tbilisis ekonomikuri ganvitareba xix saukunesi€¦ · tranziti daawesa. kanoni tranzitis sesaxeb...

165
marine RuduSauri Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi `teqnikuri universiteti”

Upload: others

Post on 29-Jan-2021

8 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • marine RuduSauri

    Tbilisis ekonomikuri

    ganviTareba XIX saukuneSi

    @`teqnikuri universiteti”@

  • saqarTvelos teqnikuri universiteti

    m. RuduSauri

    Tbilisis ekonomikuri

    ganviTareba XIX saukuneSi

    registrirebulia stu-s

    saredaqcio-sagamomcemlo sabWos

    mier. 02.07.2009, oqmi #6

    Tbilisi

    2009

  • naSromis _ “Tbilisis ekonomikuri ganviTareba XIX saukuneSi” kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic saqarTvelosa da ara mxolod saqar-TveloSi yovelTvis gansakuTrebul interess iwvevda. aRniSnuli perio-dis saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri cxov-reba arnaxul dinamizms iZens, Camoyalibebas iwyebs kapitalisturi warmo-eba. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.

    warmodgenil naSromSi asaxulia is ZiriTadi Taviseburebebi da ekono-mikuri ganviTarebis tendenciebi, romliTac xasiaTdeba saqarTveloSi kapi-talisturi warmoebis warmoSoba. Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis Taviseburebebi.

    warmodgenilia xelosnuri warmoebis transformacia, wvrili sawarmo-ebis warmoqmna da ganviTareba, vaWrobis gaaqtiureba da safinanso insti-tutebis aRmoceneba.

    naSromSi gansakuTrebuli yuradReba eTmoba ucxouri kapitalis da zogadad ucxoelTa rols Tbilisis ekonomikur ganviTarebaSi. sakvlev periodSi xelisuflebis mxridan gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxo-uri (gansakuTrebiT evropuli) kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZi-nebisaTvis. es sakiTxi, aqtualuri iyo, radgan xelisufleba kargad acno-bierebda, mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.

    avtors damuSavebuli da gamoyenebuli aqvs mdidari saarqivo da statistikuri dokumentacia, aseve masalebi ekonomikis istoriidan.

    wigni gankuTvnilia ekonomistTa sazogadoebisTvis, ekonomikuri profi-lis studentTaTvis da zogadad, yvela dainteresebuli mkiTxvelisTvis.

    recenzenti saqarTvelos teqnikuri universitetis humanitarul-socialuri fakultetis ekonomikisa da biznesis departamentis asocirebuli profesori z. vaSakiZe

    © sagamomcemlo saxli ,,teqnikuri universiteti’’, 2009

    ISBN 978-9941-14-772-2 http://www.gtu.ge/publishinghouse/

    yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto, ilustracia Tu sxva) aranairi

    formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis

    werilobiTi nebarTvis gareSe. saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.

  • 3

    Sinaarsi

    Sesavali --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 4

    Tavi I kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi ---------------------------------------------- 6

    1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi --------------------------- 6

    1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba reformamdel periodSi ----------------------- 29

    1.3 reformisSemdgomi saqarTvelis ekonomikuri ganviTareba --------------------------- 51

    Tavi II adgilobrivi kapitali Tbilisis ekonomikaSi

    XIX s. bolosa da XX s. dasawyisSi --------------------------------------------------- 64

    Tavi III ucxouri kapitali Tbilisis guberniaSi XIX s.-

    sa da XX s. dasawyisSi ------------------------------------------------------------------------ 115

    3.1 germanuli kapitali Tbilisis guberniaSi -------------------------------------------------- 115

    3.2 sxva evropuli qveynebis kapitali TbilisSi ------------------------------------------------ 140

    daskvna -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 154

    gamoyenebuli literaturis nusxa -------------------------------------------------------------------- 160

  • 4

    Sesavali

    warmodgenili kvlevis obieqtia XIX s. da XX s. dasawyisis

    Tbilisis guberniisa da uSualod qalaq Tbilisis ekonomika, romelic

    saqarTvelosa da ara mxolod saqarTveloSi yovelTvis gansakuTrebul

    interess iwvevda. XIX saukunesa da XX saukunis dasawyisis

    saqarTvelos qalaqebis, gansakuTrebiT ki Tbilisis ekonomikuri

    cxovreba arnaxul dinamizms iZens. saqarTveloSi mimdinare ekonomikuri

    procesebic swored Tbilisis magaliTzea ganzogadebuli.

    am naSromSi Seswavlilia sabazro urTierTobebis Camoyalibebis

    periodSi TbilisSi arsebuli im samrewvelo obieqtebis ekonomikuri

    ganviTarebis Taviseburebebi, Sromisa da dasaqmebis pirobebi, romlebmac

    ZiriTadad gansazRvres ara mxolod Tbilisis, aramed zogadad

    saqarTvelos ekonomikuri ganviTareba.

    cnobilia, rom XX s. dasawyisSi komunisturi gatarialebis

    Sedegad Camoyalibebis stadiaze myofi saqarTvelos ekonomikis

    kapitalisturi ganviTareba Sewyda da sabazro urTierTobebi Secvala

    sruliad axalma, ase vTqvaT, eqsperimentulma ekonomikurma modelma,

    romelic uaryofil iqna Cvens epoqaSi da ekonomikuri ganviTarebis

    procesebi kvlav sabazro urTierTobaTa CarCoebSi dabrunda _ amjerad

    damoukidebeli saxelmwifoebriobis pirobebSi. Aam mxriv, Tbilisis,

    rogorc saqarTvelos ekonomikis flagmanis, ekonomikur warsulSi

    CaRrmaveba, gamocdilebis gaTvaliswineba da Tanamedrove pirobebSi

    ekonomikuri procesebis swori gziT warmarTva friad aqtualuria.

    naSromSi ganxiluli periodis saqarTveloSi savaWro kapitali

    gacilebiT Zlieri iyo, vidre samrewvelo, XIX saukunis meore naxevridan

    adgilobrivi msxvili savaWro kapitali TandaTan iWreba mrewvelobaSi,

    misma samrewevelo kapitalad gardaqmnam ki Zlieri biZgi misca

    saqarTvelos da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikas. amasTan, sakvlev

    periodSi iseve, rogorc Tanamedrove etapze, xelisuflebis mxridan

    gansakuTrebuli yuradReba eqceoda ucxouri (gansakuTrebiT evropuli)

    kapitalis rols qveynis ekonomikis aRorZinebisaTvis. xelisufleba

    kargad acnobierebda, rom mwiri adgilobrivi kapitalis pirobebSi

    ekonomikis swrafi dawinaureba ver moxerxdeboda.

    kvlevisas dadginda, rom kapitalistebi, gansakuTrebiT ki msxvili

    kapitalistebi, yovelTvis kargad uRebdnen alRos ekonomikuri

    politikis cvlilebebs, da TiTqmis yovelTvis poulobdnen bazarze

    warmoqmnili dabrkolebebis, an gamZafrebuli konkurenciis daZlevis

  • 5

    gzebs. mewarmeebi warmoebuli produqciis asortimentsa da xarisxs

    mosaxleobis msyidvelobiTunarianobis gaTvaliswinebiT, misi gemovnebiTa

    da tradiciebisadmi erTgulebiT gansazRvravda, ramac didad ganapiroba

    maTi warmatebebi ara mxolod saqarTvelos bazarze, aramed ruseTis

    saimperio sivrceSic. kvlevisas gamovlinda, rom ekonomikuri viTarebis

    gaTvaliswinebiT kvalificiuri kadrebis momzadebis, profesiuli da

    zogadi ganaTlebis sferoSi momxdari cvlilebebi, drouli da

    aucilebelic iyo, radgan specialistebisa da kvalificiuri muSaTa

    kadrebis deficitma didad Seaferxa msxvil sawarmoTa sruli

    datvirTviT muSaoba, amasTan, sawarmoebSi ZviradRirebuli ucxoeli

    muSebisa da specialistebis daqiravebiT izrdeboda sawarmoo xarjebi

    da mcirdeboda mogeba.

    sagangebo yuradReba eTmoba ucxoelebis samewarmeo saqmianobis

    analizs. imJamindeli xelisuflebis varaudiT, TbilisSi ucxouri,

    gansakuTrebiT ki germanuli kapitalis (rogorc safinanso, aseve

    adamianuri) Semosvlas adgilobrivi meurneobis transformacia da

    sameurneo winsvla unda mohyoloda. Tu gaviTvaliswinebT xelisuflebis

    mxridan ucxoelTa dasamkvidreblad gaweul saxazino xarjebs da

    samewarmeo xelSewyobas. vTvliT, rom es molodini Sedegiani aRmoCnda,

    magram naklebad efeqtiani.

    miuxedavad imisa, rom saqarTveloSi sabazro ekonomikas safuZveli

    koloniur mdgomareobaSi yofnis pirobebSi eyreboda, sworad

    ganxorcielebuli menejmentisa da marketingis meSveobiT arasaxarbielo

    politikursa Tu socialur viTarebaSic ki SesaZlebeli gaxda mieRwiaT

    Sedegebis maqsimizaciisaTvis.

    aRniSnuli naSromis samecniero-praqtikul Rirebulebas

    warmoadgens is, rom gamovlinda samewarmeo da administraciuli

    xarvezebi da problemebi, romlebic dRemde erT uwyvet zolad gasdevs

    qarTul politikursa Tu ekonomikur sinamdviles; upiratesad ki

    warmoCinda is dadebiTi samewarmeo gamocdileba, romelic dRemde

    inarCunebs aqtualobas.

  • 6

    Tavi I

    kapitalizmis ganviTareba saqarTveloSi

    1.1 kapitalizmis warmoSobis Taviseburebani saqarTveloSi

    saqarTvelos ekonomikasa da kerZod, burJuaziuli urTierTobebis

    ganviTarebisaTvis saTanado pirobebi XIX s.-Si iqmneba. ekonomikis saerTo

    aRmavlobis pirobebSi TandaTan rRvevas iwyebs feodalur-batonymuri

    urTierToba, viTardeba vaWroba, soflis meurneoba da mrewveloba.

    warmoebis feodaluri urTierTobis wiaRSi Cndeba wvrili

    kapitalisturi saxelosnoebi, manufaqturebi, aseve safabriko-saqarxno

    tipis samrewvelo sawarmoebi.

    20-iani wlebidan saqarTveloSi SesamCnevi gaxda saqalaqo

    cxovrebis SedarebiT gaaqtiureba. yvelaze metad es Tbiliss daetyo,

    romelic im periodSi ara marto saqarTvelos, aramed amierkavkasiis

    politikur centradac iqca. qalaqis mosaxleobis ZiriTad masas

    warmoadgendnen xelosnebi da vaWrebi. vaWar-xelosnebi iyvnen

    Tavisufalnic (moqalaqeebi) da araTavisufalnic. qalaqebSi aseve iyo

    mcdeloba, rom daenergaT kapitalisturi warmoeba, magram batonymuri

    urTierTobis simtkicis gamo es mcdelobebi xSirad marcxiT

    mTavrdeboda.

    ruseTTan SeerTebis pirvelive wlebidan ruseTis xelisuflebam

    daiwyo saqarTveloSi ekonomikuri politikis gatareba, romelic mis

    interesebs Seesabameboda, kerZod, mas surda saqarTvelo gadaeqcia iafi

    nedleulis wyarod, rusuli saqonlis gasaRebis bazrad da misive

    saqonlis aRmosavleTis qveynebSi gasatan satranzito gzad.

    ruseTis ekonomikuri miznebis ganxorcielebas saqarTveloSi xels

    uSlida aq tradiciulad dakanonebuli sabaJo sistema. adgilobriv

  • 7

    xelisuflebas hqonda mcdeloba, rom qarTuli Sida baJebi gauqmebuliyo,

    amasTanave gavrcelebuliyo saerTo-saimperio kanonebi, Tumca sabolood

    maT sakmarisad miiCnies baJebis akrZalva saqarTveloSi Semotanil

    rusul saqonelze, xolo Sida baJebi gaauqmes samxedro da samoqalaqo

    moxeleTa interesebidan gamomdinare mxolod kvebis produqtebze.

    ruseTisTvis SemoerTebuli qveynis ekonomikuri ganviTarebis interesebi,

    romlisTvisac SidabaJebis sistema erT-erTi ZiriTadi xelSemSleli

    garemoeba iyo, dRis wesrigSi arc ki yofila dasmuli.

    rusul saqonelze baJebis gauqmebas diskriminaciuli xasiaTi

    hqonda, vinaidan aseTive RonisZieba ar gatarebula ruseTSi

    importirebul qarTul saqonelze. miuxedavad amisa, qveynis ekonomikis,

    kerZod, vaWrobis mniSvnelovani aRmavloba SeimCneva XIX s.

    dasawyisidanve, rac ZiriTadad ganpirobebuli iyo qveyanaSi mSvidobis

    damyarebiT. am ganviTarebis mniSvnelovan Semaferxebel garemod

    kvlav rCeboda Sida baJebis tradiciuli sistema, romelic ruseTis

    xelisuflebam maSinRa gaauqma, roca am sistemam mis axal ekonomikur

    politikas XIX s. 20-ian wlebSi dabrkoleba Seuqmna.

    amierkavkasiis bazarze rusuli saqoneli Zalze mcire rols

    TamaSobda. amas Sedegad mosdevda mmarTvelobisa da aq ganlagebuli

    jaris Sesanaxad gamoyofili fulis niSnebis gadineba iransa da

    osmaleTSi. osmalebma, Caketes ra Savi zRva, saqarTvelo mowyvetili

    aRmoCnda evropisagan. amave dros irani gabatonda aRmosavleT

    amierkavkasiaSi da saqarTveloSi iranisa da osmaleTis savaWro

    monopolia damyarda. evropuli saqoneli aq iran-osmaleTis gziT

    Semodioda. XIX s-is pirveli 20 wlis ganmavlobaSi ruseTma ver SeZlo

    amierkavkasiis bazris momarageba pirveli moTxovnilebis sagnebiT da

    saqarTvelos bazarsac kvlav aRniSnuli qveynebidan Semosuli saqoneli

    avsebda. fulis niSnebic sxvadasxvagvari iyo. amgvar viTarebis Sedegi is

    iyo, rom amierkavkasiaSi ganlagebuli jaris da mmarTvelobis Sesanaxad

    gamoyofili fuli iran-osmaleTSi gaedineboda. es ra Tqma unda didad

  • 8

    azianebda ruseTis politikur-ekonomikur miznebs axlo aRmosavleTSi,

    romlis bazaric im periodSi ingliss epyra xelT. amis gamo ruseTis

    xelisufleba cdilobda saqarTvelosa da mTlianad amierkavkasiaSi gza

    gaexsna frangul-germanuli saqonlisaTvis da amiT Seesustebina yarsi-

    arzrumis gziT momavali tranziti, romelic inglisis xelT iyo.

    1821 wels ruseTis xelisuflebam amierkavkasiaSi SeRavaTiani

    tranziti daawesa. kanoni tranzitis Sesaxeb 1822 wlidan Sevida ZalaSi.

    am kanoniT ucxoeTidan saqarTveloSi Semotanili yovelgvari saqoneli

    SeRavaTiani _ 5%-iani baJiT ibegreboda.1 vaWrebs ki, romlebic aTi wlis

    ganmavlobaSi saqarTveloSi savaWro saxlebs moawyobdnen da biTumad

    ivaWrebdnen, Sesabamisi gadasaxadisagan Tavisufldebodnen. tranzitis

    mTel gzaze _ Savidan kaspiis zRvamde transportirebis usafrTxoebas

    mTavroba kisrulobda. amave dros, kanonis ZaliT biTumad movaWreebi

    Tavisufldebodnen gildiuri gadasaxadebisagan da sabinao begarisagan.

    SeRavaTebi eZleodaT adgilmamulis SeZenaSi, savaWro da samrewvelo

    dawesebulebebis mowyobaSi.

    aRniSnuli tranzitiT ruseTis xelisufleba varaudobda, rom

    amierkavkasiis gziT moaxerxebda kontinenturi evropis fabrikuli

    saqonlis iranSi mizRvavebas, iq konkurenciul brZolaSi inglisis

    saqonlis damarcxebas da amave dros amierkavkasiis bazris gawmendas

    adgilobrivi da aRmosavluri saqonlisagan.

    1822 w. saqarTveloSi ucxouri saqonlis Semotana wina welTan

    SedarebiT daaxloebiT 120%-iT gaizarda, xolo 1823 wels 1821 welTan

    SedarebiT daaxloebiT 217%-iT. miuxedavad amgvari gaaqtiurebisa,

    ucxoel komersantebs am satranzito magistralisadmi ndoba

    uneldebodaT, vinaidan xSiri iyo Zarcva-yaCaRoba, garda amisa, maT mier

    Semotanil saqonels dakanonebulze gacilebiT maRali baJiT begravdnen;

    kerZod, ucxoeli vaWrebi iranSi Casvlamde ibegrebodnen: navsadgurSi _

    1 guguSvili p. kapitalizmis warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi, gv.12, Tb. 1941

  • 9

    5%-iT, samegrelosa da imereTSi _ 3%-iT da bolos TbilisSi _ 3%-iT.2

    amgvarma damokidebulebam ucxoel vaWarTa interesi gaanela, Tumca

    amasobaSi evropasTan vaWrobiT dainteresda adgilobrivi, qarTuli

    savaWro kapitali. garda amisa, imis gamo, rom ucxoelebs saqarTvelos

    teritoriaze akrZaluli hqondaT sacalo vaWroba, es sfero

    adgilobrivi vaWrebis xelSi rCeboda da maTi mniSvnelovani mogebis

    wyarodac gadaiqca. sacalo vaWrobaSi miRebulma gamocdilebam qarTvel

    vaWrebs ufro farTo komerciisken ubiZga. Tbiliseli vaWrebi evropis

    bazarze gavidnen. mag. 1828 w. 23 Tbiliseli vaWris mier evropidan

    Semozidulma produqciam 4 400 000 maneTs miaRwia da mTlianad

    saqarTveloSi Semotanili saqonlis 67% Seadgina.3 tranzitma

    adgilobrivi vaWrebi rusul bazars Camoacila. qarTveli vaWrebi rusul

    bazarze adgilobriv saqonels yiddnen, xolo amoRebuli fuliT

    rusul saqonels ki ar yidulobdnen, aramed liTonis fuli

    gahqondaT sazRvargareT da iqidan evropuli produqcia SemohqondaT.

    amierkavkasiis gziT iranSi Sesulma didZalma evropulma

    iaffasianma da xarisxianma saqonelma Seaviwroa rusuli da ara

    anglisuri saqoneli, rogorc amas ruseTis xelisufleba varaudobda.

    inglisuri saqoneli ki, aramcTu iranis bazridan ar idevneboda, aramed

    amierkavkasiis bazarsac ipyrobda. 1831 wels ruseTis savaWro-samrewvelo

    burJuaziis moTxovniT SeRavaTiani tranziti vadaze 6 TviT adre

    gauqmda.4

    XIX s. pirvel naxevarSi saqarTveloSi samrewvelo kapitali

    Canasaxovan mdgomareobaSi imyofeboda. am periodSi da gansakuTrebiT XIX

    s. meore naxevarSi mniSvnelovnad ganviTarda vaWroba, mowinave

    qveynebidan mza produqciis importma didad gazarda masze adgilobrivi

    mosaxleobis moTxovna. garda amisa, 30-ian wlebSi saqarTveloSi da

    zogadad amierkavkasiaSi SemoRebul iqna zoma-wonisa da fulis rusuli 2 iqve, gv.15 3 guguSvili p., fulis niSnebi da triali saqarTvelosa da amierkavkasiaSi me-19 saukuneSi, Tb. 1937 4 sexniaSvili c. ekonomikis istoria, naw. I, Tb. 2000 w., gv.342.

  • 10

    sistema, romelic erTis mxriv, ruseTs uadvilebda erTiani bazris

    formirebas, aTvisebas da amierkavkasiaSi damkvidrebas; meores mxriv ki

    saqarTveloSi xeli Seewyo fulad-sasaqonlo urTierTobebisa da

    vaWrobis gaaqtiurebas. mimoqcevis ganviTarebam da amasTanave sasoflo-

    sameurneo produqciis gasaRebis sferos gafarToebam gazarda glexobis

    fulze moTxovnac. soflis meurneoba sul ufro Rebulobda sasaqonlo

    warmoebis xasiaTs. Sedegad glexebi sul ufro metad gaxdnen

    damokidebulni gasaRebis pirobebze da Sesabamisad vaWrobasa da

    vaWrebze. am viTarebaSi, kerZod, kreditis ararsebobisa da qveyanaSi

    susti kooperaciis pirobebSi mevaxSeobas gansakuTrebiT xelsayreli

    pirobebi eqmneboda. mevaxSeebisagan sesxs ZiriTadad arasawarmoo

    mizniT iRebdnen. xelosnebi fuls sesxulobdnen ZiriTadad

    gadasaxadebis gasastumreblad da sakuTari minimaluri moTxovnebis

    dasakmayofileblad. e.i. iRebdnen dasaxarjad da ara warmoebaSi

    dasabandeblad. savaWro kapitalic savaxSo kapitalis gavlenas

    ganicdida. saqarTveloSi ganviTarebis am etapze savaxSo operaciebSi

    dabandebul kapitals ufro maRali mogeba hqonda uzrunvelyofili,

    vidre qalaqis, an soflis warmoebaSi, an Tundac vaWrobaSi moTavsebul

    kapitals, radgan sesxze arsebobda sargeblis SedarebiT maRali done.

    mevaxSeoba aRniSnul periodSi fuladi kapitalis dagrovebis da

    koncentraciis erT-erTi mTavari saSualeba iyo, magram rogorc ukve

    aRiniSna, mevaxSis kapitali warmoebaSi ar midioda, an TiTqmis ar

    midioda. am mxriv raime TvalsaCino progresi warmoebis wesSi, an

    mrewvelobasa da soflis meurneobaSi ar SeiniSneba.

    miuxedavad imisa, rom mevaxSeoba im periodis uaxles movlenad ver

    CaiTvleba (saqarTveloSi mevaxSeoba manamdec arsebobda), savaxSo

    kapitals arasodes hqonia saqarTveloSi aseTi usazRvro da TviTneburi

    TareSis SesaZlebloba. qalaqis xelosanTa garda maT xelSi vardebodnen

    glexebic; mevaxSeebi sakuTriv mevaxSeobis garda vaWrobasac misdevdnen.

    magaliTad, Tbilisis sirajebs `erTmaneTTan SeTanxmebuli moqmedebis

  • 11

    mizniT Seqmnili hqondaT gildia. isini inawilebdnen Rvinis warmoebis

    raionebs . . . . xSir SemTxvevaSi isini glexebs fuls windawin aZleven;

    yiduloben agreTve momavali wlis yurZnis mosavals maT mierve

    dawesebuli fasiT. produqciis udides nawils Rebuloben zomagadasuli

    sargeblis saxiT”5

    saqarTveloSi burJuaziis mxridan klasobrivi brZola ar

    warmarTula. amis mTavari mizezi ki savaraudod savaWro kapitalis

    warmomadgenlebis erovnuli siWrele unda yofiliyo, aq sakmaod didi

    adgili erovnebiT Tu religiiT somxebs eWiraT. es faqti imiT iqcevs

    yuradRebas, rom qarTveli feodaluri zedafena maT mimarT aSkarad

    mtrulad iyo ganwyobili. isini somxuri burJuaziisadmi Seurigebel

    mtrobas iCendnen ara mxolod ekonomikuri xasiaTis antagonizmis gamo,

    aramed imis gamoc, rom savaWro kapitalis warmomadgenlebi _

    axladwarmoqmnili burJuazia _ ukve aqtiurd imkvidrebda feodaluri

    aristokratiis adgils. brZola feodaluri SezRudulobis winaaRmdeg ki

    erovnul samosSi iyo gaxveuli.

    aqve aRsaniSnavia, rom vaWrebi popularobiT da simpaTiebiT verc

    mosaxleobis danarCen fenebSi sargeblobdnen. am periodis araerTi

    savaWro-samrewvelo punqtis aRweraSi xazgasmiT aris aRniSnuli, rom

    qarTvelebi muSaoben, amzadeben produqcias, somxebi ki maTi nawarmiT

    vaWroben, anu ewevian maTs eqsploatacias; rom qarTvelebi Raribebi arian

    da somxebi mdidrebi. miuxedavad imisa, rom mravali sarwmunoebiT

    marTlmadidebeli da kaTolike qarTvelic iyo vaWrobaSi Cabmuli, TviT

    somxuri warmoSobis burJuaziis nawili ki TiTqmis gaqarTvelebuli iyo,

    es gaRvivebul nacionalur grZnobebs ver anelebda.

    zemoaRniSnulidan gamomdinare, saqarTvelos vaWarTa burJuaziul

    klasad Camoyalibebis procesSi, maTi klasobrivi interesebis

    dacvisaTvis aqtiur brZolas niadagi hqonda gamoclili, radgan rogorc

    ukve aRvniSneT, vaWarTa erovnuli siWrele da aseve qveynis mZime

    5 gaz. `iveria,” #146, 1899

  • 12

    politikuri mdgomareoba ganapirobebda imas, rom maTi socialuri

    interesebi xSirad ar emTxveoda qarTul erovnul interesebs.

    aRniSnul sakiTxTa irgvliv polemikaSi aqtiurad iyo Cabmuli sxva

    qarTuli perioduli gamocemebic. gaz. “droebis” erT-erT

    korespondenciaSi qarTvel inteligencias mimarTaven: “gaumarTeT xalxsa

    imisTana sazogado rameebi, sadac is yidulobdes yvelafers, rac misTvis

    Seadgens usaWiroes sagansa da rasac TiTon akeTebs! gaumarTeviT

    imisTana rameebi, sadac is sargebeli, romelic exla miaqvs somexs,

    uriasa, nemecsa, frangsa da sxvas, darCes TviTon xalxsa!”6

    cxadia, rom saqarTveloSi, gansakuTrebiT ki sazogadoebis

    ganaTlebul wreebSi mevaxSeoba safuZvlian guliswyromas iwvevda. isini

    cdilobdnen, rom am problemas gamsesxebeli salaroebis da gamsaRebeli

    amxanagobebis daarsebiT SebrZolebodnen. am guliswyromas is ufro

    amZafrebda, rom rogorc aRvniSneT, mevaxSeobas umTavresad ucxo tomis

    warmomadgenlebi eweodnen.

    saqarTvelos sinamdvileSi inteligenciis meoxebiT daarsda kidec

    sxvadasxva amxanagoba, magram isini naklebad sicocxlisunarianni

    aRmoCndnen. amgvari proeqtebiT nacionalur ekonomikas rom bevrs

    verafers uSvelidnen, kargad hqondaT gacnobierebuli im periodis

    qarTvel moRvaweTa did nawils da presis furclebze qilikobdnen

    kidec. mag. igive “droebis” furclebze st. WrelaSvili abuCad igdebs

    amgvari amxanagobis ideas da ususurobad miiCnevs: “gamarTeT qalaqelebo,

    didi Zmuri sazogadoeba qarTvelebisa, SeadgineT Tanxa, gaxseniT

    tfilisSi didi savaWro bina, gamoiwereT evropis fabrikebidgan da

    qarxnebidgan saqoneli iafad, hyideT zogi tfilisSive da zogic

    gamogvigzavneT sxva qalaqebis da soflebis depoebSi, sadac gavaCaRebT

    saamxanago vaWrobasa da amiT bolos movuRebT ucxo Temis uRmerTobas,

    Zarcvasa da glejas.”7

    6 gaz. “droeba”, # 110, 1875. 7 gaz. “droeba”, # 42, 1883.

  • 13

    im periodis gazeTi “droebis” azriT, amgvar safuZvelze

    damyarebuli amxanagobebi sicocxlisunarianobas iyo moklebuli. muSa

    kvlav mepatroneze rCeboda mijaWvuli da amitomac isini darwmunebulebi

    iyvnen, rom amxanagobebi, romlebic materialur sikeTes qmnian,

    sargebloba kapitalistebisTvis moaqvs. “droeba” aRniSnavs, asociaciis

    pirobebSi, rac unda iyos, muSa damokidebulia mepatronezeo, mepatrone

    dRes aZlevs muSas mogebaSi monawileobas, xval SeuZloa waarTvas, muSas

    fexi magrad ar udgas, rac kargad esmiT muSebso. Semdeg iqve

    vkiTxulobT, rom bevr muSas dauwesebia amxanagoba, romlis patronebic

    Tavadve yofilan. amisTana asociacia pirvelad 1830 w. durglebs

    dauarsebiaT buSes xelmZRvanelobiT. “droebas” sityva-sityviT mohyavs

    maTi statusi: “qvemo xelis momwerni SeverTdiT asociaciaSi kapitalis

    uqonlobis gamo da damoukideblobisaTvis. mepatroneebi, ra saqmec unda

    iyos, yovelTvis sCagraven muSa kacebs. Cveni Sroma imaT miaqvT. Sromis

    gancalkeveba yvelaze mometebulad avnebs muSebis interess da

    mepatroneebs umonavebs. am gancalkevebas Seudgeba konkurencia muSebisa,

    da maSasadame is amcirebs samuSao fass. araviTari imedi ar aris saqmis

    gaumjobesebazed, muSebisagan fulis SeZinebazed, rom iman sneulebaSi da

    moxucebaSi xeli Seuwyos.”8

    kapitalizmis ganviTarebis procesSi kapitalistur sawarmoTa done

    ar iyo Tanabari. kapitalizmi viTardeboda samuSao Zalis “sasaqonlo

    formis” CamoyalibebiT. samuSao Zalis sasaqonlo formas ki,

    OganviTarebis procesSi gaaCnda sxvadasxva safexuri da xarisxi. amis

    mixedviT erTmaneTisgan gansxvavdebodnen kapitalisturi sawarmoebi. am

    ganviTarebis safexurebisa da xarisxis dones gansazRvravda

    kapitalistur sawarmoebSi Cabmuli muSaxelis socialur-ekonomikuri

    mdgomareobis sxvadasxvaoba, anu, sawarmoebi Tavisi ganviTarebis

    doniT gansxvavdebodnen erTmaneTisgan imis mixedviT, Tu ra kategoriis

    samuSao Zala hyavda mas: miwerili yma-glexi, batonisgan gaqceuli

    8gaz. “droeba”, #17 1866.

  • 14

    nebiTdaqiravebuli yma-glexi, batonis nebarTviT wasuli daqiravebuli

    yma-glexi, damokidebulebisgan Tavdaxsnili daqiravebuli glexi,

    romelic jer kidev ar iyo mowyvetili sakuTar meurneobas, Tu savsebiT

    eqsproprirebuli, Tavisufali muSa.

    zemoaRniSnulidan gamomdinare, daqiravebul Sromas gaaCnda

    ganviTarebis sxvadasxva done da xarisxi iseve, rogorc kapitalistur

    sawarmoebs gaaCndaT ganviTarebis sxvadasxva xarisxi, anu, sawarmos

    (manufaqturis, fabrikis) kapitalisturi xarisxis sidide damokidebuli

    iyo samuSao Zalis sasaqonlo formis, daqiravebuli Sromis xarisxze.

    batonymuri damokidebulebisagan Tavdaxsnili, Tavisufali glexebis da

    xelosnebis nebiTdaqiravebul Sromaze damyarebuli sawarmos

    kapitalisturi xarisxi ufro maRali iyo, vidre yma-glexebis

    nebiTdaqiravebul Sromaze dafuZnebuli sawarmosi. magaliTad, TbilisSi

    arsebuli zubalaSvilis Saqris qarxnis kapitalisturad mowyobis

    xarisxi ufro maRali iyo, vidre Tbilisis abreSumsaxvevi sawarmosi, an

    igive alaverdis, axtalis da SambluRis samTo qarxnebis, radgan

    zubalaSvilebis qarxanaSi mxolod nebiTdaqiravebuli Sroma iyo

    gamoyenebuli, xolo abreSumsaxvev, aseve axtalis, alaverdisa da

    SambluRis qarxnebSi nebiTdaqiravebul SromasTan erTad, iZulebiT

    Sromasac iyenebdnen. Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom es garemoeba

    warmoebas ar ukargavda Canasaxovani kapitalisturi sawarmos xasiaTs,

    radgan kapitalisturi warmoeba ar gamoricxavda iZulebiTi Sromis

    gamoyenebas. magaliTad, iZulebiTi Sromis gamoyenebisgan kapitalisturi

    warmoeba mis klasikur qveyanaSi _ inglisSic ki ar yofila Tavisufali.

    iZulebiT Sromas manufaqturul periodSi _ XVII-XVIII ss-Si farTod

    iyenebdnen rogorc inglisSi, aseve safrangeTSi, germaniaSi, ruseTSi (XX

    s-mde) da sxva qveynebSic.

    warmoebis is struqtura, romelic XIX s-is saqarTveloSi

    arsebobda, gansakuTrebiT safeiqro warmoebaSi, yvela im niSnis

    matarebelia, riTac manufaqtura xasiaTdeba. amgvarad, am periodSi

  • 15

    manufaqturebi ara marto arsebobda, aramed mniSvnelovnadac iyo

    gavrcelebuli.

    zogierTi mkvlevari uaryofs saqarTveloSi kapitalisturi

    mrewvelobis manufaqturul safexurs, mag. prof. g. baqraZe. misi

    mosazrebiT, “wvrili kapitalisturi sawarmosgan da wvrili mrewvelis

    saxelosnosgan manufaqtura gansxvavdeba ara marto Sromis danawilebiT,

    aramed warmoebaSi dasaqmebuli muSebis raodenobiTac.”9 kapitalistur

    manufaqturas igi akuTvnebs iseT sawarmos, sadac dasaqmebulia 15 da

    meti muSa.

    prof. d. gogolaZis mosazrebiT, manufaqturul sawarmod SeiZleba

    CaiTvalos iseTi sawarmoc, sadac daqiravebuli muSebis raodenoba

    4-5 kacs, an mets aRwevs da arsebobs Sromis danawileba. e.i. manufaqturis

    gansazRvrebisTvis aucilebeli aris is, rom arsebobdes Sromis

    danawileba da amis Sedegad damzadebuli produqcia gadiodes bazarze;

    xolo muSebis raodenoba damokidebulia imaze, ramdenad msxvilia

    manufaqtura. amgvari midgoma ufro marTebulia, vinaidan sxvadasxva

    saxis manufaqturuli sawarmosaTvis ganisazRvreba muSaTa raodenobis

    sxvadasxva minimumi, rac damokidebulia Sromis danawilebaze _

    warmoebis fazaTa raodenobaze, e.i. muSaTa raodenoba da am raodenobis

    minimumi ganisazRvreba Sromis arsebuli danawilebis (sadetalo

    operaciebis odenobis) intensivobiT.

    prof. g. baqraZe miuTiTebs saqarTveloSi “warmoebis mraval dargSi

    fabrikebis erTbaSad gaCenis Sesaxeb wvrili saqonluri warmoebisa da

    manufaqturis safexuris winaswar gavlis gareSe”10 es procesi mas miaCnia

    masobriv movlenad.

    saqarTveloSi manufaqturebis SedarebiT mcire nawili gadaiqca

    fabrika-qarxnebad, ra Tqma unda, yvela wvrili kapitalisturi sawarmo

    ver gardaiqmneboda fabrikad, an qarxnad da es arc iyo savaldebulo.

    9 g. baqraZe _ saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis ganviTarebis zogierTi sakiTxis swori gagebisaTvis _ Tsu Sromebi. t. 100, gv. 243, 1963. 10 iqve _ gv. 249.

  • 16

    manufaqturebis nawilSi inergeboda orTqlis Zravebi da manqanuri

    sistemebi da amgvarad gardaiqmneboda fabrika-qarxnebad; xSirad ki

    fabrikebis mowyoba-daarseba xdeboda ara arsebuli manufaqturuli

    sawarmoebis gardaqmniT, aramed sruliad damoukideblad. mrewvelobis

    ganviTarebis manqanuri periodi ukanaskneli safexuria misi xangrZlivi

    ganviTarebis procesSi. ase, rom mrewvelobis axali dargi, an qvedargi

    bunebrivia, unda mowyobiliyo axal teqnikur, anu manqanur bazaze, da ar

    iyo aucilebeli, rom igi maincdamainc manufaqturis evoluciis

    momdevno safexuri yofiliyo. sxvagvarad rom vTqvaT, manufaqturuli

    warmoebis arsebobis mtkicebisaTvis sruliad ar aris aucilebeli

    yoveli manufaqturuli sawarmo fabrika-qarxnebad gadaqceuliyo.

    unda aRiniSnos, rom manufaqturuli stadia, iseve, rogorc

    kapitalisturi warmoeba da zogadad kapitalizmi yvela qveyanaSi

    erTnairi simZlavriT ver viTardeba da sxvadasxva qveyanaSi igi

    ganviTarebis met-naklebi doniT da TaviseburebiT aris warmodgenili.

    saqarTveloSi kapitalisturi mrewvelobis warmoSoba da

    ganviTareba, rogorc irkveva, gamdidrebuli glexebis, ostat-xelosnebis

    da vaWrebis mier kapitalisturi sawarmoebis (manufaqturebis, fabrika-

    qarxnebis) uSualod, pirdapiri mowyobis gziT xdeboda. XIX s.-Si

    arsebuli kapitalisturi sawarmoebi, ZiriTadad swored am gziT aris

    warmoSobili, es iyo masobrivi movlena saqarTveloSi kapitalistur

    warmoebaze gadasvlis gzaze. imasac unda SevexoT, rom

    kapitalistur mrewvelobaze gadasvlis sxvagvari gzac arsebobs. es

    aris vaWarTa mier warmoebis TandaTanobiT daufleba. es procesi iwyeba

    vaWar-Semsyidvelis mier nedleulis, magaliTad bambis SesyidviT,

    romelsac dasamuSaveblad gansazRvrul fasad mpentavebs urigebda, amis

    Semdgom ki gapentili bamba gadaecemoda samRebro da saCiTav

    saxelosnoebs. cnobisaTvis, gvian SuasaukuneebSi warmoebis aseTive wesi

    iyo ZiriTadad damkvidrebuli italiis qalaq-respublikebSi, mag.

    florenciaSi.

  • 17

    zemoaRwerili procesi warmodgenas iZleva savaWro kapitalis

    pirvel nabijebze kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis procesSi da

    wvrili mwarmoeblebis (e.w. Sinamrewvelebis) daqvemdebarebis gzaze.

    Tumca am movlenas kapitalizmis aRmoceneba_damkvidreba ar mohyolia. es

    moxdeboda im SemTxvevaSi, Tuki vaWar-Semsyidvelebi moawyobdnen sarTav,

    an saqsov sawarmo-manufaqturebs, sadac Tavs mouyridnen manamde

    saxlebSi momuSave daqsaqsul xelosnebs. vaWar-Semsyidvelebs samuSaos

    saxlebSi CamorigebasTan erTad da am saqmesTan uSualo kavSiriT ar

    mouwyiaT Sromis danawilebaze dafuZnebuli manufaqturebi. amgvari

    mowyobiT igi mrewveli kapitalisti gaxdeboda da Seiqmneboda

    kapitalisturi warmoeba mrewvelobaSi.

    arsebobda kapitalisturi mrewvelobis warmoSobis sxva gzebic,

    rogoric iyo saxazino warmoebis mowyoba, an mTavrobis calkeuli

    moxelis da zogierTi Tavadaznauris mier samrewvelo sawarmos gaxsna

    da a.S.

    gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis

    Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril

    vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan

    Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis

    cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.

    kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli

    warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril

    kapitalistur warmoebas.

    miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-

    iani wlebidan SeiniSneba, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos

    mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi

    xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis

    Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli

    forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri

    korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT

  • 18

    konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo

    warmoebas amuxruWebda.

    saqarTveloSi kapitalizmis ganviTarebis kvlevisas amqarsa da

    zogadad xelosnobis ganviTarebaze aqcentis gakeTeba mniSvnelovania ara

    mxolod imitom, rom saqalaqo da gansakuTrebiT Tbilisis ekonomikaSi

    mas sakmaod mozrdili adgili ekava, aramed imis gamoc, rom am sferoSic

    gamovlinda kapitalizmis warmoSobis Taviseburebebi. magaliTad,

    warmoebis kapitalisturi evoluciis kvaldkval, Tbilisis wvril

    mwarmoebelTa sazogadoebis or kategoriad gaTiSva, pirvel kategorias

    miekuTvneboda amqrul organizaciaSi gaerTianebuli xelosnoba, xolo

    meores _ amqarsgareSe xelosnuri warmoeba, romlis zrda-ganviTareba

    savsebiT kanonzomier movlenad iqca. am tipis saxelosnoebi im periodis

    statistikur cxrilebSi fabrika-qarxnebis gverdiT aRinusxeboda. garda

    amisa, amqruli xelosnoba zemoaRweril periodSi Tbilisis ekonomikis

    erTgvar imijs warmoadgenda.

    mniSvnelovania cvlilebebi, romelic ruseTSi samocian wlebSi

    gatarebul finansur reformas da sakredito sistemis kapitalistur

    reorganizacias mohyva. es reforma saqarTvelozec gavrcelda. kerZod,

    daiwyo kapitalisturi kreditis ganviTareba, Tuki saqarTvelos erTian

    safinanso sistemaSi CarTvam erTis mxriv daaCqara saqarTvelos

    ruseTTan ekonomikuri integracia, meores mxriv, kreditze moTxovnis

    zrdam sakiTxi daayena sakredito dawesebulebaTa daarsebaze. es procesi

    ki mevaxSeTa poziciebs sakmaod asustebda.

    1866 wels TbilisSi daarsda saxelmwifo bankis ganyofileba, amave

    periods ukavSirdeba saaqcio_komerciuli sakredito dawesebulebebis

    aRmoceneba rogorc aRmosavleT, aseve dasavleT saqarTveloSi. daarsda

    wvrili Semnaxvel_gamsesxebeli amxanagobebi, agreTve sakredito saxlebi,

    romlebic Tumca primitiul formebSi, magram sakmao raodenobiT

    eweodnen sasesxo operaciebs. am sakredito dawesebulebebSi aTeul

    milionobiT sasesxo kapitali trialebda da did Zalas warmoadgenda

  • 19

    saqarTvelos kapitalisturi ganviTarebis gzaze. rac Seexeba sabanko-

    sakredito sistemas, misi dawinaureba odnav mogvianebiT xdeba.

    XIX s. meore naxevari Tbilisis ekonomikis istoriaSi misi

    burJuaziul qalaqad Camoyalibebis periodia. misi mrewveloba

    ganviTarebis kapitalistur stadiaze gadavida. kapitalisturi warmoebis

    wasis damkvidrebisa da mrewvelobis ganviTarebis maCvenebelia XIX s. 70-

    iani wlebidan XIX s. bolomde saqarTveloSi urbanizaciis tempis

    daCqareba. urbanizaciasTan dakavSirebuli procesebis Sesaxeb f.

    gogiCaiSvili werda: `savaxSo kapitalis mier glexobis Seviwrieba, iseve,

    rogorc miwis da niadagis nakleboba, aiZulebs glexobas, rom mTlianad,

    an xangrZlivi droiT gawyviton kavSiri soflis meurneobasTan da

    wavidnen qalaqebSi muSebad . . . . romlebsac mxolod daqiravebul

    muSebad SeuZliaT arseboba da amis gamo mZimed ganicdian qveyanaSi

    kapitalisturi warmoebis sust ganviTarebas.”11

    f. gogiCaiSvilis gamoangariSebiT, 1886 wlidan 1897 wlamde

    saqarTvelos soflebidan qalaqebSi gadavida daaxloebiT 89 890 kaci, e.i.

    weliwadSi saSualod miedineboda 8 170 kacze meti. aRniSnul periodSi

    qalaqis mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT (182,5 aTasidan 305,8

    aTasamde) gaizarda. es zrda ki ZiriTadad soflidan wamosuli

    mosaxleobis xarjze xdeboda.

    saqarTvelos qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika saglexo

    reformis Semdgom periodSi mocemulia # 1.1 cxrilSi.

    rogorc cxrilidan irkveva, 1873 wlidan 1897 wlamde periodSi

    saqarTveloSi aSkara xdeba urbanizaciis tempis zrda, anu, qalaqis

    mosaxleoba upiratesad soflidan wamosuli mosaxleobis xarjze

    izrdeboda. es tendencia ki zogadad kapitalisturi ekonomikis

    gaaqtiurebas axasiaTebs. mTliani mosaxleoba gaizarda 696,0 aTasi

    kaciT, anu 54,7 %-iT. maT Soris qalaqis mosaxleoba gaizarda 158,5 aTasi

    11 gogiCaiSvili f. xelosnoba saqarTveloSi, Tb. 1976, gv. 148

  • 20

    cxrili #1.1

    saq. qalaqisa da soflis mosaxleobis dinamika reformisSemdgom

    periodSi. (aT. kaci)12

    saqarTvelos

    mosaxleoba (aTasi kaci)

    maT Soris

    wlebi

    sul

    qalaqis

    M

    soflis

    qalaqis

    wili

    saqarTvelos

    mosaxleobaSi

    %

    Q

    Tbilis

    is

    mosaxl.

    (aTasi

    kaci)

    Tbilisi

    s wili

    qalaqis

    mos-Si

    %

    1873 1272,8 147,3 1125,5 11,6 89,5 60.8

    1886 1731,4 182,5 1548,9 10,6 78,4 42.9

    1897 1968,8 305,8 1663,0 15,5 160,6 52.2

    kaciT, anu 107,6 %-iT, soflis mosaxleoba ki 537,5 aTasi kaciT, anu

    47.7 %-iT. monacemebi cxadyofs, rom, qalaqis mosaxleoba ufro swrafad

    izrdeboda, vidre soflis.

    saqarTveloSi mocemuli periodis demografiul tendenciaSi

    gamonaklisi 1886 welia, rac imiT aixsneba, rom am konkretul cnobebSi

    Sevida saqarTvelosTan SemoerTebuli istoriuli teritoriebis _

    12 Dr. Gogitshaishwili, Das Gewerbe in Georgien (under besonderev Berucksichtigung der primitiven Betriebsfomen.Tubingen,1901,s 120 *1873г. _Сборник сведении о Кавказе, т. VII, Тифлис, 1880. 1886г. _Свод статистических данных о населении Закавказского края, Тифлис, 1893. 1897г._Сборник стат. сведении по закавказскому краю, часть I, Тифлис, 1902.

  • 21

    yarsis, baTumisa da arTvinis olqebis mosaxleoba, sadac

    mniSvnelovnad Warbobda soflis mosaxleoba. amitom 1873 welTan

    SedarebiT qalaqis mosaxleobis absoluturi - 35.2 aT. kaciT zrdis

    miuxedavad, 1886 wels misi wili saqarTvelos mosaxleobis mTlian

    raodenobaSi 1%-iT mcirdeba.

    arazusti cnobebiT SesaZlebelia vivaraudoT, rom 1886-dan 1897

    wlamde periodSi soflebidan qalaqSi migrirebulTa saerTo raodenoba

    daaxloebiT 89,9 aTasi kacia, xolo analogiur periodSi qalaqis

    mosaxleoba mTlianad 123,3 aTasi kaciT gaizarda (182,5 aTasidan 305,8

    aTasamde). aqedan gamomdinare, qalaqis mosaxleobis 123.3 aT. kaciT zrdis

    ZiriTadi faqtori, anu 73% _ soflidan wamosuli mosaxleobaa, xolo

    zrdis danarCeni wili _ 33,4 aTasi kaci, anu 27% modis qalaqis

    mosaxleobis bunebriv matebaze da aseve imperiis sxvadasxva

    guberniebidan imigrirebul pirebze.

    cxrilis monacemebi gviCvenebs, rom 1873-1897 ww. Tbilisis

    mosaxleoba gaizarda 74,4 %-iT, xolo misi wili saqarTvelos qalaqis

    mosaxleobaSi Semcirda 60,8 %-dan 52,5 %-mde, xolo danarCeni qalaqebis

    wili 39,2 %-dan 47,8 %-mde gaizarda. es ki imis maCvenebelia, rom

    saqarTvelos danarCen qalaqebSic SeiniSneba kapitalisturi ekonimikis

    gaaqtiureba.

    gansaxilvel periodSi (1886_1897 ww.) ar moipoveba cnobebi

    mosaxleobis Sobadobasa da sikvdilianobis Sesaxeb. 1902 wels

    gamocemul statistikur cnobarSi ukve mocemulia aRniSnuli informacia

    Tbilisis Sesaxeb 1894-1898 wlebisTvis. am oTxi wlis ganmavlobaSi

    TbilisSi daibada 22 162 adamiani, xolo gardaicvala _ 17 818. mateba

    aris 4 344 adamiani. analogiuri monacemebi ufro vrcel periodze rom

    arsebobdes, ufro konkretul warmodgenas Segviqmnida, Tu ramdenad

    ganapiroba mosaxleobis esoden swrafi mateba Sobadobis gaaqtiurebam da

    ra wili hqonda mosaxleobis matebaSi gare migraciebs. safiqrebelia, rom

    orive faqtori iyo mniSvnelovani. mSvidobianobisa da zogadad

  • 22

    ekonomikuri aRmavlobis dros Sobadobac aqtiurdeba da aseve didi iyo

    mosaxleobis mezobeli qveynebidan, gansakuTrebiT ki somxeTidan

    saqarTvelosken migraciis procesic, rac gansakuTrebiT TurqeTis mier

    somxebis Seviwroebas mohyva da ris Semdegac ruseTis xelisuflebam

    daiwyo am mosaxleobis masiuri Camosaxleba saqarTveloSi.

    zogadi kanonzomiereba, rac naTlad ikveTeba zemoT moyvanil

    stastistikur monacemebSi, aris is, rom qalaqis mosaxleobis

    gansakuTrebiT swrafi zrda mas Semdeg SeimCneva, rac dasrulda

    rkinigzis mSenebloba da gaixsna moZraoba transkavkasiur sarkinigzo

    magistralze baTumidan baqomde Tbilisis gavliT. am movlenam xeli

    Seuwyo mosaxleobis moZraobis gaaqtiurebas da ganapiroba ganapira

    raionebidan da miyruebuli kuTxeebidan soflis mosaxleobis

    qalaqebisken midinebis procesi.

    Tbilisis demografiuli viTareba warmodgenilia #1.2 cxrilSi.

    1886-1897 ww. mosaxleobis gansakuTrebiT maRali tempebiT _ 104,8 %-

    iT zrda aRiniSna. TbilisSi 1886 wlis monacemebi aRebulia saojaxo

    aRweris mixedviT, xolo 1897 wlis ki _ sayovelTao erTdRiani aRweriT.

    Tu sabazo periodad aviRebT 1858 wlis monacemebs da SevadarebT

    danarCeni wlis monacemebs, aRmoCndeba, rom Tbilisis mosaxleoba 1858

    wlidan 1886 wlamde gazrdila 16 854 kaciT, anu 27,4%-iT, maT Soris

    mamakacTa raodenoba _ 5 362-iT, anu 13,9 %-iT, xolo qalTa raodenoba _

    11 492-iT, anu 49,7 %-iT, 1897 wlisTvis gaizarda sul _ 99 054-iT, anu 160,8

    %-iT; mamakacTa _ 57 639-iT, anu 150 %-iT da qalTa _ 41 415-iT, anu 179 %-

    iT. 1901 wlisTvis ki Sesabamisad: 173 240-iT, anu 281,3 %-iT, 99 561-iT, anu

    258,9 %-iT da 73 679-iT, anu 318,5 %-iT.

    ormocdasami wlis ganmavlobaSi Tbilisis mosaxleobis zrdis

    masStabi STambeWdavia, kerZod, 1858 wlidan 1901 wlamde periodSi

    sul Tbilisis mosaxleoba gaizarda 173 240 kaciT, anu 3,8-jer. es ki

    garda Sobadobis gaaqtiurebisa, ganapiroba rogorc ukve aRvniSneT,

    urbanizaciis tempis daCqarebam da imigraciebma.

  • 23

    Tbilisis mosaxleobis dinamika 1886-1901 ww.13

    cxrili #1.2

    maT Soris

    wlebi

    sul mamakaci qali

    1858

    61 591

    38 460

    23 131

    1886 78 445 43 822 34 623

    1897 60 645 96 099 64 546

    1901 234 831 138 021 96 810

    arsebuli monacemebiT (1858-1901 wlebSi) mosaxleobis saSualo

    wliuri mateba TbilisSi iyo 4028,8 kaci; maT Soris mamakacTa saSualo

    wliurma matebam aRniSnul periodSi Seadgina _ 2315,3, xolo qalTa

    matebam _ 1713,4. e.i. mamakacebis mateba aRniSnul periodSi sagrZnoblad

    Warbobda qalebisas. es gamowveuli, iyo TbilisSi safabriko-saqarxno

    warmoebaSi mamakacTa dasaqmebis upiratesobiT.

    erT-erTi yvelaze mWidrod dasaxlebuli qalaqi iyo Tbilisi. 1897

    wlis monacemebiT 1 kvadratul versze (1 versi_1,06 km.) modioda 57,5 kaci.

    saqarTveloSi dasaxlebis simWidroviT mas mxolod quTaisi uswrebda,

    sadac 1 kv. versze 71,2 kaci modioda.

    13 Сборник статистических сведении по Закавказскому краю, часть I, Тифлис 1902.

  • 24

    1897 wlisTvis saqarTveloSi qalaqebSi mcxovrebi mosaxleobis

    saerTo raodenoba iyo 305,8 aTasi. qalaqebSi mcxovrebTa umravlesoba _

    52,5 % TbilisSi iyo Tavmoyrili. amave periodSi quTaisis mosaxleoba

    iyo _ 32 492, baTumis mosaxleoba ki _ 28 5123. saqarTvelos qalaqebSi

    mcxovrebTa saerTo raodenobidan quTaisSi cxovrobda 10,6%, xolo

    baTumSi _ 9,3 %. saqarTvelos am sam yvelaze msxvil qalaqSi Tavs iyrida

    qalaqSi mcxovrebi mosaxleobis 72,4 %, xolo danarCeni 27,6 % SedarebiT

    mcire zomis qalaqebze modioda. Sesabamisad, am sam qalaqSi iyo yvelaze

    metad ganviTarebuli mrewveloba.14

    kapitalisturi urTierTobebis ganviTarebis Sedegad TandaTan

    xdeba feodaluri tradiciebis gandevna da Tbilisi yalibdeba

    burJuaziul qalaqad ganviTarebuli infrastruqturiT. aRniSnul

    periodSi daiwyo qalaqis gegmiani rekonstruqcia da ganaSenianeba,

    gaiyvanes farTe, mokirwyluli quCebi, aSenda ramdenimesarTuliani qvis

    Senobebi, gaCnda axali saxis saqalaqo transporti _ konka, tramvai,

    momravlda etlebis raodenoba; intensiurad Sendeboda evropuli tipis

    sastumroebi, biblioTeka-muzeumebi, klubebi, Teatri, maRaziebi, ewyoboda

    sasoflo-sameurneo iaraRebisa da manqanebis gamofenebi; am periodSi

    gaCnda fosta-telegrafi, telefoni; garda amisa, Tbiliss gaaCnda

    xelsayreli geografiuli mdebareobac, rac xels uwyobda mis gadaqcevas

    kavkasiis administraciul, politikur, kulturul da ekonomikur

    centrad. es informacia dawvrilebiT aqvs gadmocemuli general majd-os-

    saltanes, romelmac TbilisSi 1894 wels imogzaura. “ori weli iqneba,

    rac TbilisSi mcxovrebTa komunikaciis gaadvilebis mizniT, aSenda

    telefonis saagento. es saagento didi Senobis mesame sarTulze

    mdebareobs. mTeli qalaqis satelefono xazebi centrSia Tavmoyrili.

    saxelmwifo dawesebulebebi, sxvadasxva punqtebi, maRaziebi, sastumroebi

    da abanoebi daqselilia satelefono xazebiT. TiToeuli abonenti am

    momsaxureobisTvis ixdis yovelwliurad 85 maneTs.

    14 Сборник статистических сведении по закавказскому краю, часть 1 . Тифлис 1902. Ggv. 260-27

  • 25

    . . . amJamad TbilisSi bevr binazea gayvanili telefonis xazi,

    . . . Tbilisis yvela cnobili quCa daqselilia tramvais xaziT, amas

    emateba sami aTasi gasaqiravebeli msubuqi etli, sagvareulo etlebi da

    karetebi.

    . . . abanos gasaxdelSi aris eleqtronis zari momsaxure

    personalis gamosaZaxeblad. orbelianis abanos direqcias TiToeuli

    nomridan saaTSi 2 Tumnamde Semosavali aqvs.”15

    saqarTveloSi safabriko-saqarxno mrewvelobis zrdam, masTan

    dakavSirebulma teqnikuri siaxleebis danergvam, evropuli civilizaciis

    SemoWram, (gansakuTrebiT qalaqebSi), saWiro gaxada xelosnobis axali

    dargebis aRmoceneba. igi dRis wesrigSi ayenebda zogadi teqnikuri

    ganaTlebis aucileblobas. teqnikuri progresi saTanadod momzadebul

    muSaxels moiTxovda. marTalia, ruseTidan da ucxoeTidan intensiurad

    modiodnen erTeuli ostatebi, Tu daxelovnebuli xelosnebi, aseve

    manufaqturebis muSakebi da maRali kvalifikaciis inJiner-teqnikosebi,

    magram isini teqnikur kadrebze arsebul moTxovnilebas sanaxevrodac ki

    ver akmayofilebdnen.

    Tuki kapitalisturi urTierTobebis gaRrmaveba sawarmoTa

    mflobelebs interess uRrmavebda sakuTari ekonomikis gasaumjobeseblad,

    mosaxleobis Rarib fenas fulis Sovnis axal perspeqtivas uSlida. am

    mxriv igi ise Zlier iyo dainteresebuli Tavisi da sakuTari

    STamomavlobis Sesaferisi profesiuli swavla-ganaTlebiT _ raime saxis

    xelobis SeswavliT, rom saxsrebs ar iSurebda. amgvari moTxovna

    didad zrdida moTxovnas saswavlo dawesebulebebsa da kvalificiur

    ostatebze, romelTa deficiti ukve aSkara iyo.

    60-70-iani wlebisaTvis saqarTveloSi da zogadad amierkavkasiaSi

    momwifda profesiul-xelosnuri swavlebis danergvis aucilebloba da

    ruseTis xelisuflebam dasaSvebad miiCnia zogierTi dargis

    15 majd-os-saltane, “qalaq Tbilisis aRwera”, Tb. 1971.

  • 26

    specialistebis momzadeba.

    1870 wlisTvis TbilisSi _ kukiaze, zubalaSvilis saxlSi gaixsna

    e.w. saxelosno Skola, romelic teqnikuri sazogadoebis kavkasiis

    ganyofilebam daaarsa. 1872 wlisTvis. am skolaSi 25 moswavle

    iricxeboda, romlebic wera-kiTxvis garda euflebodnen durglobas,

    mWedlobas da sxva xelobebs, maT sxvadasxva ostatebi aswavlidnen da

    kargi anazRaurebac hqondaT. aq 8-dan 16 wlamde asakis moswavleebi

    miiRebodnen. am saswavlebelSi arsebobda sakvirao kursebic, romlis

    moswavleTa kontigentis wlovaneba ar iyo gansazRvruli, kursebze

    daswrebisaTvis ki gadasaxadi iyo TveSi 65 kap.16

    garda saswavleblisa, romelic kukiaze mdebareobda,

    teqnikuri sazogadoebis kavkasiis ganyofileba dainteresebuli iyo

    agreTve soflis meurneobisTvis saWiro xelosnebis momzadebiT. loWinSi

    daarsda sameurneo skola, sadac ZiriTadad soflis meurneobis

    gaZRolas da sxvadasxva xelobas aswavlidnen.17 mas unda uzrunveleyo

    sasoflo-sameurneo profesiuli ganaTlebis gavrceleba soflad da

    uSualod mwarmoebeli glexebisaTvis saWiro sasoflo-sameurneo

    inventaris mkeTebeli da SemkeTebeli xelosnebis momzadeba.

    1872 w. qalaqis TviTmmarTvelobam ganizraxa didi mTavris _

    mixailis saxelobis saxelosno-saswavlebeli daearsebina. mas mxardaWera

    hqonda xelosanTa sazogadoebaSic, kerZod, Tbilisis amqrebma skolis

    Senobis asagebad gamgeobas 6 aTasi maneTi gadasces da survili

    gamoTqves usasyidlod emuSavaT mSeneblobaze (iseve, rogorc eklesiebisa

    da sxva sakulto Senobebis agebis dros iqceodnen).18 es saxelosno

    saswavlebeli 1880 wels gaixsna da sazogadoebis yvela wodebisa da

    socialuri fenis warmomadgenlebs SeeZloT swavla. am periodisTvis

    gansakuTrebiT SeiniSneba aristokratiisa da sasuliero wodebis

    daintereseba profesiuli ganaTlebiT. saswavlebeli eqvemdebareboda

    16 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105. 17 saxelosno Skola teqnikuri sazogadoebisa _ n. yifiani _ gaz. “droeba” #3, 1872. 18 Кавказский календарь на 1872 год, с. 105

  • 27

    Tbilisis TviTmmarTvelobas.

    damoukidebeli saxelosno-profesiuli skolebis mowyoba fuladi

    saxsrebis simwiris gamo, metnaklebad sirTuleebTan iyo dakavSirebuli,

    masTan SedarebiT praqtikuli iyo erT, an orklasian

    zogadsaganmanaTleblo skolebTan saxelosno klasebis gaxsna. am mxriv

    ki is dabrkoleba arsebobda, rom Wirda rusulenovani Tavisufali da

    kvalificiuri xelosani-pedagogebis moZieba (swavleba unda

    warmarTuliyo rusul enaze).

    saxelosno-profesiuli ganaTlebis danergvis saqmeSi Tavisi

    wvlili Seitana Tbilisis saqvelmoqmedo sazogadoebam, romelic 1859

    wels daarsda. misi mTavari mizani iyo “ufasod eswavlebinaT Raribi

    ojaxis SvilebisaTvis wera-kiTxva, xelsaqme,saojaxo saqme da raime

    xeloba... “19 am sazogadoebas mfarvelobda imperatoris meuRle _ olga.

    saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi bavSvebs aswavlidnen

    RvTismetyvelebas, wera-kiTxvas, rusuls, ariTmetikas, xelsaqmes, saojaxo

    saqmes, gundur simRerebs. garda amisa, “bavSvebs koluCebalkinskis da

    xarfuxis magninskis skolebSi aswavlidnen saamkinZao xelobas da

    durglobas vaJTa skolaSi”20

    1873 wlis mixedviT, kavkasiis okrugis uwyebaSi Semaval

    saswavleblebSi moswavleTa sakmaod mozrdili raodenoba dafiqsirda.

    Tbilisis saswavleblebSi, sadac arsebobda profesiul-xelosnuri

    swavleba, moswavleTa raodenoba ase gamoiyureba: vaJTa erTklasian da 3

    orklasian saswavlebelSi swavlobda _ 236 moswavle; qalTa qalaqis

    saswavleblebSi _ 672 moswavle; kerZo pansionebsa da skolebSi _ 1006

    moswavle (romlis moswavleTa udidesi wili erovnebiT qarTul

    mosaxleobaze modioda); wminda ninos saswavlebelSi _ 490;

    saqvelmoqmedo sazogadoebis skolebSi ki 534;21 am monacemebiT

    yuradRebas ipyrobs ara mxolod swavlis msurvelTa sakmaod didi

    19 Кавказский календарь на 1875 год, с. 96. 20 iqve. 21 iqve, gv. 170.

  • 28

    raodenoba, aramed am raodenobaSi qalTa mozrdili wili. qalTa wilis

    zrda ki progresul movlenad SeiZleba CaiTvalos rogorc ekonomikuri,

    aseve socialuri TvalsazrisiT.

    XIX s. 90-iani wlebidan, kapitalizmis ganviTarebis mkveTr

    aRmavlobasTan dakavSirebiT saimperio xelisufleba iZulebuli gaxda

    angariSi gaewia drois moTxovnebisaTvis da finansuri TvalsazrisiT

    xeli Seewyo specialuri skolebis daarsebisTvis. magaliTad, 1882 w.

    TbilisSi qalaqis TviTmmarTvelobis saxsrebiT gaixsna qalTa

    profesiuli saswavlebeli, sadac mxolod xelsaqme iswavleboda da mas

    saxelosnos uwodebdnen. am kursebze miiRebodnen 18 wlidan zeviT asakis

    moswavle-qalebi.22

    xelisuflebis xelSewyobiT saxelosno saswavleblebi ara marto

    TbilisSi ixsneboda, aramed ekonomikurad mzard qalaqebSic, magaliTad,

    baTumSi, quTaisSi da sxva qalaqebSi.

    22 eZgveraZe l. socialur-ekonomikur urTierTobaTa burJuaziuli evolucia saqarTveloSi, gv. 84. Tb. 1986.

  • 29

    A1.2 Tbilisis ekonomikuri ganviTareba 1864 wlis saglexo

    reformamdel periodSi

    reformamdeli saqarTvelos mrewvelobaSi TandaTan aRmocenda da

    ganviTarda kapitalisturi sawarmoebi. am periodSi jer kidev

    gabatonebuli iyo warmoebis martivi formebi: saojaxo Sinamrewveloba

    da xelosnoba. amasTanave, qveynis ekonomikuri ganviTarebis kvaldakval

    Cndeba mrewvelobis maRali formebic _ kapitalisturi manufaqtura da

    fabrikebi. mrewvelobaSi daqiravebuli Sromis gamoyenebis gaxSireba,

    aseve, qveyanaSi savaWro-samrewvelo mosaxleobis zrda kapitalisturi

    urTierTobebis gaRrmavebas gulisxmobda.

    gviani feodaluri xanis saqrTvelos ekonomikis istoriis

    Seswavlisas gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs xelosanTa da wvril

    vaWarTa saqmianoba, vinaidan xelosnoba saqalaqo meurneobis wamyvan

    Zalas warmoadgenda. politikuri viTarebisa da ekonomikuri politikis

    cvlilebis Sesabamisad xelosnobac ganicdida metamorfozas.

    kapitalistur urTierobaTa gaaqtiurebis fonze xelosnur-amqruli

    warmoeba (tradiciuli saxiT) rRvevas iwyebda da adgils uTmobda wvril

    kapitalistur warmoebas.

    miuxedavad imisa, rom amqruli xelosnobis daSlis procesi 30-40-

    iani wlebidan gaaqtiurda, XIX s. pirveli naxevris saqarTvelos

    mrewvelobaSi upiratesobas mainc xelosnoba inarCunebda, Tumca misi

    xvedriTi wili kapitalisturi warmoebis wesis aqtiuri damkvidrebis

    Sedegad TandaTan mcirdeboda. qalaqad xelosnuri warmoebis amqruli

    forma mniSvnelovnad abrkolebda mrewvelobis ganviTarebas. xelosnuri

    korporacia zRudavda warmoebis ganviTarebas; amqris SigniT

    konkurenciis zrda bevr xelosans ymis mdgomareobaSi ayenebda, xolo

    warmoebas amuxruWebda.

    vinaidan XIX s. dasawyisisTvis amqruli xelosnobis rRveva jer

    kidev ar iyo dawyebuli, anu misi regresi arc Tu ise TvalsaCino iyo.

  • 30

    saqalaqo meurneobaSi igi mozrdil wils inarCunebda, amitomac

    mizanSewonili iqneba mimovixiloT, Tu rogori iyo misi arsi da

    struqtura.

    amqari Tavisi arsiT iyo amxanagoba, romelic erTi romelime

    gansazRvruli saxis saxelosno samuSaos asrulebda, an erTi romelime

    saxis saqonliT vaWrobda da erT romelime korporacias warmoadgenda.

    amqars xelmZRvanelobda arCeuli piri. igi amqris wevrTa raodenobas ar

    zRudavda da aerTianebda yvela im pirs, vinc mocemul saqmianobas

    eweoda. amqris wevrobisaTvis mniSvneloba ar hqonda, pirovneba

    sazogadoebis romel fenas miekuTvneboda, ra erovnebis, an romeli

    religiuri aRmsareblobis iyo. erTaderTi moTxovna is iyo, rom

    damorCilebodnen amqris mier arCeul xelmZRvanels, e.w. ustabaSs (sityva-

    sityviT _ xelosanTa Tavs _ Turqulad). ustabaSi am korporaciis

    Sinagan meurneobaSi axorcielebda srul mmarTvelobas, amqris wevrebis

    mimarT sasamarTlo-policiur zedamxedvelobas da iTvleboda

    korporaciis warmomadgenlad sagareo urTierTobebSi. miuxedavad imisa,

    rom ustabaSs irCevdnen ganusazRvreli droiT, Tuki igi ar

    gaamarTlebda amqris molodins, an miiRebda mikerZoebul

    gadawyvetilebas, aranairi dbrkoleba ar arsebobda misi gadarCevisaTvis.

    iyvnen aseve ustabaSebi, romlebic 15-20 wlis ganmavlobaSi da

    sikvdilamde asrulebdnen Tavis funqcias. ustabaSis dauZlurebis, an

    avadmyofobis SemTxvevaSi igi Tavad ixsnida ufleba-movaleobebs da axal

    ustabaSs irCevdnen, xandaxan misive rekomendaciiT.

    calkeul amqars TiTo ustabaSi hyavda. ustabaSs hyavda ori

    asistenti, e.w. aRsakali, romlebsac aseve amqris wevrebi irCevdnen. isini

    ustabaSis aryofnis SemTxvevaSi mis funqciebs asrulebdnen. aRsaklis

    Tanamdebobaze, romlis vadac aseve ganusazRvreli iyo, xandaxan yofil

    ustabaSebsac irCevdnen.

    amqars hyavda aseve molare, anu xazinadari, romelsac abarebdnen

    amqris fuls. xazinadari krebda gadasaxadebs da jarimebs, romelic

  • 31

    gankuTvnili iyo amqris salaroSi Sesatanad. igi savsebiT damoukidebeli

    iyo ustabaSisa da uxucesebisagan. xazinadari unda yofiliyo gamWriaxi

    gonebis, wignieri adamiani, romelsac mTeli amqari endoboda. salarodan

    Tanxis ganawileba-gacema ustabaSis miTiTebiT xdeboda, romelic Tavis

    mxriv gadawyvetilebas amqris wevrebTan winaswari TaTbiris Sedegad

    iRebda. ustabaSis mier miRebul gadawyvetilebebs amqris wevrebs acnobda

    da SeiZleba iTqvas, mdivnis funqciebs asrulebda e.w. igidbaSi, romelic

    yvela amqars hyavda.

    XIX s. meore naxevridan qalaqis zrdasTan erTad izrdeboda

    xelosnur nawarmze moTxovnac, Sesabamisad garkveuli kategoriis amqris

    wevrTa raodenoba mkveTrad izrdeboda. amqris samewarmeo areali da

    masStabebi farTovdeboda. qalaqis moSorebul ubnebSi gafantul amqars

    ustabaSi srulfasovnad veRar ganagebda, vinaidan ver aswrebda qalaqis

    sxvadasxva mxares gadaadgilebas, saWiro gankargulebebis gacemas da

    maT meTvalyureobas.GamqarTa nawilma saWirod CaTvala, rom calkeul

    ganayofebad danawilebuliyvnen. ganayofi calke amqrad yalibdeboda da

    TavisTvis ustabaSsac irCevda. magaliTad, kalatozebi Tavdapirvelad

    daiyvnen or, xolo Semdgom xuT amqrad; xuroebi _ sam amqrad. amave

    mizeziT, anu gamsxvilebis gamo, sxva amqrebsac sWirdebodaT dayofa,

    Tumca maT amgvari gziT danawevreba ar isurves da Camoayalibes e.w.

    Tabunebi, romlebsac kvlav saerTo ustabaSi hyavdaT. TiToeuli

    TabunisaTvis erT, an or aRsakals irCevdnen, romlebic Tabunis saqmeebs

    ganagebdnen ustabaSis mier dadgenili wesebiT. saorganizacio saqmeebis,

    an problemebis mosagvareblad isini TaTbirobdnen ustabaSTan. amgvari

    saxiT mesanTleTa amqari daiyo or Tabunad, durglebis _ oTx Tabunad,

    TiToeuli or-ori aRsakliT. markitantebis amqari daiyo rva Tabunad

    TiTo aRsakliT.

    ase, rom amqris mmarTveloba ZiriTadad Sedgeboda oTxi

    safexurisagan: ustabaSis, aRsakalis, xazinadaris da igidbaSisagan.

    rogorc ukve aRvniSneT, mzardi kapitalisturi mrewvelobis

  • 32

    gaaqtiurebis paralelurad mimdinareobda xelosnuri warmoebis

    transformacia. am process aCqarebda xelosnur warmoebaSi daqiravebuli

    Sromis gamoyenebis zrdis tendencia, aseve amqrisgareSe xelosnobis

    warmoqmna da bazrisaTvis saqonlis warmoebaze gadasvla.

    amqari erTgvarad Zlieri da Sekruli organizacia iyo. igi ar

    cnobda xelisuflebis mier gamocemul kanonebs da tradiciuli adaT-

    wesebiTa da dauwereli kanonebiT moqmedebda. am mxriv igi saxelmwifoSi

    saxelmwifos emsgavseboda. XIX s. 50-iani wlebisTvis

    ruseTis xelisuflebam mizanSewonilad CaTvala, rom gaetarebina

    rigi burJuaziuli reformebisa, romlis arsic iyo amqruli

    organizaciisTvis Seeryia safuZveli da qalaqis mosaxleoba

    sakanonmdeblo kontrolisaTvis daeqvemdebarebina, amasTanave xeli

    Seewyo burJuaziuli gardaqmnebisTvis. erT-erTi amgvari mcdeloba iyo

    1856 w. miRebuli kanoni, romlis mixedviTac ucxoeli da rusi xelosnebi

    qalaqis mmarTvelobas daumorCiles, aseve, ustabaSebs CamoerTvaT amqris

    wevrTa Soris sadavo sakiTxebis garCevis ufleba. am kanoniT

    xelisuflebam scada gaeZlierebina amqrisgareSe xelosnoba, rasac

    Semdgom TandaTan unda mohyoloda xelosnuri warmoebis kapitalisturze

    gadasvla. xelisufleba kargad acnobierebda amqris SigniT mimdinare or

    urTierTgamomricxav tendencias: erTni yovelmxriv cdilobdnen

    SeenarCunebinaT F amqari feodaluri, tradiciuli gagebiT, xolo meoreni

    _ eswrafvodnen Tavi daexsnaT amqris marwuxebidan da wamoewyoT

    sakuTari, Tavisufali warmoeba. xelisuflebis mxridan amgvari

    RonisZieba 50-ian wlebSi Sedegiani aRmoCnda. swrafad gaizarda

    damoukideblad momuSave ara mxolod rusi da Camosaxlebuli ucxoeli

    xelosnebis raodenoba, aramed adgilobrivi xelosnebisac, romlebic

    aarsebdnen sakuTar, amqrisgareSe saxelosnoebs.

    momdevno etapi, amqruli xelosnobis SezRudvisa xelisuflebis

    mxridan iyo 1865 w., rodesac amqarma saprotesto gamosvlebiT scada win

    aRdgomoda sagadasaxado politikas. xelisuflebam amis sapasuxod

  • 33

    daayena sakiTxi amqruli organizaciis gauqmebis Sesaxeb, Tumca es

    gadawyvetileba naadrevi aRmoCnda qveyanaSi realurad arsebuli

    ekonomikuri viTarebis gamo. axalfexadgmuli kapitalisturi

    mrewvelobis pirobebSi amqroba jer kidev mniSvnelovan rols asrulebda

    qveynis ekonomikur cxovrebaSi. aq erT sagulisxmo realobasac unda

    SevexoT, kerZod, am periodisTvis ruseTSi sakmaod iyo momwifebuli

    amqrebis likvidaciis sakiTxi, amisgan gansxvavebiT, saqarTveloSi es

    sakiTxi mwvave winaaRmdegobas xvdeboda. jer erTi, jer kidev SedarebiT

    mcire iyo msxvil sawarmoTa wili ekonomikaSi (Warbobda wvrili

    sawarmoebi); garda amisa, qarTul amqarSi rusul da Tundac evropul

    msgavsi tipis organizaciebisgan gansxvavebiT amqris mowyobis SedarebiT

    demokratiuli principebi Warbobda. rac Seexeba amqarSi gaerTianebas da

    amqris statusebs, igi qonebriv cenzs ar moiTxovda. es faqtori didad

    ganapirobebda imas, rom adgilobrivi xelosnebi, gansakuTrebiT ki

    Raribi xelosnebi ar iyvnen antagonisturad ganwyobilni warmoebis

    amgvari sistemis mimarT da arc misi transformaciis survili gaaCndaT.

    yovelive zemoTqmulis miuxedavad, ustabaSi tradiciisamebr

    ganusazRvreli uflebebiT sargeblobda. arcerTi sakiTxi, es exeboda

    ostatis mier Tavis nawarmze fasis dawesebas, SemkveTsa da ostats

    Soris damokidebulebas, an warmoebis organizaciis reglamentacias,

    ustabaSis gareSe ar wydeboda. amis garda, qargals ufleba ar hqonda

    Tavisi surviliT mietovebina saxelosno da gadasuliyo sxva ostatTan

    samuSaod, aseve amqris dauwereli kanonis ZaliT aravis SeeZlo sxvisi

    naSegirdali mieRo missive yofili ostatis nebadaurTvelad _ am

    yvelafris gaTvaliswinebiT da miuxedavad amqris potencialis

    TandaTanobiT Sesustebisa, mas jer kidev SeeZlo dadebiTi rolis

    Sesruleba, magaliTad, qalaqis Raribi xelosnebis didi nawili

    gadaerCina sruli gaCanagebisagan _ pauperizaciisagan.

    am faqtorTa gamo dRis wesrigidan moixsna xelosanTa amqris

    gauqmebis sakiTxi, Tumca isini iZulebulni gaxdnen Seguebodnen

  • 34

    cxovrebis axal pirobebs; kerZod, 1867 wels damtkicda debuleba

    “wesdeba q. Tbilisis saxelosno amqrebzed da maT gamgeblobazed”. am

    debulebiT moispo vaWarTa amqrebi da darCa mxolod xelosanTa amqrebi.

    amave debulebiT amqrobam sruli damoukidebloba dakarga. is

    dauqvemdebares TbilisSi gaxsnil saxelosno sammarTvelos, romelsac

    qalaqis mmarTvelobasa da xelosnebs Soris erTgvari Suamavlis roli

    ekisreboda da yvela amqars ganagebda. mas daevala gadasaxadebis

    droulad da sruli akrefa, ostatebisa da qarglebis wodebis

    damtkiceba da a. S. am debulebis mixedviT, amqris xelmZRvanelad kvlav

    ustabaSi rCeboda, Tumca mas aRar hqonda sasamarTlo uwyebani da

    CamoerTva axali ostatis ayvanis ufleba. im xelosnebisTvis ki,

    romlebic amqarsgare saxelosnos daarsebis survils gamoTqvamdnen,

    saxelosno sammarTvelos SeZlebisdagvarad xeli unda Seewyo; aseve,

    ustabaSis arCevis vadebi ganisazRvra sami, xolo molarisa _ erTi wlis

    vadiT (manamde, rogorc zemoT ukve aRiniSna, ustabaSs ganusazRvreli

    droiT irCevdnen, Tu ra Tqma unda, xelosanTa yriloba mas ar

    gadairCevda); qarglebisa da Segirdebis vadebi xuTi wlis vadiT

    ganisazRvra (manamde maTi daostatebis vadebi ar izRudeboda da sakmaod

    xangrZlivi iyo); amqarTa ustabaSebs, aseve krebas aekrZalaT xelosnis

    xelfasis, an nakeTobis fasis TviTneburi dawaseba; am akrZalvis

    darRveva isjeboda jarimiT 50-dan 200 maneTamde im SemTxvevaSic ki,

    Tundac uSualod TviTon ar yofiliyo misi monawile.23 TviT saxelosno

    sammarTvelo xelosnobasTan dakavSirebul saqmeebSi eqvemdebareboda

    saqalaqo mmarTvelobas. igi 1917 wlamde arsebobda da qalaqis yvela

    saxelosnos saqmianobas akontrolebda.

    XIX s. miwuruls arsebuli, tradiciuli xelosnobis dargebis

    garda dawinaurda xelosnobis iseTi dargebi, romelic Camosulma

    ucxoelma da rusma xelosnebma Semoitanes saqarTveloSi da garda

    ucxoelebisa, adgilobrivma xelosnebmac SeiTvises, maT Soris

    23 scsa, f. 416, aR. 3, saq. 800

  • 35

    aRsaniSnavia: ludis damzadeba, konditeroba, mefunTuSeoba, meZexveoba,

    meTunuqeoba, meSuSeoba, mkinZavoba, meeetleoba, mekasreoba, da sxva.24 amave

    periodisaTvis xelosnuri saqmianoba umetesd sayofacxovrebo sagnebis

    damzadebis sferos moicavda. axal xelosnur dargad yalibdeba

    samSeneblo qvis damuSaveba (Sadrevnebi, wisqvilis dolabebi da sxva),

    rewvis es saxeobebi ZiriTadad TbilisSi iyrida Tavs.25

    gafarTovda amqarsgare xelosnobis masStabi, gaizarda xelosnur

    warmoebaSi Cabmuli Tavisufali, daqiravebuli muSebis raodenoba.

    magaliTad, evropuli fexsacmlis mkeTebeli xelosnebi formalurad

    amqrebSi iyvnen gaerTianebulni, magram amqrul reglamentacias da

    SezRudvas ar eqvemdebarebodnen. xabazebi da mefunTuSeebi amqars ar

    ganekuTvnebodnen, mespilenZeebi, mkalavebi da lampis mkeTeblebi aseve ar

    ganekuTvnebodnen amqars.26 statistikuri monacemebiT 1883 wels

    TbilisSi 59 xelosnuri amqaria dafiqsirebuli, romlebSic

    gaerTianebulebi iyvnen: xuroebi _ 500 kaci, durgali da xarati _ 450,

    mamakacis evropuli tansacmlis mkeravi _ 350, mepure _ 150 kaci, xarazi _

    300, zeinkali da meqanikosi _ 116, damWedi (nalis) _ 40, aziuri waRebis

    mkeravi _ 90, evropuli fexsacmlis mkeravi _ 350, borblebis mkeTebeli _

    140 da a.S. sul ostati _ 2 782, qargali _ 2 002 da Segirdi _ 1 091, sul

    _ 5 875 xelosani.27

    am periodis qarTuli presa sakmao yuradRebas uTmobda saxelosno

    urTierTobebs, maT Soris yuradRebas amaxvilebda saxelosnoebis

    mowyobasa da sanitariul mdgomareobaze. rogorc irkveva, xelosnuri

    warmoebis ubnebi iyo sakmaod mouwyobeli da iq antisanitaria sufevda,

    uamindobis dros ki viwro da bneli quCebi Znelad gasavleli yofila.

    saxelosnoebis umravlesoba Zvel da avariul SenobebSi iyo

    24 scsa, f. 12, Ar. 1, saq. 1460, f. 29. 25 А.Г. Гнедич, Обзор промышленности фабрично-заводской, кустарной и горнозаводской губерний и областей Кавказского края, составлено в 1900 году, с. 4. 26 scsa, f. 7, saq. 2 229, furc.81-92; xoStaria e. damuSavebiTi mrewveloba saqrTveloSi XIX s. pirvel naxevarSi. TB. 1958. 27 scsa, f. 17, saq. 2 283, furc. 34.

  • 36

    ganlagebuli, xelosnebs iqve patara duqnebi hqondaT mowyobili.

    Tbiliseli meZexveebi da mepureebi uvargis saqonels amzadebdnen,

    romelsac SedarebiT iafad Rarib mosaxleobaSi asaRebdnen. mag. gazeTi

    iveria werda, “Tbiliseli meZexveebi amzadeben Zexveuls avadmyofi

    saqonlis xorcisagan, bazarze gamoaqvT da girvanqas Sauridan 8

    kapikamde hyidian. aseTi saZageli saqonlis muStari aris Raribi da

    sawyali xelosani xalxi.”28

    saqarTveloSi TiTo-orola SedarebiT msxvili kapitalisturi

    sawarmo XIX s-is 20-30-iani wlebidan aRmocenda. samrewvelo kapitalis

    zrda ukve SesamCnevi xdeba, gaxSirda kerZo pirebis mier fabrika-

    qarxnebis daarsebis mcdeloba. marTalia am wamowyebaTa umravlesoba ar

    iyo warmatebuli, magram mainc imsaxurebs yuradRebas, radgan igi axali,

    kapitalisturi warmoebis wesis damkvidrebas uwyobda xels.

    XIXs. 30-ian wlebSi saqarTveloSi iyo mcdeloba daenergaT Saqris

    warmoeba. Saqris lerwami nedleulis saxiT Semodioda kaspiis samxreTi

    sanapiroebidan, sparseTis mazandaranidan. mazandaranis Saqris lerwami

    Seicavda 80% Saqris kristals da 1 fuTis Rirebuleba iyo 1,5 man.

    pirvelad Saqris warmoebis awyobis mcdeloba ekuTvniT Zmebs _

    aleqsi da gabriel Sadinovebs. maT mimarTes saqarTvelos

    mTavarmmarTebels _ baron rozens rafinirebuli Saqris qarxnis

    mSeneblobis Taobaze, Tumca is SeRavaTebi, romlebsac isini iTxovdnen,

    xelisuflebisaTvis miuRebeli aRmoCnda. 29

    oriode wlis Semdeg saqarTveloSi iqmneba Saqris warmoebis

    TaosanTa meore, ufro Zlieri kompania iakob zubalaSvilis meTaurobiT.

    zubalaSvilebi jer kidev manamde, mTels saqarTveloSi iyvnen

    dawinaurebulebi savaWro da samrewvelo asparezze da saxelic hqondaT

    ganTqmuli. isini savaWrod dadiodnen sparseTSi, TurqeTSi, ruseTSi,

    indoeTSi da sxv. gansakuTrebiT dawinaurdnen erekle II-is mefobisas _

    XVIII s-is meore naxevarSi. am periodis Tbilisis vaWarTa da moqalaqeTa

    28gaz. “iveria”, #66. 1888. 29 saq. cssa, fondi 2, aR. 1, saqme 3109.

  • 37

    Soris erT-erTi mowinaveTagani iyo ivane zubalaSvili. misi Svili _

    iakob zubalaSvili (1792_1865 ww.) XIX s. savaWro da samrewvelo

    asparezze yvelaze metad dawinaurda.30 pirvel xanebSi igi sazRvargareT

    eweoda masStabur savaWro operaciebs. saqarTvelodan mas gahqonda

    matyli, bamba, bzis xe, xili da sxva, xolo Semohqonda farTleuli,

    Saqari, Cai, yava, Zafeuli, minisa da brolis nakeTobani da sxva.

    XIX s. 30-ian wlebSi i. zubalaSvilTan savaWro saqmianobaSi

    erTvebian vaWrebi: enibekovi, loris-meliqovi, TamamSevi da sxvani.31 garda

    amisa, iakob zubalaSvili armiis momaragebisTvis yidulobda pursa da

    qers, eweoda saijaro saqmeebsac. did savaWro operaciebs eweoda aseve

    iakobis Zma _ iagor zubalaSvili. masTan Tanamosaqmeobda msxvili

    Tbiliseli vaWari _ mirimanovi. zogadad, XIX s. dasawyisidan

    zubalaSvilebi savaWro-komerciul asparezze TvalsaCino rols

    TamaSobdnen da am gziT maT msxvili fuladi kapitalis dagroveba

    SeZles.

    1936 w. Saqris warmoebis asamuSaveblad SadinovebTan SedarebiT

    mokrZalebuli saSeRavaTo pirobebiT xelisuflebas winadadebiT

    mimarTes i. zubalaSvilma, d. TamamSevma da ter-gukasovma. 1837 w. 22

    ivliss maT neba miecaT kaspiisa da Savi zRvis sanapiroebze 500 desetina

    saxazino miwebze gaeSenebinaT Saqris lerwami, maTve miecaT ufleba, rom

    aeSenebinaT qarxana da importirebuli nedleulis bazaze gamoexadaT

    Saqari. amasTanave, mewarmeebs miecaT SeRavaTebi:Q qarxnis arsebobis

    pirvel sam wels 120 000 fuT Saqris fxvnilze ar gadaixdidnen

    gadasaxadebs, xolo momdevno sam wels SeeZloT amave odenobis Saqris

    fxvnilze gadaexadaT gadasaxadis mxolod naxevari, anu fuTze 70 kap.

    mewarmeebi gaecnen ra kaspiisa da SavizRvispireTis regionebis

    pirobebs, xelisuflebas axali SuamdgomlobiT mimarTes, rom qarxana

    aeSenebinaT ara am zRvispira raionebSi, aramed TbilisSi, sadac maT

    gacilebiT ukeTesi pirobebi eqnebodaT. amis Semdeg maT gamoeyoT saWiro

    30 iqve, saqme 1043. 31 iqve, saqme 2605.

  • 38

    adgili da qarxana amuSavda. sawarmoSi muSaTa raodenoba 50 kacs aRwevda

    (adgilobriv mcxovrebTagan). aqve iyo aTamde gamyidveli da

    zedamxedveli. sawarmos maqsimaluri gamomuSaveba 40-iani wlebis

    dasawyisSi 186 000 maneTs Seadgenda. qarxnis amuSavebis Semdeg miiRes

    damatebiTi SeRavaTebi im saxiT, rom eqvsi wlis ganmavlobaSi maT

    SeeZloT 240 000 fuTi nedleuli SemoetanaT ucxoeTidan Semdegi

    sagadasaxado SeRavaTebiT: mTeli Semotanili nedleulis naxevarze ar

    gadaexadaT gadasaxadi, xolo meore naxevarze gadaexadaT gadasaxadis

    mxolod naxevari. aRsaniSnavia, rom es SeRavaTebi realurad eqvs

    weliwadze met xans gagrZelda. garda amisa, maT miecaT ufleba, rom im

    daSvebuli 240 000 fuTi Saqridan 6 000-mde fuTi sakuTari

    Sexedulebisamebr sacdelad gamoeyenebinaT qarTuli xilis

    dasakonserveblad, romelic gamiznuli iyo rogorc adgilobrivi, aseve

    ruseTis bazarze gasatanad.32 miuxedavad am sakmaod xelsayreli

    SeRavaTebisa, mewarmeTa amxanagoba bolomde seriozulad ar miudga

    am saqmes, maT arc ucdiaT kaspiisa da SavizRvispireTSi gaeSenebinaT

    Saqris lerwmis plantaciebi, mxolod isargebles im SeRavaTebiT, rasac

    saxelmwifosagan Rebulobdnen da im saSeRavaTo vadis gasvlis Semdeg

    kompaniam SeaCera muSaoba.

    rac Seexeba xilis dakonservebis saqmes, miuxedavad saqarTveloSi

    xexilis mravalferovnebisa da xilis siuxvisa, igi TiTqmis ar arsebobda.

    ar arsebobda gamagrilebeli sasmelebis, an Tundac xilisagan

    damzadebuli buraxis warmoeba, rac ruseTSi didad popularuli iyo. es

    im pirobebSi, roca soflis mosaxleoba moWarbrbuli xilisagan

    xSirad umweo mdgomareobaSi vardeboda. xili, isic mxolod maRali

    xarisxis, iyideboda mxolod TbilisSi, saqarTvelos sxva regionebSi mas

    fasi TiTqmis ar hqonda.

    mogvianebiT, 90-iani wlebis dasawyisSi gorSi, k. Sepfis afTiaqSi

    warmoadgines xilis maRali xarisxis vaJinebi da esenciebi. hqondaT aseve

    32 Гулишамбаров СТ. ОФЗ Т губернии, Тифлис, 1888

  • 39

    xilis mSrali, granulirebuli esenciebi wvenebis dasamzadeblad. wvenebs

    awarmoebda Tbiliseli vinme yazarovi, Tumca raime saxis seriozuli

    warmoeba ar Camoyalibebula. analogiuri produqtebi ZiriTadad

    ucxoeTidan Semodioda.

    rac Seexeba Saqris Warxlis warmoebas, misi gamarTvis morigi

    mcdeloba hqondaT Zmebs ananovebs. maT Caatares ra quTaisis guberniaSi

    Saqris Warxlis moyvanis eqsperimenti da darwmundnen mis xarisxianobaSi,

    TbilisSi Saqris qarxnis aSeneba moindomes. xelisuflebas isini

    sTxovdnen sagadasaxado SeRavaTebs da ucxouri nedli Saqris Semotanas

    gadasaxadis gareSe. Semotanil nedleulze SeRavaTebi xelisuflebis

    mxridan mTlianad iqna uaryofili, xolo saaqcizo gadasaxadze

    SeRavaTebi 1870 w. 9 Tebervals amgvarad Camoyalibda: 1) qarxnis

    aSenebidan pirveli ori wlis ganmavlobaSi aqcizisgan mTlianad unda

    gaTavisuflebuliyvnen; 2) momdevno ori wlis ganmavlobaSi unda

    gadaexadaT aqcizis naxevari; 3) kidev momdevno ori wlis ganmavlobaSi

    aqcizis 2/3. mTliani saaqcizo gadasaxadis gadaxda maT unda daewyoT

    qarxnis amoqmedebidan eqvsi wlis Semdeg. Zmebma ananovebma es SeRavaTebi

    sakmarisad ar miiCnies da uari Tqves am saqmeze. rogorc Cans,

    adgilobrivi Saqris gadamamuSavebelTaTvis, an gadamuSavebis

    mosurneTaTvis gacilebiT ioli gamdidrebis saSualeba iyo SeRavaTian

    pirobebSi Semotanil nedleulze muSaoba, vidre adgilobrivi

    sanedleulo bazis Seqmna da am nedleulis gadamuSaveba. es maT

    sariskod eCvenebodaT.33

    5_6 wlis Semdeg Tbiliseli komersantebi kvlav Seecadnen

    wamoewyoT Saqris warmoebis saqme, xelisufleba kvlav dapirda

    garkveul SeRavaTebs, Tumca miuxedavad xelisuflebis seriozuli

    dainteresebisa, es saqme adgilidan ver daiZra. soliduri safabriko

    warmoeba vera da ver gaimarTa, Tumca arsebobda realuri Sansi imisa,

    rom Saqris warmoeba adgilobriv sanedleulo bazaze yofiliyo

    33 Гулишамбаров Ст. ОФЗТ губернии,T 1888 gv. 107-108

  • 40

    dafuZnebuli, radgan Saqris Warxlis aklimatizaciam Tbilisis

    guberniaSi warmatebiT Caiara. amis dasturad arsebobs specialistebis

    mier Catarebuli adgilobrivi Saqris Warxlis dawvrilebiTi

    laboratoriuli analizis pasuxebi, romelic mowmobs, rom umaRlesi

    xarisxis Saqris Warxlis moyvana Tbilisis midamoebSi SesaZlebeli iyo.

    interesmoklebuli ar iqneba, Tu zemoaRweril viTarebas

    SevadarebT Tanamedroves. SeiZleba iTqvas, rom navsi Saqris Warxlis

    warmoebaSi ar tydeba, Tumca, XX s. 50-70-ian wlebSi kaxeTisa da qarTlis

    regionebSi iyo mcdeloba, rom moeyvanaT Saqris Warxali da am

    nedleuliT adgilobrivi Saqris gadamamuSavebeli qarxana

    moemaragebinaT. es mcdelobac warumatebeli aRmoCnda. adgilobrivi

    umaRlesi xarisxis Saqris Warxlis warmoeba, romelic Tavisi

    sargeblianobiT Saqris lerwams aRemateba, sakmaod sainteresod

    gamoiyureba imis gaTvaliswinebiT, rom adgilobrivi Saqris qarxana

    momaragdeba iafi nedleuliT, xolo soflis meurneoba

    uzrunvelyofili iqneba damatebiT samuSao adgilebiT.

    yurZnisa da Rvinis tradiciul qveyanaSi ludis warmoebam karga

    xans ver moikida fexi. mcire zomis ludsaxarSebi TbilisSi araerTxel

    gaixsna, Tumca maleve wyvetda arsebobas. magaliTad: XIX s. 30-iani

    wlebisTvis TbilisSi 4 ludsaxarSi arsebobda. ludsaxarSebis

    damkvidrebas gansakuTrebiT xeli Seuwyo germaneli kolonistebis

    Camosaxlebam, romlebic ZiriTadad Tbilisis guberniaSi saxldebodnen.

    ludis warmoebis xelSemwyob pirobad SeiZleba CaiTvalos isic, rom

    Rvinis mwarmoebel qveyanaSi misi eqsportirebis gaaqtiurebasTan erTad

    izrdeboda misi fasic. fuTi Rvino, romelic 30-40 kap. Rirda, 1,5-2

    maneTamde gaZvirda.34 amasTan, TvalSisacemi iyo misi xarisxis vardna

    falsificirebis gamo. ludis warmoebisTvis saWiro nedleuls _ qers

    Tbilisis qarxnebi yarsis olqidan da erevnis guberniidan

    34 Ст. Гулишамбаров _ ОФЗТ губернии, . Т. 1888 gv.. 35-39

  • 41

    sakmaod iafad iZendnen. fuTis Rirebuleba saSualod 20-30 kap. iyo.35

    ludis dasamzadeblad, nedleulad iyenebdnen qers, romelic

    ZiriTadad mTagorian adgilebsa da zeganebze mohyavdaT, magaliTad,

    axalqalaqSi, aleqsandrapolSi, goris maRlobebze, gogCis tbis

    midamoebSi da sxva adgilebSi. aq ZiriTadad ori saxis qeri mohyavdaT:

    e.w. “axalTesli” da “ZvelTesli”, maT Soris pirveli orjer ufro

    Zvirad fasobda, vidre meore, swored am saxeobebs gamoiyenebdnen ludis

    sawarmoeblad. 90-ian wlebamde misi Rirebuleba fuTze 25 kap. iyo, xolo

    90-iani wlebis dasawyisisTvis misi fasi gaormagda. saSualod 1 fuTi

    “axalTeslis” jiSis qeris Tbilisamde mowodeba 80 kapikamde jdeboda.

    igi qarxnebs ZiriTadad CenCoianad miewodebodaT, sadac Semdeg xdeboda

    maTi gasufTaveba. xarisxiani qeris gasufTavebis Semdeg rCeboda 70%

    alao, xolo 1 fuTi alaosgan miiReboda 4,5 vedro saSualo xarisxis

    ludi. rac meti ludi gamoixdeboda, TavisTavad, miT ufro wyalwyala

    iqneboda da piriqiT, 4 vedroze naklebis gamoxdiT kargi xarisxis ludi

    miiReboda.36

    sakmaod warmatebuli aRmoCnda ludis warmoebis erT-erTi

    Tbiliseli specialistis _ k.kiriSCevis mier Tbilisis gareubanSi

    ludsaxarSis gaxsna. aseve warmatebuli iyo lorTqifaniZis mier

    germaneli gutbrodis ludsaxarSis SeZena. es mewarmeebi

    gamoiyenebdnen Zravebs, romlebic moZraobaSi cocxali gamwevi Zalis

    (cxenis) meSveobiT modiodnen. lorTqifaniZis warmoebaSi dasaqmebuli

    iyo 16 kaci, xolo kiriSCevTan _ 3. am ukanasknelis warmoeba

    Sesabamisad naklebad masStaburi iyo.

    aRsaniSnavia lorTqifaniZis novacia, romelmac didad Seuwyo xeli

    TbilisSi ludis popularizacias. man qalaqis baRSi moawyo rotonda

    (Ria pavilioni), sadac daiwyo ludis gayidva. Tbilisuri zafxulis

    sicxeebSi baRSi moseirneebsa da ludis moyvarulebs saSualeba

    eZleodaT ludxanebis magivrad civi ludi pirdapir Ria sivrceSi 35 ст. Гулишамбаров, ОФЗТ губернии, Т 1888 gv. 35-39. 36 Сборник стат. сведении по Зак. краю. Часть 1, gv. 238

  • 42

    daegemovnebinaT. garda am sikeTisa, xalxs musikiTac izidavdnen. am

    siaxlem gansakuTrebiT saSualo da dabali fena miizida, romlebic

    uwyvet nakadad miedinebodnen rotondisken. amgvarad, lorTqifaniZem

    uzarmazari mogeba miiRo da mas TandaTan ludis sxva mwarmoeblebs

    Soris mimbaZvelebic gamouCndnen.

    Tbilisuri warmoebis vedro ludis Rirebuleba miuxedavad misi

    aradamakmayofilebeli xarisxisa, sakmaod soliduri iyo, 1,2-dan 1,6

    maneTamde meryeobda misi xarisxis mixedviT da ZiriTadad TbilisSive

    saRdeboda. boTlis ludi ufro Zvirad fasobda, igi 10-12 kapikiT meti

    Rirda boTlis Rirebulebis CauTvlelad. 37 aRsaniSnavia is garemoebac,

    rom adgilobrivi ludis mwarmoeblebi raime saxis seriozul

    konkurencias ar ganicdidnen. magaliTad, ruseTidan Zneldeboda ludis

    Semotana imis gamo, rom sarkinigzo fraxti Zlier maRali iyo. mxolod

    rostovidan da odesidan Semodioda garkveuli raodenobis ludi,

    romelmac bazris sakmaod mozrdili nawili daikava foTSi, baTumsa da

    quTaisSi.

    Tbilisuri ludi gahqondaT borjomSi abasTumansa da quTaisSic,

    sadac rogorc ukve aRiniSna, ZiriTadad moixmardnen odesis, rostovisa

    da varSavis luds. am ludis nawili garda quTaisisa, mcire raodenobiT

    TbilisSic iyideboda. igi gacilebiT Zvirad fasobda da adgilobriv

    warmoebul luds xarisxiTac jobda, Tumca Semotanili ludi Tbilisis

    bazarze adgilobrivs raime mniSvnelovan konkurencias ver uwevda.

    ludasaxarSebSi dasaqmebuli muSaxeli sakmaod mZime pirobebSi,

    amave sawarmos teritoriaze saxlobda da Tviurad 15-25 man. anazRaurebas

    iRebda38 mZime pirobebi iyo aseve TviT ludaxarSebSic, gansakuTrebiT

    lorTqifaniZis ludsaxarSSi, romelic imdenad moZvelebul SenobaSi da

    WuWyian garemoSi imyofeboda, rom antisanitaria momxmareblis

    janmrTelobas safrTxes uqmnida da xelisuflebas amis gamo misi

    daxurva ramdenjerme ucdia. amave dros, germaneli kolonistebis

    37 iqve. 38 iqve.

  • 43

    ludsaxarSebSi sanimuSo wesrigi da higienuri pirobebi arsebobda.

    zogadad, rodesac germaneli kolonistebis warmatebuli

    sawarmoebi mimoixileba, qarTveli mkvlevarebi mudam amaxvileben

    yuradRebas im faqtze, rom maT xelisuflebisgan didi xelSewyoba

    hqondaT rogorc finansuri, aseve administraciuli TvalsazrisiT. es

    faqti marTlac didad ganapirobebda maT dawinaurebas, Tumca amasTan

    erTad im faqts versad gaveqceviT, rom germanelebi gacilebiT

    disciplinirebulebi, akuratulebi da gulmodgineni iyvnen, vidre

    qarTveli mewarmeebi. amis magaliTad ara mxolod germanuli

    ludsaxarSebis da lorTqifaniZis ludsaxarSis Sedareba gamodgeba,

    aramed mirzoevis mitklis fabrikac, sadac iseTi antisanitaria sufevda,

    rom misi Semowmebisas iJiner-teqnologi guliSambarovi SeSfoTebas

    gamoTqvams da varaudobs, rom am fabrikis muSebi ase xSirad swored

    amgvari pirobebis gamo avadmyofobdnen.

    XIX s. 60-ian wlebamde amierkavkasiis da gansakuTrebiT

    saqarTvelos qalaqTa Soris yvelaze swrafi tempiT Tbilisi

    viTardeboda. igi mTeli kavkasiis ara mxolod administraciul-

    politikur da samxedro, aramed ekonomikur centradac iqca.

    aRniSnul periodSi evropasa da aseve ruseTSi teqnikuri progresi

    xelosnur da Sinamrewvelur warmoebaSi mniSvnelovan warmatebebs

    aRwevda. am procesebs ki SeuZlebeli iyo gavlena ar moexdina

    saqarTvelos samrewvelo ganviTarebaze. saqarTveloSi daarsebul

    pirvelsave SedarebiT msxvil sawarmoebSi gamoiyenebdnen ucxoeTidan da

    ruseTidan Semotanil manqana-danadgarebs (dazgebs, Rumelebs, qvabebs da

    sxva), Tumca teqnikuri siaxleebi mxolod nawilobriv gamoiyeneboda,

    prioritetuli jer kidev xeliT Sroma iyo. amasTanave, warmoebis

    meqanizacias isic didad abrkolebda, rom adgilobrivi kadrebi ar iyo

    saTanadod momzadebuli, iqmneboda winaaRmdegoba teqnikis, meqanizaciis

    donesa da muSaTa dabal kvalifikacias Soris. calkeuli warmatebebis

    miuxedavad, manqanuri teqnikis danergvis gzaze arsebuli dabrkolebani

  • 44

    (danadgarebis Semotanis xarji, kvalificiur muSaTa kadrebis simcire da

    saTanado energetikuli bazis ararseboba) ganapirobebda xeliT Sromis

    prioritetulobas. dazgebis asamoZraveblad iyenebdnen cocxali gamwevi

    Zalis (cxenis, xaris) da wylis energias, mTel rig sawarmoebSi ki

    dazgebi xeliT mohyavdaT moZraobaSi da orTqlis Zrava iSviaTobas

    warmoadgenda. am problemis mosagvareblad sazRvargareTidan da

    ruseTidan sxvadasxva manqana-danadgarebTan erTad aseve iwerdnen

    kvalificirebul ostatebsa da muSebs.

    TbilisSi saqalaqo cxovrebis ganviTarebam da gansakuTrebiT

    samxedro saWiroebam jer kidev XIX s. pirvelsave aTeul wlebSi

    warmoqmna meqanikur sarewTa arsebobis aucilebloba. amgvar sarewTa

    Soris reformamdel periodSi aRsaniSnavia saxazino sawaxnago fabrikis

    mowyoba TbilisSi. es fabrika amuSavebda Zvirfas qvebs: iasps, mewamul

    qvas, obsidians, marmarilos da sxv. fabrika 1849 wels moewyo.39 1850 wels

    ki moewyo kartonis qvis fabrika, romelic sxvadasxva samoqalaqo da

    saeklesio arqiteqturul nakeTobebs amzadebda. es fabrika xuTiode

    wlis ganmavlobaSi ase, Tu ise funqcionirebda, 1855 wels ki SekveTebis

    simciris gamo daixura, Tumca maleve, 1856 wels igi aRadgines da

    SeuerTda sawaxnago fabrikas. fabrika ZiriTadad amuSavebda algeTis

    qvas, adgilobriv da Semotanil marmarilos, obsidians da sxv. igi aseve

    amzadebda saeklesio, upiratesad ki samoqalaqo arqiteqturis nakeTobebs

    SenobebisTvis, TeatrisTvis.

    sawarmoSi dasaqmebulebi iyvnen daqiravebuli muSebi da ostatebi,

    aseve samxedro uwyebisa da samTo uwyebis xalxi. fabrika iyo saxazino

    da mas ganagebdnen jer inJineri lemkuli, Semdeg ivanicki, akademikosi

    arqiteqtori _ simonsoni da sxvebi. fabrikas hyavda aseve teqnikuri

    zedamxedvelebi. warmoebis gaumjobesebisa da gafarToebis mizniT,

    ekaterinburgis meqanikur qarxanas SeukveTes oTxi orTqlis manqana. 1854

    wels am qarxanam Tbilisis sawaxnago fabrikisaTvis daamzada oTxi

    39 saq. cssa, fondi 10, saqme 1835. furc. 13.

  • 45

    Zlieri manqana, romelic 1700 maneTamde dajda.40 es manqanebi TbilisSi

    Camoitanes da fabrikaSi igi inJiner-teqnologma lemkulma 1857 wels

    daamontaJa,41 romlis montaJic 1000 maneTamde dajda.42 manqanebs

    amuSavebdnen SeSiT, fabrikaSi muSaobda manqanebis SemkeTebeli _

    meqanikosi zomeri, xolo Tujis saWiro detalebi da nakeTobani Sti