Sveikiname ðv. Kalëdø proga

Jurgitos Pocienës kompozicija

Brangûs buvæ politiniai kaliniai, tremtiniai, Laisvës kovø dalyviai, „Trem-tinio“ skaitytojai,

Nuoðirdþiai sveikiname artëjanèios didþiausios ir svarbiausios metø ðven-tës – Kristaus gimimo – ðv. Kalëdø proga. Tai paslapties ir tikëjimo, meilësir atleidimo, vilties ir ðviesos laikas.

Dþiaukimës Ganytojo gimimu. Darykime gera. Ðildykimës artimøjø ap-suptyje. Prisiminkime seniai matytus giminaièius, bièiulius, bendraþygius.

Jaukiø ir ðiltø Kalëdø!LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,

LPKTS valdyba ir pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë,LPKTS taryba,

„Tremtinio“ redakcija

Mielieji,linkiu, kad ateinanèios graþiausios metø ðventës jums atneðtø daugybæ ma-

loniø susitikimø, ðiltø apsikabinimø, artimøjø ir mielø paþástamø dëmesio.Linkiu, jog visada lydëtø geras ûpas, niekada nestigtø sveikatos ir idëjø beiákvëpimo jûsø prasmingai veiklai.

Graþiø, jaukiø ðv. Kalëdø ir puikiø artëjanèiø Naujøjø!Radvilë Morkûnaitë- Mikulënienë,

LR Seimo narëTS-LKD PKTF pirmininkë

Gruodþio 15 dienà Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buvei-nëje ávyko paskutinis ðiais metaisLPKTS valdybos posëdis ir LPKTSkonferencija „Sumuojame darbus, pla-nuojame naujus“.

Valdybos posëdisLPKTS pirmininkas dr. Gvidas

Rutkauskas aptarë pastarojo laikotar-pio veiklà. Jis dþiaugësi valdybos dar-bu, nes ji iðsprendë visus sàjungai rû-pëjusius klausimus. Pirmininkas pasiû-lë, kad valdybos darbas bûtø efektyves-nis, jei valdybos nariai galëtø siûlyti pa-sëdþiø darbotvarkës klausimus.

G. Rutkauskas informavo, kad dau-giau kaip 4300 pagrindinio Kauno re-zistencijos ir tremties muziejaus fon-do eksponatø jau perduoti Lietuvosgyventojø genocido ir rezistencijos ty-rimo centrui. Dabar reikia rasti lëðøpastato remontui.

Valdybos pirmininkë Rasa Duobai-të-Bumbulienë pasidþiaugë 30-meèiorenginiø gausa filialuose ir kad beveikvisus juos pagerbë vietos valdþia, po-litikai.

Ji informavo, kad Vyriausybei para-ðytas praðymas dël sàskrydþio „Su Lie-tuva ðirdy“ finansavimo, taip pat tiki-masi gauti paramà kitiems LPKTS ren-giniams.

Jau baigti Partizanø alëjos árengimodarbai. 80 procentø lëðø skyrë Kaunosavivaldybë, likusias – aukotojai. Pro-jektas gavo paramà, laimëjæs konkur-sà „Kauno akcentai“. Numatomas ati-darymas 2019 metø vasario 16 dienà.R. Duobaitë-Bumbulienë priminë,kad Partizanø alëjos sumanytojai –ðviesios atminties LPKTS Garbës pir-

Susumavome ðiø metø darbusmininkas Antanas Lukða ir Jûratë Mar-cinkevièienë.

Valdybos pirmininkë pasakojo, kadneseniai á sàjungà buvo atvykusi kny-gos „Tremties vaikai“ vertëja MildaRichardson ið JAV. Ji verèia dalá kny-gos, o jos vyras vertimà redaguos. Vi-sa tai jie daro neatlygintinai.

Valdyba nutarë apdovanoti LPKTSþymeniu „Uþ nuopelnus Lietuvai“ ak-tyviausius Ukmergës filialo narius.

Aptarta ir papildyta LPKTS veiklosprograma.

Kitas valdybos posëdis ávyks sausio26 dienà.

LPKTS konferencijaKonferencija „Sumuojame darbus,

planuojame naujus“ pradëta Lietuvoshimnu. Tylos minute pa-gerbti iðëjusieji Amþiny-bën.

LPKTS tarybos pir-mininkë Vincë Vaidevu-të Margevièienë pasi-dþiaugë, kad konferenci-jà aplankë Seimo nariai:Radvilë Morkûnaitë-Mi-kulënienë, Kazys Starke-vièius, Andrius Kupèins-kas, Irena Haase.

LPKTS pirmininkasGvidas Rutkauskasdþiaugësi Socialinës ap-saugos ir darbo ministe-rijos projektu „Esamestiprûs, reikalingi ir vie-ningi“, nes jos teikiamafinansinë parama pade-da sàjungai organizuotiávairius renginius visuo-se filialuose.

Pirmininkas aptarë svarbiausius sà-jungos renginius, ypaè LPKTS ir filia-lø 30-meèio minëjimus. Jis teigë, kadpaskutiniu metu pastebimas didesnisdëmesys buvusiems tremtiniams, poli-tiniams kaliniams ir partizanams, ir„bûtø apmaudu, jei tai susijæ tik su bû-simais rinkimais“.

G. Rutkauskas apgailestavo, kadAlytuje niekaip neiðkyla paminklasDainavos apygardos partizanams.

Kalbëdamas apie dviejø Seimo ko-misijø – Valstybës istorinës atmintiesir Laisvës kovø – sujungimà, pirminin-kas pabrëþë, kad naujajame junginyjenebeliko klausimø dël paminklø sovie-tø kariams ar sovietams nusipelniusiøþmoniø pavardëmis pavadintø gatviø.Gerai, kad iðliko Visuomeninë taryba,

ji ðiuos klausimus kels ið naujo.Palinkëjæs visiems prasmingø darbø,

sëkmës, energijos ir sveikatos, áteikëgëles jubiliejus ðvenèiantiems LPKTStarybos nariams.

Valdybos pirmininkë Rasa Duobai-të-Bumbulienë padëkojo uþ darbus,kuriuos vykdëme visus metus. Veiklosprograma ágyvendinta, iðskyrus vienàþygá Partizanø takais. Bet tai ne bëda,nes tokiø ar panaðiø þygiø organizuo-jama nemaþai. Turime nepamirðti, kadþygiø Partizanø takais pradininkë –Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjunga.

Praneðusi apie jau baigtà árengti Par-tizanø alëjà, ji nuoðirdþiai padëkojo vi-siems aukojusiesiems.

(keliama á 6 psl.)

Konferencijos dalyviai ir sveèiai

Nr. 47 (1309)2018 m. gruodþio 21 d.

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

www. lpkts.lt

22222 2018 m. gruodþio 21 d.Nr. 47 (1309) TremtinysMinime LPKTS ákûrimo 30-metá

Lapkrièio 30 dienà LPKTS Varë-nos filialo nariai minëjo ákûrimotrisdeðimtmetá. Renginys prasidëjo him-no giedojimu ir daina „Að verkiauparimus“. Tylos minute pagerbëme áAmþinybæ iðëjusius filialo narius. Susirin-ko daug garbingø sveèiø: mero pavaduo-tojas Giedrius Samulevièius, „Àþuolo“gimnazijos direktorë Milda Padegimai-të, filialo garbës pirmininkas VytautasKaziulionis, buvæs meras Vidas Mika-

Varënos filialui ir ansambliui „Viltis“ – 30 metølauskas, pirmoji ansamblio „Viltis“ va-dovë Regina Svirskienë ir kiti.

Buvusi tremtinë Jadvyga Akulavi-èienë apþvelgë filialo veiklà per pra-ëjusius tris deðimtmeèius. Partizanøpalaikø perlaidojimai, atminimo pa-minklø ir kryþiø statymas, buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniø atsimi-nimø knygø leidimas – tai didelis bu-vusio filialo pirmininko V. Kaziulio-nio indëlis, áamþinant ir paliekant at-

eities kartoms tragiðkus mûsø tautosistorijos ávykius. V. Kaziulionio pa-sakyta kalba ápareigojo visus susirin-kusius tæsti ðià veiklà.

Filialo ansamblio „Viltis“ 30-meèioproga buvo pasveikinta ansamblio va-dovë Graþina Kuodienë. Mero pava-duotojas G. Samulevièius linkëjo svei-katos ansamblio dainininkëms ir kadtremties bei partizanø dainos bûtø per-duodamos jaunajai kartai. Ðventëje

skambëjo ir Varënos rajono mokiniø,choro „Varpilë“, boèiø ansamblio„Ðarma“ bei ansamblio „Kukumbalis“atliekamos dainos.

Ðventë uþsitæsë ilgai, niekas neskubë-jo namo, visiems buvo gera pabûti kartu.

Dëkojame kultûros centrui uþ jau-kiai ir graþiai papuoðtà salæ, rëmëjams,organizatoriams, visiems prisidëju-siems prie ðios graþios ðventës.

LPKTS Varënos filialas

Temà padiktavo atvira Rusijos ka-rinë agresija prieð Ukrainà Kerèës sà-siauryje, kur lapkrièio 25 dienà Rusi-jos pakranèiø apsaugos laivai, sraigtas-parniai ir naikintuvai apðaudë ir tara-navo tris Ukrainos laivus, plaukianèiusið Odesos á Mariupolá. Suþeidë ðeðis jû-rininkus, tris ið jø sunkiai. Laivus ir jøjûrininkus areðtavo. Ukraina ðá ávykálaiko atvira Rusijos agresija prieð Uk-rainà. Rusija teisinasi, kad laivai buvojos teritoriniuose vandenyse ir nepai-së perspëjimø keisti kryptá. Esà jie ga-lëjæ paþeisti Kerèës tilto konstrukcijas.

Visas Vakarø pasaulis smerkia to-kius Rusijos veiksmus, kaip neadekva-èius ir pagrástai reikalauja nedelsiantsugràþinti Ukrainai jos laivus ir jø águ-lø narius. Naujausiomis þiniomis Uk-rainos laivai uþpuolimo metu buvo per15 kilometrø nuo akylai saugomo Ker-èës tilto ir jau apsisukæ plaukë Odesoslink. Tai jokio preteksto juos uþpulti ne-buvo, juo labiau tokiomis galingomis pa-jëgomis, kaip kariniai laivai, sraigtaspar-niai ir net naikintuvai. Tai reiðkia, kadásakymas uþpulti buvo atëjæs ið aukð-èiausios Rusijos karinës vadovybës.

Jau kità dienà Ukrainos ir Rusijospraðymu buvo skubiai suðauktas Jung-tiniø Tautø (JT) Saugumo Tarybos po-sëdis, kuriame JAV ir Didþiosios Bri-tanijos atstovai grieþtai pasmerkëMaskvos veiksmus. Deja, sprendimasnepriimtas, nes Rusija eiliná kartà já ve-tavo. Po incidento Rusija tanklaiviu uþ-blokavo Kerèës sàsiaurá ir kurá laikà su-trukdë visà laivybà.

Ukrainos Aukðèiausioji Rada ávedëkaro padëtá, nes yra pagrindo manyti,kad Rusija yra pasirengusi atakai prieðUkrainà sausumoje. Prie jos sienø su-telkta du kartus daugiau tankø ir apie100 tûkstanèiø paruoðtos kariuome-nës. Tiesa, karinë padëtis ávesta tik 30dienø ir tik su Azovo jûra, ir su maið-taujanèiomis Rytø Ukrainos sritimisbesiribojanèiose teritorijose. P. Poro-ðenka perspëjo, kad Ukrainai iðkilo vi-sapusiðko karo su Rusija pavojus ir uk-rainieèiø karinës pajëgos turi bûti visið-koje kovinëje parengtyje.

Lietuva ir visos Baltijos ðalys ið ðioávykio turëtø padaryti labai rimtas ið-vadas. Turima galvoje „Nord Stream2“ statyba, kuri, be abejonës, bus labaisvarbus ir saugotinas Rusijos inþineri-nis árenginys. Svarbesnis uþ Kerèës til-tà. Jam saugoti gali bûti pasiøsti Rusi-jos karo laivai ir lëktuvai. Gali ji pati su-organizuoti kokià nors provokacijà.Tada visos Baltijos valstybës laikykitës.

Kvieèiame!

Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniøknygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremtiesir rezistencijos tematika, naujausius „Tremtinio“ numerius.Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt.

Kremlius be maþø karø neiðgyvena në metøPirmiausia Lietuva, kaip labiausiaiprieðinga Rusijai (jos paèios nuomo-ne). Galimas uostø blokavimas arbakokio nors seno rusø tanklaivio nu-skandinimas Klaipëdos uosto vartuo-se. Rusija vël pasiteisins – laivas buvosenas, sugedo ir pats nuskendo. Þino-ma, viso to gal ir nebus, bet kas gali þi-noti, kas beproèiams gali ateiti á galvà.Juk visai ðalia Karaliauèiaus kraðtesutelktos bene didesnës karinës pa-jëgos nei Ukrainos rytuose.

Kodël nepriminti V. Putinui Kara-liauèiaus kraðto problemos arba Kuri-lø salø. Juk tai ne rusø þemës, o karinejëga uþimtos. Karaliauèius atiduotasSSRS laikinai valdyti iki bûsimos tarp-tautinës konferencijos, kuri taip ir ne-ávyko. Jo statusas panaðus kaip Kry-mo. Krymà Ukrainai atidavë N.Chruðèiovas. Vëliau jo statusà pat-virtino Helsinkio konferencija ir sie-nø nelieèiamybæ patvirtino Prancûzi-ja, Anglija, JAV ir ta pati Rusija, atim-damos ið Ukrainos atominá ginklà. Ro-dos, ko dar reikia? Gal spragtelëti Pu-tinui á kaktà, kad jis atmintá atgautø?

Rusija tikrino ir tikrina visus Ukrai-nos laivus, plaukianèius per Kerèës sà-siaurá ir teigia, kad visas sàsiauris yrajos teritoriniai vandenys. Todël visi lai-vai privalo praðyti leidimo já praplaukti.Azovo jûra yra labai svarbi Ukrainosekonomikai. Mariupolis ir Berdenskasyra pagrindiniai uostai, ið kuriø perAzovo jûrà eksportuojamas plienas irgrûdai. Dël laivø tikrinimø ES yra áspë-jusi Rusijà, kad imsis „tiksliniø prie-moniø“. ES ir NATO paragino Rusijàlaikytis savo ásipareigojimø ir netruk-dyti laivams plaukti á Azovo jûrà.

Baltijos valstybës ir Lietuva buvotarp pirmøjø palaikanèiø ir remianèiøUkrainà. Lietuvos prezidentë DaliaGrybauskaitë pasmerkë Maskvosveiksmus: „Akivaizdu, kad Rusija vyk-do tiesmukiðkà ir agresyvø karà prieðUkrainà, toliau ciniðkai paþeidinëdamatarptautinius susitarimus ir savo paèiospriimtus ásipareigojimus. Lietuva grieþ-tai smerkia Rusijos veiksmus Kerèëssàsiauryje ir ragina „nedelsiant iðlais-vinti neteisëtai uþimtus laivus ir jø águ-las“. Estijos gynybos ministras mano,kad ES turi reaguoti ryþtingai. Situaci-ja pavojinga visapusiðkai. Karinis konf-liktas gali ásiplieksti bet kurià minutæ,todël ES privalo ávesti Rusijai papildo-mas sankcijas ir á regionà nusiøsti tarp-tautinius stebëtojus. Latvijos uþsienioreikalø ministras teigë, kad Latvija ra-gins ES aktyviai reikðti savo pozicijà.

„Jei ávyks padëties eskalacija, ES tu-ri reikiamø diplomatiniø ir baudþia-møjø priemoniø“.

Prieð Rusijos veiksmus protestavoDidþioji Britanija, Vokietija, Prancû-zija ir kitos demokratinës ðalys. JAVprezidentas D. Trumpas buvo grieþtes-nis, jis atðaukë savo susitikimà su V. Pu-tinu per dvideðimtuko susitikimà Ar-gentinoje ir þada ávesti Rusijai papildo-mas sankcijas. JAV Senatas priëmë re-zoliucijà, smerkianèià provokaciniusRusijos veiksmus. „Mes netoleruosi-me V. Putino vyriausybës agresijosprieð Ukrainà Azovo jûroje, kuria sie-kiama vienaðaliðkai keisti tarptautinestaisykles“. JAV pasiuntinys Kijeve pa-sakë, kad JAV neabejoja Kijevo infor-macija apie Rusijos atakà prieð Ukrai-nos laivus Kerèës sàsiauryje. Jëgos pa-naudojimas per ðá scenarijø neturi jo-kio pateisinimo. Ukrainos laivø koor-dinatës rodo, kad laivai buvo tarptau-tiniuose vandenyse.

Vytautas Dumbliauskas „Lietuvosþiniose“ raðo, kad Rusija visada busEuropos ir pasaulio problemø kûrëja,nes kurti kà nors daugiau ji nepajëgi.Prieþastis – jos izoliavimasis dël to, kadnepajëgia konkuruoti su pasauliu dëlsavo technologinio atsilikimo. Ji ban-do kartoti sovietiná ekonominá modeláir sovietinæ geopolitikà. SSRS kursty-davo karus visame pasaulyje. Dabarti-në Rusija taip pat kariauja keliuose lo-kaliuose karuose ir nematyti poþymiø,kad juos bandytø uþbaigti. Svarbiausiasjos karas prieð Ukrainà. Rusijos impe-rija be Ukrainos tampa ne visai tikra.Ir darys viskà, kad Ukraina neiðtrûktøið Rusijos átakos. Kateriø uþgrobimasnëra nieko naujo, tik iðryðkëjo Rusijossiekis Azovo jûrà paversti Rusijos vi-daus jûra. Kremlius gali siekti uþgrob-ti visà Azovo jûros pakrantæ ir taip su-kurti sausumos kelià, jungiantá Rosto-vo sritá su Krymu. Po to ateis laikasOdesai ir visiðkam Ukrainos atskyri-

mui nuo Juodosios jûros. To laukiaprie Ukrainos sienos sutelkta 100tûkst. kariuomenë ir daugybë tankø.Putino Rusija tokia buvo ir liks, nes ne-turi kà pasiûlyti savo valdiniams, iðsky-rus agresyvià uþsienio politikà. Be to,V. Putinui vis prireikia pataisyti smun-kanèius savo reitingus, nes rusai norigyventi kaip visi Europos þmonës

E. Lukasas „Lietuvos þiniose“ lygi-na istorinius ávykius. Kai buvo uþpultaprieðkario Lenkija, Britanija ir Prancû-zija nepraðë abi puses deeskaluotikonfliktà, o paskelbë Vokietijai karà.Taip turëtø bûti ir vertinant Rusijosatakà prieð Ukrainos laivus. Kremliusið esmës uþblokavo Ukrainos priëjimàprie ðios jûros. Tikslas – izoliuoti Ma-riupolio uostà ir tuo paèiu þlugdyti Uk-rainos pietryèiø regiono ekonomikà(25 procentai visos Ukrainos ekspor-to). V. Putinas iðbando ne tik Ukrainos,bet ir visø Vakarø ryþtà. Kanada rea-gavo puikiai parinktais þodþiais ir tie-siai pasmerkë Rusijos agresijà. Kitostik tuðèiaþodþiavo. Vokietija, NATOir ES tik ragino abi puses „elgtis san-tûriai ir deeskaluoti padëtá“.

Kalbama apie tolesnes sankcijas,bet padaryta per maþai ir per vëlai. Va-karai susiskaldæ ir reaguoja vëlai. Jienelaiko Ukrainos sàjungininke. Teisin-gas atsakas bûtø jungtinës kinetinës,simbolinës ir finansinës priemonës.NATO karo laivø flotilë Juodojoje jû-roje turëtø surengti draugiðkà vizitàMariupolyje. Karinë pagalba Ukrainaituri bûti padidinta. Vakarø ðalys turë-tø paskelbti laikinà draudimà iðduotivizas Rusijos pareigûnams ir verslinin-kams. Suvarþyti anonimiðkai valdomø„priedangos“ bendroviø teises pirkti ne-kilnojamàjá turtà arba naudotis finansøsistema. Tai pasiøstø rimtà signalà.

Atrodo, viskas pasakyta ir nëra kàpridëti. Reikia veikti taip, kad agreso-rius ilgam netektø apetito.

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

333332018 m. gruodþio 21 d. Nr. 47 (1309)TremtinysÁvykiai, komentarai

Buvæs sovietø þvalgas Viktoras Su-vorovas (tikroji pavardë Rezun, – aut.past.) yra iðtaræs labai vertingà áþvalgàtema „kaip jie mus apgavo?“ Sëkmin-gai pabëgæs á Vakarus, V. Suvorovas at-sidëjo sovietø istorijos analizei. Norsdaugybë þmoniø suvokë, kad visa so-vietø istorija yra aiðkus falsifikatas, re-tas kuris susimàstë, kaip jiems – komu-nistams – pavyko ne tik sufalsifikuotipraeities tiesas, bet ir nemaþai daliaitarptautinës bendruomenës áteigti, jogtai, kà jie raðo, yra grynas pinigas. V.Suvorovas atrado paprastà dalykà – so-vietø istorijos falsifikuotojai buvo ap-siskelbæ profesionalais!

Ðtai raðo Antrojo pasaulinio karo is-torijà koks nors Ivanas Ivanovièius Iva-novas, besitituluojantis „istorijosmokslø daktaru“, o ið tikrøjø jis yra ko-munizmo propagandos instituto dar-buotojas, trumpai tariant „politrukas“.(Objektyvi istorinë tiesa jam maþiau-siai rûpi, jam svarbu apmulkinti naiviusþmones ir áteigti, kad „komunizmas yraaukðèiausia þmonijos iðsivystymo pa-kopa“.) Taigi net uþsienio mokslinin-kai, besidomintys su Antruoju pasau-liniu karu susijusiais ávykiais, ima ir su-simauna priimdami uþ grynà pinigà„politruko“ falsifikatus. Susimauna to-dël, kad patiki þodþiais „istorijosmokslø daktaras“, tai yra istorijos spe-cialistas. Pasak V. Suvorovo, taip gal-vojo ir daugybë sovietø lagerio pilieèiø,ypaè nemaèiusiø raudonojo terorolaikmeèio, o apie tuos laikus þinanèiøtik ið „istorijos mokslø daktaro I. I. Iva-novo“ knygø. Juk logiðka, kad knygasapie gamtà raðo gamtininkai, apie li-gas – gydytojai ir taip toliau. Vadinasi,ir apie istorijà nagrinëja istorikai. Ne,mielieji, „politrukas“ – tai ne istorikas!

Na, ðtai ir priëjome prie pasakojimo

Kas dirba Kremliui?esmës – kai R. Karbauskio „valstieèiai-þalieji“ paëmë á savo rankas kone visàLietuvos valstybës valdymà, jie paskel-bë, kad sudarys „profesionalø“ Vyriau-sybæ, kad pagrindinis kriterijus bus nepolitinës paþiûros, bet „profesionalu-mas“. Taèiau labai greitai paaiðkëjo,kad striuka su tais „profesionalais“, okai kurie „valstieèiø-þaliøjø“ atstovaiSeime rimtus þmones glumina savo di-letantiðkumu (vien ko vertos „D. Ke-penio „rekomendacijos“ medicinos sri-tyje!). Tai vieno, tai kito ministro pa-ieðkos baigësi „maþiausios blogybës“pasirinkimu, kol galiausiai, kadencijaipersivertus á antràjà pusæ, nebeliko nettrijø ministrø vienu metu. Ádomiausiatai, kad tik vienas ið jø buvo vertas at-statydinimo, nes to reikalavo visuome-në, tà patá pareiðkë ir Prezidentë. Betðákart pats Vyriausybës galva S. Skver-nelis „nuvertë“ savo ministrus, kurie,anot „valstieèiø-þaliøjø“, buvo neabe-jotini profesionalai.

Ðtai èia ir paaiðkëjo, kad R. Kar-bauskio ir S. Skvernelio tandemui (galne á temà, bet prieð akis iðkyla kaþkadatarptautinëje arenoje ðmëþavæs V. Puti-no ir D. Medvedevo tandemas) reikia neprofesionalø, bet patikimø þmoniø, pa-vyzdþiui, tokiø, kaip Vyriausiosios rin-kimø komisijos pirmininkë Laura Mat-joðaitytë ir jos pavaduotojas VincentasVobolevièius arba Seimo nacionaliniosaugumo ir gynybos komiteto (NSGK)pirmininkas Vytautas Bakas. Yra, þino-ma, ir daugiau patikimø þmoniø (tekogirdëti kalbø, kad valdanèiosios daugu-mos lyderis kartu su premjeru apsista-të patikimais þmonëmis visose srityse),taèiau paminëtieji – iðskirtiniai, ypaè – S.Skvernelio pareiðkimo, neva „konser-vatoriai dirba Kremliui“, fone.

Visø pirma prisiminkime paties

premjero S. Skvernelio „istoriná“ pa-reiðkimà, kad Lietuvai reikëtø „per-krauti“ (tai yra atkurti) santykius suRusija. (Ðis 2018 metø paèioje pra-dþioje nuskambëjæs pareiðkimas „isto-rinis“ tuo, kad niekam ið blaivios gal-vosenos þmoniø neðautø á galvà uþsi-manyti santykiø su agresyviu skriaudi-ku, net neslepianèiu savo këslø!). Tuo-met labiausiai S. Skvernelio norais at-kurti santykius su Kremliumi apsi-dþiaugë V. Andriukaitis ir R. Paksas.Bet tas visai nestebina, nes ðie du po-litiniai veikëjai jau ne kartà yra pasireið-kæ, kaip Kremliui palankûs þmonës.

Klausimas bûtø tik toks: ar jie ið tik-røjø màsto Kremliui palankiomis kate-gorijomis, ar yra kaþkas daugiau, neipolitinës simpatijos? Po neseniai ávyku-sio R. Pakso vizito á Maskvà bent jaudël jo personos klausimo nebelieka... Betkaþkodël darbu Kremliui S. Skverneliskaltina konservatorius, o ne Paksà. Jamantrina Vytautas Bakas, þmogus, prisidë-jæs sukuriant Kremliaus propagandinátinklalapá „ekspertai.eu“ ir vadovavæspolicijos pareigûnø protestams prieð„naktinæ mokesèiø reformà“. Tiesà sa-kant, V. Bakas po „MG Baltic“ politi-nës bylos tyrimo (NSGK) daugelio þmo-niø akyse buvo uþsitarnavæs neðaliðkopolitiko autoritetà, taèiau jo kalba, pa-sakyta Seime gruodþio 6 dienà, viskà grà-þino á tikràsias pozicijas – kaip nekentëjis konservatoriø, taip ir nekenèia.

Na, o L. Matjoðaitytë pasiþymëjotuo, kad iðsuko ið politinës nuoðalësKremliaus ruporà ir átakos agentà Via-èeslavà Titovà, kai paþeisdama savopaèios procedûras, VRK strimgalviaispatenkino priesaikà sulauþiusio Klai-pëdos tarybos nario V. Titovo praðy-mà panaikinti jo mandatà, taip suteik-dama jam teisæ vël kandidatuoti ir vël

garantuotai bûti iðrinktam. Skubëjo to-dël, kad Klaipëdos taryba jau kità die-nà bûtø balsavusi dël priesaikos sulau-þymo. Jei savivaldybës taryboje bûtøpriimtas toks sprendimas, ðis Krem-liaus ruporas nebeturëtø teisës daly-vauti rinkimuose. Dabar gi V. Titovasjau paskelbë apie savo vardo komitetodalyvavimà savivaldos rinkimuose ko-vo mënesá. Bet darbu Kremliui S.Skvernelis apkaltino konservatorius...

Ðioje istorijoje yra ir ironiðkø mo-mentø: tariamu konservatoriø dvivei-diðkumu, pasireiðkianèiu darbu Krem-liui, labiausiai pasibaisëjo tie, kurie nuo-lat ðaiposi ið TS-LKD pastabø dëlKremliaus interesams atstovaujanèiø po-litikø. Kaip visuomet, tokiø pastabø auto-riai konservatoriai bûna paðiepiami, neva,jiems visur vaidenasi „Kremliaus ranka“ ir„rusai puola“. Na ðtai jums – „juokësipuodas, kad katilas juodas“! Geras po-sakis, taèiau yra esminis skirtumas –katilas nëra juodas, o ðtai puodas...

Pakeliui ið Kauno á Vilniø, tuoj uþPalemono tilto, ties „Lytagra“, stoviaukðtas geleþinis kryþius. Jis þymi vie-tinæ, taèiau istorinio masto, nelaimæ –toje vietoje stovëjo sodyba, kurioje So-kolovo smogikai, apsimetæ partizanais,áviliojo á spàstus kelis laisvës kovotojus,juos nuþudë, o kad neliktø liudininkø,iðþudë ir visus sodybos gyventojus.Taip buvo sunaikinti laisvës kovotojaiir paskleistas melas apie neva partiza-nø iðþudytà ðeimà... Kodël prisiminiauðià atmintinà vietà? Todël, kad pagalvo-jau apie S. Skvernelio áþeidþius þodþius,skirtus TS-LKD partijos nariams ir jørëmëjams. Kaltinti savo nusikaltimais jøaukas yra áprastas komunistø darbo meto-das. Nesinorëtø, kad toks metodas at-gytø Nepriklausomoje Lietuvoje.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Dël neseniai atleistø trijø ministrøpolitikos uþkulisiuose jau seniai buvoklausiama ne „ar trauksis?“, o „kadatrauksis?“ Ðvietimo, kultûros ir aplin-kos apsaugos ministrø padarytø nevy-kusiø sprendimø sàraðas yra nemenkas– tai liudija net sàlyginës ekonominësgerovës metu vykstantys masiniai ðvie-timu, kultûra ir aplinkosauga susirûpi-nusiø þmoniø protestai. Þmonës pyks-ta ne tik dël prieðtaringø ministrøsprendimø, skambiai pavadintø refor-momis, nepakankamø atlyginimø, betir netæsiamø esminiø rinkiminiø paþa-dø, kurie atvedë LVÞS á valdþià.

Kà jau kà, taèiau kelti bangas visuo-menëje atstatydinti ministrai gebëjo: J.Petrauskienës siûlyta „reforma“ su-jungti Lietuvos istorijos, Lietuviø kal-bos, Lietuviø literatûros ir tautosakos,Lietuvos kultûros tyrimø institutus irLietuvos gyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centrà á humanitariniøtyrimø centrà, privalomo baigiamajamegzaminui lietuviø literatûros autoriøsàraðo panaikinimas, mokytojø „etati-nio apmokëjimo“ klystkeliai.

L. Ruokytë-Jonsson valstybës ðimt-meèiui „padovanojo“ Lukiðkiø aikðtëspaminklo konkurso skandalà, bandë

Audronius Aþubalis: „Atsitiktiniai þmonës Lietuvos Vyriausybëje“„optimizuoti“ Lietuvos istorijos muzie-jø, neiðkovojo ir didesniø atlyginimø kul-tûros ástaigø darbuotojams, o menki kaikuriø teatrø ar kitø kultûros ástaigø biu-dþetai taps dar labiau apkarpyti.

Kæstutis Navickas „prastûmë“ abe-jotinos vertës urëdijø reformà, „apgy-në“ Lietuvos gamtà – palikæs miðkus bepatyrusiø miðkininkø ir sukûræs geraiapmokamas darbo vietas Vilniaus irKauno „miðkininkams“. Nepasiprieði-no ministras ir Vyriausybës sprendi-mui didinti valstybiniø miðkø kirtimonormà, neágyvendino ir LVÞS progra-moje minimo plynø kirtimø draudimo.

Norëèiau tik paklausti: kur dar bentdu ministrai? – Tai visà ðià koðæ dël biu-dþetininkø atlyginimø uþviræs, ir, nepai-sant biudþeto svarstymo Seime, vieðumospastaruoju metu, matyt, sàmoningai ven-giantis finansø ministras Vilius Ðapokabei vaikø teisiø apsaugos idëjà sukomp-romitavæs ministras Linas Kukuraitis.

Tarp mano kolegø paplitæs teiginys(ir visai pagrástai), kad atleisti minist-rai ið dalies yra bendros premjero Sau-liaus Skvernelio ir finansø ministro po-litikos aukos – kai ekonominio pakili-mo metu buvo sumaþintas biudþeto su-rinkimas, siekiant kitais metais po truputá

(15–20 eurø) „pabarstyti“ visiems ðaliesgyventojams, paliekant paðalëje men-kus biudþetininkø atlyginimus.

Kita vertus, tai yra tipiðkas technok-ratø Vyriausybës nubyrëjimas. Visi mi-nistrai, kurie buvo atstatydinti, yra nepolitikai ir geriausiu atveju bûtø galëjædirbti aukðto rango politikø patarëjaisvienu ar kitu klausimu. Atleistoji trijulëneatëjo ið kokios nors partijos su idë-jomis ar programa. Jie atëjo ið NVO arataðë lygio pozicijø, neturëdami jokiospolitinës patirties ir jokiø politiniø ási-pareigojimø rinkëjams, atskaitomybësjiems – tiesiog atsitiktiniai þmonës.

Todël ir rimto palaikymo Seime jienegalëjo tikëtis. Panaði situacija yra irsu likusiais ministrais. Uþtenka paklaus-ti: prieð kà atsakingi ir kam ásipareigojæpavyzdþiui, V. Ðapoka ar L. Kukuraitis?Su kuo jie sieja savo politinæ ateitá, ir kamjie yra atsakingi? Á kà jie remsis sulaukæspaudimo ið to paties S. Skvernelio?

Tokie technokratiðki – profesiona-lûs „ministrai be rûpesèiø“ sukelia su-maiðtá, nes nesuvaldo elementariø, po-litikoje pasitaikanèiø situacijø. Kaip ro-do jø veiklos dienoraðtis, á þmoniø rei-kalavimus ið pradþiø reaguoja arogantið-kai, arba juos ignoruoja, nes kodël gi ne?

Ar per paskutinius rinkimus jiems tekoaktyviai bendrauti su rinkëjais? Ar teksásitraukti á rinkiminæ kampanijà per ki-tus rinkimus? Klausimai retoriniai.

Panaðûs dalykai atsitinka tada, kaiatsitiktiniai þmonës patenka á itin svar-bias pareigas. Jokiø garantijø, kad pa-naðios situacijos nepasikartos. Eida-ma á rinkimus LVÞS vadovybë, pasi-naudodama iðaugusiu gyventojø nepa-sitikëjimu partijomis ir politine siste-ma, kartojo mantrà apie ðviesø Lietu-vos rytojø, á kurá mus nuves technok-ratø – profesionalø vyriausybë. Taèiaupolitinë praktika liudija kà kità: demok-ratines valstybes valdo politikai, dele-guoti politiniø partijø.

Premjerui S. Skverneliui patogu tu-rëti atsitiktinius þmones. Nes jei mi-nistrais tampa politikai ir dar su Seimonario mandatu, jie paprastai turi pa-pildomø galios svertø ir su tokiais po-litikais net premjeras turi skaitytis.Prisirinkæs ið ðalies nepatyrusiø, taipvadinamø technokratø – profesionalø,S. Skvernelis gali jaustis ramus, kadjuos, atëjus laikui, paspausti ar pat-raukti á ðonà nebus sudëtinga, o ir po-litiniø bruzdëjimø nekils.

„Tsajunga.lt“

44444 2018 m. gruodþio 21 d.Nr. 47 (1309) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

Visus geros valios þmones kvieèiame aukoti Partizanø alëjos Kaunosenosiose kapinëse statybai. Tai Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos inicijuotas projektas. Alëjos árengimo darbai jau pradëti.

Partizanø alëjà numatoma atidaryti 2019 metø vasario 16 dienà, minint1949 metø vasario 16-osios LLKS tarybos Deklaracijos 70-metá.

Alëjos árengimo samata – 55 tûkstanèiai eurø. Ðiuo metu turime 47tûkstanèius eurø, tad lëðø dar trûksta.

Aukojamas lëðas praðome pervesti á Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos sàskaità LT537044060008103591, AB „SEB bankas“, bankokodas 70440. Daugiau informacijos www.partizanualeja.lt.

Dëkojame uþ Jûsø gerumà!LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

knygos „Tremties vaikai“ ketvirto tomo leidybai paaukojusiamMeèislovui Liutvinui – 50 eurø;Partizanø alëjos Kaune ágyvendinimo darbams paaukojusiems:Algimantui Urbðtui – 20 eurø,Gediminui Dobkevièiui – 20 eurø.

Jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname Panevëþio filialo narius:Elþbietà BAJORÛNIENÆ, Bronislavà KABËTAVIÈIENÆ ir Palmi-

rà LASINSKIENÆ – 90-ojo,Nijolæ Kotrynà RUNKELIENÆ, Birutæ JOZIENIENÆ, Angelæ BAL-

ÈIKONIENÆ, Alfonsà ZAIKAUSKÀ, Angelæ ÐVELNIKIENÆ ir Ma-rijonà ÐEÐKEVIÈIENÆ – 85-ojo,

Lenginà LENARTAITÆ ir Ksaverà KUÈIENÆ – 80-ojo,Albinà DAMBRAUSKIENÆ – 70-ojo,Gintautà ÈEPÆ – 65-ojo,Dalià KAVALIAUSKIENÆ – 60-ojo.Linkime daug dienø, dël kuriø norëtøsi gyventi!

LPKTS Panevëþio filialas

Primename, kad LPKTS filialai savo narius sveikina nemokamai, o pri-vatûs sveikinimai (kai sveikinate savo gimines ar draugus) kainuoja 10 (benuotraukos) arba 15 (su nuotrauka) eurø. Sveikinimo tekstà ir nuotraukàgalite atsiøsti paðtu adresu: „Tremtinio“ redakcijai, Laisvës al. 39, 44309Kaunas, arba el. paðtu: tremtinys.redakcija@gmail.com. Pinigus uþ priva-èius sveikinimus perveskite á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjun-gos sàskaità Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, ámonës kodas 300032645, mo-këjimo paskirties langelyje áraðykite „Uþ sveikinimà Vardeniui Pavardeniui“.Neapmokëti privatûs sveikinimai nebus spausdinami.

Paramà ar apmokëjimà uþ laikraðèio siuntimà á uþsiená praðytume per-vesti tiesiai á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità. Dë-kojame visiems skaitytojams ir aukotojams.

„Tremtinio“ redakcija

Dëmesio!

Raðytojas Stanislovas Abromavi-èius man persiuntë buvusio maþeikið-kio ið Australijos dienoraðtá. Tai isto-rija þmogaus, karo audrø nublokðto tolinuo tëvynës ir visà gyvenimà besiilgë-jusio prarastos meilës.

Juozas Donëla gimë 1922 metaisYlakiuose. Jis dirbo Maþeikiø paðte.Ten pat telefoniste dirbo Olimpija Bal-tutytë, gimusi 1923 metais Maþeikiuo-se. Jaunuolius siejo abipusë meilë, betjø graþius ateities planus nutraukë ar-tëjanèio fronto griausmas.

Rusai staiga pralauþë Ventos fron-tà ir 1944 metø spalio 7 dienà perëjoá puolimà. Maþeikiø paðto virðininkas sudar trimis darbuotojais paðto maðina ið-vyko Liepojos link. Juozas tik spëjo pa-likti Olimpijai atsisveikinimo raðtelá, ti-këdamasis, jog greitai sugráð. Uþ Ven-tos upës jau girdëjosi rusø tankø ðûviai,miestà drebino sprogimai. Vokieèiainaikino savo amunicijos sandëlius.

Paðto maðinai pravaþiavus uþ Lec-kavos á Latvijà keletà kilometrø, suþi-nota, jog tiltas per Ventà nepravaþiuo-jamas. Tada bëgliai pasuko Eþerës mies-telio link ir pro jà, pilnais keliais pabë-gëliø, per 12 valandø pasiekë Liepojà.

Liepojoje paðto ministras iðraðë ma-þeikiðkiams leidimus vykti á Vokietijàir registruotis Berlyno paðte. Paðto va-gonu planavo vaþiuoti á IstenburgàRytprûsiuose, o ið ten greituoju trau-kiniu á Berlynà. Taèiau traukinys nebe-iðvyko, nes gauta þiniø, jog rusø tankaijau Kretingoje, o kelias atkirstas.

Ið vagono Maþeikiø paðtininkai per-sikëlë á laivà. Po keliø dienø (visà lai-kà Liepoja buvo rusø bombarduoja-ma) jø laivas bendroje deðimties lai-vø vilkstinëje iðplaukë. Laivas buvoperpildytas pabëgëliø latviø, civiliø irkariðkiø, vokieèiø ir estø kariø. Tik lie-tuviø buvo vos keletas.

Po paros, laimingai iðvengusi rusø po-vandeniniø laivø ir bomboneðiø, laivøvilkstinë pasiekë Gotenhafeno miestà.

Traukiniu pasiektas Berlynas. Ma-þeikiðkiai èia buvoádarbinti centriniamepaðte prie laiðkøskirstymo. Apgyven-dinti bendrabutyje.Berlyne, Lietuviø sà-jungos bûstinëje,Juozas sutikdavo ne-maþai paþástamø yla-kiðkiø, net gaudavoLietuviø sàjungos lei-dþiamà laikraðtá„Lietuviai“.

Vëliau Juozas iðBerlyno pasitraukë,nes artëjo rusai. Poseptyniø mënesiøklajoniø po karosiaubiamà Vokietijàsulaukë karo pabai-gos. Pateko á ameri-kieèiø kontroliuoja-mà zonà.

Vokietijoje perëjokeletà pabëgëliø sto-vyklø. Dirbo ávairiusdarbus. 1947 metøpabaigoje iðvyko áAustralijà. Laive buvo860 pabëgëliø, pusë ið

Meilës aidas ið Australijosjø lietuviai, moterø tik 110.

Australijoje Juozas pagal kontrak-tà keletà metø kirto miðkà. Vëliau ási-darbino geleþinkelyje. Nemokëdamaskalbos, sunkiai kûrësi. Vëliau prasigy-veno, tik ðeimos nesukûrë. Jo svajoniøkaralaitë liko Olimpija.

O ji liko Maþeikiuose. Vëliau apsi-gyveno Ukmergëje. Ten iðtekëjo. Darvëliau iðsikëlë á Vievá. Èia dirbo telefo-niste, uþaugino du sûnus.

Vievyje gyvenanèios Olimpijosdraugës Danutës duktë, gyvenantiLondone, iðgirdo apie Australijoje din-gusá jaunystës meilæ Juozà. Internetopagalba já surado.

Juozas susiruoðë kelionën ir po 50metø Vilniuje susitiko savo jaunystëssvajonæ Olimpijà. Vëliau jie palaikë ry-ðá laiðkais ir net kalbëdavosi internetu.

Neseniai Juozo Donëlos pusbrolisið Këdainiø lankësi Australijoje. Grá-þæs susirado Olimpijà ir jai perdavë ðau-lio þenkliukà su trispalve, tà patá, ku-rá kitados Olimpija buvo padovano-jusi Juozui. Jis tà þenkliukà iðsaugo-jo per visas gyvenimo negandas...Taip pat atveþë Olimpijai ir Juozo ra-ðytà dienoraðtá.

Dienoraðtis raðytas á tuðèià paðtoknygà (þurnalà), skirtà iðsiøstiems rað-tams registruoti. Jis pradëtas raðyti1944 metø spalio 8 dienà, tai yra tik at-vykus á Liepojà, ir su pertraukomis ra-ðytas iki 1949 metø spalio 19 dienos.Raðytas pieðtuku, graþia raðysena, betdabar iðblukæs ir sunkiai áskaitomas.

Dienoraðèio pradþioje Juozas vilia-si, jog rusai bus greit iðvaryti, ir jis vëlsugráð á Maþeikius. Raðoma apie pa-prastø vokieèiø nuoðirdumà ir pagal-bà, apie nuolatinius bombardavimusir maisto stygiø, apie lietuviø susiti-kimo vietas baþnyèiose, apie darbàBerlyno paðte, apie paþástamus yla-kiðkius, sutiktus Berlyne. Dar uþsi-menama, kad rûbai, gauti pagal kor-teles, nekokie...

(keliama á 7 psl.)

Gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Vilniaus skyriausnares:

paskutinio Lietuvos partizano seserá, hab. m. dr. Janinà ÐYVOKIE-NÆ – 75-ojo,

Laimutæ ÐIRKAITÆ – 60-ojo.Linkime sveikatos ir Dievo palaimos tolesnëje jûsø prasmingoje veikloje.

LPKTS Vilniaus skyrius

555552018 m. gruodþio 21 d. Nr. 47 (1309)Tremtinys

Mano mamos tëvas, mano senelis,Antanas Bernatonis su þmona ElenaÞukauskaite (A.Þukausko-Vienuoliogiminaite) gyveno Alûkënø kaime (da-bar Anykðèiø rajonas) didelëje, graþio-je, medþiais apaugusioje sodyboje. Tu-rëjo 22 hektarus þemës, augino dvi duk-teris Veronikà ir Petronëlæ ir sûnø Jo-nà. Veronika, bûdama 22 metø, nukri-to nuo ðieno veþimo ir netrukus mirë.Sûnus þuvo anglies kasyklose Ameri-koje. Petronëlë, mano mama, liko vien-turtë, paveldëjo tëvø ûká. Iðtekëjo uþKazio Banikonio, kilusio ið Ukmergësapskrities Gelvonø valsèiaus Moliûpësvienkiemio.

Nerûpestinga vaikystë1934 metø rugsëjo 10 dienà iðvydau

dienos ðviesà. Ðeimoje buvau antrasvaikas. Brolis Antanas uþ mane vyres-nis penkeriais metais. Mano vaikystëbuvo laiminga, linksma, soti, pilna nuo-tykiø ir pramogø.

Mokyklà pradëjau lankyti beveikaðtuoneriø metø. Mama iðmokë skai-tyti, o tëtis – skaièiuoti. Að jam visus„popierëlius“ suskaièiuodavau, sudë-davau á krûveles. Laisvai skaièiau pa-sakas, o raðyti visai nemokëjau. Todëlbuvo daug vargo, kol iðmokau „pama-tyti eilutes“.

Kiek prisimenu, tëvai samdydavotarnus – bernà ir mergà – vasaros dar-bams. Ilgà laikà tarnavo ir VeronikaBlauzdytë ið to paties kaimo. Iðtekëjouþ Stasio Alkausko. Jos vyras partiza-navo ir þuvo klojime.

Þiemos vakarais visi kà nors dirb-davo. Tëtis daþniausiai raðydavo ávai-rius praneðimus, korteles, ataskaitas.Mama siûdavo, megzdavo, lopydavo.Vaikai plunksnas plëðydavome ar skai-tydavome. Tarnai irgi netinginiavo.

Ásimintini ávykiaiVienà þiemos vakarà sëlino nelai-

më. Tëtis raðë. Neuþtaisytas pistoletasgulëjo ant stalo. Ðoviniø apkaba buvosiûlø dëþutëje prie mamos, nes mamasiuvo. Brolis su tarnu þaidë tuðèiu pis-toletu, að gulëjau ant krosnies. Pasigir-do ðûvis ir mamos riksmas. Mamai per-ðovë kojà. Brolis manë, kad pistoletastuðèias, ir taikë á pastalæ. Ant mamoskeliø gulëjo didelës þirklës, á jas ir pa-taikë kulka, atðoko – ir á ðlauná. Rogë-mis veþë á Panevëþá. Operavo. AèiûDievui, viskas baigësi laimingai.

Vokieèiø okupacijos metais seniû-nija priglaudë devyniolika rusø belais-viø kariø. Visus atvedë pas mus. Prisi-menu, sëdi visi tokie liekni, iðbalæ, ke-purës su bumbulu ant virðugalvio, mi-linës apiplyðusios, blauzdos apvyniotosjuodais bintais. Mama atneðë jiems pin-tinæ obuoliø, kuriuos greit ir godþiai su-valgë. Paskui davë duonos ir pieno. Be-laisvius paskyrë po vienà á sodybas. Aðiðsirinkau patá graþiausià ir jauniausiàAleksandrà. Dienà drauge dirbdavome– neðdavome malkas, ðerdavome ir gir-dydavome gyvulius. Vakarais su mani-mi ir broliu þaisdavo arba loðdavo kor-tomis. Mokëjo graþiai pieðti. BelaisviaiAlûkënuose praleido porà, gal trejetàmënesiø. Labai gailëjom Aleksandro,

Svarbiausia buvo likti LietuvojeVeronikos BANIKONYTËS-MEILÛNIENËS prisiminimai

kai vienà dienà visus surinko ir iðveþë.Tëtis pasakojo, kad vëliau, kai vokie-èiai jau bëgo, rusø kariø bûryje matëAleksandrà. Jis mojavo ranka ir ðaukë:„Choziain!“ (ðeimininke, – rus.).

Naðlaitës daliaMano nerûpestinga vaikystë baigë-

si 1944 metø vasario 13 dienà, kai mi-rë mano mama. Naðlaièiø gyvenimasskaudus ir liûdnas. Laimei, kad manobrolis toks geras. Jis mane suðukuoda-vo, iðrinkdavo gyvius, valgyti iðvirdavo.Tëtis irgi rûpinosi, bet daþnai, kaip se-niûnas, iðvykdavo á valsèiø ir kaimus.Oi, kaip mums trûko mamos! Vakaraisstovëdavau ant suolo ir þiûrëdavau prolangà... laukdavau... verkdavau.

Po metø tëtis vedë artimiausio kai-myno seserá Monikà Jakûnaitæ. Vestu-vës buvo gana kuklios. Kartu su vestu-vininkais prie altoriaus stovëjau ir að.Man kaþin kas ðirdelæ suspaudë, pyk-telëjau. Palikau visus prie altoriaus, nu-ëjau ir atsisëdau á buvusià mamos„lomkà“ (suolà).

Pirmoji meilëBuvo toks mamos pusbrolis Jonas

Bernatonis. Pavadinsiu já savo pirmà-ja meile, todël, kad að, vaikas, já labaimylëjau, mylëjo já ir tëvai. Jonas augobe mamos, gyveno su tëvu ir pamotekaimo gale, pamiðkëje. Beveik kasdienaplankydavo mûsø ðeimà. Atjodavoant ðirmo maþo erþiliuko ir kieme ið-darinëdavo ávairius triukus, net á kam-bará ájodavo. Sovietø okupacijos metaisJonas partizanavo. Jo slapyvardis bu-vo Melagis.

Jono tëvà Petrà Bernatoná iðtrëmëá Igarkà, Melagá suþeidë. Að já slaugiau,þaizdas perriðinëjau. Lankydavosi par-tizanai, neðë vaistus, kalbëdavosi.

Naktimis Jonas beveik nemiegoda-vo. Jei nebûdavo partizanø, tai jis mansekdavo pasakas. Sekdavo su humoru,su tam tikra intonacija, su reikiamanuotaika. Tada að nukeliaudavau á pa-sakø karalystæ, kurioje kartais net ir bai-su bûdavo...

Vienà pavakaræ atëjo du gink-luoti rusø kareiviai. Apþiûrëjo so-dybà, kambarius. Jonas gulëjo poapklotu, galva vos matësi, rankojelaikë paruoðtà pistoletà. O jeigu...Kareiviai paþvelgë pro duris, pasa-kë: „Bolnoj“, ir iðëjo. Kareiviai sa-kë, kad èia norëtø nakèiai apsisto-ti garnizonas, kuris stabtelëjo Ja-napolës kaime, visai netoli mûsø.Reikëjo Jonà iðgabenti. Pradëjotemti, brolis pakinkë bëriukà. Jo-nà nuveþë á Pilipûno sodybà prieUþraisèiø eglynëlio.

Mûsø dþiaugsmui, garnizonasnepasirodë. Jonà pamatëme pava-sará, kai jau viskas buvo suþaliavæ.Buvo pasveikæs ir, kaip visada,linksmas.

Melagis ilgai iðsilaikë miðke.Daþnai ateidavo pas Jakûnus. Pas-kutiná kartà buvome susitikæ 1948metais, kai mano tëtis ir brolis jaubuvo Igarkoje. Praðë manæs neliûdë-ti, laikytis tvirtai, nes naðlaitës visa-da viskà iðtverianèios. Tai buvo pas-

kutinis mûsø susitikimas. Jis þuvo ne-lygioje kovoje. Þmonës kalbëjo, kad jokûnà palaidojo Traupio kapinëse.

Gyvenimas be namøKai saugumas pradëjo domëtis të-

èiu, mums grësë pavojus. Turëjomeskubiai palikti namus ir keliauti á neþi-nià. Prasidëjo gyvenimas be namø. Ma-ne priglaudë seneliai, tëèio tëvai. Kar-tu gyveno pusbrolis, dëdë, dëdina. Vi-si mane mylëjo ir lepino. Brolis apsisto-jo pas tëèio seserá Kirslienæ. Pamotë sumaþuoju Kaziuku – pas savo seserá prieKavarsko. Tëtis – tai vienur, tai kitur.

Kiek suspëjo tëvai, kaimynø pade-dami, iðgabeno gyvulius ir paèius rei-kalingiausius daiktus ið namø. Po ke-liø dienø prasidëjo turto konfiskavi-mas. Ûkis senas, turtingas. Senelio vi-sokiø rakandø buvo sukaupta. Viskà,kà rado pastatuose, skrebai iðveþë áRaguvà. Vëliau pradëjo ardyti tvartà,klojimà, darþines ir veþë á Raguvà mal-koms. Liko gyvenamasis namas, svir-nai ir vazaunë. Netrukus mûsø nameapsigyveno Poviliûno ðeima.

Pas dëdæ tinginiavau iki 1947 metøsausio vidurio. Po þiemos atostogø jismane nuveþë á Gelvonø progimnazijàir apgyvendino pas tetà Grigienæ. Pra-dëjau lankyti mokyklà. Iki tol Raguvojemokiausi prancûzø kalbos, o Gelvo-nuose reikëjo mokytis anglø, todël të-tis pasamdë mokytojà, ir ji pradëjo in-dividualiai mokyti anglø kalbos.

Dëdina Marija Banikonienë manelabai mylëjo, priþiûrëjo. Sutvarkë plau-kus, iðrinko glindas, iðmokë savitvar-kos. Kiekvienà ðeðtadiená kûrendavopirtá. Parûpino naktinius marðkinius,patarë prisiþiûrëti nagus, dantis, rûbe-lius, nosinaites, portfelá, patalynæ irtaip toliau. Tai man labai pravertë – vi-sada atrodþiau tvarkingai.

Iðauðo graþus 1948 metø geguþës 22dienos rytas. Vyko pamokos. Treèiospamokos metu direktorius iðkvietëmane á koridoriø, pasivedë lauko durølink ir pasakë:

– Tavo tëvai veþami á Sibirà, ðiuo

metu jie atveþti á Gelvonus. Skrebai yramokytojø kambaryje, jie tikriausiai pa-ims ir tave. Kà tu nori, tà ir daryk. Aðnieko neþinau. Neprasitark.

Gráþau á klasæ, pasiëmiau portfelá iriðëjau. Man buvo prisakyta, kad betkokia kaina turiu likti Lietuvoje. Parë-jau pas tetà Grigienæ, o ji mane skubiainuvedë pas kaimynà Rutkauskà.

Kità dienà ið Gelvonø buvo visi ið-veþti. Po to vël viskas lyg ir aprimo, ne-besijautë átampos, bet að vis dar nak-vojau pas Rutkauskus.

Kartu su manimi pas Grigus gyve-no mano pusseserë, tëèio sesers duktëVerutë Vaièiûnaitë. Sugalvojom abi,kad reikia eiti á dëdës, kurio ðeimà ið-veþë drauge su mano tëèiu ir broliu, na-mus. Að labai norëjau pasiimti savo rû-belius. Neásivaizdavome, neávertinomesituacijos baisumo. Sodyboje radomeskrebus, sutrikome, kaþkà melavome.Jokiø rûbeliø neradau, viskas sujauk-ta, iðversta. Jie saugojo gyvulius ir visàkità turtà, kad kaimynai neiðneðtø. Aðpasiëmiau tik knygutæ þaliu virðeliu.Tai Kazio Binkio „Naujoji Lietuva“,kurià ir dabar turiu. Mus skrebai tie-siog iðvarë. Abi ëjome per berþynëlá áPraniø kaimà, kuris buvo gal uþ gero ki-lometro. Ten gyveno Vaièiûnai. Vospasiekëme Vaièiûno kiemà, girdime,ogi raiti skrebai atsiveja. Neprisimenu,kur Verutë pasislëpë, o að nubëgau pasRazumus ir pasislëpiau po krosnimi.Vaièiûniokas Kazys pasitiko skrebuskieme. Jie klausinëjo já apie mergiotes.Nieko nesuþinojæ skrebai pasuko atgal.

Sunku gyventi be namø. Neþinojau,kur glaustis. Mane priglaudë tëèio se-serø ðeimos. Gyvenau tai pas Kirðlius,tai pas Vaièiûnus. Grigai ið Gelvonø ið-sikëlë gyventi á Ukmergæ, todël apsisto-jau pas giminaitæ V.Baltaduonienæ, nesvis dar lankiau Gelvonø progimnazijà.Ðeðtadieniais pareidavau pas Vaièiû-nus, iðsimaudydavau, skaniai ir soèiaipavalgydavau.

(Bus daugiau)Spaudai parengë

Vesta MILERIENË

Petronëlë ir Kazys Banikoniai, 1929metai

Veronika su tëèiu, seneliu ir broliu. Traupyje,apie 1939 metus

66666 2018 m. gruodþio 21 d.Nr. 47 (1309) Tremtinys

Pabaiga.Pradþia Nr. 45 (1307)

Krasnojarsko uosto krantinëje darkartà buvome filtruojami ir skirstomi.Ið mûsø, lietuviø, atradæ itin pavojin-gø – Antanà Gabuþj, Jonà Lionikà irdar keletà – iðveþë á Vladimiro uþdaràkalëjimà. Visus kitus sulaipino á gyvuli-nius vagonus. Prasidëjo nauja kelionë á ry-tus, vis toliau nuo Lietuvos. Veþë iðtisàmënesá per bekraðtæ Sibiro taigà. Mono-toniðkai dundëjo vagonø ratai Baikaloeþero uolëtais krantais. Tartum þaltysvinguriavo eðelonas, pasinerdamas á de-ðimtis tuneliø, per didingà Amûro upæprie Komsomolsko, kurá pastatë ypatin-gojo reþimo numeruoti „komjaunuoliai“,visà sàstatà perkëlë keltu. Toliau ásikin-kæ net keli garveþiai tempë TolimøjøRytø kalnagûbriais iki Vanino uosto.

Kiekviename vagone buvo iki 80 ka-liniø. Langeliai apraizgyti spygliuotaviela, dviaukðèiai gultai ir neatskiriamapalydovë – ,,paraða“. Dël tvankaus oroir sugadintø maisto produktø kai kuriesusirgo dizenterija. Prie kubilo spietë-si eilutë kaliniø, ant þemës dël nepa-kenèiamo skausmo raitësi jaunas uk-rainietis. Jam supûliavo sukilime per-ðautos kojos þaizdos. Negydoma su-tino visa koja. Po keliø savaièiø Vani-no uoste jà amputavo.

Kelionë traukiniu baigësi prie Ra-miojo vandenyno, Vanino uoste. Svy-ruojanèiø klipatø kolona, kareiviøbaksnojama durtuvais ir pjudoma ðu-nimis, pasiekë kà tik pastatytà lagerá.Á rytus uþ 70 kilometrø saulëtomis die-nomis buvo matyti þemës juosta Sacha-lino sala, kurià skalavo Ochotsko jûrosvandenys. Nedidelë lagerio zona buvoaptverta trimis eilëmis spygliuotø vie-lø. Viduje simetriðkai rikiavosi trimis

Raudono pragaro keliaiseilëmis 12 barakø. Arèiau tvoros sto-vëjo dvi lauko iðvietës, po kuriomis bu-vo iðraustos gilios duobës. Ðios duobësir paskatino ruoðtis masiniam pabëgi-mui. Iðvietæ pasirinkome stovinèià va-karinëje zonos dalyje, maþdaug 20 met-rø nuo tvoros, uþ kurios dunksojo be-kraðtë Tolimøjø Rytø taiga. Uþbloka-vus iðvietës duris, prasidëjo intensy-vus tunelio kasimas. Ið lenteliø sukal-ta dëþutë prie abiejø galø pritvirtin-tomis virvëmis sparèiai keliavo tuðèiaá tunelá ir prikrauta þemiø á iðvietës duo-bæ. Kasimo ,,maðinà“ aptarnavo trysvyrai. Vienas tunelyje dëþutæ prikasda-vo, dviese vilko á duobæ. Pamainos kei-tësi gana tankiai. Kareivis ið bokðtelionegalëjo átarti, nes vaikðèiojimai á iðvie-tæ atrodë natûralûs.

Po keliø dienø apie 40 metrø ilgiotunelis buvo baigtas, liko tik iðraustivertikalià olà á virðø. Vieni nekantravolaukdami nakties, ruoðësi bëgti, kiti,abejodami sëkme, nutarë pasikliautiDievo valia, taèiau ávykiai pakrypo sa-va linkme – atsirado Judas. Á pavakaræið taigos iðniro kelios deðimtys auto-matais ginkluotø kareiviø, þirklëmisiðkarpë aptvaro vielas ir apsupo ið-vietæ. Keli ðimtai kaliniø apsupo ka-reivius, kurie keikdamiesi ið automa-tø pliekë virð mûsø galvø. Ið tunelioiðvilko paskutinius kasëjus, tarp jølietuvá Vytautà Bukinà. Vytautas ne-sutriko, palengvële prislinkæs arèiaukaliniø apsupties kraðto, þaibiðkaikirto dviem kareiviams per automa-tus ir keliais ðuoliais atsidûrë tarp ka-liniø. Kitus du kasëjus ásiutinti karei-viai neðte iðneðë uþ zonos.

Sunerimæ èekistai nutarë kuo grei-èiau atsikratyti jiems nepalankauskontingento. Jau kità dienà visus ka-

linius sulaipino á krovininio laivo„Vitebsk“ triumus. Sunkveþimiu at-veþë þiauriai sumuðtus paskutiniuo-sius tunelio kasëjus. Vienas dël vi-diniø kraujavimø po keliø dienø mi-rë laive, antrasis, draugø padeda-mas, iðtvërë iki kelionës pabaigos.Tunelio iðdavikas ukrainietis buvopaliktas „didþiojoj þemëj“. Kolymàir Magadanà kaliniai vadino siauboir prakeikimo „planeta“, ið kur atgalkelio nëra. Kiekvienas, suþinojæs,kad bus veþamas á Magadanà, jautë-si pasmerktas mirèiai.

Ðioje kelionëje sunkiausia buvo

áveikti trijø kilometrø atstumà nuo uos-to iki persiuntimo punkto. Iðvargusiasgalvas tartum ðvinas slëgë juodi jûrosvëjo gainiojami debesys. Po kojomislingavo þemë. Vienas kità prilaikyda-mi slinkome tarsi vaiduokliai, nesu-vokdami, kur einame, negirdëdamigrësmingø sargybos raginimø. Tris ki-lometrus ,,nuþygiavome“ per keturiasvalandas. Lagerá radome tuðèià. Sugu-þëjæ á barakus, sukritome ant plikø gul-tø. Viskas atrodë kaip sapne.

Nekyla abejoniø, kad èekistai sumumis elgësi ne taip ryþtingai kaipanksèiau. Po Stalino mirties Kremliu-je dël valdþios riejosi jø vadai, visi bu-vo sutrikæ. Neþinojo, kas kà áveiks, to-dël dantis sukandæ visiems nuolaidþia-vo. Be to, jiems nelabai sekësi ir anks-èiau mus ábauginti ir palauþti.

Lietuviai laikëmës arèiau vienas ki-to. Pagarbà ir mûsø pasitikëjimà pelnëvyresnio amþiaus bendro likimo broliai:kunigas Èeslovas Kavaliauskas, teisi-ninkas Vaclovas Zubkevièius, inþinie-riai Vytautas Laugalys ir AlgimantasRuzgys, karininkas Mikas Misiurevi-èius, Bronius Ramanauskas, JuliusAleknavièius, Juozas Daukantas ir ki-ti daugiau patyræ vyrai.

Magadano persiuntimo lageryje èe-kistai mus laikë porà savaièiø. Beveikvisi susirgome podagra, viðtakiu. Nu-sileidus saulei, uþtemdavo ir akys, nie-ko nematydavome. Pirmà kartà mumssuteikë medicininæ pagalbà, padalijopo ðaukðtà þuvies taukø.

Paskutiná etapo ruoþà, apie 400kilometrø, áveikëme sunkiasvoriais sunk-veþimiais („tatrais“ ir „daimanais“). Juosetilpo po 60 ir daugiau kaliniø. Keliavome áðiauræ Beringo sàsiaurio kryptimi. Ki-lome ir leidomës per kalnagûbrius, ke-lias vingiavo tarpekliais. Kalnø virðû-nëse baltavo sniegas. Þemiau kalnai þa-liavo tankiai apraizgyti vijokliniais ked-rais, kuriuos þiemà nuo ðalèio saugo-davo storas puraus sniego sluoksnis.Kalnø papëdëse kur ne kur telkðojo ba-loti kemsynai, juose augo reti ir skur-dûs berþeliai bei pichtos – balteglës.

Tik po dviejø mënesiø ið Taimyropragaro pasiekëme Kolymos ðëtonokaralijà – aukso kasyklà Cholodnajà.Kalnø apsupti nedideliame slënyje sto-vëjo dviem eilëmis iðrikiuoti keliolikabarakø. Saulës spindulius matëme tikaukðtai kalnø virðûnëse. Gyvenome tar-

tum karste, nedidelëje spygliuota vie-la apraizgytoje teritorijoje, taèiau bu-vome visiðkai laisvos dvasios.

Taimyro pusiasalyje 40 laipsniø ðal-tyje siautë uraganai, o Kolymoje ðalèiusiki 60 laipsniø gaubë baltoji tyla.

Ðioje duobëje buvome izoliuoti nuopasaulio ir kitø kaliniø. Èekistai baimi-nosi, kad neuþkrëstume kitø. Taèiau jielabai klydo, nes laisvës troðkulys jau vi-sur liejosi per kraðtus. Po Norilsko suki-lo Vorkutos, Karagandos ir daug kitø la-geriø. Prasidëjo „gorlagø“, „berlagø“,„ozerlagø“ ir visø kitø „lagø“ griûtis.

Ne visi likimo broliai sulaukë iðsva-jotos laisvës. Retai kuriam nesuluoði-no sveikatos, taèiau neáveikë dvasiosstiprybës, neuþgesino Tëvynës meilës.Norilsko Vyèiai, perëjæ kalëjimø, lage-riø ir etapø pragarà, nepalauþti ir ne-palauþiami kiekvienais metais pagerb-davo þuvusius draugus. Susirinkæ pa-siguosdavo ir pasidþiaugdavo iðkovo-ta laisve ir nepriklausomybe. Lietuvospartizanai, laisvës kovø dalyviai, visuo-met buvo apsisprendæ: „Ginsimës ligvieno, kaip Pilënai gynës. / Paskutináðûvi – tau, ðirdie, skiriu! / Tegul ðitospuðys pasakys Tëvynei, / Kad lietuvisniekad nemirë vergu.“

Vytauto KAZIULIONIOprisiminimus uþraðë Varënos

„Àþuolo“ gimnazijos moksleivëAgita BERÞANSKAITË

(atkelta ið 1 psl.)R. Duobaitë-Bumbulienë tvirtino,

kad sàjunga kiekvieno rajono savival-dybës Ðvietimo skyriui iðplatins kvie-timà 2019 metø vasario 16 dienà pa-gerbti partizanus, prisiminti LLKS ta-rybos Deklaracijà.

LPKTS tarybos pirmininkë VincëVaidevutë Margevièienë dar kartà pa-ragino svarbiausius filialø dokumentusperduoti saugoti valstybës archyvui. Jitaip pat priminë ðiais metais tarybosposëdþiuose dalyvavusius sveèius. Pa-ragino bandyti sutrukdyti nacionalinëspremijos áteikimui raðytojui MariuiIvaðkevièiui, paraðiusiam partizanusðmeiþiantá romanà „Þali“.

SADM programos „Remti vyresnio

Susumavome ðiø metø darbusamþiaus þmoniø veiklà“ koordinatorë,LPKTS valdybos pirmininkës pava-duotoja Ona Tamoðaitienë informavo,kad ðiais metais projektus finansavimuigauti teikë 18 filialø, visiems buvo su-teikta parama renginiams ir kitiemsreikmenims. Ji paaiðkino projekto rei-kalavimus, kaip projektà raðyti ir kaipatsiskaityti.

Filialø vadovams iðdalintos anke-tos, kurias jie turi uþpildyti iki sausio10 dienos. Dël nario mokesèio siûly-mus teikti iki sausio 26 dienos.

Diskusijose dalyvavo tarybos nariai:Andrius Vyðniauskas, Gintautas Kaz-lauskas, Algimantas Armonas, Min-daugas Babonas.

„Tremtinio“ inf. LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas ir Seimo narë Irena Haase

Vytautas Kaziulionis – Kolymos lageriopolitinis kalinys

Vytautas Kaziulionis tremtyje 1958 metais

777772018 m. gruodþio 21 d. Nr. 47 (1309)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204

TremtinysLeidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB „SEB“ bankas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XRedaktorë Jolita NavickienëKalbos redaktorë Audronë KaminskienëTechninë redaktorë Vesta Milerienëwww.lpkts.lt

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“remia

2 spaudos lankai. Tiraþas 1670 egz. Kaina 0,61 euro.

Spausdino spaustuvë UAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

Skelbimai

Ilsëkitës ramybëje

El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Adolfas Mikailionis1922–2018

Gimë Varënos r. Komisarkos k. ûkininkøðeimoje. Mokësi Nedzingës pradþios mokyklo-je, Alytaus gimnazijoje, vëliau – Vilniaus aukð-tesniojoje miðkø mokykloje. Dirbo miðkø þiny-boje Varënos urëdijos Giraitës girininkijos gi-rininku. Okupantø átariamas ryðiais su partiza-nais, 1946 m. be prieþasties ir ákalèiø buvo areð-tuotas, þiauriai tardytas Varënos ir Vilniaus Lu-kiðkiø kalëjime. 1947 m. nuteistas 7 m., kaip po-litinis kalinys, ir iðveþtas á ðiauræ, Peèioros link,tiesti geleþinkelio á Igarkà. 1951 m. iðleistas. Suþinojæs, kad visaðeima – tëvai, brolis ir dvi maþos sesutës, iðtremti á Sibirà, iðvykopas juos á Taðtypo r. 1958 m. su þmona ir sûnumi gráþo á Lietuvà.Dirbo Veisiejø miðkø ûkio Baltaðiðkës girininkijos girininko pa-vaduotoju. Èia gimë ir uþaugo dukra. Adolfas buvo nuoðirdus, ra-mus, supratingas, vertino laisvæ ir demokratijà, mylëjo þmones irtëvynæ Lietuvà.

Palaidotas Prienø kapinëse.

Alesë Gasèiulytë-Klimavièienë1930–2018

Gimë Bardausko k. Vilkaviðkio aps. Mokësisavo kaimo ir Vilkaviðkio mokyklose. Per karàsudegë visi tëvø ûkio pastatai, o pokariu þuvo bro-liai partizanai. 1948 m. Alesë su mama iðtremtaá Krasnojarsko kr. Jenisejsko r. Maklakovo gyv.Dirbo lentpjûvëje. Po 10 m. Alesë su mama gráþoá Lietuvà ir apsistojo Marijampolëje. Daug padë-jo sesers ðeima. Dirbo baldø kombinate, sukû-rë ðeimà. Ásijungë á LPKTS veiklà, buvo iðtiki-ma „Tremtinio“ skaitytoja ir sàskrydþiø „SuLietuva ðirdy“dalyvë.

Palaidota senosiose Marijampolës kapinëse.Uþjauèiame sesers ðeimà, vaikaièius.

Marijampolës ir Kauno maklakovieèiai

Ona Grumblytë-Remeikienë1922–2018

Gimë Tauragës aps. Ðilalës valsè. Gedëliðkësk. ûkininkø ðeimoje. 1948 m. ðeima iðtremta á Ir-kutsko sr. Zimos r. Centralnyj gyv. Tremtyje ið-tekëjo uþ tremtinio Remeikio. Jiems gimë du sû-nûs ir duktë Irena. Á Lietuvà gráþo po deðimtiesmetø. Gyveno Ðilalëje, paskutiniu metu kartu sudukters Irenos ðeima.

Palaidota senosiose Ðilalës parapijos kapi-nëse.

Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius,gimines ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas

Klemensas Zigmas Eitutis1943–2018

Gimë Tauragës aps. Kaltinënø valsè. Bruðkiøk. daugiavaikëje ûkininkø ðeimoje. 1951 m. ðei-ma iðtremta á Irkutsko sr. Bratsko r., nes sûnus Jo-nas (partizanas Jaunutis) kovojo partizanø gre-tose. Duktë Zosë ir sûnus Kazys buvo ákalinti,kaip partizanø ryðininkai. Likusi septyniø asme-nø ðeima vargo Sibire miðko pramonës darbuo-se. Ið tremties gráþo 1958 m. Klemensas Zigmasvedæs apsigyveno Ðilalës r. Iþdonø gyv. Uþaugi-no du sûnus.

Palaidotas Ðilalës r. Kaltinënø parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, vaikus, jø ðeimas, gimines ir ar-

timuosius.LPKTS Ðilalës filialas

LPKTS Kauno filialas sveikina visus buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvës kovødalyvius ir jø ðeimas artëjanèiø graþiausiø ðvenèiø – ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø – proga. Lin-kime sveikatos, stiprybës, santarvës.

Kvieèiame Kauno filialo narius gruodþio 28 d. (penktadiená) 14 val. dalyvauti tradicinëjepopietëje „Tremtinio Kalëdos“. Gros muzikinis ansamblis, vaiðinsimës atsineðtomis vaiðëmis.Gerà nuotaikà garantuojame.

Artëja graþiausios metøðventës. Ðiais metais jas sutik-sime jau be Mamos. Reto ge-rumo, tolerancijos þmogaus,savo gyvenimu uþsitarnavusiosgilià pagarbà. Ji mus paliko ðiømetø pavasará.

„1941 metø birþelio 14 die-nos rytas buvo ûkanotas. Ámûsø kiemà ávaþiavo sunkve-þimis su ðeðiais kareiviais,dviem karininkais ir atstovu iðvalsèiaus – Lietuvos rusu Iva-nu. Ásakë dëtis daiktus, nes mesiðtremiami ið Lietuvos á kitàrespublikà, kaip „nepatikimielementai“. Pasiliko trys karei-viai ir karininkas (kiti nuvykotremti kitø gyventojø). Leidopasiimti antklodes ir kai ku-riuos drabuþius, tai priklausënuo karininko.

Pakinkë arklius, susodinomus, penkis vaikus, mamà, të-và ir nuveþë á Bazilijonø vals-èiø. Kità dienà po pietø nuve-þë á Ðiauliø geleþinkelio stotá,kur stovëjo gyvuliniai vagonai,paruoðti þmoniø veþimui. Va-gone, be mûsø, jau buvo daugðeimø su maþais vaikais ir se-nais þmonëmis. Kitos dienosvakare mûsø eðelonas pajudë-jo Vilniaus link. Stotyje stovë-jo daug þmoniø, giminës, pa-þástami. Kità rytà buvome Nau-jojoje Vilnioje. Po pietø karið-kiai visiems vyrams liepë iðei-ti. Vëliau gráþæ pasakë, kad vy-rai bus veþami atskirai. Pasku-tiná kartà matëme tëvà. Mama

Tremtinæ Aldonà Ðalkauskienæ(1927–2018) prisimenant

sudëjo kai kuriuos jo daiktus.Maisto turëjome maþai. Paju-dëjus eðelonui, jautësi gaude-sys, pilnas skausmo, nevilties.Sunku tà jausmà iðreikðti, ilgaimane lydëjo ta savijauta. Veþëmus naktimis, dienà stovëdavo-me geleþinkelio stotyse, nes die-nomis veþë kareivius á frontà.“(Iðtrauka ið Romualdo Gri-galio sudarytos tremtiniø pri-siminimø knygos „Kur Ventabanguoja, kur Ursulas ðniokð-èia“, 2002.)

Tëvai man graþiausia kalbaáskiepijo meilæ Lietuvai. Kvap-niausias, skaniausias vaisius –obuolys. Man, vaikui, atðiau-riame Sibire obuolys buvo kaþ-kas tolimo tolimo, tarsi gra-þiausiame kraðte auganèio vai-siaus simbolis. Mums skylëto-je dëþëje atsiøsdavo obuoliø iðLietuvos, kartais prie jo kote-lio dar bûdavo prilipæs lapelis.Buvo labai jautru, graþu ir mie-la. Dëþæ naudodavau savo þais-lams susidëti – ji dar ilgai ilgaikvepëjo obuoliais, ir að, priki-ðusi nosá, vis jausdavau tà ypa-tingà Lietuvos obuoliø kvapà.Kalba ir Lietuva kasdien gyve-no mûsø namelyje.

Mama Aldona Ðalkauskie-në (Èekanauskaitë) gimë 1927metø kovo 4 dienà Ðiauliø ap-skrityje Bazilijonø valsèiujeDeiviø kaime, Lietuvos sava-norio, Bazilijonø valsèiaus vir-ðaièio ðeimoje, auginusiojepenkis vaikus. Ji su ðeima ið-

tremta á Altajaus kraðtà 1941-aisiais, su pirmuoju lietuviø trë-mimu. Kartu ið namø iðveþë irmamos tëvà, Pranà Èeka-nauskà, kurá nuo ðeimos at-skyrë Naujojoje Vilnioje. Posunkios kelionës gyvuliniamevagone mano moèiutë JulijaÈekanauskienë su penkiaisvaikais atsidûrë Altajauskraðto Ongudajaus rajonoTengos kaime. Skausmingai sa-vo þemiðkà kelionæ Krasno-jarsko kraðto Reðotø lageryje1942 metø vasarà baigë savoðeimà labai mylëjæs mano sene-lis Pranas Èekanauskas. Mo-èiutë Julija Èekanauskienëmirë 1967 metais.

1951 metais tremtyje ma-ma susituokë su netoliese gy-venusiu ir daþnai darbuosesutinkamu Algirdu Ðalkaus-ku. Kadangi tëvas AlgirdasÐalkauskas uþ pabëgimà bu-vo teistas, á Lietuvà gráþometik 1968 metais. Apsigyveno-me Trakø rajone. Mama Al-dona Ðalkauskienë iki pensi-jos dirbo kolûkyje buhaltere.Vëliau persikraustë gyventi áKaiðiadoriø rajono Rumðið-kiø miestelá. Uþaugino sûnøir dukterá, sulaukë penkiøvaikaièiø ir penkiø provaikai-èiø. Dauguma paþinojo Aldo-nà, kaip kantrø, iðskirtinio ge-rumo ir tolerancijos þmogø.

Palaidota Rumðiðkiø ka-pinëse.

Asta JANKAUSKIENË

(atkelta ið 4 psl.)Vëliau, karui pasibaigus,

patekæs á amerikieèiø zonà, ti-kisi, jog greit prasidës karas susovietais: ,,Jei bus reikalas, eisiusu ginklu rankoje vyti bolðevikøið savo kraðto, tada bûtø dþiaugs-mo dienos, kada pamatytume sa-vo kraðtà laisvà nuo okupantø“.

Sutikdamas 1945-uosiusmetus, Juozas prisimena, kaipgraþiai su Olimpija sutiko

1944 metus, apie kokià laimin-gà ateitá svajojo... Dienoraðty-je prisimena motinà, likusiàYlakiuose ir nieko neþinanèiàapie sûnø. Dëkoja uþ meilæ iratsipraðo, jog buvæs blogas sû-nus. Nuogàstauja, gal motinajau iðtremta á Sibirà?..

Plaukdamas laivu á Austra-lijà, Juozas apraðo matytuspakranèiø miestus. Vëliau,jau bûdamas Australijoje, ra-

ðo apie sunkø darbà ir begali-ná tëvynës ilgesá.

Visas dienoraðtis persmelk-tas meilës gija – prisiminimaisapie Olimpijà – Olæ. Tokiøjausmø lydimas Juozas nugy-veno visà savo gyvenimà. Tieprisiminimai tebeðildo jo, su-laukusio 96 metø ir jau poràmetø gyvenanèio Adelaidësseneliø namuose, ðirdá.

Albertas RUGINIS

Meilës aidas ið Australijos

88888 2018 m. gruodþio 21 d.Nr. 47 (1309) Tremtinys

Ið tiesø tos tremtys nebuvo tikros,o tik turëjo jø poþymiø. Neteko vaþiuo-ti gyvuliniais vagonais ir valgyti kaliniøbalandos. Taèiau ir trejø metø tarny-ba sovietinëje kariuomenëje buvo pri-verstinë, nekvepëjo pyragais. Iðgyveni-mø pakako abu kartus pabuvojus Ko-lymoje civilizuotomis sàlygomis.

Tarp dviejø ugniøSovietinë okupacija labai skaudþiai

atsiliepë mano tëvams ir plaèiai gimi-nei. Tëvelis buvo Lietuvos pasienietisiki paskutinës dienos, kol teko sudëtiginklus. Prieð tà lemiamà momentà jissu keliais tarnybos draugais buvo ap-nuodytas, o vëliau skrandþio liga pama-þu progresavo. Ið pradþiø jis slapstësinuo sovietiniø okupantø, ne iðskësto-mis rankomis pasitiko ir vokiðkuosius,bet dar dirbo. Taèiau vël gráþtant sovie-tinei kariuomenei teko slapstytis ilgiau,o gydymasis buvo apleistas. Jis 1945-øjø pavasario pirmomis dienomis iðke-liavo Amþinybën, kai man buvo tik më-nuo. Persiðaldþiusi kapinëse nepilnusdu mënesius savo mylimojo netektá ap-raudojo mama – ji atgulë greta.

Tas pats kapas po metø priglaudë irmamos brolá, mano krikðto tëvà 19-metá Gediminà. Dar po dviejø metøAukðèiausiasis pas save pasiðaukë ir se-nelá Balá Burokà, buvusá knygneðá, pa-lauþtà prasidëjusios kolektyvizacijos.Prie to dar prisidëjo jo dukters, manokrikðto mamos, Roþytës areðtas uþ ryðásu partizanais. Ji atsidûrë Kazachsta-no lageriuose.

Karo metais 12-ame vokieèiø bata-lione kaþkiek laiko sanitaru buvo tetosLevutës vyras Juozas Pikauskas. Su juoryðiai nutrûko, kai buvo iðveþtas á dar-bus Vokietijoje. Mane ir penkiais me-tais vyresná brolá globoti teko senely-tei ir jos dukrai Levutei, taèiau ramy-bæ ilgai drumstë stribai, kurie kas nak-tá krësdavo namus. Teko slapstytis, kadneiðveþtø á Sibirà, nes tenai iðkeliavonemaþai kaimynø.

Nuo vilko prie meðkosTaip susiklostë, kad be jokio potrau-

kio ástojau mokytis á tuometiná Vilniaustarybinës prekybos (dar buvo koope-ratinë prekyba) technikumà. Dar atlie-kant praktikà patyriau baisø prekybi-ninkø nesàþiningumà, o kai jau antra-me kurse buvau ádarbintas, prasidëjotikra kankynë. Daug þemesnës kokybësprekiø buvo parduodamos þymiai aukð-tesnëmis kainomis. Geresnës prekës ið-keliaudavo „po blatu“ visokiems ko-munistiniams tranams ir tikrintojams.

Po technikumo baigimo pagal pa-skyrimà dirbant pardavëju ûkiniø pre-kiø parduotuvëje vaizdas buvo dar klai-kesnis. Nemaþai deficitiniø prekiø ne-matydavo ne tik eilinis pirkëjas, bet irparduotuviø darbuotojai, nes ið baziøatveþdavo tik sàskaitas. Nors tikrinto-jø netrûko, taèiau daug kas buvo parduo-dama netikromis kainomis. Sàþiningaidirbti prekyboje buvo neámanoma.

Vienintelis kelias bëgti ið prekybosbuvo kita ne maþesnë blogybë – sovie-tinë kariuomenë, taèiau að tam buvauneblogai pasiruoðæs. Mat daug laiko sudraugais praleisdavau ðaudyklose. Te-ko paðaudyti ið daugelio ginklø, turë-

jau supratimà apie sprogmenis. Be to,bendraujant su kariðkiais, suþinojaudaug tarnybos plonybiø – kur reikia pa-sitempti, o kà praleisti „pro ûsà“.

Nors turëjau átakingø paþástamø irgalëjau pasilikti Vilniuje, taèiau norë-josi pamatyti kitø kraðtø, nes per tre-jus metus, kaip turistø klubo narys, bu-vau nemaþai apkeliavæs. Ypaè manetraukë Ukraina – jos gamta ir daugybëpajëgiø futbolo komandø.

Taip ir atsitiko. Taèiau mano troð-kimus pritemdë dienà ir naktá ið KrivijRiho gamyklø ir metalurgijos kombi-nato kaminø sklindantys raudoni ir juo-di dûmai. Kareiviniø palanges teko va-lyti po kelis kartus per dienà. Sunku bu-vo pakæsti ir daugiau kaip 30 laipsniøkarðtá, nes tam nebuvo pritaikyta ap-ranga. Netekau daug svorio, vos pa-tempdavau kerzinius aulinius batus.

Kaip þinia, radistai buvo laikomi ka-riuomenës aukðtuomene, taèiau manvisai netiko naktinis budëjimas. Mat betinkamo poilsio Morzës abëcëlës gar-sai ausyse daþnai liedavosi.

Vëlgi mano maldos buvo iðklausy-tos. Að buvau karininko ið Mordovijospasiuntinys. Ðiam humoro mëgëjui la-bai reikëdavo naujø anekdotø, todëljuos man siøsdavo ið Lietuvos. Be to,karininkas domëjosi Didþiosios Lietu-vos Kunigaikðtystës istorija – tai taippat prisidëjo prie atviro bendravimo.Kai pasitaikë proga pakeisti tarnybosvietà, jis suveikë kuo puikiausiai.

Dulkëtas traukinys – gyvenimolûþio pradþia

Nors buvo þinoma, kad treèius tar-nybos metus reikës praleisti toli uþ Ura-lo, taèiau nesitikëjau, kad teks taip tolinukeliauti. Tik Dniepre paaiðkëjo ke-lionës marðrutas. Traukinio bilietaskietame vagone buvo iðduotas nuoCharkovo iki Vladivostoko.

Daugiau kaip aðtuonios paros kelio-nës, daugiausia miegant ant treèios len-tynos, pasiklojus tik kareiviðkà milinæ,gerokai priminë tremtiniø vargus. Ta-èiau dël to nusiminti nebuvo jokio pa-grindo, nes kelionës tikslà pasirinkaupats. Be to, su manimi vaþiavo du uk-rainieèiai, to paties likimo draugai, taippat troðkæ naujø pojûèiø.

Kelionëje buvo daug ásimintinøáspûdþiø. Að, kaip Vandenis, daugely-je miestø spëdavau atlikti savo tradici-ná ritualà – nusiplauti kojas didþiosio-se upëse. Be to, dar apibëgdavau ir ne-maþà paþintiná ratà.

Antroji iðskirtinës kelionës dalis pa-keitë mano bûsimà gyvenimà. Trauki-nyje susipaþinau su Ramiojo vandeny-no karinës flotilës aukðto rango vadødukromis. Vienos ið jø tëvas buvo fut-bolo mëgëjas ir ðio þaidimo atributikoskolekcininkas, tarnavæs Rygoje ir jau-tæs nostalgijà mûsø kraðtams.

Jo dukros suorganizuotas istorinissusitikimas ávyko Sliudiankoje prieBaikalo eþero, kur kariðkiai atostoga-vo. Mano turëtos futbolo programos irþinynai jûrø vilkui tiko, buvau ne tik të-viðkai apkabintas, bet ir pabuèiuotas.

Naujo globëjo pagalbà ið karto pa-jutome Vladivostoke, laukdami laivo áMagadanà, o tenai nuvykæ galëjome pa-sirinkti tarnybos vietas. Þinoma, kad

pasirinkau ten, kur buvo daugiau lietu-viø. Taèiau teko nutûpti uþ daugiaukaip tûkstanèio kilometrø Evensko ra-jone, tundroje.

Tundros prieglobstyjeMano pirmtakai, beveik kaip kali-

niai, metus èia praleido palapinëje, ap-kastoje sniegu. Ið pradþiø joje iðtisà pa-rà smilko lauþas, kûrenamas sutrûni-jusiø medeliø liekanomis. Vëliau buvogauta „burþuika‘ (krosnelë), tad dûmaiakiø nebegrauþë.

Palapinëje man nebeteko gyventi, nesant aukðtokos kalvos (sopkos) jau buvoárengti vagonëliai. Mus, du radistus, la-bai ðiltai sutiko kapitonas ir praðë kreip-tis vardu ir tëvavardþiu. Taip pat reika-lavo, kad eteryje neminëtume kariniølaipsniø. Oficialiai að tapau „Geða“.

Apsigyvenau vagonëlyje vietoj tar-nybà baigusio lietuvio ið Molëtø, ir taipbuvo vël atstatytas tautieèiø oktetas.Beje, atskirai gyveno rusai ir VidurinësAzijos atstovai.

Tarnyba pakvipo medumi. Radijostotis buvo maþytë, tik keliø bangø, ta-èiau labai galinga – keliø tûkstanèiø ki-lometrø atstumu buvo galima kalbëtimikrofonu, beveik kaip dabar mobi-liuoju telefonu. Radijo imtuve skambë-jo net Lotynø Amerikos ðaliø muzika.Naktimis budëti nereikëjo. Atlygini-mas su priedais buvo nedaug maþesnis,

kaip pardavëjo.Kadangi darbo krûvis buvo labai

maþas, að prisidëjau prie uogø (mëly-niø ir brukniø) rinkimo ir uogieniø vi-rimo. Grybus reikëdavo parveþti sutraktoriumi. Juos raugdavome. Ta-èiau svarbiausias ûkio darbas buvo þve-jyba – raudonøjø kupriø ir ketø gaudy-mas netoliese esanèioje upëje. Jos bu-vo rûkomos, spaudþiami ikrai. Tad þie-mai pasiruoðëme puikiai.

Beje, aprûpinimas maistu buvo ge-ras. Elnienà tiekë koriakø ûkis. Kadan-gi þiemà duonos gaudavome retai, to-dël kepdavome mësos arba þuvies pa-plotëlius. Tiktai bulves, svogûnus irvaisius gaudavome dþiovintus.

Didþiausia problema buvo dël van-dens ir malkø. Kol upë giliai neáðal-davo, veþdavome vandená ið jos. Vë-liau sprogdindavome ledà, bet geriau-sia buvo „gaudyti“ sniegà. Todël áren-gëme aptvarus, kad vëjai nuo sopkosnenupûstø.

Iðgriuvusius ir sutrûnijusius me-delius sunku pavadinti malkomis, ta-èiau buvo truputá kaitresni uþ popie-riø ir kartonà. Laimë, kad tokio kuroreikëjo nedaug – tik vienam virtuvëskatilui. Mat elektrà ir ðilumà gaminodyzelinis variklis, kuris tik kelis kar-tus buvo rimèiau „sustreikavæs“.

(Bus daugiau)Gediminas KALINAUSKAS

Du kartus á tremtá – savo noru

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“

2019 metamsMetinë prenumerata priimama iki gruodþio 28 dienos bet

kuriame „Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvospaðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700

55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117.

Kaina: 1 mën. – 2,65, 3 mën. – 7,96, mën. – 15,91, 12 mën. – 32,13 Eur.

„Tremtinio“ prenumerata – tai puiki Kalëdø dovanagiminaièiui, draugui, kaimynui.