ZigmasLyDEKA –habilituotas socialiniųmokslųdaktaras,VytautoDidžiojoUniversiteto,Ekonomikos irvadybos fakulteto profesorius. Adresas: K. Donelaičio g. 58, Kaunas, Lietuva; tel: 00 370 37 327 964; el. paštas: z.lydeka@evf.vdu.lt.ŽilvinasDanieliusŽALIAUSKAS –VytautoDidžiojoUniversiteto,Ekonomikosirvadybosfakultetodokto-rantas. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva; tel: 00 370 693 14712; el. paštas: zalizilv@gmail.com.

ISSN 1822-7996TAIKOmOJI EKONOmIKA:SISTEmINIAI TYRImAI: 2013.7/1DOI: 10.7220/AESR.1822.7996.2013.7.1.1

Įvadas

Stabilus ir subalansuotas ekonomikos au-gimastampavienuišpagrindiniųkiekvie-nosvalstybės,regionoarekonominiųaso-ciacijųsiekių.Vykdomavalstybėspolitikaturėtų būti orientuota ar bent jau sude-rinta su šiuo siekiu. Kitaip sakant, valdžia, vykdydama fiskalinę ir/ar monetarinę

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS

Veiksnių, turinčių įtakos lietuvos valstybės išlaidoms ir jų struktūrai,

tyrimas

Straipsnyjepristatomastyrimasapieekonominiuskintamuosius,kurieturi įtakosvalstybėsišlaidomsir jųstruktūraiLietuvoje2000–2012metais.Tyrimometunagrinėtosirvertintospriklausomybėstarprekomen-duotinųkintamųjų.Tyrimometu apžvelgta valstybės valdžios išlaidųdinamika, struktūra ir jospokyčiai.Tyrimas atliktasnaudojantis palyginamąja, regresine ir koreliacine analizėmis.Galimapastebėti, kad šiossritiestyrimųnėradaug,oesamityrimaiyrainformaciniopobūdžio,gautirezultataigalibūtipritaikytitikišsivysčiusiomsekonomikomsarbaregioninėmssąjungoms.Tyrimometupasirinktiveiksniai suskirstyti įtrisgrupespagaljųstiprumopoveikį,taippatnustatytistruktūriniaipokyčiaivalstybėsišlaidose.Raktiniai žodžiai:valstybėsišlaidos,išlaidųstruktūra,dinamika.

ThisarticlepresentsresearchaboutfactorsthataffectLithuanianpublicexpenditureanditsstructureduring2000–2012.Thestudyidentifiesandevaluatestherelationshipsbetweenthechosenvariables.Theresearchwascarriedoutusingcomparative, regressionandcorrelationanalysis. Itwasnoticed that thenumberofresearch in this field is low, especially in Lithuania. Most of existing research is of information nature or there is a separate micro or macro-level research. Selected factors are grouped into three groups according to their strength of impact in this study. Structural changes in government spending are also identified.Keywords: government expenditure, government expenditure structure, dynamics.

JEL Classifications:C51/D12/H40/H72/H22/H2.

politiką, gali paskatinti ar prislopinti šiosiekioįgyvendinimą.

Valstybėsvaldžia,priimdamatiksliniussprendimus(nustatydamamokesčiųtipusir jų dydžius, bei pasirinkdama turimųpajamųpaskirstymobūdusirmastus),tie-siogiaipaveikiaekonomikąartamtikrąjosdalį.Paminėtisprendimaituribūtipagrįstiir tarpusavyje suderinti taip, kad bendra

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 14

jų sąveika būtų stipresnė, o ne silpnesnėdėl atsirandančių priešingomis krypti-mis veikiančių jėgų. Nors valdžia priim-dama sprendimus atsižvelgia į daugelįekonominių ir socialinių rodiklių, tačiausprendimainevisadapagrįstimodeliaisartendencijomis, kurios buvo suformuotoskonkrečiosvalstybėsstatistinėsinformaci-jospagrindu.

LR Seimas armiestų savivaldos insti-tucijos,priimdamosarvertindamoskątikpaminėtussprendimus,vadovaujasiturimapatirtimiirbendrosiomisteorijomis,onekonkrečiai statistiniais-ekonometriniais modeliais.Dėlšiųpriežasčiųtyrimaiirsta-tistinis-ekonometrinis veiksnių, turinčiųįtakosvalstybės išlaidoms,vertinimasyrasvarbus. Būtina nustatyti, kaip tam tikriveiksniaiir/arjųpokyčiaituriįtakosvals-tybėsišlaidųdinamikaiirstruktūriniamsjųpokyčiams.Tokiųtyrimųsvarbąpripažįstamokslininkai,pavyzdžiui,I.Sanz,F.J.Ve-lazquez (2002), A. S. Shonchoy (2010),B. Clements, H. Rodriguez, G. Schwartz(1998) ir kiti. šiemokslininkai savo dar-buose analizuodami sąveikas ir tenden-cijas ne tik nustato stiprias ir statistiškaireikšmingas priklausomybes, bet ir nu-rodo,kadkaikuriaisatvejaistarpskirtingųvalstybiųegzistuojaprieštaringiryšiai.Taisąlygojašiųtyrimųsvarbąirporeikį.

Mokslinėje literatūroje esama įvairauspobūdžio (tiek teorinių, tiek statistinių)tyrimų.Tačiaudaugumajųatliktiremian-tisišsivysčiusiųšaliųardideliųregioniniųsąjungųpagrindu.Kaipžinia,tokiųtyrimųrezultataigalibūtisunkiaipritaikytibesi-vystančiomsšalimsar regionams.Bekitako, šios srities tyrimai dažniausiai būnaorientuoti tik į konkrečios srities, pvz.,konkrečiųvalstybėsišlaidųanalizavimąirvertinimą. Kompleksiškų, dedukcinių arindukciniųtyrimųnėradaug.

Taigi,veiksniųturinčiųįtakosvalstybės

valdžiosišlaidomsirjųstruktūrai,proble-matika yra aktuali tiek teoriniu, tiek prak-tiniu požiūriu. Straipsnyje nagrinėjamatokiamokslinėproblema: kokie veiksniai daro įtaką LR valstybės išlaidoms bei jųstruktūrai,irkokiomastoyrašiųveiksniųpoveikio stiprumas. Tyrimo tikslas–išna-grinėjusveiksnius,turinčiusįtakosvalsty-bėsišlaidomsteoriniuaspektu,empiriškaiištirti juos ir nustatyti, kurie stipriausiaituri įtakos valstybės valdžios vartojimuiLietuvoje2000–2012m.Tyrimo objektas –valstybėsišlaidomsįtakosturintysveiks-niai (kintamieji). Empiriniame tyrimenaudojama palyginamoji, koreliacinė irregresinėanalizės.

Straipsnio pirmoje dalyje nagrinėja-masteorinispožiūrisįveiksnius,turinčiusįtakosvalstybėsišlaidomsirjųstruktūrai,pristatomi atlikti tyrimai bei gauti rezul-tatai.Antrojedalyjepateikiamiempiriniotyrimo metodai. Trečiojoje – pateikiamigautityrimorezultataiirjųinterpretacija.Paskutinėje dalyje apibendrinami tyrimorezultatai.

Veiksnių, darančių įtaką valstybės išlaidoms, teorinis pagrindimas ir atliktų tyrimų analizė

Valstybės išlaidos bei šių išlaidų struktū-riniai pokyčiai yra itin aktualus ekonomi-kosirpolitikosdiskusijųobjektas. Greitai besikeičiančioje ekonominėje aplinkojevalstybėsvaldžiapriversta taippatgreitaireaguoti ir prisitaikyti prie esamų porei-kiųirtaipmaksimizuotiekonomikojevei-kiančiųdalyviųgaunamąnaudą(gerovę).Todėl valstybės išlaidų analizavimas irvisapusiškas pažinimas yra reikšmingas ekonomikos mokslo plėtojimui. Nors šityrimųproblematika irnėranauja, tačiau

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 15

informacijos trūkumastamtikraisaspek-tais vis dar pastebimas. Taip pat dauguma turimosinformacijosgalibūtinaudojamair pritaikoma tik labai specifiniais atve-jais (priimant prielaidas, kurios daugeliuatvejųnėragaliojančios).

Pradedant analizuoti įvardintų reiški-nių priklausomybes iš pradžių apibrėžia-mos pagrindinės sąvokos: valstybės val-džia,kaipinstitucinisvienetasirvalstybėsišlaidos.

Valstybės valdžios apibrėžimų yradaugirįvairių.Vienivalstybėsvaldžiąapi-brėžiakaipgrupęžmonių,kurieturiįgalio-jimusvaldyti(kontroliuoti)šalįarvalstiją(Oxford Dictionary, 2013). Tai bendrinisvalstybės valdžios apibrėžimas. Jis ne-nusako nei tikslių valdomų subjektų, neimetodų,kuriais taibūtųgalimapadaryti.Kiti apibrėžimai yra platesni. Pavyzdžiui,valstybėsvaldžia–taireguliavimas,laisvėsatėmimas, priežiūra arba kontrolė, kurivykdoma atskirų asmenų organizacijos.šiorganizacija yra teisėtai išrinktavisuo-menės ir jai suteikta teisė kurti visuome-ninę gerovę (The Law Dictionary, 2013).Taijuridinispožiūris,kadanginurodomospagrindinės valstybės valdžios teisės (arpareigos).Taippatnurodomašiosinstitu-cijos struktūra bei kilmė ir galiausiai pa-grindinis tikslas, dėl ko valstybės valdžiareikalingairkokiajospaskirtis.šisvalsty-bės valdžios paaiškinimas tinkamas šiamtyrimui, kadangi jis apibrėžia, kokiomssritims finansuoti reikalingos pajamos.Suprantama,valdžiossąvokojeyratikabs-trakčiosfunkcijos,kuriosgalėtųbūtideta-lizuotosirpatikslintos.Kaikurievalstybėsvaldžiosapibrėžimaineakcentuojaarišvisnenurodošiosubjektostruktūros:kaippa-vyzdžiui, valstybėsvaldžia tai formaarbasistema, kurioje valstybė, bendruomenėarpan., yra reglamentuojama taisyklėmis(Dictionary,2013).

Valstybėsvaldžiossąvokaglaudžiaisu-sijusisuvalstybėsišlaidųsąvoka.Valstybės išlaidos plačiąja prasme gali būti apibrė-žiamoskaippinigųsuma,kuriąvyriausybėišleidžia per tam tikrą laikotarpį. Inves-tuotojai valstybės išlaidas supranta kaipvartojimą, kuris kartu su privačiu namųūkių ir verslo vartojimu sudaro bendrąjąvalstybėspaklausą(Investorwords,2013).šiuoatvejuproduktųvartotojuyranekon-kretusasmuo,ovisuomenė (ar josdalis),kurimokamokesčius.Kaikurievalstybėsišlaidųapibrėžimaiyrakonkretūs,pvz.,taivisipinigai,kuriuosišleidžiavalstybėsval-džia (Eurostat, 2000). Taip apibrėžiamosvalstybėsvaldžiosišlaidosnusakobendrąjąesmę, tačiau nedetalizuoja išlaidų struk-tūrų, jų dydžių ar svarbos. EkonominioBendradarbiavimoirPlėtrosOrganizacija(OECD,2009)valstybėsvaldžiosišlaidomspriskiria tas išlaidas, kurios susidaro dėltarpiniovartojimo,darbuotojųkompensa-cijų,mokamųsubsidijų,socialiniųišmokų,kitų transferinių mokėjimų susijusių susocialinėmisproblemomis,kitųeinamųjųpavedimų, kapitalo mokėjimų, įvairų fi-nansiniųkoregavimų,pensijųfondų,ben-drojo finansinio ir nefinansinio kapitalopalaikymo.

Straipsnyje valstybės valdžios išlaidossuprantamos ir vertinamos kaip pinigųsuma,kuriąpastarojiišleidžiatamtikromsfunkcijomsatliktipertamtikrąlaikotarpį.Apibrėžiantvalstybėsišlaidassvarbupami-nėtiirpagrindinesfunkcijas,kuriomsyraišleidžiamos gautos pajamos. Pagal 1995m. Europos Sąjungos apskaitos sistemosprincipus (jieyrapripažinti irnaudojamiLR Finansų ministerijos apskaitant Lie-tuvos valdžios išlaidas) yra 10 bendriniųfunkcijų: bendrosios visuomenės paslau-gos, gynyba, viešoji tvarka ir visuomenėsapsauga, ekonomika, aplinkos apsauga, būstas ir komunalinis ūkis, sveikatos

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 16

balansą. Valstybės valdžios sektoriaus iš-laidųpasikeitimasbuvovienasdidžiausių(nuo 24,49 % iki 18,95 %). Analizuojantšios grupės išlaidų svyravimus nustatyta,kad didžiausi svyravimai pastebimi bū-tent šioje grupėje. Svyravimai ir pokyčiaibūtųdardidesni,jeigušiojeanalizėjebūtųatsižvelgta ir į BVP didėjimą, kuris nuo1995m.iki2011m.padidėjonet295,07%(arba vidutiniškai 18,44 % kasmet visąanalizuojamą laikotarpį). Visa tai sufor-muoja daugelį klausimų: kas lėmė tokiųišlaidųsvyravimą,kokieveiksniai skatinošių svyravimųmastą,okurie slopino. šieirdaugeliskitųklausimųnėraatsakyti.šiostraipsniotikslasirbuvonustatytišiųsvy-ravimųirstruktūriniųpokyčiųpriežastis.

Valstybės valdžios išlaidas ir jų struk-tūrą lemenčių veiksnių tyrimai. Moks-lininkai I. Sanz ir F. J. Velazquez (2002),A. S. Shonchoy (2010), B. Clements,H.Rodriguez irG.Schwartz(1998) irkt.tyrimuose savaip apibrėžia kintamuosius(veiksnius), kurie vienaip ar kitaip veikiaviešą vartojimą ar viešo vartojimo struk-tūrą. Dauguma šios srities tyrimų yrateorinio lygmens ir esamų sąryšių tarp

apsauga, poilsis-kultūra ir religija, švieti-masbeisocialinėapsauga(LRFinansųmi-nisterija,2013).Valstybėsvaldžiosišlaidosyrasumuojamosremiantisšiomisfunkci-jomis.

Valstybėspolitikos formuotojamstoksvartojimoskirstymasbeiatskirųgrupių(iršiųgrupiųsavybių)pažinimasyrasvarbūspraktiniupožiūriu.Remiantistokiuskirs-tymuiršiųgrupiųanalizėmis,yraformuo-jamavalstybėsfiskalinėirmonetarinėpo-litika.

Esamus valstybės valdžios sektoriausvartojimopokyčiuspatvirtinairstatistinėinformacija. 1 pav. pateikiama LietuvosBVPstruktūra1995m.ir2011m.Matome,kad per tiriamąjį laikotarpį namų ūkiovartojimoišlaidospasikeitėnežymiai(nuo63,40%iki63,13%)irišlaikėdidžiąjąBVPdalį. „Kita“ BVP dalis taip pat sumažėjonežymiai (nuo22,76% iki20,71%).Tuotarpu grynojo eksporto dalis ir valdžiossektoriausvartojimoišlaidospasikeitėga-nėtinaiženkliai.Prekybosdeficitassuma-žėjonuo-10,64%iki-2,79%.Visąanali-zuojamąlaikotarpįimportoapimtysviršijoeksporto, tai ir lėmė neigiamą prekybos

1 pav. Lietuvos BVP struktūra 1995 ir 2011m.

Pastaba: sudaryta remiantis LR Statistikos departamento informacija (2012).

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 17

kintamųjųnevertina realiais duomenimis(neturi empirinio pagrindimo). Kita šiųtyrimųdalisapsiribojatikagreguotaisre-gioniniaisduomenimis.šiossritiestyrimųmastoirstruktūrossituacijapriešingapri-vatausvartojimoatitinkamųtyrimųsitua-cijai.Dar2012m.atliktameLietuvosnamųūkiųvartojimostruktūrospokyčiųtyrime(Lydeka,Žaliauskas,2012)pastebėta,kadmokslininkų ir individualių tyrimų insti-tucijų,tiriančiųnamųūkiųvartojimą,yrakeletą kartų daugiau negu tiriančių viešąvartojimąirjostruktūrą.Taidalinailemia,kad namų ūkių vartojimo tyrimai labiaukonkretūs ir orientuoti į specifinių sričiųanalizavimą (mikro lygmenį). Tuo tarpuvalstybinio vartojimo tyrimai (makro ly-gmuo) yra daug sudėtingesni dėl pačiossrities kompleksiškumo ir vientisumo.

Valstybinį vartojimą lemiančių veiks-nių (kaip ir privatų vartojimą lemiančių)yradaug: turimas turtas, gaunamospaja-mos, valstybės atvirumas prekybai, mo-kesčiųsistema,ekonomikospadėtis,soci-alinėsaplinkosbūklė,finansųrinkųbūklė,palūkanų norma, valiutų kursai, etninisbendruomenėsskirtingumolaipsnis,eko-nomikosdydis,valstybėsdemografinėpa-dėtis, korupcijos lygis ir pan. (Shonchoy,2010).Valstybėsišlaidaslemiairvalstybėspolitinėpadėtisbeivaldžiojeesančiospa-grindinėspartijospolitinėideologija.Prie-šingai nei privataus vartojimo atveju šieveiksniai sunkiau įvertinami kiekybiniuaspektu.Nors esamąpadėtį kokybiškai irnesunku įvertinti, tačiaukiekybiškai įver-tinti–problematiška.

Valstybės išlaidoms turinčių veiks-nių tyrimą ,,Valstybės išlaidas lemiantysveiksniaibesivystančiosešalyse:paneliniųduomenų analizė“ atliko A. S. Shonchoy(2010).Autoriusišskyrė8veiksnius,kurieturėtųįtakotivalstybėsišlaidasirjųstruk-tūrą, šiuos veiksnius pagrindė teorija bei

loginėmis grandinėmis.Veiksniams buvopriskirtos pajamos, valstybės atvirumasprekybai(importuiireksportui),užsieniopagalba,skola(kartusupalūkanųnorma),etninisbendruomenės skirtingumo laips-nis, ekonomikos dydis, valstybės demo-grafinėpadėtis irkorupcijos lygis.Pavyz-džiui,autoriausteigimudidesnisvalstybėsetninisbendruomenėsskirtingumaslemiasudėtingą valstybės išlaidų politikos pri-ėmimą ir pačių išlaidų skirtingumą (di-versifikaciją).Kartaisgalimasnetpolitinisnestabilumas, kuris gali lempti valstybėsvaldžios išlaidųneefektyvumą.Demogra-finė valstybės padėtis, kaip urbanizacijoslaipsnis,galipaskatintivienųišlaidųdidi-nimą, o kitųmažinimą (kaip pavyzdžiui,infrastruktūros kūrimas pramonės regio-nuose). Empirinio tyrimo metu autoriusnustatė, kad korupcija neigiamai veikiavalstybės išlaidas. Ekonomikos dydis iretninisbendruomenės skirtingumo laips-nisteigiamaiveikiavalstybėsišlaidas.Au-torius tyrimometupastebėjo (tainebuvotyrimo objektas), kad valstybės valdymoforma taip pat turi įtakos valstybės išlai-doms.

Panašus šios tematikos tyrimas buvo at-liktas ir I.SanzbeiF. J.Velazquez(2002).Autoriai tyrime išskiria12veiksnių,kurieveikiavaldžios išlaidaspagal funkciją:pa-jamos,kainos,privatausirviešosektoriauskainų santykis, gyventojų amžiaus struk-tūra,populiacijairjostankumas,instituci-nis faktorius,valstybėsvaldžios funkcijos,biudžeto stabilumas, nedarbas, nelygybė,išlaidųpokyčiai.PriešingaineiA.S.Shon-choy(2010)ankščiauminėtiautoriaideta-liau gilinasi į kintamųjų priklausomybes,ieškonetiktiesioginių,betirnetiesioginiųryšių tarp pasirinktų kintamųjų. Pavyz-džiui, kaina turės ne tik tiesioginę įtakąišlaidoms ir jo struktūrai, bet veiks ir perišlaidų efektyvumą. Po empirinio tyrimo

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 18

(atliktonaudojantOECDšaliųduomenis)autoriai teigia, kad pajamų, kainų, insti-tucinis veiksnys, populiacijos tankumo irpopuliacijosamžiausstruktūroskintamiejituri statistiškai reikšmingos (lemiamos)įtakosvalstybės išlaidųstruktūrai.Tyrimorezultatai taip pat parodė, kad skirtingusvalstybiųekonomikųaugimusgalilemptiirskirtumaitarpvalstybiųišlaidųstruktūros.

B. Clements, H. Rodriguez irG.Schwartz (1998) tyrime ,,Ekonominiaiveiksniai lemiantys valstybės subsidijas“buvo analizuoti ne tik veiksniai, kurie gali tiesiogiaipaveiktisubsidijas,betirtai,kasapskritai gali paveikti valstybės išlaidas.Autoriai padarę prielaidą, kad subsidijosyraglaudžiaisusijusios(perpolitiniustiks-lus) sukitomisvalstybėsvaldžios išlaido-mis,neatsiribojo ir tyrėvisoms išlaidomsįtakosturinčiusveiksnius.Remdamiesi40šalių (18 metų laikotarpio) duomenimisautoriainustatė,kadvalstybėsišlaidoms(irjųstruktūrai)įtakosturipalūkanųnorma,prekybos balanso einamosios sąskaitosbūklė, darbo jėgos santykis su nedirban-čiais, urbanizacijos lygis, produktyvumasir ekonomikos atvirumas. Sukonstravus valstybėsišlaidųlygtįnustatyta,kadpalū-kanųnorma,žemėsūkioprodukcijosdalisBVP ir šalies atvirumas (šalies atvirumasneigiamaikoreliuojasuišlaidomis)yrasta-tistiškai reikšmingi kintamieji. Tuo tarpukitikintamiejinėrareikšmingi.

Tyrimų,kurieanalizuotųveiksnius,tu-rinčiusįtakąkonkrečiaivalstybėsvaldžiosišlaidų grupei (kaip pastarasis tyrimas),yranemažai.Tokiųdarbųpavyzdžiaisga-lėtųbūtiS.Randolph,Z.Bogetic,D.Hef-ley(1996),R.P.HagemannirG.Nicoletti(1989), P. Mauro (1998), F. Carmignani(2006)irkitųmokslininkųdarbai.Paminė-tuose darbuose tiriama, ar pasirinkti kinta-miejituri,irjeituri,taikokiosįtakospasi-rinktaivalstybėsišlaidųgrupei.Pavyzdžiui,

S.Randolph,Z.Bogetic,D.Hefley(1996)tyrime aiškinamasi, kokie kintamieji turiįtakos išlaidoms skirtoms infrastruktū-rai kurti (tiek transporto, tiek telekomu-nikacijų infrastruktūrai). Pasak minėtųmokslininkų, išsivystymo lygis,urbaniza-cija,darbojėgosdydžiosantykissuvisaisgyventojais, populiacijos struktūra pagalamžių, kitos valstybės valdžios išlaidos irbiudžeto deficitas turi tiesioginės ar ne-tiesioginės įtakos valstybės valdžios išlai-doms.

Dalisšiossrities tyrimųyrasiejamairsu kitais agreguotais kintamaisiais, kurie patys savaime yra sunkiai apibrėžiami irišmatuojami (subjektyvūs). Pavyzdžiui,P. Mauro (1998) tyrime ,,Korupcija irvalstybės valdžios išlaidų struktūra“ nu-statinėjo kaip korupcija veikia tam tikrasišlaidų grupes. Pagrindinė išvada ta, kaddidėjanti korupcija sparčiai mažina švie-timo išlaidas. V. Galstyan ir P. R. Lane(2009) tyrė sąryšį tarp valstybės valdžiosišlaidų ir realausvaliutoskurso.Mažos iratvirosekonomikosatvejubuvonustatyta,kadvaliutosnuvertėjimasgalibūtisąlygo-tas ir valstybės valdžios išlaidų didėjimo(plaukiojančiovaliutoskursoatveju).

Konkretesnių rodiklių sąryšių tyrimąatlikoD.A.Aschauer(1985).Tyrime,,Fis-kalinėpolitikairagreguotapaklausa“siekėatsakytiįduklausimus:1)arpaklausa(t.y.vartojimas) yra jautri mokesčiams ir jųpokyčiams, taip pat kaip paklausą veikiavaldžiosskolosfinansavimas;2)kokiomisaplinkybėmis (jeigu tokiosapskritaipasi-reiškia)valstybėsvaldžiosišlaidospakeičiaprivatųvartojimą.Pirmojoklausimohipo-tezėpatvirtinta:mokesčiaitiesiogiaipavei-kiagyventojųpajamas,opajamųpokyčiaituritiesioginęirganėtinaigreitąįtakąvar-tojimui. šias išvadas papildo I. Vassileva(2010)tyrimas(„Fiskalinėspolitikosįtakaekonomikai su neformaliu sektoriumi“),

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 19

kuriometuautoriusnustatė,kadmažesnimokesčiai(irjųmažinimas)beisustiprin-tasjųsurinkimaspadidinsgerovę,matuo-jamąvartojimu.Antrojihipotezėneipri-imtaneiatmesta,kadangiautoriusnustatė,kad valdžios išlaidos tik dalinai pakeičia privatųvartojimą.Autoriusapibendrinda-mas tyrimąpabrėžia šių tyrimų trūkumoproblemąiršiostemossvarbą.

Tokio turinio tyrimų išsamų apiben-drinimą atliko I. Sanz ir F. J. Velazquez(2002). Išanalizavę didelį skaičių tyrimų,autoriai sudarė tirtų sąveikų sąvadą. Au-toriai lentelės forma pateikia sąryšius, jųreikšmingumus ir autorius, kurie vertino šiuos sąryšius. Galima pastebėti, kad di-džiausias mokslininkų dėmesys tenkasveikatos apsaugos ir išsilavinimo išlaidųsąveikaisupasirinktaisekonominiaiskin-tamaisiaisvertinimui.Esamųtyrimųmas-tas tik patvirtina faktą, kad tyrimai šiojesrityjereikalingi.

Tačiaušiossritiestyrimųvykdymąap-sunkinamažaspačiossritiesapibrėžtumas.Kai kurie veiksniai, kaip pavyzdžiui, ko-rupcijoslygis,etninisbendruomenėsskir-tingumo lygis ir pan., neturi apibrėžtų iraiškiųmatų.Todėltyrimoeigojepirmiau-siai reikia nusistatyti kaip bus vertinami šiebeikitidydžiai ir tiktuometatlikinėtitikslinęanalizę,t.y.nustatinėtisąryšiussuvalstybiniuvartojimu.

Apibendrinant galima teigti, kad:tyrimų valdžios išlaidų srityje yra,•

tačiaudalisjųlabiauorientuotiįkonkrečiųsričių tyrimus. Kiti tyrimai arba pagrįstiagreguotais tamtikrųregionų ir laikotar-piųduomenimis,arbayra teoriniopobū-džio(beempiriniopatikrinimo);

analizuojantjauatliktustyrimusirjų•rezultatus galimapastebėti, kadkai kuriesąryšiaiyratikrinamiirvertinamidauge-liomokslininkų,t.y.tiriamatamtikrųkin-tamųjųįtakavalstybėsvaldžiosišlaidoms,

jų struktūrai ar konkrečioms išlaidoms.Esamų tyrimų mastas tik parodo esamųsąryšiųneaiškumąir(ar)skirtingumą.

tyrime naudoti metodai

Empirinis Lietuvos valstybės valdžiosvartojimoir jostruktūrostyrimas1995–2011 m. atliktas remiantis R. Kumar(2005) pateiktu tyrimo metodu ir reko-mendacijomis.Tyrimopagrindas–kore-liacinė-regresinė analizė. Buvo siekiamaišsiaiškinti, kaip pasirinkti ekonominiai ir socialiniai kintamieji veikia Lietuvosvalstybės valdžios išlaidas, sugrupuotaspagal funkcijas. Taip pat buvo siekiamaišsiaiškinti, kas labiausiai įtakoja tokį iš-laidų paskirstymą. šis metodas yra tin-kamas,kadangi jįpritaikiusgalimagautidaugumą atsakymų į paminėtus klausi-mus.Metodastaippattinkamasirdėljonaudojimopaplitimopanašiostematikostyrimuose.

Naudotasmetodasturikeletątrūkumų.Pirmasis – statistinės informacijos stoka.Lietuvos atveju šiam tyrimui reikšmingastatistika pradėta rinkti tik nuo 1995 m.Paskutinis turimas periodas 2011 m., o tai sudarotik16-osperiodų laikoeilutę.Dėlšios priežasties gauti tyrimo rezultatai tu-rėtųbūtivertinami tikimybiškai.Taippatnaudojantgautusduomenisnegalimebūtitikri rezultatų pritaikomumu visai popu-liacijai. Kitas trūkumas – tai pačios ana-lizėsribotumas.Naudojantisšiuometoduįvertinamos tik tiesioginės priklausomy-bės,onetiesioginėspriklausomybėsigno-ruojamos.

Tyrimo metu naudoti ir kiti statistiniai ir ekonometriniai aprašomosios statisti-kos analizės metodai: kiekybinės palygi-namosios analizės metu lyginti skirtingųviešojovartojimofunkcijųišlaidųdydžiai;

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 20

skaičiuoti procentiniai pokyčiai bei pro-centinė struktūra. Modelių konstravimui(t. y. valstybės vartojimo funkcijos suda-rymui)naudotakeliųkintamųjųregresinėanalizė,kuriosbendrojiišraiška: y = a+b1x1+ b2x2+...+ bnxn, (1)

kur,y–priklausomaskintamasis,x–nepri-klausomikintamieji,a–konstanta(dydisne-priklausomasnuonepriklausomųkintamųjų),ob–nepriklausomųkintamųjųkoeficientai.

Tyrimo metu naudoti tik antriniai duo-menys.Taiduomenysgauti išLRStatisti-kosdepartamentoirLRFinansųministe-rijos.Antriniaityrimoduomenysnaudotipagrindinėsanalizėsmetuiratliekantpa-lyginimus. Tyrimo metu naudoti tik kieky-biniaikintamieji:

ekonominiai ir socialiniai rodikliai •(nepriklausomi kintamieji): BVP (ekono-mikos dydis), pajamos (surenkamų mo-kesčiųsuma),kainos(VKIirGKIindeksųvidurkis),populiacija, tankumas,amžiausstruktūra(iki35metųgyventojųsantykissugyventojaisvirš36metų),ekonomikosatvirumas(einamojolaikotarpioeksportoirimportovidurkis)irskola;

valstybės biudžeto išlaidos pagal•funkcijas: bendrosios visuomeninės pa-slaugos,gynyba,viešojitvarkairvisuome-nėsapsauga,ekonomika,aplinkosapsauga,būstas ir komunalinis ūkis, sveikatos ap-sauga,poilsis,kultūrairreligija,švietimas,socialinėapsauga(įvertintilitaisperatitin-kamąlaikotarpį).

šiuo tyrimu siekta, pirmiausia, nusta-tyti veiksnius, kurie turi statistiškai reikš-mingą tiesioginę įtaką valstybės valdžiosišlaidoms ir jų struktūrai.Vėliaumėgintaįvertinti šių įtakų stiprumą. Remiantisgautais rezultatais buvo atliktas veiksniųgrupavimas pagal įtakos panašumus irskirtumus.

tyrimo rezultatų apibendrinimas

Valstybės valdžios išlaidų dinamika. Analizuojamu laikotarpiu valstybės val-džios išlaidos kito netolygiai (žr. 2 pav.).Bendrosiosvalstybėsvaldžiosišlaidosnuo2000m.(ankstesniųmetųduomenysviešaineprieinami) didėjo vidutiniškai 15,40%kasmetus.Tiknuo2008m. (dėlpasauli-nėsfinansųkrizės ir sekusio ekonomikosnuosmukio) valstybės valdžios bendrųjųišlaidų augimas sulėtėjo iki 3,31 % kasmetus.Išlaidossparčiaipradėjomažėtinuo2011m.,mažėjimassiekėvidutiniškainet14,87% kasmetus. Tokią paskutinių pe-riodų valstybės valdžios bendrųjų išlaidųdinamiką lėmė biudžeto balansavimo irskolos valdymo politika.

Analizuojantvalstybėsvaldžiosišlaidųdinamikąpagalfunkcijas,galimapastebėti,kadkaikuriųišlaidųpokyčiaidaugdidesninei bendrųjų išlaidų. Tai ypač pastebimanuo2008m.,kurišlaidųmažinimasbuvoakivaizdus. Pavyzdžiui, socialiniai apsaugai skirtųišlaidųstandartinisnuokrypisbuvo9,53,švietimui–8,40,sveikatosapsaugai–7,20,kai tuo tarpubendrųjų išlaidųstan-dartinis nuokrypis buvo 6,70. Kai kuriųišlaidų(kaippavyzdžiui, išlaidosbūstuiirkomunaliniam ūkiui, poilsiui, kultūrai irreligijai ar bendrosioms visuomeninėmspaslaugoms palaikyti) svyravimai (t. y.standartiniainuokrypiai)daugmažesniirsiekianuo1,48iki3,78.Iškylaklausimas–kokie veiksniai ar situacijos nulemia tokįpasiskirstymą tarp valstybės valdžios iš-laidųpagalfunkcijassvyravimų?

Valstybės valdžios išlaidų struktūra ir jų pokyčiai.Struktūriniaivalstybėsvarto-jimo pokyčiai buvo tolygesni nei bendrųišlaidų pokyčiai (žr. 3 pav.). Išlaidų dalisperanalizuotą laikotarpįmažėjogynybai,viešosios tvarkos ir visuomeninei apsaugai,

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 21

aplinkos apsaugai,poilsiui, kultūrai ir re-ligijai.Mažėjimas vidutiniškai siekė 0,29,0,46, 0,01 ir 0,04 procentinio punkto. Per analizuotąlaikotarpįišlaidosdidėjotikso-cialinėsapsaugossrityje,kuraugimassiekė0,5procentiniopunkto.Likusiųdaliųišlai-doskitonevienodai.Galimapastebėti,kaddažniausiaibuvofiksuojamasaugimasnuo

2001iki2008metų,pokuriosekėišlaidųsumažėjimas. Didžiausias (t. y. vidutinis8,01ir2,48procentiniopunkto)išlaidųdi-dėjimasfiksuotasbendrųjųvisuomeniniųpaslaugųirekonomikossrityje.Akivaizdu,kadvalstybėsvaldžiosišlaidoskintanetikbendruoju dydžiu, bet ir struktūra. Vie-noms sritims išlaidos didinamos, kitoms

0

1

2

3

4

5

6

7

8

0

5

10

15

20

25

30

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

IŠ VISO*

Bendrosios visuomenėspaslaugos

Ekonomika

Socialinė apsauga

Švietimas

2 pav. Lietuvos valstybės valdžios išlaidų dinamika 2000–2012 m.

*Pastaba: šiame paveiksle bendrosioms valstybės išlaidoms (IŠ VISO) skir ta kairioji ašis, kurioje pateikiami išlaidų dydžiai milijonais litų. Likusiems dydžiams skir ta dešinė ašis (matavimo vienetai – milijonai litų).

Šaltinis: sudaryta remiantis LR Finansų ministerijos duomenimis.

05

101520253035

Ben

dro

sios

vis

uom

enės

pasl

augo

s Gyn

yba

Vie

šoji

tvar

ka ir

visu

om

enes

ap

sau

ga

Eko

nom

ika

Alp

inko

s ap

saug

a

Būs

tas

ir k

omun

alin

is ū

kis

Svei

kato

s ap

saug

a

Poils

is, k

ultū

ra ir

rel

igija

Švieti

mas

Soci

alinė

apsa

uga

Vidurkis (01-04 m.)

Vidurkis (05-08 m.)

Vidurkis (09-12 m.)

3 pav. Lietuvos valstybės valdžios išlaidų struktūra ir jos pokyčiai 2001–2012 metais

*Pastaba: šiame paveiksle pateikiama valstybės valdžios išlaidų pagal funkcijas procentinė dalis nuo visų išlaidų. Šaltinis: sudaryta remiantis LR Finansų ministerijos duomenimis.

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 22

mažinamos. šie pokyčiai priklauso nuoesamos situacijos (ekonomikos ir sociali-nėsaplinkosatoveiksmioįprieštaiatliktuspokyčius) irsiektinųtikslųbeinuoišorėspoveikio.

Apieišlaidųstruktūriniuspokyčiusliu-dija ir absoliučių išlaidųkiekvienoje gru-pėjesvyravimųanalizė(žr.4pav.).Panau-dojus Hodrick-Prescott filtrą (kur filtrobendrojiišraiškaHP=∑T

(t=1)(yt-gt)2+ρ∑T-1 [(gt+1-gt)-(gt-gt-1)]

2, (2)

kur,g–trendas,y–analizuojamasdydis,olemdaglodinimoparametras(rekomen-duotinasdydisanalizuojantmetiniusduo-menisyra100))iratskyrustrendągalimapamatyti,kaipkeitėsi išlaidoskiekvienojesrityje neatsižvelgiant į bendrą augimą.Akivaizdu, kad pokyčiai didžiausi yra ben-drųjųvisuomeniniųpaslaugųirekonomi-kos srityje. Bet to labai svarbu pastebėti,kad išlaidų svyravimai nuolatos aktyvėja(didėja) visu laikotarpiu nuo 2000m. iki2012m. (išskyrus kai kuriuos trumpalai-kiusatvejus).Iškylaklausimas:kassukeliatokįišlaidųsvyravimodidėjimą?

Valstybės valdžios išlaidų sąveika su pasirinktaisiais kintamaisiais. Atlikus koreliacinę analizę įvertinti ryšiai tarpvalstybės valdžios išlaidų pagal funkcijasir pasirinktų kitų ekonominių-socialiniųkintamųjų. 1 lentelėjepateikiama suminėinformacija.Paaiškėjo,kadiš63gautųko-reliacijos koeficientų 46 koeficientai yrastatistiškai reikšmingi. Tik šiais atvejaisnulinė hipotezė apie koeficiento statistinįreikšmingumą buvo priimta. Svarbu pa-stebėti,kadtokiekintamiejikaipaplinkosapsauga bei būstas ir komunalinis ūkisbuvoeliminuotiišanalizėsdėlto,kadtarpšiųkintamųjųirpasirinktųekonominiųirsocialinių rodiklių nebuvo nei vieno sta-tistiškai reikšmingo sąryšio. Vadinasi šiųkintamųjų negalime vertinti ar juos pro-gnozuoti remiantis pasirinktais rodikliais.

Valstybės gaunamos pajamos turi di-džiausią teigiamą įtaką (0,955) poilsio,kultūros ir religijos valstybės valdžios iš-laidoms. Tokia tendencija suprantama,kadangi tai nėra pirmo būtinumo (t. y.svarbiausios)išlaidos,kuriasvalstybėsval-džia patiria. Kaip matome, pajamų įtaka

-2700-2200-1700-1200

-700-200300800

130018002300 Bendrosios visuomenės

paslaugos

Ekonomika

Socialinė apsauga

Švietimas

Sveikatos apsauga

4 pav. Lietuvos valstybės valdžios tam tikrų funkcijų išlaidų (tūkst. Lt.) dinamika 2000–2012 m. (eliminavus trendą)

Šaltinis: sudaryta remiantis LR Finansų ministerijos duomenimis.

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 23

yra didelė visose išlaidų srityse, tačiaumažiausiai sveikatos apsaugai. Tuo tarpu kainų kintamasis tik vienu atveju turėjostatistiškai reikšmingą koeficientą su iš-laidomis skirtomis bendrosioms visuome-ninėmspaslaugomspalaikyti. šiuo atvejukoreliacijoskoeficientas siekė0,625, liku-siais atvejaisnorskoreliacijabuvoviduti-niostiprumo(nuo0,274iki0,513),tačiaustatistiškai nereikšminga. Tankumo kinta-masisvisaisatvejaisreikšmingas(išskyrussugynybosišlaidųkintamuoju)irturintispriešingos krypties priklausomybę. Va-dinasi didėjant tankumui (t. y. didėjantgyventojų skaičiui) išlaidos visose srityseturi tendenciją mažėti. Gauti rezultataiprieštaraujanusistovėjusiai logikai, tačiaupatvirtinaI.SanzirF.K.Velazquez(2002)gautas išvadas. Norint paaiškinti tokiąpriklausomybę tarp šių kintamųjųbūtinaatlikti papildomą ir detalesnį šios sritiestyrimą. Amžiaus struktūros kintamasis

dažniausiai statistiškai reikšmingas ir taip pat turintis priešingos krypties priklauso-mybę.Vadinasi,didėjantamžiausstruktū-roskintamajam(t.y.didėjantjaunųžmoniųskaičiuiir/arbamažėjantvyresnioamžiausžmonių skaičiui) valstybės valdžios išlai-doslinkusiosmažėti.Didžiausiaįtakąturisocialinės apsaugos išlaidoms. Ekonomi-kos atvirumas ir ekonomikos dydis–taikintamieji, kurių visi koreliacijos koefi-cientai yra statistiškai reikšmingi, yra tos pačios krypties ir didesnio nei vidutinio stiprumo.Kitaipsakant,didėjantvalstybėsekonomikos atvirumui ar plečiantis pačiai ekonomikai valstybės valdžios išlaidostaip pat didėja. Skolos kintamasis buvo reikšmingas tik 4 iš 9 atvejų. Stipriausiąteigiamą įtaką (0,818) šis kintamasis turiišlaidoms, kurios buvo skirtos švietimui, silpniausią teigiamą (0,555) – išlaidomsviešajaitvarkaiirvisuomenėsapsaugai.

Apibendrinantkoreliacijoskoeficientų

1 lentelėKoreliacijos koeficientai tarp pasirinktų kintamųjų

Duomuo 1 2 3 4 5 6 7 8 9Pajamos 0.854 0.811 0.858 0.719 0.644 0.955 0.810 0.831 0.866Pajamų p 0.000* 0.001** 0.000** 0.006** 0.017* 0.00** 0.001** 0.000** 0.000**Kainos 0.625 0.513 0.406 0.506 0.271 0.404 0.274 0.287 0.481Kainų p 0.022* .0.073 .0.169 .0.078 .0.371 .0.171 .0.365 .0.341 .0.096Tankumas -0.780 -0.520 -0.814 -0.579 -0.852 -0.844 -0.910 -0.886 -0.819Tankumo p 0.002** .0.068 0.001** 0.038* 0.000** 0.000** 0.000** 0.000** 0.001**Amžiausstruktūra -0.745 -0.460 -0.735 0.477 -0.791 -0.795 -0.876 -0.829 -0.742Amžiaus struktūros p 0.003** .0.114 0.004** .0.1 0.001** 0.001** 0.000** 0.000** 0.004**Ekonomikos atvirumas 0.771 0.587 0.814 0.544 0.796 0.875 0.877 0.839 0.784Ekonomikos atvirumo p 0.002** 0.035* 0.001** .0.054 0.001** 0.000** 0.000** 0.000** 0.002**Skola 0.501 0.116 0.555 0.249 0.771 0.531 0.818 0.706 0.538Skolos p .0.081 .0.706 0.049* .0.411 0.002** .0.062 0.001** 0.007** .0.058Ekonomikos dydis 0.823 0.724 0.897 0.693 0.808 0.961 0.889 0.914 0.882

Ekonomikos dydžio p 0.001** 0.005** 0.000** 0.009** 0.001** 0.000** 0.000** 0.000** 0.00**

Pastaba: * su reikšmingumo lygmeniu 0,05; ** su reikšmingumo lygmeniu 0,01; Lentelėje stulpeliuose duomenys koduojami šia sistema: 1 – bendrosios visuomeninės paslaugos; 2 – gynyba; 3 – viešoji tvarka ir visuomenės apsauga; 4 – ekonomika; 5 – sveikatos apsauga; 6 – poilsis, kultūra ir religija; 7 – švietimas; 8 – socialinė apsauga; 9 – visos išlaidos.

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 24

analizę galima padaryti šias išvadas: 1)aplinkos apsaugos bei būsto ir komuna-linioūkio išlaidosnegali būti vertinamosarprognozuojamosremiantispasirinktaiskintamaisiais;2)kainoskintamasisturitei-giamąįtakątikišlaidomsskirtomsbendro-sioms visuomeninėms paslaugoms palai-kyti;3)likusiejikintamiejiturididesnęneividutiniostiprumokoreliacijąsuvalstybėsvaldžios išlaidomis. Dauguma kintamųjų(išskyrus amžiaus struktūrą ir tankumą)turitospačioskryptiespriklausomybę.

Tačiau analizuojant tokias priklauso-mybesbūtinaatsižvelgtiirįlaikokintamąjį(t.y.įvertintigalimuskintamųjųpoveikiųvėlavimus). Pasirinktų kintamųjų (paja-mos,kainos,tankumas,amžiausstruktūra,ekonomikos atvirumas, skola ir ekonomi-kos dydis) įtaka valstybės valdžios išlai-domspagalfunkcijasbuvovertintapaslen-kant kintamuosius papildomai per 1, 2, 3 ir 4periodus(metus).Gautirezultataipatei-kiamimatrica5pav.(matriciniskubas,kai-rėje).Akivaizdu,kadkaikuriomsvalstybės

valdžiosišlaidomspagalfunkcijaskorelia-cijomsteigiamosįtakosturilaikofaktorius(yra būdingas tam tikras vėlavimas). Tąpatvirtina irmatricos pjūvis, kuris patei-kiamas 5 pav. dešinėje. Kai kurių išlaidųkoreliacijadidėjapaslenkantnepriklauso-mus kintamuosius. Atlikus detalią gautųrezultatų analizę paaiškėjo, kad daugumavalstybės valdžios išlaidų pagal funkcijasgalibūtivertinaminaudojantisnepaslink-taiskintamaisiais (4-6 išlaidų tipai iš10),paslinktais kintamaisiais per 4 periodus (5-7 išlaidų tipai iš 10). Analizuojant tiknepriklausomus kintamuosius nustatyta, kad prognozuojant valstybės valdžios iš-laidas pagal struktūrą pajamų kainos irekonomikosdydžiokintamiejiturėtųbūtinepaslinkti, o tankumo, skolos ir amžiaus struktūros–paslinktiper4periodus.Eko-nomikos atvirumo kintamasis paslinktas per vieną periodą. Su tokiais poslinkiaisgaunami didžiausi (svarbu pastebėti, kadanalizuoti tik statistiškai reikšmingi koe-

5 pav. Lietuvos valstybės valdžios išlaidų pagal funkcijas (tūkst. Lt) koreliacija su pasirinktais kintamai-siais (įvertinant laiko kintamąjį)

Pastaba: z ašyje pateikiamos koreliacijos, y ašyje pateikiamos valstybės valdžios išlaidos pagal funkcijas (ta pati koduotė kaip ir 1 lentelėje), x ašyje pateikiami kintamieji, kur 1-7 kintamasis nepaslinkti (1 – pajamos, 2 – kainos, 3 – tankumas, 4 – amžiaus struktūra, 5 – ekonomikos atvirumas, 6 – skola, 7 – ekonomikos dydis), 8-14 atitinkamai paslinkti kintamieji per 1 periodą, 15-21 paslinkti per 2 periodus ir t. t.

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 25

ficientai)koreliacijoskoeficientaidaugeliuatvejų.

Analizuojant koreliacijos koeficientųmatricąkitaispjūviais(pagalvalstybėsval-džiosišlaidųtipąarkoreliacijoskoeficien-tus) bendruoju atveju (analizuojant visusduomenis iš karto) nenustatytos jokiospriklausomybės.

Atsižvelgiant į koreliacinės analizėsišvadas konstruotos 9 regresinės lygtys,kuriose priklausomais kintamaisiais buvo valstybės valdžios išlaidos pagal funkci-jas,onepriklausomikintamieji,visiprieštai analizuoti ekonominiai ir socialiniai

kintamieji, kurių koreliacijos koeficien-tai buvo statistiškai reikšmingi ir turėjodidžiausią įtaką atitinkamam priklauso-mam kintamajam. Modelių parametraipateikiami2lentelėje.Visųmodeliųpatai-sytiR2 didesni nei 0,8. Vadinasi, modeliai paaiškina daugiau negu 80 % duomenųsklaidos apie atitinkamą vidurkį.Visuosemodeliuosepatvirtinahipotezėapiepasi-reiškiančią tiesinę priklausomybę, tačiaumodeliuoseegzistuojamultikolinearumas.Norint naudoti šiuosmodelius jie turėtųbūti performuoti taip, kad multikolinea-rumoneliktų. Taip pat paaiškėjo, kad tik

2 lentelėRegresiniai modeliai ir jų parametrai

Mod

elis

Y –kintamaisTiesinės

prikl.hipotezė

Patai. R2

Reikšmingi kintamieji ir jų koefici-entai Pastabos

1 Bendrosiosvisuomeninėspaslaugos

Patvirtinta 0,905 - Didelis multikoli-nearumas

2 Gynyba Patvirtinta 0,860 - Vid. stiprumo mul-tikolinearumas

3 Viešojitvarkairvisuomenėsapsauga

Patvirtinta 0,946 Ekonomikosdydis(70,671) Kai kurie kinta-miejimultikoline-arūs

4 Ekonomika Patvirtinta 0,998 Pajamospaslinktosper2periodus(-0,426),Ekonomikosdydispaslinktasper2periodus(65,521)

Vid. stiprumo mul-tikolinearumas

5 Sveikatos ap-sauga

Patvirtinta 0,900 Pajamos(-0,312),Ekonomikosdydis(68,838),Konstanta(12170993,279)

Vid. stiprumo mul-tikolinearumas

6 Poilsis,kultūrairreligija

Patvirtinta 0,993 Konstanta(-2141280,157),Ekonomikosdydis(14,09),Skolosdydispaslinktasper4periodus(-0.000010)

Didelis multikoli-nearumas

7 švietimas Patvirtinta 0,934 - Vid. Stiprumo mul-tikolinearumas

8 Socialinėap-sauga

Patvirtinta 0,996 Konstanta(-10991285.00),Tankumodydis paslinktas per 3 periodus (285925.13),Amžiausstruktūrosdydispaslinktasper3periodus(-5350501.88),Ekonomikos atvirumo dydis paslinktas per3periodus(13.60)

Vid. multikolinea-rumas

9 Visos išlaidos Patvirtinta 0,998 Konstanta(64600862.36),Ekonomikosdydžio kintamasis paslinktas per 4 pe-riodus(355.40),Tankumodydispaslink-tasper4periodus(-3698839.86)

Didelis multikoli-nearumas

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 26

nedaugeliskintamųjųkoeficientųyra sta-tistiškai reikšmingi (sutvarkiusmultikoli-nearumoproblemąšiųkintamųjųskaičiuspadidėja).Tačiauakivaizdu,kadekonomi-kos atvirumas, ekonomikos dydis ir visuo-menėsamžiausstruktūraturididelęįtakądaugiauneivienaiišlaidųgrupei.

Apibendrinant galima teigti, kad pasi-rinktiejikintamieji turi įtakos,visųpirma,bendrosioms valstybės valdžios išlaidoms,taippatvalstybėsvaldžios išlaidomspagalfunkcijas(kitaipsakantjųstruktūrai).Atli-kuskoreliacinęanalizępaaiškėjo,kaddau-geliuatvejųkoreliacijosstiprumasgalibūtiypač stiprus (didesnis nei 0,8). įvertinuslaiko kintamąjį ir sukonstravus koreliacijųmatricąpaaiškėjo,kadkaikuriekintamiejiyraatsiliekantys(turintysįtakostikpotamtikro laiko tarpo). Vadinasi, konstruojantvertinimoarprognozėsmetodusbūtinaat-sižvelgtiirįšiąinformaciją.Atlikuspirminęregresinę analizę paaiškėjo, kad modeliųpagalba galima paaiškinti daugiau kaip 80%duomenųsklaidosapieatitinkamojokintamojo vidurkį. Tačiau, dėl fiksuotomultikolinearumotarpkintamųjų,daugelismodelionepriklausomųkintamųjųyrasta-tistiškainereikšmingi.Modeliaiturėtųbūtiperformuoti(sutvarkyti)taip,kadmultiko-linearumonebūtų,ovisimodeliokintamiejibūtųstatistiškaireikšmingi.

Taigistraipsnyjeanalizuojamiteoriniaipožiūriaiatskleidė,kadvalstybėsvaldžiosišlaidoms ir jų struktūrai turi įtakosdau-gelis ekonominių ir socialiniųkintamųjų.Kaipmokslininkai pastebi, šių kintamųjųįtakanevisuometvienoda,otaisudaropa-kankamąpagrindąšiostematikostolimes-niųtyrimųvykdymui.Taippatatliktoty-rimo rezultatai leidžia teigti, kad veiksniai: valstybės pajamos, kainos, populiacija,populiacijos amžiaus struktūra, tanku-mas, institucinis faktorius, nedarbo lygis irpajamųnelygybė–turididžiausiąįtaką

valstybės valdžios išlaidų ir jų struktūrosformavimuisi.Poatliktoskoreliacinėsana-lizėspaaiškėjo,kadlaikofaktoriustaippatturi ganėtinai stiprią įtaką valstybės val-džiosišlaidųvertinimuiirprognozavimui.

išvados

šiamestraipsnyjepristatomasatliktasmoks-linėsliteratūrosirtyrėjųpožiūriųįvalstybėsvaldžiosišlaidas,jųstruktūrąbeisąveikąsukitais veiksniais apibendrinimas. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai valstybėsvaldžios išlaidosyraapibrėžiamoskaippi-nigųsuma,kuriąvalstybėsvaldžiaišleidžiapertamtikrąlaikotarpį.šisabstraktusapi-brėžimasgalėtųbūtipapildytaskonkrečio-mis funkcijomis, kurias atlieka valstybėsvaldžia ir kurioms reikalingas finansavimas, t. y. valstybės valdžios išlaidos. Bendriniuatveju išskiriamos bendrųjų visuomeniniųpaslaugų,gynybos, viešosios tvarkos ir vi-suomenėsapsaugos,ekonomikos,aplinkosapsaugos,būstoirkomunalinioūkio,svei-katosapsaugos,poilsioirkultūros,švietimoirsocialinėsapsaugosfunkcijos.Nustatyta,kadvalstybės valdžios išlaidoskinta, o šiepokyčiai yra statistiškai reikšmingi ne tik masto, bet ir struktūros, išreikštos šiomisfunkcijomis,atžvilgiu.

Analizės metu pastebėta, kad tyrimųšiojesrityjenėradaug,ypačLietuvoje.Dau-gumaesamųtyrimųyrainformacinio-sta-tistiniopobūdžioarbaatskiri,konkretaussąryšiotyrimai.Bendrų,dedukciniųarin-dukcinių tyrimųaptiktinepavyko.Tačiauapžvelgiantesamustyrimuspastebėta,kaddauguma mokslininkų sutinka, kad šiossrities analizė yra svarbi.Gauti jos rezul-tataigalibūtipritaikytitiekanalizuojantirprognozuojantekonomikospokyčius,tiekformuojantarvertinantvalstybėsfiskalinęir/armonetarinępolitiką.

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 27

Nustatyta, kaddažniausiai analizuoja-mos ir vertinamos valstybės valdžios iš-laidos ir jų struktūros pokyčiai valstybėspajamų, kainų, populiacijos, populiacijosamžiausstruktūros,tankumo,instituciniofaktoriaus,nedarbolygio,pajamųnelygy-bėskintamųjųatžvilgiu.

Straipsnioautoriaiatlikotyrimą,kuriopagrindą sudaro koreliacinė, regresinė irpalyginamoji analizės.Tyrimometunau-doti antriniai Lietuvos statistiniai duome-nysnuo1995m. iki2011m.(pasirinktasmaksimaluslaikotarpis).Tyrimorezultatųanalizėsirapibendrinimometunaudotiirkiti statistiniai bei ekonometriniai aprašo-mosiosstatistikosanalizėsmetodai.

Empirinio tyrimometu pastebėta, kadperanalizuotąlaikotarpįLietuvojekaikuriųvalstybės valdžios išlaidų pokyčiai buvodaugdidesnineibendrųjųišlaidųpokyčiai.Pokyčiaiženkliaipadidėjanuo2009m.,kaišaliesūkisperėjoįekonominionuosmukioperiodą. Analizuojant detaliau valstybėsvaldžios struktūros pokyčius (juos verti-nant vidurkiais ir standartiniais nuokry-piais)nustatyta,kadišlaidosbuvomažina-mos šiose srityse: gynybai, viešajai tvarkaiirvisuomenėsapsaugai,aplinkosapsaugai,poilsiui,kultūraiirreligijai.Išlaidosdidėjotiksocialinėsapsaugossrityje.Tokįženklųišlaidųmažėjimądaugelyjesričiųirmenkądidėjimą vienoje srityje nulėmė ekonomi-kosaugimas(1995–2008m.)irekonomikosnuosmukis(2009–2011m.).Neatsižvelgiantįbendrąekonomikosaugimą(otuopačiuirį bendrąvalstybėsvaldžios išlaidų trendą)nustatyta,kadstruktūriniaiišlaidųpokyčiaiyra didesni ekonomikos nuosmukio metu, nei ekonomikos pakilimo metu.

Po valstybės valdžios išlaidų sąveikossu pasirinktaisiais kintamaisiais tyrimo nu-statyta,kadvalstybėsvaldžiospajamosturididžiausią ir statistiškai reikšmingą (kore-liacijos kof. 0,955) įtaką poilsio, kultūros

ir religijos valstybės valdžios išlaidoms.Tankumo kintamasis visais analizuotais atvejais buvo statistiškai reikšmingas, ta-čiau yra priešingos krypties, t. y. didėjanttankumui,valstybėsvaldžiosišlaidosvisosesritysepagalfunkcijasmažėja.šierezultataiprieštarauja nusistovėjusiai logikai, tačiaupatvirtinamokslininkųI.SanzirF.K.Va-lazquez(2002)atliktopanašaustyrimogau-tasišvadas.Amžiausstruktūroskintamasisdaugeliu atvejų statistiškai reikšmingas irturipriešingoskryptiespriklausomybę.Ki-taipsakant,didėjantvalstybėjejaunųžmo-niųskaičiuiarbamažėjantvyresnioamžiausžmoniųskaičiuivalstybėsvaldžios išlaidosmažėja. Ekonomikos atvirumo ir ekono-mikos dydžio kintamieji – tai kintamieji,kurių visi koreliacijos koeficientai yra sta-tistiškai reikšmingi, yra tos pačios krypties ir didesnio nei vidutinio stiprumo. Kainos kintamasis neturi statistiškai reikšmingos įtakos nei bendrosioms valstybės valdžiosišlaidoms,neijųstruktūrai.

Aplinkosapsaugosbeibūsto irkomu-nalinio ūkio išlaidos negali būti vertina-mos ar prognozuojamos remiantis pasi-rinktaiskintamaisiais.Likusiejikintamieji(išskyruskainas)turididesnęneividutiniostiprumokoreliaciją suvalstybėsvaldžiosišlaidomisirjųstruktūrospokyčiais.Ana-lizuojant panašius sąryšius būtina atsi-žvelgtiirįlaikokintamąjį,kadangityrimometu nustatyta statistiškai reikšmingas po-slinkio(angl.lag)efektas.

Atlikuspirminęregresinęanalizępaaiš-kėjo,kadmodeliųpagalbagalimapaaiškintidaugiaukaip80%duomenųsklaidosapieatitinkamojokintamojovidurkį.Tačiaudėlfiksuotomultikolinearumotarpkintamųjųdaugelis modelio nepriklausomų kinta-mųjųyrastatistiškainereikšmingi.Modeliaiturėtųbūtiperformuotitaip,kadmultikoli-nearumonebūtų,ovisimodeliokintamiejibūtųstatistiškaireikšmingi.

Zigmas lYDEKA, Žilvinas Danielius ŽAlIAUSKAS 28

Aronsson, T., Wikstrom, M. (1995). Local1. Public Expenditure in Sweden a Model where the Median Voter is not Necessarily Decisive// European Economic Review. Nr. 60. doi:10.1016/0014-2921(95)00130-1.Aschayer,D.A.(1985).FiscalPolicyandAggre-2. gateDemand//TheAmericanEconomicReview,Nr.75.Clements, B. J., Rodríguez, H., Schwartz, G.3. (1998). Economic Determinants of GovermentSubsidies.Prieigaperinternetą:<http://www.imf.org/external/pubs/cat/longres.cfm?sk=2836.0>, [žiūrėta:20130124].EconomicalDictionary(2012).Government.Pri-4. eiga per inertnetą: <http://dictionary.reference.com/browse/government>,[žiūrėta:20130113].Eurostat(2000).Glossary:TotalGeneralGover-5. mentExpenditure.Prieigaperinternetą:<http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Glossary:Total_general_govern-ment_expenditure>,[žiūrėta:20130116].Galstyan,V.,Lane,P.R.(2009).TheComposition6. ofGovernmentSpendingandtheRealExchangeRate // Journal ofMoney,Credit andBanking,Nr.41.doi:10.1111/j.1538-4616.2009.00254.x.Hagemann,R.P.,Nicoletti,G. (1989).Economic7. EffectsandImplications forPublicFinance.Pri-eigaperinternetą:<http://www.oecd-ilibrary.org/economics/ageing-populations_401111720150>, [žiūrėta:20130218].doi:10.1787/401111720150.Investor Words (2013). Goverment Expendi-8. ture. Prieiga per internetą: <http://www.inves-torwords.com/5590/government_expenditure.html>,[žiūrėta:20130114].Kumar,R.(2005).ResearchMethodologyaStep-9. by-stepGuide forBeginners.SecondEdition.–London.LR Finansų ministerija (2013). Apskaitos10. reforma.Prieigaperinternetą:<http://www.fin-min.lt/web/finmin/apskaitos_reforma>,[žiūrėta:2013 01 18].LRStatistikosdepartamentas (2013).BVPstruk-11. tūra.Prieigaperinternetą:<http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=2133&status=A>, [žiūrėta:20130118].

Lydeka,Z.,Žaliauskas,Ž.(2012).Lietuvosnamų12. ūkiųvartojimostruktūrospokyčiųtyrimas//Tai-komoji ekonomika: sisteminiai tyrimai,Nr.6.2.doi: 10.7220/AESR.1822.7996.2012.6.2.10.Mauro, P. (1998). Corruption and the Compo-13. sitionofGovernmentExpenditure//JournalofPublicEconomics.Nr.69.OECD(2009).NationalAccountsataGlance2009:14. Totalexpenditure.Prieigaperinternetą:<http://www.oecd-ilibrary.org/sites/9789264067981-en/05/01/index.html?contentType=&itemId=/c o n t e n t / c h a p t e r / 9 7 8 9 2 6 4 0 7 5 1 0 8 - 1 8 -en&containerItemId=/content/serial/22200444 &ac c e s s I t em Id s= / c on t en t / b o ok / 9 7 8 9264067981-en&mimeType=text/html>, [žiūrėta:20130116].Oxford Dictionaries (2013). Government. Pri-15. eiga per internetą: <http://oxforddictionaries.com/definition/english/government>, [žiūrėta:2013 01 11].Randolph, S., Bogetic, Z., Hefley, D. (1996).16. Determinants of Public Expenditure on Infras-tructure: Transportation and Communication.Prieiga per internetą: <http://econ.worldbank.org/external/default/main?pagePK=64165259&theSitePK=469382&piPK=64165421&menuPK=64166322&entityID=000009265_3961214163205>,[žiūrėta:20130214].Sanz,I.,Velazquez,F.J.(2002).Determinantsof17. the Composition of Government Expenditureby Functions. Prieiga per internetą: <http://ideas.repec.org/p/eeg/euroeg/13.html>,[žiūrėta:20130124].Shonchoy,A.(2010).DeterminantsofGoverment18. ConsumptionExpenditureinDevelopingCoun-tries: A Panel Data Analysis. Prieiga per inter-netą: <http://www.ide.go.jp/English/Publish/Download/Dp/266.html>,[žiūrėta:20130122].TheLawDictionary(2013).What isGOVERN-19. MENT?Prieigaperinternetą<http://thelawdic-tionary.org/government/>,[žiūrėta:20130111].Vassileva, I. (2010). Fiscal Policy Effects in an20. Economy with an Informal Sector. Prieigaper internetą: <http://www.dyses.org.ar/links/vol2/pdf/n2/217-235_vol_2-n2.pdf>, [žiūrėta:20130224].

Straipsnisįteiktas:20130428Parengtas publikuoti: 2013 06 01

Literatūra

VEIKSNIų, TURINčIų įTAKOS lIETUVOS VAlSTYbėS IšlAIDOmS IR Jų STRUKTūRAI, TYRImAS 29

zigmas lyDEka, Žilvinas Danielius Žaliauskas

rEsEarch about factors that affEct lithuanian Public EXPEnDiturE anD its structurEs u m m a r y

A stable and balanced economic growth becomes one of the main aims of each state, region or econo-micassociation.Thepolicyofeachcountryshouldbe focused on or at least harmonized with afore-mentioned aim. To put it in other words, while im-plementing the fiscal and/or monetary policy, the government can promote or repress the implemen-tation of this aim.

Whenmakingorevaluatingtheireconomicandsocial decisions, state government or local authorities of cities follow their experience and general theories ratherthanspecific-econometricmodels.Therefore,research and statistical-econometric consideration of factors, which influence public expenditure, is es-sential.Itisnecessarytodeterminehowcertainfac-tors and/or their changes influence the dynamics of expenditure and their structural changes.

Thus, the problem of factors with impact onpublic expenditure and its structure is relevant both

theoreticallyandpractically.Thefollowingscientificproblem is raised in article: what factors influence the public expenditure and structure of public ex-penditureoftheRepublicofLithuania.Andwhatistheextentofimpactofaforementionedfactors.Theaim of this research is to analyse impact of the factors to consumption in Lithuania during the period of 2000–2012.Thesubjectofresearch–factors(varia-bles)influencingthepublicexpenditure.Acompara-tive, correlation and regression analysis is employed in empirical research.

Thefirstsectionof thisarticleanalyzesa theo-retical view towards factors, which influence public expenditure and its structure, presents the comple-tedresearchanditsresults.Thesecondpartprovidesthe methods of empirical research.The third partpresents the obtained results of research and their interpretation. Finally, the last section summarizes the results of the research.