„Tremtinio“ skaitytojai jau buvo in-formuoti apie LPKTS Druskininkø fi-lialo ketinimus iðleisti knygà „Þmoniølikimai okupacijø metais“ ir Lietuvosnepriklausomybës ðimtmeèio proga að-tuonis ðimtus egzemplioriø padovanotiLietuvos mokykloms.

Ruoðdami knygà leidybai, bendrau-dami su Druskininkø rezistencijos irtremties muziejaus lankytojais, su-laukëme pasiûlymø padovanoti kny-gø ir Lietuvos ðauliø sàjungai bei Lie-tuvos kariuomenës Didþiojo Lietu-vos etmono Jonuðo Radvilos moko-majam pulkui Rukloje.

Planavome visà ðá darbà atlikti ikiVasario 16-osios, taèiau dël minëtø ins-titucijø vadovø uþimtumo knygø prista-tymø datas ne kartà tekdavo perkelti ávëlesná laikà.

Pirmieji, kuriems pristatëme knygà,buvo Lietuvos ðauliø sàjunga. Kovo 5dienà LÐS bûstinëje Kaune mus prië-më jos vadas pulkininkas leitenantasG. Koryzna. Ðauliams padovanojome260 knygø. Pabendravome, aptarëmemûsø tolimesná prasmingà bendradar-biavimà, ugdant jaunimo pilietiðkumàir patriotiðkumà.

Áspûdingas knygos „Þmoniø likimaiokupacijø metais“ pristatymas ávyko ko-vo 23 dienà Rukloje. Lietuvos kariuome-nës Didþiojo etmono Jonuðo Radvilosmokomojo pulko vadai knygos pristaty-mà mums pasiûlë organizuoti aikðtëjeper savanoriø priesaikos priëmimo iðkil-mes, kuriose dalyvavo ir ið visos Lietu-

Knyga „Þmoniø likimai okupacijø metais“ pasiekë adresatusvos atvykæ savanoriø artimieji.

Pasibaigus priesaikos priëmimo ce-remonijai, su kariðkiais dar pabendra-vome pulko vadavietëje. Be padovano-tø ðimto keturiasdeðimties knygø„Þmoniø likimai okupacijø metais“,áteikëme apie pusðimtá leidiniø lietuviøir anglø kalbomis „Susipaþinkime suLietuvos partizanø kovø keliais Drus-kininkø urëdijos miðkuose“ ir papraðë-me juos perduoti Rukloje dislokuo-tiems NATO kariams.

Balandþio 17 dienà ágyvendinome irpagrindiná savo tikslà – knygà „Þmo-niø likimai okupacijø metais“ pristatë-me Ðvietimo ir mokslo ministerijoje.Mus svetingai priëmë ministrë JurgitaPetrauskienë. Padëkojusi uþ dovanà,áteikë padëkos raðtà ir palinkëjo nesen-

LPKTS iðleistos knygos „VaikystëSibiro toliuose“ savotiðka krikðtamotebuvo Kauno Juozo Urbðio progimna-zijos istorijos mokytoja metodininkëVirginija Mikutavièiûtë. Ji pratarmë-je raðë, kad tai labai ðilti, tikroviðki ir

istoriðkai vertingi pasakojimai, knygayra reikalinga jaunuomenei. Kai ku-riuos pasakojimus galima átraukti ámoksleiviø literatûros skaitinius.

Tad nenuostabu, kad ðios knygospristatymas pirmiausiai ir vyko ðioje

mokykloje. Pas penktø–sep-tintø klasiø mokinius atvykoknygos autorius StanislovasAbromavièius, jos herojaimaþieji tremtiniai Irena Vil-èinskaitë, Ignacas Þukaus-kas ir Algirdas Bulota. Susi-tikime vaikai suþinojo, kad1941–1952 metais ið Lietu-vos á Sibirà, Kazachstanà,Buriatijà ir kitur iðtremtaapie 130 tûkstanèiø lietuviø,ið jø apie 55 tûkstanèiai vaikøiki 16 metø amþiaus. Dalis jøþuvo net nepasiekæ Sibiro, ar-ba pirmàjà tremties þiemà, ki-ti – kiek vëliau. Tûkstanèiaivaikø gimë Sibiro tremtyje.

Mokyklos mokytojos irmoksleiviai ðauniai pasiruoðëknygos pristatymui. Vaikai

skaitë jos iðtraukas, citavo labiausiaijiems patikusias istorijas, o aðtuntokasGustas paraðë apie ðià knygà raðiná.Vaikai ekrane matë tremties nuotrau-kas, galëjo paklausti buvusiø maþøjøtremtiniø apie gyvenimo ir buities sà-lygas Sibire, klausinëjo apie atskirusknygoje apraðytus epizodus. Kai ku-riems mokiniams tai buvo didieji is-torijos atradimai, o ðokiruojanèiosdetalës apie vaikø kasdienybæ këlëdar didesná susidomëjimà.

Ðtai Broniukas Jakubauskas gimëtremties vagone po dviejø dienø nuo ið-vykimo ið Lietuvos. Jo mamà su maþo-mis sesutëmis Maryte ir Angele trëmëá Irkutsko sritá. Kelyje jos susirgo ty-mais, bet iðgyveno. Mamytë buvo nu-silpusi, Broniukui trûko pieno. Tai pa-imdavo duonos arba perliniø kruopøþiupsnelá, prieð tai jas sugrûsdavo, pa-darydavo ið skudurëlio maþà maistogniuþinëlá ir duodavo vaikui èiulpti.

Jonas Puodþius – tremtyje iðgyve-næs badà. Bûdamas septyneriø metøsu mama barakø statyboje neðtuvaisneðiojo plytas. Atsidûrë paèioje Ru-

sijos ðiaurëje, Jakutijoje. Ið pradþiømokyklos nelankë, vëliau ið Lietuvosgiminës atsiuntë lietuviðkø knygø,sàsiuviniø, pieðtukø, trintukø. Mamapradëjo mokyti lietuviðkai skaityti irraðyti. Didþiausia vaiko svajonë buvosugráþti á Lietuvà.

Adelë Juðkaitë ið Krasnojarskokraðto Kansko geleþinkelio stoties ikitremties vietos keturiasdeðimt kilo-metrø su kitais tremtiniais ëjoi pës-èiomis. Kai priëjo varganà kaimà, bu-vo jau vëlus vakaras. Kita diena – ðv.Velykos. Priþiûrëtojai leido nusipraustilediniame Usolkos upës vandenyje, su-sikurti lauþà, pasigaminti karðto mais-to, atsigerti vandens. Visi prisiminë ðv.Velykas Lietuvoje, kai ridenomarguèius, valgë pyragus, ðoko ir dai-navo... O èia nebuvo ne tik kiauðiniø,bet ir paprastos duonutës.

Kaip renginio pabaigoje sakë mo-kyklos direktorius Paulius Martinaitis,ðis susitikimas moksleiviams buvo puikipradþia domëjimusi vienu skaudþiau-siø ávykiø Lietuvos istorijoje.

„Tremtinio“ inf.

Knygos „Vaikystë Sibiro toliuose“ pristatymas

kanèios energijos naujiems sumany-mams ir prasmingiems darbams. Ið-reiðkë nuomonæ, jog bûtø tikslinga pa-dovanoti ðiø knygø ir lietuviðkoms mo-kykloms Maskvoje, Sankt Peterburge,Karaliauèiaus srityje.

Ið iðleistø 1500 knygos egzemplio-riø jau padovanota apie 1300. Knygosnebuvo parduodamos, tik dovanoja-mos. Be minëtø institucijø, nedideliaiskiekiais jø padovanojome Vilniaus ge-nocido aukø muziejui, ekspedicijos„Misija Sibiras 18“ vadovui, taip patknygos rëmëjams bei bendraauto-riams. Dar likusias apie du ðimtus kny-gø dovanosime á Druskininkø rezisten-cijos ir tremties muziejø atvykstanèiø eks-kursijø vadovams, renginiø dalyviams,Druskininkø vieðajai bibliotekai ir pa-

pildomai Druskininkø mokykloms.Ágyvendinant knygø dovanojimo

mokykloms ir kitoms institucijoms ini-ciatyvà, teko ádëti labai daug pastangø.Todël dþiugu, kad jos jau duoda rezul-tatus, mezgasi pirmi ðios iniciatyvosvaisiai – atsiranda supratimas apie ðioturinio knygø teigiamà poveiká ugdantjaunimo pilietiðkumà ir patriotiðkumà.Jau yra atvejø, kai á renginiø programasátraukiamas knygos „Þmoniø likimaiokupacijø metais“ iðtraukø skaitymas.

Taèiau kol kas, ugdant pilietiðkumàir patriotiðkumà, knyga „Þmoniø likimaiokupacijø metais“ kûrybiðkiausiai pa-naudota rusakalbëje gimnazijoje „Þara“,Naujojoje Vilnioje. Bet apie tai vertapapasakoti atskirame straipsnyje.

Gintautas KAZLAUSKAS

Gintautas Kazlauskas knygos reikðmæ aptarë su ðvietimoministre Jurgita Petrauskiene

Knyga „Þmoniø likimai okupacijø metais“ pristatyta Lietuvosðauliø sàjungos buveinëje

Nr. 19 (1281)2018 m. geguþës 18 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2018 m. geguþës 18 d.Nr. 19 (1281) Tremtinys

Geriausi Lietuvos metai dar ateityje

LPKTS valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë su „Lietuvosàþuolø“ þenklu apdovanotais buvusiaitremtiniais, LPKTS nariais: AlgirduBlaþiu, Petru Musteikiu ir Jurgiu MykoluEndziulaièiu

TS-LKD suvaþiavimo delegatai, LPKTS ir Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos nariai suLPKTS pirmininku dr. G. Rutkausku, garbës pirmininku dr. P. Jakuèioniu ir valdybospirmininke R. Duobaite-Bumbuliene

Literatûrinë premija – uþ knygà „Sibiro haiku“

Jurga Vilë (kairëje) ir Lina Itagaki knygoje „Sibiro haiku“ átaigiai perteikë vienosðeimos tremties istorijà Romo Jurgaièio nuotrauka

Geguþës 12 dienà Vilniuje ávykoTëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèio-niø demokratø partijos XXIII suva-þiavimas „Tikime Lietuva“. Suvaþia-vimas – ðventinis, nes Tëvynës sàjun-ga gimë prieð 25-erius metus, paþadin-ta Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio,kuris ðámet minës savo 30-metá. Norsðventë labai graþi, taèiau TS-LKD par-tijos pirmininko Gabrieliaus Landsber-gio sveikinimo kalboje jautësi didþiu-lis nerimas dël padëties ðalyje.

„Sunkus uþdavinys tenka kalbëtipartijos ðventëje, kai ðalyje maþai ðven-tiniø nuotaikø. Jei jau galëèiau pasakytiviskà, kà galvoju apie dabartinæ politi-næ situacijà, tai didelë dalis mano kal-bos turëtø bûti uþjuodinta storu mar-keriu. Ne dël kokiø nors pavardþiø arávykiø, bet dël nusivylimo, kurá tik juo-das markeris gali paslëpti. Dvideðimtpenkeri metai kaip ákurta Tëvynës sà-junga ir nors mûsø ðventë dþiugi, pir-miausia noriu pasidalinti ðiø dienø ner-imu dël bendruomenës, platesnës neimûsø partija – dël Lietuvos.

Nerimà kelia partinës sistemos tra-pumas ir it kokias marionetes partijassusikuriantys koncernai. Ákurta vienauþtuðuota partija, suskaldyta kita uþ-tuðuota partija, ir greitai nesibaigsian-tis teismo procesas, kuris þemyn jaudabar tempia visà politinæ sistemà. Ne-rimà kelia ir kol kas dar neuþtuðuotaskitas koncernas, susikûræs ir finansuo-jantis dabar Seime esanèià didþiausiàfrakcijà. Ði koncernui priklausanti par-tija nenori, kad Seimas uþduotø klau-simus apie þemës ûká, todël jø kontro-liuojama Seimo dauguma ir balsuojaprieð toká tyrimà. Ðiam partiniam kon-cernui nereikia, kad bûtø pakeistos di-deliø þemës sklypø apmokestinimo tai-syklës, todël frakcija balsuoja prieð. Jei-gu tai nëra interesø atstovavimas uþ pi-nigus, tai tik laiko klausimas, kada kiti

didieji koncernai, pasimokæ ið tokiosëkmingo projekto, susikurs savo par-tijas. Yra padoriø þmoniø didþiausio-je frakcijoje. Tikiuosi, kad jie iðdrás at-sistoti Lietuvos pusëje. (...) Nerimàkelia, kad Lietuvai skæstant vidausskandaluose, laimi bûtent Rusija. VSDataskaitoje minëta, kad Rusija kitaismetais mûsø prezidento rinkimuoseturës savo kandidatà. Per politinæ su-irutæ galime nepastebëti, kad kandida-tas gal jau „apsiðvietæs“. Gal pakabin-tas, dël kokiø nors savo veiksmø? Galtai suvarþytas, nelaisvas þmogus? Ver-èiamas iðduoti Lietuvà?

Nerimà kelia trypèiojanti valstybë.Iðblyðkusi ir palaikoma tik auganèiosekonomikos. Be laðelio pasirengimoateities krizëms, kurioms nëra pasi-ruoðta. Ir uþ kuriø sutramdymà turë-tume bûti atsakingi visi. Ðiandien val-dþia neturi dràsos imtis tikrø ir reika-lingø, kartais gal nepopuliariø reformø.Ðios baimës kaina gali bûti ne kuriosnors partijos pralaimëti rinki-mai, o darganota mûsø ðalies,mûsø ir ateisianèiø po mûsøateitis“, – sakë G.Landsber-gis, nors tvirtino, jog tiki, kadLietuvos geriausi metai darlaukia ateityje.

Graþia tradicija tapo su-vaþiavimo metu TS-LKDnarius ir rëmëjus apdovano-ti „Lietuvos àþuolø“ þenklu.Ðámet apdovanojimø komi-sija ðiuos þenklus skyrë vi-siems bendraþygiams, kurieprisidëjo prie partijos steigi-mo ir jos stiprinimo. Nomi-nantus siûlë TS-LKD sky-riai, bendrijos, frakcijos.Dþiugu tarp apdovanotøjømatyti ir nemaþai Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos atstovø. Nuoðir-

dþiai sveikiname ir dþiaugiamës auk-siná þenklà gavusiais Antanu Balvoèiu-mi ið Ðilutës, Algirdu Blaþiu ið Pane-vëþio, Jurgiu Mykolu Endziulaièiu iðKlaipëdos, Petru Musteikiu ið Vil-niaus, Brone Paulavièiene, gavusiagarbës þenklà, ir kitais mûsø nariais.

Nors suvaþiavimas ðventinis, antro-je dalyje buvo svarstomi svarbûs klau-simai. Pristatytos deklaracijos „Tikimeðviesia Lietuva“ ir „Tikime Europa“.Svarstomas ir tvirtinamas TS-LKD Ásta-tø pakeitimo projektas. Ðiais klausi-mais vyko stiprios diskusijos.

Partijos pirmininko pirmoji pava-duotoja Irena Degutienë priminë, kadlaukia sudëtingi metai, svarbu tinka-mai pasiruoðti prezidento rinki-mams. „Visi skyriai iki rugsëjo vidu-rio turi kelti kandidatus, taèiau tiktuos, kurie realiai gali laimëti. Siûlytitik sàþiningus, dorus, patikimus“, –sakë I. Degutienë.

Audronë KAMINSKIENË

Pirmàja dr. Aloyzo Petriko literatû-rine premija bus apdovanotos dvi au-torës – Jurga Vilë ir Lina Itagaki uþ ko-miksø knygà vaikams „Sibiro haiku“(leidykla „Aukso þuvys“).

Premijos steigëjas ir mecenatas –verslininkas dr. A. Petrikas, JAV beiLietuvos aukðtøjø medicinos techno-logijø korporacijos „Vitta Corpora-tion“ prezidentas. Ji skiriama uþ lietu-viø raðytojø sukurtus kûrinius vaikamsir jaunimui. Ðia premija pratæsiamaLietuvos Raudonojo Kryþiaus premi-jos, ásteigtos 1933 metais, tradicija.Anuomet ðios premijos iniciatoriusbuvo tuolaikinis Lietuvos RaudonojoKryþiaus valdybos pirmininkas A. Pet-rikas (1893–1964).

Ðiemet premijai taip pat buvo pasiû-lyti: Daiva Èepauskaitë (eilëraðèiø kny-ga „Baisiai graþûs eilëraðèiai“), Nerin-ga Dangvydë (knyga „Vaikas su þvaigþ-de kaktoje“), Violeta Palèinskaitë (po-ezijos knyga „Eilëraðèiai ið namø“),Rebeka Una (knyga „Ðeðtadiená, að-tuntà valandà“), Vilë Vël (apysaka„Pereik tiltà, kvaily“), Sigitas Poðkus(knyga „Ðokanti karvë, arba Maiðaty-në“), Giedrë Rakauskienë (knyga„Dramblys ir antis“). Vertinimo komi-

sijoje dalyvavo Lietuvos raðytojø sàjun-gos deleguoti atstovai – Donatas Pet-roðius, Renata Ðerelytë ir RegimantasTamoðaitis, Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto nariai – Gintarë Ber-notienë ir Donata Mitaitë.

Knygos autorë J. Vilë Vilniaus uni-versitete studijavo prancûzø filologijà,Paryþiaus Naujosios Sorbonos univer-sitete ágijo Vaizduojamøjø menø ben-drøjø mokslø diplomà; studijavo filmøarchyvavimà ir restauravimà. Ðiuo me-tu gyvena Ispanijoje, moko lietuviø kal-bos Almerijos regione gyvenanèius lie-tuvius mokyklëlëje „Vaivorykðtë“. Jitaip pat yra kino ir teatro festivaliø ko-ordinatorë, vertëja. Knygos iliustruotojaL. Itagaki studijavo Vytauto Didþiojouniversitete anglø kalbà ir literatûrà, pa-pildomai mokësi japonø kalbos. Daly-vaudama studijø mainø programoje iðvy-ko á Tokijà, studijavo tarptautinæ eko-nomikà ir verslo administravimà. Á Lie-tuvà gráþo po ðeðeriø metø, ástojo á Vil-niaus dailës akademijà studijuoti gra-fikà. Klaipëdos lëliø teatre dirba dizai-nere, Vilniaus dailës akademijos Klai-pëdos fakultete – komunikacijos koor-dinatore, Klaipëdos kultûrø komunika-cijos centro Meno kieme dësto japonø

kalbà ir veda kûrybines dirbtuves.„Sibiro haiku“ raðytoja J. Vilë pa-

grindinio knygos herojaus – deðimt-meèio berniuko – lûpomis perpasa-kojo savo tëvo Algimanto Stakënotremties istorijà. Per jà atskleidþia-mas ne vieno maþameèio likimas – ið-gyvenimø tremtyje kanèias savo ðirdy-je neðioja dauguma lietuviø.

Knyga iðleista 2017 metais (pakar-tota 2018 metais.). Kultûros ministe-rijos organizuojamame „Knygos meno“konkurse ðios knygos dailininkei L. Ita-gaki paskirta pagrindinë Metø premija uþinovatyvø aktualios temos pateikimà,taiklø ðrifto panaudojimà, jo dermæ suátaigiomis iliustracijomis knygoje.

„Lietuvos þinios“

333332018 m. geguþës 18 d. Nr. 19 (1281)TremtinysÁvykiai, komentarai

Kasmet geguþës 8 dienà pasauly-je minima Antrojo pasaulinio karopabaiga Europoje. Ðámet tai buvo jau73-ioji ðio ávykio sukaktis. Prieð tiekmetø nacistinë Vokietija pasiraðë be-sàlyginës kapituliacijos aktà, pripa-þindama visiðkà sàjungininkø perga-læ. Viskas bûtø aiðku ir suprantama, jeine vienas „bet“: pasirodo, vienas ið sà-jungininkø – Sovietø sàjunga – ðià da-tà perkëlë á geguþës devintàjà. Taip bu-vo patenkintos Stalino ambicijos, o vo-kieèiai priversti kapituliacijos aktà pa-siraðyti dar kartà...

Bet dar ádomiau, kad patys sovietaiðià datà ilgai ignoravo, jokiø iðkilmiøPergalës dienos proga nerengë. Nei Sta-linas, nei Chruðèiovas nematë jokiosprieþasties rengti paradus Raudonojo-je aikðtëje geguþës 9 dienà. Ir tik Le-onidas Breþnevas, eliminavæs ið val-dþios Nikità Chruðèiovà, 1965 metaispradëjo pompastiðkas Pergalës dienosiðkilmes. Akivaizdu, kad jam reikëjonumesti alkanai sovietinei liaudþiaikaulà, kad ði nepastebëtø komunistø

Pralaimëjimo diena,arba istorija mëgsta papokðtautivirðûnëliø rietenø dël valdþios ir ne-matytø sovietinës valdþios keliamøproblemø. Taip atsirado „Pergalësdiena“. Ði tradicija iðliko net subyrë-jus Sovietø sàjungai.

Á naujà lygmená Pergalës dienà pa-kylëjo Rusijos prezidentas V. Putinas.Paradoksas, bet ðis Sovietø sàjungosteisiø perëmëjos Rusijos vadas ðiaiðventei suteikë ne taikos, bet karo at-spalvá – jo pradëti karai prieð kaimyni-nes valstybes ir vieði pareiðkimai, kadKremliui netinka nusistovëjusi tarptau-tinë tvarka, privertë tarptautinæ ben-druomenæ marðiruojanèias Raudonà-ja aikðte Kremliaus kariaunas vertintikaip akivaizdø agresijos demonstravi-mà. Ypaè tokias nepagarbias ir agresi-jos bei paniekos pilnas akcijas matëmeprieð trejus metus, kai Putinui artimiþmonës rengë marðus á Berlynà su po-tekste, kad „mes galime bet kada pa-kartoti“. Tuomet jiems nepavyko, nesmotociklininkø kolonos negavo leidi-mø vaþiuoti per kai kurias Europos Sà-jungos valstybes, tad ið masinës akci-

jos iðëjo ðnipðtas. Taèiau tas „galime pa-kartoti“ nusëdo eiliniø rusø sàmonëjekaip uþkeikimas. Geriausias prieðnuo-dis tokiems sàmonës aptemimams –humoras, todël socialiniuose tinkluo-se pasirodë nuotraukø montaþai, áam-þinantys istorines akimirkas ið Antro-jo pasaulinio karo laikmeèio: raudonar-mietis atima ið moters (aiðku, vokietës)dviratá, pergalës vëliavà kelia sovietøkarys, kurio rankos nusagstytos keliaisrankiniais laikrodþiais... Ðioms nuo-traukoms prieraðas „galime pakartoti“tinka labiau, nei dailiai merginai aukð-takulniai bateliai. Bet tai ne viskas: nuo-traukos su „BMW“ automobiliais turiprieraðus „negalime pakartoti“... Tai-gi kad „lauþyti, tai ne statyti!“ Istorijamëgsta papokðtauti – karo nugalëtojaitegali su pavydu þiûrëti á nugalëtøjø gy-venimo gerovës lygá.

Bet raudonà vëliavëlæ su pjautuvu irkûju ir ðiandien galima rasti prie Bran-denburgo vartø Berlyne – neseniai bi-èiuliai lankësi Berlyne ir tokià rado, þi-noma, pro ðalá nepraëjo ir iðmetë tà

„puoðmenà“ á ðiukðliadëþæ.Na, o Rusijoje toliau puèiamas „ne-

gæstanèios ðlovës“ burbulas – sociali-niame tinkle „Facebook“ pasirodëvaizdelis ið Èitos, kur Pergalës dienosproga buvo surengta inscenizacija...„Konclageris“. Suprask, Raudonoji ar-mija iðvadavo þmonijà nuo konclageriø.Renginys buvo rodomas per vietos te-levizijà, artistai ir þiûrovai dalijosi áspû-dþiais. Vaizdas, ðvelniai tariant, apgai-lëtinas – atrodo, kad nebeþinoma, kaipiðsidirbinëti. Þinoma, apie tai, kad, so-vietams uþëmus teritorijas, kur buvokoncentracijos stovyklos, jos veikë irtoliau, në mintyse neuþsiminta. Aki-vaizdu, kad istorija perraðinëjama irtoliau, nuslepiant tikrovæ ir iðaukðti-nant tai, kas ið tikrøjø yra antiþmogið-ka ir netiesa. Blogiausia ðioje situa-cijoje yra tai, kad auginama karta, ði-tà melà priimanti uþ grynà pinigà, o sutokiais nepadiskutuosi. Jiems bet ku-rios ðalies okupacija bus suvokiamakaip iðvadavimas.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Geguþës pradþioje Generalinësprokuratûros Organizuotø nusikalti-mø ir korupcijos tyrimo departamen-to prokuroras priëmë sprendimàbaigti ikiteisminá tyrimà Specialiøjøtyrimø tarnybos tirtoje byloje, kurio-je átarimai dël prekybos poveikiu, ki-tø nusikalstamø veikø padarymo pa-reikðti juridiniam asmeniui – partijai„Tvarka ir teisingumas“ ir ðeðiems fi-ziniams asmenims.

Praneðti átariamiesiems ir jø gynë-jams apie ðio ikiteisminio tyrimo pabai-gà ir supaþindinti juos su tyrimo me-dþiaga pavesta tyrimà atlikusiems Spe-cialiøjø tyrimø tarnybos Vilniaus val-dybos pareigûnams.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusioprokuroro nuomone, Specialiøjø tyri-mø tarnybos pareigûnai surinko pa-kankamai duomenø, pagrindþianèiøátariamøjø kaltæ dël jiems inkriminuo-jamø nusikalstamø veikø padarymo.

Politinei partijai „Tvarka ir teisin-gumas“ yra pareikðti átarimai prekybapoveikiu, turto iððvaistymu, doku-mento suklastojimu ir disponavimusuklastotu dokumentu, veikiant ben-drininkø grupëje, bei apgaulingu ap-skaitos tvarkymu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis,minëta politinë partija veikë per savoatsakingàjá sekretoriø, kuris eidamas

Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame átarimai pareikðtipartijai „Tvarka ir teisingumas“vadovaujamas pareigas vieðajame juri-diniame asmenyje, galimai siekdamasneteisëto politinës partijos finansavi-mo, veikdamas partijos naudai ir inte-resais, paþadëjo ir susitarë su verslinin-ku R. S. priimti kyðá – paramos koncer-tà „Pirk dramblá“. Uþ tai partijos atsto-vas galimai paþadëjo paveikti Vidausreikalø ir Aplinkos ministerijø vals-tybës tarnautojus, kad jie sudarytø ið-skirtines sàlygas laimëti nurodytomsámonëms organizuojamus vieðuosiuspirkimus. Tyrimo duomenimis, átaria-masis R. A. R. galimai priëmë 235 499litø (68 205 eurø) vertës kyðá – para-mos koncertà „Pirk dramblá“, kuriamebuvo vieðinama politinë partija „Tvar-ka ir teisingumas“ ir jos lyderiai, for-muojant apie juos palankià visuome-nës ir rinkëjø nuomonæ.

Átariama, kad politinë partija „Tvar-ka ir teisingumas“, veikdama per savoatstovà, taip pat paþadëjo ir susitarë suverslininkais P. K. ir G. R. priimti ið jøkyðá, o uþ tai paþadëjo paveikti Vidausreikalø ministerijos tarnautojus, kadjie nurodytoms ámonëms padëtø laimë-ti Turto valdymo ir ûkio departamen-to prie Vidaus reikalø ministerijos irvienos valstybës ámonës vieðuosius pir-kimus. Verslininkø nurodymais pagalpagamintus ir panaudotus netikrusdokumentus pervedus lëðas á kito

verslininko J. G. vadovaujamø ámo-niø sàskaitas, apmokëtos partijos vie-ðinimo paslaugos. Galimai tokiu bû-du partijos naudai ir interesais ið vi-so priimtas 519 839 litø (150 555 eu-rø) vertës kyðis.

Taip pat átariama, kad „Tvarka ir tei-singumas“, veikdama per savo atstovàR. A. R., sukurstë verslininkà V. B. pa-naudoti þinomai netikrus dokumen-tus, pervesti lëðas á kito verslininkoJ. G. vadovaujamos bendrovës sà-skaità, turëdama tikslà apmokëti uþpartijai suteiktas vieðinimo paslaugasir taip iððvaistyti bendrovës didelës – iðviso 484 tûkstanèius litø (140 176 eu-rø) – vertës turtà.

Átariama, kad partijos „Tvarka irteisingumas“ neteisëtos veikos re-zultatas – daugiau nei 350 tûkst. eurø(per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudotipartijos vieðinimui finansuoti.

Vadovaujamas pareigas partijojeëjusiam asmeniui pareikðti átarimai dëlprekybos poveikiu, apgaulingo ap-skaitos tvarkymo bei turto iððvaisty-mo, dokumento suklastojimo ir dis-ponavimo suklastotu dokumentu vei-kiant bendrininkø grupëje.

Verslininkas R. S. átariamas preky-ba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R.átariami prekyba poveikiu, turto ið-ðvaistymu, dokumento suklastojimu ir

disponavimu suklastotu dokumentubei apgaulingu apskaitos tvarkymu, overslininkai V. B. ir J. G. – turto ið-ðvaistymu, dokumento suklastojimu irdisponavimu suklastotu dokumentubei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dël prekybospoveikiu, turto iððvaistymo, doku-mento suklastojimo ir kitø nusikals-tamø veikø buvo pradëtas 2014 me-tø rudená. Atliekant didelës apimtiessudëtingà tyrimà, buvo atlikta dau-giau nei 550 apklausø, atlikta ûkinës-finansinës veiklos specialistø tyrimø,kurie buvo pavesti Lietuvos teismoekspertizës centrui, Finansiniø nusi-kaltimø tyrimo tarnybai. Byloje bu-vo bûtina atlikti finansinës veiklos ty-rimà, kurio metu buvo tiriama net 15juridiniø asmenø ûkinë finansinëveikla.

Átariamieji ir jø gynëjai, paskelbusikiteisminá tyrimà baigtu, turi teisæsusipaþinti su visa tyrimo medþiaga irpateikti praðymus dël ikiteisminio ty-rimo papildymo. Paþymëtina, kad su-sipaþinimo metu gauta informacijayra skirta tik átariamøjø gynybosreikmëms ir negali bûti vieðinama.

Apie prokuroro sprendimà dël ðioikiteisminio tyrimo perdavimo á teismàbus praneðta papildomai.

STT informacija

Geguþës 8 dienà Lietuvos Respub-likos Prezidentë Dalia Grybauskaitë,vadovaudamasi Konstitucija ir atsi-þvelgdama á Ministro Pirmininko tei-kimus, pasiraðë dekretus, kuriais pri-

Prezidentë pasiraðë dekretus dël þemës ûkioir dël teisingumo ministrø

imtas þemës ûkio ministro BroniausMarkausko atsistatydinimas nuo gegu-þës 14 dienos ir á þemës ûkio ministropareigas paskirtas Giedrius Surplys.

Naujasis ministras vadovauti Þemës

ûkio ministerijai pradeda nuo geguþës15 dienos, prisiekæs Seime.

Geguþës 14 dienà Lietuvos Res-publikos Prezidentë Dalia Grybauskai-të pasiraðë dekretà, kuriuo nuo gegu-

þës 15 dienos skiria Elvinà Jankevièiøá teisingumo ministro pareigas.

Naujasis ministras pradës vadovautiTeisingumo ministerijai, prisiekæs Seime.

Prezidentës spaudos tarnyba

44444 2018 m. geguþës 18 d.Nr. 19 (1281) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

Visus geros valios þmones kvieèiame aukojamas lëðas pervesti á Lietu-vos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità LT5370440600 08103591,AB „SEB bankas“, banko kodas 70440.

Daugiau informacijos www.partizanualeja.lt.Dëkojame uþ Jûsø gerumà!

LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Naujos knygos

Stiprios sveikatos, ðviesiø minèiø, gerø darbø ilgame-èiam filialo pirmininkui Vytautui TAUTVAIÐUI 90-meèioproga linki –

LPKTS Ðvenèioniø filialas

90-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname 1941 m. Komijos Syk-tyvkaro r. Sloboko gyvenvietës tremtiná, ilgametá LPKTS Vilniaus sky-riaus nará Algirdà ZALATORIØ. Dëkojame uþ aktyvià veiklà, linkimesveikatos ir Aukðèiausiojo globos.

LPKTS Vilniaus skyrius

Uþ kruopelæ laimës, dþiaugsmo laðàMokame gyvenimu, deja...Vieðpatie, kaip greitai laikas lekia,Ir kokia stipri vilties galia!

80-ojo gimtadienio proga sveikiname buvusià Krasnojars-ko kraðto tremtinæ Jadvygà KANTAUSKIENÆ. Linkimedaug dþiaugsmo ir puikios nuotaikos. Telydi Jus Aukðèiau-siojo palaima.

LPKTS Kretingos filialasGarbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Jonavos fi-

lialo narius:Genæ ÐEMATOVIÈ – 80-ojo,Irenà TAMOÐEVIÈIENÆ – 70-ojo,Virginijø PEKÁ – 55-ojo.Nuoðirdþiai linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës, laimingø ir

dþiaugsmingø metø artimøjø apsuptyje bei Aukðèiausiojo globos.LPKTS Jonavos filialas

Dëkojame knygos „Tremties vaikai“ ketvirto tomo leidybai paaukoju-siam LPKTS Radviliðkio filialui – 472 eurus.

„Jei tu mokaisi penktoje ar ðeðtoje kla-sëje, pats laikas susipaþinti su sunkiu Lie-tuvos istorijos laikotarpiu, kai 20 amþiausviduryje mûsø valstybæ okupavo Sovie-tø sàjunga, ir niekuo nekalti þmonësprievarta buvo iðveþti priverèiamie-siems darbams á tolimas Azijos þemy-ne plytinèias, maþai apgyvendintas Ru-sijos vietoves – atðiaurøjá Sibirà“. Taikaunieèio raðytojo Stanislovo Abroma-vièiaus naujos knygos „Vaikystë Sibi-ro toliuose“ áþanginio þodþio eilutës.

Produktyvus raðytojas skaitytojuijau pateikë ne vienà knygà apie poka-rio metø rezistencijà, linksmø knyge-liø vaikams, o ðiemet iðleido naujà kny-gà „Vaikystë Sibiro toliuose“ vaikams,bet ne patiems maþiausiems. Ji – apietremtá, kurios pagrindiniai veikëjai,pasakotojai, ið tëvynës iðplëðti arba Si-bire gimæ vaikai.

Kauno Juozo Urbðio progimnazijosmetodininkë Virginija Mikutavièiûtëknygos pratarmëje raðo: „Knyga, ku-rioje surinkti maþøjø tremtiniø jaut-riausi vaikystës prisiminimai yra reika-linga mûsø jaunuomenei. Tai yra pir-minis istorijos ðaltinis.“

Autorius kiek ámanoma glausèiauapibendrina istoriná pokario metø lai-kotarpá, knygos herojø pasakojimai at-kuria laikmeèio autentikà, taèiau ðian-dienos jaunajam skaitytojui jau tenkapateikti kai kuriø sàvokø „þodynëlá“.Autorius aiðkina kà reiðkia tokie þo-dþiai, kaip okupacija, karas, stribai,tremtis, eðelonai, barþa, èeremða, þemi-në, barakas ir kt. Vertingiausia knygojeyra nuotraukos. Jø ðioje knygoje – gau-su. Be jø sunku bûtø apraðyti, charakte-rizuoti to meto buitá, þmoniø aprangà, ka-torgiðko darbo momentus. Ðiuolaikinësknygø spausdinimo technologijos leidþialaiko iðblukintas, neretai ir suglamþytasnuotraukas paversti ðiuolaikiðkos fo-tografijos pavyzdþiais. O juk knyga benuotraukø, tai namas be langø.

Pirmasis pasakojimas – apie pirmasokupacijos minutes mûsø þemëje. Pervaikø iðgyvenimus atskleidþiami ávy-kiai Rumðiðkiø valsè. Mackûnø kaime.Kieliðkiø pradþios mokyklos mokiniairengësi atostogauti, taèiau tà rytà dar bu-vo susirinkæ á savo mokyklà. Kai uþ lan-gø suriaumojo karinës vikðrinës maði-nos, vaikai puolë prie langø. Maðinos va-þiavo Jonavos link. Taèiau ne tik keliaisir keliukais, bet tiesiai per suþëlusiø javølaukus, darþus, vartë atokiø sodybø tvo-ras. Pradþioje vaikai ir mokytoja JulijaZabarauskienë pamanë, kad tai manev-rai, taèiau ji greit suprato ir pasakë: „Taine manevrai, tai rusai mus okupuoja“.

Maþasis Boliukas Gerbauskas buvoiðtremtas á Sibirà ir ten mirë nuo kaulødþiovos. Pirmas pasakojimas, kaip irdaugelis kitø,– apie liûdnus mûsø tau-tieèiø iðgyvenimus, prarastus namus irvisø jø epicentre yra vaikø likimai, jøprisiminimai ir vaikiðkos godos.

Jaudina buvusios tremtinës ElvyrosValiukaitës – 1941 metø birþelio 14 die-nos tremtinës – pasakojimas apie pir-mà ið Lietuvos gautà siuntiná. „Tai bu-

Tremties miglosepaskandinta vaikystë

vo 1946 metø balandþio 1-oji. Mamagavusi praneðimà iðëjo á paðtà parsineð-ti siuntinio ið Lietuvos. Jame, kaip turë-jo bûti, radome laðiniø, kelias rûkytas deð-ras, kaimiðkos juodos duonos dþiûvësiø,man – dvi sesers iðaugtas sukneles, ma-mai – medþiagos suknelei, ir tarsi stebuk-las – tikra lëlë. Didelë, stiklinëmis rudo-mis akimis! Tokios èia niekas nebuvo re-gëjæs. Skubëjo ir rusaitës pasiþiûrëti!”

„Jauniausia Lietuvos tremtinë“, –taip autorius pavadino pasakojimà apieMarytæ Cikanavièiûtæ-Bagdonienæ, ku-ri á Sibirà buvo iðveþta vos trijø dienø am-þiaus. Þinia, nuolatinë mamos globa,Aukðèiausiojo palaima lëmë, kad mer-gaitë iðgyventø. Jau vien pasakojimø,prisiminimø pavadinimai sako, apie kàjie – „Iðvaryti ið namø“, „Badas“, „Bëgi-mas ið pragaro“, „Gimiau tremties vago-ne“, „Sausainis – keturiems vaikams“.

Knygoje susitinkame su pasakojimøherojais, kurie paþástami jei ne visaiLietuvai, tai bent tam tikrai jos daliaiþmoniø. Tai – LPKTS pirmininkas dr.Gvidas Rutkauskas, LPKTS valdybosprimininkës pavaduotojas EdvardasStronèikas, partizanø vado Jono Se-maðkos-Liepos sûnus Alvydas ir jo gy-venimo peripetijos. Gimtøjø vietøþmonës ras knygoje savo kaimynà, gi-minaitá, tik dabar ið maþameèiø vai-kuèiø, paaugliø jie jau iðaugæ, gyve-nimo universitetus baigæ Sibire.

Ádomiausios knygoje tos vietos, kurkursyvo ðriftu iðryðkintos pastraipos,paraðytos paèiø „sibirieèiø“ ranka. Tosmintys nuoðirdþiausios ir tikros.

Jei bent dalis ðios knygos pasakoji-mø ateityje pateks á vidurinës mokyk-los programas kaip privaloma Lietuvosrezistencijos ar pokario tremèiø paþi-nimo disciplina, raðytojas StanislovasAbromavièius pats sau pasakys: padir-bëti buvo verta. Ir ði knyga raðytojà ska-tina ieðkoti naujø temø, iðraiðkos for-mø, nes yra Lietuvoje jaunimo, kurisgyvai domisi tautos praeitimi, jos did-vyriø biografijomis. O apraðyta dar neviskas. Plunksnà Stanislovui dar tekspaaðtrinti.

Auðra ÐUOPYTË

95-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusá Kras-nojarsko kr. Karagandos, Norilsko lageriø kaliná, ilgametá LLKSðtabo virðininkà dimisijos majorà Vytautà BALSÁ-Uosá.Dëkojame uþ aktyvumà, nuoðirdø bendravimà, linkime stip-

rios sveikatos, puikios nuotaikos ir ilgø gyvenimo metø.LPKTS Kauno filialas

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusias tremtines:Julijonà ANDRIUÐKEVIÈIENÆ – 80-ojo,Onà JANKAUSKIENÆ – 70-ojo.Linkime daug sveikatos, artimøjø meilës ir Dievo palaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Skelbimas

Geguþës 20 d. (sekmadiená) kvieèiame dalyvauti Valkø mûðio, Kariuome-nës ir visuomenës vienybës dienos minëjime Valkø kalvose ir Rûdðilio miðke.

1-os grupës þygio pradþia 9 val. nuo Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono þûties vietos Agurkiðkës k. Lukðiø sen. Ðakiø r. Aplankysime laisvëskovotojø þûties vietas. Rûdðilio girioje, partizanø J. Bûtëno ir P. Jurkðaièio þûtiesvietoje, prie bunkerio, vyks minëjimas. Visus norinèius ið Lekëèiø seniûnijos trans-portu veðime á „Poðkynæ“, kur vyks pagrindinë ðventë.

2-os grupës þygio pradþia 10 val. Vyksime automobiliais nuo paminklo par-tizanø J.Bûtëno-Stëvës ir J. Kukausko-Girdenio desantu nusileidimo vietoje (ke-lio Kazlø Rûda–Paþërai 10 kilometras) marðrutu: Kazlø Rûda, Runkiø kaimas,Viðakio Rûda, A. Grybino-Fausto þûties vieta, partizanø bunkeris, ryðininkoJ. Virþaièio sodyba, P. Jurkðaièio-Berþo bunkeris, Rûdðilis.

12 val. minëjimas Valkø mûðio vietoje – Ðakiø r. sav. Kriûkø sen. Ðakiø mið-kø urëdijos Lekëèiø girios Valkø miðko Valkø kalvoje.

Popietë „Poðkynës“ kaimo turizmo sodyboje (Ðakiø r. sav. Lekëèiø sen. Naidy-nës k.):

14 val. ðv. Miðios.14.30 val. sveèiø sveikinimai, pasisakymai.15 val. partizanø mûðio inscenizacija.15.30 val. karinës rungtys.17 val. Jurgio Brûzgos koncertas.

555552018 m. geguþës 18 d. Nr. 19 (1281)Tremtinys

Daugelis kaunieèiø kolegø mena ðiàiðkilià ir iðdidþià, ávairiapusiðkà asme-nybæ, þymø mokslininkà, gydytojà irpolitikà, visuomenës veikëjà. Mums la-bai trûksta iðmintingø ir á ateitá nukrei-pianèiø profesoriaus þodþiø, origina-lios màstysenos ir dabarties vertinimo.

Amþinybën prieð 23 metus já iðve-dë klastinga liga. Prieð tai jis mums pa-sakë: „Iðeidamas ið ðio pasaulio noriustipriai trinktelëti durimis“. Kas tai –nuovargis, protestas, nusivylimas po-litika, visais ir viskuo?

Alfredas Smailys gimë 1928 metøgeguþës 7 dienà Kauno rajono Girinin-kø kaime, ûkininkø ðeimoje, kuriojeaugo ðeði vaikai. Mokësi Paþërø pradi-nëje mokykloje, Veiveriø progimnazi-joje, o 1949 metais baigë Kauno uni-versiteto Medicinos fakultetà. Buvonepaprastai gabus mokslui, patrioti-nëms paþiûroms susiformuoti padëjobendravimas su iðkiliais Suvalkijoskraðto þmonëmis, kunigais, domëjima-sis Lietuvos praeitimi ir istorija. Nuomaþens buvo didelis knygos mylëtojas,vëliau sukaupë didþiulæ bibliotekà. Ka-dangi tëviðkæ daþnai aplankydavo Tau-ro apygardos partizanai, 1951–1952metais tëvai, brolis ir trys seserys bu-vo iðtremti á Sibirà, o sesuo Aldona Juð-kevièienë – nuteista.

Alfredas, matyt, iðliko todël, kad gy-veno ir buvo registruotas pas tetà Die-vogalos kaime, o ðeimà tremiant jaumokësi Maskvos antrajame medicinosinstitute ir buvo þymaus reanimatolo-gijos pradmenø kûrëjo akademiko V.Negovskio aspirantas.

Sàjûdþio laikais politiniø oponentø„mestas“ gandelis, kad Alfredas Smai-lys jaunystëje iðdavæs partizanus, yraniekinis. Tai partizanui Antanui Luk-ðai ir man paneigë Povilas Peèiulaitis-Lakðtingala, vienintelis likæs gyvas tokraðto partizanas, kuris partizanavimometu daþnai lankësi Smailiø ðeimoje.Jà partizanai labai gerbë ir gerai paþi-nojo. Antanas Lukða ir Povilas Peèiu-laitis buvo kraðtieèiai ir mokësi Paþë-ruose bei Veiveriuose. Smailiø tëvasbuvo iðprusæs ir labai ðviesus þmogus.Neabejoju, kad tokia socialinë padë-tis vëliau galëjo pakenkti AlfredoSmailio mokslinei karjerai. Jis visa-da buvo opozicijoje esamoms val-dþioms ir partiniam diktatui ir savonepriklausomu màstymu ëjo visøpriekyje. Bûdamas jautrios sielos irkarðto bûdo, tiesà sakydavo á akis,nepaisant, kokia ji bûtø.

Pavyzdys gali bûti aspirantûros bai-gimas Maskvoje. Su keliais bendrabu-èio, vadinamosios Bastilijos, draugaisatsisveikino „Rossijos“ restorane.Alfredas Smailys pasakë emocingàkalbà apie Lietuvos valstybæ ir rody-damas á Kremliø pridûrë, kad jo sie-nas lietë Lietuvos didþiojo kunigaikð-èio Algirdo kardas. Alfredas ið kar-to á Lietuva negráþo, nes teko pabu-voti Maskvos poþemiuose. Èia jam pa-gelbëjo akademiko V. Negovskio auto-ritetas. Ir vëliau jis sovietinës valdþios„dëmesio“ nestokojo.

Bûdamas nepaprastai plaèios erudi-

Profesorius Alfredas Smailys –Lietuvos Atgimimo idealø skelbëjas

cijos ir aukðto intelekto þmogus, prof.Alfredas Smailys Atgimimo metu pa-rengë per 30 straipsniø Lietuvos isto-rijos, kultûros, politikos klausimais.Visi jie turëjo nemaþai átakos Lietuvosvisuomenës nuomonei. Buvo vienas iðXXVII knygos mëgëjø draugijos atkû-rëjø. Neteko sutikti tokio iðsilavinusiomediko, kuris sugebëtø sukaupti tiekávairiausiø þiniø ir mokëtø jas pritaikytiNepriklausomos Lietuvos atkûrimoreikalams. Alfredà Smailá neabejotinaireikia priskirti tai kûrybinës inteligen-tijos daliai, kuri nesvyruodama soviet-meèiu vykdë intelektualinës rezisten-cijos darbà. Jo patriotiná tautiná poþiûrájuto kiekvienas ðalia esantis: ar jis bû-tø eilinis gydytojas, mokslo darbuoto-jas, studentas, ar nomenklatûros atsto-vas. Jautëme, kad jis mumis, kai kuriaisjaunesniais kolegomis, pasitiki. Aðtun-tajame deðimtmetyje ið jo rankø gavauskaityti Lietuvos Katalikø BaþnyèiosKronikos sàsiuvinius. Profesorius nes-lëpë, kad buvo tikintis, turëjo artimø bi-èiuliø dvasininkø. Man jis padëjo atsi-kratant jaunatviðkos laisvamanybës irpriartëjant prie pasaulio idealistinio su-pratimo nuostatos formavimo. Vëliaukartu susitikdavome ir naudojomës Ju-liaus Tamoðiûno pogrindþio bibliote-kos Kalpoko gatvëje leidiniais. Stebë-jome, kaip anais laikais Alfredo Smai-lio veikiamas keitësi net arðesniø no-menklatûros atstovø màstymas. Bûda-mas ávairiapuse asmenybe, kovotojas iðprigimties, dël trukdþiø ne visada ga-lëjo realizuoti savo sumanymus.

Idealizmo skatinamas atëjo á Sàjû-dá ir èia paliko ryðkø pëdsakà. BuvoLietuvos Sàjûdþio iniciatyvinës grupësnarys, Sàjûdþio Seimo narys, KaunoSàjûdþio tarybos narys, koordinavo ry-ðius su uþsieniu, dalyvavo ginèø grupë-je. Kartu dirbome „Kauno laiko“ re-dakcinëje taryboje. Visi prisimenamejo ugningas originalias kalbas Sàjûdþiomitinguose, Kauno Sàjûdþio taryboje,Seime. Visas pasinërë á Lietuvos Atgi-mimo darbà. Alfredo Smailio iniciaty-va sudaryta komisija Molotovo–Ri-bentropo pakto pasekmëms tirti. Ne-abejoju, kad komisijos istoriniai nuta-rimai vëliau sudarë prielaidà LietuvosNepriklausomybei atkurti.

Tautos didvyriu jis iðliko sausio ávy-kiø dienomis, rusø ir vokieèiø kalbomiskreipdamasis á okupacinës armijoskarius Kauno televizijoje. Jo kalba pokeliø minuèiø buvo perduota pasau-liui ið Berlyno radijo centro. Nebuspamirðta Alfredo Smailio iniciatyva,kai jis tiesiogiai ir netiesiogiai dalyva-vo Kauno Vytauto Didþiojo univer-siteto, paminklinës Prisikëlimo baþ-nyèios atkûrimo darbuose. Profesoriusvienas pirmøjø paskelbë Potsdamokonferencijos sprendimus niekiniaisKaraliauèiaus kraðto atþvilgiu. Jo ini-ciatyva Kaune buvo sukviesta (1994)tarptautinë konferencija „Karaliau-èiaus kraðto problemos“.

Bûdamas laisva asmenybe, nesusi-ejo savo gyvenimo su jokia partija, norsbuvo Lietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos narys, priklausë

jos leidinio „Tremtinys“ redakcineikolegijai. Alfredas Smailys padëjokurti Tëvynës sàjungos (Lietuvos kon-servatoriø) partijà. Bûdamas aukðtosdvasinës kultûros, sàþiningas, tiesmu-kas ir kandus, jis këlë átampà. Daugelápranokdamas intelektu, kai kuriø po-litikø ir „visuomenës veikëjø“ buvonemëgiamas, net ðmeiþiamas. Sàjû-dyje buvo nepamainomas dokumen-tø rengëjas, kategoriðkai atmesdavonetiesà ir netikslumus, nevengë aðt-resniø þodþiø. Manau, dël ðiø ir kitøprieþasèiø ar konkurencijos sumetimaisnebuvo pasiûlytas kandidatu á LietuvosAukðèiausiàjà Tarybà ir netapo Nepri-klausomybës Akto signataru.

Sàjûdþio I suvaþiavime jam neleidopasisakyti po R. Paulausko kalbos, kurjis bûtø motyvuotai pasisakæs uþ Nepri-klausomybës atkûrimo siekimà. Visurjá ignoravo, todël vëliau pasitraukë iðSàjûdþio. Bûdamas konservatoriøpartijos vienu ið ákûrëjø, ið partijostaip pat pasitraukë.

Taèiau didþiausias jam smûgis bu-vo, kai Kauno Sàjûdþio ágaliotiniø su-sirinkime vieno dalyvio buvo apkaltin-tas tëviðkës partizanø iðdavimu. Að,ðalia sëdëjæs, spëjau já sugriebti, nesprofesorius buvo iðtiktas ðoko. Ði(mums þinoma kieno) uþsakyta pro-vokacija ir netiesa já beveik palauþëir tikriausiai atsiliepë jo sveikatai.Paskutinë jo kartu su prof. V. Nezga-da iniciatyva – 1994 metø balandþio9 dienà Rygoje ákurta visuomeninëorganizacija „Baltijos vienybë“ (Bal-tic Unity). Jos tikslas buvo siekti Bal-tijos ðaliø vienybës (konfederacijos)ekonomikoje, gamyboje, energetiko-je ir kitur.

Jauèiu pareigà nors trumpai primin-ti jo Atgimimo meto intelektualiøstraipsniø ávairovæ politikos, kultûros,filosofijos tematika. Visi jie buvo pa-rengti labai profesionaliai, ið jø matosiaiðkus Lietuvos problemø ir ateities nu-matymas. Viename ið devyniø straipsniø,skirtø VDU atkûrimui, jis raðo: „Tautosir valstybës ugdymo uþdaviniai reika-lauja, kad absolventai sugebëtø dirbtikultûriná, tautiná ir valstybës darbà“.Tai susiðaukia su dr. Vinco Kudirkospriesakais Lietuvos gydytojui.

Raðydamas apie Prisikëlimo baþny-èios atstatymo bûtinybæ, profesorius1992 metø rugsëjo 26 dienà SàjûdþioSantaros konferencijoje Vilniuje,Mokslø Akademijos salëje, áspëjo apiegrësmes, kai nesilaikoma kultûros, do-ros ir moralios politikos. Jo nuomonësutapo su þymaus teologo kunigo Pra-no Raèiûno nuomone. Kai kultûros ly-gis smukæs ir nebylus, politikos sfera

virsta neatsakinga rinkimø muge. Pro-fesoriaus nuomone, dël tolesnio teisi-nës ir dorinës sistemø krizës gilëjimovisuomenë privalo gráþti prie krikðèio-niðkosios civilizacijos vertybiø, á reli-gijos, doros ir tautiðkumo atgimimà.Jau 1990 metais apie kuriamà Nepri-klausomos Lietuvos santvarkà profe-sorius raðë: „Daugiapartinë sistema,kuriai esant partijos peðasi, trypia sà-þinæ, garbæ ir net valstybës interesus,visada baigiasi parlamentinës demok-ratijos krize. Parlamento ir Preziden-to valdymo subalansavimas bûtø ge-riausias Lietuvos ateities kelias. Ðis ke-lias neleistø partijoms iðkelti savus siau-rus interesus virð tautos interesø“(„Vienybës architektûra“, „Kauno tie-sa“, 1990-03-10).

Arba: „Gërio, tiesos ir blogio takos-kyra yra niekieno þemëje... Tos dalysnuolat kovoja tarpusavyje. O kiek daugþmoniø perbëginëja keièiantis politinei,socialinei ir moralinei situacijai ið vie-nos pusës á kità. Þmogus yra silpnas irnuolatos nusideda – þodþiais, veiksmaisir mintimis. Atgaila bei savo paties mo-ralinio portreto savikritiðkas ávertinimasgalëtø þmogui suteikti stiprybës ðiø die-nø vëjø pagairëse“ („Akmenuotu keliulink Dievo“, 1989-08-15, Nr. 187).

Argi jau tada ne apie mûsø dabar-ties situacijà kalbëjo prof. AlfredasSmailys?

Profesoriaus Alfredo Smailio ðvie-sus atminimas iðliks já paþinojusiøLietuvos þmoniø ðirdyse kaip doros,meilës þmonëms ir tautai, savo Tëvy-nei simbolis.

Habil. dr. prof. ArimantasDUMÈIUS

Kvieèiame!Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje

(Laisvës al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijostematika, naujausius „Tremtinio“ numerius.

Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt

66666 2018 m. geguþës 18 d.Nr. 19 (1281) Tremtinys

Nuo Nepriklausomybës pradþiosLiðkiava su apylinkëmis daug kentëjonuo siautëjanèiø lenkø partizanø, ku-rie Liðkiavà 5 kartus puolë, apiplëðë iriðsigabeno daug þmoniø turto, iðsiva-rë daug galvijø, atëmë ðimtus centne-riø grûdø, nuþudë ir suþeidë keletà gy-ventojø. Per puolimus á skurdþias lie-tuviø ir þydø pirkeles uþpuolikai mëty-davo rankines granatas. Ypaè þiauruspuolimas ávykdytas 1923 metø vasario26 dienà. Per já, be kitø piktadarysèiø,lenkai nuþudë ðaulius Ignà ir Jurgá Gri-gus (J. Grigas, gimæs 1897 metais, 1923metø sausá dalyvavo Klaipëdos kraðtoiðvadavime). Siautëjo apie 50 lenkøpartizanø, vadovaujamø karininko.

1923 metø kovo mënesio dienraðty-je „Lietuva“ apie Liðkiavos uþpuolimàraðoma: „1923 metø vasario 26 dienàapiplëðë Liðkiavos baþnytkaimá, kurpaëmë du klebono arklius ir brikelá,miestelio gyventojø gyvulius, drabuþius,iðkraustë krautuves, nuþudë du þmonesir daug suþeidë. Vietos gyventojø sugau-tas buvo vienas lenkas, kuris praneðë, kadplëðime vasario 26 dienà dalyvavo 40 len-kø kareiviø ið Druskininkø, persirëdþiu-siø civiliais drabuþiais, ir 30 partizanø.Vedamos per Nemunà karvës nenorëjoeiti, nes buvo slidu, tada lenkai jas suðau-dë ir negyvas nusiveþë. Be to, dar vasa-rio 27 dienà buvo apiplëðtas Kmielia-vos kaimas, ið kur taip pat buvo pagrob-ta arkliø, gyvuliø, drabuþiø ir javø.“

Lietuvos centriniame valstybës ar-chyve, Lietuvos ðauliø sàjungos fonde,rasti keli dokumentai, kuriuose raðo-ma apie ðauliø Igno ir Jurgio Grigøveiklos ir þuvimo aplinkybes.

1923 metø balandþio 7 dienos Lie-tuvos ðauliø sàjungos IV grupës vaduiskirtame pareiðkime raðoma:

„Grigas Jurgis, Liðkiavos bûrio,man pavesto Liðkiavos rajono, dalyva-vo Klaipëdos ekspedicijoje. Sugráþo áLiðkiavà 1923 metø vasario 21 dienà,lenkø partizanams puolant Liðkiavosmiestelá. 1923 metø vasario 26–27 die-nomis mûðyje su lenkø partizanais Gri-gas Jurgis buvo uþmuðtas. Ið Jurgio Gri-go lenkø partizanai paëmë Klaipëdoskraðto 1-o savanoriø pulko liudijimà.

Dël dalyvavimo mûðiuose tà paèiànaktá lenkø nuþudytas ir Jurgio tëvasGrigas Ignotas.

Grigà Jurgá iðbraukti ið sàraðø.Praðau atkreipti dëmesá ir aprûpin-

ti jo likusià motinà, neturtingà beþemæ,64 metø amþiaus. Uþ dalyvavimà Klai-

Ðaulys Jurgis Grigaspëdoje algà ir paðalpà siøsti jo motinaiGrigienei Agotai á Liðkiavà.

Liðkiavos rajono vadas“. (Paraðasneáskaitomas – G. L.)

1932 metais ðaulys mokytojas Emi-lis Ðneideris paraðë Jurgio ir Igno Gri-gø gyvenimo apraðymà „Liðkiavos ðau-liø bûrio ðaulio Grigo Jurgio gyvenimasir þuvimas“, kuriame skaitome:

„Ðaulys Jurgis Grigas gimë 1897metø birþelio 24 dienà Janapolës kai-me, Liðkiavos valsè. Alytaus aps. netur-tingø tëvø Igno Grigo ir ÈerabiejûtësAgotos ðeimoje. Ið pat maþø dienø tar-navo pas svetimus, kad uþsidirbus duo-nos kàsneliui ir apsirengus.

Kai tik ëmë burtis Liðkiavos valsèiu-je ðauliai, stojo á Liðkiavos ðauliø bûrá1920 metais rudená. Buvo dràsus ðaulys.Ðauliu bûdamas tarnavo pas ûkininkus.Tarnaudamas uoliai dirbo tëvynës la-bui praneðdamas daug visokiø þiniø iððlëktø (vietos lenkø) darbø, kuriø nevienas buvo suimti. Tuomet turëdavokeltis á kità kaimà, nes visaip buvo per-sekiojamas ir kai kur uþpultas ir apkul-tas. Ðauliu bûdamas tarnavo ðiuose kai-muose: Ulèièiø, Þeimiø, Kibyðiø, Liðkia-vos miestelyje, Liepiðkiø ir Vilkiautinio.

Jo tëvai turëjo pasistatæ trobelæ antDaicheso þemës, prie pat Nemuno, kurpaskutiniu laiku ir gyveno. Grigas Jur-gis buvo darbðtus ir paklusnus ðaulys.Visuomet jam pavestas pareigas atlik-davo su noru ir pasiryþimu.

Taip pat pasiryþæs laimëti dalyvavoKlaipëdos iðvadavime, ir mûðá laimëjus,sugráþo nesuþeistas, sveikas ir linksmasá savo tëvø namelá ant pat Nemuno kran-to, uþ kurio kitas prieðas – lenkas.

Tik viena savaitë praëjo, kaip Jur-gis sugráþo ið Klaipëdos, kaip ðtai kitasprieðas – lenkas, kuris mëgsta tik ið pa-salø pulti, surinkæs apie 200 Varviðkëságulos plëðikø, uþpuola ið uþnugario, iðnelauktos pusës, nakties metu, 1923metø vasario 26 dienà Liðkiavos mies-telá. Nemunas buvo uþðalæs. Tuojau ap-supo Grigo namelá. Pabudæs Jurgis ma-to, kad visas namelis apsuptas lenkøplëðikø. Visgi pasiryþo kaip nors pabëg-ti, pasitikëdamas nakties tamsa. Niekonelaukdamas, ðoko laiptais ant pirkiosaukðto ir praplëðæs stogo lentà, ðokolauk, bet buvo suimtas.

Paèiame miestelyje buvo ne daugðauliø ir nieko negalëjo Jurgiui padëti,nes uþpuolimas buvo netikëtas ið uþnu-gario ir lenkø plëðikø didelis skaièius.

Pamatë tëvas, kad jo sûnø suëmë, ið-

ëjo atsisveikinti savo brangaus sûnelioir tik spëjo pro aðaras iðtarti: „Sudiev,mano brangus sûneli“, kai buvo nukau-tas paleista iðgamø kulipka. Ðaulio Jur-gio Grigo tëvas Ignas Grigas gimë 1865metø liepos 13 dienà Gailiûnø kaime,Liðkiavos parapijoje. Tëvai: JokûbasGrigas ir Pranë Perekliûtë.

Vedþiojo Jurgá po miestelá, muðë irávairiais þiauriais bûdais kankino, kadiðduotø savo draugus ðaulius ir parody-tø jø gyvenamas vietas. Kankino ne-þmoniðkais bûdais: ðautuvø buoþëmismuðë, durtuvais badë, varstë po nagaisadatas, gerklën kaiðiojo aðtrius daiktus.

Nors daug jis kraujo praliejo, o dardaugiau neapsakomo skausmo turëjokæsti, bet nieko neiðdavë, pasiryþæsmirti vienas dël savo jaunos Tëvynës.

Apiplëðæ Liðkiavos gyventojus ir pa-likæ daug suþeistø moterø ir seneliø, ið-sikraustë ið Liðkiavos jau auðtant, nesanoje pusëje Nemuno iðgirdo ðûviussavo sargybiniø, kurie pastebëjo atþy-giuojant Liðkiavos bûrio Gailiûnø kai-mo skyriaus ðaulius, gyvenanèius taippat prie pat Nemuno. Skubinosi atgalsu visu prisiplëðtu þmoniø turtu: gyvu-liais, drabuþiais ir taip toliau. Álûþusiaskarves palieka ant Nemuno ledo, o kaspaeina, tà gabena. Nepaliko ir nukan-kinto, vos gyvo Grigo Jurgio. Netoli jávedë, tik per Nemunà, ir ten, kitoje Ne-muno pusëje, buvo tariamø lenkø bro-liø rankom nuþudytas.

Anksti rytà ieðkojo vieni kitø. Mies-telis daug bjauriau atrodë, negu po Di-dþiojo karo audros. Viskas ir visur ið-versta, sudauþyta ir namai be lempø.Nepavyko jiems ásiverþti á vienuolynorûmus ir baþnyèià. Vienuolyno durøneáveikë ir mestos granatos, o per lan-gus lipti bijojo, nors ten buvo uþsida-ræs tik vienas ðaulys – zakristijonas irvisi baþnyèios tarnai ir klebonas Sida-ravièius. Klebono pagrobë karves irarklius, kuriuos vëliau gràþino.

Buvo gautas leidimas Jurgá parsiveþ-ti ið anos pusës, tai yra ið okupuotos Lie-tuvos. Moterys nuvaþiavo su rogutëmisir parsiveþë. Negalima buvo në paþiûrëtiá Jurgio kûnà: visas vienø þaizdø, o gal-vos visai nebuvo, tik prie jo rasta galvoskauðai ir smegenimis iðklota þemë.

Abu buvo palaidoti Liðkiavos bûrioðauliø, gausiai gyventojø miniai susirin-kus, Liðkiavos kapinëse, ir visi pasiry-þo atkerðyti uþ savo brolius.

Liko brolis, sesuo ir sena paliegusimotina, kuri elgetauja, tai yra vaikðèioti

nebegali, tik per didesnes parapijos ðven-tes sëdi prie ðventoriaus, praðo iðmaldos.

Nors ðaulio Jurgio tëvas Grigas Ig-nas ir nebuvo ásiraðæs ðauliø registra-cijos knygose, bet mielai padëdavo jau-niems ðauliams, ir tokiu bûdu, kad kar-tu þuvo su sûnumi (tà paèià dienà) irkartu palaidoti, tai bûrys baigia statytiþuvusiems paminklà ir paminkle áraðëabu uþ ðaulius, tai yra bûrys laiko ðau-lio Grigo Jurgio tëvà Ignà irgi uþ ðaulá,nes jis buvo artimas ir visuomet padë-davo ðauliams.

Grigø gyvenimo apraðymà ir þuvimàapraðiau vadovaudamasis buvusio pir-mojo Liðkiavos bûrio vado J. Amðiejausir savo atsiminimais. Ðneideris Emilis.Ricieliai, 1932 m. balandþio 30 d.“

1925 metais sausio 15 dienà ðaulysJurgis Grigas (po mirties) apdovano-tas Klaipëdos iðvadavimo Bronzos (suki-limo dalyvio) medaliu. 1931–1932 metaisAlytaus XIX ðauliø rinktinës 19-ojo Liðkia-vos bûrio ðauliai pastatë betoniná pa-minklà ant ðauliø Jurgio ir Igno Grigøkapo Liðkiavos mstl. kapinëse.

1938 metais ðauliø Jurgio ir Igno Gri-gø pavardës áraðytos Kauno Karo muzie-jaus kovose uþ Lietuvos Nepriklausomy-bæ þuvusiøjø kriptoje, marmuro lentoje.

2009 metø geguþës 6 dienà Lietuvosðauliø Jurgio ir Igno (Jono) Grigø kapa-vietë átraukta á Lietuvos RespublikosKultûros vertybiø registrà. Vertingøjø sa-vybiø pobûdis – istorinis ir memorialinis.

Gintaras LUÈINSKAS

Igno ir Jurgio Grigø kapas Varënos r. Lið-kiavos kapinëse, 2010 m.

SkelbimasGeguþës 20 d. (sekmadiená) tradi-

cinio dviraèiø þygio „Golgotos keliu“,skirto paminëti Partizanø pagerbimo,kariuomenës ir visuomenës vienybësdienà, dalyviai keliaus Rokiðkio ir Za-rasø kraðto apylinkëmis.

Tradicinis dviraèiø þygis „Golgotoskeliu“, organizuojamas nuo 2012 me-tø, tapo svarbiu Rokiðkio kraðto isto-riniu atminties akcentu. Kaip teigia ðioþygio organizatoriai, tai graþi galimy-bë jaunimui susipaþinti su laisvës ko-vø istorija, istoriniø ávykiø liudinin-kais, susitikti su vietos bendruomenë-mis, bendrauti tarpusavyje. Dþiaugia-mës ir tradiciniais rëmëjais, kuriø dë-

ka þygio dalyvius lydi palyda, trumpopoilsio metu skamba melodijos, vaiði-namës kareiviðka koðe.

Per ðeðerius metus dviraèiais apke-liautas Rokiðkio kraðtas paskatino plës-ti ðio þygio erdves ir ieðkoti bendramin-èiø. Netruko jø surasti Zarasø kraðte, ku-ris, kaip bendra laisvës kovø erdvë, visa-da jungë Rokiðkio ir Zarasø kraðto ben-druomenes. 1919–1920 metø kovos uþLietuvos nepriklausomybæ su bolðevikaisvienu metu vyko Zarasø ir Rokiðkiokraðte. Laisvës kovotojai savo veiklà irorganizacinæ struktûrà kûrë bendruteritoriniu principu. Prasidëjus Atgi-mimui ðio kraðto patriotø rûpesèiu lais-

vës kovø vietos gausiai áamþintos pa-minklais. Rokiðkio ir Zarasø kraðtobendruomenës ir ðiandien tinkamaipriþiûri savo istoriná paveldà.

Dviraèiø þygio „Golgotos keliu“ da-lyviai keliaus vaizdingomis Rokiðkiorajono Obeliø ir Zarasø rajono Anta-zavës seniûnijos apylinkëmis. Þygiometu gërësimës piliakalniais, aplanky-sime Kumpuoliø, Maniuliðkiø, Zirna-jø, Marimonto kaimø apylinkes, pa-gerbsime laisvës kovas áamþinusius pa-minklus. Svarbus akcentas bus skiria-mas paminëti tragiðkø didþiøjø trëmi-mø septyniasdeðimtmeèiui ir legendi-nei partizanø Streikø ðeimai, gyvenu-

siai ir kovojusiai ðiuose kraðtuose.Nuo Þygio pradþios vietos – Ro-

kiðkio miesto Nepriklausomybës aikð-tës – planuojama organizuotai nuga-benti þygio dalyvius ir jø transportopriemones á þygio marðruto pradþià –Aleksandravëlës miestelá. Tuo pasirû-pino rëmëjai. Jø dëka, pasibaigus þy-giui, organizuotai nuo Marimonto ma-lûno sugráðime á Rokiðká.

Þygio pradþia 11 val. Rokiðkyje,Nepriklausomybës aikðtëje, po ðv. Mi-ðiø Rokiðkio Ðv. Mato baþnyèioje.

Þygio marðruto ilgis 25 kilometrai.Kontaktinis tel. 8 686 13 741.

Kvieèiame dalyvauti.

777772018 m. geguþës 18 d. Nr. 19 (1281)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365AB „SEB“ bankas

Tiraþas 1720 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.ltProjektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

2 spaudos lankai

Skelbimai

Geguþës 19 d. (ðeðtadiená) 10 val. Vilkaviðkio r. Bartininkø baþnyèioje bus aukojamos ðv. Mi-ðios uþ Krasnojarsko kr. Mansko r. Unguto gyvus ir mirusius buvusius tremtinius. AplankysimeTautos atgimimo àþuolynà, Tremtiniø giraitæ Oþkabaliuose. Paminësime trëmimo 70-metá.Pabendrausime prie kavos puodelio. Teirautis tel. (8 342) 53 165 Regina, (8 342) 51 056 Zita.

Mieli ungutieèiai, laukiame jûsø su vaikais ir vaikaièiais.

Geguþës 22 d. (antradiená) 11 val. Garliavos Ðvè. Trejybës baþnyèioje bus aukojamosðv. Miðios uþ 1948 m. Taljano tremtinius. Kvieèiame dalyvauti.

Geguþës 19 d. (ðeðtadiená) kvieèiame á susitikimà Subaèiuje (Kupiðkio r. 28 km nuo Pane-vëþio) buvusius tremtinius, politinius kalinius Krasnojarsko kraðto, Mansko rajono: Narvos,Caremo, Pimijos, Kedrovyj Logo, Ðirokij Logo, Tajoþnoje, Podsobnoje, Petroèenkin Logo, Raz-dolnyj Logo, Oreðnoje 7 ir 10 barakø ir kitø vietoviø.

11 val. ðv. Miðios Subaèiaus geleþinkelio stoties parapijos Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio baþ-nyèioje. Padësime gëliø prie tremtiniø stogastulpio ir bendro partizanø kapo. Bendrausime prieatsiveþtiniø vaiðiø stalo. Teirautis tel. (8 459) 55 597, (8 459) 55 220, 8 698 21 961.

Ilsëkitës ramybëjeGeguþës 19 d. (ðeðtadiená) LPKTS buveinëje (Laisvës al. 39, Kaune) 9.30 val. ávyks valdy-

bos, 11 val. – tarybos posëdis. Valdybos ir tarybos narius kvieèiame dalyvauti.

Geguþës 22 d. (antradiená) 18 val. Palangos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèiojebus aukojamos ðv. Miðios uþ gyvus ir mirusius buvusius tremtinius. Po jø susirinksime prie paminkloJonui Þemaièiui, paminësime trëmimo 70-metá, tylos minute pagerbsime mirusius savo artimuosius.

Mieli palangiðkiai, buvæ politiniai kaliniai, tremtiniai, LPKTS Palangos filialo valdyba laukiajûsø su vaikais ir vaikaièiais.

Geguþës 22 d. (antradiená) Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø Vilniaus skyriai maloniaikvieèia dalyvauti 1948 m. geguþës 22 d. didþiojo trëmimo 70-øjø metiniø minëjime. 12 val. ðv.Miðios Vilniaus Ðv. apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèioje (Lukiðkiø g. 10). 13 val. minëjimasir susikaupimo valandëlë prie paminklo sovietinës okupacijos aukoms atminti Aukø g. 2A.

Geguþës 23 d. (treèiadiená) LPKTS ir LPKTS Kauno filia-las organizuoja 1948 metø trëmimo 70-meèio minëjimà.

12 val. ðv. Miðios Ðv. Mykolo Arkangelo (Águlos) baþnyèioje.13 val. gëliø padëjimas prie Laisvës paminklo ir Neþinomo

kareivio kapo.14 val. Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus

g. 19, Kaune) konferencija „Negyjanti þaizda“.15 val. knygos „Vaikystë Sibiro toliuose“ pristatymas.Kvieèiame dalyvauti.

Geguþës 26 d. (ðeðtadiená) Panevëþio r. Berèiûnuose rengiamas Krasnojarsko kraðto Par-tizansko rajono tremtiniø susitikimas. 13 val. ðv. Miðios Berèiûnø baþnyèioje. Po jø – popietë.Maloniai kvieèiame dalyvauti. Teirautis tel. 8 682 52418.

Geguþës 26 d. (ðeðtadiená) Plungës r. Þlibinø sen. Purvaièiø k. Konèiø sodyboje ávyksÞemaitijos regiono tremtiniø sàskrydis „Lietuva mano ðirdyje“, skirtas Lietuvos nepriklau-somybës ðimtmeèiui, 1948-øjø metø trëmimo 70-meèiui ir tremtiniø organizacijos ásikûri-mo 30-meèiui.

12 val. ðv. Miðios. Giedos Plungës kultûros centro tremtiniø ir politiniø kaliniø miðrus cho-ras „Tëvynës ilgesys“.

13 val. sveèiø pristatymas ir sveikinimai.13.30 val. ðventinis koncertas. Dalyvaus Kretingos, Maþeikiø, Plungës tremtiniø ir politiniø

kaliniø miðrûs chorai, Plungës kultûros centro vaikø ðokiø kolektyvas „Þirginëliai“, Þlibinø kul-tûros centro vokalinis ansamblis „Melodija“ ir kaimo kapela „Rëviena“.

Alma Budrikaitë-Miðeikienë1941–2018

Gimë Tauragës r. Aukðtupiø k. 1948 m. sumama iðtremta á Irkutsko sr. Zimà. Tëvas uþ ry-ðius su partizanais ákalintas Sibiro kalëjime.1957 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Tauragëje,dirbo visuomeninio maitinimo ámonëse, sukû-rë ðeimà, uþaugino dvi dukteris. Buvo LPKTSTauragës filialo valdybos ir tarybos narë.

Palaidota Tauragës r. Þygaièiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris, jø ðeimos

narius ir artimuosius.LPKTS Tauragës filialas

Juozas Plëta1931–2018

Gimë ir augo Kupiðkio r. Zariðkiø k. ûkinin-kø ðeimoje. 1948 m. su ðeima iðtremtas á Kras-nojarsko kr. Mansko r. Dirbo sunkius miðko ruo-ðos darbus. Tremtyje vedë to paties likimo drau-gæ Stasæ Ðliþytæ. 1957 m. sugráþo á Lietuvà. Ap-sigyveno Anykðèiuose. Dirbo statybos darbus.Uþaugino du sûnus. Buvo LPKTS Anykðèiø fi-lialo narys.

Palaidotas senosiose Anykðèiø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà ir sûnus.

LPKTS Anykðèiø filialas

Juozapas Albinas Jakðtas1934–2018

Gimë Tauragës aps. Ðilalës valsè. Dirkintø k.ûkininkø ðeimoje. Du broliai tapo partizanais.Ðeima rëmë partizanus. 1951 m. motinà ir dvidukteris, iðtrëmë á Irkutsko sr. Bratsko r. Juoza-pui pasisekë pabëgti, slapstësi. Sukûrë ðeimà, uþ-augino du sûnus ir dukterá, sulaukë vaikaièiø.

Palaidotas senosiose Ðilalës parapijos kapi-nëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikus, vai-kaièius, gimines ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Rasa Marija Vaitkevièiûtë-Butkuvienë

1937–2018Gimë Ðakiuose. 1941 m. iðtremta á Altajaus

kr. Bijskà, 1942 m. – á Jakutijà, Bykovà, vëliau– Bulûno r. Kiusiûrà, Jakutskà. 1956 m. gráþoá Lietuvà. 1960 m. baigë Vilniaus universitetoFizikos-matematikos fakultetà. 1960–1992 m.dirbo Ðakiø vidurinës mokyklos matematikosmokytoja. Buvo darbðti, kûrybinga, pasiauko-janti, mylima ir gerbiama mokiniø ir kolegø.Aktyviai dalyvavo tremtiniø organizuojamuo-se renginiuose.

Palaidota Ðakiø kapinëse.

Geguþës 20 d. (sekmadiená) 11 val. LPKTS Jonavos filialas kvieèia prie paminklo partizanøatminimui Jonavoje uþdegti þvakiø, padëti gëliø.

12 val. Jonavos Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ kovojusius irþuvusius uþ Lietuvos Laisvæ partizanus ir 1948 m. tremtinius, atgulusius amþino áðalo þemëje,gráþusius, bet iðëjusius Amþinybën, ir gyvuosius, praðant jiems Aukðèiausiojo globos.

13.30 val. minëjimas Jonavos kraðto muziejuje. LPKTS choras „Viltis“ dainuos partizanið-kas ir tremties dainas. Prie suneðtiniø vaiðiø stalo ir arbatos puodelio pasidalysime prisimini-mais apie patirtus baisumus prieð 70 metø.

Birþelio 16 d. (ðeðtadiená) Ðilalëje vyks XIV respublikinë politiniø kaliniø ir tremtiniø dainøir poezijos ðventë „Leiskit á tëvynæ“.

12 val. ðv. Miðios uþ gyvus ir mirusius politinius kalinius ir tremtinius Ðilalës miesto Lietuvospartizanø kapinëse (Ðilo ir Nepriklausomybës gatviø sankryþa).

13 val. ðventës dalyviø eisena á Ðilalës miesto puðyno estradà.14 val. dainø ir poezijos ðventë „Leiskit á tëvynæ“ Ðilalës miesto puðyno estradoje.Dalyvaus 31 buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø choras ið visos Lietuvos, Lietuvos kariuo-

menës Kariniø jûrø pajëgø puèiamøjø orkestras, operos solistas Liudas Mikalauskas, Ðilalës ra-jono savivaldybës kultûros centro liaudiðkø ðokiø kolektyvai „Mainytinis“, „Laukiva“, „Kada-gys“. Ðventës vedëja Virginija Kochanskytë.

Organizatoriai: Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, Ðilalës rajono savivaldybë. Ren-gëjas Ðilalës rajono savivaldybës kultûros centras.

88888 2018 m. geguþës 18 d.Nr. 19 (1281) Tremtinys

Nedidelë buvo mûsø gaspadorys-të: viena karvutë, pusantro parðiuko,septynios baltakaklës amþinai su de-besimis besibaranèios þàsys, budriaisavo haremà nuo tvoros saugojantisgaidys ir du arkliai – vienas darbinin-këlis, antras stoninis.

O ðviesiai geltonos spalvos mûsøbrièka buvo ant ðvediðkø lingiø – ne va-þiuodavome, o sûpuodavomës... Bet þe-melës nedaug – tokius gaspadorius nepa-sotinamieji kulemargiais vadindavo...

Pavasará mûsø sodyba paskæsdavoþiedø þieduose, kad á dangø iðkiltø auk-sinës treðnës, didþiuliais kraujo laðaisraudonuojanèios vyðnios gintarinëskvapø kvapais viliojanèios kriauðës irlyg jurginø galvutëmis vëjo liûliuojamiobuolaièiai. Vëliau ið Olandijos parsi-veþiau persikø ir abrikosø, kurie priemûsø gryèios pietinës sienos ðakelëmispriraiðioti puikiai prisirpdavo.

Neiðkentë mano kaimynas – ta pa-èia liga uþsikrëtë... Ir pradëjome mu-du lenktyniauti – kieno kriauðës saldes-nës, kieno obuolaièiai raudonesni. Proðalá einantiems ið pavydo klumpantiemsþmogeliams seilës varva... Bet mes vi-siems ðirdis pasaldinti negailëjome ti-këdami, kad dþiaugsmas, ið mûsø iðë-jæs, pas mus ir sugráð...

„Dþiaugsmas“ sugráþo, kada rus-kiai, per mano kaimyno vartus sunkve-þimiu nepataikæ, dvi obelis su raudo-niausiais obuolaièiais net neiðlipdamiið këbulo svyruodami nusipjovë.

Labai jau karðto bûdo mano bièiu-lis buvo – iððoko ið kluono su ðakëmisTeisybës ieðkoti!

Guli mano kaimynëlis, teisybës ne-suradæs, þiedø þieduose paskendæs,þvakës mirkèiodamos laðt-laðt verkia –kaktoje tamsiai raudona avietëlë...

Kaimynui þuvus, liko jo sûnus. Mo-tinëlë jau seniai ið ðios aðarø pakalnësbuvo pabëgusi. Juozelis buvo links-mas vyriokas. Pavasará, gráþdamas iðroboksø, anksèiau uþ vyturius uþgie-dodavo... Gerà balsà turëjo, ruoðësigarveþio ðvilpuku ásidarbinti. Visasmergeles mylëjo, tik visos meilës aða-romis pasibaigdavo...

Tuk tuk tuk! Pratryniau apðarmoju-sá langà – tai mano amþinà atilsá kaimy-nëlio Juozelis ásibridæs á pusná paskutinætëvoko obelaitæ su kirviu tukina! Neið-kenèiau jo neaplankæs: sëdi prieð krosnáá tëvoko kailinius susisupæs ir ruginukeatsirûgdamas bando aðarojanèiomisobels ðakomis ugnelæ atgaivinti.

Po keleto savaièiø, sudeginæs visussodo medþius ir tvoras, Juozelis, aèiûDievui, kaþkur dingo!? Per anksti leng-viau atsikvëpëme: pasirodë mûsø ap-ylinkëse granatomis apsikarstæs...

– Dievulëliau tu mano, ar jûs kvai-liau nieko nesugalvojote? – Atkosëjamvienam ið jø pas mus apsilankius. Jampasimetusiai ðyptelëjus, man tik tûpte-lëti prisiëjo...

Juozelis savo apsilankymais mûsøpradþiuginti neuþmirðdavo. Vienà-kart þiemai baigiantis, jau ðvintant,vël pasibeldë.

– Brangieji, pas mus duoneliautojaiið plaèiosios tëvynës apsinakvojo, darspësite kur nors kitur prisiglausti, – ið-poðkinau uþsikirsdamas.

Bet Juozelis, kitiems jo bendrams

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienosbet kuriame „Lietuvos paðto“,

„Pay Post“ skyriuje,per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,informacijos tel. 8 700 55 400,internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina keturis kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34 Eur.

Ar meðkos oþkas gano?prieðtaraujant, mane stumtelëjæs, – produris ir ásitaisæs ant ðiltasuolio pareika-lavo ir ið vidaus pasiðildyti...

Suvaræs besikeikianèius duoneliau-tojus á pirkios kampà, iki sutemstantðildësi, o paskui pareiðkë, kad jiems pri-tiktø, nors nebuvo ðeðtadienis, po Ðe-ðupës ledu iðsiprausti.

Kol mes su juo vienas kità perrëk-dami apsiputojæ ginèijomës, duoneliau-tojai net durimis necyptelëjæ iðgaravo...

Matyt, duoneliautojams per maþaiduonelytës davëme. Po keleto savaièiøbe bilieto su visais patogumais á Siby-riø bildame: pro èia pat, toli eiti ne-reikia, vagono tupyklos skylæ links-mai vëjas ðvilpauja, kad stuburas ne-susikreivintø – gultai kaip ledas tie-sûs, o merguþëliø kaip vakaruðkoje –viena uþ kità graþesnës...

O jûs geltonkasës, tamsiaplaukës,mëlynakës, juodaakës, þvairaakës, persavo broleliø iðdaigas, iðsvajotus pa-buèiavimus, nekaltø nekalèiausius at-sidûsëjimus, uþ iðtroðkusio pagirdy-mà, alkano pamaitinimà paèiame, pa-sak poetës, þydëjime, velnio taradai-koje á prapultá bildate...

Galø gale nuo per spygliuotu vora-tinkliu apraizgytà skylæ spoksojimo vosneapspangæ, nuo dienà naktá vagonoratø pasiutpolkës apkurtæ, tupyklosskylei visai uþðalus, vagono durims ska-liku cyptelëjus, ásiverþusios pûgos pas-tûmëti vienas po kito baidyklëmis iðvir-tome á sniegà.

Tiumenë – Sibiro vartai: vaikigaliaicerkvëje armonikas virkdo, aukðtai,vietoj nuvartytø kryþiø berþiukai link-èiodami meldþiasi...

Angelams sargams atvarius, mud-viejø, it velnio iðperø, kadaise, kaipvëliau suþinojome, taip pat iðbuoþintiseneliukai neiðsigando: apsiverkæ per-siþegnojo dëkodami Dievui uþ gali-mybæ pamaitinti alkstantá, priglausti be-namá ir kol mudu aplink save skleisdamiano pasaulio dvokà ant klumðiukø tûno-jome, iðkûreno darþo gale pirtelæ.

Ir ðtai, mudu po nesibaigianèios ke-lionës á pragarà, atsidûrëme rojuje!

O jûs puðø sakais svaiginanèios, vi-sus ledus ið bëdinos ðirdies iðgujanèiosSibiro pirtelës. Ir dabar manyje ant sau-le alsuojanèiø akmenø uþpiltas vanduopavasario debesiu apgaubdamas kaþkàbe galo mielo ðnabþda...

Po pirtelës, senoliðkais kailiniaisapgaubti, nuo priemenës lubø linkèio-janèio vantø miðko laiminami, pirkiojeprie baltos baltos pyragëliais kvepianèioskrosnies kaip uþmuðti uþknarkëme.

Bûkite palaiminti, geradariai!Mums pasiutusiai pasisekë: að ásitai-

siau DOKe ðluotos virðininku, manovos beklibanti paèiukë pradëjo siûti,megzti – siûlø buvome truputá ið Lie-tuvos atsiveþæ – siuvinëti.

Po visà Zatiumenkæ pasklidus gandui,pradëjo pas mus èaldonai belstis: kam si-jonëlá pasiûti, kam pirðtinaites numegz-ti, jaunavedþiams skarelæ iðsiuvinëti.

Ið to dþiaugsmo uþmirðome, kad ðalásaugo budri stalinieèiø akis...Vienà pra-keiktà vakarà nespëjo mano paèiukë,bildukui apsilankant, su savo versloákalèiais á uþpeèká álásti. Teisingiau pasa-kius, mûsø geradarë nespëjo ið uþpeèkiokyðantá jos uþpakalá staltiese uþdengti...

Po keleto dienø per plaèiai atplëð-tas duris á trobà áleisdamas vëtros sû-kurius, raudonþvaigþdis sulojo:

– Rytoj anksti iðvykstame, bûkite sudaiktais pasiruoðæ!

Paskui roges su mûsø klumðeliaisðautuvø buoþëmis pamiklinti su kitaisbroliais ir sesëmis, ketinusiais valdþiu-kæ apmauti, su savo plevësuojanèiaisskudurais varnas baugindami nuolinksmo saulëtekio iki kruvino saulëly-dþio pelidëse iðsimiegojæ, apledëjusio-mis nosimis per pusnynø nepasibaigian-èius pusnynus brendame. Brendame,brendame ir brendame...

Ar dar toli Paþadëtoji Þemë? Neat-sako liûdnas saulëtekis, neatsako liûd-nas saulëlydis, neatsako ðerkðno aðarasbarstydami berþai...

O mes brendame, brendame irbrendame. Garbë Dievui, suklupusiøneðaudo, á roges ámeta, kad „paþadëtojeþemëje“ në vieno vergo netruktø...

Po ðimto metø atbridome á ið pajuo-dusiais ràstais ið sniego kyðantá Þemu-tinës Tavdos miestelá.

Ar èia Paþadëtoji Þemë? Ne, ne èiaPaþadëtoji Þemë, Paþadëtoji Þemë daruþ ðimto myliø viduryje taigos, barake.

Uþkamðëme plyðius, susibudavo-jome iðgriuvusá ugniakurà, ir kol jisspringdamas supuvusio berþo ðako-mis savo dþiaugsmà paskleis, kad vi-sai kraujas nesustingtø – ðok gëræs, ðoknegëræs, ðok mergytæ nusistvëræs...

Bet juodaakes ir mëlynakës neðo-ko, – po taigoje paklydusius kaimuskalëdojo, kad prieðpaskutiná ir pasku-tiná skudurëlá á bulvæ iðmainius, su dre-bulës spurgø prieskoniais kisieliø, arvelnias þino kà, bûtø galima iðsivirti...

Bet ir ðaltas pragaras turi savo ga-là: visomis spalvomis, visais prisikë-limo balsais ûþtelëjo pavasaris, ir nu-vijo mus èekistai á stebuklingo ÈaðèaVita pavadinimo miðko ruoðos kai-melá – antaitës skraido, Staricoje – ly-dekaitës karosëlius vaiko, tankumy-nuose kurtinai burbuliuoja... Èia Pa-þadëtoji Þemë!

Ir pradëjo sesës ir broliai lietuviairiebià – nors ant duonos tepk – þemelæviskà uþmirðæ knisti. Kai kas, valdþiu-kë neprieðtaravo, – trobas ið nuvirtu-siø medþiø ræsti, tvoras tverti. Spoksoiðsiþiojæ èaldonai:

– Ar faðistai, èion pastipti atveþti,visos jø taigos neaptvers?

Netrukus tvarteliuose pradëjobaubti, mûkti, kriuksëti...

Nejaugi mudu su paèiuke – ne mumsgintariniø ràstø troba – pasiduosime?Kapeikëlë prie kapeikëlës ir mudu to-kià ðvarutëlæ liûdnomis akimis karvu-tæ ásigijome.

Buvo mûsø kaimelyje toksai reto-kai iðsipagiriojantis, medaliais þvan-gantis – kûmo akys ir ausys...

Buvo jo litovcams nustatytas kiek-vienà subatvakará po pirtelës planas...Prakeiktas nors ne grynakraujiðkas su-valkieèio bûdas – kai ateidavo mano ei-lë po pirtelës pridurkà maloninti – ið-rûkdavau medþioti!

Vienà negraþø man ið medþioklësgráþus vakarà broliai lietuviai apsilaiþy-dami sukosëjo:

– Tave komendantas kvieèia!– Gerbiamasis, kodël pienu spe-

kuliuojate? – Subaubë draugas ko-mendantas.

– Draugas virðininke, juk mûsø kai-me ne að vienas pienà pardavinëju.

– Ne jûsø sobaèje delo, þinokite, kaduþ spekuliacijà bûsite nubaustasseptyneriems metams kalëjimo su tur-to konfiskavimu!

Te paspringsta jis su tuo mûsø tur-tu, bet vël á belangæ mudu su paèiukebaisiai nenorëjome... O ið patyrimo ge-rai þinojome, kad tai ne tuðti þodþiai –neatsigëræs kraujo, nenurims...

Palingavome mudu galvomis ir pra-dëjome kas vakaras pono komendan-to neatsarginei ir atsarginei þmonai irjø nesuskaitomiems vaikams po didþiu-lá pieno uzbonà tempti...

Betempdamas viskà uþmirðau, betponas komendantas – neuþmirðo:

– Ðákart negaliu padëti – ruoðiamabyla jus perkelti, kur karves meðkos ga-no, – subaubë vël ðluostydamas raudo-nà nosá komendantas.

Vël palingavome galvomis mudu supaèiuke ir nutarëme, kol mudu kur kar-ves meðkos gano neperkëlë, geriauliûdnai liûdnai su mumis atsisveiki-nanèià karvutæ á pono komendantotvartà perkelti...

Po keleto dienø nusipirkome oþkà.Ar oþkø meðkos negano?

Sigitas ÐEIKIS

Nelikite be savo laikraðèio!