ugdymo planas 2015-2017...krosnos mokykla ugdymo planas 2015–2017 m. m. 3 • kult ūrin ė, menin...

Krosnos mokykla UGDYMO PLANAS 2015–2016 m. m.

PATVIRTINTA Lazdijų r. Krosnos mokyklos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-19

LAZDIJ Ų R.

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

2015–2017 M. M.

Krosna

2015


2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4

BENDROSIOS NUOSTATATOS ...................................................................................................... 4

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS ..................................................................................... 4

• Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas .................................................................... 6

• Ugdymo turinio integravimas, tarpdalykinė integracija bei prevencinių ir kitų programų

integravimas .................................................................................................................................... 6

• Ugdymo diferencijavimas ........................................................................................................ 8

• Ugdymo karjerai planavimas .................................................................................................... 8

• Dalykų mokymo intensyvinimas .............................................................................................. 9

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas .............................................................................. 9

• Mokinių mokymosi krūviai .................................................................................................... 10

• Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas mokykloje ....................................................... 11

• Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai ............................................................................... 12

• Socialinė-pilietinė veikla ........................................................................................................ 13

• Sveikata ir gerovė mokykloje ................................................................................................. 13

• Mokymosi pasiekimų gerinimas ir švietimo pagalbos teikimas mokiniui ............................. 14

• Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų) bendradarbiavimas ....................................................... 15

• Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse ............................................................................ 16

• Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimas ........................................................... 16

• Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pažangos ir pasiekimų vertinimas ........... 17

• Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos mokiniams teikimas ............................. 18

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS .......................................................... 18

• Ugdymo organizavimas .......................................................................................................... 18

• Dalykų ir jiems skiriamų pamokų skaičius pradinėse klasėse ................................................ 20

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ............................................................ 21

• Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos ........................................... 21

• Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas ..................................................................... 21

• Dalykų ir jiems skiriamų pamokų skaičius 5–10 klasėse ....................................................... 25

• Ugdymo turinio dokumentacija .............................................................................................. 26

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 28

• Vadovavimas klasei ................................................................................................................ 28


3

• Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė veikla 1–4 klasėse ...................... 29

• Kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė veikla 5–10 klasėse .................... 30

• Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas .................................................................................. 31

• Mokytojų, dirbančių pagrindinio ugdymo klasėse, sąrašas .................................................... 32

• Mokinių neformalusis švietimas ............................................................................................. 33

• Mokinių, mokytojų,administracijos, tėvų (globėjų) informavimo apie mokinių pažangą ir

pasiekimus aprašas ........................................................................................................................ 35

• Mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planas ............................................................... 36

• Ilgalaikių ir trumpalaikių planų struktūra ............................................................................... 37

• Neformaliojo švietimo programos struktūra .......................................................................... 39

• Klasės vadovo plano struktūra ................................................................................................ 40

• Individualizuotos programos forma ....................................................................................... 41

• Prašymo dėl dalyvavimo neformaliojo švietimo programoje forma ...................................... 43

• Rekomenduojamos socialinės veiklos sritys ir rūšys ............................................................. 44

• Socialinės veiklos apskaitos lapo forma ................................................................................. 45

• Laisvės kovų istorijos programos integravimas ..................................................................... 46

• Etninės kultūros programos integravimas .............................................................................. 47

• Integruoto technologijų kurso programos įgyvendinimas ...................................................... 48


4

ĮVADAS

BENDROSIOS NUOSTATATOS

1. 2015–2017 mokslo metų ugdymo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 patvirtintais bendraisiais

ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Ugdymo plano tikslai:

2.1. specialiojo, pradinio, pagrindinio ir neformaliojo vaikų švietimo

programųįgyvendinimas;

2.2. kiekvieno mokinio lūkesčių ir asmeninės pažangos pamatavimas;

2.3. praktinių, socialinių, vertybinių įgūdžių formavimas;

2.4. bendrųjų mokinių kompetencijų ugdymas(is).

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. kiekvieno mokinio lūkesčių (ar asmeninio tobulėjimo plano) aptarimas;

3.2. formuojamojo vertinimo įtakos mokymosi kokybei tyrimas ir apibendrinimas;

3.3. kryptinga pagalba įvairių poreikių mokiniams;

3.4. grįžtamosios informacijos įtakos mokymo(si) kokybei apibendrinimas;

3.5. mokinio asmeninės pažangos lyginamoji analizė.

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

4. Ugdymo organizavimas:

1 lentelė

Klasės 2015–2016 m. m. ugdymo procesas 2016–2017 m. m. ugdymo procesas

Pradžia Pabaiga Trukm ė

savaitėmis Pradžia Pabaiga

Trukm ė savaitėmis

1–5 klasės 09-01 05-31 32 09-01 05-30 32 6–10 klasės 09-01 06-03 34 09-01 06-02 34

5. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

6. Mokslo metai skirstomi trimestrais:


5

2 lentelė

Klasės 2015–2016 m. m. 2016–2017 m. m.

I trimestras

II trimestras

III trimestras

I trimestras

II trimestras

III trimestras

1–5 klasės 09-01 iki 11-30

12-01 iki 02-29

03-01 iki 05-31

09-01 iki 11-30

12-01 iki 02-28

03-01 iki 05-30

6–10 klasės 09-01 iki 11-30

12-01 iki 02-29

03-01 iki 06-03

09-01 iki 11-30

12-01 iki 02-28

03-01 iki 06-02

7. Mokinių atostogos skiriamos šiomis dienomis:

3 lentelė

Atostogos 2015–2016 mokslo metai 2016–2017 mokslo metai Rudens 2015-10-26–2015-10-30 2016-10-31–2016-11-04 Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28–2016-01-08 2016-12-27–2017-01-06 Žiemos (6–10 kl.) 2016-02-15 2017-02-17 Pavasario (Velykų) 2016-03-21–2016-03-25 2017-04-10–2017-04-14 Vasaros (1–5 klasės) 2016-06-01–2016-08-31 2017-05-31–2017-08-31 Vasaros (6–10 klasės) 2016-06-06–2016-08-31* 2017-06-05–2017-08-31*

*10 klasės mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

8. Papildomos atostogos (1–5 klasės)

4 lentelė Atostogos 2015–2016 mokslometai 2016–2017 mokslometai

Rudens 2015-11-02–2015-11-06 2016-11-07–2016-11-11 Žiemos 2016-02-15, 17–2016-02-22 2017-02-13, 14, 15, 17, 20

9. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius

ypatingą epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar

keliuose administaciniuose teritoriniuose vienetuose, mokyklos vadovas priima sprendimus dėl

ugdymo proceso koregavimo.

10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

11. Po septynias ugdymo proceso dienas per mokslo metus 1–4 klasėse ir 5–10 klasėse

skiriamos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir

kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai(priedai Nr. 2, 3).

12. Neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos

(priedas Nr. 6).


6

13. Mokomosios-dalykinės, pažintinės ekskursijos, turistiniai žygiai ir kt.

neformalausšvietimo renginiai organizuojami darbo dienomis ir per mokinių rudens, žiemos,

pavasario atostogas. Neformaliojo švietimo valandos pedagogams už darbą ekskursijose,

turistiniuose žygiuose neskiriamos. Laikas pedagogo praleistas mokomosiose-dalykinėse,

pažintinėse ekskursijose, turistiniuose žygiuose laikomas eiline darbo diena (išskyrus savaitgalius ir

švenčių dienas).

14. Pamokų laikas:

1. 08.00–08.45

2. 08.55–09.40

3. 09.50–10.35

4. 10.55–11.40

5. 12.00–12.45

6. 12.55–13.40

7. 13.50–14.35

15. Šiomis dienomis numatoma koreguoti ugdymo proceso organizavimą, nurodant pamokų

trumpinimo ir/ar atidirbimo laiką:

• mokytojų metodinių išvykų ir seminarų dienomis,

• pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros dienomis,

• užsienio kalbų pasiekimo lygio nustatymo testavimo dienomis,

• mokyklos bendruomenės renginių dienomis.

• Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas

16. Individualus ugdymo planas sudaromas individualizuotą ugdymo programą turintiems

mokiniams.

17. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniams, nepasiekusiems trimestrų ir

standartizuotų testų (atitinkamų dalykų) patenkinamą pasiekimų.

18. Individualaus ugdymo plano formą pasirenka mokytojas pagal dalyko specifiką.

• Ugdymo turinio integravimas, tarpdalykinė integracija bei prevencinių ir kit ų programų integravimas

19. Mažinant mokymosi krūvius, mokytojai renkasi šiuos integravimo būdus: kelių mokytojų

vedamos pamokos, projektai, netradicinio ugdymo dienos. Integruotose pamokose, programose yra

siekiama Bendrosiose programose numatytų rezultatų.


7

20. Metodinėse grupėse analizuojama, kaip mokymosi procese įgyvendinamos integruojamųjų

dalykų programos ir priimami sprendimai dėl tolesnio integravimo.

21. Kelių mokomųjų dalykų integruojamos temos yra numatomos rengiamuose ilgalaikiuose

dalykų planuose.

22. Integruojamųjų pamokų turinys dienyne įrašomas abiejų dalykų apskaitai skirtuose

puslapiuose.

23. Informacinės technologijos taikomos visų dalykų pamokose, atsižvelgiant į jų specifiką,

mokinių amžių, poreikius.

24. Į ugdymo turinį integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo prevencijos programa, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, Ugdymo karjerai

programa, Etninės kultūros bendroji programa, Sveikatos ugdymo programa, Bendrųjų

kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa:

5 lent.

Integruojamos programos Dalykai

Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179

Pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, lietuvių kalba, istorija, dorinis ugdymas, IT, neformaliojo švietimo renginiai

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494

Pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, lietuvių kalba, dorinis ugdymas, chemija, neformaliojo ugdymo renginiai, projektai

Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-1290

Pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, lietuvių kalba, dorinis ugdymas, chemija, anglų kalba, rusų kalba, kūno kultūra, dailė, neformaliojo ugdymo renginiai, projektai

Žmogaus sauga, patvirtinta 2012 m. liepos 18 d. Nr. V-1159

Pradinių klasių mokomieji dalykai

Etninė kultūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651

Istorija

Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72

Visi mokomieji dalykai, neformaliojo ugdymo renginiai, netradicinio ugdymo valandos

Laisvės kovų ir netekčių istorija Istorija, pilietiškumo pagrindai, lietuvių kalba, neformaliojo ugdymo renginiai

25. Dauguma mokytojų per pamokas taiko vidinį dalyko integravimą.


8

26. Pradinio ugdymo programoje kūno kultūros pamokos integruojamos su šokiu.

27. Integruojamų programų apimtis nurodoma mokytojų ilgalaikiuose planuose.

• Ugdymo diferencijavimas

28. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi

turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių

skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

29. Mokytojai iki susitikimo su mokiniais renka informaciją apie klasės (grupės) ir atskirų

ugdytinių mokymosi pasirengimo lygį. Mokslo metų pradžioje mokiniai anketuojami jų mokymosi

stiliui nustatyti.

30. Diferencijuotas ugdymas taikomas kiekvienoje pamokoje parenkant mokymo(si)

metodus, mokymo(si) priemones, užduotis bei kitas veiklas. Diferencijuotos užduotys skiriamos

individualiai mokiniui, mokinių grupei.

31. Diferencijuotas ugdymas taikomas ne tik spragų turintiems mokiniams, bet ir gabiems,

parenkant jiems papildomų užduočių ar siūlant savarankišką tiriamąją ar projektinę veiklą.

32. Mokiniams siūloma gamtos ir žmogaus 5 kl., technologijų 9 kl., lietuvių k. 10kl.,

matematikos 9 kl. modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams

pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti.

33. Diferencijavimas taikomas ir tam tikriems tikslams pasiekti, ir tam tikroms veikloms

atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės), kuriasgalima sudaryti iš mišrių arba

panašių polinkių, interesų mokinių.

34. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės

klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms užduotims

atlikti. Jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių

santykiams klasėje ir mokykloje.

• Ugdymo karjerai planavimas

35. Profesinio informavimo ir konsultavimo užsiėmimai įtraukiami į klasių auklėtojų,

socialinio pedagogo darbo planus.

36. Stiprinamas 9–10 klasių mokinių profesinis informavimas ir konsultavimas, sudaromos

mokiniams sąlygos vykstant į mokomąsias-pažintines ekskursijas susipažinti su darbo pasauliu

darbo vietose: UAB „Pietų Megrame“, Lazdijų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, IĮ E.

Jurkevičiaus „Lazdijų duona“, „Lazdijų meteorologijos stotyje“ ir t. t.


9

37. Rengiami susitikimai su Alytaus profesinio rengimo, Veisiejų technologijos ir verslo ir

Simno žemės ūkio mokyklosdėstytojais.

38. Ugdymo karjera integruojama:

37.1. į ugdymo proceso dienas, skirtas kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai;

37.2. į atskirų dalykų programas, kai tema palanki tokiai integracijai.

39. Mokiniams informacinė pagalba yra teikiama ir profesinio orientavimo kabinete.

• Dalykų mokymo intensyvinimas

40. Atskirų dalykų mokymo intensyvinimas vykdomas tik susirgus mokytojams ar esant

kitiems nenumatytiems atvejams.

41. Intensyvinant atskiro dalyko ar kelių dalykų mokymąsi, neviršijamas maksimalus mokiniui

privalomų pamokų skaičius per savaitę.

42. Dalykų mokymas intensyvinamas per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį

mokymosi periodą.

43. Per dieną dalykui mokyti skiriama ne viena, o keletas viena po kitos vykstančių pamokų,

taip sudarant sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.

44. Pamokos vyksta ne po vieną kiekvieną dieną, bet po daugiau tik keletą savaitės dienų.

45. Per mokslo metus tam tikrą laikotarpį dalyko mokomasi intensyviau, pvz., antroje pagrindinio

ugdymo dalyje 9 klasėje žmogaus saugos dalyko dėstymas intensyvinamas ir baigiamas dėstyti

pasibaigus antram trimestrui.

• Mokini ų pažangos ir pasiekimų vertinimas

46. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150)

bei mokykloje priimtais 1–4 ir 5–10 klasių mokinių pasiekimų vertinimo aprašais.

47. 1–4 klasių mokinių pasiekimų pažanga fiksuojama įrašant mokinio pasiektą mokymosi

lygį.

48. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams suprantamais

kriterijais. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais.

49. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su mokymosi

tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias.

50. Vertinimo metodus ir formas mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų

tėvais.


10

51. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame „Tamo“ dienyne, 1–4 klasių mokinių

mokymosi pasiekimų knygelėse.

52. 1 – 4 klasių Klasės auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per

mėnesį peržiūri knygeles ir pasirašo.

53. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja

apie vaiko mokymąsi raštu.

54. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami 10 balų

sistema.

55. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas jų mokymosi eigos

stebėjimu.Būtina laiku teikti informaciją (komentarus žodžiu ir raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką

reikia patobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.

56. Pažymiais vertinama:

56.1. kontroliniai, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir praktiniai darbai,

kai mokiniai parodo numatomas žinias, supratimą ir gebėjimus. Trimestro pažymiai vedami iš

kontrolinių, savarankiškų, projektinių, kūrybinių, laboratorinių ir praktinių darbų pažymių;

56.2. muzikos 5–10 kl., kūno kultūros 5–10 kl., dailės 5–10 kl., technologijų 5–10 kl.

vertinami kaip ir kiti mokomieji dalykai – pažymiais dešimtbalėje sistemoje;

56.3. „ įskaityta“ arba „neįskaityta“ pasiekimai vertinami 5–10 klasėse dorinio, 5, 7, 9 kl.

žmogaus sauga, 9–10 kl. pilietiškumo ugdymo, 9 kl. ekonomikos;

56.4. pažymiais nevertinami specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupių kūno

kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai. Rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

56.5. Pasirenkamieji dalykai vertinami pažymiais.

56.6. Integruojami dalykai vertinami kaupiamuoju būdu.

• Mokini ų mokymosi krūviai

57. Direktorius ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią

su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

57.1. Direktorius :

57.1.1. tvirtina mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planą (Priedas Nr. 8);

57.2. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

57.2.1. organizuoja tos pačios klasės mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių

mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

57.2.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų

darbų stebėseną ir kontrolę;


11

57.3. Klasėje dirbantys mokytojai :

57.3.1. derina tarp savęs namų darbų apimtis žodžiu ir kontrolinių darbų datas. 3–4

klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos, 5–6

klasių – 1,5 valandos, 7–8 klasių – 2 valandų, 9–10 klasių – 2,5 valandų per dieną. 1–2 klasių

mokiniams namų darbai neskiriami.Užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau

kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš

savaitę. Kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų nerašomi. Su kontrolinių darbų grafiku

supažindina mokinius iš anksto.

58. 5 klasės mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius.

59. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiems dalykams,

mokytis 7, 9, 10 klasių mokiniams skiriamas, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

Jau turėtų būti žinoma, kuriose klasėse taikomas šis punktas.

60. Mokiniai (5–10 klasių), lankantys ar baigę specializuotas valstybės ar savivaldybių dailės,

muzikos, meno ar sporto mokyklas, jų tėvams (globėjams) ar jiems patiems (nuo 14 metų) pateikus

raštišką prašymą yra atleidžiami nuo privalomų šių dalykų pamokų lankymo direktoriaus įsakymu.

61. Šie mokiniai pateikia specializuotos mokyklos direktoriaus pažymą su atitinkamodalyko

įvertinimu, esant dalyko programų skirtumui ar neatitikimui, dalyko mokytojas parengia užduotis,

pagal kurias mokinys išlaiko įskaitą. Jei pateiktoje pažymoje vertinimai įrašyta „įskaityta“, tačiau

mokinys pageidauja turėti įvertinimą pažymiu, jis laiko to dalyko įskaitą. Įskaitos užduotis parengia

to dalyko mokytojas, darbą vertina ne mažiau kaip du to dalyko specialistai.

62. Mokinys, atleistas nuo dailės, muzikos ir kūno k. pamokų, jei pamoka pirma arba

paskutinė, į tą pamoką neina, kitais atvejais mokinys, tėvai ir klasės auklėtojas aptaria, kokia veikla

mokinys užsiims tuo metu.

63. Per dieną vyksta ne daugiau kaip 7 pamokos.

• Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas mokykloje

64. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

65. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms:

sporto, meninės raiškos, etninės kultūros, gamtosaugos ir ekologinio ugdymo.

66. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių

mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą


12

mokiniai iki 16 metų renkasi kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais), o vėliau renkasi

laisvaipateikdami prašymą neformaliojo švietimo programos vadovui.

67. Neformaliojo švietimo programos rengiamos pagal formą, patvirtintą Mokytojų tarybos

posėdyje (priedas Nr. 10).

68. Neformaliojo švietimo programos finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų.

69. Pažintinėveikla, organizuojama ir finansuojama pagal mokinių pažintinei veiklai skirtų

lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319).

70. Neformaliojo švietimo grupę sudaro ne mažiau kaip 5 mokiniai.

71. Mokiniai apsisprendžia, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam neformaliajam švietimui jie

gali skirti laiko. Tėvai mokyklos direktoriui parašo prašymus, kurie vienerius metus saugomi

direktoriaus pavaduotojo ugdymui kabinete.

72. Neformaliuoju švietimu taip pat vadinama:

72.1. mokinių veikla įvairiose visuomeninėse organizacijose;

72.2. mokinių saviraiška nedarbo dienomis;

72.3. mokinių veikla įvairiose neformaliojo švietimo įstaigose.

73. Neformalusis švietimas, vadovaujantis mokyklos vizija ir veiklos uždaviniais,

organizuojamas šiomis kryptimis:

73.1. gabumų ir talentų atskleidimo, puoselėjimo;

73.2. saviraiškos ir polinkių plėtotės;

73.3. demokratijos ir pilietinės kompetencijos ugdymo.

74. Neformaliojo švietimo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems

dalykams ar jų moduliams mokyti, konsultacijoms.

75. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos ar

steigėjo nustatyta tvarka.

• Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

76. Mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir dalykų modulius matematiniams,

kalbiniams,ekonominiams, informaciniams, technologijų gebėjimams ugdyti, pasiekimų spragoms

kompensuoti, sveikai gyvensenai propaguoti: Sveika gyvensena (5 kl.), Konstrukcinės medžiagos

(10kl.), Uždavinių sprendimas (10 kl.), Oratorystė (10kl.).

77. Pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius iš mokyklos siūlomų mokiniai renkasilaisvai.

78. Pasirinkti dalykai ir moduliai mokiniui tampa privalomi.

79. Kol nebaigė modulio programos, keisti modulio mokinys negali.


13

80. Mokinių pasirenkamųjų dalykų ir modulių žinios ir gebėjimai vertinami pažymiais.Mokinio

pasiekimai, mokantis modulio programos, įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą.

81. Klasės dienyne vykdoma visų mokiniams privalomų (skirtų privalomiesiems,

pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams) pamokų apskaita.

• Socialinė-pilietin ė veikla

82. 5–10 klasių mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla. Ji vykdoma pagal Lietuvos

respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas rekomendacijas.

83. Socialinė-pilietinė veikla siejama su mokyklos bendruomenės projektais, kultūrinėmis ir

socializacijos programomis (Priedas Nr. 14).

84. 5–8 klasių mokinių veikla orientuota į pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų

ugdymąsi, jų plėtotę, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenės veikloje. Skatinamas

mokinių dalyvavimas organizuojant kultūrinius renginius bendruomenės nariams, dalyvaujant

šalpos ir socialinės paramos akcijose.

85. 9–10 klasių mokinių veikla orientuota į platesnio visuomeninio konteksto suvokimą,

visuomeninės atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, susipažįstant su darbo rinkos

poreikiais, identifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už savo

pasirinkimus.

86. Mokiniams socialinei-pilietinei veiklai skiriamos valandos:

6 lent.

Klasė Valandos per mokslo

metus 5–6 5–10 7–8 10–15 9–10 15–20

87. Socialinę veiklą koordinuoja klasių vadovai..

88. Apskaitos lapai (15 priedas) skiriami kiekvienam mokiniui ir segami į mokinių asmens

bylas.

• Sveikata ir gerovė mokykloje

89. Mokykla, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programas:

89.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011, patvirtinta Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773;


14

89.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir

saugioje aplinkoje;

89.3. laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos

reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

89.4. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti,

bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, ugdymo veiklas

organizuodama ir už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, bibliotekoseir pan.).

90. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.

V-1290.

91. Mokykloje sudaromos sąlygos mokiniams per pertraukas užsiimti aktyvia sportine veikla,

pvz.: žaisti stalo tenisą, krepšinį, kitus judriuosius žaidimus, naudotis aikštyne ir sporto salėje

esančiais sporto įrenginiais.

92. Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir

stiprinimo renginius, pvz., Sveikatingumo savaitė pertraukų metu ir kt.

93. Sveikatos priežiūros specialistė rengia sveikatinimoveiklos programas (projektus),stebi

mokinių sveikatos problemas, nustato jų svarbą ir prioritetus, prireikus nukreipia juos į sveikatos

priežiūros įstaigas ir kt.

• Mokymosi pasiekimų gerinimas ir švietimo pagalbos teikimas mokiniui

94. Už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingas

direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

95. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir nustatomi mokiniui kylantys

mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo

pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama

veiksminga mokymosi pagalba.

96. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo standartizuotų testų, trimestrų pasiekimų

įvertinimas (vieno ar kelių dalykų) žemesnis negu numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose

programose ar sumažėja dviem ar daugiau balų (konkretaus dalyko), kai mokinys dėl ligos ar kitų

priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

97. Mokiniams organizuojamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos, atsižvelgiant į

mokinių mokymosi galias, poreikius, pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Konsultacijos vyks

po pamokų pagal sudarytą grafiką, vadovaujant konsultuojamo dalyko mokytojui, neskiriant

papildomų valandų, nes trūksta lėšų.


15

98. Stiprinant mokinių motyvaciją kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų, kiekvieną

mėnesį rašomos padėkos mokiniams už stropumą

99. Sudaromos sąlygos mokykloje po pamokų atlikti namų darbų užduotis.

100. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

pradinio ugdymo programoje naudojamas skaitymo įgūdžiams lavinti, kūno kultūrai-šokiui

organizuoti (žr. 7lentelė); pagrindinio ugdymo programoje – rašymo gebėjimams gerinti, excel ir

powerpoint programų įgūdžių gerinimui, uždavinių sprendimo įgūdžiams gerinti (žr. 8 lentelė).

101. Apie švietimo pagalbos teikimą mokykloje ir visas galimybes mokiniai ir jų tėvai

(globėjai) informuojami individualiai.

102. Švietimo pagalbos teikimą mokiniui organizuoja ir koordinuoja mokyklos Vaiko

gerovės komisija.

103. Vaiko gerovės komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo

įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Vyriausybės

nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais.

104. Mokyklos Vaiko gerovės komisija švietimo pagalbą organizuoja:

104.1. vertindama mokyklos ugdymosi aplinką, mokinių saugumą, analizuodama

mokinių ugdymosi problemas ir jų priežastis, nustatydama švietimo pagalbos priemonių prioritetus

ir teikimo formas;

104.2. nagrinėdama mokyklos nelankymo priežastis, imdamasi veiksmų, lankomumo

problemoms spręsti;

104.3. analizuodama elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių ir žalingų įpročių

atvejus, organizuoja mokykloje nepageidaujamo elgesio prevenciją;

104.4. analizuodama mokinių tarpusavio santykių, pedagogų ir mokinių santykių

problemas ir teikdama rekomendacijas mokytojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su

vaikais, kurių elgesys yra nepageidaujamas;

104.5. teikdama siūlymus mokyklos direktoriui dėl socialinės paramos (maitinimo,

aprūpinimo mokinio reikmenimis ir kt.), mokinių sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo.

• Mokyklos ir mokini ų tėvų (globėjų) bendradarbiavimas

105. Mokinių tėvai (globėjai) kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauja ugdymo procese,

aptardami mokinių pasiekimus ir pažangą, priimdami sprendimus dėl mokyklos priemonių

ugdymo(si) kokybei gerinti, dalyvaudami renginiuose.


16

106. Kiekvieną trimestrą tėvams rašomi laiškai: informaciniai, kuriuose trimestro pažymių

lyginimas, moksleivio dalyvavimas konkursuose, olimpiadose, renginiuose, ekskursijose ir kt.,

padėkos, kuriuose nurodoma, kiek kartų ir kurių dalykų mokiniai gavo padėkas už stropumą.

107. Mokytojai vykdė ir elektroninę mokinių pasiekimų įvertinimų apskaitą (www.tamo.lt)

ir individualiai mokiniai ir jų tėvai naudojosi elektroniniu dienynu.

108. Iškilęsunkumai, problemos,susijusios su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu, su

tėvais (globėjais) sprendžiami individualiai ar susirinkimuose.

109. Susirinkimų metu psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai konsultuoja ir

skatinai mokinių tėvus:

109.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

109.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

109.3. padėti vaikams mokytis namuose, daugiau skaityti knygų;

109.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti

mokyklos tobulinimo lūkesčius.

110. Mokinio tėvai (globėjai)įtraukiamiį vaiko ugdymo procesą, ne tik sprendžiant vaikų

ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų

pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

• Ugdymo organizavimas jungtinėse klasėse

111. Jungiamos dvi klasės: 2015–2016 m. m. 2/3, 2016–2017 m. m. 3/4.

112. 2015–2016 m. m. 2/3 klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimovalandos,

2016–2017 m. m. 3/4 skiriamos 2 valandos.

• Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimas

113. Pagalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius,

atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), organizuojama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės

pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005

m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1795 (Žin., 2005, Nr. 107-3938), Lietuvos Respublikos

Švietimo ir mokslo ministro 2011-04-11 įsakymu Nr. V-579 „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos

sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kitais įstatymais, Švietimo ir

mokslo ministerijos teisės aktais.

114. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams teikiama, kai ją skiria VšĮ „Švietimo centras“,

įvertinusi raidos sutrikimą ir specialiuosius ugdymo(si) poreikius bei pritarus tėvams (globėjams).


17

115. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikiai tenkinami planuojant pamokas ir

specialiąsias pratybas.

116. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymui dalykų Bendrąsias programas pritaiko mokytojas,

atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, specialiojo

pedagogo rekomendacijas. Mokytoją konsultuoja spec. pedagogas ir logopedas, atskirais atvejais

Lazdijų rajono savivaldybės VšĮ „Švietimo centro“ specialistai.

117. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi visiško integravimo būdu pagal Bendrojo ugdymo

individualizuotą ir pritaikytą programas, pritaikant, dalį lietuvių kalbos ir matematikos pamokų

pakeičiant specialiosiomis atitinkamo dalyko pratybomis.

118. Specialiojo pedagogo pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, mokamiems

pagal individualizuotas ir pritaikytas Bendrąsias programas, teikiama per pamokas ir specialiojo

pedagogo konsultacijas pagal su direktoriaus pavaduotoja ugdymui suderintą specialiųjų pratybų

tvarkaraštį.

119. Mokytojai rengia individualizuotas programas, o pritaikymus nurodo trumpalaikiuose

planuose individualizuodami ir pritaikydami bendrojo lavinimo dalykų programų turinį.

120. Dalykų individualizuotomsprogramoms pritaria Vaiko gerovės komisijos pirmininkas.

121. Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, atsižvelgiama į:

121.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus;

121.2. ugdymo formą (ugdosi integruotai (visiškai), namuose);

121.3. ugdymo programą (pagrindinio ugdymo bendrąją ar specialiųjų poreikių mokiniams

individualizuotą ir pritaikytą programą).

122. Įgyvendinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programas ir atsižvelgus į mokymo

lėšas, turimas mokymo(si) sąlygas specialiųjų poreikių mokinių mobilios grupės neformuojamos.

• Mokini ų, turin čių specialiųjų ugdymosi poreikių, pažangos ir pasiekimų vertinimas

123. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosipažanga

irpasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis

Mokyklos ugdymo plano44–54punktų nuostatomis.

124. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programąmokymosi

pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus,

vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą

teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų


18

vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų

lygiais.

125. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,atskirų dalykų

vertinimai: atskirų dalykų – pažymiais, o logopedinių ir specialių dalykų – aprašais, siunčiami tėvams

(globėjams, rūpintojams). Specialiojo pedagogo ir logopedo pasiekimų aprašai siunčiami vertinimai.

• Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos mokiniams teikimas

126. Specialios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti

ugdymoveiksmingumą.

127. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba mokiniui teikiama, vadovaujantisteisės

aktais ir įgyvendindama VšĮ „Švietimo centro“ ar mokyklos vaiko gerovės komisijos

rekomendacijas.

128. Specialioji pagalba teikiama:

128.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228

(Žin., 2011, Nr. 92-4395);

128.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;

128.3. specialiųjų ir logopediniųpratybų forma: individualios irgrupinės. Mokiniams,

turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir

specialiųjų pamokų forma;

128.4. teikiama mokytojo padėjėjo.

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

• Ugdymo organizavimas

129. 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.

ISAK-2433 (Žin., 2008 Nr. 99-3848).

130. Mokytojas gali savo nuožiūra integruoti mokomuosius dalykus, organizuoti integruoto

darbo dieną, kelias dienas, savaitę.

131. Planuodamas darbą, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo tikslus ir turinį,

atsižvelgdamas į individualius vaikų poreikius, klasės, mokyklos ir regiono ypatumus.


19

132. Pirmaisiais ir antraisiais mokymosi pagal pradinio ugdymo programą metais mokiniams

vadovėlių į namus nešiotis nereikia.

133. Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais talkina specialusis pedagogas ir/arba mokytojo

padėjėjas. Mokytojo padėjėjas dirba su viena mokine 2015 – 2016 m.m 4 kl., 2016 -2017 m.m. 5 kl.

Specialusis pedagogas-logopedas dirba su spec. poreikių turinčiais vaikais pagal sudarytą grafiką.

134. Dorinio ugdymo organizavimas:

134.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų – etiką arba

tikybą;

134.2. nesusidarius 7 mokinių grupei, sudaroma mobilioji grupė iš gretutinių ar paralelių

klasių mokinių;

134.3. dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams)

parašius prašymą.

135. Kalbinis ugdymas:

135.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz.,

naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į

kalbinę raišką ir rašto darbus);

135.2. užsienio (anglų, vokiečių, pracūzų) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais

pradinio ugdymo programos metais. Skiriamos 2 savaitinės pamokos;

135.3. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų (anglų,

vokiečių, prancūzų);

135.4. mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse gali:

135.4.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su

pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą;

135.4.2. pradinių klasių mokytojas, turinis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba

dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje.

136. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

136.1. gamtamoksliniams gebėjimams 30 %,,Gamtos pažinimo“ dalykui skiriamo laiko

skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams natūralioje aplinkoje (pvz.: prie mokyklos, miške),

tvarkant aplinką, sodinant ir auginant augalus;

136.2. socialiniams gebėjimams ugdyti 20 % pasaulio pažinimo laiko skiriama lankantis

miestelio visuomeninėse vietose: bibliotekoje, kultūros namuose, seniūnijoje ir kita.

137. Matematinis ugdymas:

137.1. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos

matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų


20

rekomendacijomis, pagal galimybes naudojamos informacinės komunikacinės technologijos,

skaitmeninės mokomosios priemonės.

138. Meninis ugdymas:

138.1. mokiniai lanko Lazdijų meno mokyklos dailės skyrių Krosnos mokykloje.

138.2. mokykloje veikia meninio ugdymo grupės (teatro, šokio, muzikos).

139. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

139.1. pirmoje klasėje skiriamos 2 pamokos per savaitę ir viena pamoka šokiui iš valandų,

mokinio ugdymo poreikiams tenkinti;

139.2. vaikams sudarytos sąlygos lankyti sporto būrelius (pvz., futbolą, aerobiką ir

,,Sportuok ir būsi sveikas“);

139.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

140. Kontroliniai darbai rengiami ir vedami mokytojų (jų grupės) iniciatyva. Jų paskirtis –

įsivertinti savo (mokytojo) darbo kokybę, išsiaiškinti mokinių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą

reikia suteikti mokiniams.

• Dalykų ir jiems skiriamų pamokų skaičius pradinėse klasėse

7 lentelė

Dalykas 2015−2016 m. m. 2016−2017 m. m. 1 klasė 2/3 klasė 4 klasė 1 klasės 2 klasė 3/4 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1 1/1 1 1 1 1/1

Lietuvių kalba 8 7/7 7 8 7 7/7 Pasaulio pažinimas 2 2/2 2 2 2 2/2 Užsienio kalba (anglų) 0 2/2 2 0 2 2/2 Matematika 4 5/5 4 4 5 5/4 Dailė ir technologijos 2 2/2 2 2 2 2/2 Muzika 2 2/2 2 2 2 2/2 Kūno kultūra 3 2/3 3 3 2 3/3 Valandos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

0 1*/0 1** 0 1* 0/1**

Iš viso privalomų pamokų 22 24/24 24 22 24 24/24 Neformalus švietimas 2 1/1 2 2 2 1/1

Iš viso 24 25/25 26 24 26 25/25 *1 val. kūno kultūrai-šokiui

**1 val. skaitymo įgūdžiams lavinti


21

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

• Pagrindinio ugdymo programos vykdymo bendrosios nuostatos

141. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą 5–10 klasėse, vadovaujasi

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis.

142. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui skiriamas

adaptacinis laikotarpis 1 mėnesis (rugsėjo mėnesį mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais

nevertinami).

143. Kontroliniai darbai nerašomi rugsėjo mėnesį.

144. Naujai į mokyklą atvykusiems mokiniams, skiriamas vienas mėnuo adaptacijai. Šiuo

laikotarpiu mokiniai neigiamais pažymiais nevertinami.

145. Norėdami išsiaiškinti mokinių ugdymosi pasiekimus, mokytojai taiko individualius

mokinių pažinimo metodus ir mokyklos vertinimo sistemą.

146. Mokiniai gali pasirinkti lietuvių kalbos, matematikos, užsienio (I kalbos) dalykų

modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių

didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. Įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

• Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas

147. Ugdymo procese per atskirų dalykų pamokas ir kitą ugdomąją veiklą naudojami metodai,

kurie motyvuoja mokinius mokytis, skatina suvokti mokymosi tikslus, ugdo bendrąsias

kompetencijas, skatina konstruktyvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą, atsakomybę už savo mokymąsi bei

rezultatus, formuoja mokinio pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdo bendrakultūrinę kompetenciją,

toleranciją ir ugdo gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse.

148. Taikomi ugdymo metodai, skatinantys aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuojami

projektai, dalykus integruojantys projektiniai darbai.

149. Mokykla užtikrina raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų

pamokas:

149.1. priimami bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje:

149.1.1. rašto darbus mokiniai teikia rašytus ranka;

149.1.2. taisydami testus ar kontrolinius darbus mokytojai ištaiso ir gramatines klaidas;

149.1.3. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti;


22

149.1.4. atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių

argumentavimą, nuoseklumą;

149.1.5. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis

žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

150. Dorinis ugdymas:

150.1. tėvai, globėjai mokiniui iki 14 metų parenka, o sulaukęs 14 metų pats mokinys

renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką. Dalyką

mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais. Į etiką gali būti integruoti filosofijos, psichologijos ar

religijotyros dalykai;

150.2. tėvai mokyklos direktoriui dėl dorinio ugdymo dalykų pasirinkimo rašo prašymus,

kurie saugomi mokinių bylose.

151. Lietuvi ų kalba:

151.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas, išlyginti mokymosi spragas skiriant

konsultacijas, sudarant sąlygas mokytis savarankiškai;

151.2. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių kalbos pamokas skiriant 6 pamokas

(Priedas Nr. 16).

152. Užsienio kalbos:

152.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5–10

klasėse;

152.2. pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10

klasėse į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų matmenis;

152.3. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimąnaudojantis

centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų

perdavimo sistemą „KELTAS“);

152.4. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, jos vykdymo

antraisiais–šeštaisiais metais turi mokytis dviejų negimtųjų kalbų (anglų ir rusų arba vokiečių);

152.5. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10

klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

153. Matematika:

153.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir

rekomendacijomis;

153.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias

priemones, pvz., „GeoGebra“ ir kt.

154. Informacin ės technologijos:


23

154.1. informacinių technologijų pradedama mokytis 5 klasėje. Pagrindinio ugdymo

programos pirmoje dalyje 5–7 klasėms skiriamos 3 valandos per savaitę;

154.2. 8-oje klasėje informacinių technologijų kursui dėstyti skiriama 1 val. iš mokinio

ugdymo poreikiams tenkinti valandų, nedidinant klasėje numatyto mokinių mokymuisi skirto krūvio;

154.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš

pasirenkamųjų programavimo pradmenų ir tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo

rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

155. Gamtamokslinis ugdymas:

155.1. gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais

gamtamoksliniais gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės

problemoms atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o

įgijus patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint,

analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas

mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas;

155.2. atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis

priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis

priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir

mokymosi ištekliais už mokyklos ribų;

155.3. mokykloje mokymosi aplinka pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams

įgūdžiams ugdyti. Dvi gamtos mokslų pamokos organizuojamos viena po kitos, sudarant galimybes

atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus;

155.4. eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip

30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

155.5. organizuojant gamtos mokslų mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir

tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis.

156. Socialinis ugdymas:

156.1. mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant

informacines komunikacines technologijas;

156.2. siekiantgerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas

galimybes istorijos ir geografijos mokymą rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (pvz.:

saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose);

156.3. siekiant gerinti gimtojo krašto pažinimą, istorijos ir geografijos mokymą organizuoti

netradicinėse aplinkose (pvz.: Prano Dzūkos sodyboje, Kalniškės miške, Krosnos kapinėse, Lazdijų

krašto muziejuje ir kt.);


24

156.4. Laisvės kovų istorija integruojama į istorijos, pilietiškumo dalykus skiriant 12

pamokų (Priedas Nr. 16);

156.5. Dėl istorijos 5–6 klasės turinio išdėstymo eiliškumo (pvz., kursą pradėti nuo Europos

istorijos epizodų arba integruoti Europos ir Lietuvos istorijos epizodus) sprendimą priimti dalyko

mokytojas;

156.6. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos

Lietuvos ir pasaulio realijos, kurios nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais,

nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos, Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir

kibernetiniai karai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti

įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai ir kt.;

156.7. pilietiškumo pagrindų mokoma 9 ir 10 klasėse;

156.8. Etninė kultūra integruojama į istorijos pamokas (Priedas Nr. 17).

157. Meninis ugdymas:

157.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir

pasirenkamieji teatro, šokio dalykai, kurių mokymas integruojamas į 5–10 klasių neformaliojo

švietimo programas.

158. Technologijos:

158.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį5–7

klasėse: mokomi proporcingai kas savaitę paskirstant laiką po 1 val. tarp mitybos, tekstilės ir

konstrukcinių medžiagų, elektronikos technologijų programų, kur dėsto du skirtingi mokytojai, 8

kl. – kas antrą savaitę po 1 val.;

158.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programosantrąją

dalį, technologijų dalykas pradedamas nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso, kur

mokiniai supažindinami su pagrindinėmis ūkio šakomis, pagal galimybes organizuojamos

ekskursijos, susitikimai su artimiausios aplinkos kai kurių ūkio šakų atstovais, bendrovėmis(Priedas

Nr. 18);

158.3. baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir

polinkiusmokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės,

konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Nedidinant skirtų

technologijų dalykui valandų pagal Bendruosius ugdymo planus ir 9–10 kl. mokiniams pasirinkus

skirtingą programą, jei pakaks lėšų, klasė bus dalijama į grupes. Mokykla numato, kad mokiniai gali

keisti pasirinktas technologijų programas pasibaigus mokslo metams;

158.4. 5–8 kl. mokiniams praėjus pusmečiui keičiama programa arba 5–7 kl. mokiniams

programas dėsto skirtingi mokytojai kas savaitę po 1 val, o 8 kl. kas antrą savaitę po 1 val.9–

10klasėse dėsto vienas mokytojas, pasirinkus vieną programą. Nedidinant skirtų technologijų


25

dalykui valandų pagal Bendruosius ugdymo planus ir 9–10 kl. mokiniams parinkus skirtingą

programą, jei pakaks lėšų, klasė bus dalijama į grupes.

159. Kūno kultūra:

159.1. kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, 6–10 klasių mokiniams sudaromos

sąlygos dar bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo grupes, iš jų

futbolo, krepšinio, (6, 7, 8, 9,10 kl.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje

neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

159.2. mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, turinčias teisę

vykdyti neformalųjį vaikų švietimą, tėvų, dalyko mokytojo ir klasės auklėtojo bendru susitarimu ir

Mokytojų tarybos pritarimu gali būti atleidžiami nuo privalomų kūno kultūros pamokų ar jų dalies,

atitinkančios pasirinktą sporto sritį, garantuojant mokinių saugumą per šias pamokas. Atsiskaitymo

formą nustato Mokytojų taryba;

159.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

159.4. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.:stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje,

bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą). Parengiamosios grupės mokiniai dalyvauja kartu su

pagrindinės grupės mokiniais, bet pagal gydytojo rekomendacijas, ligos pobūdį jiems yra mažinami

krūviai, atsižvelgiant į vaiko savijautą.

160. Žmogaus sauga:

160.1. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugaus

ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18

d.įsakymu Nr. V- 1159 (Žin.,2012, Nr. 89-4668);

160.2. žmogaus sauga (civilinė ir priešgaisrinė sauga bei saugaus eismo mokymas)

pradinio ugdymo programoje integruojama į kitus dalykus;

160.3. pagrindinio ugdymo programos 1-oje dalyje žmogaus saugai skiriama po 1

savaitinę pamoką per dvejus metus 5 ir 7 klasėse. Antroje pagrindinio ugdymo dalyje žmogaus

saugai per metus skiriama ne mažiau kaip 6 pamokos;

160.4. civilinės ir priešgaisrinės saugos bei saugaus eismo mokymas įskaitomas į

minimalų mokiniams privalomų pamokų skaičių, apskaita tvarkoma atskirame klasės dienyno lape.

• Dalykų ir jiems skiriamų pamokų skaičius 5–10 klasėse

161. Skiriamas pamokų skaičius 2015–2016, 2016–2017 mokslo metais:

8 lentelė


26

Dalykas 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 1 Lietuvių kalba 5 5 5 5 4 5 Užsienio kalba (1-oji) 3 3 3 3 3 3 Užsienio kalba (2-oji) 2 2 2 2 2 Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 Matematika 4 4 4 4 3 4 Gamta ir žmogus 2 2 Biologija 2 1 2 1 Fizika 1 2 2 2 Chemija 2 2 2 Ekonomika 1 Istorija 2 2 2 2 2 2 Pilietiškumo pagrindai 1 1 Geografija 2 2 2 1 2 Dailė 1 1 1 1 1 1 Muzika 1 1 1 1 1 1 Technologijos 2 2 2 1 1,5 1 Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2 Žmogaus sauga 1 1 0,5 Pasirenkamieji dalykai 1** 1*** 1* Iš viso 5 dienų savaitei 26 28 30 30 32 32 Neformalus švietimas 2 2 2 2 2 3

*rašymo gebėjimams gerinti

** viena pamoka –excelirpowerpointprogramų įgūdžių gerinimui

*** viena pamoka – uždavinių sprendimo įgūdžiams gerinti

• Ugdymo turinio dokumentacija

9lentelė

Programos, planai

Rengia Suderina Tvirtina

Norminis dokumentas,

rekomendacijos, pagal kurias

rengiama programa,

ilgalaikis planas Mokomųjų dalykų ilgalaikiai, trumpalaikiai planai

Dalykų mokytojai Mokyklos dalykų arba dalykų blokų mokytojų meto-dinės grupės iki rugsėjio4 d.

Metodinių grupių pirmininkai derina planus su dalyką kuruojančiu administracijos

Bendrosios programos


27

vadovu iki rugsėjo 5 d.

Pasirenkamųjų dalykų programos (ne mažiau kaip 34val.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos dalykų mokytojų meto-dinės grupės

Direktorius Bendrosios programos

Dalykų modulių programos (ne mažiau kaip 17 val.)

Mokytojas, jei nėra ŠMM patvirtintų

Mokyklos dalykų mokytojų meto-dinės grupės

Direktorius Bendrosios programos

Neformaliojo švietimo programos

Grupės vadovas Mokyklos dalykų mokytojų meto-dinės grupės

Metodinių grupių pirmininkai derina planus su dalyką kuruojančiu administracijos vadovu iki rugsėjo 6 d., o direktorius tvirtina iki rugsėjo 9 d.

Mokyklos veiklos programa

Individualizuotos programos spe-cialiųjų poreikių mokiniams

Dalyko mokyto-jas, padedant specialiajam peda-gogui, logopedui

Vaiko gerovėskomisija

Suderina su direk-toriauspavaduo-toju ugdymui iki rugsėjo4 d.

Bendrosios programos

Klasių vadovų planai

Klasės vadovas Metodinės grupės Metodinių grupių pirmininkai derina planus su dalyką kuruojančiu admi-nistracijos vadovu iki rugsėjo 9 d.

Mokyklos ugdymo planas, mokyklos veiklos planas

_______________________

SUDERINTA

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto

vedėjas

.................................................................

Jonas Gudžiauskas

2015


28

PRIEDAI

1 priedas

• Vadovavimas klasei

2015–2016 m. m.

10 lentelė

Eil. Nr.

Pavardė, vardas Klasė Mokini ų skaičius

Bern. Merg. Valandų skaičius

1. Noruvienė Zita I 9 6 3 2,5 2. Katkauskienė Lolita II, III 7 1/2 2/2 2,5 3. Jasevičienė Lina IV 8 1 7 2,5 4. Jasevičius Vaidas V 8 5 3 2,5 5. Grėbliūnienė Asta VI 6 3 3 2,5 6. Daina Leščikaitė VII 8 3 5 2,5 7. Klebrauskienė Violeta VIII 11 5 6 2,5 8. Lina Adomavičienė IX 9 5 4 2,5 9. Jasevičienė Jolita X 5 3 2 2,5

2016–2017 m. m.

11 lentelė

Eil. Nr.

Pavardė, vardas Klasė Mokini ų skaičius

Bern. Merg. Valandų skaičius

1. Jasevičienė Lina I 9 5 4 2,5

2. Noruvienė Zita II 9 6 3 2,5

3. Katkauskienė Lolita III, IV 7 1/2 2/2 2,5 4. Jasevičienė Jolita V 8 1 7 2,5 5. Jasevičius Vaidas VI 8 5 3 2,5 6. Grėbliūnienė Asta VII 6 3 3 2,5 7. Daina Leščikaitė VIII 8 3 5 2,5 8. Klebrauskienė Violeta IX 11 5 6 2,5 9. Lina Adomavičienė X 9 5 4 2,5


29

2 priedas

• Kult ūrin ė, meninė, pažintinė, kūrybin ė, sportinė, praktin ė veikla 1–4 klasėse

2015–2016 m. m.

12 lentelė

Eil. Nr.

Pavadinimas Data Vieta Atsakingas

1. Sėkmingos pradžios diena rugsėjis Krosnos mokykla J. Sutkuvienė 2. Rudenėli, labas! spalis Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 3. Mano draugė – knyga spalis Krosnos mokykla J. Sutkuvienė,

pradinių klasių mokytojos

4. Baltos Kalėdos gruodis

Krosnos mokykla Pradinių klasių mokytojos

5. Diena kitaip (mokomės kartu su tėvais)

vasaris Krosnos mokykla Pradinių klasių mokytojos

6. Pavasario pranašai kovas Žuvinto rezervatas Pradinių klasių mokytojos

7. Atverkime duris vasarai birželis Krosnos mokykla Pradinių klasių mokytojos

2016–2017 m. m.

13 lentelė

Eil. Nr.


1. Rugsėjo 1-osios šventė rugsėjis Krosnos mokykla J. Sutkuvienė 2. Sveikatingumo ir sporto

diena „Aukime sveiki“ lapkritis Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 3. Kalėdų belaukiant gruodis

Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 4. Žiemos pasaka mokyklos

languose sausis Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 5. Draugauk su knyga vasaris Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 6. Saugau gamtą kovas Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos 7. Sveika, vasara birželis Krosnos mokykla Pradinių klasių

mokytojos


30

3 priedas

• Kult ūrin ė, meninė, pažintinė, kūrybin ė, sportinė, praktin ė veikla 5–10 klasėse

2015–2016 m. m.

14 lentelė

Eil. Nr.


1. Sėkingos pradžios diena rugsėjo 1 d. Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė 2. Kalbos diena spalis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė,

Asta Grėbliūnienė 3. Kalėdinė šventė gruodis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė 4. Kaziuko mugė kovas Krosnos mokykla Jolita Jasevičienė,

Asta Grėbliūnienė, Jūratė Sutkuvienė

5. Ekologinė diena balandis Krosnos mokykla Violeta Klebrauskienė

6. Sporto diena birželis Krosnos mokykla Vaidas Jasevičius 7. Mokslo metų užbaigimo diena birželis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė

2016–2017 m. m.

15 lentelė

Eil. Nr.


1. Sėkingos pradžios diena rugsėjo 1 d. Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė 2. Sveikatingumo diena spalis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė 3. Kalėdinė šventė gruodis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė 4. Kaziuko mugė kovas Krosnos mokykla Jolita Jasevičienė,

Asta Grėbliūnienė, Jūratė Sutkuvienė

5. Ekologinė diena balandis Krosnos mokykla Violeta Klebrauskienė

6. Sporto diena birželis Krosnos mokykla Vaidas Jasevičius 7. Mokslo metų užbaigimo diena birželis Krosnos mokykla Jūratė Sutkuvienė


31

4 priedas

• Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

16 lentelė

Eil. Nr.

Pavardė, vardas Dalykas 2015–2016 m. m. 2016–2017 m. m.

Klasė Klasė 1. Lina Jasevičienė lietuvių k. 5 5 2. Asta Grėbliūnienė lietuvių k. 6, 6, 8, 9 6, 7, 7, 9, 10 3. Sutkuvienė Jūratė anglų k. 5, 6, 6, 8, 9 5, 6, 7, 7, 9, 10 4. Leščikaitė Daina rusų k. 6, 6, 8, 9 6, 7, 7, 9, 10 5. AdomavičienėLinutė matematika 5, 6, 6, 7, 7, 8, 9 5, 6, 7, 7, 8, 8, 9, 10 6. Robertas Janulevičius istorija 5,6, 6, 8, 9 5, 6, 7, 7, 9, 10 7. Pavolienė Rima biologija 8, 9 9, 10 8. Ona Zubrevičienė chemija 8, 9 9, 10 9. Pavolas Juozas fizika,

IT 8, 9 5, 6, 6, 8, 9

9, 10 5, 6, 7, 7, 9, 10

10. Violeta Klebrauskienė gamta ir žmogus, geografija

5 6, 6, 8, 9

5, 6 6, 7, 7, 9, 10


32

5 priedas

• Mokytoj ų, dirbančių pagrindinio ugdymo klasėse, sąrašas

17 lentelė Eil. Nr.

Pavardė, vardas Išsilavinimas

1. Klimavičius Juozas Aukštasis, tikybos mokytojas 2. Goberienė Jacinta Aukštasis, tikybos mokytoja 4. Grėbliūnienė Asta Aukštasis, lietuvių k. vyr. mokytoja 5. Sutkuvienė Jūratė Aukštasis, anglų k. mokytoja metodininkė 6. Leščikaitė Daina Aukštasis, rusų k. mokytoja 7. AdomavičienėLinutė Aukštasis, matematikos vyr. mokytoja 8. Janulevičius Robertas Aukštasis, istorijos vyr. mokytoja 9. Pavolienė Rima Aukštasis, biologijos vyr. mokytoja 10. Pavolas Juozas Aukštasis, fizikos mokytojas 11. Klebrauskienė Violeta Aukštasis, geografijos vyr. mokytoja 12. Kričena Audrius Aukštasis, muzikos mokytojas 13. Jasevičienė Jolita Aukštasis, dailės ir technologijų vyr. mokytoja 14. Jasevičius Regimantas Aukštasis, technologijų vyr. mokytojas 15. Jasevičius Vaidas Aukštasis, kūno kultūros mokytojas 16. Zubrevičienė Ona Aukštasis, chemijos mokytoja 17. Pliuskienė Violeta Aukštasis, jojimo būrelio vadovė, bibliotekininkė 18. Križinauskienė Marijona Aukštasis, logopedė, spec. pedagogė 19. OrliukasLeongindas Aukštasis, anglų kalbos mokytoja


33

6 priedas

• Mokini ų neformalusis švietimas

Iš viso mokyklai skirta 19 val.

Iš viso panaudota 18 val.

18 lentelė

2015–2016 m. m.

Klasė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Val. skč. 2 1 1 2 2 2 2 2 2 3

19 lent.

Eil. Nr.

Grupės pavadinimas Valandų skaičius

Klasė Mokini ų skaičius

Mokytojo pavard ė, vardas

1. Pasakų svetainė 1 1 9 Noruvienė Zita 2. Būk saugus kelyje 1 2/3 7 Katkauskienė Lolita 3. Smalsučiai 1 4 8 Jasevičienė Lina 4. Sportuok ir būsi sveikas 2 3, 5 15 Jasevičius Vaidas 5. Drama 3 6, 9, 5 6 Leščikaitė Daina 6. Jojimas 2 4, 7 5 Pliuskienė Violeta 7. Futbolas 2 8, 10 17 Jasevičius Vaidas 8. Krepšinis 1 10 6 Jasevičius Vaidas 9. Šokio improvizacija 2 6, 9 8 Jasevičienė Jolita 10. Šauliai 2 2, 7, 10 12 Audrius Kričena 11. Menų projektiniai darbai 1 8 7 Jasevičienė Jolita Skirta val. 18

2016–2017 m. m.

20 lentelė

Klasė 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Val. skč. 2 2 1 1 2 2 2 2 2 3

21 lentelė

Eil. Nr.

Grupės pavadinimas Valandų skaičius

Klasė Mokini ų skaičius

Mokytojo pavard ė, vardas

1. Pasakų karalystė 1 1 9 Jasevičienė Lina 2. Kūrybinės dirbtuvės 1 2 9 Noruvienė Zita 3. Būk saugus kelyje 1 3/4 8 Katkauskienė Lolita 4. Sportuok ir būsi sveikas 2 3, 5 15 Jasevičius Vaidas 5. Drama 3 6, 9, 5 6 Leščikaitė Daina 6. Jojimas 2 4, 7 5 Pliuskienė Violeta


34

7. Logo draugai 1 7 8 Juozas Pavolas 8. Futbolas 2 8, 10 17 Jasevičius Vaidas 9. Krepšinis 1 10 6 Jasevičius Vaidas 10. Šokio improvizacija 2 6, 9 8 Jasevičienė Jolita 11. Muzikinė spinta 2 1, 2, 10 12 Audrius Kričena 12. Menų projektiniai darbai 1 8 7 Jasevičienė Jolita Skirta val. 19


35

7 priedas

• Mokini ų, mokytojų,administracijos, tėvų (globėjų) informavimo apie

mokinių pažangą ir pasiekimus aprašas

1. Mokiniams

1.1. Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.

1.2. Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką.

2. Mokytojams, administracijai

2.1. Laiku surašant pažymius į elektroninį dienyną (atiduodant įvertintus darbus).

2.2. Dalykų mokytojai apie probleminius atvejus (lankomumą, pažangumą, elgesį) informuoja

klasės auklėtoją nedelsdami. Jei auklėtojos auklėjimo priemonės nepadeda ir situacija kartojasi,

informuojami atitinkami specialistai vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

2.3. Dalykų mokytojai likus 2 savaitėms iki trimestro pabaigos veda signalinį trimestrą. Apie

mokinius, turinčius neigiamus vertinimus bei nepateisinamai praleidusius pamokas, raštu

informuojami auklėtojai. Klasių auklėtojai raštu informuoja tokių mokinių tėvus.

3.Tėvams

3. 1. Klasės auklėtojas ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį atspausdina mokinių pasiekimus ir

perduoda tėvams, kurie neturi galimybių naudotis Tamo dienynu.

3.2. Plačiau apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualaus

pokalbio su dalyko mokytoju, klasės auklėtoju.

3.3. Kelis kartus per mokslo metus organizuojami visuotiniai mokinių tėvų susirinkimai,

kuriuose svarstomi tos klasės mokinių pasiekimai ir pažanga.


36

8 priedas

• Mokymosi krūvių optimizavimo priemonių planas

22 lentelė Eil.

Nr. Priemonė Atsakingas

1. Neskirti namų darbų atostogų metu Dalykų mokytojai

2. Neskirti namų darbų kūno kultūros, etikos, tikybos,

technologijų, muzikos, dailės dalykų

Kūno kultūros, tikybos, etikos,

technologijų, muzikos, dailės

mokytojai

3. Penktokams skirti minimalius darbo krūvius 5 klasės dalykų mokytojai

4. Giminingų dalykų mokytojams aptarti mokinių mokymosi

galimybes ir nesureikšminti savo dėstomo dalyko

Dalykų mokytojai

5. Kontroliuoti namų darbų užduočių apimtį Direktoriaus pavaduotoja

ugdymui Jūratė Sutkuvienė

6. Diferencijuoti namų darbų užduotis Dalykų mokytojai

7. Derinti kontrolinių darbų tvarkaraštį mėnesiui sudarant

kontrolinių darbų grafikus

Direktoriaus pavaduotoja


8. Per dieną skirti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą ir

mokinius informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę

Dalykų mokytojai

9. Sudarant mokinių pamokų tvarkaraštį, laikytis BUP 22.2p.

ir HN reikalavimų bei dvigubinti pamokas

Direktoriaus pavaduotoja


10. Tirti mokinių ir tėvų nuomonę apie namų darbų apimtį,

mokymosi krūvius

Klasių auklėtojai, audito grupė

11. Dalykų pamokose naudoti aktyviuosius metodus,

racionaliau planuoti pamokos laiką

Dalykų mokytojai

12. Organizuoti mokomųjų dalykų integruotus projektinius

darbus

Dalykų mokytojai

13. Aptarti mokinių pasiekimų rezultatus pasibaigus I ir II, III

trimestrui

Mokytojų taryba


9 priedas

• Ilgalaiki ų ir trumpalaiki ų planų struktūra

1. TITULINIS LAPAS (mokyklos pavadinimas, dalyko pavadinimas, klasė, mokslo metai, mokytojo vardas, pavardė, suderinta su direktoriaus

pavaduotoja ugdymui Jūrate Sutkuviene, dalykų metodinių grupių posėdžiuose).

2. BENDROJI INFORMACIJA (dalykas, klasė, laikotarpis, pamokų skaičius).

3. UŽDAVINIAI (uždaviniai konkretinami kalbinės veiklos sritimis pagal BP numatomus mokinių pasiekimus).

4. TRUMPA MOKINIŲ GRUPĖS CHARAKTERISTIKA.

5. MOKYMO IR MOKYMOSI TURINYS (vieneriems arba dvejiems metams).

5.1. Aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai.

23 lentelė

ILGALAIKIS (MET Ų) PLANAS

Eil. Nr.

Pamokų ciklo (etapo) pavadinimas

Ugdomi gebėjimai Valandos

(minimumas) Integracija

(dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos

1.

Rezervo pamokos

24 lentelė

TRUMPALAIKIS (CIKLO) PLANAS

CIKLO (ETAPO) PAVADINIMAS _________________________________________ (valandų skaičius ________)

Eil. Nr.

Pamokų temos Mokymosi uždaviniai Vertinimas Pastabos/ Programos

pritaikymas 1.


38


39

10 priedas

• Neformaliojo švietimo programos struktūra

1. TITULINIS LAPAS (patvirtinta mokyklos direktoriaus Regimanto Jasevičiaus įsakymu Nr.,

mokyklos pavadinimas, dalyko pavadinimas, klasė, mokslo metai, mokytojo vardas, pavardė,

suderinta su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūrate Sutkuviene, suderinta dalykų metodinių grupių

posėdžiuose)

2. MOKINIŲ SĄRAŠAS.

3. TIKSLAI, UŽDAVINIAI.

4. VALANDŲ SKAIČIUS.

5. LITERATŪRA.

6. PROGRAMA.

7. TEMINIS PLANAS. Teminio planavimo formą kiekvienas mokytojas pasirengia

individualiai.

25 lentelė

Eil.

Nr. Tema Valandos


40

11 priedas

• Klasės vadovo plano struktūra

1. TITULINIS LAPAS(mokyklos pavadinimas, dalyko pavadinimas, klasė, mokslo metai,

mokytojo vardas, pavardė, suderinta su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūrate Sutkuviene,

suderinta dalykų metodinių grupių posėdžiuose).

2. SITUACIJOS ANALIZĖ.

3. TIKSLAI, UŽDAVINIAI.

4. KLASĖS VADOVO VEIKLA (metams).

26 lentelė

Data Darbas su klase

Individualus darbas su

mokiniais bei mokytojais

Bendradarbiavimas su tėvais

Dokumentacijos pildymas

5. Darbui su klase (pokalbiams, diskusijoms, debatams, pasiruošimui renginiams, popietėms,

susitikimams, ekskursijoms, turistiniams žygiams, tarpklasiniam ar tarpmokykliniam

bendradarbiavimui ir kt.) valandas planuojame individualiai.

6. Dokumentacijos pildymui (dienynų, asmens bylų tvarkymui, ataskaitų rengimui, laiškų,

pagyrimų, kvietimų, pažymų ir kt. rašymui) skirtina 1 pamoka.

7. Bendradarbiavimui su tėvais (lankymuisi namuose, susitikimams mokykloje, susirinkimams

klasėje bei mokykloje ir kt.) valandas planuojame individualiai.

8. Individualus darbas su mokiniu neplanuojamas. Jis vyksta susiklosčius tam tikroms

aplinkybėms.


41

12 priedas

• Individualizuotos programos forma

SUDERINTA

Krosnos mokyklos ___ klasės mokinio (ės) ________________________ ____________ m. m. ______ pusmečio

INDIVIDUALIZUOTA _______________ PROGRAMA

Raidos sutrikimas ...................................................................................................................... ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Mokinio gebėjimai ......................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................ Mokytojo tikslai ..........................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................ Mokymo būdai ir ypatumai ......................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

...............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................... Naudojami vadovėliai ...............................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................


42

PROGRAMA

Žymėjimas: 0 – neišmoko; S – silpnai išmoko; G – gerai išmoko Eil. Nr.

Mokomos temos Išmokimas Pastabos

Mokinio gebėjimų raida

Ugdymo sritys Pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios

ir supratimas) Vertinimas, pastabos

Remiantis „Mokinių gebėjimų raida“ pagal BP pritaikymo specialiųjų poreikių mokiniams rekomendacijas

Fiksuojama mokinio padaryta (ar daroma) pa-žanga, apibūdinama, kokių gebėjimų dar trūksta tam tikroje srityje, mokytoja(s) pasirašo pastabas, kas trukdė

Iškilusios ugdymo problemos .................................................................................................... ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

___________________________ ________________________ (mokytojo vardas, pavardė) (parašas) ___________________________ ________________________ (tėvų (globėjų) vardas, pavardė) (parašas)


13 priedas

• Prašymo dėl dalyvavimo neformaliojo švietimo programoje forma

________________________________________

(tėvo (motinos) vardas, pavardė)

Lazdijų rajono savivaldybės

Krosnosmokyklos

Direktoriui

PRAŠYMAS DĖL DALYVAVIMO NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMOJE

___________ (data)

Prašau mano sūnui (dukrai) ___________________________________ leisti lankyti

________________________________neformaliojo švietimo grupę.

__________________ __________________________________ (parašas) (vardas, pavardė)

43


44

14 priedas

• Rekomenduojamos socialinės veiklos sritys ir rūšys

1. Socialinės veiklos sritys:

• ekologinė-aplinkosauginė veikla;

• socialinė veikla;

• kraštotyrinė veikla;

• darbinė veikla;

• filantropinė veikla.

2. Rekomenduojamos socialinės veiklos darbo rūšys:

• renginių scenarijaus rašymas;

• renginių vedimas;

• mokyklos puošimas prieš įvairias šventes;

• dekoracijų gaminimas;

• stendų, parodų bei ekspozicijų rengimas;

• dalyvavimas konkursuose, olimpiadose, šventėse, varžybose, koncertuose;

• pagalba mokytojams, klasės auklėtojui: lankomumo apskaita, tekstų rinkimas

kompiuteriu ir kt.;

• mokyklos inventoriaus tvarkymas;

• mokymo priemonių ir vaizdinės medžiagos kūrimas, gaminimas ir priežiūra;

• pagalba mokyklos bibliotekoje;

• mokyklos aplinkos tvarkymas, talkos miestelyje (suderinus su seniūnija), paminklų;

• priežiūros darbai (knygnešių, partizanų kapai, Kalniškė);

• darbas girininkijoje, ikimokykliniame skyriuje, klebonijoje;

• akcijų organizavimas;

• etnokultūrinių renginių organizavimas;

• projektų vykdymas ir pristatymas;

• labdaros rinkimas, rūšiavimas;

• pagalba jaunesniems mokiniams (pvz., padeda atlikti namų darbus).


45

15 priedas

• Socialinės veiklos apskaitos lapo forma

_______________________SOCIALINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS (mokinio vardas, pavardė)

_______________ M. M.

Eil. Nr.

Socialinė veikla Data Valandos Mokytojas / kitas asmuo (Vardas, pavardė, parašas)

Klasės vadovas _______________ __________________________

(parašas) (vardas, pavardė)


46

16 priedas

• Laisvės kovų istorijos programos integravimas

Klasė Ugdomasis

dalykas Pamokos tema

Laisvės kovų istorijos programos tema

10 klasė

(9 pam.) Istorija

Nepriklausoma Lietuva Projektinis darbas „Nepriklausomybės kovų įamžinimas“

1941 m. birželio sukilimas. Nacių okupacija

Videofilmo „1941 metų sukilimas“ peržiūra ir aptarimas

Lietuvos partizaninis karas su SSRS Partizanų gyvenimas ir laisvalaikis Lietuva antrosios sovietinės okupacijos metu

1949 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija ir ją pasirašiusiųjų likimai

Lietuva karo audrose Partizanų apygardos ir svarbiausi jų veiklos bruožai

Sovietų nelaisvėje Sovietinės valdžios politika ir priespauda

Nuo aneksuotos iki nepriklausomos Lietuvos

Lietuvos Sąjūdis ir tautinio išsivadavimo judėjimas (1988–1990m.)

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

Projektinio darbo „Tėvai ir seneliai pasakoja“ pristatymas

Pasipriešinimas ir kolaboravimas Pamoka-susitikimas su tremtiniu

10 klasė

(3pam.)

Pilietiškumo pagrindai

Pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje

Dok. filmo peržiūra „Barikadų vaikai“

Grėsmė demokratinei valstybei ir nacionalinio saugumo užtikrinimas

Dok. filmo peržiūra „Nežinomi didvyriai“

Lietuvos demokratijos tradicijos ir jų tęstinumas

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Kai kurie valstybės pripažinimo ir įtvirtinimo aspektai

10 klasė

(6 pam.)

Lietuvių (gimtoji)

kalba

Rezistencijos literatūra Projektinis darbas „Partizanų spauda, kūryba“

Tremties literatūra. Tremtinių kūrybos meistriškumas(2 pam.)

Filmo „Ledo vaikai“ peržiūra ir aptarimas (2 pam.)

B. Sruoga. „Dievų miškas“ (2 pam.) Filmo „Dievų miškas“ peržiūra ir aptarimas. (2 pam.)

Žemininkai Projektinis darbas „Praradimo ir nevilties poetika žemininkų kūryboje“


47

17 priedas

• Etninės kultūros programos integravimas

Klasė Ugdomasis

dalykas Pamokos tema Etninės kultūros temos

5 klasė (5 pam.)

Istorija

Mūsų protėviai – medžiotojai Šeima, giminė ir tradicijos Baltų gentys Etnografiniai regionai Sunkus baudžiauninkų gyvenimas

Gyvenamoji aplinka

M.K. Čiurlionis – dailininkas ir kompozitorius

Liaudies kūryba

Lietuva vėl laisva Gyvenamoji aplinka 6 klasė

(1 pam.) Istorija

Pokyčiai kasdieniame gyvenime

Tradiciniai darbai ir amatai

7 klasė (4pam.)

Istorija

Nuo akmeninio kaplio iki geležinio norago

Tradiciniai amatai

Senovės baltų tikėjimai Pasaulėjauta mitologijoje ir religijoje

Pirmieji Lietuvos gyventojai Bendruomenė ir tradicijos Barbarai nusiaubia Romą Moralinių vertybių formavimasis

8 klasė (1pam.)

Istorija Valstiečiai tampa baudžiauninkais

Prekyba žmonėmis

9 klasė (4 pam.)

Istorija

Tauta nepanoro išnykti Tauta ir jos tradicijos Dvarai ir pirkios Tradicinė, ūkinė veikla Lietuvių tautinis atgimimas Tauta ir jos tradicijos Vilnius: miestas ir miestiečiai Kultūrinis kraštovaizdis ir

tradicinė architektūra 10 klasė (1pam.)

Istorija Kolonijinės sistemos suirimas Teisė ir elgesys


18 priedas

• Integruoto technologijų kurso programos įgyvendinimas

Eil. Nr.

Tema, potemė

Išsilavinimo standartai Val. sk.

Mokinio veikla, rezultatai Metodai, formos

Darbo aplinka

Pastabos

1. Lietuvos ūkio šakos

1.1. Atsirinkti sau patrauklią ūkio šaką. 1.1.1. Išvardinti Lietuvos ūkio šakas 1.1.2. Paaiškinti, į kokias sritis skirstomos ūkio šakos. 1.1.3. Išvardinti galimus objektus, kur gali susipažinti su dominančia ūkio šaka. 1.2. Numatyti vienos ar kelių pasirinktų ūkio šakų pažinimo būdus. 1.2.1. Suplanuoti ūkio šakų pažinimo etapus. 1.2.2. Apžvelgti ūkio šakos pažinimo būdus kasdienėje aplinkoje/visuome-nėje/ pramonėje/ versle.

3 Susipažįsta su ūkio šakomis nagrinėdami jas šiais aspektais: produkcija, medžiagos, įrankiai, profesijos, įmonės perspektyvu-mas. Stebėdami, diskutuodami, analizuo-dami artimiausią aplinką, pasitelkdami savo patirtį, atsižvelgdami į individualius polinkius ir poreikius mokiniai pasirenka juos domi-nančią ūkio šaką. Stebėdami aplinką mokiniai pateikia su juos domi-nančia ūkio šaka susijusių objektų sąrašą. Mokiniai, mokytojo padedami, taikydami minčių lietaus, diskusijos, minčių žemėlapio ar kt. metodus, nusprendžia, kokius objektus aktualu / realu aplankyti. Mokiniai sudaro lankytinų objektų sąrašą ir įvertina realias laiko, materialias ir kt. sąnaudas.

Minčių lietus, darbas su informaciniais šaltiniais, disputas

Kabinetas, biblioteka, skaitykla, informacinių technologijų kabinetas

Informacija

2. Ūkio šakų įvertinimas, darbų pristatymas

2.2.Argumentuoti informacijos pasirinkimo kriterijus. 2.3. Tikslingai pritaikyti informaciją sprendžiant technologinio pobūdžio užduotis. 4.4. Įvertinti ūkio šakos paslaugas

2 Pristato ir aptaria ūkio šakas bei išskiria įdomiausią. Informacijos kaupimas ir pritaikymas: papildomos informacijos rinkimas turint tikslą pasirinkti produktus, kuriuos norima pagaminti, remiantis surinkta informacija

Minčių lietus, darbas su informaciniais šaltiniais, disputas, praktinis

Kabinetas Informacija


49

paklausos ir pasiūlos aspektais. 4.3.1. Paaiškinti paslaugų kokybės ir kainos santykį ūkio šakoje, paslaugų teikimo galimybes.

darbas

3. Ekskursijos Praktiškai susipažinti su gaminamų įmonėse produktų asortimentu, gamybos procesu, gaminių įpakavimu, transportavimu, paklausa.

4 Pasirengia ekskursijai. Aptaria stebėjimo objektus, parengia klausimus. Ekskursijos:susipažįsta su produkcija, medžiagomis, įrankiais, profesijomis, įmonės perspektyvumu.

Mokomoji ekskursija

Išvykos į darbo objektus, aptarimas.

Informacija

4. Paruošiamieji darbai projektiniam darbui

4.1.1. Parengti ir saugiai pagaminti būsimo gaminio maketą naudojant maketines medžiagas (kartoną, putplastį, poroloną ir kt.) arba atlikti grafinį projekto procesų modeliavimą.

1 Analizuoja analogus. Projektuojamo gaminio atranka, eskizavimas. Pateikia eskizus.

Darbas su in-formaciniais šaltiniais, dis-putas,prakti-nis darbas


Projektavi-mas

5. Medžiagų parinkimas projektiniam darbui

3.1. Analizuoti ūkio šakoje naudojamų medžiagų savybes. 3.1.1. Atpažinti ūkio šakoje naudojamas tinkamas medžiagas 3.2. Argumentuotai parinkti reikiamų savybių medžiagas ūkio šakos gaminiams.

1 Parenka projektuojamam gaminiui tinkamas konstrukcines medžiagas



Medžiagos

6. Projektinės užduoties pristatymas

1 Pristato projektinę užduotį. Aptaria, kaip sekėsi projektuoti ir parinkti medžiagas, kokių abejonių kilo. Patikslina projektą. Planuoja technologinius procesus.


Kabinetas Medžiagos

7. Pasirinkto gaminio gamyba

4.1.1. Parengti ir saugiai pristatyti būsimo gaminio maketą panaudojant maketines medžiagas (kartoną, putoplastą, poroloną ir kt.)

5 Gamyba: nuosekliai, remdamasis technologine schema atrenka darbo priemones, organizuoja gamybos procesą. Gamina pasirinktą gaminį.

Praktinis darbas

Kabinetas Technologi-niai procesai ir jų rezultatai


50

arba atlikti projekto procesų grafinį modeliavimą. 4.2.1. Aptarti pagrindinius ypatumus ūkio šakoje (technologiniu, konstrukciniu, ergonominiu vartotojo aspektu). 4.3.1. Paaiškinti paslaugų kokybės ir kainos santykį ūkio šakoje, paslaugų teikimo galimybes.

8. Gaminių pristatymas

4.2. Įvertinti pasirinktos ūkio šakos gaminius konstrukciniu, technologiniu, vartotojo aspektais. 4.3. Išbandyti gaminius vartotojo aspektais. 4.4. Įvertinti ūkio šakos paslaugas paklausos ir pasiūlos aspektais.

1 Pristatymas Kabinetas Technologi-niai procesai ir jų rezultatai

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

2015 m. birželio 15 d. nutarimu

protokolo Nr.4

ugdymo planas 2015-2017...krosnos mokykla ugdymo planas 2015–2017 m. m. 3 • kult ūrin ė, menin...

Documents