i 1 . Kode dieta neveiksminga

Viena butini} vienokiif ar kitokii} rekomendacijxj veiksmingumo

sqlygij, kadji nesukeltij kancit^, kai reikia save aprihoti.

Laikydamiesi dietosjus nuolatos jauciate kankinantj poreikj

suvalgyti tai, kas visiems laikams pasalinta isjusif raciono.

Stai kodel dieta dazniausiai neduoda trokstamij rezultat^.

Ir butent cia slypi Fitonikos sekmes priezastis!

P A T T I E . , AKTORE

Kasmet 80 mil i joni j amerikieciij laikosi jvairiausiij dieti j . Bet kick

bepavyktij sulieseti, dauguma veikiai vel atgauna pirmykst j svor j * .

Jeigu jus jau kazk^ panasaus esate meginq, mes jus labai uz-

jauciame ir tikiname, kad su Fitonika atsikratysite bereikalingo

svorio visiems laikams.

Laikantis dietos nesekmiij priezastis dazniausiai buna nei-

giamos emocijos: baime, nusivylimas, jnirsis. Pavyzdziui, jiis

baiminates, kad gali i s t ikt i infarktas. Arba jums nepatinka, kad

drabuziai apsmuk^. Kaltinate del savo nutukimo visus ir visur.

Svorio perteklius jums atrodo kaip piktas demonas; tiesiog sav^s

nebekenciate. Ir stai jiis tv i r ta i pasizadate niekados nebevalgyti

nieko, kas padidinti j jusq svorj. Nuspr?sta, JUS LAIKOTES DIE-

TOS!

Kad atsikratytumete kamuojancio alkio jausmo, pradedate r u -

kyt i . Vietoj jprastij pietij ar vakarienes meginate gerti nekaloring^

* P h i l i p E l m e r - D e w i t . „Fat Times" . Time, 1995 ra. sausis.

N A U J O J I M I T Y B A

dietinj kokteil j . Parduotuveje perkate t ik produktus su sumazintu

riebalij kiekiu, kurii} reklama zada staigij svorio sumazejim^. Ne-

paisant visij siij pastangij jiis nuolatos apsiryjate, nes maistas ne-

teikia pasitenkinimo. Maitindamiesi dziiivesiais bei makaronais

jus svajojate apie ledus, pic^, riesutinj sviest^, apie visa tai, kas taip

kenkia jusij figurai, bet prie ko organizmas per daugyb? metij jau

suspejo priprasti. Jusij ryztas pamazele tirpsta, jegos apleidzia, jus

erzinates, bet uzsispyr^ toliau laikotes dietos - i r vien t i k del to,

kad per kazkokj stebukl^ pavyko sulieseti.

Pirm^ kart^ po pusmecio jus einate j sporto sal^. Po treniruo-

tes upeliais zliaugia prakaitas, o jus aiskiai jsivaizduojate, koks dar

i-i-i-lgas kelias jusq laukia.

Vien^ kart^, po t r i j i j ar keturi i j savaiciij, jusij kantrybe sprogs-

ta. Jus uzeinate j parduotuv? nusipirkti sulciij, o iseinate su pyra-

gaiciij deze arba milzinisku keksu, o gal i r su didele ledij pakuote,

troksdami visa tai is karto suvalgyti. K i t^ dien^ jus jau uzsisa-

kote dvigub^ sumustinj su suriu, didelf bulvi i j traskuciq porcij^

ir paplotelj; pietums suvalgote kept^ vist§ su bulviq tyre, visa tai

uzk^sdami pyragaiciais.

Ir stai neslovinga pabaiga. Po dviejq savaiciij jiis sveriate dviem

kilogramais daugiau negu pries pradedami laikytis dietos. Jaucia-

te siaub^, kad teks svertis, uoliai vengiate veidrodziij. Jus nejaukiai

jauciates tarp biciuli i j . Jus siuntate ant sav§s keiksnodami visus

maisto produkti j gamintojus. Dabar jus tv ir ta i jsitikin?, kad su

bereikalingais kilogramais teks susitaikyti. Jiis tiesiog noretumete

save nuplakti!

Baime, nusivylimas ir jtiizis anaiptol negerina sveikatos. Sios emocijos sukelia fizinj i r psichologinj stres^, sukurdamos uz-

burt^ rat§. Stresas skatina apetit^. Maistu zmogus siekia atsi-

kratyt i neigiamij emociji^ ir nuraminti nervus. Jvairus mitybos

apribojimai t ik padidina stres^. Taip is pradziq netekus keleto

kilogramq veikiai svoris dar labiau padideja. Po kiekvienos ne-

F I T O N I K A

sekmes si problema dar labiau pa- Laikoma, kad kas ketvirtq mirtj sukelia nutukimas. Paskutiniq tyrimij rezultatal

astreja. Staigiai krenta saviverte. paiiudijo, kad moterys, kenciancios nuo Zmogus pasijunta eŝ s nevykelis. nutukimo (pavyzdziui, kall63 cm ugio

moteris sveria per 79 kg), du kartus Vaidenasi, kad aplinkmiai t i k ir te- ^a^njau ^j^^ta negu liesesnes'.

galvoja: „Ji neblogai atrode, bet vel

isputo"; „Jam nepakanka valios, kad susivaldytij neapsirij^s.

Jis visiskai nesirupina savo isvaizda".

O juk jus kaip t i k ir rupinates savo isvaizda, bet vis labiau sk^s-

tate j neviltj . O dar savo nelaimei zurnale perskaitete, kad galbut

viso to priezastis - paveldimumas.

Nuo nutukimo kencianciij amerikieciij skaicius vis auga. Juk

negalejo nacijos genotipas taip esmingai pasikeisti? Zinoma, ne.

Kaipgi atsitiko, kad vienu metu kas ketvirtas zmogus buvo apku-

nus, o veliau - jau kas trecias?

KODEL M E S TAIP P A S U N K E J O M E ?

Egzistuoja du paprasti paaiskinimai:

1. Mes nepajegus apsiginti nuo t i k r i j j i j , o ne nuo tariamij pavojij.

Kart i tiesa tokia, kad daugelis musij praradome nuovok^ pasi-

r i n k t i sveik^ maist^. Mes leidome save j t i k i n t i , kad paketai ir

dezutes su mirusiu, susmulkintu ar tiesiog sintetiniu maistu

neturi nieko bendro su musij sveikatos pablogejimu bei nu-

t u k i m u . Dabar pats laikas jsiklausyti j sveiko proto bals^. Tie

komponentai, kurie jeina j populiarii j patiekalij sudetj, gam-

toje nesutinkami - TAI NERA MAISTAS! Jeigu tai, k^ valgo-

te, aprasyta daugybe sunkiai istariamij zodziij, jiis valgote NE

MAIST^! Jeigu tai neauga lysveje ar ant medzio, jeigu neturi

gamtines kilmes saltinio laukuose, miskuose ar vandenynuo-

se; jeigu tai sukurta dirbtinai , laboratorinemis s^lygomis - JUS

VALGOTE NE MAIST^!

* Self, 1996 m . sausis.

N A U J O J I M I T Y B A 4 3

13. Dvylika minuciy per dien^ -Boditonikos prati mams

Fiziniaipratimai skatina fermenti},

pavercianciij riehalus energija, gamybq.

K L I R E N S A S BESSAS, KAIP TAPTI GRAKSCIAM

-f Pries pradedami uzsiimineti bet kokia fizine manksta, pasitar-

kite su savo gydytoju.

•f Nedera daryti pratimij po valgio. Geriausias laikas prati-

mams - pirmosios minutes atsibudus. Tada jiis bQsite zvaliis

istis§ dien^.

•f Pradedami atl ikineti Boditonikos pratimij kompleks^, atkreip-

kite demesj, kad mes nerekomenduojame pradedantiesiems

kartoti juos daug sykiij. Dazniausiai pasitaiko nesekmiij, kai

zmones troksta greitai pasiekti gerij rezultatij, pervargsta ir to-

del liaujasi mankstintis. Is pradziij patariame nekartoti prati-

mi j daugiau kaip po desimt kart i j . (Desimt - tai idealus atvejis.

Jeigu jiis tegalite at l ikt i pratim§ tris kartus, ir tai neblogai. Lai-

k u i begant jiis pasieksite daugiau.) Darykite pratimus kasdien,

kiekvien^ savait? didindami pakartojimij skaiciij.

BODITONIKA

Boditonika - tai universalus pratimij kompleksas, kur j galima

at l ikt i jums patogiu r i t m u ir intensyvumu. Tuo j i skiriasi, pa-

218 F I T O N I K A

vyzdziui, nuo aerobikos, kurios metu privalote neatsilikti nuo

grupes. Boditonika skirta biitent tiems, kurie nori patys pasi-

r i n k t i reikiam^ temp^ ir but in^ pakartojimij skaiciij. Tyrimai

parode, kad pratimai, atliekami individualiu tempu, duoda

daug geresniij rezultatij, negu tie, kur i i j tempas primetamas is

salies. Jeigu jiis apting^ ir prastai jauciates, pradekite t ik kelis-

syk pakartodami. Kai pasijusite energingesni, galesite uzsiimi-

neti ilgiau.

•f Boditonikos pagrindas - viso ki ino darbas, tuo j i i r skiriasi, sa-

kyk im, nuo aerobikos pratimij , skirt i j t ik atskiroms raumenij

grupems. Siems judesiams iseikvojama daugiau energijos, jie

kur kas geriau pagerina kraujotak^ ir yra labai naudingi sir-

dziai.

•f A t l i k d a m i Boditonikos prat imq kompleks^, s^moningai ste-

bekite vienij ar k i t i j raumenij darbq. Sportininkai tok j deme-

sio koncentravim^ vadina „kino estetiniu jausmu", manyda-

m i , kad jis papildomai skatina dirbancii j raumenij tonus^ ir

padeda suteikti jiems reikiam^ form^. 2 inoma, kad demesin-gai atliekami pratimai pagerina judesiij koordinacij^. Taigi

siuo nesudetingu bi idu galima pasiekti geriausiij rezultatij.

Kokia svarbi raumenij ir smegenij s^veika Vakaruose suvok-

ta palyginti neseniai. I k i siolei didzioj i dauguma sport in inkq

nesusim^stydami „pumpuoja" raumenis arba ki lnoja svars-

cius, i r nepasiekia koki i j nors reiksmingesniij rezultatij. Rytij

kul t i i ra is atliekancio fizinius pratimus zmogaus reikalauja

visisko atsidavimo. Vakarij gyventojai i rg i turet i j atsizvelgti

j proto, k i ino bei sielos s^veik^, jeigu is tiesij nor i tobuleti

fiziskai.

• Dauguma pratimij kompleksij parengti taip, tarsi jums ne ne-

buti j daugiau k^ veikti . Desimt-penkiolika minuci i j sugais-

tama t i k apsilimui. Per t^ laik^ visas Boditonikos kompleksas

jau bus atliktas. Turekite omenyje, jeigu jus neatrasite dvylikos

K A S D I E N E S M A N K S T O S N A U J O V E 2 1 9

minuci i j savo sveikatai st iprinti , teks daugiau laiko sugaisti gy-

dyt i ligai.

Daznai apsilim^ sudaro tempimo pratimai, kuriuos atlie-

kant daugiausia dirba raumenys. Tuo tarpu pirmiausia reike-

t i j mankstinti s^narius, kuriems ir teks pagrindinis prat imij

kri ivis .

S/^NARig APSIL IMAS

Kaklo sgnariai

Mes pradedame apsilim^ nuo kaklo ir toliau nuosekliai slinksime

zemyn. Tokia pradzia pagerina kaklo s^nariij lankstum^.

/( \

Palenkite galv^ j priekj priglausdami smakr^ prie krutines, o po

to atsargiai atlenkite kakl^ atgal. Pratim^ pakartokite tris-penkis

kartus. Atkreipkite demesj j tai, kad atlosiant galv^ kaklas bi i t i j

siek tiek islenktas aukstyn, kad nesuznybtume jo uzpakalinio pa-

virsiaus.

Dabar pasukite galv^ ir pazvelkite per desinjjj , o po to per

ka i r j j j petj . Pakartokite tai po tris-penkis kartus j kiekvien^

pus?.

2 2 0 F I T O N I K A

Atl ikdami sj pratim^ jsivaizduokite, kad jusij galva ir kaklas „uz-

mauti" ant ilgos asies, o kaklas sukasi tiksliai aplink si^ asj. Sten-

kites nepalenkti galvos j sonus.

Peciii sqnariai Rankos prie peciij, alkunes j salis. Darykite sukamuosius judesius

j priekj alkunemis „brezdami" didziulius ratus. Pakartokite prati-

m^ tris-penkis kartus, po to imkite sukti alkunes j priesing^ pus?,

taip pat „brezdami" didziulius ratus.

K A S D I E N E S M A N K S T O S N A U J O V E 2 2 1

Malunas

KODEL

Tyti

Meskos supavimais jus padidinote stuburo sukimosi j Jonu

plitud?. Dabar esate pasireng? at l ikt i Malun^, aktyvesnj prat

jtraukiantj t ^ paci^ raumenij grup? ir smarkiai pakeliantj jq {QJ^^'

ŝ . Sis pratimas jums, be abejo, zinomas, j u k j j ne kartq teko da

mokykloje per fizinio lavinimo pamokas. Taciau anaiptol ne vis'

zino, kad jis palankiai veikia isvargintus nugaros raumenis.

§ie judesiai stiprina uzpakalinj koj i j pavirsiij, tali j^,

pilvo, strenij i r v idinio klubi j pavirsiaus raumenis.

KAIP

Atsistokite prazerg? kojas sulig peciij plociu,

pasilenkite per liemenj staciu kampu, jtemp-

kite pilv^, istieskite rankas j salis,

tartum jos buti j lektuvo sparnai.

Pakaitomis lieskite desini^ja ranka

kairiojo nykscio gal^ ir, atvirksciai,

kairi^ja ranka - desiniojo. Nereiketij jnirt ingai

mosikuoti rankomis. Judesiai tureti j buti sklan-

dus, ramijs. Tuomet stuburas ir atsisakojantys

nuo jo nerval bus geriau apriipinami krauju.

Pasilenkimai j priekj , » | ^ ^ —

KODEL ''"^WB Kurdami Boditonikos kompleks^, ypac daug demesio skyrenM

tam, kokius butent pratimus dare garsus naturalaus sveikatos u f l j

dymo pradininkai. Labiausiai mus domino nejkainojama patirtis

t i j , kurie, bi idami sveiki, nugyveno devyniasdesimt ir daugiau

metij . Pateikiamas Boditonikos judesys, kaip ir daugelis k i tq , labai

populiarus tarp ilgaamziij. mm-

2 2 6 F I T O N I K A

I paznai zmones, pradedami senti, atrodo nepaslankus, nes su-

I ^̂ .gja stuburo judesiij amplitude. Tai tipiskas raumenq degene-

iino del nejudrumo pavyzdys. j>

jums ir pagelbes pasilen-

l^iiiiai j priekj, megstamiausias

Paulo Braggo pratimas, o jis j u k

^iigyveno ilg4 aktyvij gyvenim^

ir tievyniasdesimties metij uzsiiminejo burlen-

ciu sportu!

KAIP

Alsistokite taip, kad kojos buti j sulig peciij plo-

ciu, rankas padekite ant liemens, kelius siek tiek

sulenkite; pasilenkite lygiagreciai su grindimis,

po to grjzkite j vertikali^ padetj. Sis sildomasis judesys pamazu padidins stuburo lankstum^, taip pat pagerins

kraujotak^ j kryzkaulio sritj . At l ik i te j j desimt kar i j , kartu nepa-

niirsdami r i tmingai kvepuoti.

Medkirtys

KODEL

Po S t u b u r o apsilimo galima pereiti prie intensyvesniij judesiij.

Sis pratimas jtraukia j darb^ visus ki ino raumenis, ypac efektyviai

niankstina stuburo sritj ties juosmeniu i r kryzkauliu.

Medkircio pratimas t u r i i r k i t ^ svarbi§ reiksm?. Kaip jau m i -

nejome, Rytij medicina teigia, jog gyvybines jegos sutelktos stu-

buro apacioje, ties kryzkauliu. Medkircio judesiai puikia i page-

rina sios stuburo srities aprupinim^ krauju. Be to, stipreja pilvo

raumenys.

K A S D I E N E S M A N K S T O S N A U J O V E 2 2 7

Avizij kruopos, 2 tvirtos kriauses, 0,25 puodelio razinq, 0. 5 puodelio vandens, 1 valgomasis saukstas medaus, 1 arbatinis saukstelis cinamono, pienas, jprastinis arba sojos.

1. Isvirkite avizij kosq.

2. Nulupkite kriauses ir supjaustykite smulkiais gabalelials. 3. Supjaustytas kriauses ir visus isvardytus komponentus, issky-

rus pienq, sudekite j troskintuvg. 4. Uzvirinkite, sumazinkite ugnj ir troskinkite be dangcio 5 mi-

nutes. Kriauses bus paruostos, kai taps pakankamai minkstos, taciau dar nepraradusios formos.

5. Karstq avizien^ apipilkite kriausiq padazu. Pridekite 1-2 valgo-muosius saukstus pieno. 2 porcijos.

Stiprus ptietus

NAMINES SALOLOS „ F I T O N I K A " , lOminuciq |

„Namines salotos" - jusq megstamiausi darzoviq ir kitij produkty; deriniai. Mes pirmenybQ teikiame siam receptui:

• 4 puodeliai smulkiai sukapotq spinatq, j • 1 pomidoras, supjaustytas kubeliais, J •f 2 puodeliai troskintq agurocio griezineliij, I •»• 1 puodelis liucernos ugliij, •»• 8 graikiskos alyvuoges, ] •»• 0,3 puodelio tarkuoto surio (jei pageidaujate), '[ • 2 valgomieji saukstai smulkiai sukapoto baziliko.

Viskq sumaisyti ir apipiiti „Fitonikos" padazu.

„ F I T O N I K O S " P A D A Z A S , 3 m/nutes j

Daktaras Hookeris, kuris sveikas isgyveno 106 metus, siule vartoti! tik obuoliLj act^. Sj padazq galima deti [ bet kokias vaisiq salotas. ;

• 2 valgomieji saukstai alyvuogiLj aliejaus, ! • 1 valgomasis saukstas vandens arba sultinio, | 4- 1,5 valgomojo sauksto citrinos sulciij, ,i • 1 arbatinis saukstelis obuoliLi acto (jei pageidaujate), I • 0,25 puodelio riebaus ar lieso jogurto arba pasuky, | • 0,25 arbatinio saukstelio garstyciy, \ • 1 grusta cesnako skiltele.

Sudekite ir sumaisykite visus komponentus atskirame inde, po to; salotas apipilkite padazu. Padazg taip pat galima paruosti tiesiogj salotineje, o veliau sudeti darzoves. j Puse puodelio. |

FITONIKA: SVEIKATOS RECEPTAI 2 7 9