socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo...

32
5 Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Politikos sociologija Alvydas Jokubaitis, Zenonas Norkus Socialinës gerovës koncepcijos ir pilietybës renta kaip vieðosios politikos orientyrai Santrauka. Straipsnis pateikia pamatiniø ðiuolaikinës Lietuvos valstybës dokumentuose uþfiksuotø socialinës gerovës idëjø ir vieðosios politikos tikslø metateorinæ analizæ. Taikomi du metodai – teisiniø ir politiniø tekstø hermeneutinë-istorinë analizë ir racionalios rekonstrukcijos metodas, kurio priemonëmis siekiama identifikuoti ðiuose tekstuose iðreikðtø normatyviniø ir vertybiniø teiginiø metateorinius pagrin- dus. Svarbiausiu ið ðiø tekstø laikoma Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, kuri traktuojama kaip visuomeninë sutartis, konstituojanti paèià Lietuvos politinæ tautà. Identifikuojami trys LR Konstitucijoje uþfiksuotø pilieèio teisiø sluoksniai – civilinës (arba pilietinës siauràja prasme) teisës, politinës ir socialinës teisës, kurios yra traktuojamos kaip skirtingø Vakarø pasaulio politinës ir socialinës istorijos epochø, savo rezultatais pretenduojanèiø á universalià reikðmæ, lokalus ir istoriðkai kontingentiðkas atspindys. Aptaria- mos ir lyginamos dvi alternatyvios – individualistinë ir holistinë – socialinës gerovës bei socialinës paþangos sampratos bei jos matavimo metodologijos, kurios gali atlikti LR Konstitucijos teksto filosofinës-sociologi- nës metateorijos vaidmená. Tokiu pat bûdu analizuojami LR politiniø partijø ir LR Vyriausybës ilgalaikio strateginio planavimo dokumentai, o ðios analizës pagrindu grindþiamas pasiûlymas LR nacionalinës politikos eurointegracijos ir globalizacijos procesø kontekste tikslu laikyti pilietybës rentos maksimizavimà. Pilietybës renta vadinami papildomi pilieèiø gyvenimo ðansai, kuriuos uþtikrina priklausomybë politinei tautai tos tautos turimø ir vieðosios politikos priemonëmis galinèiø bûti pagausintais lyginamøjø pranaðu- mø dëka. Ávadas Pagal savo etimologijà, þodis „paþanga“ reiðkia judëjimà pirmyn: ið tam tikro iðeities taðko á tam tikrà paskirties taðkà. Tuo paèiu jà galima matuoti dvejopai: arba atstumu, nuei- tu ið tam tikro iðeities taðko, arba tuo, kuris liko iki paskirties taðko. Tai nëra tas pats, jei- gu tie subjektai arba objektai, kuriø paþangà lyginame, pajuda ne ið to paties iðeities taðko. Jeigu Petras ir Antanas turi pasiekti tà patá tikslà, taèiau Petras pajuda ið taðko, kuris yra nutolæs nuo paskirties taðko 3 kilometrus, o Antanas – 1 kilometrà, tai Petras turi bëgti bent tris kartus greièiau, kad pavytø Antanà. Bet gal paþangesnis yra ne tas, kuris yra ar- èiausiai tikslo, bet tas, kuris greièiausiai ju- da? Tada net jeigu Antanas, naudodamasis sa-

Upload: others

Post on 25-Jan-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

5

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Alvydas Jokubaitis, Zenonas Norkus

Socialinës gerovës koncepcijos ir pilietybës rentakaip vieðosios politikos orientyrai

Santrauka. Straipsnis pateikia pamatiniø ðiuolaikinës Lietuvos valstybës dokumentuose uþfiksuotø

socialinës gerovës idëjø ir vieðosios politikos tikslø metateorinæ analizæ. Taikomi du metodai – teisiniø ir

politiniø tekstø hermeneutinë-istorinë analizë ir racionalios rekonstrukcijos metodas, kurio priemonëmis

siekiama identifikuoti ðiuose tekstuose iðreikðtø normatyviniø ir vertybiniø teiginiø metateorinius pagrin-

dus. Svarbiausiu ið ðiø tekstø laikoma Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, kuri traktuojama kaip

visuomeninë sutartis, konstituojanti paèià Lietuvos politinæ tautà. Identifikuojami trys LR Konstitucijoje

uþfiksuotø pilieèio teisiø sluoksniai – civilinës (arba pilietinës siauràja prasme) teisës, politinës ir socialinës

teisës, kurios yra traktuojamos kaip skirtingø Vakarø pasaulio politinës ir socialinës istorijos epochø, savo

rezultatais pretenduojanèiø á universalià reikðmæ, lokalus ir istoriðkai kontingentiðkas atspindys. Aptaria-

mos ir lyginamos dvi alternatyvios – individualistinë ir holistinë – socialinës gerovës bei socialinës paþangos

sampratos bei jos matavimo metodologijos, kurios gali atlikti LR Konstitucijos teksto filosofinës-sociologi-

nës metateorijos vaidmená. Tokiu pat bûdu analizuojami LR politiniø partijø ir LR Vyriausybës ilgalaikio

strateginio planavimo dokumentai, o ðios analizës pagrindu grindþiamas pasiûlymas LR nacionalinës

politikos eurointegracijos ir globalizacijos procesø kontekste tikslu laikyti pilietybës rentos maksimizavimà.

Pilietybës renta vadinami papildomi pilieèiø gyvenimo ðansai, kuriuos uþtikrina priklausomybë politinei

tautai tos tautos turimø ir vieðosios politikos priemonëmis galinèiø bûti pagausintais lyginamøjø pranaðu-

mø dëka.

Ávadas

Pagal savo etimologijà, þodis „paþanga“reiðkia judëjimà pirmyn: ið tam tikro iðeitiestaðko á tam tikrà paskirties taðkà. Tuo paèiu jàgalima matuoti dvejopai: arba atstumu, nuei-tu ið tam tikro iðeities taðko, arba tuo, kurisliko iki paskirties taðko. Tai nëra tas pats, jei-gu tie subjektai arba objektai, kuriø paþangàlyginame, pajuda ne ið to paties iðeities taðko.

Jeigu Petras ir Antanas turi pasiekti tà patátikslà, taèiau Petras pajuda ið taðko, kuris yranutolæs nuo paskirties taðko 3 kilometrus, oAntanas – 1 kilometrà, tai Petras turi bëgtibent tris kartus greièiau, kad pavytø Antanà.Bet gal paþangesnis yra ne tas, kuris yra ar-èiausiai tikslo, bet tas, kuris greièiausiai ju-da? Tada net jeigu Antanas, naudodamasis sa-

Page 2: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

6

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

vo iðankstiniu pranaðumu, tikslà pasiektø pir-mas, Petras uþ já bûtø paþangesnis, nes pir-mam jam bûti sutrukdë neteisinga varþybøorganizacija.

Taip pat ir apie kurià nors Afrikos, Azijosðalá arba Lietuvà galima pasakyti, kad nors jiyra labai „atsilikusi“ nuo Vakarø Europos ða-liø, ji yra paþangesnë uþ jas ir netgi uþ JAV,nes greièiau uþ jas keièiasi. O gal paþangiau-sias tas, kuris juda (keièiasi) didþiausiu pa-greièiu? Akmens amþiuje paþanga vyko lëtai,kai atsirado civilizacija – paspartëjo, o nuoNaujøjø laikø pradþios – dar labiau. Ar ðispaþangos greièio didëjimas turi ribà? Gal nuotam tikro momento teigiamas paþangos pa-greitis virs neigiamu?

O kas, jeigu tokio galutinio tikslo nëra ar-ba jis yra be galo tolimas? Tada paþangà galë-tume matuoti tik nuotoliu nuo iðeities taðko,jeigu toks yra. Net jeigu jokio taðko nëra, visdar galëtume kalbëti apie paþangà, jeigu visijuda ta paèia kryptimi, kuri galbût yra visið-kai neteisinga, nes visus veda á praþûtá. Tokiuatveju paþangiausiu galima laikyti arba tà, ku-ris ðiuo metu yra toliausiai iðsiverþæs bendrojudëjimo kryptimi, arba tà, kuris bëgdamasilgiausiai atlaikys. Gal toliausiai nubëgs tas,kuris bëgs lëèiausiai, o gal tiesiog eis? Galpaþangiausias yra tas, kas ilgiausiai atlaikysdistancijà, kai varþybos yra tokios, kad á jasásijungia nauji, energingi ir stiprûs bëgikai, oseni ir pavargæ yra likviduojami...

Bet kuriuo atveju, kalbant apie paþangà,reikia pradëti nuo to „mes“, kuris yra paþan-gos subjektas. Galima kalbëti apie „þmoni-jos“ paþangà, taèiau tai bûtø tik filosofinësdiskusijos objektas. Keblu paþangos sàvokà

taikyti ir pavieniui individui – þmogus visolabo gimsta, gyvena ir mirðta, ir kiekviena die-na yra þingsnis ðios neiðvengiamos baigmëslink. Sulaukusio 60-ies ar 70-ies þmogausklausti jo per praëjusius metus padarytà „pa-þangà“ yra netaktiðka, – reikia tik dþiaugtis,kad jis dar gyvas. Atrodytø, kad socialiniømokslø kontekste geriausiai priderëtø kalbë-ti apie „visuomenës“ paþangà, taèiau „visuo-menës“ sàvoka kaip tik yra viena problemið-kiausiø. Yra átakingø teoretikø, kurie teigia,kad ðiuo metu egzistuoja tik viena – „pasauli-në visuomenë“. Tarptautiniø santykiø specia-listai raðo knygas apie „tarptautinæ visuome-næ“, kurià sudaro valstybës ir tarptautinës or-ganizacijos.

Rimtas kandidatas á paþangos subjektusyra „valstybë“, taèiau toks sprendimas keb-lus tuo, kad valstybë – tai tik tam tikra orga-nizacija, o bûtent – tokia, kuri sëkmingai pre-tenduoja á teisëto prievartos panaudojimo mo-nopolijà tam tikroje teritorijoje. Valstybæ kaþ-kas sukuria, ir ji turi kaþkam tarnauti, bûda-ma tik priemonë paþangai siekti. Todël auto-riams atrodo, kad socialiniø mokslø konteks-te geriausias kandidatas á paþangos subjektusyra „tauta“, tà sàvokà tinkamai apibrëþus.Ðiam tikslui skirtas pirmas straipsnio skir-snis. Antrajame ir treèiajame aptarsime al-ternatyvinius kriterijus, kuriais remiantis tapaþanga gali bûti matuojama. „Tautos“ api-brëþimas, kuris átraukiamas pirmame skyriu-je, pabrëþia jos glaudø santyká su jos sukuria-ma valstybe – tauta èia suprantama kaip „po-litinë tauta“. Todël svarstomas valstybës tiks-lø, dirbant politinës tautos paþangai, klausi-mas. Tai – ne abstraktus svarstymas. Klausia-

Page 3: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

7

me, kaip apibrëþti dabartinës Lietuvos vals-tybës, kuri yra Europos Sàjungos narë ir be-siglobalizuojanèio pasaulio dalis, politikostikslus.

Globalizacija verèia naujai paþvelgti á tau-tinës valstybës prigimtá, jos tikslus bei uþda-vinius. Dabartinë Lietuvos integracija á Eu-ropos Sàjungà traktuotina kaip sudëtinë glo-balizacijos proceso dalis. Tai daug sudëtin-gesnis procesas, negu vien ekonominë ar po-litinë integracija. Dël globalizacijos ir euroin-tegracijos procesø ypatingà reikðmæ ágyja klau-simas apie paèià nacionalinës politikos gali-mybæ, apie jos gaires ir galimybes globaliamekontekste, Lietuvos uþsienio politikos tiks-lus ir uþdavinius. Ar ið tikrøjø, kaip teigia kaikurie euroskeptikai, tos galimybës yra ne kàdidesnës, negu tos, kuriomis disponuoja Ne-vados ar Oregono valstijos JAV?

Manome, kad svarbiausiu nacionalinëspolitikos tikslu eurointegracijos ir globaliza-cijos procesø kontekste turëtø bûti narystësLietuvos politinëje tautoje (Lietuvos Respub-likos pilietybës) teikiamos rentos maksimi-zavimas. Ðita sàvoka apibrëþiama ir iðaiðki-nama paskutiniame straipsnio skirsnyje. Ji iryra tas straipsnio indëlis, kuriuo jis preten-duoja á tam tikrà moksliná naujumà bei vieðo-jo diskurso praturtinimà.

1. Konstitucija kaip steigiamasis po-litinës tautos aktas

Kas gi yra tauta? Manome, kad tautà su-kuria visuomeninë sutartis, kurios produktasyra Konstitucija – pagrindinis ástatymas. Kon-stitucija nustato valstybës santvarkos princi-pus. Tauta atsiranda, kai tam tikra grupë þmo-

niø sudaro visuomeninæ sutartá ir sukuria vals-tybæ. Þinoma, galima klausti, ar tauta nërapirmesnë uþ valstybæ? Ar kai kurios tautos(pvz., prancûzai) nëra paèios valstybës kûri-nys, sukuriamas kryptingai valstybës vykdo-ma ilgalaike kultûrine politika (pateiktamepavyzdyje – ið bretonø, burgundø, provansa-lieèiø ir kitø etnosø, kurie kaþkada savo ðnek-tomis skyrësi ne maþiau negu ðiuolaikiniaièekai nuo slovakø ir neturëjo savo priklauso-mybës vienai ir tai paèiai tautai sàmonës).

Atsakydami á ðiuos klausimus konstatuo-sime, kad visuomenine sutartimi sukuriamatauta yra politinë tauta, kuri nebûtinai sutam-pa su etnine tauta ar kultûrine tauta. Antaiegzistuoja daugiau negu viena valstybës, ku-riose absoliuti gyventojø dauguma kalba vo-kiðkai ar angliðkai, taigi ir kelios vokiðkai arangliðkai kalbanèios politinës tautos, norskultûrinis (pvz., Austrijos ir Vokietijos) gy-ventojø daugumø atskirumas yra kur kas pro-blemiðkesnis dalykas. Nëra „ðveicarø“ etno-so ar etninës tautos, bet egzistuoja Ðveicarijospolitinë tauta, kurios uþuomazga atsirado1291 m. liepos 31 d., kai Ury, Schwyzo irUnterwaldeno kantonø gyventojai sudarëKonfederacijos sutartá. Kaip politinës tautossinonimas neblogai tinka þodis „nacija“, ta-èiau jis – dël ávairiø prieþasèiø – lietuviø kal-boje nëra prigijæs.

Lietuvos politinë tauta (nacija) yra pilie-èiø bendruomenë, kurià vienija 1992 m. spa-lio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Res-publikos (LR) Konstitucija, apibrëþianti ðiaKonstitucija susisaisèiusiø pilieèiø teises irjø ágyvendinimui tarnaujanèios Lietuvos vals-tybës santvarkà. Tuo paèiu LR Konstitucija –

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 4: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

8

svarbiausias vertybiniø orientyrø Lietuvospolitinës tautos bûklei ir paþangai vertinti ðal-tinis. Kitas normatyvinæ galià turinèiø krite-rijø Lietuvos tautos bûklei vertinti ðaltinis yraLR Seimo 2005 m. lapkrièio 11 d. ratifikuo-ta Europos Sàjungos (ES) Konstitucinë su-tartis, ypaè jos 2-oji dalis – pamatiniø Sàjun-gos teisiø chartija (The Charter of Fundamen-

tal Rights of the Union).Kol dar nebaigtos ES Konstitucinës sutar-

ties ratifikacijos procedûros ir ji nepradëjo ga-lioti bei veikti, vertinant Lietuvos tautos bûk-læ, pirmenybæ turi LR Konstitucija. Þmogausir pilieèio teisiø samprata, kurià iðreiðkia ðiedokumentai, nëra unikaliai bûdinga Lietuvaiir Europai: ji yra átvirtinta taip pat ir 1948 m.gruodþio 10 d. Jungtiniø Tautø GeneralinësAsamblëjos priimtoje Visuotinëje þmogaus tei-siø deklaracijoje. Svarbaus vertybiniø ir nor-matyviniø orientyrø ðaltinio statusà turi taippat 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybospatvirtinta Lisabonos strategija, Jungtiniø Tau-tø 1992 m. birþelio 3–14 d. konferencijoje Riode Þaneire patvirtinta Agenda 21 (Deklaraci-ja apie aplinkà ir vystymàsi) ir kiti LR Vyriau-sybës pasiraðyti bei LR Seimo ratifikuoti tarp-tautiniai dokumentai.

Lietuvos politinës tautos paþangos per-spektyvà apibrëþia tikslas ágyvendinti nuro-dytuose dokumentuose átvirtintas þmogaus irpilieèio teises lygiu, kuris atitiktø ir pranok-tø lygmená, pasiektà ðiuo atþvilgiu pirmau-janèiose ES ðalyse. Europos ir pasaulio poli-tinës tautos tarpusavyje skiriasi ðiuose doku-mente átvirtintø þmogaus teisiø ágyvendini-mo mastu ir laipsniu. Jos yra daugiau armaþiau uþdari klubai (kuriose narystës pa-

keitimas neámanomas be dideliø iðëjimo kað-tø), teikiantys ðiø teisiø ágyvenimui reikalin-gas vieðàsias gërybes, o taip pat pilietybës rentà(ði sàvoka detaliau nuðvieèiama paskutinia-me skirsnyje), kurios maksimizavimas yraLietuvos politinës tautos sukurtos valstybëspagrindinis tikslas.

LR Konstitucijoje numatytos pilieèio tei-sës iðsikristalizavo ilgoje Vakarø civilizacijosistorijoje ir savo struktûra bei tûriu ið esmësnesiskiria nuo teisiø, kurias numato kitø de-mokratiniø pasaulio valstybiø konstitucijos.Jas galima suskirstyti á tris grupes, kurios kartuyra istoriniai sluoksniai, kuriuose glûdi trijøVakarø pasaulio naujøjø ir naujausiø laikø po-litinës ir socialinës istorijos epochø paveldas(plg. Marshall 1950). Pirmai grupei (sluoks-niui) priklauso civilinës ar pilietinës siauràjaprasme teisës, kurios yra Ðvietimo epochos(XVIII a.) paveldas.

Tai teisës, kurios bûtinos individo laisveiuþtikrinti – asmens laisvë, þodþio, minties,tikëjimo laisvë, teisë turëti nuosavybæ ir lais-vai ja disponuoti sudarinëjant sutartis, o taippat teisë á teisingumà. LR Konstitucijoje ðiaslaisves ir teises átvirtina 21 str., skelbiantisþmogaus asmená nelieèiamu bei draudþiantisjo orumo þeminimà, kankinimà bei atitinka-mø bausmiø taikymà; 22 str., garantuojantisprivataus gyvenimo nelieèiamybæ; 23 str., skel-biantis nuosavybæ nelieèiama bei garantuojan-tis jai ástatymo apsaugà; 24 str., draudþiantisbe gyventojo sutikimo áeiti á jo bûstà, 32 str.,leidþiantis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyve-namàjà vietà Lietuvoje bei laisvai iðvykti ið Lie-tuvos. Þodþio, minties ir tikëjimo laisvæ LRKonstitucijoje átvirtina 25 ir 26 straipsniai. Tei-

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 5: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

9

sæ á teisingumà – neðaliðkà ir teisingà teismàátvirtina 29, 30, 31 straipsniai. Ði teisë yra kiekkitokio pobûdþio nei kitos teisës ið civiliniøteisiø sluoksnio, nes ji reiðkia lygià su kitaisteisæ ginti savo teises ir todël gali bûti apibû-dinta kaip aukðtesnio lygio teisë (teisë á teisæ).Tokio pat tipo norma gali bûti laikoma ir nuo-stata, skelbiama 135 straipsnyje, kuris sako,kad LR „siekia uþtikrinti ðalies saugumà irnepriklausomybæ, pilieèiø gerovæ ir pagrindi-nes jø teises bei laisves“.

Antrajam laisviø ir teisiø sluoksniui pri-klauso politinës laisvës ir teisës, kurias gali-ma laikyti XIX a. Vakarø pasaulio istorijoscivilizaciniu paveldu. Jos átvirtina valstybësdemokratinës santvarkos pagrindus. Tai lais-vës ir teisës pasyviai (naudojantis balsavimoteise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûràrinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje jas átvirtina 33 (tei-së dalyvauti valdant savo ðalá tiek tiesiogiai,tiek per demokratiðkai iðrinktus atstovus, ly-giomis sàlygomis stoti á Lietuvos Respubli-kos valstybinæ tarnybà bei kritikuoti valsty-bës ástaigø ar pareigûnø darbà), 34 (teisë da-lyvauti rinkimuose), 35 (laisvë vienytis á ben-drijas, politines partijas, asociacijas) ir 36 (su-sirinkimø laisvë) straipsniai, o taip pat straips-niai, nustatantys aukðèiausiø valstybës val-dþios organø bei pareigûnø (LR Seimo, LRPrezidento) bei vietinës savivaldos organørinkimø tvarkos principus.

Naujausias, o kartu maþiausiai susigulë-jæs bei problemiðkas, yra socialiniø teisiø klo-das, kuris yra audringos XX amþiaus istori-jos paveldas. Todël su juo susijusià problema-tikà dar atskirai aptarsime treèiame ðio sky-

riaus skirsnyje. Ðios teisës átvirtina socialinësgerovës valstybës teisinius pagrindus. Jos kiek-vienam politinës tautos nariui þada tam tikràekonominës ir socialinës gerovës minimumà.Ðiø teisiø sluoksnis yra storas ir LR Konsti-tucijoje. Ji skelbia ðeimà visuomenës ir vals-tybës pagrindu, skiria valstybei pareigà sau-goti ir globoti ðeimà, motinystæ, tëvystæ ir vai-kystæ (str. 38), nurodo jai globoti ðeimas, au-ginanèias ir auklëjanèias vaikus namuose,ástatymo nustatyta tvarka teikia joms paramà(str. 39), dirbanèioms motinoms numato„mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo,palankias darbo sàlygas ir kitas lengvatas“(str. 39). Gerai besimokantiems pilieèiamsvalstybinëse aukðtosiose mokyklose valstybëlaiduoja nemokamà mokslà (str. 41). 53 str.nurodo, kad „valstybë rûpinasi þmoniø svei-kata ir laiduoja medicinos pagalbà bei paslau-gas þmogui susirgus. Ástatymas nustato pilie-èiams nemokamos medicinos pagalbos vals-tybinëse gydymo ástaigose teikimo tvarkà“.LR Konstitucija nurodo valstybei ginti varto-tojo interesus (str. 46), skelbia teisæ laisvaipasirinkti darbà bei verslà bei turëti tinka-mas, saugias ir sveikas darbo sàlygas, gautiteisingà apmokëjimà uþ darbà ir socialinæ ap-saugà nedarbo atveju (str. 48), „laiduoja pi-lieèiø teisæ gauti senatvës ir invalidumo pen-sijas, socialinæ paramà nedarbo, ligos, naðlys-tës, maitintojo netekimo ir kitais ástatymø nu-matytais atvejais“ (str. 52).

3. Politinës tautos gerovës kriterijai:individualistinë perspektyva

Lietuvos politinës tautos bûklë ir paþan-ga turi bûti matuojama ðiø LR Konstitucijoje

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 6: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

10

átvirtintø teisiø ir laisviø (kurios, kaip minë-ta, ið esmës nesiskiria nuo kitø demokratiniøvalstybiø konstituciniø nuostatø) ágyvendini-mo laipsniu. Kuo tos teisës ir laisvës ágyven-dintos visapusiðkiau, tuo Lietuvos tautos bûk-lë yra geresnë, t.y. tuo aukðtesnë yra Lietuvostautos gerovë. LR Konstitucijoje uþfiksuotøpilieèiø teisiø ágyvendinimo laipsniui iðma-tuoti reikalingi indikatoriai bei indeksai (in-deksas yra keliø indikatoriø kompleksas).Svarbu, kad tokiø rodikliø reikðmës bûtø pa-lyginamos su kitø politiniø tautø rodikliøreikðmëmis, nes be palyginimo Lietuvos po-litinës tautos paþangos ávertinimas – neáma-nomas.

Tokiø indikatoriø ir indeksø galima ieð-koti kiekvienai LR Konstitucijoje uþfiksuo-tai teisei ar jø grupei. Antai civiliniø teisiøágyvendinimo laipsná parodo sunkiø nusikal-timø prieð asmená ir nuosavybæ, teismø nuosp-rendþiø, kuriuos pakeièia aukðtesnës instan-cijos teismai, Lietuvos pilieèiø ieðkiniø Eu-ropos þmogaus teisiø teisme ir pan. statisti-ka, analizuojama lyginamuoju aspektu.

Politiniø teisiø ágyvendinimo laipsniuiávertinti galima naudoti tokiø tarptautiniø or-ganizacijø, kaip Freedom House (http://www.freedomhouse.org/), Transparency In-

ternational (http:www.transparency.org) re-guliariai atnaujinamus ðaliø reitingus. Socia-liniø teisiø ágyvendinimo laipsnio analizeitinka platus spektras socialiniø ekonominiø

indikatoriø, kuriuos skaièiuoja ir skelbia Eu-ropos Sàjungos Europos komisijos statistikosþinyba (Eurostat), Pasaulio bankas (World

Bank)1, Europos rekonstrukcijos ir vystymo-si bankas (European Bank for Reconstruc-

tion and Development), Ekonominio bendra-darbiavimo ir vystymosi organizacija (Orga-

nization for Economic Co-operation and De-

velopment), o taip pat Jungtiniø Tautø Orga-nizacija bei jos padaliniai ir agentûros. TaiUNEP (United Nations Environment Pro-

gramme), UNDP (United Nations Develop-

ment Programme)2, UNCHS (United Nations

Centre for Human Settlements), UNSD (Uni-

ted Nations Statistics Division), UNRISD(United Nations Research Institute for Social

Development), UNHCR (The Office of the

United Nations High Commissioner for Refu-

gees), UNICRI (United Nations Interregio-

nal Crime and Justice Research Institute),UN/ECE (United Nations Economic Com-

mission for Europe), WHO (World Health Or-

ganization), UNESCO (United Nations Edu-

cational, Scientific and Cultural Organization),ILO (International Labour Organization).

Taèiau ði indikatoriø ir indeksø ávairovësukuria problemà: kurie ið ðiø rodikliø yrasvarbiausi, kurie ið jø leidþia geriausiai iðma-tuoti tautos gerovæ, o taip pat nustatyti valsty-bës politikos, kuria siekiama tà gerovæ didin-ti, gaires. Kurios pasaulio politinës tautos bûk-lë yra geriausia, t.y. kurios jø gerovë aukð-

1 Atskirai verta paminëti periodiðkai leidþiamà Pasaulio banko „Praneðimà apie pasaulio vystymàsi“ (WorldDevelopment Report; WDR).

2 Atskirai reikia paminëti ðios JTO agentûros periodiðkai leidþiamà „Praneðimà apie þmogaus raidà“ (HumanDevelopment Report), kuriami skelbiami þmogaus raidos indekso (Human Development Index) skaièiavimøpasaulio ðalims rezultatai.

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 7: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

11

èiausia? Kur tarp pasaulio tautø Lietuvos po-litinës tautos vieta ir kokia yra aukðèiausiaámanoma vieta, á kurià ji gali tikëtis pakiltiper artimiausius 10, 20, <...> 100 metø? Arnorëtumëme dar kartà gimti lietuviais?

Kad klausimas bûtø aiðkesnis, siûlome ási-vaizduoti situacijà, kuri panaði á tà, kuriojeyra Platono „Valstybës“ pabaigoje apraðomossielos. Turime pasirinkti bûsimà reinkar-nacijà. Esame uþ neþinios ðydo, kuris skiriasinuo rawlsiðkojo tuo, kad yra ðiek tiek labiaupermatomas. Prisigëræ Stikso vandens, nebe-pamename, kuriai politinei tautai priklausë-me ankstesniame gyvenime. Neþinome, kie-no vaikais gimsime ir kuo tapsime pasirink-toje tautoje: vargetomis, turtuoliais, graþuo-lëmis ar invalidais. Taèiau galime pasirinkti,kurios politinës tautos nariais bûsime kita-me gyvenime. Galime gauti visà sociologinæir ekonominæ informacijà apie visas ðiuo me-tu egzistuojanèias pasaulio tautas. Taèiau ku-rie ið gausybës duomenø yra svarbiausi rein-karnacijos pasirinkimui?

Vargu ar galëtume iðspræsti ðá uþdaviná,operuodami visu spieèiumi indeksø ar indi-katoriø – po vienà kiekvienai Lietuvos ir kitøðaliø konstitucijose átvirtintai teisei. Kuo jødaugiau, tuo kebliau bus visas politines tau-tas surikiuoti á sekà – nuo tos, kurios bûklëgeriausia, iki tos, kurios bûklë prasèiausia.Ar geriau gimti turtingoje nedemokratinëjepolitinëje tautoje (panaðioje á Saudo Arabi-jà), nei neturtingoje demokratinëje (panaðio-je á Indijà)? Pirmoje naudosimës plaèiomissocialinëmis teisëmis, bet neturësime politi-

niø bei ribotas civilines, o antroje bus atvirkð-èiai. Kaip rinksimës? Tarkime, kà tik apraðy-to pasirinkimo sàlygos sugrieþtinamos: pir-ma (negu pasirinksime politinæ tautà) turi-me pasirinkti indikatorius ar indeksus, ku-riuos lygindami ranguosime politines tautas.Galime pasirinkti tik vienà, du ar tris. Ku-riuos pasirinksime?

Ekonomistai tradiciðkai sureikðminabendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gy-ventojø ir pajamø vienam gyventojui reikð-mæ. Ðis poþiûris remiasi individualistine irsubjektyvistine gerovës samprata, kurioje jisuprantama kaip informuotø norø ir pirme-nybiø (visø pirma vartotojiðkø) patenkinimas.Ðias sàvokas verta paaiðkinti. Ekonomistai (vi-sø pirma tie, kurie atstovauja tebedominuo-janèiai – neoklasikinei – krypèiai) paprastaineskiria „noro“, „intereso“, „poreikio“ sàvo-kø, kurias kituose kontekstuose yra áprastaskirti. Antai, daþnai sakoma, kad tam tikroasmens norai neatitinka jo interesø, kad tasasmuo gali nesuprasti savo interesø ar porei-kiø ir t.t. Norai – tai subjektyvios veikëjo bû-senos, o poreikiai bei interesai yra tam tikriobjektyvûs faktai, susijæ su þmogaus psicho-biologine prigimtimi (poreikiai) ir vieta so-cialinëje tikrovëje, t.y. tam tikroje socialinëjestruktûroje (interesai)3.

Jeigu darome prielaidà, kad veikëjas yraiðsamiai informuotas (ði prielaida yra ápras-tinë ekonominiuose aiðkinimuose), tai á jo„iðsamø informuotumà“ áeina ir adekvatussavo „interesø“ ir „poreikiø“ þinojimas. Keb-lumas tas, kad realûs þmonës yra tik „ribotai

3 Apie norø, poreikiø ir interesø skirtumus þr., pavyzdþiui, Plant (1991; 184-220), Barry (1990; 173–186).

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 8: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

12

racionalûs“ (angl. boundedly rational), o taireiðkia, kad jø norai gali neatitikti jø interesøir poreikiø. Taigi neoklasikiniam ekonomis-tui tenka daryti pataisà, kad veikëjo gerovædidina ne bet kokiø, bet tik vadinamøjø „in-formuotø norø“ (angl. informed desires) pa-tenkinimas. Tik tokius norus galima pava-dinti „tikraisiais“ veikëjo (taip pat ir vartoto-jo) norais. Bûdas, kuriuo galima iðaiðkinti tik-ruosius vartotojo norus, yra kuo iðsamesnisvartotojo informavimas. Tik jeigu noras ne-praeina, gavus iðsamià informacijà apie norokilmæ, objektà ir vartojimo padarinius (pvz.,gavus iðsamià ir tikslià informacijà apie rû-kymo ar alkoholio vartojimo padarinius), tasnoras yra tikras.

Kuo didesnis BVP vienam gyventojui, tuodaugiau savo norø gali patenkinti tie gyven-tojai kaip vartotojai. Problema ta, kad þmo-niø norai potencialiai yra beribiai, o dël dau-gelio jø galima abejoti, ar jø patenkinimas tik-rai didina vartotojø gerovæ. Pavyzdþiu gali bû-ti alkoholio, tabako ir kitø narkotikø vartoji-mas, kurio neatsisako ir apie tokio vartojimopadarinius puikiai informuoti vartotojai (pvz.,gydytojai). Dël kitø norø galima abejoti, arjuos tenkinantys asmenys nëra kryptingø ma-nipuliacijø, kurias vykdo masinës informaci-jos priemonëse uþsakantys reklamà gaminto-jai aukos. Dar Frankfurto mokyklos atstovai(Theodoras Adorno, Maxas Horkheimeris,Herbertas Marcuse) ir artimas jiems ErichasFrommas teigë, kad bûtent ta átaka, kurià ga-mintojai ir masinës informacijos priemonës

daro þmoniø norams, uþdaro juos savotiðka-me voverës rate: juo daugiau norø vartotojaiágyja gamintojø ir reklamos specialistø pa-stangomis, tuo didesniø pajamø jiems reikiatiems norams patenkinti, tuo daugiau jiemstenka dirbti; dirbti taip, kad nebelieka laiko„tikriems“ ar „autentiðkiems“ poreikiams pa-tenkinti.4 Ðis poþiûris implicitiðkai orientuojaá tokià socialinës paþangos sampratà, kuriojeji suprantama kaip judëjimas prie be galo to-limo ir realiai nepasiekiamo tikslo, kuris vei-kiau primena miraþà: kiek prie jo priartëja-me, tiek jis nutolsta, nes auga mûsø norai.

Vartojama vis daugiau, gyvenimo tempasir átampa vis didëja, bet á anksèiau pavaiz-duotà voverës ratà ásprausti þmonës nesijau-èia laimingi, nes „sistema“ visada spëja var-totojams ádiegti norø daugiau, negu jie iðgalijø patenkinti. Ðiuo metu Ðveicarija ir JAV yradvi ðalys, turinèios didþiausià BVP vienamgyventojui. Ið neoklasikinëje ekonomikojepriimtos gerovës sampratos plaukia paradok-sali iðvada, kad tai nebûtinai reiðkia, kad joseir gerovë, apibrëþta kaip vartotojiðkø norø pa-tenkinimo laipsnis, yra aukðèiausia. Tos pa-èios pajamos, kuriø pakanka patenkinti ne-daugeliui „pigiø“ Jono ar Ivano norø, gali bûtivisiðkai nepakankamos patenkinti gausiemsir „brangiems“ Dþono norams. Gerovæ kaipvartotojø patenkinimà galima didinti, maþi-nant norus arba brangius norus (pvz., atosto-gos Havajuose) pakeièiant pigesniais norais(atostogos Palangoje). Dar antikos laikais to-ká gerovës këlimo bûdà iðmintingiems þmo-

4 Kita vertus, labai keblu pasakyti, kokie yra „autentiðki“ norai ar poreikiai. Atsakymas á ðá klausimà priklausonuo paties vartotojiðkos visuomenës kritiko „gero gyvenimo“ vizijos, dël kurios visada galima ginèytis.

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 9: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

13

nëms rekomendavo stoikai ir kinikai, o ðiaislaikais ðiuo bûdu pasididinti gerovæ siûlosipadëti psichoterapeutai. Jø specialybë yra pa-dëti savo klientams atsikratyti „nereikalin-gø“ – nerealistiðkø – ar (kitaip sakant) perbrangiai kainuojanèiø norø, iðmokyti juos ne„turëti“, bet „bûti“.

Galima klausti, ar gerovës sutapatinimassu vis pilnesniu vartotojiðkø norø patenki-nimu ilgalaikëje perspektyvoje yra suderi-namas su visuomenës tvarios plëtros (sustai-

nable development) perspektyva? (Prie ðiosocialinës gerovës kriterijaus dar sugráðime.)Dar 1993 m. vokieèiø sociologas WolfgangasZapfas klausë: „Ar moderni – masinio varto-jimo ir gerovës valstybës – visuomenë galiiðplisti globaliai? Ar visos visuomenës (ma-þø maþiausia daugelis Azijos, Lotynø Ameri-kos ir Afrikos visuomeniø) gali tapti moder-niomis? Pavyzdþiui, ar galima ið principo ási-vaizduoti, kad Kinijoje kada nors vaþiuos 600milijonø automobiliø arba bent tiek (pagalgyventojø skaièiø), kiek buvusioje VokietijosDemokratinëje Respublikoje – 250 milijo-nø: dvigubai daugiau, negu ðiandien jø yraJAV?“ (Zapf 1993; 171).

Pagaliau paradoksalu, bet individualisti-nës ir subjektyvistinës gerovës sampratos po-þiûriu gana keblu kalbëti apie paèià socialinægerovæ. Subjektyvi nauda, kuri yra kiekybinisvartotojo norø patenkinimo matas, nëra dy-dis, analogiðkas ilgiui ar svoriui. Galima pa-lyginti dvi lazdas ir pasakyti, kuri ið jø (ir kiek)yra ilgesnë uþ kità, bet ne naudà, kurià Jonuiir Petrui turi 10 litø premija ar bandelës su-vartojimas. Ilgis yra dydis, matuojamas san-tykiø skalës lygiu, o (subjektyvi) nauda – tik

intervalø skalës lygiu. Galima padaryti iðva-dà, kad ið tø paèiø iðtekliø skirtingø vartotojøgaunama nauda yra interpersonaliai nepaly-ginama. Tuomet turëtume neigti, kad ámano-mas kolektyvinës gerovës kriterijus, kuris bû-tø stipresnis uþ tà, kurá apibrëþia optimalu-mo (pagal Pareto) sàvoka: vienas nuo kitopriklausomø asmenø grupës gerovë yra opti-mali, jeigu neámanoma padidinti bent vienoið ðiø veikëjø gerovës nesumaþinus bent vie-no ið kitø veikëjø gerovës. Toks kolektyvinësgerovës kriterijus neleidþia atsakyti á klausi-mà, kaip vertinti tokius grupës ar visuome-nës gerovës pokyèius, kai tarp jø perskirsto-mi jos nariø kontroliuojami iðtekliai; taip, kaddalis jø nusavinama ir perduodama tiems, ku-rie jø turi maþiau. Kitaip sakant, jis nesutei-kia jokio pagrindo atsakyti á klausimà, ar di-desnë iðtekliø lygybë gali padidinti kolekty-vinæ gerovæ.

Teigiamas atsakymas á ðá klausimà supo-nuoja interpersonalinio naudos palyginamu-mo prielaidà, kuri yra itin problemiðka ana-litinio dominuojanèios ðiuolaikinës ekono-mikos paradigmos (taip vadinamos neokla-sikinës ekonomikos) aparato rëmuose. Pri-ëmæ ðià prielaidà á klausimà, ar perskirstyda-mi pajamas galime padidinti kolektyvinæ ge-rovæ, turime atsakyti teigiamai; pagrásdamiðá atsakymà tokiu samprotavimu: ribinë nau-da, kurià vargðui vartotojui teikia papildomaspajamø doleris ar litas, pranoksta ribinæ þalà,kurià patiria turtingas vartotojas, prarasda-mas tà dolerá ar lità. Jeigu, atëmus ið turtin-gojo lità ir atidavus já vargðui, vargðo paskatosdirbti, o turtingojo – dirbti ir investuoti, ne-sumaþëja, tai toks pajamø perskirstymas pa-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 10: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

14

didina kolektyvinæ gerovæ. Taigi ekonomistoutilitaristo, prielaidaujanèio naudos interper-sonaliná palyginamumà, poþiûriu, BVP vie-nam gyventojui ir vienas ið pajamø nelygybætam tikroje visuomenëje matuojanèiø indika-toriø (pvz., Gini koeficientas) turëtø bûti lai-komi svarbiausiais tam tikros politinës tau-tos gerovës rodikliais.

Aukðèiau aptarti individualistinës subjek-tyvistinës gerovës (ir ypaè) kolektyvinës ge-rovës ekonominës sampratos konceptualiniaikeblumai, paradoksai bei jos indikatoriø ri-botumai ðiuolaikiniuose socialiniuose moks-luose inspiruoja turiningesnës ar platesnës ge-rovës bei ypaè kolektyvinës gerovës sampra-tos bei jà matuojanèiø indikatoriø bei indek-sø paieðkas. Daugelio kritikø nuomone, to-kia turiningesnë gerovës samprata, pagrin-dþianti skirtingø politiniø tautø bûklës bei jøpilietybës rentos lyginamuosius vertinimus,turi remtis ne vartotojø norø patenkinimo,bet „gyvenimo kokybës“ sàvoka. Galima skirtidvi tradicijas ðios gerovës sampratos plëtroje.Pirmàjà galima pavadinti objektyvistine (Nus-sbaum and Sen 1993). Jos ðalininkai gerovëskriterijumi siûlo laikyti ne vartotojiðkø norø,bet þmogiðkøjø poreikiø patenkinimà. Porei-kiai, skirtingai nuo norø, kurie yra subjekty-vûs ir kultûriðkai reliatyvûs, suprantami kaiptam tikros „objektyvios“ duotybës, iðreiðkian-èios transkultûriðkai ir transistoriðkai stabi-lià „þmogaus prigimtá“.

Bene átakingiausià tokiø poreikiø sàraðàsudarë amerikieèiø psichologas AbrahamasMaslow, kuris savo teorijoje pieðia universa-lià (visiems þmonëms bûdingø) þmogiðkøjøporeikiø piramidæ, kurios „apaèià“ sudaro

„baziniai“ fiziologiniai poreikiai, paskui –saugumo, priklausymo (belongingness), Ego

poreikiai, o virðûnæ vainikuoja savirealizaci-jos poreikiai (Maslow 1954). A. Maslow te-orija remiasi ne maþiau átakinga amerikieèiøsociologo Ronaldo Ingleharto vertybiø kai-tos teorija, kuri teigia, kad didëjant visuome-nëms iðtekliams (augant BVP) savirealizaci-jos poreikiai nustelbia fiziologinius ir iðliki-mo poreikius (Inglehart 1977; Inglehart1990; Inglehart 1997). Turtingos visuome-nës populiacijoje gausëja „postmaterialistø“dalis. Skirtingai nuo materialistø, kuriems la-biausiai rûpi materialinis komfortas, tvarka,saugumas, postmaterialistai labiau vertina sa-virealizacijà ir þmogiðkuosius santykius. Tie-sa, þmoniø vertybiø pokyèiai maþø maþiau-siai viena karta vëluoja ekonominiø pokyèiøatþvilgiu. R. Inglehartas teigia, kad þmoniøvertybës susiformuoja vaikystëje, o vëliau lie-ka palyginti inertiðkos gyvenimo galimybiøpokyèiø atþvilgiu. Postmaterialistais tampasaugioje ir pasiturinèioje aplinkoje iðaugæ vai-kai, o tie, kurie iðaugo skurde, lieka „mate-rialistai“ netgi praturtëjæ.

Objektyvistinæ gerovës sampratà repre-zentuoja ir átakingo indø kilmës britø ekono-misto, 1998 m. Nobelio premijos (ekonomi-kos) laureato Amartya Seno darbai. Seno po-þiûriu, gerovë yra þmoniø pajëgumø (capabi-

lities) iðvystymas. Tai yra pajëgumai pasiektitam tikrus funkcionavimus (functionings), ku-riais pasireiðkia þmogaus þydëjimas ir klestë-jimas (flourishing). Funkcionavimai „mumspasako, kà asmuo daro ar pasiekia. ‘Pajëgu-mas’ funkcionuoti atspindi, kà asmuo gali pa-daryti ar gali pasiekti“ (Sen 1998 (1984); 294).

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 11: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

15

Ði þmogaus þydëjimo ar klestëjimo sàvoka yraaristoteliðka. Tam tikras individas „þydi“ ar„klesti“, kai gyvena „pilnavertá“, atitinkantátos rûðies, kuriai jis priklauso, prigimtá ir pa-skirtá, t. y. „gerà“ gyvenimà. Nesunkiai atski-riame klestintá kaktusà, katinà ar àþuolà, ku-riems pakanka maisto, drëgmës, judëjimo irpan. dalykø, bûtinø uþtikrinti jø normaliamfunkcionavimui, nuo suvargusio ar sunyku-sio jø rûðies atstovo. Taip pat ir þmonës: vienijø klesti ir þydi, kiti yra suvargæ ir sunykæ.A. Senas nurodo tokius, jo ásitikinimu, neat-siejamus nuo gero gyvenimo pajëgumus, kaippajëgumas bûti pamaitintu, pajëgumas be gë-dos priimti sveèius, rodytis vieðoje vietoje, bû-ti raðtingu ir pan.

Apytiksle A. Seno siûlomos gyvenimo ko-kybës sampratos operacionalizacija galimalaikyti UNDP (United Nations Development

Programme) reguliariai skelbiamà „þmogausraidos indeksà“ (vienaip ar kitaip, jo kûrëjusákvëpë bûtent A.Seno idëjos). Ðá indeksà su-daro trys indikatoriai. Tai vidutinë gyveni-mo trukmë, suaugusiø raðtingø gyventojøprocentas ir BVP vienam gyventojui. Lietu-va 2005 m. „Þmogaus raidos ataskaitos“(Human Development Report) duomenimispagal HDI uþima 39 vietà (pirmojoje vietoje –Norvegija).5 Ðis indeksas turi trûkumø, nesneaprëpia tokiø svarbiø gyvenimo kokybëstam tikroje visuomenëje vertinimo dalykø,kaip teisingumo uþtikrinimas, politiniø ir pi-lietiniø teisiø laikymasis, kultûriniø ir tauti-niø savitumø iðlaikymas, o taip pat subjekty-vus laimës suvokimas. Be to, jo diferencijuo-

janti galia yra per menka, kai tarpusavyje ly-ginamos iðsivysèiusios ðalys („turtingosios de-mokratijos“). Ði individualios ir socialinës ge-rovës samprata orientuoja á tokià socialinëspaþangos sampratà, kurioje ji suprantamakaip judëjimas prie fiksuoto ir pasiekiamotikslo: kuo maþiau bendruomenëje (tautoje)lieka jos nariø, kuriø bûtinieji poreikiai ne-patenkinti, tuo didesnë paþanga. Tiesa, kuolabiau prie jo artëjame, tuo daugiau kainuojakiekvienos vis trumpëjanèios atkarpos ávei-kimas.

Bûtent subjektyvø laimës suvokimà akcen-tuoja kita – psichologinë-subjektyvistinë –tra-dicija (teoriniuose apmàstymuose apie gyve-nimo kokybæ ir jos matavimuose). Ji domi-nuoja JAV gyvenimo kokybës tyrinëtojø dar-buose (þr.: Campbell 1980; Diener and Suh2000). Ði samprata tapatina gerovæ tiesiog suþmoniø subjektyviu pasitenkinimu savo gy-venimu, pozityviomis emocijomis, streso ne-buvimu arba tiesiog „laime“. Pasitenkinimasgyvenimu gali bûti apibûdintas kaip kognity-vinis laimës aspektas, dþiaugsmas, gera nuo-taika; kaip jos emocinis aspektas. Savo sub-jektyvizmu ði gyvenimo kokybës samprata pa-naði á tà gerovës sampratà, kuria vadovaujasineoklasikinë ekonomika, bet tas panaðumasyra daugiau iðorinis.

Ekonominë gerovës samprata yra forma-li: jos poþiûriu, individo gerovæ sudaro pa-saulio (tikrovës) atitikimas jo norams (kokiejie bebûtø), o ne tam tikra mentalinë (psichi-në) bûsena, kurià galima nusakyti tokiais ter-minais, kaip „pasitenkinimo jausmas“, „po-

5 Þr. http://hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf. Þiûrëta 2006.10.01.

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 12: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

16

zityvios emocijos“, „dþiaugsmas“ ir t.t. Dide-les pajamas gaunanèiø, daug ir brangiø norøtenkinanèiø turtuoliø gyvenimas nebûtinaiprisodrintas tokiø pozityviø emocijø. Jie kar-tais daug verkia ir þudosi. Taèiau ekonomis-tui bûtø keblu pripaþinti, kad nelaimingo tur-tuolio gerovë yra maþesnë uþ gerai integruo-to á komunistiðkai savo nariø buitá organi-zuojanèios sektos nario gerovæ, kuriam in-tensyvus bendravimas su bendraminèiais,maldos ir meditacijos uþtikrina nuolatinæ pa-kilià „dievo árankio“ ar „dievybës indo“ savi-jautà.

Skirtingai nuo tos gerovës, kurià indivi-dai pasiekia, tenkindami savo norus, subjek-tyvistiðkai suprantamà gyvenimo kokybæ ga-lima iðmatuoti anketinëmis apklausomis.Klausiama apie informanto pasitenkinimà sa-vo ðeimyniniu gyvenimu, santykiais su drau-gais, laisvalaikiu, darbu, sveikata, turtine pa-dëtimi. Tie atsakymai koduojami balais: pvz.,nuo 1 (jeigu respondentas yra visiðkai nepa-tenkintas) iki 5 (jeigu respondentas yra vi-siðkai patenkintas); o patys balai susumuoja-mi. Ði suma ar jos matematinë transformacijair yra laikoma gyvenimo kokybës indeksu.Ásidëmëtina, kad gali bûti dideliø neatitiki-mø tarp to, kaip þmonës jauèiasi atskirosegyvenimo srityse, vietose arba laiko tarpsniais:Jonas gali bûti labai patenkintas savo darbu,

taèiau nepatenkintas ðeimyniniu gyvenimu,o Marytë gali jaustis laiminga ðeimoje, iðgy-vendama nuolatiná stresà darbe ir pan.

Literatûroje nestinga mëginimø jungti ob-jektyvistines ir subjektyvistines gyvenimokoncepcijas „daugiamatës“ gyvenimo koky-bës sampratos pavidalu. Tokia samprata tu-rëtø apimti ir subjektyviuosius, ir objektyviuo-sius gyvenimo kokybës aspektus. Tokios sam-pratos pavyzdþiu gali bûti jau minëto vokie-èiø sociologo W. Zapfo siûloma gyvenimo ko-kybës tipologija (þr. 1 pav.) (Zapf 1984; 25).Objektyvias gyvenimo sàlygas apibrëþia sàly-gos darbe, bûstas, pajamos, sveikata, santy-kiai ðeimoje bei socialiniai kontaktai, socia-linis ir politinis dalyvavimas. Subjektyvià sa-vijautà apibrëþia subjektyvus bendras pasiten-kinimo ar nepasitenkinimo savo gyvenimujausmas, o taip pat tokie jausmai (ir su jaissusijæ vilties, baimës, laimës, vieniðumo irpan. jausmai) atskirø gyvenimo srièiø atþvil-giu. Kaip rodo ði tipologija, „objektyviai“(t.y. tam tikroje visuomenëje galiojanèiø kul-tûriniø standartø poþiûriu) galiojanèias ge-ras gyvenimo sàlygas nebûtinai atitinka sub-jektyvi „gero gyvenimo“ pajauta. „Disonan-sà“, t. y. subjektyvø nepasitenkinimà tokio-mis sàlygomis gali sukelti aukðtas individu-alus aspiracijø lygis, orientacija á svetimoskultûros „gero gyvenimo“ vaizdinius ir pan.

Subjektyvi savijauta Objektyvios gyvenimo slygos Gera Bloga

Geros Gerbvis Disonansas

Blogos Adaptacija Deprivacija

1 pav. Gyvenimo kokybës tipologija

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 13: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

17

Problemiðka yra ir adaptacija prie „objekty-viai“ blogø gyvenimo sàlygø, nes ji slopinamotyvacijà individualiomis pastangomis pa-keisti savo padëtá.

Vadovaudamiesi W. Zapfo „dvimate“ ge-rovës kaip gyvenimo kokybës samprata, ge-riausiu apibendrinanèiu gyvenimo kokybëstam tikroje bendrijoje (taigi ir Lietuvos poli-tinëje tautoje) rodikliu turëtume laikyti pro-centà þmoniø, kurie patenka á kairájá virðuti-ná jo tipologijos langelá („gerbûvis“). Vado-vaudamiesi amerikietiðka subjektyvistine-psi-

chologistine gyvenimo kokybës matavimometodika, apie Lietuvos tautos bûklæ turë-tume spræsti tiesiog pagal savo gyvenimu pa-tenkintø (patenkanèiø á langelius „gerbûvis“ir „adaptacija“) procentà visuminëje popu-liacijoje. Ekonomistas Aide prisigërusiamStikso vandens lietuviui patartø rinktis at-gimti amerikieèiu (ten didþiausias bendra-sis nacionalinis produktas (BNP)6 vienam gy-ventojui), o tiriantis gyvenimo kokybæ psicho-logas – islandu (ten didþiausias patenkintø sa-vo gyvenimu þmoniø nuoðimtis, þr. 2 pav.).

6 Angl. General National Product (GNP). BVP gauname ið GNP, atëmæ ið GNP ið uþsienio áplaukusiaspajamas.

2 pav. Subjektyvus gerbûvis ir ekonominio iðsivystymo lygis 1997–1998 metaisR = 0,70; N = 65; p < 0000

Ðaltinis: Inglehart and Klingemann, 2000, p. 168

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 14: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

18

Vadovaudamiesi R. Ingleharto vertybiøkaitos teorija, galime suformuluoti tam tik-ras Lietuvos tautos gyvenimo kokybës, su-prantamos psichologine prasme kaitos prog-nozes. Tokias prognozes galime suformuluo-ti empirinio dësningumo, kurá vaizduoja2 pav., pagrindu. Abscisiø aðis ðiame paveikslerodo BNP vienam gyventojui, apskaièiuotàremiantis Pasaulio banko atliktais perkamo-sios galios (1995 m.; doleriais) vertinimais.Ordinaèiø aðis rodo savo gyvenimu, kaip vi-suma, patenkintø ðalies gyventojø procentà.Viena vertus, galime konstatuoti, kad ðalyssu tuo paèiu ekonominio iðsivystymo lygiugali labai smarkiai skirtis savo gyvenimo ko-kybe. Maþiau ekonomiðkai iðsivysèiusiose ða-lyse laimingø þmoniø gali bûti daugiau, negulabiau iðsivysèiusiose. Kita vertus, ryðys tarpekonominio iðsivystymo ir laimës (subjekty-vaus gerbûvio) yra pozityvus: turtingose ðaly-se laimingø þmoniø yra daugiau. Taèiau tasryðys nëra linijinis – BNP augimas sparèiaididina laimingø þmoniø skaièiø tik tam tik-rame BNP reikðmiø intervale, – kai BNP pa-didëja nuo 5000 iki 15000 USD vienam gy-ventojui (1995 m. JAV doleriais). Galimaprognozuoti, kad ir Lietuvoje gyvenimasþmonëms pradës atrodyti ðviesiau, kai BNPvienam gyventojui pranoks 13000–15000USD ribà. Taèiau toliau tas ðviesëjimas sulë-tës, nes ekonominës permainos leis laimin-gais pasijausti tik ðiuo metu Lietuvos gyven-tojø populiacijoje absoliuèiai dominuojanèiaimaterialistinei daugumai. Toliau reikðis ma-þëjanèios auganèiø pajamø ribinës naudosefektas: to paties dydþio pajamø padidëjimaimaterialistø laimës pojûtá didins vis maþiau

ir maþiau. Tuo paèiu metu, keièiantis kartomspopuliacijoje, didës postmaterialistø dalis, ku-riems vis didesnis vartojimas laimingais pa-sijusti neleidþia. Tolimesnis subjektyvistiðkai-psichologiðkai suprantamos gyvenimo koky-bës Lietuvoje kilimas priklausys nuo to, ar/kiek jie mûsø ðalyje ras galimybiø patenkinti„aukðtesniuosius“ (savirealizacijos) porei-kius. Taip pat ir psichologistinë subjektyvis-tinë socialinës gerovës samprata orientuoja átokià socialinës paþangos sampratà, kuriojeji suprantama kaip judëjimas prie fiksuotoir pasiekiamo tikslo: kuo maþiau bendruo-menëje (tautoje) lieka jos nariø, kurie jau-èiausi nelaimingi ir nepatenkinti, tuo dides-në paþanga. Tiesa, kuo labiau prie jo artëja-me, tuo daugiau kainuoja kiekvienos vistrumpëjanèios atkarpos áveikimas: iðlieka arnet didëja (postmaterialistai) reiklioji ma-þuma, kurià itin sunku (jeigu ið viso ámano-ma) patenkinti.

3. Politinës tautos gerovës kriterijai:holistinë perspektyva

Aptartos gerovës kaip gyvenimo kokybëssampratos turi vienà bendrà bruoþà: jose gy-venimo kokybë suprantama kaip individua-laus gyvenimo kokybë, o socialinio gyveni-mo kokybë suprantama kaip vienokiu ar ki-tokiu statistiniu rodikliu apibendrinamas at-skirø individø gyvenimø kokybiø agregatas.Ðiuo poþiûriu jos nesiskiria nuo neoklasiki-nës ekonomikos, kurios radikalûs atstovai áta-riai þiûri á paèià „socialinës gerovës“ sàvokà,átardami, kad ji yra beprasmiðka. Daugelioteoretikø poþiûriu, tokia individualistinë(ekonominë, psichologinë ar socialine-psi-

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 15: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

19

chologinë) gerovës samprata yra neadekvati,nes ji yra nepakankamai sociologiðka.

Ji neatsiþvelgia á tuos gerovës aspektus,kurie yra susijæ su visuomeniø visuminëmissavybëmis (pvz., lygybe (equality), neðaliðku-mu (equity), saugumu, solidarumu), kuriosnegali bûti priskirtos atskiriems individams.Jø poþiûriu, netgi nevienoda patenkintø savogyvenimu þmoniø dalis skirtingose visuome-nëse byloja ne apie aukðtesnæ ar þemesnæ in-dividualaus gyvenimo kokybæ, kurià tiesiogkeblu iðmatuoti dël kultûrinio „gero gyveni-mo“ standartø reliatyvumo skirtingose visuo-menëse. Skirtingi gyvenimu patenkintø þmo-niø procentai greièiau kaþkà pasako apie tamtikrà sociologiná ar kolektyviná faktà – dides-ná ar maþesná atskirø visuomeniø tinkamu-mà jose gyventi; juk skirtingose visuomenëseskirtingais laikotarpiais laimingi þmonës yralaimingi savaip (þr.: Veenhoven 1997; 267–293). Ðiuo poþiûriu, kolektyvinë gerovë turibûti suprantama bûtent kaip socialinë gero-vë, kur jos socialumas reiðkia ir jos savybin-gumà visai grupei, ir superveniravimà eko-nomikos kalba apraðomø skirtumø atþvilgiu.

Ðiø teoretikø poþiûriu, kalbëdami apie so-cialinæ gerovæ, turime atmesti standartinæ in-dividualistinës gerovës sampratos prielaidà,kad þmogiðkieji veikëjai yra racionalûs egois-tai, kuriems rûpi tik jø paèiø asmeninë gero-vë. Tai yra prielaida, kad jie neturi jokiø norø,kuriø objektas bûtø kitø veikëjø norai ir tønorø patenkinimas. Realiems þmogiðkiemsveikëjams netgi labai rûpi, ko nori ir kaip ge-rà gyvenimà supranta kiti, kuriuos jie laiko„savais“, t.y. „tautieèiais“, „tëvynainiais“,„bendrapilieèiais“. Tas susirûpinimas sveti-

mu gyvenimu ir svetima gerove turi dvi for-mas. Viena vertus, tai ðaliðkas susirûpinimas,kuris pasireiðkia pavydu arba dþiaugsmu, ku-rá kelia tam tikrø konkreèiø asmenø padëtis.Antra, tai neðaliðkas susirûpinimas, kurá ke-lia kitø þmoniø norø, gyvenimo bûdo, paja-mø pasiskirstymo visuomenëje ir pan. neati-tikimas tam tikrai „gero gyvenimo“ ar „tei-singos visuomenës“ idëjai. Ðiuo atveju þmo-nëms kelia pasipiktinimà ar susirûpinimà tai,kad kiti þmonës nenori to, ko jie turëtø norë-ti arba nori to, ko jie turëtø nenorëti. Taigiþmonës turi tokius norus, kuriø objektas yrane tam tikri jø vartojimui skirti reikmenys arpaslaugos, bet ir jø paèiø ar kitø þmoniø no-rai arba gyvenimo bûdas. Tokius norø norusarba to, ko reikia norëti, vaizdinius (concep-

tions of the desirable) sociologai vadina ver-tybëmis.

Socialinë gerovë reiðkia visuomenës na-riø gyvenimo bûdo, pajamø paskirstymo irkitø jos gyvenimo aspektø atitikimà tos vi-suomenës nariø bendroms vertybëms. Ta ge-rovë aukðta, kai þmoniø norai ir elgesys ati-tinka jø visuomenës vertybes. Tokia buvo,pvz., daugelio akmens amþiaus genèiø gero-vë. Socialinë gerovë þema, kai atotrûkis tarpvisuomenës vertybiø ir faktiniø þmoniø norøbei elgesio yra didelis. Sociologai tokiu atve-ju kalba apie „socialinæ patologijà“ ar „ano-mijà“. Ðià socialinës gerovës sampratà gali-ma paaiðkinti pavyzdþiu, kuris daugumai lie-tuviø turëtø bûti itin suprantamas. Ásivaizduo-kime, kad maþà ðalá okupuoja ir aneksuojadidelë kaimyninë ðalis. Tarkime, po aneksi-jos realios gyventojø pajamos padidëja dvigu-bai (tarkime, vartojimo prekiø pasiûla lieka

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 16: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

20

ta pati, taèiau viskas atpinga dvigubai). Ka-dangi ðios ðalies gyventojai gali dvigubai dau-giau vartoti, jø ekonominë gerovë iðauga. Ta-èiau ar padidëjo jø socialinë gerovë? Ne, jei-gu jø vertybës (visø pirma noras gyventi ne-priklausomoje valstybëje) liko tos paèios. Au-toritarinës diktatûros, kuri atëjusi á valdþiàstabilizuoja ekonomikà ir uþtikrina spartø josaugimà, padidina visuomenës nariø ekono-minæ gerovæ, bet sumaþina jos socialinæ gero-væ, jeigu tos visuomenës politinës kultûrojedemokratija turi savaiminës vertybës statusà.

Kristaus Pamoksle nuo kalno iðdëstytosetikos ðalininkas galëtø pasakyti, kad norsðiuolaikiniø iðsivysèiusiø Vakarø ðaliø gyven-tojø ekonominë gerovë yra aukðta, jø sociali-në gerovë yra þema, nes þmonës nori ne to irmyli ne tai, ko liepë norëti ir mylëti Kristus.Panaðiai samprotautø ir „þaliasis“ fundamen-talistas, nepatenkintas savo bendrapilieèiø„neteisingais norais“. Apie ankðèiau iðdësty-tà mintiná eksperimentà (reinkarnacijos pa-sirinkimas uþ neþinios ðydo) ðitaip màstantisteoretikas turëtø teigti, kad tas eksperimen-tas yra keblus loginiu poþiûriu: besirenkan-tysis turëtø pasirinkti taip pat ir tarp skirtin-gø visuomeniø vertybiø („gero gyvenimo“idëjø). Taèiau kaip galima rinktis tarp verty-biø, dar neturint vertybiø? Ar tai reiðkia, kadskirtingos visuomenës yra nepalyginamos jøkokybës poþiûriu, ir kad nëra bûdo atskirtipolitinæ tautà (nacijà), kurios bûklë yra gera,nuo tos, kurios bûklë yra bloga? Nebûtinai.

Galima skirti dvi pagrindines holistinesar kolektyvistines socialinës gerovës koncep-cijas. Viena jø „gerai“ visuomenei (kuriojesocialinë gerovë yra aukðta) nuo „blogos“

(kurioje socialinë gerovë yra þema) skirti nau-doja „socialinës sanglaudos“ (social cohesion)sàvokà, kurios ðaknys – klasikinëje EmilioDurkheimo sociologinëje teorijoje. Ðiuo po-þiûriu, tai, kas daro konkreèià visuomenæ ge-ra vieta gyventi, yra ne jos ekonominio iðsi-vystymo lygmuo, bet jos integracijos laipsnis.Paèioje socialinës sanglaudos sàvokoje gali-ma skirti du aspektus, kuriuos galima pava-dinti ir socialinës sanglaudos aðimis. Vienajø yra socialinës atskirties (social exclusion)aðis: visuomenës sanglauda yra tuo didesnë,kuo toje visuomenëje yra maþiau atskirtø, ne-integruotø individø ir grupiø.

Socialinës atskirties sàvoka yra artima tra-dicinei „socialinës nelygybës“ sàvokai ir galibûti laikoma socialinës nelygybës fenomenorekonceptualizacija. Tradicinis socialinës ne-lygybës diskursas yra pagrásta „virðaus–apa-èios“ metafora. Jame visuomenë màstomakaip sluoksniuotas pyragas, sudarytas ið su-skretusio ir apdegusio „dugno“, þemutinës,viduriniosios ir aukðtosios („grietinëlës“)klasës. „Atskirties“ diskursas remiasi „cen-tro–periferijos“ metafora. „Atskirtieji“ yramarginalinës, diskriminuojamos, nevisateisësgrupës, priklausanèios visuomenës periferi-jai. Tai nebûtinai skurdþiai, vargðai ir „visuo-menës“ dugnas, nors ðios grupës gali kieky-biðkai dominuoti tarp atskirtøjø ar margina-lø. Skurdas, finansiniø ir kitokiø iðtekliø sto-ka gali kliudyti pilnaverèiam dalyvavimui vi-suomenës gyvenime. Taèiau ne visi skurstan-tys ir vargstantys visuomenës nariai (pvz., þy-mi dalis studentø ir jaunø intelektualø) yraatskirti. Kita vertus, atskirtajai visuomenësperiferijai gali priklausyti ir pasiturintys þmo-

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 17: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

21

nës ar grupës (pvz., tam tikrø etniniø ar sek-sualiniø maþumø atstovai).

Atskirtis gali bûti ir visuomenës centruipriklausanèios daugumos diskriminuojanèiønuostatø, valstybës politikos ir paèiø margi-naliniø maþumø izoliacionistinës laikysenospasekmë. Á atskirtá gali vesti perdëtas tam tik-ros religinës ar etninës grupës susirûpinimassavo savitumo iðsaugojimu, paverèiantis tosgrupës vertybes ir tradicijas deviantine sub-kultûra tam tikros visuomenës daugumosatþvilgiu ar uþdarantis jos narius etnokultûri-niame gete. Pagaliau dalies visuomenës mar-ginalizacijà gali lemti ir uþtvaros, kuriomis„centro“ grupës átvirtina monopolinæ tam tik-rø strategiðkai svarbiø iðtekliø kontrolæ. Ðiuopoþiûriu, reikëtø kalbëti ne apie „átrauktøjø“ir „atskirtøjø“ dualizmà, bet apie „átraukimø“ir „atskirèiø“ hierarchijà, o paèià „atskirties“koncepcijà laikyti ne alternatyva vertikaliamsocialinës stratifikacijos modeliui, bet jo pa-pildymu. „Atskirtøjø“ galima rasti visuosesluoksniuose, kuriuos tam tikroje visuome-nëje iðskiriame, taikydami jai vienoká ar kito-ká vertikalios stratifikacijos modelá, nors þe-mutiniuose sluoksniuose jø paprastai bûnasantykinai daugiau.

Atskirties ir sanglaudos santykis yra ne-gatyvus: kuo daugiau tam tikroje visuomenë-je atskirtøjø, tuo jos sanglauda yra maþesnë.Socialinë gerovë tokioje visuomenëj yra þe-ma, net jeigu jos BVP yra labai didelis. Topaties ekonominio iðsivystymo lygio visuo-menës gali labai smarkiai skirtis savo sociali-ne sanglauda. Siekdami padidinti tautos san-glaudà, o kartu pagerinti jos bûklæ, turimejoje maþinti atskirtá: griauti socialinio mobi-

lumo uþtvaras, ágyvendinti lygiø galimybiøprincipà, riboti ir kontroliuoti imigracijà, su-kurti imigrantams ir etninëms maþumoms ga-limybes ir sustiprinti paskatas ásitraukti á ða-lies socialiná ir kultûriná gyvenimà iðmokusjos kalbà, aprûpinti bûtinais dalyvavimui ða-lies socialiniame ir kultûriniame gyvenimeiðtekliais nedarbingus asmenis. „Socialinësanglauda apraðo visuomenæ, kuri suteikia ga-limybes visiems savo nariams priimtø verty-biø ir institucijø rëmuose. Tokia visuomenëyra átraukimo (inclusion) visuomenë. Þmo-nës priklauso; jiems neleista bûti atskirtiems.Jie rodo ásipareigojimà vertybëms ir institu-cijoms. Rezultatas yra saugotojø visuomenë(stakeholder society) (Dahrendorf 1995; VII).

Taèiau egzistuoja ir kita socialinës san-glaudos aðis, kurià nurodo socialinio kapita-lo sàvoka. Socialinio kapitalo ir socialinëssanglaudos ryðys yra pozityvus: kuo daugiau(su tam tikromis iðlygomis) visuomenëje so-cialinio kapitalo, tuo sanglauda joje yra di-desnë (ir atvirkðèiai). Tai tipiðka sociologinësàvoka: ji nurodo savybæ, kuri yra ne pavie-nio individo, bet tam tikros socialinës struk-tûros ar grupës savybë. Socialinis kapitalas„reiðkia socialiniø organizacijø ypatybes (to-kias kaip pasitikëjimas, normos ir tinklai),kurios gali padidinti visuomenës produkty-vumà ir palengvinti koordinuotus veiksmus“(Putnam 2001; 219); tuos socialinës struktû-ros aspektus, kuriuos individualûs ir korpo-raciniai veikëjai „gali panaudoti savo intere-sams ágyvendinti“ (Coleman 2005; 272). Ðiàsàvokà galima taikyti ávairiais lygmenimis.Mikrolygmenyje socialiniu kapitalu galimavadinti tarpasmeninius ryðius (ðeimos, gimi-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 18: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

22

nystës, draugystës, kaimynystës ryðiai). Vidu-riniame lygmenyje socialinio kapitalo sankau-pomis galima laikyti ávairias asociacijas ir or-ganizacijas (firmos, klubai, politinës organi-zacijos ir pan.).

Ði perskyra yra svarbi, nes ne bet kuriosocialinio kapitalo kaupimas didina sociali-næ sanglaudà. Ðeimos, giminystës, draugys-tës, kaimynystës ryðiai, cementuojantys vadi-namàsias pirmines grupes, daþnai tik didinakonflikto potencialà tarp grupiø, tarnauja uþ-tvarø, átvirtinanèiø tam tikrø grupiø mono-polijà á strateginius iðteklius, palaikymui, átvir-tina Edwardo Banfieldo ávardintà „amoraløðeimyniðkumà“ (Putnam 2001; 121). Moder-niø visuomeniø socialinæ sanglaudà didinane „suriðantis“ (bonding), bet tiesiantis tiltus(bridging) socialinis kapitalas, kurá sudaro su-sikertantys ryðiai tarp skirtingø socialiniø gru-piø (Narayan 1999). Tokio „gero“ socialiniokapitalo daug yra visuomenëse, kur yra dide-lës socialinio kapitalo viduriniojo lygmenssankaupos, vadinamos „pilietine visuomene“:visø pirma gerai iðvystytas, tankus nevyriau-sybiniø organizacijø tinklas. Jø skaièius irveiklos intensyvumas, pilieèiø ásitraukimo ájø veiklà mastas yra svarbus socialinës san-glaudos bûklës rodiklis.

Kita átakinga alternatyvi individualisti-nëms gerovës koncepcijoms socialinës gero-vës koncepcija „gerà visuomenæ“ tapatina sutokia, kuriai bûdinga „tvari plëtra“ (sustai-

nable development).7 Tokiai „geros visuome-nës“ sampratai normatyvinæ galià suteikëJungtiniø Tautø 1992 m. birþelio 3–14 d. kon-

ferencijoje Rio de Þaneire patvirtinta Agen-

da 21 (Deklaracija apie aplinkà ir vystymà-si), kurià pasiraðë ir LR atstovai. Tvari plëtra– tai plëtra, kuri „leidþia patenkinti dabarti-nius poreikius, neatimdama ið bûsimø kartøpatenkinti jø poreikius“ (Hauff 1987; 46).Kitas kiek platesnis tvarios plëtros apibrëþi-mas jos skiriamaisiais bruoþais laiko ne tikgamtinës aplinkos iðsaugojimà bûsimosiomskartoms, bet taip pat ir þmogiðkojo (produk-tyviøjø þmoniø pajëgumø, kuriø pagrindas yraágûdþiai, iðsilavinimas, sveikata) ir socialiniokapitalo, o taip pat kapitalo áprasta ekonomi-ne prasme iðsaugojimà ir pagausinimà (þr.World Bank 1997).

Kitaip sakant, plëtra yra tvari, jeigu kitakarta paveldës ið dabartinës kartos maþø ma-þiausia tiek pat þmogiðkojo, socialinio, eko-nominio ir gamtinio kapitalo, kiek jo turi irkiek juo naudojasi dabartinë karta. Tebevyks-ta ginèas tarp dviejø ðios teorijos versijø –„stipraus“ ir „silpno“ tvarumo ðalininkø. Pir-mieji mano, kad nei viena ið keturiø iðvardy-tø kapitalo formø negali bûti pakeista kita:taip, kad savo kaltæ bûsimai kartai dël nu-niokotos aplinkos galëtume atpirkti, palikæjai (pavyzdþiui) þymiai daugiau socialinioar ekonominio kapitalo, negu paveldëjome.Antrieji toká pakeitimà leidþia, nors klausi-mas dël priimtino pakeitimo santykio liekaatviras. Ðiame skirsnyje aptartos socialinësgerovës sampratos orientuoja á tokià socia-linës paþangos sampratà, kuri jà traktuojakaip kuo ilgesná tautos, kaip tam tikro so-cialinio kûno su jam savita ir imanentiðkai

7 Lietuvoje apie tvarios plëtros teorijas raðë Remigijus Èiegis. Þr.: Èiegis 2004; Èiegis 2002a; Èiegis 2002b.

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 19: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

23

bûdinga gero gyvenimo samprata (vertybë-mis), iðlikimà.

Ðio straipsnio tikslas nëra iðspræsti ginèustarp skirtingø socialiniø mokslø perspektyvàatstovaujanèiø alternatyviø pasiûlymø, kokieyra geriausi apibendrinantys socialinës paþan-gos kriterijai, taigi ir atskiros politinës tautosbûklës vertinimo kriterijai bei jos raidosorientyrai. Jie nebûtinai vieni kitiems prieð-tarauja, veikiau papildo. Ir gyvenimo koky-bës këlimas, ir socialinës sanglaudos didini-mas, ir tvarios plëtros uþtikrinimas yra svar-bûs orientyrai Lietuvos tautos bûklei ir jospaþangai vertinti.

4. Tautos gerovë, gerovës valstybë irgerovës reþimas

LR Konstitucijoje átvirtintø pilieèiø tei-siø ágyvendinimas yra pagrindinis Lietuvosvalstybës uþdavinys, jos ratio essendi. Priemo-niø ðiam uþdaviniui spræsti atradimas yra pa-grindinis politinio proceso, kuriame dalyvau-ja skirtingø Lietuvos politinës tautos sociali-niø sluoksniø ir grupiø interesams atstovau-janèios politinës jëgos, turinys. Dabartiná Lie-tuvos politiniø jëgø bei valstybës institucijø su-pratimà apie einamuosius vieðosios politikosuþdavinius, ágyvendinant konstitucines LRpilieèiø teises, dokumentuoja 2002 m.gruodþio 3 d. pagrindiniø Lietuvos politiniøpartijø bei visuomeniniø organizacijø pasi-raðytas „Nacionalinis susitarimas siekiant eko-nominës ir socialinës paþangos“, o taip pat LRSeimo ir LR Vyriausybës programiniai doku-mentai, apibrëþiantys Lietuvos valstybës uþ-davinius ir priemones ðiems uþdaviniams ágy-vendinti laikotarpyje iki 2015 metø.

Tai, pirma, LR Seimo 2002 m. lapkrièio12 d. nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta “Vals-tybës ilgalaikës raidos strategija”, suderintasu Europos Sàjungos nustatytomis socialinës,ekonominës ir aplinkos apsaugos politikø gai-rëmis. Ðios strategijos tikslais skelbiamas pa-lankios aplinkos ðalies ekonominiam ir so-cialiniam vystymuisi sukûrimas bei gerovësvalstybës kûrimas pagal Europos Sàjungos so-cialiná ekonominá modelá. Tai gerovës valsty-bë, „kurioje þemas nedarbo lygis, didelë dar-bo kaina, stiprios socialinës garantijos, mini-malus skurstanèiø ðeimø skaièius ir aukðtassocialinës sanglaudos lygis“ (Pearce 1993;World Bank 1997). Antra, tai 2002 m. birþe-lio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybënutarimu Nr. 853 patvirtinta „Lietuvos ûkio(ekonomikos) plëtros iki 2015 metø ilgalai-kë strategija“, kurioje pateikiama ðalies eko-nomikos vizija, strateginiai tikslai bei jø ágy-vendinimo priemonës.

Realiai valstybës politikai ir finansiniø ið-tekliø paskirstymui nuo 2004 m. ypatingàreikðmæ turi Lietuvos 2004-2006 m. bendra-sis programavimo dokumentas (BPD). TaiLietuvos parengtas ir Europos Komisijos pa-tvirtintas strateginis dokumentas, kuriame ið-dëstyta ES struktûriniø fondø ir Lietuvosveiksmø tikslai, plëtros strategija, nurodytiES struktûriniø fondø ir kitø finansavimo ðal-tiniø ánaðai. BPD oficialiai patvirtintas Eu-ropos Komisijos 2004 m. birþelio 18 d. spren-dimu C (2004) 2120 ir Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës 2004 m. rugpjûèio 2 d. nuta-rimu Nr. 935. Jo pagalba bus ágyvendinamiten apibrëþti prioritetai, pagal kuriuos buspaskirstytos ir Lietuvai skirtos lëðos. BPD

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 20: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

24

numato 5 prioritetus: 1) socialinës ir ekono-mikos infrastruktûros plëtra; 2) þmogiðkøjøiðtekliø plëtra; 3) gamybos sektoriaus plëtra;4) kaimo ir þuvininkystës plëtra; 5) techninëparama.

Ðis dokumentas ádomus tuo, kad pagalkiekvienam ið prioritetø ágyvendinti skiria-mø finansiniø iðtekliø dydá galima spræstiapie realø kiekvieno ið prioritetø svorá: dau-giausia numatoma skirti pirmajam priorite-tui (458 223 917 EUR), toliau seka treèias(319 480 739 EUR), antras (216 691 217EUR), ketvirtas (195 889 135 EUR), o tech-ninei paramai skiriama 35 806 907 EUR.Tuometinës LR Finansø ministrës DaliosGrybauskaitës Áþanginiame þodyje pabrëþia-ma, kad BPD yra „pagrástas ankstesniais na-cionaliniais ekonominës plëtros ir sektoriøstrategijos dokumentais, áskaitant Lietuvosnacionalinæ ilgalaikës plëtros strategijà ir Na-cionaliná susitarimà dël ekonominës ir so-cialinës sanglaudos“ (2004; 1). Taigi jis ofi-cialiai traktuojamas kaip priemonë ágyven-dinti aukðèiau iðvardytuose dokumentuoseuþfiksuotus strateginius tikslus.

„Valstybës ilgalaikës raidos strategijoje“nurodoma, kad ðios strategijos „pagrindinistikslas – sukurti aplinkà plëtoti ðalies mate-rialinei ir dvasinei gerovei, kurià apibendrin-tai nusako þiniø visuomenë, saugi visuomenëir konkurencinga ekonomika“ (2002; 6).„Lietuvos ûkio (ekonomikos) plëtros iki2015 metø ilgalaikëje strategijoje“ skiriamitrijø lygiø strateginiai tikslai, o pirmo lygiostrateginis tikslas, dokumente vadinamas „ge-neraliniu strateginiu tikslu“, nusakomasðitaip: „sukurti aplinkà ðalies materialinei ir

dvasinei gerovei plëtoti, kurià apibendrintainusako: stabili ekonominë plëtra, sveika gam-tinë aplinka dabar ir ateities kartoms, asmenssaugumas fizine, teisine ir socialine prasmë-mis, þmogaus kapitalo plëtra, pilietinës vi-suomenës plëtra“ (2002; 23). Kaip matome,abiejuose dokumentuose valstybës priorite-tai apibrëþiami ne visiðkai vienodai, nors ir ástrateginio planavimo dokumentus apeliuo-janèiuose valstybës ástaigø dokumentuose, irvieðajame diskurse daþniausiai minima LRSeimo dokumento formuluotë.

Abiejuose „pagrindinio tikslo“ apraðy-muose „ðalies gerovë“ tapatinama su tuo, kas(gerovës individualistinës sampratos poþiû-riu) yra veikiau tos gerovës bûtinos ar pakan-kamos sàlygos ar pasiekimo priemonës. Ge-rovë – tai tam tikros LR pilieèiø bûsenos arpajëgumai, kurioms pasiekti ar uþtikrinti þi-niø visuomenë ir konkurencinga ekonomikasukuria pakankamus iðteklius. Taèiau visið-kai aiðku, kad valstybë savo svarbiausiu tiks-lu laiko bûtent socialinës gerovës uþtikrini-mà tomis priemonëmis, kurios, politikos kû-rëjø poþiûriu, yra optimalios toje situacijoje,kurioje ðiuo metu yra Lietuvos politinë tauta.

Toks Lietuvos valstybës ásipareigojimasnëra unikalus ðiuolaikiniame pasaulyje. Ta-èiau valstybë nëra vienintelë kurianti ir pa-laikanti gerovæ agentûra. Gerovæ kuria ir uþ-tikrina taip pat rinka, ðeima, religinës organi-zacijos, pilietinës visuomenës organizacijos.Pats valstybës rûpinimasis gerove – istoriðkainaujas reiðkinys. Valstybei esmiðkos funkci-jos yra teisëtos prievartos monopolijos tamtikroje teritorijoje (state making), karyba –tos teritorijos gynimas nuo kitø valstybiø bei

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 21: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

25

pastangos jà iðplësti kitø valstybiø sàskaita(war making), o taip pat reikalingø pirmo-sioms funkcijoms vykdyti iðtekliø iðgavimas(extraction). Valstybës indëlis á socialinæ ge-rovæ ilgà laikà apsiribojo pavaldiniø nuosa-vybës apsauga (protection) nuo iðoriniø ir vi-diniø valstybës monopolio paþeidëjø (Tilly1985; 169–191). Taèiau ir vykdant ðià funk-cijà valstybës galimybes ribojo maþi jos ad-ministraciniai pajëgumai, menkas jos skvar-bos á visuomenæ gylis, o jos vykdymas tebuvoðalutinis dalykas valdovams, besirûpinan-tiems iðsaugoti ir didinti savo galià. Ilgas is-torinës raidos kelias skiria valstybës, kaip tamtikros giminës privaèios valdos (tëvonijos),kurios dalá galima atiduoti kaip dukters krai-tá ðauniausiam jaunikiui, sampratà nuo vals-tybës, kaip tam tikros politinës tautos valiàvykdanèios institucijos, kurios funkcionieriaiyra tik jos tarnautojai, idëjos. Ði idëja galuti-nai ásigalëjo tik XIX a.

Dar ðimtmeèio prireikë, kad Vakarø pa-saulyje ásitvirtintø idëja, kad valstybë yra at-sakinga ne vien uþ jos pilieèiø fiziná saugumàir jø nuosavybës teisiø apsaugà, bet ir uþ jøsocialiná saugumà, suprantamà kaip apsauganuo ávairaus pobûdþio gyvenimo rizikø, ku-rios asmená gali iðstumti á visuomenës „dug-nà“. Tradiciðkai tokià apsaugà vykdë indivi-do pirminë socialinë grupë – ðeima, kuri bu-vo universalus (gamybos, reprodukcijos, okartais ir politinis) socialinis vienetas. Siek-dami uþsitikrinti soèià senatvæ, þmonës sten-gësi uþsiauginti kuo daugiau vaikø ir kuo ge-riau juos iðauklëti. Svarbø vaidmená atlikobaþnyèia ir religinës bendruomenës, uþpil-dydamos ðeimos paliktas socialinës gerovës

palaikymo spragas. Siekdami susilaukti pa-ramos gaisro, nederliaus, ligos atveju, þmo-nës palaikë plaèius ir glaudþius giminystësryðius, á ðio savo socialinio kapitalo palaiky-mà investuodami itin didelæ savo iðtekliø da-lá. Tokio „riðanèio“ socialinio kapitalo pri-sodrintas vietines visuomenes FerdinandasTönniesas pavadino „bendruomenëmis“(Gemeinschaft), skirdamas jas nuo atomisti-niø ir individualistiniø ðiuolaikiniø visuome-niø (Gesellschaft).

Tradicinës apsaugos nuo gyvenimo rizikøformos nustojo patenkinamai veikti ásibëgë-jus procesams, kuriø visumà sociologai vadi-na modernizacija. Ðiai visumai priklauso in-dustrializacija, urbanizacija, sekuliarizacija,biurokratizacija, demokratizacija, nacionaliz-mas bei komercializacija – rinkos santykiøekspansija á vis naujas ekonomikos ir sociali-nio gyvenimo sritis. Darbo jëgos iðlaisvini-mas nuo tradiciniø asmeninës priklausomy-bës saitø sukûrë laisvà darbo jëgos rinkà, okartu – naujas socialines rizikas, nes nuo ðioldarbdavio ir darbuotojo santykiø dalimi nu-stojo bûti darbdavio atsakomybë uþ darbuo-tojo gerovæ bei gerà jo elgesá ne darbo laiku.

Naujos socialinës rizikos kilo ir ið bûdin-gos kapitalistinei rinkos ekonomikai dinami-kos. Viena vertus, jos raidai bûdingas ciklið-kumas, pasireiðkiantis paklausos darbo jëgossvyravimu. Ekonominio nuosmukio tarps-niais dalis samdomø darbuotojø lieka be dar-bo uþmokesèio, taigi ir be pragyvenimo ðalti-niø. Kita vertus, technologinë paþanga lemiasparèià ûkio struktûrinæ kaità, o kartu sunai-kina uþdarbio ir pragyvenimo galimybes iðti-soms profesijoms. Iðlieka ir tradiciniai gyve-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 22: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

26

nimo rizikø ðaltiniai, susijæ su darbingumopraradimu dël senatvës, ligos, sutuoktinio armaitintojo praradimu, vieniða motinyste artëvyste.

Problemø, susijusiø su senomis ir naujomisgyvenimo rizikomis kompleksà jau XIX a. te-oretikai vadino „socialiniu klausimu“. Rin-kos santykiø plëtra sukuria ir specifiðkai ko-mercines ðiø problemø sprendimo formas –rizikø rinkas, kuriose veikia privatus draudi-mo verslas. Taèiau ðios rinkos nebuvo iðsi-vysèiusios arba buvo silpnai iðsivysèiusios kla-sikinio kapitalizmo laikais. Paternalistinësglobos ilgesys, bûdingas kà tik á pramoninësdarbo armijos gretas ásiliejusioms vakarykð-èiø kaimieèiø masëms, intelektualiai nepajë-gioms perprasti rinkos santykiø logikà, beiparaleliai vykstantys demokratizacijos pro-cesai sudarë sàlygas sëkmei politiniø jëgø (na-cionalsocialistø, socialdemokratø, komunis-tø), kurios socialinio klausimo sprendimà sie-jo su valstybës ásipareigojimø iðplëtimu.

Ðitaip gimë „gerovës valstybë“. Jos pagrin-dai anksèiausiai buvo padëti Bismarcko lai-kø Vokietijoje, kuris tikëjosi uþbëgti uþ akiøsocialdemokratø partijai. Kitur atitinkamasreformas ávykdë paèios atëjusios á valdþià so-cialdemokratø partijos arba krikðèioniðkojohumanizmo idëjomis besivadovaujantyskrikðèionys demokratai. Gerovës valstybëskûrimà paspartino Pirmojo pasaulinio karoávykiai, sukûræ iðimtiná totalinio valstybinioekonomikos reguliavimo ir planavimo pre-cedentà, kuris Rusijoje ásitvirtino ilgesniamlaikui planinës ekonomikos pavidalu, o taippat 1929-33–øjø pasaulinë ekonominë krizë.Po Antrojo pasaulinio karo ekonomines prie-

laidas gerovës valstybës ekspansijai sukûrëspartus ûkio augimas, o papildomas paskatassuteikë Ðaltojo karo metais vykusi ideologi-në „dviejø sistemø“ kova, kurioje vienas svar-biausiø sovietinës propagandos koziriø buvoneva platesnës „darbo þmoniø“ socialinës tei-sës valstybinio socializmo ðalyse.

Ðio laikotarpio paminklas yra ávairiuosetarptautiniuose dokumentuose uþfiksuotos„socialinës teisës“, kurios yra integrali ir LRKonstitucijos dalis. Nuo praëjusio ðimtme-èio aðtuntojo deðimtmeèio vyksta diskusijosdël gerovës valstybës krizës. Ekonominiaisunkumai, su kuriais tame deðimtmetyje su-sidûrë Vakarø ðalys, iðryðkino tà pamatiná fak-tà, kad vienu metu neámanoma realizuoti ke-turiø, visuotinai pripaþástamø svarbiais, vals-tybës ekonominës politikos tikslø: uþtikrintipilnà uþimtumà, iðvengti infliacijos, uþtikrintipastovø ekonomikos augimà bei subalansuo-tà valstybës biudþetà. Globalizacijos proce-sai, ásibëgëjæ paskutiniajame dvideðimto am-þiaus deðimtmetyje, papildomai sukomplika-vo gerovës valstybës situacijà, paaðtrindamikonkurencijà globalinëje kapitalo rinkoje, ið-ryðkindami ðaliø su þemu mokesèiø, reika-lingø gerovës valstybei finansuoti bei gana þe-mu socialiniø garantijø lygiu, lyginamuosiuspranaðumus. Lietuvos vyriausybës strateginioplanavimo dokumentai, nubrëþiantys ðaliesraidos perspektyvà artimiausiame deðimtme-tyje, nepakankami dëmesio skiria priemoniø,kuriomis siekiama uþtikrinti ðalies paþangàartimiausiu deðimtmeèiu, suderinamumoproblemai.

Socialinës gerovës valstybës plëtojimoreikðmë Lietuvos politinës tautos ateièiai abe-

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 23: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

27

joniø nekelia. Taèiau dabartinis jos pavidalasdidþiàja dalimi yra sovietinio valstybiniosocializmo paveldas. Taip, LR Konstitucijalaiduoja LR pilieèiams á medicininæ pagal-bà ir mokslà – (netgi) aukðtàjá, taèiau dëlðalies ekonominës bûklës valstybë neturi pa-kankamø iðtekliø ðiø ir kitø paslaugø tieki-mui vieðøjø gërybiø pavidalu uþtikrinti. Arrealistiðka ðvietimo, sveikatos apsaugos ir ki-tø svarbiø socialinei gerovei srièiø paslaugøkokybës ir kiekybës didinimo perspektyvassieti vien su viltimi, kad ðalies ekonominëpaþanga padidins mokestines áplaukas á vals-tybës biudþetà?

Socialinës gerovës valstybës Lietuvoje rai-da reikalauja didesnio aiðkumo, á kurá ið ma-þiausiai trijø gerovës reþimø, egzistuojanèiøEuropos Sàjungos ðalyse senbuvëse, bus orien-tuojamasi. Gerovës reþimo sàvoka yra plates-në uþ gerovës valstybës sàvokà, nes ji atsiþvel-gia á tà aplinkybæ, kad valstybë yra tik viena iðkeliø socialinæ gerovæ kurianèiø ir palaikan-èiø agentûrø. Visi trys gerovës reþimai yra su-derinami su normatyvinëmis ES nuostatomis.Pasirinkimas tarp jø yra vienas bûdø, kuriuogalëtø ir turëtø pasireikðti Lietuvos nacionali-nës politikos savarankiðkumas ðalies integra-cijos á ES kontekste, apie kurá bus kalbamapaskutiniame straipsnio skirsnyje.

Ðiuolaikiniø iðsivysèiusiø Vakarø ðaliø ge-rovës reþimai skiriasi, pirma, priklausomainuo to, kokiai institucijai yra skiriamas svar-biausias vaidmuo uþtikrinant socialinæ gero-væ; antra, priklausomai nuo darbo jëgos nu-prekinimo (de-commodification) laipsnio(Esping-Andersen 1990; Esping-Andersen1997). Nuprekinimas reiðkia pajamø uþtik-

rinimà nepriklausomai nuo dalyvavimo rin-koje. Maþiausias nuprekinimo laipsnis bûdin-gas liberaliajam gerovës reþimui, dominuo-janèiam anglosaksø ðalyse. Liberaliajame ge-rovës reþime pagrindiná vaidmená, kuriant so-cialinæ gerovæ, atlieka rinka, o pagrindinë ap-saugos nuo gyvenimo rizikø forma yra ávai-rios privataus draudimo formos. Valstybë ðia-me reþime atlieka likutiná vaidmená, apribo-dama savo teikiamø (limituotø ir ribotø) ne-mokamø paslaugø ir iðmokø recipientø ratàtais, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje irkuriø nuolat testuojamos pajamos yra nepa-kankamos minimaliam pragyvenimui. Vals-tybë veikia kaip paskutinë gerovës uþtikrini-mo instancija, kuri ásijungia tada, kai nebërajokiø kitø galinèiø jà atstoti jos tiekëjø. Pa-grindinis valstybës gerovës politikos priemo-niø tikslas yra konkurencinës kovos rinkojenubloðkiamø á uþribá asmenø (looser‘iø) rein-tegracija á darbo jëgos rinkà.

Santykine liberaliojo gerovës reþimo prie-ðingybe galima laikyti socialdemokratiná ge-rovës reþimà, egzistuojantá Skandinavijos ða-lyse, kuriam bûdingas maksimalus dekomo-difikacijos laipsnis. Bûtent ðiame gerovës re-þime valstybei tenka pagrindinis socialinësgerovës kûrëjo ir garanto vaidmuo. Valstybëteikia vieðàsias paslaugas ar moka iðmokasvisiems pilieèiams, o ne vien tam tikroms pro-bleminëms gyvenimo rizikø grupëms. Vals-tybës gerovës politikos priemoniø tikslas yrarinkos mechanizmø sukuriamos pajamø ne-lygybës iðlyginimas: taip, kad visi pilieèiai tu-rëtø galimybes dalyvauti politinës bendruo-menës gyvenime. Konservatyvusis korpora-cinis gerovës reþimas egzistuoja Pietø Euro-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 24: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

28

pos ðalyse, kuriose stipri Katalikø baþnyèiosátaka, o taip pat Austrijoje ir Vokietijoje. Ðia-me reþime pagrindinë gerovæ teikianti insti-tucija yra tradicinë ðeima su tradiciniu pa-triarchaliniu lyèiø vaidmenø pasiskirstymu(vyras-maitintojas ir þmona namø ðeiminin-kë, motina, vaikø auklëtoja). Valstybë kon-centruoja savo pastangas á ðio centrinio vi-suomenës instituto palaikymà. Santykinaididelá vaidmená vaidina privatus draudimas,o bendras viso gerovës reþimo veikimo re-zultatas yra tradicinës statuso grupiø rangøsistemos iðsaugojimas: socialinës apsaugoslaipsnis yra proporcingas asmens statusui, olengvatø ir pensijø sistema skirta apsaugotiasmená nuo rizikos dël ligos, negalës ar se-natvës prarasti tà gerovës lygá, kuriuo jis nau-dojosi kaip tam tikros profesinës statuso gru-pës narys.

Socialinës gerovës valstybë tradiciðkai su-siduria su nemaþomis problemomis: biuro-kratija, susvetimëjimu, efektyvaus funkciona-vimo stygiumi. Taèiau kartu ji yra pagrindinissocialinio saugumo ir lygybës uþtikrinimo in-strumentas. Kalbant apie socialinës gerovësvalstybës funkcionavimà Lietuvoje, bûtina pa-pildomai atsiþvelgti á specifinius pokomunis-tinius pilieèiø lûkesèius. Socialinë gerovë yrane tik ekonominë, bet ir kultûrinë sàvoka. Skir-tingø ðaliø pilieèiai pripranta prie skirtingøsocialinës gerovës modeliø. Tai – vadinamasisjos raidos priklausomybës nuo trajektorijos(path dependence) efektas. Ðiandien reikalin-ga dinamiðka ir efektyvi socialinës gerovës vals-tybë, gebanti priartëti prie privataus verslo

subjektø veiklos reikalavimø. Teoretikai kal-ba apie socialiniø investicijø valstybæ, ugdan-èià pilieèiø sugebëjimus pasiekti gerovæ, o netapti jos pasyviai vartotojais.

LR Vyriausybë, spræsdama socialines pro-blemas, yra parengusi Skurdo maþinimo stra-tegijos ágyvendinimo 2002–2004 metø pro-gramà, Nacionalinæ þmoniø su negalia socia-linës integracijos 2003–2012 metø progra-mà, Savivaldybiø vaiko teisiø apsaugos tar-nybø veiklos tobulinimo programà, Nacio-nalinæ nevyriausybiniø organizacijø vaikødienos centrø 2002–2004 metø programà,Socialiniø paslaugø teikimo reformos kon-cepcijà, Socialiniø paslaugø infrastruktûrosplëtros 2004–2006 metø programà. Stoda-ma á ES, Lietuva prisiëmë ásipareigojimus da-lyvauti skurdo ir socialinës atskirties maþini-mo veiksmuose, kuriuos inicijuoja ir koordi-nuoja ES. 2003 m. gruodþio 18 d. Briuselyjepasiraðytas Lietuvos Bendrasis aprëpties me-morandumas. Memorandumas nusakë pa-grindinius kovos su skurdu ir socialine at-skirtimi iððûkius ir supaþindino su pagrindi-nëmis ðios politikos priemonëmis. Lietuvaðiuo dokumentu ásipareigojo pradëti perkeltiEuropos Sàjungos bendruosius kovos su skur-du ir socialine atskirtimi tikslus á ðalies poli-tikà ir apibrëþë pagrindines politikos sritis,kurios ateityje turëtø bûti stebimos ir perþiû-rimos.

2004 m. buvo parengtas Nacionalinis ko-vos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmøplanas, kuris pateiktas Europos Komisijai ir2004 m. liepos mën. buvo jos patvirtintas.8

8 Þr. http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-prot/soc-incl/nap_incl_2004_lt.pdf. Þiûrëta 2005.10. 01.

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 25: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

29

Ðis planas yra pagrindinis ðiuo metu valstybëssocialinës politikos dokumentas. Jame akcen-tuojamos priemonës, kuriomis siekiama áveiktikraðtutiná skurdà bei sumaþinti labiausiaiskurstanèiø gyventojø grupiø socialinæ atskir-tá, pagerinti socialinæ atskirtá patirianèiø vai-kø ir jaunimo socialinæ integracijà, maþinti so-cialinius ir ekonominius skirtumus tarp re-gionø, didinti gyventojø pajamas, plëtoti so-cialines paslaugas bei didinti jø prieinamumà.Nors plane Lietuva ásipareigojo padaryti „ryð-kià paþangà“, siekdama Lisabonos strategijojedeklaruojamo tikslo – iki 2010 m. panaikintiskurdà Europoje, – klausimas, ar ta paþangatikrai bus ryðki, lieka atviras. Lieka atviras irklausimas, kokio gerovës reþimo link eina irnori eiti Lietuva. Kol kas já tenka kvalifikuotikaip vis dar tik „posocialistiná“.

Dauguma ðiuolaikiniø Vakarø visuome-niø iðgyvena pilietinës iniciatyvos nuosmu-kio laikotarpá. Tai rodo bendruomeninio so-lidarumo ryðiø nykimas, aukðtas nusikalsta-mumo lygis, ðeimos bei santuokos irimas.Tarp pilieèiø auga suvokimas, kad jie yra be-jëgiai prieð valstybæ ar gerai organizuotas in-teresø grupes. Jie vis sunkiau sugeba identifi-kuotis su pilietine bendruomene ir vis ma-þiau sugeba susitelkti bendrø projektø ágy-vendinimui. Teoretikai kalba apie naujo po-þiûrio á valstybës ir pilietinës visuomenës san-tykius bûtinumà. Reikalingos naujos pilieèiømobilizavimo bendriems politiniams, socia-liniams ir kultûriniams tikslams formos. Pi-lietiðkumo gaivinimas tampa pirmaeiliu Lie-tuvos visuomenës uþdaviniu.

Per paskutinius kelis deðimtmeèius stip-riai pasikeitë politikos supratimas. Á politi-

nio gyvenimo orbità buvo átraukta daugybëanksèiau uþ politikos ribø buvusiø klausimø(ekologija, ðeimos santykiai, lyties tapatumoproblemos). Politiniø diskusijø objektu tapotai, kas anksèiau buvo suvokiama kaip pilie-èiø asmeninio tapatumo klausimai. Ðiuo me-tu jau galima kalbëti apie visø tradiciniø po-litiniø ideologijø krizæ, didelius iððûkius pa-tiria politinës partijos, keièiasi kairës ir deði-nës supratimas, formuojasi naujos politiniodalyvavimo formos. Politinis gyvenimas ban-do prisitaikyti prie globalizacijos amþiaus ið-ðûkiø. Ið ðiuolaikiniø valstybiø reikalaujamadidesnio perregimumo ir atvirumo, demokra-tijos gilinimo, naujø apsaugos prieð korupci-jà priemoniø ir efektyvios administracijos.

Dabartinis liberaliø visuomeniø vieðasisgyvenimas patiria rimtø iððûkiø. Galima nu-rodyti daugybæ kultûrinio gyvenimo veiksniø,menkinanèiø pilieèiø valios reikðmæ. Turë-dami plaèias politines teises, pilieèiai jauèia-si vis maþiau galá daryti átakà politinio gyve-nimo eigai. Pagrindiniu vieðàjà nuomonæ for-muojanèiu veiksniu tampa partijos, finansið-kai átakingos visuomeninës organizacijos,verslo grupës ir þiniasklaida. Pilieèiai susi-taiko su uþ jø nugaros stovinèiomis galinges-nëmis socialinëmis ir politinëmis jëgomis.Politinës technologijos vaidina ne tik pozity-vø, bet ir negatyvø vaidmená. Jos sumenkinapilieèiø laisvo ir apgalvoto pasirinkimo, ra-cionalios diskusijos ir sàmoningo nusistaty-mo reikðmæ. Didelæ politiniø reikalø tvarky-mo dalá perima ekspertai, nesiskaitantys sueiliniø pilieèiø ásitikinimais. Politinis gyve-nimas vis labiau tampa atvira manipuliacijaþmoniø ásitikinimais. Kritiðkas pilieèiø po-

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 26: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

30

þiûris pakeièiamas politinëmis technologijo-mis diegiamais vaizdiniais ir ðûkiais. Nepai-sant visø protestø, iððûkiø valdþiai ir laisvosiniciatyvos, ðiuolaikiniø visuomeniø pilieèiaiatrodo tarytum ástatyti nuo jø valios ir pasi-rinkimo nepriklausanèius rëmus.

5. Pilietinës rentos maksimizavimaskaip savarankiðkos nacionalinës po-litikos tikslas

Lietuvos visuomenë ðiuo metu susiduriasu naujais iððûkiais, kuriuos patiria daugelispasaulio ðaliø. Be to, ði visuomenë susiduriasu specifiniais, vien pokomunistinëms visuo-menëms bûdingais, iððûkiais. Socialiniømokslø specialistai ðiandien kalba apie es-mines Vakarø visuomeniø gyvenimo permai-nas. Lietuvos politinë, ekonominë, socialinëir kultûrinë raida taip pat priklauso nuo su-gebëjimo reaguoti á ðiuos iððûkius. Galimanurodyti deðimt pagrindiniø tokiø iððûkiø:1) globalizacija; 2) tautinës valstybës ir tau-tos vaidmens pasikeitimas; 3) ekonominësveiklos pobûdþio permainos, þiniø ekonomi-kos susiformavimas; 4) komunikacijø revo-liucija ir naujø informaciniø technologijø ið-plitimas; 5) þmogiðkojo solidarumo formøpasikeitimas; 6) pilietinës visuomenës trans-formacijos; 7) politinio gyvenimo formø kai-ta; 8) socialinës gerovës valstybës permainos;9) naujas poþiûris á ðvietimà; 10) kultûriniogyvenimo transformacijos.

Tarp teoretikø nëra vieningo sutarimo dëlglobalizacijos proceso prigimties ir vaidmens.Vieniems atrodo, jog globalizacija yra senø,prieð kelis ar net keliolika amþiø susiforma-vusiø, pasaulio integracijos tendencijø tæsi-

nys, kiti ðá reiðkiná apibûdina kaip naujà, su-siformavusá per paskutinius kelis deðimtme-èius, procesà. Globalizacija yra kokybiðkainaujas ðiuolaikiniø visuomeniø gyvenimo reið-kinys, nurodantis á naujà lokalumo ir globa-lumo dialektikà. Suverenios mûsø dienø vals-tybës ir visuomenës ðiandien vis labiau yraveikiamos uþ jø sienø vykstanèiø ekonomi-niø, politiniø ir kultûriniø procesø. Mano-me, kad svarbiausiu nacionalinës politikostikslu eurointegracijos ir globalizacijos pro-cesø kontekste turëtø bûti narystës Lietuvospolitinëje tautoje (Lietuvos Respublikos pi-lietybës) teikiamos rentos maksimizavimas.

Kalbëdami apie pilietybës rentà, apiben-driname ekonominæ sàvokà, kurios analitinámodelá vadinamosios gamintojo monopolis-to rentos atvejui vaizduoja 3-ias paveikslas.Ðiame paveiksle ordinaèiø aðis vaizduoja tamtikro produkto kainà, o abscisiø – parduotà toprodukto kieká. Nuoþulni tiesë reprezentuojapaklausà, taðkas C – vadinamàjà tobulos kon-kurencijos pusiausvyrà, kurioje kaina yra lygiribiniams gamybos kaðtams. Qcnurodo tobu-los konkurencijos sàlygomis pagamintos pro-dukcijos kieká, o Pc – jos kainà. Taèiau mono-polistas todël ir yra monopolistas, kad jis galisavo produkcijà pardavinëti kaina, kuri yraaukðtesnë uþ tobulai konkurencingos rinkoskainà. Monopolinë kaina Pm sumaþina par-duoto produkto kieká iki Qm , taèiau padidinamonopolisto pajamas dydþiu, kurá vaizduojastaèiakampis PmABPc. Tai ir yra monopolistorenta. Ji lygi skirtumui tarp faktiniø monopo-listo pajamø ir tø, kurias jis uþ tà patá produktokieká gautø tobulai konkurencingos rinkos sà-lygomis (PcBQm0).

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 27: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

31

Naudojant rentos sàvokà apibendrintaprasme, „renta yra bet koks pranaðumas arperteklius, kurá gamta arba socialinë struktû-ra sukuria per tam tikrà laikà“ (Sørensen1996). Egzistuoja daug rentos gavimà uþtik-rinanèiø situacijø bei rentos formø, ið kuriøþemës renta teorinës analizës objektu tapoanksèiausiai. Dirbantis derlingos þemës plo-tà ûkininkas tokiomis paèiomis sànaudomisgauna didesnes pajamas, negu ûkininkaujan-tis tokio pat dydþio nederlingos þemës skly-pe. Gabus vaikas pamokas paruoðia per va-landà, o negabiam tai paèiai medþiagai ásisa-vinti tokiu paèiu lygiu tenka „zubrinti“ visàvakarà. Bendru poþiûriu, ir derlingosios þe-mës savininko pajamø pervirðius, ir gabiojovaiko papildomi laiko iðtekliai yra skirtingosrentos formos.

Visoms rentos formos bendras bruoþasyra jos nepriklausomybë nuo rentà neðanèiøiðtekliø savininko pastangø. Ðiuo atþvilgiurenta skiriasi nuo darbo uþmokesèio (atlygi-

nimo uþ darbà), procento uþ kapitalà (atlygi-nimo uþ taupumà) ir pelno (atlyginimo uþrizikà). Renta nëra atlyginimas uþ kà nors.Galimybë gauti rentà atsiranda, kai tam tikroiðtekliaus pasiûla negali bûti padidinta: arbadël natûraliø prieþasèiø (kaip yra þemës ren-tos atveju), arba dël socialiniø gamybos apri-bojimø ar uþtvarø (licenzijø ar patentø siste-mos uþtikrinamos rentos). Pilietybës rentaneegzistuotø, jeigu visi planetos gyventojai pri-klausytø tai paèiai tautai ir valstybei.

Kol tokia situacija tëra socialinë fantasti-ka, tarp kitø rentos formø egzistuoja ir egzis-tuos savita jos forma – pilietybës renta. Tai tiepapildomi gyvenimo ðansai, kuriuos suteikianarystë tam tikroje politinëje tautoje. Indivi-dui, gimusiam (ar ávaikintam) ekonomiðkaiiðsivysèiusios valstybës pilieèiø ðeimoje, jaupaèiu priklausomybës jos politinei tautai faktuyra uþtikrinti pranaðumai, kuriø neturi pri-klausantys likusiai þmonijos daliai. Tuos pra-naðumus jam suteikia turtingesnë vieðøjø gë-

3 pav. Rentos sàvoka

Pm A

0

Ribiniai kaštai B

Qc

Pc

Kaina

Kiekis

Qm

C

Paklausa

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 28: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

32

rybiø pasiûla (didesnis saugumas, galimybëágyti geresná iðsilavinimà, geresnis medicini-nis aptarnavimas), didesnës uþdarbio ir var-tojimo galimybës, ilgesnio gyvenimo tikimy-bë, galimybë bendrauti savo gimtàja kalbakaip lingua franca ir maþiau laiko sugaiðtiuþsienio kalbø mokymuisi.

Kaip jau minëjome pirmame skirsnyje, po-litinës tautos yra daugiau ar maþiau uþdari klu-bai, teikiantys savo nariams vieðàsias gërybesmainais uþ narystës mokesèius (vadinamus tie-siog mokesèiais valstybei). Globalizuotame pa-saulyje jos konkuruoja dël mobiliøjø gamybosfaktoriø. Ði konkurencija verèia valstybes ma-þinti vieðøjø gërybiø gamybos kaðtus ir riboja jø„leviataniðkus“ polinkius, kuriems jø pilieèiaigali prieðintis dviem bûdais – „balsu“ (voice), t.y. politiniu dalyvavimu, ir „iðëjimu“ (exit) (þr.Hirschman 1970). Patriotizmas ir pilietiðku-mas yra kintamieji, átakojantys pasirinkimà tarpprotesto strategijø – „balso“ ir „iðëjimo“. Vienavertus, patriotizmas (ar nacionalizmas), kaippirmenybë gyventi tam tikroje vietoje, skatinaðia dorybe pasiþyminèius þmones leisti savo vy-riausybëms apdëti juos per dideliais mokesèiais,palyginti su mainais uþ juos (teikiamø vieðøjøgërybiø kokybe ir kiekybe). Kita vertus, jeigupatriotas protestuoja, tai jis skiriasi nuo kosmo-polito tuo, kad jis ne pasitraukia á geresnæ vietà,bet „pakelia balsà“.

Svarbu pabrëþti, kad pilietybës renta nëravien ekonominë sàvoka. Politinës tautos ðiuo-laikiniame pasaulyje yra taip pat ir statuso gru-pes, kurios skiriasi narystës tose grupëse sutei-kiamais prestiþo ðansais. Þmonës turi ne vien„materialius“, bet ir „idealius“ interesus, ku-riuos patenkina kitø þmoniø jiems reiðkiama

pagarba bei ávertinimas. Galima ásivaizduotitokià visuomenæ, kurioje nëra turtinës nelygy-bës, taèiau neámanoma ásivaizduoti visuome-nës, kurioje prestiþas ar pagarba bûtø „po ly-giai“ paskirstytas tarp atskirø individø ar gru-piø. Prestiþas ar garbë yra vadinamosios pozi-cinës gërybës. Jos iðnyktø, jeigu kiekvienas gau-tø vienodai (pvz., jeigu visi sporto varþybø da-lyviai gautø aukso medalius, tai aukso medalisnebebûtø aukso medalis).

Po nacionalizmo triumfo XIX a. politi-nës tautos tapo svarbiausiais socialinës pres-tiþo hierarchijos elementais: taip, kad presti-þo skirtumus atskirø politiniø tautø vidujeuþgoþë prestiþo skirtumai, sàlygoti priklau-somybës skirtingoms tautoms. Politinës tau-tos konkuruoja dël prestiþo ir priklauso ne-formaliai prestiþo hierarchijai, kurioje atstu-mai tarp atskirø pozicijø yra ne maþesni uþtuos, kurie senovës Indijoje bramanus skyrënuo parijø. Visi aukðto prestiþo rango politi-nës tautos nariai gali naudotis (tenkindamisavo interesus) pozicine gërybe; „prestiþu“taip pat, kaip tai tradicinëse visuomenëse ga-lëjo daryti tik pozityviai privilegijuotø luo-mø nariai (pvz., Þeèpospolitos bajorai). JAVpilietybë ðiais laikais yra garbës titulas, kurágalima lyginti su senovës baronø ar net graføtitulais. Daug raðoma ir kalbama apie Lietu-vos ásijungimo á Europos Sàjungà esamà irbûsimà ekonominæ naudà, pamirðtant (galdël to, kad tik prieð dvi ar tris kartas tesameiðëjæ ið valstieèiø) apie tà lietuviðkos piliety-bës prestiþo rentos prieaugá, kurá kiekvienamLietuvos pilieèiui atneðë ðalies ásijungimas áprestiþiná Europos tautø klubà (tà patá reiðkëir Lietuvos ástojimas á NATO). O juk tai reið-

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 29: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

33

kia maþdaug tà patá, kas XVII a. bûtø buvæsvisø Þemaitijos þemdirbiø pakëlimas á ðlëk-tas ar kazokus.

Pilietybës rentos koncepcija neprieðtarau-ja þymiajai Davido Ricardo teoremai apie ly-ginamuosius gamybos kaðtø pranaðumus, ku-rie uþtikrina abipusæ naudà visiems tarptau-tinio darbo pasidalijimo ir tarptautiniø pre-kybos mainø dalyviams. Lyginamieji prana-ðumai, kuriais naudojasi ðios sistemos daly-viai, yra jiems palankûs nevienodu mastu. Irturtingos tik pigia darbo jëga bei paklausio-mis þaliavomis politinës tautos, ir gaminan-èios aukðtøjø technologijø produkcijà su di-dele pridëtine verte politinës tautos gauna nau-dà ið tarpusavio prekybos, taèiau ji nëra vie-noda. Didþioji dalis lyginamøjø pranaðumø,uþtikrinanèiø kai kuriø globalizuotos kapi-talistinës pasaulio sistemos ðaliø (tai politi-nës tautos, priklausanèios Immanuelio Wal-lersteino vadinamajam tos sistemos „bran-duoliui“) pilieèiams pilietybës rentà, yra lai-kini istorijos produktai.

Taèiau jie tik ið dalies yra aplinkybiø, ne-pavaldþiø þmogaus valiai ar nenumatytas á ki-tus tikslus orientuotos politinës valios padari-nys. Lyginamøjø pranaðumø, uþtikrinanèiø vi-siems Lietuvos politinës tautos nariams pilie-tybës rentà, kûrimas ir iðsaugojimas yra ben-dras visø jos nariø interesas ir turëtø bûti svar-biausias Lietuvos savarankiðkos nacionalinëspolitikos eurointegracijos ir globalizacijos pro-

cesø kontekste uþdavinys. Kita vertus, ðio tiks-lo realizacijos sëkmë yra svarbiausias politi-nës tautos tvarumo ir legitimumo veiksnys.9

Politinës tautos, kuriose narystë neuþtikrinapilietybës rentos, tampa intensyvios emigraci-jos zonomis bei nustoja bûti lojalumo bei pa-triotinio ásipareigojimo objektais.

Iðvados

1. Lietuvos politinë tauta (nacija) yra grupëþmoniø, kurià konstituoja ásipareigojimasvisuomeninei sutarèiai, iðdëstytai 1992 m.spalio 25 d. referendume priimtoje Lie-tuvos Respublikos Konstitucijoje.

2. LR Konstitucijos tekste galima skirti tristeisiø sluoksnius, atspindinèius á uni-versalià reikðmæ pretenduojanèios Va-karø pasaulio socialinës ir politinës rai-dos tris skirtingas epochas: civilines (pi-lietines siauràja prasme), politines ir so-cialines teises.

3. LR politinës tautos bûklës ir paþangosmatas yra LR pilieèiø konstituciniø tei-siø realizacija. Atskiros politinës tau-tos skiriasi universalø pripaþinimà ági-jusiø þmogaus ir pilieèio teisiø, kuriosuþfiksuotos ir LR Konstitucijoje, ágy-vendinimo laipsniu. LR bûklei ávertin-ti reikalingi apibendrinantys socialinësgerovës matai, leidþiantys palyginti uni-versaliøjø þmogaus ir pilieèio teisiøágyvendinimo mastus.

9 Ðiuolaikinëje politinëje sociologijoje priimta skirti tris legitimumo formas: tam tikro asmens ar politinësjëgos valdþios legitimumà, socialinës-politinës santvarkos ir politinës bendruomenës legitimumà. Politinëbendruomenë nustoja bûti legitimi, kai jos nariai nebenori bûti tam tikro valstybingo politinio kûnodalimis. Lenkijoje ir daugumoje Rytø Europos ðaliø socializmo krizë reiðkë tik tam tikros socialinës-politinës sistemos legitimumo sunykimà, tuo tarpu kai Sovietø Sàjungoje, Jugoslavijoje, Èekoslovakijojebei Rytø Vokietijoje nustojo bûti legitimi ir pati politinë bendruomenë.

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 30: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

34

4. Individualistinëje socialinës gerovëssampratoje socialinë gerovë supranta-ma kaip individualiø geroviø agregatas.

5. Ðiuolaikiniame ekonomikos moksle pri-imta radikaliai subjektyvistinë ir forma-listinë individualios gerovës samprata,tapatinanti jà su informuoto vartotojonorø patenkinimu, susiduria su inter-personalinio naudos (ne)palyginamu-mo problema, kai jos pagrindu mëgina-ma sukonstruoti socialinës gerovës ma-tà. Kaip tokio mato pakaitalas naudoja-mas statistinis bendrojo vidaus produk-to (BVP) rodiklis, kuris tiesiogiai ma-tuoja ne paèià gerovæ, bet jai kurti turi-mus iðteklius ir todël yra konceptualiaiproblemiðkas dël gerovës priklausomy-bës ne vien nuo iðtekliø, bet ir nuo vei-këjø norø (pirmenybiø). Ðiuo poþiûriu,kuo didesnis BVP vienam gyventojui,tuo didesnë socialinë paþanga. Ðiojeperspektyvoje socialinë tautos paþangaiðkyla kaip judëjimas be galo tolimo irrealiai nepasiekiamo tikslo link, neskartu su iðtekliais didëja ir norai.

6. Atskiri individualistinës socialinës ge-rovës sampratos variantai yra subjekty-vistinë (psichologinë) jos versija, socia-linës paþangos matu nurodanti laikytisubjektyviai savo gyvenimu patenkintø(besijauèianèiø laimingais) politinëstautos nariø dalies didëjimà, ir objekty-vistinis individualizmas, kuris remiasitam tikra (daugiau ar maþiau arbitra-lia) „þmogaus prigimtyje“ besiðaknijan-èiø „bûtinø poreikiø“ vizija, o sociali-nës paþangos matu siûlo laikyti tautos

nariø dalies, kuriø „bûtinieji poreikiai“lieka vis dar nepatenkinti, maþëjimà.

7. Kolektyvistinëse socialinës gerovës kon-cepcijose ji suprantama kaip optimalisocialinio kolektyvinio kûno (tautos)bûklë, kurià nusako socialinës sanglau-dos, tvarios potencialo sàvokos bei „ge-ro“ socialinio kapitalo sàvokos. Ji ak-centuoja individualios gerovës bei in-dividø savijautos priklausomybæ nuobendrai priimtø „gero gyvenimo“ idë-jø, kurios yra kultûriðkai ir civilizacið-kai reliatyvios, o socialinës paþangosmatu laiko tautos (ar kitos bendruome-nës) gebëjimà iðsaugoti savo tapatumà,kurá apibrëþia jos pamatinës vertybës,t.y. kuo ilgiau iðlikti savimi besikeièian-èiame pasaulyje.

8. Globalizacijos ir eurointegracijos pro-cesai riboja nacionalinës politikos gali-mybiø erdvæ. Ilgalaikiams LR strategi-nio planavimo dokumentams bûdingasneapibrëþtumas: á kurá ið trijø VakarøEuropoje istoriðkai susiklosèiusiø so-cialinës gerovës reþimø – liberaløjá,konservatyvøjá, socialdemokratiná –orientuojamasi.

9. Esamø nacionalinës politikos galimy-biø ribose optimaliu ðios politikos tiks-lu straipsnio autoriai siûlo laikyti LRpilietybës rentos maksimizavimà, paèiàrentà suprantant kaip papildomus pi-lieèiø gyvenimo ðansus, kuriuos uþtik-rina priklausomybë politinei tautai tostautos turimø ir vieðosios politikos prie-monëmis galinèiø bûti pagausintais ly-ginamøjø pranaðumø dëka.

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358

Page 31: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

35

LITERATÛRA

Barry, Brian. 1990. Political Argument. A Reis-

sue with a New Introduction. Berkeley: Universi-ty of California Press.

Campbell, Angus. 1980. The Sense of Well-

Being in America: Recent Patterns and Trends. N.Y.:McGraw-Hill.

Coleman, James S. 2005. Socialinës teorijos

pagrindai. V.: Margi raðtai.Èiegis, Remigijus. 2002a. Tolydi plëtra ir ap-

linka: ekonominis poþiûris. V.: Aldorija.Èiegis, Remigijus. 2002b. Tolydþios ekonomi-

nës plëtros alternatyvios teorijos, Kaunas: Nauja-sis lankas.

Èiegis, Remigijus. 2004. Ekonomika ir aplin-

ka: subalansuotos plëtros valdymas. Kaunas: VDUleidykla.

Dahrendorf, Ralph et al. 1995. Report on

Wealth Creation and Social Cohesion in a Free

Society. London.Diener, Ed; Suh, Eunkook M. (eds). 2000.

Culture and Subjective Well-Being. Cambridge(Mass.): MIT Press.

Esping-Andersen, Gosta. 1990. The Three

Worlds of Welfare Capitalism. Cambridge: Camb-ridge UP.

Esping-Andersen, Gosta. 1999. Social Foun-

dations of Postindustrial Economies. Oxford: Ox-ford UP.

Hauff, Volker. (Hrsg.) 1987. Unsere gemein-

same Zukunft. Der Bericht der Weltkommission

für Umwelt und Entwicklung (Brundtland-Be-

richt). Greven.Hirschman, Albert O. 1970. Exit, Voice, and

Loyalty. Cambridge (Mass.): Harvard UP.Human Development Indicators. http://

hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf. Þiûrëta 2006.10.01.

Inglehart, Ronald F. 1977. The Silent Revo-

lution. Princeton. Princeton UP.Inglehart, Ronald F. 1990. Culture Shift in Ad-

vanced Industrial Society. Princeton: Princeton UP.Inglehart, Ronald F. 1997. Modernization and

Postmodernization: Cultural, Economic and Political

Change in 43 Societies. Princeton: Princeton UP.

Inglehart, Ronald F. and Klingemann Hans-Dieter. 2000. „Genes, Culture, Democracy, andHappiness“, in Diener Ed; Suh, Eunkook M.(eds). Culture and Subjective Well-being. Camb-ridge (Mass.): MIT Press: 165–183.

Lietuvos bendrasis programavimo dokumen-tas 2004–2006 m.m. 2004. http://www.smm.lt/es_parama/docs/2004-preliminarus_BPD_02.pdf.Þiûrëta 2006.10.01.

Lietuvos respublikos 2004–2006 metu na-cionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirti-mi veiksmu planas. 2004. http://ec.europa.eu/employment_social/soc-prot/soc-incl/nap_incl_2004_lt.pdf. Þiureta 2006.10.01.

Lietuvos ukio (ekonomikos) pletros iki 2015metu ilgalaike strategija. 2002. http://www.uk-min.lt/lt/strategija/ilgalaike_ukio.php. Þiûrëta2006.10.01.

Marshall, Thomas Humphrey. 1950. Citi-

zenship and Social Class and other Essays. Camb-ridge (UK): Cambridge University Press.

Maslow, Abraham. 1954. Motivation and Per-

sonality. N.Y.: Harper & Row.Narayan, Deepa. 1999. Bonds and Bridges:

Social Capital and Poverty, World Bank PolicyResearch Working Paper 2167. Washington,D.C.: World Bank, Poverty Group.

Nussbaum, Martha; Sen, Amartya (eds).1993. The Quality of Life. Oxford: Oxford UP.

Pearce, David. 1993. Measuring Sustainable

Development. London: Earthscan.Plant, Raymond. 1991. Modern Political

Thought. Oxford: Blackwell.Putnam Robert D. 2001. Kad demokratija

veiktø. Pilietinës tradicijos ðiuolaikinëje Italijoje. V.:Margi raðtai.

Sen, Amartya. 1998 (1984). „The LivingStandard“, in Crocker David A.; Linden Toby(Eds) Ethics of Consumption. The Good Life, Jus-

tine and Global Stewardship. Lanham: Rowman& Littlefield, 1998 (1984): 287–311.

Sørensen, Aage. 1996. „The Structural Ba-sis of Social Inequality“, American Journal of

Sociology, 1996, Vol. 101(5): 1333–1365.

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358 Pol i t ikos soc io logi ja

Page 32: Socialin s gerov s koncepcijos ir pilietyb s renta kaip …...teise) bei aktyviai (keliant savo kandidatûrà rinkimuose) dalyvauti politinës valdþios vyk-dyme. LR Konstitucijoje

36

Tilly, Charles. 1985. “War Making and StateMaking as Organized Crime”. In: Evans P., Rues-chemeyer D. and Skocpol Th. (Eds) Bringing Sta-

te Back In. Cambridge: Cambridge UP: 169–191.Valstybës ilgalaikës raidos strategija. 2002.

http://www.lrv.lt/strateginis/igal_strat.pdf. Þiû-rëta 2006.10.01.

Veenhoven, Ruut. 1997. „Lebenszufrieden-heit der Bürger: Ein Indikator für die Lebbar-keit der Gesellschaften?“. In Noll H.H. (Hrsg.)Sozialberichterstattung in Deutschland:. Konzepte,

Methoden und Ergebnisse für Lebensbereiche und

Bevölkerungsgruppen. München: Juventa,S. 267–293.

World Bank. 1997. Expanding the Measure of

Wealth: Indicators of Environmentally Sustainab-

le Development. Environmentally SustainableDevelopment Studies and Monographs Series,Nr. 17. Washington, D.C. : World Bank.

Zapf, Wolfgang. 1984. „Individuelle Wohl-fahrt: Lebensbedingungen und wahrgenomme-ne Lebensqualität“, in Glatzer, Wolfgang; Zapf,Wolfgang. (Hrsg.) Lebensqualität in der Bundes-

republik. Fr. a. M.: Campus: 13–26.Zapf, Wolfgang. 1993. „Wohlfahrtsentwic-

klung und Modernisierung“. In: Glatzer, Wolf-gang (Hrsg.) Einstellungen und Lebensbedingun-

gen in Europa. Fr. a. M.: Campus, 1993: 163–176.

SUMMARY

CONCEPTS OF SOCIAL WELFARE AND CITIZENSHIP RENT

AS GUIDELINES OF PUBLIC POLICY

The article provides a metatheoretical analy-sis of the ideas of social welfare and public policygoals recorded in the essential documents of thecontemporary Lithuanian state. Two methods areapplied: a hermeneutical-historical analysis of le-gal and political texts, and that of rational re-construction, which is used to infer metatheore-tical foundations of the value and normativestatements expressed in these texts. The mostimportant among them is the Constitution of theRepublic of Lithuania which is considered as so-cial contract constituting Lithuanian political na-tion. Three layers of the citizenship rights – civilrights, political rights, and social rights – are iden-tified in the body of Constitution. They are consi-dered as historically contingent local reflectionsof the different epochs of the history of Westernworld, claiming universal significance for some of

its outcomes. Two alternative – an individualisticand a holistic one – concepts of social welfaretogether with methodologies of its measurementare discussed as alternative resources to providephilosophical-sociological metatheory for the textof Constitution. This combination of the methodsreferred to above is applied also for the analysisof the strategical long-term planning documentselaborated by the Lithuanian political parties andLithuanian government. This analysis is used toadvance the proposal to use the concept of citi-zenship rent to describe the paramount goal ofthe Lithuanian national policy under conditionsof eurointegration and globalization. The „citi-zenship rent“ is defined as surplus life chancesconditional on the membership in the politicalnation and due to its comparative advantages thatcan be augmented by means of public policy.

Gauta: 2006 09 30Pateikta spaudai: 2006 11 29

Sociologijos katedra,Politikos teorijos katedra (TSPMI)Vilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1El. paðtas: [email protected]

Pol i t ikos soc io log i j a Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/2, ISSN 1392-3358