Švietimo ir mokslo ministerija - projektas, 2013-08-26 · web viewrašinio tema ir pagrindinė...

Projektas, 2013-09-30

Programos projektą rengė: Ona Avižinienė, Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Virgilija Barkauskienė, Kęstutis Bredelis, Vita Burzdžiuvienė, Vilija Dailidienė, Dainora Eigminienė, Asta Karaliūtė-Bredelienė, Laurynas Katkus, Reda Kaupinienė, Darius Kuolys, Mindaugas Kvietkauskas, Aušra Martišiūtė-Linartienė, Saulė Matusevičienė, Jurgis Pakerys, Vida Lisauskienė.

PAGRINDINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS: KALBOS

IV. LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA: MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTIS, UGDYMO VEIKOS

Labai svarbu, kad kalba būtų gryna, taisyklinga, gyva. Bet reikia, kad ji dar būtų ir tiesi, kad išreikštų žmogaus mintis, jausmus, ketinimus, o ne slėptų juos, kad ji būtų susikalbėjimo priemonė, o ne siena, iškylanti tarp žmonių. (Vanda Zaborskaitė)

Dabar literatūra yra kalbos mokytoja ir motina. (Marcelijus Martinaitis)

Literatūra yra humanizmo pratybos, liudijimas žmogaus jo istoriškume ir jo istorijoje. (Algirdas Julius Greimas)

8. Lietuvių kalbos ir literatūros programos paskirtis

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros kaip mokomojo

dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį ir nusakyti orientacines ugdymo veiklas.

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinėje mokykloje paskirtis – suteikti mokiniams humanitarinio išsilavinimo pagrindus, būtinus jauno

asmens moralinei, intelektinei, tautinei bei pilietinei brandai. Tai dalykas, priklausantis laisviesiems menams, kurie, pasak Senekos, „pavadinti

laisvaisiais todėl, kad verti laisvo žmogaus“. Taigi lietuvių kalbos ir literatūros teikiami humanitarinės kultūros pagrindai yra reikalingi jaunam

žmogui tam, kad jis pajėgtų būti laisvas – gebėtų savarankiškai mąstyti ir apsispręsti, remtųsi sąžine, siektų asmeninio gyvenimo prasmės, kartu

su kitais atsakingai kurtų tautos kultūrinę bei politinę tikrovę. Lietuvių kalba ir literatūra ugdo asmens kūrybingumą ir vaizduotę, stiprina tautos

kūrybines galias.

Lietuvių kalbos ir literatūrinis ugdymas kloja pamatus ne tik asmens, bet ir tautinės bendruomenės laisvei, jos kultūriniam bei politiniam

savarankiškumui. Jis perduoda jauniems žmonėms Lietuvos pasakojimą – tautinei ir pilietinei bendruomenei svarbius ženklus, vaizdinius,

idėjas, vertybes, „bendrąsias vietas“, idealus ir taip užtikrina tradicijos tęstinumą. Jis stiprina ir kuria asmens tapatybę ir sujungia įvairios kilmės

jaunus asmenis į solidarią Lietuvos tautą. Šis mokyklinis dalykas apima ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis Lietuvoje kurtus tekstus,

atskleidžia jų sąsajas, parodo Lietuvos kultūros tradicijos įvairovę ir daugiabalsiškumą. Kartu jis atveria mokiniams Europos kultūros tradiciją,

supažindina su jos svarbiausiais ženklais ir vaizdiniais, atskleidžia jos antikines ir krikščioniškąsias ištakas. 1


Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas padeda įgyti laisvam žmogui būtinus moralinius pagrindus – asmens kilnumą. Jis atveria mokiniams

pamatines vertybes ir skatina jomis grįsti savo gyvenimą. Jis ugdo mokinių pagarbą tiesai, jų sąžiningumą ir teisingumą, orumą ir savigarbą,

atsakomybę už viešą žodį ir veiksmą. Jauni žmonės skatinami suvokti tiesos ir laisvės ryšį. Jie mokomi siekti tiesos ir ją ginti. Ugdomas

mokinių gebėjimas atpažinti subjektyvią nuomonę ir objektyvius faktus, skirti nešališkai teikiamą informaciją ir propagandą, manipuliavimą

žodžiais ir vaizdais. Ugdoma mokinių pilietinė drąsa viešai ginti asmeniui svarbias vertybes ir įsitikinimus.

Taigi lietuvių kalbos ir literatūros dalykas, ugdydamas kalbines ir bendravimo lietuvių kalba kompetencijas, kartu suteikia jaunam

asmeniui ir bendrąją kultūrinę bei pilietinę kompetencijas. Jis stiprina mokinių asmeninę ir tautinę savivertę, lavina pilietinį sąmoningumą.

Jauno žmogaus egzistencijai jis atveria kultūrinius prasmės šaltinius ir padeda kurtis prasmingą asmeninį gyvenimą. Jis leidžia pajusti, kad

Lietuvos kultūros tradicija gali būti patikima jauno asmens dvasinės stiprybės, savarankiškumo ir kūrybingumo versmė, kad „protėviai yra

mano jėga“ (Česlovas Milošas). Kartu mokiniams padedama suvokti ir patirti, kad lietuvybė, tautos kalba ir literatūra šiandien yra jų pačių

kuriama – kūrybingai kalbą vartojant, skaitant ir interpretuojant literatūros kūrinius, kuriant įvairios paskirties tekstus.

Išskirtinę mokomojo dalyko paskirtį lemia kalbos ir literatūros, kaip žodžio meno, ypatinga ugdomoji reikšmė. Kalba yra žmogaus ir

pasaulio suvokimo bei raiškos būdas: „Kalba veikia kaip sudėtinga prasmių kūrimo, atkūrimo, saugojimo ir perteikimo sistema“ (Marcelijus

Martinaitis). Nuo gebėjimų suprasti šią sistemą, suvokti kalbos perteikiamas prasmes, išreikšti savo mintis turininga bei aiškia kalba priklauso

bendrasis jauno žmogaus išsilavinimas, jo asmenybės branda, jo išgalės sėkmingai mokytis kitų dalykų, gyventi bendruomeninį ir visuomeninį

gyvenimą. Kita vertus, „kalba yra nenutrūkstamas kultūros bei kūrybos procesas“, „dvasinis bei dorinis procesas, kuriame dalyvauja tiek visa

tauta, tiek konkretūs asmenys, istoriškai paveldėdami kalbą, ją turtindami ir perduodami būsimoms kartoms“ (Marcelijus Martinaitis). Tautos

kalboje slypi šimtmečiais kurtas tautos pasaulis: bendruomenės pasaulėjautos ir pasaulėžiūros bruožai, dorinės nuostatos, būdo savybės,

istorinės patirtys ir gyvenimo išmintis. Todėl norint suprasti savo tautos, savo pilietinės bendruomenės kalbą nepakanka suvokti jos sistemą,

išmokti gramatikos ir taisyklingos vartosenos, bet reikia tapti sąmoningu „kūrybinio, dvasinio bei dorinio proceso“ dalyviu. Lietuvių kalbos ir

literatūros dalykas turi padėti jaunam asmeniui tokiu dalyviu tapti.

8.1. Dalyko tiklai, uždaviniai

8. 1. 1. Tikslai

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku siekiama padėti mokiniams:

suvokti ir ugdytis kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį;2


atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbų išminties, reikšmių, ženklų, idėjų, vertybių, jausmų pasaulį;

pajusti ir patirti lietuvių kalbos teikiamas kūrybos galias;

įgyti taisyklingos ir gyvos kalbos įgūdžius;

išlavinti literatūros ir kitų tekstų skaitymo bei suvokimo įgūdžius;

lavintis meninį skonį, estetinę pajautą;

išsiugdyti gebėjimus suprasti ir kurti įvairių tipų ir žanrų tekstus;

pažinti ir suprasti lietuvių literatūros perteikiamą Lietuvos pasakojimą – jo reikšmes, idėjas, vaizdinius, vertybes;

įgyti priklausomybės Lietuvos kultūros tradicijai sąmonę, išsiugdyti ištikimybės šiai tradicijai jausmą;

suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją;

susipažinti su Europos kultūros tradicija, jos ištakomis;

ugdytis savarankiškai mąstančio, laisvo, atsakingo ir kūrybingo asmens savimonę;

įgyti tautinės ir pilietinės brandos.

8. 1. 2. Uždaviniai

Siekiama, kad mokiniai:

vertintų lietuvių kalbą kaip savo asmens kultūros pagrindą, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą;

suvoktų kalbos mokymosi svarbą kitiems mokomiesiems dalykams;

suprastų kalbos sistemą, susiformuotų taisyklingo kalbos vartojimo įgūdžius;

mokėtų reikšti mintis žodžiu ir raštu aiškia bei turininga kalba;

formuotųsi kalbinę kultūrą;

analizuotų ir kurtų skirtingų tipų ir paskirties tekstus;

atrastų skaitymo malonumą ir tekstų kūrimo džiaugsmą;

suvoktų literatūrą kaip meną, suprastų kūrinio turinį, jo prasmes;

įžvelgtų literatūros jungtis su kitais menais – muzika, daile, teatru, kinu, bei gebėtų analizuoti literatūros kūrinių iliustracijas, inscenizacijas ir ekranizacijas;

3


atsirinktų ir kritiškai vertintų informaciją, pateikiamą įvairiais informacijos kanalais (laikraščių, televizijos, radijo, interneto portalų, socialinių tinklų);

domėtųsi Lietuvos viešąja erdve, joje skirtų subjektyvią nuomonę ir objektyvius faktus, nešališkai teikiamą informaciją ir propagandą, įžvelgtų melą ir manipuliavimą žodžiais bei vaizdais, mokėtų jiems atsispirti;

susipažintų su lietuvių tautosaka, lietuvių ir kitų tautų literatūra, kitais Lietuvos kultūrai svarbiais tekstais, jų kalbine įvairove, iškiliomis kultūros asmenybėmis, reikšmingais istoriniais įvykiais;

įžvelgtų jungtis tarp skirtingų Lietuvos literatūros ir kultūros tekstų, tarp Lietuvos ir Europos literatūros kūrinių;

domėtųsi Lietuvos kultūriniu gyvenimu;

skaitytų ir nagrinėtų meniškai vertingą, amžiui tinkamą literatūrą, ja remdamiesi formuotųsi moralinius įsitikinimus, lavintų savarankiško mąstymo gebėjimus, ugdytųsi asmenybę;

suvoktų sąžiningumo, teisingumo, ištikimybės, pilietinės atsakomybės bei kitų žmogaus dorybių moralinį grožį, jų svarbą bendruomenės gyvenime, ugdytųsi šias dorybes;

susidarytų ir išreikštų savo nuomonę, vertintų kitų nuomones, gebėtų argumentuotai diskutuoti;

mėgtų skaityti savarankiškai, išmoktų atsirinkti vertingą literatūrą.

8. 2. Programos įgyvendinimas: bendrųjų kompetencijų ugdymas, mokinių pasiekimai, integravimo galimybės, dalyko struktūra ir turinio apimtis

8. 2. 1. Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku ugdomos bendrosios kompetencijos

Mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai ugdosi asmeninę ir kultūrinę, mokėjimo mokytis, komunikavimo bei socialinę

pilietinę kompetencijas.

Literatūros ir kalbos dalykas visų pirma padeda jaunam asmeniui pažinti save: suprasti ir išreikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus,

patirtis. Jis skatina mokinius aiškintis bei suvokti jiems asmeniškai svarbias vertybes ir idėjas, apsispręsti jų atžvilgiu. Jis padeda mokiniams

atrasti ir suvokti save kaip tautinės ir pilietinės bendruomenės narį. Kultūrinių vertybių formavimuisi ypatingas dėmesys skiriamas ne tik

literatūros, bet ir kalbos pamokose. Skaitydamas ir analizuodamas literatūros bei kitus kultūros tekstus jaunas žmogus įgyja bendrąją kultūrinę

kompetenciją: remdamasis Lietuvos kultūros tradicija geba formuotis savo pasaulėžiūrą ir vertybinius asmens pagrindus, geba išreikšti savo

kultūrinę patirtį paties kuriamais tekstais.

4


Kalbos ir literatūros dalykas ugdo asmens bendrą kalbinį ir funkcinį raštingumą. Jis išplėtoja pagrindinius mokėjimo mokytis

gebėjimus: gebėjimą klausyti ir skaityti, suvokti įvairių tipų tekstus, įvairiais tekstais išreikšti savo požiūrį. Jis taip pat ugdo gebėjimą ieškoti

reikalingos informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją kritiškai vertinti, atsirinkti ir vartoti. Jis padeda susiformuoti argumentais grįstą asmeninę

nuomonę ir ją išdėstyti.

Kalbos ir literatūrinis ugdymas suteikia jaunam asmeniui komunikavimo kompetenciją. Jis išmoko bendrauti žodžiu ir raštu įvairiose

gyvenimo situacijose, nagrinėjant ir sprendžiant įvairias gyvenimo problemas. Jis padeda suprasti ir vertinti žmonių santykius, branginti

draugystę, atsižvelgti į bendravimo partnerius, pasirinkti tinkamus bendravimo būdus. Jis lavina gebėjimus viešai išreikšti savo požiūrį, jį

pagrįsti ir ginti, girdėti ir suprasti kitų išsakomus požiūrius ir argumentus, užmegzti ir plėtoti dialogą, kompetentingai dalyvauti diskusijoje.

Kalbos ir literatūros dalykas padeda mokiniams įgyti socialinę pilietinę kompetenciją: išmoko domėtis viešąja Lietuvos erdve ir ją

vertinti, atskirti joje faktus ir nuomones, įžvelgti tiesą ir melą, apsispręsti jų atžvilgiu. Analizuodamas viešosios erdvės ar grožinės literatūros

tekstus jaunas žmogus mokosi suprasti bendruomenės gyvenimo problemas, galimus jų sprendimo būdus, ugdosi atsakomybės jausmą, įgyja

praktinės visuomeninės ir pilietinės veiklos įgūdžių.

8. 2. 2. Mokinių pasiekimai ir vertinimas

Baigę pagrindinio ugdymo programą, mokiniai:

vertina lietuvių kalbą kaip kultūros raiškos būdą ir viešojo bendravimo priemonę;

suvokia lietuvių kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį;

supranta kalbos įgūdžius kaip mokymosi įgūdžių pagrindą;

yra įgiję kalbos žinių bei rašybos ir skyrybos įgūdžius;

aiškiai ir taisyklingai reiškia savo mintis žodžiu ir raštu, atsižvelgdami į kultūroje įtvirtintą kalbos praktiką;

suvokdami prasmę klausosi, skaito ir rašo įvairių tipų tekstus ir įvairiais būdais pateikia informaciją;

tinkamai vartoja įvairius komunikacijos šaltinius ir geba rasti, kritiškai vertinti ir atsakingai vartoti informaciją, teikiamą žiniasklaidos ir interneto;

geba savarankiškai mokytis, susirasdami edukacinę informaciją įvairiuose šaltiniuose, moka naudotis žodynais, žinynais, tekstynais;

yra susipažinę su lietuvių literatūra, kitų tautų literatūromis, kalbine bei kultūrine Lietuvos įvairove ir suvokia jų vertę;

yra perskaitę vertingų, savo amžiaus tarpsniui tinkamų literatūros kūrinių ir jų padedami susikūrę vertybinius asmens pagrindus;

5


suvokia literatūros kūrinius kaip meno kūrinius, supranta jų turinį ir meninę vertę;

geba susiformuoti pagrįstą asmeninę nuomonę, ją išreikšti, moka įvertinti kitų nuomones ir į jas atsižvelgti;

brangina asmens ir tautos laisvę, tiesą, draugystę, bendruomenės solidarumą, asmens sąžiningumą, teisingumą, dorumą, atsakingumą kaip pamatines vertybes.

Vertinamas mokinių skaitymas, klausymas, rašymas, kalbėjimas. Informacijos tekste radimas, interpretavimas, reflektavimas rodo

bendruosius mąstymo gebėjimus. Tekstų supratimo, kaip mąstymo gebėjimų, skirstymas į minimalų, pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų

lygmenį, vertinant kalbos ir literatūros mokymosi pasiekimus, turėtų būti sąlygojamas kokybiniais, o ne kiekybiniais skirtumais. Programos

poskyriuose Mokymosi pasiekimai nurodytas standartas, kurį turi pasiekti visi mokiniai. Vertinimą lemia teksto charakteristikos, reikalaujamo

atsakymo tipai ir sudėtingumas, pagalba užduočiai atlikti. Minimalų pasiekimų lygmenį mokinys pasiekia, jei demonstruoja standarte nurodytus

gebėjimus, bet geba suprasti tik nesudėtingus tekstus, jam reikalinga papildoma parama su jais dirbant. Pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų

lygmenį demonstruoja tie mokiniai, kurie geba suprasti sudėtingesnius tekstus1 ir su jais dirbti, išmano kontekstą, demonstruoja aukštą kalbinių

išteklių lygį, atskleidžia kūrinio turinio ir formos supratimą.

Teksto sudėtingumo parametrai:

teksto tipas (teksto pobūdžio, žanro, konteksto pažinimas, konkretumo ar abstraktumo lygis),

diskurso struktūra,

kalbos sudėtingumas.

Teksto supratimui svarbus konteksto išmanymas, literatūrinė (kultūrinė) patirtis, mokinio kalbinių išteklių lygis. Atlikdami užduotis

mokiniai turi suprasti ne tik turinį, bet ir formą.

8. 2. 3. Integravimo galimybės

8. 2. 3. 1. Kalbos ir literatūros jungtys

Nors nuo 5 klasės lietuvių kalbos ir literatūros mokoma atskirai, tačiau kalbos ir literatūrinis ugdymas iš esmės išlieka integralus. Lietuvių

kalbos ir literatūros dalykas nuosekliai grindžiamas kalbos ir literatūros jungtimi. Mat grožinė literatūra teikia pagrindą kalbos suvokimui bei

vartojimui: mokiniams padedama atrasti literatūrą kaip „atitinkamai organizuotą kalbą“, literatūros kūrinį – kaip „aukščiausio lygio kalbos

1 Teksto sudėtingumo parametrai, kuriais naudojamasi ir tarptautiniame PISA skaitymo tyrime, nurodyti Bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse, Vilnius, 2008, p. 215.

6


vartojimo būdą tautos kultūroje“ (Marcelijus Martinaitis). Iš literatūros mokomasi ne tik pažinti žmogų ir pasaulį, suprasti tautos tradiciją, bet ir

prasmingai kalbėti. Literatūra atveria mokiniams lietuvių kalbos kūrybines galias. Literatūros skaitymas, jos analizė ir interpretacija ugdo

asmens kalbą. Kalbos reikšmių ir prasmių analizė padeda asmeniui įgyti literatūrinį bei kultūrinį raštingumą.

Mokant kalbos būtina mokiniams perteikti ne tik kalbos sistemą, bet ir kalboje slypintį tautos pasaulį – lietuvių kalbos saugomas

prasmes, kultūrinę bendruomenės atmintį. Kalbos ugdymas grįstinas mokiniui reikšmingu turiniu. Tad pamokose kalbą ir literatūrą jungia tiek

bendros jaunam žmogui aktualios temos, tiek bendri kultūros tekstai. Kalbai ugdyti pasitelkiami privalomi ir ypač papildomi literatūros

programos tekstai: tautosakos, grožinės ir populiariosios mokslo literatūros, eseistikos, publicistikos, Lietuvos viešosios erdvės ir kultūrinio

gyvenimo.

Tiek per kalbos, tiek per literatūros pamokas mokiniams atveriama kultūrinių kovų už lietuvių kalbą, už jos išsaugojimą istorija.

Parodoma, kaip per amžius lietuvių raštija ir literatūra gynė ir kūrė lietuvių kalbą. Pati kalba išryškinama kaip istoriškai kintantis tautos kūrinys.

8. 2. 3. 2. Lietuvių kalbos ir literatūros integracija su kitais dalykais

Kalbinio ir literatūrinio ugdymo ryšius su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos reikšmė: kalba perimamas,

kuriamas ir perduodamas visų dalykų turinys. Taigi kalbinis ugdymas teikia pagrindus sėkmingam visų kitų dalykų mokymuisi.

Ypač glaudžiai sietinas lietuvių kalbos ir literatūros dalykas su istorija: tik derinant šiuos mokomuosius dalykus įmanoma mokiniams

perteikti sklandų Lietuvos pasakojimą, padėti suvokti lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės istorinę raidą, jos kultūros tradiciją. Tautinių

mažumų mokyklų mokiniams būtina išryškinti jų gimtosios kalbos ir literatūros ryšius su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku: atkreipti

dėmesį į bendrą, visą krašto visuomenę telkiančią Lietuvos tradiciją, šią tradiciją kūrusius bendrus autorius ir bendrus tekstus. Kalbos ir

literatūrinis ugdymas neatskiriamas nuo meno dalykų – dailės, muzikos, teatro, kino: juos sieja bendra meno ženklų kalba. Mokiniams

padedama suprasti šios kalbos universalumą ir įvairovę. Jie mokomi perskaityti ir interpretuoti literatūros kūrinių inscenizacijas ir ekranizacijas,

suvokti dainos muzikinę kalbą.

Kalbos žinios, įgytos lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, padeda mokiniams suprasti užsienio kalbų sistemas ir sėkmingai šių kalbų

mokytis. Lietuvių kalbos pamokose nagrinėjamos temos ir problemos turi kultūrinį, pilietinį, dorovinį ir filosofinį pobūdį: jas svarstant svarbu

pasitelkti etikos, tikybos, pilietiškumo pagrindų, filosofijos dalykų patirtis. Ugdant loginį ir kūrybinį mąstymą lietuvių kalba sietina su

matematika. Informacijos paieška, naudojimasis elektroninėmis žodynų versijomis, elektroninėmis mokymo (-si) priemonėmis, teksto 7


rengimas kompiuterine „Word“ programa, prezentacijų kūrimas suartina lietuvių kalbos ir literatūros pamokas ir su informacinėmis

technologijomis.

8. 2. 4. Dalyko struktūra ir turinio apimtis

Programą sudaro dvi struktūrinės dalys:

Kalba.

Literatūra.

Lietuvių kalbos ir literatūros programoje ugdymo turinys pateikiamas koncentrais: 5–6, 7–8, 9–10 klasės. Kiekvieno koncentro turinį

sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos veiklos sritys: kalbinis ir literatūrinis (kultūrinis) ugdymas.

Kalbos kurso dalies struktūra. Nurodomi kiekvieno koncentro kalbos kurso uždaviniai, mokymosi pasiekimai, kalbos vartojimo

ugdymo veiklos, kalbos sistemos pažinimo turinys.

Kalbos kurso dalis skaidoma į Kalbos vartojimo ugdymą ir Kalbos sistemos pažinimą. Siekiant konkretumo, kalbos sistemos pažinimo

temos suskirstytos pagal konkrečias koncentro klases ir pateikiamos lentelėje, kad būtų matyti tęstinumas, sistemingumas. Į programą įtrauktos

ir kurso kartojimo mokslo metų pradžioje temos. Iš klasės į klasę mokiniai nuosekliai įgyja vis sudėtingesnių kalbos vartojimo įgūdžių. Kalbos

vartojimo įgūdžiai ugdomi ir literatūros pamokose, tai nurodyta uždaviniuose ir matyti iš ugdymo turinio ir veiklų. Kalbos vartojimo įgūdžiai,

įgyjami literatūros pamokose, yra susiję su meninio stiliaus tekstų skaitymu ir, be kalbos vartojimo, turi ir literatūros ugdymo tikslų. Nors

literatūros pamokose skaitomi ir negrožiniai tekstai, jie taip pat susiję su literatūra. Tačiau grožinė literatūra neaprėpia visos šiuolaikinių tekstų

įvairovės, neatskleidžia technologijų teikiamų galimybių. Negrožinių įvairių tipų, įvairaus pobūdžio ir žanrų tekstų skaitymui, klausymui ar

stebėjimui ir klausymui, įvairiems bendravimo kontekstams yra skirtas Kalbos vartojimo ugdymas kaip kalbinio ugdymo dalis.

Literatūros kurso dalies struktūra. Nurodomi kiekvieno koncentro literatūros kurso uždaviniai, mokymosi pasiekimai, turinio apimtis,

ugdymo veiklos.

Literatūros kurso turinys pagrindinėje mokykloje išdėstomas taip, kad mokiniai, sudominti literatūra, jiems artimomis ir aktualiomis

skaitomų tekstų temomis ir problemomis, būtų nuosekliai įvesdinami į Lietuvos ir Europos kultūros pasaulį. Todėl literatūros turinys 5–6 ir 7–8

klasėse yra grindžiamas teminiu principu: tautosakos, lietuvių, Lietuvos ir pasaulinės literatūros bei kultūros tekstai yra grupuojami į jaunam

asmeniui aktualias temas. Programoje laikomasi principo, kad literatūrinis ugdymas grindžiamas nacionaline kultūra. Visuotinės literatūros

8


kūriniai parinkti taip, kad Lietuvos mokiniai skaitytų ir analizuotų tuos pačius kūrinius kaip ir jų bendraamžiai kaimyninėse ir kitose Europos

šalyse, įgytų bendrą literatūrinę (kultūrinę) patirtį.

5–8 klasėse užsienio autorių kūriniai mokyklose tautinės mažumos mokomąja kalba gali būti skaitomi ir analizuojami per gimtosios

kalbos pamokas. Tautosakos kursas išskaidytas per visus koncentrus, atsižvelgiant į mokinių amžių, skirtingoms klasėms siūlomi skirtingi

žanrai ir nagrinėjimo aspektai. Siekiama išlaikyti proporcijas tarp klasikinės ir šiuolaikinės literatūros, prozos, dramos ir poezijos žanrų.

Klasikos kūriniai aktualizuojami, su jais siejama šiuolaikinė literatūra. Literatūros kūriniai ar jų ištraukos atrinkti atsižvelgiant į mokinių amžių,

kūrinių vertę ir svarbą. Į programą įtraukti tik nacionaliniu mastu įvertinti šiuolaikiniai lietuvių autorių kūriniai. Siekiama, kad mokiniai pažintų

svarbiausias lietuvių kultūros temas, sužinotų apie išskirtines asmenybes. Svarbu neužmiršti, kad visų tekstų paskirtis – teikti pažinimo

džiaugsmą. Klasikos tekstai skaitomi mokytojui padedant ir vadovaujant, jie padeda supažindinti mokinius su Lietuvos kultūrinio pasakojimo

svarbiausiais fragmentais ir to pasakojimo reikšme nūdienai.

Siekiant jungties su vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros programa, abiejų programų tęstinumo, 9–10 klasėse chronologiškai

dėstomos Antikos ir Viduramžių literatūros temos. Ugdant kalbinį ir kultūrinį raštingumą analizuojami ir kitų tipų, negrožiniai tekstai, susiję su

literatūros kūriniais, autoriais, Lietuvos kultūrai reikšmingomis asmenybėmis, istoriniais įvykiais (7–8, 9–10 klasių koncentruose). Literatūros

ir istorijos kontekstas padeda mokiniams suprasti ir įvertinti esminius Lietuvos kultūros aspektus. Negrožiniai tekstai turėtų padėti suprasti

literatūros procesą, skatinti savarankiškai skaityti.

5–8 klasės literatūros kursas sudarytas laikantis teminio-probleminio nuoseklumo. Temose dėmesys sutelkiamas į paaugliui artimą

patirtį, etinį, visuomeninį literatūros (tautosakos) turinį ir jo estetinę raišką. Teminės sritys išskirtos remiantis tiek vertybėmis, tiek programoje

numatytais mokymosi ir ugdymo tikslais, menine literatūros verte ir su ja susijusiomis kompetencijomis: kultūrine, pilietine, saviugdos. Parinkti

privalomi meniškai vertingi, pagal amžių tinkami skirtingų žanrų kūriniai: dainuojamosios tautosakos kūriniai, atskleidžiantys tradicinės

kultūros žmogaus darbų ir švenčių kalendorių, pagrindines žmogaus gyvenimo ciklo šventes, pilietinių vertybių ugdymą šeimoje ir

bendruomenėje; atsižvelgiant į daugiau ištvermės reikalaujančių, sudėtingesnių kūrinių skaitymo gebėjimų ugdymą, parinkti stambiosios prozos

kūriniai; atsižvelgiant į meninės raiškos įvairovės suvokimo ugdymą, parinkti skirtingo stiliaus smulkiosios prozos kūriniai, skirtingų

laikotarpių ir žanrų dramos kūriniai (tragedija, drama), klasikinė ir modernioji poezija. Atsižvelgiant į negrožinių tekstų skaitymo ugdymą,

parinkti skirtingų laikotarpių ir žanrų pavyzdžiai (kalba, viešas laiškas, dienoraštis, atsiminimai). Temose nėra siekiama aprėpti visų kūrinyje

atspindėtų aspektų: juos mokytojai renkasi patys. Siūlomi temų aspektai neriboja laisvės, bet padeda aktualiai perskaityti privalomus (ir

kontekstinius) kūrinius.

9


5–8 klasės literatūros kurso turinio pateikimo struktūra:

1) pateiktos siūlomos nagrinėjimo temos, skirtos kūrinio prasmėms ir meninei vertei suprasti;

2) paryškintu šriftu išskirti privalomų autorių kūriniai, tautosakos tekstai;

3) žemiau pateikti užklasiniam skaitymui ir kalbos ugdymui rekomenduojami papildomi kūriniai, kurie praplečia ir pagilina temos

žinias ir supratimą.

9–10 klasės literatūros kursas sudarytas laikantis chronologinio ir teminio-probleminio nuoseklumo. 9–10 klasės literatūros turinys

chronologine seka susiejamas su 11–12 klasės literatūros turiniu. Jis apima šiuolaikinės kultūros ir literatūros ištakas – lietuvių tautosaką ir

mitologiją, Antiką, Bibliją, Viduramžius ir archetipinių vaizdinių, siužetų, temų, idėjų interpretacijas klasikinėje ir šiuolaikinėje lietuvių ir

užsienio literatūroje. Dėmesys sutelkiamas į etinį, visuomeninį literatūros (tautosakos) turinį ir jo estetinę raišką. Kūriniai (grožiniai ir

negrožiniai tekstai) parinkti remiantis tiek pagrindinėmis vertybėmis, tiek programoje numatytais mokymosi ir ugdymo tikslais, menine

literatūros verte ir su ja susijusiomis kompetencijomis: kultūrine, socialine, pilietine, saviugdos. Siūlomose temose ir nagrinėjimo aspektuose

nėra siekiama aprėpti visų kūrinyje atspindėtų aspektų: juos mokytojai renkasi patys. Siūlomi temų aspektai neriboja laisvės, bet padeda

aktualiai perskaityti privalomus (ir kontekstinius) kūrinius.

9–10 klasės literatūros kurso turinio pateikimo struktūra:

1) horizontalioje lentelės grafoje pateiktos siūlomos nagrinėjimo temos, skirtos kūrinio prasmėms ir meninei vertei suprasti;

2) pirmoje lentelės grafoje paryškintu šriftu išskirti privalomų autorių kūriniai, tautosakos, kultūros tekstai;

3) antroje lentelės grafoje pateikti užklasiniam papildomam skaitymui ir kalbos ugdymui rekomenduojami kūriniai, kurie praplečia ir

pagilina temos žinias ir supratimą;

4) trečioje grafoje pateikti siūlomi nagrinėjimo aspektai.

10


8. 3. 5–6 klasė

8. 3. 1. Kalba. 5–6 klasės lietuvių kalbos kurso uždaviniai


jaustų kalbinės veiklos prasmingumą ir patirtų jos teikiamą džiaugsmą;

suprastų ir mokėtų įvertinti tai, ką išgirdo ar perskaitė;

būtų susipažinę su pagrindiniais tekstų tipais ir mokėtų juos perskaityti;

išmoktų pagrindines teksto rašymo ir kalbos sakymo strategijas ir gebėtų jas taikyti;

rinktų informaciją iš patirties, taip pat iš spausdintų bei skaitmeninių šaltinių;

poromis, grupėse arba su visa klase dalyvautų diskusijoje: klausytųsi, klaustų, atsakytų, išreikštų nuomonę apie tai, ką išgirdo, perskaitė ar parašė; jaustų atsakomybę už daromas išvadas; mandagiai reikštų savo nuomonę;

kalbėtų ir rašytų taisyklinga lietuvių kalba;

mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis mokymo (-si) priemonėmis.

8. 3. 2. Kalbos vartojimo ugdymas

8. 3. 2. 1. Mokymosi pasiekimai, pabaigus 5–6 klases

Geba komunikuoti žodžiu ir raštu

užduoda klausimus apie tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir geba į juos atsakyti;

glaustai išdėsto tai, ką išgirdo ar perskaitė;

kalba girdimai ir aiškiai, tinkamu tempu, taisyklinga kalba;

tinkamai bendrauja dirbdami poromis, grupėje; telefonu, paštu ir elektroniniu paštu.

Demonstruoja teksto suvokimo gebėjimus

atpažįsta įvairius tekstus (praktinius, informacinius, meninius; spausdintus ir skaitmeninius), supranta perskaitytų tekstų turinį ir paskirtį;

11


gali palyginti skirtingus tekstus, užduoti klausimų, reikšti savo požiūrį ir glaustai atpasakoti tekstus;

vartoja programoje numatytus lingvistinius ir teksto analizės terminus;

skiria teksto funkcinį stilių, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus;

atpažįsta ir tikslingai vartoja stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį.

Geba kurti tekstus žodžiu ir raštu

savarankiškai arba naudodamiesi patarimais susiranda rašytinę ar žodinę informaciją tekstui kurti bibliotekoje ar internete;

taiko pagrindines rašymo strategijas;

pasakoja, aprašo, samprotauja žodžiu bei raštu ir tinkamai užrašo tekstus;

geba pasakyti trumpą kalbą ar paruošti prezentaciją;

geba rašyti laiškus (taip pat el. laiškus ir žinutes) ir užpildyti paprastas formas (anketas);

mandagiai ir tinkamai reiškia savo nuomonę apie įvykius, reiškinius ar tekstus žodžiu ir raštu;

atlieka kūrybines užduotis.

8. 3. 2. 2. Kalbos vartojimo ugdymo veiklos

Komunikacija žodžiu ir raštu

Kalbėjimo situacijos – viešoji ir asmeninė erdvė, tikslai ir adresatas – suaugusieji, bendraamžiai. Žodinio ir rašytinio teksto skirtumai.

Klausymosi taisyklės. Reagavimas į išgirstus dalykus: požiūrio išsakymas dirbant poromis ar grupėmis, diskutavimas konkrečia tema, prieštaravimas, savo pozicijos pagrindimas. Temos pristatymas, atsakymas į klausimus. Draugų darbo vertinimas ir pripažinimas. Draugų pataisymas ar pastaba. Dalyvavimas klasės pokalbyje ar diskusijoje.

Naujausios informacijos paieškos ir perdavimo galimybės. Internetas kaip akiračio plėtimo priemonė ir informacijos šaltinis; internetas kaip pavojaus šaltinis; bendravimas telefonu, žinučių rašymas, bendravimo telefonu ir internete elgesio kodeksas.

Teksto suvokimas

12


Skaitymo būdai. Atidusis (įdėmusis) skaitymas. Rašytinio teksto papildymas vaizdine medžiaga. Vadovėlių medžiagos – taisyklių, instrukcijų, lentelių, schemų, žemėlapių, skaitymas. Spaudiniai: knygos, laikraščiai ir žurnalai, reikiamos informacijos radimas juose. Pažintinis (apžvalginis) skaitymas. Perskaityto teksto atpasakojimas išskiriant svarbiausią informaciją. Atsakymas į klausimus. Informacijos apibendrinimas raštu.

Tekstų tipai. Pasakojimas, aprašymas, samprotavimas.

Teksto temos ir pagrindinės minties formulavimas, pavadinimo funkcijos. Teksto struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga). Pastraipos struktūra: teminis pastraipos sakinys, argumentai / pagrindimas, baigiamasis pastraipos sakinys.

Televizijos ir radijo laidų specifika ir įvairovė. Tikslingas jų žiūrėjimas ar klausymasis. Laidų atpasakojimas savais žodžiais. Programų gidai. Spauda: reportažinė fotografija, karikatūros, antraštės. Reklama: vaizdo ir teksto įtaigumas, reklama vaikams.

Praktinių tekstų kalbos ypatybės: naudojimosi instrukcijos, prekių etiketės. Duomenų atsirinkimas iš schemų, sąrašų, tvarkaraščių, kainoraščių ir pan.

Funkciniai stiliai ir kalbos ypatybės

Dalykinis ir meninis stilius. Vartojimo sfera. Dalykinio ir meninio stiliaus kalbos ypatybės (tikslumas, aiškumas, glaustumas, konkretumas ir vaizdingumas).

Stilius ir kalbos garsai. Aliteracija, asonansas, onomatopėja. Tiesioginė ir perkeltinė žodžio reikšmė. Daugiareikšmiai žodžiai tekste. Semantizmų, homonimų vartojimas ir jų paskirtis.

Kalbinės raiškos priemonės: leksiniai sinonimai, antonimai, epitetai.

Publicistinis ir buitinis stilius. Vartojimo sfera. Publicistinio ir buitinio stiliaus kalbos ypatybės. Kalbos vaizdingumas ir neformalumas, dialogiškumas.

Stilius ir sakinys. Retoriniai klausimai ir sušukimai, retorinis kreipinys. Nepilnieji sakiniai. Stiliaus figūros (praleidimas, nutylėjimas).

Svetimybių vartojimas ir jų atsiradimo priežastys. Archaizmai.

Kalbinės raiškos priemonės: tarmybės, barbarizmai, frazeologizmai, vaizdingi veiksmažodžiai, palyginimai, deminutyvai.

Tekstų kūrimas žodžiu ir raštu

Perskaitytų, išgirstų ir pamatytų dalykų aptarimas žodžiu ir raštu.

13


Rašymo strategija: apmąstymas; plano apmatai ir minčių žemėlapis; rašymas, peržiūrėjimas, spausdinimas ir pateikimas, grįžtamosios informacijos gavimas.

Rašinio kompozicija: įžanga, temos plėtojimas ir pabaiga. Juodraščio rašymas. Savo teksto tobulinimas ir klaidų taisymas.

Papildomos informacijos radimas. Šaltinio nurodymas. Skirtingų šaltinių informacijos palyginimas, svarbios ir nesvarbios informacijos atranka ir vertinimas. Naujos ir jau žinomos informacijos susiejimas ir panaudojimas užduočiai atlikti.

Vaizdinės ir tekstinės informacijos šaltiniai ir jų patikimumas. Tekstų kūrimas pagal paveikslus ar vaizdinę medžiagą.

Faktas ir nuomonė.

Pasakojimo samprata. Pasakojimas iš savo patirties. Įvykis, vieta, laikas, pasakotojas. Pasakojimo nuoseklumas. Pasakojimas laikantis laiko ir priežastinio nuoseklumo.

Pasakojimas pagal faktų, detalių, įvykių reikšmingumą. Pasakojimo rišlumas. Tiesioginės kalbos įterpimas į pasakojimą. Pasakojimas pirmuoju asmeniu. Teksto glaudinimas.

Aprašymo samprata. Aprašymo sandara: bendras įspūdis, detalės ir vertinimas. Autoriaus požiūris į aprašomus objektus ir jo reiškimas. Informacijos apie daiktą, gyvūną, asmenį ar įvykį pristatymas atsižvelgiant į aprašymo tikslą, situaciją ir adresatą.

Diskutavimas. Problemos išryškinimas ir samprotavimas apie ją. Priežasties ir pasekmės skyrimas.

Pagrindinės informacijos paieškos strategijos.

Įvairių žanrų tekstų rašymas: atpasakojimas, rašinys, laiškas, el. laiškas, žinutė. Skaitytojo užrašai. Knygos pristatymas.

Paprastų formų (anketų) pildymas.

Kūrybinis rašymas.

8. 3. 3. Kalbos sistemos pažinimas


Suvokia kalbą kaip kultūrinį socialinį reiškinį

tekste atpažįsta sinonimus, antonimus, frazeologizmus, perkeltines žodžių reikšmes; geba paaiškinti jų paskirtį.

naudodamiesi žodynais gali paaiškinti jiems aktualių vardų, pavardžių, vietovardžių kilmę.

Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

14


skiria, taisyklingai taria ir rašo balsius, dvigarsius, priebalsius, geba paaiškinti tarimą ir rašymą remdamiesi taisyklėmis;

atpažįsta ir geba paaiškinti priebalsių supanašėjimo ir susiliejimo atvejus, taisyklingai taria ir rašo;

taisyklingai taria ir rašo šaknies balsius;

klausydamiesi bendraamžių pastebi jų tarties trūkumus ir juos pataiso;

nustato kirčiuotą skiemenį.

Taiko morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

paaiškina žodžių sandarą ir rašybą;

skiria reikšmines žodžių dalis, geba atlikti žodžių sandaros ir darybos analizę;

taiko nosinių balsių rašybos žodžių šaknyse taisykles;

taisyklingai taria ir rašo būdvardžių laipsnių priesagas ir įvardžiuotines galūnes;

apibūdina daiktavardžių ir būdvardžių darybos būdus, nustato darybos reikšmę;

gali paaiškinti priesagų -elis, -ėlis, -esys, -enybė, -iava, -ykla, -ymas, -imas, -yba, -uotas, -otas, -inis, -ingas, -iškas reikšmes, moka jas tinkamai vartoti ir taisyklingai rašyti;

gali paaiškinti priešdėlių są- (san-, sam-), į- (in-, im-), apy-, api- reikšmes, moka juos tinkamai vartoti ir taisyklingai rašyti;

taisyklingai rašo tikrinius sudėtinius pavadinimus.

atpažįsta daiktavardį, būdvardį, veiksmažodį, prielinksnį, jungtuką ir tinkamai juos vartoja;

nurodo ir paaiškina daiktavardžio, būdvardžio, veiksmažodžio gramatinius požymius;

taisyklingai vartoja, rašo ir kirčiuoja daiktavardžių ir būdvardžių linksnius (ir įvardžiuotinių formų), veiksmažodžio laikų ir nuosakų priesagas bei asmenų galūnes, prieveiksmių (būdo ir laiko, vietos) priesagas, laipsnių priesagas;

taisyklingai vartoja prielinksnius pas, per, į, ant bei polinksnį dėka.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja skyrybos įgūdžius

skirsto sakinius žodžių junginiais, atskiria sakinių rūšis pagal komunikacinį tikslą;

atpažįsta pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, paaiškina jų raišką;

15


taisyklingai skiria vienarūšes sakinio dalis;

geba atpažinti ir vartoti asmeninius ir beasmenius sakinius;

atpažįsta vientisinį ir sudėtinį sakinius, taisyklingai skiria nesudėtingus sudėtinio sakinio atvejus;

taisyklingai skiria paprastus tiesioginės kalbos atvejus;

randa sakinyje kreipinį, taisyklingai jį skiria;

taisyklingai vartoja žodžių junginius (atstovauti kam?, atitikti ką?, atsisakyti ko?, domėtis kuo?, prisitaikyti prie ko?, turtingas ko?), tinkamai vartoja sakinių siejimo priemones.

8. 3. 3. 2. Kalbos sistemos pažinimo turinys

5 klasė 6 klasė

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

Kalba kaip bendravimo priemonė.

Lietuvių kalba – mus vienijanti kalba. Tautos ir valstybės kalba.

Lietuvių kalbos turtingumas. Sinonimai ir antonimai. Frazeologizmai.

Leksika – greitai kintanti kalbos sistemos dalis. Senieji ir naujieji žodžiai.

Taisyklingo kalbos vartojimo prasmė.

Kalbos kilmė. Žmogaus kalbos specifika, jos skirtumas nuo gyvūnų „kalbos“. Daugiareikšmiai žodžiai. Žodžių vartojimas perkeltine reikšme.

Kalba kaip pasaulio pažinimo priemonė.

Vardų ir pavardžių kilmė. Vietovardžių kilmė.

Išeito kurso pagrindų kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Pradinių klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Pagrindinės kalbos mokslo sąvokos [žr. pradinių kl. kursą].

Pagrindinės galūnių rašybos taisyklės.

5 klasės kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių įtvirtinimas

Kalbos dalių sistema. Kalbos dalys – erdvės, laiko, santykio ir jausmo žodžiai. Jaustukai ir ištiktukai – kalbos lopšio žodžiai.

16


Vienaskaitos galininko ir vietininko, daugiskaitos kilmininko ir vietininko galūnių rašyba; veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko galūnių rašyba [dar žr. pradinių kl. kursą].

Pagrindinės skyrybos taisyklės.

Skyrybos ženklai sakinio gale. Vienarūšių sakinio dalių skyryba. Kablelis prieš o, bet, tačiau, kad, kai... [žr. pradinių kl. kursą].

Daiktavardis – daikto vardas. Būdvardis – daikto būdo vardas.

Skaitvardis – daiktų skaičiaus vardas.

Įvardis – ateinantis į vardo vietą. Daiktavardiškai, būdvardiškai ir skaitvardiškai vartojami įvardžiai.

Veiksmažodis. Reikšmė. Laikai ir nuosakos.

Veiksmažodis ir daiktavardžio linksniai. Prielinksnis.

Prieveiksmis.

Jungtukas ir dalelytė.

Pagrindinių tarimo ir rašybos taisyklių, taikomų lietuviškiems žodžiams, kartojimas.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba

Kalbos padargai. Kvėpavimo, balso kūrimo, rezonavimo, klausos analizavimo sistemos.

Kalbos garsai (balsiai, priebalsiai, pusbalsiai). Jų susidarymas. Balso lavinimo pratybos. Aiškaus kalbėjimo taisyklės.

Garsas ir raidė. Abėcėlė. Susipažinimas su žodynais, žinynais, enciklopedijomis (spausdintiniais ir elektroniniais leidiniais).

Balsiai. Ilgieji ir trumpieji balsiai. Dvibalsiai. i-y, u-ū; ė-ie, o-uo tarimas ir rašyba.

Pusbalsiai. Mišrieji dvigarsiai. Mišriųjų dvigarsių su i, u tarimas ir rašyba.

Skiemuo. Ilgieji ir trumpieji skiemenys. Žodžio kėlimas.

Kirčiuoti ir nekirčiuoti skiemenys. Kirčio svarba. Trumpųjų

Tarptautinių žodžių rašyba, tarimas ir kirčiavimas (elementarūs atvejai).

e-ia rašyba tarptautiniuose žodžiuose.

Priebalsio j tarimas ir rašyba tarptautiniuose žodžiuose.

Tarptautinių žodžių trumpasis o.

Kaitomi ir nekaitomi tarptautiniai žodžiai, jų kirčiavimo ypatumai.

Žodžio galo kirčiavimas.

17


skiemenų kirčiavimas. Priegaidės, jų rūšys.

Priebalsiai. Kietieji ir minkštieji priebalsiai. Minkštumo ženklas.

e-ia rašyba lietuviškų žodžių kamiene.

Priebalsio j tarimas ir rašyba lietuviškuose žodžiuose.

Skardieji ir duslieji priebalsiai. Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas.

Žodžių sandara ir rašyba

Žodžių sandara, jos žymėjimas (šaknis, galūnė, priešdėlis, priesaga, sangrąžos dalelytė, jungiamasis balsis).

Šaknis – pagrindinė reikšminė žodžių dalis. Šaknies balsių kaita giminiškuose žodžiuose.

Kamienas ir galūnė. Galūnės skyrimo pratybos.

Pagrindinės kamieno tarimo ir rašybos taisyklės. Priešdėliai, dalyvaujantys suskardėjimo procese (ap-, at-, ant-, prieš-, iš-). Priešdėlis, dalyvaujantis suduslėjimo procese (už-). Priebalsių supanašėjimas dūriniuose. Priebalsių susiliejimas (žodžiuose su priešdėliais iš-, už- ir dūriniuose).

Priesagos, sukeliančios paskutinio šaknies priebalsio suduslėjimą (-ti, -t-, -tuv-, -tuk-, -s-, -st-, -sn-, -sm- ir kt.) ir suskardėjimą (-dav-, -dam-).

Nosinės raidės – kalbos istorijos liudininkės. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene. Priešdėlių są- (san-, sam-) ir į- (in-, im-) rašyba.

Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje (ą, ę, į, ų : an, en, in, un; ą : ę : į).

Paprastieji žodžiai ir dariniai.

Žodžių darybos būdai. Vediniai.

Sudurtiniai žodžiai, jungiamieji balsiai.

Darybinė žodžio reikšmė.

Žodžių lizdas. Giminiški žodžiai.

Daiktavardis. Tikrinių sudėtinių pavadinimų rašyba.

Daiktavardžių darybos būdai.

Priesagų rašyba.

Būdvardis. Kokybiniai ir santykiniai būdvardžiai. Būdvardžių laipsniai, jų rašyba.

Įvardžiuotinių būdvardžių rašyba.

Būdvardžių darybos būdai. Priesaginių ir priešdėlinių būdvardžių rašyba.

Kalbos dalys, jų santykiai sakinyje

18


Morfologijos skyriai.

Kalbos dalių sistema (linksniuojamosios, asmenuojamoji, nekaitomosios kalbos dalys).

Daiktavardis. Daiktavardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai.

Linksniai ir jų sintaksinės funkcijos. Elementarūs vienarūšių sakinio dalių skyrybos atvejai.

Veiksmažodžių valdomi linksniai. Taisyklingas linksnių vartojimas.

Prielinksniai ir polinksniai. Linksniai su prielinksniais, jų sintaksinės funkcijos. Taisyklingas prielinksninių konstrukcijų vartojimas.

Būdvardis. Būdvardžio reikšmė, gramatiniai požymiai, derinimas su daiktavardžiu. Laipsniai, jų rašybos ypatumai (supažindinimas). Įvardžiuotiniai būdvardžiai (supažindinimas). Būdvardžių daiktavardėjimas. Būdvardis sakinyje.

Jungtukas. Jungtukų skyriai. Sakiniai su sujungiamaisiais sudedamaisiais, priešinamaisiais, aiškinamaisiais ir prijungiamaisiais jungtukais. Jų skyrybos ypatumai.

Daiktavardžio ir būdvardžio linksniavimo ir kirčiavimo ypatybės, rašyba.

Daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimo, kirčiavimo, rašybos modeliai: mielas mokytojas, ilgiausias kelias, aukštesnis medis, tvarkingas mokinys, šviežias vaisius, drąsus sūnus.

Žalia vyšnia, graži marti, didelė eglė; vyresnė duktė, mažiausia sesuo, sraunusis vanduo, aukštesnioji pušis, didysis

Veiksmažodžio asmenuojamosios formos.

Pagrindinės veiksmažodžio formos.

Veiksmažodžių šaknies balsių kaita ir rašyba.

Nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse (sisteminis kursas su išvestinių žodžių rašyba).

Veiksmažodžio laikai ir nuosakos.

Veiksmažodžių asmenavimas ir galūnių rašyba.

Veiksmažodžių daryba. Išvestinių veiksmažodžių priesagų rašyba.

Sangrąžiniai ir beasmeniai veiksmažodžiai.

Veiksmažodžio vartosena.

19


žvėris.

Sintaksė ir skyryba

Sakinio gramatinis centras – tarinys ir veiksnys.

Žodžių junginys.

Valdymas. Papildiniai.

Šliejimas. Aplinkybės.

Derinimas. Su daiktavardžiu derinami žodžiai – pažyminiai.

Sakinio dalių vienarūšiškumas. Vienarūšių sakinio dalių skyryba (kai vardijamos sakinio dalys, kai jos jungiamos priešinamaisiais ar pasikartojančiais jungtukais). Vienarūšių sakinio dalių jungtukai.

Vientisinio ir sudėtinio sakinio samprata. Sudėtinio bejungtukio sakinio skyryba.

Kreipinys, jo skyryba. Dialogas, jo skyryba. Klausiamieji ir skatinamieji sakiniai.

Sakinio dalys ir kalbos dalys.

Veiksnio, tarinio, antrininkių sakinio dalių raiška (nagrinėjami atvejai tik su grynuoju tariniu, vientisiniu veiksniu, neišplėstomis sakinio dalimis).

Išplėstiniai, neišplėstiniai, asmeniniai ir beasmeniai sakiniai.

Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai. Elementarūs jų skyrybos atvejai.

Tiesioginės kalbos (nenagrinėjami atvejai, kai autoriaus žodžiai įsiterpia į veikėjo žodžius) skyryba.

8. 3. 4. Literatūra. 5–6 klasės literatūros kurso uždaviniai


skaitytų grožinius ir negrožinius tekstus, tobulintų atidaus skaitymo įgūdžius, suprastų, kad knygose apmąstomas pasaulis ir atskleidžiamos žmogaus gyvenimo patirtys;

suvoktų, kad knygos padeda pažinti save, ir skaitydami knygas siektų savęs pažinimo;

iš literatūros ir tautosakos kūrinių pažintų Lietuvos kultūrą, pajustų jos savumą, susivoktų jai priklausą; gerbtų ir vertintų kitų tautų kultūras, suprastų savo kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;

skaitydami išmoktų atpažinti personažų jausmus, nuotaikas, mintis;

suprastų literatūros ir tautosakos kūrinio kalbos savitumą, pajustų jos grožį, turtintų savo žodyną ir tobulintų sakytinės ir rašytinės raiškos gebėjimus;

20


lavintų savo kūrybinius gebėjimus ir pagarbų požiūrį į kūrybą;

skaitydami ir analizuodami literatūros ir tautosakos kūrinius formuotųsi etines ir estetines nuostatas;

lavintų mąstymą, emocinį pasaulį, plėstų akiratį;

mokytųsi mąstyti savarankiškai, reikšti savo nuomonę, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus;

mokytųsi pasitelkti skirtingus informacijos šaltinius;

ugdytųsi įprotį skaityti savarankiškai, įgustų skaityti vis daugiau supratimo ir ištvermės reikalaujančius tekstus;

svarstydami apie literatūros vertybes sietų jas su savo patirtimi, įžvelgtų vertybių svarbą asmeniniam gyvenimui.

8.3. 4. 1. Mokymosi pasiekimai, pabaigus 5–6 klases

mokiniai yra perskaitę meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų tautosakos, lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinių, jais remdamiesi geba formuotis moralines nuostatas ir skaitymo įgūdžius;

supranta, kad literatūra yra esminė tautos kultūros dalis, kad ugdo asmens pasaulėžiūrą ir vertybines nuostatas;

analizuoja, interpretuoja kūrinius, supranta siužeto pagrindinę liniją ir ryšius tarp charakterių;

geba suvokti ir išreikšti skaitymo metu patirtus jausmus, pažintas vertybes;

supranta ir vertina skirtingus požiūrius, kurie išryškėja skaitant literatūros kūrinius;

sklandžiai, aiškiai atpasakoja kūrinius, aptaria siužetą;

rašo pasakojamojo ir aprašomojo pobūdžio kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba;

naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją.

Skaitymas

yra perskaitę mažiausiai dešimt meniškai vertingų, pagal amžių tinkamų, skirtingų žanrų knygų;

skaito literatūros kūrinius sklandžiai, raiškiai, vertina skaitymą;

aptaria perskaityto kūrinio autoriaus biografiją, kūrinio turinį, personažų charakterius taip pat, kaip ir savo įspūdžius, jausmus ir patirtis;

21


aptaria Lietuvos kultūros reiškinius, literatūrinį (kultūrinį) kūrinio kontekstą: lietuvių tautosaką – jos savitumą ir vertę, pirmąją lietuvišką knygą, spaudos draudimą ir knygnešystę, tautinį atgimimą, tautos himną.

aptaria Lietuvos kultūros asmenybes.

Atpasakojimas

atpasakoja kūrinį išsamiai, jei reikia, naudodamiesi planu ar reikšminiais žodžiais;

atpasakoja aiškiai, nuosekliai, turininga kalba vientisos kompozicijos istorijas, paremtas literatūros tekstais, realaus gyvenimo arba vaizduotės sukurtais įvykiais;

atpasakoja istorijas pagal piešinius (arba piešinių ciklą), paaiškina jų turinį.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas:

Kūrinio visumos supratimas

formuluoja skirtingų tipų klausimus iš perskaityto teksto;

atsako į klausimus iš teksto savais žodžiais arba cituodami;

sudaro teksto turinio planą, naudodamiesi klausimais, trumpomis formuluotėmis, raktiniais žodžiais;

suvokia kūrinio visumą, siedami įvykius, laiką ir vietą;

remdamiesi kūriniu apibūdina veikėjų išvaizdą, charakterio ir elgesio ypatybes, analizuoja veikėjų ryšius, vertina jų poelgius moralės požiūriu, lygina su savo elgesiu;

apibrėžia kūrinio (ištraukos) svarbiausias idėjas ir suformuluoja pagrindinę mintį;

aptaria kūrinio temą, pagrindinius įvykius, charakterius ir pagrindines jų problemas bei vertybes, remdamiesi visu kūriniu ar ištrauka; išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo;

ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes ir išmoksta tuos žodžius vartoti.

Meninės kalbos supratimas ir vartojimas

gali paaiškinti patarlių, priežodžių, frazeologizmų reikšmes;

gali paaiškinti eilėraščių, apsakymų, atitinkančių vaikišką patirtį, prasmę; 22


gali savais žodžiais paaiškinti padavimą, pasaką, patarlę, pasakėčią, apsakymą, apysaką, eilėraštį, inscenizaciją;

atpažįsta tekstuose ir gali paaiškinti literatūros sąvokas: antonimas, aprašymas, atomazga, deminutyvas, eilėraštis, eiliuota kalba, epitetas, įasmeninimas, inscenizacija, įžanga, kartojimas, kulminacija, padavimas, pagrindinė mintis, pagrindinis veikėjas, palyginimas, pasakojimas, peizažas, posmas, retorinis klausimas, rimas, sinonimas, siužetas, tema, užuomazga, vaizdingi žodžiai, veiksmo laikas, veiksmo vieta.

Pristatymas

Mokiniai gali atmintinai deklamuoti eilėraščius, trumpus prozos fragmentus, kūrinio ištraukas vaidmenimis, stengdamiesi prasmingai, raiškiai, tiksliai, sklandžiai perteikti tekstą, jo mintį, nuotaiką.

Kūrybiniai darbai

Mokiniai gali sukurti skirtingų tipų ir apimties tekstus (aprašymus, pasakojimus ir kt.).

8.3. 4. 2. 5–6 klasės literatūros kurso turinio apimtis

I tema. Vaikystės patirtys: Vaiko šeima ir namai. Namų teikiamas saugumas. Vaiko santykis su suaugusiais. Stiprinantys ir skaudūs

išgyvenimai. Džiaugsmas, laimė. Pirmosios doros pamokos. Vienatvė ir baimė. Žmogaus ryšio su žmogumi vertė. Pasakotojas ir jo

santykis su vaizduojamu pasauliu, veikėjais. Veikėjų vidinis pasaulis ir jų tarpusavio santykiai.

Kūriniai, skaitomi ir analizuojami per pamokas: J. Biliūnas Kūdikystės sapnai, Kliudžiau, Joniukas, Piestupys, Šatrijos Ragana

Vyšnios, V. Krėvė Antanuko rytas, Galvažudys, J. Kaupas Stirniukas, A. Vaičiulaitis. Tešlinis žmogutis, V. Žilinskaitė Nebijokė (Riedučių

skrydis, Antras gurkšnis ir kitos pasirinktos novelės).

Rekomenduojami papildomi kūriniai: B. Vilimaitė Čiuožyklos muzika, V. Žilinskaitė Tiputapė, V. Juknaitė Ugniaspalvė lapė, V.

Palčinskaitė Muzika troliui, lietuvių poetų eilėraščiai apie vaikystę (J. Erlicko, J. Degutytės, R. Skučaitės, S. Gedos ir kitų), Vilė Vėl Parašyk

man iš Afrikos, Kaip mes išgarsėjome, R. Spalis Gatvės berniuko nuotykiai, V. Račickas Zuika padūkėlis, F. Bernet (F. H. Burnett)

Paslaptingas sodas, L. M. Montgomeri (L. M. Montgomery) Anė iš Žaliastogių, H. K. Andersenas Mergaitė su degtukais, H. Varmeris, L.

Brioger (H. Varmer, L. Brøgger) Vargšas berniukas iš Odensės.

23


II tema. Namų erdvė ir artimasis pasaulis: Vaikų kūrybinės galios ir vaikų tautosakinė kūryba. Vaikų kūrybos išradingumas,

vaizdingumas. Vaikų tautosakos veikėjai. Gamtos ir kitų tikrovės garsų pamėgdžiojimai tautosakoje ir literatūroje. Vaizdo ekspresyvumas,

kalbos gyvumas. Žaidimai ir pamokymai. Patarlės, mįslės, minklės – vaikams perduodama tautos išmintis. Mįslių, minklių ir patarlių kalbos

vaizdingumas. Tiesioginė ir perkeltinė kalbos reikšmė. Pasakėčios – išplėtota patarlių išmintis.

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Vaikų dainos, greitakalbės, skaičiuotės, erzinimai, patarlės, mįslės,

minklės, pasakėčios, S. Stanevičius Žmogus ir levas, M. Valančius Palangos Juzė (ištrauka iš „Ketvirtojo vakaro“ – riedėjimas nuo Žąsino

kalno), S. Geda Baltoji varnelė, Baltojo Nieko dainelės.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Ezopas Žmogus ir liūtas, Nesutarią žemdirbio vaikai, Varna ir lapė, Vilkas ir ėriukas, Keleiviai

ir lokys, Žiogas ir skruzdės; K. Boruta Jurgio Paketurio klajonės, L. Gutauskas Paukščių takas, V. Kukulas Vėjo birbynė, G. Morkūnas

Blusyno pasakojimai.

III tema. Pasakų pasaulis: Liaudies pasakų pasaulis ir jo veikėjai. Pasakų paskirtis ir jų išmintis. Buitinės ir stebuklinės pasakos,

veikėjų siekiai ir vertybės. Vaizduojamojo pasaulio tikroviškumas ir sąlygiškumas. Pasakos kalba (pasakojimo įtaigumas, senoviniai žodžiai,

tarmybės). Literatūrinė pasaka – tradicinių vertybių perteikėja. Pasakų išmonė ir jų teikiamos moralės pamokos. Literatūrinių pasakų

įvairovė (poema, drama, proza).

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Buitinės pasakos: Gudri mergina, Gailestingas sūnus, Du melagiu,

Kodėl aš nieko neturiu?, Kaip žmogus savo dalią atrado, Stebuklinės pasakos: Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, Joniukas aviniukas ir

sesytė Elenytė, Devyniabrolė ir devyniagalvis, S. Nėris Eglė žalčių karalienė, O. Milašius Lietuviškos pasakos „Auksaplaukis ir

žvaigžduolė“, „Sigutė“, „Gulbė“, „Varlė“, „Nykštukas“, „Alvytė“ (privalomos 2), H. K. Andersenas Bjaurusis ančiukas.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Lietuviškos pasakos, Gyvasis vanduo, Negirdėtos neregėtos pasakos, Gulbė karaliaus pati,

Stebuklingas žodis, J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka: e-šaltinis (pasirinkti tautosakos kūrinių pavyzdžiai), S. Čiurlionienė-Kymantaitė

Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių: keturių veiksmų pasaka, A. Liobytė Devyniabrolė, M. Vainilaitis Kaulo bobos apžavai arba

Sidabrinė kultuvėlė, arba Akivarų tiltas, J. Degutytė Šaltinėlio pasaka, V. V. Landsbergis Obuolių pasakos, R. Černiauskas Slieko pasaka, V.

Haufas Pasakos, O. Vaildas Laimingasis princas ir kitos pasirinktos pasakos.

24


IV tema. Kaip atsirado pasaulis: Sakmių ir mitų paskirtis – paaiškinti pasaulį. Pasaulio sukūrimas lietuvių sakmėse, Antikos

mituose ir Biblijoje. Pagrindiniai senovės lietuvių, graikų ir žydų pasakojimų veikėjai. Poetinio vaizdo žaismingumas.

Sakmės ir mitai, analizuojami per pamokas: Lietuvių sakmės Kaip atsirado žemė; Saulė, Mėnulis ir Žemė, Sužeistas vėjas, mitinės

sakmės, pasakos apie Perkūną ir Velnią, Laimą, Giltinę, laumes, raganas; Graikų mitai: Pasaulio ir dievų atsiradimas, Olimpas, Penki

amžiai, Faetonas arba Dedalas ir Ikaras, Biblija: Ištraukos iš Senojo Testamento (Pradžios knyga: Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą,

Antrasis pasakojimas apie Kūrimą, Pasakojimas apie tvaną).

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Kai milžinai gyveno, Kadaise ir akmenys augo, D. Eliot, K. Kingas (D. Elliott, K. King)

Vaikams apie platųjį pasaulį: Mano pirmoji enciklopedija; K. B. de Gaštold (C. B. de Gasztold) Maldos iš Nojaus arkos.

V tema. Pasakojimai apie Lietuvos, jos miestų, vietovių atsiradimą ir įkūrimą: Padavimų ir legendų apie kilmę svarba tautinės

bendruomenės tapatybei. Tautos istorinė atmintis padavimuose ir literatūrinėse interpretacijose. Padavimų veikėjai ir siužetai.

Tautosakos ir literatūros kūriniai, analizuojami per pamokas: Pasakojimas, kaip Kernius suteikė Lietuvai vardą, Pasakojimas

apie Vilniaus įkūrimą, Legenda apie Neringą ir kiti pasirinkti padavimai apie vaikams artimiausių Lietuvos vietovių įkūrimą, B. Sruoga

Giesmė apie Gediminą (ištraukos).

Rekomenduojami papildomi kūriniai: J. Tumas-Vaižgantas Vilniaus pilies pasaka, V. V. Landsbergis Erelio sakmė, R. G. Vėliūtė

Viena diena Kernavėje.

VI tema. Gyvenimo iššūkiai ir išbandymai: Pasitikėjimas savimi ir savivertė. Tolerancija kitokiam žmogui. Asmeniniai ir kitų

žmonių poreikiai ir interesai. Teisingumas ir neteisingumas. Pagirtina ir smerktina. Vienatvė ir baimės. Drąsa rizikuoti. Įsipareigojimai ir

atsakomybė. Pasakojimo intriga. Personažų išbandymai. Situacijų komiškumas ir absurdiškumas. Personažų paveikslai.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: Šatrijos Ragana Irkos tragedija, G. Morkūnas Grįžimo istorija, A. Lindgren Broliai

liūtaširdžiai arba Ronja plėšiko duktė, J. R. R. Tolkinas (J. R. R. Tolkien) Hobitas, arba Ten ir Atgal.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: V. V. Landsbergis Rudnosiuko istorijos, V. Petkevičius Didysis medžiotojas Mikas Pupkus, M.

Tvenas (M. Twain) Tomo Sojerio nuotykiai arba Heklberio Fino nuotykiai, E. Kestneris (E. Kästner) Kenigsbruko gatvė ir aš, J.Gorderis

(J.Gaarder) Ei, ar čia yra kas nors?, K.Paterson Tiltas į Terabitiją arba Smarkuolė Gilė Hopkins, E. Doneli (E. Donnelly) Sudie, seneli,

25


ištariau aš tyliai, J. Spyri Heida, A. Maršalas (A. Marshall) Aš moku šokinėti per balas, K. Ljungren (K. Ljunggren) Svečiuose pas Astridą

Lindgren.

VII tema. Žmogus tautos pasaulyje – tautos kalba ir literatūra: Raštas ir rašytinė kultūra. Knygos reikšmė ir paskirtis. Ką skaitė

ir kaip mokėsi protėviai: M. Mažvydo pirmoji lietuviška knyga, pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis. Pirmosios lietuviškos interaktyvios ir e-

knygos. Gimtosios kalbos svarba tautai ir valstybei. Rašytojai, puoselėję ir išgarsinę Lietuvos kultūrą. K. Donelaičio Metai – poemos svarba

lietuvių ir pasaulio kultūrai. Metų kalbos savitumas ir grožis. Spaudos draudimas ir pasipriešinimas jam. Knygnešystė ir knygnešiai. Šeima –

lietuviškos knygos saugotoja ir gynėja. „Vargo mokykla“ ir jos literatūra – M. Valančiaus vaizdelio ir Ezopo pasakėčios paralelės. Lietuvių

tautinis atgimimas ir jo dainos. XIX a. pabaigos lietuvių tautinis sąjūdis, pirmieji lietuviški laikraščiai. Svarbiausi tautos žadintojai.

Dainomis ir giesmėmis virtę eilėraščiai, jų idėjos ir vaizdiniai. Lietuvos himno prasmės – tautos gyvenimo gairės. Tikra ir tariama žmogaus

didybė.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: M. Mažvydas Katekizmas (lietuviškos eiliuotos prakalbos ištrauka, elementoriaus

fragmentas), M. Daukša Prakalba į malonųjį skaitytoją iš Postilės (ištrauka), K. Donelaitis Metai (ištrauka iš Pavasario linksmybių, 1–36

eilutės), P. Mašiotas Pašešupių knygnešiai, Apsakymai (iš kn. Kai knygas draudė) ir kiti pasakojimai apie knygnešius, M. Valančius Mikė

melagėlis, Ezopas Piemens juokai, Maironis Milžinų kapai, Trakų pilis, Lietuva brangi, Oi neverk, matušėle, Kur lygūs laukai, Kur bėga

Šešupė (privaloma ne mažiau kaip 3), V. Kudirka Tautiška giesmė, Ne tas yra didis.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: K. Sirvydas Trijų kalbų žodynas (susipažinimas, pavartymas), P. Mašiotas Kai knygas draudė,

J. Zauerveinas Lietuviais esame mes gimę, Vydūnas Mes – Lietuvos vaikai, S. Geda Tautiškos giesmės parafrazė, J. Erlickas Sena knyga, Š.

Leonavičius ir A. Marčėnas Žmogaus žvaigždė, V. Braziūnas Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai, J. Sakalauskaitė Smagiosios Pelytės

Smailytės istorijos: interaktyvi e-knyga.

VIII tema. Poetinis Tėvynės kraštovaizdis: Gamtos grožio pajauta ir jos raiška. Emocinis žmogaus ir tėvų žemės ryšys. Tėvynės

kraštovaizdžio ženklai ir jų svarba mūsų tapatybei. Poetinio vaizdo žaismingumas.

Kūriniai, analizuojami per pamokas: A. Baranauskas Anykščių šilelis (eil. 123–168), M. K. Čiurlionis O virš tų krantų, virš to

mylimo Nemuno (M. K. Čiurlionio laiškas broliui Povilui, 1902 m.), P. Vaičaitis Yra šalis, K. Binkis Utos, Debesų jaučiukai, J. Tysliava

26


Lietuvi, Auksu lyta, Pieniška daina, Mano žirgas, Vėjas (privalomi 2), J. Aistis Peizažas, H. Radauskas Žiemos pasaka, Lietus, Pasaka,

Ąžuolas, Gėlė ir vėjas (privalomi 2), Just. Marcinkevičius Tai gražiai mane augino ir kiti pasirinkti eilėraščiai.

5–6 klasėse mokiniams išsamiau pristatomi šie Lietuvos kultūros reiškiniai: lietuvių tautosaka – jos savitumas ir vertė, pirmoji

lietuviška knyga, spaudos draudimas ir knygnešystė, tautinis atgimimas, tautos himnas.

Mokiniai išsamiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: M. Mažvydu, K. Donelaičiu, M. Valančiumi, J.

Basanavičiumi, V. Kudirka, Maironiu, J. Biliūnu.

8.3. 4. 3. Ugdymo veiklos

Skaitymas

Tikslingas skaitymas. Įtraukimas į skaitymą, pasiruošimas skaityti, dėmesingas skaitymas. Skaitymo technikos tobulinimas,

skaitymas tylomis ir skaitymas balsu, kreipiant dėmesį į skaitymo tempą, pauzes ir intonaciją. Tikslingas skaitymas iš naujo. Savo ir kitų

skaitymo stebėjimas ir vertinimas. Tikslingas skaitymas atmintinai. Savarankiškas skaitymas ir įdomių knygų atradimas. Skaitymo

malonumas, įdomumas. Bendraklasių supažindinimas su knygos autoriumi, siužetu ir charakteriais. Perskaitytos knygos pristatymas.

Skaitymo rekomendacijos klasės draugams. Savarankiškas pasirinktos knygos skaitymas klasėje ir namuose su numatytomis užduotimis

pristatymui ir bendrai klasės diskusijai.

Atpasakojimas

Tekste vaizduojamų įvykių tikslus atpasakojimas, naudojantis planu, schema ar piešiniu. Atpasakojimas, naudojantis raktiniais

žodžiais. Pasakojimo įvykių grandinė. Pasakojimo perkūrimas, pridedant naujus veikėjus ir įvykius. Pasakojimas apie įvykius ar

prisiminimus iš savo arba kito žmogaus gyvenimo. Atpasakojimas, paremtas vaizdu (nuotraukomis, iliustracijomis, karikatūromis ar

komiksais). Fantastinių pasakojimų atpasakojimas.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas

27


Klausimų sudarymas: faktiniai ir įsivaizdavimo (fantazijos, vaizduotės) klausimai. Atsakymai į klausimus savais žodžiais, cituojant

arba iš atminties pasakant teksto frazę ar pastraipą.

Teksto planas: plano dalys sudarytos iš klausiamųjų, konstatuojamųjų sakinių, raktinių žodžių.

Pagrindinės minties suradimas tekste. Išsamus temos nagrinėjimas. Savo nuomonės ir požiūrio išreiškimas ir pagrindimas. Pavyzdžių

(citatų, charakteringų detalių) radimas tekste. Detalių apibūdinimas, aptarimas. Argumentavimas, paremtas savo asmenine patirtimi ir

pavyzdžiais iš teksto. Išvados, paremtos perskaitytu tekstu. Savo idėjų, emocijų ir skaitymo įspūdžių išreiškimas.

Nežinomų žodžių reikšmių radimas žodynuose, žinynuose arba kituose šaltiniuose.


Veikėjų problemos. Ryšys tarp siužeto ir personažų bei vaizduojamos vietos. Pagrindinis kūrinio veikėjas ir kiti veikėjai, veikėjų

charakterių atskleidimas remiantis jų santykiais su kitais, jų siekių paaiškinimas. Veikėjų grupavimas. Veikėjų konfliktai ir būdai, kuriais

konfliktai gali būti išspręsti. Tipiški buitinių ir stebuklinių pasakų veikėjai. Įvykių laiko ir vietos nusakymas. Įvykių seka. Įvykių priežasčių

ir pasekmių ryšiai. Autorius ir pasakotojas.


Sinonimų, antonimų, frazeologizmų, palyginimų, kreipinių, įasmeninimų, pakartojimų, epitetų, retorinių klausimų pažinimas ir

vartojimas. Alegorijos pasakėčioje supratimas ir paaiškinimas. Paprastų simbolių paaiškinimas. Veikėjo kalbos paslėptų reikšmių supratimas.

Patarlių, priežodžių ir posakių paaiškinimas, palyginimas, pritaikymas dabarties reiškiniams. Komiškų teksto aspektų radimas. Poezijos

kūrinio rimo radimas. Eilėraščių ritmo ir skambesio supratimas. Poezijos tekstų komentavimas, interpretavimas. Savo meninės raiškos

plėtojimas ir tobulinimas.

Meninės raiškos priemonės, reikalingos literatūros kūriniui suprasti

Vaikų tautosakos kalbos ekspresyvumas, žaismingumas (ištiktukai, garsiažodžiai, gamtos garsų pamėgdžiojimai ir t. t.). Pasakose

vaizduojamas pasaulis (siužetas, veikėjai, įvykiai, gėris ir blogis ir kt.). Stebuklinių pasakų vaizduojamas pasaulis. Padavimų kilmė ir

pasakojimo bruožai. Mitologinių sakmių vaizduojamasis pasaulis. Padavimų ir legendų herojai. Patarlių, mįslių meninės ypatybės. Istorinių

28


pasakojimų pobūdis, savitumas. Apsakymo, apysakos bruožai. Tema ir pagrindinė idėja. Problema. Pagrindinis ir antraeiliai veikėjai, tipiškas

veikėjas. Veikėjų konfliktas. Eilėraščio vaizdiniai ir forma. Pasakėčios bruožai. Komiškumas. Lyriškumas. Dramatiškumas.

Pristatymas

Pristatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl). Pasirinktas tinkamas žodynas, kalbėjimo tempas, garsumas, intonacija, pauzės ir

laikysena. Poezijos deklamavimas atmintinai. Trumpo prozos teksto (įskaitant dialogą ar monologą) skaitymas. Skaitymas vaidmenimis.

Rašymas, kūrybiniai darbai

Aprašymas: žodžių pasirinkimas, svarbių ir charakteringų bruožų pristatymas. Aprašymo kompozicija: pagrindinis įspūdis, esminiai

bruožai, detalės ir įvertinimas. Daiktų, gyvūnų, fantastinių būtybių, žmonių, aplinkos, gamtos ir jausmų aprašymas. Autoriaus siekiai ir jų

perteikimas, išreiškimas aprašymu.

Pasakojimas. Pasakojimo kompozicija. Pasakojimas laikantis laiko ir įvykių nuoseklumo. Tiesioginė kalba pasakojime. Pasakojimas

pirmu asmeniu.

Kultūrinės informacijos rinkimas ir kaupimas: teminių darbų aplankas (portfolio) apie dabarties kultūros reiškinius ir istorines

kultūros asmenybes. Darbų aplanko turinio sudarymas (segtuvas, CD, kt.) ir rengimas.

Trumpesnių ar didesnės apimties kūrinių kūrimas:

pasakos apie gyvūnus, stebuklinės pasakos, padavimai, nuotykių ir fantastinės istorijos, prisiminimai;

pasakojimai pagal mįsles, patarles ir priežodžius; eilėraštis pagal duotą ar pačių pasirinktą rimą; pasakojimai, pradedami eilėraščio ar

istorijos pradžia;

gamtos, gyvūnų, literatūros kūrinio veikėjų aprašymas; literatūros kūrinio veikėjo arba pačių susikurto veikėjo dienoraštis; skelbimas,

susijęs su veikėju ar siužetu; skaitytos istorijos detalizavimas; nauja pabaiga arba istorijos tęsinys; veikėjų dialogas, veikėjus

charakterizuojantys laiškai ir kt.

29


8. 4. 7–8 klasė

8. 4. 1. Kalba. 7–8 klasės lietuvių kalbos kurso uždaviniai


suprastų lietuvių kalbos svarbą asmenybės brandai ir jaustų atsakomybę už savo kalbos turinį;

stengtųsi kalbėti taisyklingai, laikytųsi lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos taisyklių;

bendrautų atsižvelgdami į kontekstą ir gebėtų tiek žodžiu, tiek raštu aiškiai reikšti savo mintis;

suprastų tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir mokėtų įvertinti;

suprastų, kad tekstuose reiškiami įvairūs požiūriai, kad juos reikia atpažinti ir kritiškai įvertinti;

gautą užduotį apmąstytų, išsikeltų tikslą, planuotų darbą, vertintų rezultatus;

rinktų informaciją iš patirties, taip pat iš spausdintinių bei skaitmeninių šaltinių;

poromis, grupėse arba su visa klase dalyvautų diskusijoje: klausytųsi, klaustų, atsakytų, išreikštų požiūrį apie tai, ką išgirdo, perskaitė ar parašė; jaustų atsakomybę už daromas išvadas;

rašytų skirtingų tipų tekstus ir gebėtų tinkamai juos pateikti;

mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis mokymo (-si) priemonėmis.




pasirenka tinkamą komunikavimo būdą, geba parašyti dalykinį laišką (taip pat ir el. laišką), tinkamai bendrauja telefonu;

aptaria jų amžiui tinkamas problemas poromis ar grupėmis, geba kartu priimti sprendimą, tinkamai bendraudami žodžiu ar raštu;

geba inicijuoti, plėtoti, pertraukti pokalbį ar jo išvengti, išreikšti ir pagrįsti savo požiūrį, pritarti ar prieštarauti;

vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą, išsako savo nuomonę;

dalijasi patirtimi, požiūriu bei kita informacija, atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji); mokytojo padedami pasirenka kalbinę raišką;

30


geba apibendrinti tai, ką išgirdo ar perskaitė, ir išsakyti savo požiūrį kitiems žodžiu ar raštu;

kalba girdimai ir aiškiai, tinkamu ir suprantamu tempu, taisyklinga bendrine lietuvių kalba.


atpažįsta pagrindinius tekstų tipus, jų savybes ir paskirtį;

supranta skaitomus, girdimus ar stebimus įvairios paskirties tekstus ir sugeba juos kritiškai įvertinti;

nurodo dalykinio, publicistinio, eseistinio teksto temą, problemas, pagrindinę mintį; pateikia teksto santrauką;

nurodo teksto autoriaus tikslą ir paaiškina, iš ko jis atpažįstamas;

atpažįsta ir paaiškina skirtingus požiūrius;

paaiškina, kaip autoriai pagrindžia savo teiginius, ir pasiremia pavyzdžiais iš teksto;

paaiškina žodžių ir frazių reikšmę tekste, skiria tiesioginę ir perkeltinę reikšmę;

gali paaiškinti kiekvienos teksto pastraipos sandarą ir paskirtį;

apibendrina informaciją ar pateikia pavyzdžių apie tai, kurie elementai kuriuos teiginius pagrindžia;

aptinka teksto struktūrines ir grafines savybes (pvz., žodžių paryškinimas, raktiniai žodžiai, svarbiausios frazės, saitai, elektroniniai meniu, piktogramos) ir jomis naudojasi siekdami greitai rasti informaciją ir geriau ją suprasti;

susieja rašytinio teksto ir iš nuotraukų, paveikslų, schemų, grafikų, vaizdo ar garso įrašų gautą informaciją, paaiškina, kuo ji praplėtė teksto supratimą;

paaiškina netiesiogiai pasakytas mintis, vaizduojamas situacijas remdamiesi patirtimi, perskaitytu (-ais) tekstu (-ais), programoje nurodytais atvejais – ir istoriniu (kultūriniu) kontekstu;

skiria teksto funkcinį stilių ir vartojimo sferą, paaiškina teksto sąsajų su kontekstu aspektus, atpažįsta ir geba paaiškinti kalbinės raiškos ypatumus;

atpažįsta ir tikslingai vartoja įvairias stilistines ir retorines kalbinės raiškos priemones, geba paaiškinti jų paskirtį.


susiranda reikiamą informaciją bibliotekoje ar internete (savarankiškai ar vadovaudamiesi mokytojo nurodymais) ir tinkamai ja pasinaudoja;

31


išmano rašymo ir prezentacijos strategijas ir jomis naudojasi;

vadovaujami mokytojo tobulina rašymo įgūdžius: perskaito tai, ką parašė, redaguoja ar ima rašyti iš naujo;

geba išdėstyti savo požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus (žodžiu ir raštu), jį pagrįsti asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais;

savais žodžiais, atpasakodami turinį ar perfrazuodami, perteikia informaciją, surinktą iš šaltinių, tiksliai perteikia kitų asmenų duomenis, požiūrį;

rašo pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir samprotaujamuosius tekstus, atsižvelgdami į pažįstamą adresatą (mokyklos laikraščio ar tinklapio skaitytojus bendraamžius);

geba pasakyti kalbą bendraamžiams;

kuria ir redaguoja parašytą tekstą tinkamai naudodamiesi technologijomis;

atlieka kūrybines užduotis.


Komunikacija raštu ir žodžiu

Bendravimo situacija ir bendravimo partneriai. Dalyvavimas įvairiose bendravimo situacijose. Bendravimo situacijos ir kitų dalyvių paisymas. Bendravimo žodžiu praktika: kreipimasis, sveikinimasis ir telefoninis pokalbis.

Bendravimas grupėje, sulaukiant savo eilės ir pateikiant savo teiginius ir argumentus. Savos nuomonės išreiškimas ir jos paaiškinimas dirbant grupėje.

Diskusija. Tiesos siekimas, prieštaravimas, sutarimas ir papildymas / pataisymas to, ką pašnekovas pasakė / padarė; pagrįstas bendramokslių darbo įvertinimas. Raštiškas žodinės diskusijos teiginių pasižymėjimas.

Ginčas ir ginčo taisyklės. Reziumavimas to, kas buvo išgirsta ir perskaityta, ir tinkamų klausimų uždavimas.

Teksto suvokimas

Atrankinis skaitymas (ieškomasis skaitymas). Kombinuotas skaitymas.

Tekstų tipai ir struktūra, grafinės savybės. Internetiniai tinklapiai, informacijos pateikimo juose ypatybės.

32


Praktinių / taikomųjų tekstų (instrukcijų, gyvenimo aprašymo, informacinių lapelių, pareiškimų) savybės ir kompozicija. Svarbios informacijos radimas informaciniuose ir praktiniuose tekstuose ir sisteminimas, išvadų darymas remiantis surasta informacija.

Verbalinio teksto ir grafinės informacijos (fotografijų, piešinėlių, schemų) sąsajos. Paveikslėlių tekstų ir infografikos skaitymas ir interpretavimas.

Pasakojimas pirmuoju, antruoju ir trečiuoju asmeniu.

Chronologinis minčių dėstymas, sugretinimas ir supriešinimas, priežasčių ir pasekmių grandinės ir kt.

Pastraipų paskirtis, sandara ir siejimo būdai.

Atsakymų į klausimus formulavimas savais žodžiais.

Teiginių pagrindimo būdai.

Skaitomo teksto turinio ir raiškos analizė.

Autoriaus tikslo atpažinimas tekste.

Požiūrių reiškimas tekste.

Tiesioginė ir perkeltinė reikšmė.

Problemos (-ų) išskyrimas, sprendimo būdų suradimas ir pateikimas.

Teksto žymėjimasis, konspektavimas, citatų išsirašymas.


Mokslinis ir administracinis stilius. Vartojimo sfera. Mokslinio ir administracinio stiliaus kalbos ypatybės (abstraktumas, konkretumas, logiškumas, terminų vartojimas; standartų laikymasis, kalbos šabloniškumas).

Stilius ir gramatinė forma. Morfologinė sinonimika. Gramatinių formų (laikų, nuosakų, asmenų) sinonimika.

Tarptautinių žodžių vartojimas.

Naujadarų vartojimas ir jų atsiradimo priežastys.

Kalbinės raiškos priemonės: palyginimas, citata, metafora, metonimija, paralelizmas.

Meninio, mokslinio ir publicistinio stiliaus funkcijos ir būdingos kalbos ypatybės (individualumas; logiškumas, objektyvumas, minties aiškumas; tiesioginis socialinis vertinimas)

Informacinės technologijos ir tekstas. 33


Stiliaus individualumas. Kontekstas (žodžio, žodžių junginio ar sakinio vartosenos aplinka).

Stilizacija.

Kalbinės raiškos priemonės: ironija, perifrazė, kontrastas, inversija, antitezė, anafora, epifora, elipsė, polisindetonas, asindetonas. Sintaksiniai sinonimai. Emocinė leksika (jaustukai, ištiktukai). Hiperbolė, litotė. Patarlės.

Pagrindinės sakinių siejimo priemonės (kartojimas, įvardžiai, dalelytės, sinonimai, jungtukai, prieveiksmiai, įterpiniai).


Įvairių žanrų tekstų (tam tikra tema arba susijusių su savo patirtimi) rašymas.

Pasakojamųjų, informacinių, aiškinamųjų ir samprotaujamųjų tekstų rašymas atsižvelgiant į pažįstamą adresatą.

Informacijos šaltinių bei atraminių tekstų nurodymo / citavimo galimybės. Dalykinių laiškų rašymas ir tvarkymas, literatūrinio laiško, literatūrinio dienoraščio, straipsnio, gyvenimo aprašymo, prašymo, skelbimo rašymas. Susirašinėjimas el. paštu, el. laiškų rašymas ir kalbos priemonių pasirinkimas.

Rašymas apie nurodytus atraminius tekstus (žiniasklaidos ir informacinius): apžvalga ir aptarimas. Esė, interviu, recenzija (knygos įdomumo, aktualumo ir meniškumo vertinimas), poleminis rašinys, eilėraštis, miniatiūra.

Planavimo būdai ir rašymo etapai. Apmąstymas, temos aspektų išskyrimas, plano apmatai. Teiginių formulavimas, jų pagrindimas, citavimas. Rašinio rašymas, tobulinimas atsižvelgiant į mokytojo pastabas.

Technologijų teikiamos galimybės: tekstų rašymas, komponavimas, iliustravimas, tobulinimas ir redagavimas.

Kalbos rengimas bei sakymas. Kalbos iliustravimas.




geba paaiškinti lietuvių kalbos santykį su kitomis baltų kalbomis ir indoeuropiečių kalbų šeima, gali nurodyti keletą kitų šios šeimos šakų ir paminėti kelias joms priklausančias kalbas;

remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius rašytinius lietuvių kalbos šaltinius, gali paaiškinti jų reikšmę Lietuvos kultūros raidai;

34


suvokia skolinių, archaizmų, istorizmų, naujadarų, terminų atsiradimą bei formavimąsi;

nagrinėdami rašytinių šaltinių pavyzdžius, gali nurodyti XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumus, geba naudotis įvairiais žodynais;

skiria pagrindines kalbotyros šakas, gali diskutuoti apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, naujų žodžių kūrimą ir įsitvirtinimą.

Taiko fonetikos ir kirčiavimo žinias, demonstruoja taisyklingos tarties įgūdžius

gali paaiškinti ir kalbėdami moka taikyti bendrąsias daiktavardžių, veiksmažodžių, veiksmažodinių formų, prieveiksmių tarties ir kirčiavimo taisykles;

geba naudotis kirčiavimo žodynais / elektroninėmis kirčiuotėmis.

Taiko morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos rašybos įgūdžius

nurodo skaitvardžio, įvardžio ir prieveiksmio gramatinius požymius, taisyklingai šias kalbos dalis vartoja, rašo bei kirčiuoja;

atpažįsta neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas (dalyvį, pusdalyvį, padalyvį), nurodo jų gramatinius požymius, tinkamai vartoja, rašo ir kirčiuoja;

tinkamai vartoja jungtukus ir prielinksnius;

atpažįsta ir tinkamai vartoja dalelytes, taisyklingai jas rašo;

atpažįsta visas kalbos dalis tekste, paaiškina jų gramatinius požymius, tinkamai jas vartoja ir rašo.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja taisyklingos skyrybos įgūdžius

geba nurodyti kalbos ir sakinio dalių skirtumus, nagrinėti sakinį sakinio dalimis;

atpažįsta sudėtingesnės raiškos veiksnius ir tarinius bei antrininkes sakinio dalis;

atpažįsta sakinyje dalyvinius tarinius ir pažyminius, tinkamai skiria išplėstinius pažyminius, išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes;

geba skirti priedėlį;

taiko privalomąsias pagrindinių ir antrininkių sakinio dalių, taip pat kreipinių ir įterpinių skyrybos taisykles.35


geba vartoti ir skirti sudėtingesnius tiesioginės kalbos atvejus.

geba skirti elementarios struktūros prijungiamuosius sakinius.


7 klasė 8 klasė


Indoeuropiečių kalbų šeima, baltų kalbos. Bendrabaltiškoji leksika.

Latvių kalba. Pagrindiniai latvių ir lietuvių kalbų fonetikos ir morfologijos panašumai ir skirtumai. Latvių – lietuvių, lietuvių – latvių kalbų žodynas.

Seniausi rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai.

XIX a. kalba (laikraščio „Varpas“ ištrauka).

Kai kurie XVI–XIX a. ir dabartinės kalbos skirtumai.

Lietuvių kalbos žodynas. Dabartinės lietuvių kalbos sinonimų, antonimų, frazeologizmų, sisteminis, inversinis žodynai.

Dabartinė lietuvių kalbos padėtis.

Žodžių istorija (veldiniai ir skoliniai, archaizmai ir istorizmai, naujadarai, tarptautiniai žodžiai ir terminai).

Kalbotyros šakos.



Kalbos dalys, jų daryba. Kalbos dalių santykiai sakinyje.

Pagrindinės skyrybos taisyklės.

Linksniuojamųjų kalbos dalių galūnių rašyba.

Veiksmažodžio laikų ir nuosakų rašyba.

Pagrindinės lietuviškų žodžių tarimo ir kamieno rašybos taisyklės. Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene.


Kalbos dalių rašybos kartojimas.

Nosinių raidžių rašyba žodžių kamiene.

Veiksmažodžio neasmenuojamų formų gramatiniai požymiai, daryba, rašyba.

36


Pagrindinės tarptautinių žodžių tarimo ir kamieno rašybos taisyklės.

Fonetika, kirčiavimas, rašyba

Trumpųjų ir ilgųjų skiemenų kirčiavimas (priešpaskutinio skiemens taisyklė, esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžių kirčiavimas).

Daugiskaitos naudininko taisyklė.

Prieveiksmių kirčiavimas.

Naudojimasis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Supažindinimas su kirčiuočių sistema.

Tarptautinių žodžių kirčiavimas.

Naudojimasis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis.

Morfologija ir rašyba

Įvardis.

Įvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Įvardžių skyriai.

Įvardžių linksniavimas, rašyba, kirčiavimas bei vartojimo ypatumai.

Skaitvardis.

Skaitvardžių reikšmė, gramatiniai požymiai.

Skaitvardžių skyriai, kiekinių skaitvardžių poskyriai.

Dauginių ir kuopinių skaitvardžių daryba, vartojimas.

Skaitvardžių kaitymo, rašybos ir kirčiavimo ypatumai.

Skaitvardžių rūšys pagal sandarą.

Įvardžiuotinių skaitvardžių linksniavimas, rašyba, vartojimas.

Samplaikinių skaitvardžių linksniavimas.

Romėniški skaitmenys, vartojimas.

Datos, matų, piniginių vienetų santrumpos.

Prielinksnio reikšmė, kilmė, daryba.

Jungtuko reikšmė ir vartojimas.

Dalelytės reikšmė, vartojimas, rašyba.

Kalbos dalių gramatinių požymių kartojimas ir apibendrinimas.

Kalbos dalių reikšmė grožiniame tekste.

37


Veiksmažodžio neasmenuojamosios formos.

Veiksmažodžio asmenuojamųjų formų kartojimas.

Veiksmažodžio neasmenuojamųjų formų įvairovė.

Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Dalyvių rūšys, vartojimo ir kirčiavimo ypatumai.

Veikiamųjų dalyvių laikai, daryba, vartojimas.

Veikiamųjų dalyvių linksniavimas, rašyba.

Neveikiamųjų dalyvių laikai, daryba.

Sangrąžiniai dalyviai.

Įvardžiuotiniai dalyviai, jų rašyba, vartojimas.

Pusdalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimo ir kirčiavimo ypatumai.

Padalyvio gramatiniai požymiai, daryba, vartojimo ypatumai.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės bei jų skyryba.

Prieveiksmio reikšmė ir gramatiniai požymiai.

Prieveiksmių skyriai, daryba, laipsniavimas ir kirčiavimo ypatumai.

Būdvardžio bevardės giminės ir prieveiksmių rašybos ir vartojimo skirtumai.


Dalyvis sakinyje. Dalyviniai tariniai ir pažyminiai.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės.

Išplėstų kreipinių vartosena ir skyryba.

Tiesioginės kalbos skyryba.

Vientisinio sakinio skyrybos kartojimas.

Žodžių junginys ir sakinys.

Pagrindinės sakinio dalys.

Veiksnys, jo raiška.

Tarinys. Tarinių rūšys.

Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio.

Antrininkės sakinio dalys. Papildinys.

Aplinkybių rūšys, raiška, vartojimas.

38


Aiškinamosios aplinkybės. Jų skyryba.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės. Jų vartosena ir skyryba.

Pažyminys. Derinamųjų ir nederinamųjų pažyminių skyryba.

Išplėstiniai dalyviniai ir būdvardiniai pažyminiai, jų vartosena ir skyryba. Išplėstinių pažyminių keitimas šalutiniais pažyminio sakiniais.

Priedėlis. Priedėlio vartosena ir skyryba.

Pagrindiniai ir antraeiliai sakinio dalių vienarūšiškumo požymiai.

Vienarūšiai ir nevienarūšiai derinamieji pažyminiai.

Vienarūšių sakinio dalių jungimo būdai ir skyryba. Vienarūšių sakinio dalių apibendrinamieji žodžiai.

Įterpinys. Jo skyryba.

Vientisinio sakinio kartojimas.

Sudėtinio sakinio dėmenų jungimo būdai.

Sudėtinių jungtukinių sakinių rūšys. Skyryba.

Elementarios struktūros sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba.

Vientisinio sakinio privalomosios skyrybos taisyklės.

Sakinio nagrinėjimas sakinio dalimis.



skaitytų grožinius ir negrožinius tekstus, tobulintų atidaus ir sąmoningo skaitymo įgūdžius;

skaitydami knygas semtųsi iš meno kūrinio asmeninės gyvenimo išminties, mokytųsi geriau pažinti savo jausmus, mintis, išgyvenimus, patirtis, įsitikinimus, vertybines nuostatas;

39


iš literatūros ir tautosakos kūrinių kurtųsi bendrą Lietuvos kultūros vaizdą, pajustų asmeninį ryšį su Lietuvos kultūros tradicija; gerbtų ir vertintų kitų tautų kultūras, suprastų savo kultūrą kaip vertingą pasaulio kultūrų įvairovės dalį;

skaitydami nagrinėtų personažų jausmus, nuotaikas, mintis;

suvoktų literatūros ir tautosakos kūrinio kalbos savitumą ir grožį, nuosekliai turtintų savo žodyną ir tobulintų žodinės ir rašytinės raiškos gebėjimus;

patirtų kūrybos džiaugsmą ir plėtotų savo kūrybinius gebėjimus;

lavintų mąstymą, emocinį pasaulį, plėstų akiratį;

mokytųsi mąstyti savarankiškai, argumentuotai reikšti savo nuomonę, dalyvauti diskusijoje, prisiimti atsakomybę už viešą žodį ir sprendimus;

gebėtų naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir mokėtų juos kritiškai vertinti;

įprastų skaityti savarankiškai vis sudėtingesnius, vis daugiau žinių, supratimo ir ištvermės reikalaujančius tekstus;

įžvelgtų literatūros ginamas ir perteikiamas vertybes, jas brangintų ir mokytųsi jomis grįsti savo gyvenimą;

vertintų literatūros kūriniuose atskleidžiamą nuomonių ir pažiūrų įvairovę.


mokiniai yra perskaitę meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinių, jais remdamiesi geba formuotis moralines nuostatas ir plėtoti skaitymo įgūdžius;

supranta lietuvių literatūros ir tautosakos kultūrinę reikšmę;

analizuoja, interpretuoja kūrinius, supranta literatūros kūrinius kaip skirtingų istorijų ir žmonių santykių, jausmų ir vertybių, skirtingų požiūrių šaltinius;

suvokia gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo sampratą liaudies dainose, atpažįsta dainų žanrus, pagrindinius vaizdinius;

supranta ir vertina skirtingus požiūrius, kurie išryškėja skaitant literatūros kūrinius, vertina skirtingas idėjas ir raiškos būdus;

argumentuotai išreiškia savo požiūrį kalbėdami ir rašydami, glaustai atpasakoja kūrinio siužetą, svarsto apie kūrinį, rašo kūrybinius skirtingų žanrų darbus;

rašo pasakojamojo ir aprašomojo pobūdžio kūrybinius darbus, išreikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba;

40


sėkmingai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją, geba ją kritiškai vertinti ir atsirinkti.

Skaitymas

mokiniai yra perskaitę mažiausiai dešimt meniškai vertingos, tinkamos pagal amžių skirtingų žanrų lietuvių ir visuotinės literatūros knygų;

skaito literatūros kūrinius sklandžiai ir raiškiai, paisydami literatūros rūšių, žanrų skirtybių ir vertina skaitymą kaip prasmingą veiklą;

gali pasakoti ir kalbėtis apie perskaityto kūrinio autorių, siužetą, charakterius, problemas, kūrinio pagrindinę idėją ir lyginti su kitais kūriniais.

gali papasakoti apie lietuvių liaudies dainų vertę ir dainiškąją tradiciją; laisvės kovų (sukilėlių ir partizanų) literatūrą; Lietuvos praeities išaukštinimą romantinėje ir neoromantinėje literatūroje; tremties ir holokausto patirčių liudijimus.

gali papasakoti apie Lietuvos kultūros asmenybes.

Atpasakojimas

Baigdami 8 klasę mokiniai gali glaustai papasakoti siužetą, laikydamiesi kūrinio kompozicijos.

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas:


formuluoja skirtingų tipų klausimus iš perskaityto teksto;

atsako į faktinius, dedukcinius ir analitinius iš tekstų suformuluotus klausimus;

pagrįsdami savo teiginius naudojasi teksto pavyzdžiais ir citatomis;

apibūdina kūrinio laiką ir vietą, išskiria svarbius įvykius, apsvarsto priežasčių ir pasekmių ryšius;

apibūdina, remdamiesi tekstu, veikėjų išvaizdą, charakterio ir elgesio ypatybes, analizuoja veikėjų ryšius, vertina ir lygina jų reiškiamas vertybes su humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis;

41


aptaria kūrinio temą, svarbiausius įvykius, veikėjus ir jų problemas bei vertybes, remdamiesi visu kūriniu ar kūrinio ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo;

randa kūrinio svarbiausias idėjas ir suformuluoja temą, problemą ir pagrindinę mintį, parašo teksto santrauką.

ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes ir išmoksta tuos žodžius vartoti.

Meninės kalbos supratimas ir kalbos vartojimas

atpažįsta tekstuose ir vartoja epitetus, įasmeninimus, aliteracijas, asonansus, metaforas;

paaiškina liaudies dainų, eilėraščių, prozos ir dramos meninės kalbos vaizdingumą, perkeltines prasmes;

apibūdina eilėraščių, išreiškiančių žmogaus jausmus, vertybes ir asmeninę patirtį, vaizdinius ir jų prasmes.

Literatūros teorijos žinios, reikalingos kūriniui suprasti

skiria tautosakos tipus ir žanrus: liaudies dainas (darbo, kalendorines, vestuvių, karo dainas, sutartines, balades, romansus) ir gali nurodyti jų ypatybes;

paaiškina savais žodžiais sąvokas: pasaka, legenda, liaudies daina, sutartinė, rauda, epas, spektaklis, poema, romanas, istorija, apsakymas, baladė, pasakėčia, sonetas, lyrinis eilėraštis, tragedija, drama.

Pristatymas

privalomai atmintinai deklamuoja poezijos (mažiausiai 10 eilėraščių), prozos, dramos tekstus, stengdamiesi aiškiai, raiškiai, sklandžiai perteikti prasmę;

pasirengia ir pristato kūrinį mokytojo nurodytu ir / ar pasirinktu aspektu;

pasirengia ir pristato savarankiškai perskaitytą knygą.

Kūrybiniai darbai

rašo aprašymus (charakterio eskizą, scenos (situacijos) aprašymą), pasakojimus (pasaką arba legendą), kūrybinį rašymą siedami su literatūrine patirtimi;

rašo samprotavimo rašinius, paremtus literatūros kūriniais, išreiškia savo požiūrį, remdamiesi pavyzdžiais iš tekstų ir savo patirties, kreipdami dėmesį į savo teksto turinio aiškumą, stiliaus sklandumą, teiginių pagrįstumą, rašybą ir skyrybą.

42


8. 4. 4. 2. 7–8 klasės literatūros kurso turinio apimtis

I tema. Jauno žmogaus pasaulis: Jaunystės idealizmas. Draugiškumas, pasitikėjimas žmogumi. Šeimos, kaimynų, mokyklos įtaka asmens brandai. Meilė, vienatvė, baimė būti nesuprastam. Savo vietos bendruomenėje paieškos. Savivertė, savigarba ir orumas. Laisvė ir atsakomybė. Įsipareigojimai ir ištikimybė. Gyvenimo džiaugsmas, prasmė, vertė. Konfliktiški ir harmoningi žmonių santykiai. Tikras ir tariamas padorumas. Kasdienybės dramatiškumas, tragikomiškumas, poetiškumas. Tikrovės ir fantastikos santykis. Kartų santykiai: seneliai, tėvai ir anūkai. Iš kartos į kartą perduodama išmintis.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: K. Binkis Atžalynas, J. Kunčinas Baltųjų sūrių naktis, R. Bredberis (R. Bradbury) Pienių vynas.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: S. Šaltenis Riešutų duona, G. Adomaitytė Laumžirgio namai, V. Žilinskaitė Kintas, K. Saja Septyni miegantys broliai, K. Gudonytė Ida iš šešėlių sodo.

II tema. Šeimos ir bendruomenės perduodamos vertybės: Nesenstanti protėvių išmintis. Tautosaka – protėvių gyvenimo būdo raiška. Metų ratas – protėvių pasaulėžiūros ašis. Senųjų lietuvių ryšys su gamta. Gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo samprata. Kasdieniai darbai ir šventės. Žmogus ir bendruomenė šeimos šventėse. Svarbiausios šventės ir jų papročiai. Dainos reikšmė žmogaus ir bendruomenės gyvenime. Žmonių santykiai dainose: šeimos ir bendruomenės moralinės nuostatos. Dainų etika. Dainų poetinis pasaulis ir simbolika.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: Darbo ir kalendorinės dainos, Krikštynų, vestuvių, našlaičių, šeimos dainų, raudų pavyzdžiai.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Lietuvių liaudies dainynas – e-šaltinis (pasirinkti dainų pavyzdžiai), M. Martinaitis Namai ir kelionė piršlybų ir šeimos dainose.

III tema. Tautos ir Tėvynės laisvės gynimas: Namų, Tėvynės ir laisvės gynimo įprasminimas bei išaukštinimas lietuvių karinėse istorinėse dainose, baladėse, romansuose. Laisvės kovų heroika ir tragizmas. Sukilėlių, kovų už nepriklausomybę, partizanų, sąjūdžio idėjos ir idealai poezijoje, dainose, kalbose, manifestuose, straipsniuose.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: Sudaičio sutartinė, Oi, lekia lekia gulbių pulkelis ir kitos pasirinktos karo dainos, M. P. Karpavičius Piliečio pamokslinė kalba, sakyta lygumose prie Vilniaus šventinant ginklus ir vėliavą (1794, ištraukos). Lietuvių liaudies dainos apie T. Kosciušką: Užgied gaidžiai pusiau nakties, Kad Kosciuška jojo, J. Slovackis Lietuvių legiono daina. Partizanų dainos: Palinko liepa šalia kelio, Kai laisvės aušroj mes išėjom ir kitos pasirinktos dainos. Į Lietuvos jaunimą (partizanų laiškas Lietuvos jaunimui, 1948), H. Nagys Vilniaus baladė.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: Lietuvos Tautos Aukščiausiosios Tarybos Atsišaukimas (1794, ištrauka), A. Vištelis Maršas Lietuvos, B. Krivickas Apie laisvės kovą ir didvyriškumą (1952), Partizanų maldos, V. V. Landsbergis Bunkeris.

43


IV tema. Istorinė atmintis literatūroje: Istoriniai pasakojimai ir tautinė savivoka. Tautiniai visuomenės ir žmogaus idealai. Istorinės atminties svarba: pasakojimai apie herojus. Istorinių pasakojimų personažai, jų ginamos vertybės ir idealai.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: S. Daukantas Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (ištraukos), A. Mickevičius Gražina, V. Krėvė Milžinkapis.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: J. I. Kraševskis Kunigas, P. Tarasenka Pabėgimas, Rambyno burtininkas, V. Misevičius Jaunasis pagonis, G. Viliūnė Karūna be karaliaus, V. Skotas (W. Scott) Aivenhas.

V tema. Žmogaus idealai, principai ir siekiai: Gėrio ir blogio kova istoriniuose, mitologiniuose, alegoriniuose ir fantastinės literatūros pasakojimuose. Žmogaus troškimai: žinios, galia, laimė. Visuomeniniai idealai ir aukojimasis dėl jų. Gyvenimo grožio, vertės ir prasmės siekis.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: J. Biliūnas Laimės žiburys, K. Boruta Baltaragio malūnas, V. Mykolaitis-Putinas Margi sakalai, A. Egziuperi Mažasis princas.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: L. Lauri (L. Lowry) Siuntėjas, S. Vo (S. Waugh) Žmogonai, R. Bachas (R. Bach) Džonatanas Livingstonas Žuvėdra; N. Bebit (N. Babbitt) Amžinieji Takiai, Dž. Kriusas (J. Krüss) Timas Taleris, arba Parduotas juokas, O. Proisleris (O. Preussler) Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne.

VI tema. Žmogaus jausmų pasaulis: Meilės išaukštinimas ir jos tragizmo atskleidimas. Asmens jausmų ir bendruomenės papročių konfliktas. Lyrikoje reiškiami subjektyvūs jausmai ir apmąstymai, jų universalumas.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: V. Šekspyras (W. Shakespeare) Romeo ir Džuljeta, Sonetai, A. Mickevičius Nemunui, Piligrimas, V. Mačernis Metai: Rudens sonetai 12, 25; Žiemos sonetai 1, 29; Pavasario sonetai 3; Vasaros sonetai 1 (privalomi 2), Maironis Jūratė ir Kastytis, S. Nėris Žvaigždė – jaunystė, J. Aistis Gegutėlė, B. Brazdžionis Per pasaulį keliauja žmogus, Paskutinis pasmerkto myriop žodis, A. Miškinis Vasariškai, Elegantiškai sninga, Žodžiai iš lauko, J. Strielkūnas Lietuva, P. Širvys Ir nusinešė saulę miškai.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: F. Petrarka Sonetai, A. Marčėnas (pasirinkti sonetai: Jūros liga, Nubudęs kėkštas ir kt.); M. Martinaitis Kukučio baladės, Just. Marcinkevičius Devyni broliai: baladžių poema ir kitų šiuolaikinių poetų pasirinkti eilėraščiai.

VII tema. Asmeninės patirties pasakojimai – sukrečiantys laiko liudijimai: Jaunas žmogus ribinėse situacijose, jo moralinės laikysenos, tvirtumo šaltiniai. Dokumentinio pasakojimo savitumas, jo vertė. Žmogui tenkantys istorinės tikrovės iššūkiai. Asmenybę kuriančios patirtys: žmoniškumo pamokos prievartos pasaulyje. Literatūrinė dokumentinio pasakojimo interpretacija.

44


Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: J. Ulinauskaitė Likimo išbandymai (ištrauka – skyrius Lemtingi gyvenimo posūkiai); A. Frank Dienoraštis, J. Aputis Šunelis alksnio viršūnėje; Dobilė. 1954 metų naktį, G. Morkūnas Iš nuomšiko gyvenimo.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: M. Katiliškis Išėjusiems negrįžti, A. Suckeveris Iš Vilniaus geto (ištraukos – skyriai Devynmetis dailininkas, Dainininkė), J. Beilesas Judkė (ištrauka, p. 37–45), B. Pūkelevičiūtė Aštuoni lapai, R. Spalis Ant ribos, Rezistencija, V. Juknaitė Tariamas iš tamsos, G. Kanovičius Sapnas apie dingusią Jeruzalę, R. Šepetys Tarp pilkų debesų, A. Šlepikas Mano vardas – Marytė.

VIII tema. Kritiškas požiūris į žmogaus ir visuomenės ydas: Juokas literatūroje. Juokavimas kaip žaidimas. Dvilypė – teigianti ir neigianti komiškumo (juoko) prigimtis. Švelnus, geranoriškas, optimistinis juokas. Satyriškas, piktas, neigiamus reiškinius aštriai pašiepiantis juokas. Žvilgsnis į pasaulį kitu kampu. Komiško ir fantastinio pasakojimo santykis su tikrove: prieštaravimai, kontrastai, nukrypimai nuo įprasto požiūrio. Komiškas portretas, charakteris, situacija. Kalbėjimo komiškumas: kalbinė raiška. Komiškas ir satyriškas pasakojimas apie rimtus dalykus. Laisvė ir atsakomybė. Ryšys su praeitimi ir įsipareigojimai ateičiai. Žaismingumas ir kūrybiškumas.

Skaitomi ir analizuojami per pamokas kūriniai: Maironis Satyros (Spjauki, drauguži, į viską!, Apsaugok, Viešpatie! ir kt.), J. Tumas-Vaižgantas Rimai ir Nerimai, Dž. Orvelas Gyvulių ūkis.

Rekomenduojami papildomi kūriniai: V. Krėvė Raganius, K. Binkis Raulas keliauninkas, G. A. Biurgeris Baronas Miunhauzenas, J. Hašekas Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai; T. Pračetas (T. Pratchett) Mažieji dievai arba Mažieji laisvūnai.

7–8 klasėse mokiniams išsamiau pristatomi šie Lietuvos kultūros reiškiniai: lietuvių liaudies dainos ir dainiškoji tradicija; laisvės kovų (sukilėlių, kovos už nepriklausomybę, partizanų, sąjūdžio) literatūra; Lietuvos praeities išaukštinimas romantinėje ir neoromantinėje literatūroje; tremties ir holokausto patirčių liudijimai.

Mokiniai plačiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: S. Daukantu, A. Mickevičium, J. Tumu-Vaižgantu, K. Binkiu, B. Brazdžioniu, V. Mačerniu.

8. 4. 4. 3. Ugdymo veiklos

Skaitymas

Savarankiško skaitymo tikslų formulavimas. Greitas ir lėtas skaitymas, apžvalginis permetimas akimis ir atidus skaitymas. Tikslingas skaitymas iš naujo. Skirtingų skaitymo technikų įvaldymas. Savo skaitymo ir savo skaitymo pasiekimų analizavimas. Tikslingas skaitymas atmintinai. Įdomių literatūros knygų radimas ir savarankiškas skaitymas. Pomėgio skaityti ugdymas (skaitymo malonumas). Bendraklasių supažindinimas su knygos autoriumi, siužetu ir charakteriais, knygos palyginimas su kita (kitomis) knygomis. Skaitymo rekomendacijos klasės draugams. Savarankiškas rekomenduojamų knygų skaitymas su numatytomis užduotimis knygą pristatyti, aptarti ją klasės diskusijoje.

45


Atpasakojimas

Kūrinio atpasakojimas, naudojantis raktiniais žodžiais. Atpasakojimas laikantis kūrinio kompozicijos; perkūrimas pakeičiant kūrinio laiką ar vietą, įtraukiant naujus veikėjus ar įvykius, skirtingas pabaigas; atpasakojimas iš skirtingų pasakojimo perspektyvų; atpasakojimas naudojantis citatomis; glaustas atpasakojimas laikantis pagrindinės siužeto linijos. Pasakojimas apie vaizdinius (įsivaizdavimą), kilusius skaitant ar perskaičius kūrinį. Susipažinimas su skirtingomis pasakojimo formomis elektroninėse informacijos priemonėse (internetas, radijas, televizija ir kt).

Teksto analizė, interpretacija ir suvokimas

Klausimų sudarymas: apie faktus, dedukciniai, analitiniai, vaizduotės, vertinimo klausimai. Atsakymai į klausimus cituojant, perpasakojant savais žodžiais, remiantis tekstu ir kontekstu.

Teksto planas: plano dalys sudarytos iš konstatuojamųjų sakinių ir raktinių žodžių.

Pagrindinių teksto idėjų suradimas. Temos ir pagrindinės idėjos formulavimas. Santraukos rašymas. Teksto komentarai. Išsamus temos analizavimas. Autoriaus požiūrio ir pagrindinės kūrinio minties supratimas ir formulavimas. Savo nuomonės išreiškimas, pagrindimas. Teiginių pagrindimas remiantis kūrinio ir konteksto pavyzdžiais.

Pavyzdžių radimas tekste: citatų, pagrindžiančių savus teiginius, ieškojimas ir atrinkimas. Ryšių tarp problemos esmės, priežasties, pasekmės ir sprendimo apgalvojimas. Išvados perskaičius tekstą.

Nežinomų žodžių reikšmių radimas žodynuose, žinynuose arba kituose šaltiniuose.


Veikėjo analizavimas: fiziniai, psichologiniai ir socialiniai aspektai. Charakterio kaita. Paprasti ir sudėtingi veikėjai (charakteriai). Veikėjų charakterių atskleidimas analizuojant jų santykį su savimi, kitais ir supančiu pasauliu. Veikėjų vidinių konfliktų supratimas.

Pagrindinio konflikto tarp veikėjų nustatymas, veikėjų ryšių analizavimas. Veikėjo (charakterio) motyvų ir veiksmų paaiškinimas ir jo elgesio priežasčių analizavimas. Veikėjų grupių konfliktai ir jų kaita. Skirtingų kūrinių pagrindinių veikėjų lyginimas. Literatūros kūrinio veikėjas ir jo prototipas. Veikėjų konfliktai ir būdai, kuriais konfliktai gali būti išspręsti.

Pasakojimo laikas ir vieta. Aplinkos apibūdinimas. Veiksmo užuomazga, veiksmas, veiksmo posūkiai (peripetijos), kulminacija ir atomazga. Kūrinio ritmas; elipsės supratimas.

Ryšių tarp įvykių, priežasčių ir pasekmių paaiškinimas. Istorinių įvykių ir kultūros turinio ryšys. Laikotarpio ypatybės kūrinyje. Lietuvos istorijos ir kultūros istorijos ryšys. Istorijos, kultūros reikšmės tekste.

46


Literatūros kūrinio ir filmo, literatūros kūrinio ir spektaklio, eilėraščio ir dainuojamosios poezijos palyginimas.


Epitetų ir palyginimų paaiškinimas ir vartojimas. Simbolių ir metaforų paaiškinimas. Veikėjo kalbos paslėptų reikšmių atskleidimas. Komišumo, lyriškumo, dramatiškumo aspektų atpažinimas ir paaiškinimas. Eilėraščių ritmo ir skambesio supratimas. Aliteracijų liaudies dainose radimas. Aliteracijų vartojimas kūrybiniuose darbuose. Poezijos, prozos, dramos, publicistinių tekstų komentavimas, interpretavimas. Savo meninės raiškos plėtojimas ir tobulinimas.

Literatūros teorijos žinios, reikalingos literatūros kūriniui suprasti

Kūrinio kompozicija: ekspozicija, veiksmo užuomazga, konfliktas, kulminacija ir atomazga. Statiški ir besikeičiantys charakteriai. Prototipai.

Liaudies dainos: dainų simbolika, žanrai, tipiški darbo, kalendorinių švenčių, šeimos, karinių-istorinių dainų bruožai, senųjų ir naujųjų laikų karinių istorinių dainų poetikos skirtumai, senųjų dainų vaizdiniai pokario partizanų dainose.

Grožinės literatūros žanrai ir rūšys. Epikos, lyrikos ir dramos bruožai. Epo, romano, novelės, apsakymo, miniatiūros ypatybės. Nuotykiniai, istoriniai, detektyviniai kūriniai.

Poezija: strofa (posmas), eilėdara. Odės, soneto, baladės, elegijos, lyrinio eilėraščio bruožai. Poezijos kūrinio vaizdiniai. Motyvo, metaforos samprata.

Drama: tragedijos ir dramos bruožai, monologas, dialogas, veiksmas, įvykis, konfliktas, peripetija, scena, replika, remarka, intriga.

Literatūros kūrinio ekrzanizavimas, inscenizavimas, pastatymas. Kinematografinė ir teatrinė prasmės raiška: vaizdas, garsas ir žodis.

Pristatymas

Pristatymo situacija ir tikslai (kam, ką ir kodėl). Pasirinktas tinkamas žodynas, kalbėjimo tempas, garsumas, intonacija, pauzės. Akių kontaktas su auditorija. Dėmesys veido išraiškai ir gestams.

Rekomendavimas klasės draugams skaityti knygą, pasitelkiant pavyzdžius iš kūrinio. Savarankiškai perskaitytų knygų pristatymai.

Poezijos deklamavimas atmintinai. Trumpo prozos teksto (dialogo ar monologo), dramos ištraukos skaitymas atmintinai. Skaitymas vaidmenimis.

Kūrybinis rašymas

47


Kūrybinai darbai:

pasakėčios, alegoriniai pasakojimai; juokingos istorijos, paremtos posakiais; nuotykių istorijos, nuotykiniai pasakojimai, miniatiūros, eilėraščiai, sonetas, laisvosios eilės, pjesė, veikėjo laiškas kitam veikėjui, pamokymai, patarimai veikėjui, pasakos, legendos; pasakojimas, kurio veikėjas mitinis personažas; pasakojimas apie veikėjo gyvenimo įvykį, veikėjo gyvenimo devizas (moto);

pasakojimo ekspozicija iki įvykių pradžios, pasakojimai iš skirtingų pasakojimo perspektyvų, pasakojimo kulminacija, veikėjų dialogas, skirtingų charakterių konfliktas, veikėjo monologas, veikėjo gyvenimo istorija, teksto žanro pakeitimas (pvz., skelbimas, reklama, paremta eilėraščiu; novelė, paremta žiniasklaidos tekstu), pasakojimas pridedant replikas, pasakojimas pirmu asmeniu, pasakojimas pridedant papildomų detalių, teksto papildymas palyginimais ir metaforomis; komiška ir tragiška istorija, sukurta pagal tą patį įvykį; laiškai autoriui, iš teksto išrinktų citatų komentarai, esė, rašinys pagal citatas (sentencijas), kūrinio recenzija, komentarai; paaiškinimai, pateikti iš veikėjo pozicijos ir kt.;

pasiūlymas pažiūrėti filmą, spektaklį, perskaityti knygą, suformuluotas keliais sakiniais ir kt.;

kompozicijos pagal prozos ar poezijos kūrinius, autoriaus ar istorinės asmenybės gyvenimo istorijos (ar laikotarpio) inscenizavimas;

diskusijos apie temą, problemas, svarstomas kūrinyje; spektaklio, filmo, literatūros kūrinio recenzija ir kt.;

kultūrinės informacijos rinkimas: teminių darbų aplankas (portfolio) apie dabarties kultūros reiškinius ir istorines kultūros asmenybes.

48


8. 5. 9–10 klasė

8. 5. 1. 9–10 klasės lietuvių kalbos kurso uždaviniai

Siekiama, kad baigę pagrindinę mokyklą mokiniai:

suprastų, jog kalba yra žmogaus ir pasaulio suvokimo bei raiškos būdas, bendruomenės pasaulėjautos ir pasaulėžiūros, istorinės

patirties ir gyvenimo išminties reiškėja ir saugotoja;

suprastų lietuvių kalbos svarbą asmens brandai, saviraiškai ir bendruomenės telkimui;

suprastų lietuvių kalbos reikšmę tautos kultūrai ir jaustų atsakomybę už savo kalbos turinį;

suprastų kalbos sistemą;

jaustų gerų kalbinių įgūdžių ir turiningos raiškos poreikį;

kalbėtų taisyklingai asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, laikytųsi lietuvių kalbos rašybos, skyrybos ir gramatikos taisyklių;

bendrautų atsižvelgdami į kontekstą, tiek žodžiu, tiek raštu aiškiai reikštų savo mintis;

dalyvaudami diskusijose ir darbo grupėse jaustų atsakomybę už bendrą apsisprendimą, drąsiai ir mandagiai reikštų savo nuomonę, ją

pagrįstų;

klausytųsi, skaitytų ir suprastų įvairių tipų tekstus, darytų išvadas iš to, ką išgirdo ar perskaitė, gebėtų įvertinti; žodžiu bei raštu

apibendrintų tai, ką perskaitė arba išgirdo, tinkamai išreikštų savo požiūrį;

kritiškai vertintų informaciją, rastą bibliotekoje, žiniasklaidoje, internete, tikslingai ja pasinaudotų;

skirtų tekstų tipus ir galėtų juos panaudoti prezentacijai;

rašytų skirtingų tipų ir žanrų tekstus ir tinkamai juos parengtų;

mokėtų naudotis rašybos žodynais ir jų elektroninėmis versijomis, elektroninėmis mokymosi priemonėmis.




dalijasi patirtimi, nuomone bei informacija, atsižvelgdami į kalbėjimo situaciją ir adresatą;

49


vertina klausomo arba stebimo ir klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui bei kalbėjimo kultūrą;

įvairaus pobūdžio pokalbiuose kelia problemas, svarsto, pritaria ar prieštarauja pateikdami argumentų;

geba kalbėti viešai (kreiptis į auditoriją, pristatyti temą ir pasakyti kalbą);

laikosi kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.


skiria tekstų tipą, žanrą ir funkcinį stilių; gali paaiškinti jų pagrindines savybes ir paskirtį;

gali paaiškinti, kaip teksto raiškos būdas priklauso nuo jo paskirties / adresato, tipo ir autoriaus individualybės;

geba atpažinti ir apibūdinti tekste panaudotas raiškos priemones ir jų paskirtį;

atpažįsta pagrindinius įtakos darymo būdus;

paaiškina, kaip siejasi tekstas ir lentelė, vaizdas arba jį lydintis garsas;

gali apibūdinti tekstus tiek žodžiu, tiek raštu, lygina tekstus, nurodo, ko tekste nesuprato, užduoda klausimus, atpasakoja ir pateikia

santrauką, komentuoja, prieštarauja, kuria interpretacijas, išreiškia nuomones ir susieja tekstus su savo patirtimi ir nuostatomis;

atpažįsta ir geba paaiškinti leksines, sintaksines ir fonetines stiliaus figūras;

apibūdina stilingos kalbos reikalavimus.


randa teksto kūrimui reikiamą informaciją bibliotekoje ir internete, kritiškai pasirenka šaltinius, tinkamai jais remiasi bei juos

nurodo;

taiko išmoktus rašymo ir rengimosi kalbai principus;

geba sukurti įvairių tipų ir žanrų tekstus (rašinius, santraukas, esė, komentarus ir nuomones, gyvenimo aprašymą, prašymą ir pan.);

pasiremdami šaltiniu, tiksliai ir išsamiai apibūdina tekstus, kuriuos išgirdo ir perskaitė, ir juos įvertina remdamiesi asmenine

patirtimi ir nuostatomis;

kalbėdami ar rašydami apie tekstus vartoja išmoktas lingvistines ir literatūrines sąvokas.

50



Komunikacija žodžiu ir raštu

Viešųjų kalbų rūšys. Rengimosi viešajai kalbai etapai. Viešosios kalbos komponavimas atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir

poveikį klausytojui. Vaizdinių ir įvairialypės terpės priemonių naudojimas.

Klausymo ir kalbėjimo strategijos. Debatai.

Bendravimas internetinėse pokalbių svetainėse. Komentarų rašymas. Lingvistinė etika, orumas. Anonimiškumo poveikis kalbos

vartojimui.

Teksto suvokimas

Informaciniai, publicistiniai, praktiniai tekstai, jų ypatybės ir paskirtis. Skirtingų tipų tekstų skaitymas ir vertinimas.

Pastabų žymėjimasis klausant sakomos kalbos. Klausimų uždavimas kalbėtojui. Reikiamos informacijos ir šaltinių užsirašymas

klausant kalbos ir apibendrinimas.

Žiniasklaidos paskirtis ir ypatybės. Žiniasklaidos žanrai: naujienos, reportažas, analitinis straipsnis, nuomonė, replika, interviu,

reklama. Fakto ir požiūrio skyrimas. Antraščių paskirtis. Televizija ir radijas: visuomeniniai ir privatūs transliuotojai. Programų

sudarymo principai. Tiesioginės ir užslėptos poveikio priemonės. Kalbos laisvė ir jos ribos.

Tinklapiai. Informacijos internete patikimumo vertinimas. Informacijos kaupimas ir sisteminimas.

Vadovėlių ir mokslo populiarinimo tekstų kalbos ypatybės ir skaitymo strategijos. Žodinės ir vaizdinės, grafinės medžiagos siejimas.

Informacijos radimas praktiniuose tekstuose (vartojimo instrukcijos, tvarkaraščiai, etiketės, grafikai ir pan.).


Tekstų tipai, žanrai ir funkciniai stiliai.

Stilingos kalbos reikalavimai (aiškumas, logiškumas, tikslumas, glaustumas, įtaigumas).


Kalbos planavimas, rengimas ir sakymas. Kalbos rengimo ir sakymo strategijos.

51


Rašinio planavimas ir rašymas. Pasirengimas rašyti rašinį: idėjų rinkimas, plano rengimas ir juodraščio rašymas. Rašinio tema ir

pagrindinė mintis bei kompozicija. Pasakojamųjų, aprašomųjų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas. Samprotavimo (diskutuotinų)

temų, grįstų asmenine patirtimi ar atraminiais tekstais, radimas ir formulavimas. Principinė samprotavimo sandara: teiginys,

argumentacija ir išvada. Tekstų antraštės. Tekstų pastraipos ir jų kompozicija. Pastraipų tvarkymo principai ir galimybės. Teksto

rišlumas. Pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo siejimas į visumą.

Naujienų rašymas: medžiagos ir informacijos šaltinių pasirinkimas ir atsakomybės prisiėmimas už paskelbtą informaciją. Naujienų

antraštės. Interviu rašymas: pasirengimas, klausimų uždavimas, rašymas, redagavimas ir sudarymas. Nuomonių rašymas: savo

nuomonės apie diskutuojamą problemą reiškimas ir jos paaiškinimas.

Laiškų rašymas ir tvarkymas, kalbos priemonių pasirinkimas. Praktinių tekstų (gyvenimo aprašymo, prašymo ir pan.) rašymas ir

tvarkymas.

Tinkamų kalbos formų pasirinkimas bendraujant žodžiu ir raštu, elektroninėmis priemonėmis atsižvelgiant į bendravimo tikslus.

Rašytinės ir sakytinės kalbos vartojimo specifika. Lingvistinis tekstų redagavimas: formulavimo ir sintaksės klaidų taisymas.

Lingvistinių žinių taikymas dirbant su tekstais. Kalbos figūrų vartojimas kuriant tekstus: kontekstas ir tinkamos arba netinkamos

figūros.

Rašto darbo rengimo principai.

Kūrybinis rašymas.

Siūlomos temos, kuriomis diskutuojama, sakomos kalbos ir rašomi tekstai: Asmuo ir visuomenė. Visuomeniškumas ir egoizmas.

Draugystė. Meilė. Šeima. Gyvenimo prasmė. Asmuo ir tauta. Asmens ir tautos tapatybė. Tautinė savigarba. Lietuvos valstybės ir tautinės

bendrijos. Tautiškumas ir pilietiškumas. Tautos ir pasaulio kultūra. Žmogus ir jo aplinka. Žmogus ir technologijos. Žmogus ir istorija. Asmuo ir

asmenybė. Sau žmogus ir egoizmas. Laisvė ir įsipareigojimai. Dvasios aristokratiškumas. Skurdo kultūros samprata. Masės ir elito žmogus.

Banalybės samprata. Kičo samprata. Snobizmo samprata. Uždara / atvira visuomenė. Kritikavimas ir kritinis mąstymas. Kūrybinis mąstymas ir

kūrybiškumas. Provincialumas ir atvirumas pasauliui. Šiuolaikiškumo / modernumo samprata. Lietuvių tautos ir lietuvių kultūros ateitis.



52



remdamiesi skaitytais tekstais apie seniausius lietuvių kalbos rašytinius šaltinius, geba paaiškinti jų kultūrinį kontekstą, reikšmę

Lietuvos kultūros raidai;

geba paaiškinti lietuvių kalbos unikalumą ir savitumą, aptarti bendrinės kalbos formavimosi procesą;

geba diskutuoti apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį, kalbos kitimą, globalizacijos procesų poveikį lietuvių kalbai, jos tarmėms ir

kitoms kalboms;

gali išvardinti pagrindinių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbus, paaiškinti jų reikšmę;

išmano pagrindinius lietuvių kalbos tarmių skirstymo dalykus, geba aptarti gyvenamosios vietos tarmės santykį su bendrine kalba;

geba paaiškinti ir atlikti kalbos tyrimo darbus (numatyti tikslą, iškelti hipotezę, pasirinkti šaltinius ir metodiką, suplanuoti tyrimą,

surinkti medžiagą, analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas, pristatyti rezultatus);

geba naudotis įvairiais žodynais.

Taiko fonetikos, kirčiavimo ir morfologijos žinias, demonstruoja taisyklingos tarties ir rašybos įgūdžius

kalbėdami skiria tvirtapradę ir tvirtagalę priegaides, taiko pagrindines linksniuojamųjų kalbos dalių, veiksmažodžio ir nekaitomų

kalbos dalių kirčiavimo taisykles;

moka naudotis kirčiavimo žodynais ir elektroninėmis kirčiuoklėmis;

kalbėdami ir rašydami laikosi gramatikos normų;

geba taikyti rašybos taisykles;

kurdami tekstą laikosi rašybos reikalavimų.

Taiko sintaksės žinias, demonstruoja skyrybos įgūdžius

skiria ir tinkamai vartoja sudėtinius jungtukinius ir bejungtukius sakinius;

skiria sudėtinių prijungiamųjų sakinių rūšis, nurodo šalutinių sakinių laipsnius, atpažįsta ir geba parinkti šalutinių sakinių sintaksinių

sinonimų;

geba taikyti privalomąsias vientisinių ir sudėtinių sakinių skyrybos taisykles;

geba tinkamai skirti citatas;

53


skiria tiesioginę kalbą;

kurdami tekstą laikosi skyrybos reikalavimų;

laikosi sakinių sudarymo ir siejimo normų (jungtukai, jungiamieji žodžiai, įvardžiai, prieveiksmiai, dalelytės).


9 klasė 10 klasė


Kalbų ir kultūrų įvairovė. Kalbos kitimas, globalizacijos

procesų poveikis lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms

kalboms.

Bendrinės kalbos formavimasis ir dabartinė lietuvių

kalbos padėtis.

Senieji lietuvių kalbos paminklai ir tarmės.

Kalbos tyrimo darbų principai (tikslas, hipotezė,

šaltiniai, metodika, medžiagos atranka, analizė, rezultatų

apibendrinimas ir pristatymas).

Pagrindiniai lietuvių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbai, jų

reikšmė (Danielius Kleinas, Konstantinas Sirvydas, Jonas

Jablonskis, Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis ir kiti).


8 klasės kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių

įtvirtinimas

Fonetinė, morfologinė ir tradicinė rašyba.

Veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų gramatinių

požymių, darybos ir rašybos kartojimas.

Kalbos dalių gramatiniai požymiai.

Vientisinio sakinio sandara.

Tiesioginės kalbos, kreipinio, įterpinių skyryba.

Sudėtinio sakinio sandara.

5–9 klasių kurso kartojimas ir gilinimas. Įgūdžių

įtvirtinimas

Sakinys. Žodžių junginys. Predikatinis centras.

Derinimo, valdymo, šliejimo santykiai.

Vientisinis sakinys. Išvardijimas ir apibendrinimas.

Sudėtinis sakinys. Sujungimas (koordinacija) ir

prijungimas (subordinacija).

Vientisinio ir sudėtinio sakinio skyryba.

Kalbos dalių funkcijos sakinyje. Gramatinis

54


Vientisinio sakinio privalomosios ir sudėtinio sakinio

elementariosios skyrybos taisyklės.

nagrinėjimas.

Galūnių rašybos dėsningumai.

Kalbos dalių darybos sintaksiniai aspektai.

Žodžių daryba ir formų daryba.

Žodžių kamienų rašybos dėsningumai ir išimtys.

Fonetika ir kirčiavimas

Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas. Taisyklingos tarties ir kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas.

Morfologija ir rašyba

Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas

(veiksmažodžių atstovauti, atititikti ir pan. valdomi linksniai,

dalies kilmininkas, dvejybiniai linksniai, pusdalyvis ir

padalyvis).

Gramatinių žodžio formų taisyklinga vartosena.

Įgūdžių įtvirtinimas.


Sudėtiniai sakiniai, jų sandara.

o Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. Jų skyryba.

o Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai, šalutinių

sakinių rūšys. Jų skyryba.

o Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai su kelių

laipsnių šalutiniais sakiniais. Jų skyryba.

Tiesioginės kalbos ir citatų skyryba.

Rašybos ir skyrybos kartojimas ir įgūdžių įtvirtinimas

Sakinių sudarymo ir siejimo būdai.

Mišriųjų sakinių skyryba.

Sintaksės ir skyrybos kartojimas, įgūdžių įtvirtinimas.


55



skaitytų lietuvių tautosakos, mitologijos, lietuvių ir kitomis kalbomis Lietuvoje kurtus tekstus, suvoktų Lietuvos kultūros tradicijos

ištakas, įvairovę ir daugiabalsiškumą;

skaitytų Antikos, Biblijos, Viduramžių literatūros (kultūros) kūrinius, suvoktų Europos kultūros tradiciją, jos antikines ir

krikščioniškąsias ištakas, susipažintų su svarbiausiais kultūros ženklais ir vaizdiniais;

susipažintų su iškiliais Lietuvos ir visuotinės literatūros kūrėjais ir suprastų jų kultūrinės ir pilietinės veiklos, kūrybos reikšmę

istoriniame (kultūriniame) kontekste ir šiuolaikinėje kultūroje;

vertintų literatūrą kaip šaltinį, turtinantį asmens emocijas ir intelektą, ugdantį vaizduotę ir mąstymą;

skaitytų prozos, poezijos ir dramos kūrinius, kultūros tekstus, būtų susipažinę su literatūros ištakomis ir žanrais, atpažintų

klasikiniuose ir šiuolaikiniuose tekstuose archetipinius vaizdinius, motyvus, siužetus, meninio vaizdavimo būdus ir priemones;

suprastų, kad literatūros kūriniai gali būti interpretuojami įvairiais būdais, analizuotų grožinio kūrinio turinį, raišką, kontekstą bei jų

sąsajas; kūrinį vertintų, lygintų su kitais kūriniais, aptartų jų panašumus ir skirtumus;

lavintųsi sąmoningo skaitymo įgūdžius, įvairiais tekstais reikštų savo vertybines nuostatas, požiūrius, nuomones;

kritiškai analizuotų įvairius literatūros kūrinius ir informacijos šaltinius, plėtotų savo kūrybingumą, kalbinę raišką ir mąstymo

įgūdžius.


pateikia skirtingų žanrų lietuvių tautosakos ir literatūros, Antikos, Biblijos, Viduramžių literatūros kūrinių pavyzdžių ir susieja juos

su istoriniu ir kultūriniu kontekstu;

supranta Antikos ir Viduramžių literatūrų pagrindinius reiškinius ir idėjas, paaiškina jų reikšmę literatūrai ir kultūrai, nurodo

kūrinius ir jų kūrėjus, nusako jų svarbą savo, kaip skaitytojo, asmeninei patirčiai;

supranta lietuvių tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių vaizdinių ir siužetų turinį, moka įžvelgti ir paaiškinti jų interpretacijas

klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje;

susieja perskaitytus kūrinius su šiuolaikine kultūra ir jos reiškiniais, savo ir bendruomenės gyvenimo problemomis;

paaiškina pagrindinių sąvokų, reikalingų tekstų analizei, reikšmes, analizuoja kūrinių menines priemones, supranta kalbos vartojimo

ypatumus, sąsajas tarp teksto stiliaus ir temos; 56


analizuoja ir interpretuoja poezijos kūrinius, apibūdina jų poetiką (žanrą, temą, motyvus, vaizdinius, kompoziciją), nusako savo

nuotaiką ir suformuluoja kūrinio temą, pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas;

nusako prozos ir dramos kūrinių temą, suformuluoja juose keliamas problemas ir pagrindines idėjas, apibūdina pasakotojo poziciją,

veiksmo laiką ir vietą, situacijas, siužetą, charakterius, kompoziciją ir kalbos vartojimo ypatumus;

apibūdina personažo išvaizdą, charakterį, elgesį remdamiesi tekstu, analizuoja personažo prigimtį, santykius su kitais personažais, jų

paskirtį pasakojime, palygina ir supriešina veikėjus, vertina jų elgesį ir pateikia jų elgesiui alternatyvų, palygina save su personažais;

samprotauja tinkamai ir pagrįstai remdamiesi perskaitytais, matytais ar girdėtais tekstais žodžiu ir raštu, pateikia pavyzdžių iš

kūrinių, plėtoja temą, keldami klausimus ir pateikdami argumentų;

yra sąmoningi skaitytojai, dalijasi savo patirtimi su kitais, kryptingai tobulina savo skaitymo ir vertinimo įgūdžius.

8. 5. 4. 2. 9–10 klasės literatūros kurso turinio apimtis

Privalomi autoriai Konteksto autoriai Siūlomi nagrinėjimo aspektai

Temos

Įvadas. Žmogus ir tautos tradicija

R. Gavelis Jauno žmogaus memuarai (12 laiškas)

Vydūnas Tėvynė ir žmogus (iš kn. Septyni šimtmečiai lietuvių ir vokiečių santykių)

J. Degutytė Mažutė, Aš – Tavo, Gimtoji kalba, Monologas akmeniui

S. Geda Giesmė apie pasaulio medį

S. Čiurlionienė-Kymantaitė Apie tautos auklėjimą (ištraukos)

V. Zaborskaitė Apie tautą, Apie patriotizmą, Apie kalbą (iš kn. Gairės)

D. Sauka Apie kaltę (iš kn. Gairės)

V. Daujotytė Apie tėvynę (iš kn. Gairės)

V. Kavolis Gyvasis lietuviškumas (iš kn. Nepriklausomųjų kelias)

N. Vėlius Pasaulio modelis. Iš: Senovės baltų pasaulėžiūra (ištrauka)

Asmens ir tautos, asmens ir tėvynės ryšys

Tautinė ir pilietinė asmens tapatybė

Tradicijos svarba asmens ir bendruomenės egzistencijai

Ką reiškia būti lietuviu, „Lietuvos žmogumi“ šiandien?

Senovės lietuvių pasaulio modelis.

Pasaulio medžio samprata.

Žmogaus dermė su gamta, aplinka ir kultūra

57


I . Mitologija ir tautosaka – tautos kultūros ištakos

Pokalbis su Norbertu Vėlium

„Apie etninę kultūrą. Pokalbis su N.Vėlium“. Iš: Norbertas Vėlius (sud. I.Seliukaitė, P.Vitkuvienė), p. 393–400.

Pokalbis su Marija Gimbutiene

„Iš paskutiniųjų profesorės Marijos Gimbutienės susitikimų“. Iš: M. Gimbutienė. Laimos palytėta (sud. A. Ikamaitė), p. 115 – 125 (ištraukos).

Pokalbis su Gintaru Beresnevičium„Duetas XIV. Pokalbininkas etnologas Gintaras Beresnevičius“. Iš: Tomas Sakalauskas, Duetai, p. 171–187.

L. Sauka Lietuvių tautosaka (ištrauka)

M. Gimbutienė Laimos palytėta (ištraukos)

Pokalbis su Norbertu Vėlium

„Pokalbis su antropologe Liucija Baškauskaite“. Iš: Norbertas Vėlius (sud. I. Seliukaitė, P. Vitkuvienė), p. 382–389.

Etninė kultūra – lietuvių kultūros ištakos.

Etninės kultūros dėmenys ir raiškos formos.

Etninių vertybių svarba kasdieniam gyvenimui praeityje ir šiandien.

Lietuvių tradicinės kultūros perdava.

Lietuvių senosios religijos mitologijos tyrimų istorija.

M. Gimbutienės archeomitologijos tyrimai – Senosios Europos samprata.

Senosios religijos ir krikščionybės sandūra – praradimai ir atradimai.

I. 1. Sakmių ir legendų prasmės

N. Vėlius (sud.) Sužeistas vėjas, Kaip

atsirado žemė (sakmės apie pasaulio ir

žmogaus sukūrimą, Perkūno ir velnio

kovą, Laimą).

V. Vaitkevičius, D. Vaitkevičienė

LIETUVA. 101 legendinė vieta

(ištraukos: Broliai milžinai, Perkūno

kalnas, Iš dangaus nukritęs akmuo,

Laimos vanduo, Laumių stalas, Akmuo

Valiulis ir kt.).

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 1–4 t. (M. Pretorijaus, J. Lasickio ir kt. ištraukos apie senovės lietuvių dievus Žemyną, Vaižgantą, Gabiją ir kt.)

N. Vėlius (sud.) Sužeistas vėjas (ištraukos apie aitvartus, kaukus, laumes, vilkolakius, butininkus ir kt.)

V. Vaitkevičius, D. Vaitkevičienė LIETUVA. 101 legendinė vieta (įv. ištraukos)

B.Kerbelytė (sud.) Žemės atmintis

G. Beresnevičius Lietuvių religija ir mitologija (ištraukos)

G. Beresnevičius Trumpas lietuvių ir prūsų

Mito samprata.

Mitai ir mitinio mąstymo atspindžiai tautosakoje.

Senieji lietuvių dievai rašytiniuose šaltiniuose ir pasakojamojoje tautosakoje.

Sakmės erdvė ir laikas.

Žmogaus ir mitinių būtybių santykiai mitinėse sakmėse.

Likimo/laimės/dalios samprata sakmėse ir pasakose.

Legendinės vietos – kultūrinės ir istorinės atminties ženklai XXI a. kraštovaizdyje.

58


Šiuolaikinis folkloras religijos žodynas

M. Gimbutienė Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai (ištrauka)

J. Balys Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje (ištraukos)

M. Valančius Apie senųjų žemaičių tikėjimą, Apie žemaičių krikštą (Žemaičių vyskupystė, 17 ir 25 skirsniai)

Gamtos sakralumas, šventvietės samprata. Ikikrikščioniškieji ir krikščioniškieji kraštovaizdžio ženklai (nepaprasti medžiai, akmenys, piliakalniai, alkakalniai, koplytėlės).

Lietuvių kalbos saugoma tautos atmintis: kalbotyros galimybės atkurti praeities pasaulį.

Krikščioniškas požiūris į senuosius lietuvių papročius: lietuvių kultūros ir krikščionybės jungtis.

Senoji mitika, dabarties mistika ir stereotipai (šiurpės, dabartinis miesto folkloras, interneto folkloras).

I.2. Tautos kilmės mitai

Pasakojimai apie Sovijų (iš Malalos kronikos), apie Vaidevutį (iš A.Kojalavičiaus Lietuvos istorijos), apie Palemoną (iš Bychoveco kronikos)

Kilmės mitų svarba tautos pasakojimui ir tautinei tapatybei.

Lietuvių kilmės mitų pagrindinės reikšmės ir idėjos.

Baltų ir lietuvių kilmės pasakojimų sąsajos su Antika ir Biblija.

Baltų istorinė vaizduotė, baltų tautų giminystės suvokimas.

I. 3. Stebuklinių pasakų pasaulis

Gulbė karaliaus pati, Apie baltąjį vilką, Marti iš jaujos, Eglė žalčių karalienė

Eglė žalčių karalienė (1–5 t.), pasaka ir jos interpretacijos (ištraukos)

Gyvasis vanduo. Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos (Gyvatė pati ir kt.)

Pasakos struktūra. Pasakos gyvybingumas šiuolaikinėje kultūroje.

Pasakos apie vedybas su nepaprastu sutuoktiniu.

Pasakos herojus. Herojė moteris.

59


Lietuvių pasakų sakmiškumas. Pasaka ir mitas (Eglės žalčių karalienės interpretacijos).

I. 4. Senoji pasaulėjauta ir etiniai principai lietuvių literatūroje

V. Krėvė Skerdžius R. Granauskas Gyvenimas po klevu

A.Miškinis Žaliaduonių gegužė (ištrauka)

Tradicinis etosas – vertybės, papročiai, principai.

Žmogaus ir medžio ryšys kaip lietuvių kultūros dominantė.

Modernaus pasaulio ir tradicinių nuostatų konfliktas.

I. 5. Dainiškoji lietuvių tradicija

Sutartinės / senosios dainos / naujosios dainos (romansai)

Lietuvių liaudies dainynai (ištraukos)

D. Sauka Lietuvių tautosaka (ištraukos)

L. Sauka Lietuvių tautosaka (ištraukos)

G. Beresnevičius Dainavimas atsistojus

Lietuvių liaudies dainų pasaulis – tradicinės pasaulėjautos išraiška.

Etiniai dainų idealai.

Jauno žmogaus paveikslas: šaunumo, gyvenimo įdomumo, žmogiškosios vertės samprata.

Lyrinė lietuvių dainų tradicija.

Dainų simbolika.

Stilistinis lūžis dainose (simbolinis mąstymas / siužetas).

Kaimo ir miesto dainos (baladės, romansai).I. 6. Dainiškoji poezija

A. Strazdas Strazdas

A. Vienažindys Ilgu ilgu man ant svieto, Linksminkimos

A. Baranauskas Dainu dainelę...

S. Nėris „Grįšiu“, „Mūsų dienos kaip šventė“

P. Širvys „Kai brendu naktimi“

J. Strielkūnas „Žiedas vėjuotą rudens dieną“ir kiti dainuojamosios poezijos pavyzdžiai.

Poetų santykis su liaudies kūryba.

Poezijos lyrinis subjektas – tautosakinis ir individualusis balsas.

Laisvės, meilės, išdidumo, žmogaus kovos su

60


Maironis Kur lygūs laukai

M. Martinaitis Kai sirpsta vyšnios

likimu temos.

I. 7. Žmogus tautinėje bendruomenėje

K. Donelaitis Metai (Vasaros darbai)

J. Basanavičius Priekalba (Auszra, 1883, Nr. 1)

V. Kudirka Iš mano atsiminimų keletas žodelių

Vaižgantas Pragiedruliai: vaizdai kovos dėl kultūros (ištraukos)

Žemaitė Marti

I. Simonaitytė Aukštujų Šimonių likimas

L. Baliukevičius-Dzūkas Dienoraštis (ištraukos)

S. Geda Kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vingio parke „Žodis Lietuvai“, 1988.07.09

V. Landsbergis Kalba Jungtinėse Tautose, 1991.09.17

R. Granauskas Saulėlydžio senis, Kai šlama ąžuolai, Liūdnosios upės

M.Martinaitis Apie darbą (iš kn. Gairės)

K. Bradūnas Donelaitis lošia kortomis su mirtimi

XX a. intelektualai apie lietuvio charakterį (ištraukos iš 1939 m. Naujosios Romuvos ir 1989 m. Sietyno)

V. Kavolis Kudirkos epochos ženklai, Lietuvis kaip revoliucinis žmogus

I. Simonaitytė Vilius Karalius

A. Landsbergis Trys psichiatrai pienių lauke, Žodžiai, gražieji žodžiai ir kitos novelės iš rinkinio Muzika įžengiant į neregėtus miestus

G. Grajauskas Lietuviai

R. Granauskas Šventųjų gyvenimai (Šv. Pilimana, Šv. Mikalina)

Asmens tautinė savivoka.

Žmogaus įsipareigojimas tautai.

Tautinės bendruomenės tapatybės ir orumo gynimas.

Kultūrinis bendruomenės telkimas.

Moters vaidmens aktualizavimas literatūroje ir kultūroje.

Asmens moralumo ir tautos gyvybingumo ryšys.

Laisvo žmogaus laisvoje tautoje idealas.

Tautos istorinio likimo ir charakterio apmąstymai.

Tautinio charakterio vaizdavimas literatūroje.

I. 8. Nepakartojamos asmeninio gyvenimo patirtys

I. Šeinius Kuprelis

M. K. Čiurlionis Laiškai Sofijai

J. W. Getė Jaunojo Verterio kančios

O. Vaildas Doriano Grėjaus portretas

Proto ir jausmų konfliktas.

Meilės išgyvenimai.

61


(ištraukos)V. Hugo Paryžiaus katedra, Vargdieniai

O. de Balzakas Eugenija Grandė, Tėvas Gorijo

K. Hamsunas Viktorija, Panas

Dž. Londonas Martinas Idenas, Senis ir jūra

R. M. Remarkas Trys draugai

Ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Jaunystės grožis ir jo vertė.

Žmonių gerumo patirtys.

Pasitikėjimas kitu žmogumi.

Laiško reikšmė praeityje ir šiandien.

Personažo pasaulėžiūra: santykis su tradicija ir dabartimi.

II. Antika ir jos tradicija literatūroje

II. 1. Antikos mitai

Prometėjas, Sizifas, Narcizas, Orfėjas ir Euridikė, Ikaras ir Dedalas,Oidipas ir kiti pasirinkti mitai

Ovidijus Metamorfozės (ištraukos)

V. Mykolaitis-Putinas Prometėjas

J. Vaičiūnaitė Orfėjas ir Euridikė, Keturi portretai

Mitų reikšmė Antikos ir dabarties žmogaus gyvenimui.

Graikų pasaulio modelis.

Mitų herojai – jų poelgių ir žygių prasmė.

Antikos herojus ir jo idealai.

Sąmoningas žmogaus pasirinkimas ir jam lemtas likimas.

Antikos mitų interpretacijos šiuolaikinėje literatūroje.

II. 2. Herojinio epo vaidmuo tautos gyvenime

Homeras Iliada (1, 6, 9, 16, 21, 22, 24 giesmė – privalomos 2)

Homeras Odisėja Epo herojus ir jo kovos prasmė.

62


H. Radauskas Afroditė ir Narcizas, Homero jaunystė, Tėvynės vėjas ir kt. pasirinkti eilėraščiai

Vergilijus Eneida

A. Baricco Homeras „Iliada“

V. Janavičius Pakeliui į Atėnus

K. Bradūnas Odisėjas buvo nekantrus ir kt. pasirinkti eilėraščiai

Garbės ir šlovės samprata.

Pilietinė herojaus laikysena.

Gyvenimo–kelionės motyvas.

Herojaus vaidmuo tautos istorijoje.

Epinis tautinės bendruomenės ir jos istorinių žygių paveikslas.

Tautinę bendruomenę telkiantis pasakojimas.

Antikos epinis pasakojimas ir jo raiškos priemonės.

II. 3. Laisvas žmogus piliečių bendruomenėje

Periklio kalba laidojant atėniečius iš Tukidido Peloponeso karo (ištraukos)

Sokrato kalba teisme iš Platono Sokrato apologijos (ištraukos)

Ciceronas Prieš Marką Antonijų (XIV filipika) (ištraukos), Apie bičiulystę (ištraukos)

Sofoklis Antigonė

Horacijus Mūzai, Jaunimui ir kt. pasirinkti eilėraščiai

S. Stanevičius odė Šlovė žemaičių

A. Mickevičius Odė jaunystei, Jono Čečioto, kaip tikrojo nario pasveikinimas, 1819 (ištraukos)

L. Sapiega Visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomams (1588) (ištraukos)

P. Karpavičius Pamokslas, sakytas minint piliečius, paaukojusius gyvybę už laisvę ir tėvynę (ištraukos su Periklio ir Cicerono citatomis)

Plutarchas Biografijos (Periklis, Ciceronas, Julijus Cezaris ir kitos)

Markas Aurelijus Sau pačiam (ištraukos)

Lucijus Anėjus Seneka Laiškai Lucilijui (ištraukos)

J. Degutytė AntigonėIr kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Laisvas žmogus laisvoje valstybėje.

Mirties už tėvynę ir laisvę prasmė.

Išminties meilė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui.

Žmogaus likimo idėja. Savarankiškas, kritiškas žmogus ir jo įsipareigojimai bendruomenei.

Sokrato gyvenimo simbolinė reikšmė.

Draugystės egzistencinė ir visuomeninė reikšmė.

Požiūris į žmogaus gyvenimą ir mirtį.

Meno ir menininko išaukštinimas.

III. Biblija ir jos tradicija literatūroje2

63


Senojo ir Naujojo Testamentų ištraukos:

Pradžios knyga (Kainas ir Abelis (Pr 4, 1–16),

Abraomo auka ir bandymas (Pr 22, 1–19),

Psalmynas (Ps 8 Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas, Ps 42 Tremtinio malda ir kitos)

Ekleziastas, Giesmių giesmė (ištraukos)

Evangelija pagal Matą (Muitininkas Matas šaukiamas į apaštalus, Mt 9, 9–13; Palyginimas apie talentus, Mt 25, 14–30 ir kitos ištraukos).

Evangelija pagal Luką (Sūnaus palaidūno palyginimas, Lk 15, 11–32)

Pirmasis laiškas korintiečiams (Himnas meilei, 1 Kor 13).

V. Mykolaitis-Putinas Rūpintojėlis

B. Brazdžionis Ką sakė mūrininkas Jėzui tą naktį

B. Krivickas Dovydas prieš Galijotą, Samsono pergalė

I. Meras Lygiosios trunka akimirką.

M. K. Čiurlionis Psalmė

Partizanų maldos

A. Vaičiulaitis Valentina

Just. Marcinkevičius Liepsnojantis krūmas („Liepsnojantis krūmas“, „Trumpas tikėjimo išpažinimas“ ir kt.)

A. Vienuolis Grįžo

V. Mykolaitis-Putinas eilraščiai iš rinkinio Keliai ir kryžkelės („Malda“, „Nuostabios naktys“, „Pavasario lietus“ ir kiti pasirinkti eilėraščiai)

B. Brazdžionis Jerichono rožė, Ženklai ir stebuklai (pasirinkti eilėraščiai)

A. Miškinis Psalmės (Pasaulis be Dievo, Rūpintojėlis ir kt.)

Just. Marcinkevičius Kainas

K. Bradūnas Krikšto vanduo Joninių naktį, Pasilenk (Susitikimas Kiršiuos ir kt. eilėraščiai)

S. Geda Iš Testamento I, Iš Testamento II

D. Kajokas Apie palaidūną ir paklydėlį J. Sasnauskas Pasmerkti gailestingumui

A. Dobryninas Apie Dievą, Apie krikščionybę

Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos kultūros tradicijai.

Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, simboliai, motyvai, herojai, siužetai: jų interpretacija klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje.

Senojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos.

Krikščioniškoji meilės samprata.

Asmens nelygstama vertė.

Žmonių lygybės ir laisvės idėjos.

Meilė ir pasiaukojimas, laisvė ir įsipareigojimas.

Šventumas ir jo meninė raiška.

Senojo ir Naujojo Testamento vaizdinių aktualizavimas tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę metu.

Biblinio pasakojimo savitumas:teksto daugiaprasmiškumas (palyginimas, parabolė, hiperbolė, paradoksas, metafora).

Literatūriniai Biblijos žanrai: proziniai (istorinis pasakojimas, teisinė proza, sakmė, legenda, saga, kronika, pranašų orakulai, aforizmai ir kt.), poetiniai (psalmė, himnas, rauda, meilės lyrika ir kt.).

2 Šventasis Raštas teologiniu aspektu analizuojamas per Dorinio ugdymo pamokas.64


N. Sadūnaitė Kalba teisme. (iš kn. Gairės)

ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

IV. Viduramžiai ir jų kultūros palikimas

IV. 1. Lietuvos Viduramžių kultūros savitumas: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas

Gediminas Laiškas Liubeko, Rostoko ir kitų miestų piliečiams, 1323 m. gegužės 26 d.

Didžiojo kunigaikščio Vytauto pagyrimas (iš Trumpojo metraščių sąvado)

Vytautas Laiškas Šv. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui, 1420 m. kovo 11 d.;Laiškas Jogailai po Lucko suvažiavimo, 1429 m. vasario 17 d.

K. Bradūnas Pokalbiai su karaliumi

K. Būga Apie lietuvių asmens vardus

Lietuvos Viduramžių raštijos savitumas.

Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai, laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose.

Lietuvių tautos ir kalbos samprata.

Valdovo vaizdinys laiškuose.

Pagarba seniesiems tautos papročiams, tolerancija kitoms kultūroms.

IV. 2. Riterių romanas ir jo idealai

Rolando giesmė (ištrauka)

M. de Servantesas Don Kichotas (ištraukos)

Kretjenas De Trua Persevalis, arba Pasakojimas apie Gralį

T. Meloris Pasakojimas apie karalių Artūrą

J. Aistis Persevalis ir kiti pasirinkti eilėraščiai.

Viduramžių herojinis epas.

Viduramžių herojus ir jo etikos kodeksas.

Riteriškumo samprata.

Riteris pakitusiame pasaulyje: Don Kichoto paveikslo reikšmės.

Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje.

IV. 3. Viduramžių poezija

Dantė Dieviškoji Komedija. Pragaras (ištraukos), Rojus (ištraukos)

Carmina burana: vagantų poezija Poetinė religinio pasaulėvaizdžio raiška.

Krikščioniškoji žmogaus ir pasaulio samprata.

65


Santykis su Antika: Vergilijaus paveikslas.

Beatričės paveikslo reikšmės.

Poetinės vaizduotės ir pažinimo galios.IV. 4. Senoji tautos istorija modernioje literatūroje

Just. Marcinkevičius Mindaugas J. Grušas Herkus Mantas, Barbora Radvilaitė

Dramos Mindaugas sukūrimo aplinkybės: lietuvių tautos teisės išlikti gynimas.

Lietuvos valstybės idėjos iškėlimas okupacijos metais.

Viduramžių herojaus šiuolaikinės interpretacijos.

Valdovo asmenybės drama: pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės.

Mindaugo tragizmas.

IV. 5. Moralinės kolizijos, gėrio ir blogio kova XX a. literatūroje

J. Grušas Meilė, džiazas ir velnias

W. Goldingas Musių valdovas

Dž. D. Selindžeris Rugiuose prie bedugnės M. Bulgakovas Meistras ir Margarita, Šuns širdis

Č. Aitmatovas Ilga kaip šimtmečiai diena (ištrauka apie mankurtą)

L. S. Černiauskaitė Benedikto slenksčiai

Ir kiti savarankiškai pasirinkti ar mokytojo pasiūlyti kūriniai.

Gėrio ir blogio kova, asmens pasirinkimo laisvė ir elgesio motyvai.

Utopijos ir antiutopijos sąvokų turinys.

Gėrio ir blogio vaizdiniai, jų turinys, sąsajos su kultūros tradicija.

IV. 6. Žaidimas kultūros ženklais

S. T. Kondrotas Įvairių laikų istorijos (Kolekcionierius ir kt.)

G. G. Markesas Šimtas metų vienatvės Literatūrinis žaidimas kultūros ženklais.

66


U. Eco Rožės vardas

S. T. Kondrotas Žalčio žvilgsnis

R. Šerelytė Vardas tamsoje

K. Sabaliauskaitė Silva Rerum

Fantastikos ir realybės santykis.

Metaforiški vaizdiniai ir jų prasmė.

Detektyvas, kaip intelektualioji pramoga.

Kultūros istorija – meninės vaizduotės ir estetinės patirties šaltinis.

Magiškasis realizmas.

Postmodernizmas.

Literatūros, kaip meno kūrinio, paskirtis ir prasmė.

IV. 7. Juokas literatūroje

Ž. B. Moljeras Tartiufas

K. Ostrauskas Jūratė ir Kastytis

G. Beresnevičius Tikrasis istorijos veidas, Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos (ištraukos iš kn. Pabėgęs dvaras)

J. Erlickas Raštai ir kt. (ištraukos)

F. Rable Gargantiua ir Pantagriuelis (ištraukos)

K. Donelaitis Pasaka apie šūdvabalį

V. Kudirka Žagaras

Žaidimas, juokas, humoras, satyra, ironija.

Ironiškas ir satyriškas santykis su tikrove.

Satyros objektas: žmogus ir jo ydos.

Ironiškas žvilgsnis į tautos tradiciją ir istoriją – jo paskirtis.

Komiškumo apraiškos ir jo raiškos būdai (komedija, humoreska, satyra, parodija).

Juoko prasmė.

Sąvokos: alegorija, aliuzija, Antikos literatūra, archetipas, atsiminimai, autobiografija, autobiografiškumas, baladė, Biblija, dienoraštis,

drama, epas, elipsė, epitetas, fabula, groteskas, herojinis epas, interpretacija, ironija, kalambūras, kalbos poetika, kalbos žaismas, lyrika, lyrinis

subjektas, magiškasis realizmas, metafora, metonimija, mitas, motto, metras, odė, palyginimas, pasakojimas, parodija, personifikacija, poezija,

postmodernizmas, potekstė, refrenas, retorinis klausimas, rimas, ritmas, sarkazmas, simbolis, siužetas, strofa, tautosaka, tema, travestija,

veiksmas, veiksmo vieta, vidinis monologas, Viduramžių literatūra ir kt.

67


Mokiniai plačiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: A. Strazdu, A. Baranausku, Žemaite, Vydūnu, M. K.

Čiurlioniu, S. Čiurlioniene-Kymantaite, B. Krivicku.

8. 5. 4. 3. Ugdymo veiklos

Ugdymas pagrįstas literatūros mokymosi tikslais ir uždaviniais. Per literatūros pamokas dėmesys koncentruojamas į prasmingą įvairių

žanrų tautosakos, grožinės literatūros kūrinių, negrožinių tekstų (publicistikos, esė, kalbų ir kitų tipų tekstų, kultūros ir literatūros tiriamųjų

tekstų) skaitymą, analizavimą ir interpretavimą, mokinių kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ugdymą. Pagrindinis dėmesys skiriamas skaitymo,

teksto analizavimo, lyginimo su kitu tekstu (-ais) gebėjimų ugdymui.

Pamokose pasirenkami įvairūs teksto analizavimo metodai – nuo atidaus, į tekstą orientuoto skaitymo, iki lyginamojo istorinio metodo.

Analizuojant literatūros (kultūros) kūrinius svarbu yra vengti vieno metodo dominavimo. Ugdymo veiklos turi padėti mokiniams kuo giliau

suvokti tekstus, – savarankiškai analizuoti, lyginti, vertinti, apibendrinti:

literatūros (kultūros) kūriniai analizuojami kultūriniame kontekste, randant sąsajų su Antikos, Viduramžių epochos ir XX amžiaus

istorijos įvykiais, menais ir filosofija;

grožinės ir negrožinės literatūros kūriniai analizuojami rašytojo biografijos kontekste, atpažįstant kūrinyje rašytojo gyvenimo įvykių

refleksijos raišką;

skaitant ir rašant analizuojami teksto struktūrinių dalių santykiai ir jų reikšmė;

tekste analizuojama pasakotojo pozicija – išsiaiškinama, kaip pasakotojas sukuria veiksmo laiką, vietą, erdvę, mokomasi skirti

fabulą (chronologinę įvykių seką) ir siužetą (meninį įvykių išdėstymą ir jų perteikimo būdą kūrinyje), paaiškinti fabulos ir siužeto

skirtumus ir panašumus ir t. t.

mokomasi rasti negrožinio teksto (kalbos, pranešimo, prisistatymo ir t. t.) raktinius žodžius, formuluoti savo nuomonę arba

klausimus, pateikti argumentų, suvokti esmę ir susieti ją su anksčiau perskaitytais tekstais, apibendrinti informaciją, pateikti ją

grafiniu būdu;

sugretinti ir supriešinti informaciją ir nurodyti tipiškas ir individualias savybes;

palyginti tekstų pasakojimą, kompoziciją, charakterius, epizodus, motyvus, vaizdinius;

atpažinti tarptekstines sąsajas siužeto, personažų, motyvų, vaizdinių, idėjų, meninės išraiškos aspektais;

68


atpažinti tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių kūrinių vaizdinius, motyvus, idėjas, personažus, siužetus klasikinėje ir

šiuolaikinėje literatūroje, kultūros tekstuose;

paaiškinti tautosakos, Antikos, Biblijos, Viduramžių kūrinių interpretavimo būdus klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje, kultūros

tekstuose: citavimą, perfrazavimą, interpretavimą, prasmės pakeitimą;

mokomasi raštu arba žodžiu pakeisti teksto žanrą;

mokomasi analizuoti įvairius stilius ir naujakalbes (pokalbes) ir jų vartojimą literatūros tekstuose;

mokiniai nuolat skatinami analizuoti savo skaitymo įgūdžius, poreikius ir įvertinti savo skaitymo patirtį, skirtingas skaitytojų grupes,

skaitymo būdus;

literatūros mokymo tikslai sėkmingiau pasiekiami žiūrint ir aptariant meninių kūrinių ekranizacijas ir dokumentinius kino filmus,

sukurtus pagal literatūros kūrinius arba pristatančius literatūros (kultūros) kūrėjus bei kultūros istoriją, klausantis garso įrašų, lankant

spektaklius ir muziejus, atliekant įvairias užduotis, susijusias su ugdymo veiklomis.

Per literatūros pamokas mokiniai skaito ir aptaria tekstus apie tekstus, kurie pagilina literatūros mokymąsi. Metatekstų skaitymas

ugdo įvairių informavimo priemonių suvokimo įgūdžius ir formuoja kritinį požiūrį į interneto šaltinius. Skaitydami esė ir literatūros

(kultūros) kritikos tekstus, remdamiesi jais ir analizuodami literatūros kūrinius, mokiniai mokosi teisingai cituoti ir atsirinkti citatas,

suprasti, kas yra autorių teisės, plagijavimas.

Mokomasi ieškoti informacijos apie grožiniuose ir negrožiniuose tekstuose keliamas problemas, idėjas, laiką ir veiksmo vietą ir

t. t.; rasti pagrindinę teksto idėją ir susieti ją su savo gyvenimo ir skaitymo patirtimi; atpažinti ir perfrazuoti svarbias mintis,

apibendrinti perskaitytą medžiagą parašytame tekste, žodiniame pasakojime arba pateikti kita forma; analizuoti pristatymus,

parengtus apie tekstus, suformuluoti kitų pristatomos medžiagos privalumus ir trūkumus; užduoti klausimus, remiantis tekstais ar į

juos atsakyti. Analizuojant teksto meninę kalbą patartina pasitelkti lyginamąjį metodą, leidžiantį parodyti įprastus ir specifinius

teksto bruožus.

Per literatūros pamokas naujos žinios ir gebėjimai yra geriau įsisavinami, jeigu medžiaga pateikiama žodžiu, raštu, garso ir

vaizdo priemonėmis. Šiam tikslui patartina pasitelkti įvairiausius analizavimo aspektus, diskusijas ir kūrybinį rašymą, įvairius

kalbinės raiškos būdus (grupinio darbo pristatymai, pranešimai, kalbos, diskusijos), vaidinimą, inscenizavimą, kurie ugdo teksto

interpretavimo, mokinių viešojo kalbėjimo gebėjimus, drąsą ir pasitikėjimą savimi.

69


Planuojant mokymą, patartina pasitelkti aktyvaus mokymosi metodus (tiriamuosius darbus, apklausas, probleminį, projektinį

darbą ir kt.), mokiniams suteikti galimybę mokytis savarankiškai, poromis, grupėse, siekiant ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius ir

pareigos jausmą.

70

Švietimo ir mokslo ministerija - projektas, 2013-08-26 · web viewrašinio tema ir pagrindinė...

Documents