studija: lietuvos politinių partijų vertybių žemėlapis

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos valstybės pažangos strategiją „Lietuva

12030“. Dokumente Lietuvai brėžiamos strateginės raidos kryptys, kurios padėtų valstybei tapti „mo-dernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo

2nacionalinį tapatumą šalimi“. Viena esminių siū-lomų valstybės raidos krypčių yra šiaurietiška geo-politinė orientacija: deklaruojamas tikslas tapti Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kuri įeitų pen-

3kios Šiaurės ir trys Baltijos valstybės, dalimi. Stra-tegijos rengėjai nurodo, kad tokio regiono sukūri-mui reikalingas vertybių supanašėjimas tarp šalių, kai „pripažįstamos skirtingos tapatybės ir tradicijos, tačiau pabrėžiama vertybinė konvergencija, kurios pagrindas – šiuolaikinės vertybės, neatsiejamos nuo

4sėkmingo gerovės valstybės gyvavimo“.

Strategijoje keliamas tikslas integruotis į Šiaurės-Baltijos šalių regioną bendrų vertybių pagrindu atrodo gana ambicingai. Iki šiol platesnio Baltijos regiono samprata nei Lietuvos, nei kaimyninių šalių politikų diskurse nebuvo aiškiai išreikšta. Tiriant regionines Baltijos ir Šiaurės šalių tapatybes, pastebima, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukš-čiausiųjų pareigūnų kalbose dominuoja orientacija į trišalį Baltijos valstybių sub-regioną, paremtą sau-gumo, suvereniteto ir transatlantinės integracijos

5(priešinamos orientacijai į Rusiją) principais. Be to, Šiaurės ir tris Baltijos šalis skiria istorija, ekonominio išsivystymo lygis ir demokratijos kokybė, todėl sunku tikėtis, kad šių šalių visuomenės per mažiau nei dvidešimt metų vertybiškai gali visiškai supa-našėti. Kita vertus, panašu, jog patys Lietuvos gyventojai tokiai vertybinei orientacijai neprieš-tarautų: 2008 m. atliktos visuomenės apklausos atskleidė, kad apie 40 procentų žmonių pritaria

7identifikavimuisi būtent su Šiaurės Europa.

Siekiant vertybinio supanašėjimo tarp šalių, svar-bus vaidmuo turėtų tekti politikams ir partijoms.

Nors politikų vertybės paprastai suvokiamos kaip 8nulemtos socialinio konteksto, kuriame jie veikia,

tiriant partines sistemas ir rinkėjų elgseną naujose demokratijose, remiamasi ir kitokiu požiūriu – kad partijos pačios gali suformuoti bei skleisti tam tikras vertybes, taip prisidėdamos prie idėjinių takoskyrų

9visuomenėje kūrimo.

Taigi politinių partijų deklaruojamos idėjos gali daryti įtaką ir šalies gyventojų vertybėms. Tikėtina, kad Lietuvos politikų polinkis į šiaurietiškąsias vertybes tokią orientaciją sustiprintų ir visuome-nėje. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas balsavimu prita-rė valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2030“, o kartu pritarė ir tikslui integruotis į Baltijos-Šiaurės šalių regioną bendrų vertybių pagrindu, pagrįstai kyla klausimas: kiek panašumų su šiaurietiš-komis turi Lietuvos partijų vertybės?

Atsakymą siekiama pateikti šioje studijoje, kurioje analizuojamos Lietuvos partijų vertybės, ieškant bendrų sąlyčio taškų su Šiaurės šalimis. Keliami trys pagrindiniai uždaviniai: 1) rasti būdą prasmingai ir pagrįstai pamatuoti vertybinius panašumus; 2) atskleisti Lietuvos politinių partijų vertybines nuos-tatas bei palyginti jas su Šiaurės šalių vertybine orientacija; 3) išsiaiškinti, kiek šių partijų idėjos sie-jasi su jų vykdoma praktine politika.

Pirmoje dalyje nagrinėjama, kuo pasižymi šiau-rietiškomis vadinamos vertybės ir kokios vertybės būdingos Lietuvos visuomenei. Antroje dalyje pris-tatoma idėjinio lygmens Lietuvos partijų analizė: pritaikant projekto „Manobalsas.lt“ duomenis, analizuojamos Lietuvos partijų vertybės, jų tarpu-savio skirtumai, įvertinamas jų panašumas su šiau-rietiškomis. Trečioje dalyje, nagrinėjant atrinktų balsavimų Seime rezultatus, siekiama atskleisti, kiek partijų deklaruojamos vertybės dera su jų realiais sprendimais.

2

3

Vertybių tyrimas atskleidė įdomių rezultatų – Lietuvos politikai yra „šiaurietiškesni“ nei pati šalies visuomenė. Panašu, jog esminė prielaida siekti integracijos į Šiaurės-Baltijos šalių regioną bendrų vertybių pagrindu iš tiesų egzistuoja. Tačiau reikia pastebėti, kad pačių partijų ir politikų vertybinės nuostatos tarpusavyje skiriasi, o praktiniuose sprendimuose deklaruojamų nuostatų laikomasi ne visada.

4

Prieš lyginant Lietuvos partijų vertybes su šiaurietiškomis, būtina išsiaiškinti, kaip pastarąsias reikėtų matuoti – tam skirtas pirmasis studijos skyrius. Antrajame skyriuje analizuojama, kiek šiaurietiškos vertybės yra įsitvirtinusios Lietuvos visuomenėje.

Sąvoka „vertybė“ yra pakankamai plati. Turinio aspektu galima nagrinėti žmonių požiūrį į religiją, šeimą, žmogaus teises, ekonomiką, gamtą. Kita ver-tus, tam tikros vertybių grupės apima visų svarbiau-sių gyvenimo sričių vertinimą – geriausias tokių vertybių grupių pavyzdys yra ideologija. Siekiant sistemiškai tirti Lietuvos partijų vertybes, pras-minga ieškoti platesnių, tarpusavyje susijusių ver-tybių grupių – lyginant partijų požiūrį į daugybę skirtingų, tarpusavyje nesusijusių aspektų, būtų sunku deramai įvertinti bendrą vertybių žemėlapį.

Studijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vertybės negal i būti įs ivaizduojamos k aip gr iežtai dichotominis reiškinys. Pavyzdžiui, vienam individui religija gali būti daugiau svarbi, o kitam mažiau, tačiau tai nereiškia, kad įmanomos tik dvi situacijos, kai religija yra arba labai svarbi, arba visai nesvarbi. Tuo pačiu ir skirtumai tarp partijų bei visuomenių geriau įžvelgiami, kai lyginamas tam tikros vertybės įsitvirtinimo laipsnis. Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra žmonių, lankančių bažnyčią, tačiau 2008 m. Europos vertybių tyrimas atskleidė, kad Lenkijoje 69.8 procentai bažnyčioje apsilanko bent kartą per mėnesį, o mūsų šalyje tokių gyventojų yra

10tik 25.1 procento.

Tačiau kaip pasirinkti prasmingas vertybių grupes, pagal kurias būtų galima lyginti individus, visuomenes, partijas? Plačiausiai įsitvirtinęs yra Ronaldo Ingleharto pasiūlytas vertybių skirstymas pagal dviejų dimensijų skalę. Pirmoji dimensija apima tradicines vertybes, kurios istoriškai labiau būdingos agrarinėms, iki-industrinėms visuome-nėms, ir sekuliarias-racionalias vertybes, įsivyrau-

jančias vykstant ekonominės modernizacijos procesams – industrializacijai, urbanizacijai, raštin-gumo ir aukštojo išsilavinimo plėtrai. Antroji di-mensija perskiria išgyvenimo vertybes, būdingas mažesnio ekonominio išsivystymo šalims, ir post-materialias (saviraiškos) vertybes, kurios visuo-menėje įsitvirtina pasiekus tam tikrą gerovės lygį.

Tačiau R. Ingleharto teorija nėra paremta vien eko-nominiu aiškinimu – didelį vaidmenį, ypač vėles-niuose šio mokslininko ir jo kolegų darbuose, užima šalyje vyraujanti kultūra, daugeliu atveju sutam-panti su religiniu paveldu. Kultūra daro įtaką tiek pačioms visuomenės vertybėms, tiek nulemia, kaip

11stipriai ekonomika paveikia šių vertybių raidą. Pavyzdžiui, Airijoje istoriškai katalikybė yra stipriai įsišaknijusi. Ji nepatyrė reformacijos ir buvo itin svarbi airių tautinio identiteto dalis. Todėl nenuo-stabu, kad nepaisant šios šalies ekonominio išsivys-tymo ir visuomenės polinkio į post-materialumą, tradicinės vertybės tarp airių vis dar gausiai papli-tusios (žr. toliau, 1 paveikslą).

Kiekvienoje šių dimensijų judėjimas nuo vieno poliaus link kito reiškia tam tikrų vertybių silpnė-jimą ir atvirkščiai, kitų, priešingų vertybių stiprė-jimą. Sekuliarias-racionalias vertybes galima laikyti priešingybe tradicinėms, o išgyvenimo vertybės prieštarauja post-materialiam požiūriui. Taigi visuo-menėje įsivyraujant sekuliarioms-racionalioms vertybėms, mažėja tradicinių, religiją ir autoritetą akcentuojančių vertybių reikšmė, o post-mate-rialių vertybių plitimas lemia į išgyvenimą orien-tuotų vertybių nykimą. Kokios konkrečios vertybės patenka į šias dimensijas?

5

Tradicinės vs. sekuliarios-racionalios vertybės

Pirmoji, tradicinių ir sekuliarių-racionalių, vertybių dimensija apima autoriteto, religijos ir su ja susiju-sių tradicinių institucijų svarbą individo ir visuome-nės gyvenime. Taigi sekuliarių-racionalių vertybių įsitvirtinimas susijęs su tradicinių vertybių reikšmės visuomenėje mažėjimu, visų pirma pasireiškiančiu nykstančiu religijos vaidmeniu viešojoje sferoje ir asmens kasdieniame gyvenime. Dėl religijos įtakos mažėjimo įsivyraujančios sekuliarios-racionalios vertybės taip pat apima į pasirinkimą orientuotą požiūrį į abortus ir eutanaziją.

Viena svarbiausių tradicinių vertybių yra šeimos institucija, paremta vyro ir moters santuoka bei patriarchaline hierarchija. Tuo tarpu šalyse, kuriose vyrauja sekuliarios-racionalios vertybės, šeimos institucija jau stipriai nebevertinama kaip kertinis visuomenės akmuo. Tradicinėms vertybėms taip pat priskiriamas nacionalinis pasididžiavimas ir besąlygiškas paklusimas autoritetui (tėvų ir valsty-bės), o sekuliari-racionali pozicija šiems dalykams

12prioriteto neteikia.

Išgyvenimo vs. post-materialios (saviraiškos) vertybės

Išgyvenimo ir post-materaliųjų vertybių dimensija apima orientaciją į išgyvenimą ir gyvenimo būdo uždarumą viename poliuje, ir toleranciją bei individo laisvę kitame, priešingame poliuje. Viena svarbiausių post-materialiųjų vertybių yra savi-raiška, kurią galima suvokti tiek kaip politinį ir

pilietinį dalyvavimą, tiek kaip asmens laisvę privačiame gyvenime, kuri apima teisę pasirinkti individui priimtiniausią gyvenimo būdą. Jos priešingybė išgyvenimo vertybėse – prioritetas fiziniam saugumui, politinis pasyvumas, nepasi-tikėjimas kitais ir žemas asmeninės laimės pojūtis. Prie post-materialių vertybių priskiriama tole-rancija kitoms socialinėms grupėms ir kultūrinei įvairovei, kuri suvokiama kaip vertybė savaime – priešingai nei išgyvenimo vertybių poliuje, kuriame kitos socialinės grupės laikomos grėsme.

Saviraiška ir tolerancija reiškia didesnį dėmesį indi-vido autonomijai, lankstesnį požiūrį į lyčių roles ir seksualinius vaidmenis. Prie post-materialių verty-bių priskiriama moterų emancipacija, seksualinių mažumų teisės. Išgyvenimo vertybėms priešingos yra ir žaliosios vertybės – tai aplinkosauga, kuria rūpinamasi net ir tada, kai šis tikslas prieštarauja

13ekonomikos augimo siekiui, bei gyvūnų teisės.

Šiaurės šalių vertybės

Kurios šių vertybių būdingos Šiaurės šalims? Pirma-jame paveikslėlyje grafiškai pavaizduotas pasaulio vertybių žemėlapis, sudarytas pagal 1999-2004 m. Pasaulio vertybių tyrimo duomenis. Iš jo matyti, kad Šiaurės šalys patenka į protestantiškosios Europos zoną, kuri yra viršutiniame-dešiniajame žemėlapio kampe – tai visuomenės, kurioms būdingas aukštas sekuliarumo-racionalumo ir post-materialumo (saviraiškos) laipsnis.

7

Šiaurės šalys vertybių atžvilgiu nėra visiškai homogeniškos. Suomijoje post-materialiosios vertybės 15įsitvirtinusios silpniau nei kitose Šiaurės šalyse, o Islandija tarp šių visuomenių yra tradiciškiausia. Švedijos ir

Danijos visuomenės pasižymi didesniu polinkiu į aplinkosaugos vertybes, o Suomijos ir Islandijos visuo-16menės yra liberaliausios socialiniuose ir kultūriniuose dalykuose.

Visgi reikėtų akcentuoti, kad lyginant su kitais regionais ir visuomenėmis, visos Šiaurės šalys yra aiškiai sekuliarios-racionalios ir linkusios į post-materialumą. Šioms valstybėms būdingas dėmesys žmogaus tei-sėms, užtikrinančioms asmens pasirinkimo laisvę ir individo autonomiją, taip pat tolerancija, aktyvi kova su

17lyčių nelygybe ir pilietinis aktyvumas. Be to, būtent Šiaurės valstybės pasižymi didžiausiu pasaulyje 18socialiniu pasitikėjimu, kuris laikomas vienu svarbiausių post-materialios visuomenės bruožų.

8

Lietuvą su Šiaurės šalimis sieja panaši pozicija pir-mojoje dimensijoje – Lietuvos visuomenei būdin-gas aukštas sekuliarumo-racionalumo laipsnis. Lietuvių vertybes tiriantys mokslininkai pastebi, kad XX a. Lietuvos visuomenėje, keičiantis kartoms, įvyko vertybinis virsmas nuo tradicinių vertybių

19dominavimo į sekuliarių-racionalių įsivyravimą. Labiausiai Lietuvos gyventojų kartas skiria požiūris į religiją – matomi ryškūs skirtumai tarp religingų žmonių, augusių dar prieškario Lietuvoje, ir jau sovietų režimo sąlygomis subrendusios kartos.

Be religingumo, tradicinių ir sekuliarių-racionalių vertybių perskyra apima paklusimą autoritetui, tradicines šeimos vertybes ir patriotizmą. Čia taip pat aptinkami požiūrių skirtumai tarp kartų (tiesa, kiek silpnesni), kurie rodo Lietuvos visuomenės poslinkį iš tradicinių į sekuliarias-racionalias verty-

20bes. Nors sunku būtų paneigti bendrų ekonomi-nės modernizacijos procesų – gyventojų kėlimosi į miestus, industrializacijos, raštingumo plėtros – įtaką šiems poslinkiams, svarbesniu Lietuvos visuomenės sekuliarumą-racionalumą nulėmusiu veiksniu laikoma sovietų režimo vykdyta aktyvi visuomenės ateizacijos arba „nureliginimo“ poli-

21tika. Tai paaiškina, kodėl vyresnės, prieškario ir pokario, Lietuvos gyventojų kartos labiausiai skiriasi būtent pagal religingumo laipsnį (religijos, Dievo svarba ir bažnyčios lankomumas), ir kiek mažiau pagal tradicinės šeimos, autoriteto ir patriotizmo vertybes.

Kita vertus, nepriklausomoje demokratinėje Lietu-voje augusios jauniausios kartos pasižymi stipriau-

22siomis sekuliariomis-racionaliomis vertybėmis. Tai gali būti susiję tiek su santykinai aukštu Lietuvos

ekonominiu išsivystymu (jeigu lyginsime ne su Vakarų valstybėmis, o su likusiu pasauliu), tiek su tėvų silpnai skiepytomis tradicinėmis vertybėmis.

Specifinė modernizacijos įtaka, visų pirma pasi-reiškusi sovietinio režimo vykdyta „nureliginimo“ politika, Lietuvos visuomenės vertybėms paliko nevienareikšmišką įspaudą. Nepaisant pakankamai aukšto sekuliarumo-racionalumo lygio, visuome-nėje gausiai paplitusios nuostatos, palaikančios

23stiprų autoritetą ir tvirtos rankos politiką. Pavyz-džiui, remiantis Lietuvos gyventojų 2008 m. porin-kiminės apklausos duomenimis, net 75.9 procentai Lietuvos gyventojų (iš jų 52.2 procentai tvirtai) pasi-sako už Prezidento galių stiprinimą. Tai būdinga

24tiek jaunesnėms, tiek vyresnėms kartoms. Išgyvenimo-postmaterialumo dimensijoje Lietu-vos visuomenėje vis dar stipresnės išgyvenimo vertybės, nors, lyginant 2000 m. ir 2005 m. R. Ingleharto ir jo kolegų tyrimus, apėmusius ir Lietu-vą, matomas nedidelis poslinkis post-materialumo link. Remiantis paskutinės Europos vertybių tyrimo bangos (2008-2010 m., Lietuvoje apklausa atlikta 2008 m.) duomenimis, verta atidžiau panagrinėti, kurios post-materialumo (ar išgyvenimo) vertybės Lietuvoje yra stipresnės, o kurios – silpnesnės.

Šiuo tikslu buvo atrinkti penki pagrindiniai klausimai, kuriuos R. Inglehartas ir W. Bakeris išskyrė kaip geriausiai atspindinčius asmens poziciją išgyvenimo-postmaterialumo dimensijoje. Taip pat pridėti du papildomi klausimai, atskleidžiantys po-žiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje bei finansinę paramą aplinkosaugai.

9

1 lentelė. Išgyvenimo vertybės tarp Lietuvos gyventojų.

Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimo apklausa Lietuvoje. GESIS – Leibniz-Institute for the Social Sciences, 2008.Duomenų failai prieinami interneto puslapyje <http://www.gesis.org>.

25Prioritetą atiduoda ekonominiam ir fiziniam saugumui

Nėra laimingas arba nelaimingas

Su kitais žmonėmis reikia būti atsargiam

Nepasirašytų peticijos

Homoseksualumas niekada nepateisinamas

Moterims reikia turėti vaikų tam, kad jos būtų patenkintos

Nesutinka atiduoti dalį pajamų aplinkosaugai

28.6

30.7

65.4

29.5

64.5

49.7

45.3

RESPONDENTŲPROCENTASVERTYBĖ

Sprendžiant iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, išgy-venimo vertybių (kurios yra priešingos post-ma-terialiosioms arba saviraiškos vertybėms) stipru-mas Lietuvos visuomenėje skiriasi pagal tai, kokia konkreti vertybinė nuostata yra analizuojama. Len-telėje pateikiamas procentas respondentų, aiškiai išreiškiančių nurodomą išgyvenimo vertybę. Pa-vyzdžiui, 29.5 procentai respondentų, atsakydami į klausimą, ar kada nors yra pasirašę peticiją, pasirin-ko atsakymo variantą „niekada nedaryčiau“. Tai rodo stiprią išgyvenimo vertybę, kadangi individas visiškai atmeta politinės saviraiškos svarbą.

Ryškiausiai Lietuvos gyventojų orientacija į išgy-venimo vertybes atsiskleidžia vertinant toleranciją homoseksualumui ir pasitikėjimą kitais visuo-menės nariais. Pagal šiuos du rodiklius, apklaustųjų, pasižyminčių orientacija į išgyvenimo vertybes – netoleranciją ir nepasitikėjimu kitais – yra daugiau

nei 60 procentų. Gana akivaizdžiai Lietuvos visuo-menės orientacija į išgyvenimo vertybes atsisklei-džia ir vertinant moterų pasirinkimo laisvę: pusė respondentų tyrime palaiko teiginį, kad moterims, tam, kad jos būtų patenkintos, būtina turėti vaikų. Atrodo, kad žaliosios vertybės Lietuvoje taip pat vis dar nėra dominuojančios – 45.3 procentai respon-dentų nenorėtų skirti savo lėšų aplinkosaugos tikslams.

Kita vertus, šie skaičiai neparodo realaus post-ma-terialiųjų ir išgyvenimo vertybių santykio Lietuvos visuomenėje. Jis geriau atskleidžiamas 2 paveiks-lėlyje, kuriame pateikti stulpeliai leidžia palyginti aiškių post-materialistų ir žmonių, turinčių stiprias išgyvenimo vertybes, proporcijas kiekvienos verty-binės nuostatos atžvilgiu.

10

2 paveikslas. Post-materialistų ir išgyvenimo vertybes remiančių Lietuvos gyventojų proporcijos.

Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimo apklausa Lietuvoje. GESIS – Leibniz-Institute for the Social Sciences, 2008.Duomenų failai prieinami interneto puslapyje <http://www.gesis.org>.

Sutinka atiduoti dalį pajamų aplinkosaugai

Nesutinka atiduoti dalį pajamų aplinkosaugai

Moterims nebūtina turėti vaikų

Moterims reikia turėti vaikų tam, kad jos būtų...

Homoseksualumas visada pateisinamas

Homoseksualumas niekada nepateisinamas

Pasirašė ar pasirašytų peticiją

Nepasirašytų peticijos

Žmonėmis galima pasitikėti

Su kitais žmonėmis reikia būti atsargiam

Palyginti laimingas

Nėra laimingas

Prioritetas laisvei ir dalyvavimui

Prioritetas ekonominiam ir fiziniam saugumui

0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0

Dviejų nuostatų atžvilgiu Lietuvoje yra daugiau aiškių post-materialistų: laimės (virš 60 procentų gyventojų teigia, kad jie palyginti laimingi) ir peti-cijų pasirašymo atžvilgiu (žmonių, kurie arba yra pasirašę, arba pasirašytų peticiją, yra daugiau negu tokių, kurie nepasirašytų). Visgi šių rodiklių nerei-kėtų sureikšminti. Pirmasis jų glaudžiai susijęs su asmens finansinės padėties ir lūkesčių vertinimu – apklausa Lietuvoje buvo atlikta 2008 m., dar neįsi-bėgėjus ekonominei krizei. Nuostatų į peticijų pasi-rašymą statistika rodo, kad Lietuvoje yra daugiau žmonių, kurie teigiamai nusistatę politinės saviraiš-kos atžvilgiu. Tačiau neatmestina, kad interneto amžiuje, kai realios įtakos neturinčią peticiją pasira-šyti įmanoma vienu mygtuko paspaudimu, tai vei-kiau rodo simbolinį gestą, nei stiprią paramą poli-tinei saviraiškai ir apsisprendimą aktyviai dalyvauti politikoje.

Lietuvos visuomenės orientacija į išgyvenimo vertybes labiausiai išryškėja stebint didelį atotrūkį homoseksualumo toleravimo ir socialinio pasitikė-jimo nuostatose (2 paveikslas). Tai rodo, kad mūsų

šaliai vis dar trūksta pamatinių post-materialumo vertybių – tolerancijos ir pasitikėjimo kitais visuo-menės nariais. Be to, iš paskutinių dviejų rodiklių – prioriteto laisvei ir dalyvavimui bei prioriteto eko-nominiam ir fiziniam saugumui – matyti, kad nors aiškiai prioritetą tik fiziniam ir ekonominiam sau-gumui teikiančių Lietuvoje yra apie trečdalį, stiprių post-materialistų, besirenkančių laisvę ir dalyva-vimą, yra gerokai mažiau, apie 5 procentai. Aplinko-saugos (žaliosios vertybės) ir moterų laisvo apsisprendimo (lyčių lygybės) nuostatų atžvilgiu Lietuvos visuomenėje taip pat linkstama į išgyvenimo vertybes.

Šioje studijos dalyje pateikta tyrimų apžvalga bei duomenų analizė rodo, kad Lietuvos visuomenei ir Šiaurės šalims bendros yra sekuliarios-racionalios vertybės. Visgi sekuliarumo-racionalumo priežas-tys skiriasi: Šiaurės šalyse pagrindine priežastimi tapo ekonominė modernizacija, o Lietuvoje – mo-dernizacija ir sovietinio režimo vykdyta „nureligi-nimo“ politika. Todėl sekuliarumas-racionalumas Lietuvos visuomenėje labiausiai pasireiškia būtent

11

menku religingumu, tačiau kur kas silpniau autoriteto atžvilgiu – lietuviai stipriai palaiko tvirtos rankos politiką. Kita vertus, dar labiau Lietuvos ir Šiaurės šalių visuomenes skiria post-materialumo vertybės – Lietuvoje vis dar egzistuoja pakankamai stipri netolerancija kitoms socialinėms grupėms, nepasitikėjimas kitais visuomenės nariais, skepticizmas lyčių lygybės, aplinkosaugos atžvilgiu.

12

Remiantis pirmojoje studijos dalyje pasitelkta prieiga – tradicinių ir sekuliarių-racionalių bei išgyvenimo ir post-materialių vertybių perskyromis – galima lyginti ne tik skirtingų šalių visuomenes, bet ir konkrečios šalies visuomenę su jos politikais. Be to, ši prieiga naudinga ir aiškinantis vertybinius tarpusavio skirtumus tarp atskirų partijų bei jų lyderių.

Kaip jau minėta, politikų deklaruojamos vertybės gali daryti įtaką ir visuomenės vertybėms. Todėl aiškinantis šalies polinkį į vieną ar kitą vertybinę orientaciją, verta analizuoti ir partijų deklaruo-jamas idėjas. Šiame skyriuje tiriamos Lietuvos partijų vertybinės orientacijos, siekiant išsiaiškinti, kiek jos panašios į Lietuvos gyventojų vertybes ir kiek yra artimos šiaurietiškajam modeliui.

Partijų vertybines orientacijas galima tirti įvairiais būdais: remiantis ekspertų nuomone, partijų pro-gramų ir politikų pasisakymų analize, taip pat gyventojų apklausomis, vertinant kokie rinkėjai balsuoja už konkrečias partijas ir kaip suvokia šių partijų idėjinę kryptį. Vienu patikimiausių metodų laikomas pačių partijų narių ir jų lyderių politinių

26nuostatų tyrimas. Viena vertus, taip įmanoma politikų vertybines nuostatas sužinoti tiesiogiai iš jų pačių bei ištirti partijos vidinį idėjinį nuoseklumą. Kita vertus, tai užtikrina, kad vertybinė partijos orientacija nebus nustatyta pagal trečios šalies (ekspertų, gyventojų) subjektyvų įsivaizdavimą. Žinoma, svarbu tiek partijos narių idėjinis susi-vokimas ir reprezentacija, tiek šių idėjų raiška realioje politikoje. Būtent dėl šios priežasties paskutinė šios studijos dalis skirta atrinktų Seimo balsavimų, kurie atspindi partijų idėjinį patiki-mumą (ar jos savo idėjų, vertybių laikosi ir realioje

27politikoje) analizei.

Šiame partijų vertybių tyrime panaudoti projekto 28„Manobalsas.lt“ duomenys. Projekto tikslas yra

paskatinti žmones balsuoti racionaliai ir atsakingai: rinkėjai „Manobalsas.lt“ internetinėje svetainėje kviečiami atlikti trumpą testą ir sužinoti, kurie poli-tikai ar partijos yra arčiausiai jų pažiūrų. Vienas

reikšmingesnių šio projekto rezultatų – unikali duomenų bazė, kurioje galima rasti partijų narių atsakymus į įvairius su valstybės politika susijusius klausimus. Šioje studijoje remtasi 2012 m. atliktos kandidatų į Seimo narius apklausos duomenimis – apklausoje buvo orientuojamasi į politikų nuo-statas konkrečių vertybinių principų atžvilgiu. Duomenys apima 295 politikų iš 17 partijų ir nepri-klausomų kandidatų atsakymus į 26 klausimus, suskirstytus į penkias plačias grupes: rinka ir valsty-bė, kultūra ir visuomenė, istorija ir užsienio politika, postmodernumas ir kiti klausimai.

Lietuvos partijų vertybės ir jų tarpusavio skirtumai buvo ne kartą analizuoti pagal įvairius pjūvius. Svar-biausi jų: klasikinė ekonominė kairės-dešinės per-skyra; socio-kultūrinės (moralės ir žmogaus apsi-sprendimo) vertybės; ir trečioji, pokomunistinėms šalims būdinga perskyra tarp radikaliai ir nuosaikiai sovietmetį vertinančių partijų, apimanti ir orien-

29taciją į Rytus arba Vakarus. Gana vieningai su-tariama, kad Lietuvos partinės sistemos struktūrą geriausiai atspindi būtent trečioji, pereinamąja vadinama, santykio su sovietiniu režimu perskyra. Ekonominiai klausimai atlieka pagalbinį vaidmenį, o socio-kultūrinė dimensija iki šiol buvo mažiausiai svarbi. Visgi būtent pastaroji politinė takoskyra, apimanti liberalųjį ir konservatyvųjį požiūrį į žmogaus apsisprendimą, yra labiausiai susijusi su šios studi-jos tyrimo objektu, t.y. politinių partijų nuostatomis tradicinių-sekuliarių ir išgyvenimo-postmaterialu-mo vertybių atžvilgiu. Todėl vertybių analizė yra naudinga ir aktuali ne vien dėl to, kad ji leidžia sužinoti, kiek Lietuvos partijų vertybės yra panašios

13

2 lentelė. Antroje studijos dalyje naudoti projekto „Manobalsas.lt“ klausimai ir paaiškinimai dėl 3-5paveiksluose pateikiamo vertybių įsitvirtinimo skaičiavimo.

Lietuvos piliečiais gali būti tik tie žmonės, kurie gerai moka lietuvių kalbą, gerbia ir laikosi Lietuvos tradicijų ir papročių.

Bažnyčios vadovai neturėtų turėti įtakos valstybės politikai.

Santuoka grindžiamos tradicinės šeimos irimas kenkia mūsųvisuomenei.

Vaikai visų pirma turėtų būti išmokomi gerbti ir paklusti autoritetui.

Homoseksualumas yra nenatūralus ir neturi būti visuomenėje toleruojamas.

Turime rūpintis ekologine pusiausvyra Lietuvoje ir pasaulyje, net jei tai ir reikštų ekonominius nuostolius mūsų šaliai.

Valstybė turėtų rūpintis didesnių galimybių moterims suteikimu, nes jos vis dar yra diskriminuojamos.

Gyvūnų teisių užtikrinimui turėtų būti skiriama daugiau visuomenės dėmesio ir valstybės lėšų.

KLAUSIMAS

Greičiau nesutinku + nesutinku

Greičiau sutinku + sutinku







3-5 PAVEIKSLE SUDĖTIATSAKYMAI (SUDARO

NURODYTĄ PROCENTĄ)

į šiaurietiškąsias – tyrimas atskleidžia skirtumus, kurie ateityje, nykstant pereinamosios, santykio su sovie-tiniu režimu, perskyros reikšmei, gali daryti vis daugiau įtakos partijų idėjinei konkurencijai ir praktinei politikai.

Remiantis studijoje pasirinkta vertybių analizės prieiga, partijų vertybių tyrimui buvo atrinkti politikų atsakymai į 8 klausimus (nurodomi 2 lentelėje). Formuluojant klausimus naudota Likerto skalė, kurioje klausimai pateikiami kaip teiginiai: atsakymai žymi sutikimo (nesutikimo) su tam tikra vertybe laipsnį keturių rangų skalėje (sutinku, greičiau sutinku, greičiau nesutinku, nesutinku). Politikams taip pat buvo palikta galimybė neatsakyti į klausimą ir pažymėti, kad jie jo atžvilgiu neturi nuomonės.

14

3 paveikslas. Sekuliarių-racionalių vertybių paplitimas Lietuvos politikų nuostatose (N=295).

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ duomenys. Paveikslėlyje stulpelis atitinka procentą politikų, kurie remia konkrečiąvertybę: detalesni paaiškinimai pateikti 2 lentelėje.

90.00

80.00

70.00

60.00

50.00

40.00

30.00

20.00

10.00

0.00Lietuvos pilietybė:liberalus požiūris

Bažnyčia neturiturėti įtakos

politikai

Vaikų auklėjimas:autoritetas nėra

svarbiausia

Tradicinė šeima:liberalus požiūris

Pirmieji keturi vertybiniai teiginiai matuoja polinkį arba į tradicines, arba į sekuliarias-racionalias vertybes: bažnyčios įtaką politikai, santuoka paremtą tradicinę šeimą, griežtą pilietybės politiką kaip patriotizmo ir nacionalinio pasididžiavimo išraišką bei vaikų auklėjimą pabrėžiant autoriteto svarbą. Politikai savo vertybinę poziciją galėjo iš-reikšti sutikdami ar nesutikdami su pateiktu teigi-niu: 2 lentelėje nurodyti atsakymo variantai, kurie šioje dimensijoje reiškia sekuliarią-racionalią nuostatą.

Kiti keturi klausimai susiję su išgyvenimo-postma-terialumo dimensija: homoseksualumo tolerancija, aplinkosaugos prioritezavimas prieš ekonominį augimą, valstybės dėmesys lyčių lygybės politikai ir gyvūnų teisės. Kaip ir pirmosios dimensijos atveju, politikų vertybinė pozicija nustatoma pagal sutikimą ar nesutikimą su konkrečiu vertybiniu tei-giniu. 2 lentelėje nurodyti atsakymo variantai, kurie šioje dimensijoje reiškia post-materialią nuostatą.

Apžvelgiant apklausoje dalyvavusių politikų atsa-kymus į šiuos aštuonis klausimus, pastebima santykinė įvairovė. Iš trečio paveikslėlio matyti, kad

sekuliari-racionali pozicija tradicinės šeimos ir Lietuvos pilietybės atžvilgiu nėra dominuojanti: tokią poziciją šių vertybių atžvilgiu išreiškia atitinkamai tik 27.1 ir 33.2 procentų politikų. Vaikų auklėjimo atžvilgiu pastebimas vertybių balansas – kiek daugiau nei pusė (53.2 procento) politikų nesutinka su tuo, kad vaikai visų pirma turėtų būti mokomi paklusti autoritetui. Tačiau bažnyčios vaid-mens politikoje atžvilgiu tarp atsakymų aiškiai dominuoja sekuliarus-racionalus požiūris – beveik 80 procentų mano, kad bažnyčia neturėtų daryti įtakos politikai.

Tai patvirtina anksčiau minėtą teiginį, kad Lietuvos visuomenės sekuliarumo-racionalumo šaltinis visų pirma yra ne ekonominė modernizacija, o sovieti-nio režimo į religingumo naikinimą orientuota po-litika. Natūralu, kad tai atsispindi ir politikų lyg-menyje – nemaža dalis jų karjerą pradėjo dar sovie-tiniais laikais, o kita – jau nepriklausomoje, į laisvą rinką orientuotoje Lietuvoje. Pirmieji politikai pri-klauso kartoms, augusioms valstybinės ateizacijos sąlygomis, o antrajai, jaunųjų politikų kartai religinės vertybės nebuvo stipriai įskiepytos.

15

4 paveikslas. Post-materialių vertybių paplitimas Lietuvos politikų nuostatose (N=295)

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ duomenys. Paveikslėlyje stulpelis atitinka procentą politikų, kurie remia konkrečiąvertybę: detalesni paaiškinimai pateikti 2 lentelėje.

90.00

80.00

70.00

60.00

50.00

40.00

30.00

20.00

10.00

0.00Ekologija:

prioritetas,lyginant suekonomika

Lyčių lygybė:valstybė turi

skirti daugiaudėmesio

Gyvūnų teisės:valstybė turi

skirti daugiaudėmesio

Homoseksualumotolerancija

Nepaisant aiškaus Lietuvos visuomenės sekulia-rumo, tarp Lietuvos politikų visgi egzistuoja stipri mažuma (17.3 procentai), kuri pasisako už baž-nyčios vaidmens politikoje didinimą. Tai, kaip ir tarp apklaustųjų vyraujantį tradicinį požiūrį į pilietybę ir šeimą, galima mėginti paaiškinti gausiu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų dalyvavimu 2012 m. „Manobalsas.lt“ ap-klausoje (TS-LKD pagal aktyvumą užėmė antrą

vietą, pirmoje – Lietuvos Respublikos liberalų sąjū-dis, LRLS). Tačiau iš partijų imties pašalinus 45 TS-LKD atstovus, sekuliarų-racionalų požiūrį į pilietybę ir tradicinę šeimą remiančių politikų skaičius išauga nedaug: atitinkamai iki 34.8 ir 31.6 procento. Taigi panašu, kad labiau tradicinė orientacija pilietybės ir šeimos atžvilgiu būdinga ne tik šalies konserva-toriams, bet ir daugumai kitų šalies politikų.

Vertinant apklausos rezultatus išgyvenimo-post-materialių vertybių skalėje, matyti, kad visų keturių nuostatų atžvilgiu tarp Lietuvos politikų atsakymų dominuoja post-materialiosios vertybės (4 pa-veikslėlis). Tokie apklausos rezultatai gana netikėti, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos visuomenė yra kur kas labiau linkusi į išgyvenimo vertybes. 79.7 procentai politikų pasisako už ekologinio pasaulio balanso išsaugojimą, net jeigu tai reikštų ekono-minius nuostolius; du trečdaliai palaiko gyvūnų teisių klausimą. Lyčių lygybės skatinimas kaip vertybė taip pat yra remiama daugiau nei pusės politikų.

Mažiausiai įsitvirtinusi post-materialioji vertybė yra homoseksualumo tolerancija – tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų (55 procentai) nesutinka su teiginiu, kad homoseksualumas neturi būti tole-ruojamas. Tačiau net ir toks skaičius yra stebėtinai aukštas šaliai, kurioje apie du trečdalius gyventojų teigia, kad homoseksualumas niekada negali būti pateisinamas. Vėlgi, panašiai kaip ir pirmosios di-mensijos atveju, vienas šio skirtumo tarp politikų ir visuomenės nuostatų galimų paaiškinimų yra par-tijų atstovų proporcijos – kaip jau buvo minėta, LRLS pirmavo pagal atsakiusiųjų į „Manobalsas.lt“ 2012 anketą skaičių. Visgi ši prielaida pasitvirtina tik iš dalies: iš imties pašalinus 57 LRLS kandidatus,

16

5 paveikslas. Vertybiniai skirtumai tarp Lietuvos politikų ir visuomenės

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ ir 2012 m. porinkiminės apklausos (užsakovas – VU TSPMI, atlikėjas – „Berent“) duomenys. Paveikslėlyje stulpeliai reprezentuoja procentinių punktų skirtumą, gaunamą iš gyventojų procento, remiančio tam tikrą vertybę, atimant tą pačią vertybę remiančių politikų procentą (į procentą sudėti atsakymai tokie patys, kaip nurodyta priede Nr. 1.)

0.00

-5.00

-10.00

-15.00

-20.00

-25.00

-30.00

-35.00

-40.00

Vaikų auklėjimas:autoritetas nėra

svarbiausia

Ekologija: prioritetas,lyginant su ekonomika

Homoseksualumotolerancija

homoseksualumo tolerancijos lygis sumažėja, bet palyginti nedaug, iki 47.5 procento.

Ar iš tiesų minėti skirtumai tarp Lietuvos politikų ir Lietuvos visuomenės vertybių yra neatsitiktiniai? Vienas galimų paklaidos šaltinių yra tai, kad iki šiol tiriant Lietuvos gyventojų sekuliarumą-raciona-

lumą ir post-materialumą buvo naudojami kiek kitokie klausimai, nei „Manobalsas.lt“ klausimyne. Todėl siekiant kuo didesnio išvadų patikimumo, verta palyginti Lietuvos visuomenės atsakymus į identiškus klausimus, pasitelkiant 2012 m. porin-

30kiminės Lietuvos gyventojų apklausos duomenis.

5 paveikslėlyje pateikti stulpeliai rodo atotrūkį tarp atitinkamas sekuliarias-racionalias ir post-mate-rialias vertybes remiančių politikų ir gyventojų. Pateikiami tik didesni nei 10 procentinių punktų skirtumai – tokie, kurie parodo neabejotiną visuo-menės ir politikų „nesusikalbėjimą“. Šie duomenys patvirtina labai didelį atotrūkį tarp homoseksualu-mą toleruojančių politikų (pagal „Manobalsas.lt“ duomenis) ir visuomenės, kuri yra kur kas mažiau tolerantiška. Didelis atotrūkis taip pat pastebimas autoriteto auklėjant vaikus atžvilgiu: manančių, kad tai nėra prioritetas, gyventojų yra net 29.8 pro-

centiniais punktais mažiau nei politikų. Taigi visuo-menė autoritetui suteikia kur kas didesnę svarbą nei politikai. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad šiais aspektais (homoseksualumo tolerancija ir autori-teto svarba) Lietuvos partijų vertybės turi gerokai daugiau panašumo su šiaurietiškomis, nei visuo-menės. Paskutinė vertybė, kurioje, lyginant su poli-tikais, Lietuvos gyventojai mažiau linkę į šiaurie-tiškumą, yra ekologija – gyventojų, teikiančių jai prioritetą ekonomikos atžvilgiu, yra 11 procentų mažiau nei politikų.

Pirmajame skyriuje buvo analizuojamos visų Lietuvos partijų bendros vertybinės orientacijos. Tačiau tiek partijos, tiek politikai tarpusavyje skiriasi – tik bendrų tendencijų nagrinėjimas neatskleidžia, kokios vertybinės orientacijos būdingos konkre-čioms politinėms jėgoms. Be to, kai kurios tenden-cijos gali būti stipresnės ar silpnesnės dėl vienos ar kitos partijos dominavimo imtyje, kadangi partijos, atsakinėdamos į „Manobalsas.lt“ klausimus, skyrėsi aktyvumu. Todėl šiame skyriuje pateiksime verty-binį Lietuvos partijų žemėlapį, kuris atskleistų kon-krečių partijų tarpusavio skirtumus ir tuo pačiu leis-tų palyginti šių partijų vertybių panašumą su šiaurietiškomis.

Taigi turime 8 vertybines nuostatas, kurių atžvilgiu politikai išreiškė savo poziciją. Siekiant prasmingai analizuoti partijų skirtumus, visų pirma reikia sumažinti kintamųjų skaičių. Faktorinės analizės pagalba pabandysime patikrinti, ar galima šias 8 vertybines nuostatas suskirstyti į prasmingas, tar-pusavyje susijusių vertybių grupes. Faktorinė ana-lizė leidžia ne tik suskirstyti kintamuosius į grupes pagal tai, kiek jie tarpusavyje yra susiję, bet ir atmes-ti tuos kintamuosius, kurie su kitais neturi jokio ryšio arba ryšys yra labai silpnas.

Rezultatai atskleidžia, kad iš tiesų visi 8 vertybiniai klausimai yra tarpusavyje reikšmingai susiję, t.y. atsakymai į juos rodo ne atsitiktines pažiūras, bet tam tikrą nuoseklią vertybinę orientaciją. Taip pat visi 8 klausimai patenka arba į vieną vertybių grupę (pirmasis faktorius), arba į kitą vertybių grupę (antrasis faktorius) – nė viena nuostata neiškrenta iš analizės kaip nesusijusi nei su viena, nei su kita

31vertybių grupe.

17

18

3 lentelė. Post-materialumo ir sekuliarumo-racionalumo vertybės tarp Lietuvos partijų (faktorinės analizės rezultatai. Stulpeliuose nurodyti kintamųjų svoriai konkrečiame faktoriuje: kuo svoris didesnis (paryškintas šriftas), tuo jis labiau susijęs su faktoriumi ir kitais tame faktoriuje esančiais kintamaisiais).

KINTAMASISPIRMAS

FAKTORIUS

0,651

0,485

0,708

0,801

-0,093

0,145

0,69

0,044

-0,028

0,102

0,235

-0,067

0,699

0,729

-0,075

0,766

ANTRASFAKTORIUS

Lietuvos piliečiais gali būti tik tie žmonės, kurie gerai moka lietuvių kalbą, gerbia ir laikosi Lietuvos tradicijų ir papročių.

Bažnyčios vadovai neturėtų turėti įtakos valstybės politikai.

Santuoka grindžiamos tradicinės šeimos irimas kenkia mūsųvisuomenei.

Vaikai visų pirma turėtų būti išmokomi gerbti ir paklusti autoritetui.

Homoseksualumas yra nenatūralus ir neturi būti visuomenėje toleruojamas.

Turime rūpintis ekologine pusiausvyra Lietuvoje ir pasaulyje, net jei tai ir reikštų ekonominius nuostolius mūsų šaliai.

Valstybė turėtų rūpintis didesnių galimybių moterims suteikimu, nes jos vis dar yra diskriminuojamos.

Gyvūnų teisių užtikrinimui turėtų būti skiriama daugiau visuomenės dėmesio ir valstybės lėšų.

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ duomenys.

Kaip matyti iš 3 lentelės, į pirmąjį faktorių patenka visi su sekuliarių-racionalių ir tradicinių vertybių dimensija susiję klausimai, taip pat homoseksualu-mo tolerancija. Ši dimensija panaši į klasikinę libe-ralumo-konservatyvumo socialinių ir kultūrinių rei-kalų atžvilgiu perskyrą, kuri neišvengiamai kiek persidengia su šioje studijoje nagrinėjamomis ver-tybėmis. Atsidūrimas tame pačiame faktoriuje rodo, kad šios vertybinės nuostatos tarpusavyje glaudžiai susijusios, t.y. partija, labiau linkusi palaikyti autoriteto svarbą, bus labiau linkusi remti

ir patriotizmo vertybes, tradicinės šeimos vaid-menį, turės žemesnę homoseksualumo toleranciją.

Likusios nuostatos patenka į antrąjį faktorių, kuris panašus į žaliąją post-materialių vertybių subdi-mensiją – šis faktorius apima nuostatas į gyvūnų teises ir ekologinę pusiausvyrą. Kiek netikėta yra tai, kad prie šio faktoriaus aiškiai prisiskiria ir požiūris į lyčių lygybės skatinimą bei moterų diskriminacijos kaip problemos pripažinimą. Tai reiškia, kad poli-tikai, labiau remiantys gyvūnų teises ir ekologiją,

19

6 paveikslas. Lietuvos partijų vertybių žemėlapis

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ duomenys. Partijos pozicija konkrečioje dimensijoje yra lygi partijos narių, atsakiusių į „Manobalsas.lt“ klausimus, faktoriaus (žr. antrą lentelę) įverčių vidurkį. Lyčių lygybės klausimas priskirtas vertikaliajai (išgyvenimo-žaliųjų vertybių) dimensijai, o homoseksualumo tolerancijos – horizontaliajai (tradicinių vertybių ir sekuliarumo-racionalumo).

0.8

0.6

0.4

0.2

0

-0.2

-0.4

-0.6

-1 -0.5 0 0.5 1 1.5

Tradicinės vertybės vs. sekuliarumas-racionalumas

Išgy

veni

mas

vs.

žal

iosi

os v

erty

bės

TT

DKTaip

LVŽS

LICSLRLS

DP

TS-LKD

LSDP

paprastai yra ir labiau linkę palaikyti aktyvesnį valstybės vaidmenį, rūpinantis lygių galimybių moterims suteikimu.

Viena vertus, tai gali rodyti, jog minimos vertybės iš tiesų yra bendrós, post-materialiós darbotvarkės dalis. Kita vertus, tai, kad moterų teisės ir lyčių lygybė patenka į tą pačią vertybių grupę kaip ir gyvūnų teisės bei ekologija, gali reikšti, jog: a) moterų teisės ir lyčių lygybė nėra traktuojami pakankamai rimtai, kaip svarbus valstybei ir visuomenei klausimas; b) politikų nuostatos lyčių lygybės atžvilgiu yra daugiau deklaratyvios, nesitikint, kad artimiausiu metu atsiras realus spaudimas šias nuostatas įgyvendinti praktiškai.

32Remiantis šiais dviem faktoriais, galima sudaryti dvimatį Lietuvos partijų vertybių žemėlapį (6 pa-

veikslas). Dvejose šiame žemėlapyje išskirtose dimensijose pateikiamos svarbiausių Lietuvos partijų, kurios „Manobalsas.lt“ svetainėje pateikė bent 20 kandidatų atsakymus, pozicijos. Nors iš „Drąsos Kelio“ atstovų buvo sulaukta mažiau – tik 15 kandidatų atsakymų, ši partija taip pat įtraukta į tyrimą, kadangi pateko į parlamentą ir yra santykinai reikšminga politinė jėga, turinti frakciją Seime.

Iš žemėlapio matyti, kad tarp Lietuvos partijų iš tiesų egzistuoja skirtumai pagal šioje studijoje nagrinėjamas vertybes, o trys politinės jėgos, atstovaujančios tradicines ideologijas – konserva-toriai, liberalai ir socialdemokratai – užima jų ideologijas atitinkančias vietas.

TS-LKD tarp Lietuvos partijų yra labiausiai orien-tuota į tradicines vertybes ir santykinai mažiau nei kitos akcentuoja ekologiją ir valstybės vaidmenį skatinant lyčių lygybę. Tokia orientacija reiškia, kad TS-LKD, lyginant su kitais Lietuvos partinės siste-mos veikėjais, šiaurietiškam vertybių modeliui yra kiek tolimesnė. Tai šiek tiek paradoksalu, kadangi būtent šios partijos dominavimo Vyriausybėje me-tu buvo priimta Lietuvos valstybės pažangos stra-tegija „Lietuva 2030“, kurioje siūloma vertybinė kon-vergencija su Šiaurės šalimis.

LRLS yra pakankamai stipriai orientuota į liberalią poziciją sekuliarių-racionalių vertybių ir homo-seksualumo tolerancijos atžvilgiu, tačiau ji santyki-nai mažiau nei kitos partijos akcentuoja žaliosios-lyčių lygybės dimensijos vertybes. Tai gali būti susi-ję su tuo, kad pastarosios dimensijos klausimai pa-brėžia valstybės vaidmenį – liberalizmas paprastai pripažįsta teisinį lygybės įtvirtinimą, tačiau skeptiškiau vertina viešojo sektoriaus intervenciją, siekiant norimo rezultato praktikoje.

LSDP pagal 6 paveikslo duomenis yra artimiausia šiaurietiškoms vertybėms Lietuvos politinė jėga. Ši partija užima poziciją viršutiniame dešiniajame že-mėlapio kampe, atspindinčiame sekuliarias-racio-nalias ir post-materialias vertybes.

Visgi šie rezultatai dar nepateikia galutinio vaizdo. 6 paveiksle pavaizduota vertybinė orientacija nusta-tyta pagal partijos narių nuostatų vidurkius, tačiau partijos idėjiniam įvaizdžiui ir realiai politikai pa-prastai nemažai įtakos turi jų lyderiai. Be to, reikia atsižvelgti ir į partijų vidinį nuoseklumą, nes vidur-kis gali neatspindėti bendros partijos vertybinės pozicijos, jeigu partijos nuomonės viduje labai skiriasi.

7 paveiksle pateikiamos partijų ir partijų lyderių, kurie atsakė į visus šioje analizėje naudotus „Mano-balsas.lt“ klausimus, pozicijos. Jeigu pirmas pagal sąrašą partijos lyderis nebuvo užpildęs anketos arba neatsakė į visus klausimus, grafike vaizduo-jamas kitas pagal eilę politikas iš pirmojo partijos

kandidatų trejetuko. Todėl „Tvarką ir teisingumą“ (TT) grafike atstovauja Kęstas Komskis, o judėjimą „Taip“ – Miroslavas Monkevičius. Iš Darbo partijos ir Drąsos Kelio (DK) aukščiausiųjų lyderių atsakymų nebuvo sulaukta, išskyrus DK pirmininką Joną Var-kalą, tačiau pastarasis dalyje studijai aktualių klau-simų pažymėjo „neturiu nuomonės“.

20

21

7 paveikslas. Lietuvos partijų ir jų lyderių vertybių žemėlapis

Šaltinis: projekto „Manobalsas.lt“ duomenys. Partijos pozicija konkrečioje dimensijoje yra lygi partijos narių, atsakiusių į „Manobalsas.lt“ klausimus, faktoriaus (žr. 2 lentelę) įverčių vidurkiui; lyderių pozicijos lygios jų asmeniniam faktoriaus įverčiui. Lyčių lygybės klausimas priskirtas vertikaliajai (išgyvenimo-žaliųjų vertybių) dimensijai, o homoseksualumo tolerancijos – horizontaliajai (tradicinių vertybių ir sekuliarumo-racionalumo).

1,5

1

0,5

0

-0,5

-1

-1.5

-2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5

TT

DK Taip

LVŽS

LICS LRLSDP

TS-LKD

LSDP

K.Komskis R. Karbauskis

M. Monkevičius

A. Čaplikas

E. MasiulisA. Kubilius

A. ButkevičiusV. Tomaševskis

Tradicinės vertybės vs. sekuliarumas-racionalumas (homoseksualumo tolerancija)

Išgy

veni

mas

vs.

žalio

sios

ver

tybė

s (ly

čių

lygy

bė)

Iš paveikslėlio matyti, kad nors LSDP kaip partija yra linkusi į sekuliarias-racionalias ir post-materialias vertybes, jos lyderio Algirdo Butkevičiaus vertybinė orientacija ženkliai skiriasi – ji artimiausia į tradiciš-kumą ir išgyvenimo vertybes linkstančiai TS-LKD ir jos lyderiui Andriui Kubiliui. Visgi verta atkreipti dėmesį, kad lyginant su Valdemaro Tomaševskio pozicija, TS-LKD, taip pat A. Kubiliaus ir A. Butke-vičius tradiciškumas yra nuosaikus. Vertinant pagal lyderio poziciją, būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) yra tradiciškiausia, ir šiuo atžvilgiu labiausiai nuo šiaurietiškųjų vertybių nutolusi po-litinė jėga Lietuvoje. Apskritai įdomu pastebėti, kad išskyrus tris liberalų partijas (Liberalų ir centro sąjungą (LICS), LRLS ir „Taip“), visų kitų partijų lyderiai sekuliarumo-tradicinėje (apimančioje ir homoseksualumo toleranciją) dimensijoje yra arba centre, arba labiau linkę į tradiciškumą.

Vertinant pagal antrąją dimensiją, iš partijų lyderių

santykinai artimiausias šiaurietiškoms vertybėms yra „Taip“ atstovas Miroslavas Monkevičius. Nors Kęsto Komskio ir Ramūno Karbauskio orientacija į žaliąsias vertybes ir lyčių lygybę yra aiškiau išreikšta, dėl jų „šiaurietiškumo“ verčia abejoti galimai dekla-ratyvus šių nuostatų pobūdis ir pakankamai cen-tristinė pozicija kitais klausimais. Įdomu pastebėti, kad nors pagal tradicinių-sekuliarių vertybių di-mensiją Eligijus Masiulis ir Algis Čaplikas yra aiškūs „šiauriečiai“, jų pažiūros žaliųjų ir lyčių lygybės di-mensijoje yra netgi stipriau orientuotos į išgyve-nimo vertybes, negu partijos vidurkis. Vėlgi, tai gali rodyti klasikinį liberalų požiūrį į tai, kad sprendžiant tokias problemas kaip lyčių nelygybė valstybės kišimasis turėtų būti nedidelis.

Apibendrinant galima teigti, kad, vertinant bendras Lietuvos politikų vertybines orientacijas, pastebi-mas polinkis į šiaurietiškumą pagal post-mate-rialias vertybes (ekologija, lyčių lygybė, homosek-

sualumo tolerancija), taip pat bažnyčios vaidmenį. Kita vertus, Lietuvos politikams mažiau būdingas sekuliarus-racionalus požiūris į pilietybę ir tradicinę šeimą.

Lyginant partijas ir jų lyderius, paveikslas taip pat įvairus. Nuoseklesnės partijos, kuriose nėra dides-nio atotrūkio tarp partijos ir jos lyderio, yra kiek labiau į tradiciškumą linkusi TS-LKD ir sekuliari-racionali, homoseksualumo tolerancija pasižyminti LRLS. Tačiau abi šios partijos (lyginant su kitomis) labiau orientuotos į išgyvenimą, vertinant pagal žaliąsias vertybes ir lyčių lygybę. LSDP, remiantis partijos vidurkiu, yra artimiausia šiaurietiškai orien-tacijai, bet jos lyderis A. Butkevičius linksta į tradi-cinių vertybių pusę, todėl šios politinės jėgos tik-ruoju „šiaurietiškumo“ bastionu laikyti negalima.

Vertinant pagal V. Tomeševskio pažiūras abiejose dimensijose, tolimiausia šiaurietiškoms vertybėms partija Lietuvoje yra LLRA.

22

23

Šioje studijos dalyje siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos politikų deklaruojama vertybinė orientacija pasitvirtina priimant realius politinius sprendimus. Pirmajame skyriuje, remiantis atrinktų šešių balsavimų Seime analize, nagrinėjamos bendros tendencijos – kaip parlamente balsuojama vieno ar kito vertybinio sprendimo atveju, ar tai susiję su priklausymu skirtingoms frakcijoms. Antrajame skyriuje apžvelgiami skirtumai tarp partijų, siekiant įvertinti, ar idėjinės perskyros išlieka ir praktinėje politikoje.

Partijų narių ir jų lyderių nuostatų analizė atsklei-džia idėjinę orientaciją, kurią politikai pasirenka deklaruoti viešai. Nors idėjos yra svarbios, reikia pripažinti, kad vertybinė orientacija gali turėti mažai bendro su realia politika – ypač jeigu idėjos pasirenkamos tik kaip rinkiminė strategija, o kon-krečiuose sprendimuose svarbesniu tampa poli-tinis spaudimas iš koalicijos partnerių ar interesų grupių. Todėl nemažiau svarbu nei partijų vertybės yra jų praktinis įgyvendinimas.

Geriausias būdas objektyviai palyginti partijas bei

pamatuoti jų ištikimybę savo vertybėms yra bal-savimų Seime analizė – tokiu būdu galima tirti tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos praktines nuostatas, išreiškiamas balsavimu už, prieš, susi-laikymu ar nedalyvavimu konkrečiame Seimo po-sėdyje. Remiantis studijoje pasirinkta tradicinių ir sekuliarių-racionalių bei išgyvenimo ir post-mate-rialių vertybių prieiga, iš 2008-2012 m. Seimo ka-dencijos atrinkti su šiomis vertybėmis susiję svar-besni balsavimai. Jų sąrašas kartu su paaiškinimu, ko buvo siekiama patvirtintu ar nepatvirtintu įstatymu ar rezoliucija, pateikiamas 4 lentelėje.

24

4 lentelė. Seimo balsavimų, susijusių su tradicinėmis (sekuliariomis-racionaliomis) ir post-materialiosiomis (išgyvenimo) vertybėmis sąrašas, 2008-2012 m. Seimo kadencija.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainė, www.lrs.lt

Tradicinė šeima:tradiciškumas

Gyvūnų teisės:post-materialumas

ĮSTATYMAS (REZOLIUCIJA) PAAIŠKINIMAS SUSIJUSI VERTYBĖ

Konstitucijos 38 straipsniopapildymo ir pakeitimo

37įstatymas

Rezoliucija „Dėl žmogausteisių padėties ir situacijos

33Tibete“

Nepilnamečių apsaugosnuo neigiamos viešosiosinformacijos poveikio

34įstatymas (keitimas)

Vaiko teisių apsaugospagrindų įstatymas

35(keitimas)

Apsaugos nuo smurtoartimoje aplinkoje

36įstatymas

Gyvūnų globos, laikymo irnaudojimo įstatymas

38(nauja redakcija)

Priimta: įstatymu įtvirtintos griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildytas tokio elgesio sąrašas

Nepriimta: rezoliucija būtų pasmerkusižmogaus teisių pažeidinėjimus Tibete,jėgos naudojimą, siekiant suvaržytųtautų teisų į apsisprendimą

Individo autonomija(žmogaus teisės):post-materialumas

Priimta: pakeistas įstatymas buvo kritikuotas žmogaus teisių organizacijų dėl homofobiškų nuostatų

Nepriimta: įstatymo pataisomis būtų uždraustas fizinių bausmių taikymas vaikams

Priimta: įstatymu supaprastinta tvarka iškeldinti asmenis, smurtaujančius prieš artimuosius

Nepriimta: į Konstituciją būtų įvesta pataisa, šeimą apibrėžianti tik kaip vyro ir moters santuoką

Homoseksualumotolerancija: post-materialumas

Autoritetasauklėjant vaikus: tradiciškumas

Patriarchalinė hierarchija/individo autonomija (žmo-gaus teisės): tradicišku-mas/post-materialumas

Tiriant balsavimų rezultatus, verta pažvelgti, kiek jie atitinka pagal „Manobalsas.lt“ duomenis nustatytas bendras politikų vertybes. Taip pat verta panagrinėti, kiek apskritai balsavimas arba nedalyvavimas bal-savime susijęs su priklausymu vienai ar kitai Seimo frakcijai. Jeigu tarp šių veiksnių ryšio nebūtų, tai reikštų, kad priklausymas tam tikrai partijai nedaro įtakos, o tarp Lietuvos partijų aiškių skirtumų balsuojant už „vertybinius“ įstatymus nėra.

25

5 lentelė. Ryšys tarp balsavimo (nedalyvavimo) ir priklausymo frakcijai.

Šaltinis: balsavimų duomenys paimti iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės, www.lrs.lt

0.523

0.391

0.455

0.280

0.428

0.273

0.000

0.000

0.000

0.047

0.000

0.109

141

140

141

140

138

139

87

74

105

91

122

74

46

90.5

44.8

96.7

76.2

73

Tibeto rezoliuzija

Nepilnamečių apsaugos įstatymas

Vaiko teisių apsaugos įstatymas

Apsaugos nuo smurto artimojeaplinkoje įstatymas

Šeimos apibrėžimas Konstitucijoje


CRAMER'S39V

STATISTINISREIKŠMIN-

GUMASN DALYVAVO

POSĖDYJE

BALSAVO UŽ(IŠ DALYVA-

VUSIŲ, PROC.)

Iš 4 lentelėje pateiktų analizės rezultatų matyti, kad balsavimai pakankamai gerai atitiko deklaruo-jamas Lietuvos politikų nuostatas tradicinės šeimos ir gyvūnų teisių klausimais. Pirmuoju aspektu Lie-tuvos partijos yra palyginti tradicinių pažiūrų – tai atspindi 76.2 procentai balsų, atiduotų už šeimos apibrėžimo kaip santuokos, sudarytos tarp vyro ir moters, įtraukimą į Konstituciją, bei aukštas šio Seimo posėdžio lankomumas (122 nariai).

Sprendžiant iš gyvūnų apsaugą tobulinančio įstatymo priėmimo, Seime taip pat pakankamai nuosekliai buvo laikomasi post-materialaus požiū-rio, kuris dominavo ir pagal „Manobalsas.lt“ duome-nis. Visgi reikia pastebėti, kad šio posėdžio lanko-mumas buvo santykinai žemas – tai gali rodyti, kad didelei daliai politikų gyvūnų apsauga tiesiog nėra svarbus dalykas, tačiau reiškiant poziciją, jie yra

daugiau už nei prieš. Prie santykinai didesnio atiti-kimo politikų pažiūroms galima priskirti ir balsavi-mą dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, priimto beveik vienbalsiai, dalyvaujant 91 Seimo nariui. Tai iš dalies rodo, kad Lietuvos politi-kai gali realiais sprendimais paremti „Manobalsas.lt“ atsakymuose dominavusią teigiamą poziciją lyčių lygybės skatinimo atžvilgiu.

Didesnį atotrūkį tarp partijų vertybių ir realių veiks-mų galima užfiksuoti stebint Nepilnamečių apsau-gos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisų, kritikuotų dėl galimos homofo-bijos kurstymo, priėmimą. Nepaisant to, kad politi-kai bendrai šiuo atžvilgiu yra gerokai tolerantiš-kesni nei visuomenė, priimant pataisas už jas balsa-vo net 90.5 procento dalyvavusių Seimo narių. Menkas dalyvavimo lygis taip pat rodo, kad dalis

26

politikų nėra pasiruošę be tarptautinių organizacijų spaudimo savo vertybinę poziciją šiuo atžvilgiu paversti realiu balsavimu „prieš“. Aiškus vertybių ir realaus sprendimo neatitikimas yra pastebimas ir priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Nors absoliuti dauguma politikų pagal „Manobalsas.lt“ duomenis pasisakė prieš autoriteto prioritetą auklėjant vaikus, fizinių bausmių uždrau-dimas nebuvo įteisintas.

Visuose balsavimuose, išskyrus įstatymo dėl gyvūnų gerovės atvejį, galima užfiksuoti statistiškai reikšmingą ryšį tarp priklausymo frakcijai ir balsa-vime išreikštos pozicijos, apimančios ir nedalyva-

vimą posėdyje. Taigi priklausymas frakcijai iš tiesų daro įtaką balsavimui, o tarp partijų egzistuoja skirtumai ne tik idėjiniame, bet ir balsavimo Seime lygmenyje. Stipriausias ryšys užfiksuotas balsuo-jant už rezoliuciją, smerkiančią žmogaus teisių pažeidinėjimus Tibete ir Vaiko teisių apsaugos pa-grindų įstatymo pakeitimus. Taip pat galima paste-bėti, kad būtent šie du įstatymai labiausiai suskaldė Seimą, nes balsavusių už ir prieš arba susilaikiusių, kas įstatymo priėmimo atžvilgiu realiai reiškia nei-giamą poziciją, proporcijos buvo lygiausios. Re-miantis šiais pastebėjimais, skirtumus tarp pačių partijų verta paanalizuoti detaliau.

27

Nagrinėjant partijų skirtumus pagal balsavimus Seimo posėdžiuose, verta atkreipti dėmesį į nedalyvavusius balsavimuose. Iš 8 paveiksle pateikto grafiko (frakcijų trumpinių paaiškinimai pateikti 2 priede) matyti, kad santykinai nuosekliausiai vertybiniuose balsavimuose 2008-2012 m. Seimo kadencijoje dalyvavo TS-LKD politikai. Visuose šešiuose balsavimuose nedalyvavusių šios partijos frakcijos narių buvo mažiau nei 40 procentų, o trijuose – mažiau nei 30 procentų.

8 paveikslas. Nedalyvavimas balsavimuose pagal frakcijas (proc.).

Duomenų šaltinis: balsavimų duomenys paimti iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės, www.lrs.lt.Frakcijų pavadinimų trumpinių paaiškinimai – 2 priede. Aukštesnis procentas žymi aukštesnį nedalyvavimo lygį.

100.00

90.00

80.00

70.00

60.00

50.00

40.00

30.00

20.00

10.00

0.00

Tibeto rezoliucija






DPF

KPF

LCSF (JF)

LSDPF

LSF

MG

TSLK DF

TTF

TPPF

Kita vertus, stebina liberalų partijų (LRLS ir LICS) polinkis nedalyvauti – net 5 iš 6 balsavimų nebuvo daugiau nei 40 procentų šių partijų frakcijų narių, o balsavime, kuriame buvo priimtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, nedalyvavo apskritai nei vienas LRLS politikas. Tai rodo, kad Lietuvos liberalai savo vertybių negina taip, kaip turėtų, remiantis jų deklaruojamomis nuostatomis.

LSDP, kuri pasižymi artimiausia šiaurietiškoms vertybėms orientacija, irgi nėra visiškai nuosekli dalyvavimo, taigi, ir vertybinės pozicijos pareiški-mo atžvilgiu. Dviejuose iš šešių balsavimų, susiju-siuose su post-materialiomis vertybėmis, nebuvo daugiau nei 50 procentų šios partijos frakcijos na-

rių. Verta pastebėti, kad ir LSDP, ir liberalų partijos, sprendžiant iš nedalyvavimo, „užsimerkė“ priimant tarptautinių organizacijų kritikuotas ir vėliau keis-tas, seksualinių mažumų atžvilgiu diskriminacines Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas.

Žinoma, analizuojant vertybes būtina atsižvelgti ne tik į dalyvavimą balsavimuose, bet ir į konkrečius balsavimų rezultatus. Kadangi balsuojant už skir-tingus įstatymus, balsavimas už, prieš ar susilai-kymas galėjo reikšti skirtingą vertybinę poziciją, 9 grafike skaičiavimas kiek koreguotas: rodomas pro-centas politikų nuo visos frakcijos, kurie dalyvavo ir parėmė tam tikrą sekuliarią-racionalią ar post-materialią poziciją.

28

9 paveikslas. Vertybinis balsavimas pagal frakcijas (procentas išreiškiančių sekuliarią-racionalią arba post-

materialiąją vertybę balsu už, prieš ar susilaikymu).

Duomenų šaltinis: balsavimų duomenys paimti iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės, www.lrs.lt,Frakcijų pavadinimų trumpinių paaiškinimai – 2 priede, procentus skaičiuojant sudėtos pozicijos – 3 priede.

100.00

90.00

80.00

70.00

60.00

50.00

40.00

30.00

20.00

10.00

0.00

Tibeto rezoliucija






DPF

KPF

LCSF (JF)

LSDPF

LSF

MG

TSLK DF

TTF

TPPFIš 8 ir 9 grafikų matyti, kad, vertinant pagal vertybinį balsavimą, politinė jėga, mažiausiai linkusi palaikyti sekuliarias-racionalias ir post-materialias vertybes 2008-2012 m. Seimo kadencijoje, buvo Darbo parti-ja. Santykinai panaši yra ir TT – išskyrus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nei viena-me kitame iš tirtų balsavimų nebuvo nei 50 procen-tų šios partijos frakcijos narių, kurie būtų palaikę post-materialią ar sekuliarią-racionalią vertybinę orientaciją. Verta akcentuoti, kad partijos elgesys priimant Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įsta-tymą („už“ balsavo tik 3 iš 17 frakcijos narių) rodo, kad šios partijos deklaruojamos žaliosios vertybės iš tiesų ir yra tik deklaracija.

Vertybiniame žemėlapyje labiausiai tradicinėmis ir išgyvenimo vertybėmis pasižymėjusi TS-LKD buvo visiškai ištikima joms trijuose susijusiuose balsa-vimuose – dėl vaiko teisių apsaugos, nepilnamečių apsaugos, ir šeimos apibrėžimo Konstitucijoje. Vis-

gi ji pareiškė kiek kitokią, artimesnę šiaurietiškoms vertybėms poziciją balsavimuose dėl Tibeto rezo-liucijos ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, taip pat nemaža dalis partijos politikų parėmė gyvūnų gerovės įstatymą.

Vertinant pagal 8 grafiko duomenis, LSDP nėra visiškai ištikima tai pozicijai, kurią ji deklaruoja pagal „Manobalsas.lt“ apklausą. Nors partija aiškiai išreiškė „šiaurietišką“ poziciją balsuodama už fizinių bausmių vaikams uždraudimą ir apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, ji nedėjo pastangų už-kirsti kelio šeimos apibrėžimo patekimui į Konsti-tuciją (10 frakcijos narių netgi balsavo už) ir nebal-savo už Tibetą palaikančią rezoliuciją (skirtingai nei TS-LKD, kuri šiuo atveju išreiškė post-materialią poziciją). Atrodo, kad neretai realiuose sprendi-muose prieš vertybines nuostatas laimi pragma-tiškumas ar įtakingesni požiūriai partijų viduje.

29

Atsižvelgiant į Lietuvai valstybės pažangos stra-tegijoje iškeltą tikslą tapti integralia Šiaurės-Baltijos šalių regiono dalimi, pabrėžiant vertybių konver-genciją, šioje studijoje buvo siekiama įvertinti, kiek Lietuvos partijų vertybės yra panašios į vertybes, būdingas Šiaurės šalims. Politikų nuostatų ir balsavimų Seime analizė atskleidė įdomius, nevie-nareikšmius rezultatus. Lietuvos partijų negalima apibūdinti kaip šiaurietiškų – pasižyminčių stiprio-mis sekuliariomis-racionaliomis ir post-materialio-mis, saviraiškos vertybėmis, tačiau jos tikrai nėra ir nuosekliai orientuotos į tradiciją ir išgyvenimą. Analizė atskleidė, kad tarp Lietuvos partijų egzis-tuoja skirtumai tiek pagal deklaruojamas vertybes, tiek praktinius sprendimus. Visgi aiškesnės per-skyros atrandamos daugiau idėjiniame lygmenyje: praktinių sprendimų požiūriu nuosekliai sekuliarių-racionalių ir post-materialistinių partijų šalyje nėra.

Bene aiškiausiai Lietuvos partijų tradiciškumas atsiskleidžia tradicinės šeimos atžvilgiu: libera-lesnės pozicijos laikosi mažiau nei trečdalis politikų, o ir balsavimas Seime dėl šeimos apibrėžimo Kon-stitucijoje kaip santuokos tarp vyro ir moters at-skleidžia tokio požiūrio stiprumą – Konstitucijai pakeisti pritrūko tik vieno balso. Kita vertus, Lietu-vos politikai yra ganėtinai sekuliarūs bažnyčios vaidmens atžvilgiu ir linkę neakcentuoti autoriteto auklėjant vaikus. Visgi balsavimo Seime analizė rodo, kad pastaroji vertybė nėra giliai įsišaknijusi praktiniu požiūriu – balsavime dėl Vaiko teisių ap-saugos pagrindų įstatymo pakeitimo Seimo nariai paklausė visuomenės, kuri šiuo atžvilgiu yra gerokai tradiciškesnė, „balso“.

Bendra politikų deklaruojamų idėjinių nuostatų analizė atskleidė, kad Lietuvos politikai labiau linkę akcentuoti post-materialias (saviraiškos ir toleran-cijos), o ne išgyvenimo vertybes. Ypač atkreiptinas dėmesys į gerokai didesnę homoseksualumo toleranciją tarp politikų, lyginant su visuomene. Atrodo, kad idėjiniame lygmenyje Lietuvos politikai

šiuo atžvilgiu juda šiaurietiškųjų vertybių link. Visgi realus ir nuoširdus jų įgyvendinimas, be išorės spaudimo, kelia abejonių. Seime buvo nesunkiai, faktiškai be liberalesnių jėgų pasipriešinimo priimtos homofobija pasižyminčios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, kurios vėliau buvo keistos dėl tarptautinių organizacijų kritikos. Pastarosios kadencijos Seimas priėmė gyvūnų gerovę tobulinantį įstatymą, tačiau lankomumas posėdyje buvo žemas.

Ar yra ryškių skirtumų tarp partijų? Apžvelgiant tiek deklaruojamus vertybinius įsitikinimus, tiek balsavimus Seime galima išskirti labiau į tradicines ir išgyvenimo vertybes linkusias ir kartu kiek daugiau nuo šiaurietiškos orientacijos nutolusias partijas: tai TS-LKD, DP ir TT. Nors pastaroji dekla-ruojamų nuostatų lygmenyje itin akcentuoja žalią-sias ir lyčių lygybės vertybes, realybėje yra linkusi balsuoti už tradiciją ir nepalaikyti saviraiškos bei individo autonomijos. Reikėtų pastebėti, kad vertinant tik pagal idėjines nuostatas ir partijos lyderio V. Tomaševskio poziciją, mažiausiai „šiaurie-tiška“ partija Lietuvoje yra LLRA. Visgi šią politinę jėgą sunku įvertinti pagal balsavimus, kadangi 2008-2012 m. kadencijoje ji neturėjo frakcijos, o ly-deris nuo 2009 m. buvo išvykęs į Europos Parlamentą.

Liberalų partijos (LRLS ir LICS) ir LSDP idėjinės nuostatos labiau pasižymi sekuliariomis-raciona-liomis vertybėmis ir homoseksualumo tolerancija. Pastaroji, skirtingai nuo liberalų, dar ir linkusi palaikyti žaliąsias vertybes bei lyčių lygybės skati-nimą. Visgi visų šių politinių jėgų balsavimo elgesio analizė rodo, kad jos nėra nuoseklios ginant dekla-ruojamas vertybes. Liberalams būdingas posėdžių, susijusių su tirtais vertybiniais balsavimais, nelan-kymas – tai tikėtinai rodo nusileidimą buvusios koalicijos partneriui TS-LKD. LSDP nuosekliai ir prin-cipingai balsavo tik dviejų įstatymų – Vaiko

30

teisių apsaugos pagrindų ir Apsaugos nuo smurto arti-moje aplinkoje – atveju. Be to, partija nebuvo lin-kusi palaikyti rezoliucijos, smerkiančios žmogaus teisių pažeidinėjimus Tibete – tai rodo pragmatiš -kumą, kur is k ar ta is ker tas i su deklaruojamomis pa-žiūromis. Šios politinės jėgos atveju taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į partijos lyderio A. Butkevičiaus vertybinį atotrūkį nuo partijos – savo pažiūromis jis artimiausias santykinai tradicinei TS-LKD.

Sprendžiant iš studijoje pateiktos analizės, Lietu-voje nėra partijos, kuri būtų reiškusi nuoseklią seku-

liarią-racionalią ir post-materialiąją poziciją visų tirtų klausimų ir balsavimų atžvilgiu. Bendra poli-tikų vertybinė orientacija yra šiaurietiškesnė nei Lietuvos visuomenės. Visgi konkrečių klausimų ir balsavimų atžvilgiu dažnai pasirenkama tradicinė, į i š g y ve n i m ą o r i e nt u o t a p oz i c i j a , o p a g a l „Manobalsas.lt“ duomenis, labiau sekuliarios-racio-nalios ir post-materialistinės partijos savo įsitiki-nimų nuosekliai negina. Taigi Lietuvos partijų ir Šiaurės šalių vertybiniai skirtumai vis dar ryškūs. Siekiant juos mažinti, visų pirma tokias nuostatas deklaruojančioms politinėms jėgoms reikėtų tapti patikimesnėms priimant realius sprendimus.

Mažvydas Jastramskis parengė labai įdomią, vertin-gą ir, mano žiniomis, pirmąją tokio pobūdžio stu-diją. Ji suteikia daug peno apmąstymams ir būtų įdomu, jeigu panašūs tyrimai būtų atlikti kitose Bal-tijos valstybėse bei Šiaurės šalyse.

Vertybių, kurias galima atpažinti kaip šiaurietiškas, egzistavimas plačiai pripažįstamas ne tik pačiose Šiaurės šalyse, bet ir Europoje bei už jos ribų. Nepai-sant to, apibrėžti, kokios gi tai iš tiesų vertybės, yra stebėtinai sudėtinga. Bendrų Šiaurės šalių pareng-tų dokumentų, apibrėžiančių šias vertybes, nėra. Šiaurės ministrų tarybos internetinėje svetainėje nuorodų į šiaurietiškas vertybes taip pat nėra.

Nesant oficialių šiaurietiškas vertybes apibūdinan-čių dokumentų, pasaulio vertybių tyrimai tampa svarbiu atskaitos tašku. Studijos 5 puslapyje pavaizduotas pasaulio vertybių žemėlapis akivaiz-džiai parodo, kad penkių Šiaurės šalių ministrų tarybos narių vertybinės orientacijos labai pana-šios, ir visos šios šalys išsidėsčiusios žemėlapio daly-je, žyminčioje stiprų„sekuliarių-racionalių“ ir „savi-raiškos“ vertybių paplitimą. Šio tipo vertybės glau-džiai susijusios su tam tikrais įsitikinimais apie tai, kokia turėtų būti visuomenės santvarka ir kaip

turėtų būti sprendžiami konfliktai tarp konkuruo-jančių požiūrių. Svarbiausios šių vertybių aprašytos 6 puslapyje.

Šios šalys išsiskiria dėmesiu žmogaus teisėms, ga-rantuojančioms asmens pasirinkimo laisvę bei individo autonomiją, taip pat tolerancija, aktyvia kova prieš lyčių nelygybę ir pilietiniu aktyvumu. Be to, Šiaurės šalys pasižymi didžiausiu pasaulyje socialiniu pasitikėjimu, laikomu vienu svarbiausių post-materialistinės visuomenės bruožų.

Mane, kaip Danijos žmogaus teisių instituto (DŽTI), nacionalinės, Šiaurės regione įsikūrusios žmogaus teisių institucijos atstovą, labiausiai domina ryšys tarp „šiaurietiškų vertybių“, analizuojamų šioje stu-dijoje, ir „žmogaus teisių vertybių“ arba standartų.

Kiek „šiaurietiškos“ ir „žmogaus teisių vertybės“ sutampa? Ir jeigu jos ne visiškai sutampa, kokią reikšmę tai turi žmogaus teisių diskursui Šiaurės šalyse, ir tuo pačiu Lietuvos pažangos strategijoje 2030 deklaruotam pasiryžimui orientuotis į šiaurie-tiškas vertybes?

Mūsų, kaip Danijos nacionalinės žmogaus teisių

31

institucijos, darbo efektyvumui svarbu atsižvelgti į viešąją nuomonę bei įvairiapusišką vertybių suvokimą Danijos visuomenėje – šiaurietiškų bei kitų vertybių, būdingų žmonėms, gyvenantiems skirtingose šalies dalyse, priklausantiems įvairioms socialinėms, etninėms, religinėms grupėms. Mes esame daniška institucija šiaurietiškame geogra-finiame regione, suteikiančiame mūsų institucijai specifinį charakterį. Esu tikras, jog tai turi poveikį tam, kaip mes organizuojame savo darbą bei pateikiame jį viešojoje erdvėje. DŽTI egzistavimo ir jo darbo pagrindas yra tarptautiniai žmogaus teisių standartai/vertybės, ir mes negalime aukoti savo nepriklausomybės ar patikimumo nereaguodami į žmogaus teisių problemas, net jei tai sukeltų priešpriešąsu atskirųvisuomenės grupių verty-bėmis arba vienos ar kitos Danijos politinės partijos vykdoma politika.

Šiuo atžvilgiu mūsų kaip institucijos patirtis rodo, kad skirtumas tarp daniškų vertybių (kaip šiaurie-tiškų vertybių poaibio) ir žmogaus teisių vertybių egzistuoja.

Vienas to pavyzdžių yra DŽTI 2011 ir 2002 išgyventa „egzistencinė krizė“, kai naujai išrinkta Danijos vyriausybė siekė mus uždaryti. Tuometinis mi-nistras pirmininkas Anders Fogh Rasmussen kriti-kavo DŽTI ir daugelį kitų institucijų už tai, kad jos nurodinėja danams, ką daryti ir ką galvoti. Naujųjų metų dieną per nacionalinę televiziją transliuotos kalbos metuministras pirmininkas pasakė, kad danai patys gali priimti vertybinius sprendimus; kad jiems nereikia „save pasiskyrusių gero skonio teisėjų“, kurie nurodinėtų, kas yra gerai ar blogai. Tai buvo apeliacija į šiaurietišką vertybę – stiprų indivi-dualizmo jausmą Šiaurės šalių visuomenėse ir tikė-jimą individo sugebėjimu pačiam/pačiai priimti sprendimus dėl etinių/moralinių klausimų be nuo-rodos į įtvirtintus autoritetus. Tai pavyzdys, kaip Da-nijoje šiaurietiška arba daniška vertybė buvo pasi-

40telkta pasisakant prieš žmogaus teisių vertybes.

Kalbant apie su šiaurietiškomis vertybėmis susi-jusius klausimus, naudotus tyrimo apklausose, visi

jų, išskyrus gyvūnų gerovės klausimą, yra akivaiz-džiai susiję su žmogaus teisių vertybėmis.

Tačiau tai, jog asmuo savo atsakymuose nepade-monstravo pritarimo šiaurietiškoms vertybėms, jokiu būdu nereiškia, kad jis ar ji apskritai priešta-rauja šiaurietiškoms – ar žmogaus teisių vertybėms.

Tyrimui pasirinkti klausimai daugiau ar mažiau yra tie, kurių atžvilgiu visuomenės požiūris stipriai išsiskiria. Pavyzdžiui, manau, kad visi arba dauguma danų teigtų, jog aplinkos apsauga jiems yra labai svarbi, bet ne visi sutiktų padidinti valstybės išlai-das aplinkos apsaugai, jei tai turėtų poveikį, pavyz-džiui, palūkanų normai, viešoms sveikatos apsau-gos paslaugoms ar pagrindinių maisto produktų kainoms.

Antras pavyzdys yra lyčių lygybės klausimas. Paly-ginus su dauguma pasaulio šalių, lyčių lygybė Danijoje yra geroje padėtyje, ir tai atsispindi tiek Danijos politikoje bei įstatymuose, tiek ir įstatymų įgyvendinimo praktikoje. Tačiau tarp Danijos politinių partijų vyksta gyva diskusija bei egzistuoja ryškūs nuomonių ir vertybinių pozicijų skirtumai lygybės ir nediskriminacijos klausimais apskritai. Lygybės ir nediskriminavimo vertybės – tai tinka ir žmogaus teisių vertybėms – šiuo metu yra kur kas stipriau debatuojamos Danijos politikoje ir visuo-menėje nei prieš dvidešimt metų. To priežastys per daug kompleksinės, kad būtų galima pateikti kitokį paprastą paaiškinimą nei Danijos visuomenėje išaugusi įvairovė, paskatinusi žmones permąstyti savo tapatumą su pamatinėmis daniškomis/ šiaurietiškomis vertybėmis, tokiomis kaip tole-rancija ir individualizmas.

Studijoje analizuojamame vertybių žemėlapyje „šiaurietiškos vertybės“ išsidėsčiusios viršutiniame dešiniajame žemėlapio kampe (t.y. ši žemėlapio da-lis žymi „sekuliarių-racionalių“ ir „saviraiškos“ verty-bių paplitimą, priešingai nei žemutinis kairysis kampas, rodantis „išlikimo“ ir „tradicinių“ vertybių vyravimą). Tai gali tikti šiam tyrimui atrinktiems klausimams, iliustruojantiems kai kurias šiaurie-

32

tiškas vertybes, bet ar tai tinka ir žmogaus teisių vertybėms?

Žvelgiant iš vienos pusės, atsakymas yra neabejo-tinai „taip“. Tarptautinė žmogaus teisių teisė remiasi įsitikinimu apie pamatinį kiekvieno individo orumą ir prigimtinę vertę bei, kaip teigiama, iš šio įsitiki-nimo pripažinimo kylančias žmogaus teises ir lais-ves. Bet žmogaus teisės taip pat yra ir socialinių grupių teisės, apimant ir religines bei etnines mažumas, bei teisė išlaikyti ir išreikšti kultūrinį identitetą, laisvai ir prasmingai dalyvauti viešajame gyvenime, teisė į apsaugą nuo valstybės piktnau-džiavimo savo galiomis, teisė į prieigą prie teisingu-mo, į teisinį tapatumą ir į teisingą teismą, teisė į darbą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą, adekvačią pastogę ir maistą. Visi ar beveik visi žmonės palaikytų daugumą, jei ne visas šias teises. Tai yra „šiaurietiškos vertybės“, jos taip pat yra „baltiškos“, ir universalios vertybės. Šiuo apsektu mes galime teigti, kad žmogaus teisių vertybes galima rasti visame vertybių žemėlapyje. Kai kurie žmogaus teisių klausimai (tokie, kaip parinkti šioje studijoje) yra stipriai susiję su „sekuliariomis-racionaliomis“ ir „saviraiškos“ vertybėmis – tačiau nemažai žmogaus teisių klausimų, galbūt net dauguma, svarbūs ir tiems žmonėms ar politinėms partijoms, kurios daugiau ar mažiau susitapatina su studi jo je įvardi - jamomis „ i š l ik imo“ ar ba „tradicinėmis“ vertybėmis.

Kaip aukščiau aprašyta diskusija paveikia būdus, kuriais nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygių galimybių įstaigos/žmogaus teisių organi-zacijos įsitraukia į dialogą su politikais ir politinėmis partijomis?

Viena DŽTI išmokta pamoka yra ta, kad mes turime siekti įtraukti į dialogą visas politines partijas ir socialines grupes. Danijoje mes sugebėjome

išlaikyti konstruktyvų dialogą su beveik visomis Danijos parlamento partijomis. Visos politinės partijos, išskyrus vieną, kartu su svarbiausiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis, etninių mažumų organizacijomis yra atstovau-jamos kelis kartus per metus susirenkančioje DŽTI taryboje.

Kita išvada būtų ta, jog, atsižvelgiant tai, kad žmogaus teisių normos yra svarbios visų politinių partijų siekiams bei interesams, nepaisant jų vertybinės orientacijos, mes turime mesti iššūkį išankstiniam visuomenėje egzistuoti galinčiam nusistatymui, kad žmogaus teisės nedera su Danijos istorija, kultūra ar tradicijoms. Arba kad Europos lygybės direktyvos ar kitos regioninio lygio normos prieštarauja šeimos ar kitoms tradicinėms Danijos visuomenės institucijos tokioms kaip Bažnyčia ar Monarchija – kurios daugeliui žmonių simbolizuoja Danijos nacionalinį tapatumą.

Paskutinis komentaras, remiantis Danijos ir kitų ES šalių patirtimi, būtų toks, kad be jokių abejonių egzistuoja ribos, kiek gali būti pasiekta skatinant tam tikrų vertybių įgyvendinimą „iš viršaus“. Demokratinėje visuomenėje turi būti erdvės įvai-rioms vertybinėms pozicijoms ir žmonės turėtų turėti galimybę balsuoti už jų vertybes ir interesus atstovaujančius politikus. Politiniai lyderiai ir partijos, žinoma, gali skatinti ir propaguoti demo-kratines ir žmogaus teisių vertybes, tačiau egzis-tuoja ribos, kiek galima tokiu viešu skatinimu pasiekti tais atvejais, kai žmonės nėra įsitikinę, kad skatinamos vertybės atitinka jų interesus. Žvelgiant iš nacionalinės žmogaus teisių institucijos perspek-tyvos, mes turime nepamiršti, kad informacijos apie žmogaus teises sklaida ir žmogaus teisių skatinimas turi būti formuojamas taip, kad pasiektų skirtingas visuomenės interesų grupes – vienpusio atsako į žmogaus teisių problemas dažnai nepakanka.

33

1 Priedas. Seimo frakcijų trumpinių paaiškinimai.

FRAKCIJATRUMPINYS

DPF

KPF

LCSF

LSDPF

LSF

MG

TSLKDF

TTF

TPPF

JF

Darbo partijos frakcija

Krikščionių partijos frakcija

Liberalų ir centro sąjungos frakcija

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

Liberalų sąjūdžio frakcija

Mišri grupė

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

Tvarkos ir teisingumo frakcija

Tautos prisikėlimo partijos frakcija

Jungtinė frakcija

2 Priedas. Balsavimo pozicijos, reiškiančios atitinkamos sekuliarios-racionalios ar post-materialio-sios vertybės rėmimą, kurios sudėtos skaičiuojant 9 paveiksle pateiktus duomenis.

ĮSTATYMAS (REZOLIUCIJA) POZICIJA

Rezoliucija „Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete“

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos

poveikio įstatymas (keitimas)

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (keitimas)

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (nauja redakcija)

Už

Prieš ir

susilaikymas

Už

Už

Prieš ir susilaikymas

Už

34

3 Priedas. Partijų trumpinių paaiškinimai.

TRUMPINYS PARTIJA

LICS

LRLS

TS-LKD

LSDP

TT

DP

LVŽS

Taip

DK

Liberalų ir centro sąjunga

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Lietuvos socialdemokratų partija

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Darbo partija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Judėjimas „Taip“

Drąsos Kelias

studija: lietuvos politinių partijų vertybių žemėlapis

Documents