Krypties vadovas: Inga Cechanovičienė Krypties specialistai: Sigita Burokienė

Vidita Ražanienė

2014-04-08 Vilnius

VEIKLOS NR. 1.1.1. „IŠANALIZUOTI ES ŠALYSE ĮGYVENDINAMŲ

VISUOMENĖS SVEIKATOS STRATEGIJŲ IR PROGRAMŲ PATIRTĮ, PSO

REKOMENDACIJAS VISUOMENĖS SVEIKATOS PLĖTRAI IR VYSTYMUI“

VEIKLOS NR. NR. 1.1.2 „IŠANALIZUOTI LIETUVOS VS BŪKLĘ, JĄ

LEMIANČIUS VEIKSNIUS, JŲ POKYČIUS, VS REGLAMENTUOJANČIUS

TEISĖS AKTUS IR VS INTERVENCIJŲ TAIKYMO PATIRTĮ“

KRYPTIS „KOKYBIŠKOS IR EFEKTYVIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS,

ORIENTUOTOS Į GYVENTOJŲ POREIKIUS, PLĖTRA“

STUDIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslai:

Išanalizuoti Lietuvos visuomenės sveikatos ir ją lemiančių veiksnių esamą būklę, jų pokyčius, visuomenės sveikatą reglamentuojančius teisės aktus ir visuomenės sveikatos intervencijų taikymo patirtį

Išanalizuoti ES šalyse įgyvendinamų visuomenės sveikatos strategijų ir programų patirtį, PSO rekomendacijas visuomenės sveikatos plėtrai ir vystymui

Uždaviniai:

o Išanalizuoti pagrindinių Lietuvos gyventojų prioritetinių sveikatos problemų (motinos ir vaiko sveikatos, pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų) esamą būklę, rodiklius ir pokyčius

o Išanalizuoti pagrindinių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų (motinos ir vaiko sveikatos, pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų) valdymą

o Išanalizuoti ES šalyse įgyvendinamų visuomenės sveikatos strategijų ir programų (motinos ir vaiko sveikatos, pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų srityje) patirtį, PSO rekomendacijas visuomenės sveikatos plėtrai

o Remiantis analizės rezultatais, pateikti konkrečius siūlymus, rekomendacijas naujam visuomenės sveikatos plėtros programos projektui

2

VAIKO IR MOTINOS SVEIKATA

PSO Europos regiono strateginis politikos dokumentas „Sveikata 2020“

(Health 2020: European policy framework)

o iki 2020 m. pagerinti visų regiono naujagimių / kūdikių / ikimokyklinio amžiaus

vaikų sveikatą, užtikrinant sveiką gyvenimo pradžią

Lietuvos sveikatos 2014–2023 metų programa

o Siekiant pagerinti motinos ir vaiko sveikatą, būtina: teikti aukštos kokybės,

prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas motinų ir vaikų sveikatai saugoti

ir gerinti

3

KŪDIKIŲ MIRTINGUMAS (NEONATALINIS IR PONEONATALINIS

MIRTINGUMAS) NUO 2001 IKI 2012 M. MAŽĖJA

4

Neonatalinis ir poneonatalinis mirtingumas 2001–2012 m. (mirusių kūdikių skaičius 1000 gimusiųjų)

Šaltinis: HI SIC

5

6

Country Mortality rate (per 10,000 population) Child lives that would be saved if the country had the

same mortality rate as Sweden

Sweden 29.27 n/a

Luxembourg 26.50 0

Finland 30.27 9

Slovenia 32.06 8

Cyprus 34.75 7

Czech Republic 35.10 89

Spain 37.40 545

Greece 37.86 135

Germany 37.88 815

Italy 38.07 683

France 38.25 962

Austria 39.09 106

Ireland 39.78 98

The Netherlands 40.66 292

Portugal 40.73 176

Denmark 42.69 121

United Kingdom 47.73 1,951

Belgium 47.77 304

Estonia 52.28 48

Malta 56.16 15

Poland 58.29 1,614

Hungary 59.77 418

Lithuania 64.75 173

Slovakia 65.33 287

Latvia 80.92 160

Bulgaria 102.07 731

Romania 116.81 2,666

Total EU27 – 12,412

VAIKŲ MIRTINGUMO DAŽNIS (0-14M., 5 METŲ VIDURKIS)

IR IŠVENGIAMŲ MIRČIŲ SKAIČIUS, LYGINANT SU ŠVEDIJA

Šaltinis: www.oecd.org. Strengthening child health and health services (2014 )

http://www.oecd.org/

7 Šaltinis HI SIC

VYRAUJANTYS SUSIRGIMAI VAIKŲ NUO 0 IKI 17 METŲ AMŽIAUS

GRUPĖJE 2012 M. (proc.)

Lietuvoje 2009-2012 m. laikotarpiu didėjo vaikų sergamumas:

• anemijomis (nuo 11,7 iki 18,8 / 1000 vaikų),

• regėjimo sutrikimais – toliaregyste (nuo 52,1 iki 77,3 / 1000 vaikų),

– trumparegyste (nuo 55,3 iki 61,1 / 1000 vaikų),

• širdies vožtuvų ydomis (nuo 11,7 iki 14,3 / 1000 vaikų),

• alerginiu rinitu (nuo 20,9 iki 35,7 / 1000 vaikų),

• bronchine astma (nuo 29,3 iki 38,7/ 1000 vaikų),

• dermatitais ir egzemomis (nuo 67,7 iki 78,2 / 1000 vaikų).

LIETUVOS SVEIKATOS 2014–2023 METŲ PROGRAMA:

PAGERINTI MOTINOS IR VAIKO SVEIKATĄ – YRA PIRMAEILIS

VALSTYBĖS IR SVEIKATOS SISTEMOS UŽDAVINYS

Siekiant pagerinti motinos ir vaiko sveikatą, būtina:

teikti kokybiškas, prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas motinų ir vaikų sveikatai saugoti ir gerinti

aprūpinti kūdikius ir vaikus sveikatai saugiu geriamuoju vandeniu, užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas namuose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose

užtikrinti vaikams saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką ir saugią ir sveiką aplinką darželiuose, mokyklose ir viešosiose erdvėse

įgyvendinti PSO Europos sveikos mitybos politikos veiksmų plano rekomendacijas

skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, siekiant sumažinti triukšmo, elektromagnetinių prietaisų, transporto, užteršto oro poveikį kūdikių ir vaikų sveikatai namuose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose

plėtoti imunoprofilaktikos priemonių taikymą

8

MOTINOS IR VAIKO SVEIKATOS TIKRINIMAI

Profilaktinis Nėščiųjų ir motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai,

sveikatos tikrinimas

Profilaktinis Vaikų sveikatos tikrinimas

Visuotinis naujagimių tikrinimas dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų

Visuotinis naujagimių klausos tikrinimas

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarka ASPĮ

Krūminių dantų dengimas silantinėmis medžiagomis

9

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (I)

Lietuvoje vykdomos programos turėtų būti tęsiamos, jas patobulinant

o Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros programa davė

teigiamų rezultatų – sumažėjusį nėščiųjų, naujagimių ir kūdikių mirtingumą

o Šiuo metu vykdoma naujagimių patikra tik dėl dviejų paveldimų medžiagų

apykaitos ligų. Remiantis Europos šalių patirtimi, Lietuvoje naujagimiai

galėtų būti tiriami dėl ~ 20 paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų

o Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų

kompensavimo iš PSDF biudžeto programa vykdoma jau 8 metus.

Nepakankamas jos koordinavimas ir stebėsena. Programoje nenumatytas

sveikos gyvensenos, teisingos burnos higienos mokymas, nepakankamas

mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaidmuo

10

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (II)

Profilaktinių patikrinimų programa pasiekė gerų rezultatų – 93,3 proc. Lietuvos

vaikų buvo patikrinti 2012 m. savo šeimos gydytojo (vaikų ligų gydytojo) o Gerintinas darbo organizavimas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose,

įtraukiant į komandą ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: socialinį darbuotoją, psichologą, visuomenės sveikatos specialistą

o Didintina pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su vaikais,

kompetencija sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir gydymo klausimais, įdiegtina vaikų sveikatos rodiklių ir profilaktinių tikrinimų stebėseną

o Vaikų sveikatos vertinimo rodikliai turi apimti: Demografinius ir socioekonominius veiksnius Vaikų sveikatos būklę ir gerovę Sveikatos veiksnius ir rizikos faktorius Vaikų sveikatos priežiūros sistemą ir politiką

11

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (III)

Integruota sveikatos priežiūra vaikams – naujas vaikų sveikatos priežiūros modelis Europoje. Šalys narės skatinamos pereiti nuo į lygius suskirstytos prie vientisos sveikatos priežiūros

o Vertikali integracija – tai glaudus bendradarbiavimas tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų

o Horizontali integracija – tai glaudus bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių

Tobulinti vaikų sveikatos priežiūros valdymą: sukurti organizacinę vadybinę struktūrą, kuri koordinuotų sveikatos priežiūrą vaikams visuose sveikatos priežiūros lygiuose, vykdytų vaikų sveikatos rodiklių stebėseną, kontroliuotų nustatytų užduočių vykdymą

(LR Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia darbo grupė, kuri rengia teisės aktus integruotos vaikų sveikatos priežiūros sistemos – klasterio įdiegimui ir valdymui)

12

PAGRINDINĖS LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS

PSO Europos regiono strateginis politikos dokumentas „Sveikata 2020“ :

o Suvaldyti lėtinių neinfekcinių ir infekcinių ligų sukeliamą naštą

Sumažinti išvengiamo mirtingumo lygį, sveikatos netolygumus, užtikrinti sveikatos

priežiūros prieinamumą visiems, užtikrinti žmogaus teisės į aukščiausio lygio

sveikatos priežiūrą įgyvendinimą

Lietuvos sveikatos 2014–2023 metų programa:

o sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų lemiamą sergamumą ir mirtingumą

o sumažinti piktybinių navikų lemiamą sergamumą ir mirtingumą

o sumažinti diabeto lemiamą sergamumą ir mirtingumą

o sumažinti lėtinių plaučių ligų lemiamą sergamumą ir mirtingumą

o sumažinti psichikos ligų ir savižudybių lemiamą sergamumą ir mirtingumą

o pagerinti atrankinės patikros programų organizavimą

13

VYRŲ IR MOTERŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ STRUKTŪRA 2012 M.

Šaltinis HI SIC

Infekcinės

ir

parazitinės

ligos 1,9%

Piktybiniai

navikai

21,6% Nervų

sistemos

ligos 1,3%

Kraujotako

s sistemos

ligos 47,8%

Kvėpavimo

sistemos

ligos 4,2%

Virškinimo

sistemos

ligos 5,6%

Kitos

mirties

priežastys

4,1%

Išorinės

mirties

priežastys

13,5%

Vyrai

14

Infekcinės

ir

parazitinės

ligos 1,1%

Piktybiniai

navikai

17,4% Nervų

sistemos

ligos 1,3%

Kraujotakos

sistemos

ligos 65,6%

Kvėpavimo

sistemos

ligos 1,9%

Virškinimo

sistemos

ligos 4,5%

Kitos

mirties

priežastys

3,9%

Išorinės

mirties

priežastys

4,3%

Moterys

SERGAMUMO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS (I00-I99) DINAMIKA 2005-

2012 M. LIETUVOJE 100 000 GYV. Šaltinis HI SIC

STANDARTIZUOTO MIRTINGUMO NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ (I00-

I99) RODIKLIO DINAMIKA 2005-2010 M. LIETUVOJE IR 27 ES ŠALYSE 100 000

GYV. Šaltinis PSO Europos sveikatos duomenų bazė (HFA-DB)

15

VYRŲ SERGAMUMO PRIEŠINĖS LIAUKOS (C61), KOLOREKTALINIU (C18-C21), TRACHĖJOS,

BRONCHŲ IR PLAUČIŲ (C33-C34) PIKTYBINIAIS NAVIKAIS RODIKLIO DINAMIKA 2005-2012

M. LIETUVOJE 100 000 gyv.

MOTERŲ SERGAMUMO KRŪTIES (C50), KOLOREKTALINIU (C18-C21), TRACHĖJOS,

BRONCHŲ IR PLAUČIŲ (C33-C34) GIMDOS KAKLELIO (C53) PIKTYBINIAIS NAVIKAIS

RODIKLIO DINAMIKA 2005 - 2012 M. LIETUVOJE 100 000 GYV. Šaltinis HI SIC

16

STANDARTIZUOTO MIRTINGUMO NUO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ (C00-C97)

RODIKLIO DINAMIKA 2007-2010 M. LIETUVOJE IR 27 ES ŠALYSE PAGAL LYTĮ

100 000 GYV.

Šaltinis PSO Europos sveikatos duomenų bazė (HFA-DB)

17

SERGAMUMO CUKRINIU DIABETU (E10-E14) DINAMIKA 2001-2012 M.

LIETUVOJE PAGAL LYTĮ 100 000 GYV. Šaltinis HI SIC

STANDARTIZUOTO MIRTINGUMO NUO CUKRINIO DIABETO (E10-E14)

RODIKLIO DINAMIKA 2005-2010 M. LIETUVOJE IR 27 EUROPOS SĄJUNGOS

ŠALYSE 100 000 GYV. Šaltinis PSO Europos sveikatos duomenų bazė (HFA-DB)

18

LIGOTUMO IR SERGAMUMO LĖTINE OBSTRUKCINE PLAUČIŲ LIGA DINAMIKA

2001-2012 M. LIETUVOJE 100 000 GYV. Šaltinis HI SIC

LIGOTUMO IR SERGAMUMO ASTMA DINAMIKA 2001-2012 M. LIETUVOJE 100

000 GYV. Šaltinis HI SIC

19

AR GALIMA SUVALDYTI EPIDEMIJĄ?

Šiaurės Karelijos projektas (Suomija, 1972-1997)

20

1970 m. lygis Pokytis 1970-1995 m.

Visos priežastys 1 509 -49 proc.

Visos širdies ir kraujagyslių ligos 855 -68 proc.

Koronarinė širdies liga 672 -73 proc.

Visi vėžiai 271 -44 proc.

Plaučių vėžys 147 -71 proc.

Metai Vyrai Moterys

rūkymas cholesterolis mmol/l

kraujospūd

is mmHg rūkymas cholesterolis

mmol/l kraujospūdis

mmHg

1972 52 6,9 149/92 10 6,8 153/92

1977 44 6,5 143/89 10 6,4 141/86

1982 36 6,3 145/87 15 6,1 141/85

1987 36 6,3 144/88 16 6,0 139/83

1992 32 5,9 142/85 17 5,6 135/80

1997 31 5,7 140/88 16 5,6 133/80

ES ŠALYSE VYKDOMOS PROGRAMOS

Projektas National Service Framework for Coronary Heart Disease, vykdomas pagal

principą „iš viršaus į apačią“ – t. y. koordinavimas ir vadovavimas (gairės). Veiklos

skirtos visuomenei, pacientams, sveikatos priežiūros specialistams.

Quality and Outcomes Framework projektas skirtas lėtinių neinfekcinių ligų (koronarinės

širdies ligos, hipertenzijos, diabeto, insultų, praeinančio smegenų išemijos priepuolio)

valdymui, daugiau antrinei ir tretinei prevencijai. Mokamas finansinis atlygis už tai, kad

pasiekiami aukšti kokybės rodikliai.

Primary Care Trust „healthy living programmes“ skirtos padėti žmonėms mesti rūkyti,

geriau maitintis ir daugiau judėti, taip pat, kaip sveikatos tikrinimo projektai ir mokymų

bei įgūdžių vystymo programos.

Heart Failure Nurse, veiklos nukreiptos į pacientus, šeimos narius, mokant apie ligos

procesą, ligos simptomų kontrolę ir vadybą. Mokymai skirti slaugytojoms dirbančioms su

ligoniais, sergančiais širdies ligomis.

Disease management programmes in primary care, paremtos geros praktikos modeliu.

Nationwide programm on Primary Prevention of cardiovascular diseases in Slovenia,

skirta sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vykdomos įvairios veiklos, skirtos

tikslinės grupės pacientams ir visuomenei. Pacientai ugdomi apie sveikatą gyvenseną,

gali dalyvauti veikloje, skirtoje keisti elgseną, valdyti rizikos faktorius.

21

LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ VALDYMAS LIETUVOJE (I)

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai dėl lėtinių neinfekcinių ligų

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir

prevencijos priemonių finansavimo programa

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto

lėšų finansavimo programa

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

„Diabetinės pėdos“ kabinetai - sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugos

Lėtinės plaučių obstrukcinės ligos diagnostikos ir gydymo tvarka

Onkologinės pagalbos konsultacinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos

22

LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ VALDYMAS LIETUVOJE (II)

Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose

tvarka

Ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu (I 21, I 22) diagnostikos ir gydymo

tvarka bei Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST

segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų

valdymo reikalavimai

Ilgalaikis pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimas

Programos:

Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–

2013 metų programa

Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių

neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimo programa

Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programa

Cukrinio diabeto kontrolės 2009-2011 metų programa

Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009–2013 metų programa ir Nacionalinė

imunoprofilaktikos 2014–2013 metų programa

23

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO IR CA IN SITU SANTYKIO DINAMIKA

LIETUVOJE 2000-2012 M. (Šaltinis VU OI)

24

2006-2012 M. DIAGNOZUOTI KRŪTIES NAVIKAI IN SITU (ATVEJAI

PER METUS) Šaltinis VU OI

25

DIAGNOZUOTI PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ATVEJAI 2006-2011 M.

Šaltinis VU OI ir SVEIDRA

Metai Iš viso

Lietuvoje*

Per programą

nustatyta

adenokarcinomos

atvejų

Per programą

nustatyta vėžio

atveju nuo visų

atvejų procentais

2006 3 244 1561 48 %

2007 3 835 2 201 57 %

2008 3 544 2 262 64 %

2009 3 123 2 101 67 %

2010 2 471 1 429 58 %

2011 ** 2 715 1 876 69 %

VISO 18 932 11 430 60 %

26

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE GYDYTŲ PACIENTŲ, IŠTIKTŲ

ŪMINIO SMEGENŲ INSULTO, SKAIČIUS IR TAIKYTŲ

NEUROINTERVENCINIŲ PROCEDŪRŲ SKAIČIUS 2012-2014 M. SAUSIO MĖN.

Šaltinis SAM

27

ONKOLOGIJOS KONSULTACINIŲ PASLAUGŲ, SUTEIKTŲ 2013 M.

LAPKRIČIO-GRUODŽIO MĖN. REZULTATAI (233 asmenys)

Šaltinis LSMUL VšĮ Kauno klinikos

28

ASPĮ, SUDARIUSIOS SUTARTIS SU TLK DĖL SERGANČIŲJŲ

CUKRINIU DIABETU SLAUGOS PASLAUGŲ (VISO – 50)

6

1

1

7

8

1

1 1

1

1 1 2

3

1 1

1

1 1

1

2 1

1

2

1

1

1

CUKRINIU DIABETU SERGANTIEMS PACIENTAMS TEIKTŲ SLAUGOS

PASLAUGŲ DINAMIKA 2011-2013 M. Šaltinis SVEIDRA

30

PSO REKOMENDACIJOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PLĖTRAI

Sveikata-2020

Strateginiai tikslai:

Pagerinti visų sveikatą ir sumažinti sveikatos netolygumus

Pagerinti lyderystę ir valdymą sveikatos srityje

Prioritetinės politikos kryptys:

Investuoti į sveikatą visais gyvenimo etapais, didinti piliečių teises ir galimybes

Suvaldyti ir mažinti lėtinių neinfekcinių ir infekcinių ligų sukeliamą naštą

Stiprinti „į žmogų orientuotą“ sveikatos sistemą ir visuomenės sveikatos

pajėgumus, įskaitant pasirengimą ekstremaliom situacijom

Kurti sveikatą palaikančią aplinką, palaikyti bendruomenių veiklą

PSO Visuotinis lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės 2013-2020 metų

veiksmų planas

Šalių savanoriškai siektini devyni tikslai

Politikos formavimo ir priemonių įgyvendinimo principai

Priemonės keturių rizikos veiksnių ir keturių lėtinių neinfekcinių ligų valdymui

31

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (I)

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje virškinimo sistemos ligos pakeitė ketvirtoje vietoje ilgą laiką buvusias kvėpavimo takų ligas. Sergamumo rodikliai turi tendenciją didėti, mirtingumo - mažėti

Lietuvoje vykdomi insulto gydymo, kardiologijos klasteriai, tretinio lygio onkologinių

konsultacinių paslaugų teikimas antrinio lygio ASPĮ, „diabetinės pėdos“ kabinetų veikla duoda pridėtinę vertę visuomenės sveikatai

2009-2013 m. periodo ES struktūrinės paramos lėšos investuotos į antrinio ir tretinio lygio

paslaugas teikiančias ASPĮ, lėšos skirtos patalpų remontui, įsigyti aparatūrai, apmokyti specialistus

Apčiuopiamos teigiamos dinamikos lėtinių neinfekcinių ligų valdyme galima tikėtis tik

suvaldžius jas lemiančius veiksnius, skatinant sveikatą bei padarius lengvai prieinamą sveiko gyvenimo būdo pasirinkimo galimybę

Būtina vykdyti gerai suplanuotas ir populiacijos pagrindu organizuotas asmens ir

visuomenės sveikatos integruotas programas, skirtas valdyti rizikos veiksnius ir asmens elgesio pokyčiams pasiekti, paskirstyti atsakomybę, veiklą orientuoti į tikslų ir rezultatų pasiekimą.

32

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (II)

Būtina PSDF biudžeto lėšomis kompensuoti gydymą nuo priklausomybės tabako rūkymui

Būtina PSDF biudžeto lėšomis kompensuoti vakcinaciją nuo Žmogaus papilomos viruso

Būtina gerinti patikros dėl širdies kraujagyslių ligų rizikos programos organizavimą,

koordinavimą, rodiklių stebėseną, vertinimą, parengti metodines rekomendacijas šeimos

gydytojams

Būtina vykdyti organizuotas patikros dėl gimdos kaklelio, krūties vėžio ir storosios žarnos

vėžio programas, paskiriant koordinuojančią instituciją, užtikrinant visų organizuotai

patikrai keliamų reikalavimų įgyvendinimą, atnaujinti programų vykdymo teisinį

reglamentavimą atitinkamai ES gairėms (kokybės reikalavimai, rodikliai ir kt.)

Rekomenduotina vykdyti neorganizuotą patikros dėl priešinės liaukos vėžio programą,

atnaujinti programos teisinį reglamentavimą atitinkamai ekspertų rekomendacijoms

Būtina valstybės lėšomis drausti visus asmenis (nedraustus privalomuoju sveikatos

draudimu), dalyvaujančius patikros programose, užtikrinant visų reikalingų diagnostikos ir

gydymo etapų apmokėjimą

33

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (III)

Būtina teikti į žmogų orientuotas, integruotas, multidisciplininės komandos sprendimais

paremtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukti pacientą į sprendimų dėl jam

skirto diagnostikos ir gydymo plano sudarymo priėmimą, užtikrinant reabilitacijos,

palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyvios pagalbos teikimą

Būtina didinti slaugytojų vaidmenį visų lygių asmens sveikatos priežiūroje

Būtina pacientams organizuoti savipagalbos, savipriežiūros mokymo programas,

motyvuoti jose dalyvauti, prisiimti atsakomybę už nustatytų tikslų ir rezultatų pasiekimą,

įtraukti paciento šeimos narius

Pacientų organizacijos turi aktyviai dalyvauti sveikatinimo veikloje

Būtina visų su lėtinių neinfekcinių ligų valdymu susijusių duomenų registracija (įstaigos

ir nacionaliniu lygmeniu), nustatytų rodiklių stebėsena ir vertinimas, periodiškas

visuomenės informavimas

Būtina parengti nacionalines lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės strategijas

34

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS (IV)

Būtina investuoti į sveikatą ir į žmogų, nes tai yra efektyviausias ir tvariausias lėtinių neinfekcinių ligų valdymo būdas. Būtina investuoti į mokslo įrodymais pagrįstas inovacijas, siekiant kokybiškiausios ir efektyviausios sveikatos priežiūros

Būtini daugiasektoriniai veiksmai, siekiant kiekvieno Lietuvos piliečio fizinės, psichinės,

socialinės, ekonominės gerovės, mažinant socialinę atskirtį ir sveikatos priežiūros netolygumus

Būtina darbdavių lyderystė formuojant sveikatą skatinančią ir darbuotojus motyvuojančią

organizacijos politiką Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės visuomenės sveikatos strategijos,

tarpsektoriniai veiksmai turi būti apsaugoti nuo bet kokių realių, tikėtinų ir galimų interesų įtakos, interesų konfliktai turi būti identifikuoti ir suvaldyti

Sveikatos apsaugos ministerija turi prisiimti lyderystę valdant lėtines neinfekcines ligas

Lėtinių neinfekcinių ligų sukeliamos naštos sumažinimas turi būti prioritetinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos kryptis

35

„POKYČIAI YRA IŠŠŪKIS, KURIAM REIKIA DRĄSOS“

(EU Summit on Chronic Diseases, Brussels 3-4 April 2014)

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !

36