Tapatybės ženklai fotografijoje

dr. Margarita Matulytė, LDM

Seminaras „Senoji fotografija: tyrinėjimai, skaitmeninimas, sklaida“

Lietuvos dailės muziejusMažosios Lietuvos istorijos muziejus

Tapatybė arba identitetas (lot. identitas – buvimas) yra žmogaus savybių visuma, pagal kurią mes jį atskiriame nuo kitų.

• Individo tapatybė yra istoriškai nulemta asmens savybė, kurią jis įgauna gimdamas; jos kaitą lemia bendri visuomenės politinio, socialinio, kultūros gyvenimo pokyčiai.

• Tautos tapatybė yra kolektyvinis istorinis projektas, kurį atnaujina kiekviena karta, atsižvelgdama į savo epochos poreikius ir aplinkybes.

• Nacionalinę valstybės tapatybę apibrėžia jos ypatingi bruožai, kurie šalį išskiria iš kitų: teritorija, kalba, pilietybė, kultūra, religija, valstybiniai atributai arba kiti įvairūs charakteringų elementų deriniai.

Fotografijos padeda atsekti individo tapatybę, pamatyti tautos tapatybės kaitos tendencijas ir liudyti nacionalinę šalies tapatybę.

• Tapatybės fiksavimas yra tiesioginė kraštotyrinės fotografijos funkcija kaupti žinias apie tipiškus kaimo ir miesto gyventojus, tradicijas, papročius, šventes ir kasdienybę, gamtos ir urbanistinį kraštovaizdį.

• Pagrindinis individo tapatybės dokumentas – fotoportretas. Jis ne tik išsaugo žmogaus tiesioginį (paviršinį) atvaizdą, bet ir išreiškia jo vidinį pasaulį.

• Visų tipų ir žanrų fotografijoje galima aptikti tapatybės ženklų, kurie vaizde reflektuojami nesąmoningai, spontaniškai, neproblemiškai.

• Fotografija visuose lygmenyse (individo, lokalios bendruomenės, tautos) atspindi etines ir moralines vertybes, gyvenimo būdo modelius ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatas.

Carlas Dreyeris. Grafienė Pliaterienė. Klaipėda, apie 1863Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus

Atvirukas Sveikinimas iš Lietuvos, eksponuotas 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje Leidėjas Robertas Minzloffas. Tilžė, apie 1895

Iš Vilniaus universiteto bibliotekos

Iš Adomo Varno rinkinio: Koplytstulpis Kulių miestelio turgavietėje, Kretingos apskr., 1924Iš Lietuvos dailės muziejaus

Kryždirbystė – vienas gausiausiai fotografuotų liaudies kultūros reiškinių. Ši unikali lietuvių liaudies meno šaka 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevrų sąrašą.

Nežinomas fotografas. Verpėja valstiečio Michaelio Kurschato stubojePempiai, Klaipėdos apskr. (vietovė neišliko), apie 1910

Iš Lenkijos mokslų akademijos Meno institute saugomo Rytų Prūsijos konservatoriaus fotoarchyvo

Nežinomas fotografas. Svirnas Thoriso sodybojeŽiaukos (Žiaukai), Šilutės apskr., 1906

Iš Lenkijos mokslų akademijos Meno institute saugomo Rytų Prūsijos konservatoriaus fotoarchyvo

Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus

Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus

Stasys Vaitkus. Šiaulių jomarkas. 1939 Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus

Stasys Vaitkus. Gyvenamo namo vidus (užustalė)Minaičių k., Padubysio vlsč., Šiaulių apskr., 1938

Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus

Antanas Naruševičius. Žvejų belaukiant. Apie 1938Publikuota 1938 m. žurnale Naujoji Romuva, Nr. 1–2

Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Janina Tallat-Kelpšienė. 7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodaKaunas, 1928-06-28 – 07-03Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Karlas Baulas. Jaunimas tautiniais suvalkiečių drabužiais prie Nemuno. Apie 1935Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus

Ekonominė karių bendrovė. Statomi laiptai į Žaliakalnį. Kaunas, 1936Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

Paulina Mongirdaitė. Zamkaus nakvynės namai Liepojos (dabar Vytauto) gatvėje. Palanga, apie 1905–1907 Iš Henriko Grinevičiaus kolekcijos

Juozas Daubaras. Vabalninko žydai turguje. Vabalninkas, apie 1937Vabalninkas, kuriame žydai gyveno nuo XVII a., buvo vienas tipinių Lietuvos štetlų, nuo seno puoselėjęs senas žydų

kultūros tradicijasIš Lietuvos centrinio valstybės archyvo

Steponas Kolupaila. Šaulės Trakuose. 1940-05-25Steponas Kolupaila. Baidarių žygio dalyviai ties Ukmergės tiltu per Šventąją. 1938

Iš Kolupailų šeimos archyvo

Vincas Ferinauskas. Nežinomas vaikas su kačiuku. Miežiškiai, 1920–1940Fotografuodamas gyventojus, jų miestelio įvykius fotografas nesąmonigai atskleidžia savo kultūrinės terpės tapatybės

esmę. Tradicijos sąvoka yra kaip savaime suprantamas mąstymo, vertybių, kasdienio elgesio modelių tęstinumas.Iš Panevėžio krašto muziejaus

Vincas Ferinauskas. Nežinomas jaunimas. Miežiškiai, 1920–1940Iš Panevėžio krašto muziejaus

Foto mėgėjai! Neduokite aparatams rūdyti. Smarkiau suskubkite rinkti medžiagą mūsų kraštui iliustruoti. …Atsiras kas mūsų rinkinėlius sutvarkys, suvartos. Pranas Mašiotas