,t;a r,atu~'Id 1aJa,de.V~I 1~8g.

~.BALADESžANRO VERTIMAIXIX AMZIUJE

Daugelio Europos tautu literaturu istorijoje anksty-vuoju intensyviu ryšiu ir saveiku laikotarpiu (XVIII-XIX a.) ivairiu kuriniu (ypac poezijos) vertimai, sekim~i,perdirbiniai, išpopuliareje romantizmo epochoje, daž-nai skelbiami kaip origii1alioji kuryba, pateikiami verte-ju vardu (208, p. 225). Griežtas vertimo ir kurybos sky-rimas šiuolaikiniu požiuriu .tuo metu dar nebuvo. isiga-lejes. Vertimai, sekimai iškart tapdavo neatskiriama na-ciona1ines literaturos dalimi. Taip yra ir XIX a. lietuviuliteraturoje.

Ypatinga vieta cia tenka vertimams iš lenku roman-tiku kury.bos, kuri nacionalinio judejimo metu buvo~,svarbiausioji lietuviu rašytojo lektura" (54, p. 286). Ne-retai ju kuriniai, besiremia Lietuvos praeities bei lietu-viu folkloro medžiaga, buvo suvokiami kaip nuosava li-teratura, sukurta svetima kalba. Antai A. Vištelio išvers-

4. Aleksandras Zalys 49

ta ir 1881 m. paskelbta J. Kr~ševskio "Vitolio rauda""Aušroje" ivertinama kaip lietuviu tautos epas. '

Reikšminga vaidmeni vertimai atliko ir lietuviu ba-lades kelyje. Jau 1837 m. L. A. Juceviciaus paskelbtojepoezijos vertimu i lietuviu kalba knygeleje "Wyjatki znowoczesnych poet6w polskich. . ." skelbiami balades žan-ro kuriniu vertimai - A. Mickeviciaus "Trys Budriai","Svi-teziete" ir A. E. Odineco "Belaisve lietuvinyko. . .".L. A. Jucevicius ir pati ",balades" termina ivede i lietuviuliteratura. Si publikacija svarbi kaip vienas pirmujuA. Mickeviciaus kurybos vertimu i lietuviu kalba. Nors1. A. Juceviciaus vertimai ir nera labai meniški, jie rep-rezentavo Vakaru Europos tautu romantizmo iškelta žan-ra, skatino lietuviškosios balades vystyma.

Bene daugiausia baladžiu XIX a. pabaigoje verteJ. Andziulaitis-Kalnenas, lietuviškai "prakalbines" T. Sev-cenkos kurinius. Jo išverstos T. Sevcenkos balades ("Ie-va", "Dvi ievos", "Nuskendele", "Undinos"), pasakojan-cios romantiškas ir tragiškas istorijas apie nelaimingameile, remiasi liaudies kuryba, yra epines. VeikiamasT. Sevcenkos baladžiu, J. Andziulaitis-Kalnenas ir patsmegino rašyti šio žanro kuriniu (tiesa, visai originali te-ra tik "Pasaka").

Be minetu autoriu, balades aptariamuoju laikotarpiuverte daugelis ir romantines, ir realistines krypties poetu:P. Arminas-Trupinelis, V. Ažukalnis, K. Bukaveckas,S. Dagi1is, V. Kudirka, S. Norkus ir kt.

XIX a. vyrauja lenku romantiku, savo kuryba ir veik-la glaudžiai susijusiu su Lietuva (A. Mickeviciaus,

1. Kondrataviciaus, A. E. Odineco) baladžiu vertimai *.Kai kurios A. Mickeviciaus balades jau tada verciamosnet po keleta kartu, nors ne visi vertejai (pvz., V. Ažu-kalnis) galejo savo dalbus paskelbti. Glaudu lietuviuliteraturines balades ryši jos brendimo laikotarpiu suslavu tautu balade rodo ir A. Puškino, M. Lermontovobei jau mineto T., Sevcenkos šio žanro kuriniu vertimai.P. Armino-Trupinelio išversta A. Puškino balade "Sken-dinys" yra pirmasis šio ižymaus rusu poeto literaturinisvertimas (45,p. 207; 126,p. 34).

. Verstineje šio laikotarpio lietuviu poezijoje neaptin-kame Vakaru Europos (vokieciu, anglu) poetu -litera-turines balades pradininku, šio žanro kuriniu vertimu.,Tiesa, pirmoje XX a. puseje vokieciu balademis labaidomimasi-J. V. Getes "Giriu karalius" ligi 1940m. bu-vo verciamas net šešis kartus (39, p. 226). Sioki toki at-garsi Lietuvoje turejo tik populiarioji G. A. Biurgerio"Leonora": 1840 m. L. A. Jucevicius veikale "Lietuviuliaudies priežodžiai" pateikia padavima, savo siužetu pa-

,našu i mineta balade, pridedamas A. Mickeviciaus "Pa-begima" ("Ucieczka"), parašyta sekan\~G. A. Biurgeriu.Veliau A. Mickeviciaus balade i lietuviu kalba išverteK. Bukaveckas.

Balade - tarptautinis žanras. Toks apibudinimas labiau

taikytinas liaudies kurybai, kur daugelis formu turi aiš-ku tarptautini pobudi. Literaturine balade didžia dalimi(ypac XX a.) praranda ši žanrini ypatuma, -nors ~ai prob-lema, reikalaujanti placiu komparatyvistiniu tyrinejimu.

* Nors J. petrulis kaip idomu fakta pažymi, kad "Aušroje" A. Mic-keviciaus vertimu nera (118, p. 26).

5051

Ankstyvuoju romantizmo laikotarpiu Vokietijoj~ ,..rš-kilusi literaturine balade dare dideli poveiki šio žanroformavimuisi kitu tautu poezijoje. Tiek vokieciu, tiekanglu baladžiu vertimai buvo labai populiarus. G. A. Bitir-gerio "Leonora" greitai išverciama beveik i visas Euro-pos tautu kalbas (239, p. 9-10). Taciau paprastai bala-džiu vertimai buvo ir savotiška kova už tikrai naciona-line šio žanro forma. Akivaizdžiai tai atspindi ankstyvujurusu romantiku V. Žukovskio (186, p. 91-93) ir ypacP. Katenino (247, p. 40) laisvi sekimai ir vertimai.

Analogiška ir lietuviu poezijos padetis: baladžiu ver-tejai, kaip ir kiti XIX a. II puses poetai, sulietuvindavoverciamus kurinius, keisdami tikroves realiju, veikejuvardus *. Geriausias pavyzdys- J. Andziulaicio-Kalnenoišverstos balades, kuriu dalis yra tik laisvas T. $evcen-kos eilerašciu sekimas. Be to, dauguma išverstu šio žan-ro kuriniu (ypac lenku poetu) paremti lietuviška medžia-ga - tad prigyti lietuviškoje dirvoje jiems nebuvo su-detinga.

Apie vertimu poetines formos savituma kaIbeti sunku.Jie neišsiskiria iš nagrinejamo laikotarpio poezijos bend-ro konteksto - šio žanro kuriniu vertimai i lietuviu kal-ba yra gana prasto meninio lygio. Didele visos poezijosvertimu dalis jau anuomet neatitiko elementariausiu poe-tinio kurinio reikalavimu (turi daug eiliavimo, poetiniožodyno ir sintakses trukumu; 61, p. 112-150). Gal tik

j. Andziulaitis-Ka1nenas,kaip baladžiu vertejas, pasiekedidesnio vertimo meistriškumo *.

Kaip jau mineta, ryšku poveiki lietuviu literaturaiXIX a. ir veliau turejo lenku romantikai. Detaliai aptarebaltu literaturu ir lenku romantizmo ryšius, V. Kubiliusir K. Nastopka rašo: "lietuviu literaturos ir lenku roman-tizmo santykiu istorijoje, besipletojancioje nuo dvasinestapatybes iki aštriausios polemikos, galima aptikti visasliteraturiniu saveiku formas: vertimus, kritikos komen-tarus, akivaizdžius sekimus-perdirbinius, parafrazes, remi-niscencij as , kurybiška motyvu transformacija, žanriniuformu peremima..." (54, p. 285-286). Iš šiu saveiku žaizd-ro didžia dalimi yra išejusi ir lietuviu literaturine ba-lade. Taciau tai buvo ne mechaniškas ir ne vienos kryp~ties procesas. Literaturiniai ryšiai, itakos ir saveikos išesmes visada vyksta gilios transformacijos, kurybiškointerpretavimo budu, 0 ne tiesioginiu ivairiu elementuperkelimu iš vienos literaturos i kita (221, p. 36-37). Taisvarbu suvokti kalbant tiek. apie baladžiu vertimus i lie-tuviu kalba, tiek apie slavu balade apskritai, kurios po-veikis, nusiteses iki pat XX a. pradžios, lietuviu literatu-rines balades vystymuisi neabejotinai buvo stiprus.

* Pvz., Adomo Mickeviciaus baladžiu vertimu i ukrainieciu kal.ba tyrinetojas A Jurcenka skiria net 14 ba1adžiu "sunaciona1inlmobudu" (260, p. 9-10).

52

* Iš visu "Aušros" _

tobuliausiai tuo metu ivaldžlusi poetine technika, iškelia daugelis lie-tuviu literaturos tyrinetoju (81, p. 162j lOl, p. 144j 106, p. 34-37).

5S