vaiva eidukaityt - storastien - elabags.elaba.lt/object/elaba:2006711/2006711.pdf · instrumentai...

L I E T U V O S M U Z I K O S A K A D E M I J A

Fortepijono ir muzikologijos fakultetas

Fortepijono katedra

Vaiva Eidukaityt� - Storastien�

SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETACIJOS

TRADICIJA LIETUVOJE

Meno aspirant�s mokslo darbas

Darbo vadovas

Prof. L.Melnikas

Vilnius

2004

SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJA LIETUVOJE

2

T U R I N Y S

�VADAS ..............................................................................................................................................3

1. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO PROBLEMA ..................7

1.1. POŽI�RIO � SENOSIOS MUZIKOS ATLIKIM� KAITA..................................................................8

1.2. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJ� FORMAVIMASIS .............12

1.2.1. Autentiškumo klausimas ...........................................................................................12

1.2.2. Senosios muzikos notacija ir jos suvokimas ...........................................................16

1.3. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO STILISTINIAI BRUOŽAI ....................20

1.3.1. Tembras......................................................................................................................21

1.3.2. Tempas .......................................................................................................................25

1.3.3. Vibrato........................................................................................................................27

1.3.4. Nelygus grojimas – notes inegales ..........................................................................27

2. SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS ATLIKIMO TRADICIJA LIETUVOJE.........32

2.1. IŠTAKOS ..................................................................................................................................32

2.2. ATLIK�JAI...............................................................................................................................35

2.2.1. Gediminas Kviklys.....................................................................................................35

2.2.2. Giedr� Lukšait� – Mrazkova ....................................................................................36

2.2.3. Tomas Baku�ionis .....................................................................................................38

2.3. KAMERINIAI ANSAMBLIAI .....................................................................................................41

2.3.1. „Musica Humana“ ......................................................................................................41

2.3.2. „Vilniaus arsenalas” ................................................................................................44

2.3.3 „Bancheto musicale“ .................................................................................................46

2.3.4. „Ventus maris“..........................................................................................................47

2.3.5. „Atrium musicum“ ....................................................................................................49

2.3.6. Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis .............................................................50

2.3.7. “Impetus musicus”....................................................................................................52

2.3.8. Kiti senosios muzikos ansambliai ............................................................................53

2.3.9. Vaik� ansambliai ir renginiai ..................................................................................54

2.4. FESTIVALIAI ...........................................................................................................................58

2.4.1. Senajai muzikai skirti festivaliai .............................................................................60

2.4.2. Kiti festivaliai ............................................................................................................66

2.5. SENOSIOS MUZIKOS �RAŠAI LIETUVOJE ...............................................................................72

IŠVADOS..........................................................................................................................................75

LITERAT�ROS S�RAŠAS ..........................................................................................................78

PRIEDAI...........................................................................................................................................81


3

�VADAS

Temos aktualumas. N�dienos muzikiniame gyvenime senosios muzikos

sklaida vaidina svarb� vaidmen. Tiek užsienio, tiek lietuvi� muzik� atliekama

senoji muzika sukelia didel klausytoj� susidom�jim. Senoji muzika – jau nebe

egzotika, o sud�tin� muzikinio gyvenimo dalis. Ankstesni� epoch� muzikos

instrumentai skamba koncert� sal�se ir tapo manding privalomi atliekant senj

muzik. Taigi nuolat auga atlik�j� d�mesys senesni�j� laik� instrumentams,

senosios muzikos atlikimo metodams.

Lietuvoje senosios muzikos sugržimo kelias buvo prad�tas grsti neseniai.

Ta�iau jau pasiektas reikšmingas ir svarus ind�lis šios muzikos pl�tot�. Didel

visuomen�s susidom�jim liudija projektas „Baroko kelias“, tarptautiniai

festivaliai (tarp j� - "Banchetto musicale"). Daugiau kaip dvidešimt met� veikia

senosios muzikos ansamblis „Musica humana“, pareng�s daug monumentali�

program�, apr�p�s plat� renesanso ir baroko muzikos repertuar. Lietuvos

muzikiniame gyvenime aktyviai dalyvauja senosios muzikos ansambliai „Vilniaus

arsenalas“, „Ventus Maris“, solistai Gediminas Kviklys, Tomas Baku�ionis ir kiti.

Iki šiol Lietuvos muzikologai negvildeno senosios klavyrin�s muzikos

interpretacijos istorijos, senosios muzikos atlik�j� pagrindini� interpretacijos

princip� bei repertuaro Lietuvoje. Tod�l Lietuvos muzikiniam gyvenimui šie

tyrimai ypa� aktual�s.

Tyrimo problema. Daugelis gvildenam� klausim� yra diskusinio pob�džio.

Pagrindiniai yra šie:

� Ar Lietuvoje egzistuoja senosios muzikos interpretacijos tradicija?

� Kaip suprantamas senosios muzikos interpretacijos autentiškumas?

Jeigu pasigilintume tradicijos svok, kilt� nat�ralus klausimas: ar Lietuvoje

egzistuoja senosios muzikos interpretacijos tradicija? K galima laikyti tradicija?

Ši problematik išsamiai nagrin�jo R.Guenon‘as, M.Eliade bei S.H.Nasr‘as1. J�

sitikinimu, termino „tradicija“ etimologija tiesiogiai išreiškia esmin� perdavimo

1 Seyyed Hossein Nasr. Kas yra tradicija // LK, 1995, Nr. 5, p. 51 - 60.; Genon R. Simvoly sviaš�iennoj nauki, Moskva, 1997; M.Eliade, Šventyb� ir pasaulietiškumas, Vilnius, Mintis, 1997;


4

funkcij (angl. transmission). Pastaroji k�nija vairialypio pažinimo - praktikos,

technikos, statym�, form� ir daugelio kit� žodini� ar rašytini� element�

perdavimo id�j. Jei tradicij laikysime patirties perdavimu, kils klausimas, ar

muzikin�s tradicijos k�rimas manomas be akademini� pagrind�. Juk nemaža dalis

Lietuvos atlik�j� išsilavinim gijo užsienio aukštosiose mokyklose ar

meistriškumo kursuose, o senosios instrumentin�s muzikos studijos Lietuvoje tik

pradedamos. Vis tik senosios muzikos atlik�jas - solistas tur�t� išmanyti ne vien

siaur klavesino interpretacijos srit. Jis tur�t� b�ti ir senosios ansamblin�s

muzikos žinovas. Jis tur�t� gyti tokio ansamblio vadovo kvalifikacij, teorini�

žini� ir geb�ti derinti, priži�r�ti senuosius klavišinius instrumentus. Tad ar teisinga

b�t� šiandienin� senosios muzikos interpretacijos praktik Lietuvoje vadinti

tradicija, perdavimu?

Kita darbe keliama problema – muzikos interpretacijos autentiškumas. Atlik�j�

siekis atskleisti esmines kompozitori� garso ir muzikinio stiliaus id�jas tapo

svarbia muzik� diskusij� tema. K�rinio atlikimo autentiškum slygoja ne tik

teorin�s žinios, pagrindini� senosios muzikos interpretacijos princip� išmanymas,

bet ir patys instrumentai, netgi j� akustin�s, technin�s savyb�s. Lietuvos atlik�jai,

dažniausiai netur�dami galimyb�s muzikuoti originaliomis instrument� kopijomis,

netenka ši� svarbi� privalum�. Ta�iau ar autentiškas atlikimas privalo tapti

interpretuotojo siekiamybe? Kas yra autentiškumas? Kiek jis svarbus

interpretacijoje, ar jis slygoja atlikimo kokyb�? � šiuos klausimus, remiantis

muzikolog� tyrimais ir debatais, bei asmenine autor�s atlik�jiška patirtimi bei

teorin�mis mintimis, siekiama atsakyti darbe.

Turinio objektas. Senosios klavyrin�s muzikos interpretacijos bruožai ir j�

atspindys Lietuvos atlik�j� veikloje.

Darbo tikslas. Nustatyti pagrindinius senosios klavyrin�s muzikos

interpretacijos stilistinius bruožus ir vertinti Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos

atlik�j� interpretacijas.

Uždaviniai:

� Nustatyti senosios muzikos interpretacijos formavimosi etapus;

� Apžvelgti senosios muzikos notacijos problemas;


5

� Išanalizuoti stilistinius autentiškos interpretacijos požymius;

� Išanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos atlik�j�

dabartin�s veiklos kryptis;

Tyrimo šaltiniai:

� Speciali muzikologin� literat�ra;

� Koncert� programos, anotacijos;

� Periodiniai muzikos ir kult�ros leidiniai;

� Koncertiniai, studijiniai rašai;

� Interviu su atlik�jais;

Speciali muzikologin� literat�ra: monografijos ir straipsniai.

Didžioji dalis veikal� apie autentišk interpretacij yra parašyta neseniai,

pradedant XX a. viduriu. J� autoriai – anglai arba amerikie�iai tyr�jai, žymiausieji

- P.Kivy, R.Taruskin‘as, B. D. Sherman‘as, C.Rosen‘as ir kiti. Kiti autoriai

daugiau medžiagos skelb� muzikologijos periodiniame leidinyje “Senoji muzika”

(„Early Music Journal“). Reikšmingos medžiagos atlikimo technikos klausimais

yra A.Dolmetsch'o, T.Dart‘o, J.C.Veilhan‘o, R.Donington‘o knygose. Knyg�

išleido ir muzikos atlik�jai N.Harnoncourt‘as , J.C.Veilhan‘as, išd�st� savo

paži�ras atlikim .

Autentiški traktatai apie muzikos atlikimo praktik�:

� M. Praetorius’o Syntagma musicum, 1614-1620;

� J.J.Quantz’o Versuch einer Anweisung die Flöte traversiere zu spielen,

1752;

� C.Ph.E.Bach’o Versuch über das wahre Art das Klavier zu spielen, 1753-

1762;

� L.Mozart’o Versuch einer grundliche Violinschule, 1756;

� F.Couperin‘o The art of playing the harpschichord, 1716-1717;

Tyrimo metodai.

Atliekant tyrim buvo naudotasi šiais metodais:


6

� istoriniu metodu;

� lyginamja analize;

� literat�ros analize;

� muzikinio teksto analize;

� interpretacijos analize.


7

1. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO PROBLEMA

Autentiška senosios muzikos interpretacija – palyginti naujas terminas,

prad�tas vartoti visai neseniai. Ta�iau kalbant apie autentišk interpretacij

šiandien, b�tina pažvelgti, k reiškia pati autentiškumo svoka ir kaip ji formavosi

istorijos eigoje.

Iki XX a. muzikantai labiausiai koncentravosi savo amžinink� muzikos

atlikim. Ta�iau renesanso laikotarpiu, pavyzdžiui, Anglijoje sakralin� muzika

dažnai likdavo bažny�i� ir katedr� repertuaruose ilgiau kaip po šimt met�. XVIII

a. pabaigoje – XIX a. pradžioje tokios atlik�j� grup�s kaip Old music Academy ir

Old music Concert Londone nuolatos atlikdavo senj Anglijos bažny�i� muzik –

H.Purcell‘io, G.F. Handel‘io bei Corelli‘o k�rinius. Anglija buvo pirmoji šalis,

kurioje senosios muzikos k�riniai sal�se skamb�jo nuolatos.

XIX a. susiklost� pagrindin� nuostata, kad šiuolaikiniai interpretavimo b�dai

neb�tinai tinka senajai muzikai. Vienas takingiausi� tokios nuomon�s pasek�j� -

F.J.Fetti‘s, kuris istorinis koncertus atlikdavo Paryžiaus konservatorijoje nuo 1832

met�. Šis stiliaus apib�dinimas išplito ir gavo autentiškumo pavadinim. Jo esm�

– vertinti senj muzik jos gyvavimo laikme�io kontekste, o ne perk�lin�ti

dabart. Vis tik autentiškas k�rinio interpretavimas paplito kiek v�liau, kada

sumaž�jo šiuolaikinio interpretavimo stiliaus taikymas senosios muzikos

k�riniams. Tuo pa�iu iškilo kompozitoriaus intencij� autoritetas.


8

1.1. POŽI�RIO � SENOSIOS MUZIKOS ATLIKIM� KAITA

Paskutin pra�jusio amžiaus dešimtmet tapo populiaru kalb�ti apie autentišk�

atlikim kaip nauj dalyk, kita vertus, bandym� atlikti baroko muzik ir perteikti

jos epochos dvasi buvo jau XIX a. viduryje.

Po J.S. Bach‘o mirties pirm kart muzikos istorijoje senesnysis stilius prad�tas

laikyti "nebemadingu". Klavesinu ir toliau buvo grojama, ta�iau – tik „šiuolaikin�“

muzik. C. P. E. Bach’as, Padre Antonio Soler’is ir L.v. Beethoven’as m�go

klavesin, ta�iau nesiek� atgaivinti pra�jusi� laik� šedevr�.

Lyginant su praeitimi, vyko didelis persilaužimas, kurio d�ka baroko muzika

gal�jo b�ti "atrasta iš naujo" po gero šimtme�io kaip netik�tas reiškinys.

F. Mendehlson‘o d�ka atlikus Šv.Mato pasij, 1829 metais J.S.Bach‘o muzika

atgim� iš naujo. Šis steb�tino masto atlikimas vyko pasitelkus trij� ar keturi�

šimt� daininink� chor.

Pats Mendehlson‘as, nors entuziastingai veik� Šv.Mato pasijos labui, labai

abejojo publikos, net atlik�j� geb�jimu suprasti š monumental� veikal.

Wilfred Blunt‘as, Mendelson‘o biografijos 2 autorius, raš�:

„Susižav�jimas Berlyno kult�riniame gyvenime kilo jau iš anksto, nes keli�

šimt� bals� choras žad�jo, jog senasis Bach‘as sugeba perteikti dram, aistr ir

melodingum, kad šis k�rinys turi milžinišk architektonin� strukt�r, kuri sunku

sivaizduoti tiems, kas yra susipažin� tik su smulkesniais instrumentiniais

k�riniais.

Viskas vyko taip sklandžiai, jog atrod� nemanoma, kad koncerto metu

nepavyks pasiekti to lygio, kok atlik�jai pasiek� per repeticijas. Dar niekada

neteko matyti atlikimo, kuriam b�t� skirtas toks vieningas klausytoj� pritarimas.

M�s� koncertas suk�l� neprast sensacij Berlyno išsilavinusi� žmoni� rate. Jeigu

senasis Bach‘as b�t� gird�j�s m�s� atlikim!"

Š atlikim galima laikyti pradžia to, k šiuo metu prasta vadinti baroko

atgimimu. Bach-Gesellschaft 1850 metais prad�jo J.S.Bacho k�rybos spausdinimo

veikl ir baig� j tik po penkiasdešimties met�,1900 metais.

V�liau susiformavo nemažai nauj� organizacij�, tarp j� - Schola Cantorum

Paryžiuje, Charles Bordes – Chanteurs de St Gervais, Deutsche Vereinigung fur

alte Musik, Pro Musika Antiqua Briuselyje. Bazelyje veik� senesnes tradicijas

turinti A.Wenzinger‘io mokykla Schola Cantorum Basiliensis (kurta 1933 metais)

2 Blunt, Wilfrid. On Wings of Song: A Biography of Felix Mendelssohn. New York: Scribner, 1974


9

- senosios muzikos mokymo ir tyrim� staiga, apr�pusi sakralin�s ir pasaulietin�s

muzikos program.

Nuo XX a. pradžios, kilus susidom�jimui senja muzika, atsirado meistr�, kurie

siek� ne vien atgaivinti senuosius instrumentus, bet juos ir patobulinti. Vienas

garsesni� - instrument� meistras A.Dolmetsch‘as. Apie iš naujo „atrast“ klavesin

R.Donington‘as rašo: „Senas klavesinas turi tam tikr� apribojim� ir skleidžia

skambes, silpn aukšt� dažni� skal�je ir geriau girdim žem� dažni� diapazone.

Dempfer pakeliantis pedalas suderintas nepraktiškai, d�l to jis neleidžia išgauti

didesn�s muzikin�s vert�s efekt� (...) Nauji instrumentai, kuriuose buvo ištaisyti

šie istoriniai netikslumai, skleid� daug geresn ir labiau išlaikyt gars nei

ankstesni� laik� klavesinai.“3

Pirmaisiais XX amžiaus dešimtme�iais Wanda Landowska (1879-1959), 1925

metais k�rusi Senosios muzikos mokykl�, “iš naujo išrado” klavesin, kur jau

buvo beveik visiškai išst�m�s fortepijonas, karaliav�s tiek namuose, tiek koncert�

sal�se. Jos “plieninis rojalis” išties nebuvo panašus n� vien baroko instrument.

Landowskos muzikos interpretavimas, nepaisant nekokybišk� garso raš�, vis dar

laikomas pavyzdiniu, o jos interpretacijos žvalgumas bei technikos precizika

sunkiai pasiekiama ir šiomis dienomis.

W.Landovska pateik� ne tik autentišk, tikinam ir tiksli senosios muzikos

interpretacij, bet ir privert� ši muzik pulsuoti gyvybe ir veržlumu, išgirsti j

taip, tarsi j nuo m�s� skyrusi� šimtme�i� n� neb�t� buv�.

1929 m. prestižin� Paryžiaus firma "Pleyel" laikinai sustabd� fortepijon�

gamyb tam, idant atkurt� klavesin – š ypatingai sen instrument. Tai buvo

vienas svarbiausi� pirm�j� pasiekim� atkuriant baroko muzik.

Europos senosios muzikos istorijos klodas, buv�s tik mokslinink� studij�

objektu, sugržintas aktyviam gyvenimui. Ilgo grojimo plokšteli� era suk�l� nauj

visuomen�s susidom�jimo klasikine muzika bang. Prie jos prisid�jo stereogarso

atradimas, raš� tobul�jimas bei tobulesni nam� garso atk�rimo aparatai. Ta�iau

dar ilgai senoji muzika buvo laikoma tik pradine muzikavimo pakopa ir geriausiu

atveju traukiama program kaip studij� medžiaga.

W.Landovskos tradicij t�s� Violet Gordon Woodhouse (1872-1948), viena

geriausi� XX a. klavesino bei fortepijono atlik�j� pasaulyje. Jai istorija d�kinga už

pirmj klavesino raš, atlikt 1920 metais.

3 Donington, R. The Interpretation of Early Music, 1932, p.210-211


10

Autentiško klavesino atgimimas prasid�jo XX a. viduryje kartu su klavesin�

gamintoj� F.Hubbard‘o bei W.Dowd‘o veikla. Išaugo atlik�j� karta, kurie išgars�jo

grodami autentiškais instrumentais, tarp j� - R.Kirkpatrick‘as, I.Kipnis‘as bei

G.Leonhardt‘as, K.Gilbert‘as, Ch.Hogwood‘as bei kiti. Senosios klavyrin�s

muzikos interpretavimo tradicij� k�rimui ypatingai nusipeln� keletas j�:

Gustav‘as Leonhardt‘as, autoritetingas J.S.Bach‘o k�rini� interpretatorius,

senosios muzikos k�rini� redaktorius. Atliko ir raš� visus pagrindinius J.S.

Bach‘o solinius k�rinius klavesinui: su Harnoncourt’u inicijavo vis� Bach’o

bažnytini� kantat� garso rašus. 1954 metais sub�r� baroko muzikos ansambl -

Leonhardt Baroque Ensemble. G.Leonhardt‘o es� apie istoriškai tiksl� atlikimo

stili� (HIP - historically aware performance style) vertintinas ypatingai reikšmingu

toliau pl�tojant baroko muzikos interpretacijos teorij ir praktik.

Igor‘is Kipnis‘as, muzikos kritik� vardintas geriausiu klavesinininku arba

geriausiu klasikin�s klavyrin�s muzikos atlik�ju. Jo poži�ris muzik labai

stilingas ir intymus. Jis labai gerai žinojo, kaip išgauti kiek manoma daugiau iš

tokio riboto diapazono instrumento kaip klavesinas. Atlik�jas kalb�jo: „Klavesinas

stebina žmones. Jie mano, kad instrumentas d�vi peruk ir laikomas pal�p�je. Aš

stengiuosi j ištraukti iš tos pal�p�s.“ Koncertuodamas I.Kipnis‘as dažnai

vežiodavosi savo instrumentus. Nuo 1971 met� jis tapo Konektikuto valstijos

(JAV) Senosios muzikos festivalio meno vadovu, šios valstijos muzikos

akademijos Baroko katedros ved�ju.

Hendrik’as Bouman’as. Jo radijo bei studij� rašai vertinami kaip vieni

geriausi� klavesino interpretacijos pavyzdži�. Klavesinininkas nuo 1999 met�

vadovauja savo suburtam ansambliui Concerto Felice. Yra suk�r�s per 40 darb�

pagal XVII-XVIII a. idiomas – klavesinui, fortepijonui, vargonams, smuikui ir

violon�elei; kamerin�s muzikos – kvartet�, trio ir sonat�; orkestro darb� –

simfonij�, uverti�r� ir siuit�; vokalin�s muzikos. H.Bouman’as dažnai atlieka

k�rinius savo pagamintais instrumentais.

David’as Leigh’as, atlik�jas, užsiimantis sen�j� instrument� restauravimu. Jo

restauruot� instrument� yra Anglijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje. Kritikai apie š

atlik�j rašo: “D. Leigh’o laisvum gimdo ne aklas sekimas muzikologin�mis

tendencijomis, bet tiesiog kiekvieno k�rinio muzikos kontekstas “.


11

Bob‘as van Asperen’as, G.Leonhardt’o mokinys, vienas garsiausi� ši� dien�

klavesininink�.�Kaip muzikologas, šis atlik�jas atk�r� J.S.Bach‘o, Sweelinck‘o, S.

van Noordt‘o (pirmoji Olandiška sonata klavesinui 1703m.) ir C. Th. Padbrué‘o

k�rinius.

Atsigr�žim istorin� muzik kai kurie tyrin�tojai vertina kaip gyvos

šiuolaikin�s muzikos praradimo simptom. Jie teigia, jog šiandienos muzika tapo

labiau reikalinga patiems muzikantams nei publikai. Tod�l atsirad�s vakuumas

užpildomas gržtant prie istorin�s muzikos, daugiausia - XIX a. muzikos. Taip pat

ir senoji muzika pristatoma ne kaip muziejinis reliktas, o kaip gyvas, nat�ralus

muzikos raiškos vaisius.


12

1.2. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO TRADICIJ� FORMAVIMASIS

Did�jant susidom�jimu senja muzika bei senaisiais instrumentais, atsiranda

diskusij� d�l muzikos interpretavimo autentiškumo poreikis. W.Landovska 1905-

1912 m. išskiria du pagrindinius senosios muzikos interpretavimo b�dus – vilkt

šiuolaikin� form ir tradicin. N� vienas iš j� autorei neatrodo teisingas –

„šiuolaikinis“ muzikos interpretavimas kei�iant dinamik, temp, taip pat perd�tas

jausmingumas pernelyg nutolsta nuo baroko muzikos esm�s, o apie „tradicin�“

senosios muzikos interpretavimo manier W.Landovska atsiliepia taip: „Taip

vadinami tradicionalistai didžiuojasi tuo, kad išpildo sen�j� autori� nurodymus,

ignoruodami tai, kad ženkl� ir dinamikos prasm� pasikeit�. Tie patys

tradicionalistai pabr�žia, kad jie k�riniuose nieko neprideda. Ta�iau tai – taip pat

visiškai neteisinga“4. W.Landovskos pastab, kad tie patys notacijos ženklai

ilgainiui keit� savo reikšm�. N.Harnoncourt‘as po aštuoniasdešimties met�

išpl�toja ir apib�dina kaip vien pagrindini� senosios muzikos interpretacijos

problem�.5

Vis daugiau muzikolog� nagrin�ja autentiškumo svok; o j� poži�riai ir

argumentai neretai skiriasi. Ne tik bandoma apibr�žti, kas yra autentiškumas ir

kaip jis tur�t� b�ti suprantamas. Pradedama abejoti, ar atlik�jas tur�t� siekti

autentiškos interpretacijos ir ar autentiška interpretacija manoma. Klausiama, ar

manoma atkurti seniai pamiršt senosios muzikos interpretacijos stili�, kiek

svarb�s istoriniai instrumentai atliekamam k�riniui, d�l ko atlik�jams reik�t�

atsižvelgti istorin� informacij. Svarstoma, kaip reik�t� interpretuoti

kompozitoriaus pageidavimus. Šiame darbe taip pat klausiama - kiek atlik�jui ir

klausytojui svarbus autentiškumo faktorius. Norint j atsakyti, reikia peržvelgti

poži�rio senj muzik ir autentiškumo svokos formavimsi bei kitim

istorijoje.

1.2.1. Autentiškumo klausimas

Egzistuoja du skirtingi poži�riai istorin� muzik, ir jie slygoja du visiškai

skirtingus atlikimo b�dus: vienas j perkelia dabart, kitas – praeit.

4 . �� „O ��” �� 1991. 97 p. 5 N.Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, 1990. 16 p.


13

Pirmasis b�das yra vienintelis, naudojamas nuo pat daugiabalsumo pradžios iki

antros XIX a. pus�s, ir dar šiandien daugeliui žymi� muzik� jis priimtinas.

Antrasis poži�ris atsirado žymiai v�liau ir datuojamas XX a. pradžia. Nuo tada

vis labiau skatinamos autentiškos istorin�s muzikos k�rini� redakcijos. Gars�s

interpretatoriai jas apib�dina kaip siektin ideal. Bandoma senj muzik atlikti

taip, kaip ji b�t� skamb�jusi tuo laiku, kada ji buvo sukurta.

Termino autentiškas naudojimas, siekiant apib�dinti istorin interpretavim,

gali b�ti kildinamas iš analogijos su šio termino naudojimu muzikologijoje. Joje jis

reiškia autoryst�s priskyrim, pvz.: „šis k�rinys yra autentiškas J.S.Bach‘o

darbas“. (Svoka autentiškas Tarptautini� žodži� žodyne aiškinama kaip tikras,

patikimas, tai, kas remiasi pirmuoju šaltiniu.) Terminas susilauk� prieštaringo

vertinimo ir dažnai buvo kritik� gin�� objektu. Kritikai atakavo ne vien

terminologij, bet ir istorin�s muzikos atlik�j� tikslus. Dažniausiai kritik�

klausimai sukasi trijose orbitose: istorinio autentiškumo galimyb�s, jo siekimas ir

atlik�j� motyvacijos.

J.Kerman‘as6 teigia, kad muzikos nemanoma atlikti tiksliai taip, kaip ji

skamb�jo jos suk�rimo epochoje. Dažniausiai tr�ksta rodym� d�l konkretaus

periodo atlikimo praktikos. Taip atsiranda galimyb� pasireikšti atlik�j� vaizduotei.

Ir akivaizdu, jog ši� laik� muzikin� vaizduot� neišvengiamai skiriasi nuo

ankstesni� amži� tikrov�s. Vienas svaresni� argument� šiam teiginiui - skirtumai

tarp dabartinio ir ankstesnio laikme�io patirties tokiose srityse kaip ekonomika,

politika, religija bei mokslas. Šie faktoriai takoja muzikos suvokim ir

interpretavim. Kita kli�tis tikrai istorinei interpretacijai - m�s� atlikimo ir

klausymosi aplinkos (kompaktiniai diskai, radijas, koncert� sal�s) ir praeities,

(švent�s, bažnytin�s apeigos, r�m� men�s) skirtumai. Kontekstas veikia

interpretacijos prigimt. Be to, raš� atsiradimas padidino klausytoj� poreikius

techniniam tobulumui, o taip pat ir atlik�j� poži�riui ritmikos ir bendr k�rinio

atlikimo tikslum.

Tokie veiksniai gali apriboti atlikimo autentiškum net ir tuo atveju, kai

atlikim terpiamos “istorin�s rekonstrukcijos” (pvz. koncertai liturgini�

ceremonij� erdv�se). Liturgin�s rekonstrukcijos sulaukia kitoki� istorinio

autentiškumo kli��i� – auditorijos. Tokias rekonstrukcijas dauguma klausytoj�

6 Kerman, Joseph. Introduction to “The Early Music Debate.” Journal of Musicology, 10 (Winter, 1992): p. 113


14

suvokia kaip koncertus (vyrauja estetin�, hedonistin� funkcija), o ne kaip Mišias,

pašv�stas garbinti Diev. Ypa� nedaug klausytoj� (palyginus su ankstesni� amži�

publika), kurie gal�t� jausti emocin arba teologin ryš su specifiniais liturginiais

tekstais. “Netgi pa�ios s�kmingiausios istorin�s rekonstrukcijos negali tapti

praeities atk�rimu. Šita šiuolaikinio, naujoviško atlikimo kvintesencija iš esm�s

yra išimtinai m�s� epochos estetikos produktas.“ – teigia R.Taruskin’as. Tai yra

dar vienas argumento d�l negalimo autentiško interpretavimo pavyzdys – mes

nebeturime istoriškai autentišk� klausytoj�. R.Taruskin‘as pabr�žia, kad pastangas

atkurti k�rinio kontekst apsunkina šiuolaikin�s slygos.7 Muzika dabar paprastai

atliekama koncert� sal�se, nors prieš kelis šimtus met� tai vyko namuose arba

bažny�iose. Iš kitos pus�s, net ir stengiantis atkartoti visas slygas, nebus iki galo

žinoma, ar jos tikrai išpildytos tiksliai bei teisingai. Istorinio interpretavimo

tradicijos išsivyst� palyginti neseniai. Ta�iau j� istoriškumas negali b�ti

patikrintas, o tam tikrais atvejais gali kelti ir abejoni�. Dar viena priežastis, d�l

kurios nereik�t� vadovautis istorin�mis slygomis ar aplinkyb�mis – neigiamas ši�

slyg� efektas. Pavyzdžiui, XVI a. choro skambesys vargu ar b�t� priimtinas šiais

laikais, nes šiandieniniai chorai tikrai gal�t� geriau atlikti k�rinius. Kartais

rašytiniai šaltiniai gali nustebinti sugriaudami susiformavus vaizd apie muzikos

atlikim. Pavyzdžiui, J.Haydn‘as laiške 1789 metais rašo: “nuolankiai prašy�iau

perduoti kapelmeisteriui, kad tris mano simfonijas (d�l j� ypatumo) der�t�

repetuoti bent po kart prieš jas atliekant viešai.” 8

Tai parodo, kad praeityje muzikos k�riniai gal�jo b�ti atliekami ir be repeticij�.

Tai primena, kad autentiška interpretacija turi siekti aukštesni� muzikos atlikimo

ideal�, negu buvo laikomasi tam tikrais atvejais.

Nepaisant to, ar manomas istorinis tikslumas, muzikologas P. Kivy abejoja, ar

atlik�jams tikslinga groti taip, kaip to b�t� nor�j�s kompozitorius.9 Šis kritikas

nepripažsta, kad remiantis šiuo standartu galima vertinti atlikim. Jis teigia, jog

garsas pats savaime nebuvo toks svarbus senosios muzikos kontekste, koks jis yra

šiais laikais. Tod�l atlik�jai netur�t� siekti tiksliai atkurti atitinkamo laikme�io

adekva�ius garsus. Oponuojant šiam argumentui dažnai sakoma, kad senieji

7 Taruskin, R. “Text and Act: Essays on Music and Performance”, Oxford University Press, 1995, 49 p.

8 L.C.Robbins, Bartha D., Joseph Haydn, Gesammelte Briefe und Aufzeichnungen, unter Benützung d. Quellens. Kassel 1965

9 Kivy, Peter. Authenticities. Ithaca, NY, 1995.


15

instrumentai labiau vertinami ne d�l to, kad jie atkuria „istoriškai autentišk“

gars, o d�l to, kad skambinant senaisiais instrumentais aiškiau juntama muzikini�

frazi� artikuliacija bei suvokiami tie apribojimai, kurie kompozitoriui neleido

rašyti kitaip.

Kita priežastis, d�l kurios tr�ksta vieningos nuomon�s, gali b�ti ta, kad

pasirinkim tarp naujoviškos ar autentiškos interpretacijos bei instrument� dažnai

takoja kompromisai. Senosios muzikos stilius ir instrumentai turi sav� privalum�

ir tr�kum�, taip pat kaip ir šiuolaikiniai instrumentai ar stiliai. Klavikordas,

pavyzdžiui, turi žymiai daugiau garso artikuliacijos galimybi�, lyginant su

šiuolaikiniu fortepijonu; ta�iau klavikordo dinamin�s galimyb�s mažesn�s.

Paprastai pasirinkim, kokiu instrumentu skambinti, lemia atlik�jo estetiniai

prioritetai, konkre�ios koncert� sal�s akustika, miesto ir valstyb�s instrument�

asortimentas ir kokyb�. Atlik�jai, suteikdami prioritet šiuolaikiniams

instrumentams, yra sitikin�, kad muzikos k�rinio id�joms konkretaus instrumento

garsas n�ra toks svarbus.

Kas nulemia istorinio autentiškumo idealo pasirinkim? Šiuo klausimu tiek

muzikos kritik�, tiek atlik�j� nuomon�s dvejopos. Daugelis atlik�j� neb�tinai

siekia gyvendinti kompozitoriaus id�jas - jiems svarbiau atgaivinti atitinkamo

periodo atlikimo praktik. R.Taruskin‘as teigia, jog „kompozitoriaus

interpretaciniai pageidavimai dažnai n�ra aišk�s ar pastov�s, ir kad net tada, kai jie

visiškai aišk�s, negalima j� laikyti svarbesniais, negu kažkieno kito“10. R.Dipert‘as

išskiria aukšto lygio kompozitoriaus siekius, tokius kaip estetiniai efektai, ir žemo

lygio priemones, kuri� pagalba šie estetiniai efektai tampa girdimi.11 Tada, kai šie

lygiai prieštarauja vienas kitam, reik�t� teikti pirmenyb� aukštesnio lygio

pageidavimams. Kai kada kompozitoriaus intencijos gali b�ti gyvendintos tokiu

b�du, kokio jo gyvenimo epochoje dar nebuvo.

Vis tik atlik�jas sipareigoja ne tik kompozitoriui, kuris yra k�rinio

“savininkas”, bet ir n�dienos klausytojams. Šiuolaikiniai klausytojai gali tur�ti

labai skirting patirt, lyginant su k�rinio atsiradimo laikotarpiu.

Be abejo, sud�tinga nusp�ti, koki tak autentiškumo jud�jimui tur�s ateities

amžiai. Net ir labiausiai pripažinti istorinio atlikimo meistrai kartais teigia, kad

kada nors ateityje j� atlikimas galb�t bus vertinamas labiau kaip b�dinga v�lyvojo

10 Taruskin, R. “Text and Act: Essays on Music and Performance”, Oxford University Press, 1995. 11 Dipert, R.R. Meyer's Emotion and Meaning in Music : a Sympathetic Critique of its Central Claims' in Journal of the Indian Musicological Society vol. 14 no.1, 1983. p. 5-18.


16

XX amžiaus muzikos interpretacijos apraiška, nei kaip tikras istorinis atlikimas.

Pasak R.Tarusksin‘o, XX a. atlik�jai, nesvarbu, k jie teigia ir ko siekia, pakartojo

tai, k F. Mendelson’as nuveik� XIX amžiuje. Jie “sumodernino” ir pritaik�

J.S.Bach’o muzik šiam amžiui – tai yra m�s� amžiui.

1.2.2. Senosios muzikos notacija ir jos suvokimas

Natos – ne vienintelis išlik�s orientyras, kuriuo pasikliaujama, atliekant senj

muzik. Yra daugyb� XVII-XVIII a. ornamentikos šifruo�i�, traktat�, nurodym�,

kaip atlikti konkret� k�rin. Ta�iau notacijos slygiškumai - bene pagrindin�

problema, su kuria susiduria kiekvienas senosios muzikos atlik�jas. Atkirstam

didžiul�s epoch� prarajos ir vis dar stipriai takojamam romantizmo ideal�

muzikantui nelengva atsiriboti nuo savo kult�rin�s patirties ir pažvelgti muzik

tuometini� jos k�r�j� akimis.

Klaidinga b�t� teigti, kad natos, taip pat afekt�, temp�, dinamikos ženklai

visada tur�jo t pa�i reikšm� kaip ir šiandien. Pasak N.Harnoncourt‘o, ši

neteisinga nuomon� kilo iš fakto, kad jau šimtme�ius nat� užrašyme vartojami tie

patys grafiniai ženklai. N.Harnoncourt‘as teigia: „notacija yra ne tik

nepriklausomas nuo laiko, internacionalus muzikos užrašymo metodas, kuris

nesikeit� per ilgus šimtme�ius; drauge su stilistiniais muzikos poky�iais,

kompozitori� id�jomis bei atlik�jais keit�si ir nat� žym�jimo simboli� reikšm�.

Notacija yra išskirtinai komplikuota ženkl� sistema. Kiekvienas, kas kada nors

band� muzikines mintis ar ritmin� strukt�r perteikti natomis, žino, kaip tai

reliatyviai lengva. Ta�iau kai muzikantas paprašomas tai, kas parašyta, pagroti, jis

neretai pastebi, kad groja visai ne tai, kas buvo kompozitoriaus sumanyta.“12

Taigi, nors C.Monteverdi operos scena ar G. Mahler‘io simfonija užrašytos

daugmaž tais pa�iais ženklais, atlik�jas juose atranda gan�tinai skirting

informacij. Vienur reikalingas tikslus užrašyt� nat� atlikimas, vis�

kompozitoriaus nurodym� išpildymas. Kitur – bandymas prie kompozitoriaus

sumanymo priart�ti per milžinišk improvizacij� kompleks, kuris buvo

neatskiriamas nuo visos XVI-XVIII a. pabaigos muzikin�s praktikos. Ta�iau,

norint atlikti baroko epochos muzik, šiandieniams atlik�jams dažnai tr�ksta, anot

12 N. Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, Residenz Verlag, 1990. 32 p.


17

N.Harnoncourt‘o, „aiškios vartojimo instrukcijos, tad tenka paieškoti jos iš kit�

šaltini� ”. 13 Ankstesni� šimtme�i� muzikoje galiojo rašytos ir nerašytos taisykl�s,

kuri� žinojimas tuometiniams muzikams buvo savaime suprantamas. Pavyzdžiui,

kiekvienas punktyrinis ritmas natose atrodo vienodai, ta�iau egzistuoja

neapsakoma daugyb� galimybi� j atlikti – nuo beveik lygi� nat� ver�i� iki

aštriausio taškavimo, priklausomai nuo muzikos k�rinio nuotaikos bei žanro

pob�džio.

Netgi takto br�kšnys tik XVII a. eigoje gyja mums pažstam prasm�. Tuo

tarpu nuo XVII a. pradžios taktas tebuvo tik orientyras - pavyzdžiui, C.Monteverdi

„Lamento d‘ Ariana“ (Ariadn�s rauda) ar F.Couperin‘o Preliudas non mesures

(betakt�s preliudijos) reikia atlikti b�tent šia laisvai interpretuojamo takto

maniera, kai takto pradžia n�ra aiškiai apibr�žta, ji prasideda “kažin kur”. XVII a -

XVIII a atsiranda mums prasta akcent� hierarchija, besiremianti kalbos principu,

kai po stipraus seka silpnas, po sunkaus – lengvas akcentas. Ta�iau, sekant arsis-

thesis taisykle, neretai pamirštamas kitas svarbus principas - disonansas turi b�ti

pabr�žtas, o jo išrišimas – turi pranykti. Daug senosios muzikos atlik�j� nepaiso

šios svarbios ir nat�ralios taisykl�s.

Dažnai pažodinis nat� trukm�s išlaikymas yra nemanomas – pavyzdžiui,

grojant akordus styginiais ar kitais instrumentais (fortepijonu, klavesinu) negali

b�ti išlaikomos pilnos nat� trukm�s. Skambinant klavesinu ar liutnia, ilgai

išlaikomos natos negalima gird�ti; girdimas tik „žengimas“ gars, o toliau visk

užpildo fantazija, realus garsas išnyksta. Tas “išnykimas” nereiškia, kad garsas

nebesit�sia - tai tik reiškia, kad jis girdimas “vidine ausimi”.

Baroko muzika yra inkrustuota ornamentais. Dažnai XVII - XVIII a. muzikos

k�rinio natose užrašyta tik pirmoji to ornamento dalis, tikintis, kad atlik�jas pats

sugeb�s atkartoti motyv (ar jo fragment) tuo pa�iu b�du, net jei v�liau jis

užrašytas nebebus. Tai prieštarauja modernaus atlikimo id�jai, kada stengiamasi

atlikti tiksliai tik tai, kas išspausdinta natose, nieko daugiau nepridedant.

Modernieji muzikantai neturi tokio atidaus poži�rio spausdintas natas, mus moko

groti tik tai, k mes matome – nei daugiau, nei mažiau. Mes netgi tur�tume save

mokyti iš naujo tam, kad sugeb�tume ornamentuoti atliekam k�rin net be

konkretaus išspausdinto teksto.

13 N. Harnoncourt „Zur interpretation historicher Musik“, Residenz Verlag, 1990. 35 p.


18

Daugeliu atvej� nat� užrašymas ir atlikimo praktika skiriasi. Pavyzdžiui,

J.J. Quanz‘as savo traktate14 apie grojim fleita teigia, kad natos - tai tik tre�dalis

to, kas turi b�ti realioje muzikoje. Tai, kas neužrašyta - tempai, papuošimai,

štrichai ir kitos detal�s paliekamos atlik�j�, pakankamai gerai susipažinusi� su

notacijos subtilumais, nuoži�rai. Tod�l galima teigti, kad istorinis atlikimas skatina

ypating atlik�j� laisv� – muzikantas gali vesti savo pakeitimus nebijodamas, kad

kas nors j kritikuos už kompozitoriaus valios ignoravim. Skirtingai nuo

klasicizmo bei romantizmo epoch� kompozitoriaus sumanymo diktato, baroko

muzika turi veik neribot potencial keistis priklausomai nuo atlik�jo fantazijos,

geb�jimo improvizuoti. Spausdintas lapas Baroko periodu tarnavo tik kaip

atmintin� ir melodijos bei boso linijos šaltinis, nes muzikantai gerai išman� t

atlikimo stili�, kur jie buvo sitrauk� kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, XVII-

XVIII a. k�rini� atlikimas nemanomas be vadinam�j� laisv� pakeitim�. Šiuo

apibr�žimu vadinamas b�das, padailinantis melodij bei suteikiantis jai

reljefiškumo, naudojant vairius pasažus bei ornamentik. Tokius papuošimus

atlik�jas gal�jo naudoti tiek, kiek buvo atpažstama pradin� melodija, o kiekvienas

jos varijavimas tur�jo b�ti skirtingas, kad išlaikyt� klausytojo d�mes ir nesukelt�

nuobodulio. (1 lentel�)

Taigi, spausdinti šaltiniai t�ra tik skeletas ar karkasas, kur atlik�jas, kaip

tikimasi, tur�t� pagražinti ar net atskleisti. D�l ši� priežas�i� iš atlik�jo buvo

tikimasi pasinaudoti kompozitoriaus nurodytomis id�jomis tik kaip pradinio

atsispyrimo pozicija. Dažnai pats atlik�jas tapdavo kompozitoriumi. Mums yra

žinoma, kad Handel’is buvo gerai žinomas kaip vargon� improvizatorius, o

Bach‘as savo laikais visiems buvo geriau pažstamas kaip vargonininkas bei

vargon� bandytojas, o ne kompozitorius.

Baroko tradicija neabejotinai yra susijusi su improvizavimu. Teigiama, kad

XVII a. baroko kompozicijos turi nemažai panašum� su XX a. džiazu. Senosios

muzikos atlik�jai naudojo natas tik kaip atsparos tašk. Tuo tarpu tolesn� k�rinio

atlikimo eig nulemdavo tam tikros dienos ar laiko aplinkyb�s.

Iš kitos pus�s, vien tik intuityvaus muzikos suvokimo nepakanka. Ta�iau

prad�jus studijuoti istorinius pedagoginius bei autori� veikalus, neretai

susiduriama su aibe prieštaravim�. Informacija, kuri dabar naudojame kaip

senosios muzikos atlikimo teorin pagrind, kilo iš vairi� XVII- XVIII a. mokykl�

14 J.J. Quantz. On Playing the Flute, 1752. p.27


19

k�rini�. Harnoncourt‘as pastebi: „Kai kada lygindami kelis skirtingus šaltinius,

netik�tai atrandame visai skirting ar net kontrasting informacij. Muzika ir

muzikos mokymasis tada jokiais b�dais nebuvo vieningi – taip, kaip mes tai

suprantame dabar. Vienas autorius gal�jo t�sti savo t�vo ir senelio vertinamas

tradicijas, kitas gal�jo aprašyti muzikinius papro�ius apibr�žtoje vietov�je ar b�ti

sužav�tas kokios nors naujoviškos srov�s. Skaitant daugelio autori� darbus,

pastebimi dideli t� pa�i� tem� prieštaravimai. Tik palyginus gausius šaltinius,

prieštaravimai suvokiami kaip tariami, slygiški. Tik tada išgaunamas pilnas

vaizdas.

Notacija informuoja tiek apie atskirus garsus, tiek apie muzikos k�rinio eig.

Ta�iau nat� užrašymo b�das yra labai reliatyvus. Natos trukm� tiksliai nustatyti

manoma tik tam tikro laiko vieneto ribose. Tiksl� gars� aukšt sivaizduoti galima

virpesi� skai�iumi. Nustatyt temp galb�t pavyksta apibr�žti metronomo pagalba.

Ta�iau visa tai t�ra tik bandymas ap�iuopomis prisiliesti prie pirmin�s

kompozitoriaus id�jos. F.Couperin‘o traktate „Skambinimo klavesinu menas“

rašoma: “Kaip egzistuoja didžiulis skirtumas tarp gramatikos ir deklamacijos, taip

yra skirtumas ir tarp tabulat�ros ir gero atlikimo manieros.“ 15

15 �� !�� ""��#�� $�� %��$��" �.: ��, 1973, p. 64-74


20

1.3. AUTENTIŠKO SENOSIOS MUZIKOS INTERPRETAVIMO STILISTINIAI BRUOŽAI

Senosios muzikos interpretavimo stilistikos tyrin�jim� Lietuvos

muzikologijoje n�ra daug. Apie senosios muzikos suvokim ir interpretacij

straipsni� yra paraš�s R. Bliškevi�ius. Kelet svarbi� atlikimo princip� pamin�jo

M.Azizbekova knygoje „XIX a. Vilniaus fortepijono menas“. Autentiškumo

problematika nagrin�jama L. Melniko straipsnyje „Autentikos beieškant“ bei to

paties autoriaus knygoje „C.Ph.E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus”.

„Muzikos bar�“ žurnale bei savaitraštyje „7 meno dienos“ senosios muzikos

koncertus bei festivalius recenzuoja Ž.Stonyt�, T.Baku�ionis, R.Zubovas.

J.Trilupaitien� rengia knyg „Klavyrin� ir vargon� muzika XVII-XVIII amžiuje“,

kurios vadiniame straipsnyje bus aptariamos senosios muzikos atlikimo

problemos.

Darbe apžvelgiami tie senosios muzikos atlikimo stilistikos aspektai, kurie

lietuvi� autori� dar nebuvo nagrin�ti, ta�iau n�dienos atlik�jui yra ypa� aktual�s.

Tai - muzikos instrument� tembras, tempas bei ritmo interpretacijos problema.

Muzikos kritikai neretai pabr�žia, kad siekiant senosios muzikos atlikimo

autentiškumo, labai svarbus ne vien nuoseklus taisykli� laikymasis, bet ir

improvizacinis momentas. Juk XVII a - XVIII amžiuje geru adagio – atlik�ju

laikytinas muzikas, geb�j�s improvizuoti, kiekvien pagražinim atlikti laisvai, nes

pagražinimai suteikdavo bei sustiprindavo k�rinio ar jo dalies išraišk.

„Koncertiniam baroko muzikos stiliui buvo privaloma improvizacija, kaip ir bel

canto stiliaus arijoms da capo, kuri� kartojamose dalyse dainininkas gal�davo vis

savo fantazij išreikšti kadencijomis ir kolorat�romis.“ 16

Tuo tarpu ši� dien� interpretatoriai neretai visus efektus paruošia iš anksto,

netekdami galimyb�s patiems dalyvauti gyvoje muzikos t�km�je, nustebinti ir

pavergti klausytoj. K. Sawyer’is rašo: "Improvizaciniai žanrai reikalauja iš

kiekvieno atlik�jo savitai prisid�ti prie gimstan�ios muzikin�s tikrov�s ir jai

paklusti. Atliepdami atlik�jui, kiti dalyviai vertina t tikrov� ir toliau j pl�toja -

vertina dažniausiai nedelsiant, pasmon�je; kai ind�lis meistriškas, jis labiau

veikia atlikim."17 Improvizacinis momentas ypatingai gl�di k�rinio

16 V.Gruodyt�, „Juvelyrika muzikoje“, Krantai, 1994 m. lapkritis – gruodis

17 K. Sawyer . Improvisation and narrative. Educational Researche, 2003


21

ornamentikoje. Dažnai užlaikymai, apodžiat�ros, trel�s n�ra užrašomos,

pagražinimai n�ra tiksl�s - tai neretai glumina, kadangi tikima, kad groti reikia tik

tai, kas užrašyta.

Kita vertus, b�tina pažinti teorin - interpretacijos atspirties tašk. Norint

jaustis išties laisvai, reikia žinoti svarbiausius stilistinius senosios muzikos

atlikimo bruožus, pagrindines jos atlikimo manieras.

Pavyzdžiui, laisv�, suteikta atlik�jui betakt�se preliudijose (žinomiausias

toki� preliudij� pavyzdys – F.Couperen‘o Preliudas non mesures klavesinui), gali

tapti sunkia našta atlik�jui, nežinan�iam pagrindini� ši� preliudij� atlikimo

princip�. Užuot ieškoj�s kv�pimo muzikinei min�iai pakyl�ti, jis turi nueiti lig

keli vien tam, kad t mint atrast� nieko nebesakan�iose kompozitoriaus

užuominose. Taigi, toks atlik�jas pirmiausia turi išsiaiškinti pagrindin harmonin

karkas, identifikuoti harmonines natas bose ir prie j� priderinti tinkamas

harmonines natas kituose balsuose. Ši supaprastint versij b�tina sugroti kelet

kart�, kad b�t� susidarytas harmonin�s strukt�ros vaizdas – kadencini� viet� ir

moduliacij� svarba. V�liau reikia sustatyti melodines soprano natas, ornamentus ir

vidurinius balsus. Kai k�rinio esm� jau perprasta, pereinama prie k�rinio ritminio

dalijimo. Ir tik paskui ieškoma tinkamo k�rinio tempo, emocin�s jo išraiškos.

Taigi, tai, kas baroko epochos muzikui buvo nat�ralu ir savaime suprantama,

šiandienos atlik�jui ne visada lengvai pasiekiama.

1.3.1. Tembras

Baroko muzikos atlikime sveikauja trys veik�jai: kompozitorius,

interpretatorius ir instrument� meistras. Kiekvienas j� savitai veikia kitus du šio

proceso dalyvius. Taigi, autentiška muzikos interpretacija nemanoma be

autentiško instrumentarijaus. Lietuva ypa� stokoja sen�j� instrument�, tod�l

m�suose senoji muzika neretai atliekama ne konkre�i� meistr�, o masin�s

gamybos, ne autentiškais, fabrikiniais instrumentais. Pavyzdžiui, ansamblis

„Musica humana“ iki šiol gastrol�se naudoja sen „Lindholm“ firmos spinet,

kuriuo išties nelengva perteikti subtilius muzikos išraiškos niuansus. Kai kurie

Lietuvos senosios muzikos ansambliai jau turi klavesin� kopijas.


22

Kalbant apie senosios klavyrin�s muzikos interpretacij, b�tina bent trumpai

pamin�ti išskirtines klavesino savybes bei instrumento formavimsi istorijos

eigoje.

Klavesinas ilg laik buvo vienas svarbiausi� instrument� nuo pat ankstyvojo

baroko laik�. Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai apie klavesin byloja jau 1300

metais. Šiuo metu seniausi klavesinai yra išlik� Italijoje. J� pagaminimo data

siekia 1521 metus. Ta�iau šie instrumentai negali b�ti laikomi klavesino

pirmtakais, nes tuo metu klavesinas jau buvo gij�s aiškias tik šiam instrumentui

b�dingas formas. Ital� meistrai gamino vieno manualo klavesinus, turin�ius labai

lengv konstrukcij ir slygiškai nedidel styg� tempim. Ši� instrument� išorin�

išvaizda iš esm�s liko nepakitusi, o garsas geriausiai atitiko akompanavimo

poreikius. (2 pav.)

Klavesino konstrukcijos perversmas vyko 1580 metais Flandrijoje, kai

klavesinus prad�jo gaminti instrument� meistras H.Ruckers’as ir jo pasek�jai.

Ruckers’o klavesinas tur�jo ilgesnes ir labiau temptas stygas, sunkesn korpus,

nedidel� ir elegantišk klaviat�r. (3 pav.) Toks derinys leido išgauti galingesn

negu itališko instrumento gars. Flamandišk� klavesin� gamintojai išrado dviej�

manual� instrumentus. Šis instrument� modelis Blanchet’� šeimos meistr� ir j�

pasek�jo P.Taskin’o buvo vystomas XVIII a. Pranc�zijoje. Pranc�ziški

instrumentai imitavo flamandišk�j� konstrukcij, ta�iau jie buvo paplatinti iki

penki� oktav� diapazono. (4 pav.) Šie klavesinai dažnai laikomi klavesin� dizaino

virš�ne ir šiais laikais pla�iai naudojami konstruojant šiuolaikines klavesin�

kopijas.

Anglijoje dviej� imigrant� gamintoj� J.Kirckman’o (Vokietija) (5 pav.) bei

B.Shudi (Šveicarija) gaminami instrumentai sulauk� pripažinimo d�l savo

malonaus skambesio ir dailaus korpuso. Ši� meistr� sukurt� instrument�

skambesys žav�jo daugel klausytoj�. Ta�iau toki� klavesin� garsas buvo pernelyg

stiprus, d�l to šiuolaikini� instrument� meistrai retai kada ryžtasi gaminti angliško

klavesino modelio kopijas. V�lesniais laikais meistro Shudi giminaitis

J.Broadwood’as pritaik� klavesino meistro žinias gamindamas fortepijonus ir tapo

vienu pirmaujan�i� fortepijon� gamintoj� Anglijoje.

Vokiško klavesino gamintojai pasek� pranc�z� pavyzdžiu, ta�iau ypating

d�mes kreip� instrumento skambes. Šiais laikais vokiškas instrumento modelis

n�ra itin paklausus atlik�j� tarpe, - jie mieliau renkasi pranc�zišk keli� manual�

klavesino model.


23

Savo vystymosi virš�n�je klavesinas užleido viet fortepijonui (6 pav.), kuris

itin greitai paplito ir tokiu b�du visam šimtme�iui nustumdamas užmaršt

klavesino gamintojus ir j� sukauptas žinias.

XX a. pradžioje, kylant vis didesniam susidom�jimui autentiška muzikos

interpretacija, klavesinas v�l atgim�. Taip prasid�jo ši� instrument�

modernizavimas, j� gamyboje pritaikant net šiuolaikini� fortepijon� konstrukcijos

ypatumus. Šiuolaikiniai klavesinai pagal savo dyd iš pradži� skamb�jo per silpnai,

o j� garsin�s savyb�s neprilygo autentiškiems instrumentams. Galiausiai buvo

suvokta, kad, siekiant pagaminti šiuolaikišk klavesin, reikia mokytis iš sen�j�

meistr�. Vieni svarbiausi� šiuolaikini� instrument� gamintoj� - F.Hubbard’as ir

W.Dowd’as. Jie išrinko ir ištyr� daug sen�j� instrument�, taip pat analizavo sen�j�

meistr� paliktus raštus. Šiais laikais klavesinai gaminami vairiose šalyse

veikian�iose meistr� dirbtuv�se, kurios klientams si�lo tiek nesurinktus, tiek

visiškai paruoštus naudoti instrumentus.

B�tent klavesino d�ka baroko muzika gavo tokius gerai atpažstamus

požymius kaip greitai pranykstantis instrumento garsas; grojimas be pedalo, kuris

leist� prat�sti gars arba sujungti kelis garsus; nemanomas dinamikos ar akcent�

naudojimas; lengvas klaviat�ros poj�tis. Ta�iau klavesinas tik iš pirmo žvilgsnio

atrodo turintis ribotas galimybes, netobulas instrumentas. Pasitelkus muzikos

raiškos priemones, šis instrumentas gali atskleisti ir perteikti pla�i dinamikos,

efekt� ir nuotaik� skal�.

Basso continuo atlikimo praktikoje buvo naudojamos tam tikros priemon�s,

padedan�ios pasiekti didesn� dinamikos išraišk. Pavyzdžiui, tam, kad išgaut�

forte, klavesinininkas tur�davo prid�ti papildom styg� eil� (naudoti dviej�

manual� sujungim – kopuliacij�), groti arpedžio arba panaudoti daugiau

ornamentikos.

Tuo tarpu nor�damas groti piano, atlik�jas sumažindavo naudojam� styg�

skai�i� iki vienos eil�s – grodavo vienu manualu arba praskaidrindavo fakt�r,

praleisdamas vidurini�j� bals� natas ar grodamas vien soprano bei boso linijas.

Atliekant klavesinu solinius k�rinius, garso išraiška b�davo išgaunama ir kitais

b�dais. Kadangi instrumentas negal�jo t�sti garso pakankamai ilgai, buvo

naudojami keli metodai – tokie kaip ilgos trel�s, arpedžio, natos atkartojimas (ypa�

oktavose, kai viršutinioji nata buvo grojama dvigubai dažniau negu apatinioji).

Visa tai klausytojui sudarydavo t�siamo garso sp�d.


24

Klavesino dinamin�s išraiškos tr�kumas b�davo kompensuojamas raiškiai

artikuliuojant kiekvien bals ar naudojant terasin� dinamik (aido efekt).

XVIII a. buvo teigiama, kad klavesinas – tai “instrumentas apsimet�lis”. Tuo

nor�ta pasakyti, kad kai kuriuos muzikinius efektus manoma išgauti ir tokiu

instrumentu, kuris, atrodo, negal�t� j� pateikti.

Ši� dien� klavesin� kopijos kuriamos pagal nesud�ting pranc�ziško bei

flamandiško modelio pavyzd. Vis tik k�rin atliekant sen�j� instrument�

kopijomis, reik�t� atkreipti d�mes vairi� geografini� mokykl�, laikotarpi� ir

kompozitori� garso idealo skirtumus. Pavyzdžiui, vokiški klavesinai baroko laikais

buvo daug sunkesni ir svaresni, tod�l j� skamb�jimo tonas buvo gilesnis,

turtingesnis. Tuo tarpu šiandien klavesino garsas neretai primena nepastovaus,

metalinio žvangesio skambes. J.S. Bach‘o idealas buvo klavesinas, imituojantis

liutn�s ton - Lautenclavicimbel. Siekdamas panašaus skambesio, Bach‘as vartojo

du liutn�s tembro klavesinus su specialiomis stygomis ir kitais elementais – j�

d�ka jis gal�jo išgauti šveln�, aptak� gars. Nors iki ši� dien� n�ra išlik� tokio tipo

klavesino pavyzdžio, turima nemažai raš� bei nuorod�, kuriomis remiantis yra

pavyk� atkurti panašius tokio instrumento modelius. Vieni geresni�j� yra

G.Sirkozy rekonstruoti klavesinai, jais skambinami J.S. Bach‘o k�riniai

Hungaraton rašuose.

Tyrin�jant žymaus klavesinininko D.Leigh‘o diskografij, pastebima, jog

skirting� interpretacijos mokykl� muzika atliekama vis kitokiomis klavesin�

kopijomis. Šveicarijos raš� firmos “Acanthus International” kompaktin�s

plokštel�s rašytos naudojant tik originalius, senuosius klavesinus. Puiki ši�

originali� instrument� garso kokyb� šiems rašams suteikia retai girdimo grožio.

William Byrde’o (1542-1623) bei Thomas Tomkins’o (1573-1656) k�riniai buvo

atlikti klavesinu, panašiu t, kur tur�jo Anglijos karalius &arlzas Pirmasis.

“Tenducci’s Harpsichord” kompaktin� plokštel� su J.C. Bach’o klavyriniais

k�riniais, rašyta unikaliu Anglijos klavesinu. J 1766 m. pagamino A. Backers’is.

Šis instrument� meistras (gal�jo b�ti G.Silbermann’o mokinys) suk�r� pirmj

fortepijon Anglijoje. A.Backers’o klavesinas buvo skirtas G.F.Tenducci, artimam

J. C. Bach’o draugui. G.Ph.Handel’io, J.Kelway ir J.Ch.Bach’o k�riniai buvo

atliekami sp�dingu klavesinu, atspindin�iu paskutin� klavesin� meistr� meno


25

kulminacij. Šiuo metu išlik� vos keliolika toki� instrument�. Juos pagamino B.

Shudi‘s. Tai buvo didžiausi ir labiausiai išvystyti instrumentai, gaminami

Anglijoje, taip pat didžiausi pardavimui skirti instrumentai visoje Europoje.

Beveik 9 p�d� ilgio ir penki� su puse oktav� apimties (CC-f’’’), šie nuostab�s

instrumentai apr�pinti naujausiais techniniais taisiniais, kurie tur�jo pad�ti jiems

konkurencin�je kovoje su sigalin�iais fortepijonais. Šiuos instrumentus atlik�jas

naudojo skambindamas J.Ch.Bach’o sonat. Vokie�i� muzika buvo atliekama

Andreas’o Ruckers’o 1623 m. pagamintu klavesinu. Šiame instrumente išliko

nemažai XVIII a. styg�. Vis� šioje kompaktin�je plokštel�je grot� k�rini� autoriai

(J.A.Reincken’as, G.Ph.Telemann’as, J.Pachelbel’is) susij� su J.S.Bach’u.

D. Scarlatti sonatos paskambintos Kirckman’o 1768 m. pagamintu klavesinu.

Skirting� mokykl� muzikos ypatumus skirtingomis klavesin� kopijomis

atskleisti siek� Lietuvos klavesinininkas T.Baku�ionis 2000 m. koncerte “Baroko

tokatos ir siuitos” Lietuvos nacionalin�je filharmonijoje. Atlik�jui tai puikiai

pavyko.

1.3.2. Tempas

R.Donington’as yra neabejotinai teisus, sakydamas, jog “tinkamas tempas

atitinkamam muzikos k�riniui yra tas, kuris atitinka – kaip ranka pirštin� – to

k�rinio interpretacij, suteikt tam tikro atlik�jo”18. Vis tik, klausantis n�dienos

Lietuvos senosios muzikos atlik�j�, dažniau pastebimas techninio atlik�jo

meistriškumo demonstravimas. Daugelis atlik�j� senajai muzikai taiko greit,

“lenktynin” temp, d�l to nuken�ia vertingiausios išraiškos detal�s.

Nustatant tinkam k�rinio temp, svarb� vaidmen vaidina tokie faktoriai kaip

atlikimo b�das, pulsas, frazuot�s. Reikia nepamiršti ir to, kad XVII - XVIII

amžiuje k�rini� tempai buvo daug l�tesni ir sant�resni, negu sivaizduojama

šiandien. Taigi, bendra autentiško k�rinio atlikimo nuostata tur�t� reikšti, kad

tempas niekada neturi b�ti greitesnis negu tas, kur pasirinkus galima aiškiai

artikuliuoti grei�iausias (trumpiausios trukm�s) natas.

Kitas, artimas tempo išlaikymui, autentiško atlikimo bruožas – santykinis

tempas tarp atskir� koncerto dali�. Daugelis mano, kad autentiško atlikimo bruožas

yra ypatingai l�ta vidurinioji dalis, kontrastinga greitosioms – pirmajai ir

paskutiniajai – dalims. Ta�iau iš ties� trys barokinio koncerto (arba sonatos) dalys 18 R.Donington, Tempo and Rhythm in Bach's organ music, p.12-13


26

tur�t� b�ti apytikriai lygios trukm�s atžvilgiu. Taigi, l�tos dalys tur�t� b�ti

greitesn�s negu prasta ši� dien� senosios muzikos interpretavime, tuo tarpu

greitosios – l�tesn�s. Muzika pati savaime si�lo skirtingai atlikti kraštutines dalis,

ta�iau šis skirtumas turi b�ti pasiekiamas ne temp� greitinimu, bet nuotaik�,

charakteri� kaitos pagalba. Kraštin�s dalys turi b�ti gyvesn�s, tuo tarpu vidurinioji

– labiau lyriška. Tok poži�r palaiko T. Dart’as – vienas pirm�j� autentiško

muzikos atlikimo tyrin�toj�.

Autentiškai atliekamuose k�riniuose galioja viena paprasta taisykl�: l�tosios

dalys turi nerangiai, grakš�iai rutuliotis, niekada nesivilkti, o greitosios neturi b�ti

neskubotos, idant atlik�jas sp�t� artikuliuoti net grei�iausias natas. A.Scarlatti raš�

didžiajam kunigaikš�iui Ferdinandi de Medici: “Ten, kur pažym�ta grave, aš

neturiu galvoje „melancholijos“; tuo tarpu allegro pažym�tos dalys netur�t� per

daug reikalauti iš vokalist�.”19

Nemažai autentiškai atliekam� k�rini� pagrsti temp� kaita, tod�l muzika tarsi

banguoja. Taip atmetamas faktas, jog baroko laikais pastovus tempas buvo viena

pagrindini� priemoni� suvaldyti ansamblio muzikantus bei vokalistus. D�l šios

priežasties dirigentai paprastai mušdavo ritm sunkiu daiktu pult arba grindis.

Beje, ritm pabr�žti buvo prasta ne tik orkestro dirigentams, bet ir atlik�jams

solistams. F.Couperen‘as savo „L'Art De Toucher Le Clavecin” rašo: „Geriau ir

teisingiau (klavesinininkui – aut.past.) nelinguoti galva ritm ir nemušti takto

koja“ .

L�tas, stabilus tempas buvo neatskiriama baroko laik� dalis, o kontrapunkto

linijos aiškumas - svarbiausias dalykas, kuris savo ruožtu diktavo l�t k�rinio

atlikim.

Baroko muzika paprastai netur�jo joki� tempo nurodym�. K�rini�, kuriuose

buvo pažym�tas tempas, kompozitorius gal�jo tur�ti omenyje kelis dalykus:

1) Tempas baroko laikais buvo kiek l�tesnis nei modernios muzikos atlikime.

D�l to Scarlatti k�rinio presto šiandien skamb�t� kaip allegro arba vivace.

Atliekant t pat k�rin presto tempu klavesinu, gird�tume ne k daugiau kaip tik

„nag� taršk�jim“, o grojant šiuolaikiniu fortepijonu – dar prastesn rezultat.

2) Esant nurodytam tempui baroko k�rinyje, j reikia suprasti kaip

rekomendacij k�rinio atlikimo stiliui ar b�dui, o ne grei�iui.

19 M.Fabri, Alessandro Scarlatti e il Principe Ferdinando de’ Medici, 1961, p. 92


27

Ta�iau ribos, kuriose gali kisti tinkamas k�rinio tempas, yra netik�tinai

pla�ios. Kompozitoriaus sumanyti tempai, priklausomai nuo aplinkybi�, atlikimo

metu gali kisti. Juk interpretacija labiausiai priklauso nuo asmeninio muzikos

k�rinio suvokimo. D�l to muzikos istorijoje visada atsiras aplinkybi�, d�l kuri�

muzikos atlikimas keisis.

Iš kitos pus�s, A. Parrott’as teig�, kad tada, kai muzikantai atsižvelgia

istorinius duomenis, “iškyla naujos galimyb�s, net jeigu senosios ir nustoja savo

reikšm�s”.20 Tas pats pasakytina ir apie istoriškai informuoto atlikimo tendencijas:

net jeigu pastangos, siekiant išsiaiškinti teising temp, nepasiteisina, jos kai kada

gali suteikti nauj� galimybi� atlik�jams

1.3.3. Vibrato

Svarbi autentiško muzikos interpretavimo ypatyb� - vibrato naudojimas. Šiais

laikais vibrato beveik nebegirdimas, d�l to klausytoj pasiekia tik plokš�ias ir

negyvas garsas. Iki ši� dien� n�ra pakankamai aišku, iš kur kilo šis autentiškumo

aspektas. Keletas istorini� šaltini� pateikia prieštaringas kilm�s versijas. Viena

prielaida - baroko laik� instrumentai buvo pras�iau pagaminti ir juos b�davo daug

sunkiau suderinti, negu šiandieninius. To priežastis dažniausiai buvo netinkamos

laikymo slygos, vis� pirma dr�gm� ir šaltis. Tokiu atveju vibrato pad�davo

išvengti netinkamo suderinimo tr�kumo.

Corelli mokinys F.Geminiani‘s paraš� kelis reikšmingus veikalus apie grojim

smuiku. Be to, jis išleido kelet ypa� sud�ting� smuiko sonat� rinkini�. Joms

atlikti rekomendavo naudoti vibrato kiek galima dažniau.

Vibrato technika Bebung gerai išvystyta ir taikyta vokie�i� baroko klavikordo

k�riniuose. Baroko muzikoje gausu pavyzdži�, rodan�i� vibrato reikšm�

vokalin�je muzikoje arba smuiko k�rini� atlikime, imituojant žmogaus bals.

1.3.4. Nelygus grojimas – notes inegales

Egzistuoja du pagrindinai atlikimo stiliai - pranc�ziškas ir itališkas, kurie turi

savo specifik bei reikalavimus. F.Couperin‘as pasteb�jo: “man atrodo, kad m�s�

(pranc�ziškoje) sistemoje notacija turi tokius pa�ius tr�kumus kaip ir žodži� 20 B. Sherman, Inside early music (New York, 1997), p.392.


28

užrašymas. Mes užrašome ne taip, kaip tai bus atliekama, tod�l kitatau�iai m�s�

muzik atlieka blogiau nei mes j�. Italai, atvirkš�iai, muzik užrašo tiksliai taip,

kaip ji buvo sugalvota; pavyzdžiui, viena paskui kit einan�ias aštuntines mes

grojame taip, tarsi jos b�t� su taškais..“ 21

Nelygus grojimas – ne vien baroko muzikos požymis. Jis naudojamas ir

senojoje europie�i� bei orientalistin�je muzikoje, taip pat ir skirtingose

šiuolaikin�s muzikos sferose (liaudies muzikoje, džiaze.).

Kirill Gerstein‘as yra pasak�s: „Kada j�s girdite Glenn‘ Gould‘, grojant

Bach‘ - j�s girdite t ritmin puls, kuris yra labai artimas tam, kuris džiazo

atlik�j� vadinamas svingu. Tuo tarpu baroko muzikoje tai vadinamas notes

inegales“.

Baroke nelygus grojimas naudojamas sistemiškai. Nelygaus grojimo tikslas –

pabr�žti arsis ir thesis (lengv ir sunki) dalis. Quantz’as taip apibr�žia: „Ši

taisykl� – pereinamosios natos vidutinio tempo ar Adagio k�riniuose, kurios,

nekreipiant d�mesio vienod j� vert�, grojamos truput�l kitaip, t.y.

akcentuojamos kiekvienos fig�ros pirmosios natos (pirma, tre�ia, penkta, septinta),

jas šiek tiek ilgiau užlaikant nei antr, ketvirt, šešt .Ta�iau šis užlaikymas neturi

virsti nata su tašku. 3/2 takte nata prat�siama ketvirtadaliu jos vert�s, ¾ -

aštuntadaliu, 3/8 – šeštadaliu.„22 Trumpai tariant, nelygus grojimas yra tuomet, kai

prailginama viena iš dviej� nat�. Šis b�das n�ra kaip nors pažymimas, tod�l

atlik�jas turi pats susiprasti, kada jis naudotinas.

Kartais gali b�ti prailginama tik pirma visos ritmin�s fig�ros nata. Aštuntini�

jud�jime antroji nata kartais gali b�ti atliekama kaip šešioliktin�. Kartais santykis

yra toks: pirmoji nata užima du tre�dalius ketvirtin�s; antroji – likus tre�dal.

Kartais skirtumas mažiau jau�iamas, maždaug trij� ir dviej� santykis, pirmoji nata

užima 3/5, antroji – 2/5 ketvirtin�s.

Pagal Cajon’o ir Hotteterr’o23 sudaryt lentel� šiuolaikinis atlik�jas gal�t�

lengviau orientuotis naudodamas nelyg�j grojim vairaus metro k�riniuose (7

pav.).

Nelygus grojimas tarnauja:

21 Couperin, F. L'Art De Toucher Le Clavecin, 1974. 22 Quanz, J.J. On Playing the Flute. (išversta Edward R. Reilly), 2001. 23 Hotteterre, J.M. Principles of the Flute, Recorder and Oboe (Principes De La Flute), 1984.


29

� pagrindini� metrini� ir ritmini� kont�r� pabr�žimui;

� ritmini� ilg� pasaž� praturtinimui;

� išraiškos sustiprinimui tempo rubato prasme;

� polifonijai (bals� nepriklausomumui) pabr�žti;

Atlikimo praktikoje naudojami keli nelygaus grojimo b�dai:

Pertaškavimas. Trumpos natos, einan�ios po taškuotos natos, grojamos

trumpiau nei parašyta (arba naudojamos drauge su artikuliacine pauze). Taško

vert� yra prailginama (taip pat ir smulkesn�s vert�s natose).Taigi nata su tašku

grojama taip, tarsi šalia jos b�t� du taškai. Toks b�das tinka patetiškai išraiškai ir

naudojamas ten, kur norima išvengti pernelyg didelio frazi� “užglaistymo”.

Šuoliams netinkamas, vartotinas grei�iau nuosekliems pasažams.

Atvirkšiai punktyriniame ritme galioja ta pati taisykl� – nata po taško

sutrumpinama. Toks nelygus grojimas vadinamas lombardiškuoju - couler.

Pauz� vietoje taško Jei po natos parašyta mažyt� pauz�, ji turi b�ti prailginta,

o po jos einanti grup� nat� atliekama grei�iau. Tas pats principas galioja, jei pauz�

yra prieš punktyrines natas – pauz� prailginama. Jei prieštaktyje yra trumpa nata, ji

sutrumpinama.

Vienalaikiai arba vienas po kito einantys ritmai Jei viename balse triol�s, o

kitame – taškuotos natos, tre�ij nat (po taško) reikia groti ne drauge su tre�ija

kito balso nata, bet šiek tiek v�liau. Priešingu atveju 6/8 ir 12/8 taktai supanaš�s.

Ta�iau jei k�rinio pagrindas yra triolinis jud�jimas, nelygaus grojimo geriau

nenaudoti, nes baroko epochoje dar nebuvo paplit�s trioli� žym�jimas.

Taško sutrumpinimas – lourer Tinkamiausia naudoti, pabr�žiant švelni,

daining, meili išraišk, vengiant pernelyg aštrios ir griežtos k�rinio

interpretacijos.

Taškavimas – pointer Prie vienodos ritmin�s vert�s nat� pridedami taškai. Šis

tolygiai taškuotas ritmas vartojamas šokinio ar maršinio charakterio k�riniuose -

kurantose, maršuose, kai kuriose greitose alemandose. Naudojant nelyg� grojimo

b�d, reik�t� vengti monotoniškumo. B�tina nepamiršti, kad viena fraz� reikalauja

ritmini� pakeitim�, tuo tarpu kita tame pa�iame k�rinyje – ne. Naudojant ritminius

pakeitimus visoje pjes�je neišvengiama vienpusiškumo, prarandamas pjes�s


30

aromatas. Reikia žinoti, kur, kada ir kaip naudoti nelyg�j grojim. Kaip ir

ornamentuot�, nelygus grojimas taikomas tik ten, kur jis sustiprint� k�rinio

išraišk. Tame pa�iame k�rinyje rekomenduojama panaudoti vairi� r�ši� inegal’.

Jis privalo tarnauti ritmui, takto formavimui. G.F.Hendel’io k�rinio pradžia neretai

b�na užrašyta taškuotai, o v�liau taškas nebeužrašomas. Tikimasi, kad atlik�jas

pats susipras ir toliau gros pradiniu b�du.

Svarbu žinoti tam tikras taisykles, tradicijas, kad naudojant nelyg� grojim

neb�t� grubiai klystama. J. C. Veilhan’as jas apibendrino taip:24

Nelyg�j grojim tikslinga naudoti:

� visuose ilguosiuose pasažuose, užrašytuose vienodos vert�s natomis; jas galima

dalinti grup�mis po dvi ar keturias gaidas;

� l�tesniuose neporinio metro taktuose – ¾, 6/4, ir greituose porinio metro

taktuose – 2/4, 2/2;

� skambinant ligas, sujungtas po dvi gaidas, ar natas su taškais. &ia naudotinas

lombardiškasis b�das;

� nuosekliai kylan�i� ar besileidžian�i� melodij� epizoduose;

Nelygusis grojimas nenaudojamas:

� epizoduose, pažym�tuose terminais notes egales, martelies, detachees, decide,

marque, mesure;

� kai muzikos charakteris ritmo atžvilgiu stabilus, ryžtingas;

� kai k�rinio ritmas labai netolygus – gausu sinkopi� ir ritmo pertr�ki�;

� kai k�rinio pagrindas – neporin�s grup�s, pvz. 6/8 takte: grupavimas po tris,

bet ne po dvi gaidas;

� kai didesn� nat� grup� sujungta lankeliu;

� kai virš gaid� taškai reiškia ne stacatto, o lyg� grojim;

� kai natos kartojamos (repeticija);

� labai greituose pasažuose( juose galima truput prat�sti pirmsias natas iš

grupi� po keturias, aštuonias ar daugiau nat�);

� Sunkiuosiuose lyginiuose taktuose(C, 3/2) ir greituosiuose nelyginuiose

taktuose(3/8);

1.

24 J. C. Veilhan , Die Musik des Barock und ihre Regeln, Alphonse leduc –Paris, 1991


31

� Melodiniuose šuoliuose;

� Saraband� bose, jei jo jud�jimas paremtas vien aštuntin�mis;

� Ital� muzikoje nelygus grojimas ne toks populiarus;

� Netaikytina D.Skarlati k�ryboje;.

Muzika, kurioje tinka naudoti nelyg�j grojim:

� pranc�z� muzikoje bei jos takotoje muzikoje (Purcell’is ir jo laikme�io

autoriai, Hendel’is, Froberger’is);

� J.S.Bach’o k�ryboje – tik Pranc�ziškose siuitose;


32

2. SENOSIOS KLAVYRIN�S MUZIKOS ATLIKIMO TRADICIJA

LIETUVOJE

2.1. IŠTAKOS

Lietuvos meninis gyvenimas jau prieš kelis šimtme�ius buvo gausiai

prisodrintas muzikos. V.P.Jurkštas straipsnyje “Muzika Vilniaus Žemutin�je

pilyje” apžvelgia didži�j� kunigaikš�i� dvaro muzikos veikl, apiman�i laikotarp

iki XV a. pradžios. Pasak autoriaus, jog Vilniaus Žemutin�je pilyje - Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštyst�s politikos, dvasin�s ir meno kult�ros centre - nuolat

veik� vair�s didži�j� kunigaikš�i� dvaro muzikos ansambliai, tur�j� puiki�

muzik�, pasiekusi� aukšto profesionalumo.

Muzikinio Lietuvos didži�j� kunigaikš�i� Vilniaus r�m� gyvenimo tradicijas

tyrin�jo ir J.Trilupaitien� straipsnyje “Muzika valdov� r�muose”.25 Straipsnyje

teigiama, jog svarbus vaidmuo muzikinei tradicijai teko Vytauto Didžiojo valdymo

laikme�iui. Tuomet buvo spar�iai vystomi kult�riniai mainais, pl�tojami

tarptautiniai ryšiai. Lietuv pasiek� pirmieji klavyriniai instrumentai. Istoriniuose

šaltiniuose minima, kad 1408 metais kryžiuo�i� magistras Konrad‘as von

Jungingen‘as Vytauto žmonai Onai atsiunt� dovan� ypa� brangi dovan –

portatyv. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje buvo griežiama renesanso epochos

instrumentais – išilgin�mis fleitomis, vargonais (pozityvais), klavikordais.

XVI-XVIIa. Lietuvoje vyrauja ryškios renesanso ir baroko pasaulietin�s

muzikos apraiškos: rengiami karnavalai, muzikiniai paradai. Nuo XVI a. pradžios

Lietuvos aukštuomen�je tapo madingos vokalin�s ir instrumentin�s kapelos.

Gars�jo Vilniaus katedros, didik� Radvil�, Goštaut� kapelos. XVI a. viduryje

Vilniaus didik� dvarus buvo kvie�iami kompozitoriai ir atlik�jai iš Europos šali�.

Sunku patik�ti, ta�iau ital� muzikai Luca Marencio, Marco Scacchi‘s, Tarquinio

Merula ar Giovanni Battista Cocciola XVII amžiaus pradžioje dirbo Lietuvos ir

Lenkijos valdov� – Vaz� dinastijos dvare. � ši� valdov� dvar buvo kviestas net

Claudio Monteverdi‘s. Pagal t� laik� Europos šali� standartus, dvaro kapeloje

tarnavo beveik keturiasdešimt panašaus lygio muzik�, daugiausia ital�. J� d�ka

Lietuv atkeliavo ir Italijoje madingas to meto repertuaras.

25 “Italy in Lithuania” elektroninis leidinys, skirtas Vilnius international club susitikimui 2004 m. balandžio m�n. http://www.lithill.lt/vic-italy/article4.asp


33

Vilniuje gyveno ir k�r� J.Brantas, vienas pirm�j� vietini� kompozitori�,

komponav�s basso continuo technika. Nuo 1579 rengiamuose Vilniaus universiteto

teatro spektakliuose skamb�jo muzika ir šokiai. 1636 Vilniaus valdov� r�m�

muzikiniame teatre pastatyta pirmoji opera Lietuvoje- „Il ratto di Helena“ („Elenos

pagrobimas“). &ia veik� ir pirmasis muzikinis teatras. Pastatytos operos

„Andromeda“ (1644m.), „ Circe delusa“ („Apviltoji Kirk�“,1648m.), oratorija

„Šventoji Cecilija“, veik� baleto trup�. Bažny�iose rengta dideli� vargon�, nulieta

varp�, prad�ta gaminti smuikus ir klavesinus.

XVII a. pradžioje kunigaikš�i� bei didik� r�m� ansambliuose buvo

klavesininink� ir mokytoj� užsienie�i�. Manoma, kad vienas pirm�j� Lietuvoje

klavesin� meistr� buvo K. Donelaitis - yra žinoma, kad jis padar� tris klavesinus ir

fortepijon.

XVI-XVI a. Musica Terrae Vilnensis renesanso ir baroko muzik bandyta

atspind�ti kompaktin�se plokštel�se “Senoji Lietuvos muzika” bei “Ital� muzika

Vaz� dvare” (Semplice, Vilniaus plokšteli� studija.) Šiose kompaktin�se

plokštel�se rašyti ital� kompozitori� k�riniai, kuri� veik prieš keturis amžius

klaus�si Lietuvos valdovai ir didikai.

XVIII a. sivyravo karališkasis romantizmo laik� muzikos instrumentas

fortepijonas, palaipsniui išst�m�s Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst�s laikais

m�gtus klavesinus, klavi�embalus, panteleonus ir kitus klasicizmui b�dingus

instrumentus.

Senosios klavyrin�s muzikos sklaidos užuomazgos Lietuvos Didžiojoje

Kunigaikštyst�je d�l sud�tingo tolesnio Lietuvos istorinio likimo negal�jo b�ti

išpl�totos netgi kelet šimtme�i�. XX a. 7-jame dešimtmetyje prasid�jo nauj�j�

laik� Lietuvos senosios klavyrin�s muzikos puosel�jimo banga. Talentingi

Lietuvos konservatorijos absolventai prad�jo reikštis šiame bare kaip

koncertuojantys solistai ir, kas buvo itin nauja, kaip senosios muzikos ansambli�

k�r�jai bei vadovai.

1975 metais susikuria Lietuvos kompozitori� sjungos kamerinis ansamblis,

kuriame klavesinu skambina V.Korys.

Reikšmingi žingsniai siekiant v�l atrasti senosios muzikos grož Lietuvoje buvo

žengti 1974 metais Lietuvos nacionalin�s filharmonijos kamerin�s muzikos

ansamblio „Musica humana“, kuriame tuo metu klavesinu skambino J.Andrejevas.


34

1979 metais surengiamas pirmas senosios muzikos festivalis Šiauliuose.

1982 metais Lietuvos Muzikos Akademijoje kuriamas klavesino fakultatyvas,

pam�gtas fortepijono bei vargon� specialyb�s student� Tuo tarpu klavesin kaip

specialyb� (1988 metais Muzikos Akademijoje kurtos klavesino specialyb�s

studijos) tebaig� tik du studentai - Balys Vaitkus ir šio darbo autor�.


35

2.2. ATLIK�JAI

2.2.1. Gediminas Kviklys

Vargonininkas ir klavesinininkas, baig� Lietuvos

konservatorijos fortepijono ir vargon� klases. Dar b�damas

L.Digrio vargon� klas�s studentu prad�jo aktyvi koncertin�

veikl. Nuo 1977 m. G.Kviklys vis dažniau renkasi XVII-XVIII a.

instrumentin� muzik.

Atlik�jas studijavo klavesino skambinimo men Prahos Muzikos akademijoje

prof. Zuzanos Ruži�kovos klas�je. Stažuoti užsienyje poreikis iškilo tapus

ansamblio Musica humana klavesinininku 1982 metais. G.Kviklys pasirinko

studijas Prahos Muzikos Akademijoje, kuri atlik�jui pasirod� prieinamiausia ir

pakankamai aukšto lygio. Jau tuomet ten darbavosi ir koleg� Giedr� Lukšait� –

Mrazkova. Pasak G.Kviklio, kaip pianistui ir vargonininkui iš pradži� atrod�, kad

skambinimas klavesinu yra paprastesn� užduotis. Ta�iau netrukus paaišk�jo, kad

klavesino atlikimo technika yra sud�tinga ir kelia ne mažesnius reikalavimus nei

vargonai.

Prof. Z. Ruži�kovos klavesino klas�je G.Kviklys studijavo plat� muzikin

repertuar ir kiekvien pamok atnešdavo vis k nors nauja. Kadangi profesor�

priklaus� senesniajai W.Landovskos dvasios ir pedalini� gamyklini� klavesin�

dinamikos inspiruojamai kartai, ši� dien� klavesinininkas pasigest� artikuliacini�

retorini� klavesino kalbos princip�, nors jos atlikimas dar� didel sp�d.

Ruži�kovos m�giami koncertiniai opusai – J.S.Bach'o Itališkas koncertas,

Chromatin� fantazija ir fuga (š k�rin 1987 metais klavesino muzikos koncertui –

egzaminui po stažuot�s Prahos muzikos Akademijoje pasirinko ir G.Kviklys). Iš

jaunesn�s kartos klavesininink� jau pasiekdavo žinios apie klavesinus – kopijas ir

naujj poži�r baroko muzikos atlikim.

Iš Prahos G.Kviklys gržo sitikin�s, kad klavesinas yra savarankiškas ir

tobulas instrumentas ir kad tik juo baroko klavyrin� muzika skamba nat�raliai ir

kalba savo kalba.

Atlik�jo repertuare - tiek renesanso ir baroko instrumentin� bei vokalin�, tiek

šiuolaikin� muzika. G.Kviklys pastebi, kad šiuolaikin� muzika, atliekama

senaisiais instrumentais, dažnai skamba labai išraiškingai ir šviežiai.


36

Atlik�jas pareng� daug solo ir kamerin�s muzikos program�, muzikavo su A.

Vizgirda, R.Katiliumi, J. Banevi�iumi, G.Sk�ryte, M. Tuin, A.Širvinskaite, S.

Š�ryte, R.Kaln�naite, U. Kondrotaite ir S. Kondrotaite.

Klavesinininkas m�s� klausytojams geriau pažstamas kaip ansamblio “Musica

humana” narys nei kaip atlik�jas – solistas. Daugiau nei dvi dešimtis met�

dalyvaudamas ansamblio veikloje, taip pat nepamiršdamas ir vargon�, G.Kviklys

sukaup� didžiul muzikos repertuar. Nuo 1988 m. atlik�jas d�sto Lietuvos

Muzikos Akademijoje , nuo 1995 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos vargon� ir

klavesino katedros ved�jas.

2.2.2. Giedr� Lukšait� – Mrazkova

Savit tilt tarp Lietuvos ir vakar� Europos nuties�

klavesininink� Giedr� Lukšait�-Mrazkova.

G.Lukšait�-Mrazkova baig� Lietuvos konservatorij

(fortepijono ir vargon� specialyb�). 1967-1970 m.,

vadovaujama vargonininko prof. Leonido Roizman‘o,

tobulinosi Maskvos konservatorijos aspirant�roje. Pasak

atlik�jos, "vargonai man buvo dom�s, kadangi nor�jau tapti dirigente. Jie man

atstojo orkestr. Grodama vargonais susipažinau su baroku. Pamenu, tuomet

modernaus klavesino garsas man buvo šiek tiek panašus siuvimo mašinos. V�liau

išbandžiau barokin klavesin, kuris skambesiu artimesnis vargonams. Taip man

atsiv�r� baroko muzikos grožis".

Atlik�ja 1973 metais stažavo &ekijoje, Prahos muzikos akademijos profesori�

Jiri Reinberger’io (vargonai) ir Zuzanos Ruži�kovos (klavesinas) klas�se.

Nuo 1976 m. G. Lukšait�-Mrazkova nuolat gyvena Prahoje. 1984 m. ji baig�

prof. Z. Ruži�kovos vadovaujam klavesino aspirant�r. 1981 m. prad�jo d�styti

Prahos muzikos akademijoje, nuo 1993 m. vadovauja Klavesino skyriui. 1999 m.

G. Lukšaitei-Mrazkovai suteiktas profesor�s vardas.

1992 m. G. Lukšait�-Mrazkova stažavo Olandijoje. Ji sistemingai gilina baroko

muzikos istorin�s interpretacijos žinias, yra kvie�iama tarptautini� konkurs�

žiuri. Dešimt met� atlik�ja buvo baroko muzikos ansamblio „Ars Rediviva"

klavesininink�.


37

Atlik�ja koncertavo daugelyje Europos šali�, Japonijoje, raš� J.S.Bacho

sonatas vairiems instrumentams ir klavesinui, pareng� naujas F.Schuberto,

L.Koželuho, A.Štepano k�rini� programas.

Be skambinimo klavesinu, G.Lukšait�-Mrazkova muzikuoja ir istoriniu

fortepijonu. Šiuo instrumentu muzik� skambina �ek� kompozitori� sonatas, ketina

jas ir rašyti.

Pastaraisiais metais G. Lukšait�-Mrazkova Lietuvoje atlieka J.S. Bach’o

muzik, siekdama prapl�sti m�suose vyraujan�ios interpretacin�s tradicijos erdves.

Kartu su klavesinininke Bach‘o k�rinius atliko žym�s lietuvi� muzikantai:

smuikininkas R.Katilius, fleitininkas A.Vizgirda, altinink� A.Pšibilskien�,

D.Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, ansamblis "Musica

humana". Klavesininink� jau kuris laikas nuolat rengia programas su jaunos kartos

smuikininke Gabriela Demeterova. (2002 m. su G.Demeterova Vilniaus

filharmonijoje atliko J.S. Bacho Šešias sonatas smuikui ir klavesinui, BWV 1014-

1019.)

Paskutiniaisiais metais G.Lukšait�-Mrazkova dažnai koncertuoja ir Lietuvoje

rengiamuose festivaliuose. 2003 m. Vilniaus festivalyje ji sureng� klavesino

muzikos re�ital - Vilniaus evangelik� liuteron� bažny�ioje skambino dviej�

baroko muzikos meistr� - J.S.Bach‘o ir J.P.Rameau k�rinius klavesinui.

Klausytojams buvo suteikta galimyb� palyginti min�t� kompozitori� muzikinius ir

kult�rinius skirtumus.

Konceptualiai parinkta, meistriškai parengta ir atlikta klavesino baroko

muzikos programa tapo svariu 2003 met� "Vilniaus festivalio" akcentu.

2004 m. festivalyje "Sugržimai" klavesininink� Vilniaus evangelik� liuteron�

bažny�ioje koncertavo su Vilma Pigagaite (sopranas, Vokietija). Koncerte

skamb�jo XVII a. kompozitori� Johano Jacobo Froberger’io, Dietricho

Buxtehude’s, Claudio Monteverdi, Henry Purcell’io ir kit� kompozitori� k�riniai.

G.Lukšaitei-Mrazkovai senoji muzika tapo pagrindine veiklos sritimi. Ji -

viena geriausi� baroko muzikos atlik�j� &ekijoje.


38

Klavesininink�s nuomone, baroko muzikoje daug k diktuoja kalba.

Pavyzdžiui, J.S.Bach’o sonatos – nenutr�kstantys dialogai, kuriuose instrumentai

kalbasi ir perteikia vis kitoki nuotaik. Ne mažiau, pasak G.Lukšait�s, svarbus yra

ir tembras, garso poj�tis. Atlik�jos teigimu, atliekant kamerin� muzik žymiai

maloniau jungiasi smuiko ir klavesino tembrai, kai smuikas suderintas puse tono

žemiau. Tada galima išgauti ne tok aštr�, aksomin, panašesn alto smuiko ton.

Kiekvieno pasirinkto k�rinio interpretacijai klavesininink� ieško savo rakto,

atverian�io prieš kelis šimtme�ius gyvavusios minties esm�. Atlik�ja sako

besivilianti, kad gal jau ir suvok� baroko Mint, slygot trij� men� - muzikos,

literat�ros bei dail�s - sintez�s: "Tikrasis baroko muzikos atlik�jas - tai muzikas,

nuodugniai išanalizav�s k�rinio form bei harmonij, pakl�stantis ritmo pulsacijai,

be to, puikus improvizatorius; tai aktorius, surad�s tekste visus kalbos niuansus,

moks klausti ir atsakyti, tvirtinti ir abejoti, tolydžio pl�tojantis pagrindin� mint,

tai dailininkas, kuris jau�ia visas tonacij� spalvas, žaidžia su šviesa ir šeš�liais,

mato viso k�rinio perspektyv. Ir visa tai pajungta visatos d�sniams…"

Galima ilgai ieškoti atsakymo, kokia tur�t� b�ti autentiška baroko muzikos

interpretacija, ar j apskritai galima vadinti autentiška dabartiniais laikais. Ta�iau

G.Lukšait�s-Mrazkovos atliekami k�riniai nekelia joki� abejoni� apie nepagrst

savival� ar pernelyg didel� saviraiškos laisv�.

2.2.3. Tomas Bakuionis

Tomas Baku�ionis baig� Lietuvos Muzikos

konservatorij (fortepijono ir vargon� specialybes).

Atlik�jas 1992-1994 m. stažavo Štutgarto aukštojoje

muzikos ir teatro mokykloje, prof. L.Lohmann‘o

vargon� ir prof. J.Laukvik‘o klavesino klas�se. Savo koncertin� veikl prad�jo

prieš dešimtmet, dar prieš studijas Vokietijoje paruoš� pirmsias koncertines

programas – solo klavesinu, vargonais, ansambliuose. 1990 metais k�r� kamerin

senosios muzikos ansambl “Atrium musicum”.

Koncertini� T. Baku�ionio program� repertuare ypatingas d�mesys skiriamas

pranc�z� baroko (J.M.Leclair’o, J.Ph.Rameo ir ypatingai – F.Couperin’o) muzikai

bei J.S. Bach’o k�rybai. Jau Štutgarte savo baigiamajam koncertui - egzaminui


39

klavesinininkas program trauk� F.Couperin’o “La folies francoises (ou les

dominos)”, bei J.S. Bach’o tokat D- dur. D�mes šiems kompozitoriams liudija ir

ansamblio “Atrium musicum” koncert� programos - 1998 m. Vilniaus Rotuš�je

vyko F.Couperin’o 330-osioms gimimo metin�ms skirtas koncertas, kuriame

skamb�jo 25-oji siuita klavesinui, Trio sonatos “La superbe” ir “La Piemontiose”.

2000m.Vilniaus Evangelik� Liuteron� bažny�ioje vyko koncertas, skirtas

J.S.Bach’o k�rybai (skamb�jo III sonata smuikui ir klavesinui, Dvi arijos iš

“Betorte Welt” kantatos bei Brandenburgo koncertas Nr 5 D- dur); 2000 metais

T.Baku�ionis drauge su S.Sondeckio diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru

atliko J.S. Bach’o “Fugos men”.

Atlik�jas sureng� pirmj Lietuvoje klavesino muzikos re�ital. Jis, pavadintas

“Baroko tokatos ir siuitos”, vyko 2000 metais Filharmonijoje. Šiame koncerte,

siekdamas istoriškai teisingo, pasak paties klavesinininko, atlikimo, T.Baku�ionis

skambino dviem klavesinais. Pirmasis - pagamintas vokie�i� firmos “Sassman”,

1639 A.Rueckers’o meistro kopija, antrasis – �ek� meistro F. Vyhnalek’o, pagal

XVIII a. pranc�z� – flamand� model. Skirtingi instrumentai puikiai atskleid�

skirting� geografini� mokykl� ypatumus. Skambinant J.Ph. Rameo Siuit e-moll

klavesinininkui pavyko vieno manualo instrumentu atrasti domi� ir netik�t�

spalv�, charakteri�.

Kitas svarbus T.Baku�ionio ind�lis – J.S. Bach’o “Goldbergo variacij�”

pateikimas Lietuvos klausytojui. Š sud�ting, monumental� k�rin savo

koncertines programas retai ryžtasi traukti netgi garsiausi pasaulio atlik�jai – be

klavesininink� Igor Kipnis’o,� kol kas geriausiai žinome tik Glen’o Gould’o,

Sviatoslav’o Richter’io, Claudio Arrau, Andras Schiff’o, Murray Peraia

“Goldbergo variacij�” interpretacijas fortepijonui. Siekdamas atskirti k�rinio dalis,

kiekvienas j� pavairinti, praturtinti naujomis skambesio spalvomis, atlik�jas

visame variacij� cikle gan laisvai naudojo vis kitokius klavesino tembrus.

Pasikartojan�ius motyvus pakaitomis skambindamas tai apatiniu, tai viršutiniu

manualu, klavesinininkas atk�r� baroko muzikai taip b�ding aido dinamikos

sp�d. T.Baku�ionis pasirinko drsius, netipiškus atlikimo tempus.

Klausant T.Baku�ionio interpretacij�, juntamas gimtas muzikalumas ir

virtuoziškumas. Klavesinininkas ne tik imponuoja profesionaliai apgalvota

interpretacija, išraiškinga retorika, aiškia artikuliacija, bet ir sugeba atskleisti

improvizacin baroko epochos k�rini� stili�. Tinkamai panaudoti štrichai leidža


40

sukurti stilistiškai raiškius atskir� k�rini� charakterius, pasiekti reikiamo

žaismingumo. Vertinant šio atlik�jo koncertin� veikl, pastebimas repertuaro

apribojimas prastais, dažnai atliekamais XVII a. antros pus�s – XVIII a.

k�riniais. O juk senosios klavyrin�s muzikos palikimas – beveik neišsemiamas,

galintis atlik�j ir klausytoj kaskart sužav�ti vis naujais atradimais.


41

2.3. KAMERINIAI ANSAMBLIAI

2.3.1. „Musica Humana“

Ansamblis susik�r� 1974 metais. Didžiul� paskata

kolektyvui buvo meno vadovo ir ansamblio k�r�jo

Lietuvos nacionalin�s filharmonijos solisto,

Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus

fleitininko Algirdo Vizgirdos, vieno ryškiausi�

Lietuvos atlik�j�, grojan�i� pu�iamaisiais instrumentais, stažuot� 1976-1977 m.

Paryžiaus nacionalin�je konservatorijoje pas pasaulinio garso fleitos meistrus

A.Marion ir C.Lardé, pad�jusi jam susiformuoti raiški, ekspresyvi grojimo

manier. A.Vizgirdos repertuaras labai platus, apr�piantis vairi� epoch� muzik.

Kartu su klavesinininke Giedre Lukšaite–Mrazkova atlik�jas 2001 metais išleido

kompaktin� plokštel� „Visos J.S.Bacho sonatos fleitai“. Prasid�jus Baltijos šali�

nepriklausomyb�s atk�rimui 1988 m. A.Vizgirda sub�r� Lietuvos, Latvijos ir

Estijos muzikus kamerin�s muzikos ansambl Baltic Trio.

Ansamblio sud�tis laikui b�gant kito. 1974 metais ansamblyje muzikavo:

fleitininkas AlgirdasVizgirda, obojininkas Juozas Rimas, violon�elininkas Jurgis

Banevi�ius, klavesinininkas Julius Andrejevas. Pagrindin� ansamblio sud�tis šiuo

metu – fleitininkas Algirdas Vizgirda, obojininkas Robertas Beinaris,

violon�elininkas Raimundas Jasiukaitis ir klavesinininkas Gediminas Kviklys,

ansamblyje grojantis nuo 1982 met�. G.Kviklio stažuot� Prahoje bei

tarptautiniuose interpretacijos kursuose tuometin�je &ekoslovakijoje pad�jo

suformuoti ansamblio k�rybin veid bei stili�.

“Musica humana” muzikavo drauge su daugeliu puiki� Lietuvos bei pasaulio

instrumentalist� bei vokalist�: G. Kaukaite (sopranas), R.Maci�te (sopranas), B.

Traubu (smuikas), R. Kaln�naite (violon�el�), R.Katiliumi (smuikas), J. Kurausku

(gitara), G. Sk�ryte (sopranas), D.Tum�naite (fleita), L. Grodnikaite

(mecosopranas), A. Janutu (tenoras), J. L. Capezzali (obojus, Pranc�zija), A.&ipliu

(tenoras), A. Širvinskaite (sopranas), S. Š�ryte (sopranas), U., S. Kondrotait�mis

(smuikas), M. Tuin (viola da gamba, Olandija), A. Nemaniu (altas), P.Simai�iu

(kontrabosas), P. Kunca (smuikas), I. Argustiene (sopranas), D.Lap�naite

(smuikas), E.Pili�iausku (obojus). Neretai atskiriems k�rybiniams sumanymams

pasitelkiami papildomi instrumentalistai – tada ansamblis tampa baroko orkestru.

Kolektyvas gastroliavo Rusijoje, Baltarusijoje, Vidurin�je Azijoje, Vengrijoje,


42

Tolimuosiuose Rytuose, Šiaur�s Kaukaze, Arm�nijoje, Užkaukaz�je, Krasnojarske,

Omske, Bulgarijoje, Užpoliar�je, Sibire, Latvijoje bei Estijoje.

Ansamblio repertuare ypatingas d�mesys skiriamas J.S. Bach’o muzikai.

Drauge su choru “Aidija” bei solistais atlikta J.S. Bacho “Muzikin� auka”, J.S.

Bach’o “Pasija pagal Mat”, J.S. Bach’o “Fugos menas” - kontrapunktai Nr 17, 18

dviems klavesinams (G.Kviklys, T.Baku�ionis ), J.S. Bach’o V-asis Brandenburgo

koncertas fleitai, smuikui, klavesinui ir orkestrui. Programoje “Baroko sonatos

smuikui ir klavesinui” skamb�jo J.S. Bach’o šešios sonatos smuikui ir klavesinui,

J.S. Bach’o Trio sonata (smuiku griež� R.Katilius).

Pažym�tina, kad ansamblio diskografijoje vokie�i� baroko instrumentin�

muzika taip pat užima išskirtin� viet – kompaktines plokšteles rašyta J.S.

Bach’o “Muzikin� auka”, Sonatos fleitai. „Mjusica humana“ yra išleidusi

kompaktini� plokšteli� rinkinus “J.S. Bach’as ir jo s�n�s”, „G.F.Händel’io

Instrumentin� muzika“ bei „G.F. Händel’io Instrumentin� ir vokalin� muzika“.

Kolektyvas taip pat atlieka vokie�i�, pranc�z� XVII-XIX a. muzik.

Koncertuose ne kart skamb�jo M.Marais Variacijos fleitai, M.Blavet’o sonata G-

dur, J.Ph. Rameau Koncertas. Su choru Polifonija ir Lietuvos kameriniu orkestru

pirmkart Lietuvoje buvo atlikti M. Charpentier’o “Te Deum” ir “Assunta Maria”.

„Musicos humanos“ repertuare dažnai skamba ir M.Blavet’o, F.Couperin’o, A.

Forqueray, J.-P.Rameau, J.B. Loeillet, J.M.Leclair’o kompozicijos.

„Musica humana“ koncert� programos pasižymi konceptualumu ir dažniausiai

sutelktos prie vien� ar kit� tem� arba kompozitori�, jungiamos didelius ciklus,

sudaran�ius ansamblio repertuaro pagrind, pavyzdžiui, 16-kos koncert� ciklas

„Senoji Europos šali� instrumentin� ir vokalin� muzika“, 10-ties koncert� ciklas

„Baroko kelias“ ir kt. Ansamblis yra groj�s šešiolikos program� serijoje „Senoji

Europos instrumentin� ir vokalin� muzika“, kult�rini� rengini� programoje

„Baroko kelias“, programoje „Pranc�zijos muzikos menas nuo Renesanso iki

dabarties“, keturiose pranc�z� baroko muzikos programose, koncert� cikluose

“Klavesino savait�”, “Baroko kelias Lietuvoje”, projekte “Lietuvos medinis

barokas”, koncert� cikluose “J.S. Bach’o muzikos savait�”; “Pranc�z� muzikos

menas nuo Renesanso iki dabarties”, “J.S. Bach’o k�riniai”, “Renesanso muzika”.


43

“Musica humana” neapsiriboja senja muzika ir propaguoja lietuvi�

šiuolaikini� kompozitori� k�rinius. Geb�jimas derinti XVII-XVIII a. ir

šiuolaikines programas, “senais” instrumentais atlikti “nauj” muzik yra vienas

išskirtiniausi� ansamblio bruož�. Ansamblio programoje skamb�jo lietuvi� autori�

premjeros: B.Kutavi�iaus “Medžiai”, M.Urbai�io “Celebrado te, Domine“,

Z.Virkšo “Iš meil�s”, J.Juzeli�no “Floboclavio” (ansambliui dedikuoto k�rinio

premjera), A.Martinai�io, J.Bašinsko, J.Tamulionio, Z. Virkšo, R.Biveinio,

V.Bartulio, O. Balakausko, V.Juozapai�io k�riniai.

Sukaupto didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fond ir lietuvi� A.

Martinai�io, V.Barkausko, B.Kutavi�iaus, M.Urbai�io k�rinius „Musica humana“

1997 m. raš� penkiose kompaktin�se plokštel�se. 2000 m. ansamblis atliko

k�rybin projekt J.S. Bacho mirties 250-osioms metin�ms.

“Musica humana” atlik�jai išsiskiria subtiliu ir išraiškingu muzikavimu, retu

ansamblio darnumu. Nesistengiama autentišk� instrument� kopij� ar kostium�

pagalba pasiekti istoriškai tikslaus atlikimo. Šiuo poži�riu “Musica humana”

artima klavesinininko G.Leonhardt’o atlikimo manierai. Atlik�jas yra pasak�s:

“Senoji muzika dabar, žinoma, nustojo b�ti siauro rat� muzikant� privilegija.

Tik�tina, iš publikos pus�s susidom�jimas augs, o iš atlik�j� pus�s bus išreikštas

didesnis d�mesys detal�ms ir tyrin�jimams. Nieko neturiu prieš knyg� apie senj

muzik ir atlikimo praktik studijavim, ta�iau nemanau, kad tai reikalinga. Aš

asmeniškai neskaitau knyg�, kurios dabar leidžiamos - tai yra arba nesvarbu, arba,

atvirkš�iai, tiek svarbu, kad reikia pa�iam tai atrasti.”

Senj muzik pateikdami klausytojui, “Musica humana” atlik�jai nesiekia

istoriškai tikslaus atlikimo, panaudodami sen�j� instrument� kopijas ar kostiumus.

Muzikos kritikai labai vertina ansamblio profesin meistriškum, pažymi jo

išraišking skambes, subtil� skon, artistiškum. Gerai vertintos ir kelios šio

kolektyvo dar sovietme�iu rašytos plokštel�s – 1981 m. ir 1989 m. koncertai.

Jau�iamas darnus ne tik pa�i� muzikant�, bet ir muzikos bei tos erdv�s, kurioje ji

skamba, ryšys. Musica humana ypa� pam�go Evangelik� liuteron� bažny�ios

erdv�.

Kolektyvas pasižymi ne tik branda bei tobula atlikimo technika – jis vald�s

muzikos meno išraiškos laisv�. Vis tik per�m�s romantines senosios muzikos

atlikimo tradicijas, baroko muzik “Musica humana” perteikia daugiau intuityviai,

ne studij� ar medžiagos tyrin�jim� keliu.


44

Apie ansambl yra sukurtas filmas „Keturi sugržimai”, ir apie jo meno vadov

– videofilmas “Fleitininkas Algirdas Vizgirda” iš ciklo „Lietuvos meninink�

portretai”.

2.3.2. „Vilniaus arsenalas”

Kamerin�s muzikos ansamblis buvo kurtas

1986 m., aktyvi koncertin� veikl prad�jo po

met�, atidarius Taikomosios dail�s muziej�. &ia

prad�ti rengti ansamblio koncertai, kurie po kiek

laiko tapo tradiciniais. Ansamblio pavadinimas

susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI-

XVII a. buvo laikomi ginklai.

Ansamblio muzikantai - Laima Šulskut�-Romoslauskien� (fleita), Rolandas

Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas, klavesinas) - ansamblyje

“Vilniaus arsenalas” prad�jo groti nuo 2000 met�.

�vairiuose Lietuvos miestuose ansamblis sureng� per 900 koncert�, buvo

išvyk�s koncertuoti Latvij, Estij, Olandij, Pranc�zij Vokietij.

1996 met� vasar Europos Tarybos projekto “Baroko kelias Lietuvoje”

organizuotoje pirmoje baroko savait�je; 1997 m. vasar - “Vilniaus baroko

savait�je”; 1997 m. ruden - kult�ros paveldo programoje “Baroko sekmadieniai”;

1996 - 1997 metais buvo sureng�s koncert� ciklus “Baroko muzikos popiet�s

Vilniaus paveiksl� galerijoje”; 1997 m. - “Baroko savait�je vaikams”;

tradiciniuose proginiuose Lietuvos dail�s muziejaus rengiamuose koncertuose;

Lietuvos muzik� r�mimo fondo koncert� cikle Alma Mater Musicalis; Lietuvos

muzik� draugijos labdaros koncerte - maratone “Didysis muzik� paradas 1997 -

2000”; 1998 m. ansamblis grojo Europos Tarybos kult�ros keli� programose

“Lietuvos medinis barokas”; “Lietuvos vienuolynai”; “Savait� Vilniaus

vienuolynuose” bei Europos paveldo dien� Lietuvoje programoje.

1997 m. ansamblio iniciatyva buvo kurta viešoji staiga – studija Vilniaus

arsenalas. Ji t�sia kamerin�s muzikos koncert� ciklus, be to, pareng� ir gyvendina

klasikin�s muzikos skleidimo program “Muzika Lietuvos dvaruose”. Iš šioje

programoje surengt� koncert� buvo išleista kompaktin� plokštel� “Muzika

Lietuvos dail�s muziejaus galerijose”.


45

1999 m. ansamblis prad�jo nauj kamerin�s muzikos sklaidos program

“Muzika Lietuvos istorini� park� ansambliuose”; 1999-2003 m. keturis kartus

dalyvavo Pažaislio muzikos festivalyje. 2000 metais „Vilniaus arsenalas“dalyvavo

Piligrim� kelio programoje “Ave Maria”.

Ansamblio repertuaro pagrind sudaro Vakar� Europos XVII-XVIII a.

kompozitori� k�riniai. Nuo 2000 m.ansamblis vis dažniau savo repertuar

traukia šiuolaikin� lietuvi� muzik. Lietuvi� kompozitoriai yra suk�r� nemažai

jam dedikuot� k�rini�, kuri� premjeros buvo atliktos „Vilniaus arsenalo“

koncertuose.

Ansamblis kelis kartus dalyvavo ir šiuolaikin�s muzikos festivaliuose: 1999 m.

– festivalyje „ Gaida“; 2002 m. - „Muzikos ruduo“; 2003 m. - “Iš Arti”.

„Vilniaus arsenalas“ per savo gyvavimo laikotarp gyvendino šiuos

kult�rinius projektus:

1998 – “Muzika Lietuvos dvaruose”;

1999 – “Muzika Lietuvos istorini� park� ansambliuose”;

1999 – „Klasikos vakarai Paežeri� parke“;

2001 – „Muzika ir architekt�ra“;

2002 – „Muzika Lietuvos architekt�riniuose ansambliuose“;

2003 – „Muzika integralioje aristokratin�s kult�ros sistemoje”. Tai rengini�

ciklas istorini� paminkl� vietose;

„Vilniaus arsenalo“ prad�ti rengti projektai pirm kart per pastaruosius

dešimtme�ius apima vis� Lietuvos region� teritorijose esan�ius dvar� ansamblius.

Koncertu vienuose gražiausi� Lietuvos dvar� lyd�jo ir menotyrinink� bei istorik�

komentarai.

Pamin�tais projektais, pasitelkiant profesionalius kamerin�s muzikos atlik�jus,

siekiama prisid�ti prie dvar� kult�ros atgaivinimo Lietuvoje ir jos populiarinimo.

„Vilnaius arsenalo“ atlik�jai bando už�iuopti baigian�ios išnykti aristokratin�s

kult�ros tradicijos savitum ir vert�.

Kompaktin� plokštel� “Muzika Lietuvos dail�s muziejaus galerijose” -

koncert� ciklo metu atlikt� k�rini� rinktin�, ilgalaik� kolektyvo koncertin� veikl

apibendrinantis darbas. Plokštel�je rašyti G. F. Händel'io, W. E. Bach'o, D. Sarri,

A. Scarlatti, N. Jommelli, J. P. Rameau ir W. A. Mozart'o k�riniai iš koncertini�

program�, surengt� vairiose Lietuvos Dail�s muziejaus galerijose. Jie išd�styti

instrumentikos ir vokalo kaitos principu, t.y. tarp trio sonat� skamba ir du ar trys

vokaliniai numeriai - adaptuotos oper� arijos bei duetai. Vokalo partij atlieka


46

dažnai su ansambliu koncertuojantys dainininkai R.Maci�t�, N.Katilien�,

E.Prudkauskas ir M.Žemaitis.

Interpretuodamas senj muzik kolektyvas nesiekia, pasak pa�i� atlik�j�,

„daryti baroko epochos iliustracijos“. Jie veikiau ieško k�rybiško sly�io su šia

muzika: emocionalaus, profesionalaus, o svarbiausia, jautraus. “Vilniaus

arsenalas” džiugina tyru ir švariu fleitos skambesiu, paprastumu, saiku, preciziška

ir sant�ria frazuote. Muzikos kritikai palankiai atsiliepia apie ansamblio senosios

muzikos traktuot�, j apib�dindami kaip intriguojan�i, šiuolaikišk, ta�iau tuo

pa�iu - logišk ir stiling .

Kolektyvas vis daugiau d�mesio skiria šiuolaikinei lietuvi� bei užsienio autori�

k�rybai, dažnai tapdamas nauj� k�rini� iniciatoriumi ir užsakovu. „Vilniaus

arsenalo“ repertuare sitvirtino Algirdo Briliaus Magnificat sopranui, fleitai, altui

ir klavesinui, kur kompozitorius suk�r� 2003 m. šio kolektyvo Atvelykio

koncertui. Šiame k�rinyje klavesinas suskamba ypa� šviežiai, šiuolaikiškai, netgi –

džiazo muzikos interpretavimo stiliumi.

2.3.3 „Bancheto musicale“

Ansamblis kurtas 1986 m. J.Mikiškait�s – Vi�ien�s iniciatyva. Repertuar

sudaro Lietuvos, kit� Europos šali� Renesanso ir ankstyvojo baroko

instrumentiniai k�riniai, dainos ir šokiai. Jo nariai specializuojasi instrumentini�

k�rini� ir šoki� atlikime. Muzikantai siekia autentiško Europos senosios muzikos

ir šoki� atlikimo - kolektyvas groja autentiškais senaisiais instrumentais arba j�

kopijomis – išilgin�mis fleitomis, pomeriu, kornam�za, krumhornu, cinku,

trombonais, fideliu, liutniomis, XV a. arfa, klavesinu, viola da gamba, smuikais,

mušamaisiais muzikos instrumentais. Ansamblis nuo sik�rimo pradžios rengia

teatralizuotas programas, muzikinius mini spektaklius.Ypatingas d�mesys

skiriamas Lietuvos praeities vaizdžio k�rimui scenoje.

“Banchetto musicale” – pirmasis Ryt� Europos muzikos ansamblis, prad�j�s

atkurti senuosius šokius pagal XV-XVII a. choreografijos šaltinius.

Ansamblio nariai konsultuojasi su istorinio teatro, šokio bei muzikos

specialistais iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Nyderland� ir Belgijos, kur senosios

muzikos jud�jimas turi ilgalaikes tradicijas.


47

2.3.4. „Ventus maris“

Devintajame dešimtmetyje Lietuvos konservatorijos

Klaip�dos men� fakulteto d�stytoja fleitinink� J�rat�

Mateikien� sub�r� student� grupel� ir prad�jo su jais

groti renesanso, baroko epoch� muzik. 1991 m.

ansamblis atsinaujino ir pareng� kal�dini� k�rini� program. Su šia programa

ansamblis buvo pristatytas Klaip�dos meninink� namuose jau kaip profesionalus

Klaip�dos miesto savivaldyb�s Muzikos centro kolektyvas ir jau daugiau kaip 10

met� aktyviai dalyvauja Klaip�dos muzikiniame gyvenime. “Ventus maris” yra

sureng�s per 200 koncert� Lietuvoje bei Lenkijoje, dalyvavo vairiuose

tarptautiniuose renginiuose: "Pažaislio muzikos festivalyje", "Kristupo vasaros

festivalyje", “Banchetto musicale” festivalyje, Klaip�dos 750 met� jubiliejaus

švent�je ir kituose.

Dabartin� ansamblio sud�tis: Vidmantas Sadauskas (violon�el�); Aušra Kurait�

(išilgin� ir skersin� fleitos); Rasuol� Vizgaudien� (smuikas); Daiva Pielikien�

(išilgin� fleita, klavesinas); Juozas Staniulis (smuikas, gitara).

Nuo 1996 m. ansambliui vadovauja V.Sadauskas. Atlik�jas tobulinosi senosios

muzikos meistriškumo kursuose Ispanijoje, kuriuos ved� gars�s ši� dien� muzikai,

tokie kaip klavesinininkas D.Leonhardt’as ir kiti.

Ansambliui prad�jus bendradarbiauti su šoki� ansambliu “Saltauda”, repertuare

atsirado teatrališk� element�. Šalia trio sonat� bei instrumentini� miniati�r� itin

svarbi viet užima senoviniai šokiai.

Nuo 1996 m. “Ventus maris” prad�jo bendradarbiauti su Vilniaus senosios

muzikos centru “Banchetto musicale”.

Ansamblis dažniausiai koncertuoja Klaip�dos miesto Paveiksl� galerijoje,

Laikrodži� muziejuje ir jo kiemelyje. Rengia koncertus Kretingos žiemos sode,

Palangos gintaro muziejaus rozariume, Nidoje. Kal�diniai koncertai tradiciškai

vyksta I.Simonaityt�s muzikin�je bibliotekoje.

Ansamblis 2003 m. atliko netradicin teatralizuot koncert, kuris vyko

restauruotoje Klaip�dos pilyje. Kartu su “Ventus maris” koncertavo muzikinio

teatro solistas A.Kozlovskis. Ansamblio atliekama instrumentin� XVII a. pabaigos

muzika pilyje suk�r� ypating viduramži� dvasios aur.

2004 m. "Ventus Maris" koncertavo ir kitame, seniausiame šalies “Bažnytin�s

muzikos festivalyje” drauge su kitais garsiais Lietuvos bei Latvijos muzikini�


48

kolektyvais. Koncerto metu buvo atlikta atnaujinta XVI-XVIII a. angl� ir pranc�z�

senosios muzikos programa iš ciklo "Vakar� Europos šali� senoji muzika".

Savo veiklos tikslu kolektyvas laiko renesanso ir baroko muzikos studijas.

Tod�l atlik�jai stengiasi prapl�sti savo akirat, gilintis min�t� epoch� men. Ypa�

naudingais „Ventus Maris" vadovas pavadino renesanso muzikos kursus. Jie 1999

m. vyko Latvijos mieste Edol�je, senovin�je pilyje, šiuose kursuose dalyvavo visi

ansamblio nariai.

Kolektyvas autentiško pra�jusi� šimtme�i� muzikos nesivaizduoja be

autentišk� instrument�. Ta�iau kol kas ansamblio instrumentarijus apsiriboja

nat�raliomis - žarn� - violon�el�s stygomis bei blokfleitomis.

Siekdami pavairinti programas, padaryti jas patrauklesnes klausytojui,

ansamblio muzikai vis daugiau d�mesio skiria teatralizuotam program� atlikimui,

d�vint atitinkan�ius baroko epochos stilistik r�bus. �vairov�s programoms

suteikia ir kviestiniai atlik�jai. Tai Klaip�dos universiteto istorinio šokio

kolektyvas „Saltanda", su kuriais bendradarbiaujama nuo pat 1993 met�.

Koncertuota ir su Lietuvos dail�s muziejaus „Vilniaus Camargo trupe".

Ne vien program kartu pareng� ir dainininkai Valentina Vadoklien�, Nida

Grigalavi�i�t�, Art�ras Kozlovskis, Rima Mikalauskait�, Dalia Kužmarskyt�,

Judita Leitait�, Sigut� Trimakait� ir kiti.

Kaip ir daugeliui panašaus pob�džio kolektyv�, ansambliui labai opi repertuaro

problema. Nuolatinis talkininkas šiame bare - Rimantas Giedraitis,

instrumentuojantis XVI a. pabaigos - XVIII a. muzikos pavyzdžius. Vadovas

prisipažino, kad pastaruoju metu dirbs kolegialiai - iš klavyro tiesiog repeticij�

metu „lipdo" galim sskamb...

Per dešimtmet ansamblis sureng� per 150 koncert�. Su mokomosiomis

programomis koncertuota Klaip�dos vaik� muzikos ir meno mokyklose, grota

vairiuose miesto renginiuose, tarp j� „J�ros švent�je" ir kt. Ansamblis nuolat

rengia cikl „Senoji Vakar� Europos muzika, daina ir šokis". Muzikiniais garsais

jau „apkeliauta" nemažai šali� -Pranc�zija, Anglija, Ispanija, Vokietija, planuose -

Italijos muzika, daina ir šokis.

„Ventus Maris" veikla seniai perženg� uostamies�io ribas. Kolektyvas

dalyvavo dviejuose Baltijos miest� sjungos kamerin�s muzikos festivaliuose

Lenkijoje (S�ecine ir Gdyn�je), Lietuvos muzik� r�mimo fondo inicijuota me

„Alma Mater Musicalis" koncert� cikle, dukart - „Didžiajame muzik�" parade,

tarptautiniuose Pažaislio ir „Banchetto musicale", Šv. Kristupo vasaros


49

festivaliuose. Šios patirties paskatinti, 2001m. pirmkart patys �m�s organizuoti

tarptautin� senosios muzikos švent� „Salve musica antiqua".

2.3.5. „Atrium musicum“

Ansamblis sik�r� 1990 metais. Ansamblio vadovui Tomui Baku�ioniui bei

Gintarui Lukoševi�iui (violon�el�) besimokant kartu kamerinio ansamblio klas�je,

kilo poreikis smoningai pasigilinti senj muzik, ja dalintis su klausytoju.

Pirmin� ansamblio sud�tis - du soliniai balsai: fleita (Darius Gedvilas) bei smuikas

(Ingrida Kaunait�) ir continuo (Tomas Baku�ionis). Tai buvo klasikin�s trio

sonatos sud�ties pagrindas. Pirmasis „Atrium musicum“ koncertas vyko

Klaip�doje, v�liau koncertuota ir Vilniuje, Trakuose. Tuo metu ansamblio

repertuare vyravo XVIII a. pirmos pus�s muzika – Telemann‘o, Liuje Trio sonatos.

Kolektyvas grojo ne autentiškais instrumentais – tuo tarpu, pasak ansamblio

vadovo T.Baku�ionio, autentiškas instrumentarijus yra viena pagrindini� gero

atlikimo slyg�.

Ansamblis itin daug d�mesio skiria autentiškai senosios muzikos

interpretavimo manierai. Kalb�damas apie autentiškum, T.Baku�ionis pabr�žia,

kad pati svoka „autentiškas muzikos atlikimas“ n�ra tiksli. Jo manymu, vokie�iai,

naudodami termin historiche Auffurungs Praxis (istorinio atlikimo praktika),

labiau priart�ja prie esm�s. Tuo tarpu terminas autentiškas klaidina, kadangi išties

autentiškai pagroti yra nemanoma – tam reik�t� ne tik autentišk�, t.y. t� laik�

atlik�j�, bet ir autentišk� klausytoj�. Ta�iau muzika n�ra muziejinis procesas,

taigi, pasak klavesinininko, muzik b�tina groti dabar ir ši� dien� klausytojams.

1991 m., T.Baku�ioniui išvykus Vokietij studijuoti, ansamblio veikla

trumpam sustojo. Ta�iau jau 1993 – 1996 m. – „Atrium musicum“ labai aktyviai

koncertavo Lietuvoje. Prie ansamblio nari� prisijung� smuikinink� Ieva Sipaityt�,

fagotininkas Šar�nas Ka�ionas. Neretai ansamblio sud�tis tapdavo kvartetine,

kvintetine. Tuo metu ansamblio vadov buvo sudominus rokoko stilistikos muzika,

o ypatingai - C.Ph.E.Bach‘o k�ryba. 1995m. koncerte Nidoje ansamblis atliko šio

kompozitoriaus Sonat F-dur; 1997 m. Lietuvos Meninink� r�muose skamb�jo to

paties autoriaus Dvylika maž� dvibalsi� ir tribalsi� pjesi�.


50

Drauge su ansambliu muzikavo daug instrumentalist� iš vairi� Vilniaus

orkestr�. Tai – smuikinink�s I.Kaunait�, I.Sipaityt�, D.Surau�i�t�, E.Budzilo,

obojininkas V. Lubauskas, fleitinink� G.Mikšyt�, fagotininkas Š.Ka�ionas,

violon�elininkas D.Palšauskas, kontrabosininkas G.Ru�ys, dainavo G.Kaukait�,

V.Urmanavi�i�t�, G.Sk�ryt�, N.Knkiukštait�. „Atrium musicum“ bendradarbiavo

su šoki� ansambliu „Banchetto musicale“.

Dal savo repertuaro ansamblis raš� Lietuvos radijo fondams. Tai – retai

Lietuvoje skambanti pranc�z� baroko kompozitori� k�ryba.

„Atrium musicum“, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos atlik�j�, savo

repertuar apribojo XVIII a. vidurio muzika. Pasak ansamblio vadovo: „ankstyvojo

baroko negrojom, nes pagrindin� problema – instrumentai. Bandymas atlikti

ankstyvj barok su moderniais instrumentais – tai �jimas iš principo neteisinga

linkme. „Modernesnis“, v�lyvesnis barokas jau gali b�ti perteikiamas ir moderniais

instrumentais. Ankstyvasis barokas n�ra toks patrauklus; v�lyvojo baroko

melodiškum klausytojas geriau priima. O ankstyvj reikia labai daug investuoti,

labai daug gilintis, skirti laiko..“

Ansamblio repertuare – tiek baroko, tiek ir šiuolaikin� muzika (pvz.,1990 m.

ansamblis su pasisekimu pirm kart atliko šved� kompozitoriaus A.Mellnaes‘o

kamerin� program). Senosios ir šiuolaikin�s muzikos derinimas savo koncertin�se

programose, n�dienos kompozicij� atlikimas senaisiais instrumentais yra b�dingas

ir ansambliui „Musica humana“. Nuo 2001 m. ansamblis nebekoncertuoja.

2.3.6. Vilniaus universiteto kamerinis ansamblis

Tai – bene vienintelis neprofesional� ansamblis

Leituvoje, aktyviai propaguojantis senj muzik ir

sulauk�s Lietuvos bei pasaulio klausytoj�

pripažinimo.

Vilniaus universiteto kamerines muzikos

ansamblis kurtas 1979 m. ruden, kai pirmsias repeticijas pradeda fleitininko ir

pedagogo Pauliaus Bernardo Konc�s sukviestas b�simasis ansamblio branduolys:

medicinos studentai Eugenijus Gefenas (smuikas) ir Lina Gumbaragyt�


51

(klavesinas), ekonomikos student� Birut� Grikinyt� (fleita) ir Muzikos akademijos

studentas Dainius Lasauskas (violon�el�), repetuojami G. F. Telemann'o J. S.

Bacho ir J. J. Quantz'o k�riniai. Tuo metu tai buvo bene vienintelis m�g�j�

kolektyvas Lietuvoje, atliekantis klasikin� muzik.

1980 m. surengtas pirmasis ansamblio koncertas Vilniaus universiteto

Mažojoje auloje, o 1981 m. padaromi pirmieji rašai Lietuvos radijuje. Tais pa�iais

metais ansamblis pradeda bendradarbiauti su Vilniaus universiteto akademiniu

choru. Kartu su juo surengiamas koncertas tuomet�je Mažojoje baroko sal�je (Šv.

Kryžiaus bažny�ia).

Iki nepriklausomyb�s atgavimo ansamblis tur�jo “Vilniaus valstybinio

V.Kapsuko universiteto kamerinis ansamblio” pavadinim.

Aktyviai koncertuojantis ansamblis, sulauk�s didesnio pripažinimo, 1982 m.

kvie�iamas dalyvauti Tarptautiniame kamerin�s muzikos student� ansambli�

konkurse Jerevane (Arm�nija) ir laimi II-j premij. 1983 m. kartu su žymiais

Lietuvos kolektyvais ansamblis pakvie�iamas dalyvauti IlI-ajame Šiauli� senosios

muzikos festivalyje. Tais pa�iais metais kolektyvas koncertuoja Trak� pilies

men�je prestižiniame Trak� pilies kamerines muzikos festivalyje. Antr kart

dalyvaudamas Jerevano kamerin�s muzikos konkurse, ansamblis šsyk laimi I-j

premij.

1992 m. raš� studijoje „Lituanus" ansamblis rašo savo pirmj, garso kaset�.

Programoje – A.Vivaldi, A.Scarlatti, A.Corelli, A.Caldara, L.Boccherini k�riniai

bei ansambliui dedikuotasis O. Narbutait�s Vilniaus divertismentas.

Ansamblio vadovui išvykus d�stytojauti Ispanij, 1993 m. ansambliui pradeda

vadovauti kontrabosininkas, B. Dvariono dešimtmet�s muzikos mokyklos

mokytojas Gintaras Ru�ys. � ansambl pakvie�iama jauna vokalist� Liora

Grodnikait� (mecosopranas). Kartu su ja 1994-1995 m. ansamblis dalyvauja

Baltijos ir Skandinavijos šali� žyd� muzikos festivalyje „Šalom".

Kamerinis ansamblis grojo keliuose Šiauli� senosios muzikos festivaliuose

(1981- 1987). 1985 m. ansamblio sud�tyje grojo senbuviai: B.Grikinyt� (fleita),

E.Gibenas (smuikas), L.Gumbaragyt� (klavesinas), A.Mikalaj�nait� (smuikas),

D.Lasauskas (violon�el�), D.Kirilovas (klarnetas). Nuo 1983 m. ansamblio

sud�tyje prad�jo groti ir nauji nariai: B.Jarmalait� (altas), A.Kalinauskait�

(smuikas), E.Skliutait� (violon�el�), J.Atko�i�nas (kontrabosas). Per pirmuosius

egzistavimo metus, nuo 1979 iki 1983 m., ansamblis buvo sureng�s per 60

koncert�, rašin�jo muzik Lietuvos radijo fondus.


52

Ansamblio repertuare – renesanso ir baroko epoch�, kompozitori� G.Gabrieli,

A.Vivaldi, G.Caccini, G.F.Händelio, C.Francko k�riniai. Pastaraisiais metais

ansamblis dalyvavo festivalyje "Druskinink� vasara su M.K. &iurlioniu - 2003".

2004 metais kolektyvas išleido dvigub kompaktin disk „Vilniaus

universiteto kamerin�s muzikos ansamblis“, kuriame atsispindi visas ansamblio

k�rybinio kelias – diske pateikiami Lietuvos Radijo rašai nuo 1983 iki 2004 met�.

Jame skamba V.Albrici, T.A. Vitali, A.Cordelli, A.Scarlatti, G.Ph. Telemann,o,

L.Boccherini, J.S. Bach‘o, G.F. Handel‘io bei O.Narbutait�s k�riniai.

Pasak Lietuvos muzikos akademijos rektoriaus Juozo Antanavi�iaus, šio ir kit�

Vilniaus universitete aktyviai veikian�i� ansambli� privalumas yra tas, kad j�

nariai - tai b�simas visuomen�s elitas, kuris gerai suvokia kult�ros vertybes,

puosel�ja ne tik veikl ir intelekt, bet ir dvasi.

Iš to, kad šis ansamblis tebegyvuoja ir šiais, nepriklausomos Lietuvos laikais,

galima spr�sti, jog net ir nesiekiantys tapti muzikos profesionalais studentai gali

s�kmingai rengti koncertines programas, tokiu b�du užpildydami atsiradusi niš

muzikin�je scenoje. Akivaizdu, kad d�l to Lietuvoje bus tik daugiau meniškai

išprususi� žmoni�.

2.3.7. “Impetus musicus”

Senosios muzikos ansamblis “Impetus musicus” susik�r� 2001 metais.

Samb�rio pagrind sudaro basso continuo grup�: vadovas Darius Stabinskas,

griežiantis viola da gamba ir barokine violon�ele, vokie�i� liutnininkas Klausas

Mader’is ir klavesinininkas Rokas Zubovas.

Ne kart su ansambliu yra muzikav� latvi� smuikininkai - Lasma Museniec� ir

Raimonds Melderis bei reto balso kontratenoro savininkas Andris Veismanis. Su

ansambliu dažnai koncertuoja Senojo teatro šokio grup� “Vilniaus Camargo”

(vadov� - J�rat� Širvyt�).

Vis� atlik�j� k�rybin�se biografijose gausu reikšming� vyki�, projekt�,

koncert�. Ansamblio smuikininkai yra griež� garsiajame “Kremerata Baltica”

orkestre, taip pat Europos Sjungos baroko orkestre. Kontratenoras apdovanotas

Latvijos Grand Prix už H.Purcell‘io operos “Didon� ir En�jas” pastatym.

Ansamblio vadovas Darius Stabinskas kaip viola da gamba atlik�jas dalyvavo

koncertuose ir festivaliuose beveik visoje Europoje. Tarptautini� konkurs�


53

laureatas Rokas Zubovas - puikiai pažstamas Lietuvos melomanams pianistas,

vis� pirma kaip M.K.&iurlionio muzikos interpretatorius. Neretai prisijungia ir

daininink� Edita Bagdonait�-Venislovien�, garsios senosios muzikos atlik�jos

Marju Riisikamp (Estija), grojan�ios vargonais, klavikordu, klavesinu,

muzikavim.

Muzikos kritikai pastebi, kad “Impetus musicus” nariai groja kruopš�iai,

atsakingai, sigilin� baroko ornamentikos specifik suvokdami, kad senoji muzika

reikalauja didel�s intonacijos, ansambliškumo, štrich� vienov�s, taip pat - artist�

ištverm�s. Visi atlik�jai groja autentiškais baroko laik� instrumentais (žarnin�mis

stygomis) ir autentiška maniera – tuo “Impectus musicus” išsiskiria iš negausaus

senosios muzikos atlik�j� Lietuvoje b�rio. Ta�iau koncertuose neretai

pasigendama teatrališkumo bei improvizacin�s laisv�s. Juk pagrindinis baroko

meno tikslas - ne tik pavaizduoti veiksm, bet ir reaguoti j: sukelti klausytojo

emocijas, kaitinti aistras.

“Impetus musicus” repertuaras išsiskiria iš kit� Lietuvos senosios muzikos atlik�j�

ankstyvojo baroko ir renesanso muzikos gausa.

2.3.8. Kiti senosios muzikos ansambliai

1979-1987 m. vykusio Šiauli� senosios muzikos festivalio programoje grojo

keli šiuo metu nebekoncertuojantys Lietuvos senosios muzikos kolektyvai. Šioje

dalyje trumpai aptarsime ši� ansambli� sud�t, pagrindines istorines datas ir

svarbesnius biografinius vykius.

Kauno senosios muzikos ansamblis

�kurtas 1975 m. Ansamblyje grojo L.&iapas (fleita), K.Vaitiek�nait� (smuikas),

A.Daugirdas (altas), V.Tamulis (violon�el�). Ansamblis koncertavo daugelyje

Lietuvos miest�. Tradicija buvo tap� Nauj�j� met� sutikimo koncertai. Grojo

paskaitose-koncertuose, pareng� nemažai koncertini� program�.


54

Trak senosios muzikos ir šokio ansamblis

�kurtas 1986 m. Ansamblio nariai – profesional�s muzikantai, buv� Vilniaus

valstybinio universiteto liaudies dain� ir šokio ansamblio šok�jai. Repertuaras –

XIII-XVII a. muzika, buitiniai ir iškilmi� šokiai. Senoji muzika buvo atliekama

senaisiais (tradiciniais) instrumentais – išilgin�mis fleitomis, karnameromis,

klavesinu. Ansamblis per pirmuosius metus pareng� kelet temini� koncertini�

program�. 1987 m. programa „Tu – nesibaigianti pradžia“, skirta Barboros

Radvilait�s garbei, buvo atliekama penktajame Senosios muzikos ansambli�

festivalyje Šiauliuose.

Lietuvos kompozitori s�jungos kamerinis ansamblis

Prad�jo veikl pavadinimu “LTSR valstybinio akademinio operos ir baleto

teatro kamerinis ansamblis”, V�liau pervadintas Lietuvos kompozitori� sjungos

kameriniu ansambliu.

Ansamblis steigtas 1975 m, atidarant Vilniaus operos ir baleto teatro mažj

sal�. Kolektyvas daug d�mesio skyr� senajai muzikai, repertuare - Ž.P.Rameau,

F.Couperin’o, G.F.Telemann’o, J.S.Bacho k�riniai. Ansamblio nariai - V.Gelgotas

(fleita), A.Batovas (smuikas) V.Korys (klavesinas) ir ansamblio iniciatorius

I.Ku�inskas (violon�el�).

2.3.9. Vaik ansambliai ir renginiai

Senosios muzikos ansambliai inicijuojami ne vien muzikant� profesional�. �

senosios muzikos propagavim Lietuvoje sitrauk� ir jaunieji atlik�jai - senoji

muzika skamba muzikos mokyklose bei gimnazijose. Tokiu b�du stengiamasi

išugdyti jei ne b�simus senosios muzikos atlik�jus, tai bent jau koncert� lankytojus

ir gerb�jus. Ne mažiau svarbus ir pedagoginis vaik� muzikavimo aspektas.

Europoje žinomas Olandijos pedagogas Pjer’as van Hauve teigia:

"Jokia kita forma negalima paveikti vaiko emocinio pasaulio ir k�rybingumo

taip efektingai kaip muzika”. Panaš� poži�r š klausim yra išreišk�s ir Yehudi

Menuhin‘as: “Muzika, balsas, siklausymas, daina – tai pati nat�raliausia ir

komunikatyviausia, lengviausiai k�dikio suvokiama gyvenimo patirtis. Tod�l


55

reikia, kad vaikas, prieš prad�damas studijuoti visus simbolius ir strukt�ras,

sukaupt� kuo didesn poj��i� bagaž, nes kaip tik gausinant poj��ius formuojama

patirtis, b�tina turtingai ir mstan�iai asmenybei. ”

"Vox animae"

Kaip atskiras vokalinis senosios muzikos ansamblis kurtas 2003 m. pradžioje

prie Utenos muzikos mokyklos. Ansamblyje dainuoja muzikos mokyklos jauni�

choro "Ut re mi" nariai, taip pat šia muzika besidomintys moksleiviai, dauguma

mergai�i�. Jauni� choro "Ut re mi" kamerin� grup� senja muzika susidom�jo po

programos "Senoji muzika Lietuvoje" parengiamiesiems etapams priklausan�io

senosios muzikos seminaro Utenoje 2002 m. geguž�. 2003 m. pradžioje nari� ir

vadov�s iniciatyva buvo suformuotas ansamblis "Vox animae", kuris toliau

kryptingai dirba atlikdamas ir propaguodamas senj muzik. Kartu su ansambliu

"Giesmi� tarnai" buvo rašyta kompaktin� plokštel�, ruošiamasi kitiems

festivaliams, koncertams ir projektams. Vadov� – Virginija Šeduikien�.

Ansamblis per gana trump laikotarp sugeb�jo ne tik parengti senosios

muzikos program, bet ir pasirodyti atsakinguose koncertuose bei konkursuose.

"Vox animae" tapo savotišku ši�metinio Utenos senosios muzikos festivalio

atraminiu tašku, nevienadienio renginio jungiamja grandimi.

“Dolce musica“

Klaip�dos vaik� senosios muzikos ir šokio ansamblis “Dolce musica” susik�r�

2000 m. Ansamblyje vaikai mokomi groti vairiais muzikos instrumentais, šokti,

dainuoti, susipažindami su istorija, kult�ra, vairi� šoki� menu. Ansamblio dalyvi�

amžius – 5-15 met� moksleiviai. Vaikai susipažsta su vairiomis epochomis,

kult�ra, muzikiniu palikimu, kompozitoriais, istoriniu buitiniu šokiu, klasikinio

šokio elementais, sceniniu kostiumu, tobulina judesio kult�r. Ansamblis

dalyvauja vairiuose Klaip�dos jaunimo centro, miesto, respublikiniuose

renginiuose, seminaruose, festivaliuose. Ansamblio vadovai – Daiva Pielikien� –

papildomojo ugdymo pedagog� metodinink�; Valdas Paulauskas.

“Dolce musica” atlieka renesanso bei ankstyvojo baroko epoch� instrumentin�

muzik, šoka senovinius šokius. Ansamblyje dainuoja dainos studijos “Keberiokšt”

vokalin� grup�. Šis kolektyvas daugelio konkurso, tarptautini� festivali� dalyvis,


56

2002 m. konkurso “Dain� dainel�” laureatas. Ansamblis “Dolce musica” ruošia

bendras programas su senosios muzikos ansambliu “Ventus Maris”, aktyviai

dalyvauja rengiamuose festivaliuose, koncertuoja Laikrodži� muziejuje,

Meninink� namuose, Paveiksl� galerijoje. 2001 m. dalyvavo tarptautin�je vaik�

švent�je “Žaidžiame senov�” Vilniuje. 2003 m. pavasar – Lietuvos televizijos

surengtame konkurse “Maž�j� žvaigždži� valanda”, 2003 m. vasar –

tarptautiniame festivalyje “Laiko švent�” &ekijoje. Per vis gyvavimo laikotarp

kolektyvas sureng� per 150 koncert� Lietuvoje ir užsienyje.

Senosios muzikos ir šoki vaik švent� "Žaidžiame senov�"

Švent�je dalyvauja senosios muzikos ir šokio

vaik� kolektyvai iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir

Lietuvos. Koncertai, spektakliai vyksta vairiose

Vilniaus bažny�iose - Evangelik� liuteron�, Šv.

Dvasios (Dominikon�) ir Šv. Kazimiero, r�muose,

Žemutin�je pilyje. Juose atliekama renesanso ir baroko laik� muzika, šokiai,

dainos.

Tai pirmoji tarptautin� senosios muzikos ir šokio švent�, per�musi tradicijas iš

jau antr dešimt prad�jusio skai�iuoti festivalio “Banchetto musicale”. Ne tik

pa�ius dalyvius, bet ir ži�rovus džiugina domiai parengtos programos, spalvingi

jaun�j� artist� kostiumai, vairiausi� viduramži� bei Renesanso instrument� gausa,

kuria negal�t� pasigirti paprastai nedideli suaugusi�j� kolektyvai.

Švent�s sve�iai – Poniatovo miesto mokyklos “Scolares Minores proe Musica

Antiqua” senosios muzikos ansamblis, Sankt Peterburgo municipalin�s senosios

muzikos mokyklos “Schola Cantorum” ansamblis, Jekabpilio miesto vaik�

muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis, Vilniaus miesto senosios muzikos

ir šokio vaik� teatras “Puelli Vilnenses” (Vilniaus vaikai).

Švent�s metu klausytojai ir dalyviai turi unikali galimyb� susipažinti su

autentišk� instrument� kopijomis. Pavyzdžiui, 2000 m tikrai didel sp�d paliko

kolektyv� iš Sankt Peterburgo ir ypa� Poniatovo instrumentarijus. Sankt

Peterburgo ansamblio narys grojo keliais instrumentais: išilgin�mis fleitomis,


57

krumhornais, karnam�zoms. o trij� ansambli� interpretuojami senieji šokiai

suteik� ži�rovams realesn atkurtos senov�s poj�t.

Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaik teatras „Puelli Vilnenses”

Savo muzikiniuose spektakliuose šis teatras siekia atkurti Lietuvos renesanso

epochos kult�rin bei dvasin savitum, sujungdamas muzik, šok, vokal ir

dramaturgij.


58

2.4. FESTIVALIAI

Lietuvoje jau nebe pirmus metus rengiami kasmetiniai festivaliai, kuriuose itin

didelis d�mesys skiriamas senajai, baroko epochos muzikai. Didžiulis publikos

susidom�jimas, koncert� bei rengini� lankomumas ir aukšto lygio atlik�jai,

kvie�iami iš viso pasaulio, liudija muzikant� dom�jimsi senja muzika, jos tam

tikr tr�kum ir atvir keli.

Pirmuoju Lietuvoje senajai muzikai dedikuotu renginiu galima laikyti 1978 m.

baland surengt Senosios muzikos savait� Šiauliuose. Šiame renginyje dalyvavo

Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro kamerinis ansamblis,

Šiauli� K.Preikšo pedagoginio instituto vokalinis senosios muzikos ansamblis,

Lietuvos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Musica humana“,

Kauno senosios muzikos ansamblis bei sve�iai iš Estijos - ansamblis „Hortus

Musicus“.

Jau kelerius metus Lietuvoje kult�riniai renginiai vasar vyksta keliuose

miestuose tuo pa�iu metu, tod�l klausytojams belieka rinktis, kur ir kokios

muzikos klausytis. Sostin�je vyksta Vilniaus festivalis, Lietuvos nacionalinio

operos ir baleto teatro sezonas Trak� pilyje, “Kristupo vasaros festivalis”; Kaune -

Pažaislio muzikos festivalis; Druskininkuose - “Smuiko muzikos festivalis”, o

paj�ryje “Nakties serenados” Palangos Gintaro muziejuje, Tomo Mano festivalis

Nidoje, kamerin�s muzikos festivalis “Kurši� Nerija” Nidoje ir Juodkrant�je,

“Muzikinis rugpj�tis paj�ryje”. Ieškodami nauj� erdvi� koncertams ir daugiau

ži�rov�, festivaliai nebeišsitenka tik toje vietoje, kuri apib�din j� pavadinimai.

Pažaislio festivalis keliasi ir Vilni�, Zapyšk, Raudondvario pil. Klaip�dos

muzikinis teatras rengia koncertus Juodkrant�je ir Nidoje. Vilniuje vykstan�ius

renginius organizuoja ir koordinuoja viešoji staiga “Vilniaus festivaliai”. Ši

staiga koordinuoja ir festivali� laik, kad vienas festivalis “neuždengt�” kito.

Vilniaus festivalis šiuo metu turi savo laik - biržel, “Kristupo vasaros festivalis”

- liep, rugs�j b�na Sostin�s dienos, v�liau - Vilniaus džiazo festivalis. Tokia

staiga padeda išlaikyti bendr tvark tarp keli� festivali�.

Senoji muzika taip pat n�ra pamiršta. Jau penkiolika met� rengiamas senosios

muzikos festivalis „Banchetto musicale“, originaliomis senosios muzikos

programomis džiugina aštuoneri� met� tradicijas turintis “Pažaislio festivalis”,

autentišk sen�j� pili� meni� aplink klausytojus sugržina „Trak� festivalis“.

Rengiami vair�s senosios muzikos projektai, kuriuose dalyvauja mišr�s atlik�j�


59

kolektyvai - pavyzdžiui, Pažaislio festivalio metu nuskamb�jusi Francesca Caccini

opera – baletas "Rudžiero išvadavimas iš Al�inos salos", kurioje dalyvavo

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis, apjung�s atlik�jus iš Lietuvos, Latvijos,

Estijos, Vokietijos, Italijos, Vilniaus miesto savivaldyb�s choras "Jauna muzika",

Senojo šokio ir teatro trup� "Vilniaus Camargo trup�" bei solistai. �vairi� šali�

senosios muzikos atlikimo tradicijos persipina ir tokiuose projektuose, kaip

„Vokie�i�, lenk� ir lietuvi� baroko muzikos dienos“ (2001 m., Vilniuje); J.S.

Bacho muzikos savait� (2000 m., Vilniuje).

Didel� svarb senosios muzikos propagavimui tur�jo 1994 metais prad�ta

Europos tarybos kult�ros keli� programa “Baroko kelias Lietuvoje”. “Baroko

kelio” renginiai, kitaip nei dauguma festivali�, kuri� vieta apsiriboja didmies�i�

sal�mis, vyko visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, Kražiuose, Liškiavoje,

Pal�š�je, Stelmuž�je. Programa skirta ne vien muzikai – ji apima vairias meno bei

kult�ros sritis – tai ir koncertai, poezijos vakarai, ekskursijos, teatro projektai,

konferencijos, leidiniai. Programos metu skamb�jo J.S. Bach’o, G.Fr. Handel’io,

A.Vivaldi, G.Ph. Telemann’o, C.Monteverdi, A.Corelli, H.Purcell'io, A.Scarlatti

muzika, 1999 metais buvo pastatytas muzikinis spektaklis “Silviludia” (“Mišk�

žaidimai”) pagal G.Ph. Telemann’o siuit “Vandens muzika”.. Programos dalyviai

– choras “Aidija”, ansambliai “Musica humana”, “Vilniaus arsenalas”, “Vilniaus

Camargo trup�”, daininink�s R.Maci�t�, G.Sk�ryt�, E.Prudkauskas, I.Misi�ra ir

kiti.

Festivaliai klausytojui suteikia prog išgirsti retai skamban�i� renesanso bei

baroko autori� k�rinius, susipažinti su autentiškais muzikos instrumentais bei

garsi� meistr� kopijomis – pavyzdžiui, 1993 metais IV festivalio „Bancheto

musicale“ metu buvo pristatyta Fredo Bettenhausseno pagamint� klavesin� paroda.

Daugelis žymi� užsienio atlik�j� bei ansambli� jau tapo nuolatiniais festivali�

sve�iais.


60

2.4.1. Senajai muzikai skirti festivaliai

2.4.1.1. Senosios muzikos ansambli festivalis Šiauliuose

1979 m. kovo m�nes Šiauliuose surengtas pirmasis Senosios muzikos

ansambli� festivalis. Nuo to laiko festivaliai buvo rengiami kas dvejus metus, taigi

nuo 1979 iki 1987 met� Šiauliuose vyko penki tokie festivaliai. Festivalio reng�ja

– Lietuvos filharmonija.

Festivaliuose skamb�jo Telemann‘o, J.S.Bach‘o, Ramo, G.F.Handel io,

Quanz o, Couperin‘o, Corelli o, Veracinni k�riniai. � festival buvo kvie�iami

atlik�jai ir iš kit� šali�, pvz., 1981 metais antrajame senosios muzikos festivalyje

dalyvavo Jaroslavlio srities kamerinis ansamblis „Barocco“, Kijevo valstybin�s

filharmonijos kamerinis ansamblis „Harmonija“. Festivalyje dalyvavo senosios

instrumentin�s ir vokalin�s muzikos atlik�jai iš Baltarusijos, Rusijos, Arm�nijos,

Ukrainos, kit� buvusios soviet� sjungos respublik�. Nuolatiniai festivalio dalyviai

– kamerinis ansamblis „Musica humana“, Šiauli� valstybinis kamerinis choras

“Polifonija”, Baltarusijos kamerinis senosios muzikos ansamblis “Cantabile”,

Estijos kamerinis ansamblis “Hortus musicus”.

Neapsiribota vien koncertine veikla – festivali� metu vyko kelios muzikolog�

konferencijos, praktiniai seminarai senosios muzikos interpretavimo klausimais.

Susistemintas festivalio dalyvi� srašas pateiktas 1 lentel�je.

Festivalio dalyviai / Rengimo metai 1979 1981 1983 1985 1987 Vokalinis Šiauli� aukštesniosios muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis (v�liau Šiauli� valstybinis kamerinis choras „Polifonija")

* *

* *

Vladimiro filharmonijos Kamerinis ansamblis * Vilniaus valstybinio universiteto Kamerinis ansamblis * * * * Baltarusijos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Cantabile" * * * * * Kijevo valstybin�s filharmonijos kamerinis ansamblis „Harmonija" * * * Estijos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus"

* * *

Lietuvos valstybin�s filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Musica Humana“

* * * * *


61

Festivalio dalyviai / Rengimo metai 1979 1981 1983 1985 1987 Kompozitori� sjungos kamerinis ansamblis * * * * Trak� senosios muzikos ir šokio ansamblis * Klaip�dos fakultet� kamerin�s muzikos ansamblis * Jaroslavlio srities filharmonijos senosios muzikos kamerinis ansamblis „Barocco“ * * Kamerinis ansamblis „Concertino“ (Tamboras) * Ramkoncerto senosios muzikos ansamblis „Šarakan" (Arm�nija) * Papildomi renginiai ** *** .

PASTABOS: * Dalyvavo atitinkam� met� festivalyje ** Seminaras „Senosios muzikos interpretavimo klausimai *** Muzikolog� konferencija „Senoji muzika ir dabartis" Iš tuometini� Šiauli� senosios muzikos festivalio dalyvi�, Lietuvoje s�kmingai

koncertin� veikl t�sia ansambliai “Musica Humana”, Vilniaus universiteto

kamerinis ansamblis, choras “Polifonija”. Be abejo, nuo 1986 met� susib�r� ir

nauj� ansambli�, kurie bus panagrin�ti kituose šio darbo skyriuose.

2.4.1.2. Banchetto musicale

Tarsi prat�sdamas nutr�kusio Šiauli� senosios muzikos festivali� veikl, 1989

metais Vilniuje surengtas pirmasis senosios muzikos festivalis „Banchetto

musicale“ (liet. -muzikin� puota). Nuo to laiko šie festivaliai rengiami kiekvienais

metais. Juose klausytojus stengiamasi pla�iau supažindinti su viduramži�,

renesanso ir baroko kult�ros palikimu, kuriame savo žym� paliko ir Lietuva. �

festivalius kvie�iami užsienio ir vietiniai kolektyvai, autentiškai atliekantys senj

muzik bei šokius.

Pagrindin� festivalio organizator� - J�rat� Mikiškait�-Vi�ien�, 1986 metais

k�rusi to paties pavadinimo senosios muzikos ansambl.

2003 metais prie koncertini� program� reng�j� – Vilniaus senosios muzikos

centro ir Vilniaus miesto savivaldyb�s – prisid�jo ir viešoji staiga “Baroko kelias

Lietuvoje” ir jos meno vadovas – senosios muzikos atlik�jas Darius Stabinskas bei

direktor� Nelda Bagdonavi�i�t�. Toks bendradarbiavimas, bendra nauj� id�j�

paieška bei v�lesni j� raiškos b�dai suteikia galimyb� populiarinti ir skleisti senj

muzik.


62

Per festivalio koncertus klausytojai gali išgirsti ir pamatyti ne taip dažnai

Lietuvoje autentiškai atliekam viduramži�, renesanso, baroko muzik, šokius,

liturgin� dram ar oper; taip pat išgirsti senuosius autentiškus instrumentus.

Be rengiam� koncert�, festivali� metu vyksta tradiciniai kursai. Per festivalio

uždarymo koncertus atliekami dideli scenos k�riniai. Festivalyje yra dalyvav�

gars�s senosios muzikos, šokio atlik�jai – Lieven‘as Baert‘as, Jane Gingell,

Nigelas Rogers‘as, Eva Legene, Barbara Seagal ir kt.

Festivalio metu klausytojams buvo pateikti monumental�s, pirm kart

Lietuvoje suskamb�j� k�riniai, tokie kaip 1994 metais atliktas teatralizuotas H.I.

von Biber‘io "Requiem", 1995 metais pirm kart Lietuvoje autentiškai atlikta

barokin� H.Purcell‘io opera "Didon� ir En�jas", 1999 metais buvo atliktos

teatralizuotos G.F.Telemann‘o kantatos ir baroko šokio spektaklis pagal siuit

"Vandens muzika". 2003 m. Baltijos šali� orkestras, Dariaus Stabinsko iniciatyva

išaug�s iš Baltijos šali� senosios muzikos ansamblio, bei istorinio šokio ir teatro

grup� "Vilniaus Camargo trup�" (choreograf� - J�rat� Širvyt�) atliko baroko

scenos meno premjer - Jeano-Féry Rebel‘io balet "Stichijos" ("Les Élémens").

Atliekant monumental� scenin k�rin, tapo prasta pasitelkti tarptautin�

atlik�j� sud�t. 1993 metais buvo parengtas koncertinis K.Monteverdi operos

"Orf�jas" variantas, kur atliekant dalyvavo net trylikos šali� atstovai (pagrindin�s

partijos atlik�jas-solistas iš Anglijos N.Rogersas). 1996 metais ansamblis

"Banchetto musicale" ir choreografas iš Belgijos L.Baert'as sureng� XV amžiaus

puot Trak� pilyje.

Išskirtinis 2003 met� festivalio bruožas - net keturios bendros est�, latvi� ir

lietuvi� programos. Trij� koncert� programas šiam festivaliui pareng� ir joms

vadovavo senosios muzikos atlik�jas Darius Stabinskas. Pavyzdžiui, programoje

"La Gamme" virtuozinius kamerinius pranc�z� baroko kompozitori� k�rinius

atliko tarptautin�s sud�ties ansamblis: L. Muceniece (smuikas, Latvija), D.

Stabinskas (viola da gamba), M. Riisikamp (klavesinas, Estija) ir R. Staakas

(teorba, Estija). Ne kart festivalio „Banchetto musicale“ puošmena tapo Baltijos

šali� baroko orkestras, atlik�s monumentalius J. Pachelbel‘io, G. Muffat‘o, A.

Corelli k�rinius.

Baigiamasis 2003 m. festivalio koncertas, vyk�s Nacionalin�je filharmonijoje,

buvo sp�dingiausias ir atlik�j� gausa, ir sceniniais elementais. Baltijos šali�

baroko orkestras atliko 1653 metais gimusi� trij� žymi� kompozitori� – Georgo

Muffat‘o, Arcangelo Corelli’o ir Johanno Pachelbel‘io – instrumentines sonatas ir


63

kitas pjeses. Pažym�tinas darnus didžiulio orkestro grojimas be dirigento; šiaip

prasta net ir mažesnius ansamblius matyti diriguojamus.

2004 m. Vilniaus kongres� r�m� Kamerin�je sal�je skamb�jo pranc�z� baroko

muzikos programa, pateikusi Marino Marais ir Jeano Henri d‘Anglebert’o k�rinius.

Kamerin� ši� kompozitori� muzik pristat� geriausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos

solistai – Lasma Muceniece (barokinis smuikas), Marju Riisikamp‘as (klavesinas),

Robertas Staakas (teorba) ir Darius Stabinskas (viola da gamba). La Gamme –

Gama (mažoji opera) – taip vadinosi pirmasis atliktas Marino Marais k�rinys,

dav�s pavadinim visai programai, kurioje dar skamb�jo šio XVII a. antrosios

pus�s –XVIII a. pradžios paryžie�io kompozitoriaus sonata ir sp�dinga �akona.

Ne vien kart festivalyje dalyvavo Estijos ansamblis "Rondellus" - Marija

Staak (vokalas, ryla), Eva Kopli (vokalas, fidelis), Tõnu Jõessaaro (fidelis) ir

Robertas Starkas (liutnia, mušamieji instrumentai). Ansablis 2003 metais lietuvi�

klausytojams pristat� vienintel� festivalyje viduramži� muzikos program, kuri

sudaro XII–XIV a. ispan� ir ital� muzika, daugiausia religin�, iš žinom�

rankraš�i�.

Nuolatiniai "Banchetto musicale" sve�iai - latvi� ansamblis "Ludus". Kelis

kartus Latvijos festivaliuose surengti bendri projektai su "Vilniaus Camargo trupe"

suteik� galimyb� parodyti teatralizuot v�lyvojo renesanso muzikos ir šokio

kompozicij, menan�i karali� Vaz� laikus.

„Bancheto musicale“ suteikia prog išgirsti aukšto lygio senosios muzikos

ansamblius ir solistus, kurie atlieka retai girdim Lietuvoje baroko muzikos

repertuar.

2.4.1.3. Salve musica antiqua

Tai - trumpiausiai egzistav�s festivalis Lietuvoje – jis buvo surengtas tik vien

kart, 2001 metais. Festivalio ištakomis galima laikyti metus prieš š festival,

2000 met� vasar, Klaip�dos miesto Muzikos centre surengt keli� koncert� cikl

pavadinimu “J.S.Bach‘o naktis”, vykus Klaip�dos J�ros švent�s metu. Klaip�dos

universiteto Men� fakulteto sal�je tkart buvo atliekami šio kompozitoriaus

k�riniai.


64

2001 metais surengto festivalio metu buvo parodyti keturi teatralizuoti

koncertai, kuriuose skamb�jo vokie�i�, pranc�z�, angl�, portugal� muzika.

Dalyvavo Klaip�dos, Vilniaus, Rygos ir Varšuvos senosios muzikos ansambliai ir

šok�jai.

Pirmajame koncerte dalyvavo Klaip�dos senosios muzikos ansamblis “Ventus

maris”, kuris drauge su J.Leitaite, D.Kažmarskyte, ansamblio “Saltanda” šok�jais

bei choru “Aukuras” atliko XVII a. k�rini� program, pavadint “Meil� mituose ir

muzikoje”. Skamb�jo Lietuvos dvar� muzika, H.Purcell’io operos “Didon� ir

En�jas” fragmentai, giesm�s.

Antrojo koncerto metu vyko senovini� šoki� ansamblio “Saltanda”

pasirodymas. Ansamblio repertuare - XVII-XIX a. šokiai. Prie “Saltandos”

prisijung� Lenkijos ansamblis, parod�s teatralizuot vaidinim su XV-XVII a.

riteri� kovomis.

Tre�iasis festivalio koncertas buvo skirtas Latvijos ansambliui “Ludus”, kuris

atliko J.Pleiford’o, J.Dowland’o, A.Campra, V.Brad� k�rinius – instrumentines

siuitas ir šokius.

Paskutiniame, ketvirtajame, koncerte buvo pakviesti dalyvauti Vilniaus

ansamblio “Banchetto musicale” muzikantai ir šok�jai. Šis Lietuvoje jau gerai

pažstamas kolektyvas festival atvež� XVI a. itališk komedij, pavadinimu

“Commedia dell’ arte”, kuri režisavo italas E.Pecoli.

Muzikos kritik� nuomone, ansambli� dalyviai, grojantys unikaliais,

autentiškais senoviniais instrumentais, sugeb�jo atskleisti nepakartojam renesanso

ir baroko muzikos grož, instrument� tembr� žaves, visas manomas atlikimo

galimybes.

V�lesniais metais senosios muzikos festivalis Klaip�doje nevyko d�l finans�

tr�kumo. Ta�iau festivalio meno vadovas V.Sadauskas išreišk� vilt, kad šis

festivalis dar atgis, o tuo tarpu kartu su ansambliu “Ventus maris” ruošia surengti

kelis koncertus su muzikos mokykl� aukl�tiniais, taip pat garsiu Lietuvos

klasikin�s gitaros meistru bei liutnininku Algiu Pauliukevi�iumi.


65

2.4.1.4. Utenos senosios muzikos festivalis

Utenoje du kartus surengtas senosios muzikos festivalis buvo organizuotas

viešosios staigos "Domus artis". Ši staiga 2003 m. sausio m�nes prad�jo

gyvendinti program "Senoji muzika Utenos apskrityje", kurioje festivaliui teko

vienas svarbiausi� vaidmen�. Festivalis klausytojus džiugino koncertais, tuo tarpu

atlik�jai gal�jo pagilinti žinias praktiniuose seminaruose.

Senoji muzika Utenos region atkeliavo tuomet, kai ja susidom�jo Utenos

muzikos mokyklos choras “Vox animae” ir jo vadov� Virginija Šeduikien�.

Kolektyvas, pra�jusiais metais prad�j�s bendradarbiauti su ansambliu "Giesmi�

tarnai" iš Vilniaus, sijung� senj muzik propaguojan�i� bendramin�i� rat,

prad�jo sisavinti iki šiol dar nepažint repertuar. Netrukus Utenoje buvo

surengtas seminaras, skirtas senosios muzikos pažinimui, Utenoje ir apskrityje

vyko atlik�j� iš Lenkijos, Moldovos bei Rusijos koncertai.

2003 m. Utenos senosios muzikos festivalio metu vyko ir seminaras, kuriame

buvo mokomasi senovinio muzikavimo, susipažstama su vairi� epoch� vokaline

literat�ra, jos specifiniais bruožais, buvo intensyviai repetuojama. Seminaro

ved�jas, ansamblio "Bratstvo Lutni" (Wysoka, Lenkija) vadovas A.Pilch‘as,

suteik� dalyviams daug vertingos informacijos, išmok� praktini� dalyk�. Šio

asmens d�ka buvo restauruotas renesanso epochos Wysoka dvaras netoli

Krokuvos, kuris tapo senosios muzikos centru, globojan�iu ir burian�iu

bendramin�ius iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos. � seminaro

program buvo traukta ir lietuvi� muzikolog�s J.Trilupaitien�s paskaita apie

senojo muzikavimo ištakas.

Pasak projekto vadovo, "Domus artis" direktoriaus Vytauto Gailevi�iaus, visus

festivalio koncertus publika pri�m� šiltai. Festivalyje dalyvavo Lietuvos

ansambliai "Vox animae" (Utena), "Giesmi� tarnai" (Vilnius), Pskovo cerkv�s

ansamblis "Ot Paromenija" (Rusija). Baigiamojo koncerto metu pasirod� jungtinis

festivalio dalyvi� lietuvi�, rus� bei lenk� ansamblis. Jis atliko renesanso epochos

vairi� šali� bažnytin� muzik bei pasaulietines dainas angl�, pranc�z� ir kitomis

kalbomis. Program papild� senoviniai šokiai, kuriuos atliko ansamblio "Banchetto

musicale" šok�jai.

Viešosios staigos "Domus artis" direktoriaus nuomone, Utenos senosios

muzikos festivalis turi b�ti t�siamas. Per kelis metus buvo gyta nemažai patirties,


66

koncert� lankytojai nuoširdžiai priima senj muzik. Sve�i� iš Lenkijos teigimu,

šis festivalis reikšmingas edukacine bei kult�rine prasme. Tai ne tik pažintis su

savo kult�ros ištakomis, bet ir pagarba tradicijoms, pasididžiavimas savo kult�ros

vertyb�mis. Visa tai skatina nesustoti, t�sti pažint su senja muzika.

2.4.2. Kiti festivaliai

Šalia vien senajai muzikai skirt� festivali�, Lietuvoje jau daugiau kaip dešimt met�

rengiami ir platesnes muzikines sferas apimantys festivaliai. Vis tik senajai muzikai

daugelyje j� skiriamas pakankamai didelis d�mesys.

2.4.2.1. Pažaislio muzikos festivalis

Pirmasis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis vyko 1996 metais. Per t

laik jis tapo žinomas Europoje ir už jos rib�, reklamuojamas tarptautiniame

muzikiniame kataloge „Musical America“. Nuo pirmojo Pažaislio muzikos

festivalio, Lietuv aplank� didelis b�rys pasaulio muzikos elito atstov� - solist�,

kolektyv�, dirigent�.

Koncertai, sulaukiantys didžiulio klausytoj� d�mesio (kasmet aplanko apie 40

t�kstan�i� žmoni�), rengiami Pažaislio vienuolyno šventoriuje, Kauno pilyje,

Rotuš�je, Zapyškio, Vytauto, Seminarijos, Šv.Jurgio bažny�iose, Poci�n� oro

uoste, Vytauto Didžiojo universiteto sal�je, Raudondvario pilyje, Kauno

filharmonijoje, taip pat Vilniuje, Plung�je, Birštone.

Festivalis sulauk� pasi�lymo tapti Europos festivali� asociacijos nariu. Toks

formalus Pažaislio festivalio pripažinimas Europoje b�t� prasmingas žingsnis jau

greitai dešimtme�io biografij tur�sian�iam muzikos forumui. Ta�iau ne kart

koncertav� pasaulinio garso atlik�jai jau paliudijo savo pripažinim.

Aštuntus metus gyvuojantis Pažaislio muzikos festivalis nuo pat pirmojo

koncerto jo reng�j� vardytas kaip prestižinis ir solidus renginys. Tai – pats

lankomiausias vasaros renginys. Net septynerius metus jo trukm� buvo ilgiausia iš

visos šalies festivali�. Pažaislio festivalio apimtis didžiul�: vien 2003 metais

festivalyje buvo surengti 36 koncertai, parengti 80 solist�, 11 dirigent� grojo 3

simfoniniai, 2 kameriniai orkestrai, diriguojami žinom� dirigent� (Gintaro


67

Rinkevi�iaus, Juozo Domarko, Petro Bingelio, Sauliaus Sondeckio, Christiano

Benda (Šveicarija), Kšyštofo Pendereckio (Lenkija), Pavelo Bermano (Italija)),

griež� 6 kvartetai, 2 kvintetai, 2 trio, koncertus sureng� kamerinis ansamblis

“Musica Humana”, senosios muzikos ansamblis “Impetus musicus”, senojo teatro

ir šokio grup� “Vilniaus Camargo trup�”, buvo atliktos premjeros: Valstyb�s

dienai - istorin� kronika “Kar�nos v�tra” (pagal B.Sruogos dram “Milžin�

paunksm�je” ir J.Grušo dram “Švitrigaila”), režisierius Vytautas Grigolis.

Festivalyje sudalyvavo muzikai iš 12 pasaulio šali�: Lietuvos, Latvijos, Italijos,

JAV, Šveicarijos, Lenkijos, &ekijos, Vokietijos, Pranc�zijos, Švedijos, Estijos,

Rusijos. Po Pažaislio festivalio stogu glaudžiasi ir drama - kiekvienais metais

t�kstan�iams ži�rov� Kauno pilyje ir Plung�je parodomas istorinis vaidinimas.

Pavyzdžiui, 2002 m. festivalio baigiamajame koncerte buvo parodyta misterija

pagal V.Šekspyro tragedij “Romeo ir Džiuljeta” (kompozitorius Gediminas

Rimkus-Rimkevi�ius, dirigentas Petras Bingelis). 2003 m. atlikta J.Loussier

Barokini� miši� XXI amžiui premjera. Tai - 1986 metais sukurtos barokin�s

mišios “Šviesos”, kurios pirmsyk buvo atliktos religin�s muzikos festivalyje

didingoje romaninio stiliaus Paray - le - Monial bažny�ioje. Veikalas, pasak

pranc�z� autoriaus, “bando suvienyti dviej� solist� balsus, populiarius roko

mušamuosius, modernius ritmus, sujungdamas juos masyviu orkestro skambesiu

(...). O pati kompozicija yra tarsi piligrimiškas bendravimo su muzika b�das”.

Dirigento P.Bingelio nuomone, mišios “Šviesos”, gimusios iš baroko, klasikos bei

džiazo stili� susiliejimo, vis d�lto daugiausia turi pranc�z� baroko muzikos

bruož�.

Festivalis t�sia jau tradicin�, septynerius metus gyvuojan�i autentiško baroko

linij. 2003 metais Rotuš�je žymus baroko ansamblis iš Belgijos “Il Gardellino”

(“Paukštelis”) vis program skyr� vokie�i� baroko muzikai; Vytauto bažny�ioje

koncertavo “Vilniaus arsenalo” ansamblis, senajai muzikai dal savo repertuaro

skyr� vargoninink� J�rat� Landsbergyt�.

Vis tik d�l l�š� tr�kumo kartais nuken�ia festivalio apimtis ir rengini� vairov�.

2004 metais buvo atsisakyta Kauno kompozitori� k�rybos pristatymo, nebuvo

pastatytas n� vienas muzikinis spektaklis (nei opera, nei baletas, nei miuziklas),

labai susiaur�jo Baroko savait�s, paprastai vykstan�ios rugpj��io pradžioje, turinys

(apsiribota vienu kamerin�s muzikos koncertu Rotuš�je).


68

2.4.2.2. Vilniaus festivalis

Festivalis prad�tas rengti 1997 m. Kaip teigia Gintautas K�višas, nuo balandžio

m�nesio dirbantis šio festivalio meno vadovu, renginys visais poži�riais išties yra

"atviras meno vairovei, ištikimas tradicijoms ir imlus naujov�ms". Festivalyje ne

kart sužib�jo puikios žinom� orkestr�, ansambli�, solist� iš viso pasaulio

interpretacijos - dalyvavo tokios pirmojo ryškumo žvaigžd�s kaip baritonas

Dmitrij‘us Chvorostovski‘s, Londono "Community Gospel" choras, Al Jarreau,

Krzysztof‘as Penderecki‘s, "Kremerata Baltica", Al Di Meola, Riccardo Muti,

"Kronos" kvartetas... Festivalio metu nuolat pristatomos ir lietuviškos premjeros -

Mindaugo Urbai�io baleto "Acid City", Vidmanto Bartulio oratorijos "Nelaim�lis

Jobas", Gintaro Sodeikos "Maranata" premjera. Festivalio nuolatiniai sve�iai -

Gidonas Kremeris (lank�si 1998, 1999 ir 2002 metais), Jurijus Bašmetas,

Krzysztofas Pendereckis ir Davidas Geringas. 2003 m. publikai buvo pristatytas

naujai suburtas kolektyvas- "Vilniaus festivalio“ orkestras“, kurio meno vadovas,

solistas ir dirigentas - Jurijus Bašmetas. Kartu su didžiul� patirt turin�iais

Lietuvos instrumentininkais jame grojo ir gabus jaunimas.

Didel d�mes senajai muzikai liudija tradicin� Vilniaus festivalio rubrika

"Senosios muzikos atlik�jai". J 2004 m. atstovavo ital� baroko muzikos ansamblis

"Il Giardino Armonico", jau keturiolika met� vadovaujamas virtuozo fleitisto ir

dirigento Giovanni o Antonini o. Ansamblis ypating d�mes skiria Antonio

Vivaldi koncertams. Vilniaus festivalio publikai kolektyvas žaismingai ir grakš�iai

atliks dvi Vivaldi kompozicijas - Koncert flautinai C dur ir Koncert obojui a-

moll. Vivaldi Koncert smuikui A dur program trauk� ir "Kremerata Baltica"

(solo Gidonas Kremeris).

Rimt ir sud�ting barokin�s muzikos program Vilniaus festivalio

klausytojams paruoš� senokai &ekijoje sik�rusi lietuvi� klavesininink� ir

vargoninink� Giedr� Lukšait�-Mrazkova. Per vien vakar suskamb�jo net penkios

Johanno Sebastiano Bacho fantazijos klavesinui (Trys fantazijos ir fugos a moll,

BWV 944, BWV 894 ir BWV 904; taip pat Fantazija c-moll, BWV 906, bei

Chromatin� fantazija ir fuga d-moll, BWV 903).


69

Senoji muzika atrado savo erdv� ir po Bernardin� bažny�ios skliautais. &ia

suskamb�jo išilgini� fleit� kvartetas iš Belgijos "Flanders Recorder Quartet".

Ansamblis leido klausytojams pasigrož�ti fleit� - dalel�s savo didel�s kolekcijos -

skambesiu. Kamerinis orkestras iš Italijos "I Solisti di Pavia“, kurio atlikto

A.Vivaldi Koncerto galantiška žaism� buvo pasiekta labai stilingai traktuojamomis

melizmomis - šios stilistikos gal�t� pasimokyti ir m�s� muzikantai.

Vilniaus festivalis skiriamas vadinamajai elitinei publikai, jis didžiausi d�mes

sutelkia garsenyb�ms. Gaila, kad neabejotinai iškili� meninink� vardai met�

metais kartojasi: Jurij‘us Bašmet‘as, David‘as Gering‘as, Kšištof‘as Penderecki‘s,

Gidon‘as Kremer‘is...O juk nauj� vard� ieškojimas - tiesiog b�tina festivalio

dinamikos slyga.

2.4.2.3. Kristupo vasaros festivalis Vilniuje

Festivalis prad�tas rengti 1995 metais. Skirtingai nuo kit� žinom� Lietuvoje

festivali�, šio festivalio organizatori� tikslas - surasti nežinomus talentus, parodyti

tai, kas dar nematyta. Tod�l Kristupo vasaros festivalyje koncert�, kuriuose

dalyvaut� pasaulin�s žvaigžd�s, n�ra daug. Dažnai �ia pasirodo puik�s, bet mažai

žinomi atlik�jai. Pasak festivalio meno vadovo D.Katkaus, „Mes suteikiame

galimyb� pasirodyti talentingiems žmon�ms, nepriklausomai nuo to, kiek j� vardas

žinomas ir kiek jie kainuoja tarptautin�je rinkoje.“

Kristupo festivalio meno vadovas - Vilniaus savivaldyb�s šv. Kristoforo

kamerinio orkestro vadovas profesorius Donatas Katkus. Prad�ti rengti 1995 m.

„Tai tarsi vasaros koncert� sezonas Vilniuje. B�tent visiškas rengini� štilis vasar

Vilniuje ir tapo impulsu rengti festival.“

"Kristupo vasaros festivalis" palaiko muzikin Vilniaus puls ir kasmet

klausytojams si�lo vairi� žanr�, stili�, atlik�j� pasirinkim. Muzika skamba tarp

architekt�ros šedevr� skliaut�, kiemuose, muziejuose, galerijose - sakralioje Šv.

Kazimiero bažny�ios, Šv. Kotrynos bažny�ios ir Šv. Jon� bažny�ios erdv�je bei

Taikomosios dail�s muziejaus aplinkoje.

Savo apimtimi "Kristupo vasaros festivalis" lygiuojasi didžiausi - Pažaislio -

festival. Ta�iau svarbus ne tik koncert� skai�ius, bet ir j� žanr� vairov�. Kasmet


70

Kristupo festivalyje skamba vargon�, kamerin�, džiazo muzika. Kitos kryptys -

šiuolaikin� lietuvi�, retai grojama kamerin� klasikin� muzika. Tai - tam tikra

nekintanti strukt�ra 2003 metais 29 koncertuose klausytojus džiugino vairiausi�

muzikos žanr� pyn�: sakralin�s muzikos valandos naujaisiais Šv. Kazimiero

bažny�ios vargonais (tai, pasak festivalio meno vadovo prof. Donato Katkaus, yra

"viena ryškiausi� jo aši�“), kamerin� muzika Taikomosios dail�s muziejuje, džiazo

vakarai "Forum Palace" centre, geriausi� pianist� re�italiai Muzikos akademijoje,

koncertai Šv. Kotrynos bažny�ioje. Festivalio dalyviai- ir Šv. Kristoforo kamerinis

orkestras su solistais, Tarptautinio jaunimo orkestras, pianistai bei vargonininkai,

ir itin kameriški duetai, tokie kaip gitara ir klavesinas arba akordeonas ir

violon�el�. Festivalis apr�pia bene visas instrumentin�s kamerin�s muzikos

atmainas, taip pat chorin�s muzikos koncertus ir vokalist� pasirodymus. Kristupo

vasaros festivalio reng�j� tikslas - pateikti vairi� stili� muzik. Tad �ia skamba ir

“auksinio” Europos klasikin�s muzikos fondo opusai, ir šiuolaikin�, vis dar

ieškanti “kontakto su klausytojais” muzika; festivalis mielai rengia ir džiazo

muzikos koncertus (juose galima išgirsti tiek “lengvesn�s” muzikos, tiek itin

intelektuali� kompozicij�). Pamin�tini ciklai "Muzikin�s Bernardin� pavakar�s",

ciklas "Vakaro harmonijos" Renesanso laikus menan�iame Arsenale (Taikomosios

dail�s muziejuje), tradicinis sakralin�s muzikos ciklas Šv. Kazimiero bažny�ioje.

Festivalis išties vairialypis, kartu turintis vienijan�i programin� gij ir gan

aiškius strukt�ros principus. Kristupo festivalis n�ra paprastas koncert� sezonas. �

j galima pažvelgti kaip grup� festivali�: fortepijonini� koncert� ciklas, džiazo

koncert� ciklas ir kiti. Tai daugelio festivali� festivalis, turintis aiški program�

sudarymo logik.

Senosios muzikos Kristupo festivalyje n�ra daug - kiekvienais metais senajai

muzikai skiriami vos keli koncertai. Paprastai pakvie�iamas vienas ar du

kolektyvai, kuri� tarpe - visame pasaulyje gars�jantis ansamblis "Baroque Fever"

(Danija), Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas diriguojant Jeanui Ferrandi‘s

iš Pranc�zijos, atliekant fleitai pritaikyt� A. Vivaldi "Met� laikus" (solo partij

atliko fleitinink� Li-Ming Chen iš Taivanio), dan� ansamblis "Baroque Fever"

("Baroko karštlig�“), kuri� koncertas "Kristupo vasara" festivalyje liepos 2 d. buvo

kaip svarus argumentas šimtme�io senumo gin�e apie "muziejin" ir "nemuziejin"

baroko atlikim. Atlik�jai žav�jo šmaikš�iais, charakteringais, jausmingais,

taikliais muzikiniais dialogais (savotiškos atlikimo "dvikovos" kartais baigdavosi


71

iš ties� bufoniškai sukryžiuojant strykus). Vienas svaresni� senosios muzikos

akcent� - 2002 m Vilniaus paveiksl� galerijos kieme skamb�jusi G.F. Händel‘io

oratorija "Aleksandro puota, arba Muzikos galia", kuri atliko Kristupo festivalio

simfoninis orkestras, choras "Vilnius", senosios muzikos ir šokio teatras "Puelli

Vilnenses" bei solistai Asta Krikš�i�nait�, Algirdas Janutas ir Dainius Stumbras.

Oratorijos interpretacijos dirigentas ir režisierius - Donatas Katkus. Koncertas

stebino netik�tu koncertinio bei sceninio atlikimo form� mišiniu - statiška

orkestrant� bei chorist� laikysena scenoje buvo pavairinta keletu senosios

muzikos ir šokio ansamblio intermedij�, pavieni� solist� vaidybini� gest� bei

scenini� efekt�.

Vienas iš svarbi� festivalio tiksl� - sudaryti slygas koncertuoti Lietuvos

atlik�jams ir paremti juos gerais honorarais. Išties joks atlik�jas negali tobul�ti

nekoncertuodamas. Kristupo festivalyje kasmet galime išgirsti nauj� Lietuvos

muzik� darb�. Antras svarbus uždavinys - suteikti galimyb� atvykstantiems

turistams Lietuv pažinti kaip aukštos menin�s kult�ros krašt. Tod�l koncertuose

dalyvaujan�i� m�s� atlik�j� misija yra labai reikšminga.

Muzikos festivaliai savitai atspindinti m�s� kult�ros realijas, bendr situacij.

Iš pristatyt� festivali� program�, juose dalyvavusi� atlik�j� vard�, tampa

akivaizdu, jog senoji muzika Lietuvoje surado savo niš, ir svarbiausia jos vieta,

be abejo, tenka „Banchetto musicale“ festivaliui. Ta�iau baroko epochos muzikos

nepamiršta ir Vilniaus, Šv. Kristupo vasaros, Pažaislio festivaliai. Kiekvienas iš j�

turi skirtingus tikslus ir uždavinius. Sostin�je rengiami Šv. Kristupo vasaros ir

Pažaislio festivaliai - bene demokratiškiausi, gyvybingiausi, iš esm�s tenkinantys

visokio lygio ir išprusimo klausytoj� interesus.

Lietuvoje nuo pat pirmojo senosios muzikos festivalio surengimo pastebimas

aktyvus Lietuvos muzikant� sitraukimas senosios muzikos populiarinim, nors

atlik�j�, galin�i� surengti solinius re�italius dar n�ra daug.


72

2.5. SENOSIOS MUZIKOS �RAŠAI LIETUVOJE

Iki 1990 met� Lietuvos senosios muzikos gerb�jams nemažai raš� yra pateik�

ansambliai „Musica humana“ bei Lietuvos Kompozitori� sjungos kamerinis

ansamblis Pamin�tinos “Musica humana” plokštel�s, kuriose rašyti 1981 bei 1989

met� koncertai. „Musica humana“ išleido ir kelias kompaktines plokšteles, skirtas

J.S. Bacho, G.F. Handel’io k�rybai. Tai - „J.S. Bach‘as ir jo s�n�s”, “J.S. Bach‘o

Musikalishes Opfer”, G.F.Händel‘io “Instrumentin� muzika”, G.F.Händel‘io

“Instrumentin� ir vokalin� muzika”, J.S. Bach‘o “Sonatos fleitai”.

Plokšteli� yra raš� ir kiti žinomi senosios muzikos interpretatoriai –

G.Lukšait�-Mrazkova, G.Kviklys. Lietuvos muzikiniam palikimui reikšminga

“Vilniaus arsenalo” kompaktin� plokštel� “Muzika Lietuvos dail�s muziejaus

galerijose”.

Lietuvoje 1990-2004 metais senosios muzikos rašams nebuvo skirta

pakankamai d�mesio - rašytos vos dvi kompaktin�s plokštel�s, skirtos senosios

muzikos palikimui Lietuvoje. O juk sen�j� amži� muzikos stili� ypatumai ir

atlikimo problematika prad�ta nagrin�ti jau XX a. 7-ame dešimtmetyje. Palyginti

su kitomis Europos šalimis, tai n�ra džiugu. Pavyzdžiui, Vokietijoje senosios

muzikos rašai sudaro 10-15 procent� visos klasikin�s muzikos raš� produkcijos.

Norint išsiaiškinti, kokia vieta senosios muzikos rašams skirta n�dienos

Lietuvoje, reik�t� apžvelgti pagrindines muzikos raš� leidyklas ir j� prioritetus.

Šiuo metu veikia šešios muzikos leidybos firmos, kuri� kataloguose sukaupta

bene didžiausia dalis negausiai Lietuvoje leidžiamos klasikin�s, džiazo muzikos,

modernaus roko, eksperimentin�s muzikos raš�. Tai "Dangus", "Juosta Records",

Lietuvos muzik� sjunga, "Kuk� Records", "Semplice", Muzikos informacijos ir

leidybos centras. Bus apžvelgiamos tik tos leidybos firmos, kurios išleido

klasikin�s muzikos raš�.

Nedidel� leidykla "Semplice" kurta 1986 metais, jos prioritetai - senoji

Lietuvos muzika, ankstyvoji profesionalioji lietuvi� kompozitori� k�ryba

(M.K.&iurlionis, J.Naujalis), tarpukario Lietuvos pramogin� muzika, originalios

šiuolaikin�s kompozicijos ir džiazas. 1998 m. leidykla klausytojams pateik�

kompaktin� plokštel� pavadinimu “Musica terrae Vilnensis”, kuri bus išsamiau

pristatyta v�liau.


73

Muzikos informacijos ir leidybos centro pagrindin� kryptis - lietuvi� klasika

ir moderni muzika, reikšmingiausi pripažint� ši� laik� kompozitori�

B.Kutavi�iaus, O.Narbutait�s, V.Bartulio, V.Barkausko, J.Juzeli�no k�riniai,

vair�s rinkiniai.

Lietuvos muzik s�junga nuo 2000 met� yra parengusi ir išleidusi 60

pavadinim� kompaktini� disk�. Pastaraisiais metais d�mesys skiriamas ne tik

žymiausiems Lietuvos muzikams, bet ir edukacinio pob�džio projektams.

Be atskir� ansambli� rašyt� kompaktini� plokšteli�, Lietuvos klausytojams

pateikti du rašai, pristatantys muzik, skamb�jusi Lietuvos kunigaikš�i� dvar�

men�se XVI-XVII a. Tai - Senoji Lietuvos muzika XVI-XVII a. „Musica terrae

Vilnensis“ bei “Ital muzika Vaz dvare”.

„Musica terrae Vilnensis“ buvo išleista 1998 metais. Šios plokštel�s k�riniai

buvo rašin�jami ne tik Vilniaus plokšteli� raš� studijoje, bet ir istorin�je erdv�je

– Vilniaus Arkikatedroje.

Kompaktin�je plokštel�je rašytus k�rinius atlieka S.Siomin (aštuoniastyg�

liutn�), J.Bundzait� (vargonai), D.Povilaitien�, (spinetas), R.Jaraminait�

(violon�el�); kamerinis choras "Aidija" (dirigentas R.Gražinis), senosios muzikos

ir šoki� ansamblis "Banchetto Musicale" (vadov� J.Mikiškait�-Vi�ien�), Latvijos

senosios muzikos ansamblis "Ludus".

Kompaktin�s plokštel�s k�riniai atspindi nedidel� dal XVI-XVII a. Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštyst�s sostin�je skamb�jusios Renesanso ir Baroko muzikos

k�rini�. Tuo metu svarbiausia kult�rini� rengini� institucija buvo Valdov� r�mai,

kuri� vaidmuo išaugo XVI a. viduryje, kai Žygimantas Augustas, sekdamas

itališka Renesanso kult�ros tradicija, išpl�t� r�m� kapel. Kapeloje grojo ir

dainavo LDK ir iš Vakar� Europos atvyk� muzikantai.

Kai kurie k�riniai plokštel�je rašyti pirm kart.

Kaip gal�jo skamb�ti senoji XVI-XVII a. Lietuvos muzika, galima išgirsti ir

kitoje, 2003 metais išleistoje, kompaktin�je plokštel�je “Ital� muzika Vaz� dvare”.

Tai antroji kompaktin� plokštel�, skirta senosios muzikos palikimui Lietuvoje. Ši

kompaktin� plokštel� išleista projekto "Baroko kelias Lietuvoje" dalis.

Buvus muzikinio gyvenimo vaizd susidaryti remiantis vien tik Lietuvoje

saugomais negausiais, dar nesutvarkytais šaltiniais, - sud�tingas uždavinys.

Projekto vadovas, violon�elininkas Tod�l Darius Stabinskas, medžiagos


74

pagrindini� Vaz� dvare dirbusi� kompozitori� instrumentiniams ir vokaliniams

k�riniams ieškojo Lenkijoje ir Italijoje spausdintuose leidiniuose. Kaip ir anks�iau

aprašytoje plokštel�je, "Ital� muzika Vaz� dvare" pateikia tuos pa�ius

G.B.Cocciola k�rinius "Psallite" ir "Exultate Deo", kurie š kart interpretuojami

skirtingai, pasitelkus kitokios instrumentuot�s variantus. Palyginti su anks�iau

išleistu rašu „Senoji muzika Lietuvoje“, itališkasis rinkinys pasižymi mažesne

tembrine vairove ir naujov�mis. Pasak D.Stabinsko: "Kadangi anuomet autoriai

retai kada nurodydavo instrumentus, teko improvizuoti atsižvelgiant ir tradicijas,

ir m�s� atlik�j� galimybes." �rašuose skamba išilgin�s fleitos, styginiai

instrumentai, liutn� bei kameriniai vargonai. Projekto vadovas jau kelerius metus

gilinasi XVII a. pradžios muzikos atlikimo teorij bei praktik, pats muzikuoja

viola da gamba.

Šioje plokštel�je rašyta Lietuvoje dirbusio gerai žinomo ital� kompozitoriaus

ir teoretiko Marco Scacchi opera, Vaz� kapelos nario Vincenzo Bertolusi iki šiol

nežinomi instrumentiniai k�riniai - fantazija ir ri�erkaras.

Kompaktin�je plokštel�je rašytus k�rinius atliko Lietuvos vokalistai ir

instrumentininkai, padedami Latvijos koleg�. Vokalistai: E.Bagdonait� (sopranas),

N.Petro�enko (sopranas), N.Andrijauskas (bosas), D.Ma�iukait� (sopranas),

E.Grigalaityt� (altas), K.Jakeli�nas (altas, tenoras) M.Bargaila (tenoras),

S.Laurinaitis, (tenoras), G.Venislovas (bosas); Vilniaus savivaldyb�s choras

"Jauna muzika". Instrumentininkai – Lietuvos ir Latvijos senosios muzikos

ansamblis: D.Tu�a (išilgin�s fleitos), K.Stumbure (išilgin�s fleitos), D.Bidva

(smuikas), L.Muceniece (smuikas), D.Stabinskas (viola da gamba), A.Paukš'ns

(violon�el�), S.Sjomin (liutnia, arkiliutnia), V.Augustinas (kameriniai vargonai),

G.Venislovas (kameriniai vargonai).


75

IŠVADOS

1. Šiame darbe nagrin�ta, ar Lietuvoje egzistuoja senosios muzikos

interpretavimo tradicija. Išnagrin�jus kelis esminius muzikos atlikimo teorijos bei

praktikos aspektus, galima teigti, kad senosios klavyrin�s muzikos atlikimo

tradicija Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, prad�jo formuotis

neseniai. Atlik�j� poži�ris autentiškus muzikos instrumentus, atliekant senj

muzik, išsiskiria ir formuoja dvi kryptis:

a) atlik�jai naudoja senuosius instrumentus ir priemones, padedan�ias atkurti t�

laik� aplink bei dvasi;

b) k�riniai atliekami šiuolaikiniais instrumentais, ta�iau ieškant jos esm�s.

Festivaliai, skirti senajai muzikai, buvo prad�ti rengti Šiauliuose dar XX a.

aštuntajame dešimtmetyje, ta�iau šiuo metu šiame mieste tebevyksta tik

Tarptautiniai Bažnytin�s muzikos festivaliai. Didžioji dalis festivali� k�r�si

Vilniuje ir Kaune. Iš kitos pus�s, atsirado ženkl�, liudijan�i� apie festivali�

atgimim paj�rio bei Ryt� Lietuvos regionuose – Klaip�doje prieš kelis metus

buvo surengtas senosios muzikos festivalis “Salve musica antiqua”, o Utenoje –

“Utenos senosios muzikos festivalis”.

Dauguma festivali� rengiami autentiškoje, istorin�je aplinkoje - Trak� pilyje,

Klaip�dos piliaviet�je, Pažaislio vienuolyne, Bernardin�, Liuteron� bažny�iose -

kuri padeda sustiprinti atliekamos senosios muzikos sp�d.

Ateityje festivali� rengimo aplink tur�t� papildyti ir atstatomi Valdov� r�mai.

J� atk�rimo koncepcijoje numatyta net konkreti vieta, kurioje tur�t� vykti senosios

muzikos koncertai – tai šiaur�s korpuso sal�, menanti pirm�j� Vilniaus oper�

pastatymus.

Senosios muzikos atlik�j� kolektyvai Lietuvoje prad�jo kurtis 1970-1980

metais. Tuo laikotarpiu susiformavo ir vienas žinomiausi� Lietuvos senosios

muzikos ansambli� – Musica Humana. Kiek v�liau, devintojo dešimtme�io

viduryje, susib�r� “Banchetto musicale”, po jo – “Vilniaus arsenalas”. Šie

ansambliai jau turi suformav� savitas k�rini� atlikimo tradicijas, rengia ne tik

koncertus, bet ir j� ciklus, šviet�jiškas programas.

Per paskutin pra�jusio amžiaus dešimtmet iškilo keletas nauj� ansambli�,

kuri� nariai – ne vien Lietuvos, bet ir kaimynin�s Latvijos bei Estijos muzikantai.

Vienu produktyviausi� galima laikyti vairi� muzikini� projekt� iniciatori� Dari�


76

Stabinsk, sub�rus “Impetus musicus” bei kitus festivalio “Banchetto musicale”

atlik�j� projektus. Paj�rio krašte jau daugiau kaip dešimtmet koncertuoja

V.Sadausko vadovaujamas ansamblis “Ventus maris”.

Senosios muzikos solistai, galima teigti, prad�jo rengti savo pasirodymus kiek

v�liau negu ansambliai. Neabejotinai ryškiausia senosios klavyrin�s muzikos

atlik�ja laikytina G.Lukšait�-Mrazkova, kuri, nors ir gyvendama &ekijoje, dažnai

atvyksta koncertuoti ir Lietuv. Ne mažiau reikšmingas ir kito senosios

klavyrin�s muzikos atlikimo meistro – ilgametes tradicijas turin�io ansamblio

Musica Humana solisto – G.Kviklio ind�lis šios muzikos atlikimo tradicij�

k�rim Lietuvoje. Palyginti neseniai klavesinininko koncertin� karjer prad�jo

T.Baku�ionis, taip pat ir šio darbo autor�. Ta�iau solin�s klavyrin�s muzikos

koncert� Lietuvoje šiomis dienomis dar reta, iš vienos pus�s d�l ne itin didelio

klausytoj� susidom�jimo, iš kitos – d�l pa�i� atlik�j� stygiaus. Lietuvos muzikos

akademija iki ši� met� buvo parengusi tik kelis šio senojo instrumento specialistus.

2. Darbe keltas klausimas, kas yra atlikimo autentiškumas ir ar jis

manomas.

Pastaruoju metu išversta daug vairi� veikal�, parašyta straipsni�, yra nemažai

kitos informacijos, suteikian�ios atlik�jams tiksli� žini�, kaip reik�t� interpretuoti

senuosius muzikinius tekstus. Ta�iau notacijos slygiškumas, didžiul� kult�rin�

bei dvasin� praraja tarp ši� dien� atlik�jo ir to meto k�r�jo, k�rinio atlikimo bei

klausymosi aplinkos skirtumai, netgi pakitusi šiandienio klausytojo pasaul�jauta

bei l�kes�iai veikia interpretacijos prigimt.

Taigi, autentiškas atlikimas nemanomas, jei siekiama tik istoriškai tiksliai

atkartoti laikme�io, kada ta muzika buvo sukurta, aplink bei pasaul�jaut.

Senosios muzikos raš� - audio palikimo – n�ra; mokyklos be galo skirtingos tiek

geografiniu, tiek tos pa�ios epochos period� poži�riu. D�l to akivaizdu, kad

kiekvien atlik�j, skelbiant savo autentišk� interpretacij, b�t� galima laikyti

apsišauk�liu. Nei rekonstruoti senieji instrumentai, nei j� kopijos negržins mums

praeit� laik� dvasios, pasaul�jautos, muzikos meno poj��io ir jo tikslo supratimo.

Z.Ruži�kova yra pasteb�jusi: “Autentiškumas senojoje muzikoje, kaip mes visi

dabar žinome, yra nepasiekiamas d�l akivaizdži� priežas�i�, o tas, kuris sau

priskiria teis� sakyti, kad tai yra autentika, sukelia pagrstas abejones. Ir visas šis

nepasiekiamumas, gali b�ti, autentiškum apgaubia tarsi šventumo aureole. Ji

atrodo tuo trokštamu tikslu ir vis� problem� sprendimu.”


77

Ta�iau nepaisant to, kad visiškai autentiška interpretacija yra negalima,

senosios muzikos atlikimas turi atspind�ti pagarb muzikai. Kiekvienas amžius,

kompozitorius bei jo muzikos k�rinys turi savo dvasi. Baroko laikais pasaulietinis

ir bažny�ios gyvenimas buvo labai tampriai susij�, o muzika buvo ne tik grožimasi

– ji laikyta dvasios dovana. Š poži�r puikiai nusako XVIII a. posakis - “žemiškoji

muzika t�ra tik dangiškosios atspindys”. Baroko epochos dvasi geriausiai

apib�dina aiškumas. Taigi, atlik�jas pirmiausiai tur�t� atsižvelgti artikuliacijos

aiškum. Atlik�jas tur�t� žinoti svarbiausius stilistinius senosios muzikos atlikimo

bruožus bei pagrindines jos atlikimo manieras. Tod�l, jeigu interpretatoriai imasi

senosios muzikos, jie tur�t� išstudijuoti ir jos ženkl� kalb, per ilgus šimtme�ius

kitusias jos reikšmes.

Kita vertus, negalima teigti, kad senosios muzikos interpretacija turi b�ti

bejausm�, pavaldi tik aiškiai kompozitoriaus nurodytoms taisykl�ms ir normoms.

Ne mažiau svarbus ir paties atlik�jo noras parodyti tai, k jis jau�ia

interpretuodamas vien ar kit k�rin, koki mint jis nori perteikti. Jei atlik�jas

muzikuodamas nepamiršta jautrumo, jei jis ne tik išmano baroko epochos atlikimo

teorinius pagrindus, bet ir nuoširdžiai išgyvena senosios muzikos grož, tai jis daug

grei�iau patraukia klausytojo d�mes ir gali vadintis tikru interpretatoriumi. Senj

muzik galima atlikti ir šiuolaikiniais instrumentais, bet siekiant atrasti artim

autentikai interpretacin� stilistik. Autentiška, istoriškai tiksli muzikos

interpretacija netur�t� b�ti pagrindin� Lietuvos atlik�j� užduotis - muzik atlikti

reikia taip, tarsi ji b�t� parašyta šiandien ir m�s� laik� žmogui, kad belst�si jo

šird ir jausmus.


78

LITERAT�ROS S�RAŠAS

1. Azizbekova, M. Fortepijono menas Vilniuje, 1863-1915. – V., 1998.

2. Gaudrimas, J. Iš lietuvi� muzikin�s kult�ros istorijos. Kn.1,2 , - V., 1958.

3. Jurkštas, V.P. Senieji Lietuvos muzikantai. Kult�ros barai.- 1966, Nr. 6.

4. Lietuvos muzikos istorija I kn. Tautinio atgimimo metai 1883 -1918. –

Vilnius, 2002 (sud. D.Palionyt�)

5. Nasr, S.H. Kas yra tradicija// LK, 1995, Nr. 5

6. Trilupaitien�, J. J�zuit� muzikin� veikla Lietuvoje. – V., Muzika, 1995.

7. Trilupaitien�, J. Renesanso muzika Lietuvoje. – V., 1989.

8. Muzikos enciklopedija 1-2 T. - Lietuvos muzikos akademija, 2000, Mokslo

ir enciklopedij� leidybos institutas, 2000.

9. Bach C. P. E. Essay on the True Art of Playing Keyboard Instruments,

trans. and ed. William J. Mitchell -New York: Norton, 1949.

10. Badura-Skoda P. Interpreting Bach at the Keyboard. –L., 1993. Oxford

University Press, December 1, 1993.

11. Blunt, W. On Wings of Song: A Biography of Felix Mendelssohn - New

York: Scribner, 1974.

12. Brown, H. M. and Sadie, S. Performance Practice: Music after 1600 - The

New Grove Handbooks in Music, New York and London: Macmillan, 1989.

13. Butt, J. Music Education and the Art of Performance in the German

Baroque - Cambridge Musical Texts and Monographs, New York:

Cambridge University Press, 1994.

14. Butt, J. Playing With History, The Historical Approach to Musical

Performance- Cambridge University Press, 2002.

15. Cyr, M. Performing Baroque Music -Aldershot: Scholar Press, 1992.

16. Couperin, F., Pubo A. The art of playing the harpschichord.- W.W. Norton

and Company, 1974.

17. Quantz, J.J. On Playing the Flute, trans. and ed. Edward R. Reilly -London:

Faber, 1966.

18. Davies, S. Authenticity in musical performance, in British Journal of

Aesthetics Vol.27, 1987.


79

19. Dipert, R.R. Meyer's Emotion and Meaning in Music: a Sympathetic

Critique of its Central Claims' - Journal of the Indian Musicological Society

vol. 14 no.1, 1983.

20. Dolmetsch, A. The Interpretation of the Music of the 17th and 18th

Centuries Revealed by Contemporary Evidence -London: Novello, 1915.

21. Donington, R. The Interpretation of Early Music -London, 1963.

22. Donington, R. A Performer's Guide to Baroque Music -London: Faber,

1973.

23. Donington, R. String Playing in Baroque Music -London: Faber, 1977.

24. Donington, R. Baroque Music: Style and Performance -London: Faber,

1982.

25. Grout, D. J. On Historical Authenticity in the Performance of Old Music -

Essays on Music in Honor of Archibald Thompson Davison (Cambridge,

Mass: Harvard University Press, 1957.

26. Haskell, H. The Early Music Revival: A History - London, 1988.

27. Harnoncourt, N. Zur interpretation historicher Musik - Residenz Verlag,

1990.

28. Harnoncourt, N. Der musikalische Dialog - Residenz Verlag, 1984.

29. Harnoncourt, N. Musik als Klangrede - Residenz Verlag, 1986.

30. Hefling, S. Rhythmic Alteration in Seventeenth- and Eighteenth-Century

Music: 'Notes Inégales' and Overdotting -New York: Schirmer, 1993.

31. Houle, G. Meter in Music, 1600-1800: Performance, Perception and

Notation -Bloomington: Indiana University Press, 1987.

32. Young, J. The Concept of Authentic Performance - British Journal of

Aesthetics Vol.28, 1988.

33. Kenyon, N. Authenticity and Early Music - Oxford, 1988.

34. Kerman, J. Introduction to “The Early Music Debate.” - Journal of

Musicology, 10 (Winter, 1992).

35. Kivy, P. Authenticities. Ithaca - NY, 1995.

36. Lawson, C. and Stowell.R. The Historical Performance or Music: An

Introduction”- Cambridge University Press, 1999.

37. Metzger, N. Harpschicord technigue:a gide to expresivity, Musica

Dulce,1998.

38. Philip, R. Early Recordings and Musical Style - Cambridge, 1991.


80

39. Rameau, J.-Ph. Treatise on Harmony, trans. and ed. Philip Gossett -New

York: Dover, 1971.

40. Sharpe, R.A. Authenticity Again - British Journal of Aesthetics Vol 31,

1991.

41. Sherman, B. D. Authenticity in musical performance. The Encyclopedia of

Aesthetics, ed. Michael J. Kelly (New York: Oxford University Press,

1998).

42. Sherman, B. D, Inside Early Music: Conversations With Performers -

Oxford Press; June 2003.

43. Schweitzer, A. Johann Sebastian Bach - Breitkopf & Hortel, January 1,

1990.

44. Taruskin, R. Text and Act: Essays on Music and Performance- Oxford

University Press, 1995.

45. The Early Music Debate (an edited transcript of a symposium featuring

Kerman, Laurence Dreyfus, Joshua Kosman, John Rockwell, Ellen Rosand,

Richard Taruskin, and Nicholas McGegan) - Journal of Musicology 10

(Winter 1992).

46. Veilhan J.C. Die Musik des Barock und ihre Regeln - Alphonse leduc–

Paris, 1991.

47. �� M. ��#�!$�� $��#�� %(��) *$��$

$%(�+��. I-, !�%��$�� XIX �� - V., 1976.

48. ��, �. -�#$��%,.$, – M. , 1961.

49. ��, M. K%��$��, ��a - M., 1960.

50. ��, �. "��#�� $�� %��$�� - �., 1973.


81

PRIEDAI

1 priedas 1. lentel�. nelygus grojimas pagal Cajon’� ir Hotteterr’�:

Metras Aštuntin�s grojamos Šešioliktin�s grojamos

C lygiai nelygiai

12/4 nelygiai

12/8 lygiai nelygiai

12/8 Lygiai nelygiai

C, 2, 2/2 nelygiai

2/4, 4/8 lygiai taškuotos

2/8 lygios nelygios

6/4 nelygios

6/8 lygios nelygios

3/2

nelygios,jei n�ra aštuntini� – ketvirtin�s nelygios (jei melodijoje yra šešioliktini�,tai aštuntin�s grojamos lygiai).

3 ir ¾ nelygios

3/8 lygiai taškuotos

9/4 nelygios

9/8

lygios nelygios


82

2 pav. Itališkas klavesinas, Carlo Grimaldi (1697 m.) kopija

5 pav. Kirkman’o klavesinas

3 pav. Flamandiškas klavesinas, kopija pagal A.Ruckers jaunesniojo model (1635 m.)

6 Pav. Vokiškas klavesinas. Chr. Zell’o 1728 met� klavesino kopija.

4 pav. Pranc�ziškas klavesinas. Pascal’io Taskin;o kopija (1769 m. Russell Collection, Edinburgh)

7 pav. Bartolomeo Cristofori fortepijonas, pagamintas 1720 m.

(Italija)


83

8 pav. Laisvi pakeitimai:

1)

2)

Vokie�i� muzikoje svarbiausias principas - taip naudoti papuošimus, kad šie

neužgožt� pagrindin�s melodijos.

Ital� k�r�jai suteikia atlik�jui laisv� ir pasitiki jo gabumais. Tod�l ital� muzikoje

k�rinio “veidas” beveik tiek pat priklauso nuo atlik�jo, kiek ir nuo kompozitoriaus.

Pranc�z� muzikoje laisvi pakeitimai naudojami nuosaikiau, išlaikant subtil� skon

ir melodijos elegancij.


84

2 Priedas Ornament r�šys

Foršlagas iš viršaus ir apa�ios

Angliškai: Lotyniškai: Itališkai: Pranc�ziškai: Vokiškai:

Appoggiatura Accentus Accento Accent Accent

Beat Appogiatura Appogiatura Accentuation

Forefall, backfall, half-fall

Exclamatio Appuy Vorschlag

Lead Portamento Cherte or Chute

Prepare Coule

Port-de-voix

Pagrindin�s taisykl�s:

a) foršlagas grojamas stiprioje takto dalyje;

b) priklauso ne prieš, o po jo einan�iai natai, su ja artikuliaciškai sujungtas ir

pabr�žiamas;

c) turi b�ti teisingai harmoniškai vedamas (su kitais balsais nesudaryti kvintos ar

oktavos slinkties);

d) gali b�ti priderinamas bet koks intervalas (ne vien sekunda).

XVII a. foršlagai buvo trumpesni už pagrindin� nat. XVIII a. pirmoje pus�je – beveik

susilygino ar tapo kiek ilgesni už pagrindin� nat, antroje pus�je – kartais net

manieringai užlaikomi.

Tai harmoninis ornamentas, pabr�žiantis harmonijos reikšm�.


85

Ilgasis foršlagas

Jis kaip taisykl� užima pus� porin�s ir 2/3 neporin�s pagrindin�s natos vert�s. Išimtinais

atvejais b�na prailginamas.

Negalima naudoti:

a) jei tam n�ra laiko (greitas tempas, pasažas);

b) jei pažeidžiama harmonijos “gramatika” (susidaro dvigubos kvintos ar dvigubos

oktavos);

c) jei sutrikdo ritmin� temos strukt�r (analogiškose vietose patartina ieškoti panašios

tematin�s formul�s bei ornamentikos);

Praeinantis foršlagas (coule, nachschlag, durchgehender Vorschlag)

Grojamas prieš pagrindin� nat ir kuo trumpiau.

Si�loma naudoti:

a) kai po keli� greit� nat� eina ilga;

b) prieš k�rinio pabaigas ir baigiamsias treles, cez�ras ir fermatas;

c) ilguose taškuotose natose.

Trij� dali� takte praeinant foršlag geriau naudoti stipriojoje takto dalyje; po trel�s

geriau naudoti kylant nei krentant foršlag (tuo paryškinama pagrindin� nata).

Trumpasis foršlagas tinka besikartojan�i� nat�, sinkopi� ornamentavimui, visur, kur

suteikia akcento charakter, taip pat greitose sekvencijose.

trumpasis foršlagas ilgasis foršlagas


86

šleiferis � virš� šleiferis � apa�i�

Šleiferis

Angl. elevation, Pranc. coule

Double backfall coule sur une terce

Slide flatle

Slur Vok. schleifer

Whole-fall schleiffung

Lot. superjectio uberschlag

Gali b�ti tikrasis ir praeinantis šleiferis. Tikrasis šleiferis grojamas nuo stipriosios takto

dalies, akcentuojamas ir sujungiamas su pagrindine nata. Tai daugiau melodinio nei

harmoninio charakterio ornamentas. Ypa� naudotinas sujungiant, sušvelninant ar

užpildant didesnius intervalus.

Aiakat�ra

Angl. Acciaccatura

Crushed appoggiat�ra

Pranc. Pince etouffe

Vok. Zusammenschlag

Ital. Acciaccatura

Tasto

Tai – labai aštrus, disonansinis, akcentuotas, “vyriškas” ornamentas.

Giminingas tiek foršlagui, tiek šleiferiui. Tai – neakordinis, kartais net disonansinis

tonas arpedžiuoto akordo viduje, kur atliekant akordines gaidas užlaikome, o

neakordines staigiai atleidžiame.


87

Simultanin� (bendralaik�) aiakat�ra. Tai – trumpiausias foršlagas, suskambantis

drauge su pagrindine nata, kuri užlaikome tuo pat metu greitai atleisdami foršlag.

Naudojamas tik savarankiškuose pasažuose:

Simultanin� a�iakat�ra:

Trel�

Angl. Shake

Trill

Vok. Triller

Ital. groppo

Tremoletto

Trillo

Lot. Chrispatio

Trepidatio

Pranc. Cadence

Pince renverse

Tremblement

Trille

XVI ir XVII a. muzikoje trel� – labiau melodinis ornamentas, tarsi pagrindin�s natos

dalijimas. XVIII a. trel� atitinka labiau harmonin charakter. Trel� gali prasid�ti

pagrindine nata, viršutine nata ar kitu ornamentu. Galima išskirti dvi r�šis: paruošt –

prailginta viršutin� nata, ir neparuošt – viršutin� nata lygi kitoms. Jei trel�s funkcija iš

esm�s melodin�, net XVIII a. j tinka groti nuo pagrindin�s natos. Trel� turi melodin�

funkcij ir grojama nuo pagrindin�s natos:

a) grandinin�je treli� eil�je;

b) melodin�je mintyje ar temoje (ypa� fug� temose), kur trel� iš viršaus pažeist� ar

padaryt� neaiški melodin� linij;


88

c) muzikin�s minties pratesime, kur trel� iš viršaus padaryt� neaiški tiek harmonin�,

tiek melodin� funkcij;

d) kai d�l technini� priežas�i� nemanoma sugroti iš viršaus, pvzyzdžiui, greituose

pasažuose, kur tempas neleidžia terpti viršutin�s natos;

e) ostinatiniame bose.

XVI – XVII a. muzikoje išimtinai dar ir XVIII a. muzikoje, muzikoje nuo 1830 m. iki

m�s� laik�, trel� pradedama pagrindine nata. Visoje barokin�je ir postbarokin�je

muzikoje, XVII a. pabaigoje, visame XVIII a. iki 1810 m. kaip taisykl� trel� buvo

grojama iš viršaus.

Trel�s eiga

Pagrindin� atlik�j� klaida – l�t� išskai�iuot� treli� grojimas. Žinoma, ir XVII-XVIII a.

egzistavo toks trel�s grojimo b�das, žymimas žodžiu messure, ta�iau tai buvo išimtis.

Tok b�d galima naudoti nebent labai l�tose dalyse ir j� pabaigose, kaip labai tolygaus

jausmo išraišk (pavyzdžiui, Chromatin�s fantazijos ar antrosios Itališko koncerto dalies

pabaigoje).

Virtuoziškai ir laisvai (neiškai�iuotai) trel� kaip taisykl� b�davo atliekama ir ten, kur ji

b�davo užrašoma natomis kaip divisi (dalijimas) – pavyzdžiui Frescobaldi k�ryboje.

Treli� greitis prisiderina prie k�rinio turinio. Li�dno charakterio k�riniuose labiau tinka

l�tos trel�s ir atvirkš�iai. Trel�s greit nulemia pasažo charakteris, k�rinio dalies

charakteris, akustin�s sal�s slygos, akustin�s instrumento ar jo registruot�s

charakteristikos. Trel� gali prasid�ti l��iau, viduryje pagreit�ti, o gale v�l sul�t�ti – tai

tarsi agoginis cresscendo:


89

Trel�s trukm�

Trel�s trukm� dažniausiai nustatoma pagrindin�s natos ilgiu. Jei kituose balsuose ilgoje

natoje, virš kurios yra trel�, vystosi svarb�s harmoniniai ar melodiniai vingiai, trel�

reikia užbaigti anks�iau. Jei trel� sustoja pagrindin�je natoje, ji vadinama baigiamja, o

jei trel� nestabdoma ir pravedama iki po jos einan�ios gaidos, - praeinan�ija. B�tent ji

gauna kirt, ir iš jos vystosi tolesnis muzikos veiksmas. Taškuotose gaidose trel�s

sustojimo punktas yra ant taško.

Trel� gali b�ti užbaigiama:

a) jungiant su grupetu;

b) kita ar kitomis natomis iš viršaus ar iš apa�ios;

c) paankstinta

(anticipuota)

sekan�ia nata.


90

Trel�s su užbaiga – sujungimu su sekan�ia nata – grojamos kadencijose ar fraz�s gale,

prieš didelius melodinius šuolius, po ilgos trel�s ir visur, kur reikia suteikti užbaigtumo

sp�d.

Trumpoji trel�

Šios trel�s funkcija labiau melodin� (jei ji ilgesn�) ar ritmin� (trumpa). Ji neturi

užbaigimo, bet reikia melodiškai išdainuoti jos paskutin� nat. Visose trel�se

akcentuojama pagrindin� viršutin� arba baigiamoji galin� natos. Kiekviena trel� yra

susieta su savo išeities ar baigiamaisiais tonais. Baroko epochoje trel�s dažnai

akcentuojamos stiprij takto dal.

Trumposios trel�s skirstomos :

a) neperbraukt mordent

b) prilyguot neperbraukt mordent (Praller)

c) atitraukt neperbraukt mordent (Schneller)

Neperbrauktas mordentas – tai trumpa neparuošta trelyt� be pabaigos, sustojanti ant

pagrindin�s natos. Prilyguotas neperbrauktas mordentas – trumpas, neparuoštas,

neperbrauktas mordentas su prilyguota viršutine nata, prijungtas trel�s b�du. Atitrauktas

neperbrauktas mordentas – tai trumpiausias neperbrauktas mordentas, kurio viršutin�

nata sutampa su prieš j einan�ia aukštesne sekunda. Jis atliekamas maksimaliai greitai

su aštriai artikuliuota paskutine nata.


91

Ilgosios trel�s b�na paruoštos, neparuoštos ir prilyguotos. Paruošta trel� – tokia, kurios

viršutin� nata prat�siama foršlagu. Neparuošta – kurios viršutin� nata neprailginta, o

tokio pat ilgumo kaip ir kitos trel�s natos. Prilyguota – tai trel� ant sekunda žemiau

skamban�ios natos ir sulyguota su prieš j einan�ia nata. Viršutin� trel�s nata sutampa

su prieš tai einan�iu tonu. Ši nata nesuskamba, o trel� truput užsilaiko. Prilyguotas

treles gausiai naudojo pranc�z� klavesinistai. Šia trel� galima atlikti dviem b�dais:

1) laisvai, t.y. atitraukiant viršutin� nat;

2) prilyguotai.

Pasirinkimas priklauso nuo konteksto: prilyguota trel� elegantiškesn�, o laisva –

patetiškesn�, kampuotesn�.

Ornamentavimas trele

Pagrindin� trel�s funkcija – harmonin� ir yra privaloma visose užbaigose. Ja tinka

ornamentuoti kur nors akordin bals ir tuo praturtinti jo harmonin� sandar.

Neparuošta trel� turi ritmin� (akcent) funkcij ir tinka dideliems melodiniams

šuoliams, kuriems suteikia blizgesio bei jausmingumo. Paruošta trel� tuo pa�iu turi

melodin� (foršlago) funkcij ir yra naudotina visur, kur tik galima naudoti vis� r�ši�

foršlagus.

Treli� r�šiai turi takos ir nacionalin�s mokyklos: Italijoje ir Ispanijoje trel� nuo

pagrindin�s natos užlaikoma kiek ilgiau nei kitur. Tai žymu ši� autori� – Frescobaldi,

Scarlatti, Kaberonas – ir portugal� bei ispan� kompozitori� k�ryboje.

Perbrauktas mordentas

Neperbrauktu mordentu tinka ornamentuoti žemiau esan�ias sekundas. Prilyguotas

mordentas – madingas galantiškoje muzikoje ir naudotinas kur tik manoma.


92

Angl. Beat

Open shake

Sweetning

Lot. tremmulus

Vok. Beisser

Mordent-mordant

Ital. Mordente

Pranc. Battement

Mortellement

Pince-pincement

Tiret

B�na:

a) paprasti

b) dvigubi

c) ilgi – gali b�ti neriboto nat� skai�iaus, priklausomai nuo pagrindin�s natos ilgio.

Mordentas yra neparuoštas (prasideda pagrindine nata) ir paruoštas (prieš j eina apatin�

nata); tokiu atveju apatin� nata perima akcent. Galutin� mordento nata – visada

pagrindin�. Akcentuojama pirmoji nata, esanti stipriojoje takto dalyje.

Diatoninis paruoštas mordentas prisitaiko prie atliekamos k�rinio dalies tonacijos.

Ornamentavimas

Mordentai tinka žanginiams pasažams ir šuoliams, taip pat prilyguotoms

prab�gan�ioms natoms, sinkop�ms, kartojamiems tonams bei staccato natoms, taip pat

vidiniams akordo balsams ir akcentuotoms harmonin�ms natoms. Tai tinkamiausias

ornamentas bosams.


93

Grupetas

Angl. Single

Relish

Turn

Ital. Circolo mezzo

Groppo

Groppetto

Vok. Doppelschlag

Halbzirkel

Pranc. Brisee

Cadence

Doublee

Toun de grassier

Paprastai grupetas iš viršaus ar iš apa�ios turi harmonin� funkcij. Gali b�ti prilyguoti

(iš viršaus – krintan�iose, iš apa�ios – kylan�iose sekundose), jie atliekami kaip

prilyguotos trel�s. Grupetas pradedamas stipriojoje takto dalyje, akcentuojant pirmj

nat, o vis ornament grojant legato. Jei atliekant kyla abejoni�, geriau naudoti grupet

iš viršaus. Abi pridedamos grupeto gaidos gali b�ti diatoniškos, arba – viena diatonin�,

kita chromatin� (dažniausiai tai – apatin� nata). Tik labai retai abi natos b�na

chromatin�s.

Griežtas grupetas Pagreitintas grupetas

Grupetas iš viršaus


94

Arpeggio � virš� ir apa�i�

Ornamentavimas

Grupetas gali atlikti tiek melodin�, tiek harmonin� funkcij. Melodinis grupetas labiau

tinkamas nepabr�žtas, harmoninis – pabr�žtas, akcentuotas. Grupetas mažiau naudotinas

trumpose natose; priešingai – ilgose natose gali užpildyti vis natos trukm�, taip

gydamas aiški melodin� prasm�.

Arpedžio, laužyti akordai

Angl. Arpeggio

Battery

Vok. Harpeggio

Brechung

Pranc. Arpege

Harpege

Arpedžio naudojimas yra privalomas net kai tai neišrašyta natose, kai tik turime

daugiabals akord. Jo atlikimo b�dai be galo vair�s: virš�, apa�i, virš� ir apa�i,

laužiamas ištisai ar iš dalies. Ritminis arpedžio piešinys taip pat labai vairus. Geriausia

j užbaigti tikslia nata, iš kurios toliau vystosi harmonin� ar melodin� linija. Visos J.S.

Bach’o preliudijos kaip tik ir tur�jo akordin� išd�stymo form.

Fig�rinis arpedžio - arpedžiuotas akordas papildomas neakordin�mis natomis. Jo

kategoriškai nerekomenduojama naudoti J.S.Bach’o muzikoje.

Grupetas po natos (išlaikius jos tikrq vert�)

Grupetas po natos su

Prilyguotas grupetas

vaiva eidukaityt - storastien - elabags.elaba.lt/object/elaba:2006711/2006711.pdf · instrumentai...

Documents