turinys

6Pa

sau

lio

28

21

REDAKTORĖS ŽODISAtiduoti laiką ir mintis ............................................................................................................. 5

LIETUVOJEPLB valdybos aktualijos ............................................................................................................ 6Įteikti apdovanojimai pasaulio lietuviams............................................................................ 6PLJS mokymai Vilniuje: lyderystė ir viešieji ryšiai .............................................................. 9JAV lietuvė mokslininkė analizuoja traumines patirtis tarptautiniuose santykiuose .. 11Vilniuje – diskusija su diasporos ekspertu iš Airijos ........................................................... 12Fotografo A. Valiaugos ir K. Donelaičio dialogas ................................................................ 13Globali mentorystės programa „LT Big Brother“ užbaigė penktąjį sezoną ................... 15

TEMATas ilgas kelias namo: porą tūkstančių tremtinių sugrįžo, dar keli šimtai laukia savo eilės ............................................................................................... 16

AKTUALULaiškas iš Vilniaus lietuvių namų ........................................................................................... 17Turistui diena Vilniuje kainuoja 103 Lt: Lietuvos sostinė brangesnė už Rygą, bet pigesnė už Taliną ................................................................................................................ 20

SVEČIASN. Kasparienė: „Didžiausias nusikaltimas – nutraukti „Pasaulio lietuvio“ leidybą“..... 21

LIETUVIAI PASAULYJE„Draugystės tiltas“ švęsti jubiliejaus sugrįžta į gimtinę ...................................................... 25Kunigas E. Arnašius: „Emigracija nėra paprasta – ji žaizdota“ ......................................... 28Buriasi Maltos lietuviai ............................................................................................................. 30Ne tokia ir jauna ta jaunimo sąjunga – VLJS mini 40-ąjį jubiliejų ................................... 32M. Levickis: „Grodamas atiduodu daugiau nei turiu ir dėl to visiškai nesigailiu“ ........ 33Moterys bendruomenės veikloje ir moterų vakarų tradicija Islandijos lietuvių bendruomenėje ........................................................................................ 35Lietuvių kalbos mokyklėlė Islandijoje skleidžia savo sparnus .......................................... 37

TRUMPAI ......................................................................................................................................... 40

DĖMESIO ......................................................................................................................................... 42

13

2014 va s a r i s 3

Vyriausioji redaktorė Deimantė Dokšaitėplietuvis@plbe.orgKalbos redaktorė sandra sirvidienėMaketuotojas Darius Markūnas

Autoriai: Dalia Henke, rimantas Zagrebajev, Deimantė Dokšaitė, Jolanta Budriūnienė, Žana Jermakovaitė, vidmantė Kurmytė, Dovilė Šermokas, Jurgita Motiejūnaitė

Fotografai: arturas valiauga, Deimantė Dokšaitė, rimantas Zagrebajev, arūnas teišerskis, neringa Žiūkaitė-traškelienė, Dovilė Šermokas, ieva Davydenko, Evgenia Levin, Jurgita Motiejūnaitė

Iždininkas vytenis vilkasSpaudė uaB „Draugų studija“

Redakcijos adresas:Laikinai laiškus „Pasaulio lietuviui“ galima siųsti PLB atstovybės adresu:Gedimino pr. 53-212Lr seimo iii rūmaiLt-01109vilnius, Lietuva

PLB tinklalapis:www.plbe.orgwww.lrs.lt/plbissn 1732-0135

Pa

sau

lio

Mėnesinis žurnalas. 2014 m. 02/524Leidinys PasauLio Lietuvių Bendruomenės gyvenimui ir minčiai

PPREnUMERATA METAMS:Lietuvoje – 60 Lt;Europos valstybėse: paprasta prenumerata – 45 Eur, garbės prenumerata – 65 Eur;Australijoje: paprasta prenumerata – 60 auD, garbės prenumerata – 93 auD;JAV, Kanada ir ir kiti kraštai: paprasta prenumerata – 63 usD, garbės prenumerata – 90 usD;Užsakant į Lietuvą iš kitų kraštų: 26 Eur, 32 auD, 36 usD.Prenumeratorių Lietuvoje dėmesiui!Žurnalą „Pasaulio lietuvis“ galite prenumeruoti pervesdami lėšas banko pavedimu į „Pasaulio lietuvio“ sąskaitą Lietuvoje ir atsiųsdami elektroniniu paštu prenumerata@plbe.org adresą, kuriuo siųsti žurnalą.

Banko rekvizitai:Gavėjas: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovybė Lietuvojesąskaitos nr. Lt76 7300 0101 2423 6579Bankas: aB „swedbank“Banko adresas: Konstitucijos pr. 20a, 03502 vilniusBanko kodas 73000sWiFt kodas HaBaLt22Australijoje:čekius siųsti adresu: antanas v. Kramilius OaM, JP 83 Queen streetCanley Heights, n.s.W. 2166, australiaJAV, Kanada, kiti kraštai:čekius siųsti adresu: vytenis vilkas („Pasaulio lietuvis“)22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350, usa

LEIDĖJASPasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Žurnalas leidžiamas nuo 1963 metų.Platinti „Pasaulio lietuvio“ tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką sutikimą.„the World Lithuanian“ magazinePublished monthly by the Lithuanian World Community, inc.Copyright by the Lithuanian World Community, inc.

Žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą iš dalies parėmė Užsienio reikalų ministerija

Dėl reklamos žurnale „Pasaulio lietuvis“ kreipkitės el. pašto adresu: daliahenke@gmail.com

Marija Danguolė navickienė (JAV)PLB pirmininkė, visuomeninių reikalų komisijos pirmininkėnavickiene@verizon.net

Kęstas Pikūnas (Lietuva)PLJs pirmininkas, Jaunimo ir sporto reikalų komisijų pirmininkaskestas@trysmilijonai.ltwww.pljs.org

Dalia Henke (Vokietija)PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė, PLB valdybos pirmininkės pavaduotojadaliahenke@gmail.com

Gintautas Želvys (Rusija)rytų kraštų ir rusijos reikalų komisijos pirmininkas, PLB valdybos pirmininkės pavaduotojasgintautaszelvys@mail.ru

Jūratė Caspersen (Šveicarija)Kultūros reikalų komisijos pirmininkėjurate@caspersen.ch

Juan Ignacio Fourment Kalvelis (Argentina)Pietų amerikos reikalų komisijos pirmininkasjkalvelis@yahoo.com.ar

Aušra Laurušaitė-Kromelis (JAV)Organizacinių reikalų komisijos pirmininkėausra999@aol.com

Artūras Maslauskas (Danija)Finansų reikalų komisijos pirmininkasmaslauskas@webmail.dk

Aurelija norienė (Belgija)naujosios emigracijos reikalų komisijos pirmininkėaurelija.noriene@skynet.be

Prel. Edmundas Putrimas (Kanada)sielovados reikalų komisijos pirmininkasputrimas@sielovada.org

Angelė Vaičiūnienė (Kanada)Švietimo reikalų komisijos pirmininkėangele.v@bell.net

PLB biuro adresas: 213 West Lake shore DriveCary, iLL 60013 usa

PLB atstovybė LietuvojeGedimino pr. 53-212Lt-01109 vilniustel./faks. +37052396264El. p.: vigryb@lrs.lt; plbav@lrs.ltwww.lrs.lt/plbwww.plbe.org

PLB atstovė Lietuvojevida Bandis+370 52 396 156vida.bandis@lrs.lt

PLB konfliktų sprendimo komitetas:vytautas Maciūnas (Jav),Marytė Šmitienė (vokietija),rūta Žilinskienė (Kanada)

PLB kontrolės komisija:saulius Kačiulis (italija),angelė nelsienė (Jav),aldona seghal (Švedija)

PLB iždininkasRamutis Pliūraramas@gjmllp.com3906 Lakeview Dr. racine, Wi 53403 usa

PL iždininkasVytenis Vilkastel. 1 661 254 5593El. p. v.vilkas@prodigy.net22343 Cardiff Drivesaugus, Ca 91350usa

PASAULIO LIETUVIų BEnDRUOMEnĖS(PLB) VALDYBA(2012–2015)

nAUJOVĖ!nuo šiol už žurnalo „Pasaulio lietuvis“ prenumeratą galima sumokėti per „Paypal“ mokėjimo sistemą. tereikia el. paštu prenumerata@plbe.org parašyti laišką ir paprašyti sąskaitos apmokėjimui.

Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia „Pasaulio lietuvio“ žurnalo redakcijos vykdomą projektą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūrinis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“

4 va s a r i s 2014

rEDaKtOrės ŽODis

Prisipažinsiu, šįkart straipsnių buvo striuka, atrodė, kad visi dar apsnūdę po Ka-lėdų ir Naujųjų ir neketina greitai išsijudinti ar ką naujo veikti, taip suteikda-mi peno mums, rašantiesiems. Tačiau klupdami, paknopstomis, pasiremdami gerais draugais ir patikimais partneriais, manau, sugebėjome parengti tikrai

gerą numerį. Vis dėka tų, kurie nuoširdžiai „Pasaulio lietuviui“ atiduoda savo laiką ir mintis.Nuolatinė mūsų bendradarbė Žana Jermakovaitė kartu su kolege kalbina Airijos

lietuvių kunigą Egidijų Arnašių ir atskleidžia paprastą, bet kiek netikėtą tiesą, kad ir kunigai, mūsų sielovadininkai, kaip kiekvienas iš mūsų, patiria visus tuos pačius emi-gracijos sunkumus ir privalumus savo kailiu – kalbos barjerą, kultūrinį šoką ir pan.

Nors pačiame žurnalo gale, bet tikrai verti dėmesio du Islandijos lietuvių bendruo-menės pirmininkės Jurgitos Motiejūnaitės rašiniai, kuriuose, pasiremiant Islandijos pavyzdžiu, atskleidžiami daug platesni dalykai – moterų vaidmuo bendruomenėse bei lituanistinių mokyklėlių, kaip lietuviškų židinių ir susibūrimo traukos centrų, svarba.

Kitas mūsų nuolatinis autorius Rimantas Zagrebajevas Vilniuje kalbina buvusio „Pasaulio lietuvio“ redaktoriaus Romo Kasparo žmoną Neriją Kasparienę, kuri dalijasi savo prisiminimais bei nuomone apie žurnalo ateities perspektyvas.

O su keturiasdešimtmetį mininčia Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga pradedame naują straipsnių ciklą apie organizacijos įdomiausius ir aktyviausius veikėjus. Pradeda, kaip ir dera, dabartinis VLJS pirmininkas Simonas Černiauskas.

Norime atsiprašyti už tai, kad tikriausiai praėjęs numeris jus pasiekė kiek vėliau nei įprastai, taip nutiko todėl, kad „Pasaulio lietuvį“ spausdinančios spaustuvės darbuoto-jai buvo išėję žiemos atostogų.

Tačiau atsiprašiusi už vėlavimą, turiu ir gerų žinių – netrukus „Pasaulio lietuvis“ bus pasiekiamas ir elektroninėje erdvėje, jį galėsite prenumeruoti ir skaityti internete, naudodamiesi tiek savo kompiuteriais, tiek planšetėmis.

Ir galiausiai liko tai, kas svarbiausia. Mielieji „Pasaulio lietuvio“ skaitytojai, nuošir-džiai visos mūsų mažytės redakcijos ir ne tokio mažo bendradarbių būrio vardu svei-kinu Vasario 16-osios proga. Tegul ši diena būna kupina pasididžiavimo savo kraštu ir pasiryžimo dirbti vardan jo, darant mažus ir didelius gerus darbus, garsinant Lietuvos vardą po pasaulį.

Įdomaus skaitymo.

Nuoširdžiai„Pasaulio lietuvio“ redaktorėDEIMANTė DOKšAITė

Atiduoti laiką ir mintis

2014 va s a r i s 5

„Gera pradžia – pusė darbo“, – pasitikėdama šiuo Aristotelio posakiu, PLB valdyba džiaugiasi

gera metų pradžia dėl puikios naujienos iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Tai užtikrina ir „Pasaulio lietuvio“ spausdintos versijos leidybą. Dar rudenį buvo pateikta paraiška Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui gauti 2014 m. dalinei valstybės finansinei paramai. Gauti 30 000 Lt bus išleisti finan-suojant temas, atitinkančias projekto temą „Lietuvybės formos pasaulyje: lituanistinis švietimas, lietuviškas kultūri-nis paveldas užsienyje, ryšiai su Lietuva“.

Be to, PLB Spaudos komisija planuoja pradėti elektroninį žurnalo „Pasaulio lietuvis“ platinimą 2014 m. Platini-mą organizuotų bendrovė

„Lingjob.com“. Skaitmeninį žurnalo variantą bus galima užsiprenumeruoti ir skaityti tiek naudojantis kompiuteriu, tiek ir planšete.  

Valstybės vadovė pasidžiaugė, jog šie apdovanojimai tampa gražia tradicija, suburiančia šviesiausius mokslininkus,

verslininkus, garsius kultūros atstovus. „Tokios iniciatyvos kuria veržlios, modernios ir stiprios Lie-tuvos  įvaizdį bei įkvepia mus tikėti savo šalimi. Globalūs pasaulio lietuvių ryšiai padeda kurti šalies konkurencinį pranašumą. Jūsų sėkmės istorijos – tai visos Lietu-vos įvertinimas“, – sakė D. Gry-bauskaitė.

Nominantus vertino ir lau-reatus išrinko specialiai sufor-muota komisija, kurią sudarė šių apdovanojimų praėjusių metų laureatai, organizacijos „Glo-balios Lietuvos lyderiai“  (GLL) valdybos nariai ir kiti tarptauti-nę patirtį turintys specialistai: dr. Victoras Sniečkus, dr. Vladas Lašas, dr. Antanas Mockus, Ray Bartkus, Mindaugas Glodas, Gin-tė Bernadeta Damušis, Andrius Tapinas, Raimundas Daubaras ir Rūta Skyrienė.

PLB valdybos aKtuaLiJOs MEtaMs PrasiDėJus

Dalia Henke, PLB įvaizdžio, informacijos sklaidos ir „Pasaulio lietuvio“ reikalų komisijos pirmininkė

Įteikti aPdovanojimai PasauLio Lietuviams sausio 3 dieną į „Globalios Lietuvos apdovanojimus 2013“ Lietuvos prezidentūroje susirinko tarptautinės sėkmės sulaukę pasaulio lietuviai profesionalai ir su Lietuva save siejantys užsieniečiai, savo darbais prisidėję prie Lietuvos augimo ir vardo garsinimo. Labiausiai nusipelniusius Lietuvos labui apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

GLL n

uotr.

6 va s a r i s 2014

LiEtuvOJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

„Tai buvo išties sunki užduotis, nes visi be išimties šiais metais nominuoti profesionalai įvairiais būdais yra prisidėję prie globalių galimybių Lietuvai kūrimo bei ša-lies vardo garsinimo pasaulyje“, – renginio svečius sveikino GLL valdybos pirmininkas dr. V. Lašas.

Skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos apdovanojimų statulėlės atiteko laureatams už jų nuopel-nus skatinant Lietuvos eksportą, pritraukiant užsienio investicijas, diegiant tarptautines naujoves, skatinant jaunimo lyderystę ir ki-tais darbais garsinant šalies vardą pasaulyje.

Už viso gyvenimo pasiekimUs spe-cialiu LR užsienio reikalų minis-terijos apdovanojimu pagerbtas Jo Eminencija Audrys Juozas Bačkis – kardinolas, Vilniaus ar-kivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas. Jo dėka Vilniuje buvo įkurta vargšų valgykla, atkur-ta Vilniaus kunigų seminarija, įkurtas pirmasis katalikiškas vaikų darželis.

eksporto skatinimo kategorijo-je už nuoširdų Lietuvos produktų eksporto į JAV skatinimą bei už ženklo „Product of Lithuania“ sukūrimą ir populiarinimą apdo-vanota „Food Depot International Inc.“ vadovė Angelė Kavak.  šiuo metu bendrovė į JAV importuoja maždaug 1500 lietuviškų prekių, kurios parduodamos prekybos tinkluose maždaug 20 JAV valstijų. Specialiai į šį renginį iš JAV atvy-kusi A. Kavak palinkėjo drąsos ir nebijoti įdėti pastangų eksportuo-jant ne tik maisto produktus, bet ir kitus Lietuvos gaminius.

 investicijų pritraUkimo ka-tegorijoje už gero Lietuvos įvaizdžio formavimą ir už užsienio investuotojų skatinimą steigti atstovybes Lietuvoje apdova-

broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai, Lietuvoje įsteigę aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“, kuri savo produkciją tiekia visam pasauliui – daugiau nei 160 kom-panijų nuo Japonijos iki JAV.

„Mokslo inovacijos sienų nežino, tad labai džiugu, kad brolių įkurta kompanija savo veiklos centru pasirinko Lietuvą“, – sakė nomina-ciją pristatęs AB „TEO“ generalinis direktorius Kęstutis šliužas.

„pasaUlio lietUvio 2013“ katego-rijoje už Lietuvos vardo garsini-mą apdovanotas akordeonininkas Martynas Levickis. Jaunojo akor-deonininko, baigusio Londono karališkąją muzikos akademiją, gastrolių sąrašas driekiasi nuo Berlyno ir Londono iki Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Korėjos.

nota Cynthia J. Pasky. 1999 m. įsteigusi savo įmonės „Strategic Staffing Solutions“ Europos padalinį Kaune, ji netruko įrodyti užsienio verslininkams, kad Lie-tuva yra puiki vieta investicijoms. Jos dėka šalyje savo atstovybes įsteigusios tarptautinės kompani-jos „Barclays“, „Western Union“ ir „Intermedix“ – tik keletas sėkmin-gų investicinių projektų pavydžių.

inovatyvių idėjų lietUvai kate-gorijoje už tarptautinės patirties grąžinimą į Lietuvą ir jos skleidi-mą pagerbti jaunieji mokslininkai

D. Grybauskaitė ir C. J. Pasky

M. Levickis

D. Grybauskaitė ir broliai Vizbarai

2014 va s a r i s 7

LiEtuvOJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

Atsiėmęs apdovanojimą, mu-zikantas atliko savo aranžuotą lietuvių liaudies dainos „Beauš-tanti aušrelė“ improvizaciją.

jaUnimo lyderystės skati-nimo kategorijoje apdovanota Milda Dargužaitė už talentingo tarptautinio jaunimo darbinimo viešajame Lietuvos sektoriuje skatinimą ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ inicia-tyvą. Tai profesinio tobulinimo ir gerosios praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietu-vos piliečiams, baigusiems aukš-tojo mokslo studijas užsienyje.

Studijas baigusi Princetono universitete, M. Dargužaitė sep-tynis metus dirbo viceprezidente „Goldman Sachs“ bendrovėje, po septyniolikos metų grįžusi į Lietu-

vą buvo pakviesta tapti Vyriausybės patarėja, o vėliau ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.

lietUvos draUgo kategorijo-je, skirtoje Lietuvos šaknų netu-rintiems užsienio piliečiams už nuoširdžią ir objektyviai nepama-tuojamą meilę Lietuvai, padėkos sulaukė vertėjas, filmų kūrėjas švedas Jonas Ohmanas. Jis išvertė į švedų kalbą Juozo Daumanto-Luk-šos biografinę apybraižą „Parti-zanai“ bei kitų žinomų lietuvių autorių kūrinus. 2009 m. sukūrė pirmąjį savo dokumentinį filmą „Smogikai“ apie pokariu Lietuvoje veikusius sovietų smogikų būrius.

patirties sklaidos kategori-joje už dalijimąsi patirtimi su Lietuvos medicinos atstovais ir nuoširdų rūpestį įvertintas pro-fesorius Josephas Pressas, baigęs Kauno medicinos institutą, tačiau emigravęs į Izraelį ir jau ilgus metus dirbantis „Shneider“ vaikų ligoninės vadovu.

Baigiantis ceremonijai, jos vedėjas Belgijos lietuvių ben-druomenės pirmininkas Arnoldas Pranckevičius taip pat pristatė GLL globojamą programą „LT Big Brot-her“, skirtą Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuvių studentams, norintiems pasisemti patirties iš pasaulio lietuvių profesionalų. šiemet programos dalyviai rinko „metų mentorių“, kuriuo tapo Romanas Zontovičius, „GetJar“ pardavimų vadovas (JAV).

„Globalios Lietuvos apdo-vanojimuose 2013“ svečiavosi Kingsley Aikinsas, „Diaspora Matters“ organizacijos prezi-dentas, diasporos ekspertas iš Airijos, konsultavęs daugelį pasaulio šalių diasporos poten-cialo panaudojimo šalies labui klausimais. K. Aikinsas pasida-lino įkvepiančiomis įžvalgomis apie diasporos reikšmę šaliai ir palinkėjo Lietuvai stiprinti ryšius su užsienio lietuvių bendruome-nėmis, pasinaudoti jų ryšiais bei patirtimi.

„Globalios Lietuvos apdovanoji-mus“ inicijuoja lietuvių profesio-nalų diasporos tinklas „Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su LR užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ bei telekomuni-kacijų bendrove „TEO LT“.  GLL tinklo tikslas – į įvairius projektus įtraukti užsienyje gyvenančius profesionalus bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.

„globalUs jaUnasis lietUvos ta-lentas“ – jaunas, bet profesinėje srityje jau daug pasiekęs žmogus, savo talentu garsinantis Lietuvą. šis apdovanojimas atiteko Rūtai Meilutytei. Rūta tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distanci-jos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį. Ta-čiau olimpinis auksas šiai Lietuvos sportininkei buvo tik pradžia – toliau sekė trys plaukimo krūtine pasaulio rekordai, keturi Europos ir 12 Lietuvos.

Priimdama apdovanojimą, R. Meilutytė Lietuvos jaunimui palinkėjo atkaklumo bei drąsos priimant iššūkius.

D. Grybauskaitė ir A. Kavakienė

R. Meilutytė

J. Ohmanas ir Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Edita Saaf

8 va s a r i s 2014

Trys dešimtys dalyvių susirinko iš įvairiausių pasaulio kraštų – mokymuose dalyvavo 19 šalių atstovai. Mokymai prasidėjo

ISM Vadybos ir ekonomikos uni-versiteto rektoriaus doc. dr. Neri-jaus Pačėsos sveikinimo žodžiais – rektorius nuoširdžiai pasidžiaugė, kad po jo vadovaujamo univer-siteto stogu susirinko tiek daug

jaunimo, kuriam svarbu plėtoti lietuvybę svetur.

Mokymai vyko visą dieną ir pasirinkimo galimybės buvo lanks-čios – buvo galima „šokinėti per temas“ arba dalyvauti tik vienoje pasirinktoje kryptyje, tačiau viską lėmė tam tikro krašto bendruome-nės ar jaunimo sąjungos specifiniai poreikiai. Mokymus vedė ilgametę

patirtį konkrečioje srityje turintys lektoriai: viešųjų ryšių temą gvil-deno Linas Kontrimas, efektyvaus pranešimo niuansus pristatė ir aptarė Sergejus Tichomirovas, o ly-derystės ir komandos valdymo bei motyvavimo paslaptimis dalinosi Vytautas Gaidamavičius.

Pirmoje viešųjų ryšių moky-mų dalyje L. Kontrimas glaustai

PLjs mokymai viLniuje: Lyderystė ir

Žana Jermakovaitė

Gruodžio 19 dieną, prieš pat didžiąsias metų šventes, isM vadybos ir ekonomikos universitete, vilniuje, vyko Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos organizuoti viešųjų ryšių ir lyderystės mokymai įvairių kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų nariams.

viešieji ryšiai

2014 va s a r i s 9

LiEtuvOJE

pristatė ir išnarpliojo viešųjų ryšių sąvoką, paaiškino, kaip veikia darnos komunikacija, praktinėmis užduotimis ir aptardamas ben-druomenėse ar jaunimo sąjungose egzistuojančias problemas, kurios buvo pristatytos viešai, atsklei-dė galimus situacijų sprendimo būdus. Taip pat savo idėjas ar praktiškai įgyvendintus jų spren-dimus galėjo pateikti ir paskaitos dalyviai, vyko diskusija. Džiugu, kad seminare dalyvavo ir atstovai iš Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasak kurių, dažnai pasigendama būtent grįžtamo-jo ryšio iš bendruomenių, buvo gilinamasi į galimas to priežastis, plėtojami galimi bendradarbiavi-mo keliai.

Antroje viešųjų ryšių dalyje S. Ti-chomirovas aptarė socialinių tinklų svarbą šių dienų pasaulyje ir pasi-dalino savo patirtimi, kaip parašyti efektyvų pranešimą: kada didžiau-sia tikimybė, jog leidinio ar tinkla-pio redaktorius publikuos straipsnį, kaip išgryninti temą, kad ji sudo-mintų ne tik skaitytoją, bet visų pirma ir redaktorių, kuris sprendžia, ar publikuoti pranešimą, kaip reikė-tų pateikti pranešimą redaktoriui, kokių žodžių ar posakių reikėtų atsisakyti savo rašto darbuose, kokį vaidmenį pranešimuose vaidina citatos, kaip pristatyti ir įvardinti pašnekovus nesikartojant viso pranešimo metu, kaip yra trumpi-nami per ilgi pranešimai ir kokia pranešimo apimtis yra pati optima-liausia. Bene daugiausia klausimų turėjo tik ką įsikūrusios Turkijos lietuvių bendruomenės atstovai ir Norvegijos jaunimo sąjungos nariai, itin dažnai susiduriantys su lietuvių blogo įvaizdžio problemomis ar tam tikrais stereotipais.

Dalyvavusieji kitoje mokymų kryptyje – lyderystės mokymuo-

LiEtuvOJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

se – pirmoje dalyje susipažino su lyderio sąvoka ir išgirdo, kokiomis savybėmis turi pasižymėti lyde-riai. Seminaro dalyviai, išklausę V. Gaidamavičiaus paskaitą, turėjo suprasti, jog būti lyderiu – tai būti savimi organiškai atskleidžiant savo geriausiąjį „aš“. Tačiau visų svarbiausia – lyderis turi turėti tiks-lą ir žinoti, kodėl jis būtent tai daro.

Pasak Valdo Jenciaus, Lietuvių jaunimo bendrijos Danijos kara-lystėje valdybos nario ir kultūrinės veiklos koordinatoriaus, kiek ironiška buvo pirmoji praktinė užduotis, kuomet reikėjo įtikinti visą būrį skeptiškai nusiteikusių jaunuolių, kokią naudą jie gausią prisidėję prie organizacijos veiklos, tačiau tos abejonės ir klausimai yra būtent tai, su kuo susiduria lietuvių jaunimo organizacijų užsienyje aktyviausi žmonės, kalbindami bendraamžius tautie-čius. Užduoties metu jaunimas „klausinėjo“ apie pinigų plovimą, i. D

avyde

nko n

uotr.

apie tariamą politinę naudą, neva niekas nėra daroma be priežasties, apie galimybę rasti darbą, jei įstos į siūlomą „partiją“.

Antroje dalyje buvo kalbama apie komandos valdymą ir veiklos koordinavimą, sąlygų sukūrimą, kad bendras organizacijos tikslas kiekvienam komandos nariui taptų individualiu ir siektų jo kaip savo. Praktinėmis užduotimis buvo mokoma motyvuoti ir uždegti žmones, padėti įžvelgti kiekvie-nam jo atliekamo darbo naudą ir prasmingumą. „Svarbu nepamiršti, jog jei veikti tave motyvavo kažkas kitas, vadinasi, ir dirbi dėl to kito tikslų, lyderis motyvuoja save pats, tačiau tai jau mūsų pasirinkimas, kuo norime būti šiame gyveni-me“, – dėstė V. Jencius.

Pasibaigus mokymams visi daly-viai ir lektoriai bei kviestiniai sve-čiai rinkosi Vilniaus senamiestyje esančiame bare į kalėdinį vakarą, kurio metu mezgė naujas pažintis, toliau keitėsi ir dalinosi jų ben-druomenėse ar jaunimo sąjungose egzistuojančiomis problemomis ir jų sprendimais. Keldami šampa-no taures vieni kitus sveikino su artėjančiomis šventėmis ir linkėjo toliau plėtoti lietuvybę išeivijoje.

Svarbu nepamiršti, jog jei veikti tave motyvavo kažkas kitas, vadinasi, ir dirbi dėl to kito tikslų, lyderis motyvuoja save pats, tačiau tai jau mūsų pasirinkimas,kuo norime būti šiame gyvenime.

10 va s a r i s 2014

Globalėjančios Lietuvos są-lygomis, vis aktyviau šalies jaunimui, mokslo tyrėjams renkantis studijas užsie-

nio universitetuose, o dažnai ir įleidžiant užsienio šalyse savo šaknis, tokiu būdu matant didesnes karjeros ar mokslo tyrimų vystymo perspektyvas, informacija apie jų veiklą sklaidosi, ir net moderniosios technologijos tas žinias vis sunkiau bepadeda surinkti ir susisteminti, todėl kartais, čia, Lietuvoje, net nežinome apie tautiečių nuveik-tus reikšmingus darbus, neturime galimybių naudotis inovatyviais jų veiklos rezultatais.

Ne veltui Lietuvoje jau kuris laikas organizuojami užsienio lietuvių jaunųjų menininkų – mu-zikų, dailininkų darbų pristatymai, steigiamos nominacijos, apdova-nojami tam tikrose srityse di-

džiausių pasiekimų pelnę užsienio lietuviai.

Tarp svarbių Lietuvos nacionali-nės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus veiklų žymią vietą užima lietuvių užsienyje pu-blikuotų mokslo studijų paieška, įsigijimas, kaupimas, jų darbų pristatymas visuomenei.

Taip pradėjome ir šiuos metus. Sausio 6 dieną bibliotekoje įvyko didelio atgarsio sulaukęs renginys –

JAV Gvineto apygardos Džordžijos koledžo (Georgia Gwinnett Col-lege) politikos mokslų docentės dr. Dovilės Budrytės kartu su Rio de Žaneiro Tarptauti-nių santykių instituto doc. dr. Erica Resende parengtos knygos „Memory and Trauma

in International Relations“ (Rou-tledge, 2013) pristatymas.

Knygos autorė, pristačiusi savo mokslo tyrimų įžvalgas, susijusias su kaltės, atsiprašymo, trauminių patirčių, transnacionalinės atmin-ties sąvokų universalumo apibrėž-timis skirtingų tautų patirtyse, kar-tu paskatino diskusiją ir šiai temai interpretuoti Lietuvos istorijos ir kolektyvinės atminties kontekste, juolab kad knygoje publikuotas D. Budrytės tekstas apie lietuvių istorinės atminties traumines patirtis po Antrojo pasaulinio karo. Daug diskusijų sukėlė ir knygos konteksto padiktuoti pokalbio dalyvių klausimai dėl LR Seimo iniciatyvos steigti Tautos istorinės atminties tarybą, jos funkcijų ir apskritai šios institucijos būtiny-bės. Ne mažiau įdomus ir gausiai diskutuotas Rusijos kaltės prieš Lie

tuvos

nacio

nalin

ės M.M

ažvyd

o  bibl

ioteko

s nuo

tr.

jav Lietuvė moksLininkė anaLizuoja atmintĮ ir traumines Patirtis tarPtautiniuose santykiuose

Jolanta Budriūnienė

2014 va s a r i s 11

apie dr. D. Budrytę ir jos knygą „Memory and trauma in international relations“ (routledge, 2013).1989–1991 m. d. Budrytė studijavo žurnalistiką vilniaus uni-versitete, yra baigusi komunikacijos srities bakalauro studijas nort Kantono universitete volše, (ohajo valst.) ir politikos mokslų krypties magistro studijas old dominion universite-te norfolke (virdžinijos valst). 2000 m. šiame universitete jai suteiktas filosofijos krypties daktaro laipsnis.

d. Budrytė yra keturių kolektyvinių monografijų ir daugiau nei 40 mokslinių straipsnių bei recenzijų autorė. savo mokslinių tyrimų įžvalgas yra pristačiusi pranešimuo-se daugiau nei penkiasdešimtyje mokslinių konferencijų Jav ir europoje.

d. Budrytė yra Baltijos studijų asociacijos (aaBs), tarptautinių studijų asociacijos (isa), nacionalinės moterų studijų asociacijos (nWsa), Jav politikos mokslų asocia-cijos (aPsa) ir kt. organizacijų narė.

Knyga „memory and trauma in international relations“ yra kolektyvinė monografija, kurioje siekiama pristatyti kompleksinius trauminių patirčių ir atminties dimensijos raiškos skirtinguose kultūriniuose kontekstuose tyrimus. Pasitelkus daugelio užsienio šalių mokslininkų šios srities įžvalgas, knygoje pristatomas multikultūrinis kančios, užmaršties, atminties ir trauminių patirčių įamžinimo tarp-tautinis politinis-socialinis aspektas. studija turėtų sulaukti ir tarptautinių santykių, ir sociologijos bei Lietuvos istorijos tyrėjų dėmesio, nes joje nemažai vietos skiriama ir lietuvių tautos transnacionalinės atminties po antrojo pasaulinio karo problematikai.

Užsienio reikalų ministerijoje sausio 3 dieną vyko neforma-lus susitikimas su diasporos ekspertu iš airijos, konsultacijų bendrovės „diaspora matters“ įkūrėju ir prezidentu Kingsley

aikinsu.užsienio reikalų ministerijos užsienio lietuvių departamento

direktorės, ambasadorės gintės damušytės vestoje diskusijoje „diasporos telkimas valstybei: airijos pavyzdys“ svečias dalijosi įžvalgomis apie diasporos reikšmę šaliai.

K. aikinsas atkreipė dėmesį, kad valstybės turi naujai suvokti diasporos svarbą ir siekti abiem pusėms naudingos partnerystės. svečio teigimu, diasporos negalima traktuoti kaip „prarastos“ tautos dalies, diaspora į valstybės gyvenimą gali įsitraukti per strategines iniciatyvas, pavyzdžiui, mentorystės, investicijų pritraukimo programas bei kultūrinius projektus.

susirinkusiuosius pasveikinęs Lietuvos užsienio reikalų viceminis-tras rolandas Kriščiūnas teigė, kad siekiant įgyvendinti veiksmingą diasporos politiką ir sutelkti pasaulio lietuvius valstybei stiprinti, Lietuvai svarbi kitų gausias diasporas turinčių šalių patirtis.

viceministras pabrėžė, kad ši politika grindžiama „globalios Lietu-vos“ idėja – suvokimu, kad esame viena tauta ir kiekvienas motyvuotas lietuvis ar su Lietuva save siejantis asmuo yra svarbus ir reikalingas šaliai. Kur bedirbtume ir begyventume, kiekvienas savo žiniomis, idėjomis bei patirtimi galime prisidėti prie valstybės ir visuomenės pažangos.

g. damušytė teigė, kad siekiant sutelkti Lietuvos diasporą, plėtojami ryšiai su profesionalais – asmenimis, daug pasiekusiais profesinėje srityje, pripažintais įvairiose šalyse ir galinčiais konkrečiais projektais prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Ji pridūrė, jog toliau siekiama stiprinti gerai organizuotas ir savo veikimo šalyje pripažintas užsienio lietuvių bendruomenes bei organizacijas, kurios gali suburti diasporą ir taip prisidėti prie bendrų tikslų siekimo.

diskusijoje dalyvavo airijos ambasadorė Lietuvoje Philo-mena murnaghan, Lietuvos respublikos seimo, vyriausybės, institucijų, įgyvendinančių „globalios Lietuvos“ programą, vilniaus miesto savivaldybės, akademinės bendruomenės, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, taip pat  Lietuvos diasporos profesionalus siejančios organizacijos „globalios Lietuvos lyderiai“ atstovai bei valdy-bos nariai.

vilniuje – diskusija su diasporos ekspertu iš airijos

LiEtuvOJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

savo anksčiau buvusio režimo aukas klausimas, kurį knygos autorė pakomentavo sakydama, jog „valstybių atsiprašymai už praeities nusikaltimus dažniausiai susiję su visuomenės demokratėjimo procesais ir nuomonių įvairovės plėtra nusikaltimus vykdžiusioje šalyje. Įtakos tam taip pat turi tarptautinės bendruomenės spaudimas bei aukos įtaka tarptautinei bendruomenei“. Žurnalis-tės dr. Dalios Cidzikaitės vestame pokalbyje leidinyje dėstomą istorinės atminties lietuviškąjį kontekstą aptarė istorikas dr. Tomas Balkelis ir istorikė, kultūrologė dr. Violeta Davoliūtė.

Malonu pažymėti ir gera proga padėkoti dr. D. Bu-drytei už galimybę naująją knygą turėti Nacionalinės bibliotekos fonduose. Naująja studija galės naudotis Lietuvos tyrėjai, besigilinantys į šios krypties proble-matiką, plėtojantys šios tematikos mokslo tyrimus.

R. Kriščiūnas ir K. Aikinsas

urM

nuotr

.

12 va s a r i s 2014

Fotografijos projekto „Ilgesio žemė“, kurį sudaro paroda ir knyga, mintis – pažvelgti į šių dienų Donelaičio Mažąją

Lietuvą. Nuotraukose užfiksuotos Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) vietovės yra susijusios su klasiko gyvenimu ir, tikėtina, buvo jo poemos socialinis peizažas.

A. Valiauga yra vienas iš nedau-gelio Lietuvos fotomenininkų, nuosekliai besidomintis iden-titeto ir tapatybės klausimais. Jo dėmesio centre – žmonių jausenos ir egzistencija tarpinėse situacijose. Kintanti sociokultū-rinė situacija ir personažų būvis

joje tapo pastarojo meto autoriaus vizualinių tyrimų bendru vardikliu.

Naujausiame cikle „Ilgesio žemė“ autorius atsigręžia į pamatines ver-tybes ir kultūrinių kodų suvokimą. A. Valiauga savo darbų kontekstu pasirenka chrestomatinį lietuvių literatūros kūrinį – Kristijono Donelaičio „Metus“. Tokia strategija nėra populiari šiandienėje Lietuvos fotografijos tradicijoje. Jis, skirtingai nei kiti autoriai, nesiekia tiesioginio faktų iliustravimo. Priartėdamas prie literatūros šedevro geografiš-kai, bet nutolęs laiku bei vizualiai, menininkas nesirenka žūtbūti-nio šešėlių persekiojimo. „Ilgesio

žemės“ fotografijose mes regime fragmentiškus prisilietimus prie to, kas greičiausiai jau negrįžtamai liko praeityje, kas pergyveno kelias kultū-rinės kaitos metamorfozes ir kas vis tiek atrodo taip skaudžiai pažįstama bei artima. Peizažas, atitolęs vaizdas, nunykusios architektūros fragmen-tai, buities elementai ir prabėgusį laiką skaičiuojančios veidų raukšlės sukuria turtingą, bet nedidaktinę esančio krašto atmosferą. Nuošir-dus pasakojimas, neapibrėžiantis savasties ir aplinkos jausmas sukuria dvireikšmę situaciją – joje susiduri su artimu nepažįstamuoju ir gal atrandi pasimetusį save.

Fotografo a. vaLiaugos ir k. doneLaičio

sausio 15 dieną Prospekto galerijoje vilniuje atidaryta arturo valiaugos fotografijų paroda „ilgesio žemė“.diaLogas

a. va

liaugo

s nuo

tr.

Iš ciklo „Ilgesio žemė“

2014 va s a r i s 13

LiEtuvOJE

Kaip teigia projekto vadovė Eglė Deltuvaitė, „paradoksalu, kaip viena jauniausių – bet ir universaliausių – meno šakų fotografija kuria sudė-tingą dialogą apie mūsų identiteto suvokimą, istorijos įvykių vertinimą, kolektyvinę atmintį, interpretuodama vieną sudėtingiausių lietuvių literatū-ros kūrinių. šis derinys, iš pradžių ga-lintis atrodyti tartum nesusipratimas, suartina XVIII a. mąstyseną ir XXI a. patirtį, klausia, ar egzistuoja amži-nos žmogiškosios vertybės, amžinos klaidos, ir jas patvirtina. Subjektyvūs fotodokumentai, tik šiek tiek, tik krašteliu paliečiantys istoriją, sekan-tys Donelaičio biografijos žingsniais, tampa šių dienų Karaliaučiaus krašto metraščiu, vizualiniais, neverbali-niais Metais.“

Pasak paties autoriaus,  tai – „peizažas krašto, šiandien vis dar aptverto tvora – stalkeriška zona, į kurią pakliuvus apima nerimas, iš prigimties atpažįstamas saulėtekiais medžių viršūnėse, vaiskia pavasario žaluma, vasarvidžio kvapais, rudens klampyne vieškely, balta žiemos tyla. Kraštas, išsaugojęs Mažosios Lietu-vos legendą ir Kristijono Donelaičio atminimą – „Metų“ laiko rate…“

Apie autorių: arturas valiauga gimė 1967 m. sausio 22 d. vilniuje. 1990-aisiais baigė vilniaus technologijos technikumą, įgijo fotografo specialybę. 1990–1993 m. dirbo fotografu vilniaus gedimino technikos universitete. 1993–1996 m. – nepriklausomas menininkas, dirbo rekla-mos ir leidybos srityse. 1996–2003 m. – vilniaus fotografijos studijos „marijos nostalgija“ fotografas. nuo 2004 m. – reklamos fotografijos įmonės uaB „Fotoprojektai“ direktorius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys – nuo 1992 m. 2008 m. baigė bakalauro studijas vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, 2010 m. įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį vilniaus dailės akademijoje. nuo 2010 m. dėsto vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

nuo 1993 m. dalyvauja fotografijos meno parodose bei projektuose. tarp jų – tokie tarptautiniai tiriamosios fotografijos projektai kaip tarp-tautinio fotografijos ir tyrimų tinklo projektas „darbas“ (2005–2006), 4-oji „ars Baltica“ fotografijos meno trienalė (2008), „eu-Japan Fest“ projektas „Japonija europos akimis“ nr. 11 (2009) ir kt.

Parodos: surengė 25 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų.

Apdovanojimai: 1995 m. – pagrindinis apdovanojimas (Silver Nugget) „Kodak european Panorama“ (arlis / Prancūzija);

2002 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatorišku-mą ir fotografijos meno plėtotę;

2005 m. – iPrn organizuoto tarptautinio projekto „Kintantys veidai“ (Changing Faces) Lietuvos-nyderlandų kultūros mainų konkurso laimėtojas. 

Monografijos: „Jėzusmarija, mama ir visa kita“ (2006); „tylusis identi-tetas“ (2008); „tarp krantų“ (2009); „apie ilgesio žemę“ (2013).

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

Iš ciklo „Ilgesio žemė“

Iš ciklo „Ilgesio žemė“

14 va s a r i s 2014

Prieš penkerius metus Londono Sityje dirbantys lietuviai pra-dėjo mentorystės programą, kuria siekė dalintis žiniomis

ir praktika su mažiau patyrusiais lietuviais, studijuojančiais D. Bri-tanijoje. ši programa, vienijan-ti profesionalus ir studentus, netrukus sėkmingai išsiplėtė į JAV, Lietuvos ir Beniliukso (Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo) šalių regionus. šiemet projektas pirmą kartą apėmė visą pasaulį, įtraukdamas du naujus regio-nus – Skandinavijos bei „Global“, skirtą gyvenantiems valstybėse už programos regionų ribų.

„Su draugais padarėme išvadą, kad kiekvieno iš mūsų profesi-nius sprendimus lėmė atsitiktinai sutikti labiau patyrę žmonės. Tada pagalvojome, o kodėl gi nepada-rius taip, kad šiuos žmones būtų galima sutikti „tyčia“?“ – projekto gimimo istoriją pasakojo vienas iš šios idėjos autorių, „Yplan“ įkūrė-jas Rytis Vitkauskas. R. Vitkauskas džiaugėsi, kad mentorystės idėja

pasiteisino: šiais metais organiza-toriai sulaukė pustrečio šimto pa-raiškų iš „mažųjų brolių ir sesių“, kurie atkeliavo net iš 72 skirtingų universitetų ir 13-os šalių.

Lietuvoje gyvenančius ir trumpam į tėvynę šventėms grįžusius progra-mos dalyvius bei organizatorius susi-tikimo metu pasveikino Lina Danie-nė, programos „Svajonių dirbtuvės“ ir kitų socialinių iniciatyvų autorė. Kalbėdama apie vertybes versle, ji ra-gino „LT Big Brother“ narius rinktis profesinį kelią, paremtą asmeninė-mis vertybėmis ir pomėgiais.

„Lithuanian City of London Club“, „Wall Street Lithuanian Club“ ir „Globalios Lietuvos lyde-rių“ globojama bei įvairiose šalyse gyvenančių savanorių sėkmingai vykdoma programa per savo gyva-vimo laikotarpį pritraukė virš 230 įvairių sričių profesionalų, tapusių mentoriais 500 studentų. Projekto dalyviai savo patirtį sukaupė to-kiose pasaulyje žinomose kompa-nijose ir organizacijose kaip „Pa-saulio bankas“, „Morgan Stanley“,

„J. P. Morgan“, „Ernst & Young“, „McKinsey & Co“, „Deloitte“, „Samsung“, „YPlan“, „BlackBerry“, „Barclays“, „Citigroup“ ir daugelyje kitų. Mentoriai ir studentai įsikūrę visame pasaulyje – nuo Silicio slėnio iki Japonijos ir Australijos.

Porą metų šiame projekte dalyvaujantis „didysis brolis“, Lietuvos regiono koordinatorius Vytautas Dobilas įsitikinęs mento-rystės programos nauda svečiose šalyse ir gimtinėje gyvenantiems lietuviams. „Programa suteikia vienybės jausmą, kai jaunieji pro-gramos dalyviai gali savo mentorių paprašyti patarimo ar kitokios pagalbos, siekdami sėkmingai save realizuoti pasirinktoje srityje užsienyje“, – sako V. Dobilas, šiuo metu Lietuvoje vadovaujantis įmonei „Servico“. Jis priduria, kad programoje taip pat dalyvauja sėk-mingai užsienyje dirbę ir vėliau į gimtinę sugrįžę lietuviai profesio-nalai, perduodantys savo patirtį ir idėjas Lietuvos jaunimui.

Programoje dalyvauja paskutinių bakalauro ir magistro kursų studen-tai, rimtai besidomintys tolimesnė-mis studijomis, profesine praktika ir karjera Lietuvoje ar užsienyje. Žinių ir patirties perdavimas vyksta nefor-maliai – skambučiais, elektroniniais laiškais, pokalbiais „Skype“ ar susiti-kimuose. Savo patirtimi su studen-tais dalijasi finansų ir ekonomikos specialistai, verslininkai ir verslo konsultantai, teisininkai, diplo-matai, mokslininkai, tarptautinių santykių, politikos, informacinių technologijų, kūrybinių industrijų bei kitų sričių atstovai.

globali mentorystės programa „Lt Big Brother“ užbaigė penktąjį sezonąMentorystės programa „Lt Big Brother“, skirta lietuvių jaunimui, norinčiam pasisemti žinių ir patirties iš lietuvių profesionalų, dirbančių visame pasaulyje, gruodžio 30 dieną metinio suvažiavimo metu atsisveikino su penktojo sezono dalyviais.

„Lt Bi

g Brot

her“ n

uotr.

tEMa rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

Praėjusiame numeryje palietė-me vieną rečiau žiniasklaidoje gvildenamų socialinių temų – išeivijos senjorų galimybes su-

tikti gyvenimo saulėlydį Lietuvoje. ši tema svarstyta Seimo ir PLB komisijos sesijoje lapkritį. šį kartą dar viena socialiai jautri tema, susijusi su užsienio lietuviais, – politinių kalinių ir tremtinių grįži-mas į Lietuvą. Ji taip pat svarstyta Seimo ir PLB komisijoje.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjos Eglės Čaplikienės, 1990 metais atkūrus Lietuvos Ne-priklausomybę, Lietuvos Respubli-kos Vyriausybė kaip vieną iš priori-

tetinių savo veiklos krypčių pradėjo formuoti socialinę valstybės politiką tremtinių grįžimo klausimu.

Po poros metų Lietuvos valstybė įsipareigojo ir aiškiai apibrėždama bazines priemones sudarė realią galimybę padėti politinių kalinių ir tremtinių šeimoms sugrįžti į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą.

Įgyvendinant programą buvo keliami du pagrindiniai uždavi-niai: aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir nuomos pagrindais jas skirti grįžtantiems tremtiniams bei suteikti valstybės paramą grįžtančių asmenų persikėlimo išlaidoms padengti ir socialinės

integracijos priemonėms vykdyti.1992-aisiais sukurta Politinių

kalinių ir tremtinių bei jų šei-mų narių sugrįžimo į Lietuvą programa buvo vykdoma du dešimtmečius. Kadangi liko dar ką nuveikti, siekiant užtikrinti darbų tęstinumą, buvo parengtas ir pernai patvirtintas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą vei-klos 2013–2015 metų planas. Tad norintieji sugrįžti toliau tai gali daryti padedant Lietuvai.

E. Čaplikienė teigė, jog siekiant užtikrinti, kad grįžtantiems asme-nims, kurie iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikė pasirinktai savivaldybei prašymus, būtų sudarytos sąlygos apsirūpinti butais Lietuvoje ir integruotis į šalies gyvenimą, pernai patvirtintas Politinių kalinių ir trem-tinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiklos 2014 metų planas.

Plano tikslas – suteikti valstybės paramą ir sudaryti sąlygas okupa-cijų metais neteisėtai represuo-tiems asmenims sugrįžti gyventi į Lietuvą ir integruotis į šalies gyvenimą.

„Viena iš šio plano krypčių – suteikti sugrįžtančioms šeimoms nuolatinį būstą“, – akcentavo pranešėja.

Programa, o dabar jau planas, įgyvendinama 21 metus, tačiau

tas iLGas KELias naMO: Porą tūkstančių tremtinių sugrĮžo, dar keLi šimtai Laukia savo eiLės

Grįžtančių tremtinių geografija

saDM

nuotr

.

16 va s a r i s 2014

galimybė apsirūpinti būstu Lietuvoje – vienas svarbiausių, daugiausia investicijų reikalaujan-tis ir didžiausią įtaką represuotų asmenų šeimų sugrįžimo procesui turintis veiksnys.

Per 1992–2012 metus butais aprūpintos 1928 grįžusios nuolat gyventi į Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių šeimos, šiam tikslui panaudoti 106,7 mln. litų Lietuvos valstybės investicijų.

Taip pat 1995 metais įsteigti Grįžtančių tremtinių laikino apgy-vendinimo namai. O 1997 metais įsteigti 80 vietų globos namai, skir-ti garbaus amžiaus tremtiniams.

Dažniausiai tremtiniai ir poli-tiniai kaliniai nori sugrįžę apsigy-venti Vilniuje. Iš minėtų 1928 šei-mų, gavusių būstą, Vilniuje įsikūrė 685, Kaune – kiek daugiau nei 200, Klaipėdoje – virš 100, šiauliuose – 65, Panevėžyje – apie 60 šeimų.

šiuo metu yra įregistruotos 327 grįžtančiųjų šeimos, kurios laukia, kol bus galimybė išsinuomoti būstą, o paskui jį privatizuoti. Daugiausia norinčiųjų, žinoma, yra Vilniuje – 241 šeima, Klaipėdo-je – 48, Kaune labai nedaug – tik 2 šeimos. Problema ta, kad būtent Vilniuje apsigyventi pageidaujan-čių yra daugiausia, bet čia ir būsto

kainos yra daug aukštesnės nei kituose miestuose, tad nupirkti butus sostinėje atsieina daug brangiau. Galbūt kitame Lietuvos mieste už tą pačią sumą būtų gali-ma nupirkti du ar net tris butus.

Atsižvelgiant į sunkumus aprūpi-nant gyvenamuoju plotu sugrįžusių-jų nuolat gyventi į Lietuvą politinių

tas iLGas KELias naMO: Porą tūkstančių tremtinių sugrĮžo, dar keLi šimtai Laukia savo eiLės

kalinių ir tremtinių šeimas, kaip jau minėta, 1995 metais Vilniaus mieste Naujojoje Vilnioje įsteigti 60-ties butų Grįžtančių tremtinių laikini apgyvendinimo namai.

Juose šiuo metu gyvena 65 šeimos (166 žmonės). Pasak E. Čaplikie-nės, šiuose namuose dar yra vietos keliems žmonėms. Be to, yra ne tik vietos laikinam apsigyvenimui, bet ir lėšų integracijai, kursams, pašalpoms, persikėlimo išlaidoms padengti.

Svarbu ir tai, jog gyvenantieji Grįžtančių tremtinių laikino apgy-vendinimo namuose turi mokėti tik pusę sumos už komunalines ir šildymo išlaidas, kita pusė dengia-ma valstybės lėšomis.

O garbaus amžiaus tremtiniai, įsi-kūrę „Tremtinių namuose“, visiškai

išlaikomi valstybės lėšomis. Tiesa, ten laisvų vietų šiuo metu nėra.

Dar vienas būdas palengvinti bei paskatinti tremtinių ir politinių kalinių grįžimą į Lietuvą – spe-ciali Vilniuje veikianti gimnazija Lietuvių namai. Iš 293 moksleivių, besimokančių joje, 62 yra tremti-nių vaikaičiai.

Be būsto suteikimo, Lietuva stengiasi padėti ir kitaip – sociali-nės integracijos priemonėmis. Per 1992–2012 metus valstybės parama persikėlimui ir socialinei integra-cijai suteikta daugiau nei 4000

Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos Sovietų Sąjungos teritorijoje

Grįžtančių tremtinių laikini apgyvendinimo namai

„Tremtinių namai“

2014 va s a r i s 17

grįžusių asmenų, tam panaudota 20742 tūkst. litų.

Būdai ir pagalba visokeriopa, pradedant persikėlimo išlaidų padengimu, lietuvių kalbos kur-sais, profesinės kvalifikacijos arba perkvalifikavimo kursais, neįgalių grįžtančių asmenų parvežimu į Lie-tuvą ir baigiant tremtinių, mirusių ar žuvusių buvusios SSRS teritorijos ka-linimo ir tremties vietovėse, palaikų į Lietuvą pervežimu, taip pat parama jau minėtai Lietuvių namų gimna-zijai bei lietuvių bendruomenėms,

įsteigtoms buvusios SSRS teritorijos kalinimo ir tremties vietovėse.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos specialistų skaičiavimais, preliminarus lėšų poreikis aprūpi-nimui gyvenamosiomis patalpo-mis yra 52 mln. Lt, o preliminarus lėšų poreikis teikiant valstybės paramą persikėlimui ir socialinei grįžtančiųjų asmenų integracijai – 2,6 mln. Lt.

Tiesa, E. Čaplikienės teigimu, po truputį lėšų reikia vis mažiau, mat norinčiųjų sugrįžti jau nebėra tiek

daug, dauguma to pageidavusių jau sugrįžo.

„Kiekvienais metais skirdavome po milijoną būstui įsigyti, 2014 me-tais turime tik 700 tūkst. ir 4 butus Vilniuje taip pat nupirksime. Keturios šeimos galės atvažiuoti. Situacija yra tokia, kad Kaune yra 7 laisvi butai, bet niekas nenori va-žiuoti ten, visi nori į Vilnių. Kituose miestuose taip pat yra po vieną kitą butą iš socialinio būsto fondo, bet važiuoti kol kas niekas nenori“, – pasakojo E. Čaplikienė.

Seimo ir PLB komisijos narė Da-lia Teišerskytė prasitarė girdėjusi, jog pasitaiko atvejų, kad gavę butą tremtiniai jį parduoda ir apsisukę grįžta ten, iš kur atvykę.

E. Čaplikienė teigė, jog kai būs-tas tampa žmogaus nuosavybe, jis turi teisę jį parduoti ir išvažiuoti. „Yra keletas tokių atvejų, bet ne vi-sada jie yra tokie piktybiniai, susiję vien su noru pasipelnyti. Kartą šei-ma gavo butą, moteris liko našlė, ji galbūt yra kitos tautybės, rusė, ir ji nori grįžti ten, kur savi. Buvo ir tokių atvejų. Aišku, gal buvo keletas ir pasipelnymo atvejų. Bet tikrai iš tų 2 tūkst. žmonių tai nėra taisyklė“, – patikino E. Čaplikienė.

„Ar galėčiau dar atkreipti jūsų dėmesį, kodėl žmonės nori apsigy-venti Vilniuje. Todėl, kad čia butai yra brangiausi Lietuvoje. Jie gauna, parduoda ir išvažiuoja į kaimus. Įsiveisia bičių, nusiperka trakto-rių ir ūkininkauja. Kad labai daug išvažiuotų ir grįžtų atgal į Sibirą, to tikrai nėra. Gaudami butą Vilniuje jie tokiu būdu gauna pinigų, gauna papildomai lėšų, už kurias jie galė-tų įsikurti“, – papildydama kalbėjo Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos So-cialinės aprėpties ir bendruomenių programų skyriaus vyr. specialistė Rima Gudelytė.

tEMa rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

1994 1999 2002 2005 2008 2011 2013

2500000

2000000

1500000

1000000

500000

0

LitaiIš viso panaudota 20742 tūkst. Lt

Iš viso aprūpintos butais 1928 šeimos

0 50 100

VilniusKlaipėda

KaunasAlytus

KalvarijaPanevėžys

Kitos savivaldybės

Iš viso butų laukia 327 šeimos241

4824

23

27

RajonaiElektrėnaiVisaginasŠiauliaiPanevėžysPalangaNeringa

62723

6560112

20139269

342

685

MarijampolėKlaipėdaKaunasDruskininkaiAlytusVilnius

18 va s a r i s 2014

LAIŠKAI IŠ VILnIAUS LIETUVIų nAMų

Mielasis mano drauge,šį kartą nusprendžiau pasidalinti su tavimi viena iš mano kasdienybės istorijų. Joje tau papasakosiu apie ypatingą mokyklą ir kaip joje akimirksniu praskriejo beveik vienuolika mano gyvenimo metų. tačiau bene patys įspūdingiausi buvo pirmieji metai, kai mokiausi pradinėse klasėse.

turbūt tau kyla klausimas – kuo gi ypatinga ši mokykla? Pasakysiu, kad joje mokosi mokiniai, atvažiavę beveik iš viso pasaulio. iš įvairiausių pasaulio kampelių čia suvažiavę lietuvių kilmės vaikai. visi mes daugiau ar mažiau turime lietuviško kraujo, tekančio mūsų gyslomis. mes grįžome į Lietuvą, į savo gimtąjį kraštą, į mūsų protėvių žemę – stengsimės ją saugoti ir puoselėti.

o dabar šiek tiek apie save. atvažiavau į Lietuvą iš rusijos, tatarstano respublikos, būdama dar visai mažytė mergaitė. mažos mergaitės akimis išvydau naują pasaulį: kitokios spalvos, nauji miestai, pastatai, žmonės, dėvintys kitokio stiliaus drabužius, kalba ir netgi gamta, kurią aš taip myliu, čia atrodė visai kitaip. tačiau manęs visa tai nė kiek negąsdino, o, atvirkščiai, patraukė. man kilo toks didelis noras pažinti šį naują, man atsivėrusį pasaulį kuo geriau ir greičiau.

tuo metu dar nemokėjau nė vieno lietuviško žodžio, o tik abstrakčiai žinojau, kaip skamba šios kalbos garsai. todėl iškėliau sau tikslą – išmokti lietuvių kalbą ir kalbėti ja taip laisvai, kaip kadaise kalbėjo mano proseneliai.

ir štai po metų savotiško naujo krašto pažinimo sutiksėjo laikrodis – man atėjo metas eiti į mokyklą. tėvai ir keliai atvedė mane prie pirmosios mokyklos, kuri vadinosi neįprastai – „Lietuvių namai“ – durų slenksčio. Patekau į pirmąją klasę, kurioje be manęs buvo tik trys mokiniai. mano pirmoji mokytoja buvo labai gera, nuoširdi ir draugiška, ji iki šiol moko vis naujus mokinius su ta pačia šiluma. atėjusi į šią mokyklą, sužinojau, kad aš esu ne vienintelė mokinė, atvažiavusi iš tolimo krašto. sutikau ir susidraugavau su skirtingų tautybių vaikais. Koridoriuose girdėjau, kaip vienu metu kalba rusų, lenkų, vokiečių, anglų, ispanų kalbomis. iš pradžių mus visus skyrė kalbos barjeras, tačiau mus siejo vienas bendras dalykas – didesnė ar mažesnė lietuviško kraujo dalis. ir toks atradimas mane labai džiugino, nes žinojau, kad mes visi esame panašūs ir esame kartu.

metai bėgo – išmokau kalbą, pažinau Lietuvą ir jos kultūrą bei

išgirdau daug įvairių mokinių istorijų apie jų šeimas ir kelionę į tėvynę. dabar mokausi vienuoliktoje klasėje, nė kiek nesigailiu, kad atsidūriau šioje mokykloje. aš labai džiaugiuosi, kad man teko pažinti savo protėvių kraštą. mūsų, lietuvių, nėra labai daug (na, tikrai mažiau negu kinų) ir, mano manymu, labai svarbu pamilti savo gimtąją šalį, šalį, su kuria yra susijusi tavo giminės istorija. svarbu būti vieningiems, sieti savo ateitį su šiuo kraštu. todėl taip nuostabu ir džiugu, kad egzistuoja tokia mokykla kaip vilniaus lietuvių namai, kurioje gali mokytis visi lietuvių kilmės vaikai.

na štai, dabar tu žinai, kokioje mokykloje aš mokausi. Beje, aš irgi norėčiau daugiau sužinoti apie tavo mokyklą. tikiuosi, kad, rašydamas laišką, tu man irgi atversi savo kasdienybės puslapį. Linkiu tau sėkmės ir nekantraudama laukiu tavo atsakymo!

tavo ištikima draugė

Alina Rukšnaitis,III G klasės mokinė,Vilniaus lietuvių namai

2014 va s a r i s 19

aKtuaLu

Trumpai prisistatau. Aš esu Gediminas Kantauskas, gyvenu  Jungtinėje Karalystė-je, Londone, 14 metų dirbu Britų standar-tų institute.

Norėčiau paprašyti prisijungti prie mano pradėto el. almanacho projekto „Lietuvos vardo garsintojai – užsienio tautiečiai – meni-ninkai, mokslininkai, visuomenės veikėjai“.

Tai toli gražu nebaigtas darbas. Jį pama-žu plėtoju ir vis papildau naujais vardais. 2013-aisiais, prieš Kalėdas, palaikomas enciklo-pedijos Lietuvai.lt įkūrėjo Vito Povilaičio, per-kėliau projektą į el. „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP). 

Jūsų dėmesiui nuoroda: http://lietuvai.lt/wiki/U%C5%BEsienio_tautie%C4%8Diai_-_me-

nininkai,_mokslininkai,_visuomen%C4%97s_veik%C4%97jai#cite_note-211.

Kviečiu visus tuos, kurie neabejingi Lietu-vos vardo garsintojams, prisidėti prie šio el. almanacho projekto plėtojimo. Prašau atsiųsti man vardus, pavardes su asmens veiklos nuro-dymais ir su tikslia el. nuoroda ir aš įtrauksiu juos į šį enciklopedijos sąrašą. Svarbiausias kriterijus vienas – skelbiami žmonės, turintys (turėję) kraujo ryšius su Lietuva ir pagarsėję savo darbais visame pasaulyje. Apimties laiko-tarpis – nuo XIX a. pabaigos iki dabar.

 Mano el. pašto adresas: gediminas.kantaus-kas@bsigroup.com.

 Pagarbiai Gediminas Kantauskas

Amerikiečių portalas „Price of Travel“ paskelbė pigiausių ir brangiausių Eu-ropos miestų sąrašą. Vilniui jame teko 13-oji vieta. Lietuvos sostinė į ne pirmus

metus sudaromą sąrašą įtraukta pirmą kartą.Portalo skaičiavimais, diena Lietuvos sos-

tinėje turistui atsieina 103 Lt. Diena Rygoje – 83 Lt, Talinui skirta 19 vieta, jame pragyventi dieną atsieina 140 Lt.

Reitingo sudarytojai rinko informaciją, kiek miestuose kainuoja viena naktis pigiausiuose nakvynės namuose, kurie yra įsikūrę patogioje vietoje, taip pat, kiek kainuoja du kartus nuva-žiuoti visuomeniniu transportu, kiek atsieina

viena mokama populiari pramoga, trys patie-kalai nebrangiose maitinimo įstaigose ir trys porcijos nebrangaus vietinio alaus ar vyno.

Nustatyta, kad nakvynės namuose Vilniuje galima gauti lovą už 32,73 Lt, pasivažinėjimas viešuoju transportu kainuoja 7 Lt, trys patieka-lai – 43,2 Lt, gėrimai – 15 Lt, svečiai iš užsienio Vilniuje rado pramogų už 5 Lt.

Pačia pigiausia Europoje pripažinta Rumuni-jos sostinė Bukareštas (61,7 Lt), antroje vietoje atsidūrė Ukrainos sostinė Kijevas (64 Lt), trečioje – Bulgarijos sostinė Sofija (66 Lt).

Brangiausiu Europoje pripažintas didžiau-sias šveicarijos miestas Ciurichas (309 Lt).

mieLi tautiečiai, gyvenantys Lietuvoje ir už jos riBų!

turistui diena vilniuje kainuoja 103 Lt: Lietuvos sostinė brangesnė už rygą, bet pigesnė už taliną

D. Do

kšaitė

s nuo

tr.

20 va s a r i s 2014

svEčias

uo pačiu pokalbis vyksta ir apie tai, kokie jie buvo išsiilgę Lietuvos ir kokie laimingi, kad

sugrįžo, kad šiurpą jaučia net iki šiol.Bet prieš pokalbį ir po jo man

kirba vis ta pati mintis. Kaip taip susiklostė, kad išeivijoje, ypač JAV, buvo tiek talentingų lietuvių (dainavusių, šokusių, rašiusių)? Po sunkių dienos darbų pasiryždavu-sių dirbti neatlygintinai ir net per naktį. Be to, sėkmingai!

šis pokalbis apie vieną tokių – talentingą žmogų, kuris rašė, vėliau rašė ir kalbėjo radijuje, bet visą laiką taip pat – lietuviškai.

Kaip susiklostė, kad jūsų vyras atsidūrė pirma Vokietijoje, po to Brazilijoje ir galiausiai JAV?Tie, kurie galėjo, turėjo kokių nors giminių, nesvarbu kokiame krašte – ar šiaurės, ar Pietų Ame-rikoje, ar Naujoje Zelandijoje, ar

Australijoje – tie giminės pasižadė-jo juos iškviesti, prižiūrėti trumpą laiką. Ten mes ir važiavome. Aš su tėvais išvažiavau į Čikagą, nes mano tėvo brolis ten gyveno nuo 1928 metų. Romo motina turėjo brolį Brazilijoje, tad tokiu būdu jie ten išvyko. Vėliau kiti jų gimi-nės, jiems dar būnant Brazilijoje, parengė tinkamus dokumentus, su kuriais pirmiausiai išvažiavo į Čikagą Romo sesuo ir jaunesnysis

Rimantas Zagrebajev

Susitinku su tris kartus telefonu duoti interviu atsisakiusia Nerija Kaspariene pasikalbėti apie vyro Romo Kasparo lietuviškus darbus. Nenorėjo kalbėti, nes esą labai mažai gali papasakoti apie jo veiklą „Pasaulio lietuvyje“. Tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad ji žino pakankamai, juolab kad ir pačią Neriją galime vadinti neoficialia naktine šio leidinio redaktore. Pasak jos, visą gyvenimą R. Kasparui šis leidinys tarsi atstojo vaiką, kurio jie neturėjo.

„Didžiausias nusikaltimas – nutraukti „Pasaulio lietuvio“ leidybą“

N. kasparienė:

t

r. Za

greba

jev nu

otr.

n. Kasparienė

2014 va s a r i s 21

brolis, o Romas liko Brazilijoje. Po 9 mėnesių ir Romas patraukė į Či-kagą. O ten lietuviai turėjo „savo“ 5–6 vadinamuosius rajonus, tad mes visi tvirtai laikėmės kartu. Taip ir prasidėjo visa mūsų banga. Čikaga buvo išeivijos sostinė ir tuo pačiu Lietuvos antroji sostinė (šypsosi – aut. past.).

Kokia buvo jo veikla bei profesija?Pirmiausiai jis dirbo įvairiuose fabrikuose Brazilijoje. Atvažiavęs į Čikagą dirbo taip pat fabrikuose ir pradėjo studijuoti universitete, kuriame baigė mechaniko-inži-nieriaus mokslus. Tuomet pradė-jo dirbti Ilinojaus technologijos institute. Labai garsi ir prestižinė mokslo įstaiga. Jis ten dirbo ir tyrimų skyriuje. Tuomet mes ir susipažinome, nes jis pradėjo reikštis įvairiose veiklose – aš dainavau, o jis, tuo metu būda-mas Broniaus Nainio vadovau-

jamoje valdyboje, paskambino man ir pakvietė į Pietų Amerikoje vykusį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Jo tikslas buvo surasti ir išsiųsti menininkus, solistus, kad atstovautų JAV lietuviams renginyje, kad reklamuotųsi pati PLB valdyba. Ir mes vykome su kolega Bernardu Prapuoleniu į Pietų Ameriką.

Kai perėmiau „Santaros-šviesos“ organizacijos pirmininkavimą, kartą į pasibuvimą buvau pakvie-tusi poetą Jurgį Blekaitį, kuris dirbo „Amerikos balse“. Jo žmona pastebėjo, kad Romas labai gerai kalba lietuviškai ir paklausė manęs, ar jis nenorėtų dirbti „Amerikos balse“. Su Romu dar tuomet ne-buvome vedę, buvome pritrenkti

tokios žinios. Romas juto, kad JAV inžinerijos srityje padėtis blogėja – daugelis atleidžiami iš darbų. Pasiū-liau jam išlaikyti kalbos egzaminus ir pavykus išvažiuoti į Vašingtoną. Tą ir padarėme ir jis pradėjo dirbti „Amerikos balse“. Į Vašingtoną persikraustė 1982 sausio mėnesį, aš atvykau kiek vėliau. Tvarkiau savo ir jo buto reikalus. Jis jau tuomet buvo išsiskyręs su pirmąja žmona, o 1982 metų gegužės mėnesį Čikagoje jis vedė mane. Į Vašingtoną skridau jau ištekėjusi (šypsosi – aut. past.).

Jam labai patiko „Amerikos balse“, nors buvo daug įtampos, bet jis pats labai tobulinosi, ypač lietuvių kalbos kirčiavimą. Mes vi-saip stengėmės neužmiršti lietuvių kalbos, kad visa, kas mums brangu, liktų su mumis. Vėliau Romas dirbo Lietuvos radijuje – septy-nias dienas per savaitę kiekvieną dieną darydavo minutės trukmės pranešimus. 2000 metais „Ame-rikos balso“ lietuvių tarnyba buvo uždaryta. Kaip tik tuomet visam uždarymo procesui ir vadovavo pats Romas.

Jis rašė Brazilijos lietuvių žurnalui „Mūsų Lietuva“, Čikagos dien­raščiui „Draugas“, bet, kaip pats viename interviu yra sakęs, dau­giausiai dėmesio skirdavo „Pasaulio lietuviui“. Kodėl?Manau dėl to, kad „Pasaulio lietu-vis“ yra plačiai pasklidęs po pasaulį ir pasiekia daug lietuvių kraštų. Jam viskas buvo įdomu. Jis jautė, kad tas „Pasaulio lietuvis“ yra tarsi kūdikėlis, kurį reikia tobulinti, ge-rinti. Be to, labai didelę įtaką turėjo B. Nainys. Romas labai pagarbiai vertino B. Nainį, kuris reikalavo iš tiesų daug. Jų draugystė buvo labai miela, maloni. O „Pasaulio lietuvis“ svarbiausias jam buvo, matyt, todėl, kad jis pažinojo ir Stasį Barzduką, kuris buvo ir įkūrėjas, redaktorius.

Čikaga buvo išeivijos sostinė ir tuo pačiu Lietuvos antroji sostinė.

R. Kasparas

asme

ninio a

rchyvo

nuotr

.

22 va s a r i s 2014

svEčias

Jo sūnus Arvydas Barzdukas gyve-no taip pat Vašingtone, tad ryšiai buvo nuolat palaikomi.

1978–1980 metais vienas iš „Pasau­lio lietuvio“ redaktorių buvo Romas Kasparas. Kaip tuomet sekėsi dirb­ti? Minėjote, kad ir pačiai teko ne kartą naktimis spausdinti skaitytojų atsiųstus laiškus ir padėti vyrui.Tas laikotarpis jam buvo labai sunkus, nors prisiminimai iš tų metų yra malonūs. Svarbiau-sia, mes irgi buvome paprašyti Romo, kad ir patys parašytume į „Pasaulio lietuvį“ apie mūsų kelionę į Pietų Ameriką. Paskui vėl mus PLB išsiuntė į Australijo-je vykusias Lietuvių dienas. Taip pradėjau rašyti ir aš. Aišku, jis pataisydavo mano kalbą, klaidas. Mums tas „Pasaulio lietuvis“ ti-kriausiai dėl B. Nainio buvo labai toks artimas, jeigu tik gerbiamas B. Nainys ko nors paprašydavo, visuomet jam talkindavome. Apskirtai, mano dainavimo pa-sirodymai, Romo iškalbingumas lietuvių renginių metu, rašymo ir redagavimo darbai – viskas labai tiesiog „susiklijavo“. Atrodė, kad kitaip ir negali būti.

Kaip atrodydavo ta diena ar tas vakaras, kai reikėdavo atiduoti žurnalą spausdinti?Kai Romas kartą redagavo leidinį vienas, aš pati, tik grįžusi iš darbo, mašinėle spausdinau straipsnius ir skaitytojų rankraščius. Vis-kas vyko po mūsų dienos darbų valandų. Kartą mano tėvai buvai atvažiavę į svečius iš Floridos, kaip tik tą mėnesį Romas redaga-vo žurnalą, tai iki pusės keturių nakties spausdinau mašinėle, kad atiduočiau Romui straipsnius. Mano tėvai nustebo ir paklausė: „Ar čia kiekvieną vakarą taip vyks-ta?“ Sakiau, kad čia tik padedu

(juokiasi – aut. past.). Romas buvo organizuotas, darbas vyko sklandžiai dėl jo charakterio.

Kokios temos jam buvo svarbios? Lietuvybė – svarbiausia. Taip pat jį domino kitų įvairių lietuviškų

lietuvių. Net su PLB pirmininkais, su tuo pačiu B. Nainiu kalbėdavosi šia tema ir sakydavo, kad mes negalime užmiršti to žemyno. Romas verbavo visus valdžios vyrus važiuoti į Pietų Ameriką. Tie žmonės taip pat sun-kiomis sąlygomis, visais būdais sten-gėsi mokėti kalbą, išlaikyti lietuvybę, tradicijas. Jis kalbėjo portugališkai, suprato ispaniškai. 1975 metais organizuodamas Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, atsiprašė iš darbo 6 mėnesiams neatlygintinai.

Kaip jis nustojo redaguoti „Pasaulio lietuvį“?Turbūt kai B. Nainys baigė savo kadenciją ir perėmė Vytautas Kamantas. Tuomet pasikeitė ir redakcijos kolektyvas. Kiekvienas žmogus nori turėti savo bendra-darbius. Tikiu, kad žmonės turi daug įnešti patys ir kartais pasikei-timas yra sveika ir reikalinga. Tuo metu leidinį redagavo du Ro­mai. Abu radijo žurnalistai. Romas Sakadolskis interviu metu prisipaži­no, kad po to, kai nustojo redaguoti „Pasaulio lietuvį“, jo nebeskaitė,

romas Kasparas, būdamas vaikas, mokėsi Palangos progimnazijoje, po antrojo pasaulinio karo – vokietijoje, oldenburgo lietuvių gimnazijoje. nuo 1948 metų gyveno Brazilijoje, kur baigė Belo Horizontės technikos universitetą. 1957 metais persikėlęs į Jav, studijavo čikagoje, ilinojaus technologijos institute. l 1967–1982 metais dirbo ilinojaus inžinerinių tyrinėjimų instituto mechaninės inžineri-jos departamento skyriuje. 1973 metais išrinktas į PLB valdybą. l 1976 metais ėmė bendradarbiauti su „Pasaulio lietuviu“, o 1978–1980 metais buvo vienas iš jo redaktorių (kartu su romu sakadolskiu, antanu Juodvalkiu). Jo redagavimo metu leidinys pakeitė viršelį, puslapiai buvo papildyti jo paties pieštomis karikatūromis.l nuo 1982 metų – radijo „amerikos balsas“ lietuvių tarnybos vašingtone bendradar-bis, nuo 1999 metų – Lietuvos radijo korespondentas Jav.l 2005 metais kartu su žmona nerija sugrįžo gyventi į Lietuvą, vilnių.l 2007 metais Lietuvos respublikos Prezidento dekretu apdovanotas ordinu „už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.l mirė po sunkios ligos 2012 metų rugpjūčio 22 dieną. Palaidotas antakalnio kapinėse.l romo Kasparo asmeninis išeivijos spaudos archyvas bus padovanotas Lietuvių išeivijos institutui Kaune, kuriame yra daugelio žymiųjų išeivių asmeninės bibliotekos, kiti spaudos leidiniai.

Mano dainavimo pasirodymai, Romo iškalbingumas lietuvių renginių metu, rašymo ir redagavimo darbai – viskas labai tiesiog „susiklijavo“. Atrodė, kad kitaip ir negali būti.kraštų veikla, viskas, kas lietuviška, susiję su kultūra, su įdomiomis asmenybėmis. Kas ko nors jo pa-prašydavo, jis viską ir darydavo.

Jį skaudino, kad išeivijoje mažai vietos buvo skiriama Pietų Ameri­kos lietuviams. Kas dar jį skaudino, o kas džiugino?Jis labai išgyveno dėl Pietų Amerikos

2014 va s a r i s 23

svEčias

neprenumeravo. Jūs minėjote, kad Romas Kasparas iki paskutinių gy­venimo dienų prenumeravo leidinį. Ar jam rūpėjo jis kaip savo vaikas? Jam leidinys ypač rūpėjo. Kas tik buvo lietuviška, tai buvo svarbu. Sakau, jam „Pasaulio lietuvis“ buvo kaip koks kūdikis. Dar ir Lietuvoje mes gaudavome žurnalą, tik prieš metus apsileidau ir kaž-kodėl neatnaujinau prenumeratos.

Kaip manote, ar turi likti „Pasaulio lietuvio“ spausdintas variantas?Turi likti būtinai. PLB kraštų pirmi-ninkai turi šį žurnalą propaguoti. Jie privalėtų gauti leidinį ir laikyti ma-tomoje vietoje, kad žmonės matytų jį. Apie „Pasaulio lietuvį“ esu daug kartų sakiusi ir Reginai Narušienei, ir Vidai Bandis, ir Danguolei Navickie-nei – kas man yra labai keista, kodėl nesiimama jokių priemonių, kad būtų platinamas „Pasaulio lietuvis“. Jo niekur nerasi. Jeigu nenorima platinti po spaudos stendus, kioskus, kur pardavinėjami laikraščiai, kodėl nenuvežus bent į knygynus? „Pasau-lio lietuvio“ niekas nemato, dau-guma apie jį net nėra girdėję. Tiek darbo įdėta į kokybišką leidinį, bet mažai dirbama ties platinimu. Reikia reklamuoti, o reklamos visai nėra.

Nedažnai girdžiu nuomonę, kad „Pasaulio lietuvis“ reikalingas ir Lietuvoje. Kodėl taip manote?Ar Lietuvoje neįdomu žmonėms, kas darosi lietuviams pasaulyje, apie ką čia yra parašyta, apie kokius žmones, apie kitus kraštus, kaip yra išlaikoma kultūra, lietuvybė? Mes dėl to iš pro-to ėjome JAV. Savo vaikų su Romu neturėjome, vėlai susituokėme, bet kiti mūsų draugai, kiek jie pastangų dėjo, kad vaikai kalbėtų lietuviškai. O tie, kurie nesistengė, tai dabar jų vaikai jiems priekaištauja, kodėl neišmokino lietuvių kalbos. „Pasau-lio lietuvis“ apima įvairiausias temas,

jeigu vienas straipsnis neįdomus, tai kitas bus įdomus. Svarbiausia, kad Lietuvoje žmonės irgi žinotų, kas dedasi svetur ir kad yra toks leidinys, kuris vienija visus pasaulyje gyvenan-čius lietuvius.

Kol gyvenote svetur, visada svajo­jote gyventi Lietuvoje. Bet juk dau­gelis JAV lietuvių negrįžta ir myli Tėvynę už Atlanto. Iš kur tas ryžtas arba kodėl vieni grįžta, o kiti ne?Turiu pasakyti, kad mane tai truputį stebina. Bet jų beveik visų

Kol gyvenote JAV, visą laiką skirda­vote laiko Lietuvių bendruomenei. O šiandien Lietuvoje dar prisideda­te prie išeivijos veiklos?Ne, nes neturėjau jokių prašymų.

Kai tik jums skambinau susitarti dėl pokalbio, iš karto pasakėte, kad norite užsiprenumeruoti mūsų žurnalą. Dabar kalbėdamasis su jumis jūsų žodžiuose jaučiu didelę meilę vyrui, noriu nuoširdžiai paklausti – ar tai gestas vyrui atminti, ar rūpestis dėl bendruo­menės gyvenimo ir minties?Ir tas, ir tas: abu dalykai man yra labai svarbūs. Romui atminti ir taip yra tiek daug prošvaisčių, tiek daug gražių atsiminimų, kad man „Pasaulio lietuvio“ reikia ne tik dėl jo, bet mane domina, kas vyksta pasaulyje, kokie žmonės dabar va-dovauja, kokie mokslininkai veikia, kaip jie skelbia savo darbus. Man įdomi naujoji karta, kurios nebe-žinau. Labai norėčiau matyti juos leidinyje.

To paties klausiau ir Eglės Juodval­kės, tad klausiu ir jūsų – kadangi „Pasaulio lietuvis“ išgyvena ne pačius geriausius metus, ar sutik­tumėte prisidėti prie jo gyvavimo kažkokia forma – parašyti, prenu­meruoti, paremti? Pirmiausia, reikia reklamos tam, kad būtų galima sudominti žmo-nes skaityti. Niekas apie jį nežino, net kai kuriose prekybos vietose. Aš nelabai gerai rašau, bet mielai parašyčiau apie tai, kas man įdo-mu, kuo domiuosi, nes kitų sričių neišmanau. Ypač palaikau bet kokį siekį stiprinti leidinį, pasiruošusi paremti net finansiškai. Noriu matyti, kad „Pasaulio lietuvis“ reklamuojamas. Jokiu būdu ne-galima nutraukti jo spausdinimo, tai būtų didžiausia nuodėmė ir nusikaltimas.

„Pasaulio lietuvis“ apima įvairiausias temas, jeigu vienas straipsnis neįdomus, tai kitas bus įdomus. Svarbiausia,kad Lietuvoje žmonės irgi žinotų, kas dedasi svetur ir kad yra toks leidinys, kuris vienija visus pasaulyje gyvenančius lietuvius.

pasiteisinimas yra, kad vaikai ir šeimos, ir anūkai gyvena ten, tad jie nuolat palaiko ypač glaudžius ryšius su savo vaikais. Yra ir tokių, kurie nenori prisipažinti: mano viena draugė sako, kad jai patinka atvažiuoti į Lietuvą, bet gyventi čia nenorėtų. Jie per daug pripratę prie visokių patogumų, kurių iš pradžių čia nebuvo. Nebuvo net galimybės išsirinkti visko, ko norėjai. Tačiau dabar jau yra ir kokybės, ir pasirin-kimo daug. Kadangi mes su vyru aktyviai dalyvavome Čikagos lie-tuvių gyvenime – kiekvieną vakarą tai choro reikalai, tai repeticijos, tai pasimatymai su draugais, tad visuomet turėjome vieną priorite-tą – lietuvybė, lietuvių renginiai. Mūsų požiūriai čia labai sutapo.

24 va s a r i s 2014

LiEtuviai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

pie būsimą renginį „Pasaulio lietuviui“ pasakojo švedijos

lietuvių bendruomenės pirminin-kė Edita Saaf. Ji pasidalino savo įžvalgomis apie sąskrydžio sėkmės formulę, atskleidė keletą būsimo „Draugystės tilto“ detalių, tačiau kai ką buvo linkusi ir nutylėti, taip palikdama vietos staigmenoms.

„Draugystės tiltas“ sugrįžta ten, kur prasidėjo. Turbūt tai ir bus pagrindinis šios vasaros suvažiavimo akcentas?Taip, tai išties labai simboliška, kad „Draugystės tiltas“ sugrįžta atgal į švediją švęsti savo 10-ojo jubiliejaus. Mes džiaugiamės ir jaučiame didelę atsakomybę, iškeldami „Draugystės tilto“ vėliavą jau dešimtąjį kartą. Visa renginio koncepcija yra susieta su šiuo gražiu jubiliejumi. Pagrin-dine renginio tema pasirinkome lyderystę – ryškios naujos kartos, lyderių kūrimą. Apie tai svarbu kal-bėti jau dabar ir tai daryti su tėvais ir mokytojais, nes nuo jų priklauso,

kokiais žmonėmis nauja karta užaugs, kaip savo vardais ir darbais tarnaus Lietuvai. Mes norime rengi-nį kilstelėti vienu laipteliu aukščiau ir į 10 metų nueitą kelią pažiūrėti kaip į slenkstį, kurį peržengus at-

siveria naujos galimybės ir iššūkiai. Aš tikiuosi, jog mūsų pasėtas grūdas bus graži naujos pažangios idėjos sklaidos pradžia.

Kadangi tai jau dešimtas „Draugystės tiltas“, būtų visai natūralu teigti, kad renginys pavyko. Kaip manote kodėl?Priežastis paprasta – tai įdomu, smagu ir prasminga. Todėl, kad egzistuoja didelis poreikis susitikti visiems kartu. Mokytojams ir švie-timo atstovams pabendrauti, pasi-dalinti patirtimi ir ieškoti naudingų lituanistinio švietimo sprendimų ir tobulinti neformaliojo švietimo bazę. Smagu ir vaikams susibėgti iš visų Europos kampelių ir pasijusti bendram draugų būry, pamatyti, jog yra daug tokių vaikų kaip jis ar ji, kurie šneka ta pačia lietuvių kalba. Galiausiai smagu susitikti ir tėvams, investuojantiems savo laiką ir pinigus, kad jų vaikai bendrautų ir tuo išlaikytų savo lietuviškumą. Visi mes įgyjame globalaus lietuvio jausmą.

„Draugystės tiltas“

Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“, prieš dešimtmetį gimęs Švedijoje, šį birželį sugrįžta jubiliejaus švęsti ten pat. Apkeliavęs Italiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Vokietiją, Airiją, „Draugystės tiltas“ Švedijoje ketina kopti ant naujo kokybinio laiptelio ir siekti dar daugiau ir plačiau.

švęsti jubiliejaus grįžta į gimtinę

A

E. Saaf

Deimantė Dokšaitė

2014 va s a r i s 25

Tai, kas daro sąskrydį atraktyviu, manau, yra renginio daugialypiš-kumas. Čia persipina švietėjiš-kumas, pasidalinimas sukaupta patirtimi ir naujienomis, kultūra, pramoga ir muzika, prasmingi visiems forumai bei diskusijos, paprastas žmogiškas bendravimas.

Pagaliau ir pati kelionė į svečią šalį, susipažinimas su ja ir su joje gyvenančiais lietuviais ir jų gyvenimu jau yra svarbus fakto-rius „Draugystės tiltui“ ir toliau sėkmingai gyvuoti ir tiesti tiltus iš šalies į šalį.

Kiekvieną kartą vis kitoje šalyje vykstantis „Draugystės tiltas“ įgauna tam kraštui būdingų spalvų ir skonių. Kokių jau turite planų, idėjų?Taikliai pastebėta. Tai yra dar viena detalė, dėl kurios dėmesys „Draugystės tiltui“ neblėsta! Tai naujumas, sąlygojamas šalies šei-mininkės kultūrinių, kulinarinių ir geografinių ypatumų. „Draugystės tiltas“ Airijoje buvo airiškai lietu-viškas, Sardinijoje jis buvo itališkai lietuviškas, švedijoje „Draugystės tiltas“ turės švedišką prisilietimą. Turime planų ir idėjų, kaip tai at-siskleis, bet kol kas tai dar paslap-tis. Galiu tik prasitarti, jog visiems

dalyviams bus proga paskanauti švediškų mėsos kukulių (köttbul-lar) su bruknių uogiene.

Praėjusiais metais „Draugystės tiltas“ vyko Sardinijoje, dalyvius viliojo vaizdingas kraštas. Tačiau susirinkusių buvo ne tiek jau daug. Gal pabijota, kad renginys vyksta atokiai nuo patogių susisiekimo taškų? Kaip Švedijos lietuvių bendruomenė bandys suderinti ir patogų susisiekimą, ir įdomią vietą bei pritraukti kuo daugiau dalyvių?Mažesnio dalyvių skaičiaus Sardi-nijoje priežastis, manau, buvo ne atstumas nuo patogių susisiekimo taškų, bet kiek ankstoka renginio data. Dalis norinčiųjų, manau, atvykti negalėjo dėl paprastos priežasties – daugelyje šalių dar nebuvo pasibaigę mokslo metai.

Sėkmingas visų logistinių ren-ginio aspektų suderinimas visada

yra vienas iš didžiausių iššūkių renginio organizatoriams. Čia svar-bu surasti ne vien tik gražią vietą, bet ir suderinti ir sumąstyti patogią renginiui datą, surasti prasmingą temą, sukurti įdomią programą bei nuosekliai informuoti „Draugystės tilto“ sekėjus per visus žiniasklai-dos šaltinius apie renginį ir įvykių eigą. Nuo šių aspektų didžia dalimi priklauso, kiek dalyvių sulauksi-me. Kitas iššūkis organizatoriams yra išsiderėti su renginio vietos šeimininkais palankias renginiui sąlygas... švedija, kaip žinia, yra labai brangi šalis (šypsosi – aut. past.).

Tikėdamiesi sulaukti kuo dides-nio būrio dalyvių, mes teikiame didelę svarbą medijos daliai: kūry-binga „Draugystės tilto“ medijos grupė jau dirba didžiuliais tempais! Renginio populiarinimas vyksta per visus mums pasiekiamus informa-cijos kanalus. Būsimu „Draugystės tiltu“ besidomintys gali sužinoti apsilankę oficialiame „Draugystės tilto“ puslapyje www.draugystestiltas.eu, švedijos lietuvių puslapyje www.lietuviai.se. Labai džiaugiamės, kad apie jubiliejinį „Draugystės til-tą“ papasakos ir žurnalas „Pasaulio lietuvis“! Taip pat gražiai bendra-darbiaujame su www.bernardinai.lt. Planuojame aktyviai įtraukti ir Delfi.lt bei LRT. Nereikia pamirš-ti šių dienų didžiausio socialinio tinklo „Facebook“. Čia mes inten-syviai bendraujame „Facebook’o“ „Draugystės tilto“ paskyroje. „Youtube“ atidarėme paskyrą, skirtą „Draugystės tiltui“, kur jau galite surasti Tamstos mokytojos sveikini-mus, kai „Draugystės tiltui“ sukako penkeri metukai. Dabar nekantriai lauksime Tamstos mokytojos žo-džio ir „Draugystės tilto“ dešimtme-čiui! (juokiasi – aut. past.)

Jau dabar galiu teigti, jog atliko-me tikrai šaunų darbą.

Kelionė į svečią šalį, susipažinimas su ja ir su joje gyvenančiais lietuviais ir jų gyvenimu jau yra svarbus faktorius„Draugystės tiltui“ ir toliau sėkmingai gyvuoti.

„Draugystės tilto” žiniasklaidos grupė: Eleonora Jonušienė, Dalia Cidzikaitė,

E. Saaf, Jonė Šestakauskaitė

D. Cid

zikait

ės nu

otr.

26 va s a r i s 2014

Jubiliejinis 10-asis „Draugys-tės tiltas“ vyks birželio 13–15 dienomis istoriniame Sigtunos miestelyje, Stora Brannbo (www.storabrannbo.se), apsuptame žalios švediškos gamtos, esančiame vos 20 km nuo Arlandos oro uosto. Taigi kiekvienas dalyvis lengvai galės pasiekti renginio vietą. O no-rintieji susipažinti su Stokholmu prieš „Draugystės tiltą“ ir po jo be problemų galės sėsti į autobusą ir per pusvalandį nuvykti į miestą.

Taigi, nuoširdžiai laukiame visų atvykstant!

Nuolat atsiranda kalbančių, kad būtų patogu „Draugystės tiltą“ rengti Lietuvoje. Tačiau tokios minties atsisakoma. Kodėl?Taip, „Draugystės tiltą“ išties būtų patogu rengti Lietuvoje, tačiau šios minties buvo atsisakyta. Ke-liaujančio „Draugystės tilto“ idėja iškilo pirmojo „Draugystės tilto“ metu, kai sąskrydžiui baigiantis visi susėdo ir susimąstė, o kaip „Draugystės tiltas“ gyvuos toliau. Kur keliaus? Niekas nenorėjo, kad šis, tuo metu išties inovatyvus šviečiamasis kultūrinis renginys, tuo ir pasibaigtų. Visi norėjome ir matėme didelę prasmę ir vėl susitikti. Daug atsakymų ir spren-dimų buvo padaryta, bet dar daug klausimų liko ir neatsakyta.

Diskusijų būta karštų. Pasiūly-mų buvo įvairių, vienas iš jų buvo organizuoti ir Lietuvoje, tačiau didžioji dauguma balsų atiteko keliaujančiai idėjai – mes važiuo-sime vieni pas kitus į svečius, tuo pačiu nušaudami du zuikius: mes ne tik susitiksime kitą kartą, bet ir susipažinsime su tos šalies gyveni-mu, kultūra ir gamta, pamatysime kuo ir kaip gyvena lietuviai vis kitoje šalyje. Patikėkite, dabar, jau praėjus 9-eriems metams, tikrai turime ką papasakoti apie kie-

kvieną „Draugystės tilto“ aplan-kytą šalį, pastebėti, kaip tie patys lietuviai tam tikra dalimi susilieja su jų gyvenamąja aplinka, o širdyje visada išlieka tais pačiais lietuviais. Kiekvieną kartą be galo smagu sutikti jau pažįstamus veidus, susi-pažinti su naujais prie „Draugystės tilto“ prisijungusiais lietuviais ir draugais ir stebėti, kaip „Drau-gystės tiltas“ tiesiogine to žodžio prasme tiesia tiltus ir sieja visame pasaulyje išsibarsčiusiu lietuvius.

Kokia lituanistinio švietimo situacija Švedijoje? Kiek mokyklų, kiek vaikų jose? Ar paprasta rasti norinčių mokytojauti?švedija, kaip valstybė, į dvikalbystę žiūri labai rimtai ir savo švietimo politika skatina vaikus išlaikyti savo gimtąją kalbą. Dvikalbiai vaikai

įdarbinti tinkamos lietuvių kalbos mokytojos. Lituanistinėms mo-kykloms mokytojų rasti yra kiek lengviau, kadangi užsiėmimai vyksta savaitgaliais ir pedagogai tai renkasi kaip savanorišką darbą šalia savo nuolatinio. Kol kas, galiu teigti, jog mes turėjome laimingą ranką ieškodami naujų mokytojų, kai toks poreikis iškildavo. Dažnai, net ir pačios būsimosios mokytojos imasi iniciatyvos ir parašo mokyklėlei, kad savo žiniomis ir išsilavinimu norėtų prisidėti prie lituanistinės mokyklėlės veiklos (čia kalbu dau-giau apie „Saulės“ mokyklą). Išties smagu stebėti, kaip tiek mokinukų, tiek ir mokytojų skaičius auga.

švedijoje šiuo metu turime tris visiškai įsikūrusias ir vykdančias veiklą lituanistines mokyklas: „Saulės“ lituanistinė mokykla Stokholme ir lituanistinė mokykla „Gintaras“ Helsingborge, Pietų švedijoje. Dar viena lituanistinė mokyklėlė veikia Gioteborge. Neturėdama tikslių skaičių, spėju, kad iš viso švedijoje lituanistines mokyklas lanko apie 100 vaikų. švedijos, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, aktualijos tokios, kad čia lietuvių bendruo-menė nėra labai gausi, geografiš-kai išsibarsčiusi. Ten, kur įsikū-rusios lituanistinės mokyklos, lietuvių yra šiek tiek daugiau. Lietuvių bendruomenė švedijoje taip pat nėra labai homogeniš-ka. Tai matyti ir iš vaikų, ir iš jų žinių ir poreikių. Vaikai, gimę ir augę švedijoje, mokosi kartu su vaikais, prieš pusmetį atvažiavu-siais iš Lietuvos. Vaikai iš mišrių šeimų sutinka vaikus iš lietuviškai kalbančių šeimų. Tai turbūt ir yra didžiausias iššūkis mokytojams. Tačiau mūsų šaunios pedagogės naudoja tai kaip galimybę vaikams išmokti ne vien tik iš mokytojų, bet ir vieniems iš kitų.

pagrindinėse mokyklose turi teisę į gimtosios kalbos pamokas. Taigi daug vaikų lietuviškai mokosi ir savo pagrindinėse mokyklose. Tačiau šiam įstatymui įgyvendinti dažnai kyla praktinių sunkumų, pa-vyzdžiui, per mažas vaikų skaičius arba savivaldybės nesugebėjimas

Jubiliejinis 10-asis „Draugystės tiltas“ vyks birželio 13–15 dienomis istoriniame Sigtunos miestelyje.

LiEtuviai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

„Draugystės tilto” vienos iš organizatorių: Rūta Mikliovienė, Aušra Jasiulevičienė ir Arūnė Wallin

2014 va s a r i s 27

LiEtuviai PasauLyJE

ačiau niekada negalvojo, kad gyvens svetur – prieš 14 metų pačiam sau netikėtai jis trejiems metams atsidūrė

Melburne, kur teko pajusti karčią emigranto dalią nemokant anglų kalbos, kai su niekuo aplink negali susikalbėti ir net susitvarkyti savo asmeninės banko sąskaitos be kito žmogaus pagalbos. Dabar jau be-veik dešimtmetį sielovadinį darbą kunigas Egidijus tęsia Dubline.

Kaip ir kada supratote, kad jūsų pašaukimas yra būti Dievo tarnu? Augau tikinčioje šeimoje, kiekvieną sekmadienį eidavome su tėvais į bažnyčią, tačiau vaikystėje nieka-da negalvojau, kad ateityje būsiu kunigas. Anuomet, dalyvaudamas šv. Mišiose, nesijaučiau laimingas, nes būdamas vaikas svajojau pažiū-rėti animacinius filmukus, kuriuos sovietiniais laikais rodydavo būtent sekmadieniais, šv. Mišių laiku.

Tėvas ne kartą mane kalbino patarnauti šv. Mišiose, bet to sąmo-ningai vengdavau, nes bijojau patirti gėdą prieš draugus. Ir taip dariau iki kol vieną kartą gatvėje sutikau pažįstamą jaunuolį, kuris mane ir pakvietė patarnauti šv. Mišioms. Net nežinau kodėl, bet nė nedvejodamas atsakiau: „Kodėl gi ne?“ Dar tą patį vakarą be jokių raginimų ir stūmi-mų nuėjau į bažnyčią ir pasakiau,

kad noriu būti mišių patarnautojas. Man tuomet buvo dar tik dvylika metų, bet būtent tada ir pajutau, kad gyvenime atradau savo vietą, nors nežinojau, kaip tą pasieksiu.

Esate kilęs iš Tauragės, tai yra iš Že­maitijos. Ką Žemaitija reiškia jums?Visų pirma esu žemaitis ir tik po to lietuvis. Žemaitija – Lietuvos pamatai, iš jos išaugo visa Lietuva. Kaip tikras žemaitis, namuose turiu net Žemaitijos vėliavą.

Kaip įgyvendinote vaikystėje pa­justą norą tapti kunigu ir kur buvo pirmoji jūsų pastoracinė praktika?Kaip ir pridera tikram žemaičiui,

baigiau Telšių kunigų seminariją. Paskui ketverius metus dirbau kunigo pagalbininku Mažeikiuose, kol neprisižadėjau išvykti dirbti sielovadinio darbo į Australiją.

Į Australiją? Papasakokite apie tai plačiau.O viskas įvyko taip: atsitiktinai užėjau į kuriją, kur norėjau pasima-tyti su kolega, kuris ten dirbo. Ir savo nuostabai išgirdau kvietimą užeiti pas tuometį Telšių vyskupą Antaną Vaičių. Mane apėmė tokia baimė, nes pagalvojau, gal ką ne taip padariau ar kažkas atsitiko. O vyskupas pradėjo kalbą apie saulėtąją Australiją, tad aš nusiraminęs galvojau, kad jis juokauja ar bando mane. Ir aš jam pasižadėjau, kad vyksiu į Melburną, nors tokių net minčių neturėjau.

Tačiau juokai išgaravo, kai kitą die-ną pas mane į Mažeikius atvažiavo Australijos lietuvių atstovai ir pradėjo klausinėti, ar aš tikrai važiuosiu su jais. Kadangi vyskupui buvau pažadė-jęs važiuoti, pažadą ištesėjau.

Kokių iššūkių pareikalavo gyveni­mas Australijoje bei su kokiomis problemomis teko susidurti?Australijoje iš tiesų man buvo ganėtinai sunku, nes atvykau vi-siškai nemokėdamas anglų kalbos. Pirmaisiais mėnesiais jaučiausi blogai – vis kartojau sau: „Die-ve, Dieve, ką aš padariau, kodėl išvažiavau iš Lietuvos?“ Pusę metų jaučiausi kaip nesavas – nieko ap-linkui nesupratau, absoliučiai ne-siorientavau, net į autobusą mane turėdavo įsodinti, paaiškinti ką ir kaip daryti, kur išlipti. Tai buvo pirmasis iššūkis mano gyvenime.

Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, man buvo labai gera Australijoje, nes ten gyvenanti senoji lietuvių karta man ištiesė pagalbos ranką. Senjorų dėka pramokau anglų kalbos, apsipratau prie anglosaksų kultūros, todėl atvykus į Airiją ne-buvo kultūrinio šoko. Esu nepapras-

kuNigas E. arnašius:

Žana Jermakovaitė ir Vidmantė Kurmytė

Nors tuo metu buvo sovietmetis ir religija buvo persekiojama, žemaitis Egidijus Arnašius jau nuo dvylikos metų tvirtai žinojo, kad vieną dieną taps kunigu.

„Emigracija nėra paprasta – ji žaizdota“

t

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

E. Arnašius

a. tei

šerski

o nuo

tr.

28 va s a r i s 2014

tai dėkingas tiems, kurie man skyrė savo laiką ir manimi nuoširdžiai rūpinosi, nes Airijoje dauguma yra jaunimas, kuris nuolat skuba.

Kaip patekote į Airiją?Po trejų metų sielovadinio darbo Australijoje, grįžęs į Žemaitiją ir tapęs Eigirdžių ir Ūbiškių parapijų klebonu Telšių rajone, sau vis kar-tojau, kad daugiau iš Lietuvos jau niekur nebevažiuosiu. Tačiau po metų vyskupas A. Vaičius paprašė tapti Airijos lietuvių sielovados kapelionu Dubline.

Taip jau susiklostė aplinkybės, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė lietuvių emigracija į Airiją ir čia atsirado lietuvio kata-liko kunigo poreikis. šiuo klausimu itin aktyviai dirbo tuometinė Lietu-vos Respublikos ambasadorė Airijoje Izolda Bričkovskienė, rašiusi laiškus į atitinkamas Lietuvos institucijas, ir prelatas Edmundas Putrimas, kaip tik tuo metu stojęs prie užsienio lietuvių sielovados vairo, kuris net dvejus metus vedė derybas su airių vyskupais – reikėjo juos įtikinti, kad lietuvių Airijoje gyvena gana daug, nes nebuvo lengva airiams pamatyti tuos lietuvius. Galime pasidžiaugti, jog mes, lietuviai, buvome vieni iš pirmųjų Airijoje, kurie sugebėjome oficialiai pasikviesti kunigą iš savo krašto.

Kuo skiriasi Australijos lietuvių problemos nuo Airijos lietuvių problemų?Skirtumai labai dideli, bet kartu vėl-gi esame tie patys žmonės. Atlikda-mas sielovadinę praktiką Australijo-je sutikau vyresniąją lietuvių kartą, kuri buvo priversta pasitraukti iš Lietuvos siekdama išvengti aiškios savo žūties. Svarbiausia yra tai, kad daugelis dar gelbėdamasis galvojo, kad grįš atgal po kokio pusmečio, kai viskas nurims: jie traukėsi, kad išsaugotų savo gyvybę ir galėtų sugrįžti į tėvynę.

O Airijoje sutikau jaunąją kartą, kuri nori viską pasiekti labai greitai: visko nori čia ir dabar. Tačiau nieko gero gyvenime neduoda materia-lizmas. Išvyksta žmonės į užsienį dėl pinigų stygiaus, palieka šeimas Lietuvoje, kurios laikui bėgant išyra ir žmogus lieka vienišas bei nelaimingas. Esu įsitikinęs, kad emigracija nėra toks paprastas veiksmas – ji žaizdota.

Papasakokite apie savo darbo užkulisius.šv. Mišios lietuvių kalba vyksta ne tik Dubline šv. Andriejaus bažny-čioje, kur yra mano nuolatinė darbo vieta, bet ir visoje Airijoje, todėl daug važinėju. Taip pat lankau ligonius

metinėms. Kitas darbas – mamos mirties metinėms paminėti planuoju išleisti mamos atsiminimų knygą. šioje knygoje yra aprašoma istorija, kaip mama padėjo lietuvių parti-zanams. šiais prisiminimais noriu pasidalinti su visais. Manau, kad kiekvienas žmogus turėtų užrašyti savo tėvų atsiminimus.

Esate išleidęs savo muzikinę plokš­telę? Kas paskatino jus tai padaryti?Augau muzikalioje šeimoje, kurioje buvo nuolatos dainuojama ir groja-ma įvairiausiais instrumentais. Mano mama labai mėgo dainuoti, todėl mes visi vaikai paveldėjome meilę muzikai – lankėme ir baigėme mu-zikos mokyklą. Dar studijuodamas kunigų seminarijoje pradėjau kurti muziką man patikusių poetų eilėms. Dirbdamas Mažeikiuose daug bendravau su mokytojais. Vienas iš jų – Martynas Januška – ir pasiūlė išleisti savo muzikos albumą. Jis tapo projekto prodiuseriu, o aš buvau kompozitorius bei dainininkas. šias dainas atlikau kartu su Neda Malū-navičiūte, Kostu Smoriginu, Sigute Trimakaite. Saksofonu pritaria Pe-tras Vyšniauskas, gitaromis Eugeni-jus Jonavičius bei Vladas Grankinas, trimitu – Valerijus Ramoška. Tačiau svarbiausia muzikos albumo dalis teko muzikos aranžuotojui – Audriui Balsiui, garsaus lietuvių kompozito-riaus Eduardo Balsio sūnui.

Su „Pasaulio lietuviu“ esate susidū­ręs, kai gyvenote Australijoje ir pats jam rašėte straipsnius. Ko palinkė­tumėme jo skaitytojams?Vienybės. Jos niekados nebus per daug. Negaliu sakyti, kad jos nėra. Mano manymu, pasaulio lietuviai turi netgi daugiau vienybės nei lie-tuviai Lietuvoje. Nuoširdžiai linkiu, kad mes, lietuviai, neišsisklaidytu-me, o pasklidę po pasaulį palaiky-tume vienas kitą. Linkiu, kad visi jaustume tą vienybę tiek Lietuvoje, tiek tarp pasaulio lietuvių.

Po trejų metų sielovadinio darboAustralijoje, grįžęs į Žemaitiją ir tapęs Eigirdžių ir Ūbiškių parapijų klebonu Telšių rajone, sau vis kartojau, kad daugiau iš Lietuvos jau niekur nebevažiuosiu.ir kalinius – kalėjimuose yra daug nusikaltusių lietuvių, tačiau yra ir tokių, kurie, mano manymu, yra nekalti. Taip pat atlieku krikšto apeigas, ruošiu poras santuokos sakramentui, bet dauguma jų susi-tuokti pasirenka tėvynėje.

Kaip prisidedate prie vietinės lietu­viškos veiklos Airijoje?Mano iniciatyva įkvėptas skulptorius Darius Miliauskas stilizavo 1863 metų sukilimo herbą, kuris iškilmingai buvo pristatytas Lietuvos Respubli-kos ambasadoje Dubline. Taip pat pernai pakartotinai buvo išleistas mano muzikinis albumas „Iš Tavo rankų“ nauju pavadinimu „Nemu-nais į laisvę“. šio albumo laidą skyriau žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui bei 1863 metų sukilimo 150-osioms

2014 va s a r i s 29

uriate Lietuvių ben­druomenę Maltoje. Tai turbūt reiškia, kad šioje mažutėje šalyje lietuvių

yra ne vienas ir ne du? Kiek jų ten? Kokie keliai juos atvedė į Maltą? Kokia lietuviška veikla jau užsiimate?Tikslaus skaičiaus pasakyti negali-me, tačiau iš asmeninių kontaktų galime teigti, kad Maltoje gyvena apie 100 lietuvių. Neturėjome to-kio tikslo – išsiaiškinti, kokie keliai lietuvius atvedė į Maltą. Manau, kad įkūrus bendruomenę, ypač per įvairius renginius, kuriuos ketiname rengti, sužinosime tikrai daugiau. Pirmas žingsnis padary-tas – gruodžio 27 dieną surengėme lietuviams šventinį vakarą, kurio pagrindinis tikslas – suburti visus kartu ir sukurti šventę.

Kodėl jums taip svarbu palaikyti ry­šius su lietuviais, organizuoti jiems renginius, puoselėti lietuvybę?Kodėl? Na, visų pirma todėl, kad esu lietuvė. Mūsų šalis maža – Lietu-vai įstojus į ES susidarė galimybės

keliauti po pasaulį, atrasti naujas šalis. Pasaulis pasidarė mažas. Žinoma, visų pirma ta galimybe laisvai keliauti naudojasi jauni-mas. Jis išvažiuoja daugiausia dėl ekonominių priežasčių, bet veda ir noras keliauti, daugiau pažinti. Juk niekam ne paslaptis – šiuo metu

Lietuvoje vykdoma tokia politika, kuri neskatina jaunimo pasilikti. Jaunimas išvyksta, įsikuria kitose ša-lyse, sukuria šeimas (dažnai mišrias), gimsta vaikai jau ne Lietuvoje. Sta-tistika skelbia kad mūsų jau nebėra 3000 000. Nuo 2007-ųjų iki 2011-ųjų per metus vidutiniškai emigruo-davo po 44 tūkst. šalies gyventojų, o imigruodavo – po 9 tūkst., t. y. kasmet vidutiniškai emigruodavo po 35 tūkst. žmonių daugiau negu imigruodavo. Man atrodo, jeigu jau teko išvykti, tai nereiškia, kad turime pamiršti, kas esame, kokia kalba kal-ba mūsų tėvai, seneliai; kokios šalies tradicijos, apskritai, kultūra. Mūsų, jaunimo, pareiga – to nepamiršti, puoselėti ir perduoti savo vaikams, kad neišnyktumėme kaip tauta. Juk kitoms tautoms mes esame tiek įdomūs, kiek esame skirtingi savo kultūra. Manau, visi turime dėl to pasistengti. Ne išimtis esu ir aš. Aps-kritai, suburti bendruomenę, įkurti organizaciją – įdomi nauja patirtis mums, manau, teiksianti naudos ateityje daugeliui.

Buriasi

Deimantė Dokšaitė

Neseniai PLB valdybą pasiekė elektroninis laiškas iš Maltos apie ten besikuriančią Lietuvių bendruomenę. Nusprendėme pakalbinti Maltos lietuvių bendruomenės steigimo iniciatorę Eriką Noreiką. Pasidomėjome, kaip atsirado poreikis burtis, Malta, šalimi net mažesne už mūsų Lietuvą, kur gyventojų skaičius net nesiekia mūsų sostinės Vilniaus gyventojų skaičiaus.

LiEtuviai PasauLyJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

mAltos liEtuviai

K

E. noreika

„toma

s inter

natio

nal“ n

uotr.

30 va s a r i s 2014

Erika, kaip pati atsidūrėte Maltoje? Prieš kiek laiko ten įsikūrėte?Gyventi į Maltą atvykau prieš pusę metų, tačiau galima sakyti, kad esu čia jau antrus metus, kadangi vasaros sezonu dirbau, o studijų metu atlikau praktiką. Taigi, ši ša-lis jau tapo mano antrais namais.

Jei neklystu, Maltoje veikia jūsų įkurta kelionių agentūra. Ar lietuviai dažni šio krašto lankytojai? Kas juos vilioja į Maltą? Jūsų kelionių agentūra daugiau dirba su lietuvių turistų seg­mentu ar ir su kitų kraštų turistais?Maltoje įkurta kelionių agentūra yra čia gyvenančio lietuvio Tomo Mikalausko, aš esu darbuotoja. Klausiate, ar lietuviai yra dažni šio krašto lankytojai, galiu drąsiai atsakyti, kad tikrai taip. Praside-dant vasaros sezonui, atidaromi tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Maltos oro uostą, kurie yra vykdomi du kartus per savaitę – ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Taigi, nors Malta – tik nedidelė valstybė Viduržemio jūroje, tačiau jau lietuvių pamėgta.

Kelionių agentūra „Tomas Inter-national“ orientuojasi į Rytų Eu-ropos šalis (Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją). Tačiau taip pat mielai dirba ir su kitų kraštų turistais,

kurie atvykę visada gali tiesiogiai kreiptis į mus.

Matyt, esate nusprendusi Maltoje gyventi ilgai. Kuo ši šalis jums pa­traukli? Kas joje traukia pasilikti?Studijų metu į Maltą atvykau atlikti praktiką lietuvių kelionių agentūroje „Tomas International“ ir baigusi studijas grįžau čia dirbti. Kadangi studijavau turizmą, o Maltos šalies viena pagrindinių ekonomikos šakų yra būtent turiz-mo sektorius, nutariau išbandyti savo jėgas svetur. Klausiate, kas traukia mane čia pasilikti – visų pirma, perspektyvos ir geros darbo sąlygos; antra, saulėtas oras beveik ištisus metus. Tai šalis, kurioje nieko netrūksta, kur gali jaustis laisvas ir nevaržomas ir, žinoma, saugus.

Apie Maltą dažnas iš mūsų žino ne­labai daug. Tik tiek, kad maža šalis, katalikiška, arti Italijos ir susijusi glaudžiais ryšiais su Jungtine Ka­ralyste. Jei Maltos vardas minimas žiniasklaidoje, dažniausiai tik dėl vis į ją plūstančių nelegalių imigrantų iš Afrikos ir dar per „Eurovizijos“ koncertus. Kaip jūs pristatytumėte šalį, kurioje gyvenate?Pirmiausia Maltos valstybę pristatyčiau kaip vieną iš sau-giausių ir draugiškiausių šalių Europoje. Nesvarbu, esi turistas, emigrantas ar vietinis, visada būsi priimtas ir gerbiamas. Taip pat šioje šalyje niekas niekur neskuba, nesakau, kad tai tinginystė, dau-giau – gyvenimo būdas. Dažnai užėjęs į parduotuvę ir atsistojęs į eilę, gali pralaukti joje daugiau negu pusvalandį, tačiau niekada neišgirsi jokių nusiskundimų ar murmėjimo panosėje, nebent iš turistų. Negalima pamiršti ir to, kad maltiečiai didelį dėmesį skiria šeimos vertybėms ir tradicijų išsaugojimui. Kiekvieną sekma-dienį šeimos lankosi bažnyčiose, o vėliau renkasi kartu prie stalo ir bendrauja tarpusavyje.

Ir atvirkščiai. Ką pasakojate maltie­čiams apie savo Tėvynę?Ne visi maltiečiai žino, kas yra Lietuva, ir retas kuris galėtų parodyti politiniame žemėlapyje jos vietą. Todėl, visų pirma, sten-giuosi paaiškinti, kur yra Lietuva, pasitelkdama kaimyninių vals-tybių pavadinimus. Dažniausiai pasakoju apie tai, kas maltiečiams yra įdomu: apie lietuvišką virtu-vę, tradicinius suvenyrus, prekių ir paslaugų kainas, gražiausias vietas ir pan. Žodžiais tikrai sunku nupasakoti šalies ypatumus, todėl visada pasiūlau atostogas praleisti Lietuvoje ir pažinti visai kitokią valstybę.

Dažnai užėjęs į parduotuvę ir atsistojęsį eilę, gali pralaukti joje daugiau negu pusvalandį, tačiau niekada neišgirsi jokių nusiskundimų ar murmėjimo panosėje, nebent iš turistų.

Maltos lietuviai Kalėdas šventė kartu

2014 va s a r i s 31

ia gražia VLJS gimta-dienio proga kviečiame iš arčiau susipažinti su įdomiais buvusiais ir esamais VLJS aktyvistais.

Visus metus džiuginsime „Pasaulio lietuvio“ skaitytojus naujomis ir se-nomis pažintimis, o pokalbių seriją pradedame kalbindami dabartinį VLJS pirmininką ir PLJS vicepirmi-ninką Simoną Černiauską.

Gal gali trumpai save pristatyti? Ką veiki Vokietijoje? Kaip atsiradai VLJS?Būdamas šešiolikos per mainų pro-gramą atvykau į Vokietiją, po metų

gavęs stipendiją pasilikau mokytis Kolleg St. Blasien gimnazijoje, o po jos baigimo pradėjau fizikos studijas Leipcigo universitete. Jau mokyklo-je buvau gana aktyvus socialinėje veikloje, taip pat priklausiau ir fizikų atstovybei universitete. Beieškoda-mas naujų veiklos formų, pradėjau domėtis Vokietijos lietuvių organiza-cijomis. Mano dėmesį patraukė VLJS ir pamažu įsitraukiau į jos veiklą.

Aktyviai sąjungos veikloje dalyvauji jau dvejus metus, beveik metus uži­mi pirmininko pareigas, esi vienin­telis vyras valdyboje. Kaip pavyksta

susikalbėti su merginomis? Pirmiausia jas išklausau (šypsosi – aut. past.).

Ką tau davė veikla VLJS?Patirtį, kaip minimaliomis priemo-nėmis sukurti maksimalų rezulta-tą, bei galimybę kurti su puikia ir įdomia komanda.

Kokia tavo akimis VLJS yra šian­dien? Koks jos vaidmuo pasaulio lietuvių organizacijų kontekste?VLJS yra vis dar bręstanti organizaci-ja, tačiau bendroje lietuvių jaunimo organizacijų aplinkoje jau turi stiprią D.

Šerm

okas n

uotr.

vlJs mini 40-ąjį jubiliejų

Dovilė Šermokas

Praėjo beveik 40 metų nuo 1974-ųjų birželio 2 dienos, kurią galime laikyti oficialia Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos (VLJS) įkūrimo data. Grįžę iš antrojo Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso, Vokietijos jaunimo atstovai sudarė steigiamąjį komitetą, sušaukė pirmąjį posėdį bei paruošė statutą, o pirmuoju pirmininku išrinktas Alfredas Lutzas.

Ne tokia ir jauna ta jaunimo sąjunga –

Š

S. Černiauskas

32 va s a r i s 2014

LiEtuviai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

poziciją. Daugybei besikuriančių ar jaunų sąjungų VLJS ir jos plėtojimosi istorija galėtų būti įdomi, ieškant savęs ir savo vietos jų aplinkoje.

Praėjusiais metais dalyvavai Pa­saulio lietuvių jaunimo kongrese. Su kokiomis nuotaikomis grįžai iš Londono? Kokie įspūdžiai?Man asmeniškai visų pirma reikėjo išsimiegoti ir ruoštis fizikos egza-minams! O įspūdžiai buvo patys ge-riausi, labai pozityvūs. Buvo smagu vienoje vietoje sutikti tiek daug mo-tyvuotų ir aktyvių jaunų žmonių. Kongreso tema „Pažink pasaulio Lietuvą“ su kaupu išsipildė – aš ją pažinau. Susipažinau su Kanados, Pietų Amerikos, JAV bei, žinoma, Europos lietuviais. Itin didelį įspūdį paliko senosios bei naujosios Pasau-lio lietuvių išeivijos dialogas. Skir-tinga jų gyvenimo užsienyje patirtis, taip pat lietuviškumo bei tradicijų suvokimas. Skirtumų pažinimas bei dialogo ieškojimas gali suteikti labai gerų idėjų ateities veiklai.

Tapai PLJS vicepirmininku. Kokie tavo išsikelti šios kadencijos tikslai?

Didžiausias šios valdybos uždavi-nys – PLJS susitikimas, vyksiantis kitą vasarą Lietuvoje, kuris bus organizuojamas kartu su PLJS atstovybe Lietuvoje. Aš esu atsakin-gas už komunikaciją tarp užsienio lietuvių jaunimą siejančių projektų ir PLJS, pavyzdžiui, „Lithuanian Big Brother“, „Academic Brother“, Jaunųjų profesionalų programa. Taip pat prisidėsiu ruošiant lietuvių literatūros sąrašą bei jo prieinamu-mą Pietų Amerikos jaunimui.

VLJS vėl turi savo atstovą PLJS. Ar tai svarbu? Kokią įtaką tai turės VLJS?Žinoma, kad tai svarbu. Mano patirtis VLJS padės man geriau suprasti kitų jaunimo organizacijų veiklos ypatu-mus. Dėl VLJS nesu visai „žalias“, o naujos įgytos organizacinės žinios PLJS padės tobulinti VLJS veiklą.

Kaip ketini viską suspėti? Šiemet tapai VLJS pirmininku, PLJS vicepirminin­ku, ar nebaisi tokia atsakomybė? Kongrese susipažinęs su pasaulio Lietuva noriu dar geriau ją pažinti ir kuo aktyviau prisidėti prie jos kūrimo. Visa ši veikla pamažu tapo

vlJs mini 40-ąjį jubiliejų

mano gyvenimo būdo dalimi ir man tai teikia didžiulį malonumą.

Šie metai mums yra jubiliejiniai. Ką tau asmeniškai reiškia VLJS 40­asis gimtadienis?Puikią progą grįžti prie 74-ųjų, VLJS kūrimo ištakų, bei tolimes-nės raidos. Naudojant tai kaip atspirties tašką, peržiūrėti mūsų ateities veiklos gaires, suteikiant organizacijai idėjinio tęstinumo.

Kokią įsivaizduoji VLJS po 20 metų? Kokia tokios organizacijos vizija?Spalvingą ir kūrybingą, su daugy-be skirtingų idėjų, aiškiai suvo-kiančią savo didelį potencialą, bendradarbiaujančią su kitomis organizacijomis bei drąsiai mąstančią ir diskutuojančią apie Lietuvos ir jos išeivijos ateitį.

Ko gimtadienio proga norėtumei palinkėti savo komandai bei akty­viam Vokietijos lietuvių jaunimui? Išlikti tokiems pat nuoširdiems bei toliau eksperimentuoti demokra-tiškai kuriant VLJS kaip laisvos saviraiškos erdvę.

M. levickis:

J„grodamas atiduodu daugiau nei turiu ir dėl to visiškai nesigailiu“

aunas ir labai talentingas, atrodo, tarsi būtų gimęs groti akordeonu, scenoje demonstruojantis neįtikėtiną

virtuoziškumą, muzikalumą ir temperamentą, Londone studijas baigęs Martynas Levickis nepa-lieka abejingų. Atlikėjo muzikinė

karjera užgniaužia kvapą: dar visai neseniai jis buvo šiaulių S. Son-deckio menų mokyklos mokinys, o šiandien M. Levickis – ne tik Lietuvoje žinomas atlikėjas.

Londono Karališkosios muzi-kos akademijos absolventas siekia pakeisti ne itin populiaraus akor-

deono įvaizdį. Panašu, kad lietu-viui sekasi – prieš kelis mėnesius išleistas Martyno albumas jau pirmą pardavimo savaitę D. Britanijoje pa-teko į šalies populiarausių muzikos kūrinių viršūnes, o jaunas akordeo-nininkas iš Lietuvos sulaukė išskirti-nio britų žiniasklaidos dėmesio.

Martynai, dažnai sakote, kad norite ir siekiate pakeisti akordeono įvaiz­dį. Kodėl Jums tai svarbu? Akordeonas gimė palyginti nese-niai – 1829 m. Vienoje, o daugelio žmonių pasąmonėje jis išlikęs kaip senas ir nemadingas instrumen-tas, kartais – savotiškas pajuo-kos objektas. Lietuvių kultūroje

2014 va s a r i s 33

LiEtuviai PasauLyJE rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

akordeonas yra vienas pagrindinių vestuvių instrumentų. Kodėl taip įvyko, nesunku atsakyti. Pirmasis akordeonas buvo gana primityvus, tačiau pats jo principas buvo toks pats kaip ir dabar – instrumentas galėjo išlaikyti ilgą, nenutrūksta-mą garso liniją, turėjo melodijos ir akompanimento korpusus bei buvo patogus nešioti. Kadangi to laikotarpio kompozitoriai laikė akordeoną nepakankamai pažan-giu, mažai apie jį išmanė, jis tapo gatvės, užstalių dainų ir šokių ins-trumentu. Kitaip tariant, akordeo-nas tapo paprasto žmogaus sielos instrumentu. Ilgainiui tradicijos keitėsi – XX a. viduryje akordeo-nas buvo ypač populiarus. Iš Itali-jos eksporto rekordų, akordeonų manufaktūra tuomet užėmė antrą vietą, nusileisdama tik automobi-lių pramonei. Net ir pasiekęs tokį populiarumą, tinkamos pagarbos kaip „normalus“ koncertinis instrumentas beveik nesulaukė. Tačiau kaip tik tuo metu ir įvyko didysis techninis atradimas – buvo sukurtas chromatinių bosų akordeonas. Dėl šio išradimo juo buvo galima groti nuo senosios klasikos kūrinių iki šiuolaikinės muzikos eksperimentų ar džiazo. Tai ypač sudomino šiuolaikinius kompozitorius, kurie intensyviai pradėjo rašyti šiam instrumentui. Tačiau atsirado kita problema – nežinoma, nauja muzika, kurios klausymas reikalauja atidaus dėmesio, o kartais – specifinio išmanymo, nesudomino dide-lio klausytojų būrio. Visa tai suvokdamas, dar studijų metu Londone, kur didžiąją dalį kurso repertuaro sudarė šiuolaikinės muzikos atlikimas, pradėjau ieškoti galimybių pristatyti akor-deoną plačiau. Muzikos istorijos kloduose smuikas arba fortepi-jonas turėjo ne vieną muzikinį

herojų ar genijų, kurie sėkmingai kurdami, grodami, populiarino savo instrumentą. Akordeonas praėjusio amžiaus viduryje irgi turėjo simbolinių asmenybių, tačiau XXI a. jo populiarumas labai smuko. Tad man ir yra svarbu keis-ti akordeono įvaizdį arba žmonių matymo kampą, skatinti susido-mėjimą juo, kaip šiuolaikiniu, patraukliu, seksualiu ir mėgstamu koncertiniu instrumentu. 

Kuo jus šis instrumentas žavi?Atrodo, kad niekada taip ir nespė-jau įsigilinti, kodėl man jis patinka. Pamenu, jog vaikystėje, kai tik pradėjau groti akordeonu, man buvo labai įdomi jo mechanika, visa sudėtinga sistema viduje, kla-višai, mygtukai, registrai, dumplės. Jau tuomet jaučiau nenusakomą potraukį prie mechanikos bei automobilių. Dabar išliko tik automobilių pomėgis, bet apie jų mechaniką beveik nieko nenusi-manau. Akordeono mechaniką išmanau geriau, tačiau imtis jo taisyti nedrįsčiau. 

Žinoma, vienas pagrindinių faktorių yra garsas. Kartais žmo-

nės galvoja, kad jie nemėgsta to „šaižaus“ akordeono garso. Aš jo irgi nemėgstu, bet jį dabar galima išgirs-ti vis rečiau ir rečiau. Lietuvoje visi profesionalūs atlikėjai, studentai ir mokiniai jau groja naujais, ganėti-nai brangiais instrumentais, kurių garsinės savybės ne tik pamalonina klausytojo ausį, bet ir užburia. 

Koncertus rengiate ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ar pastebėjote skirtumų tarp publikos?Kiekviena publika turi savo tauti-nių ypatumų. Man lyginti Lietuvos publiką su kitų pasaulio šalių vis dar sunku, kadangi visada galiu jausti, jog klausytojų esu itin lau-kiamas Lietuvoje, o tai, natūralu, nulemia ir simpatijas. Užsienyje jas dažnai tenka užsitarnauti, bet juk taip tik smagiau. 

Kas jums svarbiausia, kai esate ant scenos, koncertuojate?Svarbiausia yra ryšys su klausytoju.

Juk kalbėdami su draugu norime, jog jis mūsų ne tik klausytųsi, bet ir suprastų, gal pakomentuotų, patar-tų. To paties ryšio reikia muzikoje – tik viskas vyksta magiškoje erdvėje, energijoje be žodžių. Koncerto metu nelengva pradžioje – kartais reikia labai pasistengti sudominti klausytoją, ji įtikinti. Kartais tik žengus pirmą žingsnį į sceną būna aišku, kad ryšys jau egzistuoja, tuomet būna labai malonu ir viskas įgauna visai kitokį emocinį ir tuo pačiu, sakyčiau, intelektualinį lygį. Tuomet visi kalbamės viena kalba toje magiškoje erdvėje. Žmonės mano pasirodymo metu įžvelgia daug dalykų. Man smagu, kad jie atranda save muzikoje, kad garsai, sklindantys iš mano instrumento, turi galią prisiliesti prie jų širdies ir minčių. Grodamas kartais atiduodu daugiau nei turiu ir dėl to visiškai nesigailiu.  

M. Levickis

E. Lev

in nuo

tr.

34 va s a r i s 2014

Lietuvės moterys nuo seno buvo ir išlieka namų židinio bei kultūri-nių vertybių sergėtojos. Nesvar-bu, ar Lietuvoje, ar užsienyje, mo-

terys jaučia pareigą išsaugoti lietuvių tautinę tapatybę, kalbą ir kultūrą. Ne tik ją išsaugoti, bet plėtoti ir turtinti savo dalyvavimu bei darbais, perduo-dant protėvių paveldą vaikams ir vai-kaičiams. Moterų veikla, puoselėjant lietuvybę tiek Lietuvoje, tiek svetur, visuomet buvo labai plati, kartu labai gili ir natūrali.

Paprasčiausia kasdienybės statis-tika: dvidešimt keturių iš keturias-dešimt dviejų gruodžio mėnesio „Pasaulio lietuvio“ žurnalo prieš-lapyje išvardintų pasaulio lietuvių bendruomenių valdybų pirminin-kės yra moterys. Pridėkime dar naujai susikūrusią Turkijos lietuvių bendruomenę, kurios pirmininkė yra irgi moteris. Iš dvidešimt vieno

to žurnalo straipsnio penkiolikos jų autorės ir viena bendraautorė yra moteris. Galima drąsiai teigti, kad labai svarbų vaidmenį kuriant pasaulio lietuvių bendruomenes ir jose veikiant vaidina moterys. Apsidairykime arčiau: trys iš penkių buvusių ir esamų Islandijos lietuvių bendruomenės tarybos pirminin-kų – moterys. 2013–2014 metai yra ypač svarbūs mūsų bendruo-menei, nes pirmą kartą išrinkta ir sėkmingai dirba visiškai moteriška bendruomenės taryba: tarybos pirmininkė Jurgita Motiejūnaitė, vicepirmininkė Jūratė Leškienė, narės Dalia Lileikienė, Jurgita Mille-rienė, Neringa Žiūkaitė-Trakšelienė, Ramunė Kamarauskaitė, pavaduo-janti tarybos narė ir bendruomenės finansininkė Aistė Zubkauskaitė bei antroji pavaduojanti tarybos narė Aurika Grabauskienė. Mote-

riška bendruomenės taryba nėra prioritetas – veiklių vyrų bendruo-menėje turime, jų labai laukiame ir norime kartu dirbti. Deja, besisiū-lančių užimti vadovaujamus postus daugiau nebesulaukiame. Sudėtin-gais bendruomenei laikotarpiais iniciatyvos ir atsakomybės ėmėsi moterys. Islandijos lietuvių kalbos mokyklėlę įkūrė ir joje moko taip pat tik moterys. Nemanau, kad vyrams lietuviams mažiau rūpi, kad jų vaikai kalbėtų lietuviškai. Nemanau, kad Islandijos lietuvių bendruomenės situacija yra unikali – daugelis ma-žesnių bendruomenių man pritars.

Praėjusių metų rudenį teko daly-vauti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos organizuotame seminare, skirtame pasaulio lietuvių bendruomenių kultūros renginių organizatoriams. Ten susipažinau su daugeliu veiklių, labai įdomių ir aktyvių moterų, dirbančių lietuvių bendruomenėse skirtingose pasaulio šalyse. Įdomu buvo sutikti ką tik įsikūrusių ir naujų besikuriančių lietuvių bendruomenių lyderes bei išgirsti jų organizacijų istorijas. Pasirodo, daugelyje šalių viskas prasideda ir vyksta panašiai, kaip ir Rumunijoje: grupelė lietuvių mamų, susitikinėjančių pabendrauti lietuviškai, susirūpinusios savo vaikų lituanistiniu švietimu, lietuviškų tradicijų sklaida ir tąsa, ėmėsi inicia-tyvos įkurti Lietuvių bendruomenę, kaip pagrindą tokiai veiklai.

Nuo pat Lietuvių bendruomenės veiklos pradžios Islandijoje moterys

moterys Bendruomenės veikLoje ir moterų vakarų tradicija isLandijos Lietuvių Bendruomenėje

Jurgita Motiejūnaitė

2014 va s a r i s 35

vaidino svarbų vaidmenį puose-lėjant lietuvybę: bendruomenės įkūrėja ir pirmoji bendruomenės tarybos pirmininkė – Inga Mi-nelgaitė; Jurgita Millerienė įkūrė Lietuvių kalbos mokyklėlę keturiais metais ankščiau. Moterys dirbo ir dirba, organizuodamos lietuvišką veiklą. Ta veikla niekaip neapsi-eitų be Kalėdų senelio, Lašininio ir Kanapinio, Tėvo dienai skirtų Žvejybos varžybų organizatoriaus ir šeimininko, visų kitų vyriškų pagal-bininkų. Proporcingai organizato-rių lyčiai atitinkamai turime ir labai mažą kiekį grynai į vyrišką lietuviš-ką auditoriją orientuotos veiklos: be visai šeimai skirtų renginių vyrams, tegalime pasiūlyti tik jau minėtas žvejybos varžybas. O kas geriau žino vyrų interesus ir pomėgius, jei ne jie patys? O Islandijos lietuvės moterys labai didžiuojasi tradiciniais, jau trejus metus bent po keturis kartus vykstančiais moterų vakarais.

Islandijoje tarp islandų gilias ir senas tradicijas turi mezgimo ir siuvimo klubai, populiarėja skiau-tinių ir kitokių rankdarbių klubai. Tokie klubai greičiausiai atsirado iš susiėjimų, skirtų nudirbti tokiems darbams kaip vilnos apdirbimas, mezgimas, audimas, siuvimas. Tuo ši tradicija yra artima ir lietuviams. Ne visi šių klubų laikomi grynai moteriškais, bet didžiąją narių dalį narių sudaro moterys. Islandų santykių su imigrantais kultūra ir istorija yra dar labai jaunos, todėl tiek lietuviams, tiek imigrantams iš kitų šalių yra gan sunku patekti, iš-silaikyti ir jaustis visateisiais islandų pomėgių klubų nariais – kai kurie tokių klubų Islandijoje skaičiuoja iki aštuoniasdešimties metų veiklos laikotarpį. Islandijoje šie klubai plačiai žinomi ir vertinami dėl savo socializacinės reikšmės.

Visa jau keletą metų gyvuojanti Is-landijos lietuvių bendruomenės mo-

terų vakarų tradicija prasidėjo nuo auksarankių bendruomenės narių, pradėjusių laisvalaikiu užsiiminėti įdomesniais menais, amatais ir rank-darbiais. Pasikalbėjusios tarpusavyje, moterys nutarė pasikviesti vieną ar kitą darbštuolę pasidalinti patirtimi, parodyti savo rankdarbius ir pamo-kyti sudominusios technikos kitas. Viskas prasidėjo dar 2011 metais, kai į pirmąjį moterų vakarą pasikvietėme bendruomenės narę Aureliją Permi-naitę, kuri supažindino su papuošalų iš akrilinės masės gamyba. Vakaras sulaukė ypatingos sėkmės, buvo nutarta suorganizuoti ir daugiau panašių vakarų. Kitas buvo Motinos dienai skirtas moterų vakaras. Jo metu skaitėme eilėraščius, skirtus moteriai ir motinai, žaidėme žaidi-mus, kalbėjomės apie savo proble-mas, šokių mokytojos vadovaujamos, mokėmės tuo metu populiarėjančio pilvo šokio. Tų pačių metų rudenį su-rengėme žvakių dekoravimo vakarą bei advento vainikų gamybos vakarą: jų metu floristika besidominti bendruomenės narė Jūratė Leškienė mokė žvakių puošybos ir advento vainikų gamybos ypatumų. Adven-to vainikų ir kalėdinių dekoracijų

gamybos vakaras tapo tradiciniu ir organizuojamas bei gausiai lanko-mas kasmet. Taip pat tradicine tapo trejus metus iš eilės vykusi velykinių kiaušinių marginimo popietė. Praėju-siais metais Vasario 16-ąją šventėme besimokydamos gaminti žemaitišką kastinį, pratęsėme įdomiųjų rankdar-bių vakarų tradiciją: bendruomenės narė Dalia Lileikienė pamokė, kaip pasidaryti sagių iš karoliukų ir įvairių kitokių medžiagų, Neringa Žiūkaitė-Trakšelienė supažindino su dekupažo technika – šie du vakarai taip visoms patiko, kad buvo nuspręsta surengti dar po vieną tos temos vakarą šiemet. Bendruomenės narėms pageidaujant, šiais metais planuojame surengti ir tradiciniams amatams bei rank-darbiams skirtų vakarų: domimasi tradicinių islandiškų megztinių, kojinių bei pirštinių mezgimu, mažų dekoratyvinių gobelenų audimu, karpiniais, dirbinių iš vilnos vėlimu. Dar kitų metų planuose – pažintis su pynimo iš vytelių bei sodų gamybos technikomis. Taip pat noriu pasi-džiaugti jau gerą pusmetį gyvuojančia kita lietuviška visuomenine inicia-tyva: lietuvės zumbos mokytojos savanorystės pagrindais organizuo-jamais ir beveik kas savaitę vedamais zumbos vakarais.

Kodėl moterų vakarai yra tokie svarbūs tiek jų organizatorėms, tiek dalyvėms? Ne paslaptis, kad daugelį moterų ir jų šeimų į Islandiją atviliojo geresnio gyvenimo paieškos; kad ne viena lietuvių moteris čia dirba po ke-

Tikiu mūsų moterimis, mūsų bendruomenės narėmis – žinau, kad ir kas nutiktų, kokius sunkumus Islandijos lietuvių bendruomenė beišgyventų, ji visada išliks, kol bus bent kelios aktyvios moterys.

J. Moti

ejūna

itės n

uotr.

36 va s a r i s 2014

Prisipažinkime: mes pasiruo-šę padaryti daug daugiau dėl savo vaikų nei dėl savęs pačių. Daugelis lietuvių – pirmos kartos

išeivių – neskuba įsitraukti į lietuviš-ką veiklą užsienyje, nes nejaučia tam ypatingo poreikio – atmintyje gyvi jų potyriai ir išgyvenimai Lietuvoje: kalba, kultūra, švenčių šventimas. O ką prisimins mūsų vaikai? Jau girdžiu ne vieną, sakantį, kad lietuviškos tradicijos, kultūra ir prisiminimai nėra svarbūs nei jiems, nei jų vaikams. Mūsų vaikai turi žinoti savo kilmę, savo kalbą, savo šeimos istoriją, turi visu tuo didžiuotis – tik tada jie jausis visaverčiai ir lygūs savo vietiniams bendraamžiams ir mokslo draugams. Mes turime padėti savo vaikams puo-selėti jų tautinį identitetą, nes tai yra labai svarbi jų asmeninės tapatybės dalis. Nenuskurdinkime savo vaikų, neatimkim tos svarbios savasties da-lies iš jų – jų užsieniniai bendraamžiai ir bendramoksliai visa tai turi. Net ir labai norint ir to siekiant, nei vienam iš mūsų nepavyks nei per dešimt, nei

per dvidešimt metų tapti tokiais pat kitos šalies piliečiais, kaip tie, kurių proseneliai ir proproseneliai gimė ten: tai ne tik kalbos mokėjimas, kultūros ir vietinio kasdieninio gyvenimo išmanymas, tai kažkas daugiau, kas perduodama tėvų vaikams iš kartos į kartą – tai tautinė kultūrinė savastis. Lietuvoje puoselėti tą savastį papras-ta, o užsienyje visada padės vietinė lie-tuvių bendruomenė ir lietuvių kalbos mokyklėlė.

Turime ir mes Islandijoje tokią vie-tą – branduolį ir traukos tašką, apie kurį sukasi visas lietuviškos Islandijos bendruomenės gyvenimas. Neper-dedu – Islandijos lietuvių kalbos mokyklėlė susikūrė gerokai anksčiau, nei Islandijos lietuvių bendruomenė. Mokyklėlė šių metų rudenį švęs savo veiklos dešimtmetį. Kaip parodė mūsų visuomeninės veiklos tarp Islandijos lietuvių patirtis, labiausiai visus įtraukianti, bendruomeniš-

islandijos lietuvių kalbos mokykLėLė skLeidžia savo sParnus

Jurgita Motiejūnaitė

letą darbų, kur dar rūpesčiai namais ir vaikais. Norisi ir bendrauti, bent retkarčiais pamiršti darbo ir buities rūpesčius, atsipalaiduoti bendramin-čių, bendrakalbių ir bendrakilmių draugijoje. Naudinga susitikti ir pa-sidalinti išgyvenimo bei prisitaikymo svečioje šalyje patirtimi ir informa-cija. Kad ir kaip gerai mokėtume kitą kalbą, lengviausiai ir tiksliausiai save, savo mintis ir jausmus reiš-kiame gimtąja lietuvių kalba. Mūsų bendruomenės moterų vakarai ne tik skatina domėtis naujais dalykais,

suteikia naujų žinių, yra gera vieta naujoms pažintims, bet ir padeda atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdieny-bės, teikia tam tikrą terapinę naudą.

Moteriškoji bendruomenės taryba pradeda naujus metus su nauja energija, darbingai nusitei-kusi naujai veiklai. Tikiu mūsų moterimis, mūsų bendruomenės narėmis – žinau, kad ir kas nutiktų, kokius sunkumus Islandijos lietuvių bendruomenė beišgyventų, ji visada išliks, kol bus bent kelios aktyvios moterys, nebijančios atsakomybės ir

įsipareigojimų, pasiryžusios kartu puoselėti lietuvybę. Nors ir labai sunku surasti naujų mokytojų di-dėjant mokinių skaičiui ir besiple-čiant Lietuvių kalbos mokyklėlei, šiemet švęsiančiai savo gyvavimo dešimtmetį, tikiu, kad ji gyvuos ilgai, kol turime nenuilstančią jos vadovę Jurgitą Millerienę ir tokias puikias mokytojas, kaip Loretą Laukytę, Renatą Pratusytę ir Rasą Vareikienę. Labai laukiame naujų aktyvių bendruomenės narių – kar-tu lengviau ir smagiau.

Mažųjų Islandijos lietuviukų Velykos

n. Žiū

kaitės

-trašk

elienė

s nuo

tr.LiEtuviai PasauLyJErEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

2014 va s a r i s 37

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDasLiEtuviai PasauLyJE

kumą bei lietuviškumo išsaugojimą skatinanti veikla yra susijusi su vaikų lituanistiniu mokymu. Prie sėkmin-gai jau aštunti metai veikiančios Lietuvių kalbos mokyklėlės susibūrė aktyvi mokinių ir jų tėvų bendruo-menė. Pagal statistinius duomenis, daugiausiai Islandijoje šiuo metu yra 2–3 metų vaikų, kuriems kaip tik metas yra pradėti lankyti lietu-vių kalbos mokyklėlę. Tai, kad jų tėveliai rimtai žiūri į vaikų lituanistinį švietimą, rodo ir tas faktas, kad vos per pusmetį mokyklėlėje vietoje trijų, pagal mokinių amžių sudarytų klasių, atsirado net penkios – labai pagau-sėjo mažiausiųjų – 2–4 metų – mo-kinių. Mokyklėlėje šiuo metu dirba keturios mokytojos, viena jų taip pat vadovauja mokyklos mokinių chorui, šiuo metu ieškome naujos penktos mokytojos. Rudens pusmetį mokyk-lėlėje mokėsi net keturiasdešimt vienas mokinys. Mokinių amžius – nuo pusantrų iki vienuolikos metų. Pagrindinėse pamokėlėse, vyks-tančiose vieną valandą, mažesnieji mokosi kalbėti lietuviškai, plečia žodyną, mokosi lietuviško raidyno,

skaityti ir rašyti, o vyresnieji pradeda krimsti ir lietuvių kalbos gramatiką, susipažįsta su lietuvių literatūra, plečia savo akiratį ir lietuvių kalbos vartojimo galimybes apžvelgdami geografijos, biologijos, Lietuvos isto-rijos pagrindus. Po pamokėlių vyksta bendri dainavimo užsiėmimai, kurių metu mokiniai mokosi dainuoti lietuviškas daineles, žaidžia įvairius ratelius, bando mokytis lietuvių liau-dies šokių. Su šių užsiėmimų metu paruoštomis trumpomis programė-lėmis mokyklėlės mokiniai jau daug kartų dalyvavo įvairiuose Reikjaviko miesto organizuojamuose kultūri-niuose renginiuose. Be papildomo bendravimo lietuviškai, lietuvių kalbos ir gramatikos mokymo, mokyklėlės mokiniai kartu lanko teatrą, kitas vaikams įdomias vietas, mokslo metų pabaigoje rengiamos

visos mokyklėlės mokinių, tėvelių bei visų, besidominčiųjų mokyklėlės veikla, išvykos.

Kai pačios Islandijos lietuvių bendruomenės narių gretos ypač ne-gausėja, labai smagu matyti kas metai didėjantį lietuviškos mokyklėlės mokinių ir mokytojų skaičių. Norime ir siekiame, kad pamažu Islandijos lietuvių kalbos mokyklėlė išsiplėtotų į gerai organizuotą ir metodiškai lituanistinio švietimo tikslų siekiančią įstaigą. Norėtume surasti dar daugiau mokytojų,pailginti pamokėlių laiką, paįvairinti pamokinę ir popamokinę veiklą – tai reikštų platesnes galimy-bes mokyklėlės mokiniams pritaikyti savo lietuvių kalbos žinias.

Vienas iš mokyklėlės ateities uždavinių ir tikslų – savos mokyklėlės programos ir metodikos paruoši-mas. šiuo metu grupelė mokytojų entuziasčių mokyklėlės metodiką ruošia pačios, remdamosi medžiaga iš Lietuvos, kitų lituanistinių mokyk-lėlių patirtimi. Nelabai tikime, kad vieningos visoms pasaulio lituanis-tinėms mokyklėlėms metodikos ir programos paruošimas yra įmano-mas: skiriasi kiekvienos mokyklėlės dydis, ekonominė padėtis. Taip pat visa lituanistinio švietimo medžiaga turi būti adaptuota pagal mokinukų amžių, turimas lietuvių kalbos žinias ir, be abejo, pagal kiekvienos šalies, kur gyvuoja mokyklėlės, specifiką – skirtingą socialinę, politinę, kultūrinę situaciją, skirtingą gamtą, geografiją, skirtingą maistą ir buities sąlygas.

Planai gali ir likti tik planais, jei neturėtume mūsų entuziastingų mokytojų, ir, be abejo, nieko nevyktų be vaikų ir tėvų, vedančių vaikus į mokyklėlę. Labai svarbu, kad tėvai suprastų, jog vaikus mokyti jų gim-tosios kalbos svarbu ne tik stengian-tis išlaikyti tautinę tapatybę. Geras gimtosios kalbos mokėjimas sudaro galimybes vaikams lengviau moky-tis ir geriau išmokti bet kurią kitą

Svarbu, kad tėvaisuprastų, jog vaikus mokyti jų gimtosios kalbos svarbu ne tik stengiantisišlaikyti tautinę tapatybę.

J. Moti

ejūna

itės n

uotr.

38 va s a r i s 2014

kalbą. Gerai išmokta gimtoji kalba suformuoja mokymosi klišę, kuri labai padeda vaikams mokytis gyve-namojo krašto bendrojo lavinimo mokyklose. Moksliniais tyrinėjimais įrodyta, kad dvikalbių vaikų – to-kie yra mūsų vaikai – emocinis ir intelektinis išsivystymas yra daug aukštesnis nei bendraamžių.

Visas mūsų mokyklėlės kolektyvas nuoširdžiai tiki, kad vaikų lituanisti-nį švietimą reikia pradėti nuo tėvų. Tam, kad sustiprintume besifor-muojančią mokyklėlės bendruome-nę, pateisintume tėvų, atvedančių vaikus į mokyklėlę, lūkesčius, pra-turtintume jų laisvalaikį, pradėjome kurti mokyklos biblioteką, kurioje būtų ir lituanistinių vadovėlių, ir metodinės bei pedagoginės litera-tūros, mokomosios ir pažintinės literatūros apie Lietuvą, grožinės lietuvių literatūros bei literatūros lietuvių kalba užklasiniam skaity-mui, lietuviškos periodinės literatū-ros, lietuviškų muzikinių ir vaizdo diskų. Biblioteka būtų skirta ne tik tėvams, bet ir vaikams bei mokyto-jams: vaikai surastų knygučių pa-pildomiems skaitiniams, mokytojai čia surastų metodinės, pedagoginės literatūros bei vaizdinės medžiagos ir informacijos pamokėlėms; tėvai, laukiantys, iki kol pasibaigs vaikų pamokėlės, galėtų taip pat pavartyti pedagoginę, metodinę, šviečiamą-ją literatūrą, paskaityti lietuviškų periodinių žurnalų bei susipažinti su naujausiomis ir geriausiomis lie-tuvių grožinės literatūros knygomis. Sukūrę tokią biblioteką, norėtume jos pašonėje suburti ir Knygų klubą, kurio nariai dalintųsi savo nuomo-nėmis ir įspūdžiais apie naujausias perskaitytas knygas lietuvių kalba. Bibliotekos pradžia jau yra padaryta sukaupus Užsienio reikalų ministe-rijos dovanotų bei už URM iš dalies paremto projekto lėšas nupirktų knygų, DVD, CD, užsakytų perio-

dinių žurnalų vaikams bei suau-gusiems. Prie bibliotekos kūrimo prisideda ir patys mokiniai bei jų tėveliai, atnešdami į biblioteką perskaitytas geros būklės lietuviš-kas knygas. Taip pat planuojame įsigyti dar daugiau vadovėlių bei metodinės medžiagos. Kadangi savo patalpų nei mokyklėlė, nei

sąskrydžiuose „Draugystės tiltas“. Mokytojos, sugrįžusios iš tokių renginių ir seminarų, papasakoja savo įspūdžius, dalinasi metodinės ir šviečiamosios literatūros šalti-niais, organizuoja paskaitas tėvams apie lituanistinio švietimo svarbą ir dvikalbystę. Tėvų bei mokytojų švietimas pasidarė daug efektyves-nis ir profesionalesnis suaktyvėjus Islandijos gimtosios kalbos mokyk-lėlių bendrijos „Móðurmál“ veiklai bei keletui Lietuvių kalbos moky-klėlės mokytojų pradėjus tobulinti savo žinias Islandijos universitete.

Islandijos lietuvių kalbos mo-kyklėlė negalėtų švęsti gyvavimo dešimtmečio be aktyvaus mokyto-jų, mokinių bei tėvų noro mokyti ir mokytis, puoselėti gimtąją kalbą ir lietuviškas tradicijas. Ar būna lietuvių, kurie nekalba lietuviškai? Ne, nes kalba yra neatskiriama tautinės tapatybės dalis. Nustoję kalbėti lietuviškai, nebebūsime lie-tuviais. Nustoję kalbėti lietuviškai, nei mes, nei mūsų vaikai netapsime iš karto islandais. Nes mūsų šaknys ten – Lietuvoj. Vaikams nuo mažų dienų svarbu vystyti savo tautinę tapatybę, žinoti, kur jo ir jo giminių kraštas, žinoti šeimos ir gimtojo krašto istoriją. Tai neįmanoma ne-mokant lietuvių kalbos. Ar gali tėvai namuose išmokyti vaikus lietuvių kalbos ir gramatikos? Taip. Lietuvių mokyklėlė tik suteiks papildomų galimybių pabendrauti lietuviš-kai, pagilinti vaikų lietuvių kalbos žinias. Mokytojos visada padės ir patars, kaip mokyti gramatikos, kas tinka atskirų amžiaus grupių vai-kams, pateiks medžiagos mokymui-si namuose. Vaikai negali išmokti lietuvių kalbos tik mokyklėlėje, be tėvų ir šeimos pagalbos. Valio savo svajonėmis ir plačiais siekais spar-nuotam Islandijos lietuvių kalbos mokyklėlės mokytojų, mokinių ir jų tėvų kolektyvui!

Bibliotekos knygos kiekvieną sekmadienį, kada vyksta pamokos mokyklėlėje, yra bendruomenės savanorių atvežamos į mokyklėlei nuomojamas patalpas.

bendruomenė neturi, bibliotekos knygos kiekvieną sekmadienį, kada vyksta pamokos mokyklėlėje, yra bendruomenės savanorių atve-žamos į mokyklėlei nuomojamas patalpas. Bendruomenės savanoriai taip pat prižiūri bei išduoda knygas, žurnalus bei filmų DVD norintiems paskaityti ar pažiūrėti namuose. Taip gimė „Skrajojanti biblioteka“. Tėveliams, atvedusiems savo vaikus į lietuvių kalbos mokyklėlę ir lau-kiantiems pamokėlių pabaigos, yra labai patogu susipažinti su biblio-tekos turiniu, pavartyti naujausius žurnalus. Beskaitinėjant knygas ir žurnalus visada galima atsigerti bendruomenės savanorių paruoštos kavos ir pasikalbėti su kitais tėvais, pasidalinti savo patirtimi, sužinoti naudingų dalykų.

„Skrajojanti biblioteka“ gali taip pat „atplasnoti“ ir į Islandijos lietuvių bendruomenės renginius, suteikdama galimybę pasidomėti jos turtais ir platesniam lietuvių bū-riui; taip pat yra puiki virtuali erdvė organizuoti šviečiamąsias paskaitas mokyklėlės mokytojams ir mokinių tėvams – jau keletą metų tai daro-me, siųsdami mokytojas į įvairius seminarus Lietuvoje ir Islandijoje, dalyvaudami lituanistinių mokyklų

2014 va s a r i s 39

truMPai

Vytauto didžiojo universiteto socialinės antropologijos centre seminaro „1863-ųjų m. sukilimo tremtinių lietuviškasis paveldas rusijos užvolgyje: 2013 m. ekspedicijos dienoraštis“ metu prista-

tyta prof. rimanto sliužinsko ir prof. vyto čiubrinsko garso ir vaizdo medžiaga bei įspūdžiais iš ekspedicijos į saratovo sritį (rusija).

ekspedicija surengta vykdant socialinės antropologijos centro projektą „1863 m. sukilimo tremtinių kultūrinis paveldas ir lietuviš-kasis identitetas rusijos saratovo krašte“. Šiuo projektu siekiama sukaupti dokumentinės, etnoistorinės, biografinės, pasakojamosios bei vizualinės medžiagos ir kitų duomenų apie saratovo krašto lietuvių tremtinių kultūrinį paveldą ir tapatybę. Projektas vykdo-mas tarp 1863 m. sukilimo dalyvių palikuonių jų tremties vie tose, saratovo krašte, taip pat Lietuvoje, jų grįžimo vietose, kai dalis jų Lietuvai atgavus nepriklausomybę  1921–1923 m. apsigyveno  vilkaviškio, Kėdainių, Pasvalio ir kt. apylinkėse.

dešimties dienų ekspedicija į saratovo sritį buvo surengta praėjusių metų spalį. Jos dalyviai nuvyko į 1863-ųjų lietuvių sukilimo dalyvių tremties vietas: Jeršovą, čiornąją Padiną, tolovką, Litovką ir Kurilovką. apsigyvenus čiornajos Padinos kaime, audiovizualiniu, biografiniu interviu ir aprašomojo ste-bėjimo būdais buvo fiksuojami lietuviškojo kultūrinio paveldo bei socialinės atminties elementai. ekspedicijos metu buvo paimta 15 interviu, 4 tikslinės grupės interviu, išklausyti 3 atsimi-nimų pasakojimai. iš viso buvo surinkta 21 val. garso įrašų. taip pat buvo atlikta ir fotofiksacija (550 nuotraukų) bei filmavimas (4 val. filmuotos medžiagos).

Pasikeitė vokietijos lietuvių bendruomenės svetainės adresasnuo šių metų pradžios naujai sukurtos vokietijos lietuvių bendruomenės (vLB) svetainės adresas yra www.vlbe.org. vLB raštinės el. pašto adresas – office@vlbe.org.

Sausio 1 dieną Kristijono donelaičio memorialiniame muziejuje tolminkiemyje vyko lietuvių grožinės literatūros pradininko, poeto, kunigo Kristijono donelaičio 300-osioms gimimo

metinėms skirtas iškilmingas minėjimas.renginį organizavo Kaliningrado srities Kristijono donelaičio

žemiečių klubas ir Kristijono donelaičio memorialinis muziejus tolminkiemyje. minėjime dalyvavo Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai, marijampolės Kristijono donelaičio draugi-jos delegacija, vadovaujama pirmininkės vidos mickuvienės, Kali-ningrado srities lietuvių bendruomenės atstovai bei gausus būrys poeto literatūrinio paveldo gerbėjų ir jo atminimo puoselėtojų.

Kaliningrado srities Kristijono donelaičio žemiečių klubo pirminin-kė olga dubovaja pristatė jubiliejaus išvakarėse išleistą knygą rusų kalba ,,Kristijono donelaičio memorialas čistyje Pruduose. istorija“. Leidinį sudaro napoleono Kitkausko ir Laimutės Kitkauskienės knygos „Kristijono donelaičio memorialas tolminkiemyje“ vertimas į rusų kalbą ir Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininko Boriso Bartfeldo straipsnis „takas link Poeto“, iliustruotas pasirengimo jubiliejui laikotarpio (2011–2013 m.) nuotraukomis iš įvairių renginių tolminkiemyje. napoleono ir Laimutės Kitkauskų knygą į rusų kalbą išvertė kaliningradietė poetė, lietuvių kalbos mokytoja rūta Leonova. Knygos leidybą finansavo Lietuvos respublikos ir rusijos Federacijos Kaliningrado srities kultūros ministerijos.

Šventėje dalyvavęs tolminkiemio bažnytėlės ir K. donelaičio namo-muziejaus atkūrimo projekto autorius napaleonas Kitkauskas pasidalijo prisiminimais apie memorialo atkūrimą, pasidžiaugė Kaliningrado šviesuomenės dėmesiu K. donelaičio kūrybai ir istoriniam paveldui.

Kaliningrado srities Pen centro vadovas viačeslavas Karpenko pristatė naujausią Kaliningrade leidžiamo Pabaltijo literatūrinio-publicistinio almanacho ,,Paralleli“ numerį, kuriame publikuoti straipsniai apie K. donelaitį.

Prie bažnyčios kriptoje esančio K. donelaičio kapo padėta gėlių ir uždegta 300 žvakelių. renginio dalyviai iš namo-muziejaus kiemo į padangę paleido 300 Lietuvos ir rusijos vėliavų spalvų balionų.

Prieš iškilmes tolminkiemyje Lietuvos delegacijos nariai pager-bė poeto atminimą jo gimtinėje Lazdynėliuose.

tolminkiemyje paminėtos K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės

Pristatyta medžiaga iš ekspedicijos į saratovo sritį

urM

ir vDu

nuotr

.

rEMia sPauDOs, raDiJO ir tELEviZiJOs rėMiMO FOnDas

40 va s a r i s 2014

KviEčia DaniJOs LiEtuvių CHOrasJei mėgsti dainuoti, esi nusiteikęs repetuoti ir nori tobulė-ti kartu su kitais, prisijunk prie mūsų! o jei nedrąsu ateiti vienam, pakalbink ką nors prisijungti! repeticijos vyks kartą per savaitę: trečiadieniais 18 val. vieta: Kildevældsskolen, Bellmansgade 5 a, 2100 København Ø, laiptinė a, 27 klasė. tikimės, kad apie savo dalyvavimą pranešite el. paštu: lietuviu.choras@gmail.com.

L ietuvos generalinio konsulato Kaliningrade darbuotojai, vietos lietuvių bendruomenė, rašytojai ir kiti kultūros žmo-nės sausio 9 dieną rinkosi prie paminklo Liudvikui rėzai,

kur iškilmingos ceremonijos metu buvo pagerbtas šio iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, lituanisto, tautosakininko, Karaliau-čiaus universiteto teologijos profesoriaus atminimas.

Padėję gėlių prie paminklo, uždegę atminimo žvakeles ir išklausę kalbų, renginio dalyviai rinkosi į Lietuvos generalinį konsulatą. 238-ųjų L. rėzos gimimo metinių minėjime daly-vavo Kaliningrado Liudviko rėzos lietuvių kultūros draugijos nariai, Karaliaučiaus inteligentai.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade vaclavas stan-kevičius akcentavo kūrėjo darbų reikšmę Lietuvai ir džiaugėsi aktyvia L. rėzos lietuvių kultūros draugijos veikla.

Pagrindinį pranešimą konsulate skaitė Klaipėdos universi-teto docentė nijolė strakauskaitė, susirinkusiems priminusi L. rėzos biografijos, visuomeninės bei mokslinės veiklos faktus, jo nuopelnus Lietuvos ir europos kultūrai.

renginio metu taip pat skambėjo draugijos narių dainuojamos dainos iš L. rėzos sudaryto ir išleisto lietuvių dainų rinkinio.

Berlyno  liaudies teatre (Volksbühne) gruodžio 18 dieną pasitikti jubiliejiniai Kristijono donelaičio gimimo metai.

vokietijoje gerai žinomo teatro Žaliajame salone surengta tarptautinė podiumo diskusija „Žiemos rūpesčiai ir pavasario džiaugsmai“, minint lietuvių klasiko, prieš 300 metų gimusio ma-žojoje Lietuvoje, jubiliejų.

tarptautinėje diskusijoje dalyvavo publicistė ulla Lachauer, Hum-boldtų universiteto baltistė Christiane schiller, Lietuvos istorijos instituto bendradarbė vilija gerulaitienė, buvęs Heseno žemės švietimo minis-tras Hartmutas Holzapfelis ir kiti garbūs svečiai. Jie aptarė mažosios Lietuvos kultūrinę ir literatūrinę sąveiką su didžiąja Lietuva.

„vokiečiai – tauta, kuri labai domisi ir gerbia ne tik savo, bet ir kaimynų istoriją. tad nestebina, jog vokietijoje domimasi ir žinoma ne tik mažoji Lietuva, bet ir K. donelaitis. Jo raštai ne kartą buvo išversti į vokiečių kalbą, todėl mūsų klasikas čia iš tiesų turi savo žinovų ir gerbėjų auditoriją“, – teigė Lietuvos kultūros atašė vokie-tijoje gabrielė Žaidytė.

Podiumo diskusija, kurią vedė vokietijos rytų europos kultūros forumo (Deutsches Kulturforum östliches Europa) bendradarbis Klausas Hareris, pratęsė renginių, skirtų Lietuvos ir vokietijos kul-tūros istorijos analams, ciklą, kurio metu Berlyne ir kituose vokie-tijos miestuose buvo surengtas ne vienas vakaras, skirtas bendrai šių šalių kultūros ir atminties istorijai.

renginio Žaliajame salone metu buvęs Heseno žemės švietimo mi nistras Hartmutas Holzapfelis už ypatingus nuopelnus skleidžiant lietuvių literatūrą ir kultūrą vokietijoje apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimu „nešk savo šviesą ir tikėk“. 

diskusiją organizavo Lietuvos kultūros atašė vokietijoje ir vokietijos rytų europos kultūros forumas. Projekto partneris – tarptautinių kultū-ros programų centras. diskusijos dalyvės vilijos gerulaitienės viešnagę Berlyne rėmė Lietuvos kultūros ministerija.

Berlyne pasitikti K.Donelaičio jubiliejiniai metai

karaliaučiuje tradiciškai paminėtos Liudviko rėzos gimimo metinės

2014 va s a r i s 41

DėMEsiO

Intensyvi lietuvių kalbos moky-mo programa: pamokos vyksta kiekvieną dieną (20 darbo dienų, iš viso 90 akademinių valandų

darbo klasėje) + plati kultūrinė ir pramoginė veikla su atitinkama kalbos praktika. Grupės pagal mokymo lygį: pradedančiųjų, tęsiančiųjų, pažengusiųjų, laisvai kalbančiųjų (nuo A1 iki C2). Moko patyrę lituanistai, kurie kartu dalyvauja ir kultūriniuose rengi-niuose, padėdami savo kursantams praktiškai įtvirtinti per pamokas įgytąsias kalbos žinias.

Plati kultūrinė programa kursų dalyvius supažindina su pagrin-diniais Lietuvos socialiniais bei kultūriniais ypatumais. Mokomasi ne tik iš knygų: praktiniai užsiėmi-mai vyksta ir keliaujant po Lietuvą, vaikštinėjant mieste, svečiuojantis lietuvių šeimose.

Kursų baigimo pažymoje už sėkmingai išlaikytus egzaminus įrašomi suteikti 7 europiniai studi-jų kreditai (angl. ECTS).

Ir dar: tai įdomūs ir naudin-gi kontaktai, nauji draugai... Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mo-kykla organizuojama jau dvylika metų ir tapo plačiai žinoma ir vertinama nuo Europos iki Amerikos, Australijos ir Japoni-

Lietuvių kaLBos ir kuLtūros vasaros mokykLa kitakaLBiams kLaiPėdos universitete

2014 m. liepos 17 d.–rugpjūčio 14 d.

jos. Buvę kursantai puoselėja kursuose užsimezgusius drau-giškus ryšius, aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/kalbucentras.klaipedosuniversitetas?fref=ts. Ne vienas atvyksta į šią vasaros mokyklą po antrą, net po trečią kartą...

l registruotis iki 2014 m. birželio 30 d. http://www.ku.lt/hmf/struktura/centrai/kalbu-ir-kulturu-centras/lithu-anian-language-and-culture-summer-school/. Kainos: 1700 Lt mokomoji programa + 100 Lt registracijos mokestis + 400 Lt kultūrinė progra-ma (galima rinktis ir vien mokomąją programą).

l aukštųjų mokyklų bendruomenių dėmesiui: pagal projektą su Lr švie-timo mainų paramos fondu užsie-

niečiai – aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai ir mokslininkai – vasaros kursams turi galimybę gauti stipendiją. Šia galimybe jau pasinaudojo gausus būrys studentų ir mokslininkų iš euro-pos, amerikos, azijos šalių. Paraiškų teikimas šiam fondui prasideda jau nuo sausio mėn. (žr. http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos/vasaros_kursai_studentams_destyto-jams_mokslininkams).

l Kviečiame naudingai ir smagiai praleisti laiką – mokytis, sužinoti, pažinti, bendrauti ir poilsiauti – Klaipėdos universitete, prie gintarinės Baltijos jūros!

Klaipėdos universiteto Kalbų ir kultū-rų centraspolyglosia@gmail.comhttp://www.ku.lt/hmf/struktura/cen-trai/kalbu-ir-kulturu-centras/ Ku

nuotr

.

42 va s a r i s 2014