sunkveŽimiŲ konstrukciniai ypatumai...aparato konstrukcija yra tokia, kad juos būtų galima...
TRANSCRIPT
SUNKVEŽIMIŲ KONSTRUKCINIAI YPATUMAI
Sunkvežimiai užima antrą vietą pagal automobilių skaičių šalies keliuose. Jų skaičius su
kiekvienais metais didėja. Avaringiausi Lietuvos magistraliniai keliai (A9, A13, A15, A7, A1, A5)
yra tarptautiniai. Tai pagrindinės prekybos arterijos, kuriomis vykdomi tarptautiniai pervežimai –
kursuoja sunkieji vilkikai. Pagrindinė problema, kodėl būtina atkreipti dėmesį į šią transporto rūšį
tai įvykių pasekmės. Dažniausiai tokiose avarijose žūsta žmonės, išpilami vežami paprasti ir
pavojingi kroviniai. Pasitaiko atvejų, kai tokios transporto priemonės pakraunamos viršijant
maksimaliai leistiną normą, todėl pasikeičia sunkvežimio važiavimo, ir kas ypač svarbu, stabdymo
bei manevravimo dinamika.. Lengvajam automobiliui susidūrus su 40 ir daugiau tonų sveriančiu
vilkiku, pasekmės būna fatališkos, net jeigu greičiai yra nedideli. Sunkvežimių transporto avarijų
metu gali kilti pavojus ir gamtai. Tolimųjų reisų vilkiko kuro talpos yra didelės ir išsiliejęs kuras
gali sukelti ekologinę avariją. Susidūrimas su vilkiku ar kitu sunkvežimiu lengvajam automobiliui
yra toks pavojingas dėl kelių priežasčių:
1. didelis masių skirtumas;
1 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio masių skirtumas.
2. automobilių geometrijos skirtumai: prošvaistės ir pagrindinio rėmo (automobilis su
mažesne prošvaiste ir žemiau esančiu pagrindiniu rėmu palenda po sunkvežimiu ir būna
sutraiškomas);
2 pav. Sunkvežimio ir lengvojo automobilio klirensų skirtumai.
Transporto avarijos pasekmes lemia ir susidūrimų rūšis. Išskiriamos 7 pagrindinės
susidūrimų rūšys. Pagrindines susidūrimų rūšis pateikiame 1 lentelėje.
1 lentelė. Dažniausios susidūrimų rūšys.
Susidūrimas, kai judėjimo kryptis Susidūrimo schema Susidūrimų
statistika
Priešinga
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio priekiu
30%
Priešinga
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio šonu
5%
Vienoda
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio galine dalimi
15%
Vienoda
lengvojo automobilio priekis su
sunkvežimio galine dalimi
12%
Sankryžoje
sunkvežimio priekis su lengvojo
automobilio šonu
15%
Sankryžoje
sunkvežimio šonas su lengvojo
automobilio priekiu
12%
Lenkiant
sunkvežimio šonas su automobilio
šonu
10%
Analizuojant avarijas galime teigti, kad dažniausios avarijos yra kai automobiliai susiduria
važiuoja priešprieša. Statistika teigia, kad tokių įvykių metu daugiausia nukenčia lengvųjų
automobilių keleiviai. Sunkvežimių gamintojai diegia papildomas saugumo priemones, kurios
padeda užtikrinti ne tik sunkvežimio vairuotojo, kuris sėdi sąlyginai saugesnėje nuo avarijų
3 pav. Lengvojo automobilio palindimo po sunkvežimiu
pasekmės
4 pav. Lengvojo automobilio palindimo po
sunkvežimiu pasekmės
5 pav. FUPS įrengimo sunkvežimiuose schema
6 pav. FUPS veikimo kinematinė schema
padėtyje negu lengvojo automobilio vairuotojas ir keleiviai. Tyrimai parodė, kad žmogiškosios
klaidos yra veiksnys, prisidedantis maždaug prie 70%, transporto eismo aplinka – 20%, o transporto
priemonių defektai ir gedimai – prie maždaug 10% visų eismo nelaimių. Bet dažniausiai tai būna tik
dominuojantis veiksnys. Avarijos priežastys dažniausiai būna kompleksinės, apimančios
dominuojantį ir papildomus veiksnius.
Skirtingas sunkvežimių ir lengvųjų
automobilių aukštis ir masės visada kėlė
žmonių, važiuojančių lengvajame
automobilyje saugumo problemų.
Susidūrimo metu lengvasis automobilis palenda po
sunkvežimiu ir pasekmės būna labai skaudžios.
Tačiau transporto priemonių kūrėjai sukūrė sistemą,
kuri gali dalinai sumažinti (sugerti) susidūrimo metu
susidariusias jėgas. Tai apsaugos nuo
priekinio susidūrimo sistema – FUPS
(Frontal Under run Protection System).
Apsaugos nuo priekinio susidūrimo sistema
įdiegta visuose šiuolaikiniuose
sunkvežimiuose. Be to priekabose ir
puspriekabėse įdiegtos tokios pat FUPS
sistemos, kurios susidūrimo metu neleidžia
lengvajam automobiliui palįsti po
sunkvežimiu ar jo priekaba. Todėl sumažėja
sunkių sužeidimų rizika bei padidėja
lengvųjų automobilių keleivių galimybė
išgyventi.
Apsaugos nuo priekinio susidūrimo
sistemos pagrindas – tvirtas, tiesiogiai prie
važiuoklės rėmų pritvirtinta plieninė arba
lengvesnio metalo sija, perduodanti susidūrimo energiją į gniuždomas smūgio akumuliacines dalis.
Strypas išlaiko dideles apkrovas – apie 8 tonų smūgio jėgą galuose ir 16 tonų smūgio jėgą viduryje.
Ši sija sąlyginai lengva, nes ji yra integruota kabinos konstrukcijos dalis. Ne mažiau svarbi apsauga
7 pav. Keleiviams vežti skirtas
sunkvežimis
8 pav. Sunkvežimių kabinų „Crash“ testas
nuo palindimo po sunkvežimiu iš galo. Ji diegiama kaip įprastinė (su fiksuotu strypu), arba su
įtraukiama sija. Apsauginė sija tvirtinama tokiame pačiame aukštyje, kaip ir lengvųjų automobilių
bamperis. Gniuždomoji dalis sujungta su sunkvežimio važiuokle. Žiūrint iš šono ši sistema primena
trikampį. Smūgio metu apsauginė sija neleidžia lengvajam automobiliui palįsti po sunkvežimiu, o
gniuždymo dalis sugeria priešpriešinį smūgį, taip sumažindama apkrovas, kurios veikia
nukentėjusiuosius. Tokios apsaugos nuo palindimo po sunkvežimiu sistemos neturi padidinti
pravažumo sunkvežimiai.
Sunkvežimiai dažniausiai naudojami krovinių
pervežimui, nors yra gaminamų sunkvežimių, skirtų
žmonių gabenimui. Sunkvežimių skirstymas gali būti
skirtingas: pagal krovinių pervežimo nuotolį į trumpojo
nuotolio ir ilgojo nuotolio, pagal kėbulo tipą į atviro ir
uždaro kėbulo, pagal ratų formulę į visų varančiųjų ir
galinių varančiųjų, pagal variklio išdėstymą į variklis po
kabina, variklis kabinos priekyje. Gali būti ir kiti skirstymai. Sunkvežimių skirstymas pagal
pervežimo nuotolį ugniagesiams gelbėtojams svarbus, nes trumpojo ir ilgojo nuotolio automobilių
kabinos skiriasi. Ilgojo pervežimo nuotolio sunkvežimių kabinose sudaromos sąlygos vairuotojams
pailsėti, tuo tarpu trumpojo pervežimo nuotolio sunkvežimiuose miegamosios vietos nenumatomos.
Įrengiant kabinas šiuolaikinių sunkvežimių visa įranga ir kabinos elementai daromi iš nedegių ir
sunkiai degių medžiagų, projektuojami taip, kad susidūrimo metu jie sugertų smūgio jėgą, o
deformacijos kiek galima mažiau pakenktų vairuotojui ir keleiviui. Be to, ilgojo vežimo nuotolio
sunkvežimiuose kabinos viduje laikomų reikmenų, pvz., mikrobangų krosnelės, kavos virimo
aparato konstrukcija yra tokia, kad juos būtų galima tvirtai pritvirtinti prie kabinos. Tai užtikrina,
kad susidūrimo ar avarinio stabdymo atveju jie liks savo vietoje.
Sunkvežimio kabinos
Dažniausiai pasitaikančios sunkvežimių avarijos susidūrimai su kitais automobiliais ir
sunkvežimių virtimai. Retesni transporto įvykiai, kai vairuotojo kabina patiria išorinį smūgį arba
atsitrenkia į žemę.
Didžiausias dinaminis
krūvis tuo metu tenka
vairuotojo kabinai. Ji turi
sumažinti transporto
avarijos pasekmes
sumažinant ir sugeriant
smūgio energiją, taip pat
deformacijos turi būti minimalios, kad kabinos viduje liktų pakankamai vietos reikalingos
vairuotojams ir keleiviams išgyventi.
Vertinant avarijų pasekmes ir atliktų testų rezultatus kabinos korpusas gaminamas iš ypač
stipraus plieno, o durys ir priekinė kabinos dalis papildomai stiprinami saugos lankais, kurie
susidūrimo metu išskaido smogio energiją ir perduoda ją į kitas deformuojančias kėbulo dalis.
Kabinos apvadai suprojektuoti taip, kad iki tam tikro laipsnio pasiduotų smūgio jėgai. Todėl kabina
gali būti pastumta smūgio kryptimi, taip sumažinant kabinos deformavimą ir pašalinių daiktų
patekimui į kabiną. Šiuolaikinio sunkvežimio kabina, tai ne tik vairuotojo darbo vieta. Tolimųjų
krovinių vežimo sunkvežimiai yra sukonstruoti taip, kad jie gali atstoti motelį. Kabinose įrengtos
lovos, kuriose vairuotojai gali ilsėtis sustojimo metu. Šiuo metu sunkvežimių gamintojai, įvertinę
vairuotojo poreikius, pateikia didelį jų pasirinkimą, įvertinant sunkvežimio eksploatacijos
ypatumus.
Žema miegamoji kabina
Tokio tipo kabinos
montuojamos automobiliuose,
kurie krovinius veža iki 600 km
atstumu. Kaip taisyklė, tokie
krovinio pervežimai apsiriboja
vienos dienos trukme į vieną
pusę ir tokį autotraukinį gali
aptarnauti vienas vairuotojas.
8 pav. Žema miegamoji kabina.
Paaukštinta miegamoji kabina su dviem gultais
Šio tipo kabinomis
dažniausiai aprūpinami
automobiliai, kurie veža
krovinius daugiau, kaip 600
km. atstumu. Šio tipo
kabinose numatytos dvi
miegamosios vietos
vairuotojams, kur jie gali
ilsėtis sustojimų metu.
9 pav. Aukšta dviejų lovų miegamoji kabina.
10 pav. Dieninė kabina, be miegamųjų vietų
11 pav. Prailginta dieninė kabina, be miegamųjų vietų
12 pav. Automobilinių traukinių ilgių palyginimas
Žema (dieninė) vairuotojo kabina be miegamosios vietos
Kabina be
miegamųjų lovų
komplektuojami
sunkvežimiai, kurie
važinėja trumpais
maršrutais. Tokie
sunkvežimiai per dieną
nuvažiuoja iki 600 km ir
sugrįžta į nuolatinę
stovėjimo vietą, todėl
priimama, kad vairuotojas miega namuose. Tokio tipo kabinos įrengiamos savivarčiuose,
specialiosios paskirties automobiliuose, vietines parduotuves aptarnaujančiuose sunkvežimiuose.
Prailginta (dieninė) vairuotojo kabina be miegamosios lovos
Šia kabina komplektuojami
automobiliai, važinėjantys miesto
ribose ir trumpais atstumais, iki 600
km. Dažniausiai tai įvairūs krovininiai
automobiliai ir autotraukiniai su
priekabomis. Prailgintoje kabinoje
daugiau vietos skirta daiktadėžėms,
arba montuojamos viena – dvi
papildomos sėdynės
Automobilio kabina su varikliu
prieš ją. Saugiausia kabina vairuotojo atžvilgiu. Tokio tipo kabinos labiausiai paplitusios Jungtinėse
Amerikos valstijose (JAV) ir krovininiuose automobiliuose. Tačiau Europos Sąjungoje tokio tipo
kabinos balniniai vilkikai
nenaudojami. Priežastis ekonominė.
Europos Tarybos direktyva
96/53/EB nustato maksimalų
privalomą visų, kroviniams gabenti
skirtų automobilių, priekabų ir
automobilių junginių, registruotų po
1997 m. rugsėjo 16 d., ilgį: 12 m –
14 pav. Dviguba kabina 15 pav. Dvigubos kabinos interjeras
automobiliui, 12 m – priekabai, 16,5 m – traukiamų automobilių (sunkvežimių) ir 18,75 m
automobilinių traukinių (balninis vilkikas su puspriekabe arba vilkikas su priekaba). Kadangi
ribotas bendras autotraukinio ilgis (18,75 m), tai kuo ilgesnis vilkikas, tuo trumpesnė bus priekaba
(puspriekabė). Amerikoje šių apribojimų nėra, todėl automobilinio traukinio ilgis gali būti ilgesnis,
negu apribota Europoje. Būtent dėl šios priežasties Europoje važinėja balniniai vilkikai, kurių
kabina konstruojama virš variklio, taip didinant pervežamo krovinio tūrį.
13 pav. Kabinos išdėstymas už variklio.
Dviguba kabina naudojama specialiosioms transporto priemonėms, kurioms į darbo vietą
reikia atvežti daugiau žmonių. Tai avarinių tarnybų (ugniagesių, elektros tinklų ir kt.) automobiliai.
Kaip taisyklė tai yra prailginta standartinio sunkvežimio kabina, kurioje papildomai sumontuotos
dvejos durys ir įrengtos keturios sėdimos vietos. Kai kurių gamintojų automobiliuose vietoje dviejų
galinių durų gali būti sumontuotos tik vienos durys, skirtos keleiviams išlipti tik į kelkraščio pusę.
Sunkvežimio kabinos durys gali būti atidaromos skirtingai. Italijoje buvo pagamintas
sunkvežimis, kurio durys buvo automobilio priekyje. 1954 metais italų firma ISO, Milane gamino
sunkvežimį ,,Isocarro". Tačiau vykdant gelbėjimo darbus tokios sunkvežimio durys būdavo
papildomas iššūkis gelbėjimo tarnyboms. Šiuo metu naudojamuose sunkvežimiuose gali būti
numatyta dviejų tipų durų konstrukcija: stumdomos ir atsidarančios.
16 pav. Stumdomos
automobilių durys
18 pav. Laipteliai 17 pav. Rankenos
Stumdomos kabinos durys krovininiuose automobiliuose
nėra itin populiarios, jos dažniausia sutinkamos tik specialios
paskirties automobiliuose – pašto, komunaliniuose ir kt. – tai yra
ten, kur vairuotojui tenka nuolatos įlipti ir išlipti.
Dažniausiai kabinose montuojamos atidaromos durys yra
didelės, kad vairuotojui būtų patogu įlipti ir išlipti. Durų
atsidarymo kampas gali būti iki 90°.
Didesniam patogumui įlipant ar išlipant iš
kabinos, įrengtos dvi tvirtos rankenos. Be to, vairą galima lengvai pastumti
link priekinio stiklo. Taip sudaroma didesnė judėjimo laisvė. Visi modeliai su
standartinio arba žemesnio
aukščio važiuokle gaminami su
dviem laipteliais, o modeliuose
su aukštesnės konstrukcijos
važiuokle įrengtas papildomas
atlenkiamas laiptelis. Aukštesnė
kabina visuomet gaminama su
trimis laipteliais. Įlipimas į
kabiną suprojektuotas taip, kad
būtų geras visų laiptelių matomumas išlipant iš kabinos. Tamsoje įlipimą apšviečia durų panelyje
esanti įdėtinė lemputė ir vidinis stogo plafonas. Vidinėje durų pusėje įtaisyta tvirta rankena.
Šiuolaikinio krovininio automobilio kabinos vidaus saugumo detalės užtikrina vairuotojo
apsaugą ir sumažina sužalojimų riziką avarijos metu. Prie tokių sistemų galima priskirti:
mechaninę smūgio energiją absorbuojantis vairas;
reguliavimo mechanizmas, kuris priešpriešinio susidūrimo metu vairą saugiai nukreipia į
šoną.
kabinos A statramsčiuose smūgio energiją absorbuojanti medžiaga;
prietaisų skyde ir prieš kelius esanti minkšta, smūgio energiją absorbuojanti medžiaga;
vidinė apdaila iš nedegių medžiagų;
gaisrinė signalizacijos sistema – standartinė įrangos dalis visose miegamosiose kabinose;
gesintuvas.
Sustiprintos vairuotojo ir keleivio sėdynės turi integruotus stabilizatorius, kurie apriboja
sėdynės pasislinkimą į priekį avarijos atveju. Integruota galvos atrama kiekvienoje sėdynėje
įtaisyta, kaip standartinė saugos įranga. Trijų taškų saugos diržai, pritvirtinti prie sėdynių. Inertinė
saugos diržo ritė tvirtinama prie sėdynės galo arba kabinos sienos.
19 pav. Vairuotojo sėdynė
19 pav. Sunkvežimis, kurio
ratų formulė 6X4
Sunkvežimių klasifikavimas pagal važiuoklės tipą
Sunkvežimių važiuoklė būna pritaikyta toms kelių sąlygoms, kokiomis važinėja
sunkvežimiai. Jeigu balninis vilkikas skirtas krovinių pervežimui Europoje, kur puikiai išvystyta
kelių ir logistikos infrastruktūra, kai kroviniai gabenami nuo vieno logistikos centro iki kito, o
vėliau mažesni sunkvežimiai išvežioja krovinius užsakovams nėra prasmės naudoti automobilius su
visais varomaisiais ratais. Šiems tikslams naudojami sunkvežimiai su galiniai varomaisiais ratais.
Tuo tarpu jeigu būtina važiuoti žvyrkeliu, sunkiai pravažiuojamu
kelių arba sunkvežimis skirtas dirbti karjere, kur sudėtingos
važiavimo sąlygos, tokio sunkvežimio visi ratai bus varomieji, o
esant poreikiui, galima blokuoti diferencialus ir tada kiekvienas
ratas bus varantysis.
Važiuoklės ratų formulė žymima kaip sandauga, kurioje
pirmasis dėmuo – bendras ratų skaičius (galiniai dvigubi ratai
skaičiuojami, kaip vienas), antrasis dėmuo – varomųjų ratų
skaičius. Pvz., paveikslėlyje pateiktas vilkikas turi tris ašis ir
kurių dvi galinės ašys varomosios. Bendras ratų skaičius 10, bet, kaip buvo minėta, dvigubi ratai
skaičiuojami, kaip vieni ratai, todėl pirmasis dėmuo ratų formulėje bus 6. Kadangi tik galiniai tiltai
yra varomieji, tai antrasis dėmuo bus 4. Galutinė ratų formulė 6X4.
Padidinto pravažumo sunkvežimiai yra tokie, kurių visi tiltai yra, arba gali būti vedantieji.
Kaip taisyklė tokių sunkvežimių ratų formulės būtų: 4X4, 6X6¸ 8X8.
Sunkvežimių klasifikavimas pagal krovinių gabenimą
Balniniai vilkikai, tai sunkvežimių tipas, skirtas prisikabinti ir transportuoti sunkiasvores
puspriekabes. Balniniai vilkikai naudojami didelio kiekio krovinių pervežimui Lietuvoje ir už jos
ribų. Prie balninio vilkiko prijungiama puspriekabė. Puspriekabė, tai priekaba, kurios priekis
remiasi į vilkiko balną, esantį ant užpakalinio tilto arba tarp užpakalinių tiltų. Balniniai vilkikai turi
20 pav. Balninis vilkikas
21 pav. Automobilinis traukinys
skysčiams pervežti
23 pav. Automobilinis
traukinys su izotermine
puspriekabe
24 pav. Automobilinis traukinys
su tentine puspriekabe
dienines kabinas, o tolimųjų reisų – kabinas su miegamosiomis vietomis. Dienines kabinas turintys
vilkikai aptarnauja Lietuvoje esančias įmones ir jų dienos rida, kaip taisyklė neviršija 600 km. Tai
prekes į prekybos centrus išvažiojantys vilkikai, taip pat didelį kiekį kuro, skaldos arba kitų birių
produktų pervežantys vilkikai. Jeigu vilkikas važiuoja gerais keliais, jo ratų formulė bus 4X2, arba
6X4, arba 6X2. Jeigu vilkikas dirba karjeruose, kur sudėtingos važiavimo sąlygos, jo ratų formulė
bus 4X4, 6X6. Lietuvoje
populiariausi Volvo,
Mercedes-Benz ir Scania
balniniai vilkikai, dėl
gerai išvystytos jų
pardavimo ir aptarnavimo
infrastruktūros.
Balninis vilkikas su puspriekabe sudaro automobilinį traukinį. Puspriekabės gali būti
skirtingos paskirties kroviniams vežti. Lietuvoje 60 proc. krovinių pervežama bortinėmis,
tentinėmis ir izoterminėmis puspriekabėmis.
Skystiems kroviniams gabenti naudojamos cisternos.
Jos gali būti vientisos ir gali būti suskirstytos į dalis.
Dažniausiai į dalis būna suskirstytos cisternos,
kuriose pervežami degalai. Tokioje cisternoje vienu
metu galima pervežti iki trijų tipų degalus. Biriems
kroviniams pervežti naudojamos bortinės puspriekabės. Greitai
gendančius krovinius
vežama izoterminėse
puspriekabėse. Šios
puspriekabės turi
šiluminės izoliacijos
sluoksnį ir
nepriklausomą nuo
vilkiko šaldymo sistemą. Šaldymo sistema dažniausiai būna
užpildyta šaldymo reagentu – freonu, kuris yra nuodingas žmogui. Izoterminės puspriekabės gali
turėti ne tik galines duris, bet ir šonines. Todėl vykdant gelbėjimo darbus į tai reikia atkreipti
dėmesį. Kroviniams, kurių pervežimui netaikomi jokie papildomi reikalavimai vežami tentinėse
puspriekabėse.
25 pav. Vietinio krovinių išvežiojimo
sunkvežimis
26 pav. Sunkvežimis, kurio ratų formulė 6X2
26 pav. Savivartis
Automobiliams pervežti skirtos puspriekabės sukonstruotos taip, kad galėtų pervežti iki 10
lengvųjų automobilių. Konteineriams pervežti skirtos puspriekabės turi specialius tvirtinimo taškus,
prie kurių pritvirtinami jūriniai konteineriai, kurie vėliau vežami automobiliniais keliais.
Vietinio pervežimo sunkvežimiai
Šio tipo sunkvežimiai dažniausiai
naudojami miestų ir miestelių infrastuktūros
aptarnavimui. Jų pagrindinė užduotis – pristatyti
krovinius į parduotuves ir ofisus. Per dieną jie
nuvažiuoja iki 400 km, todėl turi dieninę kabiną.
Šių sunkvežimių dažniausia ratų formulė – 4X2.
Ant važiuoklės montuojamas kietas arba tentinis
antstatas, gali būti įrengtas šaldytuvas. Antstato
tipas priklauso nuo krovinio vežimo ir jo
išsaugojimo reikalavimų. Šio tipo sunkvežimiai
yra manevringi, nedidelių gabaritų. Gali vežti iki
10 t krovinį.
Tarpmiestinio pervežimo sunkvežimiai
Šio tipo sunkvežimiai naudojami prekių pervežimui iš logistikos centrų į nutolusias darbo
vietas visoje Lietuvos teritorijoje. Per dieną jie nuvažiuoja iki 600 km, todėl komplektuojami dienine
arba dienine prailginta kabina. Šių sunkvežimių dažniausia ratų formulė – 6X4 arba 6X2. Antstatas
gali būti kietas, tentinis arba įrengtas šaldytuvas. Dažnai tokie sunkvežimiai komplektuojami
priekaba.
Sunkvežimiai statybos ir kitiems sudėtingiems darbams
Tai padidinto pravažumo sunkvežimiai, kurių ratų
formulė 6X6 6X4 turintys dieninę kabiną ir kėbulą biriems
kroviniams vežti. Kėbulas turi hidraulinę pavarą kroviniui
išversti į tris puses: galinę ir dešinę arba kairę puses.
Aukštos konstrukcijos važiuoklė skirta padidinti šių
sunkvežimių pravažumą blogais keliai, pagrindinių
automobilių, tame tarpe ir variklio, papildoma apsauga.
27 pav. D formos kuro talpykla
Sunkvežimių degalų talpyklų tipai ir jų išdėstymas
Sunkvežimiams, pervežantiems krovinius Lietuvos ir Europos Sąjungos keliais,
naudojamos talpios ir patvarios kuro talpyklos. Naujieji
sunkvežimiai gaminami su naujos serijos aliumininiais kuro
talpyklomis. Kuro talpyklos gali būti dviejų aukščių: žemos – 560
mm aukščio ir aukštos – 710 mm aukščio. Pagal formą gali būti
apvalūs, D formos ir stačiakampio formos. Kuro talpyklos
gaminamos skirtingų ilgių, todėl gamintojas gali parinkti kuro
talpyklą pagal gaminamo automobilio matmenis. Kuro talpyklų
ilgio žingsnis yra lygus 100 mm.
Dėl automobilio konstrukcinių ir kuro talpyklų montavimo
ypatumų D formos kuro talpykla talpina daugiau kuro nei to paties
ilgio ir aukščio apvalūs ar stačiakampio formos bakai. Efektyvus
talpumas, palyginus su stačiakampio formos baku, padidėjo apie
2.4%. Žemos kuro talpyklos montuojamos į žemas ir statybinių sunkvežimių važiuokles. Aukšta
kuro talpykla montuojama į vidutines ir aukštas važiuokles.
Sunkvežimio vairuotojo pusėje gali būti montuojamos kuro talpos su įleistais pakilimo
laipteliais. Priklausomai nuo užsakovo poreikių automobilio kuro talpyklos gali būti montuojamos
kaip kairėje, taip ir dešinėje automobilio pusėje. Lentelėje pateikiame kuro talpų tūrius,
priklausomai nuo išmatavimų.
1 lentelė Automobilių talpyklų išmatavimai ir tūriai
Kuro talpyklos aukštis 710 mm Kuro talpyklos aukštis 560 mm
talpyklos talpyklos
ilgis tūris ilgis tūris ilgis tūris ilgis tūris
210 530 650 1630 160 530 505 1630
330 830 690 1730 255 830 540 1730
405 1030 730 1830 315 1030 570 1850
480 1220 750 1900 380 1230 600 1950
610 1530 810 2030 415 1330 630 2030
Žemiau pateiksiu dažniausius kuro talpyklų ir akumuliatorinių baterijų montavimo
variantus.
2.8 Balniniai vilkikai
Tai automobiliai tolimiems didelių puspriekabių pervežimams. Tokie automobiliai gali
vykti ne vieną tūkstantį kilometrų.
Akumuliatorinės baterijos tvirtinamos ant rėmo už vairuotojo kabinos specialioje
dėžėje. Kuro talpos gali būti, kaip kairėje, taip ir dešinėje bei iš abiejų pusių.
Naujesniuose sunkvežimiuose yra įrengiami du tvirti laipteliai -patogesniam priekinio stiklo
valymui. Viena rankena įtaisyta grotelėse, o po priekiniu stiklu įrengtos dar dvi rankenos
pasilaikymui. Tai gali būti panaudota avarijos atveju patogesniam patekimui į kabina ar pjaustymo
darbus atliekant.
Oro pagalvės
Pirmasis sunkiasvorių sunkvežimių gamintojas Volvo naudoti vairuotojo oro pagalves
pradėjo 1994 metais. Oro pagalvė - tai dujomis užpildyta maišas, kuris, įvykus susidūrimui su
priekyje esančia kliūtimi, labai greitai prisipildo dujų, taip apsaugodamas vairuotoją nuo priekinio
smūgio jėgos poveikio.
Automobiliuose gali būti viena ar daugiau oro pagalvių. Taip pat jos gali būti daugiapakopės
(dviejų pakopų –smūgio metu suveikia pirma oro pagalių pakopa, o įvykus antram smūgiui suveikia
antroji). Galimos oro pagalvių išdėstymo vietos:
1. vairo rate,
2. prietaisų panelėje,
3. priekinių sėdynių nugarinėje,
4. statramsčiuose,
5. duryse.
Šiuolaikinių automobilių saugos oro pagalvių sistemos susideda iš kontrolinių prietaisų, oro
pagalvių dangtelių, pačių oro pagalvių, dujų generatorių, elektros energijos kaupiklių.
Kontroliniai prietaisai - tai specifiniai ir skiriasi priklausomai nuo automobilių modelių.
Tačiau pagal paskirtį juos galima skirstyti į susidūrimo ir saugumo daviklius (jutiklius),
diagnostinius – valdomuosius modulius.
Susidūrimo davikliai išdėstomi greičiausiai deformuojamuose automobilio vietose. Jų
paskirtis – perduoti valdymo signalą pagalvės išsiskleidimui. Dažniausiai montuojami penki
susidūrimo davikliai: du prie radiatoriaus tvirtinimo; du prie dešinio ir kairio priekinių sparnų
tvirtinimo elementų; vienas prie prietaisų lentos. Tačiau limuzino klasės modeliuose susidūrimo
daviklių gali būti iki dvylikos.
Saugumo davikliai yra jungiami nuosekliai su susidūrimo davikliais ir skirti apsaugoti nuo
klaidingų oro pagalvių išsiskleidimų.
Diagnostiniai – valdomieji moduliai nuolat vertina oro pagalvių sistemų būklę ir esant
gedimams perspėja vairuotojus (šviesos indikatoriais ar garso signalais ). Pagal daviklių parodymų
rezultatus iš modulių persiunčiamas impulsas pagalvės išsiskleidimui.
Oro pagalvės dangtelis uždengia ir apsaugo oro pagalves ir dujų generatorius nuo aplinkos
poveikio. Avarijos metu jie per kelias milisekundes skyla ir sudaro oro pagalvės išsiskleidimo
kreipiančiąsias .
Oro pagalvės yra montuojamos virš dujų generatorių. Šiuo metu oro pagalvės gaminamos iš
nailono medžiagos, padengtos neoprenu. Juose yra keturios juostos, kurios užtikrina teisinga
išsiskleidimą visomis kryptimis, ir išleidimo angos, pro kurias išleidžiamos dujos. Dujų išleidimas
užtikrina žmogaus amortizacija susidūrimo su oro pagalvę metu. Visas procesas, nuo pagalvės
išsiskleidimo ir žmogaus amortizacijos iki jos subliūškimo, trunka apie 150 iki 200
milisekundžių.
Dujų generatorius - tai pirotechninis užtaisas kurio darbo metu pagaminamas reikiamas
pagalvės išsiskleidimui dujų kiekis. Dujų generatoriuje montuojama uždegimo kapsulė kuri avarijos
metu, gavusi elektrinį impulsą, užsiliepsnoja ir uždega pagrindinį užtaisą. Pagrindinio užtaiso
degimo metu išsiskiria reikalingas kiekis dujų(pagrinde azoto ). Dujos pratekėdamos pro specialius
filtrus, ataušta ir patenka į oro pagalvės vidų.
Elektros energijos kaupikliai - įsikrauna nuo automobilių akumuliatorinių baterijų ir skirti
užtikrinti oro pagalvių sistemų darbą net tuo atveju, kai įvyktų įvykio metu sugadinami pagrindiniai
elektros šaltiniai. Daugelis elektros kaupiklių gali net 30 min. po akumuliatorinių baterijų išjungimo
išlaikyti krūvį.
Išsiskleidusios autoįvykio metu oro pagalvės paprastai nesudaro didelių rūpesčių
gelbėtojams, kadangi būna subliūškusios ir jas galima nustumti į vieną ar kitą pusę. Tačiau jų
negalima pjauti ar kirpti, nes oro pagalvių viduje gali būti nuodingų pirotechninių užtaisų, medžiagų
liekanų. Aplink išsiskleidusią pagalvę aptinkami nepavojingi “Talko” milteliai, kurie naudojami
apsaugai nuo sulipimo, o taip pat dalelės nesudegusios pirotechninės medžiagos, kurios gali
pasižymėti dirginančiomis savybėmis.
Oro pagalvių pirotechniniai užtaisai gaisro atveju nesprogsta, bet dega labai spontaniškai.
Paprastai pakanka apie 200 C, kad užsiliepsnotų pirotechninis užtaisas.
Pagrindinai oro pagalvės yra skirtos apsaugoti žmones susiduriant priekiu ir tik nedaugelis
modelių turi oro pagalves apsisaugojimui šoninių susidūrimo metu. Todėl dažnai, kai automobilis
susiduria šonu, apsiverčia, smūginio susidūrimo davikliai nesuveikia ir oro pagalvės neišsiskleidžia.
Tokiais atvejais gelbėtojams iškyla grėsmė patiems susižeisti.
Oro pagalvė esanti vairo rate: ji yra įmontuota vairo vidurinėje dalyje, centriniame jutiklyje
yra integruota ir registruota tam tikra greitėjimo (pagreičio) vertė. Viršijus atitinkamas ribas
suveikia oro pagalvė. Uždegimo patronas, esantis dujų generatoriuje, gauna uždegimo įtampos iš
oro pagalvės valdymo įrenginio, susidariusios dujos išsiskiria į oro pagalvę.
Oro pagalvė esanti panelėje: yra įmontuota prietaisų skydelyje virš dėklės. Tam, kad esant
susidūrimui, be reikalo neišsiskleistų oro pagalvė jei nesėdi keleivis yra montuojamas jutiklis
priekinėje sėdynėje. Jutikliai bei oro pagalvės valdymo įrenginio duomenų vertinimo sistema gali
atpažinti svorį ant priekinės sėdynės nuo 12 kilogramų.
Šone esanti oro pagalvė: ji yra montuojama už durų apdailos, užrakto srityje. Esant smūgiui
į šoną jutiklių bei valdymo įrenginio elektrinių sensorių pagalba yra išmatuojama, ar nėra viršyta
greitėjimo riba. Jei riba yra viršyta, oro pagalvių valdymo įrenginys duoda signalą, kad suveiktų
šonuose esančios oro pagalvės.
Oro pagalvė apsauganti galvą: oro pagalvės apsaugančios galvą IST (Inflatable Tubural
Structure) yra įmontuotos iš keleivio bei vairuotojo pusės, išilgai priekinio statramsčio ir stogo
rėmo. Jos suveikia kartu su šoninėmis oro pagalvėmis. Oro pagalvė apsauganti galvą skiriasi nuo
kitų oro pagalvių. Skirtingai nuo priekyje bei šonuose esančių oro pagalvių, kurios subliūkšta gana
greitai, apsauganti galvą pagalvė dar kurį laiką būna išsipūtusi ir suteikia papildomą apsaugą
automobilio apsivertimo atveju.
21 pav. Suveikusi sunkvežimio oro pagalvė.
2.3.4 veiksmai esant neišsiskleidusioms oro pagalvėms
Ugniagesiai – gelbėtojai aptikę neišsiskleidusias oro pagalves, turi:
1. išjungti akumuliatorių,
2. išjungti degimą ir ištraukti užvedimo raktelį iš spynos. Kai kuriuose automobiliuose prie
vairo kolonėlės būna specialios oranžinės ar geltonos spalvos elektrinės movos, skirtos
oro pagalvių sistemų išjungimui,
3. užtikrinti, kad oro pagalvės išsiskleidimo kryptimi nebūtu talpinami jokie įrankiai ar
įranga bei žmogaus kūno dalys,
4. kuo skubiau stabilizuoti automobilį, nes jo bet koks judesys gali aktyvuoti oro pagalvių
sistemas,
5. nekirpti jokių elektrinių laidų,
6. nekirpti vairo veleno ar vairo rato pagrindo,
7. nestumti varo kolonėlės,
8. būti pasiruošusiems netikėtiems oro pagalvių išsiskleidimams, nes tuo metu sklindantis
garsas gali viršyti 120 decibelų.
2.3.5.Saugos diržų papildomi įtempėjai
Dažniausiai yra sutinkamos dvi saugos diržų įtempimo avarijos atveju sistemos.
Mechaninėje sistemoje naudojimas suspaustos spyruoklės, kurios įvykio metu
atpalaiduojamos ir diržas įtempiamas 6 – 12 cm. Įtempimo atstumas priklauso nuo žmogaus dėvimų
rūbų storio.
Pirotechninio užtaiso sistemos, priklausomai nuo išdėstymo, gali būti dviejų rūšių: užtaisas
automobilių statramstyje; užtaisas saugos diržo sagties tvirtinime prie sėdynės. Abi sistemos veikia
analogiškai. Smūgio metu suveikia davikliai ir pasiunčiamas elektrinis impulsas į pirotechninį
užtaisą, kuriam veikiant diržas įtempiamas 6-18cm.
Trijų fazių saugos diržas – jis kaip ir anksčiau yra pagrindinis saugos įrenginys. Dabar
visuose automobiliuose yra sumontuoti automatiniai diržai abiem priekinėms sėdynėms ir galinėms
šoninėms sėdynėms. Galiniai vidurinei sėdynei yra įmontuotas rankiniu būdu reguliuojamas vienos
fazės diržas, bet kai kuriuose modeliuose – trijų fazių diržas.
Diržų su automatika veikimas – diržas sukas ant ratuko, kuris yra pritvirtintas prie kėbulo. Jį
automatiškai susuka spyruoklinis mechanizmas. Lėtai traukiamas diržas juda laisvai, tačiau
patraukus jį su jėga jis užsiblokuoja. Tokiu būdu smūgio metu diržo ištraukimas sustabdomas.
Užsisegus diržą jį reikia šiek tiek sutraukti. Spyruoklinė ištraukimo automatika įveržia diržą, bet
nepakankamai stipriai jei pvz.: keleivis vilki storus rūbus. Krūtinės ir klubų srityje diržas turi būti
gerai įveržtas. Važiavimo metu diržas nuolat turi būti teisingai perjuostas. Klubų srityje jis turi
gulėti žemiau. Jei jis juos pilvą, tai gali sukelti dar didesnių traumų.
Ne visada tiksliai galima nustatyti, kuriuose automobiliuose yra įrengti papildomi saugos
diržų įtempėjai. Todėl yra svarbu atsegti saugos diržus kaip galima greičiau, o esant blogam sagties
pasiekimui, juos perkirpti dvejose vietose: ties statramsčiu ir sėdynės pagrindu. Esant mechaninei
diržo įtempimo sistemai, jokiais būdais nekirpti sėdynių pagrindo. Esant pirotechninio veikimo
diržų įtempimo sistemai, elgtis taip kaip neišsiskleidusios oro pagalvės atveju. Nekirpti tose vietose
kur yra sumontuotas pirotechninis užtaisas. Daugumoje automobilių pirotechninis užtaisas būna
statramsčio apačioje. Tačiau “VOLVO S70” ir “VOLVO V70” pirotechninis užtaisas yra viršutinėje
statramsčio dalyje.
Kai kurie gamintojai greta diržų įtempėjų komplektuoja dar ir papildomą įrenginį, kuris per
kelias sekundės dalis truputi atleidžia keleivio atramą tam, kad sumažinti diržo apkrovą kūnui.
VOLVO modeliuose su oro pagalvėmis – S40 ir V40 diržas taip priglunda prie kūno, kad gaunamas
panašus efektas kaip oro pagalvė.
Apsauga nuo prasmegimo – vis daugiau automobilių gamintojų paskutiniais metais
sėdynėse montuoja apsaugą nuo “submarining” efekto, t.y. nuo prasmegimo po saugos diržu ties
juosmens linija. Tai paprastai būna skersinis arba paspara, kurių pagalbą keleivis neišsineria iš
diržo.
Aukščio reguliavimas – daugelio automobilių diržo pozicija tiek priekinėse sėdynėse, tiek
galinėse reguliuojama rankiniu būdu. Kiekvienam vairuotojui ir keleiviui reikia individualiai
nureguliuoti diržą. Kai kuriuose automobiliuose priekinėse sėdynėse, o rečiau galinėse saugos diržų
aukščio nustatymas vyksta automatiškai. Nuo 1991 metų VOLVO montuoja priekinėse sėdynėse
automatinį viršutinės diržo pozicijos reguliatorių, kuris yra serijinės įrangos dalis VOLVO 440/460,
S40/V40 ir S70/V70 modeliuose.
2.4. Kitos saugumo priemonės
2.4.1 apsauginė kamera
Saugi kamera –sektorius aplink keleivius turi būti kiek galima stiprus. Sijų ir vamzdžių
sistema aplink keleivius paprastai vadinama apsaugine kamera. Jei ji sukonstruota gerai, tai įvairių
situacijų atveju užtikrina keleiviams saugumą. Ši saugos kamera susideda iš durų slenksčių,
nešančių skersinių, tarp slenksčių, iš stogo atramų ir kartais iš stogo nešančių sijų, kurios saugo
keleivius automobiliui verčiantis.
2.4.2 sutvirtintos durys
Durų konstrukcija-yra neatskiriama autoįvykių apsaugos sudėtinė dalis. Durys turi būti taip
sukonstruotos, kad avarijos metu neatsidarytų ir nesideformuotų, tam kad galėtume jas atidaryti.
Tuo tikslu daugelis gamintojų duryse įrengia išilginius sutvirtinimus iš plieno, kurie įvairių tipų
priešakinio susidūrimo metu saugo dureles nuo didelių sulamdymo.
2.4.3 apsauga nuo gaisro
Gaisrinė siena-ši sienelė yra tarp keleivių kabinos ir variklio skyriaus. Ji dar vadinama
“gaisro užtvara” arba “atkirtinė siena”. Šie įvairūs apibrėžimai nusako šios sudėtinės dalies
funkciją. Ji saugo keleivius nuo ugnies, o taip pat yra užtvara nuo šilumos, garsų ir kvapų.
Apsaugos vystymas – apsaugos sistemos praeityje nebuvo svarbus aspektas, bent jau didelių
serijų gamintojams. Buvo keletas saugumo priemonių gerinimo laikotarpių, tačiau tai niekad
nebuvo nuosekliai tęsiama, nes nebuvo didelio poreikio.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, praėjus 100 metų po automobilio sukūrimo atsirado
priešinga tendencija. Žodis “saugumas” tapo esminiu. Nuo šiol automobilių rinkoje svarbiausiu
aspektu tapo eismo saugumas. Tačiau labai dažnai tarp marketingo retorikos ir realių žingsnių
saugumo link būna didelė praraja.
http://www.autoreviu.lt/portal/categories/21/1/0/1/article/17624/keliu-automobilinio-transporto-
klasifikacija
http://ec.europa.eu/transport/road_safety/specialist/knowledge/vehicle/safety_design_needs/cars_en
.htm
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1996L0053:20020309:LT:PDF
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/p/puspriekabe