STRESAS

Parengė:

Brigita GeringaitėDainora Mikulskaitė

2011 m.

2

Sąvokos

STRESAS – tai bendra nespecifinė organizmo reakcija; žmogaus psichologinė ir fiziologinė įtampos būsena, atsirandanti dėl išorinių ir vidinių dirgiklių poveikio.

STRESORIAI – streso būseną sukeliantys bet kokie įvykiai ar situacijos, verčiantys asmenį keistis arba adaptuotis.

3

Stresoriai gali būti

Katastrofos, stichinės nelaimės;

Gyvenimo pokyčiai ir įtampos;

Chroniški stresoriai;

Kasdieninis įkyrumas.

Pagal trukmę stresoriai skirstomi į

Staigius (trumpai trunkantys, nuo poros sekundžių iki poros dienų);

Chroniškus (ilgai trunkantys, nuo kelių savaičių iki kelių metų);

Kintamus (kai stresoriaus veikimo laikotarpius keičia streso nebuvimo laikotarpiai).

4

5

Stresas gali būti

Fiziologinis;

Psichologinis:

Informacinis;

Emocinis.

6

Reakcijos į stresą

Fiziologinės;

Psichologinės:Emocinės;

Kognityvinės;

Elgesio.

7

Fiziologinės reakcijos Didėja adrenalino kiekis kraujyje;

Aktyvuojama skydliaukės veikla;

Sumažėja organizmo imunitetas;

Atsiranda opos skrandyje;

Kinta kraujospūdis;

Padidėja odos jautrumas.

8

Psichologinės reakcijos (1)

Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai (baimė, pyktis);

9

Psichologinės reakcijos (2)

Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie žalos ar grėsmės galimas pasekmes ir galimybė jas kontroliuoti; gali pablogėti dėmesio koncentracija, susilpnėja sprendimų priėmimas;

10

Psichologinės reakcijos (3)

Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeninias santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu.

11

Atsirandant ir vystantis stresui, funkcionuoja 3 tarpusavyje sąveikaujančios sistemos:

Emocinis įvykio vertinimas (pertraukdami vienas kitą, dalyvauja emocijos ir sąmonė);

Fiziologinės ir biocheminės organizmo reakcijos;

Elgesio reakcijos bei veiksmai (nukreipti į streso priežasčių ir padarinių šalinimą ir siekimą jo išvengti ateityje).

12

Požiūris į įvykį neretai tampa streso “branduoliu”. Kartais ne taip svarbu

objektyvus pavojus,

kiek subjektyvus vertinimas.

13

Nemotyvuotas išgąstis, neteisingas artimo žmogaus poelgio

interpretavimas, realios grėsmės nebuvimas,

sukelia tokias pat fiziologines ir biochemines reakcijas.

14

H. Seljė adaptavimosi stresui sindromo modelis

Išskiriami 3 lygiai:

Panika (aliarmas);

Pasipriešinimas;

Išsekimas.

15

Pirmoji fazė

Panika (aliarmas) – reakcija į pavojų; staigus sužadinimas: jos metu smarkiau ima plakti širdis, daugiau kraujo priplūsta į raumenis

16

Antroji fazė

Pasipriešinimo būsena: kova, bėgimas, neigiamos emocijos; pakyla kūno temperatūra bei kraujospūdis, sustiprėja kvėpavimas, išsiskiria hormonų.

17

Trečioji fazė

Išsekimo būsena – pasireiškia nesėkmingo (arba ilgalaikio) priešinimosi atveju; organizmas yra labiausiai pažeidžiamas, didėja susirgimų tikimybė.

Adaptacija – sėkmingo pasipriešinimo atveju žmogus adaptuojasi prie stresinės situacijos; įgyja patirties, įveikdamas stresą; jos „kaina“ psichosomatiniai skundai.

18

Streso požymiai (1)

Emociniai: nerimas, baimė, depresija, pyktis, įtampa, irzlumas, susirūpinimas, negalėjimas pailsėti, drovumas, entuziazmo praradimas ir kt.

Kognityviniai: nedėmesingumas, nelankstus problemų sprendimas, išsiblaškymas, padidėjęs savikritiškumas, suletėjusi galvosena, neigiamos mintys ir kt.

19

Streso požymiai (2)

Psichofiziologiniai: prakaitavimas, širdies permušimai (ritmo sutrikimai), pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga ir kt.

Elgesio: neproduktyvus darbas, polinkis į alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus, intensyvi gestikuliacija ir kt.

Pavojingas stresas tampa tada, kai jis:

Labai stiprus (dideli sukrėtimai gali smarkiai ir ilgam pabloginti žmogaus sveikatą);

Užsitęsęs (nuolat patiriamas stresas gali sukelti įvairių organizmo pokyčių);

Kai stresoriai kaupiasi (jie gali būti ir nestiprūs, bet nuolat veikdami išsekina fiziškai, psichiškai ir emociškai);

Kai įvykiai suvokiami kaip neigiami ir nekontroliuojami (nuolat kylančios grėsmės, bejėgiškumo jausmas gali labai žlugdyti).

20

21

Streso įveikimo būdai

AEROBIKA (ilgalaikė mankšta, pvz. lėtas bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti depresiją, stresą ir nerimą);

BIOGRĮŽTAMASIS RYŠYS (biogrįžtamojo ryšio treniruočių metu žmonės patiria atpalaiduojančią ramybę)

22

ATSIPALAIDAVIMAS (mokantys medituoti žmonės gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų galų temperatūrą)

SOCIALINĖ PARAMA (jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artimi draugai ir šeima, stiprina laimės jausmą ir sveikatą).

23

Draugystė kažkaip palengvina didžiuosius gyvenimo stresus.

Žmonės, palaikantys artimus ryšius su draugais, šeima, religinės

bendruomenės nariais, darbo ar kitomis paramos grupėmis, rečiau

miršta pirma laiko lyginant su žmonėmis, kurie mažai bendrauja.

D. G. Myers

Streso teigiamas poveikis (1)

Konstruktyvus stresas (eustresas) – teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą (pvz., įsimylėjimas, vedybos, kūdikio gimimas, namo/buto pirkimas ir t.t.)

24

Streso teigiamas poveikis (2)

Jėgų mobilizacija – apsauga nuo gresiančių išorės pavojų;

Stresoriaus poveikis aktyvina ir skatina įveikti sunkumus.

25

Dažniau kartokite Bob Murley dainuojamos dainos

“Don’t worry – be happy” (Nesirūpink – viskas bus gerai)

žodžius.

26

27

Literatūra

Barvydienė V. ir kt. Psichologija studentui. Kaunas: Technologija, 1996. 166 psl.

Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986. 278 psl.

Gailienė D. ir kt. Asmenybės ir bendravimo psichologija. Vadovėlis XI – XII kl. Vilnius: Tyto alba, 2006. 277 psl.

Legkauskas V. Psichologijos įvadas. Kaunas: VDU, 2001. 200 psl.

Lekavičienė R. ir kt. Psichologija šiandien. Kaunas: Technologija, 2007. 451 psl.

Monginaitė L. Įvadas į psichologiją. Vilnius: Technika, 2005. 144 psl.

Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. 730 psl.

Pikūnas J., Palujanskienė A. Stresas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietio centras, 2005. 192 psl.

Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 367 psl.

28