tibor navracsics - ec.europa.eu · abiejų tautų respublikos 1791 m. gegužės 3 d. priimtoje...

EUROPOSPAVELDO ŽENKLAS

Europos paveldo ženklu žymimos Europos Sąjungos istorijai, kultū-rai ir raidai svarbios vietos, o per informavimo ir švietimo veiklą pa-brėžiama jų europinė reikšmė. Nuo 2013 m. Europos paveldo ženklas suteiktas 38 vietoms.

Nuoširdžiai kviečiu jus aplankyti šias vietas – vienos jų rodo mūsų kelią į vienybę ar kovą dėl taikos, kitos simbolizuoja naujų žinių siekį ar buvo labai reikšmingos kuriantis mūsų istoriniam paveldui. Visos šios vietos yra labai svarbios mūsų bendrame kelyje į laisvę ir demokratiją.

Sveikinu visus paveldo puoselėtojus, apdovanotus Europos paveldo ženklu, ir raginu juos kuo geriau išnaudoti šį pasiekimą. Esu įsitikinęs, kad Europos paveldo ženklas (ir jo teikiama papildoma reklama) su-stiprins paveldo vietų edukacinį vaidmenį, paskatins kultūrinį turizmą ir atneš tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos ne tik vietos bendruomenėms, bet ir visai Europai.

© E

uro

pe

an C

om

mis

sio

n 2

017

Tibor NavracsicsUž švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys

– 2 –


© E

lisab

eth

Day

nè

s

Krapinos neandertaliečių vietovė (Krapina, Kroatija)

1899 m. šioje vietoje rastas didžiausias Europoje neandertaliečių kaulų klodas – apie devyni šimtai įvairių žmogaus palaikų dalių, priklausiusių apie aštuonias-dešimčiai žmonių, ir įvairių gyvūnų kaulų, išlikusių nuo 125 000 m. pr. m. e. Viso pasaulio ekspertai atliko šio radinio tyrimų, o jų rezultatai padarė įtaką įvairioms mokslinėms žmogaus evoliucijos, civilizacijos formavimosi, žmonių bendruome-nių gyvenimo pleistoceno epochoje teorijoms.

Šalia archeologinės vietovės įsikūrusiame Krapinos neandertaliečių muziejuje veikia interaktyvi gyvybės atsiradimo Žemėje ir žmogaus evoliucijos paroda.

http://www.mkn.mhz.hr/en/

– 3 –


© L

uc

Du

mo

ulin

, EP

HO

RA

TE

OF

AN

TIQ

UIT

IES

OF

TH

E C

ITY

OF

AT

HE

NS

, CO

PY

RIG

HT:

HE

LL

EN

IC M

INIS

TR

Y O

F C

ULT

UR

E A

ND

SP

OR

TS

/FU

ND

OF

AR

CH

AE

-O

LOG

ICA

L P

RO

CE

ED

S

Atėnų senamiestis – tai maždaug 100 statinių architektūrinis ansamblis, daugiau kaip 3 000 metų buvęs reikšmingiausių istorijos įvykių verpete. Tai puikus seno-vės architektūros raidos pavyzdys.

Atėnų senamiestis – tai ir istorinė vietovė, kur vyko vieni reikšmingiausių Europos tapatybės formavimuisi įvykių. Čia vystėsi klasikinis menas ir teatras, demokrati-ja, filosofija, logika, lygios teisės ir tikslieji mokslai.

http://odysseus.culture.gr/h/3/eh351.jsp?obj_id=2384

Atėnų senamiestis (Graikija)

– 4 –


Karnunto archeologinis parkas (Karnuntas, Austrija)

Karnunto archeologinis parkas Rytų Austrijoje atgaivina romėnų istoriją. Karnun-te, Dunojaus prekybos kelio kryžkelėje, I mūsų eros amžiuje įkurta svarbi romėnų gyvenvietė. Netrukus ji tapo vienu svarbiausių Romos imperijos miestų.

400 metų trukęs romėniškasis laikotarpis Karnunte – tai puikus visai Europai įta-ką padariusio ir ją suformavusio istorijos laikotarpio atspindys.

http://www.carnuntum.at/de

– 5 –


Leipcigo muzikinio paveldo vietovės (Leipcigas, Vokietija)

Devynios Leipcigo muzikinio paveldo vietovės yra susijusios su įvairiais šio mies-to muzikos istorijos elementais, įskaitant bažnyčias, švietimo įstaigas, ansamblius ir konkrečius kompozitorius. Vietovės simbolizuoja Leipcige nuo XIII amžiaus vykdytos muzikinės veiklos įvairovę ir įkūnija dinamišką konkrečios europinės muzikinės ir visuomeninio gyvenimo tradicijos tęstinumą.

https://notenspur-leipzig.de/

© P

ete

r F

ran

ke /

Sch

um

ann

-Hau

s©

An

dre

as S

chm

idt

/ B

ose

hau

s B

ach

mu

seu

m©

Pe

ter

Fra

nke

/ T

ho

mas

kir

che

© U

E-E

AC

Lu

c D

um

ou

lin©

Pe

ter

Fra

nke

/ M

en

de

lsso

hn

hau

s

© S

ven

Win

ter

© H

ans-

P. S

zysz

ka /

Nik

ola

ikir

che

© U

E-E

AC

Lu

c D

um

ou

lin©

An

dre

as S

chm

idt

/ C

on

cert

hal

l

© P

ete

r F

ran

ke /

Old

Nik

ola

isch

ule

© P

ete

r F

ran

ke /

Co

nse

rvat

ory

of

mu

sic

and

th

eat

er

„Fe

-lix

Me

nd

els

soh

n B

arth

old

y“

© P

ete

r F

ran

ke /

Ve

rlag

shau

s C

. F. P

ete

rs

– 6 –


910 m. įkurtas Kliuni vienuolynas ilgainiui tapo vieno iš didžiausių Europoje vie-nuolynų tinklų dvasiniu ir administraciniu centru, susitikimų vieta, knygų, meno ir mokslo sklaidos šalyje ir už šalies ribų židiniu.

Todėl Kliuni ordinas viduramžiais buvo įtakingas Vakarų Europos krikščioniškojo pasaulio dalyvis.

http://www.cluny-abbaye.fr/

Kliuni vienuolynas (Prancūzija)

– 7 –


Olomouco Pšemislidų pilis ir Arkidiecezijos muziejus (Olomoucas, Čekija)

Arkidiecezijos muziejuje saugomi Olomouco arkidiecezijos meno kūriniai. Muzie-jaus kolekcijos eksponuojamos tūkstantį istorijos metų menančios, vyskupams ir kunigaikščiams priklausiusios, baroko ir rokoko stiliais puoštos Pšemislidų pilies kapitulos dekanate.

Olomouco Pšemislidų pilis ir Arkidiecezijos muziejus – svarbiausias Moravijos pa-likimas Europos istorijai. Tai ankstyvasis krikščionybės centras, kuriame išsaugoti ir eksponuojami Moravijos arkivyskupų globotų aukšto lygio menininkų kūriniai. Tai puikus šio regiono paveldo išsaugojimo pavyzdys.

http://www.muo.cz/en/

© O

lom

ou

c A

rch

dio

cesa

n M

use

um

, Zd

en

ěk

So

do

ma

– 8 –


Aragonas karūnos archyvai (Barselona, Ispanija)

1318 m. įsteigti Aragonas karūnos archyvai buvo naudojami kaip Aragonas ka-rūnos monarchų administracinių, ekonominių ir politinių dokumentų saugojimo vieta. Vėliau kelis amžius archyvai buvo papildomi valstybinių ir kitų institucijų administraciniais dokumentais, kurie šiandien mums suteikia galimybę susipažin-ti su šio regiono istorija ir svarbiausiais Europos istorijos įvykiais.

Aragonas karūnos archyvai yra vieni seniausių Europos archyvų; juose saugoma viena vertingiausių viduramžių Europos dokumentų kolekcijų.

http://pares.mcu.es/

© M

inis

teri

o d

e C

ult

ura

y D

ep

ort

e. A

rch

ivo

de

la C

oro

na

de

Ara

gó

n

– 9 –


Didžiosios gildijos namai (Talinas, Estija)

Didžiosios gildijos namai pastatyti 1410 m. Didžiosios gildijos užsakymu. Ši Vo-kietijos Hanzos pirklių sąjunga buvo viena svarbiausių viduramžių organizacijų, anuomet atlikusi svarbų vaidmenį Šiaurės Europos prekybos ir kultūros mainų istorijoje.

Didžiosios gildijos namai – tipiškas Hanzos architektūros pavyzdys – visuomeni-nis pastatas, kuriame nuo viduramžių sudaryta daugybė prekybinių sandorių ir įvyko daugybė susitikimų. Dabar pastate įsikūręs Estijos istorijos muziejus, kuria-me pristatoma Estijos istorija Europos kontekste.

http://www.ajaloomuuseum.ee/

© G

reat

Gu

ild H

all,

Est

on

ian

His

tory

Mu

seu

m

– 10 –


© S

erg

iy S

che

bly

kin

Sagrešo kyšulys (Portugalija)

Sagrešo kyšulys – turtingą kultūrinį ir istorinį palikimą sauganti vietovė pietva-karinėje Pirėnų pusiasalio dalyje. Čia gausu svarbių archeologinių radimviečių, miestų ir paminklų, patvirtinančių vietovės strateginę svarbą ištisus šimtmečius.

XV a. princas Henrikas Jūrininkas įkūrė čia savo jūros ekspedicijų centrą, ypač svarbų didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiui, kai Europos kultūra, mokslas, atradimai ir prekyba pasklido už Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros, o Euro-pos civilizacija pradėjo įsitvirtinti visame pasaulyje ir pradėjo formuotis šiuolaiki-nė pasaulio sankloda.

http://www.monumentosdoalgarve.pt/pt/monumentos-do-algarve/fortaleza-de-sagres

– 11 –


Koimbros universiteto bendroji biblioteka (Portugalija)

Anksčiau nei 1513 m. įkurtai Koimbros universiteto bendrajai bibliotekai priklauso vienas įspūdingiausių ir novatoriškiausių XVIII a. pradžios bibliotekos pastatų Eu-ropoje – Joaninos biblioteka.

Ši biblioteka jau ne vieną amžių yra viešoji. Ji buvo viena pirmųjų Europos bi-bliotekų, pateikusių dalykinį katalogą (1743 m.), be to, net tamsiaisiais istorijos tarpsniais nesutiko su cenzūra. Bibliotekoje galima rasti visai Europai reikšmingų dokumentų.

http://www.uc.pt/en/bguc

– 12 –


Imperatoriaus rūmai (Viena, Austrija)

Rūmų istorija skaičiuojama nuo 1240 m. Šis pastatų ir parkų kompleksas – didelę Europos dalį apie 700 metų valdžiusių Habsburgų rezidencija. Habsburgų mo-narchija buvo daugybę tautų ir religijų apėmusi imperija, padariusi didelę politi-nę, administracinę, socialinę ir ekonominę įtaką dabar Austrijai, Vengrijai, Čekijai, Lenkijai, Slovėnijai ir kitoms valstybėms priklausančioms teritorijoms. Šiandien Imperatoriaus rūmuose įsikūręs Austrijos federacijos prezidentas, penki pasauli-nio garso muziejai ir keletas kitų kultūros įstaigų.

http://www.hofburg-wien.eu/php/portal.php

© S

tefa

nie

Grü

ssl /

BH

Ö

– 13 –


Liublino unija (Lenkija)

1569 m. sudaryta Liublino unija susiejo Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Ku-nigaikštystę; tuomet sukurta Abiejų Tautų Respublika, turėjusi bendrą valdovą, parlamentą ir valiutą.

Liublino unija – išskirtinis demokratinės dviejų valstybių integracijos pavyzdys, parodantis, kad dviejų šalių skirtingos etninės kilmės ir skirtingo tikėjimo žmonės gali sugyventi taikiai ir draugiškai.

https://www.britannica.com/event/Union-of-Lublin

© P

iotr

Mac

iuk

– 14 –


Vestfalijos taika apima visas taikos sutartis, dėl kurių derybos vyko ir buvo sė-kmingai pabaigtos 1648 m. Miunsteryje ir Osnabriuke. Šiomis sutartimis pabaig-tas Trisdešimties metų karas (1618–1648 m.), į kurį buvo įsivėlusios visos galin-giausios Europos valstybės. Tai buvo ne tik valstybių, bet ir religijų karas. Be to, kartu pasibaigė ir Aštuoniasdešimties metų karas (1568–1648 m.), po kurio Nyderlandai gavo nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Vestfalijos taika padėjo pagrindus šiuolaikinėms valstybėms ir tarptautinei teisei. Tai labai svarbus įvykis dėl to, kad taikos pasiekta diplomatinėmis derybomis, o ne jėga. Tuometiniai principai taikomi ir šiais laikais, ir jie neabejotinai prisidėjo prie dabartinės Europos susiformavimo.

http://www.stadt-muenster.de/tourismus/startseite.html

http://www.osnabrueck.de/kulturerbe-siegel/

Vestfalijos taikos proceso vietovės – Miunsteris ir Osnabriukas (Vokietija)

– 15 –


1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (Varšuva, Lenkija)

Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. priimtoje konstitucijoje jaučiama Apšvietos amžiaus įtaka – pirmenybė teikiama protui, teisei ir laisvei.

Tai buvo pirmoji demokratiškai priimta Europos konstitucija; ji simbolizuoja de-mokratišką ir taikų politinės sistemos pasikeitimą.

http://agad.gov.pl/?page_id=3730

– 16 –


Tartu universiteto istorinis ansamblis (Tartu, Estija)

Tartu universiteto istorinis ansamblis – tai XIX a. pradžios pastatų kompleksas, suprojektuotas laikantis principo „universitetas mieste, universitetas parke“. Čia puoselėjamos Apšvietos amžiaus universiteto idėjos, pagal kurias mokymasis su-sietas su moksliniais tyrimais, ir atspindimos Europos švietimo tradicijos.

Universitetą 1632 m. įsteigė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas, vėliau jis ėjo iš rankų į rankas įvairioms regiono valstybėms – priklausė Švedijai, Lenkijai, Vokie-tijai, Rusijai, tačiau visada išliko pažangių idėjų židiniu.

https://www.ut.ee/en

© A

nd

res

Ten

nu

s

– 17 –


Hambacho pilis (Vokietija)

Viduramžiais pastatyta Hambacho pilis ypatingai svarbi tapo po politinių repre-sijų laikotarpio XIX a. 1832 m. gegužės 27 d. apie 30 000 žmonių iš Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos susirinko į pilį švęsti Hambacho šventės (Hambacher Fest).

Šventės dalyviai pasisakė už pagrindines teises, politinę laisvę, lygybę, toleranci-ją ir demokratiją Vokietijoje ir Europoje, tad pilis tapo kovos už pilietines laisves Europoje simboliu.

https://hambacher-schloss.de/index.php/37-stiftung/allgemein2/356-welcome

© S

tift

un

g H

amb

ach

er

Sch

loss

, Tin

o L

atzk

o

– 18 –


Dohanio gatvės sinagogos kompleksas (Budapeštas, Vengrija)

XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje pastatyta Dohanio gatvės sinagoga yra didžiausia Europoje ir antra pagal dydį pasaulyje. Šalia jos įsteigtas muziejus, archyvai, per Pirmąjį pasaulinį karą 10 000 gyvybės netekusių Vengrijos karių žydų skirtas memorialas, sodas, kuriame įkurtos Holokausto aukų kapinės, taip pat R. Wallenbergo memorialinis parkas. Dohanio gatvės sinagogos kompleksas yra integracijos, atminimo ir atvirumo dialogui simbolis.

http://www.dohany-zsinagoga.hu/

© B

ud

ape

st J

ewis

h C

om

mu

nit

y

– 19 –


Kadinės fortas (Trentas, Italija)

Kadinės fortas yra tipinė fortifikacija– viena iš gynybinės sistemos, kurią sudaro apie 80 tokių statinių, 1860–1915 m. pastatytų Trento provincijoje, dalių. Fortas primena istorinius nesutarimus, karinius konfliktus ir sienų pokyčius ir padeda geriau suvokti atvirų sienų bei laisvo judėjimo naudą.

https://www.cultura.trentino.it/eng/Fort-Cadine

© P

rovi

nci

a au

ton

om

a d

i Tre

nto

-S

op

rin

ten

de

nza

pe

r i b

en

i cu

ltu

rali

(fo

to S

tud

io R

en

si)

– 20 –


Mirties bausmės panaikinimo chartija (Lisabona, Portugalija)

1867 m. priimta Mirties bausmės panaikinimo chartija saugoma Lisabonos (Por-tugalija) Nacionaliniame archyve „Torre do Tombo“. Tai yra vienas pirmųjų Euro-poje mirties bausmės nuolatinio panaikinimo teisės aktų, įtrauktų į nacionalinę teisės sistemą.

Šioje chartijoje propaguojamos vertybės dabar laikomos Europos Sąjungos pagrindinėmis teisėmis.

http://digitarq.arquivos.pt/details?id=4223286

– 21 –


Ferenco Listo muzikos akademija (Budapeštas, Vengrija)

Ferenco Listo muzikos akademiją 1875 m. įkūrė pats genialusis kompozitorius ir muzikas. Tai yra ir švietimo institucija, ir tarptautinis muzikos meno universitetas, ir koncertų vieta. Čia puoselėjamas muzikinis paveldas, tačiau kartu laikomasi atvirumo, kūrybingumo, novatoriškumo principų, pabrėžiamas Europos ir tarp-tautinis matmuo.

Akademija įsikūrusi 1907 m. pastatytame architektų Flóriso Korbo ir Kálmáno Gierglo suprojektuotame pastate, kuris laikomas vengrų secesijos šedevru. Aka-demijai, be kita ko, priklauso Ferenco Listo memorialinis muziejus ir mokslinių tyrimų centras, Z. Kodály institutas ir Z. Kodály muziejus.

http://lfze.hu/en/home

© L

iszt

Aca

de

my,

Ju

dit

Mar

jai

– 22 –


Mundaneumas (Monsas, Belgija)

Mundaneumas yra svarbi Europos intelektualinio ir socialinio kraštovaizdžio dalis. Jo steigėjai Henri La Fontaine’as ir Paul’is Otlet ragino taikos siekti per dialogą ir žinių sklaidą Europos ir tarptautiniu mastu, naudojantis bibliografinės paieškos priemone. Mundaneumo tikslas – surinkti visą pasaulio informaciją, kad ir kur ji būtų pateikta (knygose, laikraščiuose, atvirukuose ir pan.), ir ją klasifikuoti pasi-telkiant steigėjų sukurtą sistemą – universaliąją dešimtainę klasifikaciją.

Mundaneumas – šiuolaikinio informacijos mokslo pamatas, laikomas ir šiuolaiki-nių interneto paieškos sistemų pirmtaku.

http://www.mundaneum.org/

© C

olle

ctio

ns

Mu

nd

ane

um

, Mo

ns

(Be

lgiq

ue)

– 23 –


Taikos rūmai atspindi taikos Europoje istoriją. Rūmai inauguruoti 1913 m., tačiau jau prieš tai, 1899 m. Hagoje vyko Pirmoji pasaulio taikos konferencija, vainikavu-si XIX a. taikos judėjimą, kurį rėmė daugybė Europos intelektualų. Taikos rūmuo-se nuo 1913 m. vyko taikos konferencijos, per kurias siekta reguliuoti ginklavimosi varžybas ir arbitražo būdu spręsti tarptautinius ginčus.

Ši veikla tebetęsiama, nes Taikos rūmuose įsikūrė daug teisminių institucijų (Tarptautinis Teisingumo Teismas, Nuolatinis arbitražo teismas, Hagos tarptauti-nės teisės akademija). Rūmai, kuriuose puoselėjamos tokios vertybės kaip taika ir teisingumas, dažnai pavadinami tarptautinės teisės būstine.

https://www.vredespaleis.nl/

Taikos rūmai (Haga, Nyderlandai)

– 24 –


Javorcos bažnyčia (Slovėnija)

Javorcos memorialinė bažnyčia yra unikalus art nouveau stiliaus statinys. Ją Pir-mojo pasaulinio karo metais kalnuose pastatė Izonco fronto kariai. Tai statinys kritusiems kariams – kad ir kokios kilmės ar kultūros – atminti. Šiuo metu bažny-čia ir jos kultūrinis kraštovaizdis toliau simbolizuoja raginimą susitaikyti ir vieni-jančią bendros meninės kūrybos bei statybos jėgą.

http://www.javorca.com/

© M

un

icip

alit

y o

f To

lmin

– 25 –


Pastatas „Residencia de Estudiantes“ (Madridas, Ispanija)

Šis pastatas buvo naudojamas kaip rezidencija, konferencijų centras ir susitikimų vieta debatams ir diskusijoms, į kurias rinkdavosi tarpukario Europos meno, filo-sofijos ir mokslo žvaigždės.

„Residencia de Estudiantes“ tebepuoselėjamos minties laisvės, bendradarbiavi-mo ir mainų vertybės, o Europoje šis centras tebegarsėja tuo, kad skatina mainus, dialogą, komunikaciją ir kartų, kultūrų bei mokslo sričių, kaip antai menų, huma-nitarinių ir tiksliųjų mokslų, sąlytį.

http://www.residencia.csic.es/

– 26 –


Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto kapinės Nr. 123 (Lužna – Pustki, Lenkija)

1918 m. ant Pustki kalvelės įkurtos karių kapinės Nr. 123 – tai vieno iš didžiausių Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto mūšių, kuriame susirėmė Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos kariuomenės – Gorlicių mūšio, dar vadinamo Rytų Verdenu, vieta. Kapinėse amžino poilsio atgulė šių trijų galingų kariuomenių kariai iš da-bartinių Austrijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Slovėnijos ir kitų šalių teritorijų, kalbėję skirtingomis kalbomis ir tikėję į skirtingus dievus.

Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto kapinės Nr. 123 – tai atminties vieta, kuri simbolizuoja ekumenizmą, pagal kurį visi žuvusieji lygūs nepriklausomai nuo jų karinės, etninės ar religinės priklausomybės.

http://www.malopolska.uw.gov.pl/grobywojenne

© Ł

użn

a C

om

mu

ne

– 27 –


Tarpukariu Kaunas tapo moderniu, gyvu ir dinamišku šalies kultūros centru. Daug kitose Europos šalyse studijavusių lietuvių grįžo gimtinėn pasisėmę naujų žinių ir šviežių idėjų Kaunui, šalis suklestėjo, o sėkmingas modernių tendencijų ir senųjų tradicijų mišinys puikiai įsiliejo į to laikotarpio miesto architektūrą.

1919–1940 m. Kauno miestovaizdyje puikiai atsispindi Europos tarpukario archi-tektūros tendencijos, o modernizmo judėjimas ateities kartoms paliko įspūdingą Kauno miesto aukso amžiaus, kai Kaunas buvo Lietuvos sostinė, paveldą.

https://visit.kaunas.lt/en/to-see/interwar-architecture/

1919–1940 m. Kaunas (Lietuva)

– 28 –


Vesterborko stovykloje iki 1942 m. glaudėsi nacių persekiojami žydų pabėgėliai, o vėliau ji tapo tranzitine stovykla, iš kurios naciai siųsdavo žydus, romus ir sintus į koncentracijos stovyklas.

Po Antrojo pasaulinio karo stovykloje kalinti bendradarbiavimu su naciais įtarti olandai. Vėliau čia apsigyvendavo iš tuometinių olandų kolonijų Nyderlandų Indi-joje grįžtantys asmenys, tarp jų – didelė malukiečių bendruomenė.

Vesterborko stovykla susijusi su kertiniais Europos istorijos veiksniais – okupacija, persekiojimu, migracija, dekolonizacija ir daugiakultūriškumu. Buvusios stovy-klos vietoje šiuo metu stovi muziejus ir atminimo paminklai.

http://www.kampwesterbork.nl/index.html

Vesterborko stovykla (Hoghalenas, Nyderlandai)

© W

est

erb

ork

Cam

p

– 29 –


Buvusi Nacveilerio koncentracijos stovykla ir su ja susijusios stovyklos (Elzaso-Mozelio srityje, Prancūzija, ir Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietija)

Buvusi Nacveilerio nacių koncentracijos stovykla ir apie 50 su ja susijusių stovy-klų abiejose Reino upės pusėse veikė 1941–1945 m. Anuomet ši teritorija priklausė Trečiajam Reichui, o šiuo metu viena jos dalis yra Prancūzijoje, o kita – Vokietijoje. Nacveilerio tinklo stovyklose nacių terorą patyrė kaliniai iš beveik visų Europos šalių. Daugelis jų iš pradžių buvo pasipriešinimo kovotojai; įkalinti stovyklose jie buvo išnaudojami priverstiniam darbui. Šiandien tai atmintina vieta, skatinanti piliečių švietimą.

http://www.struthof.fr/

Wo

od

en p

iles

wit

h vi

ctim

s na

mes

/ P

ilie

rs a

vec

le n

om

des

vic

tim

es

© J

aku

b B

ak, J

ule

Ju

ng

, Ste

ph

an R

itte

r (C

on

cen

trat

ion

Cam

p M

em

ori

al, H

ess

en

tal)

Eck

erw

ald

cis

tern

/ C

iter

ne d

'Eck

erw

ald

©

Sin

a F

leig

(C

on

cen

trat

ion

Cam

p M

em

ori

al, E

cke

rwal

d)

© U

E-E

AC

Lu

c D

um

ou

lin

– 30 –


Franjos partizanų ligoninė per Antrąjį pasaulinį karą buvo slapta Slovėnijos parti-zanų ligoninė – plačiai organizuoto pasipriešinimo nacių okupantams dalis.

Tai įspūdingas žmogaus stiprybės, medicinos priežiūros, negandas išgyvenančių vietos gyventojų, ligoninės personalo, įvairių tautybių sužeistų karių (tarp jų – ir priešų) solidarumo ir draugystės per Antrąjį pasaulinį karą simbolis.

Dabar čia įsikūręs muziejus, propaguojantis solidarumą, demokratiją ir žmogaus teises.

http://www.muzej-idrija-cerkno.si/index.php/en/locationsexhibitions/permanent-exhibitions/

franja-partisan-hospital.html

Franjos partizanų ligoninė (Slovėnija)

© B

oja

n T

avč

ar, ©

Idri

a M

un

icip

al M

use

um

– 31 –


Sigetu memorialas (Sigetu, Rumunija)

Sigetu memorialas įkurtas buvusiame stalinistiniame kalėjime Sigetu mieste. Ka-lėjime iki aštuntojo dešimtmečio buvo kalinami mokiniai, studentai ir valstiečiai, dalyvavę pasipriešinimo judėjime (1948–1950 m.), politiniai oponentai, žurnalis-tai, dvasininkai (1950–1955 m.) ir paprasti nusikaltėliai. Šiandien tai memorialas komunistinių režimų aukoms, vaizduojantis šių režimų plėtrą ir padarinius Rumu-nijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Memoriale pateikiama įžvalgų apie komunis-tinių režimų represijas XX amžiaus Europoje, įskaitant kalinimo įstaigose ir už jų ribų sukeltą mirtį ir kančias.

http://www.memorialsighet.ro/

© C

om

anic

iu D

an -

Sh

utt

ers

tock

.co

m

– 32 –


Strasbūro Europos kvartalas (Strasbūras, Prancūzija)

Strasbūro Europos kvartale nuo pat jo įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė Europos Taryba, Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Europos Parlamentas. Šis kvartalas – Europos integracijos, žmogaus teisių apsaugos, de-mokratijos ir teisinės valstybės simbolis.

http://lieudeurope.strasbourg.eu/

© D

amir

Fab

ijan

ic

– 33 –


Robert’o Schumano namas (Scy-Chazelles, Prancūzija)

Robert’as Schumanas (1886–1963 m.) laikomas vienu iš Europos Sąjungos įkūrė-jų, „Europos tėvu“. 1950 m. gegužės 9 d., kuri kasmet minima kaip Europos diena, paskelbta jo deklaracija buvo Europos anglių ir plieno bendrijos ir visų būsimų Europos institucijų pagrindas. Šis dokumentas nutiesė kelią Europos pokario in-tegracijai.

Schumanas šį namą nusipirko 1926 m., o nuo 1960 m., pasitraukęs iš aktyvios vei-klos, čia apsigyveno. Dabar čia įsikūręs muziejus, kuriame surinkta daug Robert’ui Schumanui priklausiusių daiktų, rodančių, kokie brangūs jam buvo Europos idealai.

http://www.mosellepassion.fr/index.php/les-sites-moselle-passion/maison-de-robert-schuman

– 34 –


Bua diu Kazjė (Marcinelė, Belgija)

Bua diu Kazjė anglies kasykloje prisimenama XX amžiaus Valonijos (Belgija) dar-bininkų klasė ir imigrantai. Visa vietovė – nuo kasyklos viršaus iki šlako kaupų

– 1956 m. tapo nelaimės zona; žuvo 262 dvylikos tautybių žmonės. 1967 m. kasy-bos veikla buvo sustabdyta, tačiau 2002 m. vietovė paversta anglių, geležies ir stiklo pramonės muziejumi. Jis primena europiečių solidarumą, pademonstruotą po 1956 m. nelaimės, kuri, be kita ko, paskatino Europos anglių ir plieno bendriją įsteigti už sveikatą ir saugą atsakingą įstaigą.

http://www.leboisducazier.be/

© D

ési

ré D

ele

uze

© C

amill

e D

etr

aux

- R

aym

on

d P

aqu

ay©

UE

-EA

C L

uc

Du

mo

ulin

© U

E-E

AC

Lu

c D

um

ou

lin

– 35 –


Alcide’o de Gasperi namas-muziejus – tai vieta, kur gimė Alcide’as de Gasperi (1881–1954 m.), 1945–1953 m. ėjęs Italijos užsienio reikalų ministro ir ministro pir-mininko pareigas ir palaikęs R. Schuman’o planus sukurti Europos anglių ir plieno bendriją.

A. de Gasperi šiandien laikomas vienu iš „Europos tėvų“ ir Europos ekonominės bendrijos įkūrimo įkvėpėjų. Jo namuose dabar įkurtas muziejus, kuriame pabrė-žiamas jo indėlis į Europos kūrimą po Antrojo pasaulinio karo.

http://www.degasperitn.it/it/museo-de-gasperi/

Alcide’o de Gasperi namas-muziejus (Pieve Tesino, Italija)

© F

on

daz

ion

e Tr

en

tin

a A

lcid

e D

e G

asp

eri

– 36 –


Istorinė Gdansko laivų statykla (Gdanskas, Lenkija)

Istorinėje Gdansko laivų statykloje gimė „Solidarność“ („Solidarumas“) – soci-alinis judėjimas ir profesinė sąjunga, suvienijusi piliečius taikiai kovai už laisvę ir žmogaus teises. Ši vieta yra labai reikšminga demokratinių pokyčių Europoje gimimui.

Judėjimas prasidėjo darbininkų streiku 1970 m., kurį brutaliai nuslopino socialisti-nė valdžia. Praėjus dešimčiai metų kilo nauja streikų banga, privertusi vyriausybę nusileisti ir pasirašyti 1980 m. istorinį rugpjūčio susitarimą su Lech’u Wałęsa. Nuo tada „Solidarumas“ Lenkijoje rėmė demokratiją ir pilietines laisves ir paskatino pa-našių socialinių judėjimų bangą XX a. 9-ajame dešimtmetyje visoje Rytų Europoje.

http://www.ecs.gda.pl/

© D

awid

Lin

kow

ski /

Eu

rop

ean

So

lidar

ity

Ce

ntr

e

– 37 –


Šengeno miestelis (Šengenas, Liuksemburgas)

Šengenas yra miestelis prie Mozelio upės, trijų šalių – Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos – pasienyje. Būtent čia kruiziniame laive 1985 m. ir 1990 m. pasi-rašytas Šengeno susitarimas ir jo įgyvendinimo konvencija. Susitarimą primena kelios šio miestelio vietovės, tarp jų – Šengeno Europos centras, kuriame įkurtas muziejus. Nuo Šengeno susitarimo pasirašymo Šengeno miestelio pavadinimas yra tapęs Europos laisvo judėjimo eponimu.

http://www.visitschengen.lu/

© S

che

ng

en

asb

l©

Sch

en

ge

n a

sbl

© I

mp

rim

eri

e S

ain

t P

aul S

A

– 38 –


Europos iškylų memorialinis parkas (Šopronas, Vengrija)

Memorialinis parkas įamžina pilietinę iniciatyvą – 1989 m. rugpjūčio 19 d. Euro-pos iškylos taikią demonstraciją. Laikinai per demonstraciją atverta Vengrijos – Austrijos siena suteikė beveik 600 Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečių galimybę pabėgti į Vakarus – šis įvykis yra vienas pirmųjų geležinės uždangos žlugimo ženklų.

Griuvus geležinei uždangai, dalijusiai Europą į dvi skirtingas ekonomines ir ideo-logines erdves, Vokietija susivienijo, o ES 2004 m. išsiplėtė į Rytus. Memorialinis parkas skirtas po 1989 m. išnykusioms sienoms ir suvienytai Europai.

http://www.paneuropaipiknik.hu/

– 39 –


Mastrichto sutarties pasirašymo vieta (Mastrichtas, Nyderlandai)

Mastrichto sutartis (1991–1992 m.) buvo itin svarbi Europos integracijai: 12 tuome-tinių valstybių narių Mastrichte susitarė sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą; dėl to vėliau įvestas euras, sustiprintas demokratinis atstovavimas, taip pat išplės-ta kompetencija tokiose naujose srityse kaip kultūra. Provincijos administracijos pastatas, kuriame vykdytos derybos dėl sutarties ir kuriame ji 1992 m. vasario 7 d. pasirašyta, šiuo metu yra lankytojų ir parodų centras.

http://www.europecalling.nl/

© E

uro

pe

an C

om

mu

nit

ies

- C

hri

stia

n L

amb

iott

e, 1

99

2

tibor navracsics - ec.europa.eu · abiejų tautų respublikos 1791 m. gegužės 3 d. priimtoje...

Documents