Švietimas skaitmeniniame amžiuje.

Mokymosi veiksmingumas,

ugdant XXI amžiaus įgūdžius

Saulius Rudelis,

Gediminas Jonauskas Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla

2014 m.

Mokymo(si) metodų ir aplinkų kūrimas turėtų atitikti mokinių

poreikius ir sukurti sąlygas, kurios įgalintų juos aktyviai

mokytis, efektyviai veikti. Kokie metodai ir kokia aplinka yra

turinti edukacinę vertę? Į sėkmę veda tūkstančiai kelių...

Neišvengiamybė

Iššūkiai

Metodai

Galimybės

Švietimas skaitmeniniame amžiuje

arba

Švietimas ir IKT

IT mokymo turinys yra lankstus ir integruotas su kitais mokomaisiais dalykais.

Dalykų ryšiai panaudojami kūrybinei minčiai plėtoti, technologinių ir praktinės

veiklos problemų priežastingumui nustatyti, jų sprendimo būdams atskleisti,

diskusijoms, savo nuomonei pagrįsti, saviems originaliems sprendimams rasti.

Mokinių kūrybinei minčiai ir veiklai skatinti taikytini dalykiniai žaidimai, disputai,

mokinių ir mokytojo kūrybiniai pokalbiai, sudaromi projektai, jie pristatomi,

ginami. IT ugdymo, kaip svarbios švietimo srities, plėtra priklauso nuo

kultūrinių, ekonominių ir socialinių aplinkos veiksnių. Ją lemia žmonių gyvenimo

patirtis, vertybinės nuostatos, politiniai siekiai ir kt. IT raidą skatina mokslo

atradimai, jų taikymas, išradyba, sėkmingi eksperimentai, todėl šiuolaikinis

technologinis ugdymas turi būti suvokiamas kaip procesas, kuriame

integruojama kūryba ir kūrybinės idėjos bei jų praktinis įgyvendinimas. Toks

požiūris padeda ugdyti ne vykdytoją, bet smalsią, mąstančią, kūrybingą,

iniciatyvią ir atsakingą asmenybę.

Mokymo planas

Pastovus-nustatytas laikas

Vienas būdas tinka visiems

Konkuruojantis/besivaržantis

Klasė

Knygomis paremtas

Apibendrinantys testai

Mokymasis mokyklai

XX a. ir XXI a.

pamokos skirtumai:

Projektai

Esant reikalui

Suasmeninta

Bendradarbiaujantis

Visa bendruomenė

Internetu paremtas

Formalus vertinimas

Mokymasis gyvenimui

Kas keičiasi? Kritinis mąstymas, problemų

sprendimas, kūrybiškumas, mokėjimas

mokytis, sprendimų priėmimas

Bendravimas bendradarbiavimas

Informacinis raštingumas, IKT

raštingumas.

Pilietiškumas, gyvenimas ir karjera,

asmeninė ir socialinė atsakomybė

Mąstymo būdai

Darbo būdai

Darbo įrankiai

Gyvenimas

šiuolaikiniame pasaulyje

Pedagoginių nuostatų kontekstas

Klasikinė,

poveikiu

grįsta

mokymosi

paradigma

Šiuolaikinė,

sąveika grįsta

mokymosi

paradigma

Ateities,

savivalda

grįsta

mokymosi

paradigma

Mokytojas yra daugiau negu instruktorius -

jis yra mokymo(si) turinio planuotojas,

mokinio pagalbininkas, skatintojas ir vertintojas.

Kaip mes tai darome?

P R O J E K T A I

PROJEKTAI

Dalyvaudama šitame projekte projekte galėjau mokytis ir pažinti

man priimtinu ir įdomiu būdu. Ir kiti mano draugai pamatė ir

įsitikino, kad darbas projektinėje veikloje kelia norą kuo daugiau

sužinoti ir išbandyti, suteikia puikią galimybę vartoti užsienio

kalbą realiose situacijose.

Emilė, 7a klasė

http://youtu.be/E0sjfLtacnc

iTEC projektas - pedagoginė naujovė, kurioje slypi tarpdalykinis mokymas,

panaudojant modernius mokymo metodus, ieškant naujų kūrybinių formų,

naudojant IKT. ITEC projektas leido mums perteikti mokyklos mokymo

programą naujovišku būdu, mokyti reikiamus dalykus projekto pagalba.

Tarpdalykinis požiūris sustiprino kūrybiškumą ir mokinių motyvaciją.

Projekto veikla pavertė mokymąsi įdomesniu ir prieinamu vaikams, ypač

tiems, kuriuos yra sunku įtraukti į ugdymo procesą. Pasirinktos projekto

temos suteikė galimybę mokytis „gyvai“ ir praktiškai – mokiniai aktyviai

įsitraukė į veiklas, noriai domėjosi, kaip įdomiau atlikti numatytas užduotis.

Siekiant įgyvendinti projektų tikslus, veiklos buvo integruotos į

mokomuosius dalykų, neformalaus švietimo užsiėmimus. Projektų metu

mokytojai ir mokiniai intensyviai bendradarbiavo, dalijosi idėjomis, dalyvavo

netradicinėse pamokose bei veiklose. Tiek mokytojai, tiek mokiniai,

dalyvaudami projektuose, informacijai pristatyti naudojo įvairias IKT

priemones.

Po kiekvienos veiklos mokiniai aptarė savo idėjas, pažymėdami savo

pažangą ir prisiimdami visą atsakomybę už savo žinias ir mokymąsi.

Mokiniai ir mokytojai kartu nusprendė, kokia medžiaga turėtų būti

parengta ir skelbiama. Projekto eigoje mes atradome vis daugiau naujų

priemonių mokinių bendradarbiavimui. Visos veiklos yra integruotos į

mokyklų mokymo programas tuo užtikrinant visos klasės įsitraukimą į

projektą. Kaip mokykla , mes turime naudos gerinant mokinių motyvaciją

mokytis. Projekto veiklos leido mokytis ir pažinti priimtinu ir įdomiu būdu

vaikams.

Pageidautina, kad su projektinių darbų rezultatais susipažintų kuo

daugiau žmonių. Svarbiausias projekto įvertinimas – ne pažymys, o

aplinkinių dėmesys. Vienas geriausių įvertinimų - jo rezultatų pritaikymas,

panaudojimas. Viena iš efektyviausių vertinimo formų – atliktų projektų

pristatymas, viešas gynimas, aptarimas. Ypač svarbi bendraklasių

nuomonė

Mūsų tikslas – išugdyti tokį mokinį, kuris būtų:

Savarankiškai mąstantis ir veikiantis, siekiantis tikslų, nuolat

besimokantis, ieškantis žinių, kuriantis......

O tai reiškia, kad gebėtų kelti tikslus, priimti sprendimus,

susijusius su tikslų įgyvendinimu, ir plėtotų savo asmeninę

iniciatyvą jų siekiant.

Kūryba, efektyvus problemų sprendimas įvairiais kūrybinio mąstymo metodais, kūrybiškumo

ugdymas neabejotinai yra aktualūs šiandieniniame poindustriniame, žinių ir informacijos amžiuje.

Kūrybinga asmenybė yra didelė vertybė ne tik meno, mokslo ar technikos srityje, bet ir versle,

švietime, vadyboje, politikoje bei kitur. Gebėjimas rasti kūrybiškus sprendimus, mokėjimas

prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų būtini sparčiai besivystančioje visuomenėje.

Dalyvaudami projektinėje veikloje, moksleiviai mokosi planuoti savo ir grupės veiklą, pasiskirsto

pareigomis, pasirenka veiklos metodus, darbo priemones bei medžiagas, pratinasi

bendradarbiauti, padėti vieni kitiems, pritaikyti turimas žinias i įgūdžius praktikoje. Visa tai teikia

neišsemiamas galimybes moksleivių savarankiškumui, kūrybiškumui ugdyti, moko dirbti

kolektyviai, derinti savo ir kitų veiksmus siekiant bendro tikslo. Tokie įgūdžiai jau savaime yra

reikšmingi ugdymo proceso pasiekimai. Tačiau moksleiviams svarbiausia realus apčiuopiamas

rezultatas, dėl kurio jie ir stengiasi. Todėl projekto galutiniai rezultatai turi įgyti akivaizdžią

išraišką ir formą. Jie turėtų praturtinti klasę, mokyklą arba būti funkcionalūs ir už jos ribų.

Gyvenimas yra vienas didelis projektas, sudarytas iš mažų projektų.

Kiekvienas projektas turi pradžią, pabaigą, žmogiškuosius ir

materialiuosius išteklius bei tikslą. Dirbant projekto metodu simuliuojamas

realus gyvenimas mokykloje - turėdami komandą ir išteklius, priemones

bandome pasiekti išsikeltą tikslą per tam tikrą griežtai fiksuotą laiką.

Dirbant projekto metodu kiekvienas grupės narys, dirbdamas sau

labiausiai tinkantį ir patinkantį darbą, gali geriausiai atsiskleisti, tai didina

motyvaciją siekti projekto tikslų bei ugdo asmeninę atsakomybę.

Mokykla ruošia gyvenimui…

Mokykla yra gyvenimas…