Autorius Laikotarpis Kontekstas Kūrinys Žanras

Martynas Mažvydas

XVI a. Renesansas

Pirmosios lietuviškos knygos “Katekizmas” autorius (1547 m.), knygas leido Karaliaučiuje. Buvo reformatų pastorius, baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo kunigu, vėliau ir klebonu Raganainėje.

Katekizmas

Bažnytinis veikalas

Mikalojus Daukša

XVI a. Renesansas

Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.

Postilė

Bažnytinis veikalas

Jonas Radvanas

XVI a. II pusė, Renesansas, bet jaučiamos jau ir Baroko idėjos

LDK protestantas – evangelikas, reformatas (kalvinistas). Šios tikybos šalininkai Lietuvoje Renesanso ir reformacijos laikotarpiu jautėsi už daug ką dėkingi galingam ir dosniam savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam, tad po jo mirties (1584) paskatino Radvaną, talentingiausią iš jų, eilėmis aprašyti šio iškilaus žmogaus gyvenimą ir darbus, t.y., įamžinti jo atminimą literatūros paminklu.

Radviliada

Herojinė poema / Herojinis epas

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

XVII a. I pusė, Barokas

Popiežius Urbonas VIII įvertino poeto kūrybą, vainikavo laurų vainiku ir paskyrė jį į bažnytinių himnų reformatorių grupę. M. K. Sarbievijus dėstė VU, buvo Vladislovo Vazos rūmų nuodėmklausiu ir pamokslininku.

Odės, epigramos, himnai, eilėraščiai

Kristijonas Donelaitis

XVIII a., Apšvieta

Poetas, lietuvių literatūros klasikas, evangelikų liuteronų kunigas, šiemet švenčiamos 300-osios jo gimimo metinės. Vos 6 m. neteko tėvo, todėl jaunystėje gyveno skurdžiai. Baigė Karaliaučiaus universitetą, iki mirties buvo Tolminkiemio klebonu. Per pamokslus dažnai skaitydavo “Metų” ištraukas, mokė būrus.

Metai

Epinė didaktinė poema (parašyta hegzametru)

Adomas Mickevičius

XIX a. I pusė, Romantizmas

Lietuvos poetas, lenkų lietratūros klasikas. Šeima kildino save iš garbingos lietuviškos giminės, nors buvo lenkai.Poetas romantikas, kuriam labai svarbi istorinė Lietuvos prasmė.Išgyveno nelaimingą meilę Marilei Vereščiak, jos įkvėptas sukūrė „Vėlines“.XXa. pirmoji pusė.

Drama “Vėlinės”, “Krymo sonetai”,

Antanas Baranauskas

XIX a., Romantizmas

Lietuvių poetas, kalbininkas, Seinų vyskupas, eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Poema “Anykščių šilelis” protestuoja pries tautinį enigma (tuo metu Lietuva okupuota Rusijos, spaudos draudimo laikotarpis). Viena iš genezių (atsiradimo priežasčių) yra tai, jog parašė poemą siekdamas įrodyti dėstytojui, kad lietuvių kalba nėra skirta tik „mužikams“.

Anykščių šilelis

Romantine poema

Vincas Kudirka

XIX a., Romantizmas

XIXa. antroje pusėję gyvenęs tautinio sąjūdžio ideologas, skyręs visą gyvenimą tautai žadinti ir šviesti.Vienas žymiausių tuometinių Lietuvos inteligentų, kuris griežtai pasisakė prieš carinę priespaudą.V. Kurdirka yra lemtingo lietuvių tautinei ir kultūrinei savivokai laiko, prasidėjusio XIXa. Pabaigoje ir nusitęsusio iki XXa. pirmųjų dešimtmečių, kultūrinis herojus.Jaunystėje siekdamas išsilavinimo labiau save siejo su lenkų kultūra, bet paveiktas J. Jablonskio ir J. Basanavičiaus atsivertė į lietuvybę.

Tautiška giesmė, Labora, Varpas

Maironis (Jonas Mačiulis)

XIX-Xxa., Romantizmas

XIXa. pabaigos-XXa.pradžios poetas, vadintas tautos dainiumi.Visą gyvenimą tarnavęs Katalikų bažnyčiai, jautėsi neįvertintas, nes netapo vyskupu dėl to, kad kūrė eilėraščius lietuviškai.Poetas – romantikas.Įtvirtina romantizmą lietuvių literatūroje.

Eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai“ (eil.: Trakų pilis, Lietuva brangi)

Jonas Biliūnas

XIX-XX a., Realizmas

Lyrinės lietuvių prozos pradininkas, mirus tėvams, nesutiko stoti į kunigų seminariją, todėl prarado materialinę giminių paramą, buvo išmestas iš universiteto, sirgo džiova. Visoms Jono Biliūno novelėm būdingas objektas – kaimas, jo žmogus. Veikėjai – niekam nereikalingi, nuskriausti, atstumti. Apmąstymai gimsta iš tų atstumtųjų situacijos. Psichologinio realizmo pradininkas lietuvių literatūroje.

Nobvelės: “Vagis“, „Kliudžiau“, „Lazda“, „Ubagas“;Apysaka: „Liūdna pasaka“

Juozas Tumas – Vaižgantas

XIX-XX a., Realizmas

Palaikė ryšius su knygnešiais, aktyviai platino lietuvišką spaudą, mokė vaikus.XX a. pradžioje kūrė lietuviškas mokyklas.Vienas ryškiausių XIXa. pabaigos ir XXa. pradžios rašytojų.Vaižgantas sukuria lietuvio paveikslą.Vaižgantas buvo nepriklausomas žmogus, tolerantiškas kunigas, drąsus ir aktyvus visuomenės veikėjas.

Dėdės ir dėdienės

Apysaka

Vincas Krėvė

XIX-XX a., Realizmas

Profesorius, dramaturgas, prozininkas. 1940 m. Bolševikams užėmus valdžią, buvo Užsienio reikalų minstru, vėliau Ministru pirmininku, tačiau atsistatydino. Vėliau emigravo. Iš pradžių į Austriją, kur įkūrė lietuvišką mokyklą, vėliau į Ameriką (Filadelfiją). Dramos „Skirgaila“ laikas XIVa. pabaigos Lietuva. Pagonybės ir krikščionybės sankirta.

Skirgaila

Drama

Vincas Mykolaitis – Putinas

XX a. pradžia Meniškai brandaus, psichologinio, intelektualaus romano autorius.XX a. vidurio rašytojas, kuris oficialiai atsisakė kunigystės.Dar būdamas gyvas, buvo pripažintas klasiku ir tapo autoritetu kelioms kartoms.Romane sprendžiamas pagrindinio veikėjo vidinis konfliktas: kaip suderinti kunigo ir poeto kelią? Simbolistas (tam didelę įtaką turėjo Rusijos ir Vakarų universitetai).

Altorių šešėly

Psichologinis intelektualinis romanas

Jurgis Savickis

XIX-XX a. Diplomatas, modernistinės krypties rašytojas, tarpukariu atstovavęs Lietuvą skandinavijoje, priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis – Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.). Daug keliavo, todėl jo kūryboje galima įžvelgti vakarams būdingų kūrybos bruožų. Nuo 1940 m. iki mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje, Roquebrune vietovėje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą „Ariogala“.

“Vagis“, „Ad astra“, „Kova“, „Fleita“

Novelės

Jonas Aistis

XX a., Neoromantizmas

Lyrikas, eseistas, Amerikoje dėstęs lietuvių kalbą, vaikystėje gyveno itin skurdžiai, dėl to buvo pratęs daug dirbti ir sulaukė daug pašaipų iš kaimynų vaikų. Kūryboje gausu krikščionybės simbolių, nes šeima buvo labai religinga ir skatino poetą tapti kunigu. Karo laikotarpiu persikėlė į JAV.

“Džiazas“, „Apie rudenį ir šunį“, „Peizažas“, „Katarsis“, „Vienas kraujo lašas“

Eilėraščiai

Henrikas Radauskas

XX a., Neoromantizmas

Poetas, vertėjas, eseistas, modernistas, Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, vėliau persikėlė į JAV. Kūrėjas nekalba patriotinėmis temomis.Itin didelį dėmesį skyrė estetikai, menui, grožiui, kūrybai. Istorinių aplinkybių, įvykių neužfiksavo eilėraščiuose. Radausko atkirtis supančiam smurtui buvo grožį garbinantys eilėraščiai.

“Fontanas”, “Kaštanas pradeda žydėt”, “Pasaka”, “Dainos gimimas”

Eilėraščiai

Salomėja Nėris

XX a. I pusė, Neoromantizmas

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, ji paskirta liaudies seimo atstove (važiavo parvežti Stalino saulės), jos kūriniai buvo redaguojami ir cenzūruojami, perrašomi, kad atitiktų sovietinę ideologiją. Dėl tokios jos kūrybos, atgavus nepriklausomybępoetės kūryba vertinama prieštaringai. Vėlesniuose jos kūriniuose matomi atgailavimo ženklai.

“Tolimas sapnas“, „Kur baltas miestas“, „Maironiui“, „Prie didelio kelio“

Eilėraščiai

Balys Sruoga

XX a. I pusė Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. 1943 m. kovo 16 d. jis, kaip įkaitas, vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje (nes mokėjo daug kalbų), klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių, dujų kameros. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija. Deja, koncentracijos stovyklos patyrimai stipriai paveikė ne tik dvasinę, bet ir fizinę menininko būklę. Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m., per tris mėnesius.

Dievų miškas

Atsiminimų knyga/romanas

Antanas Škėma

XX a. vidurys Išeivijos rašytojas, dramaturgas, prozininkas, režisieriu, modernistas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. JAV dirbo įvairiai: fabriko darbuotoju, lifto aptarnautoju. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje: vaidino Čikagos taetre, dalyvavo kultūriniuose sambūriuose. Žuvo autoavarijoje.

Balta drobulė

Romanas

Justinas Marcinkevičius

XX-XXI a. Poetas, dramaturgas, Just. Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, - ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingas metaforiškas kalbėjimas. Užuominos ir nutylėjimai. Marcinkevičius parašė trilogiją: “Mindaugas“ – kurioje įprasmina valstybės susikūrimą, „Mažvydas“ – lietuviško rašto ir knygos radimasis bei „Katedra“ – tautos kultūros formavimasis. Mažvydas

Poetinė drama

Marius Katiliškis (Albinas Marius Vaitkus)

XX a. Lietuvos išeivijos rašytojas. Jaunystę praleido Katiliškių kaime. Buvo puikus pasakotojas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Čikagoje. Dirbo įvairius sunkius darbus. Amerikoje pasistatė namą, įsikūrė sodybą, kad primintų tėvynę. ”Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės“ – sako Katiliškis. Tėvynes ilgesį visą gyvenimą nešiojo širdy.

Miškais ateina ruduo

Romanas

Juozas aputis

XX-XXI a. XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios rašytojas, psichologinės novelės autorius.Tęsė Jono Biliūno prozos tradicijas.Vienas pirmųjų prabilo apie kaimo nykimą.Rašė apie sovietmetį. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė.

„Autorius ieško išeities“,„Šūvis po Marazyno ąžuolu“,„Vieniša sodyba“

Novelės

Sigitas Geda

XX-XXI a. Poetas eseistas, dramaturgas. XXa. antrosios pusės-XXIa. pradžios poetas.Ryškūs tautosakos, mitologijos motyvai.Vaizduojamas gyvybės ratas. Ilgai jo kūryba buvo vertinama prieštaringai, kadangi jis lyg ir tęsė avangardo idėjas, tačiau jos buvo netikėtos ir neįprastos lietuvių literatūrai. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretas.

“Lietuvos

atsiradimas“

Eilėraščiai

Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė)

XIX-XX a., Neoromantizmas

Gimusi dvarininkų šeimoje kalbėjo lenkiškai, lietuvių kalbos išmoko susipažinusi su Povilu Višinskiu, kuris ir paskatino prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo. Mirus tėvui, liko be pinigų, pradėjo mokytojauti dvaruose. Didžiulę įtaką nuo pat vaikystės Šatrijos Raganai darė tėvai, ypatingai glaudūs santykiai buvo su mama. Neoromantikė buvo geros širdies, nuolatos padėdavo žmonėms. Buvo įsteigusi jaunimo mokyklėlę. Jos apysakai būdingas autobiografiškumas, jausmų perteikimas. Sename dvare

Apysaka

Vytautas Mačernis

XX a. I pusė Poetas žemininkas, šlovinęs žemdirbiškąją kultūrą, žmogaus dvasios turtingumą kaip priešpriešą grėsmingai tikrovei po Antrojo Pasaulinio karo. Ir jo ir Lyrinio subjekto Širdies ir sielos nerimą malšina, paguoda tampa šviesūs, giedri prisiminimai, kurie siejasi su vaikyste, namais ir gerąja jų dvasia- senole.

Rudens sonetai, Žiemos sonetai

Bronius Krivickas

XX a. I pusė Rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas. Baigęs literatūros studijas, dirbo žurnalų redaktoriumi, mokytojavo, o 1945 m. įstojo į partizanų būrį.

Eilėraštis “Dovydas prieš Galijotą“;Sonetai: „Mano dienos nebūtin pasvirę“, „Kai kovoj kelies tu į ataką“

Mercelijus Martinaitis

XX-XXI a. Poetas, eseistas, dramaturgas. Necionalinės kultūros ir meno premijos lauretas. Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškos, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tama labai ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje “Kukučio baladės“.

Kukučio baladės

Česlovas Milošas

XX-XXI a. Lietuvių kilmės lenkų rašytojas, poetas, Nobelio premijos lauretas, jam taip pat suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Isos slėnis

Romanas

Judita Vaičiūnaitė

XX a., Modernizmas

Pati gyvenusi Kaune, miestą mato neatsiejamą nuo gamtos. Vaičiūnaitė poetizuoja miestą (aikštes, gatves, kolonas, laiptus, geometrines figūras), ryški Vilniaus miesto tema. Stengiasi viename vaizde sujungti kultūrą ir gamtą.

“Kavinukas su pastoralėm“, „Ižo rožės“, „Ateis sekmadienis“, „Saulėgrąža“, „4. Šatrijos ragana“

Eilėraščiai

Aidas Marčėnas

XX-XXI a. (dar gyvas)

Poetas, nacionalinės premijos lauretas. Nelankęs jokios aukštosios mokyklos, neturėjęs jokio pastovaus darbo, A. Marčėnas pasirinko poeto kelią, kuriuo dabar ir gyvena. Jaunystę praleido “gorkyne“ (taip vadinta M. Gorkio, dabartinė Pilies ir Didžioji g. Vilniuje), kur būriuodavosi vadinamasis “alternatyvus“ jaunimas, ieškąs visuotinai nepriimtų saviraiškos galimybių.

“Maxima“, „Metai be žiogo“

Jurgis Kunčinas

XX a. Poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Žinomiausias jo romanas yra „Tūla“ (1993 m.). Už šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą. Kunčino pasakojimai, parašyti pirmuoju asmeniu, yra autobiografiniai. Visų įvykių negalima sieti su autoriaus gyvenimu, tačiau tam tikri įvykiai ir pagrindinio veikėjo bruožai keliauja iš teksto į tekstą.

Tūla

Romanas

Marius Ivaškevičius

XX-XXI a. (dar gyvas)

Lietuvos prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius. Savitu poetiniu stiliumi, įkvėptu pasakojamosios tautosakos, jis naujai prabyla apie Lietuvos istoriją, meilę tėvynei, idealizmą ir patriotizmą. Pjese Madagaskaras Ivaškevičius realizavo seną Tumino svajonę teatro scenoje papasakoti istoriją apie Kazio Pakšto idėją perkelti lietuvius į saugesnį pasaulio kraštą, sukurti „atsarginę“ Lietuvą.

Madagaskaras

Pjesė