tbilisis ekonomikuri ganvitareba xix saukunesi€¦ · tranziti daawesa. kanoni tranzitis sesaxeb...
TRANSCRIPT
-
marine RuduSauri
Tbilisis ekonomikuri
ganviTareba XIX saukuneSi
@`teqnikuri universiteti”@
-
saqarTvelos teqnikuri universiteti
m. RuduSauri
Tbilisis ekonomikuri
ganviTareba XIX saukuneSi
registrirebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo sabWos
mier. 02.07.2009, oqmi #6
Tbilisi
2009
-
naSromis _ “Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi” kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic saqarTvelosa da ara mxolod saqar-TveloSi yovelTvis gansakuTrebul interess iwvevda. aRniSnuli perio-dis saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri cxov-reba arnaxul dinamizms iZens, Camoyalibebas iwyebs kapitalisturi warmo-eba. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.
warmodgenil naSromSi asaxulia is ZiriTadi Taviseburebebi da ekono-mikuri ganviTarebis tendenciebi, romliTac xasiaTdeba saqarTveloSi kapi-talisturi warmoebis warmoSoba. Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi.
warmodgenilia xelosnuri warmoebis transformacia, wvrili sawarmo-ebis warmoqmna da ganviTareba, vaWrobis gaaqtiureba da safinanso insti-tutebis aRmoceneba.
naSromSi gansakuTrebuli yuradReba eTmoba ucxouri kapitalis da zogadad ucxoelTa rols Tbilisis ekonomikur ganviTarebaSi. sakvlev periodSi xelisuflebis mxridan gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxo-uri (gansakuTrebiT evropuli) kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZi-nebisaTvis. es sakiTxi, aqtualuri iyo, radgan xelisufleba kargad acno-bierebda, mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.
avtors damuSavebuli da gamoyenebuli aqvs mdidari saarqivo da statistikuri dokumentacia, aseve masalebi ekonomikis istoriidan.
wigni gankuTvnilia ekonomistTa sazogadoebisTvis, ekonomikuri profi-lis studentTaTvis da zogadad, yvela dainteresebuli mkiTxvelisTvis.
recenzenti saqarTvelos teqnikuri universitetis humanitarul-socialuri fakultetis ekonomikisa da biznesis departamentis asocirebuli profesori z. vaSakiZe
© sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009
ISBN 978-9941-14-772-2 http://www.gtu.ge/publishinghouse/
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto, ilustracia Tu sxva) aranairi
formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis
werilobiTi nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
-
3
Sinaarsi
Sesavali --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 4
Tavi I kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi ---------------------------------------------- 6
1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi --------------------------- 6
1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba reformamdel periodSi ----------------------- 29
1.3 reformisSemdgomi saqarTvelis ekonomikuri ganviTareba --------------------------- 51
Tavi II adgilobrivi kapitali Tbilisis ekonomikaSi
XIX s. bolosa da XX s. dasawyisSi --------------------------------------------------- 64
Tavi III ucxouri kapitali Tbilisis guberniaSi XIX s.-
sa da XX s. dasawyisSi ------------------------------------------------------------------------ 115
3.1 germanuli kapitali Tbilisis guberniaSi -------------------------------------------------- 115
3.2 sxva evropuli qveynebis kapitali TbilisSi ------------------------------------------------ 140
daskvna -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 154
gamoyenebuli literaturis nusxa -------------------------------------------------------------------- 160
-
4
Sesavali
warmodgenili kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis
Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic
saqarTvelosa da ara mxolod saqarTveloSi yovelTvis gansakuTrebul
interess iwvevda. XIX saukunesa da XX saukunis dasawyisis
saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri
cxovreba arnaxul dinamizms iZens. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri
procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.
am naSromSi Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis
periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri
ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac
ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad
saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba.
cnobilia, rom XX s. dasawyisSi komunisturi gatarialebis
Sedegad Camoyalibebis stadiaze myofi saqarTvelos ekonomikis
kapitalisturi ganviTareba Sewyda da sabazro urTierTobebi Secvala
sruliad axalma, ase vTqvaT, eqsperimentulma ekonomikurma modelma,
romelic uaryofil iqna Cvens epoqaSi da ekonomikuri ganviTarebis
procesebi kvlav sabazro urTierTobaTa CarCoebSi dabrunda _ amjerad
damoukidebeli saxelmwifoebriobis pirobebSi. Aam mxriv, Tbilisis,
rogorc saqarTvelos ekonomikis flagmanis, ekonomikur warsulSi
CaRrmaveba, gamocdilebis gaTvaliswineba da Tanamedrove pirobebSi
ekonomikuri procesebis swori gziT warmarTva friad aqtualuria.
naSromSi ganxiluli periodis saqarTveloSi savaWro kapitali
gacilebiT Zlieri iyo, vidre samrewvelo, XIX saukunis meore naxevridan
adgilobrivi msxvili savaWro kapitali TandaTan iWreba mrewvelobaSi,
misma samrewevelo kapitalad gardaqmnam ki Zlieri biZgi misca
saqarTvelos da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikas. amasTan, sakvlev
periodSi iseve, rogorc Tanamedrove etapze, xelisuflebis mxridan
gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxouri (gansakuTrebiT evropuli)
kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZinebisaTvis. xelisufleba
kargad acnobierebda, rom mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi
ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.
kvlevisas dadginda, rom kapitalistebi, gansakuTrebiT ki msxvili
kapitalistebi, yovelTvis kargad uRebdnen alRos ekonomikuri
politikis cvlilebebs, da TiTqmis yovelTvis poulobdnen bazarze
warmoqmnili dabrkolebebis, an gamZafrebuli konkurenciis daZlevis
-
5
gzebs. mewarmeebi warmoebuli produqciis asortimentsa da xarisxs
mosaxleobis msyidvelobiTunarianobis gaTvaliswinebiT, misi gemovnebiTa
da tradiciebisadmi erTgulebiT gansazRvravda, ramac didad ganapiroba
maTi warmatebebi ara mxolod saqarTvelos bazarze, aramed ruseTis
saimperio sivrceSic. kvlevisas gamovlinda, rom ekonomikuri viTarebis
gaTvaliswinebiT kvalificiuri kadrebis momzadebis, profesiuli da
zogadi ganaTlebis sferoSi momxdari cvlilebebi, drouli da
aucilebelic iyo, radgan specialistebisa da kvalificiuri muSaTa
kadrebis deficitma didad Seaferxa msxvil sawarmoTa sruli
datvirTviT muSaoba, amasTan, sawarmoebSi ZviradRirebuli ucxoeli
muSebisa da specialistebis daqiravebiT izrdeboda sawarmoo xarjebi
da mcirdeboda mogeba.
sagangebo yuradReba eTmoba ucxoelebis samewarmeo saqmianobis
analizs. imJamindeli xelisuflebis varaudiT, TbilisSi ucxouri,
gansakuTrebiT ki germanuli kapitalis (rogorc safinanso, aseve
adamianuri) Semosvlas adgilobrivi meurneobis transformacia da
sameurneo winsvla unda mohyoloda. Tu gaviTvaliswinebT xelisuflebis
mxridan ucxoelTa dasamkvidreblad gaweul saxazino xarjebs da
samewarmeo xelSewyobas. vTvliT, rom es molodini Sedegiani aRmoCnda,
magram naklebad efeqtiani.
miuxedavad imisa, rom saqarTveloSi sabazro ekonomikas safuZveli
koloniur mdgomareobaSi yofnis pirobebSi eyreboda, sworad
ganxorcielebuli menejmentisa da marketingis meSveobiT arasaxarbielo
politikursa Tu socialur viTarebaSic ki SesaZlebeli gaxda mieRwiaT
Sedegebis maqsimizaciisaTvis.
aRniSnuli naSromis samecniero-praqtikul Rirebulebas
warmoadgens is, rom gamovlinda samewarmeo da administraciuli
xarvezebi da problemebi, romlebic dRemde erT uwyvet zolad gasdevs
qarTul politikursa Tu ekonomikur sinamdviles; upiratesad ki
warmoCinda is dadebiTi samewarmeo gamocdileba, romelic dRemde
inarCunebs aqtualobas.
-
6
Tavi I
kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi
1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi
saqarTvelos ekonomikasa da kerZod, burJuaziuli urTierTobebis
ganviTarebisaTvis saTanado pirobebi XIX s.-Si iqmneba. ekonomikis saerTo
aRmavlobis pirobebSi TandaTan rRvevas iwyebs feodalur-batonymuri
urTierToba, viTardeba vaWroba, soflis meurneoba da mrewveloba.
warmoebis feodaluri urTierTobis wiaRSi Cndeba wvrili
kapitalisturi saxelosnoebi, manufaqturebi, aseve safabriko-saqarxno
tipis samrewvelo sawarmoebi.
20-iani wlebidan saqarTveloSi SesamCnevi gaxda saqalaqo
cxovrebis SedarebiT gaaqtiureba. yvelaze metad es Tbiliss daetyo,
romelic im periodSi ara marto saqarTvelos, aramed amierkavkasiis
politikur centradac iqca. qalaqis mosaxleobis ZiriTad masas
warmoadgendnen xelosnebi da vaWrebi. vaWar-xelosnebi iyvnen
Tavisufalnic (moqalaqeebi) da araTavisufalnic. qalaqebSi aseve iyo
mcdeloba, rom daenergaT kapitalisturi warmoeba, magram batonymuri
urTierTobis simtkicis gamo es mcdelobebi xSirad marcxiT
mTavrdeboda.
ruseTTan SeerTebis pirvelive wlebidan ruseTis xelisuflebam
daiwyo saqarTveloSi ekonomikuri politikis gatareba, romelic mis
interesebs Seesabameboda, kerZod, mas surda saqarTvelo gadaeqcia iafi
nedleulis wyarod, rusuli saqonlis gasaRebis bazrad da misive
saqonlis aRmosavleTis qveynebSi gasatan satranzito gzad.
ruseTis ekonomikuri miznebis ganxorcielebas saqarTveloSi xels
uSlida aq tradiciulad dakanonebuli sabaJo sistema. adgilobriv
-
7
xelisuflebas hqonda mcdeloba, rom qarTuli Sida baJebi gauqmebuliyo,
amasTanave gavrcelebuliyo saerTo-saimperio kanonebi, Tumca sabolood
maT sakmarisad miiCnies baJebis akrZalva saqarTveloSi Semotanil
rusul saqonelze, xolo Sida baJebi gaauqmes samxedro da samoqalaqo
moxeleTa interesebidan gamomdinare mxolod kvebis produqtebze.
ruseTisTvis SemoerTebuli qveynis ekonomikuri ganviTarebis interesebi,
romlisTvisac SidabaJebis sistema erT-erTi ZiriTadi xelSemSleli
garemoeba iyo, dRis wesrigSi arc ki yofila dasmuli.
rusul saqonelze baJebis gauqmebas diskriminaciuli xasiaTi
hqonda, vinaidan aseTive RonisZieba ar gatarebula ruseTSi
importirebul qarTul saqonelze. miuxedavad amisa, qveynis ekonomikis,
kerZod, vaWrobis mniSvnelovani aRmavloba SeimCneva XIX s.
dasawyisidanve, rac ZiriTadad ganpirobebuli iyo qveyanaSi mSvidobis
damyarebiT. am ganviTarebis mniSvnelovan Semaferxebel garemod
kvlav rCeboda Sida baJebis tradiciuli sistema, romelic ruseTis
xelisuflebam maSinRa gaauqma, roca am sistemam mis axal ekonomikur
politikas XIX s. 20-ian wlebSi dabrkoleba Seuqmna.
amierkavkasiis bazarze rusuli saqoneli Zalze mcire rols
TamaSobda. amas Sedegad mosdevda mmarTvelobisa da aq ganlagebuli
jaris Sesanaxad gamoyofili fulis niSnebis gadineba iransa da
osmaleTSi. osmalebma, Caketes ra Savi zRva, saqarTvelo mowyvetili
aRmoCnda evropisagan. amave dros irani gabatonda aRmosavleT
amierkavkasiaSi da saqarTveloSi iranisa da osmaleTis savaWro
monopolia damyarda. evropuli saqoneli aq iran-osmaleTis gziT
Semodioda. XIX s-is pirveli 20 wlis ganmavlobaSi ruseTma ver SeZlo
amierkavkasiis bazris momarageba pirveli moTxovnilebis sagnebiT da
saqarTvelos bazarsac kvlav aRniSnuli qveynebidan Semosuli saqoneli
avsebda. fulis niSnebic sxvadasxvagvari iyo. amgvar viTarebis Sedegi is
iyo, rom amierkavkasiaSi ganlagebuli jaris da mmarTvelobis Sesanaxad
gamoyofili fuli iran-osmaleTSi gaedineboda. es ra Tqma unda didad
-
8
azianebda ruseTis politikur-ekonomikur miznebs axlo aRmosavleTSi,
romlis bazaric im periodSi ingliss epyra xelT. amis gamo ruseTis
xelisufleba cdilobda saqarTvelosa da mTlianad amierkavkasiaSi gza
gaexsna frangul-germanuli saqonlisaTvis da amiT Seesustebina yarsi-
arzrumis gziT momavali tranziti, romelic inglisis xelT iyo.
1821 wels ruseTis xelisuflebam amierkavkasiaSi SeRavaTiani
tranziti daawesa. kanoni tranzitis Sesaxeb 1822 wlidan Sevida ZalaSi.
am kanoniT ucxoeTidan saqarTveloSi Semotanili yovelgvari saqoneli
SeRavaTiani _ 5%-iani baJiT ibegreboda.1 vaWrebs ki, romlebic aTi wlis
ganmavlobaSi saqarTveloSi savaWro saxlebs moawyobdnen da biTumad
ivaWrebdnen, Sesabamisi gadasaxadisagan Tavisufldebodnen. tranzitis
mTel gzaze _ Savidan kaspiis zRvamde transportirebis usafrTxoebas
mTavroba kisrulobda. amave dros, kanonis ZaliT biTumad movaWreebi
Tavisufldebodnen gildiuri gadasaxadebisagan da sabinao begarisagan.
SeRavaTebi eZleodaT adgilmamulis SeZenaSi, savaWro da samrewvelo
dawesebulebebis mowyobaSi.
aRniSnuli tranzitiT ruseTis xelisufleba varaudobda, rom
amierkavkasiis gziT moaxerxebda kontinenturi evropis fabrikuli
saqonlis iranSi mizRvavebas, iq konkurenciul brZolaSi inglisis
saqonlis damarcxebas da amave dros amierkavkasiis bazris gawmendas
adgilobrivi da aRmosavluri saqonlisagan.
1822 w. saqarTveloSi ucxouri saqonlis Semotana wina welTan
SedarebiT daaxloebiT 120%-iT gaizarda, xolo 1823 wels 1821 welTan
SedarebiT daaxloebiT 217%-iT. miuxedavad amgvari gaaqtiurebisa,
ucxoel komersantebs am satranzito magistralisadmi ndoba
uneldebodaT, vinaidan xSiri iyo Zarcva-yaCaRoba, garda amisa, maT mier
Semotanil saqonels dakanonebulze gacilebiT maRali baJiT begravdnen;
kerZod, ucxoeli vaWrebi iranSi Casvlamde ibegrebodnen: navsadgurSi _
1 guguSvili p. kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi, gv.12, Tb. 1941
-
9
5%-iT, samegrelosa da imereTSi _ 3%-iT da bolos TbilisSi _ 3%-iT.2
amgvarma damokidebulebam ucxoel vaWarTa interesi gaanela, Tumca
amasobaSi evropasTan vaWrobiT dainteresda adgilobrivi, qarTuli
savaWro kapitali. garda amisa, imis gamo, rom ucxoelebs saqarTvelos
teritoriaze akrZaluli hqondaT sacalo vaWroba, es sfero
adgilobrivi vaWrebis xelSi rCeboda da maTi mniSvnelovani mogebis
wyarodac gadaiqca. sacalo vaWrobaSi miRebulma gamocdilebam qarTvel
vaWrebs ufro farTo komerciisken ubiZga. Tbiliseli vaWrebi evropis
bazarze gavidnen. mag. 1828 w. 23 Tbiliseli vaWris mier evropidan
Semozidulma produqciam 4 400 000 maneTs miaRwia da mTlianad
saqarTveloSi Semotanili saqonlis 67% Seadgina.3 tranzitma
adgilobrivi vaWrebi rusul bazars Camoacila. qarTveli vaWrebi rusul
bazarze adgilobriv saqonels yiddnen, xolo amoRebuli fuliT
rusul saqonels ki ar yidulobdnen, aramed liTonis fuli
gahqondaT sazRvargareT da iqidan evropuli produqcia SemohqondaT.
amierkavkasiis gziT iranSi Sesulma didZalma evropulma
iaffasianma da xarisxianma saqonelma Seaviwroa rusuli da ara
anglisuri saqoneli, rogorc amas ruseTis xelisufleba varaudobda.
inglisuri saqoneli ki, aramcTu iranis bazridan ar idevneboda, aramed
amierkavkasiis bazarsac ipyrobda. 1831 wels ruseTis savaWro-samrewvelo
burJuaziis moTxovniT SeRavaTiani tranziti vadaze 6 TviT adre
gauqmda.4
XIX s. pirvel naxevarSi saqarTveloSi samrewvelo kapitali
Canasaxovan mdgomareobaSi imyofeboda. am periodSi da gansakuTrebiT XIX
s. meore naxevarSi mniSvnelovnad ganviTarda vaWroba, mowinave
qveynebidan mza produqciis importma didad gazarda masze adgilobrivi
mosaxleobis moTxovna. garda amisa, 30-ian wlebSi saqarTveloSi da
zogadad amierkavkasiaSi SemoRebul iqna zoma-wonisa da fulis rusuli 2 iqve, gv.15 3 guguSvili p., fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da amierkavkasiaSi me-19 saukuneSi, Tb. 1937 4 sexniaSvili c. ekonomikis istoria, naw. I, Tb. 2000 w., gv.342.
-
10
sistema, romelic erTis mxriv, ruseTs uadvilebda erTiani bazris
formirebas, aTvisebas da amierkavkasiaSi damkvidrebas; meores mxriv ki
saqarTveloSi xeli Seewyo fulad-sasaqonlo urTierTobebisa da
vaWrobis gaaqtiurebas. mimoqcevis ganviTarebam da amasTanave sasoflo-
sameurneo produqciis gasaRebis sferos gafarToebam gazarda glexobis
fulze moTxovnac. soflis meurneoba sul ufro Rebulobda sasaqonlo
warmoebis xasiaTs. Sedegad glexebi sul ufro metad gaxdnen
damokidebulni gasaRebis pirobebze da Sesabamisad vaWrobasa da
vaWrebze. am viTarebaSi, kerZod, kreditis ararsebobisa da qveyanaSi
susti kooperaciis pirobebSi mevaxSeobas gansakuTrebiT xelsayreli
pirobebi eqmneboda. mevaxSeebisagan sesxs ZiriTadad arasawarmoo
mizniT iRebdnen. xelosnebi fuls sesxulobdnen ZiriTadad
gadasaxadebis gasastumreblad da sakuTari minimaluri moTxovnebis
dasakmayofileblad. e.i. iRebdnen dasaxarjad da ara warmoebaSi
dasabandeblad. savaWro kapitalic savaxSo kapitalis gavlenas
ganicdida. saqarTveloSi ganviTarebis am etapze savaxSo operaciebSi
dabandebul kapitals ufro maRali mogeba hqonda uzrunvelyofili,
vidre qalaqis, an soflis warmoebaSi, an Tundac vaWrobaSi moTavsebul
kapitals, radgan sesxze arsebobda sargeblis SedarebiT maRali done.
mevaxSeoba aRniSnul periodSi fuladi kapitalis dagrovebis da
koncentraciis erT-erTi mTavari saSualeba iyo, magram rogorc ukve
aRiniSna, mevaxSis kapitali warmoebaSi ar midioda, an TiTqmis ar
midioda. am mxriv raime TvalsaCino progresi warmoebis wesSi, an
mrewvelobasa da soflis meurneobaSi ar SeiniSneba.
miuxedavad imisa, rom mevaxSeoba im periodis uaxles movlenad ver
CaiTvleba (saqarTveloSi mevaxSeoba manamdec arsebobda), savaxSo
kapitals arasodes hqonia saqarTveloSi aseTi usazRvro da TviTneburi
TareSis SesaZlebloba. qalaqis xelosanTa garda maT xelSi vardebodnen
glexebic; mevaxSeebi sakuTriv mevaxSeobis garda vaWrobasac misdevdnen.
magaliTad, Tbilisis sirajebs `erTmaneTTan SeTanxmebuli moqmedebis
-
11
mizniT Seqmnili hqondaT gildia. isini inawilebdnen Rvinis warmoebis
raionebs . . . . xSir SemTxvevaSi isini glexebs fuls windawin aZleven;
yiduloben agreTve momavali wlis yurZnis mosavals maT mierve
dawesebuli fasiT. produqciis udides nawils Rebuloben zomagadasuli
sargeblis saxiT”5
saqarTveloSi burJuaziis mxridan klasobrivi brZola ar
warmarTula. amis mTavari mizezi ki savaraudod savaWro kapitalis
warmomadgenlebis erovnuli siWrele unda yofiliyo, aq sakmaod didi
adgili erovnebiT Tu religiiT somxebs eWiraT. es faqti imiT iqcevs
yuradRebas, rom qarTveli feodaluri zedafena maT mimarT aSkarad
mtrulad iyo ganwyobili. isini somxuri burJuaziisadmi Seurigebel
mtrobas iCendnen ara mxolod ekonomikuri xasiaTis antagonizmis gamo,
aramed imis gamoc, rom savaWro kapitalis warmomadgenlebi _
axladwarmoqmnili burJuazia _ ukve aqtiurd imkvidrebda feodaluri
aristokratiis adgils. brZola feodaluri SezRudulobis winaaRmdeg ki
erovnul samosSi iyo gaxveuli.
aqve aRsaniSnavia, rom vaWrebi popularobiT da simpaTiebiT verc
mosaxleobis danarCen fenebSi sargeblobdnen. am periodis araerTi
savaWro-samrewvelo punqtis aRweraSi xazgasmiT aris aRniSnuli, rom
qarTvelebi muSaoben, amzadeben produqcias, somxebi ki maTi nawarmiT
vaWroben, anu ewevian maTs eqsploatacias; rom qarTvelebi Raribebi arian
da somxebi mdidrebi. miuxedavad imisa, rom mravali sarwmunoebiT
marTlmadidebeli da kaTolike qarTvelic iyo vaWrobaSi Cabmuli, TviT
somxuri warmoSobis burJuaziis nawili ki TiTqmis gaqarTvelebuli iyo,
es gaRvivebul nacionalur grZnobebs ver anelebda.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, saqarTvelos vaWarTa burJuaziul
klasad Camoyalibebis procesSi, maTi klasobrivi interesebis
dacvisaTvis aqtiur brZolas niadagi hqonda gamoclili, radgan rogorc
ukve aRvniSneT, vaWarTa erovnuli siWrele da aseve qveynis mZime
5 gaz. `iveria,” #146, 1899
-
12
politikuri mdgomareoba ganapirobebda imas, rom maTi socialuri
interesebi xSirad ar emTxveoda qarTul erovnul interesebs.
aRniSnul sakiTxTa irgvliv polemikaSi aqtiurad iyo Cabmuli sxva
qarTuli perioduli gamocemebic. gaz. “droebis” erT-erT
korespondenciaSi qarTvel inteligencias mimarTaven: “gaumarTeT xalxsa
imisTana sazogado rameebi, sadac is yidulobdes yvelafers, rac misTvis
Seadgens usaWiroes sagansa da rasac TiTon akeTebs! gaumarTeviT
imisTana rameebi, sadac is sargebeli, romelic exla miaqvs somexs,
uriasa, nemecsa, frangsa da sxvas, darCes TviTon xalxsa!”6
cxadia, rom saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki sazogadoebis
ganaTlebul wreebSi mevaxSeoba safuZvlian guliswyromas iwvevda. isini
cdilobdnen, rom am problemas gamsesxebeli salaroebis da gamsaRebeli
amxanagobebis daarsebiT SebrZolebodnen. am guliswyromas is ufro
amZafrebda, rom rogorc aRvniSneT, mevaxSeobas umTavresad ucxo tomis
warmomadgenlebi eweodnen.
saqarTvelos sinamdvileSi inteligenciis meoxebiT daarsda kidec
sxvadasxva amxanagoba, magram isini naklebad sicocxlisunarianni
aRmoCndnen. amgvari proeqtebiT nacionalur ekonomikas rom bevrs
verafers uSvelidnen, kargad hqondaT gacnobierebuli im periodis
qarTvel moRvaweTa did nawils da presis furclebze qilikobdnen
kidec. mag. igive “droebis” furclebze st. WrelaSvili abuCad igdebs
amgvari amxanagobis ideas da ususurobad miiCnevs: “gamarTeT qalaqelebo,
didi Zmuri sazogadoeba qarTvelebisa, SeadgineT Tanxa, gaxseniT
tfilisSi didi savaWro bina, gamoiwereT evropis fabrikebidgan da
qarxnebidgan saqoneli iafad, hyideT zogi tfilisSive da zogic
gamogvigzavneT sxva qalaqebis da soflebis depoebSi, sadac gavaCaRebT
saamxanago vaWrobasa da amiT bolos movuRebT ucxo Temis uRmerTobas,
Zarcvasa da glejas.”7
6 gaz. “droeba”, # 110, 1875. 7 gaz. “droeba”, # 42, 1883.
-
13
im periodis gazeTi “droebis” azriT, amgvar safuZvelze
damyarebuli amxanagobebi sicocxlisunarianobas iyo moklebuli. muSa
kvlav mepatroneze rCeboda mijaWvuli da amitomac isini darwmunebulebi
iyvnen, rom amxanagobebi, romlebic materialur sikeTes qmnian,
sargebloba kapitalistebisTvis moaqvs. “droeba” aRniSnavs, asociaciis
pirobebSi, rac unda iyos, muSa damokidebulia mepatronezeo, mepatrone
dRes aZlevs muSas mogebaSi monawileobas, xval SeuZloa waarTvas, muSas
fexi magrad ar udgas, rac kargad esmiT muSebso. Semdeg iqve
vkiTxulobT, rom bevr muSas dauwesebia amxanagoba, romlis patronebic
Tavadve yofilan. amisTana asociacia pirvelad 1830 w. durglebs
dauarsebiaT buSes xelmZRvanelobiT. “droebas” sityva-sityviT mohyavs
maTi statusi: “qvemo xelis momwerni SeverTdiT asociaciaSi kapitalis
uqonlobis gamo da damoukideblobisaTvis. mepatroneebi, ra saqmec unda
iyos, yovelTvis sCagraven muSa kacebs. Cveni Sroma imaT miaqvT. Sromis
gancalkeveba yvelaze mometebulad avnebs muSebis interess da
mepatroneebs umonavebs. am gancalkevebas Seudgeba konkurencia muSebisa,
da maSasadame is amcirebs samuSao fass. araviTari imedi ar aris saqmis
gaumjobesebazed, muSebisagan fulis SeZinebazed, rom iman sneulebaSi da
moxucebaSi xeli Seuwyos.”8
kapitalizmis ganviTarebis procesSi kapitalistur sawarmoTa done
ar iyo Tanabari. kapitalizmi viTardeboda samuSao Zalis “sasaqonlo
formis” CamoyalibebiT. samuSao Zalis sasaqonlo formas ki,
OganviTarebis procesSi gaaCnda sxvadasxva safexuri da xarisxi. amis
mixedviT erTmaneTisgan gansxvavdebodnen kapitalisturi sawarmoebi. am
ganviTarebis safexurebisa da xarisxis dones gansazRvravda
kapitalistur sawarmoebSi Cabmuli muSaxelis socialur-ekonomikuri
mdgomareobis sxvadasxvaoba, anu, sawarmoebi Tavisi ganviTarebis
doniT gansxvavdebodnen erTmaneTisgan imis mixedviT, Tu ra kategoriis
samuSao Zala hyavda mas: miwerili yma-glexi, batonisgan gaqceuli
8gaz. “droeba”, #17 1866.
-
14
nebiTdaqiravebuli yma-glexi, batonis nebarTviT wasuli daqiravebuli
yma-glexi, damokidebulebisgan Tavdaxsnili daqiravebuli glexi,
romelic jer kidev ar iyo mowyvetili sakuTar meurneobas, Tu savsebiT
eqsproprirebuli, Tavisufali muSa.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, daqiravebul Sromas gaaCnda
ganviTarebis sxvadasxva done da xarisxi iseve, rogorc kapitalistur
sawarmoebs gaaCndaT ganviTarebis sxvadasxva xarisxi, anu, sawarmos
(manufaqturis, fabrikis) kapitalisturi xarisxis sidide damokidebuli
iyo samuSao Zalis sasaqonlo formis, daqiravebuli Sromis xarisxze.
batonymuri damokidebulebisagan Tavdaxsnili, Tavisufali glexebis da
xelosnebis nebiTdaqiravebul Sromaze damyarebuli sawarmos
kapitalisturi xarisxi ufro maRali iyo, vidre yma-glexebis
nebiTdaqiravebul Sromaze dafuZnebuli sawarmosi. magaliTad, TbilisSi
arsebuli zubalaSvilis Saqris qarxnis kapitalisturad mowyobis
xarisxi ufro maRali iyo, vidre Tbilisis abreSumsaxvevi sawarmosi, an
igive alaverdis, axtalis da SambluRis samTo qarxnebis, radgan
zubalaSvilebis qarxanaSi mxolod nebiTdaqiravebuli Sroma iyo
gamoyenebuli, xolo abreSumsaxvev, aseve axtalis, alaverdisa da
SambluRis qarxnebSi nebiTdaqiravebul SromasTan erTad, iZulebiT
Sromasac iyenebdnen. Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom es garemoeba
warmoebas ar ukargavda Canasaxovani kapitalisturi sawarmos xasiaTs,
radgan kapitalisturi warmoeba ar gamoricxavda iZulebiTi Sromis
gamoyenebas. magaliTad, iZulebiTi Sromis gamoyenebisgan kapitalisturi
warmoeba mis klasikur qveyanaSi _ inglisSic ki ar yofila Tavisufali.
iZulebiT Sromas manufaqturul periodSi _ XVII-XVIII ss-Si farTod
iyenebdnen rogorc inglisSi, aseve safrangeTSi, germaniaSi, ruseTSi (XX
s-mde) da sxva qveynebSic.
warmoebis is struqtura, romelic XIX s-is saqarTveloSi
arsebobda, gansakuTrebiT safeiqro warmoebaSi, yvela im niSnis
matarebelia, riTac manufaqtura xasiaTdeba. amgvarad, am periodSi
-
15
manufaqturebi ara marto arsebobda, aramed mniSvnelovnadac iyo
gavrcelebuli.
zogierTi mkvlevari uaryofs saqarTveloSi kapitalisturi
mrewvelobis manufaqturul safexurs, mag. prof. g. baqraZe. misi
mosazrebiT, “wvrili kapitalisturi sawarmosgan da wvrili mrewvelis
saxelosnosgan manufaqtura gansxvavdeba ara marto Sromis danawilebiT,
aramed warmoebaSi dasaqmebuli muSebis raodenobiTac.”9 kapitalistur
manufaqturas igi akuTvnebs iseT sawarmos, sadac dasaqmebulia 15 da
meti muSa.
prof. d. gogolaZis mosazrebiT, manufaqturul sawarmod SeiZleba
CaiTvalos iseTi sawarmoc, sadac daqiravebuli muSebis raodenoba
4-5 kacs, an mets aRwevs da arsebobs Sromis danawileba. e.i. manufaqturis
gansazRvrebisTvis aucilebeli aris is, rom arsebobdes Sromis
danawileba da amis Sedegad damzadebuli produqcia gadiodes bazarze;
xolo muSebis raodenoba damokidebulia imaze, ramdenad msxvilia
manufaqtura. amgvari midgoma ufro marTebulia, vinaidan sxvadasxva
saxis manufaqturuli sawarmosaTvis ganisazRvreba muSaTa raodenobis
sxvadasxva minimumi, rac damokidebulia Sromis danawilebaze _
warmoebis fazaTa raodenobaze, e.i. muSaTa raodenoba da am raodenobis
minimumi ganisazRvreba Sromis arsebuli danawilebis (sadetalo
operaciebis odenobis) intensivobiT.
prof. g. baqraZe miuTiTebs saqarTveloSi “warmoebis mraval dargSi
fabrikebis erTbaSad gaCenis Sesaxeb wvrili saqonluri warmoebisa da
manufaqturis safexuris winaswar gavlis gareSe”10 es procesi mas miaCnia
masobriv movlenad.
saqarTveloSi manufaqturebis SedarebiT mcire nawili gadaiqca
fabrika-qarxnebad, ra Tqma unda, yvela wvrili kapitalisturi sawarmo
ver gardaiqmneboda fabrikad, an qarxnad da es arc iyo savaldebulo.
9 g. baqraZe _ saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis ganviTarebis zogierTi sakiTxis swori gagebisaTvis _ Tsu Sromebi. t. 100, gv. 243, 1963. 10 iqve _ gv. 249.
-
16
manufaqturebis nawilSi inergeboda orTqlis Zravebi da manqanuri
sistemebi da amgvarad gardaiqmneboda fabrika-qarxnebad; xSirad ki
fabrikebis mowyoba-daarseba xdeboda ara arsebuli manufaqturuli
sawarmoebis gardaqmniT, aramed sruliad damoukideblad. mrewvelobis
ganviTarebis manqanuri periodi ukanaskneli safexuria misi xangrZlivi
ganviTarebis procesSi. ase, rom mrewvelobis axali dargi, an qvedargi
bunebrivia, unda mowyobiliyo axal teqnikur, anu manqanur bazaze, da ar
iyo aucilebeli, rom igi maincdamainc manufaqturis evoluciis
momdevno safexuri yofiliyo. sxvagvarad rom vTqvaT, manufaqturuli
warmoebis arsebobis mtkicebisaTvis sruliad ar aris aucilebeli
yoveli manufaqturuli sawarmo fabrika-qarxnebad gadaqceuliyo.
unda aRiniSnos, rom manufaqturuli stadia, iseve, rogorc
kapitalisturi warmoeba da zogadad kapitalizmi yvela qveyanaSi
erTnairi simZlavriT ver viTardeba da sxvadasxva qveyanaSi igi
ganviTarebis met-naklebi doniT da TaviseburebiT aris warmodgenili.
saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis warmoSoba da
ganviTareba, rogorc irkveva, gamdidrebuli glexebis, ostat-xelosnebis
da vaWrebis mier kapitalisturi sawarmoebis (manufaqturebis, fabrika-
qarxnebis) uSualod, pirdapiri mowyobis gziT xdeboda. XIX s.-Si
arsebuli kapitalisturi sawarmoebi, ZiriTadad swored am gziT aris
warmoSobili, es iyo masobrivi movlena saqarTveloSi kapitalistur
warmoebaze gadasvlis gzaze. imasac unda SevexoT, rom
kapitalistur mrewvelobaze gadasvlis sxvagvari gzac arsebobs. es
aris vaWarTa mier warmoebis TandaTanobiT daufleba. es procesi iwyeba
vaWar-Semsyidvelis mier nedleulis, magaliTad bambis SesyidviT,
romelsac dasamuSaveblad gansazRvrul fasad mpentavebs urigebda, amis
Semdgom ki gapentili bamba gadaecemoda samRebro da saCiTav
saxelosnoebs. cnobisaTvis, gvian SuasaukuneebSi warmoebis aseTive wesi
iyo ZiriTadad damkvidrebuli italiis qalaq-respublikebSi, mag.
florenciaSi.
-
17
zemoaRwerili procesi warmodgenas iZleva savaWro kapitalis
pirvel nabijebze kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis procesSi da
wvrili mwarmoeblebis (e.w. Sinamrewvelebis) daqvemdebarebis gzaze.
Tumca am movlenas kapitalizmis aRmoceneba_damkvidreba ar mohyolia. es
moxdeboda im SemTxvevaSi, Tuki vaWar-Semsyidvelebi moawyobdnen sarTav,
an saqsov sawarmo-manufaqturebs, sadac Tavs mouyridnen manamde
saxlebSi momuSave daqsaqsul xelosnebs. vaWar-Semsyidvelebs samuSaos
saxlebSi CamorigebasTan erTad da am saqmesTan uSualo kavSiriT ar
mouwyiaT Sromis danawilebaze dafuZnebuli manufaqturebi. amgvari
mowyobiT igi mrewveli kapitalisti gaxdeboda da Seiqmneboda
kapitalisturi warmoeba mrewvelobaSi.
arsebobda kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis sxva gzebic,
rogoric iyo saxazino warmoebis mowyoba, an mTavrobis calkeuli
moxelis da zogierTi Tavadaznauris mier samrewvelo sawarmos gaxsna
da a.S.
gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis
Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril
vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan
Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis
cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.
kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli
warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril
kapitalistur warmoebas.
miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-
iani wlebidan SeiniSneba, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos
mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi
xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis
Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli
forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri
korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT
-
18
konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo
warmoebas amuxruWebda.
saqarTveloSi kapitalizmis ganviTarebis kvlevisas amqarsa da
zogadad xelosnobis ganviTarebaze aqcentis gakeTeba mniSvnelovania ara
mxolod imitom, rom saqalaqo da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikaSi
mas sakmaod mozrdili adgili ekava, aramed imis gamoc, rom am sferoSic
gamovlinda kapitalizmis warmoSobis Taviseburebebi. magaliTad,
warmoebis kapitalisturi evoluciis kvaldkval, Tbilisis wvril
mwarmoebelTa sazogadoebis or kategoriad gaTiSva, pirvel kategorias
miekuTvneboda amqrul organizaciaSi gaerTianebuli xelosnoba, xolo
meores _ amqarsgareSe xelosnuri warmoeba, romlis zrda-ganviTareba
savsebiT kanonzomier movlenad iqca. am tipis saxelosnoebi im periodis
statistikur cxrilebSi fabrika-qarxnebis gverdiT aRinusxeboda. garda
amisa, amqruli xelosnoba zemoaRweril periodSi Tbilisis ekonomikis
erTgvar imijs warmoadgenda.
mniSvnelovania cvlilebebi, romelic ruseTSi samocian wlebSi
gatarebul finansur reformas da sakredito sistemis kapitalistur
reorganizacias mohyva. es reforma saqarTvelozec gavrcelda. kerZod,
daiwyo kapitalisturi kreditis ganviTareba, Tuki saqarTvelos erTian
safinanso sistemaSi CarTvam erTis mxriv daaCqara saqarTvelos
ruseTTan ekonomikuri integracia, meores mxriv, kreditze moTxovnis
zrdam sakiTxi daayena sakredito dawesebulebaTa daarsebaze. es procesi
ki mevaxSeTa poziciebs sakmaod asustebda.
1866 wels TbilisSi daarsda saxelmwifo bankis ganyofileba, amave
periods ukavSirdeba saaqcio_komerciuli sakredito dawesebulebebis
aRmoceneba rogorc aRmosavleT, aseve dasavleT saqarTveloSi. daarsda
wvrili Semnaxvel_gamsesxebeli amxanagobebi, agreTve sakredito saxlebi,
romlebic Tumca primitiul formebSi, magram sakmao raodenobiT
eweodnen sasesxo operaciebs. am sakredito dawesebulebebSi aTeul
milionobiT sasesxo kapitali trialebda da did Zalas warmoadgenda
-
19
saqarTvelos kapitalisturi ganviTarebis gzaze. rac Seexeba sabanko-
sakredito sistemas, misi dawinaureba odnav mogvianebiT xdeba.
XIX s. meore naxevari Tbilisis ekonomikis istoriaSi misi
burJuaziul qalaqad Camoyalibebis periodia. misi mrewveloba
ganviTarebis kapitalistur stadiaze gadavida. kapitalisturi warmoebis
wasis damkvidrebisa da mrewvelobis ganviTarebis maCvenebelia XIX s. 70-
iani wlebidan XIX s. bolomde saqarTveloSi urbanizaciis tempis
daCqareba. urbanizaciasTan dakavSirebuli procesebis Sesaxeb f.
gogiCaiSvili werda: `savaxSo kapitalis mier glexobis Seviwrieba, iseve,
rogorc miwis da niadagis nakleboba, aiZulebs glexobas, rom mTlianad,
an xangrZlivi droiT gawyviton kavSiri soflis meurneobasTan da
wavidnen qalaqebSi muSebad . . . . romlebsac mxolod daqiravebul
muSebad SeuZliaT arseboba da amis gamo mZimed ganicdian qveyanaSi
kapitalisturi warmoebis sust ganviTarebas.”11
f. gogiCaiSvilis gamoangariSebiT, 1886 wlidan 1897 wlamde
saqarTvelos soflebidan qalaqebSi gadavida daaxloebiT 89 890 kaci, e.i.
weliwadSi saSualod miedineboda 8 170 kacze meti. aRniSnul periodSi
qalaqis mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT (182,5 aTasidan 305,8
aTasamde) gaizarda. es zrda ki ZiriTadad soflidan wamosuli
mosaxleobis xarjze xdeboda.
saqarTvelos qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika saglexo
reformis Semdgom periodSi mocemulia # 1.1 cxrilSi.
rogorc cxrilidan irkveva, 1873 wlidan 1897 wlamde periodSi
saqarTveloSi aSkara xdeba urbanizaciis tempis zrda, anu, qalaqis
mosaxleoba upiratesad soflidan wamosuli mosaxleobis xarjze
izrdeboda. es tendencia ki zogadad kapitalisturi ekonomikis
gaaqtiurebas axasiaTebs. mTliani mosaxleoba gaizarda 696,0 aTasi
kaciT, anu 54,7 %-iT. maT Soris qalaqis mosaxleoba gaizarda 158,5 aTasi
11 gogiCaiSvili f. xelosnoba saqarTveloSi, Tb. 1976, gv. 148
-
20
cxrili #1.1
saq. qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika reformisSemdgom
periodSi. (aT. kaci)12
saqarTvelos
mosaxleoba (aTasi kaci)
maT Soris
wlebi
sul
qalaqis
M
soflis
qalaqis
wili
saqarTvelos
mosaxleobaSi
%
Q
Tbilis
is
mosaxl.
(aTasi
kaci)
Tbilisi
s wili
qalaqis
mos-Si
%
1873 1272,8 147,3 1125,5 11,6 89,5 60.8
1886 1731,4 182,5 1548,9 10,6 78,4 42.9
1897 1968,8 305,8 1663,0 15,5 160,6 52.2
kaciT, anu 107,6 %-iT, soflis mosaxleoba ki 537,5 aTasi kaciT, anu
47.7 %-iT. monacemebi cxadyofs, rom, qalaqis mosaxleoba ufro swrafad
izrdeboda, vidre soflis.
saqarTveloSi mocemuli periodis demografiul tendenciaSi
gamonaklisi 1886 welia, rac imiT aixsneba, rom am konkretul cnobebSi
Sevida saqarTvelosTan SemoerTebuli istoriuli teritoriebis _
12 Dr. Gogitshaishwili, Das Gewerbe in Georgien (under besonderev Berucksichtigung der primitiven Betriebsfomen.Tubingen,1901,s 120 *1873г. _Сборник сведении о Кавказе, т. VII, Тифлис, 1880. 1886г. _Свод статистических данных о населении Закавказского края, Тифлис, 1893. 1897г._Сборник стат. сведении по закавказскому краю, часть I, Тифлис, 1902.
-
21
yarsis, baTumisa da arTvinis olqebis mosaxleoba, sadac
mniSvnelovnad Warbobda soflis mosaxleoba. amitom 1873 welTan
SedarebiT qalaqis mosaxleobis absoluturi - 35.2 aT. kaciT zrdis
miuxedavad, 1886 wels misi wili saqarTvelos mosaxleobis mTlian
raodenobaSi 1%-iT mcirdeba.
arazusti cnobebiT SesaZlebelia vivaraudoT, rom 1886-dan 1897
wlamde periodSi soflebidan qalaqSi migrirebulTa saerTo raodenoba
daaxloebiT 89,9 aTasi kacia, xolo analogiur periodSi qalaqis
mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT gaizarda (182,5 aTasidan 305,8
aTasamde). aqedan gamomdinare, qalaqis mosaxleobis 123.3 aT. kaciT zrdis
ZiriTadi faqtori, anu 73% _ soflidan wamosuli mosaxleobaa, xolo
zrdis danarCeni wili _ 33,4 aTasi kaci, anu 27% modis qalaqis
mosaxleobis bunebriv matebaze da aseve imperiis sxvadasxva
guberniebidan imigrirebul pirebze.
cxrilis monacemebi gviCvenebs, rom 1873-1897 ww. Tbilisis
mosaxleoba gaizarda 74,4 %-iT, xolo misi wili saqarTvelos qalaqis
mosaxleobaSi Semcirda 60,8 %-dan 52,5 %-mde, xolo danarCeni qalaqebis
wili 39,2 %-dan 47,8 %-mde gaizarda. es ki imis maCvenebelia, rom
saqarTvelos danarCen qalaqebSic SeiniSneba kapitalisturi ekonimikis
gaaqtiureba.
gansaxilvel periodSi (1886_1897 ww.) ar moipoveba cnobebi
mosaxleobis Sobadobasa da sikvdilianobis Sesaxeb. 1902 wels
gamocemul statistikur cnobarSi ukve mocemulia aRniSnuli informacia
Tbilisis Sesaxeb 1894-1898 wlebisTvis. am oTxi wlis ganmavlobaSi
TbilisSi daibada 22 162 adamiani, xolo gardaicvala _ 17 818. mateba
aris 4 344 adamiani. analogiuri monacemebi ufro vrcel periodze rom
arsebobdes, ufro konkretul warmodgenas Segviqmnida, Tu ramdenad
ganapiroba mosaxleobis esoden swrafi mateba Sobadobis gaaqtiurebam da
ra wili hqonda mosaxleobis matebaSi gare migraciebs. safiqrebelia, rom
orive faqtori iyo mniSvnelovani. mSvidobianobisa da zogadad
-
22
ekonomikuri aRmavlobis dros Sobadobac aqtiurdeba da aseve didi iyo
mosaxleobis mezobeli qveynebidan, gansakuTrebiT ki somxeTidan
saqarTvelosken migraciis procesic, rac gansakuTrebiT TurqeTis mier
somxebis Seviwroebas mohyva da ris Semdegac ruseTis xelisuflebam
daiwyo am mosaxleobis masiuri Camosaxleba saqarTveloSi.
zogadi kanonzomiereba, rac naTlad ikveTeba zemoT moyvanil
stastistikur monacemebSi, aris is, rom qalaqis mosaxleobis
gansakuTrebiT swrafi zrda mas Semdeg SeimCneva, rac dasrulda
rkinigzis mSenebloba da gaixsna moZraoba transkavkasiur sarkinigzo
magistralze baTumidan baqomde Tbilisis gavliT. am movlenam xeli
Seuwyo mosaxleobis moZraobis gaaqtiurebas da ganapiroba ganapira
raionebidan da miyruebuli kuTxeebidan soflis mosaxleobis
qalaqebisken midinebis procesi.
Tbilisis demografiuli viTareba warmodgenilia #1.2 cxrilSi.
1886-1897 ww. mosaxleobis gansakuTrebiT maRali tempebiT _ 104,8 %-
iT zrda aRiniSna. TbilisSi 1886 wlis monacemebi aRebulia saojaxo
aRweris mixedviT, xolo 1897 wlis ki _ sayovelTao erTdRiani aRweriT.
Tu sabazo periodad aviRebT 1858 wlis monacemebs da SevadarebT
danarCeni wlis monacemebs, aRmoCndeba, rom Tbilisis mosaxleoba 1858
wlidan 1886 wlamde gazrdila 16 854 kaciT, anu 27,4%-iT, maT Soris
mamakacTa raodenoba _ 5 362-iT, anu 13,9 %-iT, xolo qalTa raodenoba _
11 492-iT, anu 49,7 %-iT, 1897 wlisTvis gaizarda sul _ 99 054-iT, anu 160,8
%-iT; mamakacTa _ 57 639-iT, anu 150 %-iT da qalTa _ 41 415-iT, anu 179 %-
iT. 1901 wlisTvis ki Sesabamisad: 173 240-iT, anu 281,3 %-iT, 99 561-iT, anu
258,9 %-iT da 73 679-iT, anu 318,5 %-iT.
ormocdasami wlis ganmavlobaSi Tbilisis mosaxleobis zrdis
masStabi STambeWdavia, kerZod, 1858 wlidan 1901 wlamde periodSi
sul Tbilisis mosaxleoba gaizarda 173 240 kaciT, anu 3,8-jer. es ki
garda Sobadobis gaaqtiurebisa, ganapiroba rogorc ukve aRvniSneT,
urbanizaciis tempis daCqarebam da imigraciebma.
-
23
Tbilisis mosaxleobis dinamika 1886-1901 ww.13
cxrili #1.2
maT Soris
wlebi
sul mamakaci qali
1858
61 591
38 460
23 131
1886 78 445 43 822 34 623
1897 60 645 96 099 64 546
1901 234 831 138 021 96 810
arsebuli monacemebiT (1858-1901 wlebSi) mosaxleobis saSualo
wliuri mateba TbilisSi iyo 4028,8 kaci; maT Soris mamakacTa saSualo
wliurma matebam aRniSnul periodSi Seadgina _ 2315,3, xolo qalTa
matebam _ 1713,4. e.i. mamakacebis mateba aRniSnul periodSi sagrZnoblad
Warbobda qalebisas. es gamowveuli, iyo TbilisSi safabriko-saqarxno
warmoebaSi mamakacTa dasaqmebis upiratesobiT.
erT-erTi yvelaze mWidrod dasaxlebuli qalaqi iyo Tbilisi. 1897
wlis monacemebiT 1 kvadratul versze (1 versi_1,06 km.) modioda 57,5 kaci.
saqarTveloSi dasaxlebis simWidroviT mas mxolod quTaisi uswrebda,
sadac 1 kv. versze 71,2 kaci modioda.
13 Сборник статистических сведении по Закавказскому краю, часть I, Тифлис 1902.
-
24
1897 wlisTvis saqarTveloSi qalaqebSi mcxovrebi mosaxleobis
saerTo raodenoba iyo 305,8 aTasi. qalaqebSi mcxovrebTa umravlesoba _
52,5 % TbilisSi iyo Tavmoyrili. amave periodSi quTaisis mosaxleoba
iyo _ 32 492, baTumis mosaxleoba ki _ 28 5123. saqarTvelos qalaqebSi
mcxovrebTa saerTo raodenobidan quTaisSi cxovrobda 10,6%, xolo
baTumSi _ 9,3 %. saqarTvelos am sam yvelaze msxvil qalaqSi Tavs iyrida
qalaqSi mcxovrebi mosaxleobis 72,4 %, xolo danarCeni 27,6 % SedarebiT
mcire zomis qalaqebze modioda. Sesabamisad, am sam qalaqSi iyo yvelaze
metad ganviTarebuli mrewveloba.14
kapitalisturi urTierTobebis ganviTarebis Sedegad TandaTan
xdeba feodaluri tradiciebis gandevna da Tbilisi yalibdeba
burJuaziul qalaqad ganviTarebuli infrastruqturiT. aRniSnul
periodSi daiwyo qalaqis gegmiani rekonstruqcia da ganaSenianeba,
gaiyvanes farTe, mokirwyluli quCebi, aSenda ramdenimesarTuliani qvis
Senobebi, gaCnda axali saxis saqalaqo transporti _ konka, tramvai,
momravlda etlebis raodenoba; intensiurad Sendeboda evropuli tipis
sastumroebi, biblioTeka-muzeumebi, klubebi, Teatri, maRaziebi, ewyoboda
sasoflo-sameurneo iaraRebisa da manqanebis gamofenebi; am periodSi
gaCnda fosta-telegrafi, telefoni; garda amisa, Tbiliss gaaCnda
xelsayreli geografiuli mdebareobac, rac xels uwyobda mis gadaqcevas
kavkasiis administraciul, politikur, kulturul da ekonomikur
centrad. es informacia dawvrilebiT aqvs gadmocemuli general majd-os-
saltanes, romelmac TbilisSi 1894 wels imogzaura. “ori weli iqneba,
rac TbilisSi mcxovrebTa komunikaciis gaadvilebis mizniT, aSenda
telefonis saagento. es saagento didi Senobis mesame sarTulze
mdebareobs. mTeli qalaqis satelefono xazebi centrSia Tavmoyrili.
saxelmwifo dawesebulebebi, sxvadasxva punqtebi, maRaziebi, sastumroebi
da abanoebi daqselilia satelefono xazebiT. TiToeuli abonenti am
momsaxureobisTvis ixdis yovelwliurad 85 maneTs.
14 Сборник статистических сведении по закавказскому краю, часть 1 . Тифлис 1902. Ggv. 260-27
-
25
. . . amJamad TbilisSi bevr binazea gayvanili telefonis xazi,
. . . Tbilisis yvela cnobili quCa daqselilia tramvais xaziT, amas
emateba sami aTasi gasaqiravebeli msubuqi etli, sagvareulo etlebi da
karetebi.
. . . abanos gasaxdelSi aris eleqtronis zari momsaxure
personalis gamosaZaxeblad. orbelianis abanos direqcias TiToeuli
nomridan saaTSi 2 Tumnamde Semosavali aqvs.”15
saqarTveloSi safabriko-saqarxno mrewvelobis zrdam, masTan
dakavSirebulma teqnikuri siaxleebis danergvam, evropuli civilizaciis
SemoWram, (gansakuTrebiT qalaqebSi), saWiro gaxada xelosnobis axali
dargebis aRmoceneba. igi dRis wesrigSi ayenebda zogadi teqnikuri
ganaTlebis aucileblobas. teqnikuri progresi saTanadod momzadebul
muSaxels moiTxovda. marTalia, ruseTidan da ucxoeTidan intensiurad
modiodnen erTeuli ostatebi, Tu daxelovnebuli xelosnebi, aseve
manufaqturebis muSakebi da maRali kvalifikaciis inJiner-teqnikosebi,
magram isini teqnikur kadrebze arsebul moTxovnilebas sanaxevrodac ki
ver akmayofilebdnen.
Tuki kapitalisturi urTierTobebis gaRrmaveba sawarmoTa
mflobelebs interess uRrmavebda sakuTari ekonomikis gasaumjobeseblad,
mosaxleobis Rarib fenas fulis Sovnis axal perspeqtivas uSlida. am
mxriv igi ise Zlier iyo dainteresebuli Tavisi da sakuTari
STamomavlobis Sesaferisi profesiuli swavla-ganaTlebiT _ raime saxis
xelobis SeswavliT, rom saxsrebs ar iSurebda. amgvari moTxovna
didad zrdida moTxovnas saswavlo dawesebulebebsa da kvalificiur
ostatebze, romelTa deficiti ukve aSkara iyo.
60-70-iani wlebisaTvis saqarTveloSi da zogadad amierkavkasiaSi
momwifda profesiul-xelosnuri swavlebis danergvis aucilebloba da
ruseTis xelisuflebam dasaSvebad miiCnia zogierTi dargis
15 majd-os-saltane, “qalaq Tbilisis aRwera”, Tb. 1971.
-
26
specialistebis momzadeba.
1870 wlisTvis TbilisSi _ kukiaze, zubalaSvilis saxlSi gaixsna
e.w. saxelosno Skola, romelic teqnikuri sazogadoebis kavkasiis
ganyofilebam daaarsa. 1872 wlisTvis. am skolaSi 25 moswavle
iricxeboda, romlebic wera-kiTxvis garda euflebodnen durglobas,
mWedlobas da sxva xelobebs, maT sxvadasxva ostatebi aswavlidnen da
kargi anazRaurebac hqondaT. aq 8-dan 16 wlamde asakis moswavleebi
miiRebodnen. am saswavlebelSi arsebobda sakvirao kursebic, romlis
moswavleTa kontigentis wlovaneba ar iyo gansazRvruli, kursebze
daswrebisaTvis ki gadasaxadi iyo TveSi 65 kap.16
garda saswavleblisa, romelic kukiaze mdebareobda,
teqnikuri sazogadoebis kavkasiis ganyofileba dainteresebuli iyo
agreTve soflis meurneobisTvis saWiro xelosnebis momzadebiT. loWinSi
daarsda sameurneo skola, sadac ZiriTadad soflis meurneobis
gaZRolas da sxvadasxva xelobas aswavlidnen.17 mas unda uzrunveleyo
sasoflo-sameurneo profesiuli ganaTlebis gavrceleba soflad da
uSualod mwarmoebeli glexebisaTvis saWiro sasoflo-sameurneo
inventaris mkeTebeli da SemkeTebeli xelosnebis momzadeba.
1872 w. qalaqis TviTmmarTvelobam ganizraxa didi mTavris _
mixailis saxelobis saxelosno-saswavlebeli daearsebina. mas mxardaWera
hqonda xelosanTa sazogadoebaSic, kerZod, Tbilisis amqrebma skolis
Senobis asagebad gamgeobas 6 aTasi maneTi gadasces da survili
gamoTqves usasyidlod emuSavaT mSeneblobaze (iseve, rogorc eklesiebisa
da sxva sakulto Senobebis agebis dros iqceodnen).18 es saxelosno
saswavlebeli 1880 wels gaixsna da sazogadoebis yvela wodebisa da
socialuri fenis warmomadgenlebs SeeZloT swavla. am periodisTvis
gansakuTrebiT SeiniSneba aristokratiisa da sasuliero wodebis
daintereseba profesiuli ganaTlebiT. saswavlebeli eqvemdebareboda
16 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105. 17 saxelosno Skola teqnikuri sazogadoebisa _ n. yifiani _ gaz. “droeba” #3, 1872. 18 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105
-
27
Tbilisis TviTmmarTvelobas.
damoukidebeli saxelosno-profesiuli skolebis mowyoba fuladi
saxsrebis simwiris gamo, metnaklebad sirTuleebTan iyo dakavSirebuli,
masTan SedarebiT praqtikuli iyo erT, an orklasian
zogadsaganmanaTleblo skolebTan saxelosno klasebis gaxsna. am mxriv
ki is dabrkoleba arsebobda, rom Wirda rusulenovani Tavisufali da
kvalificiuri xelosani-pedagogebis moZieba (swavleba unda
warmarTuliyo rusul enaze).
saxelosno-profesiuli ganaTlebis danergvis saqmeSi Tavisi
wvlili Seitana Tbilisis saqvelmoqmedo sazogadoebam, romelic 1859
wels daarsda. misi mTavari mizani iyo “ufasod eswavlebinaT Raribi
ojaxis SvilebisaTvis wera-kiTxva, xelsaqme,saojaxo saqme da raime
xeloba... “19 am sazogadoebas mfarvelobda imperatoris meuRle _ olga.
saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi bavSvebs aswavlidnen
RvTismetyvelebas, wera-kiTxvas, rusuls, ariTmetikas, xelsaqmes, saojaxo
saqmes, gundur simRerebs. garda amisa, “bavSvebs koluCebalkinskis da
xarfuxis magninskis skolebSi aswavlidnen saamkinZao xelobas da
durglobas vaJTa skolaSi”20
1873 wlis mixedviT, kavkasiis okrugis uwyebaSi Semaval
saswavleblebSi moswavleTa sakmaod mozrdili raodenoba dafiqsirda.
Tbilisis saswavleblebSi, sadac arsebobda profesiul-xelosnuri
swavleba, moswavleTa raodenoba ase gamoiyureba: vaJTa erTklasian da 3
orklasian saswavlebelSi swavlobda _ 236 moswavle; qalTa qalaqis
saswavleblebSi _ 672 moswavle; kerZo pansionebsa da skolebSi _ 1006
moswavle (romlis moswavleTa udidesi wili erovnebiT qarTul
mosaxleobaze modioda); wminda ninos saswavlebelSi _ 490;
saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi ki 534;21 am monacemebiT
yuradRebas ipyrobs ara mxolod swavlis msurvelTa sakmaod didi
19 Кавказский календарь на 1875 год, с. 96. 20 iqve. 21 iqve, gv. 170.
-
28
raodenoba, aramed am raodenobaSi qalTa mozrdili wili. qalTa wilis
zrda ki progresul movlenad SeiZleba CaiTvalos rogorc ekonomikuri,
aseve socialuri TvalsazrisiT.
XIX s. 90-iani wlebidan, kapitalizmis ganviTarebis mkveTr
aRmavlobasTan dakavSirebiT saimperio xelisufleba iZulebuli gaxda
angariSi gaewia drois moTxovnebisaTvis da finansuri TvalsazrisiT
xeli Seewyo specialuri skolebis daarsebisTvis. magaliTad, 1882 w.
TbilisSi qalaqis TviTmmarTvelobis saxsrebiT gaixsna qalTa
profesiuli saswavlebeli, sadac mxolod xelsaqme iswavleboda da mas
saxelosnos uwodebdnen. am kursebze miiRebodnen 18 wlidan zeviT asakis
moswavle-qalebi.22
xelisuflebis xelSewyobiT saxelosno saswavleblebi ara marto
TbilisSi ixsneboda, aramed ekonomikurad mzard qalaqebSic, magaliTad,
baTumSi, quTaisSi da sxva qalaqebSi.
22 eZgveraZe l. socialur-ekonomikur urTierTobaTa burJuaziuli evolucia saqarTveloSi, gv. 84. Tb. 1986.
-
29
A1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba 1864 wlis saglexo
reformamdel periodSi
reformamdeli saqarTvelos mrewvelobaSi TandaTan aRmocenda da
ganviTarda kapitalisturi sawarmoebi. am periodSi jer kidev
gabatonebuli iyo warmoebis martivi formebi: saojaxo Sinamrewveloba
da xelosnoba. amasTanave, qveynis ekonomikuri ganviTarebis kvaldakval
Cndeba mrewvelobis maRali formebic _ kapitalisturi manufaqtura da
fabrikebi. mrewvelobaSi daqiravebuli Sromis gamoyenebis gaxSireba,
aseve, qveyanaSi savaWro-samrewvelo mosaxleobis zrda kapitalisturi
urTierTobebis gaRrmavebas gulisxmobda.
gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis
Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril
vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan
Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis
cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.
kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli
warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril
kapitalistur warmoebas.
miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-
iani wlebidan gaaqtiurda, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos
mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi
xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis
Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli
forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri
korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT
konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo
warmoebas amuxruWebda.
vinaidan XIX s. dasawyisisTvis amqruli xelosnobis rRveva jer
kidev ar iyo dawyebuli, anu misi regresi arc Tu ise TvalsaCino iyo.
-
30
saqalaqo meurneobaSi igi mozrdil wils inarCunebda, amitomac
mizanSewonili iqneba mimovixiloT, Tu rogori iyo misi arsi da
struqtura.
amqari Tavisi arsiT iyo amxanagoba, romelic erTi romelime
gansazRvruli saxis saxelosno samuSaos asrulebda, an erTi romelime
saxis saqonliT vaWrobda da erT romelime korporacias warmoadgenda.
amqars xelmZRvanelobda arCeuli piri. igi amqris wevrTa raodenobas ar
zRudavda da aerTianebda yvela im pirs, vinc mocemul saqmianobas
eweoda. amqris wevrobisaTvis mniSvneloba ar hqonda, pirovneba
sazogadoebis romel fenas miekuTvneboda, ra erovnebis, an romeli
religiuri aRmsareblobis iyo. erTaderTi moTxovna is iyo, rom
damorCilebodnen amqris mier arCeul xelmZRvanels, e.w. ustabaSs (sityva-
sityviT _ xelosanTa Tavs _ Turqulad). ustabaSi am korporaciis
Sinagan meurneobaSi axorcielebda srul mmarTvelobas, amqris wevrebis
mimarT sasamarTlo-policiur zedamxedvelobas da iTvleboda
korporaciis warmomadgenlad sagareo urTierTobebSi. miuxedavad imisa,
rom ustabaSs irCevdnen ganusazRvreli droiT, Tuki igi ar
gaamarTlebda amqris molodins, an miiRebda mikerZoebul
gadawyvetilebas, aranairi dbrkoleba ar arsebobda misi gadarCevisaTvis.
iyvnen aseve ustabaSebi, romlebic 15-20 wlis ganmavlobaSi da
sikvdilamde asrulebdnen Tavis funqcias. ustabaSis dauZlurebis, an
avadmyofobis SemTxvevaSi igi Tavad ixsnida ufleba-movaleobebs da axal
ustabaSs irCevdnen, xandaxan misive rekomendaciiT.
calkeul amqars TiTo ustabaSi hyavda. ustabaSs hyavda ori
asistenti, e.w. aRsakali, romlebsac aseve amqris wevrebi irCevdnen. isini
ustabaSis aryofnis SemTxvevaSi mis funqciebs asrulebdnen. aRsaklis
Tanamdebobaze, romlis vadac aseve ganusazRvreli iyo, xandaxan yofil
ustabaSebsac irCevdnen.
amqars hyavda aseve molare, anu xazinadari, romelsac abarebdnen
amqris fuls. xazinadari krebda gadasaxadebs da jarimebs, romelic
-
31
gankuTvnili iyo amqris salaroSi Sesatanad. igi savsebiT damoukidebeli
iyo ustabaSisa da uxucesebisagan. xazinadari unda yofiliyo gamWriaxi
gonebis, wignieri adamiani, romelsac mTeli amqari endoboda. salarodan
Tanxis ganawileba-gacema ustabaSis miTiTebiT xdeboda, romelic Tavis
mxriv gadawyvetilebas amqris wevrebTan winaswari TaTbiris Sedegad
iRebda. ustabaSis mier miRebul gadawyvetilebebs amqris wevrebs acnobda
da SeiZleba iTqvas, mdivnis funqciebs asrulebda e.w. igidbaSi, romelic
yvela amqars hyavda.
XIX s. meore naxevridan qalaqis zrdasTan erTad izrdeboda
xelosnur nawarmze moTxovnac, Sesabamisad garkveuli kategoriis amqris
wevrTa raodenoba mkveTrad izrdeboda. amqris samewarmeo areali da
masStabebi farTovdeboda. qalaqis moSorebul ubnebSi gafantul amqars
ustabaSi srulfasovnad veRar ganagebda, vinaidan ver aswrebda qalaqis
sxvadasxva mxares gadaadgilebas, saWiro gankargulebebis gacemas da
maT meTvalyureobas.GamqarTa nawilma saWirod CaTvala, rom calkeul
ganayofebad danawilebuliyvnen. ganayofi calke amqrad yalibdeboda da
TavisTvis ustabaSsac irCevda. magaliTad, kalatozebi Tavdapirvelad
daiyvnen or, xolo Semdgom xuT amqrad; xuroebi _ sam amqrad. amave
mizeziT, anu gamsxvilebis gamo, sxva amqrebsac sWirdebodaT dayofa,
Tumca maT amgvari gziT danawevreba ar isurves da Camoayalibes e.w.
Tabunebi, romlebsac kvlav saerTo ustabaSi hyavdaT. TiToeuli
TabunisaTvis erT, an or aRsakals irCevdnen, romlebic Tabunis saqmeebs
ganagebdnen ustabaSis mier dadgenili wesebiT. saorganizacio saqmeebis,
an problemebis mosagvareblad isini TaTbirobdnen ustabaSTan. amgvari
saxiT mesanTleTa amqari daiyo or Tabunad, durglebis _ oTx Tabunad,
TiToeuli or-ori aRsakliT. markitantebis amqari daiyo rva Tabunad
TiTo aRsakliT.
ase, rom amqris mmarTveloba ZiriTadad Sedgeboda oTxi
safexurisagan: ustabaSis, aRsakalis, xazinadaris da igidbaSisagan.
rogorc ukve aRvniSneT, mzardi kapitalisturi mrewvelobis
-
32
gaaqtiurebis paralelurad mimdinareobda xelosnuri warmoebis
transformacia. am process aCqarebda xelosnur warmoebaSi daqiravebuli
Sromis gamoyenebis zrdis tendencia, aseve amqrisgareSe xelosnobis
warmoqmna da bazrisaTvis saqonlis warmoebaze gadasvla.
amqari erTgvarad Zlieri da Sekruli organizacia iyo. igi ar
cnobda xelisuflebis mier gamocemul kanonebs da tradiciuli adaT-
wesebiTa da dauwereli kanonebiT moqmedebda. am mxriv igi saxelmwifoSi
saxelmwifos emsgavseboda. XIX s. 50-iani wlebisTvis
ruseTis xelisuflebam mizanSewonilad CaTvala, rom gaetarebina
rigi burJuaziuli reformebisa, romlis arsic iyo amqruli
organizaciisTvis Seeryia safuZveli da qalaqis mosaxleoba
sakanonmdeblo kontrolisaTvis daeqvemdebarebina, amasTanave xeli
Seewyo burJuaziuli gardaqmnebisTvis. erT-erTi amgvari mcdeloba iyo
1856 w. miRebuli kanoni, romlis mixedviTac ucxoeli da rusi xelosnebi
qalaqis mmarTvelobas daumorCiles, aseve, ustabaSebs CamoerTvaT amqris
wevrTa Soris sadavo sakiTxebis garCevis ufleba. am kanoniT
xelisuflebam scada gaeZlierebina amqrisgareSe xelosnoba, rasac
Semdgom TandaTan unda mohyoloda xelosnuri warmoebis kapitalisturze
gadasvla. xelisufleba kargad acnobierebda amqris SigniT mimdinare or
urTierTgamomricxav tendencias: erTni yovelmxriv cdilobdnen
SeenarCunebinaT F amqari feodaluri, tradiciuli gagebiT, xolo meoreni
_ eswrafvodnen Tavi daexsnaT amqris marwuxebidan da wamoewyoT
sakuTari, Tavisufali warmoeba. xelisuflebis mxridan amgvari
RonisZieba 50-ian wlebSi Sedegiani aRmoCnda. swrafad gaizarda
damoukideblad momuSave ara mxolod rusi da Camosaxlebuli ucxoeli
xelosnebis raodenoba, aramed adgilobrivi xelosnebisac, romlebic
aarsebdnen sakuTar, amqrisgareSe saxelosnoebs.
momdevno etapi, amqruli xelosnobis SezRudvisa xelisuflebis
mxridan iyo 1865 w., rodesac amqarma saprotesto gamosvlebiT scada win
aRdgomoda sagadasaxado politikas. xelisuflebam amis sapasuxod
-
33
daayena sakiTxi amqruli organizaciis gauqmebis Sesaxeb, Tumca es
gadawyvetileba naadrevi aRmoCnda qveyanaSi realurad arsebuli
ekonomikuri viTarebis gamo. axalfexadgmuli kapitalisturi
mrewvelobis pirobebSi amqroba jer kidev mniSvnelovan rols asrulebda
qveynis ekonomikur cxovrebaSi. aq erT sagulisxmo realobasac unda
SevexoT, kerZod, am periodisTvis ruseTSi sakmaod iyo momwifebuli
amqrebis likvidaciis sakiTxi, amisgan gansxvavebiT, saqarTveloSi es
sakiTxi mwvave winaaRmdegobas xvdeboda. jer erTi, jer kidev SedarebiT
mcire iyo msxvil sawarmoTa wili ekonomikaSi (Warbobda wvrili
sawarmoebi); garda amisa, qarTul amqarSi rusul da Tundac evropul
msgavsi tipis organizaciebisgan gansxvavebiT amqris mowyobis SedarebiT
demokratiuli principebi Warbobda. rac Seexeba amqarSi gaerTianebas da
amqris statusebs, igi qonebriv cenzs ar moiTxovda. es faqtori didad
ganapirobebda imas, rom adgilobrivi xelosnebi, gansakuTrebiT ki
Raribi xelosnebi ar iyvnen antagonisturad ganwyobilni warmoebis
amgvari sistemis mimarT da arc misi transformaciis survili gaaCndaT.
yovelive zemoTqmulis miuxedavad, ustabaSi tradiciisamebr
ganusazRvreli uflebebiT sargeblobda. arcerTi sakiTxi, es exeboda
ostatis mier Tavis nawarmze fasis dawesebas, SemkveTsa da ostats
Soris damokidebulebas, an warmoebis organizaciis reglamentacias,
ustabaSis gareSe ar wydeboda. amis garda, qargals ufleba ar hqonda
Tavisi surviliT mietovebina saxelosno da gadasuliyo sxva ostatTan
samuSaod, aseve amqris dauwereli kanonis ZaliT aravis SeeZlo sxvisi
naSegirdali mieRo missive yofili ostatis nebadaurTvelad _ am
yvelafris gaTvaliswinebiT da miuxedavad amqris potencialis
TandaTanobiT Sesustebisa, mas jer kidev SeeZlo dadebiTi rolis
Sesruleba, magaliTad, qalaqis Raribi xelosnebis didi nawili
gadaerCina sruli gaCanagebisagan _ pauperizaciisagan.
am faqtorTa gamo dRis wesrigidan moixsna xelosanTa amqris
gauqmebis sakiTxi, Tumca isini iZulebulni gaxdnen Seguebodnen
-
34
cxovrebis axal pirobebs; kerZod, 1867 wels damtkicda debuleba
“wesdeba q. Tbilisis saxelosno amqrebzed da maT gamgeblobazed”. am
debulebiT moispo vaWarTa amqrebi da darCa mxolod xelosanTa amqrebi.
amave debulebiT amqrobam sruli damoukidebloba dakarga. is
dauqvemdebares TbilisSi gaxsnil saxelosno sammarTvelos, romelsac
qalaqis mmarTvelobasa da xelosnebs Soris erTgvari Suamavlis roli
ekisreboda da yvela amqars ganagebda. mas daevala gadasaxadebis
droulad da sruli akrefa, ostatebisa da qarglebis wodebis
damtkiceba da a. S. am debulebis mixedviT, amqris xelmZRvanelad kvlav
ustabaSi rCeboda, Tumca mas aRar hqonda sasamarTlo uwyebani da
CamoerTva axali ostatis ayvanis ufleba. im xelosnebisTvis ki,
romlebic amqarsgare saxelosnos daarsebis survils gamoTqvamdnen,
saxelosno sammarTvelos SeZlebisdagvarad xeli unda Seewyo; aseve,
ustabaSis arCevis vadebi ganisazRvra sami, xolo molarisa _ erTi wlis
vadiT (manamde, rogorc zemoT ukve aRiniSna, ustabaSs ganusazRvreli
droiT irCevdnen, Tu ra Tqma unda, xelosanTa yriloba mas ar
gadairCevda); qarglebisa da Segirdebis vadebi xuTi wlis vadiT
ganisazRvra (manamde maTi daostatebis vadebi ar izRudeboda da sakmaod
xangrZlivi iyo); amqarTa ustabaSebs, aseve krebas aekrZalaT xelosnis
xelfasis, an nakeTobis fasis TviTneburi dawaseba; am akrZalvis
darRveva isjeboda jarimiT 50-dan 200 maneTamde im SemTxvevaSic ki,
Tundac uSualod TviTon ar yofiliyo misi monawile.23 TviT saxelosno
sammarTvelo xelosnobasTan dakavSirebul saqmeebSi eqvemdebareboda
saqalaqo mmarTvelobas. igi 1917 wlamde arsebobda da qalaqis yvela
saxelosnos saqmianobas akontrolebda.
XIX s. miwuruls arsebuli, tradiciuli xelosnobis dargebis
garda dawinaurda xelosnobis iseTi dargebi, romelic Camosulma
ucxoelma da rusma xelosnebma Semoitanes saqarTveloSi da garda
ucxoelebisa, adgilobrivma xelosnebmac SeiTvises, maT Soris
23 scsa, f. 416, aR. 3, saq. 800
-
35
aRsaniSnavia: ludis damzadeba, konditeroba, mefunTuSeoba, meZexveoba,
meTunuqeoba, meSuSeoba, mkinZavoba, meeetleoba, mekasreoba, da sxva.24 amave
periodisaTvis xelosnuri saqmianoba umetesd sayofacxovrebo sagnebis
damzadebis sferos moicavda. axal xelosnur dargad yalibdeba
samSeneblo qvis damuSaveba (Sadrevnebi, wisqvilis dolabebi da sxva),
rewvis es saxeobebi ZiriTadad TbilisSi iyrida Tavs.25
gafarTovda amqarsgare xelosnobis masStabi, gaizarda xelosnur
warmoebaSi Cabmuli Tavisufali, daqiravebuli muSebis raodenoba.
magaliTad, evropuli fexsacmlis mkeTebeli xelosnebi formalurad
amqrebSi iyvnen gaerTianebulni, magram amqrul reglamentacias da
SezRudvas ar eqvemdebarebodnen. xabazebi da mefunTuSeebi amqars ar
ganekuTvnebodnen, mespilenZeebi, mkalavebi da lampis mkeTeblebi aseve ar
ganekuTvnebodnen amqars.26 statistikuri monacemebiT 1883 wels
TbilisSi 59 xelosnuri amqaria dafiqsirebuli, romlebSic
gaerTianebulebi iyvnen: xuroebi _ 500 kaci, durgali da xarati _ 450,
mamakacis evropuli tansacmlis mkeravi _ 350, mepure _ 150 kaci, xarazi _
300, zeinkali da meqanikosi _ 116, damWedi (nalis) _ 40, aziuri waRebis
mkeravi _ 90, evropuli fexsacmlis mkeravi _ 350, borblebis mkeTebeli _
140 da a.S. sul ostati _ 2 782, qargali _ 2 002 da Segirdi _ 1 091, sul
_ 5 875 xelosani.27
am periodis qarTuli presa sakmao yuradRebas uTmobda saxelosno
urTierTobebs, maT Soris yuradRebas amaxvilebda saxelosnoebis
mowyobasa da sanitariul mdgomareobaze. rogorc irkveva, xelosnuri
warmoebis ubnebi iyo sakmaod mouwyobeli da iq antisanitaria sufevda,
uamindobis dros ki viwro da bneli quCebi Znelad gasavleli yofila.
saxelosnoebis umravlesoba Zvel da avariul SenobebSi iyo
24 scsa, f. 12, Ar. 1, saq. 1460, f. 29. 25 А.Г. Гнедич, Обзор промышленности фабрично-заводской, кустарной и горнозаводской губерний и областей Кавказского края, составлено в 1900 году, с. 4. 26 scsa, f. 7, saq. 2 229, furc.81-92; xoStaria e. damuSavebiTi mrewveloba saqrTveloSi XIX s. pirvel naxevarSi. TB. 1958. 27 scsa, f. 17, saq. 2 283, furc. 34.
-
36
ganlagebuli, xelosnebs iqve patara duqnebi hqondaT mowyobili.
Tbiliseli meZexveebi da mepureebi uvargis saqonels amzadebdnen,
romelsac SedarebiT iafad Rarib mosaxleobaSi asaRebdnen. mag. gazeTi
iveria werda, “Tbiliseli meZexveebi amzadeben Zexveuls avadmyofi
saqonlis xorcisagan, bazarze gamoaqvT da girvanqas Sauridan 8
kapikamde hyidian. aseTi saZageli saqonlis muStari aris Raribi da
sawyali xelosani xalxi.”28
saqarTveloSi TiTo-orola SedarebiT msxvili kapitalisturi
sawarmo XIX s-is 20-30-iani wlebidan aRmocenda. samrewvelo kapitalis
zrda ukve SesamCnevi xdeba, gaxSirda kerZo pirebis mier fabrika-
qarxnebis daarsebis mcdeloba. marTalia am wamowyebaTa umravlesoba ar
iyo warmatebuli, magram mainc imsaxurebs yuradRebas, radgan igi axali,
kapitalisturi warmoebis wesis damkvidrebas uwyobda xels.
XIXs. 30-ian wlebSi saqarTveloSi iyo mcdeloba daenergaT Saqris
warmoeba. Saqris lerwami nedleulis saxiT Semodioda kaspiis samxreTi
sanapiroebidan, sparseTis mazandaranidan. mazandaranis Saqris lerwami
Seicavda 80% Saqris kristals da 1 fuTis Rirebuleba iyo 1,5 man.
pirvelad Saqris warmoebis awyobis mcdeloba ekuTvniT Zmebs _
aleqsi da gabriel Sadinovebs. maT mimarTes saqarTvelos
mTavarmmarTebels _ baron rozens rafinirebuli Saqris qarxnis
mSeneblobis Taobaze, Tumca is SeRavaTebi, romlebsac isini iTxovdnen,
xelisuflebisaTvis miuRebeli aRmoCnda. 29
oriode wlis Semdeg saqarTveloSi iqmneba Saqris warmoebis
TaosanTa meore, ufro Zlieri kompania iakob zubalaSvilis meTaurobiT.
zubalaSvilebi jer kidev manamde, mTels saqarTveloSi iyvnen
dawinaurebulebi savaWro da samrewvelo asparezze da saxelic hqondaT
ganTqmuli. isini savaWrod dadiodnen sparseTSi, TurqeTSi, ruseTSi,
indoeTSi da sxv. gansakuTrebiT dawinaurdnen erekle II-is mefobisas _
XVIII s-is meore naxevarSi. am periodis Tbilisis vaWarTa da moqalaqeTa
28gaz. “iveria”, #66. 1888. 29 saq. cssa, fondi 2, aR. 1, saqme 3109.
-
37
Soris erT-erTi mowinaveTagani iyo ivane zubalaSvili. misi Svili _
iakob zubalaSvili (1792_1865 ww.) XIX s. savaWro da samrewvelo
asparezze yvelaze metad dawinaurda.30 pirvel xanebSi igi sazRvargareT
eweoda masStabur savaWro operaciebs. saqarTvelodan mas gahqonda
matyli, bamba, bzis xe, xili da sxva, xolo Semohqonda farTleuli,
Saqari, Cai, yava, Zafeuli, minisa da brolis nakeTobani da sxva.
XIX s. 30-ian wlebSi i. zubalaSvilTan savaWro saqmianobaSi
erTvebian vaWrebi: enibekovi, loris-meliqovi, TamamSevi da sxvani.31 garda
amisa, iakob zubalaSvili armiis momaragebisTvis yidulobda pursa da
qers, eweoda saijaro saqmeebsac. did savaWro operaciebs eweoda aseve
iakobis Zma _ iagor zubalaSvili. masTan Tanamosaqmeobda msxvili
Tbiliseli vaWari _ mirimanovi. zogadad, XIX s. dasawyisidan
zubalaSvilebi savaWro-komerciul asparezze TvalsaCino rols
TamaSobdnen da am gziT maT msxvili fuladi kapitalis dagroveba
SeZles.
1936 w. Saqris warmoebis asamuSaveblad SadinovebTan SedarebiT
mokrZalebuli saSeRavaTo pirobebiT xelisuflebas winadadebiT
mimarTes i. zubalaSvilma, d. TamamSevma da ter-gukasovma. 1837 w. 22
ivliss maT neba miecaT kaspiisa da Savi zRvis sanapiroebze 500 desetina
saxazino miwebze gaeSenebinaT Saqris lerwami, maTve miecaT ufleba, rom
aeSenebinaT qarxana da importirebuli nedleulis bazaze gamoexadaT
Saqari. amasTanave, mewarmeebs miecaT SeRavaTebi:Q qarxnis arsebobis
pirvel sam wels 120 000 fuT Saqris fxvnilze ar gadaixdidnen
gadasaxadebs, xolo momdevno sam wels SeeZloT amave odenobis Saqris
fxvnilze gadaexadaT gadasaxadis mxolod naxevari, anu fuTze 70 kap.
mewarmeebi gaecnen ra kaspiisa da SavizRvispireTis regionebis
pirobebs, xelisuflebas axali SuamdgomlobiT mimarTes, rom qarxana
aeSenebinaT ara am zRvispira raionebSi, aramed TbilisSi, sadac maT
gacilebiT ukeTesi pirobebi eqnebodaT. amis Semdeg maT gamoeyoT saWiro
30 iqve, saqme 1043. 31 iqve, saqme 2605.
-
38
adgili da qarxana amuSavda. sawarmoSi muSaTa raodenoba 50 kacs aRwevda
(adgilobriv mcxovrebTagan). aqve iyo aTamde gamyidveli da
zedamxedveli. sawarmos maqsimaluri gamomuSaveba 40-iani wlebis
dasawyisSi 186 000 maneTs Seadgenda. qarxnis amuSavebis Semdeg miiRes
damatebiTi SeRavaTebi im saxiT, rom eqvsi wlis ganmavlobaSi maT
SeeZloT 240 000 fuTi nedleuli SemoetanaT ucxoeTidan Semdegi
sagadasaxado SeRavaTebiT: mTeli Semotanili nedleulis naxevarze ar
gadaexadaT gadasaxadi, xolo meore naxevarze gadaexadaT gadasaxadis
mxolod naxevari. aRsaniSnavia, rom es SeRavaTebi realurad eqvs
weliwadze met xans gagrZelda. garda amisa, maT miecaT ufleba, rom im
daSvebuli 240 000 fuTi Saqridan 6 000-mde fuTi sakuTari
Sexedulebisamebr sacdelad gamoeyenebinaT qarTuli xilis
dasakonserveblad, romelic gamiznuli iyo rogorc adgilobrivi, aseve
ruseTis bazarze gasatanad.32 miuxedavad am sakmaod xelsayreli
SeRavaTebisa, mewarmeTa amxanagoba bolomde seriozulad ar miudga
am saqmes, maT arc ucdiaT kaspiisa da SavizRvispireTSi gaeSenebinaT
Saqris lerwmis plantaciebi, mxolod isargebles im SeRavaTebiT, rasac
saxelmwifosagan Rebulobdnen da im saSeRavaTo vadis gasvlis Semdeg
kompaniam SeaCera muSaoba.
rac Seexeba xilis dakonservebis saqmes, miuxedavad saqarTveloSi
xexilis mravalferovnebisa da xilis siuxvisa, igi TiTqmis ar arsebobda.
ar arsebobda gamagrilebeli sasmelebis, an Tundac xilisagan
damzadebuli buraxis warmoeba, rac ruseTSi didad popularuli iyo. es
im pirobebSi, roca soflis mosaxleoba moWarbrbuli xilisagan
xSirad umweo mdgomareobaSi vardeboda. xili, isic mxolod maRali
xarisxis, iyideboda mxolod TbilisSi, saqarTvelos sxva regionebSi mas
fasi TiTqmis ar hqonda.
mogvianebiT, 90-iani wlebis dasawyisSi gorSi, k. Sepfis afTiaqSi
warmoadgines xilis maRali xarisxis vaJinebi da esenciebi. hqondaT aseve
32 Гулишамбаров СТ. ОФЗ Т губернии, Тифлис, 1888
-
39
xilis mSrali, granulirebuli esenciebi wvenebis dasamzadeblad. wvenebs
awarmoebda Tbiliseli vinme yazarovi, Tumca raime saxis seriozuli
warmoeba ar Camoyalibebula. analogiuri produqtebi ZiriTadad
ucxoeTidan Semodioda.
rac Seexeba Saqris Warxlis warmoebas, misi gamarTvis morigi
mcdeloba hqondaT Zmebs ananovebs. maT Caatares ra quTaisis guberniaSi
Saqris Warxlis moyvanis eqsperimenti da darwmundnen mis xarisxianobaSi,
TbilisSi Saqris qarxnis aSeneba moindomes. xelisuflebas isini
sTxovdnen sagadasaxado SeRavaTebs da ucxouri nedli Saqris Semotanas
gadasaxadis gareSe. Semotanil nedleulze SeRavaTebi xelisuflebis
mxridan mTlianad iqna uaryofili, xolo saaqcizo gadasaxadze
SeRavaTebi 1870 w. 9 Tebervals amgvarad Camoyalibda: 1) qarxnis
aSenebidan pirveli ori wlis ganmavlobaSi aqcizisgan mTlianad unda
gaTavisuflebuliyvnen; 2) momdevno ori wlis ganmavlobaSi unda
gadaexadaT aqcizis naxevari; 3) kidev momdevno ori wlis ganmavlobaSi
aqcizis 2/3. mTliani saaqcizo gadasaxadis gadaxda maT unda daewyoT
qarxnis amoqmedebidan eqvsi wlis Semdeg. Zmebma ananovebma es SeRavaTebi
sakmarisad ar miiCnies da uari Tqves am saqmeze. rogorc Cans,
adgilobrivi Saqris gadamamuSavebelTaTvis, an gadamuSavebis
mosurneTaTvis gacilebiT ioli gamdidrebis saSualeba iyo SeRavaTian
pirobebSi Semotanil nedleulze muSaoba, vidre adgilobrivi
sanedleulo bazis Seqmna da am nedleulis gadamuSaveba. es maT
sariskod eCvenebodaT.33
5_6 wlis Semdeg Tbiliseli komersantebi kvlav Seecadnen
wamoewyoT Saqris warmoebis saqme, xelisufleba kvlav dapirda
garkveul SeRavaTebs, Tumca miuxedavad xelisuflebis seriozuli
dainteresebisa, es saqme adgilidan ver daiZra. soliduri safabriko
warmoeba vera da ver gaimarTa, Tumca arsebobda realuri Sansi imisa,
rom Saqris warmoeba adgilobriv sanedleulo bazaze yofiliyo
33 Гулишамбаров Ст. ОФЗТ губернии,T 1888 gv. 107-108
-
40
dafuZnebuli, radgan Saqris Warxlis aklimatizaciam Tbilisis
guberniaSi warmatebiT Caiara. amis dasturad arsebobs specialistebis
mier Catarebuli adgilobrivi Saqris Warxlis dawvrilebiTi
laboratoriuli analizis pasuxebi, romelic mowmobs, rom umaRlesi
xarisxis Saqris Warxlis moyvana Tbilisis midamoebSi SesaZlebeli iyo.
interesmoklebuli ar iqneba, Tu zemoaRweril viTarebas
SevadarebT Tanamedroves. SeiZleba iTqvas, rom navsi Saqris Warxlis
warmoebaSi ar tydeba, Tumca, XX s. 50-70-ian wlebSi kaxeTisa da qarTlis
regionebSi iyo mcdeloba, rom moeyvanaT Saqris Warxali da am
nedleuliT adgilobrivi Saqris gadamamuSavebeli qarxana
moemaragebinaT. es mcdelobac warumatebeli aRmoCnda. adgilobrivi
umaRlesi xarisxis Saqris Warxlis warmoeba, romelic Tavisi
sargeblianobiT Saqris lerwams aRemateba, sakmaod sainteresod
gamoiyureba imis gaTvaliswinebiT, rom adgilobrivi Saqris qarxana
momaragdeba iafi nedleuliT, xolo soflis meurneoba
uzrunvelyofili iqneba damatebiT samuSao adgilebiT.
yurZnisa da Rvinis tradiciul qveyanaSi ludis warmoebam karga
xans ver moikida fexi. mcire zomis ludsaxarSebi TbilisSi araerTxel
gaixsna, Tumca maleve wyvetda arsebobas. magaliTad: XIX s. 30-iani
wlebisTvis TbilisSi 4 ludsaxarSi arsebobda. ludsaxarSebis
damkvidrebas gansakuTrebiT xeli Seuwyo germaneli kolonistebis
Camosaxlebam, romlebic ZiriTadad Tbilisis guberniaSi saxldebodnen.
ludis warmoebis xelSemwyob pirobad SeiZleba CaiTvalos isic, rom
Rvinis mwarmoebel qveyanaSi misi eqsportirebis gaaqtiurebasTan erTad
izrdeboda misi fasic. fuTi Rvino, romelic 30-40 kap. Rirda, 1,5-2
maneTamde gaZvirda.34 amasTan, TvalSisacemi iyo misi xarisxis vardna
falsificirebis gamo. ludis warmoebisTvis saWiro nedleuls _ qers
Tbilisis qarxnebi yarsis olqidan da erevnis guberniidan
34 Ст. Гулишамбаров _ ОФЗТ губернии, . Т. 1888 gv.. 35-39
-
41
sakmaod iafad iZendnen. fuTis Rirebuleba saSualod 20-30 kap. iyo.35
ludis dasamzadeblad, nedleulad iyenebdnen qers, romelic
ZiriTadad mTagorian adgilebsa da zeganebze mohyavdaT, magaliTad,
axalqalaqSi, aleqsandrapolSi, goris maRlobebze, gogCis tbis
midamoebSi da sxva adgilebSi. aq ZiriTadad ori saxis qeri mohyavdaT:
e.w. “axalTesli” da “ZvelTesli”, maT Soris pirveli orjer ufro
Zvirad fasobda, vidre meore, swored am saxeobebs gamoiyenebdnen ludis
sawarmoeblad. 90-ian wlebamde misi Rirebuleba fuTze 25 kap. iyo, xolo
90-iani wlebis dasawyisisTvis misi fasi gaormagda. saSualod 1 fuTi
“axalTeslis” jiSis qeris Tbilisamde mowodeba 80 kapikamde jdeboda.
igi qarxnebs ZiriTadad CenCoianad miewodebodaT, sadac Semdeg xdeboda
maTi gasufTaveba. xarisxiani qeris gasufTavebis Semdeg rCeboda 70%
alao, xolo 1 fuTi alaosgan miiReboda 4,5 vedro saSualo xarisxis
ludi. rac meti ludi gamoixdeboda, TavisTavad, miT ufro wyalwyala
iqneboda da piriqiT, 4 vedroze naklebis gamoxdiT kargi xarisxis ludi
miiReboda.36
sakmaod warmatebuli aRmoCnda ludis warmoebis erT-erTi
Tbiliseli specialistis _ k.kiriSCevis mier Tbilisis gareubanSi
ludsaxarSis gaxsna. aseve warmatebuli iyo lorTqifaniZis mier
germaneli gutbrodis ludsaxarSis SeZena. es mewarmeebi
gamoiyenebdnen Zravebs, romlebic moZraobaSi cocxali gamwevi Zalis
(cxenis) meSveobiT modiodnen. lorTqifaniZis warmoebaSi dasaqmebuli
iyo 16 kaci, xolo kiriSCevTan _ 3. am ukanasknelis warmoeba
Sesabamisad naklebad masStaburi iyo.
aRsaniSnavia lorTqifaniZis novacia, romelmac didad Seuwyo xeli
TbilisSi ludis popularizacias. man qalaqis baRSi moawyo rotonda
(Ria pavilioni), sadac daiwyo ludis gayidva. Tbilisuri zafxulis
sicxeebSi baRSi moseirneebsa da ludis moyvarulebs saSualeba
eZleodaT ludxanebis magivrad civi ludi pirdapir Ria sivrceSi 35 ст. Гулишамбаров, ОФЗТ губернии, Т 1888 gv. 35-39. 36 Сборник стат. сведении по Зак. краю. Часть 1, gv. 238
-
42
daegemovnebinaT. garda am sikeTisa, xalxs musikiTac izidavdnen. am
siaxlem gansakuTrebiT saSualo da dabali fena miizida, romlebic
uwyvet nakadad miedinebodnen rotondisken. amgvarad, lorTqifaniZem
uzarmazari mogeba miiRo da mas TandaTan ludis sxva mwarmoeblebs
Soris mimbaZvelebic gamouCndnen.
Tbilisuri warmoebis vedro ludis Rirebuleba miuxedavad misi
aradamakmayofilebeli xarisxisa, sakmaod soliduri iyo, 1,2-dan 1,6
maneTamde meryeobda misi xarisxis mixedviT da ZiriTadad TbilisSive
saRdeboda. boTlis ludi ufro Zvirad fasobda, igi 10-12 kapikiT meti
Rirda boTlis Rirebulebis CauTvlelad. 37 aRsaniSnavia is garemoebac,
rom adgilobrivi ludis mwarmoeblebi raime saxis seriozul
konkurencias ar ganicdidnen. magaliTad, ruseTidan Zneldeboda ludis
Semotana imis gamo, rom sarkinigzo fraxti Zlier maRali iyo. mxolod
rostovidan da odesidan Semodioda garkveuli raodenobis ludi,
romelmac bazris sakmaod mozrdili nawili daikava foTSi, baTumsa da
quTaisSi.
Tbilisuri ludi gahqondaT borjomSi abasTumansa da quTaisSic,
sadac rogorc ukve aRiniSna, ZiriTadad moixmardnen odesis, rostovisa
da varSavis luds. am ludis nawili garda quTaisisa, mcire raodenobiT
TbilisSic iyideboda. igi gacilebiT Zvirad fasobda da adgilobriv
warmoebul luds xarisxiTac jobda, Tumca Semotanili ludi Tbilisis
bazarze adgilobrivs raime mniSvnelovan konkurencias ver uwevda.
ludasaxarSebSi dasaqmebuli muSaxeli sakmaod mZime pirobebSi,
amave sawarmos teritoriaze saxlobda da Tviurad 15-25 man. anazRaurebas
iRebda38 mZime pirobebi iyo aseve TviT ludaxarSebSic, gansakuTrebiT
lorTqifaniZis ludsaxarSSi, romelic imdenad moZvelebul SenobaSi da
WuWyian garemoSi imyofeboda, rom antisanitaria momxmareblis
janmrTelobas safrTxes uqmnida da xelisuflebas amis gamo misi
daxurva ramdenjerme ucdia. amave dros, germaneli kolonistebis
37 iqve. 38 iqve.
-
43
ludsaxarSebSi sanimuSo wesrigi da higienuri pirobebi arsebobda.
zogadad, rodesac germaneli kolonistebis warmatebuli
sawarmoebi mimoixileba, qarTveli mkvlevarebi mudam amaxvileben
yuradRebas im faqtze, rom maT xelisuflebisgan didi xelSewyoba
hqondaT rogorc finansuri, aseve administraciuli TvalsazrisiT. es
faqti marTlac didad ganapirobebda maT dawinaurebas, Tumca amasTan
erTad im faqts versad gaveqceviT, rom germanelebi gacilebiT
disciplinirebulebi, akuratulebi da gulmodgineni iyvnen, vidre
qarTveli mewarmeebi. amis magaliTad ara mxolod germanuli
ludsaxarSebis da lorTqifaniZis ludsaxarSis Sedareba gamodgeba,
aramed mirzoevis mitklis fabrikac, sadac iseTi antisanitaria sufevda,
rom misi Semowmebisas iJiner-teqnologi guliSambarovi SeSfoTebas
gamoTqvams da varaudobs, rom am fabrikis muSebi ase xSirad swored
amgvari pirobebis gamo avadmyofobdnen.
XIX s. 60-ian wlebamde amierkavkasiis da gansakuTrebiT
saqarTvelos qalaqTa Soris yvelaze swrafi tempiT Tbilisi
viTardeboda. igi mTeli kavkasiis ara mxolod administraciul-
politikur da samxedro, aramed ekonomikur centradac iqca.
aRniSnul periodSi evropasa da aseve ruseTSi teqnikuri progresi
xelosnur da Sinamrewvelur warmoebaSi mniSvnelovan warmatebebs
aRwevda. am procesebs ki SeuZlebeli iyo gavlena ar moexdina
saqarTvelos samrewvelo ganviTarebaze. saqarTveloSi daarsebul
pirvelsave SedarebiT msxvil sawarmoebSi gamoiyenebdnen ucxoeTidan da
ruseTidan Semotanil manqana-danadgarebs (dazgebs, Rumelebs, qvabebs da
sxva), Tumca teqnikuri siaxleebi mxolod nawilobriv gamoiyeneboda,
prioritetuli jer kidev xeliT Sroma iyo. amasTanave, warmoebis
meqanizacias isic didad abrkolebda, rom adgilobrivi kadrebi ar iyo
saTanadod momzadebuli, iqmneboda winaaRmdegoba teqnikis, meqanizaciis
donesa da muSaTa dabal kvalifikacias Soris. calkeuli warmatebebis
miuxedavad, manqanuri teqnikis danergvis gzaze arsebuli dabrkolebani
-
44
(danadgarebis Semotanis xarji, kvalificiur muSaTa kadrebis simcire da
saTanado energetikuli bazis ararseboba) ganapirobebda xeliT Sromis
prioritetulobas. dazgebis asamoZraveblad iyenebdnen cocxali gamwevi
Zalis (cxenis, xaris) da wylis energias, mTel rig sawarmoebSi ki
dazgebi xeliT mohyavdaT moZraobaSi da orTqlis Zrava iSviaTobas
warmoadgenda. am problemis mosagvareblad sazRvargareTidan da
ruseTidan sxvadasxva manqana-danadgarebTan erTad aseve iwerdnen
kvalificirebul ostatebsa da muSebs.
TbilisSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebam da gansakuTrebiT
samxedro saWiroebam jer kidev XIX s. pirvelsave aTeul wlebSi
warmoqmna meqanikur sarewTa arsebobis aucilebloba. amgvar sarewTa
Soris reformamdel periodSi aRsaniSnavia saxazino sawaxnago fabrikis
mowyoba TbilisSi. es fabrika amuSavebda Zvirfas qvebs: iasps, mewamul
qvas, obsidians, marmarilos da sxv. fabrika 1849 wels moewyo.39 1850 wels
ki moewyo kartonis qvis fabrika, romelic sxvadasxva samoqalaqo da
saeklesio arqiteqturul nakeTobebs amzadebda. es fabrika xuTiode
wlis ganmavlobaSi ase, Tu ise funqcionirebda, 1855 wels ki SekveTebis
simciris gamo daixura, Tumca maleve, 1856 wels igi aRadgines da
SeuerTda sawaxnago fabrikas. fabrika ZiriTadad amuSavebda algeTis
qvas, adgilobriv da Semotanil marmarilos, obsidians da sxv. igi aseve
amzadebda saeklesio, upiratesad ki samoqalaqo arqiteqturis nakeTobebs
SenobebisTvis, TeatrisTvis.
sawarmoSi dasaqmebulebi iyvnen daqiravebuli muSebi da ostatebi,
aseve samxedro uwyebisa da samTo uwyebis xalxi. fabrika iyo saxazino
da mas ganagebdnen jer inJineri lemkuli, Semdeg ivanicki, akademikosi
arqiteqtori _ simonsoni da sxvebi. fabrikas hyavda aseve teqnikuri
zedamxedvelebi. warmoebis gaumjobesebisa da gafarToebis mizniT,
ekaterinburgis meqanikur qarxanas SeukveTes oTxi orTqlis manqana. 1854
wels am qarxanam Tbilisis sawaxnago fabrikisaTvis daamzada oTxi
39 saq. cssa, fondi 10, saqme 1835. furc. 13.
-
45
Zlieri manqana, romelic 1700 maneTamde dajda.40 es manqanebi TbilisSi
Camoitanes da fabrikaSi igi inJiner-teqnologma lemkulma 1857 wels
daamontaJa,41 romlis montaJic 1000 maneTamde dajda.42 manqanebs
amuSavebdnen SeSiT, fabrikaSi muSaobda manqanebis SemkeTebeli _
meqanikosi zomeri, xolo Tujis saWiro detalebi da nakeTobani Sti