UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

EKONOMIKOS KATEDROS

BUHALTERINĖS APSKAITOS STUDIJŲ PROGRAMA

BAIGIAMOJI PRAKTIKA

UAB „Transorloja“

ATASKAITA

Darbo autorė

BA – 09 gr. stud.

Greta Grigoraš

2012-05-

Darbo vadovė

Lektorė

Anelė Krūminienė

2012-05

UTENA 2012

TURINYS

ĮVADAS

UAB „Transorloja“ teikia krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas,

kuriomis naudojasi Lietuvos, o ypač užsienio vartotojai. Visą įmonės siūlomą paslaugų spektrą

galima apibūdinti kaip „logistinį sprendimą“. Sparčiai tobulėjant transporto ir logistikos

paslaugoms, ypatingai svarbią vietą užima paslaugų tiekėjo žinios ir profesionalumas, nes tik

profesionalus tiekėjas gali pasiūlyti patį geriausią krovinių gabenimo, sandėliavimo, išskirstymo

būdą.

ILGALAIKIO TURTO APSKAITA

Įmonės naudojami ilgalaikio turto apskaitos principai atitinka VAS-12, VAS-13 nuostatus.

Ilgalaikio turto kriterijai

Nematerialiajam ilgalaikiam turtui priskiriamas neturintis materialios formos turtas, kuriuo

įmonė disponuoja ir kurį naudojant tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos.

Materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudojant tikisi gauti naudos,

priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei jis naudojamas veikloje ilgiau nei vienerius metus

ir kurio įsigijimo savikaina yra didesne nei nustatyta ilgalaikio turto minimali kaina, nurodytą 1

lentelėje.

1 lentelėje nurodyti įmonės naudojami ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai,

nusidėvėjimo normatyvai (metais), sudarytus pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį.

Ilgalaikio turto minimalios kainos, nusidėvėjimo metodai, normatyvai

1 lentelė

Ilgalaikio turto grupėMinimali

kaina

Nusidėvėjimo skaičiavimo

metodas

Normatyvas (metais)

1 2 3 4

Materialusis turtas:

Nauji pastataiNepriklau-somai nuo vertės

Tiesinis ar dvigubo balanso

8

Kiti aukščiau neišvardyti pastatai - Tiesinis 15

Mašinos ir įrengimai 5000Tiesinis ar dvigubo balanso

5

Įrenginiai (statiniai, gręžiniai, kt.) 5000 Tiesinis 8Elektros perdavimo, ryšių įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus)

1000 Tiesinis 8

Baldai (išskyrus viešbučių) 800 Tiesinis 6Inventorius

800Tiesinis ar dvigubo balanso

6

Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės

Tiesinis ar dvigubo balanso

3

Lengvieji automobiliai:Ne senesni kaip 5 metų 5000 Tiesinis 6

Kiti lengvieji automobiliai Tiesinis 10Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų

-Tiesinis ar dvigubo balanso

4

Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės

800 Tiesinis 4

Kitas aukščiau neišvardytas turtas800

Tiesinis ar produkcijos

4

Nematerialusis turtas:Programinė įranga - Tiesinis 3Įsigytos teisės - Tiesinis 3Kitas nematerialusis turtas - Tiesinis 4Prestižas:Prestižas Tiesinis 15

Ilgalaikio turto įvertinimas

Visas ilgalaikis turtas įvertinamas įsigijimo savikaina.

Lizingo būdu įgyjamas ilgalaikis turtas įvertinamas įsigijimo savikaina, į vertę įskaitant

sutarties mokestį (be palūkanų vertės).

Atgalinės nuomos (atgalinio lizingo) atveju, lgalaikis turtas įvertinamas naujaja įsigijimo iš

lizingo kompanijos verte.

Finansinėje atskaitomybėje ilgalikis turtas parodomas likutine verte, kurį apskaičiuojama iš

turto įsigijimo savikainos atėmus apskčiuotą nusidėvėjimą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito po turto naudojimo pradžios

mėnesio. Turto naudojimo pradžia įforminama „Naudojimo pradžios aktu“.

Ilgalaikio turto likvidacinė vertė:

Mateirialiojo -1 Lt;

Nematerialiojo - 0 Lt.

Kito ilgalaikio turto, kurio negalima tiesiogiai susieti su gamybos procesu (paslaugų teikimu),

nusidėvėjimo sąnaudos apskaitomos veiklos sąnaudų sąskaitoje 611.

Ilgalaikio nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos apskaitomos veiklos sąnaudų sąskaitoje

611 Amortizacijos sąnaudos.

ATSARGŲ APSKAITA

Įmonės naudojami atsargų apskaitos principai atitinka VAS-9 nuostatas

Atsargų grupavimas

2 lentelė

Atsargų grupės pavadinimas Buhalterinė sąskaitaAtsargos 201

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 2011Kuras 20110Inventorius 20111Metalo laužas 20117Menkavertis inventorius (darbo saugai) 20118Menkavertis inventorius 20119Pirktos prekės, skirtos perparduoti 2014Įsigijimo savikaina 20140Prekės (maržinės) 20140 M

Atsargų įsigijimo savikainos nustatymo būdas

Atsargų įsigijimo savikaina nustatoma pagrindu laikant tiekėjui mokėtiną už atsargas sumą, į

vertę įskaitant visas su atsargų įsigijimu susijusias sąnaudas.

Neatskaitomas pirkimo PVM neįskaičiuojamas į atsargų įsigijimo savikainą.

Atsargų nukainavimas

Atsargų vertė peržiūrima rengiant finansinę atskaitomybę.

Atsargų nukainavimo priežastys:

atsargos sugedo, sugadintos;

paseno morališkai.

Patikimus įrodymus dėl atsargų nukainavimo pateikia vadovybės įsakymu patvirtinta speciali

atsargų vertinimo komisija, kuri sudaro atsargų nukainavimo aktą. Atsargų nukainavimas

atliekamas atsargų inventorizacijos metu.

Atsargų nukainavimo rezultatas apskaitomas veiklos sąnaudų sąskaitoje 613 Turto vertės

sumažėjimo sąnaudos.

Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai:

Įmonė taiko nuolat apskaitomų atsargų būdą.

Atsargų sunaudojimui (pardavimui) įvertinti naudojamas FIFO metodas.

Parduotų prekių, pagamintos produkcijos, teikiamų paslaugų savikaina, veiklos

sąnaudos

Parduotų paslaugų savikainą sudaro:

degalų sąnaudos;

automobilių nusidėvėjimo;

eksploatavimo sąnaudos;

vairuotojų darbo užmokestis;

sodros mokesčiai nuo darbo užmokesčio.

Pagamintos produkcijos savikainai apskaičiuoti taikomas normatyvinis metodas.

Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos:

žaliavų, komplektavimo gaminių sąnaudos;

darbininkų darbo užmokesčio (įskaitant soc. draudimo įmokas) sąnaudos.

Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos:

pagalbinių medžiagų vertė;

gamybos pastato nusidėvėjimas;

įrengimų nusidėvėjimas;

pagalbinių darbininkų darbo užmokestis, įskaitant soc. draudimo įmokas.

Kitos patirtos sąnaudos priskiriamos einamojo laikotarpio bendrų administracinių sąnaudų

straipsniui (611 sąskaita).

Tiesioginėms gamybos išlaidoms nustatyti naudojama 600 sąskaita.

PIRKĖJŲ SKOLŲ APSKAITA

Pirkėjų skolų apskaitinis įvertinimas

Rengiant finansinę atskaitomybę pirkėjų skolų straipsnis įvertinamas pagal įmonės

vadovybės patvirtintą pirkėjų skolų vertinimo būdą. Abejotinoms skoloms priskirtos pirkėjų skolos

nurašomos, priskiriant šį turto vertės sumažėjimą veiklos sąnaudų straipsniui 611, mažinant pirkėjų

skolų turto straipsnį (241 pirkėjų įsiskolinimai).

Įmonėje taikomas konkrečių skolų vertinimo būdas. Naudojant šį skolų vertinimo būdą

vadovo patvirtinta komisija pateikia išvadas apie pirkėjų skolų būklę, nurodant konkrečias pirkėjų

skolas, priskirtinas abejotinoms, beviltiškoms skoloms, šių skolų nukainavimo procentą (tikimybės

atgauti skolas procentą).

Įmonėje taikomas nustatytu atsiskaitymu terminu laikymosi skolų vertinimo būdas, pagal

kurį skolos priklausomai nuo pirkėjų atsiskaitymo vėlavimo lygio priskiriamos abejotinoms,

beviltiškoms skoloms:

neapmokėtos pirkėių skolos (nuo 30 iki 60 dienų) nelaikomos abejotinomis skolomis;

neapmokėtos pirkėju skolosfnuo 60 iki 90 dienu) laikomos abejotinomis skolomis;

neapmokėtos pirkėju skolos (nuo 90 dienu) laikomos beviltiškomis skolomis.

PINIGŲ APSKAITA

Pinigai, pinigų ekvivalentai

Pinigų ekvivalentais laikomi atsiskaitymų čekiai, kurie apskaitomi sąskaitoje 27 Pinigai ir

pinigų ekvivalentai.

Pinigai kasoje yra laikomi dvejomis valiutomis, t.y litais ir eurais.

Į kasą įnešami pagal Kasos pajamų orderį. Iš Kasos pinigai išimami pagal kasos išlaidų

orderį.

LIZINGO (IŠPERKAMOSIOS NUOMOS), KITŲ PANAŠIŲ

ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

. Įmonėje naudojami lizingo (išperkamosios nuomos), kitų panašių įsipareigojimų apskaitos

principai atitinka VAS-20 nuostatas.

Lizingo būdu įgyjamas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina (be mokėtinų palūkanų

sumos). Turto įsigijimo savikaina nustatoma prie mokėtinos už turtą sumos (be palūkanų) pridėjus

sutarties mokestį, kitas iki turto naudojimo pradžios mokėtinas įmokas, patirtas sąnaudas.

Įsipareigojimai lizingo davėjui apskaitomi 4011 sąskaitoje.

Lizingo būdu įgyjamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos apskaitomos bendrąja tvarka.

Palūkanų sąnaudos apskaitomos kaupimo principu investicinės ir finansinės veiklos sąnaudų

straipsnyje 630 Palūkanų sąnaudos.

Šiuo metu įmonė lizingu turi įsigijusi 32 autovežius iš AB „Snoro lizngas“.

VALIUTINIŲ STRAIPSNIŲ APSKAITA (individuali užduotis)

Operacijos užsienio valiuta apskaitomos pagal VAS-22 nuostatas.

Valiutinių straipsnių perskaičiavimas atliekamas finansinės atskaitomybės sudarymo dienai

(kas mėnesį, kas ketvirtį), valiutų nuokripis apskaitomas 635 ir 536 sąskaitose.

Pirkimai užsienio valiuta perskaičiuojami pagal prekių perleidimo nuosavybėn dienos kursą.

Pirkimai užsienio valiuta, kurios kursas svyruoja nežymiai, perskaičiuojami pagal mėnesio

(savaitės) vidutinį valiutos kursą.

Komandiruočių sąnaudos perskaičiuojamos pagal išvykimo į komandiruotę dienos kursą.

Gavus atsiskaitymą kita valiuta nei apskaitoje įregistruotas pirkėjo įsiskolinimas, pirmiausiai

daromas perskaičiavimas į tą užsienio valiutą, kuria apskaitomas pirkėjo įsiskolinimas, vėliau

daromas perskaičiavimas į nacionalinę šalies valiutą (tokia pačia tvarka apskaitomos atsiskaitymo

su tiekėjais operacijos, kai atsiskaitoma kita valiuta).

ATSKAITINIŲ ASMENŲ APSKAITA

Atskaitingi asmenys apskaitomi 2435 sąskaitoje.

Mėnesio laikotarpį atskaitingi asmenys perka reikiamas prekes ir pristato sąskaitas,

mėnesio pabaigoje yra skaičiuoja visos išlaidos kiekvieno atskaitingo asmens.

ĮSTATINIS KAPITALAS IR REZERVAI

Įmonės įstatinis kapitalas 1181247 Lt, tačiau jei įmonė dirba pelningai jis kas metus

gali vis didėja.

Privalomasis rezervas yra 76168 Lt.

PAJAMŲ APSKAITA

Pajamos pripažįstamos įmonėje kaupimo principu, vadovaujantis VAS-10, tai yra, apskaitoje

registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.

Pajamos įvertinamos tikrąja kaina.

Pajamų grupavimas

Įmonės pajamos skirstomos į šias grupes:

Prekių pardavimas ir paslaugos 50 s-ta:

- Pardavimo pajamos 500 s-ta;

- Transporto nuoma 503 s-ta.

- Patalpų nuoma 504 s-ta.

- Suteiktų paslaugų pajamos 505 s-ta.

Prekių pardavimai 506 s-ta.

Suteiktos paslaugos 507 s-ta.

Kt. Veiklos pajamos 52 s-ta.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos 53 s-ta:

- Baudos ir delspinigiai 533 s-ta;

- Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 536 s-ta;

- Palūkanų pajamos 535 s-ta;

SĄNAUDŲ APSKAITA

Įmonėje naudojami pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų apskaitos principai atitinka VAS-

11 nuostatas.

Sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo, palyginimo principus.

Sąnaudų dydis nustatomas tikrąja verte.

Parduotos produkcijos, prekių savikaina nustatoma konkrečiu pardavimų būdu

Parduotų paslaugų savikaina nustatoma konkrečių užsakymų būdu, kaupiant sąnaudas pagal

konkrečius transporto paslaugų užsakymus.

Veiklos sąnaudų grupavimas

Bendrosios ir administracinės sąnaudos:

administracijos darbo užmokesčio sąnaudos, įskaitant sodros mokesčius 611 sąskaita;

draudimo sąnaudos;

kitos bendrosios sąnaudos.

Mokesčių sąnaudos – 612 veiklos mokesčių sąnaudų straipsnyje.

Atidėjimų sąnaudos – 613 atidėjimų sąnaudų straipsnyje;

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos – 63 finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų

straipsnyje;

Netekimai – 64 netekimų straipsnyje;

Pelno mokesčiai – 65 pelno mokesčių straipsnyje.

Palūkanų, baudų, delspinigių sąnaudos, patirtos dėl nesavalaikio atsiskaitymo su tiekėjais,

priskiriamos finansinės investicinės veiklos sąnaudoms (kitos baudos priskiriamos veiklos sąnaudų

straipsniui).

SĄSKAITŲ PLANAS

Įmonėje naudojamas sąskaitų planas atitinka 2004 01 07 VŠĮ LR Apskaitos instituto

standartų taiybos nutarimu Nr. 2 patvirtintą rekomenduojamą sąskaitų planą.

Vadovybės patvirtintas įmonės sąskaitų planas pridedamas šios ataskaitos priedų.

Turto ir įsipareigojimų sąskaitos tarpusavyje nesudengiamos.

Sąskaitų plano pakeitimai, sąlygoti veiklos pasikeitimais, kitais verslo vystymosi poreikiais,

nelaikomi apskaitos politikos pakeitimais, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitų plano pakeitimai būtų

siejami su apskaitos metodų, taisyklių pakeitimais.

DARBO UŽMOKESČIO SKAIČIAVIMAS IR APSKAITA

UAB „Transorloja“ darbuotojų darbo užmokesčio pagrindimui yra taikomas Vakarų

Europos šalių darbo apmokėjimo organizavimo modelis.

Įmonėje yra taikoma laikinės darbo užmokesčio formos atmainos: valandinis atlygis,

tai yra, darbo užmokesčio suma priklauso nuo darbuotojo dirbto laiko ir sutarto vienos valandos

atlygio, bei sutartas mėnesinis atlygis, tai yra, darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytus

pareiginius atlygius už faktiškai dirbtą laiką.

Darbo apmokėjimo sistemoje numatytos pareiginės algos ar tarifiniai atlygiai (be

priedų ir priemokų) negali būti mažesni už valstybės patvirtintą minimalų darbo užmokestį.

FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

Įmonėje naudojami finansinės atskaitomybės sudarymo principai atitinka VAS-1, VAS-2,

VAS-3, VAS-4, VAS-5, VAS-6 nuostatų.

Finansinės atskaitomybės formų pildymo tvarkos pakeitimai nelaikomi įmonės apskaitos

politikos pakeitimu, išskirus tokius pakeitimus, kuriuos sąlygojo apskaitos metodų, būdų, taisyklių

pakeitimai.

Finansinės atskaitomybės rengimo periodiškumas

Dėl finansinių įsipareigojimų bankams, su kuriais įmonė yra sudariusi sutartis, rengia

finansinę atskaitomybę kas ketvirtį.

Paprastai įmonėje rengiama pusmetinė bei metinė finansinė atskaitomybė.

Finansinės atskaitomybės sudėtis:

UAB „Transorloja“ finansinę atskaitomybę sudaro:

Pelno (nuostolių) ataskaita;

Balansas.

MOKESTINĖ APSKAITA

Įmonės mokami mokesčiai

Įmonė į valstybės biudžetą apkaičiuoja ir moka šiuos mokesčius:

Pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM);

Kelių mokestį;

Nekilnojamo turto mokestį;

Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokestį;

Žemės nuomos mokestį;

Žemės mokestį;

Pelno mokestį (kai įmonė dirba pelningai).

PVM mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

PVM – tai mokestis, imamas nuo papildomai sukurtos vertės, taip pat antkainių.

Įmonė yra PVM mokėtoja.

Sukurta vertė padauginama valstybės nustatytu PVM dydžiu (21 proc.) ir PVM sąskaitoje-

faktūroje atkirai nurodoma suma be PVM, PVM dydis ir suma su PVM. Į PVM apskaitos registrą

įrašoma ši suma ir sumokėtas ar turimas sumokėti PVM pagal kitų ūkio subjektų išrašytas PVM

sąskaitas-faktūras. Nustatytu mokestiniu periodu iš priskaičiuoto PVM atimamas kitiems ūkio

subjektams turimas mokėti PVM ir skirtumas sumokamas valstybei.

Įmonei parduodant prekes į užsienį, ne į Europos Sąjungos valstybes, PVM mokėtojas gali

tiesiog nepaskaičiuoti PVM mokesčio ir tada valstybė negrąžins PVM. Taip pat pardavėjui nereikės

nuo parduotos į užsienį prekių sumos mokėti PVM valstybei.

Gautinas PVM nurodomas 251 sąskaitoje.

Mokėtinas PVM nurodomas 4701 sąskaitoje.

Kelių mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

Kelių mokesčiai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje taikomi gatvių, tiltų, tunelių ir kelių

naudojimosi apmokestinimui. Šį mokestį moka transporto priemonių valdytojai, tarp jų ir UAB

„Liutgaras“.

Šis mokestis dažniausiai priklauso nuo automobilio ašių skaičiaus, maksimalaus leistino

svorio bei ilgio.

Nekilnojamo turto mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

Mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje.

Mokesčio tarifas – nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo

principai

Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys,

teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių.

Mokestis už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus oro transporto priemones) mokamas

už sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį.

Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų

institucijų nustatyta tvarka.

Aplinkos teršimo mokestis iš mobiliųjų taršos šaltinių apskaitomas 4707 sąskaitoje.

Žemės nuomos mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo

sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio, kai buvo tapta valstybinės

žemės naudotoju. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po valstybinės žemės nuomos

sutarties nutraukimo ar naudojimosi valstybine žeme pabaigos. Mokestis skaičiuojamas mėnesiais.

Šio mokesčio tarifai taikomi UAB „Transorloja“ Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės nuomos mokestis apskaitomas 4707 sąskaitoje.

Žemės mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Žemės mokesčio mokėtojai yra privačios žemės

savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys).

Mokesčio tarifas metams – 1,5 proc. žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės).

Vyriausybės nutarime nustatyta, kad, apskaičiuojant žemės mokestį, žemės kainai taikomi nustatyti

tam tikri koeficientai.

Įmonė apskaito žemės mokestį 4709 sąskaitoje.

Pelno mokesčio mokestinė bazė ir apskaičiavimo principai

Pelno mokesčio tarifas metams – 15 proc. nuo pelno prieš apmokestinimą vertės.

Mokesčio objektas – pelnas prieš apmokestinimą.

Pastaraisiai metais įmonė dirba nuostolingai, tad ji šio mokesčio nebemoka (prieduose

pateikta 2010 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita).

Pelno mokestis apskaitomas 4704 sąskaitoje.

Mokestinės deklaracijos

Įmonė pildo šias mokestines deklaracijas:

PVM;

Nekilnojamo turto mokesčio;

Aplinkos teršimo iš mobilių taršos šaltinių mokesčio;

Žemės mokesčio;

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM);

Pelno mokesčio (kai įmonė dirba pelningai);

Įmonė žemės nuomos mokesčio pavedimą Savivaldybei daro patys.

FINANSINĖS ANALIZĖS PRINCIPAI

Įmonė nerengia finansinių analizių, tačiau Statistikai teikia pagal parengtą sąrašą

reikalaujamas statistines ataskaitas apie įmonės finansinę-komercinę veilą su nerezidentais arba

pagrindinius finansinius rodiklius ir kt.

Finansines analizes nagrinėja savininkai, direktoriai, ekonomistai.

ĮMONĖS KOMPIUTERINĖS PROGRAMOS

Buhalterinė apskaitos programa „Finvalda MAXI“

Finvalda – universali programa, tinkanti daugumai veiklos sričių. Buhalterinė apskaita nuo

pirminių dokumentų suvedimo iki galutinio balanso pateikimo realiu laiku.

Finvalda versijos: MINI (mažoms įmonėms), MIDI (vidutinio dydžio įmonėms), MAXI

(didelėms įmonėms – UAB „Transorloja“).

Papildomi moduliai ryšiui su kasos aparatais.

Plačios analizės galimybės: apskaitos informaciją galima analizuoti įvairiais pjūviais, yra

daug skirtingų ataskaitų, galimybė padaryti papildomų.

Aktualią apskaitos informaciją galima gauti lentelių, grafikų pavidalu, eksportuoti į kitus

formatus (Excel, Word, PDF, XML, HTML ir kita).

UAB „Transorloja“ naudoja kitas įprastas kompiuterines programs kaip Microsoft Office,

įvairias internetines skaičiuokles (pvz. kasmetinėms atostogoms skaičiuoti), ABBYY eForm Filler

arba elektroninio deklaravimo sistemą VMI tinklalapyje, elektroninio pranešimų teikimo sistemą

SODROS tinklalapyje ir kita.

IŠVADOS

1. UAB „Transorloja“, įsikūrusioje Molėtų g. 64 a, Utenoje, leido suprasti, jog buhalterio

darbas ne tik reikalaujantis be galo didelės atsakomybės, bet jis yra ir labai smagus: kad ir kokį

darbą dirbtum, jeigu jauti tam polinkį, bus smagu. Ir visai nesvarbu, kad buhalterio darbe – vien

skaičiai ir skaičiavimai. Praktikos metu taip įsijaučiau, kad kol neatlieki visų darbų – neaplankė

kitos mintys ir nevargino jokie pašaliniai rūpesčiai.

2. Įmonėje yra taikomas Vakarų Europos šalių darbo užmokesčio modelis. Darbo užmokesčio

apskaita vedama remiantis laikinės darbo užmokesčio formos atmainomis: valandiniu atlygiu

bei sutartu mėnesiniu atlygiu. Darbuotojų darbo užmokestis skaičiuojamas naudojant

programos „Finvalda MIDI“ modulį „ALGA“, o mokėtini atlyginimai mėnesio pabaigoje

pervedami į asmenines darbuotojų banko sąskaitas vieną kartą per mėnesį. Tuomet teikiami

pranešimai SODRAI ir GPM deklaracija VMI. Remiantis pirminiais dokumentais, pateiktais

individualios užduoties prieduose, 2010 m. liepos mėn. darbuotojams buvo priskaičiuota

39534,21 Lt darbo užmokesčio bei išskaityta: GPM – 1976,51 Lt, SODRA 9 % - 3553,80 Lt,

kiti išskaitymai – 730,13 Lt. Mokėtinas atlyginimas darbutojams – 33273,77 Lt.

3. 2010 m. liepos mėn. pateikti su darbo užmokesčiu susiję pirminiai dokumentai:

darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniarašis,

darbuotojo Gintaro Jakučio kasmetinių atostoginių skaičiuoklė, pranešimas apie nedrausminius

laikotarpius, pranešimas dėl pašalpos skyrimo, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio

socialinio draudimo pradžią, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo

pabaigą, įmonės atskaitymai, priskaitymai, pranešimas apie apdraustyosius už ataskaitinį

laikotarpį, mėnesinė pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija.

4. UAB „Liutgaras“ sąskaitų planas – tai formalus dokumentas, esantis dalis įmonės apskaitos,

kurį privalo naudoti kiekvienas įmonės buhalteris, vedantis jos apskaitą. Sąskaitų plane

nurodomi naudojamų sąskaitų apskaitoje pavadinimai ir numeriai. Bet kurios įmonės sąskaitų

planas turi būti sudarytas vadovaujantis įstatymais, jame turi būti pavaizduotos visos apskaitoje

naudojamos sąskaitos ir jos turi būti tokios, kuriose apskaitomos sumos leistų sudaryti įmonės

finansinę atskaitomybę .

5. Remiantis pateiktais kituose prieduose finansinėmis ataskaitomis, 2010 m. rugsėjo 30 d.

UAB „Liutgaras“ veikla buvo nuostlinga, tai yra, nuostolis buvo lygus 507361 Lt sumai.

Įmonės disponuojamo turto bei nuosavybės ir įsipareigojimų vertės buvo lygios atitinkamai

6184462 Lt.

LITERATŪRA

Auditas ir apskaitos tarnyba. Prieiga internetu: www.aat.lt, 2011-05-25

tax.lt. Prieiga internetu: www.tax.lt, 2011-05-12;

Portalas buhalteriams. Prieiga internetu: www.buhalteriams.lt, 2011-05-23