Tautinis kostiumas

Išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo XIX a., kai dar kiekvienas kraštas, kiekviena parapija laikėsi savos mados, ne tokios kaip jų kaimynai.

Lietuvoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai, kurie skiriasi vienas nuo kito ne tik tarmėmis, bet ir tautiniais drabužiais. Tai Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija ir Klaipėdos kraštas. Senovėje šie drabužiai buvo dėvimi kasdien, išeigai, per vestuves ar kitas šventes. Vienaip buvo rengiamasi per vestuves, kitaip einant į bažnyčią ar svečius. Jie suteikdavo lietuviams orumo, iškilmingumo ir begalinio pasitikėjimo jausmą. Tautiniai drabužiai niekada nebuvo lyg uniforma: tai buvo

išeiginis drabužis, kaskart keičiant įvairias jo dalis ir ieškant

naujų jų derinimo būdų.

Iki pat XX amžiaus pradžios tradiciniai liaudies drabužiai dažniausiai buvo siuvami iš specialių naminių lininių ar vilnonių audinių. Audimas buvo vienas svarbiausių kaimo moters užsiėmimų, jos geras vardas priklausė nuo sugebėjimo plonai verpti ir austi dailesnius ir sudėtingesnius audinius negu kaimynės. Nuo seno moterys mėgo puoštis. Ne veltui buvo sakoma:

„žmogus pagal drabužį sutinkamas...“

Šventadienį kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, papuošalai.

Moterų tautiniai drabužiai

Moterys vilkėjo puošniai siuvinėtais marškiniais, trumpomis,

liemenėmis (kiklikai), arba švarkeliais, languotais arba

dryžuotais sijonais. Liemenį juosdavo plačiomis ir siauromis

juostomis.

Virš sijono rišdavo linines prijuostes su įaustais raštais.

Vaikščioti be prijuostės būdavo laikoma nepadoru. Kasdieninės

prijuostės audžiamos languotos ar dryžuotos, tamsesnių spalvų

iš lininių ar pakulinių siūlų. Šventadieninės dažniausiai buvo

baltos lininės ar medvilninės.

Mergaičių ir ištekėjusių moterų būdavo skirtinga galvos

danga.

Mergaitės nešiojo galionus (puošni audinio ar mezginio juostelė),

karūnėles su kaspinais, o ištekėjusios Žemaitijoje nešiojo

skaras, Aukštaitijoje – nuometus, Dzūkės ir Suvalkietės

dėvėjo įvairius gobtuvėlius ir skaras.

Žemaitija

ŽEMAITIU MUOTRĖŠKU TAUTĖNĒ DRABUŽĒ

Žemaičių moterų sijonai dažniausiai būdavo išilgai dryžuoti,

labai ryškių spalvų, tarp kurių pati mėgstamiausia – raudona.

Žemaitės mėgo nešioti raudonai – baltai languotas skaras.

Išeiginis žemaitės kostiumas beveik neįsivaizduojamas be ant

pečių siaučiamų skraisčių.

Žemaitijoje labiausiai mėgstami buvo gintaro karoliai.

Nuo XVIII a. žemaitės išeigai avėjo ne tik odiniais bateliais, bet ir medinėmis klumpėmis.

Klaipėdos kraštas

Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijos karalystei, vėliau

Vokietijai. Patys šio krašto gyventojai dažniausiai save

vadindavo lietuvininkais, o savo gyvenamą kraštą - Mažąja

Lietuva. Tai buvo vienintėlis etnografinis Lietuvos regionas,

kuriame vyravo liuteronų tikėjimas. Skirtinga visuomeninė ir

kultūra lėmė regiono savotiškumą, pasireiškusį ir tradicinėje

klaipėdiškių valstiečių aprangoje. Jų apranga labai artima

žemaičių ir zanavykų stiliui, tik joje žymiai daugiau buvo

naudojama fabrikinės gamybos detalių.

Klaipėdiečiu drabužiai daugiau buvo tamsios spalvos.

Pamario moterys dėvėjo linines drobules su viduryje įsiūtais

dailiais siuvinėtais perdrobuliais o prie juosmens pasikabindavo

delmoną - plokščią puošniai, siuvinėtą krepšelį. Karolius

nešiojo stiklinius arba gintarinius.

delmonas

Aukštaitija

Aukštaičių sijonai languoti, rečiau dryžuoti. Dominuoja šios spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona.

Ypatingas aukštaitės kostiumo elementas, išlikęs nuo viduramžių – nuometas, kurį nešiojo ištekėjusios moterys.

Ilgas, trijų metrų nuometo audeklas gana sudėtingu būdu apsupamas apie moters galvą, kaklą, pečius, palikdamas atidengtą tik patį veidą.

Dzūkija

Dzūkių tautiniai drabužiai pasižymi nepaprastu spalvų, dryžių ir

langelių margumu. Dzūkės išeiginius rūbus puošė įvairiais

nėriniais, baltais ir spalvotais siuvinėjimais.

Dzūkės labai vertino koralo karolius. Tokių neturinčios nešiojo

spalvotus stiklinius karolius.

Suvalkiečiai

Zanavykų suvalkietės tautiniai rūbai. Suvalkietės kapsės tautiniai rūbai.

XIX a. Suvalkijoje gyveno daug pasiturinčių valstiečių. Pačioje

Suvalkijoje dažnai dar išskiriami du – kapsų ir zanavykų –

regionai. Išeiginiai moterų drabužiai juose šiek tiek skiriasi.

Zanavykių drabužiai giminiuojasi su žemaičių ir, šiek tiek,

klaipėdiškių.Pati įspūdingiausia suvalkietės kostiumo dalis –

prijuostė. Megstamas lelijos motyvas.

Zanavykės mėgo įausti ornamentų eiles išilgai prijuostės, o

kapsės – skersai. Be to, zanavykės siuvosi trumpas liemenėles

su gana giliomis iškirptėmis, o kapsės mėgo gerokai ilgesnes

Kapsių galionai buvo aukšti, kartais dar apkaišyti spalvotomis

plunksnomis ar dirbtinėmis gėlėmis. Zanavykės mėgo siaurus

galionėlius.

Vyrų drabužiai

Klaipėdiečių ir Žemaičių vyriški drabužiai daugiausiai buvo tamsios spalvos. Dzūkų vyriški drabužiai buvo spalvoti, bet kuklūs. Aukštaičių ir Suvalkiečių vyrų drabužiai šviesoki, languoti arba dryžuoti.

Ant galvos dėvėjo šiaudines skrybėles, plačiabryles veltines

skrybėles, siūtines kepures ant kaklo rišosi spalvotą

skepetaitę. Liemenės buvo vienspalvėsir įvairių spalvų.

Drobiniai marškiniai, papuošti įvairiais raštais.Balti lininiai marškiniai su atversta apykakle, po kuria parišta languota skepetaitė, arba raštuota juostelė.

Kelnės būdavo skersai ar išilgai dryžuotos arba languotos drobinės, įvairių atspalvių.

Svarbiausias išeiginis vyro drabužis buvo sermėga (paltas). XIX a. pabaigoje ją pakeitė trumpas švarkas. Sermėgas nešiojo ne tik natūralios vilnos, bet ir dažytas, – tai buvo laikoma poniška mada. Tamsios spalvos ilga rudinė (vilnonis paltas) daugiau buvo nešiojama Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. Suvalkiečių vyrai vilkėjo šviesaus milo (storas veltas vilnonis

audinys) sermėgomis nuo liemens kirptomis, su klostėmis

užpakalyje.

Juosėsi odiniais metalu puoštais diržais, juostomis, virvėmis.

Vyrai avėjo auliniais batais arba prastesniu naminiu apavu: klumpėmis, naginėmis, vyžomis su autais.

Mažosios Lietuvos, Klaipėdos Krašto vyrų tautiniai drabužiai

ŽEMAITIU VYRU TAUTĖNĒ DRABUŽĒ

Dzūko tautiniai drabužiai Aukštaičio tautiniai drabužiai

Suvalkiečio zanavyko tautiniai Suvalkiečio kapso tautiniai

drabužiai drabužiai

Vyžos – apavas, pintas iš medžio žievės.

Naginės – seniausias Lietuvos gyventojų apavas. Jos buvo daromos iš

nuluptų nuo žvėrių kojų kailių.

Vyžos Naginės