Sprendimas „DĖL ŠILUTĖS RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO 2009-2013METAMS PATVIRTINIMO‘‘

1. AIŠKINAMASIS RAŠTAS

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS DĖL ŠILUTĖS RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO 2009-2013 METŲ

PLANO PATVIRTINIMO

2009 m. gegužės d. Nr. T1- Šilutė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, (Žin.,1998, Nr.61-1726), Šilutės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo 2009-2013 metų planą. (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Šilutės rajono savivaldybės 2006-09-28 sprendimą Nr. T1-1273 ,,Dėl Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2006-2010 metams patvirtinimo‘‘.

3.Už Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo 2009-2013 metų plano vykdymą ir kontrolę atsakingas administracijos direktorius

4. Nustatyti, kad sprendimas įsigalioja nuo 2009 m. __ d.5. Skelbti apie šį sprendimą vietos spaudoje.

Savivaldybės meras

Šarūnas Laužikas

2009-05-18

Arvydas Bielskis

2009-05-18+Vita Stulgienė

2009-05-18

ParengėRemigijus Rimkus

2009-05-18

Projektas

/tt/file_convert/5f08974c7e708231d422c3f1/document.doc

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL ŠILUTĖS RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO 2009-2013 METAMS PATVIRTINIMO

PROJEKTO2009 m. balandžio d.

Šilutė1. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.Parengti Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2009-2013 metams2. Kaip šiuo metu yra sureguliuoti projekte aptarti klausimai.

3. Kokių pozityvių rezultatų laukiama. Patvirtinus Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2009-2013 metams , bus galima reikalauti iš rajono įmonių, atliekų tvarkytojų, gyventojų, kad jie laikytųsi plane numatytų įsipareigojimų. Savivaldybei yra keliami reikalavimai organizuoti antrinių žaliavų surinkimą, aprūpinti atliekų turėtojus rūšiavimo priemonėmis ir kita.

4. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.________

5. Kokie šios srities aktai tebegalioja (pateikiamas aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą._______

6. Jeigu sprendimui įgyvendinti reikia kolegijos ar mero priimamų aktų, nurodyti, kas ir kada juos turėtų parengti, ir šių aktų metmenys._________

7. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados, ekonominiai apskaičiavimai (sąmatos) ir konkretūs finansavimo šaltiniai.______________

8. Projekto autorius ar autorių grupė.Vyriausiasis specialistas –gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, UAB,,Algoritmų sistemos“ projektų vadovė Elena Raginytė, UAB,,Algoritmų sistemos“ konsultantas Gintautas Leškus.9. Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą._______________

10. Kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Šilutės rajono savivaldybės Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo planas 2009-2013 metams yra parengtas UAB,,Algoritmų sistemos“ projektų vadovės Elenos Raginytės ir UAB,,Algoritmų sistemos“ konsultanto Gintauto Leškaus. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba kreipėsi į Šilutės rajono tarybą ir merą su reikalavimu pakeisti Šilutės rajono

savivaldybės 2006-09-28 sprendimą Nr. T1-1273 ,,Dėl Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2006-2010 metams patvirtinimo‘‘ nes komunalinių atliekų planas neatitinka atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų. Todėl dabar parengtas planas parengtas atsižvelgiant į naujus atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktus.Mūsų šaliai įstojus į ES, ypač svarbiais tampa ES reikalavimai atliekų tvarkymo srityje. Pagrindinės gairės atliekų tvarkymo srityje: -sumažinti atliekų kiekį;-stabilizuoti arba sumažinti atliekų, kurios turėtų būti deponuojamos, kiekį;-reikalauti, kad gamintojai skaičiuotų savo atliekų kiekius ir rūšis;-užtikrinti, kad būtų įgyvendinta atliekų kiekio mažinimo politika;-inicijuoti neigiamai veikiančių aplinką ir žmonių sveikatą atliekų susidarymo mažinimą;-plėtoti valstybinius atliekų kiekių mažinimo planus.Pagal Valstybinį strateginį planą Regioninė savivaldybių atliekų tvarkymo sistema apima komunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidarančias atliekas, kurios nepatenka į gamybinių atliekų tvarkymo sistemą. Regioninė atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:1.Atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;2.Atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;3.Atskirų komunalinių atliekų srautų - buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų - atskiro surinkimo priemonėmis;4.Buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos skatina regionų savivaldybes derinti veiksmus, kooperuoti išteklius organizuojant efektyvias komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Įstatyme nustatyta, kad pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Šis įstatymas taip pat numato, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti savivaldybės arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti atliekų turėtojas. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje.

Vyriausiasis specialistas –gamtosaugininkas Remigijus Rimkus

ŠILUTĖS RAJONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS

2009-2013

2009 m. gegužės mėn.

TURINYS

1. REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS TIKSLAI IR PRINCIPAI.............2

2. ATLIEKŲ TVARKYMĄ LIETUVOJE REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI.....2

3. ESAMA ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ ŠILUTĖS RAJONE.........................................2

3.1. BENDRI DUOMENYS APIE ŠILUTĖS RAJONĄ.................................................................23.2. ŠILUTĖS RAJONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DALYVIAI...............................23.3 ŠILUTĖS RAJONE SUSIDARANTYS ATLIEKŲ KIEKIAI....................................................................2

4. ATLIEKŲ TVARKYMAS. KELIAMI REIKALAVIMAI IR PLĖTRA.............................2

5. Ilgalaikė STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2013 - 2019)............................................2

6. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2012).......................................................2

REGIONINĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

Dar 1992 metais Rio de Žaneiro konferencijoje priimtoje Dienotvarkėje XXI buvo apibrėžtos pagrindinės gairės atliekų tvarkymo srityje:Sumažinti atliekų kiekį

stabilizuoti arba sumažinti atliekų, kurios turėtų būti deponuojamos, kiekį; reikalauti, kad gamintojai skaičiuotų savo atliekų kiekius ir rūšis; užtikrinti, kad būtų įgyvendinta atliekų kiekio mažinimo politika; inicijuoti neigiamai veikiančių aplinką ir žmonių sveikatą atliekų susidarymo mažinimą; plėtoti valstybinius atliekų kiekių mažinimo planus.

Vystyti saugų aplinkos atžvilgiu atliekų pakartotiną panaudojimą ir utilizavimą stiprinti valstybines pakartotinio panaudojimo ir utilizavimo sistemas; užtikrinti patikimos informacijos prieinamumą; tinkamai panaudoti politines priemones pakartotinam panaudojimui ir utilizavimui skatinti; sukurti valstybines programas, kuriose būtų numatytas pakartotinis panaudojimas ir

utilizavimas; pradėti visuomenės informavimo ir supažindinimo su atliekų problemomis programas.

Skatinti saugų aplinkos atžvilgiu atliekų šalinimą sukurti valstybinius atliekų tvarkymo planus; skatinti atliekų tvarkymą kiekvienos šalies ribose; atliekų šalinimo srityje taikyti principą “teršėjas moka”.Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą, ypač svarbiais tampa ES reikalavimai atliekų tvarkymo

srityje. 1996 m. paskelbtame Pranešime apie Bendrijos strategiją atliekų tvarkymo srityje pateikiama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika. Dokumentas patvirtina 1989 m. Bendrijos atliekų tvarkymo strategijoje nustatytą “principų hierarchiją“, t.y. atliekų prevencija ir toliau lieka pirmuoju prioritetu, o po jo seka atliekų tvarkymas ir, galų gale, saugus šalinimas. Jei atliekų negalima išvengti, jas reikia tvarkyti, naudoti pakartotinai arba energijai gauti. Atliekų šalinimas sąvartyne ir deginimas pasirenkami tik tuomet, kai nėra jokių galimybių atliekas perdirbti.

Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje ypač daug reikšmės teikiama ir kitiems - artimiausio atstumo ir vidinio pakankamumo principams. Artimiausio atstumo principas reiškia, kad atliekos turi būti šalinamos pačiame artimiausiame tam skirtame įrenginyje, o vidinio pakankamumo principas reikalauja, kad Bendrijoje susidarę atliekos būtų šalinamos jos viduje, o ne išvežamos už jos ribų. Abu šie principai taikomi tik šalinamoms, o ne perdirbamoms atliekoms.

2002 metais patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane pabrėžta regioninio atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo svarba. Jame taip pat konstatuojama, kad griežtus aplinkosauginius reikalavimus atliekų tvarkymui galima bus įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šios sistemos bus pakankamai plačios, t.y. aptarnaus didžiąją dalį regione susidarančių atliekų generatorių. Dėl didelių šios sistemos įgyvendinimo kaštų savivaldybėms tikslinga bendradarbiauti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas.

Pagal Valstybinį strateginį planą Regioninė savivaldybių atliekų tvarkymo sistema apima komunalines atliekas ir kitas savivaldybių teritorijoje susidarančias atliekas, kurios nepatenka į gamybinių atliekų tvarkymo sistemą. Regioninė atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų aprūpinti:

1 atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis;2 atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

3 atskirų komunalinių atliekų srautų - buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.), naudotų padangų - atskiro surinkimo priemonėmis;

4 buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos skatina regionų savivaldybes

derinti veiksmus, kooperuoti išteklius organizuojant efektyvias komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Įstatyme nustatyta, kad pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Šis įstatymas taip pat numato, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti savivaldybės arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai.

Regioninis atliekų tvarkymo planas turi būti paremtas Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis.

Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuri nustato šiuos tris atliekų tvarkymo prioritetus:

Atliekų vengimas. Šio prioriteto įgyvendinimui bus vykdomas gyventojų švietimas, siekiant paaiškinti, kodėl reikalinga ši priemonė bei kaip galima mažinti susidarančių atliekų kiekį.

Atliekų naudojimas. Įgyvendinant šį prioritetą bus įrengta biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelė, sukurta atliekų rūšiavimo sistema (susidedanti iš konteinerinių aikštelių, atliekų priėmimo punktų, atliekų rūšiavimo linijos) siekiant atskirti antrines žaliavas iš bendro atliekų srauto.

Saugus atliekų šalinimas. Bus pastatytas naujas modernus sąvartynas pagal naujausias technologijas, o visi kiti regiono sąvartynai uždaryti ir rekultivuoti.

Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti atliekų turėtojas. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje.

Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduotys yra:

1. atsižvelgdamos į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus;

2. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė.

3. 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.

4. Tobulinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, numatoma baigti senų sąvartynų uždarymo ir rekultivavimo darbus, taip pat užtikrinti reikiamos atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūros įrengimą. Pirmenybė bus skiriama biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui (mechaninis-biologinis apdorojimas, biodujų gamyba, kompostavimas, kita), atskiram specifinių atliekų srautų surinkimui ir tvarkymui.

ATLIEKŲ TVARKYMĄ LIETUVOJE REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

Šiame skyriuje aprašomi pagrindiniai Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisiniai dokumentai, reglamentuojantys įvairius atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo aspektus. Šilutės

savivaldybės atliekų tvarkymo planas parengtas vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais.Bendruosius teisinius atliekų tvarkymo reikalavimus nustato šie pagrindiniai LietuvosRespublikos teisės aktai:

Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus ir pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei planavimo principus;

Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), nustatančios atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo, ženklinimo tvarką.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin., 2007, Nr. 122-5003).

Specifinių atliekų srautų tvarkymą reglamentuoja teisės aktai, skirti konkrečiam atliekų tvarkymo būdui (atliekų šalinimui, deginimui, kompostavimui) arba atliekų srautui (pakuočių atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, alyvų, PCB/PCT atliekoms, metalo laužui ir kt.).

Techniniai atliekų tvarkymoreikalavimai

Lietuvos Respublikos teisės aktas

Atliekų deginimo reikalavimai Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin.,2003, Nr. 31-1290)

Atliekų šalinimo sąvartynuose, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimai

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051)

Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai

Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2001, Nr. 32-1086)

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo reikalavimai

Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902); Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 66 (Žin., 1998, Nr. 7-160)

Gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymoReikalavimai

Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymosubjektuose reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto irveterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-189 (Žin., 2005, Nr. 40-1304); Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 (Žin., 2005, Nr. 40-1305)

Eksploatuoti netinkamų transporto priemoniųtvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymotaisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (Žin., 2004, Nr. 50-1676)

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai

Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793)

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo (surinkimo,laikino saugojimo) reikalavimai

Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės,patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12)

Alyvų atliekų tvarkymo (surinkimo, apdorojimo,regeneravimo, deginimo, šalinimo) reikalavimai

Alyvų atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 (Žin., 2003, Nr. 33-1391; 2005, Nr. 39-1283)

Pesticidų ir kitų atliekų, turinčių patvariųjų organiniųteršalų, tvarkymo (įskaitant įrangos, turinčios PCB,saugojimą, eksploatavimą, nukenksminimą ir šalinimą)reikalavimai

Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT)tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m.rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 (Žin., 2003, Nr. 99-4469);Neinventorizuotos įrangos, turinčios mažiau nei 5 dm3polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT),surinkimo ir šalinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-435 (Žin., 2005, Nr. 111-4067); Pesticidų atliekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 143 (Žin., 2002, Nr. 38-1407)

Statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkosministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (Žin., 2007, Nr. 10-403)

Netauriųjų metalų laužo ir atliekų surinkimo ir saugojimoReikalavimai

Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos irsaugojimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2002, Nr. 16-628; 2005, Nr. 58-2032)

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimuiReikalavimai

Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimuireikalavimai LAND 20-2005, patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135)

Atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose,tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, pakavimo,saugojimo, apdorojimo sveikatos priežiūros įstaigose)reikalavimai

Lietuvos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekųtvarkymas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 m.gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2000, Nr. 39-1106);Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigosemetodiniai nurodymai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-14 (Žin., 2004, Nr. 19-606)

Farmacinių atliekų tvarkymo (rūšiavimo, pakavimo, laikino saugojimo, vežimo) reikalavimai

Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 23 (Žin., 2000, Nr. 68-2056)

Šaltinis: Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (Žin., 2007, Nr. 122-5003).

ESAMA ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ ŠILUTĖS RAJONE

Šilutės rajonas yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje. Nuo Baltijos jūros jį skiria Kuršių marios ir smėlėtoji Kuršių nerija. IX a. iš Baltijos jūros per Kuršių marias Nemunu aukštyn vedė senas vikingų prekybinis kelias. XIII a. Livonijos ordinui užėmus Lietuvos pajūrį ir pastačius Klaipėdos pilį, klaipėdiečiams patvirtintoje miesto privilegijoje buvo leista laisvai žvejoti Kuršių

Šilutės rajono žemėlapis pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Šilutės rajono žemėlapis

Šilutės rajonas užima 1706 km2 teritoriją, gyventojų skaičius – 55014, iš jų mieste – 21445, kaime – 33569.

Žemės ūkio naudmenų 84639 ha: ariama žemė 61127 ha, sodai 943 ha, pievos ir ganyklos 22569 ha, miškai 34050 ha, keliai 3091 ha, užstatyta teritorija 3014 ha, vandenys 34806 ha .

Atliekų tvarkymą savivaldybėje organizuoja Šilutės savivaldybė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) bei atliekų tvarkytojai (atliekų surinkimo paslaugas teikiančios įmonės).

3.1. BENDRI DUOMENYS APIE ŠILUTĖS RAJONĄ3.2. ŠILUTĖS RAJONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS DALYVIAI

Savivaldybės funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose yra sekančios:

1tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles);

2įvesti vietinę rinkliavą už atliekas bei tvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nuostatus;

3organizuoti įmonių teikiančių rinkliavos administravimo paslaugas konkursus, nustatyti jų nugalėtojus ir su jais sudaryti rinkliavos administravaimo paslaugų teikimo sutartis;

4organizuoti įmonių, teikiančių atliekų surinkimo paslaugas, konkursus, nustatyti jų nugalėtojus ir su jais sudaryti komunalinių atliekų surinkimo paslaugų teikimo sutartis;

5įvedus vietinę rinkliavą, apmokėti atliekų surinkimo paslaugas teikiančioms įmonėms, rinkliavos administravimo įmonėms ir KRATC už teikiamas paslaugas kaip numatyta atitinkamose sutartyse;

6skirti subsidijas atliekų tvarkymui;7kontroliuoti atliekų surinkimo paslaugas teikiančių įmonių, rinkliavos administravimo

teikiančių įmonių ir KRATC (atliekų tvarkytojo) veiklą savivaldybės teritorijoje;8Teikti atliekų turėtojams aktualią informaciją apie atliekų surinkimo grafikus, bei

išvežimo faktus, gauti grįžtamąjį ryšį iš gyventojų,.9kontroliuoti KRATC veiklą, įgyvendinant KRATC akcininko neturtines teises; 10 kontroliuoti, kaip gyventojai, įmonės ir organizacijos laikosi savivaldybės atliekų

tvarkymo taisyklių;11 skirti lėšas savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktų, planų ir programų projektų

rengimui;12 skiria lėšas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos vystymui;13 pagal kompetenciją vykdyti ir kitas funkcijas.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro uždaviniai yra regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir administravimas Klaipėdos apskrities teritorijoje, komunalinių atliekų tvarkymas, komunalinių atliekų sąvartynų bei kitų atliekų tvarkymo objektų statybos, plėtimo ir modernizavimo, saugaus jų eksploatavimo užtikrinimas. Šiuo metu centras eksploatuoja Klaipėdos regiono buitinių atliekų sąvartyną. Apibendrinant galima išvardinti sekančias KRATC funkcijas organizuojant vieningą Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir šios sistemos funkcionavimą:

1. rengti Klaipėdos apskrities atliekų tvarkymo planų projektus;2. vykdyti regiono atliekų turėtojų (gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų) švietimą

bei propagandą komunalinių atliekų tvarkymo; 3. sutvarkyti ir uždaryti (rekultivuoti) 38 Klaipėdos regiono sąvartynus;4. pagal savo kompetenciją vykdyti regioninį ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus.

Teikiant komunalinių atliekų rūšiavimo ir šalinimo paslaugas regiono savivaldybių gyventojams, įmonėms bei organizacijoms, KRATC vykdys sekančias funkcijas:

1.organizuos naujo regioninio sąvartyno eksploatavimą (atliekų šalinimas);2.kaups lėšas regioninio sąvartyno sutvarkymui ir uždarymui (rekultivavimui). Užpildžius

atitinkamą regioninio sąvartyno eilę (sekciją), vykdys jos sutvarkymo ir uždarymo darbus;

3.Teiks atliekų šalinimo sąvartyne apskaitos duomenis savivaldybėms. Atliekų apskaita turi būti vykdoma pagal egzistuojančias atliekų apskaitos taisykles.

Atliekų tvarkytojų pareigos:1. turi užsiregistruoti atliekas tvarkančių įmonių registre;2. įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti leidimus Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka;3. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį

reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą;

4. atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Šios įmonės turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus;

5. kartu su savivaldybėmis parengia kolektyvinių konteinerių išdėstymo schemą bei jų surinkimo grafiką;

6. prižiūri ir dezinfekuoja konteinerius ir jų stovėjimo vietas;7. pateikia duomenis reikalingus detaliai konteinerių apskaitai vykdyti;8. pateikia aktualius duomenis realiu laiku apie konteinerių išvežimo faktus;9. tvarko surenkamų, išvežamų atliekų apskaitą.

Atliekų turėtojų pareigos:1. rūšiuoti atliekas susidarymo vietose, talpinant jas į tam skirtus konteinerius;2. mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, pagal tarybos nustatytus dydžius;3. vykdyti pirminę atliekų apskaitą (įmonės, įstaigos, organizacijos).

Rinkliavos administratorių pareigos:1. administruoja rinkliavos mokėtojų registrą;2. teikia informaciją, aptarnauja rinkliavos mokėtojus;3. pateikia sąskaitas rinkliavos mokėtojams;4. administruoja skolininkus;5. teikia ataskaitas savivaldybei.

2008 metų 11 mėnesį atliekos Šilutės rajono sąvartyne buvo sveriamos. Buvo gauta 1200 tonų atliekų. Iš kurių skaičiuojama, kad juridiniams skirtos atliekos sudaro 23%. Įvertinus svėrimo duomenis ir savivaldybių, kuriose jau ilgesnį laikotarpį yra vykdomi svėrimai duomenis, planuojamas atliekų kiekis yra pateikiamas 3 lentelėje.

3 lentelė. Duomenys apie susidarančių komunalinių atliekų kiekius tonomis per metus.Gyventojų skaičius, viso: 55302

Atliekų kiekis iš viso:(t/metus) 12000

Skaičiavimas: 1m3 sudaro apie 175 kg. (pagal COWI parengtą “Atliekų tvarkymo planų rengimas Lietuvos Respublikoje. Rekomendacijos savivaldybėms ir apskritims”

Atliekų kiekis gyventojams (t/metus) 10360

Atliekų kiekis juridiniams asmenims (t/metus) 3640Šaltinis: 2008 lapkričio mėnesio svėrimo informacija.

Palyginus 3 ir 4 lentelėse pateiktus duomenis, matome, kad teorinis paskaičiuotas komunalinių atliekų kiekis yra 12912,3 tonos į metus, tuo tarpu faktinis surenkamų komunalinių atliekų kiekis yra 15732 tonos į metus. Palyginę šiuos skaičius matome, kad atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytos normos turi būti tikslinamos kiekvienais metais remiantis faktiniais surenkamų atliekų kiekiais ir įvertinus prognozuojamą didėjančių atliekų kiekių srautą.

3.3 Šilutės rajone susidarantys atliekų kiekiai

4. ATLIEKŲ TVARKYMAS. KELIAMI REIKALAVIMAI IR PLĖTRA

Mišrios komunalinės atliekosKomunalinės mišrios atliekos arba atliekos, likusios atskyrus perdirbti tinkamas atliekas, turi

būti surenkamos į konteinerius. Betario atliekų surinkimo tikslinga palaipsniui atsisakyti. Ten, kur neįmanoma pastatyti komunalinių atliekų konteinerių, turi būti naudojamos kitos talpos (pvz., maišai atliekoms).

Nuo atliekų išnešimo iš namų iki faktinio atliekų surinkimo atliekos tam tikrą laiką laikomos lauko sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma betarė surinkimo sistema. Nuo šio laikymo lauko sąlygomis priklauso taikomas atliekų surinkimo metodas ir atvirkščiai.

Atliekų surinkimo priemonių pastatymo vietos turi būti parinktos iš anksto. Atstumas nuo gyvenamųjų namų iki šių vietų arba iki kolektyvinių konteinerių turi būti minimalus. Tik gyvenvietėse, kuriose vietoj vietinių šiukšlynų (kuriuose dabar gyventojai šalina atliekas) bus įrengtos konteinerių aikštelės, atstumai iki jų nebus ribojami.

Siekiant užtikrinti konteinerių suteikimą visiems atliekų turėtojams, turi būti vedama tiksli konteinerių apskaita. Konteineriai, tiek individualūs, tiek bendrieji turi būti registruojami, bei priskiriami atliekų turėtojams.

Atliekų surinkimasAtliekų surinkimui galima naudoti individualius konteinerius arba įrengti konteinerines

aikšteles. Visi konteineriai turi būti apskaitomi ir turėti identifikacinius numerius nurodytus ant konteinerio taip, kad būtų galima juos nuskaityti. Didžiausias gyventojų tankis yra (ir atitinkamai didžiausi atliekų kiekiai susidaro) daugiabučiuose namuose. Todėl ypač svarbu prie daugiabučių įrengti konteinerines aikšteles (su didelės talpos konteineriais). Tuo tarpu individualius namus (ypač kaime) pagal poreikį aprūpinti individualiais mažos talpos konteineriais.

Iš atliekų surinkimo vietų, kolektyvinių konteinerių ir konteinerių aikštelių atliekos turi būti surenkamos didelės talpos sunkvežimiais su presavimo įranga. Visose gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei 100 gyventojų, atliekos turi būti surenkamos ne rečiau nei kartą per dvi savaites. Šiltuoju metų laikotarpiu galimas dažnesnis atliekų surinkimas.

Siekiant užtikrinti atliekų surinkimo paslaugos suteikimą visiems atliekų turėtojams, atliekų surinko faktas turi būti registruojamas, pateikiamas savivaldybėms ir atliekų turėtojams.

Atliekų apdorojimasVisos mišrios komunalinės atliekos iš konteinerių turi būti vežamos į regioninį sąvartyną.

Nekomunalinės atliekosYra daug įvairių pramonės, žemės ūkio, statybos bei griovimo ir kitų į komunalines atliekas

neįeinančių atliekų bei jų tvarkymo būdų. Kadangi šias atliekas turi tvarkyti atliekų turėtojas, šių atliekų rūšių elementų pasirinkimas į regioninį atliekų tvarkymo planą nėra įtrauktas.

SurinkimasUž šių atliekų surinkimą atsakingi patys gamintojai.Apdorojimas

Nekomunalinių atliekų apdorojimas neįtraukiamas į regioninę atliekų tvarkymo sistemą, už tai atsakingi patys atliekų turėtojai. Tačiau regioninė sistema skatina atliekų apdorojimą, jų vengimą ir kai kuriais atvejais tai yra net privaloma.

Atliekų surinkimo organizavimasVisos Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindas yra

principo “teršėjas moka” įgyvendinimas, kuris realizuojamas regiono savivaldybėms įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą.

Turi būti parengiama rinkliavos dydžio skaičiavimo metodika bei patys dydžiai. Rinkliavos skaičiavimo metodika ir dydžiai gali būti perskaičiuojami pagal poreikį ne dažniau kaip kartą per pusmetį.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, kurią privalo mokėti visi komunaliniu atliekų turėtojai, besinaudojantys savivaldybės atliekų tvarkymo sistema. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis kompensuoja atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo ir sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo, uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas.Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymo įmoka turi būti diferencijuojama priklausomai nuo ploto dydžio ir/arba ploto naudotojų skaičiaus ir konteinerių dydžio bei išvežimo dažnumo fakto.

Atliekų turėtojai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant atskirą antrinių žaliavų, stambiagabaričių atliekų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą, biodegraduojamų atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, atliekų sąvartynų įrengimą, eksploatavimą ir jų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo. Atliekų turėtojai moka vietinę rinkliavą vadovaudamiesi vietinės rinkliavos nuostatais.

Vietinės rinkliavos dydis nustatomas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo kaštus – remiantis 1 tonos palaidų atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbti, stambiagabaričių atliekų surinkimą, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą, biodegraduojamų atliekų atskirą surinkimą ir jų kompostavimą, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas, sąvartynų eksploatavimo sąnaudas

Atliekas surenkanti įmonė, kuri sudarė sutartį dėl atliekų surinkimo paslaugų teikimo tam tikrame atskirame apskrities rajone ar keliuose rajonuose, turi toliau organizuoti atliekų surinkimą, t. y. pastatyti konteinerius, sudaryti atliekų surinkimo maršrutų schemas. Tiksli konteinerių pastatymo vieta ir naudotinas konteinerių tipas turi būti nustatytas kartu su savivaldybių ir/arba seniūnijų atstovais.

Atliekas surenkanti įmonė turi vesti konteinerių apskaitą, užtikrinti, kad konteineriai būtų identifikuojami, priskiriami individualiems atliekų turėtojams. Taip pat turi vesti konteinerių išvežimo faktų apskaitą ir pateikinėti duomenis savivaldybei.

Atliekas surenkanti įmonė, teikianti atliekų surinkimo paslaugas regione, gali naudoti senus nestandartinius konteinerius, kol jie nesusidėvės, tačiau priskirti konteineriam identifikacinius kodus. Po to šie konteineriai turi būti pakeisti naujais standartiniais turinčiais identifikacinius kodus .

Atliekų transportavimasAtliekos turi būti transportuojamos taikant tiesioginį pervežimą, t. y. atliekos turi būti

transportuojamos į atliekų tvarkymo arba šalinimo įrenginius transporto priemone, surenkančia atliekas iš atliekų gamintojų. Mišrios komunalinės atliekos bus transportuojamos tiesiai į galutinę šalinimo vietą atliekų surinkimo autotransportu. Susidarymo vietoje atskirtos atliekos, surinktos iš antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių ir atliekų priėmimo aikštelių, bus pervežamos į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius.

Antrinės žaliavosPakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų atliekų utilizavimo pagrindas – atliekų atskyrimas

susidarymo vietoje ir atskiras perdirbamų atliekų surinkimas.SurinkimasSurinkimui taikoma antrinių žaliavų surinkimo sistema – miesto vietovėse įrengiamos antrinių

žaliavų surinkimui skirtos konteinerių aikštelės. Šiose aikštelėse yra bent po vieną specialiai pastatytą konteinerį, skirtą stiklui, popieriui bei kartonui ir plastikui. Didesnėse antrinių žaliavų

surinkimo konteinerių aikštelėse gali būti pastatyta po kelis konteinerius kiekvienai frakcijai, tuomet šiose aikštelėse stiklo atliekos galės būti rūšiuojamos pagal spalvą.

Be antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, į kurias gyventojai gali atnešti perdirbamas komunalines atliekas, specialius konteinerius tikslinga pastatyti ir taškuose, kur susidaro dideli perdirbamų atliekų kiekiai, pvz., mažmeninės bei didmeninės prekybos centruose.

ApdorojimasSusidarymo vietoje atskirtos atliekos bus toliau rūšiuojamos pagal vartotojo reikalavimus.

Pvz., stiklas ir polietileno teraftalatas (PET) bus rūšiuojami pagal spalvą, plaunami bei smulkinami. Popierius ir kartonas bus rūšiuojami pagal kokybę. Bet šis bei tolesnis surūšiuotų perdirbamų atliekų apdorojimas ir utilizavimas į regioninę sistemą nėra įtrauktas. Tai bus palikta atliekų tvarkymu užsiimančioms įmonėms bei gamintojams, kurie naudos perdirbamas atliekas kaip antrines žaliavas. Ilgalaikėje perspektyvoje tikslinga nagrinėti regione atskiros atliekų rūšiavimu užsiimančios įmonės steigimo tikslingumą.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane savivaldybėms keliami reikalavimai yra:1 organizuoti antrinių žaliavų surinkimą pačioms arba pavedant tą daryti kelių

savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai;2 kurti naujus antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo pajėgumus diegiant regionines

atliekų tvarkymo sistemas;3 į bendrą tarifą (vietinę rinkliavą) už komunalinių atliekų surinkimą įtraukti antrinių

žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sąnaudas;4 remti antrinių žaliavų surinkimą, rūšiavimą ir parengimą perdirbti, skiriant mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis surinktas lėšas (rekomendacija).Kiekybiniai antrinių žaliavų tvarkymo tikslai yra:

1. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2010 metų būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus:

o gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose, gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

2. atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius;

3. pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Strateginis planas rekomenduoja plėtoti ir šias priemones:1. antrinių žaliavų surinkimą apvažiavimo būdu;2. specialių konteinerių (su atsidarančiu dugnu) pastatymą šalia gyventojų dažnai

lankomų vietų;3. atskirą antrinių žaliavų (esančių komunalinėse atliekose) surinkimą iš įmonių, įstaigų

ir organizacijų į specialius konteinerius arba maišus.Šilutės rajono savivaldybė privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti atliekų tvarkymo

priemones antrinėms žaliavoms (popieriaus (kartono), plastikų, metalų, tekstilės atliekoms),

esančioms komunalinėse atliekose (taip pat pakuočių atliekoms, pakliuvusioms į komunalines atliekas), surinkti, rūšiuoti ir parengti perdirbimui.

Pakuočių atliekosPakuočių atliekų tvarkymas turi būti reglamentuojamas valstybiniu lygiu, jame turi dalyvauti

ir gamintojai (pakuočių naudotojai).ApdorojimasPakuočių atliekos bus apdorojamos kaip ir kitos antrinės atliekos. Ar bus naudojami tie patys,

ar kiti įrenginiai, daugiausiai priklausys nuo gamintojų (pakuočių naudotojų) pasirinkimo.2003 metais įsigaliojęs LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas apibrėžia

gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo valstybinių užduočių vykdymą, o LR mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas nustato pakuočių atliekų apmokestinimą per mokesčius už pirmines pakuotes ūkiniams subjektams, išleidžiantiems gaminius prekinėje pakuotėje į Lietuvos rinką. Šiame įstatyme yra numatyta galimybė nemokėti šių mokesčių tiems ūkiniams subjektams, kurie įvykdo Vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis.

Strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai privalo įvykdyti nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis arba mokėti valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Gamintojams ir importuotojams rekomenduojama pasinaudoti savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemomis.

Šiuo metu rajono sąvartynuose strateginę dalį sudaro pakuotės atliekos. Siekiant sumažinti jų patekimą į sąvartyną ir atsižvelgiant į Strateginio plano reikalavimus numatoma: gerinti sąlygas pakuočių surinkimui, kad importuotojai ir gamintojai nuo 2011 m. galėtų pilnai pasinaudoti regionine atliekų surinkimo sistema pakuočių surinkimui.

Šiam tikslui pasiekti Šilutės rajono savivaldybė privalo: Šviesti gyventojus atliekų rūšiavimo klausimais.

Bendradarbiauti su KRATC pastarajam siekiant: reikalauti, kad pakuočių gamintojai ir importuotojai vykdytų Valstybinio strateginio

atliekų tvarkymo plano numatytas pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo užduotis.

Biologiškai skaidžios atliekos

Biodegraduojamos atliekos sudaro didžiausią komunalinių atliekų sudėtinę dalį. Įvertinant jų puvimo savybes ir dėl galimo metano susidarymo šių atliekų anaerobinio skaidymo metu, taip pat atsižvelgiant į valstybinės strategijos bei įstatymų reikalavimus, šiai atliekų frakcijai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biodegraduojamų atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir jį tikslinga skatinti.

Šilutės rajone suriktos žaliosios atliekos nuo 2011m. bus vežamos į regiono kompostavimo aikštelę.

Biodegraduojamų atliekų surinkimasBiodegraduojamos atliekos turi būti surenkamos atskirai. Šiuo metu dalis atliekų, susidarančių

komercinėse įmonėse, pvz., maisto perdirbimo įmonėse, daržovių mažmeninėse parduotuvėse, restoranuose, maišomos su kitomis komunalinėmis atliekomis ir patenka į sąvartynus. Įdiegus jų atskyrimą iš bendro atliekų srauto, šios atliekos bus surenkamos ir pervežamos į jų tvarkymo įrenginius.

ApdorojimasSurinktos žaliosios Biodegraduojamos atliekos bus vežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo

aikšteles.Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas rekomenduoja:

drausti šalinti rūšiuotas Biodegraduojančias atliekas sąvartyne; Šilutės rajono savivaldybėje kuriamose regioninėse atliekų tvarkymo sistemose

numatyti biodegraduojamų atliekų surinkimo ir perdirbimo priemones: atskirą žaliųjų atliekų surinkimą ir apdorojimą paprasčiausiose kompostavimo

aikštelėse; individualaus kompostavimo skatinimą; atskirą maitinimo įstaigose susidarančių maisto ruošimo atliekų ir netinkamų

maisto produktų surinkimą ir kompostavimą, atskirą biodegraduojančių atliekų, esančių komunalinėse atliekose, surinkimą ir

kompostavimą; komunalinių atliekų kompostavimą pramoniniu būdu; biodujų išgavimą specialiuose pramoniniuose įrenginiuose; nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą specialiose šilumos (elektros)

jėgainėse, išgaunant energiją.Savivaldybė privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti Biodegraduojamoms atliekoms,

esančioms komunalinėse atliekose, tvarkyti priemones.Strateginio plano kiekybiniai biodegraduojančių atliekų tvarkymo uždaviniai yra šie:Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės Biodegraduojamos atliekos sudarytų:

iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų kiekio;iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio;

Tačiau dėl abejotinos ekonominės naudos žaliųjų, maisto ir kitų biodegraduojančių atliekų atskiras tvarkymas neplanuojamas. Šios atliekos visos kartu bus renkamos atskirai nuo kitų atliekų.

Įgyvendinant Šilutės rajone kiekybinius biodegraduojamų atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo uždavinius planuojama įgyvendinti žemiau aprašytus darbus.

Savivaldybė privalo: organizuoti atskirą biodegraduojamų atliekų surinkimą; nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti Biodegraduojamoms atliekoms, esančioms

komunalinėse atliekose, tvarkyti priemones; organizuoti gyventojų mokymą kompostuoti namų ūkyje susidarančias

biodegraduojamas atliekas; skatinti biodegraduojančių atliekų kompostavimą namų ūkyje taikant rinkliavos

dydžio pakeitimus;

Buityje susidarančios pavojingos atliekos

Pavojingų atliekų tvarkymas daugiausiai turi būti organizuojamas valstybiniu lygiu. Šių atliekų kiekiai yra per maži, kad apsimokėtų statyti regioninius apdorojimo ir šalinimo įrenginius.

Tačiau į regioninę sistemą turi būti įtrauktas pavojingų atliekų priėmimas, pervežimas ir laikinas saugojimas.

LR Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. Nr. 761 patvirtintos Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslai yra šie:

sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią reikiamą visų atliekų turėtojų pavojingų atliekų sutvarkymą, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenei;

užtikrinti, kad pavojingoms atliekoms tvarkyti naudojamos techninės aplinkosauginės priemonės atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus;

maksimaliai panaudoti esamų Lietuvos įmonių galimybes kvalifikuotai tvarkyti pavojingas atliekas;

sukurti įstatyminę ir ekonominę situaciją, skatinančią vidaus ir tarptautinę kooperaciją, kuri padėtų išvengti pavojingų atliekų bei tinkamai jas naudoti;

skatinti valstybės, tarptautinių ir privačių Lietuvos investicijų kooperavimą pavojingų atliekų tvarkymo problemoms spręsti;

sukurti naujas darbo vietas Lietuvos ūkyje, kelti aplinkosauginę darbuotojų kvalifikaciją.

Įgyvendinant šiuos plano tikslus numatyta:

1. parengti teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų atliekų apskaitą, rinkimą, rūšiavimą, gabenimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą;

2. įsteigti regionines pavojingų atliekų tvarkymo aikšteles ir surinkimo punktus savivaldybių teritorijose;

3. plėtoti pavojingų atliekų šalinimo sistemą, galinčią pašalinti visas pavojingas atliekas ar jų tvarkymo liekanas;

4. sukurti specifinių pavojingų atliekų (medicininių atliekų, odos pramonės pavojingo dumblo, naftos produktų atliekų, gyvsidabrio ir kitų atliekų) tvarkymo sistemą;

5. sukurti teisinę bazę Valstybinio atliekų tvarkymo fondo veiklai, organizuoti specialistų tobulinimąsi, užtikrinti pavojingų atliekų tvarkymo sistemos informacinį aprūpinimą.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja, kad savivaldybė:

organizuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų ir smulkių pavojingų atliekų partijų, galinčių patekti į komunalines atliekas iš organizacijų, įstaigų ir įmonių (išskyrus tas įmones, kuriose pavojingos atliekos susidaro gamybos procese), atskirą surinkimą ir perdavimą pavojingų atliekų tvarkytojams.

privalo nustatyti ir atliekų turėtojams nurodyti pavojingų buities atliekų, iš jų fiziniams asmenims priklausančių transporto priemonių pavojingų atliekų, surinkimo ir tvarkymo priemones.

Dėl šių atliekų pavojingumo pageidaujama, kad atliekų turėtojas perduotų atliekas surenkančiam arba priimančiam subjektui, žinančiam, kaip reikia elgtis su pavojingomis atliekomis. Todėl tinkamiausia sistema būtų pristatyti šias atliekas į atliekų priėmimo punktus. Kadangi konteinerių aikštelėse nėra nuolatinių darbuotojų, jose pavojingos atliekos nėra tikslinga rinkti.

Tam tikrų pavojingų atliekų rūšių, ypač farmacinių atliekų, tvarkyme turi dalyvauti ir pradinio gaminio tiekėjai. Farmacinės įmonės turi būti įpareigotos priimti atgal vaistus, kurių galiojimo laikas baigėsi; taip pat mažmenininkai, prekiaujantys tam tikrais produktais (pvz., fotochemikalais, baterijomis ir akumuliatoriais, kuriuose yra pavojingų medžiagų), turėtų būti įpareigoti priimti juos atgal.

Įgyvendinant šiuos tikslus planuojamos žemiau aprašytos priemonės:Savivaldybė privalo:

1. informuoti gyventojus apie buities pavojingas atliekas ir jų tvarkymą.Bendradarbiauti su KRATC pastarajam siekiant:

2. plėsti pavojingų atliekų surinkimo tinklą, atliekų priėmimo punktuose priiminėti buities pavojingas atliekas. Už atitinkamą mokestį surenkamos pavojingos atliekos bus rūšiuojamos pagal tolesnio tvarkymo pobūdį jų surinkimo vietose;

3. įvertinti buities pavojingų atliekų surinkimo poreikius ateityje;4. įvertinti buities pavojingų atliekų tvarkymo priemonių įsigijimo KRATC

tikslingumą;5. plėsti pavojingų buities atliekų surinkimą, įtraukiant ir pavojingų buities atliekų

gamintojus į atliekų surinkimo procesą;

Surinktos buities pavojingos atliekos bus perduotos regioniniam pavojingų atliekų tvarkytojui.

Gatvių, kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos

Tai yra nepavojingos atliekos ir jos gali būti šalinamos regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonės, vykdančios teritorijų priežiūrą ir pristatančios šias atliekas į sąvartyną. Atsiskaitymo už šių atliekų šalinimą tvarką suderina tarpusavyje minėtos įmonės, KRATC bei savivaldybė, kurios teritorijoje šios atliekos susidaro, arba kitas teritorijos savininkas.

Sąvartyne šias atliekas tikslinga panaudoti perdengimams arba vietos kelių tiesimui.

Statybos ir griovimo darbų atliekos

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas reikalauja:4. Statybinių atliekų susidarymas ir tvarkymas turi būti planuojami per projektavimo

etapą. Statytojai (užsakovai), rangovai, statinio projektuotojai ir kiti statybos dalyviai turi priimti sprendimus statinių projektavimo, statybos metu ir imtis šių statybos atliekų prevencijos priemonių:

o vengti statybinių atliekų susidarymo;o kuo mažiau naudoti aplinkai pavojingų medžiagų turinčių statybos produktų;o naudoti selektyvaus griovimo būdą;o naudoti statybos metu susidarančias pakartotiniam naudojimui tinkamas

konstrukcijas (medžiagas)

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonėsTransporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad

užtikrintų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys:

156.1. pakartotinio naudojimo ir naudojimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 85;

156.2. pakartotinio naudojimo ir perdirbimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 80.

Transporto priemonių gamintojams ir importuotojams leidžiama patiems organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, naudojimą ir perdirbimą arba pagal sutartis naudotis organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

Strateginiame plane nurodoma, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, naudojimo ir perdirbimo įmonės turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų sukurtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo tinklas ir atstumas nuo bet kurio galimo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininko iki artimiausios eksploatuoti netinkamas transporto priemones priimančios tvarkymo įmonės būtų priimtinas (rekomenduojamas atstumas – apie 50 kilometrų).

2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 710 patvirtintos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės nustato, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Apdorojimo įmonė gali pagal sutartį įgalioti jos vardu priimti eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir išduoti sunaikinimo pažymėjimą kita panašia veikla (automobilių remontu) užsiimančią įmonę. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti priimamos nemokamai, jeigu atitinka nustatytus reikalavimus.

Šilutės rajone veikiančiose automobilių demontavimo aikštelėse paprastai galima įsigyti ir panaudotų detalių ar automobilio dalių. Tinkamos perdirbti automobilių dalys yra parduodamos

metalo supirkimo įmonėms. Taigi, tam tikras netinkamų eksploatuoti automobilių pakartotinis panaudojimas ir perdavimas perdirbti apskrityje yra vykdomas, tačiau, nevedant apskaitos, nėra aišku, koks yra jo lygis.

Atsižvelgiant į rajone jau susiformavusį automobilių demontavimo aikštelių tinklą, rajoniniame plane nenumatoma sudaryti sąlygų surinkti netinkamų eksploatuoti automobilių savivaldybės didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Ši veikla ir toliau bus vykdoma privačių ūkio subjektų.

Elektros ir elektroninės įranga bei jos atliekosElektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos

ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-4816 įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla susijusi elektros ir elektroninės įrangos gamyba, importu ir (ar) šios įrangos atliekų surinkimu, saugojimu ir apdorojimu turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis, EEĮ atliekos, jose esančios medžiagos, preparatai ir dalys būtų naudojamos pakartotinai. Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms elektros ir elektroninę įrangą.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad nuo 2008 metų iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų turėtojų surinktų atliekų naudojimas, atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas užtikrintų šių užduočių įvykdymą:

Elektros ir elektroninės įrangos kategorijos

Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų naudojimas (pagal

vieno prietaiso vidutinį svorį),

procentais

Elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių

dalių ir medžiagų pakarto-tinis naudojimas ir (ar)

perdirbimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį),

procentais1 kategorija (stambūs namų apyvokos prietaisai)10 kategorija (automatiniai daiktų išdavimo įtaisai)

80 75

3 kategorija (informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga)4 kategorija (vartojimo įranga)

75 65

2 kategorija (smulkūs namų apyvokos prietaisai)5 kategorija (apšvietimo įranga, išskyrus dujošvytes lempas)6 kategorija (elektros ir elektroniniai įrankiai, išskyrus stambius stacionariuosius pramoninius prietaisus)7 kategorija (žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga)9 kategorija (stebėsenos ir kontrolės prietaisai)

70 50

Dujošvytės lempos – 80.

Nuotekų valymo dumblasNuotekų valymo metu susidarančio dumblo tinkamą tvarkymą turi užtikrinti šio dumblo turėtojai.

5. Ilgalaikė STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2013 - 2019)

EEILIL..NNRR..

VVEIKLAEIKLA AATSAKINGATSAKINGA INSTITUCIJAINSTITUCIJA

TTERMINASERMINAS

1.1. Techninės priemonėsSurinkimo priemonių atnaujinimas Savivaldybė, KRATC 2013 – 2019Antrinių žaliavų surinkimo konteinerinių aikštelių plėtra

Savivaldybė, KRATC 2013 – 2014

Atskiras maitinimo įstaigose susidarančiųmaisto ruošimo atliekų ir prekybos centrųnetinkamų naudojimui produktų surinkimas irkompostavimas

Savivaldybė, KRATC 2013

2. Organizacinės priemonėsNaujo regioninio atliekų tvarkymo plano parengimas

Savivaldybė 2014

Visuomenės švietimo ir informavimo programos parengimas ir vykdymas

Savivaldybė, KRATC 2013 - 2019

Specialistų kvalifikacijos kėlimas Savivaldybė, KRATC 2013 - 20193. Ekonominės priemonės

Skatinti privačias investicijas į atliekųtvarkymo infrastruktūrą

Savivaldybė, KRATC 2012 – 2013

Gamintojų atsakomybės principo taikymas bendradarbiaujant su gamintojų organizacijomis

Savivaldybė, KRATC 2013 - 2019

6. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2009 - 2012)

EEILIL..NNRR..

VVEIKLAEIKLA VVYKDANTIYKDANTI INSTITUCIJAINSTITUCIJA

TTERMINASERMINAS FINANSAVIMOFINANSAVIMO ŠALTINIAIŠALTINIAI

1.Dokumentų rengimas konkursams kuriant rajono atliekų tvarkymo sistemą

Savivaldybė 2009 Projekto apimtyje

2.Atliekų tvarkymo įkainių nustatymas, dokumentų rengimas ir įgyvendinimas

Savivaldybė 2009 Projekto apimtyje

3.Visuomenės ekologinio švietimo ir informavimo organizavimas per žiniasklaidos priemones.

KRATC, Savivaldybės

Nuo 2009 KRATC, Savivaldybė,

ES fondai4. Rinkliavos administravimo

programos įsigijimasSavivaldybė 2009 Savivaldybė

5. Rinkliavos mokėtojų registro įsigijimas

Savivaldybė 2009 Savivaldybė

6. Atliekų tvarkymo sistemos vystymas

Savivaldybė 2010 - 2012 Savivaldybė,ES fondai

7. Atliekų surinkimo maršrutų atnaujinimas

Atliekas tvarkančios

įmonės, savivaldybės

2009 - 2012 Atliekas tvarkančios

įmonės

8. APP įrengimas (1vnt) KRATC 2011–2012 Savivaldybė,ES fondai

9. Žaliųjų atliekų kompostavimo KRATC 2011-2012 Savivaldybė,

aikštelės įrengimas (1 vnt.) ES fondai10. Konteinerių aikštelių įrengimas

pagal projektus (kartu ir požeminių aikštelių įrengimas).

Savivaldybės 2009 - 2011 Savivaldybė,ES fondai

11. Antrinių žaliavų konteinerių bazės atnaujinimas, įsigijimas

Savivaldybės 2009-2012 Savivaldybė

12. Buities pavojingų, stambiagabaričių ir specifinių atliekų surinkimo organizavimas. Atliekų tvarkytojai surenka šias atliekas apvažiavimo būdu.

Atliekų tvarkytojai Nuo 2009 Savivaldybė, Atliekas

tvarkančios įmonės

13. Mažų ir vidutinių sąvartynų uždarymas ir sutvarkymas

KRATC 2009 KRATC

14. Atliekų surinkimo autotransporto ir konteinerių įsigijimas, konteinerių apskaitai ir išvežimo fakto fiksavimui reikalingos įrangos įsigijimas

Atliekas tvarkančios

įmonės

2009-2010 Atliekas tvarkančios

įmonės

15. Deponuojamųjų atliekų srauto mažinimas, surenkant ir kompostuojant biodegraduojamas atliekas pagal nustatytus reikalavimus.

Atliekų tvarkytojai 2011 Savivaldybė, Atliekas

tvarkančios įmonės

16. Pagrindinių savivaldybių sąvartynų uždarymas, sutvarkymas ir priežiūra po uždarymo

KRATC 2009 KRATC

Priedas 1

Lentelė 1. Gyventojų skaičius vietovėse.

Savivaldybė Gyventojų skaičiusŠilutės r. 10 tūkst. - 100tūkst. 1tūkst. – 10 tūkst. 500 – 1 tūkst. 200 - 500 100 - 200 50 - 100 Iki 50

Bliūdsukiai 98Gardamos 437Juškaičiai 220Meškinė 97Ramučiai 154Šiaudėnai I 52Šyliai 494Žakainiai 103Juknaičiai 1106Kanteriškiai 181Kūgeliai 55Leitgariai 175Menklaukiai 60Okslindžiai 67Paleičiai 133Paššyšiai 693Rumšai 84Tarvydai 302Vyžiai 86Akmeniškiai 77Katyčiai 737Kažemėkai 52Stubriai 228Ulozai 55Versmininkai 160Kintai 833Kiškiai 96Mockiai 67Prycmai 68Sakūčiai 186Styankiškiai 118Suvernai 52Šyšgiriai 56Uogaliai 186Ventė 164Pakalnė 115Rusnė 1642Šyškrantė 118Uostadvaris 108Aisėnai 91Alka 75Barvai 63Berciškė 90Čiūteliai 126Kukorai 225Lankupiai 124Lapaliai 53Lapynai 108Mantvydai 78Miestaliai 77Petreliai 233Sakūtėliai 209

Saugos 945Stankaičiai 52Traksėdžiai 141Vilkyčiai 901Vilkmedžiai 92Vytuliai 55Žemaitkiemis 165Armalėnai 173Barzdūnai 120Gaideliai 319Grabupiai 666Laučiai 538Macikai 967Pagryniai 934Sausgalviai 120Traksėdžiai 1105Užliekniai 174Verdainė 56Vileikiai 189Žalgiriai 86Šilutė 21476Inkakliai 507Jomantai 53Jonikai 63Jurkaičiai 59Kančaičiai 55Stemplės 99Švėkšna 2053Tvaskučiai 50Užlaukis 54Vilkėnai I 93Vilkų Kampas 123Galzdonai 84Kavoliai 99Naujapieviai 81Usėnai 731Žemaitkiemis 292Aušbikavis 77Balčiai 398Bikavėnai 511Girininkai 57Gorainiai 335Kivyliai 93Lazduonėnai 97Lolytis 54Vainutas 993Cipariai 141Degučiai 578Grigališkė 58Juodžiai 66Kadagiškiai 158Kulėšai 122Palendriai 126Rimženčiai 64Sugintai 204Vanagiai 181Žemaičių Naumiestis

1716