97]. Maggiore S.M., Volpe C. (2010) teigia, kad pacientus, prieš sekreto išsiurbimą,

reikia hyperoksigenuoti [83]. McGrath Brendan Nacionaliniame tracheostomijos saugos projekte

(National Tracheostomy Safety project) 2010 m. nurodo, kad rekomenduojama prieš sekreto

išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio padidinti deguonies koncentraciją 20 proc., o po sekreto

išsiurbimo deguonies koncentraciją gražinti į pradinį lygį [86]. Atsižvelgiant į kitų mokslininkų

tyrimus, autoriai savo publikacijose rekomenduoja prieš sekreto išsiurbimą, siekiant išvengti

hipoksijos, pacientui taikyti hiperoksigenaciją 100 proc. deguonimi [23,33,60,48,87,91]. Sekreto

siurbimo metu stebėti paciento būklę, ir atsiradus hipoksijos požymiams (SaO2 sumažėjimas,

32

hipotenzija ar hipertenzija, aritmija), nutraukti sekreto siurbimą, pacientą hiperventiliuoti ir

hyperoksigenuoti 100 proc. deguonimi (O2).

LSMUL VŠĮ Kauno Klinikų Darbo instrukcijoje DI00/05/11AT001 Tracheostomos priežiūra

yra nurodoma pacientui padidinti deguonies (O2) koncentraciją iki 100 proc. prieš sekreto išsiurbimą iš

tracheostominio vamzdelio bei po siurbimo vieną – dvi minutes, vėliau atstatyti buvusią iki sekreto

išsiurbimo deguonies koncentraciją.

Siekiant išvengti sekreto siurbimo metu hipoksijos, rekomenduojama pacientą prieš ir po

sekreto siurbimo hiperoksigenuoti 100 proc. deguonimi (O2). Jei sekreto siurbimo metu didėja

hipoksija, sekreto siurbimą nutraukti, pacientui duoti 100 proc. deguonies (O2), kol paciento būklė

normalizuosis.

1.2.5. Manžetės slėgio bei sekreto išsiurbimo virš manžetės įtaka vėlyvosioms

komplikacijoms

Tracheostomos vamzdeliai dažniausia yra naudojami su manžetėmis (3 pav.). Tracheostomos

vamzdelio manžetė yra balionėlis vamzdelio išorėje. Manžetė reikalinga siekiant išvengti burnos

sekreto ar skrandžio turinio užtekėjimo į kvėpavimo takus, taip pat siekiant užsandarinti kvėpavimo

takus [69]. Tracheostomos vamzdelis neužima viso trachėjos spindžio, tik išpūsta manžetė priglunda

prie trachėjos sienelės. Trachėjos kapiliarų perfuzinis slėgis paprastai yra nuo 25 iki 35 cmH2O [69].

Manžetės slėgio poveikį trachėjos sienoje tyrė Nordin U. (1977) [95]. Tyrimo metu nustatyta, kad

patologinių pokyčių pobūdis trachėjos sienoje priklauso nuo intubacijos laiko ir manžetės spaudimo į

trachėjos sieną. Spaudimui neviršijant 20 mm Hg stulpelio, jau po 15 min. atsiranda paviršiniai, bet

toliau neprogresuojantys gleivinės pokyčiai. Spaudimui padidėjus iki 50 mm Hg stulpelio, per 15 min.

atsiranda nepadengti epitelio ląstelėmis bazinės membranos plotai. Jei slėgis manžetėje neviršija 20

mm Hg stulpelio net ir ilgai laikant vamzdelį, negrįžtami patologiniai pokyčiai nesusidaro [2,91,114].

Manžetės slėgio valdymas yra svarbus aspektas stengiantis išvengti komplikacijų. Jeigu

slėgis manžetėje per mažas, manžetė neatlieka savo funkcijos – neužsandarina kvėpavimo takų ir

neapsaugo nuo burnos sekreto ar skrandžio turinio užtekėjimo į kvėpavimo takus [32,69,111]. Jeigu

slėgis manžetėje per didelis, tai manžetė spaudžia trachėjos sienelę, toje vietoje pablogėja kraujotaka,

ir gali pradėti vystytis:

išemija;

opa;

fistulė;

kraujavimas [49,69,93,111,124].

33

Todėl labai svarbu užtikrinti saugų manžetės slėgį, kad būtų išvengta komplikacijų.

Rekomenduoja tracheostomos vamzdelio manžetėje slėgį palaikyti 15 – 25 cm H2O [49,56,69]. Regan

E. N., Dallachiesa L. (2009), AARC (2010) Klinikinės praktikos rekomendacijose endotrachėjiniam

siurbimui mechaniškai ventiliuojamiems ligoniams su dirbtiniais kvėpavimo takais (Clinical Practice

Guidelines Endotracheal Suctioning of Mechanically Ventilated Patients With Artificial Airways)

nurodo maksimalų priimtiną tracheostomos vamzdelio manžetės slėgį 18 - 25 cm H2O [110,23]. Hes

RD (2005) nurodo didžiausią manžetės slėgį ne daugiau 34 cm vandens stulpelio slėgio [69]. Papiya

Sengupta ir kt. (2004) atliktame tyrime (manžetė buvo išpūsta naudojant monometrą ir manžetės

palpaciją bei vertinant oro nuosrūvį iš kvėpavimo takų) nurodoma, kad tik 27 proc. manžetės slėgis

buvo 20 - 30 cmH2O, o 27 proc. viršijo 40 cmH2O [102]. Manžetės slėgį rekomenduojama matuoti

specialiu monometru. Nseir S. ir kt. (2009) atliko tyrimą, kurio metu buvo analizuojami 101 paciento

808 valandų manžetės slėgio įrašai. Tik 18 proc. pacientų tyrimo metu praleido 100 proc. įrašymo

laiko manžetės slėgis buvo normalus (20 -30 cmH2O), o likusiems manžetė arba subliūkšdavo arba

būdavo perpučiama [96]. Jaber S. (2007) šešiolikoje ITS atlikto tyrimo metu daugeliu atvejų manžetės

slėgis buvo gerokai didesnis už rekomenduojamą slėgį [75]. Irane atlikto tyrimo metu ITS slaugytojai

buvo apmokyti čiuopiant pirštais vertinti manžetės slėgį. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad po

apmokymų ir taikant manžetės slėgio įvertinimą pirštais, gali sumažinti manžetės subliuškimo

dažnumą [24]. Daugelyje atvejų tyrimai apie manžetės slėgį yra atliekami su endotrachėjinio

vamzdelio manžete, tačiau Argentinoje 2010 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti

spontaniškai kvėpuojantiems per tracheostomos vamzdelį pacientams manžetės slėgio svyravimus.

Šiame tyrime buvo nustatyti dideli manžetės slėgio pokyčiai, nepriklausomai nuo tracheostomos

vamzdelio gamintojo, tipo, dydžio. Plotnikow G.A., Roux N., Feld W. ir kt. (2013) rekomenduoja

manžetės slėgio matavimus spontaniškai kvėpuojantiems pacientams atlikti ne rečiau kas keturias val.

[107].

Kai kurie autoriai nurodo, kad pacientų saugumui užtikrinti, būtų galima manžetės slėgį

monitoruoti ir stebėti pastoviai specialaus prietaiso pagalba [72,118], tačiau nepyko rasti duomenų,

kad Lietuvoje manžetės slėgis būtų monitoruojamas ir stebimas nuolat. Todėl rekomendacijose

nurodoma, kad manžetės slėgį būtina tikrinti kas keturias – aštuonias val. [32,33,114]. Kiti autoriai

nurodo, kad mažetės slėgį rekomenduojama stebėti reguliariai, nors vieną kartą per darbo pamainą ir

patikrinti manžetės slėgį po atliktų procedūrų [49].

Kadangi manžetė priglunda prie trachėjos sienelės, toje vietoje gali sutrikti trachėjos sienelės

kraujotaka. Rekomenduojama kas 4 - 8 val. iš manžetės visiškai išleisti orą, tačiau tai sukelia galimybę

burnos ar skrandžio turiniui užtekėti į kvėpavimo takus. Prancūzijos mokslininkų 2010 m. atlikto

tyrimo metu įrodyta, kad subglotinis siurbimas labai sumažina VPNE dažnumą [80]. Kad būtų galima

34

išvengti burnos ar skrandžio turinio užtekėjimo į kvėpavimo takus, prieš atleidžiant manžetę

rekomenduojama išsiurbti sekretą iš burnos ir subglotinio tarpo [32, 80,82,91].

Atliekant tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą slaugytojams svarbu žinoti: manžetės

slėgis turi būti 18 - 25 cm H2O; slėgį rekomenduojama matuoti specialiu monometru kas keturias -

aštuonias val.; kas keturias - aštuonias val. iš manžetės visiškai išleisti orą; prieš atleidžiant manžetę

rekomenduojama išsiurbti sekretą giliai iš burnos ir nosiaryklės.

1.2.6. Tracheostomos žaizdos ir tracheostomos vamzdelio vidinės kaniulės

priežiūra

Tracheostomos vamzdelis yra fiksuojamas prie paciento kaklo dažniausia specialia juostele

arba binto (vyniojamosios juostos) dalimi. Svarbu, kad juosta saugiai fiksuotų vamzdelį:

jei per stipriai fiksuotas – nuo spaudimo gali vystysis pragulos, pacientui nepatogu;

jeigu per silpnai fiksuotas – vamzdelis juda, gali dirginti trachėją, pacientas kosėja,

vamzdelis gali pasislinkti [48,93].

Parenkant fiksuojamą medžiagą svarbu tai, kad ji gali būti lengvai prifiksuojama ir

pašalinama, kad prisitaiko prie tracheostomos vamzdelio padėties ir sumažina aplinkinių audinių

traumavimą. Galimos parinktys yra medvilnės juosta, specialios vamzdelių juostos - laikikliai ir

ruožas lipnios juostos (pleistro). Tyrimų metu, lyginant endotrachėjinių vamzdelių fiksavimo

metodus nebuvo neįrodyta nė vieno ar kito metodo pranašumų [40].

Rekomenduojama fiksuojamą tvarstį keisti:

kai nešvarus;

perrišant tracheostomos žaizdą.

Betty Nance-Floyd (2011), Freeman S. (2011) atsižvelgdami į atliktus tyrimus, nurodo, kad

dėl pacientų saugumo tracheostomos vamzdelio fiksavimo juostas rekomenduojama keisti dviems

asmenims, o saugus pacientui juostos užrišimas yra toks, kad užrišus fiksuojamąją juosta, po ja galima

tarp juostos ir paciento kaklo užkišti 1 - 2 pirštus [28,93].

Slaugant pacientą su tracheostomos vamzdeliu, vienas iš tracheostomos priežiūros aspektų yra

žaizdos priežiūra. Tracheostomos žaizda bakterijomis kolonizuojama per 24 val. Perišimas reikalingas,

siekiant apsaugoti žaizdą nuo infekcijos, apsaugoti paciento aplinką nuo užsiteršimo tracheostomos

žaizdos sekretu. Slaugytojas, vertindamas tracheostomos žaizdą, atkreipia dėmesį į:

žaizdos dydį;

žaizdos formą;

žaizdos kraštų paraudimą;

35

išskyras žaizdoje (yra/nėra), jų spalvą, konsistenciją, kvapą, kiekį [93].

Mokslininkai nurodo, kad tracheostomos žaizdą reikia perrišti mažiausia vieną kartą paroje

[25,28,93,115], kiti autoriai teigia, kad tai daryti reikėtų kas 12 val. [51]. Betty Nance-Floyd (2011)

nurodo, kad tracheostomos žaizdą rekomenduojama valyti medžiagomis, neturinčiomis laisvų

plaušelių, suvilgytais dezinfekuojančiais tirpalais [28]. Jeigu žaizda yra infekuota, žaizdos perišimo

metu galima naudoti įvairius tirpalus ar tepalus. Jų pasirinkimas priklauso nuo to, kokia yra žaizda,

ar yra sekreto, kiek ir koks sekretas skiriasi iš žaizdos. Tracheostomos žaizdą rekomenduojama

pradėti valyti nuo centro dvyliktos val. pozicijos link ir nuo centro link trečios val. ir devintos val.

pozicijos, o apatinę tracheostomos žaizdos pusę rekomenduojama valyti nuo centro pozicijos link

šeštos val. pozicijos ir trečios ir devintos val. pozicijų. Vandenilio peroksidas nerekomenduojamas,

nes apsunkina žaizdos gijimą [28].

Rekomendacijose neradome tikslių nurodymų, kokį tirpalą ar tepalą reikėtų naudoti perrišant

infekuotą tracheostomos žaizdą. Regan E.N. Dallachiesa L. (2009) nurodo, kad neinfekuotą

tracheostomos žaizdą galima nuplauti švariu vandeniu ir uždengti sausu tvarsčiu [110], kiti autoriai-

rekomenduoja tracheostomos žaizdą valyti steriliu sol. NaCl 0,9 proc. tirpalu [48]. Glenda J. Motta,

Donna Trigilia (2008) atliko tyrimą, kurio metu tracheostomos žaizdos apsaugai nuo kelių rūšių

bakterijų buvo naudojamas antimikrobiniu tirpalu “PHMB“ (poliheksametileno biguanidas)

inpregnuotas tvarstis, tačiau patys autoriai nurodo, kad dėl mažos imties (n10), negalima laikyti šio

tyrimo patikimu ir jo nauda yra abejotina [63]. Tsunezuka Y. ir kt.(2005) nurodo hidrokoloidinio

tvarsčio „Aquagcel“ naudingumą, prižiūrint tracheostomos žaizdą, nes jis puikiai sugeria žaizdos

sekretą, įskaitant ir kraują, o taip pat apsaugo paciento žaizdą bei aplinką nuo užteršimo [117].

Lietuvoje rekomenduojama tracheostomos žaizdą be infekcijos požymių perrišti sausu steriliu

tvarsčiu, laikantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN – 47 – 1:2012 reikalavimų ir

vadovaujantis gydymo įstaigos tracheostomos priežiūros darbo instrukcijomis.

Kraujavimas iš tracheostomos žaizdos ir žaizdos infekcija – yra dažniausios komplikacijos,

susijusios su tracheostomos žaizdos priežiūra [67]. Kraujavimą iš tracheostomos žaizdos autoriai

nurodo kaip perioperacinę ir pooperacinę komplikaciją, tačiau dažniausia kraujavimas vyksta

operacinėje arba pirmą parą po tracheostomos suformavimo[67].

Slaugytojas, atliekantis tracheostomos žaizdos priežiūrą, vertina odos būklę apie

tracheostomą ir pagal tai atlieka tracheostomos žaizdos perišimą: žaizdos kraštus nuvalo

dezinfekuojančiu tirpalu, jei nėra infekcijos požymių – uždeda sausą sterilų tvarstį. Tracheostomos

žaizda perrišama vieną kartą paroje arba pagal poreikį. Jeigu žaizda yra infekuota, perrišimui tirpalai

naudojami pagal esamą žaizdos pobūdį.

Vidinė kaniulė yra antras vamzdelis tracheostomos vamzdelio viduje (3 pav.). Tracheostomos

vamzdeliai su vidine kaniule parenkami pacientui, kuris spontaniškai kvėpuoja pats, siekiant išvengti

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Tsunezuka%20Y%22%5BAuthor%5D

36

vamzdelio užsikimšimo ir palengvinti kvėpavimo takų priežiūrą [32,33]. Valant kaniulę, svarbu

užtikrinti paciento saugumą. Rekomenduojama vidinę kaniulę valyti pagal reikalą, bet ne rečiau kas

keturias valandas [32,33], naudojant asmenines apsaugos priemones bei laikantis aseptikos principų.

Daug diskusijų kyla dėl vidinės kaniulės nukenksminimo. Kai kurie autoriai rekomenduoja pamerkti

vidinę kaniulę į tirpalą, pagamintą iš lygiomis dalimis sumaišyto vandenilio peroksido ir Natrio

chlorido 0,9 proc., jei gamintojas nenurodo kitaip. Po nukenksminimo, būtina išskalauti kaniulę

steriliame Natrio chlorido 0,9 proc. tirpale [48,93,103]. Kito tyrimo autoriai įrodė, jog vidinė kaniulė

efektyviai nukenksminama naudojant 0,3 proc. Na hipochlorido ar 2 proc. chlorheksidino tirpalą [113].

Bjorling G., Belin A. - L., Helistrom C. ir kt.(2007) įrodė, kad kaniulė puikiai nukenksminama,

plaunant ją vandeniu ir valymo priemone (plovikliu) [30].

Slaugytojas, slaugydamas pacientą su tracheostomos vamzdeliu, turinčiu vidinę kaniulę,

turi žinoti, kokiais tirpalais ir kaip nukenksminti ir išplauti vidinę kaniulę. Tai yra: vidinę kaniulę

plauti pagal reikalą, tai bet ne rečiau kas keturias val. Išėmus vidinę kaniulę, užtikrinti paciento

saugumą.

1.3. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas

Šiame darbe analizuojama slaugytojų žinios ir praktiniai įgūdžiai, atliekant tracheostomos

priežiūrą. Tyrimo problemai pagrįsti pasitelkti Kolbo patirtinio mokymo(si) ciklo ir P. Benner

modelio “Nuo naujoko iki eksperto” teiginiai.

1.3.1. Slaugytojų kompetencijos ugdymo svarba kokybiškai tracheostomos

priežiūrai

Jungtinėje Karalystėje 2005 - 2007 m. buvo atlikta ligoninės palatose įvykusių incidentų,

susijusių su tracheostomuotų pacientų saugumu, analizė, kurios metu Nacionalinės pacientų saugos

agentūrai pranešta apie 968 su tracheostoma susijusių kritinių incidentų atvejus. Daugiau nei 338 (75

proc.) atvejų buvo susiję su galimai nustatyta pacientui žala, iš kurių 83 (18 proc.) buvo susiję su

daugiau nei laikina žala, 29 atvejais (6 proc.) įsikišimas buvo reikalingas, siekiant palaikyti gyvybę,

o 15 atvejų incidentai galėjo prisidėti prie paciento mirties. Dėl įrangos problemų - 176

nepageidaujami įvykiai ir 276 atvejai, susiję tracheostominio vamzdelio užsikimšimu arba

pasislinkimu (iškritimu) [86]. Ispanijoje po 18 mėnesių trukusio stebimojo tyrimo buvo padarytos

išvados, kad perkėlimas iš ITS į paprastą skyrių pacientą su tracheostomos vamzdeliu yra susijęs su

37

didesniu mirtingumu [84]. Olandijoje atlikus apklausą 49 - iuose ITS, paaiškėjo, kad yra labai

skirtinga praktika tracheostomos priežiūroje, ir pastebėti praktikos skirtumai nėra pageidautini, nes

gali neigiamai paveikti tracheostomuotų pacientų priežiūrą [122]. Jungtinėse Amerikos valstijose

atliktame tyrime, kuriame anonimiškai dalyvavo 458 respondentai, kurie aprašė 405

nepageidaujamus įvykius, susijusius su tracheostoma. Dažniausia nurodė atsitiktinio tracheostomos

vamzdelio iškritimą, kraujavimą (TIF arba miego arterijos erozijų ir apimties kraujavimas iš

nežinomo šaltinio) ir vamzdelio užsikimšimą. Šių įvykių pasekmėje 177 pacientai mirė, 38

nepageidaujami įvykiai lėmė nuolatinę negalią, ir 16 įvykių laikinai pablogino sveikatos būklę [42].

Jungtiniuose Arabų Emyratuose atliktame tyrime įrodyta, kad ne LOR specialistai turėjo mažą

savarankiškai įsivertintą komforto lygį, prižiūrint kvėpavimo takų praeinamumą pacientams su

tracheostomos vamzdeliu, o žemas komforto lygis rodo, kad reikia spręsti šią problemą pastoviai

keliant kvalifikaciją. [22]. Atliktos analizės rezultatai patvirtino, kad slaugant tracheostomuotą

pacientą būtina turėti žinių ir įgūdžių, siekiant užtikrinti saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros

paslaugas bei kokybiškai atlikti tracheostomos priežiūrą [61].

Nuo 2010 metų Lietuvoje pradėtas nepageidaujamų įvykių registras [9], bet atskiro registro

nepageidaujamų įvykių, susijusių su tracheostoma, nėra. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad

paciento su tracheostomos vamzdeliu perkėlimas į paprastą skyrių dėl nepakankamo sveikatos

priežiūros specialistų žinių ir įgūdžių kiekio, gali sukelti sunkumų, atliekant tracheostomos priežiūrą

[103]. Tačiau slaugos personalas turi turėti pakankamai kompetencijos atlikti kokybiškai ir saugiau

tracheostomos priežiūrą. Slaugytojo kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos slaugos

praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

įsakymais. Slaugymas – slaugytojo veikla, padedanti užtikrinti pagrindines paciento gyvybines

veiklas pagal slaugos poreikius, bei jo atliekamos paskirtos gydymo, diagnostikos procedūros [5,6].

Bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos

jis įgyja bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančių studijų metu bei nuolat

tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę slaugos mokslo ir praktikos

pažangą [6].

Jucevičienė P. ir Lepaitė D. (2000) suformulavo tokį kompetencijos apibrėžimą:

„kompetencija – tai žmogaus kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių,

mokėjimų, įgūdžių, požiūrių, asmenybės savybių bei vertybių“. Autorės išskiria keturis

kompetencijos lygius, ir apibrėžia holistinės kompetencijos sąvoką – tai gebėjimas įvertinti naują

situaciją, pasirinkti tinkamus veiklos metodus ir nuolat integruoti dalykines ir profesines žinias [4].

Žydžiūnaitės V. (2002) pateiktoje slaugytojo kompetencijos sampratoje išryškinamos šios

idėjos: veikla, t.y. gebėjimas veikti autonomiškai, teikiant individualizuotą slaugą; klinikiniai

gebėjimai: specifinės profesinės žinios, specializuoti įgūdžiai, klinikinio mąstymo gebėjimai;

38

asmeninės savybės. Šie kompetencijos bruožai susiję su pacientų lūkesčiais ir slaugos specialistų

(stereotipiniu) įvaizdžiu visuomenėje [19]. Slaugytojo profesinėje kompetencijoje didelė reikšme

teikiama kvalifikacijos bei ją sudarantiems elementams: žinioms, mokėjimams, įgūdžiams [15].

Apibendrinant galima teigti, kad slaugytojas turi mokėti kokybiškai ir saugiai atlikti

tracheostomos priežiūros veiksmus, nes tai gali nulemti komplikacijų dažnumą pacientui. Slaugytojas,

neturintis patirties atlikti tracheostomos priežiūrą, gali mokytis iš turinčių tokią patirtį slaugytojų

(ekspertų) bei savo paties patirties, taip ugdydamas kompetenciją, reikalingą tracheostomos priežiūrai.

1.3.2. Kolbo patirtinio mokymo(si) ciklo ir P. Benner modelio “Nuo naujoko iki

eksperto” teiginiai

Egzistuoja skirtingos mokslo teorijos, analizuojančios, kaip teorinės žinios virsta praktiniais

įgūdžiais. D. Kolbo (1984) mokymo(si) per patirtį teorija teigia, jog patirtis gali būti kaip mokymosi

ir tobulėjimo šaltinis, kada siekiama sistemingai dirbti ir pritaikyti įgytą patirtį [77]. P. Benner

(1984) savo modelyje atskleidė, kaip slaugytojo kompetencija ugdoma per patirtį, pereinant penkis

mokėjimo ir įgūdžių lygius: nuo naujoko iki eksperto [27]. Atliekant tracheostomos priežiūrą,

taikydamas šią teoriją, slaugytojas savo žinias ir įgūdžius gali tobulinti, mokydamasis iš savo

praktikos ar stebėdamas slaugytojo-eksperto veiksmus.

Mokslininkai pateikia skirtingas mokslo teorijas, aiškinančias, kaip žmogus mokosi iš

patirties. Slaugytojo klinikiniame darbe, esant nuolat besikeičiančiai situacijai, svarbu analizuoti

buvusias situacijas, mokytis, įgyti naujų žinių ir patirties, kurią vėliau būtų galima taikyti savo

klinikinėje praktikoje, tokiu būdu ugdant profesinę kompetenciją.

D. Kolbo patirtinio mokymo(si) ciklas yra plačiausiai taikomas patirtinio mokymosi

modelis, kai siekiama sistemingai dirbti ir pritaikyti įgytą patirtį bei iš jos išmoktas pamokas. D.

Kolbas (1984) siekė paaiškinti, kaip skirtingi žmonės mokosi, savo konkrečią emocinę patirtį siedami

su refleksija. Mokslininkas sukūrė patirtinio mokymosi modelį, susidedantį iš keturių etapų,

paaiškinančių kaip vyksta mokymasis [77] (2 lentelė).

D. Kolbo teorija remiasi mokymu(si) per patirtį ir teigia, kad asmuo, turėdamas individualią

patirtį, atlikdamas veiksmus, remiasi esama patirtimi, vėliau analizuoja turimą patirtį ir gali ją

pritaikyti kituose veiksmuose [77,78,79]. Esminis mokymosi per patirtį elementas yra atradimas ir

nauja patirtis. Mokymosi per patirtį ciklas gali būti pradedamas bet kuriame etape, tačiau etapų sekos

turėtų būti laikomasi iš eilės. Mokymosi ciklas tokiu būdu teikia grįžtamąjį ryšį, kuris yra naujų

veiksmų ir gautos patirties pasekmių vertinimo pagrindas. Besimokantieji turi praeiti ciklą keletą kartų,

todėl toks mokymasis geriausiai suvokiamas kaip tam tikrą ciklų spiralė [77]. D. Kolbo teorija

39

slaugytojams suteikia pagrindą naudoti įvairius mokymosi metodus: savarankišką mokymąsi,

mokymąsi dirbant ir probleminį mokymąsi. Šie metodai yra būtini, jei mokymasis turi būti

konsoliduojamas ir įgyvendinamas praktikoje [59]. D. Kolbo mokymosi per patirtį teorija gali būti

naudojama įsivaizduojamų įvykių sekai, pagrindžiant ir ugdant pasirinktus slaugos įgūdžius, siekiant

įvertinti slaugytojų kritinį mąstymą ir teorinių žinių bei klinikinės kompetencijos koreliaciją [81].

Slaugytojas, taikydamas D. Kolbo mokymosi per patirtį ciklo etapus praktikoje,

apmąstydamas buvusias situacijas, suprasdamas, kas ir kodėl įvyko, įgyja daugiau patirties, ir

atlikdamas tokį patį veiksmą kitą kartą, remiasi jau naujai įgyta patirtimi, tokiu būdu ugdydamas savo

kompetenciją.

2 lentelė. D. Kolbo mokymosi per patirtį etapai [13].

Eil. Nr. Etapas Užduodami klausimai Analizė

Pirmasis

Konkreti

(asmeninė)

patirtis

Kas vyksta? Įvyko?

Ką aš dariau?

Klausimais patirtis yra perkeliama į dabartinę

situaciją.

Antrasis

Stebėjimas

ir

apmąstymas

Ką apie tai galvoju?

Ką tai reiškia? Kaip aš

galėčiau įvykius

interpretuoti? Kaip

galėčiau analizuoti tai,

kas įvyko?

Stebima ir reflektuojama. Tai sąmoningas

įvykių suvokimas, siekiant suprasti tai, kas

nutiko ar kas nuveikta, tai gebėjimas

apibūdinti aktualius įvykius ir veiksmus.

Šiame etape situacijoms suteikiama prasmė.

Trečiasis Abstraktus

suvokimas

Ką apie tai sako mano

ir kitų patirtis?

Kaip tai galėjo skirtis?

Analizuojama, ieškoma gilesnės prasmės,

pasitelkus teorinius teiginius. Slaugytojas

apibendrina iš refleksijos gaunamas žinias ar

įžvalgas. Šis etapas apima perspektyvą,

susijusią su apmąstymais – studijuojant

teoriją ir apibendrinant, analizuojama ir

ieškoma, kas galėjo būti kitaip arba ką

galima pakeisti.

Ketvirtasis

Sąvokų

testavimas

naujose

situacijose

Kaip galėčiau tai, ką

išmokau, panaudoti

naujose situacijose?

Pritaikomos naujos žinios arba įžvalgos

aktyviai eksperimentuojama panašiose arba

skirtingose situacijose, sąmoningai suvo-

kiama ir savęs klausiama, ko išmokta.

Planuojama nauja patirtis, numatomi

problemų sprendimo būdai.

40

P. Benner modelio “Nuo naujoko iki eksperto” kūrimas buvo įtakotas V. Handerson, S. H.

Dreifuso, R. Heideggero egzistencinės filosofijos darbų. Autorė adaptavo S. H. Dreifuso „Įgūdžių

įsisavinimo modelį“, taikomą klinikinėje slaugos praktikoje [27]. P. Bener savo modelyje pateikia

penkis kompetencijos lygmenis: naujokas, pažengęs pradedantysis, kompetentingas, profesionalas

(patyręs) ir ekspertas (3 lentelė).

3 lentelė. Slaugytojų kompetencijos lygmenys pagal P. Benner [13].

Eil.

Nr.

Kompetencijos

lygmuo Požymiai

1. Naujokas

Neturi jokios patirties. Naujokai mokomi konkrečių taisyklių, padedančių

veikti konkrečioje situacijoje ar atlikti konkrečius veiksmus. Taisykles

tikimasi pritaikyti universaliai, bet kokiai situacijai. Taisyklėmis paremtas

elgesys yra ribotas ir nelankstus. „Tik pasakyk man, ką aš turiu padaryti, ir

aš tai padarysiu“ citata puikiai apibūdina naujoką.

2. Pažengęs

pradedantysis

Šiame lygmenyje esantis slaugytojas gali demonstruoti nežymų pasirengimą,

yra dalyvavęs svarbių situacijų sprendimuose, pradedami formuoti patirtimi

paremti veiksmų valdymo principai.

3. Kompetentingas

Slaugytojo kompetencija įgyjama per 2-3 metus darbo patirties toje pačioje

srityje. Esant kompetentingo slaugytojo lygmenyje, dar trūksta greičio ir

lankstumo, lyginant su profesionalu (patyrusiu), nėra pakankamai patirties,

atpažįstant situaciją iš bendro vaizdo išskiriant svarbiausius aspektus.

4. Profesionalas

(patyręs)

Situaciją suvokia ir vertina kaip visumą, o ne kaip atskirų dalių sankaupą.

Profesionalas slaugytojas mokosi iš patirties - ko iš konkrečios situacijos

galima tikėtis ir koks gali būti veiksmų planas šioje situacijoje. Holistinis

supratimas padeda priimti sprendimus, ir jiems reikia mažiau pastangų, nes

situacijos vystymasis numatomas iš konkrečioje situacijoje vyraujančių

svarbių aspektų.

5. Ekspertas

Slaugytojas - ekspertas nesiremia analitiniais principais (taisyklėmis,

nuorodomis, maksimalizmu) tam, kad suprastų situaciją ir imtųsi veiksmų.

Jam būdingas intuityvus kiekvienos situacijos vertinimas bei susitelkimas

ties konkrečiu problemos tašku, nešvaistant laiko papildomiems

aprendimams, analizei. Eksperto veikla paremta giliu visos situacijos

suvokimu.

41

Kompetencija, P. Benner nuomone, yra daugiau, negu kompetentingas specialistas, ji

pasiekiama per įgūdžius ir patyrimą bei tobulinama, vystant tolimesnę karjerą. P. Benner modelis

atskleidžia kaip žinios ir įgūdžiai atsiranda slaugos praktikoje, mokyme, slaugos tyrimuose bei

administravime. Autorė atskyrė teorines žinias “žinoti kad“ nuo praktinių žinių „žinoti kaip“ teigdama,

kad praktikinių žinių kaupimas klinikinėje praktikoje išplaukia iš to, kaip padaryti konkretų veiksmą,

remiantis moksliniais tyrimais paremta teorija.

Remiantis teorijos teiginiais, supratimu apie konkrečią situaciją ir situacijos refleksiją,

slaugytojas geba taikyti mokslo žinias, priklausomai nuo paciento slaugymo vietos, laiko ir esamų

sąlygų, o tai veda prie klinikinės išminties ir kompetencijos ugdymo [27].

Įgydami vis daugiau patirties, slaugytojai gali geriau organizuoti slaugą, efektyviau spręsti

problemas, nustatyti paciento poreikius, integruoti skirtingas slaugos funkcijas į savo profesinę veiklą

bei veiksmingai bendrauti [31].

Kompetentingi slaugytojai dažniausiai išsiskiria iš savo kolegų intuityviu gebėjimu priimti

sprendimus. Slaugytojų kompetencija įtakoja klinikinius sprendimus bei slaugos kokybę [27].

Galima teigti, kad slaugytojas, „keliaudamas šio modelio lygmenimis“, ugdo savo

kompetenciją, gerina įgūdžius, tokiu būdu užtikrindamas pacientų saugumą bei slaugos kokybę.

1.3.2. Slaugytojų veiksmų kaita, atliekant tracheostomos priežiūrą, atsižvelgiant D.

Kolbo mokymo(si) per patirtį teorijos ir P. Benner modelio “nuo naujoko iki

eksperto” teiginius

Tyrimų rezultatai patvirtina, kad slaugant tracheostomuotą pacientą būtina turėti žinių ir

įgūdžių, siekiant užtikrinti saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas bei kokybiškai

atlikti tracheostomos priežiūrą [61]. Jei slaugytojas negali suteikti kompetentingos pagalbos,

paciento saugumas negali būti užtikrintas. L. J. Fero., C. M. Witsberger ir kt. (2009) patvirtino P.

Benner modelio ”Nuo naujoko iki eksperto” koncepciją, kai atlikto tyrimo metu slaugytojai, turintys

didesnę patirtį, geriau numatė teisingų veiksmų atlikimą kritinėse situacijose, nei buvo tikėtasi [58].

Galima daryti prielaidą, kad slaugytojai, rečiau susiduriantys su tokių pacientų slauga, gali turėti

pakankamai teorinių žinių, bet mažiau praktinių įgūdžių atlikti tracheostomos priežiūros veiksmus

[103].

Tracheostomos priežiūros procedūra slaugytojams, kuriems rečiau tenka ją atlikti, nėra

įprasta ir rutininė, todėl ją atliekant dėl įgūdžių stokos, dažniau gali įvykti komplikacijos [103].

Siekiant išvengti galimų komplikacijų ir užtikrinti paciento saugumą, pirmiausia slaugytojas turi

teoriškai žinoti, kaip atlikti tracheostomos priežiūrą, o turint pakankami teorinių žinių, praktinių

42

įgūdžių tobulinimui rekomenduojama taikyti D. Kolbo mokymosi per patirtį ciklą, analizuojant

atliktas tracheostomos priežiūros procedūras (situacijas) (4 pav.).

4 pav. Slaugytojo kompetencijos ugdymas, atliekant tracheostomos priežiūrą, atsižvelgiant į

D. Kolbo mokymo(si) per patirtį teorijos bei P. Benner modelio “ Nuo naujoko iki eksperto”

teiginius [13]

Pavyzdžiui atliekant sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą, pacientui

pradeda retėti širdies susitraukimų dažnis, jo veidas, lūpos melsvėja. Po procedūros, slaugytojas

analizuoja buvusią situaciją, apmąstydamas ją: kodėl tai įvyko, ką jis darė ne taip? Remiantis

turimomis teorinėmis žiniomis, daroma išvada, kad tai galėjo įvykti dėl ilgos sekreto išsiurbimo

trukmės ar per didelio atsiurbimo kateterio diametro. Tokiu būdu, slaugytojas atlikęs buvusios

situacijos analizę, įgyja naujos patirties, ir kitą kartą, atlikdamas šią procedūrą, stengiasi atlikti ją

greičiau bei parinkti tinkamo diametro atsiurbimo kateterį [13].

Remiantis P. Benner modeliu, tokioje pačioje situacijoje naujoko ir eksperto veiksmai skirsis:

naujokas aklai vykdys instrukcijas, o ekspertas intuityviai matys paciento būklę, ir remdamasis

patirtimi, ims reikalingo dydžio kateterį bei procedūrą atliks greitai. Atsižvelgiant į P. Benner

modelio teiginius, naujokas gali semtis žinių, įgūdžių ir patirties, stebėdamas eksperto veiksmus.

Slaugytojas, praktiškai atlikęs tracheostomos priežiūrą, analizuodamas kiekvieną buvusį

tracheostomos priežiūros veiksmą, apmąstydamas savo veiksmus ar stebėdamas labiau patyrusio

slaugytojo veiksmus, turi galimybes gerinti savo žinias ir įgūdžius [13].

Apibendrinant galima teigti, kad veiksmingiausiai dirba slaugytojai, gebantys mokytis iš savo

patirties ir siejantys patirtį su nuodugnia analize [13]. Atliekant tracheostomos priežiūros procedūrą,

taikydami D. Kolbo mokymo(si) per patirtį teorijos bei P. Benner modelio “ Nuo naujoko iki

eksperto” teiginius, slaugytojai tobulina savo įgūdžius bei ugdo kompetenciją.

43

Tracheostomos priežiūra yra susijusi su didele rizika paciento sveikatai, todėl svarbu, kad

slaugytojai turėtų ne tik žinių apie tracheostomos priežiūrą, bet ir taikytų šias žinias klinikinėje

praktikoje. Slaugytojai, mokydamiesi iš savo patirtis, gali ugdyti kompetenciją ir gerinti praktinius

įgūdžius, analizuodami situaciją, atsižvelgiant į P. Benner bei D. Kolbo teiginius. Jeigu slaugytojai

turės pakankamai žinių ir gerus praktinius įgūdžius kokybiškai atlikti tracheostomos priežiūrą, tai

sumažins iki minimumo galimų nepageidaujamų įvykių dažnumą, užtikrins paciento saugumą.

44

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir eiga

2.1.1. Tyrimo vieta ir laikas

Lietuvoje tyriamuoju laikotarpiu nebuvo bendro tracheostomuotų pacientų registro, todėl

buvo sunku parinkti tyrimo vietas ir iš anksto suplanuoti, kiek tracheostomuotų pacientų bus tyrimo

metu tyrimo atlikimo vietose.

Tyrimą atlikti buvo nuspręsta šešiose vietose:

LSMUL VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje;

LSMUL VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Vaikų neurochirurgijos skyriuje;

LSMUL VšĮ Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos I vaikų vidaus ligų skyriuje;

LSMUL VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" Abilitacijos/

reabilitacijos ir slaugos skyriuje;

VšĮ Kauno slaugos ligoninėje;

LSMUL VšĮ Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Neuroreabilitacijos poskyryje.

VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje pacientai su

tracheostomos vamzdeliais dažniausia yra gydomi ir slaugomi ITS, todėl tyrimas šiose ligoninėse

vykdomas nebuvo.

Tyrimas buvo atliktas 2013.04.20 - 12.20. Tokios trukmės tyrimo laikas buvo pasirinktas

atsižvelgiant į tai, kad tyrimo duomenų rinkimas vyko etapais (5 pav. III etapas): slaugytojų apklausa

prieš mokymus; slaugytojų mokymai; slaugytojų praktinių veiksmų, atliekant tracheostomos priežiūrą,

stebėjimus ir slaugytojų apklausa po mokymų.

2.1.2 Tyrimo eiga

Tyrimas buvo vykdomas etapais (5 pav.):

I etapas - Mokslinės literatūros, susijusios su baigiamojo darbo tema bei probleminiais tyrimo

klausimais, rinkimas, Problemos ir hipotezės formulavimas; Literatūros analizavimas.

2 etapas – Tyrimo instrumentų rengimas ir tyrimo vietų nustatymas. Slaugytojų žinių nustatymo

anketos (2 priedas) ir Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolo (3 priedas) kūrimas;

Anketos išorinio patikimumo tikrinimas testo-testo (test-retest) pagalba; Mokymo programos

45

slaugytojams atnaujinimas; Tiriamųjų atranka; Vietų, kuriose bus atliktas tyrimas, administracijos

sutikimo atlikti tyrimą gavimas, LSMU Bioetikos centro pritarimo atlikti tyrimą gavimas.

3 etapas – Tyrimo vykdymas. Pirmoji slaugytojų anketinė apklausa prieš mokymą, slaugytojų

mokymas, slaugytojų praktikinių veiksmų, atliekant tracheostomos priežiūrą stebėjimas, antroji

slaugytojų anketinė apklausa po mokymo.

Anketine apklausa prieš mokymus buvo siekiama nustatyti slaugytojų žinias apie

tracheostomos priežiūrą, išsiaiškinti, ko trūksta ir kas galėtų pagerinti tracheostomos priežiūrą.

Anketine apklausa po mokymų buvo siekiama nustatyti, kiek yra efektyvus mokymas ir kaip

keitėsi slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą.

Slaugytojų praktikinių veiksmų, atliekant tracheostomos priežiūrą, stebėjimo metu, buvo

siekiama išsiaiškinti, ar teorinės žinios yra pritaikomos klinikinėje praktikoje.

Pirmoji anketinė apklausa vyko slaugytojų susirinkimo metu. Tyrėja prisistatydavo,

paaiškindavo tyrimo tikslą, sutikusiems dalyvauti tyrime pateikdavo užpildyti „Tiriamojo asmens

sutikimo formą“ (4 priedas). Sutikusieji dalyvauti tyrime, buvo supažindinti su anketa, jos turiniu ir ją

iš karto užpildydavo. Buvo numatyta, kad tyrimas bus atliekamas šešiose vietose, tačiau vieno skyriaus

slaugytojai vėliau atsisakė dalyvauti tyrime. Po anoniminės anketinės apklausos tyrėja iš karto

atlikdavo mokymą: dviejų akademinių val. trukmės paskaitą ir seminarą „Mokslo įrodymais pagrįsta

tracheostomos priežiūra“. Vėliau vykdavo aktyvios diskusijos su slaugytojais.

Tracheostomos priežiūros procedūros stebėjimas klinikinėje praktikoje ir slaugytojų veiksmų

atlikimo registravimas praktikinių veiksmų stebėjimo protokole buvo vykdomas tik po to, kai buvo

atlikta slaugytojų anketinė apklausa ir mokymas. Tyrėja kartą per savaitę skambindavo ar

apsilankydavo tyrimo vykdymo vietose, norėdama išsiaiškinti, ar yra slaugomų tracheostomuotų

pacientų. Esant tokiems pacientams, stebėjimas buvo atliekamas 2 kartus per savaitę po 2 valandas.

Buvo numatyta kiekvienoje tyrimo vietoje atlikti tracheostomos priežiūros praktinių veiksmų

stebėjimus dvigubai daugiau kartų nei tyrimo vietoje yra dirbančių slaugytojų. Slaugytojų praktikinių

veiksmų stebėjimas ir registravimas vyko atviru būdu: tyrėja, atėjusi į skyrių, dirbantiems

slaugytojams prisistatydavo, paaiškindavo savo vizito tikslą. Stebėjimo metu tyrėja stebėjo ir fiksavo

slaugytojų veiksmus, atliekant tracheostomos priežiūrą tracheostomuotiems pacientams, tačiau

asmeninių slaugytojų duomenų - amžiaus, išsimokslinimo, darbo patirties nefiksavo. Tyrimo plane

buvo numatyta, kad stebėjimai bus atliekami šešiose vietose, tačiau vieno skyriaus slaugytojai atsisakė

dalyvauti tyrime, o dviejuose skyriuose tyrimo vykdymo metu nebuvo stacionarizuotas nei vienas

pacientas su tracheostomos vamzdeliu. Todėl tracheostomos priežiūros procedūros stebėjimas

klinikinėje praktikoje ir slaugytojų veiksmų atlikimo registravimas praktikinių veiksmų stebėjimo

protokole buvo vykdomas tik trijuose skyriuose.

Stebėjimus vykdyti buvo numatyta ir jie vyko penkis mėnesius.

46

5 pav. Tyrimo organizavimo eiga

I etapas

Anketos

parengimas

II etapas

Anketos išorinio patikimumo

tikrinimas (est-retest) pagalba

Išvadų formulavimas ir rekomendacijų parengimas parengimas

IV etapas

Tyrimo rezultatų sklaida

Praktinių veiksmų stebėjimo

protokolo sudarymas

Slaugytojų anketinė apklausa prieš mokymo programos vykdymą

Skyrių bei gydymo įstaigų administracijos,

LSMU Bioetikos centro pritarimas atlikti tyrimą

Mokymo programos

koregavimas

Slaugytojų mokymai pagal mokymo programą

Slaugytojų praktinių veiksmų stebėjimas, atliekant tracheostomos

priežiūrą ir veiksmų registravimas protokole

Mokslinės literatūros paieška, problemos ir hipotezės

formulavimas, literatūros analizė

Slaugytojų anketinė apklausa po mokymų

Duomenų bazės sudarymas

V etapas

Statistinė duomenų analizė ir rezultatų pateikimas

III etapas

47

Baigus stebėjimus, buvo atliktas slaugytojų žinių nustatymas po mokymo. Tyrimo autorė vyr.

slaugytojai - slaugos administratorei palikdavo Slaugytojų žinių nustatymo anketas bei vokus, į

kuriuos dalyvavę mokymuose slaugytojos sudėdavo užpildytas anketas.

4 etapas – Tyrimo duomenų bazės sudarymas; Statistinė duomenų analizė.

5 etapas – Rezultatų apibendrinimas; Išvadų pateikimas; Tyrimo rezultatų sklaida.

2.2. Tiriamųjų atranka ir imties charakteristikos

2.2.1. Tiriamųjų atranka

Šio tyrimo metu buvo tiriamos slaugytojų žinios tuose skyriuose, į kuriuos tracheostomuoti

pacientai dažniausiai patenka iš ITS.

Tyrimo populiacija – tikslinė tikimybinė, kai kiekvienam populiacijos nariui yra tikimybė

patekti į tiriamųjų imtį.

Respondentų įtraukimo kriterijai:

Slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime ir užpildę „Tiriamojo asmens sutikimo formą“;

Slaugytojai, dirbantys pasirinktose tyrimo vykdymo vietose :

o LSMUL VšĮ Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų traumų skyriuje,

o LSMUL VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriuje,

o LSMUL VšĮ Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos I vaikų vidaus ligų skyriuje,

o LSMUL VšĮ Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės "Lopšelis" Abilitacijos/

reabilitacijos ir slaugos skyriuje,

o VšĮ Kauno slaugos ligoninėje,

o LSMUL VšĮ Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Neuroreabilitacijos poskyryje.

2. 2. 2.Tiriamųjų imties charakteristikos

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi slaugytojai, dirbantys parinktose tyrimo vietose. Tyrimo

metu šiose vietose dirbo ir buvo planuota apklausti 111 respondentų. LSMUL VšĮ Kauno klinikų

Reabilitacijos klinikos Neuroreabilitacijos poskyryje dirbantys slaugytojai po pirmojo duomenų

rinkimo etapo, atsisakė dalyvauti tyrime. Pirmosios anketinės apklausos metu buvo išdalintos 93

anketos, grįžo 90 užpildytų anketų, iš kurių šešios buvo netinkamos analizei. Todėl toliau

analizuojamos buvo 84 pilnai užpildytos anketos. Atsako dažnis – 96,77 proc.

48

Antrosios anketinės apklausos metu po mokymų buvo išdalintos 93, grįžo 86 anketos. Penkios

anketos buvo nepilnai užpildytos, analizei naudota 81 anketa. Atsako dažnis - 92,47 proc.

Buvo stebėtos 99 sekreto išsiurbimo iš tracheostomos procedūros, stebėjimai buvo vykdomi

60 val. 40 min.

18,2

27,3

54,5

11,1

33,3

55,6

12,5 14,1

73,4

0

20

40

60

80

100

Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Medicinos mokykla

proc.

< = 5 m. 6 - 10 m. > = 10 m.

6 pav. Slaugytojų darbo patirties pasiskirstymas pagal išsimokslinimą

Pagal amžių 38,1 proc. respondentų priklausė 40 – 49 m. amžiaus grupei, o mažiausiai –

devyni su puse proc. priklausė vyresnių nei 29 m. grupei. 31,0 proc. tiriamųjų priklausė vyresnių nei

50 m. amžiaus grupės ir 30 – 39 m. amžiaus grupei priklausė 21,4 proc. tiriamųjų.

Pagal išsimokslinimą respondentai pasiskirstė taip:

Daugiau nei pusė (69,0 proc.) respondentų išsimokslinimą įgijo medicinos mokyklose;

Dešimtadalis (11 proc.) apklaustųjų turėjo aukštąjį universitetinį išsimokslinimą;

Apie penktadalis (17,8 proc.) respondentų turėjo aukštąjį neuniversitetinį

Respondentai pagal klinikinio darbo patirtį pasiskirstė taip: didžioji dalis (76,2 proc.)

respondentų dirbo lygiai ar daugiau nei dešimt metų, apie dešimtadalis (10,7 proc.) – nuo šešių iki

dešimties metų ir (13,1 proc.) - mažiau nei penkis metus (6 pav.).

49

2. 3. Tyrimo instrumentai

Tyrimo instrumentai (Slaugytojų žinių nustatymo anketa ir Slaugytojų praktikinių veiksmų

stebėjimo protokolas) buvo anksčiau naudoti autorės tyrimui „Tracheostomos priežiūros kokybės

įvertinimas Intensyviosios terapijos skyriuose“, kuris vyko 2011 m. Kadangi skyriuose pacientams

nėra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, tyrimo instrumentai buvo papildyti ir adaptuoti šiam tyrimui.

2.3.1. Slaugytojų žinių nustatymo anketa

Tyrimas atliktas, naudojant autorės sukurtą Slaugytojų žinių nustatymo anketą

(2 priedas). Anketą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą,

sudarė 31 klausimas. Slaugytojų žinias apie sekreto išsiurbimą iš tracheostominio vamzdelio nustatėme

iš atsakymų į trečią – 13 klausimus. 16 - 21 klausimai buvo skirti sužinoti slaugytojų žinias apie

tracheostomos manžetės priežiūrą, o 22 - 22 klausimai skirti tracheostomos žaizdos priežiūrai, žinias

apie vidinę tracheostomos vamzdelio kaniulę - 23, 24 klausimai, 25 – 27 klausimai skirti išsiaiškinti,

ko trūksta ir kas galėtų pagerinti tracheostomos priežiūrą. 28 – 31 klausimai skirti demografiniams

respondentų duomenims nustatyti (amžius, išsimokslinimas, darbo stažas, respondento darbo vieta).

Kontroliniai klausimai: apie sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo įpylimą į tracheostomos vamzdelį –

vienuoliktas klausimas, apie sekreto išsiurbimo seką - 13 klausimas.

Parengus šio tyrimo instrumentą - žinių nustatymo anketą, buvo atliktas anketos išorinio

patikimumo vertinimas taikant testo-testo (test-retest) metodą. Dešimt slaugytojų atsakė į anketos

klausimus pirmą kartą ir tyrimas buvo pakartotas po septynių dienų su tomis pačiomis slaugytojais.

Kokybiniams dydžiams analizuoti buvo taikomas McNemar testas. Tik keturiuose galimuose

atsakymų variantuose buvo paklaida (p > 0,05), visi kiti klausimai ir atsakymai visiškai sutapo.

Koreliacinė analizė atlikta taikant testo-testą, siekiant nustatyti statistinius ryšius tarp pirmosios ir

antrosios apklausos ranginių ar kiekybinių dydžių. Taikant Spirmano koreliacijos koeficientą, tik 12

klausimų po vieną iš galimų atsakymo varianatų buvo r < 0,7, likusiuose klausimuose ir atsakymuose r

> 0,7. Visi klausimų atsakymai buvo patikslinti prieš atliekant tyrimą.

Slaugytojų žinių nustatymo anketa buvo naudojama vertinant slaugytojų žinias prieš ir po

mokymo.

50

2.3.2. Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas

Tracheostomos priežiūros procedūros stebėjimas klinikinėje praktikoje ir slaugytojų veiksmų

atlikimas buvo registruojamas Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokole (3 priedas).

Šiame protokole yra išskirtos veiksmų stebėjimo sritys:

I - slaugytojo veiksmai prieš sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio;

II - slaugytojo veiksmai sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu;

III - slaugytojo veiksmai po sekreto išsiurbimui iš tracheostomos vamzdelio.

2. 3. 3. Mokymo programa

Mokymo programa slaugytojams buvo parengta pagal tyrimo autorės 2012 metais Slaugos

Darbuotojų tobulinimosi ir Specializacijos centro 40 val. profesinės kvalifikacijos tobulinimosi

programoje “Žaizdų priežiūra“ parengtą dviejų akademinių valandų trukmės paskaitą „Tracheostomos

priežiūra“ bei praktinius užsiėmimus. Šiam tyrimui paskaita buvo atnaujinta, atsižvelgiant į tai, kad

tyrimo vykdymo vietose pacientai per tracheostomos vamzdelį kvėpuoja patys.

2.4. Tyrimo etika

Atliekant tyrimą, buvo laikomasi etikos principų. Prieš tyrimą, skyrių administracija buvo

supažindinta su būsimu tyrimu, pristatyti tyrimo instrumentai – Slaugytojų žinių nustatymo anketa (2

priedas) ir Slaugytojų praktikinių veiksmų stebėjimo protokolas (3 priedas). Gauti raštiški skyrių

administracijos leidimai atlikti slaugytojų anketinę apklausą, mokymus bei slaugytojų praktikinių

veiksmų stebėjimą, atliekant tracheostomos priežiūrą. Gavus šiuos sutikimus, buvo kreiptasi į LSMU

Bioetikos centrą ir 2013-01-28 gautas pritarimas Nr. BEC-KS (M)-198 (1 priedas) atlikti tyrimą.

Tyrėja atvykdavo į tyrimo atlikimo vietą, kada vykdavo tyrime dalyvaujančio skyriaus

slaugytojų susirinkimas, ir paaiškindavo, kad kiekvienas dalyvis, nesutikęs dalyvauti apklausoje, turi

tokią teisę ir gali atsisakyti pildyti anketą ir išreikšti savo nuomonę. Tyrėjai, supažindinus tiriamuosius

su svarbiausiais atliekamo tyrimo aspektais, jiems buvo pateikiama pasirašyti „Tiriamojo asmens

sutikimo forma (4 priedas). Užtikrinant anonimiškumo principą, tiriamieji buvo informuoti, kad jiems

nereikia rašyti vardo ir pavardės. Praktikinių veiksmų stebėjimas taip pat buvo atliekamas anonimiškai,

stebėjimo metu tiriamojo vardo, pavardės, išsimokslinimo nebuvo klausiama. Antroje anketinėje

51

apklausoje, po mokymo ir stebėjimų praėjus penkeriems mėnesiams, dalyvavo tie patys slaugytojai,

todėl „Tiriamojo asmens sutikimo forma“ pakartotinai nebuvo pildoma.

Analizuojant ir pateikiant rezultatus, siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumo principą,

sveikatos priežiūros įstaigų ir skyrių pavadinimai buvo užkoduoti. Tyrimo rezultatai bei duomenys

skelbiami tik apibendrinti.

2.5. Duomenų analizė

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS/w

20,0 (Statistical Package for Social Sciences) programų paketus.

Tyrimo rezultatų analizei ir duomenų pateikimui buvo naudota aprašomosios statistikos

skaitinės charakteristikos: vidurkis, standartinis nuokrypis, pasiskirstymas dažniais pateikiamas

procentine išraiška. Esant nenormaliam pasiskirstymui, tarp dviejų grupių, buvo taikomas Mann -

Whitney testas, o esant daugiau nei dviems grupėms - Kruskal – Wallis testas. Esant normaliam

pasiskirstymui tarp dviejų grupių, buvo taikomas T testas arba Stjudento testas, kai grupių buvo

daugiau nei dvi - ANOVA testas.

Kokybinių požymių statistinis ryšys buvo tiriamas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelių

duomenimis, apskaičiuota Chi kvadrato (χ²) reikšmė, laisvės laipsnių skaičius (lls) ir statistinis

reikšmingumas p: kai p>0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas (SN), kai p<0,05 – statistiškai

reikšmingas skirtumas, kai p<0,01 – skirtumas labai reikšmingas [3,14]. Aprašomoji statistika atlikta

apskaičiuojant vidutines kintamųjų reikšmes su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu.

Anketos išorinis patikimumas vertintas, taikant testo-testą (test-retest) ir McNemar testą.

Koreliacinė analizė atlikta atliekant testo-testą, siekiant išsiaiškinti statistinius ryšius tarp pirmosios ir

antrosios apklausos, taikant Spirmeno koreliacijos koeficientą (r). Koreliacijos koeficientas

interpretuojamas taip:-

- nuo 0,3 iki -0,3 – ryšio tarp požymių iš esmės nėra arba labai silpnas;

- nuo 0,3 iki 0,5 (nuo -0,3 iki -0,5) – ryšys tarp požymių silpnas;

- nuo 0,5 iki 0,7 (nuo -0,5 iki -0,7) – ryšys vidutinis;

- nuo 0,7 iki 0,9 (nuo -0,7 iki -0,9) – ryšys stiprus;

- 0,9 iki 1,0 (nuo -0,9 iki -1,0) – ryšys labai stiprus.

52

3.TYRIMO REZULTATAI

3. 1. Slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą prieš ir po mokymo

3.1.1. Slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimą tracheostomos vamzdelio prieš ir

po mokymo

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad didelė dalis slaugytojų žinias apie

tracheostomos vamzdelio priežiūrą įgijo kvalifikacijos tobulinimosi kursuose (prieš mok. – 51,2 proc.,

po mok. – 61,7 proc.; p>0,05), iš vyresnių kolegų (prieš mok. – 50,0 proc., po mok. – 40,7 proc.;

p>0,05). Daugiau nei trečdalis slaugytojų teigė, kad žinias apie tracheostomos priežiūrą įgijo studijų

metu mokymo įstaigoje (prieš mok. – 40,5 proc., po mok. – 32,1 proc.; p>0,05), maža dalis –

mokslinėje literatūroje bei internete (prieš mok. – 10,7 proc., po mok. – 19,8 proc.; p>0,05). Po

mokymo reikšmingai didesnė dalis (59,3 proc.) slaugytojų nurodė, kad žinias apie tracheostomos

priežiūrą suteikė kolegos, dirbantys ITS, tuo tarpu prieš mokymą tai teigė apie truputį daugiau nei

trečdalis slaugytojų (36,9 proc.) (χ²=8,528;lls=1;p=0,004).

Analizuojant abiejų anketinės apklausos duomenis ir sąsajas su slaugytojų išsimokslinimu,

nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai: dauguma slaugytojų, turinčių universitetinį išsimokslinimą

(87,5 proc.) ir išsimokslinimą įgiję medicinos mokykloje (65,3 proc.) po mokymo nurodė žinių apie

tracheostomos priežiūrą jiems suteikė kolegos, dirbantys ITS, tuo tarpu prieš mokymą tai teigė apie

trečdalis slaugytojų, turinčių universitetinį išsimokslinimą (36,4 proc.; χ²=4,968;lls=1;p=0,026) ir

slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių medicinos mokykloje (39,7 proc.; χ²=6,996;lls=1;p=0,008).

Analizuojant slaugytojų darbo patirtį ir pateiktus atsakymus buvo nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai: po mokymo, apie pusę (55,6 proc.) slaugytojų, turinčių mažesnę arba lygiai

penkių metų darbo patirtį ir daugiau nei pusė (64,3 proc.) slaugytojų, turinčių lygiai ar didesnę nei

dešimties metų darbo patirtį, nurodė, kad informaciją apie tracheostomos priežiūrą gavo iš kolegų,

dirbančių ITS, tuo tarpu prieš mokymą taip teigė tik apie dešimtadalis turinčių mažesnę arba lygiai

penkių metų darbo patirtį slaugytojų (9,1 proc.; χ²=5,089;lls=1;p=0,024) ir truputį daugiau nei trečdalis

išsimokslinimą įgijusių medicinos mokykloje (45,3 proc.; χ²=4,331;lls=1;p=0,037) slaugytojų.

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kitų pasirinktų atsakymų lyginant tarp pirmosios ir antrosios

apklausų bei skirtingą išsimokslinimą ir darbo patirtį turinčių slaugytojų nenustatyta.

Apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti pagal kokius požymius slaugytojai vertina, kada

pacientui reikalinga išsiurbti sekretą iš tracheostomos vamzdelio. Pirmosios anketinės apklausos, kuri

vyko prieš mokymą, metu paaiškėjo, kad didesnė dalis slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia, kai

pacientas kosėja (77,8 proc.), mėlsta paciento lūpos, veidas (59,5 proc.), pacientui mažėja SpO2 (52,4

53

proc.), pacientas pats paprašo išsiurbti sekretą (34,5 proc.). Tik mažiau nei dešimtadalis respondentų

(7,1 proc.) kaip indikaciją sekreto išsiurbimui nurodė mažėjantį ŠSD. Tačiau apie pusė respondentų

(39,5 proc.) nurodė, kad yra įprasta siurbti sekretą iš tracheostomos vamzdelio kas kelias valandas.

Analizuojant antrosios anketinės apklausos, kuri vyko po mokymo, pasirinktus atsakymus, nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pasirinktų požymių, lyginant su pirmosios anketine apklausos

rezultatais (7 pav.). Slaugytojai antrosios anketinės apklausos metu nurodė, kad sekretą siurbia iš

tracheostomos vamzdelio, kai pacientas kosėja (81,0 proc.; lyginant prieš mok. p>0,05), mėlsta

paciento lūpos, veidas 69,1 proc.; lyginant prieš mok. p>0,05), pacientui mažėja SpO2 (74,1 proc.;

lyginant prieš mok. χ²=8,328;lls=1;p=0,004), retėja ŠSD (19,8 proc.; lyginant prieš mok.

χ²=8,328;lls=1;p=0,004),pacientas pats paprašo išsiurbti sekretą (29,6 proc.; lyginant prieš mok.

p>0,05).

77,8

52,4

7,1

39,434,5

81,0

69,1

46,2

29,6

59,5

74,1 *

19,8 *

0

20

40

60

80

100

Ligonis kosėja Mažėja SaO2 Retėja ŠSD Melsvas paciento

veidas, lūpos

Įprasta siurbti kas

kelias valandas

Ligonis pats

paprašo

Proc.

Prieš mokymą Po mokymo

*

* p<0,05 lyginant su rezultatais prieš mokymą

7 pav. Sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikio palyginimas prieš ir po

mokymo

Po mokymo pusė respondentų (50 proc.) turinčių universitetinį išsimokslinimą kaip indikaciją

sekreto išsiurbimui nurodė mažėjantį ŠSD, tuo tarpu kai pirmoje anketinėje apklausoje nė vienas

slaugytojas (0 proc.) tokios indikacijos nenurodė (χ²=6,967;lls=1;p=0,008). Po mokymo, didesnė dalis

slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių medicinos mokykloje, antroje anketinėje apklausoje nurodė kaip

indikaciją sekreto išsiurbimui mažėjantį SpO2 (prieš mok. – 50,0 proc. ir po mok. – 79,6 proc.;

χ²=10,041;lls=1;p=0,002).

Analizuojant sąsajas tarp slaugytojų darbo patirties ir pasirinktų požymių, buvo nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai: po mokymo slaugytojai, turintys lygiai ar didesnę nei dešimties m.

54

darbo patirtį, dažniau nurodė mažėjantį SpO2 kaip indikaciją sekreto siurbimui (prieš mok. – 55,8

proc., po mok. – 82,1 proc.; χ²=8,290;lls=1;p=0,004), mažėjantį ŠSD (prieš mok. – 9,4 proc. ir po mok.

– 25,0 proc.; χ²=5,250;lls=1;p=0,02). Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į praktinio

darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Abiejų anketinių apklausų metu dauguma slaugytojų (prieš mok. – 89,3 proc. ir po mok. –

95,1 proc.; p>0,05) nurodė, kad sekretą siurbia pagal reikalą, tik nedidelė dalis slaugytojų nurodė, kad

siurbia kas vieną val. (prieš mok. – 4,8 proc. ir po mok. – 2,5 proc. ; p>0,05), kas šešias val. sekreto

nesiurbia nė vienas slaugytojas. Po mokymo mažesnė dalis slaugytojų nurodė, siurbia sekretą kas tris

val. (prieš mok. – 7,1 proc. ir po mok. – 0 proc.; χ²=5,389;lls=1;p=0,021). Pirmoje anketinėje

apklausoje kiek mažiau dešimtadalio (8,6 proc.) slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių medicinos

mokykloje, teigė, kad sekretą siurbia kas tris val., o po mokymų - nė vienas slaugytojas (0 proc.), ir tai

yra statistiškai reikšminga (χ²=4,431;lls=1;p=0,035). Analizuojant duomenis nustatyta, kad nė vienas

slaugytojas, turintis šešių – dešimties metų darbo patirtį, po mokymo nenurodė, jog siurbia sekretą iš

tracheostomos vamzdelio kas tris val., tuo tarpu prieš mokymą taip darantys teigė beveik trečdalis

(33,3 proc.) apklausoje dalyvavusių slaugytojų (χ²=5,714;lls=1;p=0,017). Kituose pasirinktuose

atsakymuose, atsižvelgiant į darbo patirtį ir išsimokslinimą, reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Buvo siekiama išsiaiškinti, ar pakanka slaugos priemonių reikalingų atsiurbimui iš

tracheostomos vamzdelio. Dėl didelio duomenų išsibarstymo, analizuojant pasirinktus atsakymus

sugrupavome į tris grupes: „visada“, „ dažnai ir kartais“, „retai ir niekada“. Didžioji dalis slaugytojų

(prieš mok. – 81 proc. ir po mok. – 84,0 proc.; p>0,05) nurodė, kad priemonių pakanka „visada“, apie

penktadalis (prieš mok. – 16,7 proc. ir po mok. – 14,8 proc.; p>0,05) slaugytojų – jog „dažnai ir

kartais“ priemonių pakanka, tik nedidelė dalis (prieš mok. – 2,3 proc. ir po mok. – 1,2 proc.; p>0,05)

teigė, kad priemonių pakanka „retai ir niekada“ (8 pav).

81

16,7

2,3

84

14,8

1,2

0

20

40

60

80

100

Visada Dažnai + Kartais Retai + Niekada

Pro

c.

Prieš mokymą

Po mokymo

8 pav. Slaugos priemonių, reikalingų išsiurbti sekretą iš tracheostomos vamzdelio,

pakankamumas

55

Kad priemonės, reikalingos sekreto išsiurbimui iš tracheostomos vamzdelio, „visada“ yra

patogiai sudėtos prie ligonio lovos teigė daugiau nei pusė (prieš mok. – 61,9 proc. ir po mok. – 54,3

proc; p>0,05) apklaustų slaugytojų, apie trečdalis (prieš mok. – 33,3 proc. ir po mok. – 44,4 proc.;

p>0,05) slaugytojų nurodė, kad taip būna „dažnai ir kartais“ ir nedaugelis, kad „retai ir niekada“ (prieš

mok. – 4,8 proc. ir po mok. – 1,3 proc.; p>0,05). Analizuojant slaugytojų atsakymus pagal

išsimokslinimą ir darbo patirtį, reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Daugiau nei pusė slaugytojų (prieš mok. – 66,7 proc. ir po mok. – 56,8 proc.; p>0,05) nurodė,

kad „visada“ pirmiausia siurbia sekretą iš tracheostomos vamzdelio, kiek daugiau nei dešimtadalis -

„dažnai ir kartais“ (prieš mok. – 14,3 proc. ir po mok. – 14,8 proc.; p>0,05) apie penktadalis - „retai ir

niekada“ (prieš mok. – 19,0 proc. ir po mok. – 28,4 proc.; p>0,05) (9 pav).

66,7

19

28,4

14,3

56,8

14,8

0

20

40

60

80

100


Pro

c.

Prieš mokymą

Po mokymo


vamzdelio

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pirmosios ir antrosios apklausų bei skirtingą darbo

patirtį ir išsimokslinimą turinčių slaugytojų pasirinktų atsakymų nustatyta nebuvo.

Pirmoji hipotezė: po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimo iš

tracheostomos vamzdelio veiksmų seką nepasitvirtino.

Po mokymo statistiškai reikšmingu skirtumu mažesnė dalis slaugytojų nurodė, kad siurbiant

sekretą „visada“ įpila sterilaus Sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. – 57,1 proc. ir po mok. – 40,7

proc.; χ²=9,798;lls=2;p=0,007), “dažnai ir kartais“ (prieš mok. – 34,5 proc. ir po mok. – 33,3 proc.;

p>0,05) ir statistiškai reikšmingai didesnė dalis slaugytojų nurodė, kad „retai ir niekada“ įpila sterilaus

Sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. – 8,3 proc. ir po mok. – 25,9 proc.; χ²=9,798;lls=2;p=0,007) (10

pav.).

Statistiškai reikšmingai didesnė dalis slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių medicinos

mokykloje, po mokymo nurodė, kad „retai ir niekada“ sekreto siurbimo metu į tracheostomos

vamzdelį įpila sterilaus Sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. – 10,3 proc. ir po mok. – 22,4 proc.;

56

χ²=3,427;lls=4;p=0,030), mažesnė dalis slaugytojų teigė - „visada“ (prieš mok. – 58,7 proc. ir po mok.

– 44,7 proc.; χ²=3,427;lls=4;p=0,030). Tarp slaugytojų darbo patirties ir nurodytų atsakymų buvo

nustatyti reikšmingi skirtumai: po mokymo slaugytojai, turintys nuo šešių iki dešimties m. darbo

patirtį, rečiau nurodė, kad „visada“ įpila sterilaus Sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. – 33,3 proc.,

po mok. – 0 proc.) bet dažniau teigė - „retai ir niekada“ (prieš mok. – 11,1 proc., po mok. – 46,7

proc.) (χ²=7,138;lls=3;p=0,028).

57,1

34,5

8,3

33,3

25,9 *

40,7 *

0

20

40

60

80

100


Proc.

Prieš mokymąPo mokymo


10 pav. Sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo pylimas į tracheostomos vamzdelį

Slaugytojai, turintys lygiai ar didesnę nei dešimties m. darbo patirtį, po mokymo dažniau

nurodė, kad „retai ir niekada““ (prieš mok. – 6,3 proc. ir po mok. – 21,4 proc.)

(χ²=5,961;lls=2;p=0,047) sekreto siurbimo metu įpilantys sterilaus Sol. 0,9 proc. tirpalo. Kituose

pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų

skirtumų nustatyta nebuvo.

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad didžioji dalis slaugytojų „visada“ (prieš

mok. – 83,3 proc. ir po mok. – 96,4 proc.; χ²=12,478;lls=3;p=0,014) po sekreto išsiurbimo iš burnos,

prieš siurbiant sekretą iš vamzdelio nusiplauna rankas ir pasikeičia pirštines, nedidelė dalis nurodė

„dažnai“ ir „kartais“ (prieš mok. – 3,6 proc. ir po mok. – 3,6 proc.; p>0,05), „retai“ ir „niekada“ po

mokymo nenurodė nė vienas slaugytojas, prieš mokymą – apie dešimtadalis slaugytojų (prieš mok. –

13,1 proc. ir po mok. – 0 proc.; χ²=12,478;lls=3;p=0,014).

Vertinant slaugytojų darbo patirtį ir pateiktus atsakymus, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: po mokymo didesnė dalis slaugytojų, turinčių lygiai ar didesnę nei dešimties m. darbo

patirtį, nurodė „visada“ (prieš mok. – 83,9 proc., po mok. – 98,4 proc.; χ²=9,108;lls=2; p=0,01), po

57

mokymo nė vienas slaugytojas nenurodė, kad „niekada“ (prieš mok. – 12,5 proc., po mok. – 0 proc.;

χ²=9,108;lls=2;p=0,01) po sekreto išsiurbimo iš burnos nusiplauna ar dezinfekuoja rankas ir pasikeičia

pirštines (11 pav.). Tarp kitų nurodytų atsakymų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pirmosios ir

antrosios apklausų bei skirtingą darbo patirtį ir išsimokslinimą turinčių slaugytojų nenustatyta.

100

0

0

86,7

6,7

6,7

98,4

1,6

0

88,9

0

11,1

77,8

22,2

0

3,6

* 12,5

* 83,9

0 20 40 60 80 100

Visada

Dažnai +

Kartais

Retai +

Niekada

Visada

Dažnai +

Kartais

Retai +

Niekada

Visada

Dažnai +

Kartais

Retai +

Niekada

Da

rb

o p

ati

rti

s <

5 m

.D

arb

o p

ati

rti

s 6

-10

m.

Da

rb

o p

ati

rti

s >

10

m.

Proc.

Prieš mokymą

Po mokymo

* p<0,05 lyginant su rezultatais po mokymo

11 pav. Pirštinių pasikeitimas po sekreto išsiurbimo iš burnos, prieš sekreto siurbimą iš

tracheostomos vamzdelio, atsižvelgiant į slaugytojų darbo patirtį

Visi slaugytojai (100 proc.) prieš ir po mokymo nurodė, kad sekreto išsiurbimo iš

tracheostomos vamzdelio procedūrą atlieka vieni.

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad dauguma apklaustų slaugytojų nurodė, kad

sekreto išsiurbimo metų dėvi pirštines (prieš mok. – 98,8 proc. ir po mok. – 97,5 proc.; p>0,05), ir

kaukę (prieš mok. – 66,6 proc. ir po mok. – 90,0 proc.; χ²=13,201;lls=1;p<0,001) apie pusė - užsideda

58

vienkartinį chalatą ar prijuostę (prieš mok. – 39,3 proc. ir po mok. – 53,1 proc.; p>0,05), ir tik apie

penktadalis (prieš mok. – 19,0 proc. ir po mok. – 18,5 proc.; p>0,05) – apsauginius akinius, jokių

priemonių nenaudojantys nurodė labai maža dalis slaugytojų (prieš mok. – 1,2 proc. ir po mok. – 2,5

proc.; p>0,05) (12 pav.).

98,8

66,7

19

39,3

1,2

97,5

18,5

53,1

2,5

90 *

0

20

40

60

80

100

Pirštinės Kaukė Apsauginiai

akiniai

Vienk. chalatas ar

prijuostė

Nenaudoja jokių

apsaug.priemonių

Pro

c.



12 pav. Slaugytojų asmeninių apsaugos priemonių naudojimas sekreto išsiurbimo metu iš

tracheostomos vamzdelio

Abiejų anketinių apklausų metu dauguma slaugytojų teigė, kad pasirenka atsiurbimo kateterį

pagal tracheostomos vamzdelio diametrą (prieš mok. – 70,3 proc., po mok. – 80,2 proc.; p>0,05), apie

penktadalis siurbia su tokiais kateteriais, kokie yra darbo vietoje (prieš mok. – 23,8 proc., po mok. –

18,5 proc.; p>0,05), ir tik nedidelė dalis slaugytojų pasirenka didžiausio diametro, koks lenda į

tracheostomos vamzdelį, atsiurbimo kateterį (prieš mok. – 6,0 proc., po mok. – 1,3 proc.; p>0,05).

Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į praktinio darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai

reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad apie pusė slaugytojų siurbia tokiu slėgiu,

koks nustatytas siurblyje (prieš mok. – 60,7 proc., po mok. – 50,6 proc.; p>0,05), apie trečdalis

slaugytojų parenka siurbimo slėgį pagal paciento amžių (prieš mok. – 22,6 proc., po mok. – 29,6 proc.;

p>0,05), tik nedaugelis siurbia didžiausiu slėgiu, koks yra siurblyje (prieš mok. - 11,9 proc., po mok. –

9,9 proc.; p>0,05) ir 60 – 100 mmHg (prieš mok. – 1,2 proc., po mok. – 9,9 proc.;

χ²=5,800;lls=1;p=0,016), 100-150 mmHg slėgiu siurbia (prieš mok. – 3,6 proc., po mok. – 0 proc.;

p>0,05). Tik apie dešimtadalis slaugytojų, turinčių universitetinį išsimokslinimą, statistiškai

reikšmingu skirtumu po mokymo nurodė, kad sekretą siurbia tokiu slėgiu, koks nustatytas siurblyje,

59

tačiau prieš mokymą tokiu slėgiu siurbiantys teigė apie pusę (prieš mok. – 63,6 proc., po mok. – 12,5

proc.; χ²=4,968;lls=1;p=0,026) (13 pav.).

Analizuojant pateiktus atsakymus ir slaugytojų darbo patirtį buvo nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai: paaiškėjo, kad po mokymo apie dešimtadalis slaugytojų, turinčių lygiai ar

didesnę nei dešimties m. darbo patirtį, teigė sekreto išsiurbimą atliekantys 60-100 mmHg slėgiu, o

prieš mokymą tokio siurbimo slėgio nenurodė nė vienas slaugytojas (prieš mok. – 0 proc., po mok. –

10,7 proc.; χ²=7,218;lls=1;p=0,007). Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į praktinio

darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

0

0

63,6

0

36,4

0

13,3

0

13,3

1,7

1,7

25,9

25

0

0

62,5

13,3

0

20

0

73,3

17,2

56,9

12,5 *

73,3

6,7

6,1

6,1

36,7

55,1

0 20 40 60 80 100

60 - 100 mmHg

100 - 150 mmHg

Kaip nustatyta siurblyje

Didžiausiu, koks yra siurblyje

Pagal paciento amžių

60 - 100 mmHg

100 - 150 mmHg




60 - 100 mmHg

100 - 150 mmHg




Au

kšt

asi

s u

niv

ersi

teti

nis

Au

kšt

asi

s n

eun

iver

site

tin

isM

edic

ino

s m

ok

yk

la

Proc.

Po mokymo

Prieš mokymą

*


13 pav. Slėgio pasirinkimas, kuriuo sekretas siurbiamas iš tracheostomos vamzdelio,

atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą

Analizuojant duomenis nustatyta, kad nė vienas slaugytojas (0 proc.) nesukiša į

tracheostomos vamzdelį viso atsiurbimo kateterio ilgio, tik keletas slaugytojų nurodė, kad kiša

atsiurbimo kateterį, kol pacientas ima kosėti (prieš mok. – 0 proc., po mok. – 4,3 proc.; p>0,05), apie

dešimtadalis slaugytojų – du trečdalius atsiurbimo kateterio ilgio (prieš mok. – 10,0 proc., po mok. –

60

10,7proc.; p>0,05). Anketinės apklausos po mokymo metu, statistiškai reikšmingai didesnė dalis

slaugytojų nurodė, kad atsiurbimo kateterio įkišimo gylis yra pagal poreikį (prieš mok. – 58,0 proc., po

mok. – 70,2 proc.; χ²=7,452;lls=1;p=0,006), tačiau mažesnė dalis slaugytojų teigė, kad įkiša vieną

trečdalį atsiurbimo kateterio ilgio (prieš mok. – 32,0 proc., po mok. – 14,8 proc.;

χ²=6,313;lls=1;p=0,012) (14 pav).

0 0

58

32

10,00

14,8 *10,7

4,3

70,2 *

0

20

40

60

80

100

1/3 atsiurb.

Kateterio ilgio

2/3 atsiurbimo

kateterio ilgio

Visą atsiurbimo

kateterio ilgį

Stumia kateterį

gilyn, kol

atsiremia

Pagal poreikį, o

ne pagal

kateterio ilgį

Pro

c.



14 pav. Atsiurbimo kateterio įvedimo gylis

Analizuojant sąsajas tarp slaugytojų darbo patirties ir pasirinkto kateterio įvedimo gylio,

nustatėme reikšmingus skirtumus: po mokymo daugiau pusę apklaustų slaugytojų, kurie

išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, nurodė sekreto išsiurbimo metu atsiurbimo kateterio

įkišimo gylį pagal poreikį (prieš mok. – 50,8 proc., po mok. – 70,7 proc.;χ²=5,152;lls=1; p=0,023),

mažiau nei penktadalis teigė įkišantys atsiurbimo kateterį vieną trečdalį kateterio ilgio (prieš mok. –

36,7 proc., po mok. – 15,5 proc.; χ²=6,338;lls=1;p=0,012).

Lyginant rezultatus prieš ir po mokymo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai bei sąsajos

su slaugytojų darbo patirtimi. Po mokymo statistiškai reikšmingai mažesnė dalis slaugytojų, turinčių

lygiai ar daugiau nei dešimties m. darbo patirtį, nurodė nurodė įkišantys atsiurbimo kateterį vieną

trečdalį kateterio ilgio (prieš mok. – 39,3 proc., po mok. – 15,6 proc.; χ²=8,550;lls=1;p=0,003), ir

didesnė dalis pagal poreikį (prieš mok. –53,6 proc., po mok. – 71,9 proc.; χ²=7,010;lls=1;p=0,008) (15

pav). Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai

reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp nurodyto siurbimo laiko prieš ir po mokymo.

Po mokymo didesnė dalis slaugytojų (67,9 proc.) teigė, kad siurbia sekretą penkias – 15 sek., nors

61

prieš mokymus tik apie trečdalis slaugytojų (39,3 proc.) nurodė tokį laiką (χ²=15,595;lls=1;p=0,001).

Tik apie penktadalis (22,2 proc.) slaugytojų po mokymo nurodė, kad siurbia tol, kol išsiurbia visą

sekretą, esantį tracheostomos vamzdelyje, o prieš mokymą taip darantys teigė truputį mažiau nei pusė

slaugytojų (47,6 proc.) slaugytojų (χ²=15,595;lls=1;p=0,001).

Antroji hipotezė: po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto siurbimo iš

tracheostomos vamzdelio trukmę pasitvirtino.

Nedidelė dalis apklaustų slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia dešimt – 20 sek. (prieš mok. –

8,3 proc., po mok. – 8,6 proc.; p>0,05) ir vieną min. (prieš mok. – 4,8 proc., po mok. – 1,3 proc.;

p>0,05) (15 pav.).

39,3

4,81,3

8,3

47,6

67,9 *

8,6

22,2 *

0

20

40

60

80

100

5 - 15 s. 10 -20 s. apie 1 min. Siurbia, kol išsiurbia

visą sekretą

Proc.

Prieš mokymą

Po mokymo


15 pav. Kateterio įvedimo ir sekreto siurbimo laikas

Lyginant abiejų anketinių apklausų duomenis, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai bei

sąsajos su slaugytojų išsimokslinimu: po mokymo didesnė dalis slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo

medicinos mokykloje, nurodė siurbiantys penkias – 15 sek. (prieš mok. – 41,4 proc., po mok. – 71,4

proc.; χ²=13,698;lls=3;p=0,003) ir mažesnė dalis – tol, kol išsiurbia visą sekretą, esantį tracheostomos

vamzdelyje (prieš mok. – 51,7 proc., po mok. – 18,4 proc.; χ²=13,698;lls=3;p=0,003).

Analizuojant sąsajas tarp slaugytojų darbo patirties ir pasirinktų požymių buvo nustatyti

skirtumai: po mokymo slaugytojai, turintys lygiai ar didesnę nei dešimties m. darbo patirtį dažniau

nurodė siurbiantys penkias - 15 sek. (prieš mok. – 42,2 proc., po mok. – 71,4 proc.;

χ²=13,248;lls=3;p=0,004) ir rečiau – tol, kol išsiurbia visą sekretą, esantį tracheostomos vamzdelyje

(prieš mok. – 48,4 proc., po mok. – 17,9 proc.; χ²=13,248;lls=3;p=0,004). Kituose pasirinktuose

atsakymuose, atsižvelgiant į praktinio darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų

nustatyta nebuvo.

62

Kad sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu atsiurbimo kateterių sunaudojantys

pagal poreikį, teigė dauguma slaugytojų (prieš mok. – 57,1 proc., po mok. – 66,7 proc.; p>0,05),

nedidelė dalis (prieš mok. – 3,6 proc., po mok. – 2,5 proc.; p>0,05) slaugytojų nurodė du – tris ir

keturis - šešis (prieš mok. – 1,2 proc., po mok. – 0 proc.; p>0,05) atsiurbimo kateterius. Prieš mokymą,

daugiau nei pusė (54,8 proc.) apklaustų slaugytojų nurodė, kad sunaudoja tik vieną atsiurbimo kateterį,

o po mokymo – tik apie trečdalis (35,8 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=5,979;lls=1;p=0,014).


su slaugytojų išsimokslinimu: slaugytojai, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po

mokymų rečiau nurodė sunaudojantys vieną kateterį (prieš mok. – 58,6 proc., po mok. – 32,7proc.;

χ²=7,195;lls=1;p=0,007) (16 pav.).

63,6

0

9,1

60

0

53,3

55,2

3,4

32,7

0

0

0

13,3

0

0

0

36,4

6,7

100,0

0

46,7

53,3

71,4

58,6 *

0 20 40 60 80 100

Pagal poreikį

4 - 6 kateterius

2 -3 kateterius

1 kateterį

Pagal poreikį

4 - 6 kateterius

2 -3 kateterius

1 kateterį

Pagal poreikį

4 - 6 kateterius

2 -3 kateterius

1 kateterį

Au

kšt

asi

s

un

iversi

teti

nis

Au

kšt

asi

s

neu

niv

ersi

teti

nis

Med

icin

os

mo

ky

kla

Proc.

Po mokymo

Prieš mokymą


16 pav. Sunaudojamų atsiurbimo kateterių skaičius, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą

Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad po mokymo reikšmingai mažiau slaugytojų, turinčių

lygiai ar didesnę nei dešimties m. darbo patirtį, teigė sekreto išsiurbimo metu sunaudojantys vieną

atsiurbimo kateterį (prieš mok. – 54,7 proc., po mok. – 28,6 proc.; χ²=8,336;lls=1;p=0,004). Kitų

63

reikšmingų skirtumų tarp skirtingą darbo patirtį ir išsimokslinimą turinčių slaugytojų nurodytų

atsakymų nustatyta nebuvo.

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad didesnė dalis slaugytojų įpila sterilaus sol.

NaCl 0,9 proc. tirpalo tada, kai būna sunku į tracheostomos vamzdelį įvesti atsiurbimo kateterį (prieš

mok. – 60,7 proc., po mok. – 55,6 proc.; p>0,05), kai sekretas yra tirštas ir klampus (prieš mok.- 82,1

proc., po mok. – 86,4 proc.; p>0,05). Tik labai maža dalis slaugytojų nurodė, kad praktikoje įprasta tai

daryti (prieš mok. - 4,8 proc., po mok. - 3,8 proc.; p>0,05). Anketinėje apklausoje prieš mokymą apie

pusė (43,2 proc.) apklaustų slaugytojų nurodė, kad įpila sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo į

tracheostomos vamzdelį, kadangi yra tokios rekomendacijos, tačiau po mokymo statistiškai reikšmingu

skirtumu tokią priežastį nurodė mažesnė dalis (31,1 proc.) slaugytojų (χ²=5,077;lls=1;p=0,024).

Analizuojant ir lyginant duomenis, nustatyta, kad po mokymo tik apie trečdalis apklaustų

slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, nurodė, jog įpila sterilaus sol. NaCl 0,9

proc. tirpalo į tracheostomos vamzdelį, kadangi yra tokios rekomendacijos, o prieš mokymą tai teigė

apie pusę apklaustų slaugytojų (prieš mok. – 53,1 proc., po mok. – 32,8 proc.;

χ²=4,493;lls=1;p=0,034).

66,7

77,8

33,3

33,3

33,3

0

13,3

60,7

87,5

5,4

44,4

11,1

3,1

53,6 *

86,7 *

33,3

18,2

9,1

72,7

81,8

87,5

62,5

29,7

55,6 *

0 20 40 60 80 100

Sunku įvesti

Sekretas yra

tirštas ir

Nes taip įprasta

Nes tokios

rekomendacijos

Sunku įvesti

Sekretas yra

tirštas ir

Nes taip įprasta

Nes tokios

rekomendacijos

Sunku įvesti

Sekretas yra

tirštas ir

Nes taip įprasta

Nes tokios

rekomendacijos

Darb

o pa

tirtis

< 5

m.

Darb

o pa

tirtis

6-1

0 m

.Da

rbo

patir

tis >

10

m.

Proc.

Prieš mokymą

Po mokymo


17 pav. Sterilaus NaCl 0,9 proc. tirpalo įpylimo į tracheostomos vamzdelį priežastys,

atsižvelgiant slaugytojų darbo patirtį

Analizuojant duomenis ir sąsajas su darbo patirtimi, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.

Dauguma (86,7 proc.) slaugytojų, turinčių nuo šešių iki dešimties m. darbo patirtį, po mokymo nurodė,

kad įpila sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo į tracheostomos vamzdelį, kai sekretas yra tirštas ir

64

klampus, tuo tarpu prieš mokymą tokį kiekį tirpalo įpilantys teigė truputį mažiau nei pusę (44,4 proc.)

slaugytojų (χ²=4,854;lls=1;p=0,028). Apie pusė (55,6 proc.) slaugytojų, turinčių nuo šešių iki

dešimties m. darbo patirtį, prieš mokymą nurodė, kad įpila sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo į

tracheostomos vamzdelį, nes tokios yra rekomendacijos, tuo tarpu po mokymo tai teigė tik

dešimtadalis (13,3 proc.) slaugytojų, ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=4,854;lls=1;p=0,028). Po mokymo statistiškai reikšmingu skirtumu mažiau slaugytojų (29,7 proc.),

turinčių lygiai ar didesnę nei dešimties m. darbo patirtį, nurodė, kad įpila sterilaus sol. NaCl 0,9 proc.

tirpalo į tracheostomos vamzdelį, nes tokios yra rekomendacijos, tuo tarpu prieš mokymą tai teigė apie

pusė (53,6 proc.) slaugytojų (χ²=7,052;lls=1;p=0,008) (17 pav.). Kitų reikšmingų skirtumų tarp

skirtingą darbo patirtį ir išsimokslinimą turinčių slaugytojų atsakymų nustatyta nebuvo.

Apie penktadalis slaugytojų teigė, jog sekreto išsiurbimo metu į tracheostomos vamzdelį įpila

pusę ml. sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. – 17,9 proc., po mok. – 25,9 proc.; p>0,05) ir

du –tris ml. (prieš mok. – 22,6 proc., po mok. – 16,0 proc.; p>0,05). Tačiau prieš mokymą apie

trečdalis (32,1 proc.) slaugytojų nurodė įpilantys tokį kiekį, kad išsisiurbtų visas sekretas, esantis

tracheostomos vamzdelyje, o po mokymo tokį kiekį nurodė tik apie dešimtadalis (7,4 proc.)

slaugytojų, ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas (χ²=20,291;lls=3;p<0,001). Po mokymo apie pusę

(52,8 proc.) slaugytojų nurodė, kad įpila vieną ml. sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, nors prieš

mokymą tokį kiekį nurodė tik ketvirtadalis (27,4 proc.) (χ²=20,291;lls=3;p<0,001).

Analizuojant abiejų apklausų duomenis ir sąsajas tarp slaugytojų išsimokslinimo, buvo

nustatyti reikšmingi skirtumai. Prieš mokymą apie daugiau trečdalis (39,7 proc.) slaugytojų,

išsimokslinimą įgijusių medicinos mokykloje, teigė įpilantys tokį kiekį, kad išsisiurbtų visas sekretas,

esantis tracheostomos vamzdelyje, o po mokymo tokį kiekį nurodė reikšmingai mažesnė dalis (8,3

proc.) (χ²=17,090;lls=3;p<0,001). Statistiškai reikšmingai didesnė dalis slaugytojų, įgijusių medicinos

mokykloje, po mokymo nurodė sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu įpilantys vieną

ml. sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo (prieš mok. - 24,1 proc., po mok. – 55,1 proc.;

χ²=17,090;lls=3;p<0,001) (18 pav.). Analizuojant duomenis ir lyginat duomenis bei sąsajas su darbo

patirtimi, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Nė vienas (0 proc.) slaugytojų, turintis nuo šešių

iki dešimties metų darbo patirtį, po mokymo nenurodė, kad įpila tokį kiekį, kad išsisiurbtų visas

sekretas, esantis tracheostomos vamzdelyje, o prieš mokymą tai nurodė apie penktadalis (16,7 proc.)

slaugytojų (χ²=9,051;lls=3;p=0,029). Po mokymo, mažesnė dalis slaugytojų, turinčių lygiai ar didesnę

nei dešimties m. darbo patirtį, nurodė sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu įpilantys

tokį kiekį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, kad išsisiurbtų visas sekretas (prieš mok. - 32,8 proc., po

mok. – 10,7 proc.), didesnė dalis vieną ml (prieš mok. – 28,1 proc., po mok. - 55,4 proc.), ir tai yra

statistiškai reikšmingas skirtumas (χ²=14,681;lls=3;p<0,001). Kituose pasirinktuose atsakymuose,

65

atsižvelgiant į praktinio darbo patirtį ir išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta

nebuvo.

0

54,5

18,2

13,3

40

33,3

13,3

22,4

13,8

25

62,5

12,5

0

40

40

6,7

13,3

22,4

55,1

14,3

8,2

27,3

24,1 *

39,7 *

0 20 40 60 80 100

0,5ml.

1ml.

2-3ml.

Tiek, kad išsiurbtų visą

0,5ml.

1ml.

2-3ml.


0,5ml.

1ml.

2-3ml.


Au

kšt

asi

s u

niv

ersi

teti

nis

Au

kšt

asi

s n

eu

niv

ersi

teti

nis

Med

icin

os

mo

ky

kla Po mokymo

Prieš mokymą


18 pav. NaCl 0,9 proc. tirpalo kiekis, įpilamas į tracheostomos vamzdelį, atsižvelgiant į

slaugytojų išsimokslinimą

Apie tris ketvirtadalius slaugytojų (prieš mok. – 79,8 proc., po mok. – 73,6 proc.; p>0,05)

teigia pirmiausia siurbiantys iš tracheostomos vamzdelio, paskui iš burnos, nosies, tik apie

dešimtadalis (prieš mok. – 20,2 proc., po mok. – 26,4 proc.; p>0,05) slaugytojų pirmiausia siurbia iš

burnos ir nosiaryklės, po to iš vamzdelio. Analizuojant slaugytojų atsakymus pagal darbo patirtį ir

išsimokslinimą, reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Pirmoji hipotezė: po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimą iš burnos ir

nosiaryklės, prieš siurbiant iš tracheostomos vamzdelio nepasitvirtino.

66

Anketinėje apklausoje didžioji dalis slaugytojų nurodė, siurbiant sekretą iš tracheostomos

vamzdelio gali mažėti SpaO2 (prieš mok. – 67,9 proc., po mok. – 85,2 proc.;

χ²=11,438;lls=1;p<0,001), retėti ŠSD (prieš mok. – 36,9 proc., po mok. – 63,0 proc.;

χ²=17,899;lls=1;p<0,001), kraujavimas (prieš mok. –77,4 proc., po mok. – 80,4 proc.; p>0,05). Po

mokymo apie pusė apklaustų slaugytojų nurodė, kad gali sumažėti AKS (prieš mok. – 21,4 proc., po

mok. – 43,2 proc.; χ²=12,770;lls=1;p<0,001), iškristi tracheostomos vamzdelis (prieš mok. – 46,4

proc., po mok. – 55,6 proc.; p>0,05), apie penktadalis teigė – kad gali įvykti pneumotoraksas (prieš

mok. – 14,3 proc., po mok. – 22,2 proc.; p>0,05), asistolija (prieš mok. – 14,3 proc., po mok. – 22,2

proc.; p>0,05).

Analizuojant sąsajas tarp slaugytojų išsimokslinimo ir pasirinktų galimų komplikacijų,

nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp apklausos prieš ir po mokymo slaugytojų grupėje, kurie

išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje. Po mokymo, dauguma slaugytojų nurodė kaip galimą

komplikaciją mažėjantį SpaO2 (prieš mok. – 65,3 proc., po mok. – 93,9 proc.;

χ²=12,660;lls=1;p>0,001), retėjantį ŠSD (prieš mok. – 27,6 proc., po mok. – 75,5 proc.;

χ²=24,403;lls=1;p<0,001), apie pusė slaugytojų nurodė galimą AKS sumažėjimą ar padidėjimą (prieš

mok. – 13,8 proc., po mok. – 49,0 proc.; χ²=15,689;lls=1;p<0,001), apie penktadalis – galimą

pneumotoraksą (prieš mok. – 6,0 proc., po mok. – 20,8 proc.; χ²=7,681;lls=1; p=0,006) (4 lentelė).

4 lentelė. Sekreto išsiurbimo metu galimų komplikacijų dažnumas, atsižvelgiant į

slaugytojų išsimokslinimą Išsimokslinimas

Komplikacijos

Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Medicinos mokykla

Prieš mok.

(proc.)(n=11)

Po mok.

(proc.)(n=8)

Prieš mok.

(proc.)(n=1)

Po mok.

(proc.)(n=1)

Prieš mok.

(proc.)(n=58)

Po mok.

(proc.)(n=49)

Mažėja SaO2 81,8 87,5 66,7 80,0 65,5 93,5*

Retėja ar dažnėja

ŠSD 72,7 100 46,7 40,0 27,5 75,5*

AKS padidėjimas

ar sumažėjimas 54,5 62,5 27,4 40,0 13,8 49,0*

IKS padidėjimas 9,1 50,0* 13,3 0 10,3 14,3

Kraujavimas 100 100 80,0 86,7 72,4 83,7

Asistolija 9,1 75,0* 20,0 6,7 47,1 52,9

Pneumotoraksas 9,1 75,0* 6,7 0,0 5,2 18,4*

Vamzd. iškritimas 81,8 75,0 60,0 46,7 36,0 51,0


Analizuojant ir lyginant abiejų anketinės apklausos duomenis ir sąsajas slaugytojų darbo

patirties, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp apklausos prieš ir po mokymo slaugytojų

grupėje, turinčioje lygiai ar daugiau nei dešimt m. darbo patirtį. Po mokymo didžioji dalis slaugytojų

67

nurodė kaip galimą komplikaciją mažėjantį SpaO2 (prieš mok. – 75,0 proc., po mok. – 98,2 proc.;

χ²=13,237;lls=1;p<0,001), retėjantį ŠSD (prieš mok. – 34,4 proc., po mok. – 76,8 proc.;

χ²=21,638;lls=1;p>0,001), apie pusė slaugytojų nurodė galimą AKS sumažėjimą (prieš mok. – 14,1

proc., po mok. – 43,8 proc.; χ²=19,641;lls=1;p<0,001), apie penktadalis – galimą pneumotoraksą (prieš

mok. – 6,0 proc., po mok. – 18,8 proc.; χ²=5,557;lls=1; p=0,018).

Kad kraujingą sekretą iš tracheostomos atsiurbti gali dėl trachėjos sienelės pažeidimo, po

mokymo nurodė dauguma slaugytojų (prieš mok. – 81,0 proc., po mok. – 95,8 proc.;

χ²=8,026;lls=1;p=0,005), apie dešimtadalis teigė - kad tai galėjo lemti paciento bendra sveikatos būklė

(prieš mok. – 25,0 proc., po mok. – 9,7 proc.; χ²=6,145;lls=1;p=0,013). Analizuojant ir lyginant

duomenis, paaiškėjo skirtumai slaugytojų grupėje, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje. Po

mokymo dauguma slaugytojų nurodė, kad kraujingas sekretas gali siurbtis dėl galimo trachėjos

sienelės pažeidimo (prieš mok. – 73,9 proc., po mok. – 98,0 proc.; χ²=8,654;lls=1;p=0,003) ir tik maža

dalis nurodė, kad tai galėjo nulemti paciento bendra sveikatos būklė (prieš mok. – 25,9 proc., po mok.

– 4,1 proc.; χ²=9,429;lls=1;p=0,002). Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į darbo patirtį,

statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

3.1.2. Slaugytojų žinios apie tracheostomos vamzdelio manžetės priežiūrą prieš ir

po mokymo

Buvo svarbu sužinoti, ar slaugytojai tracheostomos vamzdelio manžetės slėgį matuoja su

specialiu manometru. Dauguma apklaustų slaugytojų teigė, kad nematuoja manžetės slėgio specialiu

monometru (prieš mok. – 95,2 proc., po mok. – 98,3 proc.; p>0,05). Statiškai reikšmingų skirtumų

abejuose anketinėse apklausose skirtingą darbo patirtį ir išsimokslinimą turinčių slaugytojų

nurodytuose atsakymuose nebuvo nenustatyta.

Abiejų anketinių apklausų metu dauguma slaugytojų teigė, niekada nepripučia oro į

tracheostomos vamzdelio manžetę (prieš mok. – 47,6 proc., po mok. – 45,8 proc.; p>0,05), apie

penktadalis oro pripučia tiek, kad pilnai išsipūstų tracheostomos vamzdelio manžetė (prieš mok. – 27,4

proc., po mok. – 26,4 proc.; p>0,05), nedidelė dalis - pagal manometro parodymus (prieš mok. – 14,3

proc., po mok. – 26,4 proc.; p>0,05), labai maža dalis - dešimt ml. (prieš mok. – 7,1 proc., po mok. –

1,4 proc.; p>0,05) ir 20 ml. (prieš mok. – 3,6 proc., po mok. – 0 proc.; p>0,05) oro. Analizuojant

slaugytojų atsakymus pagal darbo patirtį ir išsimokslinimą, reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Analizuojant antrosios anketinės apklausos, kuri vyko po mokymo, pasirinktus atsakymus,

nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp nurodyto tracheostomos vamzdelio manžetės oro

išleidimo laiko, lyginant su pirmosios anketine apklausos rezultatais. Po mokymo statistiškai

68

reikšmingu skirtumu daugiau slaugytojų (44,4 proc.) nurodė, kad orą tracheostomos vamzdelio

manžetės išleidžia kas tris – keturias val., o prieš mokymą taip darantys nurodė tik penktadalis (20,1

proc.) (χ²=12,162;lls=1;p=0,007). Pirmoje apklausoje prieš mokymą didesnė dalis slaugytojų (60,9

proc.) nurodė, kad visai neišleidžia oro iš tracheostomos vamzdelio manžetės, o po mokymo taip teigė

tik mažiau nei pusė (40,3 proc.) slaugytojų (χ²=12,162;lls=1;p=0,007). Šiek tiek daugiau nei

dešimtadalis slaugytojų nurodė orą iš tracheostomos vamzdelio išleidžiantys kas keturias - šešias val.

(prieš mok. – 14,3 proc., po mok. – 15,3 proc.; p>0,05), labai maža dalis –vieną kartą paroje (prieš

mok. – 3,6 proc., po mok. – 0 proc.; p>0,05).

Tarp slaugytojų išsimokslinimo ir nurodyto laiko buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: apie du trečdalius (69,0 proc.) slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių medicinos mokykloje,

prieš mokymą nurodė, kad visai neišleidžia oro iš tracheostomos vamzdelio manžetės, tik apie

penktadalis (17,2 proc.) apie nurodė orą iš tracheostomos vamzdelio manžetės išleidžiantys kas tris –

keturias val. , o po mokymo – visai neišleidžiantys oro nurodė tik mažiau nei pusė (40,8 proc.), kas tris

– keturias val. – apie pusę (46,9 proc.) slaugytojų, ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=13,124;lls=1;p=0,004).

Tarp slaugytojų darbo patirties ir nurodyto laiko buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: apie pusę ( 54,5 proc.) slaugytojų, turinčių mažiau ir lygiai penkis metus darbo patirties,

nurodė išleidžiantys orą iš manžetės kas tris - keturias val., tuo tarpu taip darantys teigė maža dalis

slaugytojų, turinčių šešių – dešimties metų (11,1 proc.) ir daugiau ar lygiai dešimt metų darbo patirtį

(17,2 proc.) (χ²=17,449;lls=6;p=0,008).

Didesnė dalis (79,6 proc.) slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, po

mokymo teigė, kad prieš atleidžiant tracheostomos vamzdelio manžetę siurbia sekretą iš burnos ir

nosiaryklės, nors prieš mokymą tai teigė darantys tik apie pusę (51,7 proc.) slaugytojų

(χ²=9,007;lls=1;p=0,003) (19 pav.).

Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į praktinio darbo patirtį ir išsimokslinimą,

statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

Abiejų anketinių apklausų metu apie penktadalis slaugytojų nurodė manžetės slėgį 15-25

cmH2O (prieš mok. – 23,6 proc., po mok. – 28,4 proc.; p>0,05). Tačiau po mokymo apie pusė (50,6

proc.) slaugytojų nurodė manžetės slėgį mažesnį kaip 20 cm H2O, nors prieš mokymą tokį slėgį nurodė

nedidelė dalis (3,6 proc.) slaugytojų, ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=59,048;lls=3;p<0,001). Po mokymo, tik apie penktadalis (21,0 proc.) slaugytojų nurodė, kad

nesvarbu koks slėgis tracheostomos vamzdelyje, svarbu kad būtų daug išpūsta, o prieš mokymą tai

teigė daugiau nei pusė (65,5 proc.) apklausoje dalyvavusių slaugytojų (χ²=59,048;lls=3;p<0,001).

69

45,5

66,7

86,7

51,7

54,5

12,5

33,3

13,3

48,3

20,4

87,5 *

79,6 *

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Prieš

mokymą

Po mokymo

Prieš

mokymą

Po mokymo

Prieš

mokymą

Po mokymo

Au

kšt

asi

s

un

iversi

teti

nis

Au

kšt

asi

s

neu

niv

ersi

teti

nis

Med

icin

os

mo

ky

kla

Taip

Ne



vamzdelio, atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą

Tarp slaugytojų išsimokslinimo ir nurodytų atsakymų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: du trečdaliai (67,2 proc.) slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje, prieš

mokymą nurodė, kad nesvarbu koks slėgis manžetėje, svarbu, kad stipriai būstų išpūsta, mažiau nei

dešimtadalis (6,9 proc.) nurodė manžetės slėgį mažesnį nei 20 cmH2O., o po mokymo, tik penktadalis

(20,4 proc.) nurodė, jog nesvarbu koks slėgis ir dauguma (93,1 proc.) nurodė mažesnį nei 20 cmH2O

manžetės slėgį (χ²=42,297;lls=3;p<0,001). Prieš mokymus nė vienas (0 proc.) slaugytojas, turintis

neuniversitetinį aukštąjį išsimokslinimą, nenurodė mažesnį kaip 20 cm H2O slėgio, o po mokymus tokį

slėgį nurodė apie pusė slaugytojų (46,8 proc.) (χ²=9,683;lls=2;p=0,008) (20 pav.).

Tarp slaugytojų darbo patirties ir nurodytų atsakymų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: po mokymo, daugiau nei pusė (60 proc.) slaugytojų, turinčių nuo šešių iki dešimties metų

darbo patirtį, nurodė tracheostomos vamzdelio manžetės slėgį mažesnį nei 20 cmH2O, o prieš mokymą

tokio slėgio nebuvo nurodęs nė vienas (0 proc.) (χ²=9,493;lls=3;p=0,014). Po mokymo, apie pusė (51,8

proc.) slaugytojų, turinčių lygiai ar didesnę nei dešimties metų darbo patirtį, tracheostomos vamzdelio

manžetės slėgį nurodė mažesnį nei 20 cmH2O, o prieš mokymą tokio slėgio buvo nurodę tik labai

nedidelė dalis (3,1proc.) (χ²=48,898;lls=3;p<0,001).

70

9,1

18,2

18

57,7

0

35,1

0

3,4

22,4

6,9

67,3

12,5

17,5

66,7

70 *

46,7 *

0

0

26,7

0

55,1 *

26,6 *

55,1 *

20,4 *

0 20 40 60 80 100

Mažiau 20 cmH2O

15 - 25 cmH2O

Daugiau kaip 30 cmH2O

Nesvarbu, koks slėgis, svarbu išpūta

Mažiau 20 cmH2O

15 - 25 cmH2O



Mažiau 20 cmH2O

15 - 25 cmH2O



Au

kšt

asi

s u

niv

ersi

teti

nis

Au

kšt

asi

s n

eun

iver

site

tin

isM

edic

ino

s m

ok

yk

la

Proc.

Po mokymo

Prieš mokymą


20 pav. Tracheostomos vamzdelio manžetės slėgis, atsižvelgiant į slaugytojų išsimokslinimą

3.1.3. Slaugytojų žinios apie tracheostomos žaizdos ir vidinės kaniulės priežiūrą

prieš ir po mokymo

Abiejų anketinių apklausų rezultatai parodė, kad dauguma slaugytojų tracheostomos žaizdą

perriša, kai tvarstis susiteršia sekretu (prieš mok. – 89,3 proc., po mok. – 93,8 proc.; p>0,05), apie pusė

apklaustųjų slaugytojų - vieną kartą paroje (prieš mok. – 47,6 proc., po mok. – 46,9 proc.; p>0,05), tik

pagal gydytojo nurodymus - apie penktadalis (prieš mok. – 19,0 proc., po mok. – 17,3 proc.; p>0,05).

Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pirmosios ir antrosios apklausų bei skirtingą išsimokslinimą ir

darbo patirtį turinčių slaugytojų pasirinktų atsakymų nenustatyta.

Lyginant rezultatus prieš ir po mokymų nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: apie pusę

slaugytojų žaizdos kraštus nuvalo sol. Chlorheksidini 0,05 proc. (prieš mok. –- 48,8 proc., po mok. –

71

65,4 proc.; χ²=4,648;lls=1;p=0,031), po mokymo tik nedidelė dalis (1,4 proc.) slaugytojų teigė, kad

žaizdos kraštus nuvalo 70 laipsnių spiritu, nors prieš mokymą teigė tai apie penktadalis (22,6 proc.), ir

tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas (χ²=17,70;lls=1;p<0,001). Apie pusė slaugytojų

tracheostomos žaizdos perrišimui naudoja tik vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas (prieš mok. – 47,6

proc., po mok. – 54,3 proc.; p>0,05).


su slaugytojų išsimokslinimu: prieš mokymą daugiau nei trečdalis (40,0 proc.) slaugytojų, kurie turi

aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą, teigė, jog žaizdos kraštus nuvalo 70 laipsniu spiritu, o po

mokymo tai nurodė mažiau nei dešimtadalis (6,7 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=4,658;lls=1;p<0,031). Po mokymo nė vienas (0 proc.) slaugytojų, išsimokslinimą įgijusių

medicinos mokykloje, nenurodė, jog žaizdos kraštus nuvalo 70 laipsniu spiritu, o prieš mokymą taip

darantys teigė apie penktadalis (19,0 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=10,358;lls=1;p=0,001) (21 pav.).

72,7

40

46,7

53,4

43,1

0

87,5

75

6,7

46,7

66,7

0

65,3

53,1

19 *

40 *

36,4 *

18,2 *

0 20 40 60 80 100

Spiritas 70

Chlorheksidino tirpalas 0,02 proc

Vaistai pagal gydytojo nurodymus

Spiritas 70



Spiritas 70



Auk

štas

is u

nive

rsit

etin

isA

ukšt

asis

neu

nive

rsit

etin

isM

edic

inos

mok

ykla

Proc.

Po mokymo

Prieš mokymą


21 pav. Vaistai, naudojami tracheostomos žaizdos perrišimui, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą

72

Tarp slaugytojų darbo patirties ir nurodytų atsakymų buvo nustatyti statistiškai reikšmingi

skirtumai: po mokymo, tik labai nedidelė dalis (1,8 proc.) slaugytojų , turinčių lygiai ar didesnę nei

dešimties metų darbo patirtį, nurodė, jog žaizdos kraštus nuvalo 70 laipsniu spiritu, o prieš mokymus

tai nurodė apie ketvirtadalis (25,0 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=13,237;lls=1;p<0,001).

Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad apie penktadalis (23,8 proc.) slaugytojų prieš mokymą

teigė tracheostomos vamzdelio vidinę kaniulę plaunantys vieną kartą paroje, o po mokymo tai teigė tik

apie dešimtadalis slaugytojų (13,9 proc.) (p>0,05), pagal gydytojo nurodymus – mažiau nei

dešimtadalis (prieš mok. – 9,5 proc., po mok. – 6,9 proc.; p>0,05), vidinę kaniulę plaunantys keturis

kartus paroje teigė labai maža dalis slaugytojų (prieš mok. – 3,6 proc., po mok. – 0 proc.; p>0,05).

Nustatyti reikšmingi skirtumai (χ²=9,924;lls=1;p=0,002): apie tris ketvirtadalius (76,2 proc.)

slaugytojų prieš mokymą nurodė, kad tracheostomos vamzdelio vidinę kaniulę plauna pagal poreikį, o

po mokymo tai darantys teigė dauguma (94,4 proc.) slaugytojų. Analizuojant slaugytojų

išsimokslinimą ir pateiktus atsakymus buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: visi slaugytojai

(100 proc.), kurie turi aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą po mokymo nurodė plaunantys vidinę

kaniulę pagal poreikį, kai prieš mokymą taip darantys teigė tik apie du trečdalius (66,7 proc.)

(χ²=6,000;lls=1;p=0,0014). Didžioji dalis (98,1 proc.) slaugytojų, išsimokslinimą įgiję medicinos

mokykloje, po mokymo nurodė plaunantys vidinę kaniulę pagal poreikį, kai prieš mokymą taip

darantys teigė tik apie tris ketvirtadalius (74,1 proc.) slaugytojų (χ²=6,000;lls=1;p=0,014) (22 pav. ).

Po mokymo, didžioji dalis (92,9 proc.) slaugytojų, turinčių lygiai ar didesnę nei dešimties

metų darbo patirtį, nurodė vidinę kaniulę plaunantys pagal poreikį, kai prieš mokymą taip darantys

teigė tik apie tris ketvirtadalius (75 proc.) (χ²=6,857;lls=1;p=0,009).

Daugiau nei pusė slaugytojų nurodė plaunantys tracheostomos vidinę kaniulę su sol. NaCl 0,9

proc. tirpalu (prieš mok. – 52,3 proc., po mok. – 51,9 proc.; p>0,05), kiek mažiau nei pusė - su sol.

Clorheksidini 0,05 proc. tirpalu (prieš mok. – 42,9 proc., po mok. – 48,1 proc.; p>0,05). Statistiškai

reikšmingų skirtumų tarp pirmosios ir antrosios apklausų bei skirtingą išsimokslinimą ir darbo patirtį

turinčių slaugytojų pasirinktų atsakymų nenustatyta.

Slaugytojų nuomone, pagerintų tracheostomos priežiūrą kursai apie tracheostomos priežiūrą

(prieš mok. – 70,2 proc., po mok. – 58,0 proc.; p>0,05), daugiau metodinės medžiagos apie

tracheostomos priežiūrą (prieš mok. – 29,8 proc., po mok. – 24,7 proc.; p>0,05). Tik apie penktadalio

slaugytojų nuomone tracheostomos priežiūrą pagerintų didesnis darbo užmokestis (prieš mok. – 19,0

proc., po mok. – 21,0 proc.; p>0,05), konsultuojanti tracheostomos priežiūrą slaugytoja (prieš mok. –

22,6 proc., po mok. – 19,8 proc.; p>0,05). Apie dešimtadalio slaugytojų nuomone, tracheostomos

priežiūrą pagerintų daugiau slaugos priemonių (prieš mok. – 11,9 proc., po mok. – 13,6 proc.; p>0,05).

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai: prieš mokymą tik dešimtadalis (10,7 proc.) slaugytojų

73

nurodė, kad tracheostomos priežiūrą pagerintų tracheostomos priežiūros standartas, o po mokymo tai

nurodė jau ketvirtadalis (25,9 proc.) slaugytojų (χ²=6,414;lls=1;p=0,011).

9,1

0

100

40

6,7

0

66,7

22,4

3,4

12,1

74,1

25

0

100

0

0

6,5

16,3

0

6,1

9,1

100 *

91,8 *

12,5

0 20 40 60 80 100

1 x xparoje

4 x paroje

Pagal gydytojo nurodymus

Pagal poreikį

1 x xparoje

4 x paroje


Pagal poreikį

1 x xparoje

4 x paroje


Pagal poreikį

Au

kšt

asi

s u

niv

ersi

teti

nis

Au

kšt

asi

s n

eun

iver

site

tin

isM

edic

ino

s m

ok

yk

la

Proc.

Po mokymo

Prieš mokymą


22 pav. Tracheostomos vamzdelio vidinės kaniulės plovimas, atsižvelgiant į slaugytojų

išsimokslinimą

Analizuojant anketinės apklausos duomenis ir sąsajas tarp nurodyto atsakymo bei slaugytojų

išsimokslinimo, paaiškėjo statistiškai reikšmingi skirtumai tarp slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo

medicinos mokykloje. Prieš mokymą tik mažiau nei dešimtadalis (8,6 proc.) slaugytojų nurodė, jog

padėtų pagerinti tracheostomos priežiūrą tracheostomos priežiūros standartas, po mokymų tai teigė jau

apie penktadalį (22,4 proc.) slaugytojų (χ²=3,994;lls=1;p=0,046). Po mokymo, didesnė dalis (60,0

proc.) slaugytojų, turinčių aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą, nurodė, kad padėtų pagerinti

tracheostomos priežiūrą mažesnis darbo krūvis, o prieš mokymą tai teigė tik apie dešimtadalis (13,3

proc.) (χ²=7,033;lls=1;p=0,008). Kituose pasirinktuose atsakymuose, atsižvelgiant į darbo patirtį ir

išsimokslinimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo.

74

36,9

2114,314,3 14,314,3

10,7

11,111,1

25,9

37

25,9 *

0

20

40

60

80

100

Informacijos

apie

tracheostomos

priežiūrą

Tracheostomos

priežiūros

standarto

Slaugos

priemonių

Daugiau laiko Žinių Praktinių

įgūdžių

Pro

c.

Prieš mokymą Po mokymo


23 pav. Priemonės, kurių trūksta, siekiant užtikrinti geresnę tracheostomos priežiūrą

Kad galėtų užtikrinti geresnę tracheostomos priežiūrą, mažiau nei pusės slaugytojų teigimu

trūksta įgūdžių (prieš mok. – 47,7 proc., po mok. – 33,3 proc.; p>0,05), maždaug apie dešimtadalio

teigimu - slaugos priemonių (prieš mok. – 14,3 proc., po mok. – 11,1 proc.; p>0,05), laiko (prieš mok.

– 13,3 proc., po mok. – 21,0 proc.; p>0,05), žinių (prieš mok. – 10,7 proc., po mok. – 11,1 proc.;

p>0,05), tracheostomos priežiūros standarto (prieš mok. – 14,3 proc., po mok. – 25,9 proc.; p>0,05)

(23 pav.). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingą išsimokslinimą ir darbo patirtį turinčių

slaugytojų pasirinktų atsakymų nenustatyta.

3.2. Slaugytojų žinios ir įgūdžiai atliekant tracheostomos priežiūrą po mokymo

Stebint slaugytojų praktinius įgūdžius, buvo vertinama, ar priemonės, reikalingos atlikti

sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą, yra prie ligonio lovos. Anketinės apklausos

metu prieš mokymus dauguma (95,2 proc.) slaugytojų, nurodė, kad priemonės „dažnai ir visada“ yra

patogiai sudėtos prie paciento lovos, atliekant stebėjimus visais (100 proc.) stebėtais atvejais tai

pasitvirtino (χ²=4,820;lls=1;p=0,028).

Registruojant požymius, rodančius sekreto išsiurbimo iš tracheostominio vamzdelio

reikalingumą. daugumoje atvejų buvo stebimas paciento kosulys (77,8 proc.), apie pusę stebėtų atvejų

75

melsvėjo paciento veidas ir lūpos (42,4 proc.), tik vienu (1,0 proc.) stebėtu atveju pacientas pats

paprašė išsiurbti sekretą iš tracheostomos vamzdelio.

Analizuojant ir lyginant apklausos prieš mokymą ir stebėjimų duomenis, paaiškėjo, kad

anketinės apklausos prieš mokymą metu didesnė dalis slaugytojų nurodė, kad sekretą siurbia, kai

pacientas kosėja (81,0 proc.; lyginant su stebėj. p>0,05). Apklausos duomenimis apie pusę (52,4 proc.)

slaugytojų nurodė, kad siurbia sekretą iš tracheostomos vamzdelio, kai pacientas pats paprašo, o

stebėjimo metu buvo tik vienas toks atvejas (1,0 proc.), ir tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(χ²=64,681;lls=1;p<0,001).

81

59,5

77,8

42,4

1,0

52,4

0

20

40

60

80

100

Ligonis kosėja Melsvėja lūpos, veidas Ligonis pats prašo

Pro

c.

Apklausa Stebėjimai

*

*

* p<0,05 lyginant su stebėjimais

24 pav. Požymiai, rodantys sekreto siurbimo iš tracheostomos vamzdelio poreikį

Apklausoje daugiau nei pusę slaugytojų (59,1 proc.) teigė, kad siurbia sekretą iš

tracheostomos vamzdelio, kai melsvėja paciento lūpos, veidas, tačiau buvo stebėta statistiškai

reikšmingai mažiau atvejų, kai pacientui melsvėjo lūpos, veidas (42,4 proc.; lyginant su apklausa

χ²=5,315;lls=1;p=0,021) (24 pav.).

Tik apie dešimtadalyje (11,1 proc.) stebėtų sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio

procedūrų atvejų, slaugytojai siurbė sekretą, kai nebuvo stebimi jokie požymiai, rodantys sekreto

atsiurbimo poreikį, tuo tarpu anketinėje apklausoje prieš mokymą apie trečdalis (34,5 proc.) slaugytojų

nurodė, kad įprasta rutiniškai siurbti kas kelias valandas, ir yra statistiškai reikšmingas skirtumas

(lyginant su stebėj. χ²=14,584;lls=1;p<0,001).

Stebint sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrą, buvo registruojamas

siurbimo slėgis. Tyrimo vykdymo vietose buvo skirtingų modelių siurbliai, kuriuose yra skirtingi

slėgio matavimo vienetai (mmBar.; mmHg.; kPa). Slėgį konvertavome į mmHg, kad būtų galima

76

lyginti [39]. Stebėjimų metu, daugelyje (88,9 proc.) atveju buvo registruojamas didesnis nei 150

mmHg sekreto siurbimo slėgis. Analizuojant anketinės apklausos prieš mokymą bei stebėjimų

rezultatus, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme: anketinėje apklausoje didesnė dalis (prieš

mok. – 60,1 proc.) slaugytojų nurodė, kad siurbia tokiu slėgiu, koks yra nustatytas siurblyje ir apie

dešimtadalis (prieš mok. – 11,9 proc.) didžiausiu slėgiu, esančiu siurblyje, o stebėjimų metu daugelyje

(86,9 proc.) stebėtų atvejų buvo registruotas didesnis nei 150 mmHg slėgis (p>0,05) (25 pav.).

4,9

95,1

13,1

86,9

0

20

40

60

80

100

Slėgis < =150 mmHg Slėgis > =150 mmHg

Pro

c.


*

25 pav. Slėgis, kuriuo siurbiamas sekretas iš tracheostomos vamzdelio

Analizuojant anketinės apklausos prieš mokymą bei stebėjimų rezultatus, statistiškai

reikšmingų skirtumų nenustatėme: anketinėje apklausoje didesnė dalis (prieš mok. – 60,1 proc.)

slaugytojų nurodė, kad siurbia tokiu slėgiu, koks yra nustatytas siurblyje ir apie dešimtadalis (prieš

mok. – 11,9 proc.) didžiausiu slėgiu, esančiu siurblyje, o stebėjimų metu daugelyje (86,9 proc.) stebėtų

atvejų buvo registruotas didesnis nei 150 mmHg slėgis (p>0,05) (26 pav.). Stebėjimų metu fiksuotų

slėgių vidurkis yra 250 mmHg, mažiausias slėgis – 75 mmHg, didžiausias – 600 mmHg.

Visais (100 proc.) stebėtais atvejais slaugytojai dėvėjo nesterilias vienkartines pirštines. Tik

nedidelė dalis (11,8 proc.) slaugytojų, kurie atliko sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio

procedūrą, buvo užsidėję chalatą ar prijuostę ir kaukę.

Analizuojant anketinėje apklausoje prieš mokymą ir stebėjimuose registruotus duomenis apie

asmenines apsaugos priemones, tik pirštinių naudojime nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo (apkl.

– 98,8 proc. ir stebėj. – 100 proc.; p > 0,05). Tik apie penktadalyje stebėtų atvejų, slaugytojai buvo

užsidėję kaukę ir prijuostę (10,1 proc.), nors anketinėje apklausoje prieš mokymą daugiau nei pusė

apklaustų slaugytojų nurodė, kad sekreto išsiurbimo metų užsideda kaukę (66,7 proc.; lyginant su

stebėj. χ²=63,058,584;lls=1;p<0,001), apie pusė (39,3 proc. lyginant su stebėj.

χ²=21,532;lls=1;p<0,001) užsideda vienkartinį chalatą ar prijuostę. Anketinėje apklausoje apie

77

penktadalis (19 proc.) slaugytojų teigė, kad sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio užsideda

apsauginius akinius, tačiau to nebuvo stebėta nė karto (0 proc. lyginant su stebėj.

χ²=20,664;lls=1;p<0,001) (26 pav.).

98,8

19 *

66,6 *

39,3 *

100

010,1 10,1

0

20

40

60

80

100

Kaukė Akiniai Chalatas/prijuostė Pirštinės

Pro

c.



26 pav. Asmeninių apsaugos priemonių, naudojamų sekreto išsiurbimo iš tracheostomos

vamzdelio metu: anketinės apklausos ir stebėjimų duomenų palyginimas

Stebėtų sekreto išsiurbimo procedūrų metu tik apie penktadalis (19,2 proc.) slaugytojų, prieš

siurbiant iš tracheostomos vamzdelio, išsiurbė sekretą pacientui iš burnos ir nosiaryklės. Penktadalis

(20,2 proc.) apklausoje prieš mokymą dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad prieš siurbiant sekretą iš

tracheostomos vamzdelio, pirmiausia išsiurbtų sekretą iš burnos ir nosiaryklės (27 pav.).

19,2

20,2

80,8

79,8

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Stebėjimai

Apklausa

Ne Taip

27 pav. Sekreto išsiurbimas iš burnos, prieš sekreto siurbimą iš tracheostomos vamzdelio

78

Atliekant stebėjimus nustatyta, kad apie penktadalis (19,2 proc.) slaugytojų, prieš siurbiant

sekretą iš tracheostomos vamzdelio, išsiurbė sekretą iš burnos ir nosiaryklės, tačiau pirštines prieš

siurbiant iš tracheostomos vamzdelio pasikeitė dešimtadalis (8,1 proc.) slaugytojų. Didžioji dalis

slaugytojų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad pasikeičia pirštines po sekreto išsiurbimo iš burnos ir

nosiaryklės, prieš siurbiant iš tracheostomos vamzdelio, tačiau stebėjimų metu tai padarė tik apie

dešimtadalį (8,1 proc.) slaugytojų (χ²=153,585;lls=1;p<0,001) (28 pav).

13,1

86,9

8,1*

91,9 *

0

20

40

60

80

100

Ne Taip

Proc.

Apklausa

Stebėjimai


28 pav. Pirštinių pasikeitimas po sekreto išsiurbimo iš burnos prieš siurbimą iš

tracheostomos vamzdelio

Atliekant sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio, stebėjimų metu visais (100 proc.)

stebėtais atvejais sekretą siurbė vienas slaugytojas, apklausos rezultatai buvo tokie patys.

Tik apie dešimtadalyje (9,3 proc.) stebėtų sekreto išsiurbimo procedūrų metu slaugytojai įpila

į tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo.

Analizuojant stebėjimų ir anketinės apklausos prieš mokymą duomenis, nustatytas statistiškai

reikšmingas skirtumas: anketinės apklausos prieš mokymą metu, dauguma (94,9 proc.) slaugytojų

nurodė, kad sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu įpila į tracheostomos vamzdelį

sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo, o stebėjimų metu tai registravome mažiau nei dešimtadalyje (9,3

proc.) atvejų (lyginant su stebėj. χ²=138,857;lls=1;p<0,001).

Tai patvirtina trečiąją hipotezę: slaugytojų žinios apie sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. įpylimą į

tracheostomos vamzdelį yra pritaikomos klinikinėje praktikoje (29 pav).

79

5,18,3 *

91,7 * 94,9

0

20

40

60

80

100

Ne Taip

Proc.

Apklausa

Stebėjimai


29 pav. Sekreto išsiurbimo metu sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo įpylimas į

tracheostomos vamzdelį: anketinės apklausos ir stebėjimų duomenų palyginimas

Tik apie trečdalį (39,3 proc.) stebėtų procedūrų slaugytojai atsiurbimo kateterį įkišo

nesiurbdami.

Atliekant stebėjimus nustatyta, kad apie pusę (45,5 proc.) stebėtų atvejų vienkartinis kateterio

įvedimas į tracheostomos vamzdelį ir sekreto išsiurbimas truko iki 15 sek. Vienkartinio kateterio

įvedimo ir sekreto išsiurbimo laiko vidurkis yra 18,05 sek. Trumpiausia trukmė – dešimt sek., ilgiausia

– 60 sek. Analizuojant stebėjimų ir anketinės apklausos prieš mokymą duomenis, statistiškai

reikšmingų skirtumų nenustatėme: anketinėje apklausoje prieš mokymą, apie pusę (46,7 proc.)

slaugytojų nurodė, kad vienkartinio kateterio įvedimo ir sekreto išsiurbimo laikas yra iki 15 sek.

(lyginant su stebėj. p>0,05) (30 pav.).

47,6 45,5

52,4 54,5

0

20

40

60

80

100

< 5 sek. > = 15 sek.

Proc.



30 pav. Sekreto išsiurbimo laikas

80

Stebėtų sekreto išsiurbimo procedūrų metu nustatyta, kad dauguma (83,8 proc.) slaugytojų,

sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu, atsiurbimo kateterį kiša tol, kol pacientas pradeda

kosėti. Analizuojant stebėjimų ir anketinės apklausos prieš mokymą duomenis, nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai: anketinėje apklausoje prieš mokymą, tik keletas (3,6 proc.) apklausoje

dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad atsiurbimo kateterį įkiša tol kol pacientas ima kosėti ir tada

atitraukia atgal vieną – du cm., o stebėjimų metu tai darė dauguma (83,8 proc.) slaugytojų

(χ²=117,535;lls=1;p<0,001) (31 pav).

15,510,1

83,8

0 * 3,6 * 6,1

0

20

40

60

80

100

1/3 atsiurbimo kateterio ilgis Visas atsiurbimo kateterio

ilgis

Kiša, kol ima kosėti,

atitraukia 1 -2 cm.

Proc.


*


31 pav. Atsiurbimo kateterio įvedimo gylio, anketinės apklausos ir stebėjimų duomenų

palyginimas

Stebėjimų metu, atliekant sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, buvo stebėti atvejai

(6,1 proc.), kai buvo sukištas visas atsiurbimo kateteris, nors anketinėje apklausoje prieš mokymą nė

vienas (0 proc.) slaugytojas to nenurodė (χ²=5,263;lls=1;p=0,022).

Atliekant stebėjimus tik kiek mažiau nei ketvirtadalyje (24,4 proc.) stebėtų sekreto išsiurbimo

atvejų pakako vieno kateterio ir vieno sekreto išsiurbimo epizodo, kuriuo sunaudojo vieną kateterį,

apie penktadalyje (21,2 proc.) stebėtų procedūrų registravome, kad slaugytojai sunaudoja daugiau nei

vieną atsiurbimo kateterį, apie pusę (54,4 proc.) stebėtų atvejų atsiurbimo kateteris buvo pakartotinai

įvedamas į tracheostomos vamzdelį ir siurbiamas sekretas. Analizuojant stebėjimų ir anketinės

apklausos prieš mokymą duomenis, nebuvo skirtumų: anketinėje apklausoje prieš mokymą, daugiau

pusė (54,8 proc.) apklausoje dalyvavusių slaugytojų nurodė, kad sekreto iš tracheostomos vamzdelio

metu sunaudoja vieną atsiurbimo kateterį.

Tik vienu stebėtų atveju (1 proc.) atsisiurbė kruvino sekreto iš tracheostomos vamzdelio.

Anketinės apklausos prieš mokymą metu, daugiau nei du trečdaliai (77,4 proc.) apklaustų slaugytojų

81

teigė, kad sekreto atsiurbimo iš tracheostomos metu, gali atsiurbti kruvino sekreto, ir tai yra statistiškai

reikšmingas skirtumas (lyginant prieš mok. su stebėj. χ²=114,945 ;lls=1;p<0,001) (32 pav.).

99

77,4

1

22,6 *

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Stebėjimai

Apklausa

Ne Taip


32 pav. Kraujingo sekreto išsiurbimas

Po sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio visi slaugytojai siurblio prailginimo liniją

prasiurbė su dezinfekuojančiu tirpalu, atsižvelgiant į darbines instrukcijas.

Apie dešimtadalyje (11,8 proc.) stebėtų atvejų, po sekreto išsiurbimo iš tracheostomos

vamzdelio, slaugytojai nenusiplovė rankų.

Kadangi tracheostomos vamzdelio vidinės kaniulės, manžetės slėgio matavimas ir oro

išleidimas, žaizdos perrišimas yra suplanuoti slaugos veiksmai, mums teko stebėti tik vieną vidinės

kaniulės plovimą bei tris tracheostomos žaizdos perrišimus. Dėl mažo imties skaičiaus šie duomenys

nebuvo analizuojami

82

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu siekėme išsiaiškinti, kokios yra slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą,

ar jos atitinka moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas, kaip praktikoje atliekama tracheostomos

priežiūra, ar mokymas pagerina slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą ir priežiūros atlikimo

kokybę.

Buvo nustatyti reikšmingi skirtumai lyginant slaugytojų apklausos metu pateiktus atsakymus

prieš mokymą ir atsakymus po vykdyto mokymo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad po mokymo

reikšmingai didesnė dalis slaugytojų sekretą iš tracheostomos vamzdelio siurbė pagal poreikį: kai

mažėjo SaO2 ir ŠSD, siurbdami retai ar niekada nepylė į tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl

0,9 proc. tirpalo, pagal atsiurbimo rekomendacijas nurodė kateterio įkišimo gylį, atleido manžetę kas

tris - keturias val., žinojo galimas komplikacijas sekreto išsiurbimo metu: mažėjantį SaO2, ŠSD ir

AKS, tracheostomos manžetės slėgį mažesnį nei 20 cmH2O.

Šio tyrimo metu iškelta hipotezė, kad po mokymo pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto

išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio veiksmų seką, pasitvirtino. Po mokymo reikšmingai didesnė

dalis slaugytojų siurbė sekretą iš tracheostomos vamzdelio trumpiau nei 15 sek.

Analizuojant anketinės apklausos duomenis buvo nustatyta, kad po mokymo reikšmingai

pagerėjo slaugytojų, kurie išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje ir turinčių didesnę nei dešimt

metų darbo patirtį, žinios lyginant su kitomis grupėmis. Po mokymų slaugytojai reikšmingai rečiau

nurodė įpilantys sterilaus sol. NaCl izotoninio tirpalo, dažniau teisingai nurodė siurbimo trukmę

penkias - 15 sek., atsiurbimo kateterio įkišimo gylį, teisingai nurodė tracheostomos manžetės slėgį 15-

25 cm H2O ir oro išleidimą iš manžetės kas tris - keturias val. Slaugytojų grupėje, kurie turėjo

universitetinį išsimokslinimą, po mokymo reikšmingai mažesnė dalis nurodė, kad siurbia sekretą tokiu

slėgiu, koks nustatytas siurblyje, bet reikšmingai didesnė dalis nurodė tracheostomos manžetės slėgį

mažesnį nei 20 cmH2O bei žinojo sekreto išsiurbimo metu galimas komplikacijas asistoliją ir

pneumotoraksą. Po mokymo reikšmingai mažesnė dalis slaugytojų, turinčių aukštąjį neuniversitetinį

išsimokslinimą, nurodė tracheostomos žaizdos kraštus valantys 70 laipsnių spiritu.

Šio tyrimo rezultatai iš dalies sutapo su Brazilijoje (2009) atlikto tyrimo rezultatais, kurio

metu buvo tirtos slaugytojų žinios apie tracheostomos priežiūrą prieš ir po mokymo. Autoriai nurodė,

kad po mokymo statistiškai reikšmingai pagerėjo slaugytojų žinios apie asmeninių apsaugos priemonių

naudojimą (pirštinės, kaukė, vienkartinis chalatas, akiniai – p <0,05) [106]. Mūsų atlikto tyrimo metu

po mokymo reikšmingai daugiau slaugytojų nurodė tik apsauginės kaukės naudojimą (p< 0,05). Pelaes

de Carvalho, Telma, Spitaletti Araujo, Natália Siqueira ir kt. (2009) savo publikacijoje nurodė, kad po

slaugytojų mokymo, pastarieji nurodė trumpesnę sekreto siurbimo trukmę 5 – 15 sek. [106]. Tai sutapo

su mūsų tyrimo rezultatais. Atliktų tyrimų rezultatais patvirtino, kad sekreto siurbimo trukmė iki 15 s.

http://journals.ohiolink.edu/ejc/search.cgi?q=authorExact:%22Pelaes%20de%20Carvalho%2C%20Telma%22

http://journals.ohiolink.edu/ejc/search.cgi?q=authorExact:%22Pelaes%20de%20Carvalho%2C%20Telma%22

http://journals.ohiolink.edu/ejc/search.cgi?q=authorExact:%22Spitaletti%20Araujo%2C%20Nat%26aacute%3Blia%20Siqueira%22

83

leidžia išvengti paciento hipoksijos ir galimų kraujotakos pokyčių [45,103,123]. Siekiant išvengti

sekreto, esančio virš tracheostomos vamzdelio manžetės, užtekėjimo į apatinius kvėpavimo takus,

rekomenduojama prieš sekreto siurbimą iš tracheostomos vamzdelio išsiurbti sekretą iš burnos ir

nosiaryklės [23,82,115]. Brazilijoje (2009) atlikto tyrimo metu po mokymų statistiškai reikšmingai

daugiau tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų rinkosi tinkamą sekreto siurbimo seką:

burna, nosis, tracheostomos vamzdelis [106]. Šio tyrimo metu pirmoji hipotezė, kad po mokymo

pagerėjo slaugytojų žinios apie sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio veiksmų seką,

nepasitvirtino. Mūsų atlikto tyrimo metu po mokymo nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų pokyčių

apie sekreto išsiurbimo seką. Dauguma slaugytojų nurodė, kad tai atlieka priešinga seka: pirmiausia

sekretą siurbia iš tracheostomos vamzdelio, po to iš burnos ir nosies

Suomijoje (2012) ITS atlikto tyrimo metu daugumoje stebėtų sekreto iš ET vamzdelio

išsiurbimo atvejų slaugytojai buvo užsidėję pirštines (100 proc.), kaukę (97,5 proc.), apie trečdalis -

prijuostę (32,5 proc) [90]. Mūsų tyrimo rezultatai buvo panašūs į kitų autorių atliktus tyrimus, kai visi

slaugytojai dėvėjo pirštines [46,76,89]. Bet lyginant vykdyto tyrimo rezultatus su Jungtinėje

Karalystėje (2002), Airijoje (2008) ir Suomijoje (2012) atliktais tyrimais, mūsų atlikto tyrimo metu

reikšmingai mažiau stebėtų atvejų slaugytojai sekreto išsiurbimo metu užsidėjo kaukę ir prijuostę, o

akinių nedėvėjo nė vienas slaugytojas [46,76,89]. Day T., Farneli S., Haynes S. ir kt. (2002), Kelleher

S., Andrews T. (2008) atliktų tyrimų praktinių veiksmų stebėjimo metu buvo nustatyta, kad slaugytojai

prieš endotrachėjinį sekreto siurbimą neišklausė kvėpavimo garsų plaučiuose, o sekreto siurbimą atliko

dažnai esant vienam požymiui, rodančiam siurbimo poreikį [46,74]. Lietuvoje nėra įprasta, kad

slaugytojai auskultuotų pacientų plaučius ir pagal tai vertintų, ar reikalingas sekreto išsiurbiamas iš

tracheostomos vamzdelio, tai atlieka gydytojai. Stebėjimo rezultatai parodė, kad praktikoje dauguma

slaugytojų sekretą siurbė esant sekreto siurbimo poreikiui. Tik dešimtadalyje stebėtų sekreto

išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio procedūrų atvejų, slaugytojai siurbė sekretą, kai nebuvo

stebimi jokie požymiai, rodantys sekreto išsiurbimo poreikį.

Suomijoje (2012) atlikto ITS tyrimo metu tik truputį daugiau nei dešimtadalyje (15 proc.)

stebėtų atvejų siurbimo slėgis buvo 80-150 mmHg [89]. Anglijoje (2002) stebėjimo metu sekreto

išsiurbimo slėgis 13 atvejų (46,2 proc.) buvo virš 200 mmHg, nors anketinės apklausos metu tokį slėgį

nurodė tik 6 slaugytojos (14,1 proc.) [46]. Airijoje (2008) atlikto tyrimo metu sekreto siurbimo slėgiai

viršijo rekomenduojamus slėgius ir svyravo 230 - 450 mmHg [76]. Lietuvoje (2013) atlikto tyrimo

metu, ITS skyriuose praktinių veiksmų stebėjime buvo registruotas sekreto išsiurbimo tracheostominio

vamzdelio slėgis: mažiausias slėgis 100 mm/Hg, didžiausias 525 mm/Hg. Sekreto išsiurbimo slėgio

ITS vidurkiai svyravo nuo 107,3 mm/Hg ir daugiau nei 310mmHg [12]. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai

buvo labai panašūs: stebėjimo metu daugelyje stebėtų atvejų buvo registruotas didesnis nei 150 mmHg

slėgis, o didžiausias stebėjimų metu registruotas slėgis buvo – 600 mmHg. Praktikoje naudojami dideli

84

siurbimo slėgiai kelia susirūpinimą, kadangi siurbiant per dideliu slėgiu didėja plaučių pažeidimo bei

sekreto, esančio virš manžetės, užtekėjimo į trachėją rizika [40,43,124,115].

Lietuvoje (2013) atlikto tyrimo autoriai nurodo, kad anketinėje apklausoje beveik visi

respondentai nurodė, kad siurbia ne ilgiau kaip 15 sek., tačiau stebint praktinius veiksmus buvo

fiksuojami atskiri atvejai, kai sekreto išsiurbimas tęsiasi 25 – 40 sek. [12]. Šio tyrimo metu klinikinėje

praktikoje apie pusė stebėtų atvejų sekreto išsiurbimo trukmė buvo ilgesnė nei 15 sek., o Airijoje

(2009) atlikto tyrimo metu nė vienas slaugytojas nesiurbė ilgiau nei 15 sek. [72].

Mūsų tyrimo praktikinių veiksmų stebėjimo rezultatai buvo labai panašūs į kitų mokslininkų

atliktų tyrimų rezultatus, kurie atskleidė, kad slaugytojų žinios ne visada atitinka mokslines

rekomendacijas ir skiriasi nuo klinikinės praktikos veiksmų [20,46,76,100]. Šio tyrimo praktikinių

veiksmų stebėjimo metu registravome, kad nebuvo siurbiamas sekretas iš burnos ir nosiaryklės prieš

sekreto išsiurbimą iš tracheostomos vamzdelio, apie pusę stebėtų atvejų buvo pakartotinai įvedamas

tas pats atsiurbimo kateteris į tracheostomos vamzdelį. Galima daryti prielaidą, kad tai yra būdas

taupyti lėšas, nes tada slaugytojai sekreto išsiurbimo iš tracheostomos vamzdelio metu sunaudoja tik

vieną sekreto išsiurbimo kateterį. Tačiau tokiu atveju gerokai prailgėja vienkartinis sekreto išsiurbimo

laikas ir didėja infekcijos bei sekreto, esančio virš vamzdelio manžetės, aspiracijos rizika. Praktinių

veiksmų stebėjimo metu tai darė nedidelė dalis slaugytojų, o po sekreto išsiurbimo iš burnos, didelė

dalis slaugytojų nepasikeitė pirštinių, nors anketinės apklausos metu dauguma slaugytojų nurodė tai

darantys.

Anketinės apklausos metu apie penktadalis slaugytojų teigė, kad jiems trūksta laiko, norint

užtikrinti geresnę tracheostomos priežiūrą pacientams. Galima kelti prielaidą, kad slaugytojai, po

sekreto išsiurbimo iš burnos, prieš siurbdami iš tracheostomos vamzdelio, nepasikeičia pirštinių dėl

didelio darbo krūvio, taupydami laiką ir priemones. Visi šie veiksniai gali didinti komplikacijų skaičių

pacientams. Šio tyrimo metu trečioji hipotezė, kad slaugytojų žinios apie sterilaus sol. NaCl 0,9 proc.

tirpalo įpylimą į tracheostomos vamzdelį yra taikomos klinikinėje praktikoje, pasitvirtino. Tačiau po

mokymų, praktinių veiksmų stebėjimo metu, tik maža dalis slaugytojų siurbė sekretą rutiniškai, įpylė į

tracheostomos vamzdelį sterilaus sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė problemines tracheostomos priežiūros sritis. Gauti

rezultatai kelia susirūpinimą, nes sekreto išsiurbimo metu maža dalis slaugytojų naudojo asmenines

apsaugos priemones, rinkosi didelį sekreto siurbimo slėgį ir ilgai siurbė sekretą, netaikė teisingos

sekreto siurbimo veiksmų sekos. Todėl reikalingi pokyčiai atliekant tracheostomos priežiūrą, siekiant

užtikrinti pacientų saugumą bei kokybišką slaugą. Kadangi Lietuvoje nėra patvirtinto vieningo

tracheostomos priežiūros standarto, lieka didelė laisvė slaugytojams sekreto išsiurbimo procedūrą

atlikti taip, kaip yra įprasta jų darbo vietoje, o ne taip , kaip rekomenduoja įrodymais pagrįsta slauga

85

Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad po mokymo ne visais tracheostomos priežiūros

aspektais pagerėjo slaugytojų žinios ir ne visada turimos žinios buvo taikomos praktikoje. Tai

patvirtina ir Day T, Iles N, Griffiths P. (2009) atlikto tyrimo rezultatai, kad tradicinis mokymas gali

sukelti tik trumpalaikį žinių pagerėjimą ir nebūtinai lems žinių pritaikymą praktikoje [47]. Manome,

kad slaugytojams reikėtų tobulinimosi kursų apie tracheostomos priežiūrą bei didesnį dėmesį būtų

tikslinga skirti individualiam slaugytojų mokymui darbo vietoje. Woodrow P. (2002) teigė, kad tiems

sveikatos priežiūros specialistams, kurie retai atlieka tracheostomos priežiūrą, yra labai svarbu tikslūs

tracheostomos priežiūros dokumentai [124]. Klinikinėje praktikoje būtų tikslinga įdiegti tracheostomos

priežiūros standartą bei tracheostomos priežiūros sekimo lapus, kuriuose būtų visa slaugytojams

reikalinga informacija apie pacientą ir jam suformuotą tracheostomą.

Tyrimo stipriosios ir silpnosios pusės. Šio tyrimo stipriosios pusės buvo tai, kad tyrimo

metu buvo taikoma duomenų trianguliacija, kai tarpusavyje buvo derinami ir lyginami duomenys iš

trijų duomenų šaltinių: anketinės apklausos prieš mokymus, anketinės apklausos po mokymų ir

slaugytojų praktinių veiksmų stebėjimo, atliekant tracheostomos priežiūrą. Taip pat buvo vykdomas

slaugytojų mokymas ir po mokymo stebėta, kaip atnaujintos ir pagilintos žinios taikomos klinikinėje

praktikoje. Tai leido pažvelgti į analizuojamą problemą iš skirtingų pusių .

Šio tyrimo silpnosios pusės buvo tai, kad tiriamųjų imtis nebuvo didelė, o tyrimas buvo

vykdomas tik Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Ne visose tyrimo vietose galėjome vykdyti

praktinių veiksmų stebėjimus. Kadangi praktinių veiksmų stebėjimas buvo atviras, išlieka Hawthorne

efekto tikimybė, jog slaugytojai labiau stengėsi atlikti procedūrą pagal mokymą ir rekomendacijas, o

kasdieninėje veikloje šią procedūrą atlieka kitaip, t.y. jiems įprastai. Tokį fenomeną stebėjome ir mūsų

tyrimo metu, kai pradžioje tyrimo, tekdavo ilgiau laukti, kol slaugytojai atliks sekreto išsiurbimą iš

tracheostomos vamzdelio (siurbdavo tada, kai atsirasdavo požymiai, rodantys, kad reikia sekretą

išsiurbti), sunaudodavo daugiau nei vieną sekreto išsiurbimo kateterį.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Day%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19457007

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Iles%20N%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19457007

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Griffiths%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19457007

86

IŠVADOS

1. Prieš mokymus didžioji dalis slaugytojų teisingai žinojo požymius, rodančius siurbimo poreikį,

sekreto išsiurbimo trukmę, kiek giliai įvesti atsiurbimo kateterį, galimas sekreto siurbimo

komplikacijas. Po mokymo reikšmingai didesnė dalis slaugytojų iš tracheostomos vamzdelio

siurbė pagal reikalą ir trumpiau, nepylė į vamzdelį NaCl 0,9 proc tirpalo. Po mokymo apie pusė

apklaustųjų slaugytojų neteisingai nurodė siurbimo veiksmų seką ir siurbimo slėgį. Po mokymo

reikšmingai pagerėjo slaugytojų, kurios išsimokslinimą įgijo medicinos mokykloje ir turi didesnę

nei 10 metų darbo patirtį, žinios lyginant su kitomis respondentų grupėmis.

2. Klinikinėje praktikoje didžioji dalis slaugytojų sekretą iš tracheostomos vamzdelio siurbė pagal

poreikį, atsiurbimo kateterio įvedimo gylis buvo tinkamas, neįpylė sol. NaCl 0,9 proc. tirpalo į

tracheostomos vamzdelį. Stebėjimų metu didžioji dalis slaugytojų sekreto siurbimo metu

veiksmus atliko neteisinga seka, apie pusės stebėtų atvejų metu buvo siurbiama per dideliu slėgiu

ir per ilgai.

3. Klinikinėje praktikoje atliekant tracheostomos priežiūrą slaugytojai tinkamai taikė žinias apie

sekreto iš tracheostomos vamzdelio išsiurbimo poreikį, atsiurbimo kateterio įvedimo gylį, sol.

NaCl 0,9 proc. tirpalo naudojimą. Tačiau didžioji dalis slaugytojų netaikė rekomenduojamos

sekreto siurbimo veiksmų sekos, pusė slaugytojų – rekomenduojamo siurbimo slėgio bei

trukmės.

87

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais parengta:

S. Kostyliovienė, A. Vaškelytė. Tracheostomos priežiūros atmintinė pacientų artimiesiems,

atliekantiems tracheostomos priežiūrą, ir pacientui, kuris geba pats tai atlikti ( 5 priedas )

S. Kostyliovienė, R. Liutkevičiūtė. Paciento, kuriam suformuota tracheostoma, informacinis

lapas (6 priedas )

S. Kostyliovienė, R. Liutkevičiūtė. Tracheostomos priežiūros lapas (7 priedas).

1. Rekomendacijos klinikinei praktikai

1. Atnaujinti LSMUL darbo instrukcijas „Endotrachėjinis sekreto išsiurbimas‘ (be asistento)

ir „Endotrachėjinis sekreto išsiurbimas‘ (su asistentu), atsižvelgiant į mokslo įrodymais pagrįstas

rekomendacijas.

2. Parengti Podiplominių studijų centro tobulinimosi programą slaugytojams

„Tracheostomos priežiūra pacientams“.

2. Rekomendacijos tolimesniems moksliniams tyrimams

1. Išanalizuoti kitose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose (GMP, PSPC, rajonų

stacionaruose) dirbančių slaugytojų žinias apie tracheostomos priežiūrą ir praktinius įgūdžius, atliekant

tracheostomos priežiūros veiksmus.

2. Atlikti kokybinius tyrimus:

Pacientų, kuriems suformuota tracheostoma, patirtys

Pacientų artimųjų, kurie slaugo namuose pacientus su tracheostoma patirtys

Slaugytojų patirtys dirbant su pacientais, kuriems suformuota tracheostoma

88

PUBLIKACIJOS

1. Straipsniai:

Silva Kostyliovienė, Alina Vaškelytė, Rimantas Kėvalas, Aurelija Blaževičienė

„Tracheostomos priežiūra: slaugytojų kompetencijos ugdymas per patirtį – nuo naujoko iki eksperto“

Sveikatos mokslai, 2013, t. 23, Nr. 4, p. 119-123 ISSN 1392-6373

2. Tezės:

Silva Kostyliovienė, Jovita Demskytė „Sekreto išsiurbimo iš tracheostominio vamzdelio

įvertinimas“ Konferencija „Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija : pažanga praktikai“ 2013

m. gegužės 9 d. p. 21-23 ISBN 9789955152743

Silva Kostyliovienė, Alina Vaškelytė, Rimantas Kėvalas „Sekreto išsiurbimas iš

tracheostomos vamzdelio: NaCl tirpalo naudojimas“.“ Konferencija „Mokslo įrodymais pagrįsta

slaugos praktika III“ 2014 m. balandžio 30 d. p. 12-13 ISBN 978995515339

89

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Andrejaitienė J, Širvinskas E, Bolys R. ir kt. Tracheostoma ir ilgalaikė dirbtinė plaučių

ventiliacija ligoniams po širdies operacijų. Medicina 2005;38(3): 267- 271.

2. Janilionis R. Pointubacinė trachėjos struktūra. Diagnostika ir gydymas. Medicinos teorija ir

praktika 2001;3:157-159.

3. Janilionis V, Morkevičius V, Rauleckas R. Statistinė kiekybinių duomenų analizė su SPSS ir

STATA. Kaunas, 2008

4. Jucevičienė P, Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai 2000;1(22):

44-50.

5. Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos Įstatymas 2001 m. birželio 28 d. Nr. IX – 413.

Valstybės žinios 2001;62-2224.

6. Lietuvos medicinos norma MN 28:2011. „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės,

pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 2011-06-14. Valstybės žinios 2011;72-3490.

7. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS

HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2010 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS.

INFEKCIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2010 m. liepos 19 d. Nr.

V-644. Valstybės žinios, 2010-07-29, Nr. 90-4781.

8. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS

HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2012 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS.

INFEKCIJŲ KONTROLĖS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2012 m. spalio 19 d. Nr.

V-946 Vilnius. Valstybės žinios 2012-10-25, Nr. 124-6241.

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl privalomų registruoti

nepageidaujamų įvykių sąrašo ir jų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2010 m.

gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-401 Valstybės žinios, 2010 Nr. 55-2703.

10. Rauba D, Šatinskienė I, Kėkštas G. ir kt. Šiuolaikinė tracheostomija. Medicinos teorija ir

praktika 2004;39(3): 225-231.

11. Kėvalas R. Vaikų urgentinių būklių diagnostika ir gydymas. Kaunas: UAB INDIGO PRINT;

2010. p.13-14, 40, 86.

12. Kostyliovienė S, Demskytė J. Sekreto išsiurbimo iš tracheostominio vamzdelio įvertinimas.

Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: pažanga praktikai: XII respublikinė

slaugytojų konferencija Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti: konferencijos tezės, 2013

m. gegužės 9 d., Kaunas, 2013. p. 21-23.

90

13. Kostyliovienė S, Vaškelytė A, Kėvalas R. ir kt. Tracheostomos priežiūra: slaugytojo

kompetencijos ugdymas per patirtį - nuo naujoko iki eksperto. Sveikatos Mokslai

2013;23(4):119–123.

14. Pūkėnas K. Sportinių tyrimų duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas,

2005, p. 142 -148.

15. Ševcovienė D, Kriukelytė D. Slaugytojų profesinės kompetencijos vertinimas. Sveikatos

mokslai 2008;6(60):1967–1973.

16. Šeškevičius A. Slaugos žinynas. Kaunas, 2003.

17. Tirvienė G, Macas A, Demskytė J. ir kt. Intubuoto ir tracheostomuoto paciento slaugymo

ypatumų ir skirtumų analizė. Sveikatos mokslai 2006;16(4):300-310.

18. „Tracoe“ tracheostominis vamzdelis. Internetinis „Tracoe“ katalogas [Interaktyvus] [žiūrėta

2012-01-29]. Prieiga per Internetą: < http://tracoe.lt/produktas.php?cid=27&cat=Twist >.

19. Žydžiūnaitė V. Slaugytojų kompetencijų charakteristikos: edukologijos ir slaugos požiūriai.

Sveikatos mokslai 2002;4(20):53–59.

20. Akram Ansari, Negin Masoudi Alavi, Mohsen Adib – Hajbagheri, et all. The gap between

knowledge and practice in standard Endo-tracheal suctioning of ICU nurses, Shahid

Beheshti Hospital. Iran J Crit Care Nurs 2012;5(2):71-76.

21. Al-Samri M, Mitchell I, Drummond DS, et all. Tracheostomy in children: a population -

based experience over 17 years. Pediatr Pulmonol 2010; 45(5):487-93.

22. Al Sharhan S., Sohail M., Ahmad K et all. Self - reported comfort with tracheostomy tube

care. Cross - sectional survey of non-ear, nose and throat health care professionals. Saudi

Med J 2014;35(1):63-6.

23. American Association for Respiratory care. Clinical Practice Guidelines. Endotracheal

Suctioning of Mechanically Ventilated Patients With Artificial Airways 2010. Respir Care

2010; 55(6): 758–764.

24. Aptin Maboudi, Hamidreza Abtahi, Mostafa Hosseini et all. Accuracy of Endotracheal Tube

Cuff Pressure Adjustment by Fingertip Palpation after Training of Intensive Care Unit

Nuries. Iran Red Crescent Med J 2013 May [online]. From National Library of Medicine

[cited 2013-04-14]. Avaible from Internet:

<http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3838645/>.

25. Arora A, Hettige R, Ifeacho S. et all. Driving standards in tracheostomy care: a preliminary

communication of the St Mary’s ENT-led multi disciplinary team approach. Clin

Otolaryngol 2008;33(6):596-9.

26. Baba H., Iinuma Y., Imaizumi K. Transmission of bacterial infections to health care workers

during intubation and respiratory care of patients with severe pneumonia. Infect Control

http://tracoe.lt/produktas.php?cid=27&cat=Twist

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Al-Samri%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20425857

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Mitchell%20I%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20425857

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Drummond%20DS%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20425857

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20425857

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Al%20Sharhan%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24445892

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Sohail%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24445892

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Ahmad%20K%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24445892



http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Maboudi%20A%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Abtahi%20H%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Hosseini%20M%5Bauth%5D

91

Hosp Epidemiol 2009 Oct [online]. From National Library of Medicine [cited 2012-01-09].

Avaible from Internet: < http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19719413 >.

27. Benner P, editor. From novice to expert: Excellence and power in clinical nursing practice.

Menlo Park: Addison Wesley, 1984 p. 13-34. [online]. From University of Virginia Health

System [cited 2013-03-10]. Avaible from Internet:

<http://www.healthsystem.virginia.edu/pub/therapy-services/3%20-%20Benner%20-

%20Novice%20to%20Expert-1.pdf >.

28. Betty Nance-Floyd. Tracheostomy care: An evidence-based guide to suctioning and dressing

chantes. American Nurse Today 2011; 6(7):14-16.

29. Björling G. Long-term tracheostomy care: How to do it? Breathe 2009; 5(3):204-213.

30. Björling G, Belin AL, Hellström C. et all. Tracheostomy inner cannula care: A randomized

crossover study of two decontamination procedures. Am J Infect Control 2007;35(9):600-5.

31. Burger JL, Parker K, Cason L, et all. Responses to Work Complexity: The Novice to Expert

Effect. Western Journal of Nursing Research 2010; 32(4):497–510.

32. Care of Adult Patients in Acute Care Facilities with a Tracheostomy Clinical Practice

Gudeline. Agency for Clinical Innovation 2013 [online]. From NSW Agency for Clinical

Innovation. [cited 2013-03-10]. Avaible from Internet:

<http://www.aci.health.nsw.gov.au/__data/assets/pdf_file/0005/181454/ACI_Tracheostomy

_CPG.pdf >.

33. Care pacients with a Tracheostomy on the wards (2012) Portsmouth Hospital NHS Trust

[online]. From Documents Search Engine [cited 2013-03-10]. Availble from Internet:

<http://docsse.com/view.php?id=1156070>.

34. Caruso P, Denari S, Ruiz S AL, et all. Saline instillation before tracheal suctioning decreases

the incidence of ventilator-associated pneumonia. Critical Care Medicine 2009; 37:32–38.

35. Celik SA, Elbas NO. The standard of suction for patients undergoing endotracheal

intubation. Intensive Crit Care Nurs 2000;16(3):191-8.

36. Celik SA, Kanan N. A Current Conflict: Use of Isotonic Sodium Chloride Solution on

Endotracheal Suctioning in Critically Ill Patients. Dimensions of Critical Care Nursing

2006;25(1):11-14.

37. Chau J, Thompson DR., Chan D, et all. An evaluation of the implementation of a best

practice guideline on tracheal suctioning in intensive care units. International Journal of

Evidence Based Health 2007;(5)3:354-359.

38. ChikataY, Oto J, Onodera M, et all. Humidification performance of humidifying devices for

tracheostomized patients with spontaneous breathing: a bench study. Respir Care

2013;58(9):1442–1448.


https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CCsQFjAA&url=https%3A%2F%2Fwww.healthsystem.virginia.edu%2F&ei=CbZXU7eBAsj9ygOVgIEY&usg=AFQjCNFoJHL3O04wvPyayVqJUx2uGOiBMg&sig2=DHXTtxt8T9ltOYNvNtEHrg&bvm=bv.65177938,d.bGQ

https://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CCsQFjAA&url=https%3A%2F%2Fwww.healthsystem.virginia.edu%2F&ei=CbZXU7eBAsj9ygOVgIEY&usg=AFQjCNFoJHL3O04wvPyayVqJUx2uGOiBMg&sig2=DHXTtxt8T9ltOYNvNtEHrg&bvm=bv.65177938,d.bGQ

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Bj%C3%B6rling%20G%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17980239

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Belin%20AL%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17980239

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Hellstr%C3%B6m%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17980239


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Burger%20JL%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20685907

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Parker%20K%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20685907

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Cason%20L%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20685907

http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0CCsQFjAA&url=http%3A%2F%2Fdocsse.com%2F&ei=FchXU6iGI6GTywOU5oLYAQ&usg=AFQjCNHCRhv2ysSCnx3nGgFDoiP_PVWlSg&sig2=5yzGdyYkk8rYTIn0zPd_BQ&bvm=bv.65177938,d.bGQ

http://rc.rcjournal.com/content/58/9/1442.short

http://rc.rcjournal.com/content/58/9/1442.short

92

39. Cornell University. Joan and Sanford I. Weill Medical College. Pressure Conversion

[online]. From Cornell University [cited: 2012-01-19]. Avaible from Internet: <http://www-

users.med.cornell.edu/~spon/picu/calc/pressure.htm>.

40. Couchman BA,Wetzig SM, Coyer FM, et all. Nursing care of the mechanically ventilated

patient: What does the evidence say? Intensive and Critical Care Nursing 2007;23:4-14.

41. Crimlisk JT, O'Donnell C, Grillone GA. Standardizing Adult Tracheostomy Tube Styles.

What is the Clinical and Cost-effective Impact? Dimens Crit Care Nurs 2006;25(1): 35-45.

42. Das P, Zhu H, Shah RK, et all. Tracheotomy-related catastrophic events: results of a

national survey. Laryngoscope 2012;122(1):30-7.

43. Dave MH, Frotzler A, Madjdpour C, et all. Massive Aspiration Past the Tracheal Tube Cuff

Caused by Closed Trachael Suction System. J Intensive Care Med 2011;26: 326-329.

44. Davies K, Monteross L, Leslie G, et all. Determining standard criteria for endotracheal

suctioning in the paediatric intensive care patient: An exploratory study. Intensive Crit Care

Nurs 2011; 27(2):85-93.

45. Day T, Farnell S, Wilson-Barnett J. Suctioning: a review of current research

recommendations. Intensive Crit Care Nurs 2002;18:79-89.

46. Day T, Farnell S, Haynes S, et all. Tracheal suctioning: an exploration of nurses' knowledge

and competence in acute and high dependency ward areas. J Adv Nurs 2002;39(1):35-45.

47. Day T, Iles N, Griffiths P. Effect of performance feedback on tracheal suctioning knowledge

and skills: randomized controlled trial. J Adv Nurs 2009;65(7):1423–1431.

48. Dawson D. Essential principles: tracheostomy care in the adult patient. Nurs Crit Care

2014;19 (2):63-72.

49. De Lyn P, Bedert L, Delcroix M, et all. Tracheotomy: clinical review and gudelines.

European Journal of Cardio-thoracic Surgery 2007;32:412—421.

50. Demir F, Dramali A. Requirement for 100 % oxygen before and after closed suction. J Adv

Nurs 2005;51(3):245-51.

51. Dennis-Rouse MD, Davidson JE. An evidence-based evaluation of tracheostomy care

practices. Crit Care Nurs Q 2008;31(2):150-60.

52. Docherty B. Clinical practice review. Tracheostomy care. Prof Nurse 2001;16(8):1272.

53. Durbin Ch. Early Complications of Tracheostomy. Respir Care, 2005; 50(4):511-515.

54. Durbin CG. Tracheostomy: Why, When, and How? Respir Care 2010;55 (8): 1056–68.

55. Eber E, Oberwaldner B. Tracheostomy care in the hospital. Paediatric Respiratory Reviews

2006;7(3):175-84.

56. Edgtton-Winn M, Wright K. Tracheostomy: a guide to nursing care. Aust Nurs J.

2005;13(5):17-20.

http://www-users.med.cornell.edu/~spon/picu/calc/pressure.htm

http://www-users.med.cornell.edu/~spon/picu/calc/pressure.htm

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Crimlisk%20JT%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16501371

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=O%27Donnell%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16501371

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Grillone%20GA%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16501371


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Das%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22183626

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Zhu%20H%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22183626

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Shah%20RK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22183626

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Tracheotomy-related+catastrophic+events%3A+results+of+a+national+survey

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Dave%20MH%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=21300670

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Frotzler%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=21300670

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Madjdpour%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=21300670





http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Dawson%20D%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24529106


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Dennis-Rouse%20MD%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18360145

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Davidson%20JE%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18360145



http://www.highbeam.com/Search?searchTerm=author%3a%22Edgtton-Winn%2c+Maureen%22&orderBy=Date+DESC

http://www.highbeam.com/Search?searchTerm=author%3a%22Wright%2c+Kylie%22&orderBy=Date+DESC

93

57. Epstein S. C. Late Complications of Tracheostomy. Respir Care 2005;50 (4):542-548.

58. Fero LJ., Witsberger CM, Wesmiller SW, et all. Critical thinking ability of new graduate

and experienced nursies. J Adv Nurs 2009;65(1):139-148.

59. Frankel A. Nurses’ learning styles: promoting better integration of theory into practice.

Nursing Times. 2009;105(2):24-27.

60. Freeman S. Care of adult patients with a temporary tracheostomy. Nursing Standard

2011;26(2):49-56.

61. Garrubba M, Turner T, Grieveson C. Multidisciplinary care for tracheostomy patients: a

systematic review. Critical Care 2009;13(6):R177.

62. Gholamzadeh S, Javadi M. Effect of endotracheal suctioning on intracranial pressure in

severe head-injured patients. Critical Care 2009;13(Suppl 1):P80 [online]. From Critical

Care [cited 2012-01-20]. Avaible from Internet: <http://ccforum.com/content/13/S1/P80>.

63. Glenda MJ, Trigilia D. The Effect of an Antimicrobial Drain Sponge Dressing on Specific

Bacterial Isolates at Tracheostomy Sites. Ostomy Waund Management 2005 Jan [online].

From Europe PubMed Central [cited 2012-01-29]. Available from Internet:

<http://europepmc.org/abstract/MED/15695836>.

64. Glossop AJ, Meekings TC, Webber SJ. Service evaluation of complications following

tracheostomy insertion in ICU patients. Critical Care 2009;13(Suppl 1):P22. [online]. From

Critical Care [cited 2012-01-20]. Avaible from Internet:

<http://ccforum.com/content/13/S1/P22>.

65. Griggs A. Tracheostomy: suctioning and humidification. Nursing Standard 1998;13(2):49-

56.

66. Halm AM, Krisko-Hagel K. Instilling Normal Saline With Suctioning: Beneficial Technique

or Potentially Harmful Sacred Cow? American Journal of Critical Care 2008;17(5):469-72.

67. Hamid A, Sattar F, Din S, et all. Complications of Tracheostomy. Journal of Postgraduate

Medical Institute 2004 March [online]. From Journal of Postgraduate Medical Institute

[cited 2012-01-19]. Avaible from Internet:

<http://www.jpmi.org.pk/index.php/jpmi/article/view/904/813 >.

68. Heffner JE. Timing tracheostomy: calendar watching or individualization of care? Chest

1998;114:361-363.

69. Hess RD. Tracheostomy Tubes and Related Appliances. Respir Care 2005; 50(4): 497–510.

70. Higgins D. Tracheal suction. Nursing Times 2005;101:8,36–37.

71. Higgins D. Basic nursing principles of caring for patients with a tracheostomy. Nurs Times

2009;105(3) 14-15.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Fero%20LJ%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19032517

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Witsberger%20CM%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19032517

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Wesmiller%20SW%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19032517

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Garrubba%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Turner%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Grieveson%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19895690


94

72. Howard WR. Bench Study of a New Device to Display and Maintain Stable Artificial

Airway Cuff Pressure. Respir Care 2011;56(10):1506-13.

73. Hyzy RC. Overview of tracheostomy. UptoDate 2014, March [online]. From UpToDate

[cited 2014-04-03]. Avaible from Internet: < http://www.uptodate.com/contents/overview-

of-

tracheostomy?source=search_result&search=tracheostomy+care+adult&selectedTitle=1~15

0 >.

74. Ireton J. Tracheostomy suction: a protocol for practice. Paediatric Nursing 2007;19(10):14-

8.

75. Jaber S, Kamel M, Chanques G. Endotracheal tube cuff pressure in intensive care unit: the

need for pressure Monitoring. Intensive Care Medicine 2007;33(5):917.

76. Kelleher S, Andrews T. An observational study on the open-system endotracheal suctioning

practices of critical care nurses. J Clin Nurs 2008;17(3): 360-9.

77. Kolb DA, editor. Experiantial learning: Experience as the source of learning and

development. NJ: Prentice-Hall, Inc., Englewood Cliffs, 1984 [online]. From Regis

University: Academic Web Server for Faculty [cited 2013-03-30]. Avaible from Internet: <

http://academic.regis.edu/ed205/Kolb.pdf >.

78. Kolb DA, Boyatzis ER, Mainemelis C, editors. Experiential learning Theory: Previous

Research and New Directions. 2000, Prepared for R. J. Sternberg and and L. F. Zhang

(Eds.), Perspectives on cognitive learning, and thinking styles [online]. From Experience

Based Learning Systems [cited 2013-03-30]. Avaible from Internet: <

http://learningfromexperience.com/media/2010/08/experiential-learning-theory.pdf >.

79. Kolb AY, Kolb DA, editors. Experiential Learning Theory: A Dynamic, Holistic Approach

to Management Learning, Education and Development. 2009, The SAGES Handbook of

Management Learning, Education and Development. Edited by S. J. Armstrong, and C. V.

Fukami [online]. From Experience Based Learning Systems [cited 2013-03-30]. Avaible

from Internet: < http://learningfromexperience.com/media/2010/08/ELT-Hbk-MLED-LFE-

website-2-10-08.pdf >.

80. Lacherade JC, De Jonghe B, Guezennec P, et all. Intermittent Subglottic Secretion Drainage

and Ventilator-associated Pneumonia. Am J Respir Crit Care Med 2010;182(7):910-7.

81. Lisko S, O'Dell V. Integration of theory and practice: experiential learning theory and

nursing education. Nurs Educ Perspect 2010;31(2):106-8.

82. Lorente L, Blot S, Rello J. New Issues and Controversies in the Prevention of Ventilator-

associated Pneumonia. American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine

2010;182(7):870-876.


http://www.uptodate.com/contents/overview-of-tracheostomy/contributors



http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCsQFjAA&url=http%3A%2F%2Facademic.regis.edu%2F&ei=ge1XU-fTF4LOygPg9YFQ&usg=AFQjCNFOWCKKvXyNbAGR3TVmj28bED9Bsg&sig2=SlKGF3Dx0eTn0kjkjTzl7Q&bvm=bv.65177938,d.bGQ&cad=rja

http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCsQFjAA&url=http%3A%2F%2Facademic.regis.edu%2F&ei=ge1XU-fTF4LOygPg9YFQ&usg=AFQjCNFOWCKKvXyNbAGR3TVmj28bED9Bsg&sig2=SlKGF3Dx0eTn0kjkjTzl7Q&bvm=bv.65177938,d.bGQ&cad=rja

http://www.google.com/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCsQFjAA&url=http%3A%2F%2Flearningfromexperience.com%2F&ei=v_NXU_7mCIrpywP7mYD4Dw&usg=AFQjCNFLtdETXYZ8W35QaxYe9JdmN-RxBQ&sig2=XS-74PwmImhUxEH2zhNIPQ&bvm=bv.65177938,d.bGQ&cad=rja


http://learningfromexperience.com/research_library/experiential-learning-theory-working-paper/

http://learningfromexperience.com/research_library/experiential-learning-theory-working-paper/


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Lacherade%20JC%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20522796

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=De%20Jonghe%20B%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20522796

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Guezennec%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20522796


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=O%27Dell%20V%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20455368


95

83. Maggiore SM, Volpe C. Endotracheal suctioning in hypoxemic patients. Réanimation

2011;20(1):12-18.

84. Martinez GH, Fernandez R, Casado MS, et all. Tracheostomy tube in place at intensive care

unit discharge is associated with increased ward mortality. Respir Care 2009;54(12):1644 –

1652.

85. McHenry CR, Raeburn CD, Lange RL. Percutaneous tracheostomy: a cost - effective

alternative to standart open tracheostomy. Am Surg 1997; 63(7):646-51.

86. McGrath BA, Thomas AN. Patient safety incidents associated with tracheostomies occurring

in hospital wards: a review of reports to the UK National Patient Safety Agency. Postgrad

med. J 2010;86(1019):522-5.

87. McGrath BA, Bates L, Atkinson D, et all. Multidisciplinary guidelines for the management

of tracheostomy and laryngectomy airway emergencies. National Tracheostomy Safety

Project. Anaesthesia 2012; 67(9):1025-41.

88. McNamara DG, Asher MI, Rubin BK, et all. Heated humidification improves clinical

outcomes, compared to a heat and moisture exchanger in children with tracheostomies.

Respir Care 2014;59(1):46-53.

89. Miia Jansson, Tero Ala-Kokko, Pekka Ylipalosaari, et all. Evaluation of endotracheal -

suctioning practices of critical-care nurses–An observational correlation study. Journal of

Nursing Education and Practice 2013 3(7):99–105.

90. Miia Jansson, Tero Ala-Kokko, Pekka Ylipalosaari et all. Critical care nurses’ knowledge

of, adherence to and barriers towards evidence-based guidelines for the prevention of

ventilator-associated pneumonia—A survey study. Intensive Critical Care Nur

2013;29(4):216-27.

91. Mitchell RB, Hussey HM, Setzen G, et all. Clinical consensus statement: tracheostomy care.

Otolaryngol Head Neck Surg 2013;148(1):6-20.

92. Mondrup F, Skjelsager K, Madsen KR. Inadequate follow-up after tracheostomy and

intensive care. Dan Med J 2012;59(8):A4481.

93. Morris LL, Whitmer A, McIntosh E. Tracheostomy care and complications in the intensive

care unit. Critical Care Nurse 2013; 33(5): 18-30.

94. Mosby's Medical Dictionary, 8th edition. 2009, Elsevier [online]. From Internet [cited 2013-

01-29]. Available from Internet: < http://medical-dictionary.thefreedictionary.com/ >

95. Nordin U. The trachea and cuff-induced tracheal injury. An experimental study on causative

factors and prevention. Acta Otolaryngol Suppl 1977;345:1-71 [online]. From US National

Library of Medicine [cited 2013-01-29]. Available from Internet: <

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/335778 >



http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=McGrath%20BA%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20709764

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Thomas%20AN%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=20709764



http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=McNamara%20DG%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23764867

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Asher%20MI%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23764867

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Rubin%20BK%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23764867


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Critical+care+nurses%E2%80%99+knowledge+of%2C+adherence+to+and+barriers+towards+evidence-based+guidelines+for+the+prevention+of+ventilator-associated+pneumonia+%E2%80%94+A+survey+study

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Mitchell%20RB%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22990518

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Hussey%20HM%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22990518

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Setzen%20G%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22990518

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Mondrup%20F%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22849980

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Skjelsager%20K%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22849980

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Madsen%20KR%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22849980





96

96. Nseir S, Brisson H, Marquette Ch.-H. A Variations in endotracheal cuff pressure in

intubated critically ill patients: prevalence and risk factors. European Journal of

Anaesthesiology 2009;26(3):229-34.

97. Oh H, Seo W. A meta-analysis of the effects of various interventions in preventing

endotracheal suction-induced hypoxemia. J Clin Nurs 2003;12(6):912-24.

98. Oliver ER, Gist A, Gillespie MB. Percutaneous Versus Surgical Tracheotomy: An Updated

Meta-Analysis. The Laryngoscope 2007;117(9):1570-1575.

99. Orr J. The respiratory system [online]. Oxford University, 2010 [cited 2012-01-19].

Available from Internet: < http://fds.oup.com/www.oup.com/pdf/13/9780199559039.pdf >.

100. Özden D, Görgülü RS. Development of standard practice guidelines for open and closed

system suctioning. J Clin Nurs 2012;21(9-10):1327–38.

101. Paratz JP. Stockton KA. Efficacy and safety of normal saline instillation: A systematic

review. Physiotherapy 2009;95(4):241–250.

102. Papiya Sengupta, Daniel I Sessler, Paul Maglingeret all. Endotracheal tube cuff pressure in

three hospitals, and the volume required to produce an appropriate cuff pressure. BMC

Anesthesiol 2004;4:8.

103. Paul F. Tracheostomy care and management in general wards and community settings:

literature review. Nursing in critical 2010;15(2):76-85.

104. Peacock J, Stanik-Hutt J. Translating best care practices to improve nursing documentation

regarding pediatric patients dependent on home mechanical ventilation and tracheostomy

tube support: a quality improvement initiative. Home Healthcare nurse 2013;31(1):10-7.

105. Pedersen CM, Rosendahl-Nielsen M., Hjermind J. et all. Endotracheal suctioning of the

adult intubated patient - what is the evidence? Intensive Crit Care Nurs 2009;25(1):21-30.

106. Pelaes de Carvalho T, Spitaletti Araujo NS, Curcio D, et all. Tracheostomized patients care:

efficacy of a brief theoretical education program for nursing personnel. Supportive Care in

Cancer 2009, 17(6):749–751.

107. Plotnikow GA, Roux N, Feld V, et all. Evaluation of tracheal cuff pressure variation in

spontaneously breathing patients. International Journal of Critical Illness and Injury

Science 2013;3(4):262–268.

108. Plummer AL, Gracey DR. Consensus Conference on Artificial Airways in Patients

Receiving Mechanical Ventilation. Chest 1989;96:178-180.

109. Pratt LW, Ferlito A, Rinaldo A. Tracheotomy: Historical Review. Laryngoscope

2008;118(9):1597-606

110. Regan EN, Dallachiesa L. How to care for a patient with a tracheostomy. Nursing

2009;39(8):34-9.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Oliver%20ER%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17667139

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Gist%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17667139

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Gillespie%20MB%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17667139

http://fds.oup.com/www.oup.com/pdf/13/9780199559039.pdf

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%C3%96zden%20D%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22390197

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=G%C3%B6rg%C3%BCl%C3%BC%20RS%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22390197

http://www.unboundmedicine.com/medline/citation/22390197/Development_of_standard_practice_guidelines_for_open_and_closed_system_suctioning.

http://www.unboundmedicine.com/medline/citation/22390197/Development_of_standard_practice_guidelines_for_open_and_closed_system_suctioning.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Sengupta%20P%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Sessler%20DI%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Maglinger%20P%5Bauth%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Peacock%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23238619

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Stanik-Hutt%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=23238619

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Pelaes%20de%20Carvalho%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19107527

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Spitaletti%20Araujo%20NS%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19107527

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Curcio%20D%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19107527

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Plotnikow%20GA%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24459624

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Roux%20N%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24459624

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Feld%20V%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=24459624


97

111. Russell C, Matta B. editors.Tracheostomy: a Multiprofessional Handbook.. Published by

Cambridge University Press, Cambridge, 2004.

112. Siera A. Tracheostomy care. Nursing Standard 2000;14(42):45-52.

113. Silva RC, Carver RA, Ojano-Dirain CP, et all. Efficacy of disinfecting solutions in removing

biofilms from polyvinyl chloride tracheostomy tubes. Laryngoscope 2013;123(1):259-63.

114. Standards for the Care of Adult Patients with a Temporary Tracheostomy. Standards and

Guidelines. London: Council of the Intensive Care Society; 2008.

115. St George’s Healthcare NHS Trust Tracheostomy Gudelines (2012) [online]. From St.

George’s HEALTCARE NHS [cited 2013-02-29]. Available from Internet:

<https://www.stgeorges.nhs.uk/gps-and-clinicians/clinical-resources/tracheostomy-

guidelines/>

116. Szmuk P, Ezri T, Evron S, et all. A brief history of tracheostomy and tracheal intubation,

from the Bronze Age to the Space Age. Intensyve Care Medicine. 2008;34(2):222-8.

117. Tsunezuka Y, Suzuki M, Nitta K. et all. The use of fibrous wound dressing sheets made of

carboxymethylcellulose natrium in the postoperative management of tracheostomy. Kyobu

Geka. 2005 November [online]. From National Library of Medicine [cited 2012-01-29].

Available from Internet: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16281857>.

118. Valencia M, Ferrer M, Farre R, at all. Automatic control of tracheal tube cuff pressure in

ventilated patients in semirecumbent position: A randomized trial. Crit Care Med

2007;35(6):1543-9.

119. Vanner R, Bick E. Tracheal pressures during open suctioning. Anaesthesia 2008;63(3):313-

5.

120. Vario — a new milestone in tracheostomy [online]. From KAPITEX HEALTCARE [cited

2012-01-29]. Available from Internet:

<http://www.kapitex.com/tracheostomy/trachesotomy-tubes/tracoevario/tracoevario-470/ >.

121. Webber-Jones J. Obstructed tracheostomy tubes: clearing the air. Nursing 2010;40(1):49-50.

122. Veelo DP, Schultz MJ, Phoa KY, et all. Management of tracheostomy: a survey of Dutch

intensive care units. Respir Care 2008;53(12):1709-15.

123. Wood C.J. Can nurses safely assess the need for endotracheal suction in short-term

ventilated patients, instead of using routine techniques? Intensive Crit Care Nurs

1998;14(4):170-8.

124. Woodrow P. Managing patients with a tracheostomy in acute care. Nursing Standard

2002;16 (44) 39-46.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Silva%20RC%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22887035

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Carver%20RA%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22887035

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Ojano-Dirain%20CP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22887035


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Szmuk%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17999050

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Ezri%20T%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17999050

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Evron%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17999050

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Tsunezuka%20Y%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Suzuki%20M%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Nitta%20K%22%5BAuthor%5D

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=%22Oda%20M%22%5BAuthor%5D


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Valencia%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17452937

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Ferrer%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17452937

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Farre%20R%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17452937




http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Veelo%20DP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19025707

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Schultz%20MJ%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19025707

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Phoa%20KY%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=19025707


98

125. Yu M. Tracheostomy patients on the ward: multiple benefits from a multidisciplinary team?

Critical Care 2010;(1)14:109 [online]. From Biomed Central [cited 2012-01-29]. Available

from Internet: < http://www.biomedcentral.com/content/pdf/cc8218.pdf >

99

PRIEDAI