verameiciko knyga

101

muziejaus darbuotojas U. Lichota. Rankratis prancz kalba. rus kalb j ivert Zaless mokyklos mokytoja N. A. Cimonina.1

Mums inomuose atsiminimuose, dienoraiuose M. K. Ogins-kis perteik istorinius praeities vykius kaip liudininkas, analiti-kas arba metratininkas, o raydamas laik snui, jis atsivrkaip tvas, nesigailintis gyvenimo patirties padiktuot, mogikpatarim savo palikuoniui. is laikas tai dvasinis testamentassu praktiniais patarimais. Pamokymai pateikti M. K. Ogins-kiui bdinga forma juos sudaro 14 punkt.

Keista, bet ie tvo aristokrato pamokymai i tolimojo XIX a.

1 2007 m. M. K. Oginskio Priesakus snui lietuvi kalba (i pranczkalbos ivert Virginijus Baranauskas) Vilniuje ileido Region kultriniiniciatyv centras ir Rietavo Oginski kultros istorijos muziejus.

Mykolo KleopoOginskio laiko(priesak) snuiIrenjui rankraiopirmasis puslapis

Verameiciko_knyga.pmd 11/23/2009, 11:48 PM101

102

labai aktuals ir iandien nuo to laiko prajus beveik 200met! Maa to, jie nesureikmina pirmavimo. M. K. Ogins-kis kaip imintingas filosofas tiesiog sako snui: iame testa-mente rasi tai, ko tau prireiks, kad btum laimingas.

Dar bdamas Zalesje, M. K. Oginskis sutvark savo uraus irdienoraius, o ia, Italijoje, kelis metus dirbo prie Atsiminim.

Darbas buvo ubaigtas 1826 m. Tada M. K. Oginskis kartusu L. Chodzka ivyko Paryi rpintis knygos leidyba. iaAtsiminimai buvo ileisti 2 000 egzempliori tirau, o vliauenevoje 3 000 egzempliori tirau.

Tais paiais metais Vilniaus Karmelit banyioje vyriau-sioji M. K. Oginskio dukra Amelija susituok su Upyts pa-vieto bajor maralka Karoliu Teofiliu Zaluskiu (17941845).

Jaunavediai i pradi gyveno Gulbinuose, vliau, po 1831 m.sukilimo numalinimo, Klaipdoje, nuo 1837m. Ivonii dvareKarpat kalnuose (tarp Krokuvos ir Lvovo). Amelijos ir Karoliopastangomis Ivoniiai tapo muzikinio gyvenimo centru ir kuror-tu. 1827 m. Atsiminimai buvo ileisti vokiei kalba, 1870 m. lenkikai.

Tuometin iniasklaida (Le Globe, Le Fiqaro, La Revuebritannique, Le Pilote, Journal de geneve ir kt.) labai geraivertino M. K. Oginskio krin, nurodydama, kad Atsimini-mai tai paskutinij keturiasdeimties met Lenkijos istorija.

Fjezol. Miesto panorama. XXI a. pr.


103

Kovo 16 d. kunigaiktis M. K. Oginskis i Florencijos isiuntlaik Zales savo 17-metei dukrai Emai: Mano brangioji Ema!Tai pirmas laikas, kur gauni i savo tvo nuo tada, kai atsira-dai pasaulyje [...]. Visada myljau tave tiek pat, kiek tavo brolir tavo seseris [...]. Adresuoju ias kelias eilutes tiesiai tau, nes,Amelijai ir Irenjui ivaiavus, esi vyriausia eimoje alia mamos[...]. Mylk j, rodyk jai savo dkingum, stenkis pradiugintij nerimo metu, teik jai tik diaugsmo akimirkas [...].1

1827 m. rugsjo 2 d. Vilniuje Ema susituok su IpolituBostovskiu. Jaunavediai apsigyveno toli nuo Lietuvos Vielu-no emse (Lenkijoje, netoli Lodzs miesto), Bostovskiams pri-klausaniame arnoil dvare.

1828 m. M. K. Oginskis baig Laikai apie muzik ran-krat prancz kalba.

Lapkriio 2 d. para laik Emai: Mano brangioji Ema! Ma-ne labai sugraudino, kad prisiminei mano vardadien...

Toliau laike vienias ir senas kunigaiktis su lidesiu ir ilge-

Florencijos miesto panorama. XX a. pr.

1 ia ir toliau pateikiami T. Kliaonak iversti M. K. Oginskio laik,rayt Florencijoje, tekstai, ispausdinti E. Visockio knygoje Seni laikai pasa-koja (Krokuva, 1986).


104

siu prisimena savo eimynin gyvenim Zalesje, t laik, kaimes visi buvome kartu, kai vaikai prieidavo mans apkabinti, oa, glausdamas juos prie savs, i irdies gelmi teikiau savotvik palaiminim. Tos minuts, tokios laimingos man, pra-jo ir jau nebesugr, nes js visi isibarst po pasaul, o a persenas ir paveiktas savo negalios, kad turiau vilties dar kart

I kairs: Ema Oginskyt-Bostovska-Visocka (18101871); AmelijaOginskyt-Zaluska (18031858). Abiej portret autoriai neinomi

I kairs: paveikslo Adomas Mickeviius Kryme ant Ajudago uolos eski-zas (paveikslas saugomas Varuvos nacionaliniame muziejuje). 1828 m.Dailininkas Valentinas Vankaviius (18001842); Antonis EdvardasOdinecas. Dailininkas neinomas


105

suburti aplink save mylimus vaikus, kuriuos sutelkiau vissenatvs diaugsm...

1829 m. kunigaikt M. K. Oginsk aplank A. Mickeviiusir A. Odinecas (A. Odinecas buvo A. Chodzkos draugas ir kar-tu su juo lankydavosi Zalesje). Kunigaiktis buvo skaitsA. Mickeviiaus poezij, kuri i Paryiaus atsisdavo L. Chodz-ka, ir labai j vertino. Jaunas A. Mickeviius ir A. Odinecas si-min susitikim ir vliau dar kelis kartus aplank M. K. Oginsk.A. Odinecas savo atsiminimuose ra, kad susitikimai daniausiaibaigdavosi achmat partija tarp M. K. Oginskio ir A. Mickevi-iaus (kunigaiktis buvo ne tik fortepijono meistras). A. Micke-viius minjo M. K. Oginsk savo poemoje Ponas Tadas.

Kompaktins ploktels, kuriose rayti Ivo Zaluskio atliekami MykoloKleopo Oginskio muzikiniai kriniai. Viruje deinje kompaktinsploktels, kurioje rayti Oginski gimins muzik sukurti kriniai,2006 m., Lietuvoje vykstant pirmajam tarptautiniam Oginski festivaliui,groti Ivo Zaluskio Kaune ir Vilniuje vykusiuose koncertuose


106

1830 m. Varuvoje sipliesk sukilimas prie Rusijos imperi-j, o 1831 m. rugsj vl kilo jo grsm.

Muzikos tyrintojai teigia, kad antrasis M. K. Oginskio po-lonezo Nr. 13 A minor (lia-minor) pavadinimas (Atsisveikini-mas su Tvyne) buvo sumanytas ne autoriaus, o buvusi suki-lli, isist Sibir po 1830 m. sukilimo numalinimo.

lugusios svajons apie laisv, nostalgija ir lidesys dl galu-tinai inykusios Abiej Taut Respublikos pavert trump ka-merins muzikos krin romantiniu simboliu atsiminimu apieprarastj Tvyn.

Polonezo autorius, buvs 1794 m. sukillis, gyvendamas Ita-lijoje turbt neinojo, kad jo krinys, sukurtas tolimoje Zales-je, gijo nauj pavadinim ir nauj ateit. is naujasis pavadini-mas keistu bdu iifravo, atvr ir naujomis prasmmis pratur-tino polonezo emocini nuotaik vairov. Galbt btent i vy-kusi odio ir muzikos sjunga lm polonezo populiarum, i-likus iki ms dien. Egzistuoja keli mgjiki, liaudies sukur-ti tekstai jo melodijai. 1990 m. net buvo svarstomas pasily-mas paskelbti j Baltarusijos himnu, o 2000 m. kompaktinjepoktelje A gimiau ia (baltarusi kalba) pasirod ir dainaAtsisveikinimas su Tvyne, kurios odius para baltarusiemigrantas Siarukas Sokalau-Vojuas.

1833 m. Paryiuje L. Chodzkos dka pasirod antrasisM. K. Oginskio Atsiminim leidimas. Tais paiais metais ku-

LYRINIS NUKRYPIMAS: APIE POLONEZO NR. 13 A MINOR LIKIM


107

nigaikt pradiugino Florencij atvaiavusi dukra Ema suvyru. Tai buvo pirmas j susitikimas po deimties met isisky-mo, veikiau primins nauj paint, nes viskas vyko pirm kar-t... Sausio 4 d. Ema savo dienoratyje ra: iandien pirmkart jau su tvu pasivaikioti. Kit dien: Pirm kart vai-inome tt pietumis.

Florencijoje jie danai susitikdavo, vienas kitam siuntindavotrumpus laikelius (sausio 17 d. apie pigius teatro los bi-lietus, apie vizitus ir t. t.).

Kovo mnes Ema su vyru ivyko ilg kelion po Italij.Tvas ir dukra vl susirainjo laikais. I jo laik suinome,kad Ema su vyru buvo Vijaredyje (Viareggio), kur susipainosu ponia Guadani.

Tuo laikotarpiu m silpnti M. K. Oginskio regjimas jismat vis blogiau ir blogiau, kai kuriuos laikus galdavo tik pa-diktuoti: Liepos 16 d., Florencija... alta ne tik kaime [t. y. Fje-zolje aut. past.], bet ir mieste. Drgnas, lietingas oras, altasvjas neleidia man numalinti savo kani, kurioms esu pasmerk-tas nuo sen laik.

Toliau jis ra, kad sekmadien daugiau kaip keturias valan-das praleido teatre De LArena, DAlfjerio teatre irjo pir-mj operos Ana Bolein veiksm ir balet po jos. Baletas jamnepatiks, taiau muzika ir operos atlikimas buvs patenkinamas.

Mykolas Kleopas Oginskis(17651833) tuolaikotarpiu, kai gyvenoItalijoje. Portreto autoriusneinomas


108

Payma apie Mykolo Kleopo Oginskio (17651833) mirt (paymoskopij Zaless M. K. Oginskio muziejui perdav P. Krauenka)

Tai tiesa, kad, engs teatr po ei mnesi, esi maiaureiklus. Tsiu t pat gyvenimo bd kaime, tris kartus per savai-t vykdamas miest [...], kai ateina patas ir atneami laikra-iai, nes tai vis dar mano vienintelis malonumas. Labai lidiunuo to laiko, kai tu ivaiavai. Dienos taip prailgsta [...].

Rugsjo mnes Ema su vyru gro Florencij. Rugsjo 13 d.Bostovskiams gim dukra Elena.

Spalio mnes kunigaiktis susirgo.Spalio 13 d. Ema tvui atve parodyti savo dukr. Kuni-

gaiktis jau nebegaljo kalbti, tik peregnojo kdik.Spalio 15 d. Florencijoje, Marijoni namuose Santa Marija No-

vela aiktje (Lenajoli g. 1014), sulauks 68 met amiaus, di-plomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis, kompozitorius, Abiej Tau-


109

t Respublikos valstybs veikjas, Rusijos imperijos senatoriusir iaurs Atn Zalesje eimininkas, kunigaiktis MykolasKleopas Oginskis mir.

Ema su vyru Ipolitu tv palaidojo vienuolyno kapinse prieSanta Marija Novela banyios. Vliau jo palaikai buvo perkelti Santa Crose panteon (Basilica di Santa Croce). Tuo pasirpi-no kunigaikio mona Marija Oginskien, kuri deiniojoje pan-teono koplyioje (Capella castelliani de santissimo) reng savovyrui antkapin paminkl, padaryt i Kararos marmuro.

Santa Crose panteonas pagrindin prancikon ordino ven-tykla. Taip pat tai ir Italijos istorijos simbolis, nes ia palaidotaapie 300 ymi Italijos atstov, tarp j ir Galilejas Galiljus,Makiavelis, Leonardas Bruni, Mikelandelas, Kerubinas ir dauge-lis kit. Netoli M. K. Oginskio palaidotas jo vienmetis ope-ros genijus ir Italijos paiba, kompozitorius Doakinas Rosinis.

Ant M. K. Oginskio antkapio pavaizduota moteris gedu-

Santa Crose bazilika (Basilica di Santa Croce) Florencijoje. 2008 m. VytoRutkausko nuotrauka


110

lo alegorija. siirjus moters veid ir palyginus j su A. Mo-linario nutapytu kunigaikio monos Marijos portretu, gali-ma lengvai atpainti pai paminklo usakov Marij de NeriOginskien. Tai, ko gero, antras iuo metu mums inomas

Mykolo Kleopo Oginskio (17651833) antkapinis paminklas SantaCrose bazilikoje Florencijoje. 2008 m. Vyto Rutkausko nuotrauka


111

Mykolo Kleopo Oginskio aminojo poilsio vieta Santa Crose bazilikoje.

Mykolo Kleopo Oginskio antkapinio paminklo Santa Crose bazilikojeFlorencijoje fragmentai. 2008 m. Vyto Rutkausko nuotraukos


112

antrosios kompozitoriaus M. K. Oginskio monos portretas.Po io paskutiniojo sustojimo M. K. Oginskio emikajame

kelyje bt galima padti tak... Taiau Oginski gimins is-torija tai ir iaurs Atn istorija po 1833-j met, irOginski gimins istorija iki ms laik. Apie visa tai trumpaipasakojama tolesniame tekste.

Tornabuoni gatv Florencijoje(Italija) ir memorialin lenta(skulptorius ValerijonasJanukeviius) ant ios gatvsnamo Nr. 10, kuriamepaskutiniaisiais savo gyvenimometais gyveno MykolasKleopas Oginskis. VytoRutkausko nuotrauka, 2008 m.


113

ZALES PO MYKOLO KLEOPO OGINSKIO MIRTIES

iaurs Atn lov po dvaro eimininko mirties pamaum nykti. Zales paveldjo jo snus Irenjus Oginskis (18081863), kuris i pradi ia gyveno su motina. Pas juos atvaiuo-davo Oginski dukros Amelija, Ema ir Ida su savo eimomis.

1838 m. rugpjio 15 d. per kunigaiktiens Marijos de NeriOginskiens vardadien Zales atvyko Ida Kublickien su ke-turmeiu snumi Karoliuku. T dien ia viejo kaimyninidvar eimininkai, oranerijoje buvo paruoti ventiniai piets,o vakare parke vyko iliuminacija (fejerverkas) ir Rugiapjtspabaigtuvs rotondoje Mykolo mike. Rotondoje taip pat bu-vo statoma komika V. Kozlovskio ir J. Lubenskio opera.

Nals Marijos de Neri Oginskien sveikata tuo laikotarpiujau buvo silpna (sirgo artritu), jai vis reikdavo gydytis, todlji vaindavo kurort Druskininkuose. 1843 m., pablogjussveikatai, kunigaiktien ivyko Italij. Ten ji ir mir 1851 metais. Palaidota Pizos mieste.

Irenjus Oginskis Zalesje ilgam nesikr. 1833 m. jis savorezidencij perkl Rietav. ia savo dvaro valdose 1835 m.panaikino baudiav (pakeit j inu), pastat dvaro rmkompleks, perstat vis miestelio centr, 1853 m. pradjostatyti banyi. Kunigaiktis Irenjus 1859 m. kr ir ilaikdviej klasi agronomijos mokykl, kuri garsjo pavyzdiniu kiu.ia buvo mokoma lietuvi kalba. I. Oginskis taip pat rm


114

Rietavo dvaro sodyba XIX a. Napoleono Ordos pieinys

Rietavo pradin mokykl, miestelyje kr ir ilaik muzikos beidainavimo mokyklas. ia jis kr ir kaimo taupomj kas, or-ganizuodavo emdirbysts pasiekim parodas. Vilniaus v. Jonbanyioje atnaujino Dievo Kno koplyi, kuri buvo fundavsjo prosenelis Tadas Oginskis. Mir I. Oginskis Rietave, kur jis irpalaidotas1.

I. Oginskis buvo veds du kartus: pirmj kart JuzefinKalinauskyt (18161844), o vliau, 1845 m., jos seser Ol-g (mir 1899 m.). Jos buvo Lenkijos kariuomens generoloJuzefo Kalinauskio dukros. I antrosios santuokos Irenjus tur-jo du snus. Vyresnis (Bogdanas Mykolas, 18481909) vedGabriel Potulick. Jaunesnio snaus (Mykolo Mikalojaus Severi-no Marko, 18491902) mona buvo Marija Skuevska (18571945). Jie gyveno Plungje.

Po Irenjaus mirties Rietavo dvar paveldjo Bogdanas Ogins-kis, o netoliese esant Plungs dvar sigijo jaunesnysis snus

1 Pagal kit versij, pralaimint 1863 m. sukilimui, Irenjui Oginskiui pavykopasitraukti Vakarus.


115

Mykolas Mikalojus. Jis pavel-djo ir Zales, kuri priklausOginskiams iki 1926 met.Kunigaiktis Mykolas Oginskisj buvo inuomojs.

Mykolo Oginskio kurtojePlungs dvaro orkestro mokyk-loje moksi ir ikilus lietuvikompozitorius bei dailininkasMikalojus Konstantinas iurlio-nis, kurio moksl Varuvoje ku-nigaiktis ir rm skyr jamstipendij muzikos studijoms.

Bogdanas ir Mykolas pali-kuoni neturjo.

Kunigaiki Oginski gi-min prats dvi jos moteri-kos linijos Mykolo Kleopo duk-ros: Amelija (18031858), i-

I kairs: Amelija Oginskyt-Zaluska (18031858) su dukrele Ida(1813?). Autorius neinomas; Irenjus Oginskis (18081863).Dailininkas Antonas Visockis

Ida Oginskyt-Kublicka (1813?).Autorius neinomas

tekjusi u Zaluskio, ir Ema(18091871), itekjusi u Vi-sockio.


116

I kairs: Rietavo kunigaiktis Bogdanas Oginskis (18481909) ir jobrolis Plungs kunigaiktis Mykolas Oginskis (18491902)

Andejus Zaluskis (gim 1929 m.) Didiojoje Britanijoje bai-g muzikos mokykl ir Londono universitet. Dst muzik, pa-ra ir 1997 m. ileido knyg M. K. Oginskio laikmetis ir muzi-ka (1999 m. Baltarusijoje ileistas ios knygos vertimas baltarusikalb (vert V. Pliutavas). ioje knygoje pateikiama daug naujfakt apie M. K. Oginsk. Andejus turi sn, tris dukras ir trisankes, gyvena Didiojoje Britanijoje.

Ivo Zaluskis gim Krokuvoje 1939 metais. Jis, kaip ir jaumintas brolis Andejaus, gyvena Didiojoje Britanijoje. Ivo muzikantas (skambina fortepijonu) ir kompozitorius, yra baigsmuzikos akademij. Danai koncertuoja Europoje. DidiojojeBritanijoje 1995 ir 1998 metais ileido dvi kompaktines plok-teles Oginski dinastijos muzika.1 Pirmojoje rayta 18 jo pro-prosenelio Mykolo Kleopo Oginskio sukurt polonez. Ivo su

1 Kelet kompaktini plokteli, kuriose rayti Oginski gimins muziksukurti kriniai, I. Zaluskis ileido ir paskutiniais metais nemaai j iplatinoLietuvoje, 20062008 m. ia vykusi jo koncertini turn, kurias organizavoRietavo Oginski kultros istorijos muziejus, metu.


117

savo pirmja mona Pamela yra susilauks dviej dukter.Jeronimas Visockis gim Jasienicos miestelyje netoli Lenki-

jos-Slovakijos sienos. Baig Auktj ekonomikos mokykl, gy-vena Krokuvoje. I santuokos su Vanda Deskur turi dvi dukras(viena Krokuvos licjaus prancz kalbos mokytoja, kita dir-ba architekte Varuvoje). Vieno i Jeronimo ank vardas My-kolas. Jeronimas Visockis studijuoja savo gimins istorij ir, rem-damasis didiuliu eimyniniu archyvu, yra ileids knyg Senilaikai pasakoja.

Neturima duomen apie Mykolo Kleopo Oginskio pirmosiossantuokos su Izabele Losocka vaik palikuonis.

Na, o dabar dar kart grkime prie Zaless dvaro istorijos.Iki Pirmojo pasaulinio karo ir XX a. 3 deimtmetyje Zaless

savininkas buvo Henrichas Visockis (18841969), Oginskio duk-ros Emos proproankis. Jis buvo paskutinis Oginski giminsatstovas, eimininkavs iame dvare.

I kairs: Ivo Zaluskis koncertuoja Kaune, pristatydamas edukacinprogram Polonz kelias 2008; Oginski gimins palikuonis (pagalEmos Oginskyts Visockos linij), paskutinysis Zaless valdytojas iOginski gimins Henrikas Visockis. 1903 m.


118

XX a. 4 deimtmetyje Oginski dvaras atiteko Lenkijos e-ms bankui. To paties deimtmeio pabaigoje Zaless dvaro e-mes, tvenkin ir maln sigijo i Rusijos atvyk broliai Kab-inskiai, o dvar su parku varuviet Marija abrovska. Ji su-remontavo dvar ir padar j privaiu vasaros pensionatu, kuratvaiuodavo ilstis sveiai i Vilniaus ir Varuvos. Rmuose buvodidel patalpa, vadinta kompozitoriaus sale. 1934 m. parkedar stovjo Amelijos pavsin.

Per Antrj pasaulin kar, po 1939 m. rugsjo 17 d., VakarBaltarusijos teritorija, kuri iki to laiko priklaus Lenkijai, buvoprijungta prie Baltarusijos soviet socialistins respublikos.

19391941 m. buvusiuose M. K. Oginskio rmuose kurtiMinsko gyventoj poilsio namai. Ko gero, tais laikais dalisZaless angliko stiliaus parko buvo paversta sodu.

Zaless gyventojas G. Kozlovskis (g. 1928 m.) yra pasakojs,kad rmuose gyvenusiems poilsiautojams apie Antrojo pasauli-nio karo pradi buvo praneta tuo metu, kai jie rm kiemeirjo kino film Suvorovas.

Po karo dvare taip pat veik poilsio namai.1961 m. rmuose buvo steigti seneli namai.

Groja Andejus Zaluskis


119

Viruje Zaless poilsio nam darbuorojai prie Oginski rm apie1940-uosius metus. Apaioje Amelijos altanka (poilsiui skirtaspastatas) Zaless dvaro parke 1926 metais


120

Paminklas Mykolui Kleopui Oginskiui (17651833) Maladeinos mieste(Baltarusija). Skulptorius Valerijonas Janukeviius. Danuts Mukiensnuotrauka. 2006 m.


verameiciko knyga

Documents