sveikata ir dvasingumas

Povilas Žėkas, 2011

SVEIKATA ir DVASINGUMAS

Mes esame ne žmogiškosios būtybės, patiriančios dvasinę egzistenciją. Mes esame dvasinės būtybės, patiriančios žmogiškąją egzistenciją. Teilhard de Chardin

Ryšys su vidiniu Savimi, Dievu, Dvasia, Aukščiausiąja Jėga

Gyvenimo prasmės bei tikslo paieškos

Savojo ego peržengimas („Aš, mano, man, mane...“)

Šventumo siekis gyvenime

Dorybių bei kitų siektinų savybių puoselėjimas: meilė, atjauta, viltis, tikėjimas, nuolankumas, atlaidumas, dėkingumas ir t.t.

Dvasingumas

Dvasingumas patenkina tokius žmogaus poreikius:

Suteikia prasmę gyvenimui, ligoms, krizėms ir netgi pačiai mirčiai

Suteikia saugumo jausmą dabar ir ateityje

Lemia žmogaus kasdienius įpročius

Įtakoja priežastis, dėl kurių priimame arba atstumiame kitus žmones.

Dvasingumas

Dvasingumas patenkina tokius žmogaus poreikius:

Suteikia psichologinę - socialinę bendraminčių grupės paramą

Sustiprina gyvenimo krizių akivaizdoje

Suteikia jėgų, gydo bei palaiko

Dvasingumas

Egzistencinė dvasingumo reikšmė Santykinė dvasingumo reikšmė

Dvasingumas suteikia gyvenimui prasmę ir tikslą arba padeda atrasti tai.

Dvasingumas – tai santykis su Kažkuo, kas glūdi už fiziologinės, psichologinės bei socialinės gyvenimo dimensijų. Tai gyvenimo varomoji jėga (energija).

Esminiai dvasingumo požymiai

Pagrindinės dvasingumo temos

DVASINGUMAS – TAI... 1. Ryšys su savimi, kitais bei

didesniu už save Tikslu. 2. Meditatyvus požiūris, kuris

skatina sutelkti dėmesį į dabartį („čia ir dabar“).

3. Kasdienio gyvenimo veiksnys, užpildantis gyvenimą tikėjimu, viltimi ir meile.

4. Harmoningas santykis su kitais visuomenės nariais bei mus supančia aplinka.

Religija yra organizuota visuomeninė tikėjimo sistema, atliekanti dievybės arba antgamtinės jėgos garbinimo apeigas. Religija žmonėms suteikia simbolių bei ritualų rinkinį, kurie turi apibrėžtą prasmę bei yra gerai suprantami tos religijos pasekėjų.

„Religija tai pirmasis ir svarbiausias būdas matyti pasaulį. Ji negali pakeisti pasaulio dėsnių, kuriame gyvename, tačiau gali formuoti mūsų požiūrį į pasaulį. To dažniausiai pakanka, kad mumyse vyktų pokyčiai.“ (H.Kushner)

Religija

Šventenybė kaip centrinė religijos tema

Siekia sąjungos arba ryšio su Dievu, Universaliąja Jėga, Dvasia

Organizuota socialinė taisyklių, įsitikinimų, praktikų, ritualų, simbolių sistema

Institucinė, orientuota į bendruomenę

Egzistuoja įstojimo į religiją taisyklės/apeigos

Religija

Religija Dvasingumas

Orientuota į bendruomenę Individualistinis

Objektyvi, įvertinama, išmatuojama Sunkiai išmatuojamas, subjektyvus

Formali, organizuota Mažiau formalus, mažiau sistematiškas

Orientuota į elgesį, išorinės praktikos

Orientuotas į emocijas, vidines praktikas

Autoritariška tikinčiųjų elgesio atžvilgiu

Neautoritariškas, reikalaujantis mažos atskaitomybės

Turi doktriną, skiriančią gėrį nuo blogio

Suvienijantis, neturi doktrinos

Religija ir dvasingumas

„ATRODO, INSTITUCINĖ RELIGIJA SUKURTA TAIP, KAD APSAUGOTŲ IŠTIKIMUS TIKINČIUOSIUS NUO DVASINIO PATYRIMO“

Carl Jung

Metaforiškai šnekant, dvasingumas – tai vanduo...

... o religijos – tai vandens indai.

Sekuliarizuota kultūra: Vertybės? Moralė? Etika? Šventumas?

„Šiurkštus inividualizmas“ (aš, mano, man, mane...)

Jokio bendruomeniškumo jausmo (socialinis kapitalas)

„24/7“ vartotojiška kultūra: nekantrumas, konkurencija

Auganti baimė, neviltis, nerimas, pyktis

Kodėl verta domėtis dvasingumu?

Dėkingumas

Atlaidumas

Viltis/Optimizmas

Žmogiškumas/Adekvati savivertė

Savikontrolė

Mokėjimas gauti ir priimti Meilę

Dvasinės jėgos

Žmogaus gyvenimui religija (dvasingumas) suteikia prasmę bei tikslą. Sunki liga gali išties stipriai paveikti gyvenimo bei darbo tikslingumo supratimą. Siekdamas visiškai pasveikti – atgauti vientisumą – žmogus turi stengtis atsakyti esminius savo gyvenimo klausimus.

Foglio and Brody. Journal of Family Practice. 1988

Gyvenimo prasmės pojūtis. Vertybėmis ir morale pagrįsta gyvenimo filosofija.

Transcendentinis patyrimas. Tikėjimas (ar bent jau viltis), kad virš gyvenimo, virš žmogiškosios esaties egzistuoja kažkas viršesnio, dieviško. Ryšio su dieviškumu siekimas.

Pozityvios sąsajos su žmonėmis ir gamta palaikymas. Meilės ir atlaidumo patyrimas.

Pagrindiniai dvasiniai poreikiai

Prasmės patyrimas motyvuoja žmones veikti, judėti, dirbti, kurti, gyventi. Žmogų apima abejingumas ir depresiją , kai jis pajunta, jog gyvenimas neteko prasmės.

Jeigu žmogus nebegali įžvelgti prasmės ir tikslo savo ateityje, jis pasąmoningai ima ilgėtis mirties.

National Center of Continuing Education, Inc. Death and Dying, pg. 24

Poreikiai: prasmė ir tikslas

KANČIA NESUNAIKINA ŽMOGAUS. JĮ SUNAIKINA KANČIA BE PRASMĖS.

Victor Frankl

Kartais išorinės mūsų gyvenimo aplinkybės yra virš mūsų kontrolės ribų.

Mes patys renkamės požiūrį į gyvenimą. Jis priklauso nuo mūsų.

Dvasinė kelionė susijusi su vidine kova siekiant pakeisti mūsų požiūrį į ligą ar netgi mirtį.

Santykis su Dievu suteikia gyvenimui prasmės.

Žmogus ieško prasmės Victor Frankl

Mes gimėme turėdami šį poreikį. Žmogus yra sociali būtybė.

Emocinis meilės ir draugystės poreikis atsispindi daugelyje žmogiškųjų santykių.

Dvasinis meilės ir bendrystės poreikis gali būti patenkintas tik siekiant asmeninio ryšio su Dievu.


Poreikiai: meilė ir draugystė

Kaltė yra didelė mūsų gyvenimo našta. Ji kyla, nes mes nepajėgiame gyventi pagal savo pačių ar kitų žmonių lūkesčius.

Taip pat kaltė mumyse gali kilti kaip vidinio maišto prieš Dievą pasekmė.

Atleidimas yra dvasinis veiksmas, kurį dažnai lydi palengvėjimas, vidinė ramybė. Žmogus atstato pažeistą ryšį su Dievu, savimi ir kitais.


Poreikiai: atleidimas

Mažesnis nerimas ir depresija

Geresnės sveikimo pasekmės

Lengviau susidoroti su stresu

Kitų žmonių ir Dievo artumo patyrimas

Daugiau nebekankina kaltės jausmas

Atstatyti santykiai

Atleidimo pasekmės

Christina Puchalski MD

Labiausiai vilties įkvepia mūsų tikėjimas bei santykio su Aukštesniąja Jėga suvokimas.

Tikėjimas, jog Aukštesnioji amžinoji Jėga kontroliuoja situaciją, teikia prasmės ir tikslo pojūtį bet kurioje situacijoje.

Kur galime pasisemti vilties?

Prasmingas gyvenimas

Taikinga, ori mirtis

„Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti...“

Mok 3,1-2

Gyvenimo tikslai

Sveikata

Fizinė (kūnas)

Protinė (mąstymas)

Emocinė (jausmai)

Socialinė (santykiai)

Dvasinė (būtis)

Dvasingumas Sveikata

Tradiciniai tyrimai nagrinėja išorinius veiksnius

• Priklausymas religinei bendruomenei

• Religinis elgesys • Religingumas

Sergamumas ir mirtingumas remiantis medicinos diagnozėmis

Šiuolaikiniai tyrimai atsižvelgia į „subjektyvius“ veiksnius

• Dvasiniai patyrimai • Dvasiniai įsitikinimai • Dvasingumo

paieškos

Gyvenimo kokybė Gerbūvis Pasitenkinimas gyvenimu

Dvasingumas ir sveikata

Žmogus pats įvertina savo bendrąją gyvenimo kokybę, pasitenkinimą gyvenimu. Tai subjektyvus gerbūvio matas.

Taip pat gyvenimo kokybė vertinama atskirų gyvenimo komponentų, pvz. fizino, psichologinio bei socialinio gerbūvio, atžvilgiu.

Gyvenimo kokybė

Mytko, J. J., & Knight, S. J. (1999). Body, mind and spirit: Towards

the integration of religiosity and spirituality in cancer quality of life

research. Psycho-Oncology, 8, 439-450.

AR GALIME TEIGTI, JOG DVASINGUMO POVEIKIS SVEIKATAI TOLYGUS PLACEBO EFEKTO POVEIKIUI?

Dvasingumas ir placebo efektas

Įvairūs skausmai

Migrena

Depresija

Nerimo priepuoliai

Širdies nepakankamumas

Hipertenzija

Persišaldymas

Kosulys

Astma

Alergija

Chroniško nuovargio sindromas

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Gerybinis prostatos padidėjimas

Valgymo sutrikimai

Osteoartritas

Išsėtinė sklerozė

Parkinsono liga

Nevaisingumas (in vitro)

Placebo efektas

Tyrimai rodo, jog placebo gali būti efektyvus tam tikrų negalavimų atvejais:

http://en.wikipedia.org/wiki/Placebo

Liga Vidutinis pacientų procentas, kuriems

padėjo placebo

Atliktų tyrimų kiekis Dalyvių skaičius

Vėžys 2-7 (sumažėjo auglio dydis)

10 464

Krono liga 19 32 1047

Chroniško nuovargio sindromas

19,6 29 1016

Dvylikapirštės žarnos opaligė

36,2-42,2 79 3325

Dirglaus žarnyno sindromas

40 45 3193

Išsėtinė sklerozė 11-50 (mažiau atvejų po 2-3 ligos metų)

6 264

Placebo efektas

Niemi, M.B. (2009) Cure in the Mind. Scientific American Mind, 2, 45

Paciento pozityvus įsitikinimai bei lūkesčiai

Gydytojo pozityvūs įsitikinimai bei lūkesčiai

Geri paciento bei gydytojo santykiai

Placebo efektas Būtinieji komponentai


Stebėtina, tačiau placebo reiškinys gali turėti teigiamą efektą netgi tais atvejais, kai pacientas gerai žino, jog jo naudojamas vaistas neturi jokios veikliosios medžiagos, palyginus su kontroline tiriamųjų grupe, kurie tai žinodami atsisakė vartoti placebo preparatą.

Placebo efektas

Kaptchuk, TJ; Friedlander, E; Kelley, JM; Sanchez, MN; Kokkotou, E; et al (2010), "Placebos without deception: a randomized controlled trial in irritable bowel syndrome"

Mokslininkai pripažįsta tai, ką žmonės jau seniai žino: asmeninis dvasingumas padeda suvokti ligos prasmę, suteikia vilties, keičia sergančiojo elgesį, sušvelnina ligos simptomus.

Tačiau tikėjimas turi dar didesnį poveikį. Tyrimais nustatyta, kad tikėjimas stiprina imuninę sistemą, paspartina gijimą, mažina komplikacijų tikimybę rimtos ligos atveju ir kt.

Dvasingumas ir sveikata

Mirtingumas: žmonės, kurie reguliariai praktikuoja dvasingumą, gyvena ilgiau.

Sveikimo procesas: dvasinis atsidavimas paspartina reabilitaciją ligos ir chirurgijos atveju.

Ligos įveikimas: Dvasingi pacientai remiasi savo tikėjimu siekdami įveikti ligą, skausmą, stresą.

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata


19 tyrimų, N > 126000

Analizėje naudojama 15 kontrolinių kintamųjų

Kas savaitinis (ir dažnesnis) dalyvavimas religinėse apeigose lyginant su mažesniu dvasiniu aktyvumu:

29% mažesnis mirtingumas (gyvenama 7 metais ilgiau).

Mirties tikimybė mažesnė prieš didžiąsias religines šventes

Religinis aktyvumas ir mirtingumas

McCullough, et al. (2000) Health.Psych

Powell, Shahabi, and Thoresen (2003) Amer Psych, 58

Pacientams, kurie remiasi religija bei iš jos semiasi jėgų prieš sudėtingas atvirąsias širdies operacijas, yra tris kartus didesnė tikimybė išgyventi, nei tiems, kurie su religija nepalaiko ryšių.

Šie pacientai geriau toleruoja pooperacinį gydymą

Per 12 mėnesių pagerėja jų fizinė funkcija

Jiems būdinga didesnė savivertė

Patyria mažiau nerimo dėl sveikatos būklės


Hams, RC et.al. Journal of Religion and Health. 1995: 34(1) 17-32

Asmeninė malda yra pagrindinis nemedikamentinis skausmo malšinimo metodas:

- Tabletės nuo skausmo 82%

- Malda 76%

- Injekcijos nuo skausmo 62%

- Relaksacija 33%

- Prisilietimas 19%

- Masažas 9%


McNeil, JA et al. J of Pain and Symptom Management. 1998: 16(1) 29-

40

Imuninės sistemos funkcija: 1700 vyresnio amžiaus pacientų tyrimas

Bažnyčią lankantys pacientai dvigubai rečiau turėjo padidėjusį IL-6 lygį (padidėjęs IL-6 kiekis siejamas su didesne ligos tikimybe)

Tyrėjų hipotezė – religiniai įsipareigojimai pagerino streso kontrolę dėl:

Geriau išvystytų savitvardos mechanizmų

Intensyvesnės socialinės paramos


Koenig, HG et.al. International Journal of Psychiatry in Medicine. 1997

27(3) 233-250

87 pacientai, kurių amžius virš 60, buvo gydomi nuo fizinių ligų bei su jomis susijusios depresijos.

Pacientai, kurių vidinis religingumas buvo vertinamas aukštesniu balu (skalėje 10-50), nuo depresijos sveiko sparčiau.

Remisija buvo pasiekiama 70% greičiau vidinio religingumo balui kylant kas 10 punktų.


Koenig HG, et al. Am J Psychiatry 1998;155(4):536-542

Naujausi medicinos tyrimai rodo, jog dvasingiems žmonės rečiau būdingas savidestrukcinis elgesys (pavyzdžiui, savižudybės grėsmė, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas), mažesnis streso lygis, didesnis bendrasis pasitenkinimas gyvenimu.

Tyrimų duomenys vienodai galioja abiems lytims įvairiose etninėse grupėse (Smith, McCullough, 2003).


Viltis: pasveikti, būti išgydytam, įgyvendinti svarbius tikslus, taikiai numirti ...

Situacijos kontrolės pojūtis

Esamos situacijos priėmimas

Suteikia jėgų kovoti su sunkumais

Prasmė ir tikslas: kai tenka kentėti

Kaip dvasingumas padeda įveikti sunkumus?


Pacientai patyrė mažesnį psichologinį stresą:

Siekdami kontroliuoti problemą su Dievo ar Aukštesniosios Jėgos pagalba

Prašydami Dievo atleidimo ir bandydami atleisti kitiems

Tikėjime ieškodami jėgų ir nusiraminimo

Gaudami dvasinės/religinės bendruomenės paramą

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata Teigiami bandymo įveikti problemas dvasiniu

būdu aspektai

Pargament, KL et. al. J Sci Stud Religion 1998; 37:710-724

Pacientai stipriau išgyveno depresiją, šiurkščiai elgėsi su aplinkiniais, prasčiau vertino savo gyvenimo kokybę jeigu:

Krizę traktavo kaip Dievo bausmę

Jautė perdėtą kaltę

Absoliučiai pasitikėjo gydomuoju maldos poveikiu, o paskui suvokė, jog tai nepadėjo

Atsisakė medicininio gydymo dėl religinių įsitikinimų

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata Neigiami bandymo įveikti problemas dvasiniu

būdu aspektai

Pargament, KL et. al. J Sci Stud Religion 1998; 37:710-724

Pacientės paklaustos, kas joms padeda įveikti vėžį, atsakė:

93% jų dvasiniai įsitikinimai

75% pažymėjo, kad religija užima svarbią vietą jų gyvenime

49% tapo dvasingesnės, kai sužinojo diagnozę

64% pacienčių vertino savo gydytojus pagal joms parodytą užuojautą.


Roberts, JA et.al. American Journal of Obstetrics and Gynecology. 1997. 176(1) 166-172

Tyrimas, kuriame dalyvavo 108 moterys, gydomos nuo GYN vėžio

Buvo apklausta 90 ŽIV-teigiamų pacientų apie mirties baimę, ateities perspektyvą, religinį statusą ir kaltę dėl ŽIV infekcijos. Buvo nustatyta, kad:

Tie pacientai, kurie buvo dvasiškai aktyvūs, patyrė mažesnę mirties baimę bei išgyveno mažesnę kaltę.

Mirties baimė buvo didesnė tarp tų 26% pacientų, kurie vertino ligą kaip tam tikrą bausmės formą. 17% jautė, kad tai Dievo bausmė.

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata ŽIV-teigiami pacientai Jeilio universitetinėje ligoninėje

Kaldiyan, LC et.al. AIDS. 1998: 12(1) 103-107

Mirties baimė sumažėjo tų pacientų tarpe, kurie reguliariai atliko dvasines praktikas ir teigė, jog tikėjimas Dievu yra jų gyvenimo centras.

Pacientai, kurie tikėjo Dievo gailestingumu, buvo labiau linkę svarstyti apie savo ateities perspektyvas.

Tyrimai: dvasingumas ir sveikata ŽIV-teigiami pacientai Jeilio universitetinėje ligoninėje

Kaldiyan, LC et.al. AIDS. 1998: 12(1) 103-107

Chroniški ir mirtinai sergantys ligoniai labiau kenčia dėl nesugebėjimo atsakyti „giliuosius“ gyvenimo klausimus, nei dėl fizinio skausmo.

Tyrimai: dvasingumas ir mirtis


89 % Tikėjimas, jog būsi Dievo ar Aukštesniosios Jėgos prieglobstyje

87 % Tikėjimas, kad mirtis tai ne pabaiga, o naujas sielos kelionės etapas

87 % Tikėjimas, kad dalis tavęs gyvens tavo vaikuose ir jų palikuonyse

85 % Susitaikymas su tais, kuriuos įžeidei arba kurie tave įžeidė

82 % Palaiminimo, svarbaus mirštančiajam, gavimas

76 % Tikėjimas, kad palikai žymę apie save pasaulyje

Tyrimai: dvasingumas ir mirtis Kas teikia nusiraminimo mirštantiesiems?

George H. Gallup International Institute. “Spiritual Belief and the Dying Process: A Report on a National Survey,” 1997

Tyrimas, kuriame dalyvavo 145 tėvai, kurių vaikai mirė nuo vėžio, parodė:

80% tėvų teigė, kad tikėjimas jiems teikia paguodos praėjus vieneriems metams nuo jų vaiko mirties. Šie tėvai buvo geriau psichologiškai bei emociškai prisitaikę prie esamos padėties.

40% tėvų pareiškė, kad per pastaruosius metus nuo vaiko mirties jų religiniai įsitikinimai sustiprėjo.

Tyrimai: dvasingumas ir mirtis Kas teikia nusiraminimo gedintiems?

Cook. J Sci Sudy of Religion. 1983: 22:222-238

60-90% pacientų lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dėl negalavimų, kuriuos sukėlė STRESAS.

Tiek, kiek liga yra sukelta ar įtakojama streso, tokiu laipsniu galima pacientui padėti taikant relaksacijos – meditacijos terapiją.

Stresas ir sveikata

Herbert Benson, M.D. The Relaxation Response.

10-20 minučių meditacijos 2 kartus per dieną gali:

Sulėtinti metabolizmą

Normalizuoti širdies darbo ritmą

Padėti palaikyti gilesnį, ramesnį kvėpavimą

Sulėtinti smegenų bangas

Meditacijos poveikis

Benson, H. et.al.

Kasdieninė meditacija naudinga gydant:

Chronišką skausmą

Nemigą

Nerimą

Priešiškumą

Depresiją

Priešmenstruacinį sindromą

Nevaisingumą

Meditacijos poveikis


Dvasinių praktikų įvairovė

MEDITACIJA

MALDA

ATLEIDIMO-ATJAUTOS PRAKTIKA

TARNYSTĖ KITIEMS

DVASINIAI SKAITYMAI

DALYVAVIMAS RELIGINĖSE APEIGOSE

RITUALAI

Įvardinkite svarbiausius dalykus savo gyvenime, kurie jums teikia vidinės ramybės, komforto jausmą, jėgų, meilės ir harmoningo ryšio su aplinka patyrimą.

Kasdien skirkite laiko veiksmams, kurie padeda vystyti jūsų dvasingumą. Tai gali būti labdaringa ar savanoriška veikla, malda, meditacija, religinių giesmių klausymasis bei atlikimas, pasivaikščiojimas gamtoje, ramus laikas apmąstymams, joga, dalyvavimas religinėse apeigose.

Kaip pagerinti savo dvasinę sveikatą?

Dalyvavimas religinėse apeigose gali sutvirtinti kai kurių šeimų vertybinius nuostatus. Tačiau netradiciniai dvasingumo raiškos būdai taip pat padeda tėvams bei vaikams ieškoti dvasinės prasmės.

Norėdami puoselėti dvasingumą savo šeimose turite ištirti savo vertybes. Paklauskite savęs: kas man svarbu? Kaip mano kasdieninė veikla atspindi mano propaguojamas vertybes? Ar aš neignoruoju svarbiausių man gyvenime dalykų, nes esu užsiėmęs ne pačiais svarbiausiais?

Dvasingumas šeimoje

Peržvelkite savo praeitį. Pasidalinkite su vaikais prisiminimais, susijusiais su vertybių puoselėjimu. Tokiu būdu pradėsite labiau vertinti savo šeimos istoriją bei joje propaguojamas vertybes.

Ar dalyvaujate ne pelno siekiančioje veikloje? Jeigu taip, galbūt norite imtis dar didesnio vaidmens? Visų pirma pats, o paskui sudominkite tuo ir vaikus. Jeigu dar nedalyvaujate bendruomeninėje veikloje, pasidomėkite kas vyksta jūsų gyvenamoje erdvėje.


Prisiminkite jausmus, kuriuos patyrėte gimstant jūsų vaikui. Sugrįžkite savo mintimis į tą momentą prisimindami viltis ir svajones, kurias tuo metu puoselėjote. Tai gali paskatinti ieškoti panašių ar susijusių išgyvenimų jūsų kasdieniniame gyvenime.

Pabūkite su vaikais tyloje. Skirkite keletą minučių tyliai meditacijai vienumoje arba drauge. Pamąstykite apie tėvystę/motinystę, jūsų kaip individo gyvenimą, jūsų vietą gyvenime plačiąja prasme. Praleiskite šiek tiek laiko aptardami šias temas su vaikais. Išklausykite jų mintis apie dvasingumą.


Drauge su vaikais skaitykite knygas, kuriose aprašomos universalios dvasingumo temos, o paskui aptarkite tai, ką perskaitėte.

Pasivaikščiokite gamtoje. Gamta per amžius buvo įkvėpimo ir dvasingumo šaltinis. Ėjimas atpalaiduos jus ir suteiks jums galimybę pamąstyti apie gyvenimo stebuklą.

Drauge su šeima keliaukite po įdomias, šventas vietas. Po kelionės aptarkite savo įspūdžius bei patyrimus.


Kviečiame apsilankyti!

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ!

Šį pristatymą bei kitos naudingos informacijos galėsite rasti internete adresu: www.povilas.visiems.lt

sveikata ir dvasingumas

Documents