teisinis argumentavimas
TRANSCRIPT
Teisinis argumentavimasViešoji kalba
2009 m. lapkričio 28 d., MRU, Vilnius
Retorika – įtikinėjimo menas;Retorika yra gero piliečio menas
gerai kalbėti (lot. Ars bene dicendi);Menas, kuris moko žodžiais reikšti
mintis ir jausmus, vadinamas stilistika, arba retorika (Palazzi,
1969);
Juridinė retorika – tai teisininko kalbėjimo ypatybių visuma, kuri pačiu
tinkamiausiu būdu įtikinamais argumentais veikia adresatą ir kuri
padeda kalbėtojui pasiekti užsibrėžtus tikslus
Romėnų retorikos principai
1. Medžiagos ieškojimo ir rinkimo etapas (Inventio);
2. Kalbos komponavimo etapas (Dispositio);
3. Kalbinio ir stilistinio teksto sutvarkymo etapas (Elocutio);
4. Parašyto kalbos teksto mokymosi atmintinai etapas (Memoria);5. Kalbos sakymas (Actio);
Teismų kalbos pagal tematiką
Tematika Tikslas Funkcija Stilistinės ypatybės
Kaltinamoji kalbanustayti, įrodyti ir apibrėžti kaltę
Informacinė (įrodyti faktais ir argumentais) ir tik iš dalies apeliacinė
Profesionalumas, dalykiškumas, logiškumas,
formuluočių tikslumas, aiškumas, glaustumas,
objektyvumas, informatyvumas, polemiškumas, įtikinamumas
Ginamoji kalba
atmesti neteisingus kaltintojo priekaištus, rasti lengvinančių aplinkybių
apeliacinė (įtikinti) ir informacinė
Teisiamoji kalba
nustatyti, kas teisinga, o kas ne, galutinai išspręsti bylą
informacinė (išaiškinti, įrodyti)
Viešųjų kalbų funkcijos
Informacinė – pranešti, išaiškinti, įrodyti, padėti rasti teisingą
sprendimą;
Apeliacinė – įtikinti, įteigti, paskatinti veikti (duoti stimulą);
Emocinė – teikti estetinį pasigerėjimą;
Viešųjų kalbų sakymo būdai
1.Teksto skaitymas;2.Sakymas atmintinai;
3.Laisvas sakymas;4.Improvizacija;
5.Laisvas kalbos sakymas;
TOPAITopai – tam tikri loginiai žingsniai, kurie padeda plėtoti mintis.
Schema pagal kurią turi kalbėti kaltintojas:Nusikaltimo įvykis;Kaltinamojo kaltė;Nusikaltimo motyvai;Aplinkybės, lemiančios kaltinamojo atsakomybės laipsnį ir pobūdį;Kaltinamojo charakteristika;Nusikaltimo padaryto nuostolio ar žalos pobūdis ir dydis ir t.t.;
Argumentavimas
Argumentų galią lemia ne skaičius, o svoris.
(lot. Argumenta ponderantur, non
numerantur)
Argumentavimo tikslas
Praktikoje žinomos keturios pagrindinės sąvokų įrodyti ir įtikinti kombinacijos:
Įrodyti ir įtikinti (tobulos kalbos apibūdinimas).Neįrodyti, bet įtikinti;Įrodyti, bet neįtikinti;Ir neįrodyti, ir neįtikinti (visiška retorinė nesekmė);
Logikai svarbu įrodyti, retorikai – įtikinti adresatą
savo argumentų teisingumu.
Rašytinė ir sakytinė kalba
Tiek rašytinai, tiek sakytiniai kalbai keliami reikalavimai:Logiškumas bei taisyklingumas;Tikslumas; Aiškumas (suprantamumas);Glaustumas.
Rašytinė ir sakytinė kalba
Rašytinės kalbos funkcijos: Pranešti;
Supažindinti;Konstatuoti;
Rašytinė ir sakytinė kalba
Sakytinės kalbos funkcijos:Išaiškinti;Įrodyti;Įtikinti;
Rašytinė ir sakytinė kalba
Specifiniai sakytinės kalbos reikalavimai:Gyvumas;
Vaizdingumas;Skambumas;Įtaigumas;
Turtingumas;Tinkamumas;
Sentencijos teisininko kalboje
Pagrindinės sentencijų funkcijos:Konstatavimo funkcija – ką nors
patvirtinti, paskelbti;Didaktinė funkcija – pamokyti,
paaiškinti, paauklėti, parodyti, kaip dera elgtis;
Skatinimo funkcija – paraginti, pakviesti;
Sentencijos teisininko kalboje
Sentencijos vertinamos dėl tokių požiūrių:Trumpumo – turima galvoje minimalus sakinio ilgis, jį sudarančių vienetų kiekybė;Glaustumo – t.y. sakinio minties talpumo, kai trumpu sakiniu pasakoma daug, t.y. nedaug kiekybės požiūriu, bet daug savo reikšme;Tikslumo ir aiškumo - optimalaus minties ir žodžio atitikimo;Tinkamumo – minties universalumo ir platumo, gebėjimo pritaikyti įvairiomis aplinkybėmis;Vaizdingumo – skatinančio klausytoją regėti ir jausti;Teisingumo – kaip visiems priimtinair vienodai galiojanti norma;
Sentencijos teisininko kalboje
Abstraktus pasakymas: Geriau mažiau negu nieko;
Konkretus regimas vaizdas: Geriau žvirblis rankoje negu briedis girioj;
Abstraktus pasakymas: Jei užvesta kokia byla, tai ir išlaidų atsiranda...; Jei ką blogo padarei, tai lauk
bausmės ...; Įsivėlęs į blogus darbus, nesitikėk, kad išvengsi bausmės...;
Konkretus regimas vaizdas: Į balą puolęs, sausa nekelsi;
Sentencijos teisininko kalboje
Abstraktus pasakymas: Jeigu žmogus nekaltas, tai ir neatsako...; Jeigu nebūsi ką pikto padaręs,
niekas nekaltins...;Konkretus regimas vaizdas: Kas česnako
nekremta, tas nė nesmirda;Abstraktus pasakymas: Kaip čia, taip ir ten; Kaip seniau, taip ir dabar; Visur tas pats vargas, nėra
ko svajoti, kad ten gera, kur mūsų nėra.Konkretus regimas vaizdas: Kaip danguj, taip
ir ant žemės;
Sentencijos teisininko kalboje
Galimos sentencijų reikšmės:
Achilo kulnas;Krokodilo ašaros;Damoklo kardas;Gulbės giesmė;
Sentencijos teisininko kalboje
Galimi sentencijų panaudojimai:
Taisyklės valdo, išimtis juokiasi?Tiesa gali būti precizinis melas.
Sunku surasti tiesą, kai mokama už melą;Koks įtartinas žodžių artumas: apgauti ir
gauti!Nuogi faktai nori ne tik apsirengti, bet ir
pasipuošti.Subtilus melagis – bemaž tiesos žinovas
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Informacinių ženklų grupės:
Girdimieji (akustiniai);Regimieji (vizualiniai);Liečiamieji (taktiiliniai);
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Girdimieji žeklai:Balso moduliacijos – tonas, garsumas, tembras, skambumas, ritmas, akcentai, garso aukštis, pauzės – yra verbalinės raiškos dalis, o juokas, verksmas, atodūsiai ir kt. – neverbalinė raiška. (kūno kalba);Balso garsumas – tarsenos ypatybė. Balso garsumas, pritaikytas konkrečiai auditorijai;
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Girdimieji žeklai:Akcentai arba kirčiai – tai yra labai svarbi girdimųjų ženklų dalis.
Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu.
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Gerbiamieji teisėjai, šitą bylą mes privalome pagaliau išspręsti kartu.
Gerbiamieji teisėjai – didelis atsakomybės krūvis perkeliamas ant teisėjų pečių;Šitą bylą – koncentruojamas dėmesys į šią, o ne kitą bylą, stengiamasi pabrėžti šios bylos sudėtingumą, ypatingumą;Mes – kolektyvinės atsakomybės pabrėžimas; Privalome – būtinybė veikti energingiau, paslankiau;Pagaliau – pabrėžiamas nesibaigiantis bylos vilkinimas, nesitaiksytmas su tokia padėtimi;Išspręsti – pasiryžimo skatinimas, t.y. Privalome ne vilkinti, o išspręsti bylą;Kartu – akcentuojamas sprendimo būdas (ne aš ar Jūs, ne pavieniui, kas sau, o visi kartu esame atsakingi).
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Regimieji ženklai:Kalbėtojo poza, stovėsena, laikysena, gestai, žvilgsnis, mimika, šypsena.Teigiamai veikia atviras, be įtampos, bet ne įžūlus žvilgsnis, tiesi, bet laisva, natūrali, nesusitngusi laikysena. Taip pat gerina kalbą ir laisvi bei santūrus gestai.Neigiamus ženklus siunčia sutraukti antakiai, rūsti kakta, suspaustos lūpos, nuleisti lūpų kampučiai.
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Liečiamieji ženklai:
Pašnekovo rankos paspaudimas; Peties palietimas; Apkabinimas;Pabučiavimas it kt.
Balso moduliacijos ir neverbalinė raiška
Veiksmas: Žmogus trenkia durimis...Žodžiai: Nenoriu su Jumis turėti jokių reikalų... Veiksmas: Barbena pirštais į stalą...Žodžiai: Aš labai nekantrauju, nervinuosiu...Veiksmas: Linksi galva...Žodžiai: Sutinku, pritariu, palaikau jus...Veiksmas: Prideda ranką prie širdies...Žodžiai: Sakau jums tiesą...Veiksmas: Ilgą laiką išsišiepęs (nutaisyta sustingusi šypsena)...Žodžiai: Man nepatinka jūsų žodžiai, aš jūsų bijau...Veiksmas: Ranka prie širdies priglaudęs žemai nusilenkia...Žodžiai: Labai jums dėkoju...
Teisininko oratoriaus asmenybėSeptynios didžiosios E:
Erudicija – (1) platus bendrasis išsilavinimas ir (2)geras savo darbo sferos išmanymas; Etika – dorybių mokslas, moralių arba rašytų ir nerašytų visuomenės kodeksų visuma. (Garbingumas, žmoniškumas, moralumas, teisingumas);Etiketas – teisininko kalbos etiketas yra jo dvasinės kultūros rodiklis. Emocijos – kalbant apie teismų oratorių jausmus (emocijos yra labiau išorinis jausmų reiškimasis, o jausmai – tai, kas išgyvenama ir kyla iš vidaus), paminėtinas intelektinis, dorovinis ir estetinis jų pobūdis;
Teisininko oratoriaus asmenybėSeptynios didžiosios E:
Energija – emocijos yra vienas svarbiausių žmogaus energijos šaltinių.Estetika – pirmiausia oratoriaus kalbos ir stiliaus jausmo pajautimas, sąmoningas ir nesąmoningas gebėjimas rasti turiniui tinkamiausią žodį ar pasakymą, tono, gesto, mimikos darna, apskritai harmoningos kalbos ir korektiško kalbėtojo elgesio pojūtis;Elokvencija – (lot. E + loquor, pažodžiui: iš + kalbėti, sakyti) arba iškalba, yra žmogaus gebėjimas įtikinamai, laisvai kalbėti, sklandžiai išdėstyti temą, tinkamai pritaikyti mintis ir žodžius veiklos sričiai, turiniui, progai ir kalbėjimo situacijai – vietai, laikui, aplinkai bei klausytojams.
Teismo dokumentai;Klausimai, diskusija;Praktinės užduotys;
IŠVADA:
Esminis dalykas yra pasakyti tinkamus dalykus tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, tinkamu būdu, kad būtų pasiektas užsibrėžtas
tikslas.
Retorika yra proto, dvasios ir jausmų energija, pasitelkiama klausytojams įtikinti (Kennedy,
1994).
Ačiū už dėmesį !!!
ELSA Lietuva kooperuoti partneriai:
MTŠP rėmėjai:
ELSA LietuvaSaulėtekio al. 9-106 kab., I korp.,
LT-10222 Vilnius, LietuvaJuridinio asmens kodas 1907 75778
Tel./faks. +370 5 2366287El. p. [email protected]
www.elsa.ltA.s. LT86 7044 0600 0107 2243
AB SEB bankasBanko kodas 70440