DARBO TEISĖ

TAI, KĄ REIKETŲ ŽINOTI APIE DARBUOTOJŲ

ATSTOVUS, arba profesinės sąjungos ir

darbo tarybos iš arčiau Vaidotas DAUSKURDAS žurnalo „Juristas" vyr. redaktorius

Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina du subjek-tus, turinčius teisę atstovauti darbuotojams: profesinė sąjunga ir darbo taryba. Nors jų paskirtis iš principo ta pati - atstovauti darbuotojams ir ginti pastarųjų intere-sus, - tačiau skiriasi joms suteikti įgaliojimai, sudarymo tvarka, tam tikri veiklos ypatumai. Visa tai pamėginsi-me apžvelgti, o kartu rasti atsakymą, kaip darbdaviai jas turėtų priimti - kaip partnerj ar kaip priešininką, sėk-mingos veiklos stabdj.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Atsiribojus nuo emocijų, nu-stūmus į šalį chrestomatinį įvaiz-dį, kad darbuotojams atstovaujan-čios organizacijos visuomet yra darbdavio aršios kritikės ir amži-nos oponentės, reikėtų išsiaiškin-ti, kokiais tikslais įstatymų leidė-jas teisės aktais įtvirtino šias struktūras. Taip pat įvertinti, ar iš

tiesų jų įsikūrimas įmonėje darb-daviui sukelia tik galvos skausmą, ar darbdavys iš to gali turėti tam tikros naudos.

Darbuotojams atstovaujančių organizacijų pagrindinis trūkumas, kurį įvardija darbdavys, — jų atsto-vų pakankamai geras teisinių darbo santykių išmanymas. Kitaip

tariant, įmonėje susikūrus darbuo-tojams atstovaujančiai organiza-cijai, darbdavys bendrauja su šių organizacijų atstovais, kurie daž-niausiai yra teisiškai išprusę ir vi-somis jėgomis atstovauja darbuo-tojų interesams. Tai reiškia, kad darbdavys, kuris naudojasi eilinių darbuotojų teisės žinių stoka,

įaugiau informacijos -tel. (8 5) 210 1256

arba www.paciolis.lt.

e DARBO TEISĖ

manipuliuoja savo teisėmis ar pa-reigomis, nevengia vieną ar kitą darbuotoją paveikti psichologiškai, netenka galimybės pasinaudoti to-kiomis neteisėtomis poveikio prie-monėmis, tad kylančias problemas esti priverstas spręsti civilizuotais būdais. Tačiau jei darbdavys ne-turi gebėjimų taip spręsti darbo santykių problemų, tokius įmonės darbuotojų atstovavimo pokyčius vertina itin neigiamai... Kiti darb-daviai, priešingai, čia įžvelgia di-delį pranašumą. Bendrauti su dar-buotoj ų atstovais, išmanančiais teisės aktus, žinančiais, ką darbda-vys privalo padaryti, kokie jo veiks-mai laikytini darbuotojų darbo ar socialinių sąlygų gerinimu, jiems yra kur kas palankiau, nei su visu darbo kolektyvu. Pasak jų, tinka-mai bendraujant su kolektyvo at-stovais, galima greičiau rasti tiek darbdavį, tiek darbuotojus tenki-nantį sprendimą, nei bendraujant su darbuotojų minia, kuri, nesi-klausydama oponento argumentų, vadovaudamasi emocijomis, nere-tai darbdaviams kelia neįgyvendi-namas užduotis.

Be to, vertinant visus „už" ir „prieš" darbuotojų kolektyvo at-stovo atsiradimą įmonėje, nepa-mirština atsižvelgti ir į nešališką ekspertų nuomonę. Pastarieji tei-gia, kad jei darbdavys su darbuo-tojų atstovais sugeba palaikyti nor-malius darbo santykius, jis iš šių struktūrų įsisteigimo gali gauti daugiau naudos, nei patirti žalos. Žinoma, su sąlyga, kad ir darbuo-tojas, ir darbdavys sieks konstruk-tyvaus dialogo. Darbo kodekse ap-tariami tam tikri darbdavio ir darbuotojo santykiai, be to, prie pateikto privalomojo elgesio modelio nurodyta, kad tam tikri

Darbuotojų atstovai turi teisę susipažinti riet su konfidencialia jmonės informacija, taip pat ir su jmonės komercine (gamybine) paslaptimi!

klausimai gali būti sprendžiami ki-taip, jei tai nustatyta įmonės ko-lektyvinėje sutartyje. Sugebantis tai išnaudoti darbdavys, atsižvelgda-mas į darbuotojų interesus, tačiau kartu pagrįsdamas ir savuosius, su-darydamas kolektyvinę sutartį, gali joje įtvirtinti sau itin palankių są-lygų, palyginti su nustatytomis Darbo kodekse. Pavyzdžiui, kolek-tyvinėje sutartyje gali būti nusta-tomos pareigybės, kurias užiman-tys darbuotojai privalo pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, arba numatomi papildomi atvejai, kai darbdavys gali darbuo-toją įdarbinti įmonėje terminuo-tos darbo sutarties pagrindu.

Darbo tarybos ir profesinės sąjungos veiklos ypatumai

Minėta, kad tiek darbo taryba, tiek profesinė sąjunga iš principo siekia tų pačių tikslų, turi tą pačią pareigą - atstovauti darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms ir jas ginti. Nors šių struktūrų tikslai ir parei-gos tapačios, jų steigimas, teisinis statusas, veiklos ypatumai skiriasi.

Tad šiuos skirtumus vertėtų aptarti plačiau, kitaip tariant, priešininką būtina pažinti...

LR profesinių sąjungų įstatymo preambulėje nustatyta, kad „pro-fesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės or-ganizacijos, atstovaujančios ir gi-nančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines tei-ses bei interesus". Be to, itin svar-bi nuostata įtvirtinta Civilinio ko-dekso 2.38 straipsnyje, kur nurodyta, kad įvykdžiusios tam tikrus reikalavimus, profesinės są-jungos tampa juridiniais asme-nimis. Tai reiškia, kad profesinė sąjunga kaip kiekvienas juridinis asmuo turi nustatytą valdymo struktūrą, biudžetą, gali turėti ir visas juridiniams asmenims su-teikiamas teises - turėti turto, sa-vo vardu įgyti įvairių teisių, pri-siimti pareigas, gali rengti ir siūlyti teisės aktų projektus. Profesinės są-jungos savo veiklai vykdyti gali samdyti specialistus, būti ieško-vais ar atsakovais teisme. Be to, profesinės sąjungos gali vienytis ša-kiniu ar teritoriniu pagrindu. Pabrėžtina, kad faktas, jog profe-sinė sąjunga įgyja juridinio asmens statusą, atspindi jos savarankišku-mą ir deklaruojamą nepriklauso-mybę nuo darbdavio ar kitų insti-tucijų.

Darbo tarybų įstatymo 2 str. 2 punktas darbo tarybą apibrėžia kaip darbuotojų atstovaujamąjį or-ganą, ginantį darbuotojų profesi-nes, darbo, ekonomines ir sociali-nes teises bei atstovaujantį jų interesams. Pažymėtina, kad darbo tarybos veikia tik tos įmo-nės, kurioje ji yra sudaryta, ri-bose. Jokie darbo tarybų susivie-nijimai nėra galimi, jos neįgyja

laugiau informacijos -tel. (8 5) 210 1256

arba www.pačiolis.lt.

juridinio asmens statuso, tad ir laikomos tik tam tikru įmonėje veikiančiu organu, sudaromu dar-buotojų iniciatyva ir atstovaujan-čiu jų teisėms. Žinotina ir tai, kad darbo taryba įmonėje gali būti sudaroma tik tuomet, jei joje (įmonėje) nėra veikiančios pro-fesinės sąjungos, ir jeigu darbuo-tojų kolektyvo susirinkimas dar-buotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesi-nei sąjungai. Manytina, kad ši nuostata įtvirtinta siekiant išveng-ti galimo dvigubo darbuotojų ko-lektyvinio atstovavimo, pirmeny-bę teikiant profesinei sąjungai kaip stipresniam ir mažiau nuo darbda-vio priklausomam subjektui. Ži-noma, draudimas įmonėje sudaryti darbo tarybą, jei joje jau veikia pro-fesinė sąjunga, palengvina darbda-vio gyvenimą — jis išvengia galimos situacijos, kai gali tekti bendrauti su šiomis abejomis darbuotojų in-teresams atstovaujančiomis struk-tūromis, ir visų iš to kylančių nei-giamų pasekmių. Tačiau, įvertinant aplinkybę, kad profesi-nės sąjungos gali veikti atstovau-

* damos vos 1/5 įmonės darbuoto-jų, toks draudimas, žvelgiant iš darbuotojų pozicijos, manyčiau, yra keistas ir nesuvokiamas. Ypač žinant, kad darbo tarybų narių rin-kimuose dalyvauja visi įmonės dar-buotojai...

Darbo kodekse, aptariant darb-davio pareigas, nurodoma, kad darbdavys privalo reguliariai, ne re-čiau kaip kartą per metus, infor-muoti darbuotojų atstovus apie da-bartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo san-tykių būklę ir konsultuotis su jais.

Darbo kodekse nustatyti konkre-tūs atvejai, kai darbdavys privalo darbuotojų atstovams ne tik teikti tam tikrą informaciją, bet ir konsultuotis su jais. Pavyz-džiui, prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo apie tai informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Taip pat prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ar kitus sprendi-mus, galinčius turėti esminės įta-kos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti dar-buotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežas-čių bei teisinių, ekonominių ir so-cialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių gali-miems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Reikėtų pabrėžti, kad Darbo ko-dekse ne tik nustatyta darbdavio

DARBO TEISĖ

pareiga aptartu klausimu, bet ir darbuotojų atstovų teisė į informa-vimą ir konsultavimą. Be to, vyk-dant šią įstatymo normą, darbuo-tojų atstovai turi teisę susipažinti net su konfidencialia įmonės in-formacija, taip pat ir su įmonės komercine (gamybine) paslapti-mi! Atsakyti į klausimą, kokiam tikslui tokia informacija (pavyz-džiui, įmonės gamybinė paslaptis) turėtų būti prieinama darbuotojų atstovams, negalėčiau. Nepaisant to, darbuotojų atstovai gali reika-lauti, kad būtų supažindinti su to-kia informacija.

Dar viena reikšminga darbuo-tojų atstovų teisė — įstatymų nu-statyta tvarka organizuoti mi-tingus, streikus, demonstracijas ir pan. Kadangi kiti subjektai to-kios teisės neturi, darbuotojų kolektyvo atstovo atsiradimas įmonėje didina galimybę, kad jei darbdavys neieškos kompromiso

AR ŽINAI, KAS VYKSTA TAVO KRAŠTE?

Aukštaitijos gidas

Žemaitijos gidas

Lietuvos gidas

Dainavos gidas

Sūduvos gidas

Regioniniai naujienų portalai su dienos aktualijomis, kultūros, sveikatos, politikos, verslo, turizmo ir pramogų informacija.

www.lietuvosgidas.com Užs. 1959JR

PASIRENGIMAS 2011 m. ATSKAITOMYBEI: aktualūs tpskaitos ir mokesčių klausimai

DARBO TEISĖ fe*4?

su darbuotojais, joje gali būti pa-skelbtas streikas. Žinoma, šios priemonės laikomos kraštutinė-mis ginant darbuotojų interesus, todėl teisės aktai nustato gana su-dėtingą procedūrą, kuri privalo-ma organizuojant streiką, taip pat ir derybas su darbdaviu dėl keliamų reikalavimų įgyvendini-mo. Todėl darbdavys, jei jam tai itin svarbu, turi galimybių iš-vengti streiko ir neigiamų jo pa-darinių. Tačiau (tą rodo ir Lie-tuvos patirtis) darbuotojų atstovai šia teise neretai pasinau-doja, tad tokius atvejus reikėtų vertinti kaip darbdavių ir dar-buotojų atstovų nesugebėjimą bendradarbiauti ieškant visiems tinkamų sprendimų.

Vertėtų paminėti, kad įstaty-mai darbuotojų atstovams sutei-kia teisę reikalauti panaikinti neteisėtus darbdavio sprendi-mus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Jeigu darbdavys laiku neišnagri-nėja gauto reikalavimo panaikin-ti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į teismą. Beje, šią darbuotojų atstovų teisę rei-kėtų vertinti kaip galimybę pre-venciškai ginčyti neteisėtus darbdavio sprendimus, kartu pa-dedančius darbdaviui išvengti ga-limų vėlesnių darbuotojų reikala-vimų dėl tokiais sprendimais padarytos žalos atlyginimo.

Darbuotojų kolektyvo atstovų teisė atstovauti darbuotojams su-darant kolektyvinę sutartį, siejama su darbdavių išskiriama ir laukia-ma nauda, kurią jie gauna įmo-nėje susikūrus darbuotojų kolek-

Profesinė sąjunga sėkmingai gali veikti jmonėje vienydama vos 20 proc. visų įmonės darbuotojų. Taigi tai atvejis, kai derybose su darbdaviu atstovauja-ma tik 1/5 visų darbuo-tojų, o likusiajai daliai -ne. Nepaisant to, tokiose derybose suderinta ir pasirašyta kolektyvinė sutartis galioja visiems be išimties įmonės darbuotojams.

tyviniam atstovui. Esminė nau-da - galimybė su šiais atstovais suderinti ir pasirašyti kolektyvinę sutartį, sutarti tiek dėl darbdaviui palankių nuostatų (pavyzdžiui, papildomų atvejų, kai darbuoto-jams gali būti suteikiamos nemo-kamos atostogos, platesnių gali-mybių sudaryti terminuotą darbo sutartį ar visiškos materialinės at-sakomybės sutartį ir pan.), tiek dėl darbuotojams taikomų papildo-mų garantijų ir lengvatų (pavyz-džiui, darbuotojų premijavimo, kvalifikacijos tobulinimo sąlygų ar pan.). Turint omenyje, kad Darbo kodeksas suteikia galimy-bę įmonės kolektyvinėje sutarty-je aptarti nemažai darbo santykių šalims svarbių klausimų, nusta-tant šiek tiek kitokį tam tikrų klausimų sprendimą nei numaty-tasis Darbo kodekse, kolektyvinės sutarties sudarymas darbdaviui yra svarbus aspektas. Beje, ne tik teisinis, nes sudarius šią sutartį,

įmonės darbuotojai ima palan-kiau vertinti ir darbdavį, ir darbą šioje įmonėje. O derinti naujai su-daromos sutarties nuostatas, ku-rios kai kuriais atvejais darbuoto-jams yra griežtesnės nei įstatymų reikalavimai, kur kas paprasčiau bendraujant su darbuotojų atsto-vais nei su visu darbuotojų kolek-tyvu, kurį, beje, ne visada įmano-ma vienu metu surinkti į vieną vietą. Ką jau kalbėti apie sutarties sąlygų aptarimą ar kai kurių su-tarties formuluočių derinimą.

Darbdavio santykis su profesine sąjunga ir darbo taryba

Teisės aktai pabrėžia, kad dar-buotojų atstovai veikia nepriklau-somai nuo darbdavio, t. y. darb-daviui ir jo įgaliotam atstovui draudžiama kištis į jų veiklą, dary-ti įtaką jų sprendimams. Bet ko-kie darbdavio veiksmai, kuriais jis siektų riboti darbuotojų ini-ciatyvą steigti jiems atstovaujan-čias struktūras, tapti jų nariais ar pan., laikytini neteisėtais. Jam draudžiama sieti darbuotojų pri-ėmimą į darbą ar priimti sprendi-mą dėl darbuotojo atleidimo, rei-kalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar darbo tary-bą, nutrauktų savo veiklą joje. Taip pat pačiam darbdaviui ar jo atsto-vui draudžiama tapti profesinės są-jungos nariu, dalyvauti darbo ta-rybos veikloje. Maža to, įstatyme numatyta, kad darbdaviui, jo įga-liotam atstovui draudžiama orga-nizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių są-jungų veiklą, ją nutraukti ar kont-roliuoti. Visa tai siejama su noru apsaugoti darbuotojų atstovus nuo

PASIRENGIMAS 2011 m. ATSKAITOMYBEI: aktualūs apskaitos Ir mokesčių klausimai

galimos darbdavio įtakos jų veik-lai. Kita vertus (kad ir kaip para-doksaliai atrodytų), nors darbda-viui draudžiama kaip nors paveikti darbuotojų atstovų veiklą, būtent jis privalo sudaryti šių atstovų veik-lai tinkamas sąlygas.

Vienas tokių reikalavimų, keliamų darbdaviui, - sudaryti rei-kiamas sąlygas darbuotojų atsto-vams šviesti. Pavyzdžiui, Profesi-nių sąjungų įstatymas įtvirtina, kad darbuotojo ir profesinės sąjun-gos prašymu darbdavys suteikia darbuotojui iki 3 dienų nemo-kamų atostogų per metus švieti-mui ir mokymuisi. Tuo tarpu Darbo tarybų įstatymas įtvirtina, kad darbo tarybos narių kvalifi-kacija, reikalinga darbuotojų at-stovų funkcijoms įgyvendinti, turi būti tobulinama darbdavio lėšomis. Be to, kvalifikacijai regu-liariai tobulinti per metus turi bū-ti skiriama ne mažiau kaip trys die-nos, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Konkretūs kva-lifikacijos tobulinimo terminai ir sąlygos nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime arba kolek-tyvinėje sutartyje. Reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną įstatymo nuo-statą - darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu darbo tarybos na-riai darbo tarybos posėdžiams ir jų pareigų vykdymo laikui atleidžia-mi nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu ko-lektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Aptariant darbuotojų atstovų veiklos nepriklausomumą nuo darbdavio, reikėtų pabrėžti, kad darbuotojų atstovai jų kadencijos darbo taryboje laikotarpiu ar

narystės profesinėje sąjungoje me-tu negali būti atleisti iš darbo darb-davio iniciatyva, kai nėra darbuo-tojo kaltės be išankstinio darbuotojams atstovaujančio orga-no sutikimo. Kitaip tariant, darb-davys, norėdamas nutraukti darbo santykius su darbuotoju, kuris yra įmonėje veikiančios darbo tarybos ar profesinės sąjungos narys, to-kiam savo sprendimui turi gauti šių struktūrų valdymo organų pri-tarimą. Dar viena svarbi aplinky-bė - įmonėje mažinant darbuoto-jų skaičių, pirmenybės teisę būti palikti dirbti įmonėje turi darbuo-tojai, išrinkti į darbuotojams atsto-vaujančius organus, neatsižvelgiant į turimą kvalifikaciją.

Minėta, kad darbdavio požiū-riu vienas svarbiausių privalumų, kuriuos jis įgyja įmonėje įsisteigus profesinei sąjungai ar susikūrus dar-bo tarybai, - atsiranda reali galimy-bė sudaryti įmonės kolektyvinę su-tartį. Įstatymai nustato, kad dalis darbdaviui aktualių klausimų gali būti išspręsti tik sudarant įmonės kolektyvinę sutartį, jos nuostatas

DARBO TEISE

sutarties rengimo metu suderinus su darbuotojų atstovais. Valstybi-nė darbo inspekcija nurodo net 30 atvejų, kai darbdaviui, norinčiam teisėtai reglamentuoti tam tikrų klausimų sprendimą, būtinas dar-buotojų atstovų pritarimas arba šių klausimų aptarimas kolektyvinėje sutartyje.

Tačiau kai kalbame apie profe-sinės sąjungos, kaip darbuotojų at-stovo, veiklą sudarant kolektyvinę sutartį, norėtųsi atkreipti dėmesį į kitą aspektą. Darbo kodekse nusta-tyta, kad kolektyvinės sutarties vie-na iš šalių yra įmonės darbuotojų kolektyvas, kuriam sudarant šią su-tartį atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga. Ir tik tuomet, jei-gu įmonėje nėra veikiančios profe-sinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinė sutartis gali būti suda-roma tarp darbdavio ir darbo tary-bos. Kitaip tariant, jei įmonėje veikia profes inė są junga , j i

Daugiau informacijos -tel. (8 5) 210 1256

; arba www.pa6ioHs.lt.

automatiškai uzurpuoja teisę at-stovauti visiems įmonės darbuo-tojams derybose su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Tačiau ši įstatyminė nuostata nela-bai dera su Profesinių sąjungų įsta-tymo nuostata, kad ji (profesinė są-junga) atstovauja tik savo nariams! Prisimintina ir tai, kad profesinė są-junga sėkmingai gali veikti įmonėje vienydama vos 20 proc. visų įmo-nės darbuotojų. Taigi tai atvejis, kai derybose su darbdaviu atstovaujama tik 1/5 visų darbuotojų, o likusiajai daliai - ne. Nepaisant to, tokiose de-rybose suderinta ir pasirašyta kolek-tyvinė sutartis galioja visiems be iš-imties įmonės darbuotojams. Net ir tiems, kurie nėra profesinės sąjun-gos nariai ir kuriems nebuvo atsto-vauta derybose dėl kolektyvinės su-tarties sudarymo. Stai ir Darbo kodekse akcentuojamas socialinis teisingumas.

Žinoma, dažniausiai likusioji dalis darbuotojų, kurie nėra pro-fesinės sąjungos nariai, pretenzi-jų, kad jiems nebuvo atstovauta ar buvo atstovauta netinkamai su-darant kolektyvinę sutartį, netu-rėtų reikšti. Tiesą sakant, net ir teisinių argumentų savo preten-zijoms pagrįsti nelabai būtų, nes tokį reglamentavimą įtvirtina LR teisės aktai. Tačiau gyvenimas — sudėtingas. Santykiai tarp dar-buotojų neretai būna įvairialypiai ir sudėtingi. Tad tikėtina, kad ši aplinkybė gali išryškinti darbuo-tojų nepasitenkinimą. Tokiu at-veju gali gerokai subjurti įmonės vidaus darbo klimatas, atsirasti trintis tarp profesinės sąjungos, jos narių ir likusių įmonės dar-buotojų. Gali atsirasti teigiančių, kad tokia kolektyvinė sutartis kitiems darbuotojams negalioja.

O tai darbdaviui nebūtų naudin-ga, nes griautų darbdavio ir dar-buotojų bendradarbiavimo pagrin-dus. Todėl darbdavys, norėdamas išvengti galimų nesutarimų tarp darbuotojų, pretenzijų ir dalies darbuotojų siekio atsiriboti nuo to-kios kolektyvinės sutarties, galėtų dar derybų dėl kolektyvinės sutar-ties sudarymo metu imtis preven-cinių priemonių — pakviesti liku-sią dalį darbuotojų išsirinkti savo atstovus ir juos kviesti dalyvauti su-darant sutartį ir ją pasirašant.

Tačiau darbdaviai turėtų ži-noti, kad kolektyvine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevyk-dymas gali tapti pagrindu dar-buotojui nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, apie tai darbdavį įspėjus per trumpesnį terminą (ne vėliau kaip prieš 3 darbo die-nas). Beje, šiuo atveju darbuoto-jui priklausytų jo 2 mėnesių vi-dutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nebent kolektyvinėje sutartyje būtų nu-statyta kitaip.

SIC!

Teisės aktuose nustatyta, kad Lietuvoje darbuotojų ko-lektyvo interesams turi teisę atstovauti profesinė sąjunga arba darbo taryba. Nors jų abiejų pagrindinė užduotis — atstovauti darbuotojų profesinėms, darbo bei socialinėms teisėms ir ginti jų interesus, šių struktūrų teisinė padėtis bei suteikti įgaliojimai šiek tiek skiriasi. Beje, jei įmonėje veikia profesinė sąjunga, darbo taryba šioje įmonėje negali būti steigiama.

Pagrindinė nauda, kurią įvardija darbdaviai, kai jų va-dovaujamoje įmonėje veikia darbuotojų kolektyvo atsto-vas, - galimybė lengviau rasti visiems priimtinus sprendi-mus ir darbdaviui, ir darbuotojams svarbiais klausimais. Bendrauti, derėtis ir tartis su keliais kompetentingais dar-buotojų atstovais gerokai lengviau nei su visu darbuotojų kolektyvu. Taip pat kur kas lengviau parengti ir sudaryti darbdavį bei darbuotojus tenkinančią kolektyvinę sutartį, kurioje galima įtvirtinti tik konkrečiai įmonei tinkamus tam tikrų klausimų sprendimo būdus. Tačiau darbdaviai, kurie linkę pasinaudoti stipresniojo teise ir darbuotojų ko-lektyvui primesti vienašališkus sprendimus, darbuotojus veikti ne teisiniais, bet jėgos argumentais, atsiradus dar-buotojų kolektyvo atstovams gali būti priversti keisti bend-ravimo būdą. Priešingu atveju darbdavys gali sulaukti dar-buotojų paskelbto streiko ar ieškinio dėl pažeistų teisių.

baugiau informacijos -tel. (8 5) 210 1256

arba www.paciolis.lt.